Iš rusų kalbos vertė nomeda berkuvienė
Pratarmė XIX a. pabaigoje susikūręs teosofinis judėjimas pasklido po pasaulį, ypač rado atgarsį Rusijoje, nes viena iš teosofų bendrijos idėjinių vadų buvo E. P. Blavatskaja, parašiusi opusą „Slaptoji doktrina“. Trečiojo dešimtmečio pradžioje geležinė uždanga atskyrė Sovietų Sąjungą nuo pasaulinio teosofų judėjimo. Nauja literatūra tapo neprieinama, nutrūko susitikimai tarptautiniuose kongresuose ir konferencijose. Visi Rusijos teosofų draugijos skyriai buvo uždaryti, kratų metu konfiskuotos knygos, daugelis teosofų atsidūrė tremtyje, pateko į lagerius. Teosofija visoje Tarybų Sąjungoje persikėlė į pogrindį. Išlikę teosofijos klasikos veikalai buvo perrašinėjami ranka, perspausdinami mašinėle ir platinami iš rankų į rankas tik gerai pažįstamiems, dvasiškai artimiems 5
žmonėms. Kone vieninteliu bendravimo būdu tapo pašnekesys akis į akį, nes net tarp negausių lyg ir patikimų bendraminčių visada galėjo atsirasti provokatorius. Nepaisant šių sudėtingų sąlygų Didieji žmonijos mokytojai turėjo šioje pasaulio dalyje mokinių, kurie ištisus metus ir šimtmečius kasdien dirbo drauge su jais visuomenei nematomą darbą, užrašinėjo Mokytojų žodžius. Tokiu būdu perduotos Didžios Žinios tapo tik nedidelio būrio Dvasios bičiulių turtu ir plito nenurodžius Šaltinio, nes pakako vien turinio. Viliamės, kad tiems, kas rimtai siekia Šviesos, šios knygos publikacija suteiks galimybę dar kartą prisiliesti prie dvasinių lobių. Knygoje nenurodomas konkretus išminties Šaltinis ir neatskleidžiamas Balsą perteikusio asmens vardas. Ir tai nėra atsitiktinumas. Dauguma vaidų, skaldančių teosofinį judėjimą, kurio misija – suvienyti pasaulį ir paversti realybe pasaulinę brolybę, yra susiję su ginčais dėl okultinių žinių Šaltinių ir jų perdavimo tikslumo. Tarpininko vardas, biografija, socialinė padėtis ir visa kita nuslėpti siekiant nepainioti asmeninių elementų ir Aukščiausiųjų 6
dalykų. Tad tegul kalba pats turinys, o tie, kuriems jis artimas, jo skleidžiamais fluidais pajus tiesą, tyrumą, Šaltinio galią, susilies su Juo savo siela ir Jo spinduliu įžiebs savo širdies ugnį.
7
Įžanga Mano vaikai, tie, kurie perskaitys šį rankraštį ir susimąstys. Aš būsiu čia ir išgirsiu kiekvieną mąsliai perskaitytą žodį. Ne paskubomis, tuščiai permetant akimis, bet mąsliai, siekiant suvokti, įsidėmėti ir įvykdyti. Jeigu jums šis skaitinys nereikalingas, tuomet ir jūs nereikalingi Man, ir Aš pas jus neateisiu. Maitinkitės iš kitų šaltinių, gyvenkite, mokykitės. Yra daugybė gerųjų ir maloningųjų, galinčių jus šio bei to išmokyti. Bet jeigu norite būti su Manimi, tuomet Aš čia, su jumis. Šis rankraštis – dienoraštis: čia daug kas ne kartą kartojama – šito reikalavo Mano mokinės gyvenimo įvykių eiga. Prašau atkreipti dėmesį į šią teksto ypatybę ir skaityti, kaip skaitomas dienoraštis, diena po dienos, o ne vienu sykiu, prašau skaityti rimtai. Toks skaitymo būdas man reika9
lingas tam, kad labiau priartėčiau ir perduočiau jums tai, kas glūdi už žodžių. Svarbūs ne žodžiai ir frazės, o teksto prasmė, suprasti rankraštį reikia labiau širdimi nei protu. Bet protu irgi, tik širdimi pirmiau. Taigi atverkite širdį bei protą ir pradėkite skaityti. Džiaugsiuos, jei pavyks padėti jums teisingiau gyventi. Širdies ugnis paprastame kasdieniame gyvenime neturi išblėsti. Tokia šio teksto prasmė. Jūsų draugas
10
1962 m. balandis
1 2
Neįsileisk nuoskaudos, skundo, neįsileisk nė vienos priekaištingos minties. Mokykis visų menkiausių žemiškos būties apraiškų. Ugdydama mentalinius sugebėji-
mus ieškok fizinės atspirties.
3 4
Kasdien stenkis apsišvarinti ir visuomet būk balta kaip sniegas. Prašau tavęs, būk šviesi, tyra, akyla ir uoli. Šiomis mokinio dorybėmis turi pasižymėti
visuomet. Pusiausvyra ir ramybė.
5
Aš – jaukumas ir ramybė, bet Aš ir tavoji jėga. Benamis keliautojas – irgi Aš. Aš – ke-
lias.
11
6
Aš tau sakau: būk budri, narsi kaip karys savo poste, kad galėtum paimti Mano kalavi-
ją taip, kaip dera poste budinčiam kariui, ir laikyti rankose kovai paruoštą romumo kalaviją, skaistų meilės spindulį, skaistų pasiaukojimo spindulį. Šitaip, tik šitaip laimėsi.
7
Taisyklės: 1. Kūno švara prieš maldą. 2. Kūno švara prieš miegą. 3. Kūno švara dienos metu. 4. Visų higienos ir padorumo taisyklių laikymasis. 5. Kasdienis gydymasis ir mankšta du kartus per dieną, masažas prieš naktį. 6. Kasdienis budrumas – malda iš ryto, vakare ir prieš miegą, ir atmink Mane visą dieną. 7. Kasdien imkis Mano užduočių ir sparčiai jas vykdyk. 8. Tikslingas, o ne betikslis skaitymas. 9. Švarūs, neapdriskę drabužiai. 10. Baltinių ir drabužių švara. 11. Išorinis grožis – tinkamai parinkti, geri drabužiai ir nepriekaištinga jų švara.
12
8
Aš sakau tau: eik tiesiai, vykdyk užduotis, ir kelias bus labai paprastas. Sunkumai, visi
sunkumai ištinka nukrypus nuo tiesaus kelio. Viskas dėl to. Tai paprasta, kaip paprasta yra matematika, jeigu ją supranti.
9
Duonos riekės, įdėtos į rankas, nė nesugebi praryti ir numeti. Kaip naudojiesi Mano
įteikta malone? Klausiu, kaip ja naudojiesi?
10
Įsižiūrėk į žmonių likimus ir ieškok juose gijos, vedančios aukštyn, Saulės link.
Apie ją galvok, ją stenkis atrasti. Jei iškart nerasi, meile padėsi.
11
Noriu grožio suvokiant gyvenimą ir gyvenant. Toks yra grožio kelias. Gyvenk
garsų ir ritmų gražumu. Neprarask jo pasaulio sumaištyje. Ten, kur nėra ritmo, nėra aukštojo gyvenimo.
12
Negalima kreipti minčių į netikusius, blogus, tamsius dalykus, juose nedaly-
vaujant ir jų neįtvirtinant. Visuomet vidine sielos 13
šviesa apšviesk sutiktojo sielą – padėk jam ir nukreipk į kelią. Šviesą visuomet priešink tamsai ir įtvirtink.
13
Klausykis savo aukštojo „Aš“ balso ir tais atvejais, kai atrodo, kad reikalas
visiškai kasdienis. Išsižadėk sąvokos „dvilypė egzistencija“ – egzistencija viena. Visi sprendimai ir poelgiai, visos mintys ir jausmai turi kilti iš vienybės ir meilės.
14
Su visais būk labai paprasta ir neišdidi. Kad to pasiektum, atverk širdį visiškam,
nepriekaištingam geranoriškumui ir kalbėk viską, ką galvoji, iš pačios širdies, iš švelnios, romios, mylinčios širdies, nuoširdus Žodis – gydantis žodis, vartok jį tikriau ir dažniau.
15
Žodį „žygdarbis“ jūs suprantate šiek tiek kitaip, negu jį suprantame Mes. Žyg-
darbis gali pasireikšti fiziškai, bet šis žodis reiškia veiksmą visose būties plotmėse vienu metu, neskirstant jo į fizinį ir astralinį. Jis reiškia ne proveržį, o ilgą, kryptingą judėjimą vieno tikslo link. 14
Šitaip jį suvokiant visas gyvenimas, nukreiptas į aukščiausią tikslą, turi būti vadinamas žygdarbiu, kurį privalu įvykdyti. Štai kas yra žygdarbis. Jis gali būti fizinis, vienas žmones pribloškiantis veiksmas, bet gali ir nieko neapstulbinti, likti niekieno nepastebėtas ir tęstis visą tiesiu keliu žingsniuojančio žmogaus gyvenimą. Tai reikia įsidėmėti. Eiti nepastebimu keliu.
16
Aplinkinių žmonių gyvenimas ne tavo rankose, bet tu – vienas iš jų karminių
santykių dėmenų, ir tavoji pareiga slopinti savitarpio santykių karmą ir šitaip palengvinti sutiktojo karmą. Net jei tavęs nesieja karmos gijos, gali padėti jam iš vidaus sklindančia savo šviesa, pagelbėti išvysti teisingą sprendimą. Šitaip nuolat padėk sielos šviesa, aktyviai besiskverbiančia į kito žmogaus gyvenimą. Tai dvasios veikimas ir gyvenimo pertvarkymas.
17
Tegul šiandieną tavęs neapleidžia taikaus romumo dvasia. Tai, ko nusipel-
nei – gauni ir gausi vėliau, ir tai bus nei daugiau, nei mažiau, o lygiai tiek, kiek nusipelnei. Kodėl 15
gaili savęs? Gailesčio neverta tai, kas neišvengiamai kyla iš netikusių paskatų. Tai natūralu, tai būtina, tai dėsninga. Kodėl Aš turėčiau gailėti tavęs ir padėti tau tokiais atvejais? Pati eik ir skinkis kelią suprasdama karminius ryšius ir Didįjį Įstatymą, vedantį šviesos link.
18
Kantrybė nėra nusižeminimas; tai aktyvi savybė, reikalaujanti įtampos ir
visų Dvasios savybių – tai aktyvus aplinkos pertvarkymas. Tai ir yra Dvasios kūryba; Kelias – tai judėjimas ir kūryba, o ne pasyvus gautos karmos priėmimas. Štai kodėl neteisingas nusižeminimu grįstas tavo požiūris vietoje romaus priėmimo, ir tai nėra tas pats. Romus priėmimas – tai suvokimas, kas vyksta, sutinkant su Karmos Dėsniais, kartoju – su Didžiaisiais Karmos Dėsniais. O nusižeminimas – bukas, vergiškas savęs nesuprantančio pasyvaus ir apgailėtino padaro jausmas. Mūsų pasaulyje jis nepriimtinas. Žinok tai. Ir kantrybės nepainiok su nusižeminimu. Aš kantrus tau, nes žinau apie besiskleidžiančią ateitį ir žinau, kad ji negali iš karto tapti dabartimi. 16
Ateities blyksniai dabartyje. Tai, dėl ko myli, dėl ko gerbi žmogų – tai irgi dar neįvykusios ateities blyksniai dabartyje. Taigi Aš apibendrinu: nereikia nusižeminimo, bet reikalingas aktyvus susitaikymas, kantrybė ir romumas, būdingas kilniai širdžiai, taip pat ir tau, jei įsigilinsi į įvykių gelmę.
19
Visos pastangos tobulėti nieko nereiškia, jei nėra nukreiptos į vieną tikslą –
atiduoti save visiškai. Negailėk nei savęs, nei pastangų. Iki galo reikia eiti, įgyvendinant visus savo sprendimus, ir aiškiai žinoti, kad galiausiai visiškai apsinuoginsi, prarasi visus drabužius ir tebūsi klajūnas šiame pasaulyje. Tu viską prarasi: namus, artimuosius, save, kad atrastum visišką ramybę, laisvę ir didžią meilę. Tomis triumfo, meilės ir atleidimo dienomis taip ir gyvenk.
20
Laikas, skirtas darbams iki galo atlikti, nėra begalinis, o įvykdyti juos rei-
kia laiku; kitaip aukštybės impulsas išsisklaidys ir neįgaus formos, kurią skirta sukurti. Nebaigtas ir mestas darbas, mintis, jausmas, nepasiekęs aukš17
čiausios pabaigos, – tai atgrasi garsų, spalvų ir formų masė, nieko neduodanti pasauliui. Atlik savo darbus tobulai. Supranti? Tai ne sutapimas ir ne žodžių žaismas* – yra veiksmažodis ir yra prieveiksmis. Įsigilink į šiuos žodžius. Kartais kalba dovanoja neišsemiamus lobius, kuriuos atskleidžia jų prasmė. Geriau pasinaudok šia kalba. Liaudies genialumas išmintį puoselėja ištisus amžius. Geriau pasinaudok šia kalba.
21
Prisimink, kad laikas, į kurį turi sutilpti viskas, ką privalai pasakyti ir padaryti,
yra ribotas; darbas turi būti ne tik nepaliaujamas, bet ir būtinai kūrybiškas, ir prisimink vieną patį svarbiausią Mano įstatymą – ką pasakiau tau daryti, tą ir daryk. Kasdienės smulkmenos susiklostys savaime ir bus vietoje, jei vykdomi esminiai ir pagrindiniai dalykai. Nereikia rūpintis daug kuo. Tai pasakyta seniai ir teisingai.
* Rus. совершить – „atlikti“ ir совершенно – „tobulai“. (Čia ir toliau – vert. past.) 18
22
Tu nemoki, bet privalai mokėti savo širdį laikyti atvirą pasauliui ir imti iš jo
viską, ką Aš tau duodu. Širdis – galios šaltinis ir galios priėmėja. Atverk ją visam kam, atverk pasaulio grožiui. Todėl reikia, kad ji būtų plati, kilni, rami ir be paliovos kryptų aukštybių link. Taip gyvenk.
23
Ne ašarų man reikia, ne gailesčio, silpninančio galią, o reikia man bebaimiš-
kumo, narsos, kitokios pagailos, kuri pakelia ir sustiprina. Taip gyvenk, taip darbuokis. Taip kurk. Ir kūryba tavo turi būti nukreipta smaigaliu į širdį – ne gailesčiu ją perverti, o narsa ir pasigėrėjimu. Kiekvieną dieną tikrink, ką padarei dėl Manęs. Tikrink rūpestingai, nepadidink ir nesumažink, tarsi atsiskaitytum užduotą pamoką ir vertintum jos trūkumus bei privalumus. Taip tau ir Man bus lengviau eiti tolyn.
24
Atpažinimas turi įvykti begyvenant. Kasdien rodyk man šio atpažinimo pa19
vyzdžius – atsiribok nuo nesvarbių minčių ir dienai bėgant surask tai, kas svarbu ir reikalinga. Ir atiduok tai Man. Taip turi slinkti diena ir tavo gyvenimas. Įvykdyk tai, kas dar neįvykdyta, ir baik savo žemiškus darbus.
25
Vėl sakau: galvoti reikia ne apie daugelį dalykų, o apie vieną, ir tas vienas daug
svarbesnis už tūkstančius gyvenimo mažmožių. Morta, Morta, kuo tu rūpiniesi? Čia kalbama ne tik apie kasdienio gyvenimo smulkmenas, bet ir apie smulkmenas, susijusias su bendravimu, savitarpio santykiais, sutartiniais ryšiais tarp žmonių, kartais tariamu padorumu. Visa tai – išorinis blizgesys, gyvenimo paviršius, turintis užimti reikiamą vietą, bet tai negali būti gyvybiškai svarbu, negalima dėl to eikvoti astralinio kūno jėgų, kadangi jis turi būti stiprus, tvirtas ir ryškus. Aš noriu, kad tavo astralinis kūnas būtų švarus, tačiau dėl to reikia ne gyventi astrale, o jį valdyti, pripildyti dvasinės galios. Taip reikia – astralinių spalvų ryškumas, jų spindėjimas, jų aromatas tau pasiekiami. Siek šito 20
taip, kad Aš pažiūrėjęs imčiau tavimi gėrėtis. Aš noriu grožio, grožio, grožio. Tu supranti, ko Aš noriu, vykdyk Mano užduotį šiandien ir rytoj, ir toliau vykdyk iki savo dienų pabaigos. Tai širdies kilnumas, dosnumas ir dėmesio verta didybė, o ne niekingas gyvenimas niekingose didumose, vertose paniekos ir sunaikinimo.
21
įsigykite
knygą dabar