Sutažo fantazijos by knygos.lt

rima Aidietė

sutažo fantazijos Istorija Pagrindinės technikos Pamokos

Audriaus Tuleikio fotografijos ir dizainas

S U TA Ž O FA N TA Z I J O S

įžanga Retas žmogus nėra patyręs noro kurti. Nesvarbu ką: eilėraštį, šokį, drabužį, modeliuką, papuošalą, dainą, paveikslą, daiktą, interjerą, gėlyną ar... Sąrašą būtų galima tęsti iki begalybės, nes fantazijai ir kūrybiškumui išties nėra ribų, bet tokį troškimą galima apibūdinti trumpai – bet kokia kūrybinio džiaugsmo teikianti veikla. O kas tas kūrybinis džiaugsmas? Kai dirbant laikas sustoja, aplinkinis pasaulis išnyksta... Pasak Vydūno, nieko gražesnio už kuriantį žmogų tikrai nėra.

S U TA Ž O FA N TA Z I J O S

Nūdien, kai naujausių technologijų padedamos pasaulio tautų kultūros vis labiau maišosi ir artėja viena prie kitos (nieku gyvu nedrįsčiau tvirtinti, kad tai blogai), kai masinė kultūra ir Coca-Cola ar McDonald’s prekių ženklai tampa globalizacijos simboliais, kai rankų darbą išstumia pramoniniai gaminiai, o meistras ne tik nejaučia pasididžiavimo, bet ir atsakomybės už savo gaminį, dažnas žmogus pasigenda savitumo, unikalumo ir ieško būdų, kaip išreikšti savo individualumą, pasipriešinti masinei, neelitinei, populiariai ir komercinei dabartinei kultūrai. Seni daiktai, pastatai kalba mums, kad anksčiau gyventa kitaip. Lėčiau, savičiau, giliau, gražiau, o gal ir prasmingiau. Gal dėl to pastaruoju metu taip sparčiai atgyja senieji amatai, tradiciniai ir net senokai užmarštin atgulę rankdarbiai? Kas nauja kūrybinio polėkio fronte? Šiandien, kai knygynų lentynos lūžte lūžta nuo receptų knygų, jau nieko nestebina,

S U TA Ž O FA N TA Z I J O S

ĮŽANGA

kad ne tik žvaigždės ir žvaigždutės, bet vos ne kas antras eilinis žmogelis „prakaituoja“ virtuvėje įgyvendindamas Oliverio, Gordono, Julijos, Beatos, Gustavo, Nomedos, Bilo ir daugelio kitų, atradusių virėjo talentą, kulinarinių knygų receptus. O per rankdarbių mylėtojų padangę kaip uraganas praūžė ir atgijo kiek primiršti ir net visai naujoviški amatai: tapyba ant šilko, kaligrafija, tapyba ant ryžinio popieriaus, vilnos vėlimas, lėlių gamyba,

Agnieszka Niewiadomska. „Karmen“ fragmentas

dekupažas; jau neminint tikrai tradicinių rankdarbių – siuvinėjiPastaruoju metu papuošalų gamintojų lūpose vis daž-

mo, karoliukų vėrimo, mezgimo, nėrimo, pynimo, keramikos.

niau skamba iš prancūzų kalbos kilęs žodis „sutažas“ (soutache), o internetas akinte akina nepaprasto grožio dirbiniais. Iš kur kilo ši rankdarbių rūšis? Kokia jos istorija? Ką reiškia šis prancūzų kalbos žodis? Prieš jus gulinti knyga – nei drabužių, nei bižuterijos istorijos studija, nei puošybos ar karoliukų vėrimo technikų vadovėlis. Juolab kad apie karoliukus išleista tiek daug puikių knygų ir žurnalų. Ši knyga kiek kitokia – ji skirta visiems pradedantiems rankdarbių mėgėjams, negalintiems sėdėti sudėjus rankų, kuriems knieti rankų dirbiniais išreikšti save, kurti unikalų grožį, kuriuos traukia stilių bei technikų pažinimo ir derinimo naujovės ir bet koks kūrybos procesas teikia džiaugsmo. Juk ne veltui mūsų protėviai sakydavo: „Kai rankos dirba, širdis dainuoja.“

Rima Aidietė. Kaklo papuošalo fragmentas

S U TA Ž O FA N TA Z I J O S

ĮŽANGA

Joanna Bestyjeczka. „Kalipsė“ S U TA Ž O FA N TA Z I J O S

įrankiai . pri e mon ė s

Technikos Kiek pavartę knygą ar patys pasipraktikavę pastebėsite, kad sutažo

darbių rūšių derinimą, sąrašui tikrai nebūtų galo.

dirbiniuose kuo puikiausiai derinamos

Bet ir čia svarbiausias vaidmuo

siuvimo, siuvinėjimo, karoliukų vėrimo,

tenka kiekvieno kūrėjo individualumui

vielučių lankstymo, virvelių pynimo,

ir skoniui. Juk dėl pastarojo ginčytis nė

nėrimo, vilnos vėlimo, dirbtinių gėlių

neverta. Vienam labiau patinka griežtos,

darymo, dekoratyvių mazgelių rišimo

simetriškos, lakoniškos sutažo dirbinių

ir daugybė kitų papuošalų ar kitokių

linijos, kitam – spalvų, formų, skirtingų

rankdarbių kūrimo technikų. O jei dar

medžiagų gausa ir įvairovė, o trečias,

čia aprašytume visokias gudrybes, kurių

žiūrėk, mėgsta laisvus, romantiškus, asi-

sugalvoja mažne kiekvienas rankdarbių

metriškus ir net ažūrinius sutažo papuo-

meistras, bei pridurtume skirtingų rank-

šalus. Spėju, bus ir tokių, kurie tiesiog

abejingai padės šią knygą į šalį. Bet juk taip ir turi būti – negali visiems patikti tie patys dalykai! Tad ir dirbinių kūrimo technikas reikės pasirinkti patiems. Keli svarbiausi dalykai, kuriuos reikia žinoti ir kiek pramokti kuriant sutažo papuošalus: kaip susiuvamos sutažo juostelės, kaip jungiamos su karoliukais ar plokščiai nugludintais akmenėliais – kabošonais, kaip atliekama išvirkščiosios papuošalo pusės apdaila. Visa kita – visiškai laisva kūryba.

S U TA Ž O FA N TA Z I J O S

TECHNIKOs

Pradėkime nuo sutažo juostelių –

vietą, pro kurią ji išlindo – dygsnių neturi

Suplanavus daryti kokią kilpą ar lin-

būti matyti. Dygsniuokite mažais dygs-

kį, siuvant tokią detalę reikia formuoti

Atkirpę reikiamo ilgio juosteles,

neliais. Pamėginkite sugaudyti kokias

iš karto. Juostelės viduje esančios pa-

pirmiausia sutvarkome galus, nes jie

tris juosteles ir jas susiūti. Iš pradžių tai

grindo gijos, aplink kurias eglute kry-

˜ Medvilninių, viskozinių labai greitai yra.

gali pasirodyti gana sudėtinga: juostelės

žiuojami siūlai, suteikia sutažui ypatingo

juostelių galus patepame klijais, sinteti-

slydinės, siūlas mazgysis ir painiosis, bet

lankstumo.

nių – prideginame. Beje, lygiai taip pat

tai tik pirmieji žingsniai.

tai svarbiausia dirbinio dalis.

žiebtuvėliu prideginame poliamidinio ar nailoninio siūlo gale mazgelį. Būkite atsargūs su ugnimi – nenusideginkite pirštų ir nesukelkite gaisro!

Siūdami nuolatos vartykite dirbinį ir

Juostelės siuvamos tvirtai, bet be

žiūrėkite, ar lygūs dygsniai, ar nematyti

jokios tempimo jėgos. Jei tik siūlas per-

pertempto siūlo žymių, ar juostelės ly-

nelyg įtempiamas, pastarosios kaipmat

giai gula viena ant kitos.

išduoda broką: susiraukšlėja, susiga-

Kaip matote iš dirbinių pavyzdžių,

rankščiuoja. Taip kenčia būsimo dirbinio

Dviejų ar daugiau spalvų juostelės

sutažo juostelės visaip išraitytos, išlenk-

estetinis vaizdas. Todėl ranka turi būti

keliais dygsniais susiuvamos tarpusavy-

tos, sukryžiuotos. Be abejo, lengviausia

atpalaiduota, bet tvirta. Juostelės ga-

je. Juostelės turi gulti tiesiai ir lygiai – ne-

visas juosteles susiūti iš anksto ir sutvir-

rankščiuojasi ir dėl labai ilgų dygsnių.

nuslinkti į šonus, neuždengti viena kitos.

tintas paskui sukioti ir raityti įvairiausiais

Todėl siuvant adatą reikia durti per patį

raštais aplink karoliukus. Deja, iš anksto

juostelių vidurį.

susiūtos juostelės daug raitomos ima raukšlėtis, nes atsiranda ilgių skirtumų, todėl tenka jas siūti raitant. Kaip jau minėjau, dirbinys atrodys gražiau, jei siūlės dygsnių nebus matyti. Permatomi specialūs poliamidinio ar kitokio sintetinio pluošto nesukti siūlai šią užduotį gerokai palengvina. Beje, ne vienas sutažo dirbinių kūrėjas imasi gu-

Siūdami sutažo juosteles iš gerosios

drybių – apspurusias juosteles ar nely-

pusės adatą smeikite mažne į tą pačią

gius dygsnius slepia po dekoratyvinėmis

S U TA Ž O FA N TA Z I J O S

t e chnikos

skaidriais, greitai džiūvančiais ir tvirtai juostelėmis, o kartais papuošalą kuria tik

klijuojančiais klijais, antraip akmenukas,

iš dalies juostelių, paskutinę prisiūdami

ypač didesnis ir sunkesnis, gali atsikli-

pačioje darbo pabaigoje. Vis dėlto svar-

javęs pasimesti. Taip ne tik įtvirtinamas

biausia, kad jums dirbinys būtų gražus, o

kabošonas, bet ir atsiranda pagrindas,

kūryba teiktų malonumo, nors tinkamai

Išmokus susiūti sutažo juosteles,

prie kurio prisiuvamos sutažo juostelės.

priderintos puošybinės detalės dirbiniui

galime žengti antrą žingsnį – kompo-

Audinys palei patį kraštą apkerpamas.

tikrai suteikia nepakartojamo grožio.

nuoti karoliukus. Ši užduotis visai ne-

Sutažo juostelės siuvamos adatą du-

Sintetinės ar medvilninės (pastaro-

sudėtinga, tereikia kruopštumo. Kur

riant statmenai pagrindui ir kuo arčiau

sios mūsų parduotuvėse didelė reteny-

tvirtinti karoliukus, kiek ir kokių spalvų

prie kabošono. Nuotraukoje matote

bė, kaip ir šilkinės) sutažo juostelės ne

sutažo juostelių siūti, kokį raštą raityti,

paliktą audinio atraižą ne tik vaizdumo

tokios slidžios, jas lengviau sugaudyti ir

kur apsiūti virvelėmis, nėriniais, karo-

dėlei – kai kurie meistrai pirma prisiuva

susiūti, bet jų spalva gerokai blankesnė

liukais ir taip toliau – čia jau kiekvieno

juosteles, o tik paskui apkerpa audinį. Iš-

nei šilkinių ir viskozinių, be to, jos kietes-

kūrėjo fantazijos reikalas.

mėginkite abu būdus.

nės. Kartais ši ypatybė gali tapti pranašu-

Karoliukai siuvami, veriami, tvirtina-

Beje, baigus papuošalą ant tokios

mu: kai norite iš sutažo išraityti kokį ažū-

mi prie juostelių tokiais pat būdais, kaip

audinio atraižėlės iš išvirkščiosios pusės

rinį raštą, iš kietesnių juostelių tai daryti

ir gaminant įprastus papuošalus. Jeigu

labai patogu prisiūti ar priklijuoti sutažo

kiek lengviau.

vis dėlto norite apie karoliukų vėrimo

juostelės galiukus.

technikas sužinoti daugiau, o gal net pradėti kurti vėrinius tik iš karoliukų, puikių knygų rasite visų knygynų lentynose, pavyzdžiui, Marina Liaukina. Karoliukai. Obuolys, 2011; Marisa Lupato. Papuošalai. Obuolys, 2010. Trečias žingsnis – plokščiai nugludintų akmenukų – kabošonų – tvirtinimas. Kabošonai klijuojami ant kokio nors minkšto neyrančio pagrindo (dirbtinio veltinio ar kitokio audinio atraižėlės)

S U TA Ž O FA N TA Z I J O S

t e chnikos

Kabošoną prie audinio galima tvirtinti apsiuvant jį smulkiaisiais karoliukais: apsiuvus vieną ar kelias karoliukų eiles siūlas perveriamas per visą eilę ir stipriai sutraukiamas – taip ne tik sutvirtinama siūlė, bet ir išlyginami karoliukai. Tada sutažo juostelės siuvamos jau prie karoliukų veriant adatą per du ar tris (jei karoliukai itin maži) karoliukus.

Sutažo papuošalus ir kitus aksesua-

netinka, nes šis amatas skaičiuoja tūks-

rus tikrai papuoš įvairios surištos, suvy-

tantinę istoriją. Kinų, japonų, korėjiečių,

tos ar nupintos juostelės, o ypač pačių

keltų papuošalai, aksesuarai, įvairūs

rankomis surištos. Įdomus

buities daiktai, tradiciniai

dekoratyvus mazgelis su-

drabužiai daugelį amžių

teiks papildomo žavesio ar

buvo puošiami įvairių raštų

sustiprins kurios nors pa-

virvelėmis, pynutėmis ir itin

puošalo dalies įspūdį. Gal

dekoratyviais mazgeliais.

šios technikos dar nėra la-

Į lietuvių kalbą tokių

bai paplitusios tarp mūsų

knygų išversta nėra, bet vie-

rankdarbių meistrų, bet

ną kitą pamokėlę galima ap-

išmėginti naujoves tikrai verta. Tiesa, žo-

tikti įvairiuose šaltiniuose internete, štai

dis naujovė tokiems rankdarbiams tikrai

kad ir www.ornamental-knots.com.

S U TA Ž O FA N TA Z I J O S

t e chnikos

1 Virvelė rišama visai paprastai: juos-

2 Gražią

telė sulenkiama per pusę, užmezga-

nusipinti naudojant tradicinį japonų

mas užtraukiamas mazgas – gaunama

diską kumihimo. Jis visai nesudėtingas

kilpa. Per kilpą iš kairės perkišama ir užtraukiama kilpa iš dešinės, paskui

papuošalo virvelę galima

naudoti, be to, prie jo pridedamos bent

kelių skirtingų raštų schemos. Pagal tam

atvirkščiai. Ir taip kartojama vėl nuo

tikrą skaičių seką kaitaliojant virvelių vie-

pradžių. Svarbiausia vienodai užtraukti

tas ir sukant diską visai paprastai pinama

kilpas – tada juostelė bus lygi ir graži.

graži virvelė – čia svarbiausia atidumas ir kantrybė.

S U TA Ž O FA N TA Z I J O S

t e chnikos

3 Kodėl nenupinti kaselės iš keturių

4 Makramė technika ne tik pinamos

ar net šešių juostelių? Darbo eiga itin

gražios virvelės, bet ir kuriami įdomūs

paprasta ir panaši į įprastą pynimą iš tri-

bei originalūs papuošalai – juk sutažo

jų gijų: pirmiausia sukryžiuojame pirmą

dirbiniuose kaip reta naudojama dau-

ir antrą juostelę iš kairės; tada ketvirtą ir

gybė skirtingų technikų. Ši paprasta

trečią iš dešinės; galiausiai perpiname

schema su skirtingų spalvų virvelėmis

vidury atsidūrusias juosteles.

rodo pagrindinius kvadratinio mazgo žingsnius.

Suzen Millodot. Darbo fragmentas

5 O gal pavyktų sumegzti kokį dailų mazgelį ar net kelis? Arba net visą kaklo papuošalo ar apyrankės virvelę? Tie, kas vertina išskirtinumą, minimalizmą ir rankų darbą, šių technikų neturėtų praleisti pro akis. Kokia įvairių mazgelių ir jų

derinių įvairovė! Viengubas ar dvigubas pumpurėlis, dobilo lapas, sėkmės, gerovės, dorybės ženklai – tai tik kelios mazgelių formos. Kartais tobulai ir įmantriai suraišiotas mazgas puikiai atstoja net puošniausius akmenis arba papildo papuošalą. Tai viso labo tik labai trumpa įvairių pinamų, rišamų ir kitomis technikomis kuriamų virvelių ar mazgelių apžvalga.

S U TA Ž O FA N TA Z I J O S

t e chnikos

karpoma ir tvirtinama iš atskirų dalių, kad ažūrinės detalės neprisidengtų. Jei gaminys kuriamas iš vieno sutažo ilgio, juostelės galai turi būti meistriškai paslėpti, kad jų nebūtų matyti nei gerojoje, nei išvirkščiojoje dirbinio pusėje. Pradžiai viskas. Daugiau techninių smulkmenų aptarsime tiesiog pamokėlėse dirbdami. Prie sutažo technikos subtilybių reikėtų aprašyti ir išvirkščiosios dirbinio pusės apdailą. Mat didžioji sutažo papuošalų dalis vienpusiai – išvirkščiojoje pusėje slepiami juostelių galai, dygsniai ir panašiai. Visa tai būtina pridengti, kad papuošalą būtų smagu paimti į rankas, kad nebūtų baimės, jog atsidengs išvirkščioji pusė. Kaip jau minėjau skyrelyje „Įrankiai. Priemonės“, tam puikiai tiks dirbtinis veltinis –minkštas, patogus siūti, o ir dėvėti jį smagu. Tiks ir oda, ir odos pakaitalas. Kai kurie patyrę meistrai net apdailą yra pavertę tikru menu: siuvinėja ar nepatingi palei kraštą prisiūti visą eilę karoliukų – taip ne tik sutvirtinama siūlė, bet kartu pagražinama ir išvirkščioji dirbinio pusė. Tvarkant išvirkščiąją dirbinio pusę pirmiausia pravartu išsikirpti papuošalo formą iš popieriaus. Gana keblu gražiai baigti ažūrinius papuošalus – apdaila

Marina Djačenko. „Dosnus ruduo“

S U TA Ž O FA N TA Z I J O S

t e chnikos

papuošalų kūrimas Kaip jau minėjau, ši knyga tikrai nepretenduoja į rankdarbių enciklopedijų ar biblijų skyrelį – pastaruoju metu tokių išleista labai daug. Tiesiog bendromis jėgomis pamėginsime įgyvendinti kelis sumanymus, kad vėliau galėtumėte be didesnio vargo kurti papuošalus ir aksesuarus ne tik iš karoliukų ir sutažo juostelių, bet kūrybiškai panaudotumėte skirtingų technikų elementus ir daugybę įprastų daiktų, kad derintumėte tai, kas anksčiau atrodė nesuderinama, kad ieškotumėte ir rastumėte savo mėgstamą stilių, o gal net ir laisvalaikio pomėgį. Puoselėkite ir įgyvendinkite kūrybines mintis – juk tai nuostabiausia žmogaus vertybė. Pirma pamokų dalis skirta įvairiems papuošalams kurti, o antroje dalyje sutažu kūrybiškai puošime drabužius ir aksesuarus. Kiekvienos pamokos pabaigoje rasite darbų galeriją – skirtingų autorių nepaprasto grožio ir itin originalių sutažo dirbinių pavyzdžių.

S U TA Ž O FA N TA Z I J O S

segė Antra pamoka taip pat nebus itin sudėtinga – mėginsime sukurti segę. Segių gamybos technologijos kaip reta įvairios: be tradicinių papuošalų gamybos būdų, segės siuvamos, raukiamos iš įvairių audinių, puošiamos karoliukais, neriamos, mezgamos, dekoruojamos

Kaip jau minėjau, rankdarbių ir pa-

pasitelkiant dekupažą, rišamos, pina-

puošalų reikmenų parduotuvėse rasite

mos, gaminamos iš modelino.

įvairių ruošinių, skirtų segių gamybai. Bet

nepaprasto grožio segių, prisegamų tiesiog žiogeliu!

galima apsieiti ir be jų: iš išvirkščiosios pusės priklijuoti ar prisiūti segtuką – nelygu, iš ko segė pagaminta. Esu mačiusi

Esu tikra, kad neišvardijau nė pusės segių gamybos būdų, kurių sugalvoja išradingos rankdarbių meistrės. Segių gamyba gana paprasta ir dėkinga – išvirkščiosios šio papuošalo pusės nematyti, taigi visą dėmesį galima skirti gerajai segės pusei. Tiesa, tai nereiškia, kad išvirkščioji pusė neturi būti tvarkoma.

Darbui reikalingos priemonės: 1. Glotniai nušlifuotas akmuo – kabo-

šonas. 2. Segės pagrindas arba segės segtukas. 3. Kelių spalvų 6 mm karoliukai.

S U TA Ž O FA N TA Z I J O S

PA M O K O S

4. Klijai, žirklės, siūlai ir adata. 5. Dviejų spalvų sutažo juostelės. 6. Nedidelė veltinio ar minkšto audinio

atraiža.

4. Imame po du skirtingų spalvų karoŠįkart segei parinkau labai gražų

liukus ir iš kiekvieno galo suformuojame

kabošoną – tai amonito kriauklės fosili-

po dvigubas „auseles“ arba bangelę.

ja. Akmuo itin įdomus, tad stengsiuosi

Juostelių galiukus paslepiame išvirkš-

sutažu neužgožti reto jo grožio. Akmens

čiojoje pusėje – pridaigstome arba pri-

ovalą apjuosime dviem sutažo juostelės

klijuojame.

atraižomis, suformuosime „auseles“, paskui segės galuose pritvirtinsime dar po

ir pradedame siūti pirmą trijų juostelių

karoliuką.

rinkinį: dygsniai trumpi, neįtempti. Nepražiopsokite vidurio!

1. Kaip ir pirmoje pamokoje, pirmiausia kabošoną priklijuojame prie pagrindo ir, kai klijai gerai išdžiūva, apkerpame palei patį kraštą. Beje, kai kurios meistrės

Jei sutažo galą prideginate, kiek pravėsusį pirštais arba kokiu kietu daiktu suplokite – juostelės galai nebus tokie stori.

3. Kai vieną juostelių rinkinį prisiuvame, imamės antro. Ir viršuje, ir apačioje juostelių susijungimo vietoje prisiuvame po

5. Tą patį pakartojame su visais ketu-

mažą karoliuką – jis pridengs juostelių

riais sutažo juostelių galais. Kai visi aš-

jungimo vietą. Bet tai nebūtina. Turime

tuoni karoliukai pritvirtinti, o juostelių

keturis sutažo juostelių galus.

galai gražiai paslėpti išvirkščiojoje pusėje, ovalo galuose prisiuvame dar po

pirma pridaigsto sutažo juosteles, o tik

vieną karoliuką.

paskui apkerpa pagrindo audinį. Pamėginkite, kaip jums patogiau. 2. Atkerpame dvi vienodo ilgio sutažo juostelių atkarpas: keturias juodas ir dvi medaus spalvos. Nepamirškite prideginti (jei sutažas sintetinis) arba patepti klijais natūralios viskozės sutažo galiukų, kad šie nebrigztų. Šįkart akmens ovalą

6. Atkerpame dvi neilgas sutažo juos-

sutažo juostelėmis apgaubsime iš dvie-

telių atkarpas: keturias juodas ir dvi me-

jų pusių. Išmatuojame akmenuko vidurį

daus spalvos. Jomis apsiuvame po vieną

S U TA Ž O FA N TA Z I J O S

PA M O K O S

karoliuką ovalo galuose. Pridaigstome paskutinius sutažo juostelių galus. Jei siūlas ar valas susimazgė, netempkite jo per visą ilgį, nes įnirtingai tampomas sutažas susigarankščiuos. Viena ranka prilaikykite valo galą, o kita timptelėkite, kad siūlas atsimegztų. Jei mazgelio išnarplioti vis dėlto nepavyksta, geriau siūlą nukirpkite – susimazgęs siūlas gali ištraukyti sutažo siūlelius.

8. Prisiuvame ir priklijuojame segės

kad ilgai nešiojant išsitepa. Tačiau tinka-

segtuką, o kai klijai išdžiūva, prakišame

mų klijų gamintojų instrukcijos skelbia,

segtuką pro įkirptą vietą ir tik tada audi-

kad klijai atsparūs vandeniui, taigi net

nį prisiuvame (arba priklijuojame).

suklijavus plauti galima (na, gal ne skal-

Čia turėčiau pasakyti, kad kai kurie meis-

byklėje).

trai išvirkščiojoje pusėje audinį tik prisiuva, o kiti naudoja klijus. Pirmųjų argumentas – klijai sukietina gaminį, be to, jį rizikinga skalbti. Juk visi mūsų kuriami papuošalai tekstiliniai, todėl natūralu,

7. Ant popieriaus apvedžiojame segės kontūrą ir iškerpame – dabar galėsime paruošti tikslią atraižą išvirkščiosios pusės apdailai. Pamatuojame, jei reikia, pamažiname. Tada ant popieriaus pasižymime segtuko vietą ir dydį. Viskas paruošta – galime kirpti audinį. Iškirptą gabalėlį sulenkiame ir įkerpame audinį tiek, kiek reikia segės segtukui pralįsti.

S U TA Ž O FA N TA Z I J O S

PA M O K O S

Labiau įgudę galėsite pasirinkti patogesnį ir gražesnį apdailos būdą. Štai segė ir baigta.

įsigykite

knygą dabar