sodas ir daržas nuo a iki z Christine ir Michael Lavelle
Iš anglų kalbos vertė giedrė tartėnienė
4
ĮŽANGA Šios knygos tikslas – parodyti, kad kiekvienas gali sėkmingai daržininkauti nuomojamame sklype. Nesvarbu, ar turite patyrimo, sklypas lengvai gali tapti produktyviu ir viliojančiu pomėgiu, įtraukusiu visą šeimą. Jame praleistas laikas atstato būtiną ryšį su gamta ir suteikia galimybę pabėgti nuo šiuolaikinio gyvenimo rūpesčių. Nors daugumai mūsų tai vieta, kur auginamos šviežios daržovės, sklypas taip pat yra nepamainoma mažytė oazė ar net nedidukas gamtos rezervatas. KODĖL VERTA IŠSINUOMOTI ŽEMĖS SKLYPELĮ?
Prasidėjus XXI a., neregėtai išpopuliarėjo namudiniai maisto produktai. Dauguma šito ėmėsi rūpindamiesi namiškių gerove, sunerimę dėl vienas po kito kilusių bauginančių maisto produktų skandalų, nors, ko gero, labiausiai patraukia galėjimas šį tą nuveikti pačiam. Dauguma augintojų taip pat įsitikinę, kad pačių užaugintas maistas yra ne tik sveikesnis, skanesnis, bet ir, be abejonės, šviežesnis. KAIP SUDARYTA ŠI KNYGA
Nors sumanymas patiems augintis daržoves atrodo patrauklus, vis dėlto reikia šiokios tokios patirties. Šiame išsamiame Apačioje: Bėgant laikui jūsų sklypas įgis savitumo, daug pasakančio apie jus, kaip ir augalai, kuriuos pasirinksite auginti.
leidinyje stengiamasi pateikti esminius patarimus, kaip tai padaryti. Knygos tikslas – kad daržininkystė taptų patraukli. Viskas aprašyta paprastai, praktiškai, paaiškinimai lengvai suprantami. Stengtasi vartoti ne techninę kalbą, nors aprašyti metodai grindžiami moksliniais principais. Išaiškinus esminius principus patariama, kaip geriausia „atlikti“: pastatyti, suplanuoti, sodinti ir prižiūrėti sklypelį, kuriame darbuojatės savo ir šeimos labui. Nors knyga geriausiai tinka pradedantiesiems, ji pasirodys naudinga ir turintiems daugiau daržininkavimo patirties, norintiems pagilinti žinias ir panaudoti įgūdžius savo sklype. Tekstas gausiai iliustruotas, kur įmanoma, pateiktos auginimo technikų ir sistemų schemos. Planus lydi nesudėtingos instrukcijos, etapais parodančios, kaip atlikti darbus, pateikta
Viršuje: Laistymas – tik vienas pavyzdys darbo, kuris iš pažiūros nesudėtingas, bet norint sulaukti sėkmės turi būti atliktas tinkamai.
nemažai naudingų patarimų ir pamokymų, padėsiančių įgyvendinti idėjas. Pateikti planai ir instrukcijos, leisiantys suprasti, kaip „daržo“ funkcionalumą suderinti su kitais poreikiais, pavyzdžiui, žaidimų aikštele vaikams. KĄ RASITE ŠIOJE KNYGOJE
Išaiškinus, kas yra nuomojamas sklypas, knygoje supažindinama su pagrindiniais gamtos ciklais, veikiančiais ir visuotiniu mastu, ir jūsų sklype. Norima parodyti, kad sklypas turėtų gyvuoti natūraliu ritmu, ir paaiškinti, kaip geriausia pasitelkti gamtos ciklus jūsų augalų labui. Norint turėti gerą sklypą, itin svarbu perprasti dirvožemį. Dirvožemio pagrindai knygoje išdėstyti Apačioje: Planuojant pasėlius, pavyzdžiui, sėjamųjų salotų, svarbu apsispręsti, ar norite visą sezoną nuolat turėti šviežių daržovių.
Įžanga 5
Kairėje: Norint sėkmingai daržininkauti, sklypo struktūra ir išplanavimas yra esminiai. Viską reikia rūpestingai suplanuoti.
pasiekti geriausių rezultatų. Kiekviename aprašyme pateikiama informacija apie augalus puolančias ligas ir kenkėjus, kaip rinkti ir laikyti derlių, rekomenduojamos veislės. Apie tai, kaip svarbu rūpintis augalų sveikata, dėstoma atskirame skyriuje, o paskutinė dalis – augalų priežiūros kalendorius – padės planuoti darbus sklype visus metus, be to, galėsite vien užmetę akį šį tą pasitikslinti. Tačiau knyga nėra vien tik apie daržovių auginimą. Pabrėžiama, kad sklype tikrai galima puikiai praleisti laiką. Rūpinimasis augalais, užuot buvęs nemalonia, įkyria prievole, gali tapti poilsiu jums ir jūsų šeimai, būdu patirti artumą su gamta „jūsiškėje, saugioje vietelėje“. Ar sklypelis jums taps antraisiais namais, prieglobsčiu gamtoje, ar taip ir liks daržovių auginimo jūsų stalui vieta, rūpestingas planavimas, nuodugni augalų atranka bei išbandytos ir patikrintos žemdirbystės praktikos, aprašytos šioje knygoje, padės jums paversti jį labai produktyvia erdve. Galų gale nuomojamas sklypas jums bus sveika aplinka laikui leisti, puiki galimybė susitikti su bendraminčiais, atpalaiduojantis ir visuomeniškas būdas daržininkauti.
glaustai ir paprastai, kad sugebėtumėte tinkamai paruošti žemę. Išaiškinus pagrindus, skyriuje apie pasėlių planavimą patariama, kaip įgyvendinti norus ir poreikius, kaip sukurti efektyvų ir realistišką auginimo tvarkaraštį. Toliau mokoma auginti. Praktiškos, efektyvios žemės ūkio praktikos papildytos paprastais, suprantamais patarimais, kaip surinkti derlių ir laikyti visą užsiaugintą gerą. Pateikiamos naudingos užuominos, kaip išsirinkti įrankius, įrangą ir medžiagas, kaip nuspręsti,
ar reikia statinių, pavyzdžiui, pastogės arba šiltnamio. Knygoje akcentuojama gamtai nekenksmingų metodų svarba, nors aptariamos bei palyginamos ir alternatyvos. Žinyne pristatytos įprasčiausių valgomų augalų rūšys, kurias jūs tikriausiai norėsite auginti, suprantamai aprašyta, kaip jas auginti, ir pateikiami patarimai, kaip Dešinėje: Pastogė – ir sandėliukas, ir prieglobstis nuo oro negandų, todėl neįkainojamas sklypo priedas.
NUOMOJAMO ŽEMĖS SKLYPELIO PAGRINDAI Kol įsigysite žemės lopinėlį, gali užtrukti. Tačiau nepakenks šį tą sužinoti apie aplinką, konkrečią vietą, sklype galiojančias taisykles ir apribojimus: ar tai netrukdys ypatingiems jūsų poreikiams. Jau įsigijus sklypelį, teks apsispręsti, ką galite padaryti ir kaip ketinate jį tvarkyti. Šiame skyriuje padėsime jums išsiaiškinti, kaip gauti informacijos ir siekti įgyvendinamų tikslų, papasakosime apie skirtingus išplanavimus ir papildomus rūpesčius, pavyzdžiui, nuolatinius statinius, gyvūnų laikymą, įrangos ir įrankių pirkimą.
Kairėje: Viliojantis sklypo vaizdas įsibėgėjus augimo sezonui yra ilgalaikio sunkaus triūso rezultatas.
Viršuje: Gėlės, pavyzdžiui, šios saulėgrąžos, yra spalvingas sklypo priedas, be to, jos puikiai tinka pasimerkti namuose.
Viršuje: Verta sugaišti apsaugant augalus, vėliau jie jums atsilygins gausiu derliumi.
Viršuje: Didesniuose sklypuose pakanka erdvės ir šiltnamiui, ir pastogei, tačiau vietos komposto krūvai rasti visada privalu.
8 Nuomojamo žemės sklypelio pagrindai
NUOMOJAMŲ ŽEMĖS SKLYPELIŲ ISTORIJA Nuomojami žemės sklypeliai ar sodų bendrijos – įprastas vaizdas šiuolaikinėje miesto vietovėje. Jie atsirado visuomenei susirūpinus vargšų ir skurstančiųjų padėtimi bei siekiant apsirūpinti būtiniausiais maisto produktais karo metu, tačiau daugelio nūdienos daržininkų tikslai pasikeitė, ir dabar nuomojami žemės sklypeliai (toliau – tiesiog „sklypai“. – Vert. past.) yra tokios vietos, kur miestiečiai sugrįžta į gamtą bei užsiaugina skanių ir sveikų produktų kartu susitikdami su bendraminčiais. KAS YRA NUOMOJAMAS ŽEMĖS SKLYPAS
KODĖL REIKIA KOLEKTYVINIŲ SKLYPŲ
Kalbama apie žemės plotą arba sklypelį, paskirtą nuomininkui (laikinam valdytojui), kuris įsipareigoja jį įdirbti ir prižiūrėti, paprastai mainais už nedidelę kainą. Pirmieji sklypai buvo paskirti (iš čia ir angliškas pavadinimas allotment, allot (angl.) – išskirstyti, skirti, duoti. – Vert. past.) Anglijoje XVI a. pabaigoje, valdant Elžbietai I, kaip kompensacija praradus bendruomenės žemes. Panašios žemės paskirstymo schemos egzistuoja ir kitose šalyse: principas toks pat, tik pavadinimai skiriasi. Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje vartojami terminai „bendruomenės sodai“, o Europoje jie vadinami bendrijomis, kolektyviniais, šeimyniniais, visuomeniniais ar darbo sodais.
Nuo seniausių laikų žmonės dalijosi kaimelį supančią žemę ir pramisdavo augindami daržoves bei ganydami galvijus. Daugėjant gyventojų, vystantis pramonei ir žemės ūkiui, siekiant didesnio produktyvumo, tradiciniai maisto produktų „mainai“ nebepatenkino. Bendri plotai išnyko, o žmogaus ryšys su žeme ir maistu, kurį ji išaugina, nutrūko. Daug kur XVIII–XIX a. prasidėjo priverstinė bendruomenės žemių likvidacija. Nors žemės ūkio našumas ir maisto tiekimas klestintiems miestams didėjo, iš to pelnėsi tik žemės savininkai. Paprasti žmonės, netekę teisės ir priėjimo prie žemės, buvo priversti ieškotis darbo augančiuose miestuose. Reaguodami į kylančią problemą įtakingi
Viršuje: Žemės sklypas visais laikais buvo vieta, kur susitinka kartos, kur galima gamtos apsuptyje dalytis laiku ir patirtimi.
tų laikų valdančiojo elito nariai ėmėsi žygių parūpinti vargšams ir bedarbiams žemės, kad jie galėtų patys ką nors užsiauginti. Bėgant laikui nuomojamų sklypelių populiarumas išliko, tačiau patys paklausiausi jie buvo XX a., pasaulinių karų metu, kada stygiaus metais žmonės galėdavo pasirūpinti maisto. Po Antrojo pasaulinio karo susidomėjimas žeme apmalšo, mat šviežių produktų vartojimą išstūmė patogus „greitasis“ maistas, išpopuliarėjęs XX a. antrojoje pusėje. Viskas pasikeitė tik pačioje šimtmečio pabaigoje, kai susirūpinę dėl maisto kokybės ir išvarginti susvetimėjimo žmonės vėl pajuto potraukį dirbti žemę, kuris neslopsta iki šiol. KUR JŲ RASTI?
Kolektyviniai sklypai ar bendruomenių sodai dažniausiai koncentruojasi ten, kur tankiai gyvenama, dažniausiai miestuose, nors vieną kitą galima rasti ir atokesnėse vietovėse. Juos įdirba vietos gyventojai, nebeturintys tiesioginio ryšio su žeme. Bendruomenių sklypai labai skiriasi, dažnai būna tokie skirtingi kaip ir daržininkai, kurie jais naudojasi. Būna bendrai puoselėjamų daržų, kurių produkciją dalijasi visi dirbusieji, kitur yra atskirti sklypeliai asmeniniam naudojimui. Nuomojami sklypai ir sodų bendrijos labai skiriasi atsižvelgiant į tai, kuriame pasaulio krašte jie yra. Jungtinėje Karalystėje ir daugelyje kitų Europos šalių dažniausiai tai būna teritorija su atskirais sklypais, kiekvienas matuojamas šimtais kvadratinių metrų. Šiaurės Kairėje: XX a. viduryje nuomojami sklypeliai buvo socialinis poreikis, nes vienas po kito kilus karams šeimoms stigo maisto.
Nuomojamų žemės sklypelių istorija 9
Viršuje: Tipiškas nuomojamas sklypas yra vieno laikino savininko prižiūrimas vidutinio dydžio plotelis, kuriame auga įvairiausi valgomi augalai.
Amerikoje kolektyviniai sodai apima ir vadinamuosius „pergalės sodus“, susidedančius iš daugybės mažų sklypelių, ir „apželdinimo projektus“, kurie bendruomenėms priklausančias teritorijas paverčia žaliosiomis erdvėmis, kuriose galima auginti daržoves, laikyti gyvūnus ar paprasčiausiai ilsėtis. KOLEKTYVINIŲ ŽEMĖS SKLYPELIŲ NAUDA
Šiuolaikiniame beprotiškame pasaulyje išsinuomotas sklypelis gali pagerinti miestiečio gyvenimo kokybę: aprūpinti prasminga laisvalaikio veikla ir leisti išmėginti save sėjant, auginant, įdirbant žemę ir renkant derlių. Be to, tai gali būti tinkama vieta vaikams ir paaugliams pažaisti, pabendrauti ir atrasti gamtos pasaulį. Yra kolektyvinių sklypų, kuriais naudojasi socialiai nuskriaustieji,
pavyzdžiui, bedarbiai, neįgalieji ar imigrantų šeimos. Jiems tai puiki proga susitikti panašiai mąstančius ar likimo draugus, atgauti pasitikėjimą savimi ir vėl patirti bendruomeninio gyvenimo jausmą. Kadangi kolektyviniai sklypai – tai arba bendra erdvė, arba daugybė atskirų žemės lopinėlių vienoje vietoje, nuomininkams netrukus atsiranda sanglaudos ir bendrumo jausmai. Tai ne tik bendravimas daržininkaujant: kyla noras prisidėti prie augintojų asociacijų, varžytis parodose ar dalytis atsakomybe ir tvirtai laikytis nustatytų įstatų bei potvarkių. Įsitraukę į šią veiklą žmonės įgyja tam tikrų teisių bendruomenės viduje, o drauge juntamas gebėjimas ir tikslingumas. Šiaip ar taip, tikroji sklypų ar sodų bendrijos prigimtis kinta priklausomai nuo vietos ir besinaudojančios bendruomenės poreikių. Šioje knygoje kolektyviniai sklypai apžvelgiami kaip atskiras sklypas, prieinamas individui ar šeimai, ir nors visuomeniniai kolektyvinės daržininkystės aspektai labai svarbūs, joje susitelkiama į auginimo technikas.
Viršuje: Bendruomenių sodeliai miestuose leidžia žmonėms pajusti maisto auginimo malonumą, nors kartais sklypeliai būna itin kuklūs.
10 Nuomojamo žemės sklypelio pagrindai
KODĖL VERTA AUGINTI NUOMOJAMAME ŽEMĖS SKLYPE? Nuomojamas sklypas – tai kur kas daugiau nei žemės lopinėlis, kuriame užsiauginate „savų“ daržovių. Tiesą sakant, dauguma pripažįsta, jog sklypas tam tikra prasme – gyvenimo būdas. Teisybė, pagrindinė veikla – sveikų, šviežių vaisių ir daržovių auginimas, tačiau kartu tai gaivus oras ir mankšta, džiaugsmas visai šeimai ir galimybė įsilieti į žmonių su panašiais interesais bendruomenę. ŠVIEŽIAS IR SVEIKAS MAISTAS
Pastaraisiais metais žmones vis labiau domina „savų“ vaisių, daržovių ir žolelių auginimas. Gal ir nebūtų verta to minėti, tačiau tai visiškas perversmas po XX a. pabaigoje buvusio nuosmukio. Pasikeitimą lėmė susirūpinimas dėl prekybos centruose įsigyjamo maisto produktų kokybės po praėjusio amžiaus devintajame ir dešimtajame dešimtmečiais vienas po kito kilusių maisto produktų skandalų bei nauja informacija apie Apačioje: Didžiausias malonumas sklype – rinkti savo užaugintą produkciją. Tai vertas atlygis už sunkų triūsą.
pesticidų likučius. Abi šios priežastys padidino ekologiškų produktų paklausą. Susirūpinimą kelia ir maistui transportuoti bei pakuoti švaistomos lėšos. Gyventojai vis skeptiškiau nusiteikę „pirktinių“ maisto produktų atžvilgiu, vis labiau domisi, iš kur maistas atvežtas ir kaip jis buvo augintas. Štai todėl ir kilo „pačių augintas“ tendencijos banga, nes taip ne tik užtikrinamas maisto saugumas ir kokybė, tačiau sumažėja išlaidos transportavimui ir pakavimui. Deja, daugumoje šiuolaikiškų namų valdų nėra sodų ir daržų, o jei ir yra lopinėlis žemės, tai daržovėms auginti jo nepakanka arba vieta augalams pernelyg Apačioje: Visa šeima mėgausis šviežiu skaniu pačių užaugintu maistu, o sąskaitos už pirkinius sumažės.
Viršuje: Matydami, iš kur atsiranda daržovės, vaikai noriau ieško ryšio su gamta. Be to, jiems smagu.
netinkama. Ideali išeitis tokiu atveju – nuomojami žemės sklypai, kai kuriais atvejais leidžiantys užauginti pakankamai šviežio maisto šeimai išmaitinti. Maždaug 25 m² ploto sklypelyje galima užauginti pakankamai daržovių, kad keturių ar penkių asmenų šeimai užtektų beveik metams. Dar daugiau, išmintingai suplanavę turėsite nuostabų šviežių produktų pasirinkimą nuo brangių delikatesų, tokių kaip artišokai, smidrai ar daržinės pupelės, iki visiems įprastų pagrindinių produktų – kopūstų, morkų ir bulvių. SVEIKA GYVENSENA GAMTOS APSUPTYJE
Nors daugeliui sklypų augintojų pirminė motyvacija yra maisto gavyba, tačiau gryno oro vilionių ir lengvos mankštos bei naudos taip pat nereikia pamiršti. Sklypas tikrai primena sporto salę gryname ore, kur galima pasimankštinti kartu jaučiantis supančios gamtos dalimi. Apskritai
Kodėl verta auginti nuomojamame žemės sklype? 11
AUGINIMO NUOMOJAMAME ŽEMĖS SKLYPELYJE NAUDA Čia išvardyta tik keletas daržininkystės nuomojamame sklype privalumų jums, jūsų šeimai, vietovei ir aplinkai.
• Puikus būdas pakelti ūpą gryname ore pernelyg neišlaidaujant. • Puiki galimybė įsigyti naujų draugų. • Patys auginsitės produktus, kurie bus skanesni ir pigesni nei pirktiniai. • Daržovės turės didesnę maistinę vertę nei auginamos pardavimui, bent jau dėl to, kad tikrai bus šviežesnės. • Jei rūpestingai suplanuosite pasėlius, ištisus metus turėsite ką pasiūlyti, tad sąskaitos pirkiniams kas mėnesį tikrai sumažės. • Kai užsiauginate maisto, jaučiatės šį tą pasiekę ir patenkinti, o tai gerokai pakylėja.
Viršuje: Sklypas – tai pomėgis, galintis įtraukti visą šeimą ir siūlantis sveiką gyvenimo būdą.
sklypas puikiai tinka ir kūnui, ir sielai, o papildomas privalumas – visa tai atsieina gerokai pigiau nei užsiėmimai sporto klube. Išsinuomojus sklypą galima pasijusti turint „savą žemės lopinėlį“. Laisvalaikio įprasminimas asmeninėje, nuosavoje erdvėje – pakankamai stipri motyvacija. ŠĮ TĄ GALIMA NUVEIKTI VISIEMS DRAUGE
Daržininkystė gali būti vienišiaus hobis, vieta, kur žmogus pabėga nuo visų, kad truputį pabūtų vienas. Tačiau vis dažniau į sklypą traukia visa šeima. Netgi kukliausiame žemės lopinėlyje puikiausiai galima paakinti vaikus susidomėti gamta ir maisto auginimu. Galiausiai jie supras, iš kur atsiranda maisto produktai: kad jie užauga, kad reikia pastangų, o ne paprasčiausiai laukia supakuoti prekybos centrų lentynose. Taip pat vaikai susiduria su didesne produktų įvairove, o įsitraukę į visą procesą – nuo sėklų pakelio iki pietų stalo – tikėtina, jog ir valgys. Susijaudinimas ir laukimas auginant dažnai būna geriausia paskata sveikai maitintis.
RŪPINIMASIS APLINKA
Nors dauguma mūsų mielai prisidėtų saugant aplinką, šiuolaikiniame pasaulyje dažnai jaučiamės bejėgiai net norėdami sumažinti išskiriamo anglies dvideginio kiekį. Štai čia jums ir padės sklypas: juk auginsite daržoves ribodami trąšų ir pesticidų naudojimą, mažinsite transporto bei pakavimo sąnaudas ir atliekų kiekį. Gerai tvarkomi sklypai, kuriuose pasitelkiamos antrinio panaudojimo ir kompostavimo siūlomos galimybės, tikrai naudingi aplinkai. Tinkamai sutvarkyti jie ne tik sumažina žalą gamtai ir laukinei florai bei faunai, bet ir patys tampa mažučiais gamtos draustiniais. GYVENIMO BŪDO PASIRINKIMAS
Maisto auginimas sklype pakeis ir jūsų gyvenimą. Mažų mažiausiai sumažės savaitinės parduotuvės sąskaitos, turėsite šviežesnio maisto, kuris kone visada bus skanesnis nei pirktas. Tai puiki galimybė susipažinti su naujais žmonėmis, dažnai įvairiausių visuomeninių padėčių ir profesijų, ir pasidalyti patirtimi. Tikriausiai šis bendruomeninis nuomojamo sklypo aspektas galų gale bus naudingiausias jūsų gyvenimo pokytis ir, dauguma atvejų, labiausiai įkvepiantis.
• Tai nebrangi pramoga visai šeimai ir galimybė visiems išmokti šio to naujo. • Erdvė ir naujokams, ir patyrusiems daržininkams plėsti horizontus ir išbandyti save auginant augalus, kuriems darže prie namų galbūt neliko vietos, o gal, padedant kaimynams, išbandyti kur kas egzotiškesnius augalus. • Vaikai ir jaunimas turės saugią erdvę žaisti ir tyrinėti gamtos pasaulį, taip pat supras, iš kur gaunamas maistas. • Sklypai būna bendrijoje. Tai gali padėti žmonėms labiau įsitraukti. • Sklype atsiras arealas vabzdžiams, gyvūnams ir paukščiams, padidės aplinkos bioįvairovė. • Puikiai prižiūrėtas sklypas traukia akį, pagerina kraštovaizdį ir atmosferą apskritai, ypač miestų teritorijose. • Komposto krūvos – lengvas būdas perdirbti namų ūkio atliekas, o nestandartinis požiūris ir medienos bei kitų medžiagų antrinis panaudojimas leis pasijusti taupiais ir globojančiais gamtą.
12 Nuomojamo žemės sklypelio pagrindai
NUOMOJAMO ŽEMĖS SKLYPELIO ĮSIGIJIMAS Gerai prižiūrimas sklypas būna gana išvaizdus; būtent toks, kuris jus sužavės ir įkvėps įsigyti ir rūpintis savuoju ploteliu. Nors perspektyva turėti sklypą be galo žavi, labai svarbu išsiaiškinti, kaip jį susirasti, ir kaip tik tokį, kuris atitiks jūsų poreikius. Nepamirškite, kad įsigydami sklypą jūs iš tikrųjų įsipareigojate. Jei norite, kad jis būtų produktyvus, reikės įdėti pastangų ir laiko. NUOMOJAMO ŽEMĖS SKLYPELIO PAIEŠKOS
Gauti sklypą paprastai nesunku, jei žinote, kur kreiptis ir su kuo susisiekti. Dažniausiai tai priklauso nuo to, kur gyvenate. Kolektyvinių sklypų ir sodų bendrijų nuosavybės teisė visame pasaulyje skiriasi. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje didžioji dauguma kolektyvinių sklypų priklauso vietos administracijai, o prašymai pateikiami vietos tarybai. Kitose šalyse bendrijos gali priklausyti privačioms draugijoms, asociacijoms ar net atskiriems žemės savininkams, todėl tikrai verta apsilankyti greta esančioje bendrijoje, susipažinti su rūpima vieta ir daugiau sužinoti apie tai, kur reikėtų kreiptis.
Kai kurių sodų bendrijų nariais gali būti tik gyvenantys tam tikrame mikrorajone ar netgi kvartale, o narystė juose – santykinai trumpalaikė. Tačiau kitur sklypelis vienam savininkui gali priklausyti metus, netgi dešimtmečius, vadinasi, pateikę prašymą atsidursite laukiančiųjų sąraše, tarkim, dvidešimčiai metų! Šiaip ar taip, verta atlikti namų darbus. Galbūt bus verta pateikti prašymus keletui bendrijų. Geriausia būtų kreiptis į vietinę sklypų bendriją ar augintojų asociaciją, jie sugebės nurodyti reikalingus žmones. REALISTIŠKAI ĮVERTINKITE SAVO GALIMYBES
Nors entuziazmas – būtina daržininkystės nuomojamame sklype sąlyga, jį vertėtų
Viršuje: Švieži namuose auginti vaisiai ir daržovės – pagrindinis akstinas įsigyti sklypą, tačiau prireiks atsidavimo ir sunkaus triūso.
sutramdyti šlakeliu realizmo ir pagalvoti, ko galėsite siekti. Reikia nepamiršti, kad patys gražiausi sklypai yra jų nuomininkų nuolatinių pastangų rezultatas. Trumpai tariant, iš sklypo gausite tiek, kiek į jį įdėsite. Didžiausia kliūtis daugumai „šviežiai iškeptų“ daržininkų gali būti ambicijų perteklius. Jei rengiatės paduoti prašymą sklypui, patartina trumpam stabtelėti, apsvarstyti savo motyvus ir pagalvoti, į ką veliatės. Tačiau laukiantys sunkumai neturėtų jūsų įbauginti, nes šio patarimo tikslas – ne nuslopinti jūsų ambicijas, o tik būti objektyviems. Jei aiškiai suvokiate savo galimybes, galite drąsiai teikti prašymą, nes puikiai žinote, kokio sklypo jums reikia, ir atitinkamai žinosite, ko prašyti. Toliau kairėje: Jei nesate tikri, kaip įsigyti sklypą, visada galite paskambinti į artimiausią sklypų bendriją ar augintojų asociaciją ir pasiteirauti arba panaršyti internete. Kairėje: Kai nusprendžiate įsigyti sklypą, ne pro šalį pasikalbėti su kitais sklypų savininkais, kad išsiaiškintumėte, ar šis jums tinka. Jie sugebės jums paaiškinti, kiek pastangų, laiko ir išlaidų iš tikrųjų prireiks, taip pat suteiks įkvėpimo ir patarimų.
Nuomojamo žemės sklypelio įsigijimas 13
Dešinėje: Kad įrengtumėte ir prižiūrėtumėte sklypą, jums prireiks tam tikrų įrankių ir įrangos. Į tai reikia atsižvelgti planuojant sklypo įsigijimo išlaidas. Apačioje: Nuomojamų sklypų ar sodų bendrijose paprastai būna komitetai ar vietos atstovai, su mielu noru padedantys ką tik iškeptiems daržininkams. Ten jums ir pasakys, ar toje vietoje galėsite įsigyti sklypą.
PAGALVOKITE, KIEK LAIKO ATIMS NUOMOJAMAS ŽEMĖS SKLYPELIS
Nors mintis leisti laiką sklype gali vilioti, nepamirškite, jog tai ištisus metus trunkantis įsipareigojimas, dažnai turėsite būti darže bet kokiu oru. Augalams reikia nuolatinio dėmesio. Taikytis prie augalų visą likusį gyvenimą kartais būna sunku net labiausiai atsidavusiems daržininkams. Geriausia būtų suprasti, kad truputis laiko, atliekamo nuo kitų įsipareigojimų, tačiau dažnai (kitaip tariant, kasdien po truputį), paprastai geriau nei pavieniai karštligiškos veiklos protrūkiai. Šios veiklos negalima imtis abejingai: puikus sklypas yra reguliaraus dėmesio ir galbūt, visų svarbiausia, laiko, skirto augalams būtent tada, kai jiems to labiausiai reikia, produktas. PASIKALBĖKITE SU KITAIS NUOMININKAIS
Sumanymas prieiti prie labiau patyrusio daržininko gali bauginti, ypač jei esate
naujokas. Tačiau tiesa ta, kad dauguma sklypų savininkų yra labai draugiški ir prieinami. Žmonės, kurie nuomojasi sklypus, yra daržininkai iki širdies gelmių ir dažniausiai džiaugsis susitikę su bendraminčiais, daugiau nei noriai atsakys į klausimus, tikrai pažers žemdirbiškos išminties perlų ir padrąsinimų. Sklypų savininkai paprastai gali pasiūlyti neįkainojamų praktinių patarimų. Jie paaiškins, ar nusižiūrėta vieta tikrai tinka jūsų poreikiams, kokia čia dirva, kokias daržoves tinka auginti, apie nuomininkams taikomas taisykles bei apribojimus ir kaip jie paveikia. Taip pat jie gali turėti informacijos apie tai, koks plotas, tikėtina, atsilaisvins. Dažnai gali pasisiūlyti aprodyti savo sklypą ir papasakoti, kaip sukūrė produktyvų daržą. Susitikti ir kalbėti su nuomininkais – vienas geriausių būdų pajusti ten tvyrančią bendrumo dvasią, kuri palaikys jūsų entuziazmą, jei padavę prašymą atsidursite ilgame laukiančiųjų sąraše.
KRUOPŠČIAI APSVARSTYKITE GALIMAS IŠLAIDAS
Jei daržininkystės imatės taupumo sumetimais, privalote suprasti, kad jei nesate gimę po laiminga žvaigžde ir nepaveldėjote gerai įrengto ir prižiūrėto sklypo, jums reikės investuoti į tam tikras medžiagas, kad sklypas atitiktų jūsų poreikius. Pridėkite įrankius ir įrangą, sėklų kainą, trąšas ir visą krūvą kitų daikčiukų, tokių kaip virvės, kuoliukai, tinklai ir t. t., ir išlaidos šoktelės iki dangaus. Geriausia planuoti sklypą taip, kad įsirenginėtumėte jį pamažu, išsklaidydami išlaidas per laiką, ir susitelktumėte į teisingą išplanavimą. Nemanykite, kad „pinigų išmetimas“ projektui būtinai pasiteisins, ir nepamirškite, kad parduotuvėse bei daržininkystės centruose pilna prekių, kurias jūs neva „privalote turėti“, nors, tiesą sakant, dažnai be jų apsieitumėte. Verta panagrinėti vietines atliekų perdirbimo schemas ir nustebsite sužinoję, kiek įrankių ir įrangos galima įsigyti nemokamai.
14 Nuomojamo žemės sklypelio pagrindai
KĄ REIKIA ŽINOTI APIE SKLYPĄ Augalai, kaip ir visi gyvi organizmai, tarpsta tinkamose sąlygose. Pavyzdžiui, kai kurie augalai vešės tik karštame, saulėtame ir sausame sode, o kitiems reikės vėsos, drėgmės ir pavėsio. Jei norite, kad augalai klestėtų, pasirinkite tuos, kurie geriausiai tinka jūsų sklypui. Tam reikia tiksliai suprasti, kokios sąlygos vyrauja, ir atsižvelgti į daugybę aplinkos veiksnių. KLIMATAS
Priklausomai nuo augimo vietos, augalo brandos lygio, tam tikrų sąlygų poveikio trukmės ir intensyvumo, klimatas gali turėti lemtingą poveikį augalo augimui ir vystymuisi, ypač kai vyrauja ekstremalios oro sąlygos. TEMPERATŪRA
Visos augalų rūšys turi savas minimalios ir maksimalios temperatūros ribas, kurias peržengus gyvybiniai augalo procesai nutrūksta. Paprastai maksimali temperatūra, kurią pakenčia dauguma augalų, yra apie 35 °C, o minimali stipriai skiriasi. Oro ir dirvos temperatūra turi didžiulę įtaką ir augalo ramybės būklei, o tai savo ruožtu smarkiai lemia augimo sezono trukmę. Oro temperatūrą veikia iš saulės gaunamos energijos kiekis. Saulės
Viršuje: Jauniems ir lepiems augalams šaltomis naktimis reikia apsaugos. Vienas būdų – pridengti daržo plėvele.
įšildomos užuovėjos puikiai tinka augalams, kurie pratę prie šiltesnio klimato. Dirvos temperatūra turi įtakos augalų šaknų vystymuisi bei vandens ir maisto medžiagų absorbavimo greičiui. Smėlinga dirva sezono metu įšyla greičiau ir anksčiau nei molinga, nes yra pralaidi ir nesukaupia tiek daug vandens. Vietos, kurios gauna daug saulės ar turi nedidelį nuolydį pietų pusėn, taip pat įšyla greičiau nei šešėlingos.
sugeria dirvos dalelės, šį vandenį vėliau absorbuoja augalo šaknų sistema. Ore kaip vandens garai susikaupęs vanduo vadinamas oro drėgme. Vandens garų kiekis atmosferoje tam tikru metu vadinamas santykine drėgme ir matuojamas procentais lyginant su soties tašku (kai drėgmė yra 100 %). Užtvindymas reiškia vandens perteklių, kuris gali atsirasti esant skurdžiai nepralaidžiai dirvai. Šaknys augalų, kurie nėra prisitaikę prie tokių sąlygų, nukentės ir tikriausiai žus nuo deguonies trūkumo.
VANDUO
APŠVIETIMO LYGIAI
Tai svarbiausia sudedamoji visų augalų dalis. Daugelyje sklypų pagrindinis vandens šaltinis yra lietus, ir jis gali būti prarandamas garuojant ar nutekant nuo paviršiaus, nors daugumą kritulių
Saulės šviesa leidžia vykti fotosintezei (reakcijai, kurios metu augalai pasigamina maisto medžiagų). Vadinasi, ji yra būtina ir naujam augimui, ir jau esamam palaikyti. Sezoniniai šviesos lygių pokyčiai nulemia skirtingas augalų vystymosi stadijas. ORO CIRKULIACIJA
Netgi vidutinio stiprumo vėjas padidina augalo garinimo greitį (transpiraciją). Tačiau švelnus vėjelis gali turėti ir teigiamą poveikį: sumažindamas perteklinę šilumą atvėsina lapiją, taip pat „išvėdina“ augalus, pašalindamas užsistovėjusį orą, per kurį gali plisti ligos. KLIMATO ĮVERTINIMAS
Nesunku gauti informacijos apie bet kurios vietovės klimato sąlygas. Dažniausiai pasitelkiama orų prognozė, tačiau neblogai būtų patikrinti ir ilgalaikio klimato stebėjimo duomenis. Klimato rodiklių duomenų bazėse pateikiamos žinios apie vidutinį kritulių kiekį, sniego dangos storį, įšalo gylį, vyraujančias vėjo kryptis, vidutinę oro temperatūrą ir pan. Kairėje: Sklype auginamus sezoninius augalus per sausrą reikia laistyti. Nėra geresnio būdo, kaip kaupti lietaus vandenį.
Ką reikia žinoti apie sklypą 15
SKLYPO MIKROKLIMATAS
Netgi nedideliame sklype gali susidaryti mikroklimatų įvairovė, nuo šaltų pavėsingų kampų iki karštų saulėtų plotelių. Teisingai įvertinę augimo sąlygas galėsite parinkti konkrečiai vietai tinkamus augalus.
Obuoliai ir kriaušės puikiai noksta saulėtoje sklypo pusėje.
Bulvės vešės šiltoje, apsaugotoje vietoje.
Iš rytų į vakarus orientuotas šiltnamis sugeria maksimalų saulės radiacijos kiekį.
Daugumai žolelių reikia atvirų, saulėtų erdvių.
Komposto talpas geriau įrengti saulėtoje vietoje, kad įšiltų, antraip organinės medžiagos ilgiau irs. Atviros vietos dažnai būna vėjuotos, todėl aukštesnes daržoves, pavyzdžiui, kai kurias kopūstines, gali tekti paremti. Venkite vėjuotose vietose sodinti pupas, ypač augančias per žiemą. Gūžiniai kopūstai mėgsta atvirą vietą.
SKLYPO MIKROKLIMATAS
Vyraujančios oro sąlygos (klimatas) izoliuotuose ar nedideliuose plotuose vadinamos mikroklimatu. Vadinasi, nedideliame sklype gali būti daugybė skirtingų mikroklimato zonų, nors visur vyrauja tos pačios oro sąlygos. Stebėkite, kas vyksta jūsų sklype, ir atidžiai žymėkitės, kokią įtaką turi: Sienos, tvoros ir gyvatvorės. Jos, priklausomai nuo aukščio ir tankumo, gali turėti įtakos oro srautų turbulencijai (vėjo sūkuriams) ar dirvos sausumui. Jos gali nulemti vėsaus oro kaupimąsi nuožulniose vietose ir neleisti jam „nutekėti“ žemyn. Šitaip susidaro šalčio duobės, kurios gali turėti lemtingą įtaką ten auginamų augalų rūšių įvairovei. Šešėliai, krintantys nuo nuolatinių objektų, tokių kaip statiniai, sienos, gyvatvorės ir dideli medžiai, sukuria paūksmę, kur būna tamsu, sausa ir dažnai šalta. Tokios sąlygos palankios tik nedaugeliui augalų. Karšti taškai susidaro tose vietose, kur ilgai krinta tiesioginiai saulės spinduliai. Stiprioje saulėkaitoje augalams gali tekti grumtis su sausra.
Lengvas šešėlis (už tvorelės) idealiai tinka lapinėms ir sėjamosioms salotoms. Svogūnai ir svogūnėliai taip pat pakenčia dalinę paūksmę.
Drėgnų plotų galima tikėtis ten, kur dirva yra žemai, ypač jei ji labai sunki. Per stiprią liūtį atkreipkite dėmesį, kur krypsta vandens srautas. Žinoma, kelias pertekliniam paviršiniam vandeniui nutekėti yra būtinas, tačiau kraštutiniais atvejais tai gali tapti dirvos erozijos priežastimi. Nuo dirvos tipo ir pH priklauso, kokius augalus galėsite auginti konkrečioje vietoje. Santykinis rūgštingumas ar šarmingumas gali turėti įtakos tam tikrų esminių maisto medžiagų pasisavinimui. Augalams, neidealiai prisitaikiusiems prie dirvos pH, šių medžiagų gali trūkti arba jos tampa toksiškos. Visada verčiau pasirinkti augalus pagal dirvos tipą. Bandymai paveikti pH rūgštinant dirvą ar pridedant kalkių retai būna sėkmingi ir ilgalaikiai. Egzistuojančios arealo rūšys sklype ir aplinkoje rodo, kokie augalai, tikėtina, vešės. Vertėtų užsirašyti augalų rūšis ir numanomą laukinės floros bei faunos vertę. Dešinėje: Lietaus matuokliai leidžia įvertinti dirvos drėgnumą ir parodo, kada augalus reikia laistyti, kad nesutriktų augimas.
Špinatus geriau auginti lengvoje paūksmėje, šitaip sumažėja tikimybė peraugti. Jie gerai tarpsta greta šakniavaisių, pavyzdžiui, pastarnokų.
Vyšnios (pvz., „Morello“) gerai augs šešėlyje.
Tamsiuose, vėsiuose užkampiuose itin mėgsta rinktis šliužai. Surinkite juos rankomis ir atsikratykite.
Sklypo topografija (ploto forma, kryptis ir padėtis) taip pat gali paveikti jūsų galimybes. Pavyzdžiui, jei sklypas krypsta į vidudienio saulę, čia bus šilčiau nei lygiame plote. Nuožulnumai ir nelygumai turi ir trūkumų, ypač jei norite statyti šiltnamį. TINKAMI AUGALAI TINKAMOJE VIETOJE
Įvertinę sklypo aplinkos sąlygas, sugebėsite parinkti tinkamiausius tai vietai augalus. Kiekviena vieta turi savų privalumų ir trūkumų, jiems įvertinti reikia laiko.
16 Nuomojamo žemės sklypelio pagrindai
GAMTOS CIKLAI Visi sklype auginami augalai visiškai priklauso nuo gamtinių procesų visumos. Pavyzdžiui, augalai patys gaminasi maisto medžiagas naudodami anglies dvideginį iš oro, vandenį – iš dirvos ir saulės energiją – proceso, kuris vadinamas fotosinteze, metu. Šio angliavandenio energija sudaro sąlygas augimui, vystymuisi ir gyvybiniams procesams, vykstantiems augale. Suvokiant gamtos ciklus galima išmokti dirbti harmonijoje su aplinka. KO REIKIA AUGALAMS
Gamtinėse sistemose augalai nuolat ima iš dirvos azotą, fosforą ir kalį, juos naudoja ir grąžina dirvai, kai miršta, meta lapus ar yra gyvūnų suėdami. Šis procesas yra žinomas kaip maitinimosi ciklas. Augalų mityba vėliau bus aptarta išsamiau. Dabar verta apžvelgti tik tris pagrindinius gamtos ciklus: vandens, anglies ir azoto. VANDENS CIKLAS
Nenutrūkstanti atmosferos, paviršiaus ir požeminio vandens cirkuliacija vadinama vandens, arba hidrologiniu, ciklu. Vandens ciklą varo saulės energija ir žemės trauka. Vandens garai atmosferoje kondensuojasi į debesis, tada iškrinta kritulių pavidalu: kaip sniegas, lietus, šlapdriba ar kruša. Šį vandenį suvartoja augalai, jis kaupiasi ežeruose, susigeria į dirvą ar srūva žemės paviršiumi upėmis ir upeliais. Saulės įšildytas vanduo vėl garuoja į atmosferą, o sunkio jėga jį traukia žemyn per dirvos poras, kur
kaupiasi lėtai judantys požeminiai vandenys. Vanduo taip pat gali grįžti į atmosferą netiesiogiai, per augalų lapus – šis procesas žinomas kaip transpiracija (vandens (garų ir skysčio pavidalu) šalinimas iš augalo, kai augalo paviršius ir jį supanti erdvė nevienodai prisisotinę vandens garų). Transpiracija intensyviausia esant aukštai temperatūrai, pučiant stipriam vėjui, sausame ore ar saulėkaitoje. ANGLIES CIKLAS
Anglis – pagrindinis gyvybės elementas žemėje. Anglies junginių chemija vadinama organine chemija. Yra daug anglies šaltinių, vieni jų gyvi, kiti negyvi. Į atmosferą anglį (anglies dvideginio forma) išskiriantys organizmai ar procesai vadinami šaltiniais. Visos gyvybės formos išskiria šiek tiek anglies, tačiau yra ir kitų šaltinių, pavyzdžiui, ugnikalniai ar žmogaus veikla, tokia kaip medžio ar iškastinio kuro deginimas.
Viršuje: Augalų lapai yra išskirtiniai dariniai: ištisos „gamyklos“, kuriose augalai gaminasi maisto medžiagas.
Kai anglis tampa gyvo organizmo dalimi arba yra užrakinama nuosėdose ar uolienose, sakoma, kad ji nusėdo. Pusiausvyra tarp išsilaisvinusios iš šaltinių ir nusėdusios anglies yra svarbi planetos gerovei ir turi poveikį visuotinei temperatūrai. AZOTO CIKLAS
Azotą (N) gyvi organizmai naudoja, kad pasigamintų daugybę sudėtinių organinių molekulių, tokių kaip aminorūgštys, baltymai ir nukleino rūgštys – gyvybės statybiniai blokai. Didžiausia azoto saugykla yra atmosfera, kurioje jis egzistuoja dujų pavidalu. Šios atsargos yra apie milijoną kartų didesnės nei bendras azoto kiekis visuose gyvuose organizmuose. Nors atmosferoje yra azoto perteklius, augalai jį gali pasisavinti tik kaip dvi kietas formas: kaip amonį ir nitratą. Dauguma augalų patenkina savo poreikius pasisavindami nitratus iš dirvos. Amonis naudojamas rečiau, nes dideliais kiekiais yra nuodingas. Dauguma ekosistemų turi azoto atsargas kaip gyvas ar negyvas organines medžiagas, kurios grįžta į ciklą suirdamos. Skaidantieji dirvos organizmai, tokie kaip bakterijos ir grybeliai, chemiškai modifikuoja azotą, randamą organinėje medžiagoje. Beveik visas Žemės ekosistemose randamas azotas pateko iš atmosferos, o tam tikros dirvos bakterijos jį biologiškai pavertė naudinga forma. Ankštiniai ir kai kurios kitos augalų rūšys palaiko ryšius su azotą keičiančiomis bakterijomis. Mainais už azotą bakterijos iš augalų gauna maisto medžiagų ir gali prisiglausti ypatinguose šaknų dariniuose (mazgeliuose). Kairėje: Supratę, kaip veikia gamtos ciklai, galėsite kuo geriausiai išnaudoti sklypo sąlygas.
Gamtos ciklai 17
GAMTOS CIKLAI TIPINIAME SKLYPE
Netgi kukliausias sklypas yra puikus gamtos vyksmų pavyzdys: elementai ir maisto medžiagos nuolat recirkuliuoja ir dėl augintojo, ir dėl daugybės kitų gyvų būtybių veiklos. Šiame pavyzdyje pateikti trys pagrindiniai ciklai.
mitybos grandinė
Mitybos grandinėje vabzdžius ir vaisius sulesa ar suėda paukščiai ir smulkūs žinduoliai, kurie savo ruožtu tampa stambesnių gyvūnų, pavyzdžiui, vanagų ar lapių grobiu. Anglies ir azoto ciklai rodo, kaip šiuos elementus perdirba augalai.
Vanagas
Voras Skraidantys vabzdžiai
anglies ciklas Anglies dioksidas
Uogos Drugeliai
Perdirbta kompostuojant
Pjūklelis
Dalis anglies grįžta į atmosferą kvėpuojant
Azoto ciklas Azotas atmosferoje
Lapė Augalų įsisavinta anglis Ežys
Šliužas Strazdas Sraigė Varlė
Žemės vabalas
Bakterijos išlaisvina nitratų perteklių kaip azotą Bakterijos paverčia azotą nitratais, kuriuos gali pasisavinti augalai
DEGUONIES CIKLAS
KAS YRA EKOSISTEMOS
Deguonies ciklas vaizduoja deguonies judėjimą tarp trijų pagrindinių jo rezervuarų – atmosferos, gyvų organizmų bei uolienų, ežerų, upių ir vandenynų. Pagrindinė šio ciklo varomoji jėga yra augalų gyvybiniai procesai ir maisto medžiagų gamyba per fotosintezę. Gamindami maisto medžiagas augalai išskiria daug deguonies, ir vien tik dėl šios priežasties Žemės atmosferoje jo yra apie 21 %. Visi gyvi organizmai kvėpuoja deguonimi ir jį naudoja, kad išlaisvintų maisto medžiagose slypinčią energiją. Šitaip anglies ir deguonies ciklai siejasi ir sudaro pusiausvyrą. Vadinasi, egzistuoja mitybos ciklų pusiausvyra, turinti svarbų poveikį mūsų kasdieniniam gyvenimui. Mokydamiesi dirbti kartu su gamtos ciklais pagerinsite savo sklypo sveikatą.
Ekologinės sistemos, arba trumpiau, ekosistemos, yra augalų ir gyvūnų bendrijos, susidedančios iš duoto arealo (vietoje, kur gyvena gyvi organizmai) ir jame esančios bendrijos (visų augalų ir gyvūnų, kurie ten gyvena). Kiekviena gyvų ir negyvų tarpusavyje sąveikaujančių gamtos komponentų grupė (tarp jų ir randami sklypuose) gali būti vadinama ekosistema. Cheminės medžiagos, kurias augalai ir gyvūnai pasisavina iš aplinkos ir paverčia gyvais audiniais, ekosistemos viduje nuolat recirkuliuoja. Šie mitybos ciklai yra patys efektyviausi, kai ekosistemoje yra rūšių įvairovė. Tada bendrija būna stabili ir gali tęstis be galo.
Apačioje: Gyvūnų, tokių kaip rupūžės, buvimas rodo, kad sklype susikūrusi stabili subalansuota ekosistema.
18 Nuomojamo žemės sklypelio pagrindai
SKLYPO PLANAVIMAS Svarbiausias daugumos daržininkų tikslas – maisto produktų auginimas. Gerame sklypo plane turi būti pažymėti ne tik pasėliai, bet ir vietos susidėti visiems įrankiams ir daiktams, kurie padės jums siekti užsibrėžtų tikslų. Sklypo forma ir struktūra gali labai smarkiai paveikti jūsų galimybes, todėl labai svarbu iš pat pradžių tai suprasti. Taip pat stenkitės taupyti, ir laiko, ir pinigų prasme, mat neišvengsite išlaidų, jei teks perdaryti kažką, ką atliksite netinkamai. NUSISTATYKITE PROJEKTO TIKSLUS
Pasitelkite gudrybę: pradėję planuoti rašykite du sąrašus. Pirmasis turėtų būti norų sąrašas. Čia išvardykite viską, ką norite sklype daryti. Jame, be abejonės,
GERIAUSI SKLYPO PLANAVIMO PATARIMAI
Paskirkite vietą kompostui – augalinių atliekų perdirbimas yra lengviausias būdas pasirūpinti organiniais dirvos priedais. Nepamirškite takų ir vietų, kurias reikės pasiekti – pagrindinius takus nužymėkite pakankamai plačius, kad galėtumėte pravažiuoti su vienračiu; tarpulysvės gali būti siauresnės. Apsispręskite, ar reikės nuolatinės saugyklos – pastogė yra puikus sklypo patobulinimas, tačiau ar sklype yra pakankamai erdvės ir ar jums tikrai jos reikia. Išsiaiškinkite, kur yra artimiausias vandens šaltinis – jeigu teks ilgai žygiuoti, kad pripildytumėte vandens talpą, tada vandenį mėgstančių rūšių auginimas pareikalaus daugybės pastangų. Pasisemkite įkvėpimo apsilankę pavyzdiniuose sklypuose – daugumoje bendrijų yra pavyzdinių daržų, kurie gali suteikti įkvėpimo. Pasikalbėkite su gretimų sklypų savininkais – jie nemažai žino apie šią vietą apskritai ir netgi šiek tiek išmano jūsiškio sklypelio istoriją. Nuspręskite, kiek turėsite laiko – jei negalėsite išpurenti, geriau nesodinkite!
Viršuje: Norint vaikščioti po sklypą, takų tinklas būtinas. Jis padės apibrėžti bendrą vietos vaizdą.
bus paminėtas daržovių, galbūt gėlių ar naminių gyvūnų auginimas, tačiau nepamirškite įrašyti ir poilsio ar saugios vaikų žaidimų zonos. Jeigu sąrašas dar ne per ilgas ir erdvė leidžia, galite pridėti kitus trokštamus neesminius punktus. Antrame sąraše surašykite viską, ko reikės, kad įgyvendintumėte užsibrėžtus planus. Jame turi būti išvardytos visos reikalingos medžiagos ir darbai, kuriuos privalu nudirbti. Gali būti, kad į projektą teks įtraukti papildomus dalykus, apie kuriuos iki šiol nė nepagalvojote. Pagaliau prieš pradedant braižyti sklypo planą verta išvardyti tai, kas ten jau yra. Naudotame sklype kartais būna suformuota struktūra, kurią galite palikti arba su nedidelėmis pridėtinėmis pastangomis ar išlaidomis pritaikyti savo poreikiams. Jei sumanysite viską pertvarkyti, sugaišite laiko ir turėsite išlaidų, nes turėsite panaikinti ankstesnį projektą bei viską rūpestingai apsvarstyti ir suplanuoti iš naujo.
PASIRINKITE PAGRINDINĮ IŠPLANAVIMĄ
Apačioje: Vieta kompostui būtina bet kuriame sklype. Idealiu atveju, kad komposto nepristigtų, reikėtų trijų krūvų ar talpų.
Apačioje: Siekiant, kad sklypas visus metus būtų produktyvus ir efektyvus, būtina viską iš anksto suplanuoti.
Ne vieną žavi tai, kad auginimas dažniausiai yra trumpalaikis ir nuolat galima šį tą pakeisti. Dėl reguliarių pokyčių sklypas tampa dinamiškas, o kasmet planuojant maloniai praleidžiamas laikas. Tai tiesa kalbant apie pasėlius, tačiau komposto talpos, pastogės, šiltnamiai, takai ir kitos struktūros turi būti nuolatinės. Vadinasi, prieš planuojant daržo vietą privalu nuspręsti, kur stovės nuolatiniai statiniai. Taip pat dera iš anksto nuspręsti, kur sodinsite daugiamečius augalus. Pavyzdžiui, jei ketinate auginti vaisius, gali prireikti vielos ar pinučių atramų, karkaso tinklui ir, be kita ko, pakankamai erdvės. Kitoms kultūroms, pavyzdžiui, artišokams, smidrams ar rabarbarams, nereikia papildomų struktūrų, tačiau reikia nuolatinio jiems skirto ploto. Be to, jei norite be problemų vaikščioti po sklypą, verta pasirūpinti takų tinklu. Štai
Sklypo planavimas 19
sklypo planas
Čia parodytos daržovių lysvės įrengtos atsižvelgiant į ketverių metų sėjomainos planą.
Nešildomi inspektai naudojami šiltnamyje užaugintiems daigams grūdinti bei sėti, pavyzdžiui, sėjamąsias salotas, kad anksčiau sulauktumėte derliaus.
Šiltnamis – ideali vieta tokių augalų kaip raudonžiedės pupelės, aguročiai, agurkai ir moliūgai, daigams auginti.
Jei ant pastogės auginsite vijoklį, pavyzdžiui, vynmedį, puikiai išnaudosite sklypo erdvę, be to, vasarą ten bus vėsiau. Pastogėje prisiglaudžia sklype naudojami įrankiai. Padargus geriausia sukabinti ant sienų, ant patvarių kablių. Būtinai reikia rasti vietą vytelėms, kuoliukams ir vazonams laikyti. Nekliuvinėsite ir nesugadinsite žoliapjausčių.
Vazonėliai su žolelėmis aplink šiltnamį ir puošia, ir yra funkcionalūs.
Vandens statinės – puikus būdas surinkti lietaus vandeniui, kuris kitu atveju nueitų veltui.
Gervuoges ir aviečių – gervuogių hibridus galima auginti palei sklypo perimetrą, kur aplinka labiau saugoma.
Prie kuoliukų pririšti pomidorai užima nedaug vietos, be to, padeda išlaikyti sunkius vaisius. Vaismedžių kordonai – puikus būdas užsiauginti vaisių, pavyzdžiui, obuolių ir kriaušių, nedideliame plote, ypač tose sklypų bendrijose, kur medžių sodinti neleidžiama. Kaip lysvės puošmeną pasodinkite kilnųjį lauramedį. Daigyne iš sėklų užauginami sėjinukai, kurie paskui persodinami į nuolatinę vietą.
Komposto krūvas geriausia įrengti po tris. Tada visada turėsite skirtingo suirimo komposto ir visada turėsite kur dėti šviežias medžiagas.
Į nuolatinę vietą pasodinus smidrų derlius nebus imamas dar trejus metus. Per tą laiką augalai įsišaknys ir sustiprės.
dabar ir teks apsispręsti, kaip turi atrodyti jūsų sklypas, ir pasitelkti kūrybiškumą. Tradiciniuose projektuose kultūros sodinamos tiesiomis eilėmis kvadratinėse ar stačiakampėse lysvėse. Jei nenorite, nėra jokio reikalo laikytis standartų, visada galima paieškoti įdomesnio sprendimo, kuris geriau atitiktų jūsų poreikius ar polinkius. NUSIBRAIŽYKITE JĮ POPIERIUJE
Sukurti sklypo planą paprastai nebūna sunku. Pirmiausia pažymėkite tai, kas jau yra. Geriausia būtų piešti pagal mastelį, pažymėti vyraujančių vėjų kryptis, saulėtus ir šešėliuotus plotus (pažymėkite, jei apšvietimas keičiasi dienai bėgant), nepamirškite, kad net labiausiai saulėtuose sklypuose gali būti pavėsingų vietų, kurias sukuria gyvatvorės ar medžiai.
Narvai būtini auginant vaisius, į kuriuos dažnai nusitaiko paukščiai. Juodieji serbentai, agrastai ir avietės – tai tie augalai, kuriems vaisių narvai tikrai nepakenks.
Planuojant kultūras, itin svarbu nustatyti esamą dirvos tipą, o jau esanti augmenija akivaizdžiai parodo, kas gerai augs toje vietoje. Apsidairykite kaimynų sklypuose, pasiklausinėkite ir sužinosite, kokie augalai tarpsta puikiai. Pasižymėkite vandens šaltinius ir kitus svarbius gretimus objektus. Šiuo pirminiu planu naudokitės kurdami savo sklypo projektą. Paimkite lakštą, kuriame yra nubrėžtas planas bendrais bruožais, t. y. sklypas su visais objektais, kuriuos ketinate pasilikti. Ant šio lakšto uždėkite kalkę ir pieškite savo sumanymus. Pradėkite nuo pagrindų: kur bus pastogė, komposto vieta ir kiti nuolatiniai statiniai. Nepamirškite, jog jie turi būti pasiekiami, todėl nubrėžkite takus. Išdėlioję pagrindinius statinius, pažvelkite į likusių norų sąrašą. Pradėkite nuo pačių svarbiausių ir eikite paeiliui.
Taukes auginkite nuolat. Sluoksniuokite jas į komposto krūvą – šiuose augaluose itin daug kalio.
Mėšlo užsisakykite vasarą ir iki žiemos laikykite maišuose, kad kai prireiks, būtų visiškai suiręs.
Nepamirškite labai rūpestingai apgalvoti, kiek erdvės kiekvienam objektui realiai reikės, kiek tam tikros rūšies daržovių ar vaisių, tikėtina, sunaudosite, taip pat reikia turėti omenyje, kiek produktyvi tam tikra veislė – kai kurios rūšys labai imlios darbo ir menkai apsimoka. Pasistenkite atskirti „tikrus poreikius“ nuo paprasčiausių užgaidų. Čia verta pasvarstyti ir apie savikainą, nes neturint pakankamai išteklių nelabai išmintinga prasidėti su sudėtingais augalais. Planuojant labai svarbu nepamiršti augalų priežiūros. Prieš užbaigiant planą būtina apgalvoti, kiek reikės laiko, pastangų ir – kalbant apie kai kuriuos augalus – patirties. Patartina išmėginti ir pritaikyti augalų priežiūros reikalavimus prie jūsų gyvenimo stiliaus ir iš pat pradžių nebūti per daug ambicingiems.
įsigykite
knygą dabar