Praktinių grupinių užsiėmimų pavyzdžiai darbui su vaikais ir šeima

2012 Iš gatvės į mokyklą

PRAKTINIŲ GRUPINIŲ UŽSIĖMIMŲ PAVYZDŽIAI DARBUI SU VAIKAIS IR ŠEIMA

2

TURINYS „Aviva Lietuva“ ir VO „Gelbėkit vaikus“ socialinė - edukacinė programa „Iš gatvės į mokyklą“...............................................................................................................................2 Įžanginis žodis .............................................................................................................................................4 Vaikų atsiliepimai ......................................................................................................................................5 I. DARBAS SU GRUPE: PRAKTINIAI PATARIMAI......................................................................6 II. PRAKTINIŲ UŽSIĖMIMŲ PAVYZDŽIAI DARBUI SU VAIKAIS....................................7 1 užsiėmimas. Išmokime pažinti, suprasti ir užjausti kitą.........................................................................7 2 užsiėmimas. Mūsų teisės ir pareigos...........................................................................................................8 3 užsiėmimas. Saugumo mokymai.............................................................................................................10 4 užsiėmimas. Svarbiausi dalykai mano gyvenime.................................................................................13 5 užsiėmimas. Pasitikėjimas savimi............................................................................................................14 6 užsiėmimas. Aš ir mano šeima...................................................................................................................16 7 užsiėmimas. Vardas ir piešinys..................................................................................................................17 8 užsiėmimas. Tilto statymas........................................................................................................................18 9 užsiėmimas. Mano pasirinkimai...............................................................................................................18 10 užsiėmimas. Mano mintys, jausmai, nuotaikos.................................................................................20 11 užsiėmimas. Sprendimų priėmimo įgūdžių ugdymas......................................................................21 12 užsiėmimas. Baimės..................................................................................................................................23 13 užsiėmimas. Pagalbos prašymas...........................................................................................................24 14 užsiėmimas. Krūvis....................................................................................................................................26 15 užsiėmimas. Pagarba skirtumams........................................................................................................28 Su vaikais kalbasi AVIVA LIETUVA specialistai 16 užsiėmimas. Rūkymo žala finansams................................................................................................30 17 užsiėmimas. Asmeninių finansų tvarkymas........................................................................................31 18 užsiėmimas. Mano svajonės...................................................................................................................33

III. PRAKTINIŲ UŽSIĖMIMŲ PAVYZDŽIAI DARBUI SU ŠEIMA ...................................35 1 užsiėmimas. Jausmų atpažinimas ir įvardijimas..................................................................................35 2 užsiėmimas. Šeimos taisyklės....................................................................................................................38 3 užsiėmimas. Bendravimas su vaiku - trumpalaikiai ir ilgalaikiai auklėjimo tikslai......................40 4 užsiėmimas. Vaiko temperamento suvokimas.....................................................................................41 5 užsiėmimas. Teigiamo elgesio skatinimas.............................................................................................44 Organizacijos, prisidėjusios prie medžiagos rengimo...........................................................................48 Naudota literatūra.............................................................................................................................................52

3

Iš gatvės į mokyklą

„Aviva Lietuva“ ir VO „Gelbėkit vaikus“ socialinė - edukacinė programa

„IŠ GATVĖS Į MOKYKLĄ“

Nuo 2011 m. vasario mėn. visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ kartu su gyvybės draudimo ir pensijų bendrove „Aviva Lietuva“ vykdo socialinę - edukacinę programą„Iš gatvės į mokyklą“, kuri skirta dėmesio bei šilumos stokojantiems Lietuvos vaikams, jų grąžinimui į mokyklas, o taip pat vaikų ir jų šeimų narių bei vaikų dienos centruose dirbančių specialistų švietimui. „Iš gatvės į mokyklą“ (Street to School) yra pirmas ilgalaikis socialinis projektas, apimantis visas 28 šalis, kuriose „Aviva“ grupė vykdo veiklą. Projekto eigoje „Aviva“ grupė siekia padėti mokytis pusei milijono globos stokojančių vaikų visame pasaulyje, o vaiko teisėms atstovaujanti organizacija „Gelbėkit vaikus“ yra pagrindinis „Aviva“ grupės partneris įgyvendinant šią geros valios iniciatyvą Lietuvoje. 2011 m. vasario mėnesį projektas startavo 6-uose vaikų dienos centruose Vilniuje ir Marijampolėje, įtraukė palankių socialinių sąlygų stokojančias šeimas ir visuomenines organizacijas. „Iš gatvės į mokyklą“ tikslas - sudaryti galimybes lankyti mokyklą vaikams, kurie gyvena gatvėje, globos namuose ar socialiai jautriose šeimose, padėti jiems lengviau integruotis į visuomenę, mokytis, tobulėti, siekti gražaus ir prasmingo gyvenimo. „Aviva Lietuva“ instruktoriai ir darbuotojai sukūrė programą, pagal kurią vaikams iš dienos centrų skaitė paskaitas apie tai, kaip pasirinkti teisingą gyvenimo kelią, kalbėjosi apie rūkymo žalą finansams, patarė, kaip planuoti savo finansus ir pasirinkti norimą profesiją. „Siekiame prisidėti prie gražesnio, geresnio rytojaus kūrimo ir skleisti šias vertybes visuomenėje. Per dešimt metų visoje Lietuvoje „Aviva Lietuva“ darbuotojai, finansų konsultantai ir klientai padarė daug kilnių darbų. Padedame kabintis į gyvenimą globos stokojantiems vaikams. Rodome jiems siektino gyvenimo pavyzdį, skatiname mokytis, prasmingai leisti vaikystę ir paauglystę,“ - sako bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė ir valdybos pirmininkė Asta Grabinskė.

Vienas iš projekto rezultatų - metodinė medžiaga „Iš gatvės į mokyklą: praktinių grupinių užsiėmimų pavyzdžiai darbui su vaikais ir šeima“, skirta darbui su vaikais ir jų šeimomis vaikų dienos centruose, mokyklose, papildomo ugdymo būreliuose, socializacijos centruose, vaikų globos institucijose ir kitose institucijose, dirbančiose vaiko ir šeimos gerovės srityje.

Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ ir gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ specialistai nuoširdžiai dėkoja visoms organizacijoms, prisidėjusioms savo patarimais ir patirtimi: viešajai įstaigai „Paramos vaikams centras“, vaikų laikinosios globos namams „Atsigręžk į vaikus“, Kauno kartų namams, Marijampolės Socialinės pagalbos centrui (Vaikų dienos padalinys).

Leidinyje sukaupta ir subrandinta vaikų socialinių įgūdžių formavimo ir ugdymo, pozityvios tėvystės, didinant šeimos atsakomybę už vaiko ugdymą, užsiėmimų patirtis. Tikime, kad ji gali padėti organizuoti sėkmingą darbą su vaikais ir jų šeimų nariais, pasitarnauti visoje šalyje vaiko dienos centuose dirbantiems socialiniams darbuotojams ir pedagogams. Ir svarbiausia prisidėti prie to, kad kuo daugiau mūsų vaikų grįžtų iš gatvės į mokyklą, o mes galėtume jiems parodyti kitokį šviesesnį ir prasmingesnį gyvenimo kelią.

Daugiau informacijos apie visame pasaulyje vygdomą "Aviva" grupės proketą: http://www.aviva.com/corporate-responsibility/street-to-school/ http://aviva.lt/lt/atsakomybe

4

Iš gatvės į mokyklą „VO „Gelbėkit vaikus“ be galo džiaugiasi projektais ir programomis, kurios orientuojasi į vaikų mokymą, švietimą ir lavinimą. Vaiko prigimtinė teisė yra galimybė išreikšti savo nuomonę, būti išk lausytam ir dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su jo gyvenimu. Aktyvus vaiko dalyvavimas ir galimybė išmokti valdyti savo gyvenimą geriausiai padeda vaikams išbristi iš skurdo, atskirties ir kitų sunkumų. Visada skatiname ir kūrybinę vaikų veiklą juk per ją vaikai papasakoja mums, kas jiems rūpi, kas jiems skauda, apie ką vaikai svajoja“.

VO „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė

„IŠ GATVĖS Į MOKYKLĄ“ (Street to School) programos dalyviai taip pat džiaugiasi galimybe įsijungti į reikšmingas ir naudingas veiklas. Geriausiai vaikų ir vaikų dienos centrų darbuotojų džiaugsmą atspindi jų pačių žodžiai.

Bendrovės „Aviva Lietuva“ specialistų edukacinis užsiėmimas vaikams Marijampolės vaikų dienos centre apie rūkymo žalą finansams

Man su Aviva darbuotojais patiko, kai žiūrėjom filmukus.

Sužinojau, kad rūkymas labai kenkia sveikatai. Todėl pats stengsiuos niekada nerūkyti ir rūpintis sveikata savo. Man dar patiko, kad gavau 2 prizus už dalyvavimą.

Edgaras, 10 metų Man patiko mokymai, prizai.

Sužinojau, kad būtina apsidrausti ir šiaip rūpintis savimi, kad būtų gera sveikata ir kad niekas nenutiktų.

Norėčiau, kad tokie užsiėmimai vyktų dažniau. Tada galima visko sužinoti ir žinai, kaip elgtis, nes ne visada gali mamos ar tėčio paklausti. Dar mes žiūrėjom juokingus ir pamokančius filmukus. Ir dėstytojas mūsų labai „fainas“ buvo. Justina, 12 metų Man labai patiko, viskas buvo labai gerai. Aš dabar labiau rūpinsiuos savo sveikata ir kaip elgiuosi, nu kad reikia atsargiau elgtis, kad sau nepakenkti. Aš manau, kad tą svarbu žinoti, nes kartais nepagalvoji, kad gali atsitikti visokių blogų dalykų ir po to nutinka ir būna per vėlu. Tai geriau iš anksto žinoti, kaip saugotis. Man patiko, kad dėstytojas apie tai papasakojo.

Violeta, 10 metų Man viskas patiko, labai įdomu buvo ir kartu su visais vaikais klausėm, kad negalima rūkyti ir reikia žiūrėti, kad gerai daryti savo sveikatai. Aš bandysiu daryti, kaip mums pasakojo, tada augsiu sveikas.

Deividas, 6 metai Manau, labai smagu, kad yra organizuojamos tokios iniciatyvos vaikams, nes iš tikrųjų edukacinės, švietimo veiklos visada yra naudingos, ypatingai, kai dirbama su rizikos grupės vaikais, kurie ne visada šeimoje turi tinkamas galimybes sužinoti tai, kas svarbu gyvenime - kaip rūpintis savimi, kaip elgtis įvairiose situacijose, kaip išvengti rizikos. Vaikams, kurie lanko vaikų dienos centrų, būdingos priklausomybės - nuo nikotino, alkoholio, kartais ir kitų narkotinių medžiagų. Todėl labai gerai, kai kas nors iš šalies pakalba apie jų žalą, apie tai, kad reikia rūpintis savo sveikata. Avivos mokymai vaikams buvo puikiai organizuoti, nes vaikai turėjo galimybę pasižiūrėti filmukus, turėjo vaizdinės medžiagos, turėjo galimybę pasakyti savo nuomonę, todėl vaikai ne tik klausė, bet ir aktyviai dalyvavo patys, o tai reiškia, kad tai, ką jie sužinojo naujo, išliks jų sąmonėje - vis tiek, kai vaikas pats dalyvauja, tada jis geriau ir greičiau išmoksta. Labai laukiame sekančio Avivos užsiėmimo!

Vitalija, VšĮ „Gelbėkit vaikus“ vaikų dienos centro „Šaltinis“ direktorė

5

I. DARBAS SU GRUPE: PRAKTINIAI PATARIMAI Individo gyvenimo kokybė, gebėjimas tinkamai rūpintis savimi, spręsti kasdienio gyvenimo klausimus, kylančius sunkumus priklauso nuo asmens socialinių įgūdžių ir jų išsivystymo lygio. Socialiniai įgūdžiai dažniausiai suvokiami kaip visuma tam tikrų elgesio modelių, kurie įgalina žmogų adekvačiai elgtis, kurti pozityvius santykius su aplinkiniais, prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo reikalavimų. Tai pabrėžia ir šių įgūdžių ugdymo svarbą. Šiame leidinyje pateikiami keli pasiūlymai - praktinių grupinių užsiėmimų aprašymai darbui su vaikais ir jų tėvais, kitais šeimos nariais. Pateikiami užsiėmimų aprašymai - tai skirtingų organizacijų, dirbančių vaiko ir šeimos gerovės, vaiko teisių srityje praktinio darbo patarimai ir pavyzdžiai, kaip galima ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi, socialinius įgūdžius, savisaugos įgūdžius, kaip formuoti ir stiprinti tėvų pozityvios tėvystės įgūdžius.

Viešoji įstaiga „Paramos vaikams centras“ nurodo šias pagrindines rekomendacijos dirbant su grupe: • Grupė turėtų būti ne didesnė kaip 10 dalyvių.

• Kad mokymai vyktų sklandžiai ir sėkmingai, su dalyviais mokymų pradžioje verta susitarti dėl bendrų elgesio taisyklių mokymų metu. VšĮ "Paramos vaikams centras" paprastai siūlo šias taisykles: Reikia klausyti vadovo.

Reikia kalbėti po vieną ir klausyti, ką kitas kalba.

Reikia pasistengti daryti, nors gali iš pradžių ir nepavykti.

Galima žodžiais pasakyti, kas pykdo ar nepatinka.

Neprivalai kalbėti, jeigu to nenori.

Reikia laiku ateiti ir laiku išeiti.

• Kai dirbama su vaikais, geriausia, kai grupėje dalyvauja panašaus amžiaus vaikai.

VšĮ „Paramos vaikams centras“ siūlo vaikams, dalyvavusiems mokymuose įteikti diplomą, kuriame pažymėta, ką naujo vaikai išmoko. Tai vaikus motyvuoja pasikliauti savo žiniomis ir gerbti save, jog aktyviai dalyvavo, atliko užduotis ir išbuvo dažnai emociškai nelengvuose, bet prasminguose užsiėmimuose. Diplomai gali būti įteikiami ir tėvams, siekiant padėkoti jiems už dalyvavimą mokymuose, motyvuoti tolimesniam bendram dalyvavimui vaiko ugdymo procese.

Grupės vadovo vaidmuo. Yra rekomenduojama, kad su grupe dirbtų 2 vadovai - tokiu būdu yra lengviau suvaldyti grupę, stebėti joje vykstančius procesus, pastebėti tai, kas turėtų būti tobulinama, padėti vienas kitam.

Tam, kad bendras darbas būtų sėkmingas, svarbu, kad abu vadovai kartu ruoštųsi užsiėmimams, kartu aptartų įvykusius užsiėmimus. Svarbu išsiaiškinti, ar abu vadovai panašiai suvokia temą, apie kurią bus kalbama, turi panašias nuostatas ir požiūrius; taip pat svarbu iš anksto pranešti savo partneriui, jeigu užsiėmimo metu bus temų, apie kurias Jums asmeniškai sunku kalbėti.

Po užsiėmimo kartu su partneriu reikėtų aptarti: • Kas pavyko, o ką reikėtų tobulinti kitų užsiėmimų metu?

• Kas nutiko užsiėmimo metu?

• Kokia buvo atmosfera užsiėmimo metu?

• Ar atsirado klausimų ar temų, kurias būtina aptarti papildomai/skirti tam papildomus užsiėmimus?

Taip pat partneriai turėtų išsakyti vienas kitam konstruktyvią kritiką dėl darbo užsiėmimo metu - šiuo atveju svarbu būti objektyviam ir nuoširdžiam bei atviram išsakomai kritikai.

Užsiėmimų metu grupės vadovui svarbu vadovautis keliais principais, užtikrinančiais sėkmingą grupės darbą.

(1) Pirmiausia, grupės vadovas turi atsiminti, kad užsiėmimai yra organizuojami vaikams arba tėvams jie vyksta dėl vaikų ar tėvų, ne dėl vadovo. Todėl pagrindinis vadovo vaidmuo - kontroliuoti grupę, suteikti jai žinių, pravesti užduotis. Vadovas turėtų vengti pasakoti apie save, ypatingai apie labai asmeninius išgyvenimus.

(2) Vadovas turi gebėti IŠKLAUSYTI ir girdėti tai, kas yra sakoma. Svarbu gebėti motyvuoti kiekvieną grupės narį išsakyti savo nuomonę. Kiekvienas grupės narys turi turėti pakankamai laiko išsakyti savo nuomonę, jaustis saugus ir neteisiamas. Būtina padėti mažiau drąsiems nariams pasisakyti ir aktyviai dalyvauti užsiėmimuose, o kalbiems nariams - mokytis sulaukti savo eilės, išklausyti kitus.

(3) Būtina formuoti suvokimą, kad kiekviena nuomonė yra svarbi, ir niekas neturi būti teisiamas, išjuokiamas ar kitaip žeminamas.

(4) Grupės vadovas turi kontroliuoti užduočių eigą ir laiką, viso užsiėmimo laiką, taip pat sekti, kad

6

grupės nariai diskutuodami nenutoltų nuo aptariamos temos. Vadovas gali naudoti klausimus bei dalyvių išsakytų minčių apibendrinimus, kad palaikyti diskusiją bei užtvirtinti naujas žinias.

(5) Jeigu grupės nariai pradeda kalbėti apie per daug intymius, asmeninius dalykus, būtina sustabdyti juos ir pasiūlyti apie tai pakalbėti individualiai su grupės vadovu po užsiėmimo. Grupiniai praktiniai užsiėmimai nėra terapinė grupė, todėl geriausia vengti per didelio atvirumo.

(6) Grupėje nariai turi kalbėti vienas su kitu, o ne aptarti vienas kitą. Todėl grupės vadovas turi stebėti ir neleisti, kad grupėje atsirastų vietos patyčioms, įžeidimams, kaltinimams.

(7) Aplinka, kurioje vyksta užsiėmimai, turi būti maloni ir saugi dalyviams. Geriausiai, jeigu dalyviai galėtų sėdėti ratu - tai skatina diskusiją, bendrą darbą, sukuria bendrumo jausmą.

(8) Pirmojo užsiėmimo metu vadovas turėtų papasakoti dalyviams, kas bus veikiama užsiėmimų metu, kodėl jie susitinka, kiek dažnai, kokiomis dienomis ir kokiu laiku vyks užsiėmimai. Galima trumpai apžvelgti užsiėmimų temas, paklausti pačių dalyvių, kokias temas jie norėtų aptarti. Pirmojo užsiėmimo metu taip pat svarbu kartu su grupe aptarti pagrindines bendro darbo taisykles. Taisyklės gali būti sukurtos kartu su grupės nariais - kiekvienas turi teisę pasisakyti, kas jam yra svarbu.

(9) Geriausiai, jeigu užsiėmimuose visada dalyvauja tie patys dalyviai - grupė pereina tam tikras bendro augimo stadijas, todėl nauji nariai, kurie nedalyvavo užsiėmimuose nuo pat pradžios, įneša chaoso į grupę, sukelia nesaugumo jausmą, o ir patys neturi galimybės pilnai įsijungti į grupę, kuri jau yra susiformavusi, sukūrusi savo santykius.

(10) Vadovas neturi leistis provokuojamas, o taip pat neturi moralizuoti. Niekas nėra nei teisus, nei neteisus - kiekvienas paprasčiausiai turi savo nuomonę, priklausomai nuo savo patirties, įsitikinimų, pažiūrų, kt.

Visos nuomonės, idėjos ir refleksijos yra vienodai svarbios ir įdomios. Dalyviai turėtų galvoti savarankiškai ir išsakyti savo nuomonę. Užsiėmimai nėra skirti tam, kad įtikinti dalyvius, kad vienas ar kitas mąstymo būdas, idėjos ar elgesio nuostatos yra teisingos, o kitos ne. Užsiėmimai turi skatinti dalyvių mąstymą, naujų įgūdžių, reikalingų sėkmingam gyvenimui formavimąsi, asmeninius atradimus, o ne jėga primestų tam tikrų nuostatų ar požiūrių perėmimą.

II. PRAKTINIŲ UŽSIĖMIMŲ PAVYZDŽIAI DARBUI SU VAIKAIS 1 užsiėmimas. Išmokime pažinti, suprasti ir užjausti kitą Tikslas - skatinti tinkamą vaikų jausmų raišką, bendravimo kultūrą, padėti jiems jaustis reikalingais ir svarbiais.

Priemonės: popierius, piešimo priemonės, didelis popieriaus lapas.

Vaikų amžius: neribojamas Užsiėmimo eiga (1) Mano savijauta Šią užsiėmimo dalį galima naudoti kiekvieną dieną, kai vaikai susirenka po pamokų vaikų dienos centre/klasėje ar pan. Su laiku, ši užsiėmimo dalis gali būti naudojama kaip tam tikra tradicija, kaip įvadas prieš grupinius užsiėmimus. Tokiu būdu vaikai įpras susirinkti ir dalyvauti užsiėmimuose, mokysis tinkamai įvardinti ir išsakyti savo jausmus.

Prie įėjimo į vaikų dienos centrą/klasę grupės vadovas pakabina didelį popieriaus lapą, kuriame yra užrašyti vaikų vardai (arba atėję vaikai parašo savo vardą).

Kiekvienas vaikas, ateidamas į vaikų dienos centrą/klasę, prie savo vardo nupiešia veiduką priklausomai nuo to, kaip jis jaučiasi tą dieną - ar yra linksmas, liūdnas, nelaimingas... Pažiūrėję - matome, kaip tą dieną vaikas jaučiasi. Tų vaikų, kurie nori, galima paprašyti pasakyti visiems, kokį veiduką ir kodėl jie nupiešė vaikams svarbu padėti tinkamai įvardyti jausmus - ką vaikas jaučia.

Blogas nuotaikas ir bėdas vadovas padeda vaikams išvaikyti žaidimu„Kiekvienas esame svarbus“.

(2) Kiekvienas esame svarbus Vadovas su vaikais susėda ratu. Užsiėmimo metu išrenkamas vienas ar keli vaikai, kurie nori pasidalinti

7

savo nuotaikomis ir bėdomis, dienos įvykiais. Kiti vaikai klauso ir mokosi išklausyti, parodyti, kad pasakotojas yra jiems svarbus.

Grupės vadovas paaiškina vaikams „Kai klausomės kito žmogaus - žiūrime jam į akis. Nupieškime ant lapo gražias akis ir pakelkime kartu su savo akytėmis į kalbantį savo draugą.“ Vaikai atlieka užduotį, o vaikas pasakotojas pasakoja savo šiandienines problemas.

Kai vaikas pabaigia pasakoti, grupės vadovas sako: „Mes visi žiūrėjome į savo draugą, bet ar visi klausėmės ir supratome jo nuotaiką? Labai svarbu klausytis ir suprasti kitą žmogų. Dabar pasiimkime kitą lapą ir tokios spalvos pieštuku, kaip jums atrodo, kokia jūsų draugo nuotaika, nupieškime jo būseną“ (vaikų dienos centrą lankantys vaikai dažnai nupiešia tamsias dėmes).

Kai vaikai nupiešia piešinius, grupės vadovas kviečia juos -„Dabar pasiimkime linksmą spalvą ir iš liūdnų piešinukų padarykime linksmą nuotaiką.“ Vaikai nupiešia linksmus piešinukus ir parodo savo draugui.

Apibendrindamas, grupės vadovas aptaria su vaikais: • Kai turi galimybę išsipasakoti ir tave išklauso draugai, visos bėdos darosi nebaisios. Ar taip?

• Kodėl taip yra?

• Kaip jautiesi pasakojęs vaikas? Kaip jautiesi kiti?

• Kam vaikai gali išsipasakoti, pasiguosti?

Svarbiausia - vaikai supranta, kad jie nėra vieniši, jie svarbūs juos supantiems žmonėms. Užsiėmimo metu tuo pačiu ugdomi tokie socialiniai įgūdžiai: klausymasis, išklausymas kito, užuojauta, bendravimo kultūra.

(3)„Aš“ iš svajonių pasaulio Pabaigai galima pažaisti smagų žaidimą, kuris padeda vaikams pasvajoti, tačiau kartu ir įvertinti save. Žaidimo metu vaikai ir vadovas sėdi ratu. Kiekvienas iš eilės sako savo vardą ir apibūdina save kaip kokį nors gyvūną, kuriuo galbūt norėtų būti bei trumpai papasakoja, kodėl būtent šį gyvūną pasirinko. Pvz., „Mano vardas Živilė. Aš norėčiau būti tigras. Man patiktų būti didelei, stipriai, greitai bėgioti.“ Po to kiekvienas paima popieriaus lapą, kuriame didelėmis raidėmis parašo savo vardą ir nupiešia gyvūną. Užrašyti vardai su gyvūnų piešiniais pakabinami ant sienos. Žaidimo variantai. Vaikų galima paprašyti apibūdinti save kaip: augalą, spalvą, kt.

Užsiėmimo aprašymą parengė Marijampolės Socialinės pagalbos centras Vaikų dienos padalinys (Irena Senkutė)

2 užsiėmimas. Mūsų teisės ir pareigos Užsiėmimo tikslas - supažindinti vaikus su Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija ir vaiko teisėmis bei atsakomybe.

Priemonės: balto popieriaus lapai, piešimo priemonės, lėlė, animacinis filmukas (nuoroda į filmuką pateikiama užsiėmimo aprašyme).

Vaikų amžius: 6 - 8 metai Užsiėmimo eiga (1) Mūsų teisės Grupės vadovas sako vaikams - „Šiandien mes pakalbėsime apie labai svarbų dokumentą - Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją. Vaikai, ar esate apie jį girdėję?“ Vadovas išklauso vaikų atsakymų ir tada trumpai papasakoja vaikams, kad 1989 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos susirinkimo metu buvo priimtas svarbus dokumentas - Vaiko teisių konvencija. Daugelis šalių pasirašė Konvenciją ir tapo šalimis - dalyvėmis, o tai reiškia, kad jos sutiko pasistengti užtikrinti, kad visi vaikai gyventų laimingai, būtų sveiki, eitų į mokyklą, turėtų šeimą ir kitus vaiko gyvenimui svarbius dalykus. Todėl svarbu, kad apie Vaiko teisių konvenciją žinotų tiek vaikai, tiek suaugusieji.

Tada vadovas kviečia vaikus kartu paskaityti trumpą eilėraštuką, kuris papasakos apie vaiko teises.

Visų šalių mamytės ir tėveliai Žinoti tą privalo Vaikai turi teises Pavyzdžiui, knygas skaityti,

Taip pat gauti rūpesčio, švelnumo iš mamytės Turi teisę į gyvenimą kaip pasakaitėje, Ir dar teisę laimingi būti Mūsų gražiame pasaulyje nepražūti!

Vadovas klausia vaikų „Vaikai, kaip jūs galvojate, kokios teisės pasislėpė šiame eilėraštuke?“ Vaikai

8

atsako, o vadovas pagal poreikį padeda vaikams „rasti“ teises: teisę į skaitymą ir informaciją, teisę būti mylimam, teisę į apsaugą ir rūpinimąsi, teisę į laimingą gyvenimą, teisę į šeimą.

(2) Mūsų pareigos Tada vadovas pakviečia vaikus paskaityti dar vieną eilėraštuką.

Myliu savo šeimą: Mamą, tėtį Senelį ir močiutę

Ir šunelį, ir kačiuką!

Visi, kuriuos aš taip myliu, Turi teisę į šeimą didelę!

Vadovas kartu su vaikais pasikalba apie tai, kad mes gyvename šeimoje, valstybėje, pasaulyje.

Kiekvienas vaikas ir kiekvienas suaugęs turi tam tikras teises - tas, apie kurias buvo kalbama pirmoje užsiėmimo dalyje ir dar daugelį kitų. Tačiau tiek šeimoje, tiek valstybėje kiekvienas iš mūsų turi ir pareigas. Vadovas paprašo vaikų papasakoti, kokias pareigas jie turi namuose? Vaikų atsakymai: pvz., sutvarkyti žaislus po žaidimo; užkloti lovą; padėti mamai tvarkytis namuose; klausytis tėvų ir pan.

Kai vaikai papasakoja apie savo pareigas, vadovas pakviečia vaikus sužaisti trumpą žaidimą - vieni vaikai judesių dėka pabandys pavaizduoti savo pareigas, o kiti - jas atspėti. Vadovas leidžia vaikams keletą minučių pagalvoti apie 2 - 3 pareigas ir apie tai, kaip vaikai galėtų jas pavaizduoti tik judesiais, be žodžių. Vienas iš vaikų (arba grupės vadovas) - vedantysis - pradeda žaidimą - atsistoja prieš vaikus su žodžiais: „Turiu jums klausimą svarbų - ar priimsite mane į darbą?“ Vaikai klausia - „O ką tu moki?“ Vedantysis sako - „Ką moku nesakysiu, geriau iš karto parodysiu, padarysiu!“ Tada vedantysis, o vėliau kiti vaikai pasikeisdami vaizduoja indų plovimą, tvarkymąsi namuose, žaislų tvarkymą ir pan.

(3) Teisė į vardą Vadovas papasakoja vaikams, kad „Kiekvienas vaikas taip pat turi teisę išsakyti savo nuomonę, rinktis kartu su kitais vaikais, kad išreikšti savo požiūrius. Kartu jūs galite: šokti, žaisti ir dainuoti, džiaugtis ir bėgioti, truputuką pakvailioti!“ Tada vadovas pakviečia vaikus sužaisti trumpą smagų žaidimėlį, kad vaikai atsipalaiduotų, išgyventų malonius jausmus. Vaikai mimikos dėka vaizduoja skirtingas veido išraiškas pagal vadovo nurodymą: • susiraukti, kaip rudeninis debesėlis • nusišypsoti, kaip saulutė • išsigąsti, kaip kiškis - bailiukas • pavargti, kaip darbininkė - skruzdelė ar iš darbo grįžęs tėtis.

Pagal norą ir poreikį, vadovas gali sukurti ir paprašyti vaikų atlikti daugiau nurodymų. Tada vadovas išsitraukia lėlę ir sako - „Ak, vaikai, turime svečią! Paklauskime jo, kuo jis vardu?“ Už lėlę vadovas atsako - „Kuo aš vardu, nežinau. Niekas nedavė man vardo.“ Vadovas kreipiasi į vaikus - „Vaikai, ar gali taip būti, kad vaikas neturėtų vardo? Kiekvienas vaikas turi teisę į vardą.

Vardą vaikui jam gimus duoda tėveliai.“ Vadovas paprašo vaikų garsiai pasakyti savo vardus. Kai vaikai pasako vardus, vadovas už lėlę sako - „O aš - pasakų šalies gyventoja ir niekas man vardo nedavė!“ Tada vadovas paklausia vaikų, ar visi kartu jie gali padėti sugalvoti lėlei vardą, kad ji nesijaustų tokia nelaiminga? Vaikai išsako savo pasiūlymus ir kartu su visais lėlei išrenkamas vardas.

Vadovas sako vaikams: „Dabar lėlė turi vardą. Ir kiekvienas iš mūsų turi vardą. Nupieškime savo vardus!“ Vaikai ant baltų popieriaus lapų rašo savo vardą, nuspalvina jį, aplink vardą nupiešia žvaigždutes, gėles, viską, kas jiems patinka. Pabaigę darbą, vaikai parodo savo piešinius. Vadovas paprašo vaikų papasakoti, kaip jie jaučiasi su savo vardu, kas jiems labiausiai patinka jų varde.

(4) Pareiga tinkamai elgtis Kai vaikai nupiešia savo vardus ir papasakoja apie juos, vadovas sako „Šaunuoliai, vaikai! Teisė į vardą taip pat reiškia, kad vienas į kitą mes turime kreiptis irgi tik vardu. Negalime iš nieko juoktis, vadinti jį negražiais žodžiais, neteisingai tarti jo vardą. Turime gražiai vienas su kitu bendrauti ir draugauti, pagarbiai elgtis.“ Tada vadovas pakviečia vaikus pažiūrėti trumpą filmuką, kurį galima rasti adresu: http://www.youtube.com/watch?v=1FCgOx5nq1w (jeigu nuoroda neveiktų, dėl filmuko galima kreiptis į VO „Gelbėkit vaikus“).

Po peržiūros, vadovas kartu su vaikais aptaria filmuką: 1. Kam filmuke buvo nemalonu? Kodėl?

2. Pažiūrėkite vienas į kitą? Kuo mes panašūs ir kuo skiriamės?

3. Ar galima išjuokti kitą, jei jis nuo mūsų kuo nors skiriasi?

4. Ar jums patiems malonu, kai iš jūsų kas nors juokiasi? O kaip jaučiasi kiti, jei mes juokiamės iš jų?

9

5. Kaip turime elgtis, kad visiems būtų malonu bendrauti vienas su kitu?

Vadovas papasakoja vaikams, kad Vaiko teisių konvencija sako, kad kiekvienas vaikas turi vienodas teises, nesvarbu, kaip mes atrodome, kokia mūsų odos spalva, kokia mūsų tautybė, kokius drabužius dėvime visi esame skirtingi, tačiau lygūs. Todėl turime gerbti vienas kitą.

(5) Pats geriausias Pabaigai vadovas sako vaikams „Turime švelniai ir gražiai elgtis vienas su kitu. Pažaiskime dar vieną žaidimą, kuris išmokys mus būti gerais, draugiškais, mandagiais.“ Kartu su vaikais žaidžiamas žaidimas „Pats geriausias“. Vaikai turi pasakyti vieną savo kaimyno/kaimynės iš kairės ir iš dešinės gerą savybę - tai, ką jį/ją padaro patraukliu, šauniu.

Kai vaikai tą padaro, vadovas klausia, „Kaip jaučiatės dabar - juk daug geriau ir maloniau, tiesa? Taigi, pažadėkime vienas kitam, kad nuo šiandien gražiai elgsimės vienas su kitu, su tėveliais, su mokytojais, su kitais.“ Pabaigai vadovas gali paprašyti vaikų nupiešti teises, apie kurias buvo kalbama užsiėmimo metu, o šalia - pareigas, kurios yra susijusios su kiekviena teise. Vėliau galima surengti vaikų piešinių parodėlę, kad vaikai pažiūrėję į piešinius galėtų atsiminti, apie ką buvo kalbama užsiėmimo metu.

Užsiėmimo aprašymą parengė visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ (Kristina Stepanova)

3 užsiėmimas. Saugumo mokymai Tikslas - išmokyti vaikus pasikliauti savo jausmais, suteikti žinių apie galimus pavojus ir įvairias prievartos formas bei supažindinti su būdais, kaip išlikti saugiam.

Priemonės: dideli popieriaus lapai (3 - 4), spalvoto popieriaus juostelės, klijai, rašikliai, kortelės su septyniais skirtingais jausmais (džiaugsmas, gėda, liūdesys, baimė, pasišlykštėjimas, pyktis, pavydas) kiekvienam dalyviui, minkštas žaislas - meškiukas, beždžionėlė, kontūriniai berniuko ir mergaitės paveikslėliai, balto popieriaus lapai, flomasteriai.

Vaikų amžius: 7 - 11 metų Užsiėmimo eiga (1) Susipažinimas su jausmais Prieš užsiėmimą vadovas ant lentos ar didelio popieriaus lapo užrašo pavadinimą „Emocijos ir jausmai“.

Jeigu tai lapas, tai jis pakabinamas taip, kad visi vaikai jį matytų. Emocijų korteles, kurios naudojamos šiame pratime, galima lengvai pasidaryti pasinaudojus pokalbių svetainėse naudojamų emocijų ženkliukais ir piešinukus padauginus, užklijavus ant storesnio popieriaus. Svarbu, kad piešinukai išreikštų priemonėse nurodytas septynias skirtingas emocijas.

Užsiėmimas pradedamas vadovui paprašius peržvelgti korteles, kurias kiekvienas vaikas rado ant savo kėdės ir atsakyti į klausimą: „Kuo nupiešti žmonės ir jų veidai skiriasi vienas nuo kito?“ Galimi vaikų atsakymų variantai: • kortelėse yra berniukai ir mergaitės; • visi nupiešti žmonės vis kitaip žiūri ir atrodo; • jie visi turi kitokią veido išraišką; • nupieštiems žmonėms kažkas skirtingo yra nutikę, nes jie atrodo visi kitaip; • visi nupiešti žmonės skirtingai jaučiasi.

Vadovas apibendrina vaikų pasisakymus sakydamas, jog „Mes visi kartais susipykstame, pasišaipome vieni iš kitų ar patiriame kokių nors nelaimių. Paprastai tuo metu mes jaučiamės nekaip: būname pikti, liūdni, įskaudinti ar suirzę. Tai, kaip mes jaučiamės yra vadinama emocijomis - jomis mes reaguojame į įvairias situacijas.“ Vadovas pakelia po vieną iš jau vaikų turimų kortelių ir paprašo įvardinti, kokia emocija kortelėje pavaizduota. Paskatina, pagiria teisingai atsakiusiuosius, padrąsina mažiau kalbančius vaikus įvardinti, ką jie mato. Kai vaikai teisingai įvardina emociją, vadovas paprašo pateikti situacijų pavyzdžių, kada vaikai galėtų taip jaustis.

Vadovas ant lentos ar lapo užrašo po vieną iš išvardintų emocijų ir pakomentuoja, kodėl jos mums reikalingos: • Džiaugsmas leidžia mums pajusti malonumą, kai kas nors gero nutinka.

• Liūdesys padeda susitaikyti su skaudžiais mums dalykais, tokiais kaip išsiskyrimas, praradimas ar mirtis.

• Baimė mus įspėja apie pavojų ir grėsmę.

10

• Pyktis padeda atpažinti, kas neteisingo įvyko ir parodyti savo siekius.

• Kaltė padeda mums pastebėti savo klaidas ir suprasti, ko nebereikia kartoti.

• Gėda skatina mus suprasti, kad jaučiamės nepasiruošę elgtis taip, kaip iš mūsų laukiama.

• Pavydas leidžia mums palyginti save su kitais ir taip mes galime labiau suprasti, ko gyvenime norėtume.

Vadovas pasako vaikams tolesnio pratimo instrukciją: „Dabar aš paskaitysiu įvairias situacijas, o jūs kiekvienas turėsite tarp savo turimų kortelių greitai surasti emociją, kaip šitoje situacijoje tu pats jaustumeisi.“ Vadovas paskaito situacijas (pateikiama žemiau), stebi, kaip vaikai atpažįsta emocijas - teisingus atsakymus pastiprina, o tais momentais, kai vaikai parenka labai įvairius jausmus, bet daugmaž tinkančius situacijai, apibendrina, jog būna situacijų, kurios sukelia labai daug įvairių jausmų ir emocijų (pvz., galima vienu metu ir pykti ir liūdėti arba jausti gėdą ir kaltę), o ypač daug sunkių emocijų sukelia situacijos, kuriose mus skriaudžia.

Situacijos 1. Draugas pakvietė tave į gimtadienį.

2. Netikėtai iškrito ir rankų stiklinė ir sudužo.

3. Brolis ar sesuo surado tavo dienoraštį ir slapčia perskaitė.

4. Netyčia įlipai į kažkieno iškramtytą gumą ir ji prilipo tau prie batuko.

5. Su klasiokais eidamas keliu iš mokyklos netikėtai užkliuvai už ant žemės gulėjusios šakos ir parvirtai jiems matant.

6. Tavo kiemo draugas dovanų gavo puikų kompiuterį, kurio tu irgi labai norėtum.

7. Mokytoja tau sako, jog ji tavimi didžiuojasi.

8. Tu buvai užkluptas, kai slapčia apžiūrinėjai svetimą dovaną.

9. Susitarei su draugu už dešimties minučių pasimatyti kieme, tačiau grįžęs namo užsižiūrėjai televizorių ir stipriai pavėlavai į susitikimą, nuliūdinai draugą.

(2) Kas yra smurtas?

Vadovas ant popieriaus lapo ar lentos užrašo žodį „Smurtas“ ir paklausia ar vaikai žino, kas tai yra.

Vadovas išklausęs vaikų minčių apibendrina sakydamas, jog „Smurtas vyksta tada, kai stipresnis prieš silpnesnį rodo savo pranašumą ar jėgą.“ Klausia, kaip, kokiais būdais vienas žmogus gali įskaudinti kitą žmogų, pakenkti jam? Tikėtina, jog vaikai paminės mušimąsi, tyčiojimąsi, pykimąsi, nepasidalinimą, daiktų niokojimą ir kt.

Vadovas sako, jog visi vaikų išvardinti dalykai gali skaudinti ar pakenkti. Pasako, jog smurtas būna 4 rūšių ir kiekvieną iš jų parašo ant lentos ar lapo, aptaria su vaikais, pateikia paaiškinimus: • Fizinis smurtas - kai kitas žmogus tyčia sukelia skausmą vaikui ar jį sužeidžia. Tai tokie veiksmai kaip: mušimas, stumdymas, spardymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas, žnaibymas, badymas ir pan.

Fizinė prievarta taip pat yra, kai taikomos „ypatingos“ bausmės - kankinimas ar uždarymas tamsiose patalpose (sandėliuke ar kt.).

• Emocinis smurtas - tai tyčiojimasis, žodinis agresyvus elgesys, žeminimas, gąsdinimas, vertimas jaustis kaltam, nuolatinis blogos savijautos sukėlimas, parodymas, kad vaikas nėra mylimas. Tai ypač dažnai nutinka mokykloje, kai yra tyčiojimąsi iš klasės draugų ar mažesnių mokinių.

• Seksualinis smurtas - kai suaugęs ar vyresnis vaikas išnaudoja vaiką seksualiniams savo norams patenkinti.

• Apleistumas - kai yra nepasirūpinama pagrindinėmis vaiko reikmėmis (pvz., kai sergantis vaikas nėra gydomas, kai neprižiūrima, jog vaikas eitų į mokyklą ar turėtų pakankamai rūbų, būtų sotus ir pan.).

Būtina paminėti, jog vaiką gali skriausti ne tik artimiausi jo giminaičiai (tėvai, seneliai, broliai, dėdės, tetos), bet ir kiti suaugę bei vaikai. Vadovas gali paskatinti vaikus pateikti pavydžių apie tai, kas atsitiko jiems patiems, galbūt jų draugams, galbūt jie ką nors girdėjo ar žino, kas atsitiko kitiems vaikams ar žmonėms.

Grįžtama prie seksualinio smurto temos ir vadovas pristato šio smurto formas, perskaitydamas žemiau pateiktą informaciją: • Suaugusysis seksualiai išnaudoja vaiką, kai liečia, glosto, bučiuoja intymias vaiko vietas, nurenginėja vaiką, verčia vaiką liesti intymias suaugusiojo kūno vietas arba vaiko akivaizdoje pats liečia intymias savo vietas, rodo vaikui pornografinius filmus ar žurnalus, kiša pirštą ar daiktą į vaiko makštį ar išangę, verčia vaiką stebėti lytinį aktą arba pats lytiškai santykiauja su vaiku.

• Vaikų pornografija - vaikai fotografuojami ar filmuojami nuogi, verčiami atlikti seksualinius veiksmus, tokios nuotraukos ir filmai įkeliami į internetinę erdvę ar kitaip platinami.

• Vaikų įtraukimas į prostituciją, prekyba vaikais - suaugusysis verčia vaiką elgtis seksualiai su kitais žmonėmis, turėti lytinius santykius ir už tai gauti pinigus.

11

(3) Geri ir blogi prisilietimai Vadovas pasako, jog ne tik labai svarbu atpažinti saugias ir nesaugias situacijas, svarbu suprasti, kurie prisilietimai yra geri/malonūs ir blogi/nemalonūs. Vadovas paklausia vaikų, „Kokie prisilietimai jums patinka?“ Pakabintą didelį popieriaus lapą padalija vertikalia linija į dvi dalis ir kairiojo stulpelio viršuje užrašo pavadinimą „Geri prisilietimai“, klausosi vaikų vardijamų patinkančių prisilietimų ir žymi juos. Tikėtina, jog vaikai paminės tokius geruosius prisilietimus kaip mamos apkabinimas, rankos padavimas draugui ir pan. Tuomet dešiniojo stulpelio viršuje vadovas užrašo „Blogi prisilietimai“ ir tokiu pat būdu sudaro su vaikais nemalonių/nepatinkančių prisilietimų sąrašą. Gerai būtų, jog vadovas nuo savęs pridėtų seksualines priekabes reiškiančių prisilietimų (pvz., nepažįstamas vyriškis atsisėda šalia vaiko stotelėje ir siūlo krūmuose parodyti jai kažką įdomaus, tačiau prašo apie tai niekam nepasakoti; kai dėdė plekšteli vaikui per užpakalį, kai kitas žmogus autobuse prisispaudžia visu kūnu prie vaiko ir keistai trinasi). Vadovas paklausia vaikų: „Kokius jausmus sukelia nemalonūs prisilietimai?“.

Sekantis klausimas vaikams: „Ar yra skirtumas, prie kurios kūno dalies yra liečiamasi?“ Vadovas parodo vaikams žaislą (pvz., meškiuką ar beždžionėlę) ir pateikia vaikams užduotį: „Įsivaizduokite, jog čia yra vaikas. Aš rodysiu įvairias kūno vietas, o jūs turite pasakyti, prie kurių vietų galima leisti liestis kitiems, o prie kurių ne.“ Jeigu grupėje vaikai jaučiasi pakankamai jaukiai vienas su kitu, galima paprašyti vaikų įvardinti rodomas kūno vietas pavadinimais. Galima rodyti įvairias kūno vietas, įskaitant intymias, ir klausti: „Ar čia gali liestis kiti?“ Vadovui patariama išklausyti vaikų pateikiamus pavadinimus, ramiai reaguoti ir nuraminti vaikus, jeigu jie pradeda juoktis, nenustygti vietoje. Vadovas turi kartu su vaikais įvardinti intymias kūno dalis - „vaikiškais“ ir literatūriniais pavadinimais. Vadovas paaiškina, kad intymios kūno dalys yra kūno dalys, kurias mes dengiame apatiniais rūbais (kelnaitėmis, liemenėle) ar maudymosi kostiumėliu.

Vadovas užsiėmimo pabaigai gali patikrinti ir užtvirtinti vaikų įgytas žinias, pasiūlydamas atlikti spalvinimo užduotį. Vadovas išdalina kontūrinius vaikų kūno paveikslėlius (kiekvienam vaikui reikėtų duoti jo lyties žmogučio piešinį) ir paprašo, kad nuspalvintų geltonai (ar kokia kita jūsų pasiūlyta spalva) kūno vietas, prie kurių niekas kitas negali liestis. Gera idėja yra pasiūlyti žmogučius aprengti apatiniais ar maudymosi rūbais. Šiai užduočiai galime naudoti literatūroje nurodytose knygelėse pateikiamus vaikų kūnų piešinius, bet taip pat puikiai tinka ir popierinės lėlės, kurias galima nusipirkti bet kuriame knygyne arba pasidaryti patiems.

(4) Saugaus prisilietimo taisyklės Vadovas aiškiai įvardina ir vaikams suprantama kalba apibrėžia saugaus prisilietimo taisykles, kurias vaikai turi žinoti, kad galėtų apsisaugoti nuo galimos prievartos. Vadovas gali sakyti: „Intymios kūno dalys priklauso tik mums. Svarbu, jog įsidėmėtumėte šias saugaus prisilietimo taisykles, kurių turime laikytis. Ar turime laikytis taisyklių gatvėje? Ar turime laikytis taisyklių, kai žaidžiam kortomis arba šaškėmis?“ Vadovas palaukia vaikų reakcijos ir pabrėžia teigiamą atsakymą „Taip, turime. Taip ir su saugaus prisilietimo taisyklėmis. Visi vaikai ir suaugusieji turi jų laikytis.“ Vadovas viena po kitos pristato penkias taisykles ir stebi, ar vaikai suprato, pakomentuoja jas: 1. Tavo kūnas priklauso tik tau. Tu turi teisę rengtis, praustis ir miegoti vienas.

2. Tu gali liesti savo intymias kūno dalis tik tuo metu, kai esi vienas, atskirai nuo kitų.

3. Tu negali liesti kitų žmonių intymių kūno dalių, o kiti žmonės irgi negali liesti tavo.

4. Tu negali rodyti savo intymių kūno dalių kitiems žmonėms, o kiti negali rodyti tau savo.

5. Papasakok apie kiekvieną nemalonią, gąsdinančią ar neįprastą situaciją suaugusiajam, kuriuo pasitiki.

(5) Svarbu sakyti„NE“ ir išlikti saugiam Vadovas suskirsto vaikus į grupeles išskaičiuodamas taip, jog grupelei priklausytų 3 vaikai. Pateikia vaikams užduotį, kuri skamba taip: „Aš jums duosiu spalvotų popieriaus juostelių ir jūs grupelėse po tris kartu sudarykite sąrašą dalykų, kurių tikrai negalima daryti, kad ir kaip norisi, nes jums gali grėsti pavojus. Kiekvieną sugalvotą situaciją užrašykite ant skirtingos popieriaus juostelės“. Vadovas stebėdamas vaikų darbą vis paskatina vaikus pagalvoti apie įvairias jiems grėsmingas situacijas klausdamas: „Kur ir ko negalima daryti?“, „Kur ir kaip negalima elgtis?“ Taip vaikai spėlioja apie blogus, pavojingai skatinančius elgtis žmonių ketinimus, mokydamiesi atpažinti rizikos provokavimo būdus.

Iš prirašytų įvairių situacijų, kiekvienos grupelės vaikai turi išsirinkti 3 ar 6 pačias nesaugiausias ir juosteles, ant kurių jos parašytos, prikabinti lentoje ar klijais ant lapo.

Vadovas skaito 10 savo turimų teiginių, ko vaikai neturėtų daryti ir skatina vaikus po kiekvieno teiginio pasakyti, ką jie vietoj to turėtų daryti. Teiginių sąrašas ir pirmasis teigiamas pavyzdys: • Neinu kartu su nepažįstamu žmogumi (vaikų galimas atsakymas: vaikštau tik su žmonėmis, kuriuos pažįstu).

• Nelipu į nepažįstamo žmogaus mašiną.

• Neimu iš nepažįstamo žmogaus saldainių, pinigų, gėrimų.

• Be leidimo neinu į kito vaiko namus.

• Vienas neinu prie vandens.

12

• Neimu skanėstų iš parduotuvės.

• Nežaidžiu gatvėje.

• Neimu žirnelių, gėrimų ar cigaretės iš kito vaiko.

• Nesikarstau aukštai, jei šalia nėra artimųjų ar pedagogų.

• Nepažeidžiu taisyklių ir draudimų.

Pasiūloma vaikams nusibraižyti savo saugumo planą - vadovas pavyzdį nubraižo ant lentos ar didelio lapo, o vaikai - kiekvienas sau individualiai. Vadovas nupiešia du apskritimus (mažesnį didesnio viduje) ir pasako vaikams: „Vidiniame apskritime parašykite du žmones, į kuriuos galite kreiptis pagalbos, kai jums ištinka bėda ar pasijaučiate nesaugūs“ (tikėtina, jog vaikai paminės tėvus, senelius ar kitus artimus žmones). Vadovas peržiūri, ar visi vaikai turėjo ką užrašyti į vidinį ratą ir toliau tęsia instrukciją sakydamas: „O dabar išoriniame rate parašykite kitus du žmones, į kuriuos jūs dar galėtumėt kreiptis ir jie stengtųsi padėti.“ Jeigu pastebima, kad kai kuriems vaikams sunku sugalvoti patikimus asmenis iš savo aplinkos, galima pasiūlyti, jog vaikas užrašytų mokyklos psichologą, mokytoją, socialinį darbuotoją ir pan. Vadovas primena vaikams, kad jeigu jiems reikės pagalbos, jei visada gali skambinti pagalbos telefonu 112.

Kitą saugumo plano dalį vadovas pristato taip: „O dabar surašykite žmones, pas kuriuos jums galima lankytis svečiuose.“ Vadovas dar kartą apibendrina, jog eiti į svečius galima tik pas gerai pažįstamus žmones.

Saugumo planą vaikai užbaigs, kai vadovo skatinami prisimins ir užrašys savo namų adresą, telefoną ir tėvų darbo telefonus. Galima užsiėmimo pabaigai paprašyti vaikų parašyti patarimus sau, ką jie darys, kad nuo šiol būtų saugūs.

Užsiėmimo aprašymą parengė VšĮ „Paramos vaikams centras“ (Inga Norkutė - Mueck, Ieva Daniūnaitė, Eglė Šekštelienė)

4 užsiėmimas. Svarbiausi dalykai mano gyvenime Tikslas - pastebėti ir įvardinti asmenybių panašumus ir skirtumus, išmokti įvertinti savo asmenybės gerąsias savybes. Taip pat mokyti vaikus atsipalaiduoti, atrasti, kad kiekvienas grupės dalyvis yra vertingas, vienintelis ir nepakartojamas, unikalus.

Priemonės: popieriaus lapai, rašikliai, lapai su nupieštomis gėlėmis (geriausia, jei tai baltai juoda gėlė, su pakankamai dideliais žiedlapiais, ant kurių vaikai galėtų rašyti), švelni muzika, žvakės, vokai (tiek, kiek vaikų).

Vaikų amžius: 13 - 17 metų Užsiėmimo eiga (1) Gėlės piešimas Pirmiausia, vadovas paprašo vaikų šalia sėdinčiam vaikui pasakyti kažką teigiamo. Tai gali būti susiję su išvaizda, su nuotaika, apranga ir pan. Tokiu būdu sukuriama maloni aplinka, vaikai išgyvena malonias emocijas.

Vėliau kiekvienas grupės dalyvis gauna gėlę, o vadovas paprašo vaikų pagalvoti ir ant gėlės žiedlapių surašyti, kas kiekvienam vaikui yra svarbu gyvenime - šeima, draugai, mokslas, bet kas. Baigus piešti asmenines gėles, vaikams pasiūloma pažvelgti į vieni kitų grupės dalyvių gėles, kad pamatyti bendrumus ir skirtumus. Kartu su vaikais aptariama: • Ką jie pastebėjo savo ir draugų gėlėse? Kokie yra panašumai? Kokie skirtumai?

• Ką tai sako apie kiekvieną iš mūsų?

• Ką naujo vaikai sužinojo apie save piešdami?

• Ką naujo vaikai sužinojo apie savo draugus?

Vėliau kuriama bendra gėlė, ant jos žiedlapių surašomi visiems svarbūs dalykai. Kai kurios temos pasikartoja, bet visa tai sutalpinama į didelės gražios gėlės žiedlapius. Grupės vadovas skatina vaikus atvirai išsakyti savo nuomonę, ką nori girdėti, apie ką nori pasikalbėti. Stebėdami gėlės žiedlapius vaikai gali pamatyti, kad jie yra panašūs tarpusavyje, nes rūpi vienodi dalykai. Tačiau taip pat kiekvienas yra unikalus - kiekvienas pasirenka vis kitą dalyką, kuris jam atrodo svarbesnis, skirtingai vertina skirtingus reiškinius, vertybes. Nei viena nuomonė nėra nei gera, nei bloga - tai yra tai, ką mes jaučiame ir galvojame, ir turime tam teisę.

(2) Aš esu vienintelis ir nepakartojamas Grupės vadovas paprašo vaikų atsisėsti patogiai, nukreipti dėmesį į save. Vadovas skaito tekstą: „Jūs esate vieninteliai, nepakartojami, vertingi. Jūs kiekvienas turite panašumų ir esate visiškai skirtingi. Jūs turite vardus,

13

pavardes, pomėgius, jausmus, elgesį, charakterio ypatumus. Jūs skirtingai bendraujate su įvairiais žmonėmis, skirtingai išreiškiate savo pyktį, džiaugsmą, turite skirtingą gyvenimo patirtį, bet jūs visi nuostabūs ir šaunūs, mes tuo labai džiaugiamės.“ Skamba švelni muzika. Pagal galimybes ir norą galima uždegti žvakes. Tada vadovas sako vaikams: „Dabar užmerkite akis: • suvokite, kad galite būti atsipalaidavę ir tuo pačiu budrūs; • mintyse pažvelkite į jus supančius draugus ir atraskite tai, kuo jūs panašūs; • suvokite, ką jaučiate, kai atrandate panašumus; • įsivaizduokite, kad jūs išeinate iš kambario, einate pasivaikščioti savo miesto gatvėmis, sutinkate žmones, pažvelkite į kiekvieną žmogų, kurį sutinkate; • išskleiskite savo fantazijos sparnus ir aplankykite tas vietas, kuriose kadaise buvote, kur jūs jautėtės nuostabiai puikiai; • pabuvokite prie jūros. Jūs girdite bangų ošimą, jaučiate malonų vėjo dvelkimą, jums gera, ramu.

Kaip jūs jaučiatės? Įsiklausykite į savo širdies balsą, į savo jausmus; • pabuvokite kalnuose, šiltuose kraštuose, jūs puikiai jaučiatės; • dabar grįžkite iš savo kelionės į savo miestą, į savo gatvę, į šį kambarį, čia greta tų, kur gyvenate kaimynystėje; suvokite, kas vyksta su jumis; pamąstykite; atsimerkite.“ Svarbu, kad vadovas duodamas aprašytus nurodymus, neskubėtų, leistų vaikams įsijausti, įsivaizduoti nurodomus dalykus. Taip pat būtina suteikti vaikams laiko išeiti iš įsivaizduojamos situacijos.

(3) Laiškas sau Grupės vadovas kiekvienam vaikui pateikia gražų lapą laiškui bei voką. Grupės vadovas paprašo, kad kiekvienas vaikas tyloje ant šio lapo parašytų laišką sau, kuriame išsakytų, kuo jis džiaugiasi, išvardintų savo stipriąsias puses, kuo jos didžiuojasi.

Užsiėmimo pabaigoje vadovas su vaikais aptaria: • kaip pavyko atsipalaiduoti; • kaip veikia aplinka, mokėjimas/nemokėjimas susikaupti; • kaip vaikus nuteikė švelni muzika, atmintyje iškilę vaizdai, malonūs prisiminimai.

Užsiėmimo aprašymą parengė Kauno kartų namai (Rima Marazienė ir Giedrimė Motiekaitytė)

5 užsiėmimas. Pasitikėjimas savimi Tikslas - stiprinti vaikų pasitikėjimą savimi, savigarbą.

Priemonės: popieriaus lapai, vanduo, piešimo ir rašymo priemonės, lapas, ant kurio nupieštas trikampis ir apskritimas. Pagalbinės priemonės (dalomoji medžiaga dalyviams) nurodomos prie užduočių aprašymo.

Vaikų amžius: 13 - 17 metų Užsiėmimo eiga (1) Pasitikėti savo uosle Prieš užsiėmimą, vadovas turi būti paruošęs popieriaus lapą, ant kurio būtų nupieštos dvi figūros trikampis ir apskritimas. Ant vienos iš figūrų užlašinamas lašelis vandens, tačiau vaikai grupėje apie vandenį kol kas nieko nežino.

Kai vaikai susėda ratu, vadovas siunčia lapą su nupieštomis figūromis ratu, ir kiekvienas dalyvis įdėmiai uosto abi figūras. Kai visi pauosto, dalyviai išsako, kokius kvapus jautė. Jeigu abejojama, galima uostyti dar kartą.

Pabaigoje grupės nariai aptaria, ką kiekvienas jautė. Šios dalies esmė yra tai, kad abi figūros kvepia popieriumi. Sudrėkintos figūros kvapas yra šiek tiek aštresnis, tačiau kvapų skirtumas iš tiesų yra labai subtilus ir ne visada pavyksta jį pajusti. Dauguma žmonių pasiduoda įtaigai. Dažniausiai dalyviai sako tai, kas jau buvo išsakyta. Neretai jie bijo pasakyti grupei nieko neužuodžiantys arba nejaučiantys jokio kvapų skirtumo. Kai visi pasako, ką jautė, vadovas atskleidžia „paslaptį“.

Jis paaiškina, kodėl sunkoka šiuos kvapus užuosti ir atskirti.

14

Kartu su vaikais aptariama: • Ką kiekvienas užuodė?

• Kokios mintys kilo uostant?

• Ar išsakiau tas mintis - apie kvapą ir pan.?

• Ar vaikai pasitikėjo savimi, ar labiau klausė, ką sako kiti?

• Jei taip - kodėl pasitikėjo savimi? Jei ne - kodėl klausė kitų, o nepasitikėjo savimi?

(2) Savęs vertinimas Ant grindų nubraižoma linija (arba užklijuojama lipni juostelė, padedama virvė ar siūlas), kuri skiria patalpą į dvi puses. Viena patalpos pusė - yra „Taip“ pusė, kita - „Ne“ pusė. Vadovas pakviečia vaikus išreikšti savo nuomonę - vadovas sako, kad jis skaitys teiginius, o kiekvienas vaikas turi atsistoti toje patalpos pusėje, kuri sutampa su jo nuomone, t.y.„Taip“ arba„Ne“ pusėje. Vadovas skaito šiuos teiginius: • Žmonės, kurie pasitiki savimi, yra visada labai pasikėlę.

• Girtis yra blogai.

• Žmonės, kurie moka pagirti save, pasitiki savimi.

• Protingi žmonės visada pasitiki savimi.

• Mieli, mandagūs žmonės visada pasitiki savimi.

• Kiekvieną iš mūsų apibūdina tai, ką mes pasiekiame gyvenime.

• Jeigu tavo pasitikėjimas savimi žemas, tu gali tą pakeisti.

• Žmonės, kurie pasitiki savimi, lengviau randa pagiriamųjų žodžių ir kitiems.

• Berniukai dažniausiai bijo mergaičių, kurios pasitiki savimi.

Vėliau su vaikais aptariama: • Kas iš tikrųjų yra pasitikėjimas savimi?

• Kodėl pasitikėjimas savimi yra svarbus? Gal vaikai gali pateikti praktinių pavyzdžių iš gyvenimo, kada pasitikėjimas savimi gali padėti?

• Kodėl nepasitikėjimas savimi mums trukdo?

• Kokiose situacijose pasitikime savimi labiau, o kokiose - mažiau?

• Kas stiprina mūsų pasitikėjimą savimi?

Po aptarimo vadovas paprašo vaikų susėsti poromis ir kartu aptarti, kas yra būdinga pasitikėjimui savimi, o kas - nepasitikėjimui savimi. Vaikai porose užrašo savo idėjas ant popieriaus lapų. Vėliau vaikai pristato savo darbus ir kartu su visais aptariama: • Kaip vaikai elgiasi ir kaip jie jaučiasi, kai jie pasitiki savimi?

• Kaip vaikai elgiasi ir kaip jie jaučiasi, kai nepasitiki savimi?

• Ką galime padaryti, kad labiau pasitikėti savimi?

Vadovas apibendrina pasakydamas, kad pasitikėti savimi ir galvoti pozityviai apie save yra labai šaunu, nes tai padeda gyvenime siekti savo tikslų, atskleisti savo gebėjimus, stipriąsias puses, jaustis gerai su pačiu savimi. Svarbu ne tik pozityviai galvoti apie save, tačiau mokėti papasakoti ir aplinkiniams, kokios yra tos mūsų pozityvios mintys.

(3) Portretas Vadovas paprašo vaikų nupiešti savo portretą, užrašyti virš portreto savo vardą ir parašyti 3 dalykus, kuriais vaikai savyje didžiuojasi, kurie jiems geriausiai sekasi, kurie vaikams labiausiai patinka jų asmenybėje.

Vėliau visi parodo savo portretus ir perskaito, kokias savybes užrašė. Jeigu vaikams sunkiai sekasi atlikti užduotį ir jie nesugalvoja gerų dalykų apie save, vadovas kartu su grupe įvardija, kas jiems patinka vaike, ir paprašo vaiką užrašyti tą dalyką savo lape, jei vaikas sutinka su išsakyta nuomone.

Vėliau vadovas padalina vaikams lapus, kuriuose yra išvardintos įvairios savybės (pateikiama žemiau).

Vadovas paprašo vaikų pasirinkti 8 savybes, kurios, jų nuomone, geriausiai apibūdina juos ir užrašyti prie savo portreto. Geriausiai, jeigu vadovas su vaikais prieš atliekant užduotį aptartų savybes, paaiškintų tas, kurių vaikai nesupranta. Kai vaikai atlieka užduotis, visi pasidalina savo mintimis.

Užsiėmimo variantas. Vaikai gali dirbti ir porose - tokiu atveju poros partnerių paprašoma pasirinkti 8 savybes, kurios geriausiai apibūdina jų poros draugą. Vėliau aptariant užduotį, galima padiskutuoti apie tai, kaip mus suvokia kiti žmonės, ar jie visada mato mus tokius, kokiais mes matome save, kodėl kartais mūsų „Aš“ suvokimas skiriasi nuo to, kaip mus suvokia kiti, kodėl mums svarbu, kad mes patiktume kitiems, ką reiškia „būti savimi“?

15

Savybės (vadovas gali papildyti sąrašą)

Mielas Nervingas Sutrikęs Ryžtingas Sportiškas Kuklus

Šaunus Laimingas Greitas Išradingas Rūpestingas Mandagus

Silpnas Nuoširdus Lėtas Vaikiškas Malonus Atviras

Nerūpestingas Atviras Stiprus Patikimas Drąsus Simpatiškas Pozityvus Nepriklausomas Protingas Išdykęs Gyvybingas Drovus Tvarkingas Kūrybingas Triukšmingas Kalbus Nepasirengęs Smagus Smalsus Švelnus Agresyvus Uždaras Šmaikštus Spontaniškas

(4) Komplimentai Galiausiai, vadovas pasako vaikams, kad yra svarbu mokėti pagirti ir kitus. Visi susėda ratu. Vaikai turi savo portretus - kiekvienas vaikas perduoda savo portretą draugui, sėdinčiam iš dešinės. Vaikas, gavęs draugo portretą, užrašo kokį nors pagyrimą, komplimentą apie portreto savininką. Vėliau portretas perduodamas toliau, kitam vaikui sėdinčiam iš dešinės ir taip kol portreto savininkas negauna savo lapo atgal. Jeigu vaikai nori, jie gali perskaityti užrašytus komplimentus garsiai.

Užsiėmimo aprašymą parengė visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ (Kristina Stepanova)

6 užsiėmimas. Aš ir mano šeima Tikslas - susipažinti su kiekvienu grupės dalyviu, jo aplinka, artimais žmonėmis, pomėgiais.

Užsiėmimo metu siekiama, kad vaikai pažvelgtų į savo šeimą, jos narius, pristatytų juos, pažvelgdami į kiekvieną žaismingai, pastebint stipriąsias puses.

Priemonės: popieriaus lapai, įvairūs žurnalai su spalvotomis žmonių nuotraukomis, klijai, žirklės, rašikliai.

Vaikų amžius: 13 - 17 metų Užsiėmimo eiga (1) Šeimos portretas Grupės dalyviams pasiūloma sukurti šeimos portretą panaudojant įvairiausias priemones: iškarpas iš laikraščių, žurnalų, popierių, piešinius, kt. Kiekvienas vaikas kuria savo šeimos portretą. Šeimos portrete turi atsispindėti: • kokie žmonės gyvena kartu; • kokią padėtį jie užima; • kokie jų tarpusavio santykiai.

Taip pat reikia parodyti, kuo tie žmonės pasižymi, kas jiems svarbu, kuo jie domisi. Šeimos portrete vaikai turi pavaizduoti ir save. Jei dalyviai neturi šeimos arba jų santykiai nutrūkę, tuomet portrete vaikas gali pavaizduoti savo artimus draugus, svarbius žmones.

Vaikams skiriama apie 30 min. Kai vaikai atlieka užduotį, kiekvienas dalyvis pristato savo kūrinį, paaiškina kokią reikšmę turi tam tikros panaudotos detalės. Vėliau kartu su vadovu aptariama: • kaip vaikai jautiesi, kurdami portretą; • kuo svarbi šeima, artimi santykiai; • kokius gerus dalykus savo šeimoje pastebėjo vaikai; • kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie geresnių santykių šeimoje kūrimo; • ką dar vaikai norėtų pasakyti apie šeimą, jos svarbą.

(2) Vaidmenys, kuriuos atlieku Vadovas pasako vaikams, kad tiek šeimoje, tiek visuomenėje mes atliekame įvairius vaidmenis. Vadovas paprašo vaikus ant popieriaus lapo apvedžioti savo delną ir ant pirštų užrašyti vaidmenis, kuriuos vaikai atlieka.

Kiekvienas vaikas tai atlieka individualiai. Atlikus individualią užduotį, bendrai visoje grupėje aptariama, kokie pagrindiniai vaikų vaidmenys, kuo mes panašūs, kuo skiriamės.

Aptarus vaidmenis vaikai išsirikiuoja vienoje linijoje. Jiems užduodami klausimai, jei atsakymas teigiamas, vaikas turi žengti žingsnį į priekį. Jei atsakymas neigiamas, vaikas turi stovėti vietoje.

16

Klausimai: • Ar tu esi dukra/sūnus?

• Ar tu esi sesuo/brolis?

• Ar tu esi anūkė/anūkas?

• Ar tu esi draugė/draugas?

• Ar tu esi mylimoji/mylimasis?

• Ar tu esi mokinė/mokinys?

Tada su vaikais aptariama, kaip jie jaučiasi po užduoties, kokias emocijas jiems sukėlė tai, kiek svarbių vaidmenų jie atlieka. Kaip dalyviai vertina save kaip asmenybes, atliekančias ne vieną vaidmenį? Ar jaučiasi svarbūs?

(3) Užšalk Pabaigai galima sužaisti žaidimą, skatinantį vaikų kūrybiškumą , teigiamas emocijas. Pradžioje grupė susitaria, kokią vaidins situaciją (pvz., „Vaikas perka ledus“ arba „Šeima pietauja prie bendro stalo“ ir t.t.). Vienas grupės narys pradeda tą situaciją vaidinti, kitas įsitraukia į vaidinimą, jį keičia, papildo, kuria naują situaciją.

Veiksmas vyksta be žodžių. Kiti grupės nariai stovi vienas už kito ir laukia savo eilės. Pirmasis vaikas iš eilės sako: „Užšalk“. Tada tie, kurie vaidino, sustingsta, o vaikas prieina ir kuria savo situaciją. Aktoriai vėl „atgyja“ ir tęsia improvizuotą vaidinimą. Kas iš aktorių jaučia, kad pavargo ir nebenori dalyvauti toje situacijoje, eina į eilės galą.

Veiksmas vyksta toliau, ir vėl pirmasis iš eilės sako: „Užšalk“. Aktoriai vėl sustingsta, o vaikui priėjus, veiksmas vėl tęsiamas ir t.t.

Pastaba. Vadovas neturėtų nutraukti vaidinimo, kol vaikai yra įsitraukę į žaidimą ir jiems malonu tai daryti. Kai grupė yra susigyvenusi, žaidimas įneša žaismingumo. Patartina šį metodą kartoti dažniau, jis ugdo vienas kito pajautimą, supratimą ir susiklausymą.

Užsiėmimo aprašymą parengė Kauno kartų namai (Rima Marazienė ir Giedrimė Motiekaitytė)

7 užsiėmimas. Vardas ir piešinys Tikslas - skatinti vaikus pažinti save ir pamatyti ką apie tave galvoja kiti žmonės, pamatyti vaikų santykius, jų požiūrį vienas į kitą.

Priemonės: A4 formato lapai, spalvoti pieštukai, flomasteriai, guašas ir teptukai, virvė arba kaspinas.

Vaikų amžius: 10 - 17 metų Užsiėmimo eiga (1) Vardas ir piešinys Vaikai turi susėsti ratu. Kiekvienas iš jų ant lapo turi užrašyti savo vardą ir ką nors nupiešti (ką nors sau artima, mėgstama, ką nors, kas yra susiję su vaiku). Lapai siunčiami pagal laikrodžio rodyklę ir visi dalyviai apsikeičia lapais. Ant naujai gauto lapo su draugo vardu, vaikas turi nupiešti ką nors, kas jam primena tą žmogų, kurio vardas yra užrašytas ant lapo. Visiems nupiešus, lapai vėl yra siunčiami pagal laikrodžio rodyklę ir tada vėl piešiama. Piešiama tol kol lapas grįžta pas savininką.

Tuomet vyksta aptarimas. Kiekvienas vaikas atskirai kalba apie savo lapą. Galima pradėti nuo to, ką pats vaikas nupiešė ir dėl ko. Kai vaikas papasakoja, vadovas paklausia, dėl ko, vaiko nuomone, prie jo vardo kiti dalyviai piešė vienokius ar kitokius piešinius, ką jie norėjo tuo pasakyti. Galima paklausti, ką naujo vaikas apie save sužinojo, kas buvo įdomu. Pabaigoje grupės vadovas paklausia vaikų: • kaip vaikai jaučiasi po piešimo; • kas patiko ar nepatiko; • ką naujo vaikai sužinojo apie save; • ką naujo vaikai sužinojo apie savo draugus.

(2) Tvora Pabaigai galima sužaisti smagų žaidimą, kad vaikai prasiblaškytų.

Vaikai sustoja į ratą. Jie yra surišami už riešų virve arba kaspinu, ir žaidžia "Lukas sako" - vienas iš žaidžiančiųjų liepia atlikti tam tikrus pratimus. Siūlomi pratimai: paliesti batus, uždėti ranką ant kaimyno galvos,

17

suploti rankomis ir kt. Kadangi vaikai surišti už riešų, pratimų atlikimas būna labai smagus, prajuokina vaikus. Žaidžiama tol, kol kiekvienas kažką paliepia ar kol vaikams nenusibosta.

Užsiėmimo aprašymą parengė Kauno kartų namai (Rima Marazienė ir Giedrimė Motiekaitytė)

8 užsiėmimas. Tilto statymas Tikslas - atskleisti vaikų bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Parodyti vaikams, kad jie geba susikalbėti, pasidalinti darbais, pasiskirstyti atsakomybėmis, padėti vienas kitam atlikti užduotis.

Priemonės: kamuoliukas, kėdės, 2 liniuotės, 4 kartono lapai, A4 formato lapai, markeriai, siūlai, klijai, 2 žirklės, seni laikraščiai ar žurnalai.

Vaikų amžius: 14 - 17 metų Užsiėmimo eiga (1) Tiltas Dalyviai yra išskirstomi į 2 komandas.

Kiekviena komanda iš turimų priemonių turi statyti tiltą nustatytą laiko tarpą (40 - 45 min.), o darbo pabaigoje abiejų komandų tiltai turi būti sujungti taip, kad juo būtų galima riedėti kamuoliukui.

Kiekviena grupelė gauna po liniuotę, po 2 kartono lapus, kelis paprastus lapus, markerį, siūlų, klijų, 1 žirkles, seną laikraštį ar žurnalą. Dalyviai negali naudoti jokių kitų priemonių, tik tas, kurias gavo.

Komandos turi dirbti atskirose patalpose - kiekviena komanda turės pastatyti po pusę tilto, kurias sujungus gautųsi vienas bendras tiltas, tačiau nei viena komanda negali matyti kitos komandos darbo, to, kaip atrodo kitos komandos tiltas. Tilto pusių jungimo metu grupelės negali naudoti jokių priemonių, pvz., negalės suklijuoti tilto pusių. Bendroje patalpoje pastatomos dvi kėdės, ant kurių grupelės turės tvirtinti savo tiltų dalis.

Atstumas tarp kėdžių - apie 30 cm.

Tiltas turi atitikti tris kriterijus: jis turi būti gražus, kūrybingas ir patvarus.

Grupelės dirba skirtingose patalpose. Tačiau jos turi 3 susitikimus, kurių metu susitinka abiejų grupelių atstovai. Jie gali vienas kitam papasakoti, kaip atrodo jų tilto pusė ir kaip kiekvienai grupei toliau statyti savo pusę. Tačiau piešti, rašyti ir braižyti tilto negalima, tik pasakoti apie jį. Susitikimai vyksta kuria nors užsienio kalba (jeigu vaikams per sunku - galima leisti kalbėtis lietuvių kalba). Taip pat abi grupelės gali parašyti viena kitai po 2 laiškus (lietuvių kalba). Laiško rašymui taip pat galima naudoti tik tas priemones, kurias gavo grupelė. Piešti ir braižyti laiške negalima.

Kai grupelės nori susitikimo ar perduoti laišką, jos paprašo tą padaryti vadovo - vadovas nuneša laišką arba susitaria su kita grupele dėl susitikimo. Susitikimai turi vykti tokiu būdu/tokioje vietoje, kad susitikę atstovai nematytų komandų statomų tiltų.

Kai grupelės paruošia savo tilto dalis, abi grįžta į patalpą su kėdėmis. Grupelės turi sujungti savo tilto puses. Tada per tiltą ridenamas kamuoliukas ir žiūrima, ar tiltas jį išlaiko. Vėliau su dalyviais aptariama: • Ar tiltas gražus, patvarus ir kūrybingas?

• Ar užsiėmimas patiko? Kas patiko, kas ne?

• Kaip sekėsi dirbti komandoje?

• Ar grupelės patenkintos rezultatu?

• Ką naujo dalyviai sužinojo apie save? Apie savo komandą?

• Ar sunku dirbti kartu? Kodėl? Ko reikia, kad komandoje dirbti kartu būtų malonu?

Užsiėmimo aprašymą parengė Kauno kartų namai (Rima Marazienė ir Giedrimė Motiekaitytė)

9 užsiėmimas. Mano pasirinkimai Tikslas - padėti vaikams suvokti, kokie yra jų pasirinkimai, kokią reikšmę pasirinkimai turi jų asmeniniame ir socialiniame gyvenime.

Priemonės: kortelės, klijai, popieriaus lapai, dideli popieriaus lapai, ant kurių parašyta „Norai“, „Jausmai“, „Mintys“, „Laikas“. Pagalbinės priemonės (dalomoji medžiaga dalyviams) nurodomos prie užduočių aprašymo.

18

Vaikų amžius: 14 - 17 metų Užsiėmimo eiga Kiekvienam dalyviui duodama po 20 kortelių. Kiekvienoje kortelėje parašytas tam tikras dalykas (sąrašas pateikiamas žemiau). Kiekvienas dalyvis turi išdėlioti šias korteles taip, kad viršuje būtų svarbiausias, o apačioje mažiausiai rūpimas dalykas. Korteles vaikai turi suklijuoti ant popieriaus lapo.

Dalykų sąrašas • Laisvė ir nepriklausomybė • Turėti gerą išsilavinimą • Uždirbti daug pinigų • Turėti vaikiną/merginą • Būti nepriklausomam • Laikytis įstatymų • Turėti draugą, kuriuo galima pasitikėti • Turėti lytinius santykius su tuo, kurį iš tikrųjų myliu

• Būti geros fizinės formos • Turėti sau laiko • Būti populiariam • Išvengti ŽIV ir kitų lytiškas plintančių ligų • Būti madingam ir stilingam • Priversti kitus save gerbti • Būti lyderiu • Patirti kuo daugiau malonumų.

Vėliau aptariami klausimai: 1. kokios buvo trys pačios svarbiausios vertybės?

2. Ką lengviau pasirinkti: dalyką, kurį vertini labiausiai ar mažiausiai? Kodėl?

3. Ar buvo sąraše dalykų apie kuriuos niekada anksčiau negalvojote? Kokie?

4. Ar jus nustebino jūsų sudarytas vertybių sąrašas? Kodėl?

5. Kaip manote ar kiti vaikai panašiai išdėliojo šias vertybes? Kodėl?

Vėliau vaikai gali garsiai perskaityti, kokias vertybes pasirinko, trumpai papasakoti, kodėl.

(2) Vertybės mano gyvenime Kiekvienam vaikui išdalinamas darbo lapas „Mano gyvenimo apžvalga“ (pateikiama žemiau).

Kiekvienas dalyvis turi individuliai jį užpildyti.

Grupės vadovas paaiškina, pagal kokį principą reikia padalinti apskritimą. Galima pasiūlyti iš pradžių daiktus išvardyti greta ir tik po to pasirinkti reikalingas proporcijas apskritime.

Kai vaikai atlieka užduotį, visi sugrįžta į bendrą ratą, vienas kitam papasakoja ir parodo kaip padalino apskritimą. Kartu su vaikais aptariama, kurį apskritimą buvo sunkiausia užpildyti, kurį lengviausia ir kodėl.

Tada kiekvienas dalyvis iš savo lapo pasirenka po vieną svarbų norą, jausmą ir t.t. Vadovas pakabina keturis didelius baltus lapus, ant kurių parašyta „Norai“, „Jausmai“, „Mintys“, „Laikas“. Ant lapo „Norai“ visi vaikai parašo patį didžiausią savo materialinį norą, ant lapo „Jausmai“ - svarbiausią jausmą ir t.t. Tokiu būdu gausime grupės portretą, kuriame atsispindės grupėje dominuojančios mintys, jausmai, interesai ir norai.

Užduoties lapas „Mano gyvenimo apžvalga“

NORAI Tu laimėjai loterijoje 100 litų. Tu šios pinigus gali išleisti kaip nori. Apskritimą padalink dalimis, kad parodytum, kam leisi pinigus.

LAIKAS Padalink apskritimą į dalis taip, kad būtu matoma tavo diena.

19

MINTYS Užrašyk keletą dalykų, apie kuriuos galvojai paskutiniu metu.

JAUSMAI Tavo jausmai tikriausiai buvo įvairūs.

Pagalvok, kas su tavimi įvyko paskutiniu metu ir kaip pasijutai.

(3) Mano herbas Vadovas kiekvienam dalyviui išdalina po popieriaus lapą ir flomasterį. Pasako, kad senaisiais laikais riteriai ėjo kovon apsisaugodami skydu. Skydas buvo atpažinimo ženklas. Jame vaizduodavo šeimos herbą, kad vienas kitą galėtų atpažinti. Vadovas kviečia kiekvieną nupiešti savo herbą, kad dar kartą pagalvoti apie tuos žmones ir dalykus gyvenime, kurie yra mums svarbūs ir kurie suteikia mums džiaugsmo, saugumo jausmą, kitus malonius jausmus.

Vadovas paprašo padalinti lapą į 4 dalis ir kiekvienoje dalyje nupiešti: • viršuje, kairėje pusėje nupiešti save; • viršuje, dešinėje pusėje nupiešti tai, kuo labiausiai didžiuojuos; • apačioje, kairėje pusėje nupiešti kokią nors paslaptį apie save (tai nebūtinai turi būti kas nors rimto, pats paprasčiausias dalykas, ko nežino kiti); • apačioje, dešinėje pusėje nupiešti vieną iš savo pomėgių.

Kai piešinys pabaigtas, grupės vadovas pakviečia grupės dalyvius papasakoti kitiems, kas jame pavaizduota, laikant lapą prieš save kaip skydą.

Galimi variantai. Pagal norą ir poreikį, vadovas gali pasirinkti įvairius dalykus, kuriuos vaikai gali nupiešti savo herbo dalyse. Pvz., tai gali būti: • 3 mėgstamiausi laisvalaikio užsiėmimai.

• 3 norai, siekiai.

• 3 žmonės, kuriais vaikas labiausiai žavisi.

• 3 vietos, kur vaikai mėgsta būti arba kur norėtų apsilankyti.

Kitas variantas: • 3 vaizdai iš šeimos ar asmeninio gyvenimo.

• 3 laisvalaikio pomėgiai.

• 3 svarbiausi žmonės gyvenime.

• 3 svajonės.

Užsiėmimo aprašymą parengė Kauno kartų namai (Rima Marazienė ir Giedrimė Motiekaitytė) ir visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ (Kristina Stepanova)

10 užsiėmimas. Mano mintys, jausmai, nuotaikos Tikslas - mokytis vaikus pažinti savo jausmus, nuotaikas, emocijas bei jas valdyti.

Priemonės: klijai, sagos, spalvotas popierius, baltas popierius, siūlai, medžiagos atraižos, pieštukai, flomasteriai, indeliai su kruopomis, pupelėmis, gabalėliai įvairiaspalvių juostelių, medžio šakelės, medžiagų atraižos, seni laikraščiai.

Vaikų amžius: 14 - 17 metų

20

Užsiėmimo eiga (1) Mintys, jausmai ir nuotaikos Vaikai susodinami aplink stalą, ant kurio yra pritaisytas baltas popieriaus lapas, o aplink sudėtas spalvotas popierius, pieštukai, flomasteriai, dėžutė su sagomis, siūlais. Iš atskirų lapų klijuojamas bendras paveikslas. Ant popieriaus lapo vaikai turi pavaizduoti savo dabartinę nuotaiką, mintis, svajones, kaip jie jaučiasi.

Kuomet grupės dalyviai užbaigia darbą aptariama, kokie jausmai, nuotaikos vyrauja, ką naujo sužinojome, ką galime pritaikyti savo elgesyje. Diskutuojama, ką jausmai reiškia žmogaus gyvenime, kaip valdome savo nuotaiką.

(2) Pažinkime vienas kitą Vadovas paprašo vaikų dar kartą pažiūrėti į bendrą paveikslą. Tada vadovas prašo dalyvių atsisėsti poromis, pažiūrėti vienas į kitą. Dalyviai turi paeiliui pasakyti vienas kitam 5 - 10 dalykų, kurių, kaip dalyviai mano, kitas apie juos nežino. Pvz., „Aš sapnuoju spalvotus sapnus“, „Rašau eiles“, „Svajoju apsilankyti Japonijoje“ ir pan.

Kai dalyviai atlieka užduotį, jų prašoma užsimerkti. Prašoma atsipalaiduoti ir leisti iškilti vidiniams simboliams apie draugą. Kokia tai būtų: spalva? Gėlė? Gyvūnas? Įrankis? Garsas? Architektūrinė forma?

Mitologinis asmuo ar objektas? Pojūčius, mintis galima surašyti arba nupiešti ant popieriaus lapų.

Pasirinkimo nereikia aiškinti, teisinti ar ginti netgi sau pačiam. Tereikia leisti jiems iškilti. Tegul dalyviai užrašo atsakymus. Tada jie vėl pažvelgia vienas į kitą, pasidalina savo simboliais ir kilusiais jausmais, papasakoja kokias savybes, dalyvių nuomone, turi jų simboliai.

(3) Atsipalaidavimas Pabaigai, galima atlikti atsipalaidavimo pratimą. Pratimo metu dalyviai vaikšto po patalpą, atlikdami vadovo nurodymus, kuris sako, kad dalyviai turi: 1. Vaikščioti bet kokia kryptimi, kiekvieną sutiktą "pasveikinant" trumpu tapštelėjimu per petį.

2. Vaikščioti kaip ir pirma, bet dabar stengtis išsisukti, kai kiti nori tapštelėti per petį. Visa tai būtina atlikti ramiai.

3. Toliau vaikščioti išmėginant įvairias juokingas eisenas: ant kulnų, ant pirštų galų, kreivomis (į vidų ar išorę pasuktomis) pėdomis.

4. Pasirinkti vaidmenį (pasipūtusio, pamišusio, drovaus, energingo, manieringo asmens) ir vaikščioti sveikinant kitus.

5. Sueiti į kelias grupes ir sugulti ratu galvomis į rato vidurį; susiimti rankomis su kaip galima daugiau žmonių.

6. Du vaikai atsistoja ant pakloto laikraščio. Patiesiama daugiau laikraščių ir dalyviai sustoja po 2 ant kiekvieno lapo. Laikraščiai lankstomi kaskart perpus, ir kiekvieną kartą tie 4 vaikai mėgina ant jo atsistoti: lankstoma tol, kol nebeįmanoma atsistoti ant laikraščio, kad pėdos neišlįstų už jo ribų. Leidžiama lipti vienas kitam ant pečių, pvz., kad vienas galėtų išlaikyti kitus tris.

Užsiėmimo aprašymą parengė Kauno kartų namai ir visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ (Kristina Stepanova)

11 užsiėmimas. Sprendimų priėmimo įgūdžių ugdymas Tikslas - mokyti vaikus priimti sprendimus, prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, analizuoti esamas galimybes ir rinktis iš galimų alternatyvų, logiškai argumentuojant savo pasirinkimą.

Priemonės: piešimo ir rašymo priemonės, dideli popieriaus lapai.

Vaikų amžius: 15 - 17 metų Užsiėmimo eiga (1) Ventės Ragas Vadovas papasakoja vaikams apie Ventės Ragą. Ventės Ragas yra Šilutės rajone, kuršių marių krante. Jo ilgis 5 kilometrai, plotis - 2 kilometrai. Per Ventės Ragą eina paukščių migracijos kelias, todėl pusiasalyje yra pastatyta ornitologijos stotis ir paukščių migracijos stebėjimo punktas. Čia žieduojami paukščiai ir tyrinėjamos Baltijos pakrančių žuvys. Vyriausybė nusprendė nebeskirti ornitologijos stočiai subsidijų. Trys užsienio šalių kompanijos pateikė Ventės Rago projektus.

21

Dalyviai suskirstomi į 6 grupes.

Pirmoji grupė - danų kompanija. Ji atvežė projektą, kuris numato Ventės Rage pastatyti elektros jėgaines, varomas vėjo. Tokiems statiniams yra palankios gamtinės sąlygos, danai žada aprūpinti elektros energija visą Žemaitiją.

Antroji grupė - bulgarų kompanija. Ji siūlo plėtoti Ventės Rage daržininkystę ir aprūpinti gyventojus uogomis ir daržovėmis ištisus metus.

Trečioji grupė - šveicarų kompanija. Jos projektas numato išplėtoti turizmą Ventės Rage.

Ketvirtoji grupė - ekologai. Jie siekia išsaugoti unikalų gamtos kampelį, paskelbti Ventės Ragą draustiniu ir pakviesti dirbti žymiausius pasaulio ornitologus.

Penktoji grupė - vyriausybė, kuri ruošiasi tvirtinti tik vieną projektą. Šeštoji grupė - žalieji. Jų pareiga - ginti gamtą, saugoti gyvūniją ir augmeniją.

Jeigu dalyvių grupėje yra daug, galima dar sudaryti ir gyventojų grupę. Geriausia, jeigu visos grupės dirbtų skirtingose patalpose. Keturios pirmosios grupės pateiks savo projektus. Todėl jos turi gerai apsvarstyti projektų įgyvendinimo galimybes ir visus įtikinti, jog jų projektas yra geriausias. Kiekvienos grupės dalyviai braižo projektus, sukaupia įtikinančių duomenų ir nori juos apginti. Žalieji turi išnagrinėti visus projektus, pagalvoti ir spręsti, kokie projektai naudingi gamtai, kokie žalingi. Ką reikia daryti norint juos atmesti? Kokių jie imsis priemonių? Gal pieš plakatus ir rengs piketą?

Gyventojų grupė (jei ji bus sudaryta) taip pat svarstys ir priims tokį projektą, kuris bus gyventojams naudingas.

Vyriausybė turi svarstyti projektus ir spręsti, kas jai naudingiau, neatsižvelgdama į žaliųjų norus ir gyventojų pageidavimus.

Kai grupės pasiruošia ir vyriausybės svarsto visus projektus, dalyviai susirenka į vieną patalpą ir susėda grupėmis, kad galėtų nuolat pasitarti. Posėdį pradeda vyriausybė. Visos kompanijos skelbia savo projektus.

Grupių dalyviai pateikia projektų brėžinius ir aiškina, kaip projektus įgyvendins, iš kur ims lėšų, ką šie projektai duos gyventojams. Prasideda diskusijos. Klausimus pateikia kitos kompanijos, žalieji, gyventojai, vyriausybė. Žalieji gali organizuoti piketą arba demonstraciją. Pagaliau vyriausybė skelbia nugalėtoją. Jeigu su šiuo projektu nesutinka gyventojai ar žalieji (taip ir būna), gali įsižiebti ginčas (užsiėmimo vadovas turi stebėti ir kontroliuoti, kad ginčas neužsitęstų).

Po žaidimo su dalyviais galima pakalbėti apie Ventės Ragą. Tegul dalyviai susimąsto: ką reiškia šis kampelis Lietuvai. Kokia dalyvių pozicija? Taip pat aptariama: • Kaip sekėsi dirbti kartu?

• Kaip sekėsi kurti projektus? Apgalvoti savo pozicijas?

• Ar sunku pasirinkti argumentus, kurie padėtų apginti savo nuomonę? Kodėl?

• Kas svarbu išsakant savo nuomonę?

• Kas dar vaikams buvo svarbu užsiėmimo metu?

• Kas patiko, o kas ne?

• Ką naujo išmoko vaikai?

(2) Statybos Galimas pirmosios užduoties variantas - užduotis „Statybos“, kuri taip pat yra skirta ugdyti vaikų komandinio darbo įgūdžius, sprendimo priėmimo įgūdžius, gebėjimą analizuoti alternatyvas ir pasirinkti geriausią.

Vadovas papasakoja vaikams, kad tarp daugiaaukščių gyvenamųjų namų nugriautas medinis namas.

Liko erdvus kiemas. Šiame uždarame kieme numatytos statybos. Vadovas suskirsto vaikus į 5 grupes.

3 grupės - tai inžinierių grupės, kurios pateikė svarstyti projektus. Pirmoji grupė kuria prekybinio komplekso projektą su parduotuve ir kavine, veikiančia visą parą.

Antroji grupė - daugiaaukščio garažo projektą vietos savivaldybei.

Trečiosios grupės specialistai projektuos poilsio parką su žaidimo aikštelėmis.

Projektų autoriai turi numatyti, kaip jų projektai atrodys, juos nubraižyti, žinoti, kas rems statybą, ką ji duos gero gyventojams. Visos projektuotojų grupės turi įtikinti savivaldybę ir gyventojus, jog jų projektas naudingas. Geriausia, jei grupės dirba skirtingose patalpose. Jos numato provokuojančius klausimus savo konkurentams.

Ketvirtoji grupė - savivaldybė. Į šią grupę įeina 3 - 5 vaikai. Savivaldybė išanalizuoja visus projektus, bei numato remti vieną, todėl paruošia kitoms grupėms klausimus.

Penktoji grupė - gyventojai, kuriems ne vis tiek, ką nuspręs savivaldybė. Jie turi pateikti daug klausimų projektų autoriams bei savivaldybei. Galbūt gyventojai numatys protesto išraiškos būdus, jeigu savivaldybė rems jiems nenaudingą projektą.

Kai grupės parengia projektus, visi grįžta į bendrą patalpą. Savivaldybės meras pradeda posėdį.

Tolimesnės eiga vyksta taip pat kaip ir pirmoje aprašytoje užduotyje (Ventės Ragas).

Užsiėmimo aprašymą parengė visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ (Kristina Stepanova)

22

12 užsiėmimas. Baimės Tikslas - padėti vaikams įsisamoninti savo baimes, gebėti įveikti jas.

Priemonės: popieriaus lapai, piešimo priemonės.

Vaikų amžius: 12 - 17 metų Užsiėmimo eiga (1) Baimės įveikimas Kiekvienas vaikas išsirenka vieną daiktą, kurio bijo arba veiksmą, kurio negali atlikti, ir jį užrašo ant popieriaus lapo. Kai vaikai užrašo savo baimes, vadovas paprašo vaikų pasidalinti mažomis grupelėmis ir grupelėse sugalvoti nedidelį vaidmenų žaidimą, kuriame dalyvautų visi užrašyti veikėjai, atsispindėtų visi užrašyti veiksmai. Kai vaikai pasiruošia, visi grįžta į bendrą ratą ir vaikai suvaidina savo sukurtą vaidinimą. Vėliau kartu su vaikais aptariama: • Ar jie lengvai įsijautė į vaidmenį?

• Kokius jausmus vaikai išgyveno?

• Kas pakito vaidinant vaidmenis, kurie atiteko vaikams?

(2) Baimė Po vaidinimo vadovas paprašo vaikų nupiešti savo baimę ant popieriaus lapo. Kai piešiniai pabaigti, kiekvienas dalyvis gali pasielgti su piešiniu, kaip jam geriausiai patinka - piešinį galima sudeginti, suplėšti ir t.t.

Tada vadovas kartu su vaikais diskutuoja: • Kas yra baimė?

• Baimė padeda ar trukdo gyvenime? Kaip?

• Kuo skiriasi baimė nuo nerimo?

• Kaip kiekvienas iš mūsų supranta baimę?

• Ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti, kad atsikratyti savo baimių?

• Ar galima paprašyti kitų pagalbos atsikratant baimių? Ko? Kaip kiti gali mums padėti?

Svarbu, kad vadovas apibendrintų aptariamus klausimus ir akcentuotų vaikų dėmesį į būdus, kaip galima sumažinti ir nugalėti baimę.

(3) Tvora Vadovas paprašo vaikų, kad jie sustotų ratu ir susikibtų rankomis. Išrenkamas vienas vaikas, kuris lieka už rato ribų. Šis vaikas turi bandyti prasibrauti pro "tvorą", tuo tarpu vaikai, stovintys ratu turi neleisti tą padaryti.

Vadovas kaskart parenka vis kitą vaiką, kuris turi brautis į rato vidurį (geriausia, jeigu visi pabūtų už "tvoros"). Taip siekiama, kad kiekvienas vaikas pajustų, ką reiškia, kai jo nepriima kiti, kai mes atstumiame draugus, nepriimame juos, išjuokiame ir pan.

Po žaidimo vadovas kartu su vaikais aptaria: • Ar patiko žaidimas? Kodėl?

• Kaip jautėsi vaikai, kai reikėjo neįleisti draugo į rato vidurį?

• Kaip jautėsi vaikai, kai reikėjo brautis pro rankas?

• Kas ir kodėl buvo lengviau: neleisti ar brautis?

• Ar gyvenime jaučiamės panašiai kartais? Kokios tai būna situacijos?

Vadovas aptaria kartu su vaikais, ar tokios situacijos taip pat sukuria mums papildomą baimę? Kodėl?

Kaip mes galime išvengti tokių situacijų, nugalėti baimę - kaip turime elgtis su draugais, kitais aplinkiniais, kaip galime padėti vieni kitiems?

Užsiėmimo aprašymą parengė visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ (Kristina Stepanova)

23

13 užsiėmimas. Pagalbos prašymas Tikslas - mokyti vaikus paprašyti pagalbos, jeigu iškyla toks poreikis; skatinti juos nenuslėpti blogus nutikimus; suteikti žinių, į ką galima kreiptis pagalbos.

Priemonės: rašymo priemonės, dideli popieriaus lapai, piešimo priemonės, A4 formato lapai.

Pagalbinės priemonės (dalomoji medžiaga dalyviams) nurodomos prie užduočių aprašymo.

Vaikų amžius: 12 - 17 metų Užsiėmimo eiga (1) Prašyti kito pagalbos Vadovas ant didelio popieriaus lapo parodo lentelę (pateikiama žemiau). Kartu su vaikais diskutuojama: • Ar lengvai paprašai kitų žmonių pagalbos? Jeigu „taip“, - kodėl? Jeigu „ne“, tai - kodėl?

• Kurio arba kurių žmonių niekada neprašytum pagalbos, kodėl?

• Kieno pagalbos esi prašęs ir tau padėjo? Kuo? • Kuriems žmonėms esi padėjęs pats? Kaip?

Vadovas, klausydamasis vaikų pasakojimo, užrašo atsakymus pagal lentelėje pateiktą schemą. Kai vaikai atsako į visus klausimus, kartu su jais aptariama: • Koks žmogus yra patikimas?

• Iš kur žinai, kuriuo žmogumi gali pasitikėti?

• Ar pasitiki svetimu, nepažįstamu žmogumi?

• Ar pasitikėjimas įgaunamas po truputį (palaipsniui)?

• Ar galima prarasti pasitikėjimą? Kaip?

• Kodėl ne visi žmonės drįsta prašyti kitų pagalbos ?

• Ar tau patinka padėti kitiems? Kodėl?

Galimi variantai. Lentelę galima duoti kiekvienam vaikui pildyti savarankiškai. Kai visi vaikai atlieka užduotį, kartu aptariama, ką vaikai įrašė į savo lenteles, o vadovas jų mintis pažymi lentelėje, nupieštoje ant didelio popieriaus lapo. Vėliau galima aptarti ir tai, kokius panašumus ir skirtumus vaikai pastebi tarp savo nuomonių.

Užduoties lapas. Pagalba Ar Tu lengvai paprašai kitų žmonių pagalbos?

Kodėl?

Taip

Kurio arba kurių žmonių niekada neprašytum pagalbos?

1.

2.

3.

4.

5.

1.

2.

3.

4.

5.

Kodėl?

1.

2.

3.

4.

5.

Kieno pagalbos esi prašęs ir Tau padėjo ?

1.

2.

3.

4.

5.

1.

2.

3.

4.

5.

Kuo? 1.

2.

3.

4.

5.

Ne

24

Kaip?

1.

2.

3.

4.

5.

Kuriems žmonėms esi padėjęs pats?

1.

2.

3.

4.

5.

(2) Moku apsiginti Vadovas aptaria su vaikais, ar jie visada jaučiasi saugūs mokykloje, gatvėje? Ką turėtume daryti, kad visi jaustumėmės saugūs? Kas turi užtikrinti mūsų saugumą? Kuriose vietose mes jaučiamės saugiausi? Kuriose mažiausiai saugūs? Visas vaikų mintis vadovas surašo ant didelio popieriaus lapo.

Tada vadovas padalina vaikus į 3 grupes. Vadovas sako, kad dabar vaikai laikinai taps teisių gynėjais ir prižiūrės tvarką trijose vietose - viena grupė „mokykloje“, antra - „gatvėje“, o trečia „namuose“. Kiekviena grupė turi pagalvoti ir ant didelio popieriaus lapo surašyti savo idėjas: 1. Kas gali kelti pavojų saugumui šiose vietose (kiekviena grupelė pagal savo „saugomą“ vietą t.y. pirma grupelė galvoja, dėl ko vaikai gali būti nesaugūs mokykloje, antra - gatvėje, o trečia - namuose).

2. Kaip galima būtų apsisaugoti? Kas padėtų padidinti saugumą? (kiekviena grupelė pagal savo „saugomą“ vietą).

3. Atlikusi darbą kiekviena grupelė pristato savo plakatą (po 2 - 3 min. kiekvienai grupelei). Plakatus reikėtų sukabinti ant sienos, kad visi vaikai juos matytų.

Tada vadovas su vaikais aptaria: • Ar vaikai išskyrė daug pavojaus veiksnių mokykloje, gatvėje ir mokykloje?

• Kur pavojų daugiausia? Kodėl?

• Ar sunku buvo sugalvoti būdus apsisaugoti ir išvengti pavojaus? Kodėl?

• Ar realiame gyvenime lengva išvengti pavojų? Kodėl?

• Ar vaikai gali apibūdinti, kaip atrodo nusikaltėlis, žmogus, kuris nori mus nuskriausti?

Apibendrindamas vaikų mintis, vadovas turi pabrėžti, kad žmogus, kuris nori mus nuskriausti, nebūtinai atrodo įtartinas, baisus, atstumiantis - tai gali būti malonus vyras arba moteris; dėl to niekur negalima eiti su svetimu žmogumi ar įsileisti į namus kitus žmones, jei namuose nėra tėvų. Taip pat kartais mus nuskriausti gali mūsų artimi žmonės - giminaičiai, tėvai. Jeigu nutinka kas nors blogo, apie tai būtina papasakoti kam nors, kuo pasitikima, paprašyti pagalbos.

(3) Kas man gali padėti?

Vadovas pasikalba su vaikais apie tai, kad kartais kiekvienam iš mūsų iškila įvairių sunkumų, su kuriais mes negalime patys vieni susidoroti. Taip gali būti, jeigu susergame, jeigu mus kas nors skriaudžia, jeigu pasiklydome ir pan. Ką tuomet reikia daryti? Vadovas skatina vaikus pagalvoti ir prisiminti tokius įvykius iš savo gyvenimo, kai jiems buvo nutikę kas nors nemalonaus, gąsdinančio, kai vaikai nežinojo, ką daryti. Kur tada jie kreipėsi pagalbos? Vaikai pasidalina savo mintimis.

Vadovas suskirsto vaikus į 2 grupeles. Vaikams jis pasako, kad dabar jie - profesionalūs gelbėtojai.

Vadovas turi papasakoti kiekvienai grupelei kokią nors trumpą situaciją, kurioje reikalinga pagalba, pvz., - „Karolina yra nuolat mušama šeimoje. Ką jai daryti?“; „Iš Edvardo nuolat šaipomasi mokykloje, jam sunku mokytis, jis jaučiasi nuolat prislėgtas, galvoja, kad patyčias sustabdyti gali tik savižudybė.

Ką jam daryti?“ Kai grupelės gauna situaciją, vadovas paprašo dideliame lape nupiešti visas organizacijas, institucijas, žmones, kurie galėtų padėti šioje situacijoje, vaikų nuomone.

Kai vaikai atlieka užduotį, jie pristato savo darbą visiems. Kai visi pristato savo darbus, vadovas paklausia vaikų: • Ar sunku buvo prisiminti organizacijas, žmones, kurie galėtų padėti? Kodėl?

• Kur ar į ką patys vaikai dažniausiai kreipiasi pagalbos? Kodėl?

• Ar sunku paprašyti pagalbos?

• Ar vaikai gali daugiau pasakyti tokių organizacijų, kurios gali padėti?

25

Būdų šaunu, jei vadovas prieš užsiėmimą paruoštų sąrašą ar lankstinukus su organizacijų, ginančių vaikus ir suaugusius smurto, kt. atvejais, kontaktiniais duomenimis. Po užsiėmimo vadovas galėtų padalinti medžiagą vaikams, trumpai papasakoti apie galimybes gauti pagalbą. Pabrėžiama, kad jei vaikai yra mušami, pravardžiuojami, ar kitaip žeminami ir skriaudžiami, jie neturi bijoti papasakoti apie tai suaugusiam žmogui, kuriuo pasitiki. Aplinkui yra daug suaugusiųjų, kurie gali padėti vaikui - mama arba tėtis, teta, močiutė, senelis, dėdė, vyresnė sesuo ar brolis, taip pat klasės auklėtoja ar kuris nors kitas mokytojas, kurį vaikai pažįsta ir kuriuo pasitiki, mokyklos socialinis pedagogas ar psichologas, vaikų dienos centro darbuotojai, policijos pareigūnai.

Negalima nutylėti apie blogus dalykus, net jei tave skriaudžiantis žmogus tau grasina, gąsdina tave, verčia tylėti.

Užsiėmimo aprašymą parengė visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ (Kristina Stepanova)

14 užsiėmimas. Krūvis Tikslas - mokyti vaikus atsikratyti nerimo, liūdesio, neigiamų minčių.

Priemonės: A4 formato popieriaus lapai, dideli popieriaus lapai, piešimo ir rašymo priemonės.

Pagalbinės priemonės (dalomoji medžiaga dalyviams) nurodomos prie užduočių aprašymo.

Vaikų amžius: 14 - 17 metų Užsiėmimo eiga (1) Akloji geometrija Pradžiai galima sužaisti smagų, judrų žaidimą.

Vaikai sustoja ratu, susiima už rankų ir užmerkia akis. Vadovas nurodo: „Dabar užmerktomis akimis, nepaleisdami rankų sustokite kvadratu“. Toliau galima pasiūlyti sustoti trikampiu, ratu ir pan.

(2) Mano krūvis Vadovas padeda didelį popieriaus lapą ant žemės, kuriame visi vaikai bando nupiešti visokias, kokias tik įsivaizduoja, rankines. Kiekvienas vaikas turi nupiešti savo rankinę. Kai vaikai pabaigia piešinius, vadovas kiekvieno vaiko prie savo piešinio paprašo užrašyti, kokia turi būti gera rankinė - patvari, patikima, kt.

Vėliau vaikai atsisėda į savo vietą ir ant balto popieriaus lapo nupiešia: „Jei aš būčiau rankinė, norėčiau būti...“ Būtinai reikia labai smulkiai papasakoti, kas yra kiekvienoje pasirinktoje rankinėje (daiktai, jausmai ir pan.).

Vadovas paprašo vaikų, kad jie pieštų ne tik geruosius daiktus ir jausmus, tačiau ir tai, kas vaiką jo gyvenime liūdina, neramina. Kai vaikai užbaigia savo darbą, kiekvieno vaiko prašoma parodyti piešinį ir papasakoti: • Ką reiškia kiekvienas daiktas rankinėje?

• Kam reikalingas šis daiktas?

• Kuo šis daiktas naudingas ir kaip trukdo?

• Kokie daiktai rankinėje nereikalingi?

• Kurių daiktų reikia atsisakyti?

• Kaip tą galima padaryti? Kokius būdus vaikai žino, kurie padeda atsikratyti liūdesio, nerimo?

(3) Džiaugsmas Tada vadovas pakviečia vaikus susėsti ratu ir pagalvoti apie tai, ką kiekvienas vaikas turi gero gyvenime.

Po vieną iš eilės vaikai pasako tai, ką turi gero. Pvz., turiu abi rankas ir kojas, gerą sveikatą, taiką, aplinkui turiu draugų ir t.t.

Grupės dalyviai vardina teigiamus dalykus. Tas, kuris nieko nebesugalvoja, iškrenta iš rato. Žaidimas tęsiasi, kol visi iškrenta. Tada su vaikais aptariama: • Ar vaikai išgirdo ką nors naujo dėl ko verta gyventi ir džiaugtis gyvenimu?

• Kas šitame užsiėmime kiekvienam vaikui buvo svarbiausia?

• Kaip kiekvienas vaikas jauteisi atlikdamas užduotį?

• Kaip kiekvienas vaikas jaučiasi dabar?

Užsiėmimo variantas. Visi susėda ratu, vienas grupės dalyvis pasirenka vieną abėcėlės raidę. Kiekvienas grupės dalyvis iš pasirinktos raidės turi pasakyti vieną teigiamą dalyką arba charakterio bruožą. Vienas po kito vaikai sako savo variantus, o tas, kuriam pritrūksta idėjų iškrenta iš rato. Galima pakartoti kelis kartus, kiekvieną kartą pasirenkant kitas abėcėlės raides.

26

(4) Mano laimė Vadovas klausia vaikų - „Kas yra laimingas žmogus?“. Vaikai pasako savo mintis, diskutuoja apie tai, kas yra laimė ir apie tai, kas yra laimingas žmogus, išvardina laimingo žmogaus požymius. Vadovas apibendrina atsakymus ir užrašo juos ant didelio popieriaus lapo.

Vadovas paprašo vaikų pavaizduoti, kaip atrodo laimingas žmogus. Kiekvienas dalyvis vaizduoja „laimingą žmogų“ ir komentuoja tai, ką pavaizdavo.

Tada vadovas išdalina kiekvienam dalyviui popieriaus lapą ir pasiūlo tokią užduotį: „Ant popieriaus lapo nupieškite skalę nuo 1 iki 20. Skaičius 1 reiškia labai nelaimingo žmogaus savijautą, o skaičius 20 reiškia visišką laimę.

Pagal šią skalę įvertinkite save. Ar jaučiatės laimingas, kurioje skalės vietoje esate.“ Jeigu dalyvių atsakymai tarp 1 ir 15, vadovas užduoda dar vieną klausimą. „Kas trukdo jums jaustis laimingesniais?“ Vėliau kartu su vaikais aptariama: • Kokie dalykai verčia mus jaustis nelaimingais? Kodėl?

• Kaip galima kitaip reaguoti į tuos dalykus? Ar galima atrasti sprendimų, kurie padėtų išspręsti tas problemas, kurios mus verčia jaustis nelaimingais?

• Kas suteikia laimės? Ar šie dalykai padeda atsikratyti nemalonių jausmų?

(5) Požiūrio keitimas Vadovas išdalina vaikams darbo lapą „Laimės skalė“ (pateikiama žemiau), kuriame surašytos įvairios kategorijos. Vadovas paprašo vaikų pagalvoti ir įvertinti kiekvieną kategoriją pagal tai, kiek laimės ji suteikia vaikui - pvz., kiek laimingas vaikas jaučiasi šeimoje, būdamas su draugais, mokykloje ir t.t.

Kai vaikai atlieka užduotį, vadovas paprašo visų bendrai pakomentuoti, ar yra dalykų, kurie turėtų būti geresni, kuriuos vaikai norėtų pakeisti, kad jaustųsi labiau laimingi? Tada vadovas išdalina vaikams darbo lapus „Ką aš galiu daryti“ (pateikiama žemiau). Vadovas paprašo vaikų pagalvoti ir užrašyti, ką galima būtų keisti, ką patys vaikai galėtų padaryti, kad jaustųsi laimingesni šeimoje, mokykloje ir t.t.

Kai vaikai atlieka užduotį, vadovas paprašo jų pasirinkti ir papasakoti apie 3 pasirinktus dalykus, į kuriuos vaikai norėtų ir galėtų pakeisti savo požiūrį, ir kaip jie galėtų tą padaryti.

Vėliau su vaikais aptariama: • Kodėl būtina pastebėti gražius ir gerus dalykus? Ar tokių yra?

• Ar esate kada nors pajutę, kad jeigu su kuo nors elgėtės gerai, tai gerai elgėsi ir su jumis?

Papasakokite apie tai.

• Ar sutinkate, kad laimingas yra tas žmogus, kuris pats formuoja teigiamą požiūrį į gyvenimą?

Pabaigiant užsiėmimą, su vaikais galima aptarti: • Kaip vaikai jautiesi atlikdami užduotis? Kaip jaučiasi dabar?

• Ką naujo vaikai sužinojo? Kaip tą galima pritaikyti gyvenime?

Darbo lapas. Laimės skalė Kategorija

Vertinimo skalė nuo 1 iki 5

Mano šeima Draugai Mokykla Mokytojai Bendraklasiai Suaugę aplinkui mane Namai, kuriuose gyvenu Mano kaimynai Šalis, kurioje gyvenu Vasara Žiema Mano hobis Aš

27

Darbo lapas. Ką aš galiu pakeisti?

Kategorija

Ką aš galiu padaryti, kad būtų įmanoma pakeisti požiūrį

Mano šeima Draugai Mokykla Mokytojai Bendraklasiai Suaugę aplinkui mane Namai, kuriuose gyvenu Mano kaimynai Šalis, kurioje gyvenu Vasara Žiema Mano hobis Aš Užsiėmimo aprašymą parengė visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ (Kristina Stepanova)

15 užsiėmimas. Pagarba skirtumams Tikslas - ugdyti vaikų toleranciją, mažinti patyčių atvejus, mokyti vaikus pamiršti nuoskaudą.

Priemonės: A4 formato popieriaus lapai, piešimo ir rašymo priemonės, plastilinas.

Vaikų amžius: 13 - 17 metų Užsiėmimo eiga (1) Žvilgsnis pro filtrą Vadovas pasako vaikams, kad dabar jie turės atlikti užduotį, kurios tikslas - nupiešti iš atminties tam tikros vietovės arba patalpos žemėlapį. Užduočiai atlikti vadovas turi suskirstyti vaikus į mažas grupeles, po 3 - 4 vaikus. Priklausomai nuo grupės pobūdžio bei pačių vaikų, grupelių galima paprašyti nupiešti žemėlapį: • kurios nors valstybės; • teritorijos, esančios 1 km spinduliu aplinkui patalpą, kurioje esate; • šalies, kurioje gyvenate; • kokios nors kitos vietovės, kurią grupelių nariai gerai pažįsta.

Vadovas pasirenka kurią nors vieną užduotį - visos grupelės turi gauti tą pačią užduotį (o ne piešti skirtingus žemėlapius). Prieš užsiėmimą vadovas gali nupiešti savo žemėlapį (pagal tą užduotį, kurią skirs vaikams) ir ją parodyti kaip pavyzdį užsiėmimo metu.

Kai grupelės pabaigia žemėlapių piešimą, vadovas leidžia grupelėms apeiti ir apžiūrėti kitų žemėlapius.

Vėliau kartu su visais vaikais aptariama, kokius skirtumus ir panašumus jie pastebėjo. Remiantis šiuo aptarimu, vadovas kartu su vaikais pakalba apie tai: • Kodėl skirtingi žmonės nevienodai mato tuos pačius dalykus?

• Kas įtakoja šiuos skirtumus? Su vaikais aptariama, kad galimos mūsų skirtingo suvokimo priežastys yra: mūsų patirtis, šeima, kilmė, kultūra, tikėjimas, prioritetai, asmenybė, amžius, masinės informacijos priemonės, kt. Kartu su vaikais aptariama, kaip kiekvienas šis veiksnys gali įtakoti ir įtakoja mūsų suvokimą, nuomones, požiūrius, įsitikinimus.

Vėliau vadovas paprašo ant popieriaus lapų nupiešti akinius. Ant akinių „stiklų“ vaikai turi surašyti, kas veikia jų žvilgsnį. Tai padeda įsisamoninti faktą, kad kiekvieno iš mūsų suvokimas yra kitoks. Mūsų akys - tarsi filtras, pro kurį matome pasaulį.

(2) Į(si)žeidimas Vadovas primena vaikams, kad kiekvienas iš mūsų skirtingai matome pasaulį, skirtingai jį suvokiame, tačiau tai nereiškia, kad kažkas yra blogesnis, o kažkas geresnis. Kiekvienas turime teisę būti tokie, kokie esame ir skirtingai matyti pasaulį. Kitų žmonių nuomonė neprivalo sutapti su mūsų. Deja, labai dažnai mes nemokame

28

gražiai elgtis su kitais žmonėmis, priimti jų nuomonės. Vadovas kviečia vaikus pakalbėti apie įžeidimus. Jis prašo vaikus pagalvoti ir pasakyti: • Kas yra įžeidimas ?

• Ar vaikai dažnai įsižeidžia? Kaip jie jaučiasi įsižeidę?

• Kas vaikus labiausiai žeidžia?

• Ar sunku atleisti mus įžeidusiam žmogui? Kodėl?

(3) Įžeidimo simboliai Vadovas paprašo vaikų įsivaizduoti į ką panašus įžeidimas ir nuoskauda. Dalyviai pasako savo mintis. Po to vadovas pasiūlo iš plastilino nulipdyti Įžeidimą. Galima pasiūlyti įsivaizduoti, kokie galėtų būti įžeidimo simboliai ir pabandyti juos pavaizduoti.

Kai vaikai atlieka užduotį, kiekvienas dalyvis pristato savo kūrybinį darbą.

Užsiėmimo variantas. Dalyviams pasiūloma nupiešti taupyklę ir joje patalpinti visas iki šios dienos susikaupusias nuoskaudas. Po to diskutuojama, ką daryti su šia taupykle. Grupės vadovas pasakoja, kad nuoskaudų kaupimas - žalingas. Taip žmogus įklimpsta į bevertį savęs gailėjimąsi. Visi kartu nutaria, ką darys su taupykle.

Tada vadovas su vaikais diskutuoja: • Ką daryti su aktualiomis nuoskaudomis?

• Kaip toliau elgtis su įžeidėju?

• Ką reiškia atleisti?

Grupės vadovas pabrėžia, kad pačiam žmogui labai svarbu sugebėti išsakyti savo nuoskaudas ir nusivylimus. Kerštas klausimo neišspręs. Vadovas gali pasiūlyti vaikams nuoskaudos atveju pvz., užrašyti nuoskaudą ant lapelio, paskui jį suplėšyti; mintimis nusiųsti nuoskaudą į dangų (su vėju, vandeniu lai skuba) ir pan. Galima pajusti, kaip nuoskauda tolsta ir silpnėja. Taip pat galima paklausti pačių vaikų, kaip jie mano, kaip galima būtų pamiršti nemalonius dalykus.

(4) Patyčios Vadovas pasako vaikams, kad svarbu ne tik pačiam mokėti atleisti ir nekreipti dėmesio į įžeidimus, tačiau taip pat mandagiai ir draugiškai elgtis su kitais - savo draugais, tėvais, mokytojais, kitais aplinkiniais.

Kiekvienam yra skaudu, kai jis yra pravardžiuojamas, žeminamas, kitaip skriaudžiamas. Kartu su vaikais aptariama: • Kas yra patyčios?

• Kodėl atsiranda patyčios?

• Kodėl neretai jaučiamės bejėgiai, kai susiduriame su patyčiomis?

• Ar reikia nutylėti patyčias? Kodėl?

• Ką galima padaryti patyčių atveju? Pas ką galima paprašyti pagalbos?

• Kaip suaugusieji galėtų ir turėtų padėti vaikams?

Po aptarimo vadovas pakviečia vaikus kartu sukurti taisykles, kurios apibrėš tokį elgesį, kokio vaikai nori savo atžvilgiu vaikų dienos centre (ar klasėje). Sukurtos taisyklės surašomos ant didelio popieriaus lapo ir pakabinamos vaikams matomoje vietoje. Lapą su taisyklėmis vaikai gali papuošti piešiniais.

Užsiėmimo aprašymą parengė visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ (Kristina Stepanova)

29

Su vaikais kalbasi

AVIVA LIETUVA

specialistai

16 užsiėmimas. Rūkymo žala finansams Tikslas - vykdyti rūkymo prevenciją. Praktinių užsiėmimų metu parodyti ir papasakoti apie rūkymo žalą sveikatai ir finansams.

Priemonės: didelis švirkštas, cigaretė, degtukai, vata, lipni juosta, žnyplės, popierius, lenta, faktai apie rūkymo žalą, žymių populiarių žmonių citatos, rašikliai, skaičiavimo mašinėlė, automobilių katalogas arba automobilių nuotraukos, kelionių katalogas.

Vaikų amžius: 14 - 17 metų Užsiėmimo eiga Vedantieji prisistato, pristato užsiėmimo pavadinimą, užsiėmimo tikslą, grupės taisykles. Vėliau seka praktiniai užsiėmimai.

(1) Eksperimentas su cigarete Pagaminama „rūkymo mašina“. Prie cigaretes pritvirtinama vata. Dalyviai padeda „Rūkymo mašinai“ rūkyti - traukia dideliu švirkštu dūmus. Vėliau viskas išardoma ir parodoma vata (galima duoti pauostyti iš karto, ir viso užsiėmimo pabaigoje). Dalyviai akivaizdžiai pamato, kad rūkant dervos iš karto patenka į burną ir ant plaučių. Aptariama, ką jie pamatė, ką galvoja apie rūkymą ir jo žalą.

(2) Diskusija, kodėl žmonės rūko. Rūkoriaus portretas Paprašyti vaikų išvardinti priežastis, kodėl žmonės rūko. Pvz.: Rūkau, nes rūko kiti; Rūkau, nes tai mane atpalaiduoja; Rūkau, nes tai madinga; ...

Surašyti visus atsakymus lentoje ir pristatyti faktus apie rūkymo žalą.

Pacituoti žymių žmonių pasisakymus apie rūkymo žalą.

(3) Pinigai išleidžiami cigaretėms Dalyviai suskaičiuoja kiek cigarečių suruko vidutinis rūkorius per dieną, pakelių per savaitę, mėnesį, metus. Padaugina iš pakelio kainos ir sužino išleidžiamą sumą. Pamąsto, ką butų dar galima nupirkti už šiuos pinigus. Rūkoriai per 20 metų išleidžia pinigų tiek, kiek kainuoja naujas automobilis. Parodyti vaikams naujo automobilio nuotrauką ir paklausti, kas yra geriau, ar rūkyti, ar turėti naują automobilį? Per metus rūkalams išleidžiama tiek pinigų, kiek galima išleisti gerai kelionei. Paklausti vaikų, kam jie išleistų pinigus, jeigu turėtų, kam patartų išleisti pinigus rūkantiems suaugusiems.

(4) Kiek laiko sugaištama rūkymui per metus Paprašyti vaikų, kad jie suskaičiuotų, kiek laiko užima rūkymas per metus. Vidutiniškai suaugę žmones surūko 20 cigarečių per dieną. Vienos cigaretės surūkymui reikia apie 3 min. Per metus rūkoriai rūkant praleidžia net 15 parų. Ką padarytumėte, jeigu turėtumėte papildomai 15 parų per metus? Paskatinti diskusiją.

(5) Ką daryti, jeigu patekai (kad nepatektum) į rūkymo pinkles Labai svarbu parodyti vaikams, kad savarankiškai yra pakankamai sunku susidoroti su priklausomybe, todėl svarbu kreiptis pagalbos, o dar geriau - apskritai nepasiduoti neigiamam spaudimui ir neįkliūti į žalingų įpročių pinkles.

Papasakoti, kad rūkymas - tai blogas įprotis, o nikotinas sukelia priklausomybę. Pradžioje rūkoma dėl draugų, palaikyti kompaniją, bet pamažu atsiranda priklausomybė, kuri tęsiasi metais ir turi neigiamą poveikį sveikatai, įvaizdžiui, finansams.

Mesti rūkyti ne taip lengva. Kas gali padėti mesti rūkyti? Ar pažįstate, kam reikia tokios pagalbos?

(6) Atgniaužk kumštį Savanoris atsisėda viduryje ir suspaudžia kumščius. Kiti dalyviai nenaudodami fizinės jėgos turi įkalbėti

30

jį atgniaužti kumščius. Vedantysis komentuoja, kokie būdai buvo naudojami norint padaryti spaudimą.

Užbaigimas Aptarti su visais dalyviais, kokia yra jų nuomonė apie tai, ar verta rūkyti. Apie tai, ką jie naujo sužinojo, kokie pratimai buvo naudingi, nenaudingi. Padėkoti už dalyvavimą grupėje.

Užsiėmimo aprašymą parengė Vilniaus rajono Pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Olga Bartkevič ir gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ specialistai.

17 užsiėmimas. Asmeninių finansų tvarkymas Tikslas - formuoti vaikų taupymo įgūdžius ir pinigų vertės suvokimą. Suteikti pagrindinių žinių apie asmeninio biudžeto sudarymą.

Priemonės: A4 popieriaus lapai, dideli popieriaus lapai, rašymo priemonės, piešimo priemonės, spalvoto popieriaus lapai, klijai, seni žurnalai, žirklės.

Vaikų amžius: 14 - 17 metų Užsiėmimo eiga (1) Praktiniai patarimai, kaip pradėti taupyti Užsiėmimo vadovas kalbasi su vaikais apie taupymą: • Kodėl svarbu taupyti?

• Kokiais būdais galima taupyti?

• Ar sunku taupyti? Kaip galima save motyvuoti?

Po trumpos diskusijos vadovas papasakoja vaikams, kad daugelis sėkmingų žmonių daug pasiekė dėka stiprios valios, išsilavinimo, o taip pat tam tikrų įpročių, kurie padėjo jiems vertinti pinigus, taupyti ir tinkamai valdyti savo asmeninį biudžetą.

Vienas iš tokių sėkmingų žmonių, kurių patarimais galima naudotis mūsų pačių kasdieniniame gyvenime yra Bodo Schafer. Tai - vienas geriausių finansų konsultantų pasaulyje, visame pasaulyje žinomos knygos „Kelias į finansinę laisvę“ autorius. Bodo knygos yra išverstos į daugiau nei 30 kalbų ir išleistos bendru daugiau kaip 10 mln. egzempliorių tiražu. Bodo Schafer yra įsitikinęs, kad išmokti kurti turtus yra taip pat lengva, kaip ir išmokti plaukti ar vairuoti automobilį.

Vienas iš pagrindinių Bodo Schafer patarimų - gavus pajamas iš karto atsidėti 10 proc. nuo gautos sumos. Bodo įsitikinimu - taupyti - tai mokėti sau pačiam. Sumos, gautos sutaupant 10 proc. svarbu neliesti, net jeigu labai norėtųsi ką nors nusipirkti. Po tam tikro laiko pastebėsime ir busime maloniai nustebinti, nes pajusime, kad: visai taip pat lengva arba taip pat sunku pragyventi vietoje 100 proc. turint 90 proc. pajamų. Taigi, vadovas paskatina vaikus nuo gaunamų kišenpinigių, pinigėlių už smulkius darbus, pagalbą vasaros metu ir pan.

10 proc. visada pasidėti atskirai ir šių pinigėlių neišleisti.

Antras Bodo Schafer patarimas - kiekvieną kartą, kai mūsų pajamos padidėja, būtina 50 proc. nuo sumos, kuria padidėjo pajamos, taip pat pasidėti ir neišleisti jokiems pirkiniams. Daug žmonių nesusitaupo pinigų dėl to, kad jie bando susitaupyti tai, kas lieka mėnesio pabaigoje. Tam, kad sutaupyti reikia „užmokėti“ sau iš karto - t.y. mėnesio pradžioje arba kiekvieną kartą, kai gauname pinigėlių, nuo gautos sumos 10 proc. atsidėti.

Kai vadovas papasakoja vaikams apie šiuos patarimus, jis klausia vaikų nuomonės apie tai, ar: • Šių patarimų sunku laikytis?

• Ar šie patarimai naudingi? Kodėl?

(2) Pokyčiai Po diskusijos vadovas papasakoja vaikams apie tai, kad svarbu ne tik nuolat mokytis, sužinoti naujų dalykų, bet ir veikti. Kartu su vaikais vadovas aptaria (bei užrašo ant lentos ar didelio popieriaus lapo), ko reikia, kad pradėtume savo gyvenime taikyti sėkmingus ir naudingus patarimus ir žinias - tai gali būti: • Valia • Mums artimų ir svarbių žmonių palaikymas • Ryžtas • Svajonės, kurias sėkmingi įpročiai padės mums įgyvendinti ir t.t.

31

Užrašęs visas mintis, vadovas papasakoja vaikams, kad yra dar viena svarbi taisyklė - jeigu nusprendžiame savo gyvenime ar elgesyje kažką pakeisti - savo ketinimus turime pradėti įgyvendinti per 72 valandas.

Vadovas išdalina vaikams popieriaus lapus ir rašymo arba piešimo priemonės, ir paprašo vaikų pagalvoti, ko jie iš tikrųjų norėtų? Kokios jų svajonės? Labai svarbu žinoti, ko iš tikrųjų norime, nes Jei darysime tai, ką daro visi, tai ir gausime tą, ką gauna visi. Vadovas leidžia vaikams pagalvoti apie tai, ko jie iš tikrųjų nori savo norus vaikai turi surašyti ant popieriaus lapo. Tai gali būti 1 - 5 dalykai: 1. .....................................................................................................................................................................................................

2. .....................................................................................................................................................................................................

3. .....................................................................................................................................................................................................

4. .....................................................................................................................................................................................................

5. .....................................................................................................................................................................................................

Kai vaikai surašo savo mintis, vadovas pakviečia vaikus, kurie norėtų, savo norus perskaityti garsiai.

Tačiau tai turi būti savanoriškas vaiko sprendimas.

(3) Tobulėti 5 gyvenimo srityse Vadovas paprašo vaikų išsaugoti savo lapus su norais - šį lapą galima pasikabinti namuose arba pasidėti kur nors, ir kartas nuo karto priminti sau, ko aš iš tikrųjų noriu? Tada vadovas papasakoja vaikams, kad laimingi ir sėkmingi žmonės yra tie, kurie rūpinasi 5 savo gyvenimo sritimis ir išmoksta jas tinkamai valdyti. Šios sritys yra: (1) Emocijos (2) Sveikata (3) Santykiai (4) Finansai (5) Gyvenimo prasmė.

Vadovas padalina vaikus į 5 grupes. Kiekvienai grupei vadovas išdalina didelius popieriaus lapus, piešimo ir spalvinimo priemones; taip pat tai gali būti spalvoto popieriaus lapai, klijai, seni žurnalai, žirklės.

Grupelės turės pagalvoti ir ant didelio popieriaus lapo surašyti, nupiešti arba suklijuoti iš senų žurnalų nuotraukų, kaip mes galime rūpintis savo emocijomis, sveikata, santykiais, finansais, atrasti gyvenimo prasmę.

Tarkim, rūpinantis sveikata galime vengti alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų, mankštintis, nerūkyti ir t.t.

Kiekviena grupelė gauna vieną sritį, kurią nagrinės - pvz., pirma grupelė nagrinės emocijas, antra - sveikatą, trečia - santykius ir t.t. Pabaigusios darbą grupelės pristato savo mintis visiems.

Po pristatymų visi kartu aptaria: 1. Ar sunku buvo sugalvoti būdus, kaip rūpintis savo sveikata, santykiais, finansais ir t.t.? Kas buvo sunkiausia? Kodėl?

2. Ką vaikai mano apie vieni kitų patarimus ir pasiūlymus? Ar jų įmanoma laikytis?

3. Vadovas primena vaikams taisyklę, apie kurią jie kalbėjo anksčiau - savo ketinimus būtina pradėti įgyvendinti per 72 val. Vadovas pasiūlo vaikams pažiūrėti į visų savo draugų darbus ir išsirinkti 1 - 2 patarimus, kuriuos jie galėtų pradėti taikyti savo gyvenime jau dabar. Tai gali būti vaikų„namų darbai“ - kitą užsiėmimą vadovas gali skirti vaikų pasakojimams, kaip jiems sekėsi laikytis patarimų, kas pavyko, o kas ne, kaip vaikai žada toliau vykdyti įsipareigojimus.

Geriausia, jei vaikai nesirinks daugiau nei 1 - 2 patarimų - taip jiems bus lengviau laikytis duoto žodžio, patirti sėkmę, o tai didins ir vaikų motyvaciją elgtis tinkamai. Svarbu, kad vadovas padrąsintų, pagirtų vaikus už pirmus žingsnius - įpročiams susiformuoti reikia laiko, o vaikams palaikymo.

Užsiėmimą parengė gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ specialistai.

„Aviva Lietuva“ specialistai bendrauja su Marijampolės vaikų dienos centro vaikais

32

18 užsiėmimas. Mano svajonės Tikslas - skatinti vaikus svajoti; padėti jiems planuoti ir mokytis siekti savo gyvenimo tikslų.

Priemonės: žirkles, piešimo ir rašymo priemonės, seni žurnalai ir laikraščiai, klijai (jų turi užtekti visiems užsiėmimo dalyviams); sąsiuviniai (po vieną kiekvienam vaikui).

Vaikų amžius: 14 - 17 metų.

Užsiėmimo eiga Užsiėmimo pradžioje vadovas kartu su vaikais prisimena, apie ką buvo kalbama paskutinio užsiėmimo metu - kaip galime taupyti, kaip turime rūpintis savo gyvenimu. Vadovas primena vaikams, kad labai svarbu ne tik svajoti, tačiau taip pat nuspręsti, ką galime padaryti, kad įgyvendinti šias svajones - svarbu veikti.

(1) Mano svajonės Vadovas pasako vaikams, kad labai šaunu turėti svajonių, ir nors kartais atrodo, kad siekti jų yra be galo sunku, svarbiausia nepasiduoti ir eiti į priekį. Mums padėti gali ir aplinkiniai žmonės, kuriais mes pasitikime arba žavimės. Vadovas kviečia vaikus pagalvoti apie pvz., garsius sportininkus. Kas jiems padėjo pasiekti puikų rezultatų (pvz., valia, ryžtas, sunkus darbas, pastangos ir t.t.)? Vaikų mintis vadovas gali surašyti ant didelio popieriaus lapo arba lentos. Kai vaikai susako visas savo mintis, vadovas jas apibendrina ir pasako vaikams, kad daugelis įžymių ir sėkmingų žmonių turėjo sektinus pavyzdžius, žmones, kurie jiems padėjo - pvz., trenerius, mokytojus, ir pan. Labai smagu turėti žmogų, kurie gali būti mūsų gyvenimo mokytojais - šie žmonės, remdamiesi savo patirtimi, per trumpiausią laiką geriausiai atskleidžia mūsų talentą. Jie padeda mums ištaisyti klaidas, stebi mūsų pažangą ir kontroliuoja rezultatus. Stiprūs ir patyrę žmonės gali mums padėti siekti tikslų, kurių vieni mes niekada nesiryžtume siekti.

Vadovas kviečia vaikus kelias minutes pagalvoti apie žmones, kuriais vaikai žavisi - kodėl vaikai jais žavisi? Kodėl tie žmonės patinka? Kokie jų asmenybės bruožai labiausiai žavi vaikus? Ko vaikai gali išmokti, sekdami šių žmonių pavyzdžiu? Vaikai nebūtinai turi minėti vardus - jie gali papasakoti apie žmogaus charakterio bruožus, pasiekimus ir pan.

Vaikų mintis vadovas apibendrina - papasakoja vaikams, kad visada, kai būna sunku siekti savo tikslų, galima prisiminti žmones, kurie mus žavi ir siekti jų pavyzdžiu.

(2) Svajonių albumas Vadovas klausia vaikų - ar kada nors jie buvo pastebėję laikraščiuose, žurnaluose ar pan. jiems patinkančių nuotraukų, daiktų, kuriuos norėtų turėti ar šalis, kurias norėtų aplankyti? Ar vaikai kada nors buvo iškirpę šias nuotraukas ir nešiojęsi su savimi?

Kartais mus motyvuoja ir įkvepia mintys apie tai, kad jeigu labai pasistengsime, galėsime turėti tai, kas mums patinka, nukeliauti į norimą šalį ar pan.

Vadovas padeda prieš vaikus žirkles, piešimo ir rašymo priemones, senus žurnalus ir laikraščius (juose turėtų būti kuo daugiau nuotraukų), klijus (vadovas turi užtikrinti, kad priemonių užtektų visiems užsiėmimo dalyviams). Kiekvienam vaikui vadovas padovanoja sąsiuvinį.

Vadovas pakviečia vaikus kelias minutes pagalvoti apie savo svajones - ko jie labiausiai norėtų? Tai gali būti ir labai paprastos svajonės (pvz., naujas telefonas), ir didesnės svajonės (pvz., nukeliauti į Japoniją).

Sąsiuviniai, kuriuos gavo vaikai - tai kiekvieno vaiko svajonių albumas. Savo svajonių albumą vaikai galės vis papildyti naujomis nuotraukomis ar įrašais, vartyti ir prisiminti savo svajones.

Vadovas kviečia vaikus sukurti svajonių albumo pradžią - peržiūrėti senus laikraščius ir žurnalus, ir iškirpti bei į savo sąsiuvinį įklijuoti pirmąsias nuotraukas, kuriose yra pavaizduota tai, kas geriausiai atspindi vaikų svajones.

Kai vaikai užbaigia darbą, tie, kurie nori, gali trumpai papasakoti apie savo svajones, kurios rado vietą sąsiuvinyje. Svajonių albumus vaikai gali pasiimti namo arba laikyti vaikų dienos centre/klasėje. Kai vaikai norės, jie galės papildyti albumus, pavartyti juos.

Kartu su vaikais vadovas aptaria: • Ar vaikams patiko kurti svajonių albumus? Kas patiko labiausiai?

• Ar smagu turėti svajones?

• Kuo svajonės svarbios mūsų gyvenimui?

• Ko mums reikia, kad siekti svajonių?

Vadovas kviečia vaikus prisiminti žmones, apie kuriuos buvo kalbama užsiėmimo pradžioje, t.y. žmones, kuriais mes žavimės ir džiaugiamės. Šie žmonės taip pat gali mums padėti savo patarimais ir palaikymu.

33

Vadovas prašo vaikus užpildyti lentelę, t.y. įrašyti bent vieną žmogų, kuris gali mums padėti ir palaikyti siekiant savo svajonių (pagal žemiau pateiktą pavyzdį) - lentelę vaikai gali nupiešti savo svajonių albume.

Nr.

Vardas, pavardė

Telefono numeris (arba vieta, kur galiu susitikti su šiuo žmogumi (pvz., mokykla, vaikų dienos centras, kt.))

(3) Aš - šaunuolis!

Vadovas sako vaikams, kad svarbu ne tik svajoti ir siekti savo svajonių, bet ir nepamiršti pasidžiaugti tuo, ką jau turime, net jeigu tai labai maži dalykai. Taip pat svarbu gerbti ir priimti save, pasitikėti savimi.

Vadovas prašo vaikų atversti naują puslapį savo svajonių albume (galima pasiūlyti vaikams apversti sąsiuvinį ir naują užduotį užrašyti iš kitos sąsiuvinio pusės). Vaikai turės kelias minutes pagalvoti ir įrašyti į svajonių albumą viską, ką vaikams per šią dieną pavyko gerai atlikti; kokiais savo poelgiais jie šiandien džiaugiasi ar didžiuojasi.

Kai vaikai atlieka užduotį, tie vaikai, kurie nori, gali perskaityti savo mintis garsiai. Vadovas kartu su vaikais aptaria: • Ar sunku buvo atlikti užduotį? Kas buvo sunkiausia? Kodėl?

• Kaip vaikai jaučiasi, surašę savo gerus poelgius?

• Vadovas pasako vaikams, kad savo gerųjų poelgių surašymas padeda mums suvokti, kiek daug mes sugebame, o tai leidžia geriau pažinti savo privalumus, atrasit savo stipriąsias puses.

Visą tai formuoja mūsų pasitikėjimą savimi, o pasitikėjimas savimi leidžia siekti to, ko trokštame, t.y. kai pasitikime savimi, mums lengviau siekti savo svajonių.

• Vadovas kviečia vaikus į svajonių albumą įrašinėti/klijuoti ne tik savo svajones, tačiau taip pat kiekvieną dieną įrašyti bent vieną gerą poelgį, kuriuo vaikai didžiuojasi. Tai gali būti labai maži poelgiai - tačiau kiekvienas geras darbas turi labai didelę reikšmę (pvz., atsakingai paruošiau visas pamokas, padėjau mamai sutvarkyti virtuvę, išnešiau šiukšlės ir pan.).

Kuo svarbūs mūsų geri, tinkami poelgiai? Tinkami poelgiai padeda mums siekti savo svajonių. Kad būtų dar lengviau, labai svarbu mokėti planuoti. Vadovas paprašo vaikų pagalvoti ir pasirinkti kokią nors vieną nedidelę svajonę (pvz., pagerinti savo mokymosi rezultatus). Kai kiekvienas vaikas sugalvoja svajonę (garsiai jos sakyti nereikia), vadovas paprašo ją įrašyti į savo svajonių sąsiuvinį. Tai - pirmas žingsnis planuojant savo svajonių įgyvendinimą: 1. Nustatome ilgalaikį tikslą.

2. Vėliau užsibrėžiame siektinus trumpalaikius tikslus. Pvz., jeigu mūsų ilgalaikis tikslas yra pagerinti savo mokymosi rezultatus, trumpalaikiai tikslai gali būti„atsakingai lankyti pamokas“,„kiekvieną dieną paruošti namų darbus“ ir t.t.

3. Tada sudarome veiklos planą - tai gali būti metų planas, tačiau jeigu pradžioje sunku, vaikai gali sudaryti mėnesio ar netgi savaitės planą, t.y. sąrašą tikslių veiksmų, kurie padės siekti užsibrėžtų trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų. Pvz.,„Kiekvieną dieną 5 valandą vakare atsisėsiu ir atsakingai paruošiu namų darbus“.

Kartu su vaikais galima išsikelti ilgalaikius tikslus visoms svarbioms gyvenimo sritims, t.y. emocijos, sveikata, santykiai, finansai ir gyvenimo prasmė. Vieno susitikimo metu visų sričių aptarti tikriausiai nepavyks, todėl šiam užsiėmimui galima skirti daugiau susitikimų. Vadovas turi padėti vaikams išsikelti tikslus, sudaryti aiškų ir konkretų veiksmų planą, patarti vaikams - tinkamai planuoti reikia išmokti, todėl vaikai turi turėti pakankamai galimybių praktikuotis.

Užsiėmimą parengė gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ specialistai.

34

III. PRAKTINIŲ UŽSIĖMIMŲ PAVYZDŽIAI DARBUI SU ŠEIMA 1 užsiėmimas. Jausmų atpažinimas ir įvardijimas Tikslas - mokyti tėvus tinkamai atpažinti ir įvardinti vaiko jausmus, suprasti juos.

Priemonės: dideli popieriaus lapai, A4 formato lapai, rašymo priemonės. Pagalbinės priemonės (dalomoji medžiaga dalyviams) nurodomos prie užduočių aprašymo.

Užsiėmimo eiga Tėvai yra vaiko „jausmų veidrodis“, jie turi atspindėti vaikui jo patiriamą emociją tiksliai ją įvardindami.

Tik tada, kai mes įvardiname vaiko jausmus, jis gali lengviau su jais susitvarkyti savarankiškai. Įvardindami vaiko patiriamas emocijas, tėvai ne tik moko jį atpažinti savo jausmus, bet ir rodo jam savo besąlygišką priėmimą.

(1) Vaiko jausmai Tėvai yra suskirstomi į 2 grupes. Kiekviena grupė gauna po didelį popieriaus lapą ir rašiklį.

Užduotys grupėms: • Pirmosios grupės yra paprašoma surašyti visas pagrindines emocijas ir parašyti, kaip jas galima atpažinti iš veido mimikos.

• Antrosios grupės vedantysis paprašo surašyti savo vaikų emocijas, kurias jie dažniausiai pastebi. Taip pat tėvų yra paprašoma nurodyti, pagal kokius požymius (veido išraiška, balso intonacija, kūno kalba ir pan.) jie nustato vaiko patiriamą emociją. Šios užduoties atlikimui yra skiriama 10 - 15 min.

Kai abi grupės atlieka užduotį, vedantysis paprašo kiekvienos grupės atstovų pristatyti savo įžvalgas.

Kol grupės pristatinėja savo darbo rezultatus, vedantysis ant didelio lapo užrašo visas teisingai išvardintas pirmines emocijas ir pažymi, kurias iš jų dažniausiai pastebi tėvai.

Po tėvų pristatymo vedantysis supažindina juos su amerikiečių psichologo Robert Plutchik (1980) sudarytu pagrindinių ir išvestinių emocijų modeliu. R. Plutchik išskyrė 8 pagrindines emocijas. Jis teigė, kad visos kitos emocijos yra šių pirminių emocijų kombinacijos.

Vedantysis išdalina tėvams paveikslėlį „Bazinės ir išvestinės emocijos“ (pateikiama žemiau) ir paaiškina jo turinį - aštuoni apskritimai atspindi pagrindines (bazines) žmogaus emocijas: 1. džiaugsmą (ang. Joy); 2. pasitikėjimą (ang. Trust); 3. baimę (ang. Fear); 4. nuostabą (ang. Surprise); 5. liūdesį (ang. Sadness); 6. pasišlykštėjimą (ang. Disgust); 7. pyktį (ang. Anger); 8. smalsumą (ang. Anticipation).

Emocijos, esančios šalia viena kitos, yra artimiausios viena kitai, pvz., džiaugsmas yra artimas smalsumui. Emocijos, esančios priešais, yra priešingos viena kitai, pvz., džiaugsmas yra priešinga emocija liūdesiui.

Rodyklėmis yra pažymėtos aštuonios išvestinės emocijos: 1. optimizmas (ang. Optimism); 2. meilė (ang. Love); 3. nuolankumas (ang. Submission); 4. pagarba (ang. Awe); 5. nusivylimas (ang. Disappointment); 6. gailestis (ang. Remorse); 7. panieka (ang. Contempt); 8. agresija (ang. Aggressiveness).

Išvestinę emociją sudaro dviejų pirminių emocijų derinys, pvz., meilė yra džiaugsmo ir pasitikėjimo derinys, o nuolankumas yra pasitikėjimo ir baimės junginys.

35

Bazinės ir išvestinės emocijos (pagal Robert Plutchik, 1980)

Pristatęs emocijų skirstymą vedantysis apibendrina užduoties atlikimą. Jis nurodo, kurias emocijas tėvai teisingai išskyrė atlikdami užduotį. Jeigu tėvai nurodė ne visas pagrindines emocijas, aptariama, kodėl šios emocijos nebuvo nurodytos. Vedantysis gali paaiškinti, kad tėvai paprasčiausiai nepastebi kai kurių savo vaiko emocijų arba neatskiria jų nuo kitų panašių emocijų. Analizuojamos galimos priežastis, tėvai kviečiami prisiminti vaikystę ir papasakoti, kokių jausmų nepastebėdavo jų tėvai, ieškoma sąsajų tarp savos vaikystės ir dabartinių santykių su vaiku.

36

(2) Emocijų atpažinimas pagal veido išraišką Tėvai yra suskirstomi į 3 grupes. Kiekviena grupė gauna po didelį popieriaus lapą ir rašiklį.

Vedančiojo instrukcija: „Kiekviena grupė gaus lapą, kuriame bus pavaizduotos 2 emocijos. Grupės nariai turi nuspręsti, kurios iš 8 anksčiau aptartų pagrindinių emocijų yra pavaizduotos paveikslėlyje, ir aprašyti veido mimiką: antakių, akių ir lūpų padėtį.“ Padalomieji paveikslėliai

1.

Šios užduoties atlikimui yra skiriama 10 15 min.

Kai visos grupės yra pasiruošusios, vedantysis paprašo kiekvienos grupės atstovų pristatyti rezultatus. Po tėvų pristatymo vedantysis pamini, kad šešios iš aštuonių pagrindinių emocijų yra lengvai atpažįstamos pagal žmogaus veido išraišką. Jis aptaria kiekvieną paveikslėlį atskirai, papildydamas trūkstama informacija. Aptariant emocijas galima naudotis paveikslėliu „Emocijas atspindinti veido mimika“ (pateikiama žemiau).

2.

3.

Emocijas atspindinti veido mimi

1. Pyktis 1) Antakiai suraukti.

2) Išsiplėtusios šnervės.

3) Lūpos stipriai sučiauptos arba rodomi dantys.

2. Baimė 1) Antakiai suraukti.

2) Išpūstos akys.

3) Praverta burna, ryškios raukšlės aplinkui.

3. Pasišlykštėjimas 1) Antakiai suraukti.

2) Akys primerktos.

3) Lūpos sučiauptos arbapakilęs vienas lūpų kampas.

4. Liūdesys 1) Antakiai nuleisti į apačią.

2) Akių kampučiai nuleisti į apačią arba užmerktos akys.

3) Lūpų kampučiai nuleisti į apačią.

5. Džiaugsmas 1) Antakiai pakilę.

2) Akys primerktos.

3) Lūpų kampai pakilę į viršų.

6. Nuostaba 1) Stipriai pakilę antakiai.

2) Išpūstos akys.

3) Praverta burna.

(3) Vaiko jausmų atpažinimas Ši užduotis būtų efektyviausia, jeigu kiekvienas tėvas atliktų ją individualiai. Vedantysis išdalina kiekvienam tėvui po vieną A4 formato lapą su užduoties lentele (pateikiama žemiau). Instrukcija: „Perskaitykite situacijas ir vaiko žodžius, esančius pirmame stulpelyje. Antrame stulpelyje įvardykite ir užrašykite vaiko patiriamas emocijas.“ Šiai užduočiai yra skiriama 20 - 30 min.

Vėliau vedantysis kartu su dalyviais aptaria lentelę, tai, ką dalyviai surašė antrame stulpelyje - kokius vaiko jausmus išvardijo. Jeigu reikia, vedantysis papildo tėvų mintis, paaiškina, kokius jausmus vaikas išgyveno.

37

Jausmų atpažinimas ir įvardijimas Situacija ir vaiko žodžiai

Vaiko jausmai

PAVYZDYS

Jausmai:

Situacija: šeima persikraustė į naują namą, kuris yra už miesto.

Vaiko žodžiai: „Aš čia neturiu nei vieno draugo ir man nėra su kuo žaisti.

Man čia visai nepatinka, aš noriu sugrįžti į senąjį butą!“

Liūdesys (jaučiasi vienišas ir ilgisi draugų).

Baimė (kad nėra vaikų ir neturės su kuo žaisti).

Pyktis (kad tėvai atskyrė jį nuo draugų).

Situacija: didysis broliukas susimuša su jaunesne sesute.

Vaiko žodžiai: „Aš nenorėjau, kad jai skaudėtų! Aš tik norėjau, kad jinai leistų man ramiai pažaisti.“

Jausmai:

Situacija: vaikas sugrįžta iš mokyklos, nusviedžia kuprinę ir šaukia.

Vaiko žodžiai: „Fizika man per sunki. Aš esu per daug kvailas, kad suprasčiau.

Aš daugiau neisiu į mokyklą.“

Jausmai:

Situacija: ruošdamas pamokas vaikas skundžiasi mamai.

Vaiko žodžiai: „Mūsų nauja mokytoja mums užduoda per daug pamokų.

Aš niekada nespėju padaryti visko iki galo.“

Jausmai:

Situacija: abu vaikai šeimoje mokosi groti gitara, tačiau jaunesniajam nesiseka taip gerai groti kaip vyresniajam.

Jaunesniojo vaiko žodžiai: „Kiek aš besistengčiau, brolis vis tiek groja geriau už mane. Aš niekada nebūsiu toks geras muzikantas.“

Jausmai:

Situacija: mama neleidžia 13 metų dukrai nusikirpti ilgų plaukų.

Dukros žodžiai: „Aš noriu nusikirpti plaukus trumpai. Tai juk yra mano plaukai, tu negali man neleisti!“

Jausmai:

Situacija: kiekvieną rytą mama parenka savo 8 metų dukrai rūbus, su kuriais ji turi eiti į mokyklą.

Dukros žodžiai: „Aš noriu pati apsirengti. Aš jau pakankamai didelė, kad galėčiau pati apsirengti. Mama, man nereikia tavo pagalbos.“

Jausmai:

Situacija: vaikas susipyksta su draugu ir užsidaro savo kambaryje. Mama beldžiasi, tačiau sūnus neatidaro durų ir šaukia.

Sūnaus žodžiai: „Eik iš čia. Palik mane ramybėje. Aš nenoriu su niekuo kalbėti.

Vis tiek tau nerūpi mano bėdos.“

Jausmai:

Užsiėmimo aprašymą parengė Vaikų laikinosios globos namai „Atsigręžk į vaikus“ (Eva Ignatovič)

2 užsiėmimas. Šeimos taisyklės Tikslas - padėti tėvams kurti pozityvias taisykles šeimoje, kurios leidžia kurti ir palaikyti tinkamą psichologinę aplinką šeimoje.

Priemonės: dideli popieriaus lapai (arba rašymo lenta), rašymo priemonės. Pagalbinės priemonės (dalomoji medžiaga dalyviams) nurodomos prie užduočių aprašymo.

Užsiėmimo eiga (1) Mano šeimos taisyklės Vedantysis inicijuoja diskusiją apie tai, kokios šeimose yra taisyklės ir kam jos yra skirtos. Vedantysis gali pradėti šią diskusiją pasakydamas: „Šeimos taisyklės apibrėžia tai, kas yra leidžiama ir kas nėra leidžiama šeimoje.

Jos galioja visiems šeimos nariams. Taisyklėse paprastai atsispindi šeimos vertybės ir nustatytos ribos. Neretai šeimos užrašo taisykles ant didelio popieriaus lapo ir pakabina visiems matomoje vietoje. Jei kuris nors iš šeimos narių pažeidžia taisykles, jam yra parodoma į jas ir primenama, kokią taisyklę jis pažeidė. Geriausiai, kai dėl taisyklių visi šeimos nariai apsitaria ir kartu jas sukuria. Tačiau nebūtinai taip būna. Kartais šeimoje galioja nerašytos taisyklės - kai konkrečios taisyklės nėra garsiai įvardintos, tačiau visi jas sutartinai žino (pvz., kad mamos žodis yra paskutinis ir neverta su ja ginčytis). Prisiminkite savo šeimas. Prisiminkite, kokios taisyklės galiojo jūsų šeimoje. Pasidalinkite poromis ir aptarkite poroje savo asmeninę patirtį. Pakalbėkite apie taisykles, kurios gerai veikė ir visai neveikė. Kokios taisyklės jums patiko ir kokios ne. Ar visi šeimos nariai laikėsi visų taisyklių? Ar buvo numatytos pasekmės už taisyklių nesilaikymą ir pan. Taip pat prisiminkite jūsų dabartines šeimas. Kokiomis taisyklėmis šiuo metu jūs vadovaujatės šeimoje? Kokių taisyklių šeimoje jums trūksta?“ Apsitarimui porose skiriama apie 15 minučių. Po to vedantysis paprašo norinčių dalyvių pasidalinti savo patirtimi prieš visą auditoriją.

38

Vedantysis taip pat paprašo dalyvaujančius tėvus suformuluoti taisykles, kurios yra būdingos šeimai su pozityviu bendravimo modeliu. Visas pasiūlytas taisykles jis užrašo ant lentos ar didelio formato popieriaus lapo.

(2) Mūsų grupės taisyklės Paprastai grupės taisyklės yra formuluojamos per pirmą susitikimą. Jos apibrėžia, koks elgesys yra leistinas ir koks elgesys netinkamas grupėje. Jei taisyklės iki šiol dar nebuvo suformuluotos, vedantysis paprašo suformuluoti grupės taisykles. Visas pasiūlytas taisykles jis užrašo ant lentos arba didelio popieriaus lapo. Jei taisyklės jau buvo suformuluotos per pirmą susitikimą, tuomet vedantysis paprašo dalyvių pasidalinti patirtimi: • Ar yra lengva laikytis grupės taisyklių?

• Kokių taisyklių yra lengviausia laikytis, o kokių sunkiausia?

• Kokias taisykles jūs norėtumėte pakeisti?

• Kokias naujas taisykles jūs norėtumėte pasiūlyti?

• Ar panašios taisyklės galėtų būti pritaikytos ir šeimai? Koks bendravimas dominuotų šeimoje, jei ji laikytųsi būtent tokių taisyklių?

• Palyginkime mūsų grupės taisykles su taisyklėmis, kurias pasiūlėme pozityvaus bendravimo modelio šeimai (žr. 3 užduotį)? Ar yra tarp jų panašumų?

(3) Disfunkcinės šeimos taisyklės Šią užduotį geriausiai atlikti individualiai, nors galima skirti ją ir suskirstant dalyvius į mažas grupeles.

Vedantysis supažindina dalyvius su instrukcija pasakydamas, kad disfunkcinės šeimos taip pat turi savo taisykles.

Disfunkcinės šeimos - tai tokios šeimos, kuriose vyrauja nenatūralūs, įtempti ir konfliktiški santykiai. Šioms šeimoms būdinga empatijos ir jautrumo vienas kito poreikiams stoka, neadekvačios ribos (arba pernelyg rigidiškos ribos arba visiškas ribų nepaisymas), nepagarba kitų šeimos narių ribų atžvilgiu, intensyvūs ir dažni konfliktai. Šios šeimos yra susikūrusios savo taisykles (dažnai jos būna nerašytos ir oficialiai nediskutuojamos), kurios ir palaiko ydingą visos šeimos sistemos funkcionavimą. Vedantysis pristato užduoties instrukciją: „Aš padalinsiu jums lapus, ant kurių yra surašytos įvairios disfunkcinėse šeimose galiojančios taisyklės. Jūsų užduotis yra performuluoti šias taisykles taip, kad jos skatintų pozityvų bendravimą tarp šeimos narių. Pvz., disfunkcinę taisyklę „Mūsų šeimoje apie problemas nekalbama“ galima pakeisti į taisyklę „Mūsų šeimoje atvirai kalbama apie išgyvenamas problemas ir kartu ieškoma būdų, kaip jas spręsti“.

Užduočiai yra skiriama 20 min.

Disfunkcinės šeimos taisyklių keitimas Disfunkcinės šeimos taisyklės Yra blogai pykti arba liūdėti.

Nebūk egoistas - pirmiausiai pagalvok apie kitą žmogų.

Svarbiausiai gerai atrodyti prieš kaimynus.

Nesiginčyk su tėvais. Tėvai visada teisūs.

Meilę reikia pelnyti gerais darbais.

Reikšk tik teigiamas emocijas.

Vaikai turi daryti tai, ko iš jų tikisi tėvai.

Daryk tai, ką liepia tėvai, net jeigu tėvai patys daro priešingus dalykus.

Naujos, pozityvios taisyklės

Vaikų poreikiai nėra tokie svarbūs, kaip tėvų poreikiai.

Pramogos ir linksmybės yra tik bereikalingas laiko gaišimas. Žaidimai - vaikų reikalas. Suaugusieji su vaikais nežaidžia, jie turi rimtų reikalų.

Daryk tai, kas „atrodo teisinga“, net jeigu tai nėra nuoširdu.

Kai visi dalyviai baigia užduotį, vedantysis paprašo po vieną perskaityti disfunkcinę taisyklę ir jos perfrazavimą į pozityvaus modelio šeimos taisyklę. Kiti grupės nariai gali pasiūlyti savo atsakymų variantus.

Vedantysis taip pat skatina tėvus pasidalinti savo mintimis ir išgyvenimais, ar jiems yra pažįstamos kurios nors iš šių taisyklių. Ar teko su jomis susidurti savo asmeniniame patyrime? Kokius jausmus sukeldavo šios šeimos taisyklės? Pabaigoje vedantysis sudėlioja pagrindinius akcentus ir išryškina pagrindinius skirtumus tarp taisyklių, veikiančių disfunkcinėse šeimose ir pozityviai vaikus auklėjančiose šeimose.

Užsiėmimo aprašymą parengė Vaikų laikinosios globos namai „Atsigręžk į vaikus“ (Rima Breidokienė)

39

3 užsiėmimas. Bendravimas su vaiku - trumpalaikiai ir ilgalaikiai auklėjimo tikslai Tikslas - padėti tėvams sąmoningai suvokti ilgalaikių vaiko ugdymo tikslų svarbą; pamatyti, kad tai, kaip jie reaguoja į trumpalaikes situacijas, kaip jie susikoncentruoja į trumpalaikius tikslus neretai užkerta kelią ilgalaikių tikslų įgyvendinimui.

Priemonės: A4 formato lapai, rašymo priemonės, dideli popieriaus lapai. Pagalbinės priemonės (dalomoji medžiaga dalyviams) nurodomos prie užduočių aprašymo.

Užsiėmimo eiga (1) Trumpalaikiai auklėjimo tikslai Vedantysis perskaito dalyviams 1 situaciją.

Įsivaizduokite ...

Tipiškas rytas Jūsų namuose.

Jūsų vaikas ruošiasi į mokyklą ir jis vėluoja.

Ką norėtumėte, kad Jūsų vaikas padarytų / pasiektų šį rytą?

Perskaitęs situaciją, vedantysis paprašo dalyvių surašyti ant popieriaus lapo „tikslus“ šiam rytui - ką jie nori pasiekti šioje situacijoje?

Kai dalyviai surašo savo „tikslus“, vedantysis paprašo jų grupelėse po 3 - 5 žmones aptarti surašytas mintis. Vėliau vedantysis paprašo dalyvių garsiai pakomentuoti grupelėse aptartus„tikslus“.

Vedantysis ant didelio popieriaus lapo surašo dalyvių „tikslus“, ypatingai atkreipdamas dėmesį į „greitus norus“, t.y. pvz., „kad vaikas apsirengtų“; „kad vaikas pavalgytų“, „kad vaikas nepamirštų daiktų, reikalingų mokyklai“ ir pan.

Vėliau vedantysis paaiškina dalyviams, kad trumpalaikiai "tikslai" nurodo vaikui, ką jis turi padaryti ar ko nedaryti šiuo metu, tuoj pat. Dalyvių reakcija į tokias trumpalaikes situacijas neretai yra įtakojama streso.

(2) Stresas Vedantysis klausia dalyvių, kokios mintys ateina jiems į galvą, kai jie girdi žodį „stresas“? Ką jie jaučia fiziškai ir emociškai? (pvz., įsitempę raumenys, greitesnis širdies ritmas, panikos jausmas, bejėgiškumo jausmas ir pan.). Dalyvių mintis vedantysis surašo ant didelio popieriaus lapo.

Tada vedantysis padalina dalyvius į mažas grupes po 3 - 5 asmenis (priklausomai, kiek dalyvių yra).

Dalyvių vedantysis prašo aptarti, kokios situacijos iššaukia dalyviams panašias reakcijas, emocijas, kurios užrašytos ant didelio popieriaus lapo. Tai pvz., gali būti būtinumas kalbėti viešai, laiko stoka atlikti darbus ir t.t.

Kai grupelės aptaria situacijas, vedantysis paprašo jų pasidalinti mintimis su visais. Ant didelio popieriaus lapo vedantysis surašo pagrindines mintis, kurios nurodo, dėl kokių priežasčių dalyviai kartais jaučia stresą.

Kai dalyviai išsako mintis, vadovas pabrėžia panašias situacijas parodydamas, kad dalyviai nėra vieniši su savo jausmais, emocijomis, reakcijomis.

(3) Ilgalaikių auklėjimo tikslų nustatymas Vedantysis padiskutuoja su tėvais apie stresą, apie kurį buvo kalbama antros užduoties metu. Jis apbrėžia, kad būtent stresas neretai skatina mus, kaip tėvus, labiau atsižvelgti į trumpalaikius auklėjimo tikslus.

Tačiau daug svarbiau, ugdant ir auklėjant vaiką, galvoti apie tai, ko mes norime vaiko ateičiai, kokį vaiką norime užauginti. Tada vedantysis pakviečia tėvus pagalvoti apie kitą situaciją - jis perskaito tėvams:

Įsivaizduokite ...

Jūsų vaikas jau suaugęs. Jūs ruošiatės švęsti jo / jos 20-ąjį gimtadienį.

Užsimerkite ir pagalvokite, koks yra jūsų vaikas, sulaukęs tokio amžiaus.

Kokia yra jo / jos asmenybė? kokius santykius jis / ji palaiko su aplinka?

Perskaitęs situaciją vedantysis paprašo dalyvių surašyti ant lapų ilgalaikius tikslus, susijusius su vaiku, t.y. kaip dalyviai įsivaizduoja vaiką būnant tokių metų, kaip situacijoje. Dalyviai turi ant lapų surašyti tas savybes, kurias norėtų matyti vaiko asmenybėje, jo tarpasmeniniuose santykiuose su aplinkiniais.

40

Kai dalyviai atlieka užduotį, vedantysis prašo jų pasidalinti mintimis su visa grupe. Dalyvių išsakytas mintis vedantysis užrašo ant didelio popieriaus lapo.

Surašęs mintis, vedantysis atkreipia dalyvių dėmesį į tai, kad jų ilgalaikiai tikslai panašūs - visi nori, kad vaikas būtų mandagus, išsilavinęs ir t.t.

Tada vedantysis pasako dalyviams, kad būtent šie ilgalaikiai tikslai yra pagrindas pozityviajai disciplinai; be to - tai vadovas suaugusiems, nurodantis, kaip jie turi elgtis, kaip turi ugdyti vaikus.

Tada vadovas šalia sukabina lapus su dalyvių išvardintomis savybėmis ir su mintimis iš ankstesnės užduoties (Reakcija į stresą). Gali gautis pvz., toks sąrašas: Reakcija į stresą

Kokį vaiką siekiame ugdyti?

Šaukimas

Mandagumas

Griebimas (daiktų, vaiko)

Nesmurtinis elgesys

Pyktis

Pasitikėjimas savimi

Pastūmimas

Rūpinimasis aplinkiniais

Vedantysis su dalyviais aptaria: • Kaip atrodo šie du sąrašai vienas šalia kito?

• Ar dalyvių reakcija į trumpalaikes stresines situacijas padeda pasiekti ilgalaikių tikslų?

• Ar elgiantis taip, kaip surašyta kairėje pusėje, įmanoma išugdyti tokias vaiko savybes, kokios surašytos dešinėje?

(4) Pokyčiai siekiant ilgalaikių auklėjimo tikslų Po aptarimo vedantysis pakviečia dalyvius kartu atrasti tuos būdus, kurie padėtų siekti ilgalaikių auklėjimo tikslų, kad kai mūsų vaikas sulauks 20 metų, mes jį galėtume matyti tokį, apie kokį ir svajojame aktyvų, atsakingą, besirūpinantį tėvais ir pan. Dalyviai dirba mažose grupelėse (po 3 - 5 žmones). Vedantysis prašo dalyvių pagalvoti ir ant popieriaus lapelių surašyti, kaip kitaip galima būtų reaguoti į stresines situacijas t.y. kaip būtų galima reaguoti, kaip reikėtų elgtis, kad reakcijos, elgesys netrukdytų, o padėtų siekti ilgalaikių tikslų? (pvz., bandyti paaiškinti vaikui, ko iš jo norima; laikyti rankas už nugaros, kad nesinorėtų suduoti; giliai kvėpuoti; kalbėti su vaiku pagarbiai).

Kai grupelės surašo mintis, jų prašoma pasidalinti idėjomis su visa grupe.

Tada dalyvių mintis vedantysis gali sukabinti arba vietoje anksčiau dalyvių apibūdintų reakcijų į stresą arba palyginimui pakabinti„naujas“ reakcijas šalia.

Kartu su dalyviais aptariama, kaip„naujos“ reakcijos prisideda prie ilgalaikių tikslų siekimo? Tai ko gi nori dalyviai - trumpalaikių ar ilgalaikių tikslų pasiekimo? Ar jie mato, koks elgesys padės jiems pasiekti ilgalaikius tikslus?

Užsiėmimo aprašymą parengė visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ (Kristina Stepanova)

4 užsiėmimas. Vaiko temperamento suvokimas Tikslas - padėti tėvams suvokti ryšį tarp vaiko temperamento ir jo elgesio.

Priemonės: po 2 skirtingų spalvų flomasterius/pieštukus (kiekvienam dalyviui). Pagalbinės priemonės (dalomoji medžiaga dalyviams) nurodomos prie užduočių aprašymo.

Užsiėmimo eiga (1) Vaiko temperamento dimensijos Vedantysis pristato tėvams teorinę medžiagą apie vaiko temperamentą. Vaiko temperamentas - tai įgimtas dalykas, kurio neįmanoma pakeisti. Temperamentas - tai didelė dalis to, kas apibrėžia, kas ir koks yra vaikas. Nėra„blogo“ ar„gero“ temperamento - yra skirtingi temperamentai, kurie apibrėžia mūsų unikalumą.

Pagrindinės temperamento dimensijos yra vaiko aktyvumo lygis, reguliarumas, adaptacija, elgesys naujose situacijose, išsiblaškymo lygis, pastovumas, intensyvumas.

Aktyvumo lygis. Kai kurie vaikai yra labai aktyvūs, drąsūs, jie nenusėdi vietoje - jie nuolat juda, bėgioja, šokinėja, visur įlenda. Netgi kai valgo, jie sunkiai išsėdi už stalo ramiai. Kiti vaikai, skirtingai - yra ramūs, tylūs,

41

jiems patinka ramūs užsiėmimai, jie ilgą laiką gali pvz., dėlioti dėliones arba vartyti knygas. Yra ir tokių vaikų, kurių aktyvumo lygis yra tarpinis variantas tarp dviejų aprašytų.

Reguliarumas. Kai kurie vaikai laikosi pastovaus rėžimo. Pvz., jie tuo pačiu metu prašo valgyti, eina miegoti ir atsibunda panašiomis valandomis. Kiti vaikai turi nuolat besikeičiantį ritmą. Jie gali išalkti 8 ryte arba nenorėti valgyti visą dieną. Jie gali atsikelti anksti ryte pirmadienį, tačiau miegoti iki pietų trečiadienį. Yra vaikų, kurių reguliarumas yra tarpinis variantas tarp aprašytų variantų.

Elgesys naujose situacijose. Kai kurie vaikai puikiai jaučiasi naujose, nepažįstamose situacijose ir netgi patys ieško naujų situacijų. Pvz., vaikas šypsosi nepažįstamiems, drąsiai prieina prie nepažįstamų vaikų ir prisijungia prie žaidimo, lengvai susidraugauja, jam patinka išbandyti naują maistą, eiti į naujas, nepažįstamas vietas ir pan.

Kiti vaikai stengiasi išvengti naujų situacijų - jie vengia nepažįstamų žmonių, jiems reikia daugiau laiko, kad susidraugauti su naujais vaikais, jiems nepatinka nepažįstamos vietos. Taip pat yra vaikų, kurių elgesys naujose situacijose yra tarpinis variantas tarp dviejų aprašytų.

Adaptacija. Kai kurie vaikai labai lengvai ir greitai adaptuojasi naujose situacijose, greitai pripranta prie naujos rutinos, naujų žmonių ir vietų. Jiems gali prireikti tik vienos ar dviejų dienų, kad priprasti prie naujo dienos rimto, naujos gyvenamosios vietos, naujo darželio ar mokyklos ir pan.

Kiti vaikai sunkiai adaptuojasi naujose situacijose. Jiems gali prireikti netgi kelių mėnesių, kad adaptuotis naujoje mokykloje, rasti naujų draugų, priprasti prie naujo rėžimo. Yra ir tokių vaikų, kurių adaptacijos lygis yra tarpinis variantas tarp aprašytų.

Išsiblaškymo lygis. Kai kurie vaikai yra lengvai išblaškomi. Jie dažnai nukreipia savo dėmesį nuo vieno dalyko prie kito, jų dėmesį lengvai patraukia garsai, įvykiai, kt. Jiems reikia nemažai laiko, kad užbaigti užduotį ar darbą, nes jų dėmesį nuolat blaško pašaliniai dirgikliai. Jeigu šie vaikai liūdi, juos lengva užimti kokia nors įdomia veikla ir jie greitai pamiršta liūdesio priežastį.

Kiti vaikai nėra taip lengvai išblaškomi - jie gali ilgą laiką daryti tą patį darbą, nepaisydami pašalinių dirgiklių. Kai šie vaikai yra pvz., liūdni, yra labai sunku patraukti jų dėmesį ir užimti kažkuo kitu. Kitų vaikų išsiblaškymo lygis yra tarpinis variantas tarp dviejų aprašytų.

Pastovumas. Kai kurie vaikai yra labai pastovūs - jie padaro pradėtą darbą iki galo. Galvoje jie turi savo veiklos tikslą ir nesustoja, kol nepasiekia šio tikslo. Jie nepasiduoda net tais atvejais, kai susiduria su sunkumais.

Yra pakankamai sunku įtikinti juos nustoti daryti tą, ką jie daro.

Kiti vaikai yra mažiau pastovūs. Jeigu jie susiduria su sunkumais, jie yra linkę pasiduoti, greitai praranda interesą. Juos pakankamai lengva įtikinti nustoti daryti tą, ką jie daro. Yra ir tokių vaikų, kurių pastovumo lygis yra tarpinis variantas tarp dviejų aprašytų.

Intensyvumas. Kai kurie vaikai labai intensyviai reaguoja į įvairias situacijas, jų emocijos ryškios ir stiprios. Pvz., jeigu vaikui nesiseka sudėlioti dėlionės, jis gali pradėti šaukti, numesti dėlionės dalis. Tokių vaikų išgyvenami jausmai - liūdesys, pyktis, džiaugsmas, kt. - yra labai stiprūs. Jie džiaugsmingai juokiasi, kai yra laimingi ir garsiai verkia, kai liūdi. Visada aišku, ką šie vaikai jaučia.

Kiti vaikai nėra linkę išreikšti savo jausmų tokiais būdais. Jeigu jie jaučiasi nelaimingi, jie tyliai verkia.

Jeigu jie laimingi - tyliai šypsosi. Dažniausiai būna sunku atspėti, ką šie vaikai jaučia. Yra ir tokių vaikų, kurių jausmų intensyvumo lygis yra tarpinis variantas tarp dviejų aprašytų.

(2) Vaiko temperamento įvertinimas Kai vedantysis pristato tėvams teorinę medžiagą, jis pakviečia tėvus pagalvoti apie tai, koks yra jų vaiko temperamentas. Tėvams išdalinami lapai „Vaiko temperamentas“ (pateikiama žemiau). Tėvų prašoma įvertinti vaiko temperamento dimensijas, pažymint, kiek kiekviena dimensija yra būdinga vaikui. Pvz., vertinant vaiko aktyvumo lygį, jeigu vaikas yra ramus, gali ramiai išsėdėti ilgą laiko tarpą, lape pažymima „1“. Jeigu vaikas yra labai judrus, nuolat juda, nenusėdi vietoje, pažymima „4“. Tarpiniai variantai pažymimi „2“ arba „3“. Tokiu būdu įvertinamos visos temperamento dimensijos. Kai tėvai pažymi visus punktus, jie turi vienos spalvos markeriu ar pieštuku sujungti visus taškus - tokiu būdu gaunasi kreivė, kuri rodo vaiko bendrą temperamentą.

42

Darbo lapas. Temperamento vertinimas.

Temperamento vertinimas

Temperamento vertinimas

1. Aktyvumo lygis

4. Adaptacijos lygis

ŽEMAS

AUKŠTAS

(ilgą laiką gali sėdėti vienoje vietoje)

(visą laiką juda)

1

2

3

4

ŽEMAS

AUKŠTAS

(reikia daug laiko, kad priprastų prie pokyčių dienotvarkėje ar aplinkoje)

(labai greitai pripranta prie pokyčių dienotvarkėje ar aplinkoje)

5

1

2. Reguliarumas

2

3

4

5

5. išsiblaškymo lygis

ŽEMAS

AUKŠTAS

ŽEMAS

AUKŠTAS

(jaučia alkį, troškulį, eina miegoti skirtingu laiku)

(jaučia alkį, troškulį, eina miegoti tuo pačiu laiku)

(susikaupia vienai veiklai, ilgesnį laiką)

(pastebi viską, kas vyksta aplink; vaiko dėmesys lengvai blaškomas)

1

2

3

4

1

5

VENGIMAS

PRIĖMIMAS

(nepasitiki, vengia nepažįstamų, nejaukiai jaučiasi naujoje vietoje)

(mėgsta susipažinti su naujais žmonėmis, nebijo, gerai jaučiasi naujose vietose, situacijose)

2

3

4

3

4

5

6. Pastovumas

3. Atsakas/reakcija į naujas situacijas

1

2

ŽEMAS

AUKŠTAS

(labai greitai praranda susidomėjimą veikla)

(ilgą laiką domisi ta pačia veikla, nepalieka darbo, kol jo neatlieka iki galo)

1

5

2

3

4

5

7. Intensyvumas ŽEMAS

AUKŠTAS

(vaiko emocijos yra pastovios)

(intensyvūs emocijų pokyčiai, stipriai išreikštos emocijos)

1

2

3

4

5

Vėliau vedantysis prašo dalyvių dar kartą pažiūrėti į vaiko temperamento kreivę ir pabandyti pagalvoti, kokiose situacijose vaiko temperamentas yra vaiko stiprybė, o kokiose - silpnybė? (pvz., jei vaikas labai judrus, lengvai išblaškomas, jam tiktų vaidyba, šokiai, judrios sporto šakos; tačiau jam sunkiau susikaupti pamokose, atlikti kruopštumo reikalaujančią veiklą ir pan.). Tinkamai įvertinus vaiko temperamentą, lengviau parinkti veiklą, atitinkančią vaiko asmenybę.

Kai tėvai atlieka užduotį, kartu su jais aptariama, kokiomis situacijomis vaikui gali sektis sunkiau, o kokiomis viskas einasi gerai. Apibendrindamas vedantysis pasako, kad vaiko temperamentas turi didžiulę įtaką vaiko elgesiui, todėl mums svarbu suvokti šią įtaką. Pvz., jeigu vaikas pradeda eiti į mokyklą, vienas vaikas gali greitai priprasti prie naujos aplinkos, ramiai elgtis pamokų metu, o kitas - jausti nerimą dėl naujos aplinkos, sunkiai rasti naujų draugų, pažeisti discipliną pamokų metu ir pan. Tai nereiškia, kad vieni vaikai yra „blogi“ ar „blogai išauklėti“, o kiti - „geri“, „gerai išauklėti“. Tai paprasčiausiai reiškia, kad dėl savo įgimtų savybių vaikas skirtingai reaguoja skirtingose situacijose. Mūsų, kaip tėvų, pareiga yra atrasti stipriąsias vaiko puses ir jas stiprinti; o taip pat suvokti silpnąsias vaiko puses ir kurti palaikančią aplinką, kuri padėtų vaikui.

Tada vedantysis papasakoja tėvams, kad vaiko temperamentas įtakoja ne tik vaiko elgesį, tačiau taip pat ir tėvų - vaikų santykius. Didžiausią įtaką šiuo atveju turi vaiko ir tėvų temperamento skirtumai. Pvz., įsivaizduokime motiną, kuri yra ramaus būdo, jai patinka tvarkytis namuose, klausytis ramios muzikos, skaityti knygas. Tuo tarpu šios moters vaikas pagal savo temperamentą yra judrus, neramus, jam patinka nauji žmonės ir naujos vietos, naujos situacijos. Jeigu motina suvokia ir pripažįsta, kad vaiko aktyvumo lygis yra aukštesnis nei jos ir jam reikia daugiau veiklos, ji sugebės patenkinti vaiko poreikius, o taip pat ir pati nesijaus kalta. Tuo tarpu jeigu motina nesuvoks ir nesupras, nepripažins vaiko aktyvumo poreikio, ji gali galvoti, kad vaikas yra „blogas“, netinkamai elgiasi, kad ji jį netinkamai auklėja. Todėl kiekvienam iš tėvų yra svarbu apgalvoti, koks yra jo vaiko, o koks pačių tėvų temperamentas, ir kiek tėvų bei vaiko temperamentas dera tarpusavyje. Tai padėtų išvengti daugelį nesusipratimų auklėjant vaiką, geriau pažinti ir patenkinti vaiko poreikius.

(3) Tėvų temperamento įvertinimas Vedantysis kviečia tėvus palyginti vaiko ir savo temperamentą. Vadovas paprašo tėvų paimti lapus, kuriuose jie vertino vaiko temperamentą. Vedantysis paprašo tėvų paimti skirtingos spalvos pieštuką arba markerį ir šį kartą įvertinti savo temperamentą. Taškus tėvai sujungia skirtingos spalvos pieštuku arba markeriu.

Tada vedantysis paprašo tėvus pažiūrėti į dvi kreives ir pamatyti skirtumus tarp savo ir vaiko temperamento.

Tokie skirtumai gali kartais sąlygoti konfliktus (pvz., jei mes esame ramūs, o vaikas - labai judrus). Taigi, tai, kad

43

vaikas elgiasi skirtingai nei mes patys, yra dažnai sąlygota ir jo temperamento. Turime pripažinti vaiko skirtumus, suprasti juos, vertinant vaiko elgesį pirmiausia pagalvoti apie tai, kokios vieno ar kito poelgio priežastys.

Kartu su tėvais aptariama: • Kokie yra pagrindiniai Jūsų ir vaiko temperamento skirtumai?

• Kokias konfliktines situacijas gali paskatinti šie skirtumai?

• Kokie yra pagrindiniai Jūsų ir vaiko temperamento panašumai?

• Kaip šie panašumai gali padėti stiprinti Jūsų ir vaiko santykius?

Taigi, vaiko ir tėvų temperamento skirtumai rodo, kad vaikas yra individualybė, kaip ir kiekvienas iš mūsų. Tais atvejais, kai temperamentai nesutampa, svarbu atrasti būdus, kurie gerbtų šiuos skirtumus ir kiekvienam - tiek tėvams, tiek vaikui leistų jaustis mylimais, priimamais ir vertinamais tokiais, kokie jie yra bei kurie sudarytų galimybes visiems patenkinti savo poreikius.

Užsiėmimo aprašymą parengė visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ (Kristina Stepanova)

5 užsiėmimas. Teigiamo elgesio skatinimas Tikslas - mokyti tėvus skatinti tinkamą vaiko elgesį.

Priemonės: dideli popieriaus lapai, rašymo priemonės. Pagalbinės priemonės (dalomoji medžiaga dalyviams) nurodomos prie užduočių aprašymo.

Užsiėmimo eiga (1) Vaiko elgesio skatinimas Pradedamas užsiėmimą, vedantysis trumpai papasakoja tėvams, kad vaikai nuo pat gimimo įsisąmonina, kad yra pageidaujamas ir nepageidaujamas elgesys, kad elgesys padeda gauti dėmesio ar lieka nepastebėtas pagal tas reakcijas, kurias vaikas gauna iš tėvų (o vėliau iš kitų suaugusiųjų ir vaikų). Reakcijos, pagal kurias vaikas sprendžia apie savo elgesį yra: komplimentai, paskatinimas, švelnumas, bausmė, pikta pastaba, pikta veido išraiška ir pan. Todėl geresnių auklėjimo rezultatų tėvai pasiekia tais atvejais, kai jie daugiau dėmesio skiria tinkamam vaiko elgesiui. Neretai esame pripratę pastebėti tik blogus dalykus - tik netinkamą, mus erzinantį vaiko elgesį. Tuo tarpu tinkamą vaiko elgesį, jo gerus poelgius esame linkę vertinti kaip savaime suprantamus - juk vaikas ir privalo tinkamai elgtis, kodėl gi turėtume tą pastebėti ir girti? Deja, tai klaidinga nuostata - jeigu vaikas negauna tėvų dėmesio dėka savo tinkamo, gražaus elgesio, jis pradeda su jam būdingu išradingumu plėtoti visą nepageidaujamų poelgių repertuarą. Paprastas pavyzdys - Gabrelius žaidžia su konstruktoriumi kambaryje, kuriame susirinkę jo tėvai ir svečiai. Kelis kartus Gabrelius prieina prie mamos, norėdamas parodyti jai konstrukcijas, kurias padarė, tačiau mama liepia jam netrukdyti ir eiti žaisti toliau.

Galiausiai, berniukas su trenksmu išmėto konstruktorių po visą kambarį ir, be abejo, gauna mamos dėmesį - šį pyksta, bando nuraminti vaiką. Toks paprastas pavyzdys rodo, kad malonus ir pageidaujamas vaiko elgesys gali būti nuslopintas dėl tėvų dėmesio stokos. Todėl daug svarbiau yra kreipti dėmesį į tinkamą vaiko elgesį, kurį galima paskatinti labai įvairiais būdais, pvz., pagiriant, apkabinant vaiką, pasidžiaugiant kartu su juo, kt.

Vedantysis pakabina 2 didelius popieriaus lapus. Ant pirmo lapo vedantysis užrašo - „Kas man patinka mano vaiko elgesyje“, o ant antro - „Kas man nepatinka mano vaiko elgesyje“. Vedantysis paprašo tėvų labai trumpai nusakyti, kas jiems patinka ir nepatinka jų vaikų elgesyje. Pateiktus pavyzdžius vedantysis užrašo ant atitinkamų lapų. Svarbu, kad kiekvienas tėvas pateiktų nors vieną pozityvų pavyzdį. Šiuo atveju reikėtų vengti diskusijos - tiek su vedančiuoju, tiek tarp pačių tėvų. Tėvai turi tik pateikti pavyzdžius, o vedantysis - juos užrašyti.

Kai tėvai susako pavyzdžius, vedantysis paklausia jų, kaip jie mano, kaip jie galėtų pasiekti, kad jų vaikas kuo dažniau demonstruotų tokį elgesį, kuris yra tėvams geras ir malonus, ir kuo rečiau netinkamą elgesį. Kai kurie tėvai gali sakyti, kad jie nieko negali padaryti, kad jie negali pakeisti vaiko elgesio. Tačiau vedantysis turi pabrėžti, kad visi vaikai yra skirtingi, tačiau visada yra būdų skatinti jų tinkamą elgesį. Vedantysis gali paskatinti tėvus prisiminti, kad vaikai yra skirtingo temperamento, kuris irgi turi įtakos vaiko elgesiui. Tėvai turi stengtis pastebėti viską, ką vaikas daro gerai, nes kai jie skatina ir giria vaiką, jie įtvirtina vaiko nuomonę - „Aš kažko vertas“. Tokiu atveju vaikas įgyja pozityvią nuomonę apie save. Vaikas, kuris nuolat girdi, kad jis yra negeras, visada elgiasi netinkamai, viską daro ne taip, įgyja negatyvų savęs suvokimą - ypač tada, kai jis girdi tik neigiamas pastabas ir niekada negauna pagyrimo. Toks vaikas praranda pasitikėjimą savimi ir aplinkiniais.

44

(2) Šilta - šalta Vedantysis pakviečia 2 tėvus trumpam išeiti iš patalpos, kurioje vyksta užsiėmimas. Geriausia, jeigu užsiėmimą veda 2 vedantieji ir vienas iš jų išeina už durų kartu su tėvais. Likusieji grupės nariai turi pasirinkti kokį nors daiktą patalpoje. Kai dalyviai pasirenka daiktą, vedantysis kviečia išėjusius tėvus grįžti atgal į klasę ir surasti tą daiktą, kurį pasirinko grupė. Pirmiausia turi ieškoti vienas iš tėvų, tada - kitas. Kai pradeda ieškoti pirmas iš tėvų, grupė turi duoti tik neigiamus nurodymus, pvz., „Ne, šalta“, „Ne, ne ta kryptimi eini“, „Ne, neteisingai ieškai“ ir pan.

Kai tėvas eina gera kryptimi, grupės nariai turi tylėti ir nieko nesakyti. Kai pradeda ieškoti kitas tėvas, grupė turi patarti jam teigiamais paskatinimais, pvz., „Šaunuolis, eini teisinga kryptimi“, „Karšta“, „Labai gerai, tu arti“ ir pan.

Beveik visada nutinka taip, kad pirmas tėvas pavargsta, nesuranda daikto, kurį pasirinko grupė, pasimeta, o antras iš tėvų - atranda daiktą. Po užduoties atlikimo vedantysis paklausia tėvų, kurie ieškojo daikto: • Kaip jie jautiesi atlikdami užduotį? Kodėl?

• Ką reiškia susilaukti neigiamos ir teigiamos reakcijos?

• Ką galima išmokti iš šio užsiėmimo? Kaip teigiama ir neigiama reakcija įtakoja vaiko elgesį?

Labai svarbu padėkoti tėvams už sutikimą dalyvauti žaidime ir pabrėžti, kad tai buvo tik pavyzdys, kad geriau suprasti vaiko jausmus.

(3) Pagyrimas Vedantysis pakviečia tėvus išmokti tinkamai pagirti vaiką. Vedantysis išdalina tėvams korteles su situacijomis (pateikiama žemiau). Vienas tėvas gauna vieną kortelę. Kiekvienas iš tėvų paeiliui skaito situaciją kortelėje ir pabando pasakyti pagyrimą vaikui, aprašytam situacijoje. Likę dalyviai gali papildyti, o esant būtinybei, gali padėti ir vedantysis.

Situacijos 1. Marius tvarko Lego konstruktorių, išmėtytą po visą stalą.

2. Danielius tvarko savo žiurkėno narvelį.

3. Darius atneša mamai arbatos į lovą.

4. Lina padeda Sabinai spręsti matematikos užduotį.

5. Sandra padeda išpilstyti arbatą svečiams.

6. Donatas važinėjasi dviračiu šaligatviu, o ne važiuojamąja dalimi.

7. Karolina piešia piešinį, kurį padovanos tėčiui per gimtadienį.

8. Renata pastatė savo dviratį į sandėliuką.

9. Mama dengia stalą, o Dominykas jai padeda.

10. Monika pati, be priminimo, padžiauna savo maudymosi kostiumėlį.

11. Simonas pritildo televizorių, kadangi tėtis kalbasi telefonu.

12. Renata rodo savo pažymių knygelę. Iš trijų dalykų ji gavo aukščiausius įvertinimus.

Būtų gerai skirti tėvams namų darbų - išdalinti lapus su lentele, kurioje tėvai turėtų žymėti tai, kaip jie pagyria vaiką už gerus poelgius (pateikiama žemiau).

Vaiko vardas Pavyzdys: Sandra

Ką jis padarė?

Parodė man savo piešinį

Ką aš padariau ir/ar pasakiau?

Koks gražus, tu tiesiog šaunuolė!

Vaiko reakcija Pažiūrėjo į mane laimingai šypsodamasi.

Tėvai turi savaitę stebėti savo vaiką - ką jis daro, bandydamas atkreipti tėvų dėmesį? Visų pirma, būtina atkreipti dėmesį į visus gerus vaiko poelgius.

Lentelėje tėvai turi pažymėti bent 2 gerus poelgius, kuriais vaikas bandė atkreipti jų dėmesį. Tėvai turi pažymėti, ką vaikas darė ir kaip jie į tai reagavo.

Aptariant namų darbus, būtina atkreipti tėvų dėmesį į tai, kaip jų pagyrimas ir dėmesio skyrimas tinkamam vaiko elgesiui įtakojo ir tolimesnius vaiko poelgius, jo savijautą, santykius su tėvais.

45

(4) Vaiko pagyrimas Vedantytis kartu su tėvais gali atlikti dar vieną pratimą, kuris sustiprina tėvų gebėjimą tinkamai pagirti vaiką. Pirmiausia, vedantysis pakviečia vieną iš tėvų, kuris vaidins vaiką, o vedantysis vaidins tėvą/motiną.

Vedantysis trumpai nupasakoja situaciją (bet kokią sugalvotą), kurioje vaikas padarė ką nors gero, už ką jis vertas pagyrimo. Tada vedantysis parodo, kaip vaikas turėtų būti tinkamai pagirtas: 1. patraukite vaiko dėmesį - žiūrėkite į vaiką ir ištarkite jo vardą; 2. pasakykite jam kažką gero už tai, ką jis padarė; 3. tiksliai įvardinkite, ką gero vaikas padarė ir už ką Jūs jį giriate.

Vadovas pademonstruoja pagyrimą su vienu iš pasirinktų tėvų, o vėliau paprašo tėvus pasirinkti sau porą ir pabandyti patiems suvaidinti situacijas, kai reikia pagirti vaiką. Kiekvienas iš poros partnerių turi pabūti ir tėvu, ir vaiku. Vėliau aptariamos situacijos, tėvų klausiama, kaip jie jautėsi, kai buvo giriami, kai patys gyrė.

Apibendrindamas, vadovas pasako tėvams, kad vaiko pagyrimas turi remtis šiomis taisyklėmis: • Už teigiamą elgesį vaiką reikia pagirti iš karto, kai jis padarė kažką gero.

• Vaiką reikia pagirti ir tuo atveju, kai Jūs paprašote jį tinkamai elgtis ir vaikas tą padaro.

• Vaiką pagirti reikia besąlygiškai, t.y. nepriminti jam jo blogo elgesio (pvz., būtų netinkama sakyti -„Džiaugiuosi, kad išplovei indus, o ne taip, kaip palikai savo rūbus išmėtytus po visą kambarį“).

• Paaiškinkite vaikui, kokią naudą vaikui duoda geras elgesys.

• Būkite sąžiningas ir dėmesingas.

(5) Bausmės Vedantysis pakalba su tėvais ir apie tai, kad ne visada gaunasi ignoruoti blogą vaiko elgesį - vaiko gyrimas už tinkamą elgesį visiškai nereiškia, kad turime pro pirštus žiūrėti į bet kokį vaiko nusižengimą, netinkamą elgesį. Tačiau labai svarbu tinkamai reaguoti į netinkamą vaiko elgesį.

Vedantysis pakabina didelį popieriaus lapą, kurį padalina į 3 dalis. Pirmoje dalyje jis užrašo „Ką aš padariau?“, antroje - „Kaip reagavo mama ar tėtis?“, o trečioje - „Kaip aš jaučiausi tuo metu?“. Vedantysis paprašo tėvų atsiminti pavyzdžių iš savo vaikystės, kai patys tėvai būdami vaikais buvo smarkiai nubausti. Vedantysis prašo trumpai apibūdinti šiuos atsiminimus, atsakant į 3 klausimus, užrašytus ant popieriaus lapo (tačiau nesutirštinant spalvų). Tėvų pavyzdžius vedantysis užrašo lape. Vėliau vedantysis prašo tėvų atsakyti į papildomus klausimus - kokia buvo jų reakcija į skirtą bausmę ir ar bausmė buvo efektyvi? Vedantysis pakviečia tėvus pažiūrėti į lapą su pavyzdžiais - jame bus galima pamatyti, kad: • pirmame stulpelyje bus įvairių poelgių pavyzdžiai (o ir mūsų vaikai elgiasi panašiai!); • antrame stulpelyje bus panašių pavyzdžių, pvz.,„gavau į kailį“,„gavau pylos“, kt.; • trečiame stulpelyje tėvai pamatys bausmės rezultatus, kuriuos vargu ar galima pavadinti sėkmingais. Daugumoje atvejų tai bus tokia bausmės pasekmė, kad patys tėvai, būdami vaikais jautė apmaudą, liūdesį, nusivylimą, baimę, maištą, netgi neapykantą savo tėvams.

Vedantysis apibendrina mintis, pateikdamas tokias pagrindines išvadas: • dažnai bausmė, ypatingai fizinė, yra neveiksminga arba veiksminga tik labai trumpą laiką.

• Bausmė yra nemaloni tiek vaikams, tiek tėvams.

• Nereta bausmės pasekmė - vaikas ir toliau daro tai, ką daręs, tik slapčia. Tai turi neigiamos įtakos tėvų ir vaikų santykiams, vaikai nėra linkę papasakoti tėvams apie tai, kas vyksta jų gyvenime, slepia, jei įvyksta kas nors blogo.

• Vaikai neišmoksta naujo, tinkamo elgesio, nes vienintelis dalykas, kurio juos išmoko bausmė šito daryti negalima (tačiau vaikas negauna žinių ir pavyzdžių, kaip reikia daryti? Ką galima daryti?), bent jau tėvų akivaizdoje.

• Gero elgesio paskatinimu vaiką galima išmokyti kur kas daugiau nei bausmėmis.

Vedantysis kviečia tėvus pagalvoti apie tai, kaip jie reaguoja į netinkamą vaikų elgesį - kaip dažnai jie baudžia savo vaikus? Ar vaikams suprantamos šeimoje nustatytos taisyklės? Ar tėvai nekelia vaikams per didelių reikalavimų, kurių vaikai paprasčiausiai negali atlikti? Ar tėvai skiria vaikams pakankamai dėmesio? Ar tėvai skiria pakankamai dėmesio tam, ką vaikas padaro gero?

Vedantysis pakviečia tėvus pabandyti išmokti tinkamai reaguoti į netinkamą vaiko elgesį. Pirmiausia, vedantysis pakviečia vieną iš tėvų, kuris suvaidins vaiką, o vedantysis vaidins tėvą/motiną. Vedantysis trumpai nupasakoja situaciją (bet kokią sugalvotą), kurioje vaikas padarė ką nors netinkamo. Tada vedantysis parodo, kaip tėvai turėtų reaguoti į netinkamą elgesį: 1. patraukite vaiko dėmesį - žiūrėkite į vaiką ir ištarkite jo vardą; 2. aiškiai pasakykite vaikui, ką negero jis padarė; 3. tiksliai nurodykite, kaip vaikas turėtų elgtis/ ką jis turėtų daryti; 4. būtina iš karto pagirti vaiką, jeigu jis pasielgia tinkamai.

46

Vadovas pademonstruoja situaciją su vienu iš tėvų, o vėliau paprašo tėvus pasirinkti sau porą ir pabandyti patiems suvaidinti situacijas, kai reikia atkreipti vaiko dėmesį į netinkamą elgesį. Kiekvienas iš poros partnerių turi pabūti ir tėvu, ir vaiku. Vėliau aptariamos situacijos, tėvų klausiama, kaip jie jautėsi, atlikdami užduotį - tėvo ir vaiko vaidmenyje. Apibendrindamas, vadovas pasako tėvams, kad reaguojant į netinkamą elgesį būtina vadovautis šiomis taisyklėmis: • Duokite vaikui aiškius ir girdimus nurodymus.

• Kalbėkite draugiškai, užtikrintu tonu.

• Duokite vaikui pakankamai laiko įvykdyti Jūsų nurodymą.

• Nurodymą duokite tik 2 kartus. Jei vaikas neklauso nurodymo, padarykite minutės pertraukėlę.

• Iš karto pagirkite, kai vaikas elgiasi tinkamai.

Vėliau kartu su tėvais vedantysis aptaria, kad vaikui galima skirti labai įvairias bausmes, kurios yra pozityvios, leidžia išvengti fizinio smurto (fizinės bausmės taip pat yra fizinis smurtas prieš vaiką!). Pvz., galima: • Pakeisti situaciją. Tai ypatingai veikia su mažais vaikais - tarkim, tėvai padeda tam tikrus pavojingus daiktus (žiebtuvėlį, peilius, degtukus, kt.) taip, kad vaikas nepasiektų jų.

• Suteikti vaikui galimybę pačiam ištaisyti padarytą žalą. Labai svarbu, kad vaikas galėtų suvokti savo netinkamo elgesio padarinius. Todėl vietoj bausmės vaikui galima pvz., nurodyti atpirkti už savo dienpinigius sugadintą daiktą, nunešti pavogtus žaislus atgal į parduotuvę ir pan.

• Rasti laiko ir skirti dėmesio netgi paprastiems teigiamiems dalykams, kuriuos daro vaikas.

Užsiėmimo aprašymą parengė visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ (Kristina Stepanova)

47

ORGANIZACIJOS, PRISIDĖJUSIOS PRIE MEDŽIAGOS RENGIMO

Gyvybės draudimo ir pensijų bendrovė „Aviva Lietuva“ Gyvybės draudimo ir pensijų bendrovė „Aviva Lietuva“ yra viena iš trijų didžiausių ilgalaikio taupymo pensijų fondų paslaugų teikėjų Lietuvoje ir priklauso „Aviva“ grupei – šeštai didžiausiai gyvybės draudimo grupei pasaulyje ir didžiausiai Jungtinėje Karalystėje, kur grupė įsteigta prieš 300 metų. 28 pasaulio šalyse 44,5 mln. klientų aptarnauja 36 tūkst. „Aviva“ grupės . darbuotojų.

Lietuvoje bendrovė veiklą pradėjo 2001 m. ir šiuo metu aptarnauja daugiau nei 210 tūkst. gyvybės draudimo ir pensijų fondų klientų visoje Lietuvoje. „Aviva Lietuva“ klientus aptarnauja 500 profesionalių finansų konsultantų 19-oje biurų visoje šalyje bei 60 administracijos darbuotojų. Kiekvienais metais būrys draudimo konsultantų priimami į „Milijono dolerių apskritąjį stalą“ – didžiausią pasaulyje tarptautinę finansų tarpininkų organizaciją, jungiančią aukščiausio lygio draudimo ir investavimo profesionalus. Jau antrus metus iš eilės, 2010 - 2011 m., „Aviva Lietuva“ pripažįstama vienu geidžiaumiausių darbdavių .

Lietuvoje.

Pirmą kartą mūsų šalyje vykusiuose Lietuvos socialiai atsakingo verslo įmonių apdovanojimuose „Aviva Lietuva“ pelnė „Socialiai atsakingos įmonės 2007“ apdovanojimą. Apdovanojimas suteiktas už aiškią, kryptingą ir išmatuojamą socialinės atsakomybės politiką bei bendradarbiavimo su visuomene tradicijų . puoselėjimą Lietuvoje. „Aviva Lietuva“ yra aktyvi Nacionalinio socialiai atsakingų įmonių tinklo „Global Compact“ narė, aktyviai dalyvauja visuomeniniuose projektuose. .

Bendrovė priklauso Britų prekybos rūmams (British Chamber of Commerce) – britų ir lietuvių bendradarbiavimo organizacijai. . „Aviva Lietuva“ yra aktyvi Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos bei Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos narė.

Kontaktiniai duomenys: Uždaroji akcinė gyvybės draudimo ir pensijų bendrovė „Aviva Lietuva“ Tel. (8 5) 269 0169 Faksas: (8 5) 269 0269 El. paštas: info@aviva.lt Interneto svetainė: www.aviva.lt

48

Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ - tai 1991 m. įkurta nevyriausybinė, nepolitinė ir nereliginė organizacija, kuri savo veikla siekia skatinti teigiamus pokyčius vaiko ir šeimos gyvenime, kad vaikai augtų žmogaus orumo nežeminančiomis sąlygomis ir jaustųsi saugūs bei laimingi. Organizacija siekia įgyvendinti šalyje Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją ir skatinti tinkamas palankias sąlygas vaiko teisių įgyvendinimui ir apsaugai.

VO „Gelbėkit vaikus“ priklauso tarptautinei „Gelbėkit vaikus“ (Save the Children) organizacijai, kuri yra pasaulyje pirmaujanti nepriklausoma organizacija, dirbanti dėl vaikų.

Mūsų vizija - Pasaulis, kuriame kiekvienam vaikui suteikta teisė į išlikimą, apsaugą, vystymąsi ir visavertį gyvenimą.

Mūsų misija - Dėti visas pastangas, idant pasaulyje keistųsi požiūris į vaikus; siekti kiek galima greitesnių ir ilgalaikių pokyčių jų gyvenime.

VO „Gelbėkit vaikus“ savo veiklą vykdo pagal šias programines kryptis: 1. Smurto prieš vaikus ir vaikų išnaudojimo mažinimas 2. Vaikų socialinio apleistumo ir institualizacijos mažinimas 3. Vaiko teisių valdymas 4. Organizacijos pajėgumų ir finansinio stabilumo stiprinimas 5. Tarptautinės programos

Kontaktiniai duomenys: Visuomeninė organizacija„Gelbėkit vaikus“ Tel. 8 5 2610815 Faksas: 8 5 2610837 El. paštas: info@gelbvaik.lt Interneto svetainė: www.gelbekitvaikus.lt

49

ORGANIZACIJOS, PRISIDĖJUSIOS PRIE MEDŽIAGOS RENGIMO Viešoji įstaiga „Paramos vaikams centras“ VšĮ „Paramos vaikams centras“ yra nevyriausybinė organizacija, kuri jau 12 metų teikia paslaugas vaikams, jų šeimos nariams, specialistams, dirbantiems su vaik ais, įgyvendina įvairius projektus. Paramos vaikams centro misija yra užtikrinti vaikų psichinę gerovę, teikiant profesionalią efektyvią kompleksinę pagalbą vaikams ir šeimoms.

Paramos vaikams centras: • Teikia nemokamą kompleksinę pagalbą prievartą patyrusiems vaikams ir jų artimiesiems: teikiama psichologinė, socialinė, psichiatro ir teisinė pagalba; atliekamos teisinės vaikų apklausos specialiai įrengtame Vaikų apklausos kambaryje; organizuojami mokymai, profesinės priežiūros grupės, konsultacijos, leidžiama metodinė medžiaga specialistams, dirbantiems su vaikais, patyrusiais smurtą; skatinamas tarpžinybinis įvairių sričių specialistų bendradarbiavimas, vykdomi tarpžinybinio bendradarbiavimo mokymai švietimo, sveikatos apsaugos, teisėtvarkos, socialinio darbo specialistams.

• Teikia psichologinę pagalbą vaikams, suaugusiems ir šeimoms.

• Įgyvendina Big Brothers Big Sisters programą. Ši programa skirta padėti vaikams, išgyvenantiems psichologinę krizę, ilgalaikės savanoriškos draugystės dėka profesionaliai prižiūrint programos darbuotojams.

• Vykdo programos „Second Step“ („Antras žingsnis“) sklaidą Lietuvoje. Programa „Second Step“ - tai socialinius - emocinius įgūdžius ugdanti bei stiprinanti programa pradinių klasių moksleiviams, kurią vykdo mokytojas.

• Vykdo profesinio tobulėjimo ir tarpžinybinio bendradarbiavimo mokymus švietimo, sveikatos apsaugos, teisėtvarkos, socialinio darbo specialistams.

• Įgyvendina efektyvios tėvystės programas.

• Atstovauja vaikų interesams, diegiant reikalingus įstatymus, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą.

• Telkia bendruomenę ir skatina jos narių dalyvavimą, tenkinant vaikų poreikius.

• Dalyvauja tarptautiniuose projektuose.

Siekiame užtikrinti vaikų psichinę gerovę, teikiant efektyvią kompleksinę pagalbą vaikams ir šeimoms!

Kontaktiniai duomenys: VšĮ „Paramos vaikams centras“ Adresas: Latvių g. 19A, LT - 08113 Vilnius Tel: 8 5 271 5980, 8 611 43567 El. paštas: pvc@pvc.lt Interneto svetainės: www.pvc.lt, www.vaikystebesmurto.lt, www.pozityvitevyste.lt

50

Vaikų laikinosios globos namai „Atsigręžk į vaikus“ Vaikų laikinosios globos namai „Atsigręžk į vaikus“ yra nevyriausybinė organizacija, įkurta 1996 m. 2009 m. Trakų raj., Aukštadvario sen., Čižiūnų km. buvo įsteigtas įstaigos padalinys Čižiūnų laikinosios globos centras.

Pagrindinė organizacijos misija yra kurti kokybiškas vaikų socialinės globos paslaugas, kurios visapusiškai užtikrintų tėvų globos netekusių vaikų vystymosi poreikius ir skatintų teigiamą šių vaikų socialinę integraciją. Šiuo metu vaikų globos namuose gyvena 61 tėvų globos netekęs vaikas. Įstaiga taip pat teikia vaikų dienos užimtumo paslaugas socialinės rizikos šeimose augantiems vaikams: vaikų dienos centrą „Atsigręžk“ lanko 15 vaikų iš Vilniaus m.

Naujininkų mikrorajono. 2009 m. organizacijai buvo suteiktas socialinio darbo metodinio centro statusas.

Organizacijos darbas organizuojamas trimis pagrindinėmis kryptimis. Didžiausią dalį užima paslaugų teikimas vaikams ir socialinės rizikos šeimoms. Teikiant paslaugas yra reguliariai vykdomas jų efektyvumo vertinimas, bendradarbiaujant su Lietuvos ir užsienio partneriais ieškoma šiuolaikinių ir inovatyvių metodų, užtikrinančių kuo geresnę teikiamų paslaugų kokybę. Įstaiga taip pat teikia metodinę pagalbą socialinių paslaugų įstaigų darbuotojams: organizuoja mokymus vaikų socialinės globos ir darbo su šeimomis srityje, leidžia metodinius leidinius, rengia socialinio darbo kvalifikacijos tobulinimo programas, organizuoja konferencijas. Organizacija yra parengusi „Našlaičių ir tėvų globos netekusių vaikų savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo programą ir jos įgyvendinimo rekomendacijas“, „Pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo metodines rekomendacijas“ ir kitus metodinius leidinius. Šiuo metu Vaikų laikinosios globos namai „Atsigręžk į vaikus“ taip pat aktyviai vysto šias veiklos sritis: 1. Vaikų psichikos sveikatos gerinimas (vaikų psichologinė reabilitacija, pagalba įveikiant patirtas traumas, netinkamo elgesio korekcija).

2. Tėvų globos netekusių jaunuolių rengimas savarankiškam gyvenimui.

3. Psichosocialinis individualus ir grupinis darbas su globojamų vaikų biologinėmis šeimomis.

Organizacija siekia sukurti fiziškai ir emociškai saugias ir vaiko raidai palankias sąlygas globos namuose, rūpintis vaikų socialine ir psichologine reabilitacija, tinkamai paruošti juos savarankiškam gyvenimui ir profesinei integracijai. Siekdama suteikti kuo aukštesnės kokybės paslaugas vaikams ir jų šeimoms įstaiga nuolat bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio partneriais (Norvegijos šeimos terapijos asociacija, Šefildo Halam universitetu (Didžioji Britanija) ir kt.), kartu vykdo bendrus projektus.

Kontaktiniai duomenys: Vaikų laikinosios globos namai „Atsigręžk į vaikus“ Adresas: Lenkų g. 1/17, LT - 02112 Vilnius Tel./faksas: 8 5 2385770 El. paštas: atsigrezk@gmail.com Interneto svetainė: www.atsigrezk.org

51

Kauno Kartų Namai

KAUNO KARTŲ NAMAI 1995 m. Kauno Kartų Namai (toliau - Kartų namai) atsiradimą inicijavo Lietuvos Carito organizacija.

Kitais metais oficialiu Kartų namų steigėju tapo Kauno miesto savivaldybė.

Nuo įkūrimo pradžios yra gerokai pažengta į priekį - įsteigtos naujos s o c i a l i n ė s p a s l a u g o s, s u k a u p t a socialinio darbo patirtis, sukurta darbo metodika, užmegzti bendradarbiavimo ryšiai su panašiomis organizacijomis.

Sukaupta reikšminga darbo patirtis, kuria gali pasinaudoti panašias paslaugas teikiančios bei naujai besikuriančios organizacijos.

Paslaugos. Kartų namai tai mišrių socialinių paslaugų įstaiga. Juose pastogę suranda skirtingo amžiaus gyventojai: seneliai, jaunos motinos ir jų vaikai (32 vietos seneliams ir 8 vietos motinoms su vaikais). Šioje įstaigoje teikiamos dienos centro paslaugos pagyvenusiems žmonėms "Pagyvenusių žmonių dienos centre" (centras gali priimti iki 25 žmonių), bei socialinio palaikymo paslaugos išsikėlusioms iš Kauno kartų namų moterims su vaikais (šiuo metu šis skaičius siekia apie 200 šeimų).

Namų išskirtinumas. Seneliai gyvena netradiciniuose senelių namuose, nes šalia esančios jaunos motinos ir vaikai įneša gyvybės, gyvenimo džiaugsmo, prasiplečia tarpusavio emociniai ryšiai. Kartų namai turi unikalią galimybę kurti artimus šeimos modeliui namus, integruoti kartas, skatinti tarpusavio bendravimą.

Veikiančių programų įvairumas suteikia seneliams galimybę įsitraukti į jiems patinkančią veiklą. Pvz., seneliai pasirenka bendravimą kieme, pasupa lauke prabudusį mažylį. Tarp vyresniosios ir jaunesniosios kartos kuriami teigiami santykiai. Viena močiutė ne kartą sakė „…jeigu ne tos mamos su vaikais, tai aš čia liūdėčiau“. Tarp kai kurių senelių ir moterų užsimezga labai artimi ryšiai: jie tampa vaikų krikštatėviais. Kiti randa savo numylėtinius vaikus, kuriems nuperka saldainių, globoja kaip anūkus. Išsikėlusios moterys nepamiršta senelių ir kartu su vaikais ateina jų aplankyti. Tokiu būdu prasiplečia čia gyvenančių socialinių grupių emociniai ryšiai, sumažėja socialinė izoliacija.

Jaunoms motinoms su vaikais (nepilnoms šeimoms) Kartų namai teikia plataus profilio socialines paslaugas. Ši programa neapsiriboja tik laikinos pastogės suteikimu, jos tikslas - moterų socializacija, motinystės įgūdžių formavimas. Darbo metodika buvo kuriama glaudžiai bendradarbiaujant su Anglijos Šv. Jono šeimos išsaugojimo programa, kurios specializacija - intensyvi intervencija ir šeimos tėvystės įgūdžių bei gebėjimo rūpintis savo vaikais įvertinimas. Kauno kartų namuose moterys apgyvendinamos tarpininkaujant Vaiko teisių apsaugos skyriui. Daugumoje tai moterys, kurios pačios buvo apleistais vaikais, užaugę Vaikų globos namuose ir probleminėse šeimose. Norint pasiekti pokyčių šiose nepilnose šeimose svarbi intensyvi socialinė intervencija, į kurią ir buvo orientuota Kartų namų programa. Jaunai moteriai auginančiai vaikus suteikiamas įvairiapusis palaikymas, saugi aplinka, padedama formuoti motinystės įgūdžius. Moteriai išvykstant iš Kartų namų kviečiama atvejo aptarimas, kur, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos specialistui, pateikiamas šeimos gebėjimo bei jos pasiektų pokyčių įvertinimas. Šeimos motinystės/tėvystės įgūdžių ugdymas, objektyvus ir efektyvus šeimos gebėjimo rūpintis savo vaikais įvertinimas, aktuali problema šiandieninėje Lietuvoje. Pasidalijimas patirtimi galėtų būti pirmas žingsnis standartizuotos, pritaikytos Lietuvos socialiniai ir ekonominiai situacijai, įvertinimo metodikos sukūrimui.

Kontaktiniai duomenys: Kauno Kartų Namai Adresas: Sąjungos aikštė 13 A, LT - 48374 Kaunas Tel./faks. 8 37 363 546 El. paštas: ilonaklim@takas.lt Interneto svetainė: http://www.kartunamai.lt

52

Marijampolės Socialinės pagalbos centras Vaikų dienos padalinys Marijampolės socialinės pagalbos centras - savivaldybės biudžetinė įstaiga, teikianti mišrias socialines paslaugas. 2010 m. dirbo šie Centro padaliniai: Jaunuolių, turinčių intelekto sutrikimų, dienos užimtumo padalinys, Kartų namai, kuriuose veikė Vaikų socialinės globos, Vaikų dienos ir Socialinės globos padaliniai, Pagalbos namuose tarnyba, Socialinės globos namai, Laikinosios nakvynės namai, Darbo terapijos, Kompensacinės technikos nuomos ir labdaros (paramos) padaliniai, Specialaus transporto paslaugų tarnyba.

Vaikų dienos padalinyje teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Pagrindinis dėmesys yra skiriamas asmens higienos ir darbinių įgūdžių ugdymui bei palaikymui, maitinimo organizavimui, konsultavimui, informavimui, vaikų užimtumui, meniniam ir fiziniam ugdymui, pedagoginės, medicininės, socialinės, psichologinės pagalbos teikimui tėvams ir vaikams, pamokų ruošai.

Taip pat: • psichologas individualiai konsultuoja vaikus ir jų šeimos narius; • vykdomi įvairūs meniniai kultūriniai, prevenciniai renginiai; • tėveliai įtraukiami į organizuojamas veiklas; • bendradarbiaujama su kitais specialistais: gydytojais, vaikų teisių apsaugos specialistais, seniūnijų darbuotojais.

Vaikų dienos padalinį vidutiniškai per metus lanko 30 vaikų iš socialinės rizikos arba socialinių problemų turinčių šeimų. Visų Padalinį lankančių vaikų tėvai nesugebėjo pilnavertiškai rūpintis savo vaikais, todėl pagalbą jiems teikia socialiniai darbuotojai, psichologas, kiti specialistai. Su vaikais dirba du socialiniai darbuotojai, vienas socialinis darbuotojas dirbo su šeimomis. Meninius vaikų įgūdžius ugdo meno terapijos specialistas. Įvertinus Padalinio teikiamų paslaugų kokybę, galima teigti, kad vaikams čia sukuriama saugi aplinka, apsaugomi nuo smurto, seksualinės prievartos, valkatavimo, elgetavimo, nusikaltimų. Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai.

Kontaktiniai duomenys: Marijampolės Socialinės pagalbos centras Vaikų dienos padalinys Adresas: Bažnyčios g. 19, LT - 68298, Marijampolė Tel. 83 43 522 87 Faksas: 83 43 554 26 El. paštas: kartu_namai@yahoo.com

53

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Ar tu matai tą patį, ką ir aš? Jaunimo lavinimo programos užduočių rinkinys. (1995) Vilnius: Baltic ECO leidybos centras.

2. Arlauskaitė, Ž. (1998) Tikra knygelė apie skriaudą: I dalis, suaugusiems. Vilnius: Folium.

3. Arlauskaitė, Ž. (2007) Galiu padėti savo vaikui: Knygelė tėvams apie smurtą prieš vaikus.

Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras.

4. Bakker, I., Janssen, H. (1993) Šitaip auginant. Seminaro„Tėvystės gebėjimų mokymas“ medžiaga. Birštonas, 2006 m. spalio 1 - 3 d.

5. Baranauskienė, B. Daškevičienė, J. (2008) Atsarga gėdos nedaro: užduočių knygelė vaikų saugumo įgūdžių lavinimui. Vilnius: Saugaus vaiko centras.

6. Durrant, J. E. (2007) Positive discipline: What it is and how to do it. Save the Children Sweden Southeast Asia and the Pacific.

7. Jermolajeva, I. Vasilane, D. Filša, S. Ziedina, D. Plinče, A. (2006) Socialinio elgesio korekcijos programa, dirbant su rizikos ir teisės pažeidimus padariusiais jaunais žmonėmis, panaudojant meno terapijos ir interaktyvius metodus. Ryga: Rygos krikščioniškoji vaikų prieglauda.

8. Kjaergaard, E., Martinėnienė, R. (1996) Penki sveikinimai demokratijai. Danija: FREKA. 9. Kurienė, A. (2007) Ką kiekvienas vaikas turi žinoti apie smurtą ir kaip išlikti saugiam.

Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras.

10. Kurienė, A., Pivorienė, R. V. (2000) Būkime atidūs - vaiką ištiko bėda. Vilnius: SOS vaikų kaimų Lietuvos draugija.

11. Lundgren, A., Svensson, M. (2002) Handbook for Ellen discussion leaders. Save the Children Sweden.

12. Mano teisės: 3 dalys (1997) Vilnius: Vaiko teisių informacijos ir konsultavimo centras.

13. Sruoga, V., Jakubkaitė, B. (2002) Emocinė, fizinė ir seksualinė prievarta prieš vaikus.

Vilnius: Dizaino propaganda.

14. Staudinger, U. (2003) Neliesk manęs: Kaip atpažinti seksualines priekabes ir joms priešintis. Kaunas: Šviesa.

15. Strutinskaitė J. (1999) Vaiko teisių konvencijos nagrinėjimo pradinėse mokyklose metodika. Vilnius: Europos Tarybos informacijos ir dokumentacijos centras.

16. Šikaitė, V. (1998) Tikra knygelė apie skriaudą: II dalis, Vaikams. Vilnius: Folium.

17. Конвенция о правах ребенка.

Prieiga per internetą: http://www.orel.fio.ru/civcenter/metod8.htm

54

55

56

57

58

59

Šis leidinys yra visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ ir bendrovės „Aviva Lietuva“ socialinės - edukacinės programos „Iš gatvės į mokyklą“ dalis