Soc programos darbui su vaikais by Kristina Stepanova

Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“

SOCIALI ĖS PROGRAMOS DARBUI SU VAIKŲ GRUPE

Kristina Stepanova Monika Juozaponytė Laura Stasiūnaitė

LEIDI IO TURI YS Apie visuomeninę organizaciją „Gelbėkit vaikus“....................................................................2 Įvadas į leidinį: grupinio darbo organizavimo principai............................................................3 Košmarais virtusios kelionės. Praktiniai – grupiniai užsiėmimai, skirti prekybos žmonėmis prevencijai..................................................................................................................................6 Vaiko ir žmogaus teisių mokymai............................................................................................47 Profesinio orientavimo ir informavimo programa..................................................................160 Socialinio atsparumo programa..............................................................................................198 Savęs pažinimo programa.......................................................................................................234 Socialinių įgūdžių ugdymo programa.....................................................................................256 Leidiniui parengti panaudoti šaltiniai.....................................................................................302

Apie visuomeninę organizaciją „Gelbėkit vaikus“ Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ – tai 1991 m. įkurta nepolitinė, nevyriausybinė, nereliginė, už vaiko teises kovojanti organizacija. Nuo 2004 m. Organizacija yra tarptautinio Save the Children Aljanso tikroji narė. Save the Children Aljansas įkurtas 1919 m., kai Anglijos mokytoja Eglantyne Jebb iškėlė vienodų vaiko teisių pripažinimo visame pasaulyje idėją ir įkūrė Save the Children vaikams remti. Šiuo metu pasaulyje veikia 27 Save the Children organizacijos; Aljansas vykdo projektus, skirtus vaiko apsaugai daugiau nei 120 šalių. Lietuvos „Gelbėkit vaikus“ – tai naryste ir savanoryste pagrįsta organizacija, turinti šalyje 22 padalinius. Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vizija: Mes dirbame, kad: būtų gerbiamas ir vertinamas kiekvienas vaikas; vaikas būtų išklausomas ir iš jo pasimokoma; visi vaikai turėtų perspektyvią ateitį. „Gelbėkit vaikus“ misija – kovoti už vaiko teises ir daryti įtaką visuomenės nuomonei. Organizacijos veikla vykdoma šiomis programinėmis kryptimis: smurto prieš vaikus ir vaikų išnaudojimo mažinimas vaikų socialinio apleistumo ir institualizacijos mažinimas švietimas vaiko teisių klausimais organizacijos pajėgumų ir finansinio stabilumo stiprinimas. „Gelbėkit vaikus“ siekia įgyvendinti Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją, kurią Lietuva ratifikavo 1995 m., tuo įsipareigodama ginti vaiko teises ir sudaryti tinkamas sąlygas jų įgyvendinimui. „Gelbėkit vaikus“ siekia padėti valstybei vykdyti šį įsipareigojimą. Organizacija bendrauja ir bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, tarnybomis, organizacijomis, kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, dirbančiomis su vaikais/vaiko gerovės srityje; vykdo ilgalaikius tęstinius projektus (Augink atsakingai, Saugi aplinka – saugus vaikas, Vaiko dienos centrai, Vaikų grupės prieš smurtą, Mergaičių programa, Draugystė be sienų ir kt.); siekdama šviesti ir ugdyti visuomenę, „Gelbėkit vaikus“ organizuoja seminarus, mokymus, paskaitas vaiko ir žmogaus teisių, darbo su vaiku ir šeima, pozityvios tėvystės, vaiko gerovės klausimais; leidžia įvairią medžiagą apie vaiko teises, darbą su vaikais ir pan. Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ kviečia prisijungti prie judėjimo už vaiko teises ir laimingą vaikystę! Daugiau informacijos apie organizaciją „Gelbėkit vaikus“: Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ Vilniaus g. 22/1, LT - 01119 Vilnius Telefonas (8~5) 261 08 15 Faksas (8~5) 261 08 37 El. paštas info@gelbvaik.lt http://www.gelbekitvaikus.lt

Įvadas į leidinį: grupinio darbo organizavimo principai Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vaiko dienos centras „Duok ranką“ pristato socialinių programų, pagal kurias Centre organizuojamas grupinis darbas su vaikais, leidinį. Leidinyje yra aprašomos šešios socialinės programos: 1. Košmarais virtusios kelionės. Praktiniai – grupiniai užsiėmimai, skirti prekybos žmonėmis prevencijai 2. Vaiko ir žmogaus teisių mokymai 3. Profesinio orientavimo ir informavimo programa 4. Socialinio atsparumo programa 5. Savęs pažinimo programa 6. Socialinių įgūdžių ugdymo programa. Socialinės programos – tai kompleksas teorinių paskaitėlių ir praktinių užsiėmimų (žaidimai, diskusijos, kiti metodai), skirtų vaikų socialinių ir gyvenimiškųjų įgūdžių ugdymui, savęs pažinimui, savęs vertinimo stiprinimui ir prevencinių tikslų įgyvendinimui. Vedant užsiėmimus, svarbūs keli grupinio darbo principai. Pagalba užsiėmimų vadovui. Esant galimybei, visada pasistenkite surasti antrą žmogų, kuris padėtų vesti užsiėmimą. Praktinė tokio pasirinkimo svarba yra ta, kad dviem yra lengviau kontroliuoti grupę ir atsakyti į vaikams kylančius klausimus. Taip pat yra lengviau keisti užsiėmimo tempą ir ritmą, siekiant palaikyti užsiėmimo dalyvių susidomėjimą. Du vadovai gali padėti vienas kitam, jei atsitiktų taip, kad užsiėmimo eiga nutoltų nuo plano; be to, dviem yra lengviau įvertinti patį užsiėmimą, pastebėti visus svarbius aspektus. Terminai. Sudarykite tikslų ir aiškų užsiėmimų planą ir nesistenkite į trumpą laikotarpį sudėti per daug temų bei užsiėmimų. Užsiėmimų metu, jei pastebite, kad kokia nors užduotis, žaidimas užsitęsia, pasistenkite jį sutrumpinti, pabaigti, kad liktų laiko aptarimams. Kitą vertus, jei matote, kad užsiėmimas pasibaigė anksčiau nei tikėjotės, nesistenkite ištempti diskusijos – geriau paskelbkite pertraukėlę, sužaiskite judrų žaidimą arba padarykite mankštelę aktyvumui sužadinti. Stenkitės sukurti palankų psichologinį mikroklimatą. Vaikai užsiėmimų metu turi jausti naujų žinių gavimo, atradimo, bendradarbiavimo vienas su kitu džiaugsmą. Su vaikais būkite nuoširdūs, geranoriški, palankūs jiems, draugiški. Nekalbėkite žargonu arba terminais, kurių vaikai nesupranta. Labai svarbu, kad paties užsiėmimų vadovo elgesys bylotų apie pagarbą vaiko ir žmogaus teisėms. Vaikai greičiau įsisavins užsiėmimų metu gaunamą informaciją, jei vadovas bus jiems teigiamas ir patrauklus tinkamo elgesio pavyzdys.

Aptarkite ir sukurkite darbo grupėje taisykles. Labai svarbu, kad visi užsiėmimuose dalyvaujantys vaikai suprastų užsiėmimų taisykles. Pvz., kiekvienas turi turėti tam tikrą atsakomybės dalį už užsiėmimo eigą, kiekvienas turi turėti galimybę pasisakyti, būti išklausytas ir dalyvauti. Niekas neturi jausti, kad jis yra verčiamas sakyti tai, su kuo jis nesutinka. Taisykles būtina aptarti pirmojo susitikimo pradžioje. Dirbant su vaikų grupe rekomenduojama per pirmąjį užsiėmimą supažindinti vaikus su užsiėmimų paskirtimi, tikslu, trumpai papasakoti, ką vaikai sužinos užsiėmimų metu, ką veiks, kartu su vaikais sukurti darbo grupėje taisykles. Duokite tikslius ir aiškius nurodymus. Visada būtina įsitikinti, kad kiekvienas užsiėmimo dalyvis suprato instrukciją, kaip atlikti vieną ar kitą užduotį; žaidimo taisykles. Paprasčiausias būdas tą padaryti – pasiklausti vaikų, ar jie turi kokių nors klausimų ir užrašyti kilusius klausimus ant rašymo lentos ar didelio popieriaus lapo. Nebijokite klausimų – jie labai svarbūs, naudingi ir padeda patikslinti, išaiškinti neaiškumus. Analizė ir įvertinimas. Duokite vaikams pakankamai laiko užbaigti žaidimą ir, esant poreikiui, išeiti iš atliekamo vaidmens prieš tai, kaip pradėsite užsiėmimo aptarimą. Po kiekvieno užsiėmimo aptarkite su grupės nariais, ką jie išmoko, kaip tą jie galės pritaikyti savo gyvenime, kaip tai susiję su jų gyvenimu, su šalimi, su pasauliu. Aptariant užduotį, žaidimą, galima panaudoti tokius klausimus: 1. Kas įvyko žaidimo, užsiėmimo metu, ir kaip dalyviai jautiesi; 2. Ką jie sužinojo apie save; 3. Ką jie sužinojo ta tema, kuriai buvo skirta užduotis; 4. Kaip naujai gautas žinias jie galės pritaikyti savo gyvenime. „Pavojingos“ situacijos. Gali atsitikti, kad užsiėmimas vyks ne taip, kaip buvo numatyta. Todėl reikėtų mokėti greitai ir tinkamai reaguoti į tam tikrus nenumatytus atsitikimus. Laikas Kartais dalyviai labai įsijaučia į užduotį ar žaidimą, ir nebelieka laiko tolimesnėms užduotims. Jei vadovas pastebi,

kad

užsiėmimas

užsitęsia,

jis

turėtų

sustabdyti

žaidimą/užduotį

arba

perspėti

dalyvius,

kad

užsiėmimas/žaidimas bus baigtas po pvz., 5 min. Nuovargis/dėmesio stoka iš dalyvių pusės Jei pastebite, kad dalyviai pavargo, kad nusilpo jų dėmesys, galima padaryti trumpą pertraukėlę užsiėmimo metu ir sužaisti trumpą smagų žaidimą, padaryti mankštelę. Mokymas išsakyti nuomonę Mokėjimas išsakyti nuomonę – labai svarbus. Dirbdami su vaikais tokio įgūdžio neretai pasigesime – vaikai neretai išjuokia, kritikuoja vienas kitą. Todėl prieš pradedant užsiėmimus, būtina aptarti pagarbaus elgesio vienas kito atžvilgiu taisyklę. Su vaikais reikia pakalbėti apie tai, kad nebūtinai turi sutikti su kito žmogaus nuomone, tačiau

tai nereiškia, kad turi ar gali išjuokti, pažeminti kitą, kaip tai yra daroma pvz., sakant „Kvaili tu, negi nesupranti ...“ ir pan. Daug geriau pasakyti „Aš nesutinku su tavimi, kadangi manau, jog ...“ ir pan. Vaikams būtina paaiškinti, kad: Reakcija į kieno nors pasisakymą turi prasidėti nuo teigiamo teiginio (pvz., „Tavo nuomonė tikrai įdomi ...“; „Manau, esi iš dalies teisus ...“; „Įdomūs pastebėjimai ...“ ir pan.). Būtina gerbti vienas kitą ir nesakyti to, kas žeidžia, skaudina, žemina kitą žmogų. Būtina pagrįstai ir argumentuotai kritikuoti išsakytą nuomonę, o ne patį žmogų, asmenybę. Reikia mokėti pagrįsti ir argumentuoti savo nuomonę. Išsakant nuomonę, būtina priimti atsakomybę už savo žodžius, t.y. savo mintis sakyti naudojant tokias frazes kaip „Mano nuomone“, „Aš manau“, „Man atrodo“. Mokykitės kartu su vaikais išklausyti kito nuomonę ir nepulti iš karto jos kritikuoti. Svarbu, kad vaikai suprastų, ką turi omenyje pasisakantis, ir kad prieš tai, kaip priims arba atmes išsakytą nuomonę, pagalvotų apie pasakytus žodžius. Pagarbus elgesys – tai svarbi taisyklė, kuri turi būti įtraukta į bendrą grupės taisyklių sąrašą. Dalyvių pasipriešinimas Vesti užsiėmimus, žaidimus, moderuoti diskusiją visada yra sunku, todėl kad net įdomiausias pokalbis arba žaidimas nepatenkins visų dalyvių. Pasipriešinimas dalyvauti užsiėmime arba atliekant tam tikrą užduotį, žaidžiant žaidimą gali būti įvairių formų. Vaikas gali kalbėtis su kaimynu, nekreipti dėmesio į tai, ką sako vadovas ir pan. Taip pat jis gali bandyti visą laiką įsiterpti į vadovo kalbą, juokauti, išdykauti. Kai kurie vaikai gali sakyti vadovui: „Jūs jau išaugote iš mūsų amžiaus, ir mūsų nesuprantate“, „Kodėl mes vis tik kalbamės, geriau daugiau žaiskime“ ir pan. Reikia stengtis neprarasti kontrolės ir neleisti kuriam nors dalyviui pertraukti užsiėmimą ar padaryti jį chaotišku. Būtina: Stebėti užsiėmimo dalyvių emocijas, elgesį, išgyvenimus, kuriuos sąlygoja tam tikra užduotis, žaidimas. Padėti kiekvienam dalyviui suprasti, kad užsiėmimas, žaidimai, užduotys – tai nėra vertimas kažką pasakoti, dalintis labai asmeniškais išgyvenimais, jei dalyvis to nenori. Daug dėmesio būtina skirti įvadiniams žaidimams, „apšilimui“ prieš žaidimą, kurie padėtų vaikams atsipalaiduoti ir įsitraukti į užsiėmimą. Svarbus ir tinkamas užsiėmimo užbaigimas. Daug dėmesio būtina skirti užsiėmimo užbaigimui, aptarimui, kad kiekvienas dalyvis galėtų pasisakyti ir kad kiekvienas pajustų, kad yra išgirstas, išklausytas ir jo nuomonė yra svarbi. Be abejo, kiekviena sunki situacija sprendžiama priklausomai nuo situacijos pobūdžio, tačiau užsiėmimų vadovui būtina atsiminti, kad svarbiausia iškelti problemą „į viešumą“ ir ją aptarti su visa grupe. Svarbiausia neleisti kuriam nors dalyviui įtraukti vadovą į ilgą diskusiją arba ginčą. Kartais, jei vaikai kalbasi, neklauso vadovo, padeda paprasta užduotėlė – vadovas sustabdo užsiėmimą, paprašo visų vaikų kelias minutes patylėti, o vaikams, kurie kalbėjosi, nesiklausė, pasako, kad kadangi jie kažką labai nori aptarti, dabar jie turi 5 min., kurių metu gali garsiai kalbėti apie viską, ką nori – kiti palauks jų ir tada pratęs užsiėmimą. Dažniausiai vaikai susigėsta ir toliau dirba ramiai. Leidinys „Socialinės programos darbui su vaikų grupe“ išleistas Švedijos „Vaikystės“ fondo (World Childhood Foundation) lėšomis.

Košmarais virtusios kelionės Praktiniai – grupiniai užsiėmimai, skirti prekybos žmonėmis prevencijai

Parengė: Kristina Stepanova Monika Juozaponytė

Košmarais virtusios kelionės Užsiėmimų turinys Įvadas į „Košmarais virtusios kelionės“ užsiėmimus...........................................................8 Košmarais virtusios kelionės. Užsiėmimų aprašymas..........................................................9 Užsiėmimas 1. Kas tai yra prekyba žmonėmis ir kodėl pakliūnama į jos pinkles?..............9 Užsiėmimas 2. Aukos vaidmuo: nukentėjusių jausmai ir išgyvenimai...............................12 Užsiėmimas 3. Įtraukimo į prekybą žmonėmis mechanizmai. Verbuotojai – kokie jie?....14 Užsiėmimas 4. Kaip išvengti pavojų vykstant dirbti į užsienį?...........................................17 Užsiėmimas 5. Kur ieškoti pagalbos?..................................................................................19 Košmarais virtusios kelionės. Užsiėmimų priedai...............................................................21

Įvadas į „Košmarais virtusios kelionės“ užsiėmimus Kiekvienas žmogus turi teisę būti apsaugotas nuo nepagarbaus, įžūlaus, brutalaus elgesio su juo ir gyventi saugioje aplinkoje. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 11 straipsnis gina vaiką nuo neteisėto perkėlimo ir negrąžinimo iš užsienio; 19 straipsnis numato, kad vaikas turi būti ginamas nuo „įvairaus pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą (...)“1. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija skelbia, kad žmogus „negali būti laikomas vergijoje ar nelaisvas: visų formų vergija ir prekyba vergais draudžiama“2, „niekas negali būti kankinamas arba žiauriai, nežmoniškai žeminant jo orumą su juo elgiamasi ir jis baudžiamas“3. Deja, Jungtinių Tautų duomenimis, prekyba vaikais ir suaugusiais – viena iš aktualiausių ir opiausių pasaulio problemų. Statistiniai duomenys skelbia, kad kiekvienais metais parduodama nuo 600 tūkst. iki 800 tūkst. žmonių, iš kurių apie 80% sudaro moterys ir mergaitės ir apie 50% mažamečiai vaikai. Prekyba žmonėmis aktuali problema ir Lietuvai, kuri savo mastais ženkliai lenkia kaimynines Baltijos valstybes. Europos policijos biuro (Europol) duomenimis, kiekvienais metais iš Lietuvos virš 1000 moterų ir merginų yra išvežamos į kitas šalis, dažniausiai į Vakarų Europą, daugiausia seksualinio išnaudojimo tikslu. Atsižvelgdama į problemos aktualumą visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ ir Kristianstado Švedų-lietuvių bendruomenė kartu platina knygutę „Košmarais virtusios kelionės“ (knygutė pridedama prie šio leidinio). Tai knygutė apie prekybą žmonėmis, kurios aukomis tapo 9 mergaitės iš Rumunijos, išdrįsusios papasakoti savo istorijas. Organizacija „Gelbėkit vaikus“ taip pat parengė praktinių – grupinių užsiėmimų, atitinkančių knygutės dalis ir skirtų darbui su vaikais, aptariant prekybos žmonėmis reiškinį, aprašymą. Tikimės, kad užsiėmimai padės giliau išnagrinėti knygutę, suteiks mergaičių pasakojimams prasmę, padės vaikams įsigilinti į prekybos žmonėmis reiškinį, gauti informacijos, kuri jiems padėtų apsisaugoti. Kiekvienas užsiėmimas susideda iš trijų dalių – įvadinio žaidimo, esminės/pagrindinės užsiėmimo dalies ir baigiamojo žaidimo. Įvadiniai ir baigiamieji žaidimai yra rekomendacinio pobūdžio, todėl esant poreikiui ar norui užsiėmimų vadovas gali juos keisti. Užsiėmimai yra skirti vyresnio (13 – 17 metų) amžiaus vaikams.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, I dalis, 19 str.//Valstybės žinios,1995, Nr. 60-1501 Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, 4 str.//Valstybės žinios, 2006-06-17, Nr. 68-2497 3 Ten pat, 5 str. 2

KOŠMARAIS VIRTUSIOS KELIO ĖS UŽSIĖMIMŲ APRAŠYMAS Užsiėmimas 1. Kas tai yra prekyba žmonėmis ir kodėl pakliūnama į jos pinkles? Tikslas: supažindinti vaikus su prekybos žmonėmis reiškiniu ir jo priežastimis. Priemonės: knygutė „Košmarais virtusios kelionės“ (temai aptarti tinkantis knygutės skyrelis „Kodėl taip atsitiko?“), lapas su užduotimi „Kodėl auka?“ (Priedas 1. Kodėl auka?) (po vieną grupelei vaikų), lapas „Kodėl auka?“ vadovui (Priedas 2. Kodėl auka? (Vadovo lapas) (geriausia atspausdintas arba perrašytas ant didesnio lapo, taip, kad jį galima būtų parodyti auditorijai)), didelis popieriaus lapas/rašymo lenta, lapas su užduotimi „Prekybos žmonėmis priežastys“ (Priedas 3. Prekybos žmonėmis priežastys) (po vieną grupelei vaikų), rašymo priemonės, piešimo ir spalvinimo priemonės, balto popieriaus lapai.

Užsiėmimo eiga: 1. Ilga kelionė Vadovas išdalina vaikams po popieriaus lapą. Vaikai turi įsivaizduoti, kad jie su savo šeima yra pakviesti dalyvauti ekspedicinėje kelionėje į Aliaską. Keliaudami jie gaus visus pagrindinius reikalingus daiktus, t.y. maisto, vandens, vaistų, palapines, miegmaišius ir puodus. Dalyvių tikslas yra pagalvoti ir surašyti ant lapo, kokie būtų papildomi daiktai (jų galima pasirinkti 10), kuriuos jie pasiimtų į kelionę. Kai vaikai atlieka užduotį, vadovas suskirsto juos į kelias grupeles ir paprašo grupelėse aptarti, kas ką pasirinko. Po trumpo aptarimo vadovas pakviečia visus grįžti į bendrą ratą. Kartu su vaikais aptariama: Ar buvo panašių daiktų, kuriuos pasirinko visi ar bent keli grupelės vaikai? Kokie tai buvo daiktai? Kodėl svarbu pasiimti į kelionę tai, kas tikrai būtina? Kas nutinka kelionėje tiems, kurie nepasiima būtinų daiktų? Ar rinkdamiesi daiktus vaikai galvojo tik apie save ar ir apie kitus šeimos narius? Kodėl? Apskritai, apie ką yra svarbu pagalvoti, kai išsiruoši į ilgą kelionę? Kodėl? 2. Pavojingos kelionės Po žaidimo vadovas klausia vaikų, ar jiems patinka kelionės? Kokios jos būna – ilgos, trumpos, linksmos, kokios dar? Kokius jausmus vaikai išgyvena kelionių metu? Ar gali būti nesmagios, liūdnos kelionės? Kokios tai kelionės? Kai vaikai išsako savo mintis, vadovas kviečia juos susipažinti su 9 mergaitėmis, kurios nori papasakoti apie savo keliones. Deja, šių mergaičių kelionės nebuvo smagios ir įdomios. Mergaitės, su kuriomis vaikai susipažins,

nori papasakoti apie keliones, virtusias košmarais ir perspėti visus, kad nepakliūtų į panašią situaciją. Kodėl kelionės tapo košmarais? Mergaitės buvo parduotos ir tapo prekybos žmonėmis aukomis. Vadovas klausia vaikų, ar jie yra girdėję apie prekybą žmonėmis? Kokios mintys, jausmai, vaizdai jiems kyla, kai jie girdi šiuos žodžius? Vaikų mintis vadovas surašo ant didelio lapo/rašymo lentos. Kai vaikai išsako savo mintis, vadovas klausia, ar vaikai yra girdėję, kad prekyba žmonėmis gali būti įvairių formų? Ar jie žino prekybos žmonėmis formas? Vaikai vėl dalinasi mintimis, o vadovas surašo jas ant lapo/rašymo lentos. Kai vaikai išsako mintis, vadovas turi jas apibendrinti; jei reikia – papildyti (pvz., jei vaikai neišvardijo visų prekybos žmonėmis formų). Pagal Jungtinių Tautų Organizacijos protokolą dėl prekybos žmonėmis – prekyba žmonėmis – tai asmenų verbavimas, pervežimas, perdavimas, slėpimas ir priėmimas, naudojant gąsdinimus, jėgą, piktnaudžiavimą valdžia ar pasinaudojant kito žmogaus pažeidžiamumu išnaudojimo tikslais. Prekybos žmonėmis formos: Prostitucija ar kitoks seksualinis išnaudojimas Prievartinis darbas ar paslaugos Vergija ar į vergiją panaši veikla Organų šalinimas. Kartais išskiriamos ir tokios formos kaip: Priverstinė santuoka Išnaudojimas namų ūkyje Išnaudojimas pramonėje ar žemės ūkyje Vaikų gimdymas. Vadovas su vaikais trumpai aptaria kiekvieną punktą – paklausia, kaip vaikai suvokia vieną ar kitą nurodytą prekybos žmonėmis formą, papildo vaikų mintis, paaiškina. Vėliau galima padiskutuoti šiais klausimais: Kaip vaikams atrodo, kokios formos labiausiai būdingos Lietuvai? Kodėl? Ar svarbu kalbėti apie visas prekybos žmonėmis formas? Gal tai tik keli atvejai, į kuriuos nereikia kreipti dėmesio? O gal taip nutinka tik filmuose? Ar gali nutikti taip realiame gyvenime? (pvz., kad parduos dirbti žemės ūkyje, pagrobs kūdikiui pagimdyti, parduos organams ir pan.)? Tada vadovas klausia vaikų, dėl kokių priežasčių žmonės patenka į prekybos žmonėmis pinkles? Vaikų mintys surašomos ant didelio popieriaus lapo/rašymo lentos. Vadovas duoda kiekvienam vaikui po balto popieriaus lapą ir paprašo, kad kiekvienas įsivaizduotų ir nupieštų asmenį, kuris galėtų tapti prekybos žmonėmis auka. Kas jam būdinga? Gal išskirtinis elgesys, išvaizda ar pan.? Prie piešinio vaikai gali surašyti priežastis, kodėl nupiešė būtent tokį asmenį. Kai vaikai pabaigia darbus, jų paprašoma parodyti piešinėlius ir aptariama: Kokius žmones jie nupiešė? Kas jiems būdinga? Kodėl jie potencialias prekybos žmonėmis aukas įsivaizduoja būtent taip? jei neturėtum tokių bruožų, kokius vaikai pavaizdavo piešiniuose, ar tada tau neegzistuotų grėsmė tapti prekybos žmonėmis auka? Kodėl? Ar gali būti kitaip?

Apibendrinant vaikų mintis, vadovui svarbu padėti jiems suprasti, kad visi turime būti atsargūs, kadangi kiekvienam iš mūsų gali grėsti pavojus patekti į prekybos žmonėmis pinkles. Vėliau vadovas suskirsto vaikus į kelias grupeles; kiekvienai grupelei duoda rašymo priemones bei po lapą su užduotimi „Kodėl auka?“ (Priedas 1. Kodėl auka?). Grupelėse dalyviai turi aptarti, kokias prekybos žmonėmis priežastis nurodo teiginiai? (pvz., teiginys „Lietuvoje nėra kas veikti, čia nieko nepasieksi“ – susijęs su tokiomis priežastimis kaip užimtumas (laisvalaikis) (jo stoka), netinkamų nuostatų susiformavimas ir pan.). Kai grupės užbaigia diskusiją, vadovas pakabina didelį lapą (Priedas 2. Kodėl auka? (Vadovo lapas)) su tais pačiais teiginiais ir šalia nurodytomis priežastimis. Tada skaitomas kiekvienas teiginys, o grupelės turi pasakyti, ar nurodė tokias pat priežastis. Jei ne, kokias nurodė? Grupelių priežastis vadovas gali surašyti ant savo didelio lapo, šalia jau nurodytų. Kai aptariami visi teiginiai, vadovas klausia vaikų, kaip jie mano, ar didesnė rizika tapti prekybos žmonėmis auka priklauso nuo amžiaus? Lyties? Išsilavinimo? Socialinės padėties? Kodėl? Svarbu pabrėžti, kad iš tikrųjų prekybos žmonėmis auka gali tapti kiekvienas. Pvz., kiekvieną gali pagrobti gatvėje ir parduoti organams ar darbams ūkyje; net ir protingą, išsislavinusį, turtingą žmogų gali apgauti ir pan. Todėl žinoti apie prekybą žmonėmis, kaip apsisaugoti ir kur kreiptis pagalbos, turi kiekvienas. Vadovas pakviečia vaikus apibendrinti visą užsiėmimą ir dar kartą surašyti visas priežastis, dėl kurių gali tapti prekybos žmonėmis auka. Kad tą padaryti būtų lengviau, vaikai dirba grupelėse. Vadovas padalina lapus su užduotimi „Prekybos žmonėmis priežastys“ (Priedas 3. Prekybos žmonėmis priežastys). Atlikusios darbą grupelės jį pristato. Vadovas apibendrindamas pabrėžia, kad auka gali tapti kiekvienas, ir priežasčių, dėl kurių galima pakliūti į prekybos žmonėmis pinkles – labai daug. Todėl kiekvienas turime saugoti save, savo draugus ir turėti tam tikrų žinių apie prekybą žmonėmis. 3. Kelionė į praeitį, dabartį ir ateitį Po diskusijos vadovas pakviečia vaikus į daug malonesnę kelionę – kelionę po praeitį, dabartį ir ateitį, kur laukia malonūs prisiminimai arba svajonės. Dalyviai sudaro du ratus – vidinį ir išorinį. Vadovas turės reguliuoti ratų judėjimą. Pirmiausia vadovas paprašo vaikų, stovinčių išoriniame rate paimti draugus, stovinčius prieš juos už rankų ir papasakoti jiems apie tai, kokių kelionių jie norėtų ateityje? Kur norėtų nukeliauti? Kokius nuotykius norėtų patirti? Kokius jausmus ir išgyvenimus norėtų atsivežti? Po kelių minučių vadovas paprašo vaikų atsisveikinti su savo draugu; išoriniame rate stovinčių vaikų paprašoma padaryti žingsnį į dešinę. Vėl paduodamos rankos priešais stovinčiam naujam draugui ir dabar vidiniame rate stovintys vaikai turi įsivaizduoti, kad jie turi laiko mašiną, kurios pagalba gali nukeliauti į praeitį. Kokia būtų ta kelionė? Į kokį malonų savo gyvenimo tarpsnį jie nukeliautų? Kodėl? Po kelių minučių vadovas paprašo atsisveikinti su draugu ir vėl paprašo išorinį ratą padaryti žingsnį į dešinę. Išorinio rato vaikai pasakoja apie dabartį – ar pastaruoju metu jų laukia arba jau įvyko kokia nors maloni kelionė? Jei ne, galima papasakoti apie bet kokį kitą malonų įvykį. Taip vadovas gali paprašyti vaikų padaryti 6 – 7 perėjimus.

Užsiėmimas 2. Aukos vaidmuo: nukentėjusių jausmai ir išgyvenimai Tikslas: padėti vaikams suprasti asmenų, tapusių prekybos žmonėmis aukomis, jausmus, išgyvenimus ir baimes. Priemonės: knygutė „Košmarais virtusios kelionės“ (temai aptarti tinkantis knygutės skyrelis „Kas aš esu...“, „Kodėl auka...“), lapai su užduotimi „Prekybos žmonėmis aukų jausmai“ (Priedas 4. Prekybos žmonėmis aukų jausmai) (po vieną lapą kiekvienam dalyviui), lapai su užduotimi „Pagalbos būdai“ (Priedas 5. Pagalbos būdai) (po vieną lapą kiekvienam dalyviui), balto popieriaus lapai, rašymo ir piešimo priemonės, nuotraukos (Priedas 6. Saugi ir nesaugi aplinka).

Užsiėmimo eiga: 1. Maloni aplinka Vadovas paprašo vaikų pasižiūrėti aplinkui ir išsirinkti kokį nors vieną daiktą, kuris jiems labiausiai patinka bei kuris juos gerai nuteikia. Tą daiktą vaikas gali pasiimti ir atsinešti į ratą. Galimas ir šio žaidimo variantas – susirasti patalpoje, kurioje vyksta užsiėmimas, malonią, gerai nuteikiančią vietą, atsisėsti arba atsistoti prie jos. Su vaikais aptariama: Kodėl jie pasirinko būtent tą daiktą/aplinką? Kokius jausmus sukelia šis daiktas/aplinka? Kodėl malonu aplink save turėti tuos daiktus, tuos žmones, kurie mums patinka? Ar visada pavyksta bendrauti tik su maloniais mums žmonėmis, visada būti toje vietoje, kuri mums sukelia tik malonius jausmus? Kodėl? 2. Jausmai a) Iš knygelės „Košmarais virtusios kelionės“ vadovas kartu su vaikais perskaito skyrelį: „Kas aš esu...“, „Kodėl auka...“. Kai perskaitoma, vadovas kartu su vaikais aptaria tokius klausimus: Kokie jausmai atsispindi mergaičių pasisakymuose? Ką jos išgyvena? Kas mergaitėms yra skaudžiausia? Kodėl? Vadovas apibendrina vaikų mintis, pabrėžia, kad prekyba žmonėmis – tai viena iš žiauriausių smurto formų, kuri palieka labai gilius pėdsakus aukų sąmonėje. b) Tada vadovas kiekvienam vaikui išdalina lapą su užduotimi „Prekybos žmonėmis aukų jausmai“ (Priedas 4. Prekybos žmonėmis aukų jausmai) ir paprašo apibraukti tuos jausmus, kuriuos, vaikų nuomone, gali išgyventi merginos iš „Košmarais virtusios kelionės“ knygelės. Pradžioje vadovui patartina kartu su vaikais pakalbėti apie lape surašytas sąvokas, kad užtikrinti, jog kiekvienas vaikas suvokia išvardintų jausmų esmę ir prasmę. Pvz., vienatvė – gerai jaučiuosi būdamas vienas, be kitų žmonių. Vienišumas – jaučiuosi vienas, nereikalingas; galima ir minioje žmonių jaustis vienišam, todėl vienatvė ir vienišumas skirtingi jausmai.

Tada vaikams skiriamos 5 – 10 min. pagalvoti ir apibraukti jausmus, kurie jiems labiausiai asocijuojasi su prekybos žmonėmis aukų savijauta. Po to vadovas paprašo norinčių vaikų perskaityti, kokius jausmus pažymėjo. Su visais vaikais aptariama: Ar sunku buvo pasirinkti jausmus? Kodėl pasirinko būtent tokius? Kokie yra tie jausmai: teigiami, neigiami, sunkūs, malonūs žmogui? Kokius jausmus būtų dar galima prirašyti? Kaip galime padėti tokius jausmus išgyvenančiam žmogui? Kas gali tokiu atveju padėti? c) Po diskusijos vadovas išdalina vaikams lapus su užduotimi „Pagalbos būdai“ (Priedas 5. Pagalbos būdai) ir paprašo vaikų pagalvoti bei parašyti kaip lape išvardinti aspektai gali padėti mergaitėms patyrusioms panašius išgyvenimus kaip knygelėje „Košmarais virtusios kelionės“? Kokius pagalbos būdus galima atrasti kūryboje, šeimoje, visuomenėje ir t.t.? Kai vaikai atlieka užduotį, norinčių prašoma perskaityti, ką jie parašė. Tada su visais aptariama: Ar sunku buvo sugalvoti pagalbos būdus? Kodėl? Ar daug yra galimybių nugalėti baimę ir neigiamus jausmus ir vėl grįžti į normalų gyvenimą? Kas dar gali padėti nugalėti neigiamus jausmus? Kas patiems vaikams padeda nugalėti liūdesį, vienišumo jausmą ir pan.? d) Galiausiai vadovas peržiūri su vaikais nuotraukas (Priedas 6. Saugi ir nesaugi aplinka) ir aptaria: Kokius jausmus sukelia rodoma nuotrauka? Kur merginos iš „Košmarais virtusios kelionės“ knygelės jaustųsi saugiai? Kur ne? Kodėl jaustųsi saugiai arba ne? Ar vaikai/jauni žmonės/suaugusieji jaustųsi saugiai tokioje aplinkoje, kokia pavaizduota nuotraukoje? Kodėl? Kur didžiausia grėsmė tapti prekybos žmonėmis arba prievartos auka? Kodėl? Ką daryti, kad to išvengti? Po diskusijos vadovas gali padalinti vaikus į grupeles, leisti kiekvienai grupelei pasirinkti 2 lapus su nuotraukomis ir ant didelių popieriaus lapų užklijavus nuotrauką surašyti, kokie pavojai gali laukti nuotraukoje pavaizduotoje aplinkoje ir kokie būtų būdai/elgesys, kad šių pavojų išvengti. 3. Kaukė Vadovas pakalba su vaikais apie jausmus: Ar visada lengva parodyti, ką jauti iš tikrųjų? Kodėl? Kodėl kartais atsiranda baimė parodyti savo tikrus jausmus? Kaip vaikai mano, ar mergaitėms buvo lengva papasakoti savo istorijas? Ar lengva buvo prisipažinti kitiems žmonėms, kas joms nutiko? Kodėl? Apie kokius jausmus lengviau pasakoti? Kodėl?

Vadovas pasiūlo vaikams pagalvoti apie tokias situacijas iš savo gyvenimo, kai jie slėpė savo tikruosius jausmus. Tada vaikams pasiūloma padaryti iš popieriaus kaukes; vidinėje kaukės pusėje vaikai tegul užrašo, kaip iš tikrųjų jautiesi savo prisimintoje situacijoje, o išorinėje – tai, ką jie rodė aplinkiniams. Kai vaikai baigia daryti kaukes, visi susėda į ratą. Vadovas pasiūlo vaikams, kurie nori, užsidėti kaukę ir papasakoti apie savo situaciją, jausmus, kuriuos rodė aplinkiniams ir kuriuos išgyveno iš tikrųjų. Su vaikais aptariama: Kodėl jie nenorėjo parodyti savo tikrųjų jausmų? Ar lengva slėpti jausmus? Ar jie jaustųsi geriau, jei galėtų kažkam papasakoti apie tai, kaip jaučiasi? Ar yra tokių žmonių, kuriais jie pasitiki ir galėtų pasipasakoti, jei būna liūdna, jei nutiko kažkas blogo ar nesmagaus? Vadovas pabrėžia, kad niekada nereikia nuslėpti blogų išgyvenimų ir nutikimų, net jeigu kažkas mus gąsdina, grasina. Reikia pasipasakoti tam žmogui, kuriuo labiausiai pasitiki – gal tai mama, tėtis, teta, senelis, socialinis pedagogas, mokytojas, klasės auklėtojas, gydytojas ar kas nors kitas – tikrai visada atsiras žmogus, kuris galės mus išklausyti ir padėti.

Užsiėmimas 3. Įtraukimo į prekybą žmonėmis mechanizmai. Verbuotojai – kokie jie? Tikslas: mokyti vaikus atpažinti asmenis, keliančius grėsmę, formuoti vaikų sugebėjimą pasakyti „Ne“. Priemonės: knygutė „Košmarais virtusios kelionės“ (temai aptarti tinkantis knygutės skyrelis „Kaip aš pakliuvau į jų pinkles“, „Blogiausi momentai“), lapai su užduotimi „Portretai“ (Priedas 7. Portretai) (kiekvieno portreto po vieną kopiją grupelei), rašymo ir piešimo priemonės, balti popieriaus lapai, lapai su užduotimi „Ne!“ (Priedas 8. e!) (po dvi situacijas porai vaikų), lapai su užduotimi „Pasitikėjimas“ (Priedas 9. Pasitikėjimas) (po lapą kiekvienam vaikui).

Užsiėmimo eiga: 1. Kaip keliauja informacija Vadovas nupiešia piešinį su smulkesnėmis detalėmis (gali būti nupiešęs prieš užsiėmimą; taip pat gali būti paveikslėlis iškirptas iš žurnalo, laikraščio ar pan., tačiau paveikslėlyje neturėtų būti labai daug smulkių detalių, nes jį nupasakoti ir nupiešti bus neįmanoma; tačiau paveikslėlis neturėtų būti ir labai paprastas, pasižymintis vos keliomis detalėmis). Užsiėmimo dalyviai piešinio matyti neturi. Vadovas kviečia vieną vaiką pas save ir tyliai, kad negirdėtų kiti, papasakoja jam, kas pavaizduota piešinyje. Tada šis vaikas tyliai papasakoja kitam savo draugui apie piešinį, tas kitam ir t.t. Paskutinis dalyvis turi nupiešti nupasakotą vaizdą. Po to palyginami vadovo ir vaiko nupiešti piešiniai. Vadovas klausia: Ar labai skiriasi piešiniai? Kodėl? Ar sunku buvo tiksliai atpasakoti tai, ką perdavė kitas žmogus? Kodėl?

Kaip yra gyvenime – ar informacija keliauja panašiai? Ar kol ji pasiekia mus, ji būna pasikeitusi, netiksli? Kodėl? Kaip vaikai mano, ar visada verta aklai pasitikėti tuo, ką girdi, kas tau siūloma, kas pasakojama? Kodėl? Ar verta pasitikėti visų žmonių pasiūlymais? Kodėl? Vadovas pakviečia vaikus pakalbėti apie pasitikėjimą ir apie žmones, kurie mums kelia pasitikėjimą arba nepasitikėjimą. 2. Verbuotojai – kokie jie? a) Vadovas primena vaikams, kad ankstesnių užsiėmimų metu jie aptarė, kas ir dėl kokių priežasčių gali tapti prekybos žmonėmis auka. Šiandieną bus kalbama apie žmones, kurie įtraukia kitus į prekybos žmonėmis pinkles. Kokie jie yra? Kaip atrodo? Baisūs, įtartini, lengvai atpažįstami? Vadovas padalina vaikus į kelias grupes po 3 – 4 vaikus. Grupelėms duodamas švarus popieriaus lapas, rašymo ir piešimo priemonės. Prie kiekvienos grupelės vadovas padeda du apverstus portretus (Priedas 7. Portretai) taip, kad grupelės dalyviai nematytų, kas ant jų pavaizduota. Ant vieno portreto nugarėlės vadovas užrašo „nusikaltėlio portretas“, ant kito – „keliautojo pasakotojo portretas“. Grupelėms vadovas pasako, kad kiekviena iš jų sutiko du žmones – keliautoją – pasakotoją ir nusikaltėlį. Grupelės nariai turi pasitarti ir apibūdinti, kaip atrodo keliautojas, o kaip nusikaltėlis ir pavaizduoti juos, aprašydami būdingus bruožus arba nupiešdami šiuos žmones. Kai grupelės pabaigia piešti ir rašyti, jos trumpai pristato savo darbus. Tada vadovas leidžia apversti prie vaikų padėtus portretus ir palyginti, kiek jie panašūs į grupelių darbus. Su vaikais aptariama: Kodėl jie pavaizdavo nusikaltėlį ir keliautoją būtent taip? Kiek skiriasi grupelių darbai nuo tikrųjų portretų? Kaip vaikai galvoja, kodėl yra tokie skirtumai? Kurio žmogaus iš savo piešinio jie bijotų labiau? Kodėl? O kurio žmogaus iš portretų jie labiau bijotų, jei nebūtų perskaitę prie portretų esančių aprašymų? Kodėl? Ar žodžiai apie portretuose pavaizduotus žmones turi įtakos, kieno atžvilgiu jausti didesnę baimę? b) Tada vadovas su vaikais perskaito dvi dalis iš knygutės „Košmarais virtusios kelionės“ („Kaip aš pakliuvau į jų pinkles“, „Blogiausi momentai“) ir aptaria: Kokie žmonės išdavė mergaites ir įstūmė juos į prekybos žmonėmis pinkles? Ar mergaitės turėjo pagrindo abejoti šiais žmonėmis? Tad kaip yra tikrajame gyvenime? Ar visada labai lengva atpažinti žmogų, kuris nori mus nuskriausti? Kodėl? Apibendrindamas vadovas pabrėžia, kad prekybos žmonėmis verbuotojas gali būti bet kas – tiek moteris, tiek vyras; tiek ką tik sutiktas žmogus, tiek draugas; net šeimos narys. Kaip atpažinti verbuotoją? Su vaikais aptariama, kad niekada negalima lengvai pasitikėti nepažįstamais – eiti su jais į jų butą ar vietą, į kurią jie kviečia; leistis vaišinamiems gėrimais, ypač kai nematai, kaip jie pilstomi; palikti be priežiūros savo gėrimus vakarėliuose, diskotekose, klubuose ir pan.; sutikti vykti su žmogumi į užsienį, ypač kai tai yra nepažįstamas asmuo; tas, kuris prašo

atiduoti jam savo pasą; eiti susitikti į vietas, kur mažai žmonių ir pan. Reikia atsargiai vertinti ir artimų žmonių elgesį, kai jie siūlo važiuoti padirbėti į užsienį, bet nenurodo nei adreso, nei tikslių duomenų, prašo duoti pasą, kad sutvarkyti reikiamus dokumentus. Tiek auka, tiek verbuotojas gali būti kiekvienas. Svarbu mokėti pasakyti „Ne“ ir nesutikti su įtartinais pasiūlymais. b) Vadovas prašo vaikų susirasti sau porą (pvz., galima pasiūlyti vaikams sudaryti porą su tuo draugu, su kuriuo šiandien bendravo mažiausiai). Kai vaikai tą padaro, vadovas išdalina jiems lapelius su situacijomis, kai reikia pasakyti „Ne!“ (Priedas 8. e!). Vaikai pasidalina vaidmenimis – kas pirmas pabandys įtikinėti, o kas bandys pasakyti „Ne“. Tada vaikai kartu perskaito vieną situaciją ir pabando ją suvaidinti poroje. Po 7 – 10 min. vadovas paprašo vaikų pasikeisti vaidmenimis ir perskaityti antrą situaciją bei ją suvaidinti. Vėliau vadovas kviečia vaikus į bendrą ratą ir klausia: Ar sunku buvo pasakyti „Ne“? O įkalbinėti? Kodėl? Kas tą nulėmė? Ar sunku pasakyti „Ne“ žmogui, kuris tau labai patinka, yra artimas? Ar sunkiau, nei nepažįstamam? Kodėl? Kokiam žmogui lengviau pasakyti „Ne“? Kokiais charakterio/išvaizdos bruožais jis turėtų pasižymėti? Tada vadovas pakviečia porą vaikų, kuri norėtų ir kuriai gerai sekėsi pasakyti „Ne“, suvaidinti visiems vieną iš situacijų ir padėti kitiems vaikams išmokti, kaip galima atsispirti įkalbinėjimams. Jei vaikai jaučiasi nedrąsiai, asmenį sakantį „Ne“ gali suvaidinti vadovas ir parodyti, kaip reikia save ginti. c) Vadovas pakviečia vaikus pasikalbėti apie pasitikėjimą. Jis išdalina vaikams lapus su užduotimi „Pasitikėjimas“ (Priedas 9. Pasitikėjimas), pasiūlo kelias minutes pagalvoti ir užpildyti kiekvieną lapo dalį. Po užduoties atlikimo vadovas paprašo norinčių vaikų perskaityti savo mintis. Tada su vaikais aptariama: Ką jiems reiškia pasitikėjimas? Ar jie lengvai pasitiki kitais? Ko reikia, kad jie pradėtų pasitikėti žmogumi? Ar visada galima pasitikėti artimaisiais, gerais draugais, maloniais pažįstamais ir pan.? Kodėl? Kokiais žmonėmis vaikai nepasitikėtų? Kodėl? Apibendrindamas vadovas pabrėžia, kad visada reikia atsargiai vertinti žmogaus elgesį, nepamiršti pavojų ir „nedalinti“ savo pasitikėjimo visiems aplinkui. 3. Sėdimasis ir kėlimasis poromis Po diskusijos vadovas pasiūlo vaikams sužaisti pasitikėjimo žaidimą, kuris visiems padėtų jaustis tvirčiau ir saugiau. Vaikai suskirstomi poromis, sustatomi taip, kad vienas kitam įsiremtų į nugarą. Taip pat jie susipina rankomis už nugaros. Po pirmo vedėjo signalo jie turi kartu atsisėsti nenugriūdami, o po antrojo atsistoti. Laimi ta pora, kuri greičiausiai atsisėda ir atsistoja. Vadovas sako vaikams, kad svarbu, jog jie jaustų savo partnerį, rūpintųsi, kad jis nenugriūtų. Galimas žaidimo variantas – žaidėjai gali sėsti veidu vienas prieš kitą įsirėmę pėdomis ir įsikibę į tvirtą lazdą.

Užsiėmimas 4. Kaip išvengti pavojų vykstant dirbti į užsienį? Tikslas: mokyti vaikus atpažinti ir išvengti prekybos žmonėmis pinklių, ieškant darbo užsienyje. Priemonės: knygutė „Košmarais virtusios kelionės“ (temai aptarti tinkantis knygutės skyrelis „Kodėl aš išvykau“), lapai su užduotimi „Įtartini ir tinkami darbo pasiūlymai (Priedas 10. Įtartini ir tinkami darbo pasiūlymai) (po lapą kiekvienam dalyviui), balti popieriaus lapai, rašymo priemonės, dideli popieriaus lapai (po vieną grupelei), kelios kėdės ir skarelės.

Užsiėmimo eiga: 1. Skelbimai Vadovas išdalina vaikams popieriaus lapus ir paprašo kiekvieno parašyti trumpą skelbimą „Noriu susipažinti“. Kiekvienas dalyvis turi trumpai aprašyti save, savo pomėgius, išvaizdą. Jei grupelėje visi gerai pažįstami, vadovas gali pasiūlyti parašyti skelbimą aprašant savo pomėgius, bruožus, svajones ir pan., apie kurias niekas dar nežino, kad atpažinti būtų sunkiau. Kai vaikai atlieka užduotį, vadovas surenka visus skelbimus, juos sumaišo ir atsitiktinai išdalina kiekvienam dalyviui po vieną. Visi turi išsiaiškinti, kieno skelbimą gavo. Tuo tikslu, visi eina vienas prie kito ir klausinėja, pvz., „Ar tu nori nuvažiuoti į kelionę aplink pasaulį?“ (jei toks teiginys nurodytas skelbime) ir pan. Tačiau negalima užduoti klausimų – „Ar čia tavo skelbimas?“, „Ar tu parašei šitą skelbimą?“ ir pan. Po žaidimo vadovas klausia vaikų, ar sunku buvo rasti skelbimo savininką? Kodėl? Tada vadovas pakviečia vaikus aptarti įvairius kitus skelbimus, kurių kiekvieną dieną gausu laikraščiuose, interneto svetainėse ir pan. 2. Darbo pasiūlymai a) Vadovas su vaikais pakalba apie norą užsidirbti pinigėlius, apie įvairius darbo pasiūlymus: Ar šaunu, kai gali pats užsidirbti pinigų? Ar lengva tai padaryti? Ar yra lengvų būdų užsidirbti pinigų, ar jie tinkami? Ką vaikai mano apie darbą užsienyje, ar būna pasiūlymų vykti dirbti į kitą šalį? Vadovas padalina vaikams lapus su užduotimi „Įtartini ir tinkami darbo pasiūlymai“ (Priedas 10. Įtartini ir tinkami darbo pasiūlymai). Vaikams duodama 5 – 10 min. suskirstyti pateiktus darbo pasiūlymus į tinkamus ir įtartinus ir nurodyti tuos, kurie patiems vaikams būtų patrauklūs ir jie sutiktų su pasiūlymu. Kai baigiasi laikas, vadovas paprašo dalyvių išsakyti savo nuomonę (priklausomai koks dalyvių skaičius, galima paprašyti pasisakyti kiekvieną ar padaryti atskirus aptarimus suskirsčius auditoriją į grupeles): Kuris pasiūlymas atrodo patraukliausias? Ar visi sutinka su tokia nuomone? Kurį pasiūlymą vaikai iškart atmestų kaip netinkamą? Ar visi sutinka su tokia nuomone? Kas atmestuose pasiūlymuose kelia įtarimą? Kodėl? Vadovas apibendrina vaikų mintis, pasakydamas, kad kartais būna pasiūlymų, kurie atrodo labai patrauklūs, siūlo ypatingas pramogas, lengvą uždarbį ir pan., tačiau svarbu nesileisti lengvai suviliojamam. Pirmiausia reikia pagalvoti – ką siūlo šis skelbimas? Ar jame nėra nieko įtartino? Kas įtartina? Būtina papasakoti žmogui, kuriuo

pasitiki, apie skelbimą, paprašyti jo pagalbos įvertinti pasiūlymą. Taip pat svarbu vadovautis tam tikromis taisyklėmis vykstant dirbti į užsienį, kurias vadovas ir nori aptarti su vaikais. b) Vadovas suskirsto dalyvius į nedideles grupeles (po 3 – 4 vaikus) ir paprašo aptarti šiuos klausimus: Ką reikia padaryti ir ko nedaryti vykstant dirbti į užsienį? Į ką reikia atkreipti dėmesį? Kaip apsidrausti nuo nelaimių? Šie klausimai aptariami dviem darbo paieškos etapams: Ruošiantis (renkantis darbą, šalį, skaitant skelbimą, patikrinant darbdavį, darbovietę, pasirašant sutartį ir t.t.) Išvykstant (pasitikrinant informaciją apie tos šalies įstatymus, leidimus dirbti, informuoti artimuosius, palikti kontaktus, nuvykus paskambinti, niekam neatiduoti paso ir t.t.). Kiekviena grupelė gauna po didelį popieriaus lapą, kuriame surašo savo mintis. Vėliau grupelės pristato savo darbus. Jie gali būti pakabinti ant sienos, kad visi juos matytų ir geriau įsimintų patarimus. c) Tada vadovas su vaikais perskaito iš knygelės „Košmarais virtusios kelionės“ skyrelį: „Kodėl aš išvykau...“. Vadovas klausia vaikų: Kurios mergaitės pasidalinimas patirtimi labiausia įstrigo? Kodėl? Ką vaikai galėtų pasakyti, patarti tai mergaitei? Peržiūrimi pasirinkti mergaičių pasakojimai (galima išrinkti iš anksto arba aptarti labiausiai auditorijai patikusius, jei laiko pakanka, galima aptarti visus iš eilės) ir atsakoma į klausimus: Kodėl mergaitės išvyko, kokios priežastys? Ką jos galėjo padaryti prieš išvykdamos, kaip galėjo išvengti nelaimės? Kodėl to nepadarė? Ko vaikai palinkėtų kiekvienai mergaitei? 3. Kėdės ieškojimas Po diskusijos vadovas pakalba su vaikais, kad daug lengviau apsiginti ir apsisaugoti, kai dar esi savo šalyje ir surenki visą būtiną informaciją apie siūlomą darbą. Tuo tarpu užsienio šalyje, kurioje dažniausiai neturi nei draugų, nei pažįstamų, nesi susipažinęs su šalies kultūra, nemoki arba prastai moki kalbą ir pan. apsiginti yra daug sunkiau. Vadovas pakviečia vaikus sužaisti žaidimą ir pajusti tą skirtumą. Paimamos 3 kėdės, kurios sustatomos atokiau viena nuo kitos. Trims vaikams užrišamos akys ir jie pasodinami ant kėdžių. Po vedėjo (gali būti vadovas arba kuris nors vaikas) signalo jie turi atsistoti ir vykdyti vedėjo nurodymus, pvz., ,,Du žingsniai į priekį, keturi kairėn“ ir t.t., t.y. vadovas stengiasi nuvesti žaidėjus kuo toliau nuo kėdžių. Po keleto tokių komandų vaikams užrištomis akimis liepiama sugrįžti atgal prie kėdžių. Kuris pirmas tą padarys užrištomis akimis, tas ir laimės. Vėliau gali pabandyti kiti vaikai. Po žaidimo vadovas klausia, ar sunkiau nueiti iki kėdės, kai nematai kelio, nežinai kur ji? Kodėl? Taip būna ir tuo atveju, jei susidomėjęs įvairiais viliojančiais pasiūlymais „aklai“ išvažiuoji į svetimą šalį.

Užsiėmimas 5. Kur ieškoti pagalbos? Tikslas: informuoti vaikus apie galimybę gauti pagalbą; formuoti nuostatą, kad geriau kreiptis pagalbos nei kentėti tyloje. Priemonės: knygutė „Košmarais virtusios kelionės“ (temai aptarti tinkantis knygutės skyrelis „Patarimai“), vadovo paruoštas lapas su patarimais, ieškant darbo užsienyje (Priedas 11. Patarimai vykstantiems į užsienį) (po lapą kiekvienam dalyviui), stipri virvė, sąrašas su organizacijomis, kurios gali padėti prekybos žmonėmis atvejais (Priedas 12. audingi adresai) (po vieną egzempliorių kiekvienam vaikui), lapai su nupieštu delnu (Priedas 13. Pagalbos ranka) (kiekvienam dalyviui po vieną), didelis popieriaus lapas/rašymo lenta, rašymo ir piešimo priemonės. Užsiėmimo eiga: 1. Siūlų kamuolys Visi dalyviai susėda ratu, vadovas turi siūlų kamuoliuką. Jis meta siūlo galiuką vienam iš vaikų, pasakydamas kokią nors savo nesėkmę – kas šiuo metu nesiseka, nepavyksta daryti, liūdina ir pan. Kitas vaikas taip pat pasako savo nesėkmę, laiko siūlą, o vieną jo galiuką perduoda kitam draugui ir t.t., kol siūlas neapkeliauja visų dalyvių. Kai siūlas apkeliauja visus, jis atbuline tvarka vyniojamas. Kiekvienas dalyvis trumpai pataria kitam, kaip galima būtų išspręsti jo nesėkmę, pagerinti situaciją arba paprasčiausiai pasako ką nors gražaus, pasiūlo savo pagalbą, paramą, palaikymą, draugystę ir pan. Po žaidimo vadovas klausia vaikų, kaip jie jautėsi, girdėdami gražius žodžius? Kokius jausmus jie išgyveno? Ar lengviau susidoroti su nesėkme, kai žinai, kad kažkas yra šalia? Ar lengviau nuspręsti vienam ar kai paprašai kieno nors patarimo, pagalbos? 2. Kas man gali padėti? a) Po žaidimo ir jo aptarimo vadovas kviečia vaikus prisiminti viską, apie ką jie kartu kalbėjo ankstesnių užsiėmimų metu – kas tai yra prekyba žmonėmis? Kokios būna prekybos žmonėmis formos? Kokie gali būti verbuotojai? Kokius jausmus išgyvena prekybos žmonėmis aukos? Kaip tinkamai atrinkti darbo skelbimus ir įvairius pasiūlymus? Vaikų mintys gali būti surašytos ant didelio popieriaus lapo/rašymo lentos, kad visi juos matytų ir geriau įsimintų gautas žinias. b) Po diskusijos vadovas su vaikais perskaito patarimus iš knygutės „Košmarais virtusios kelionės“ (temai aptarti tinkantis knygutės skyrelis „Patarimai“) ir išdalina lapus su patarimais asmenims, vykstantiems į užsienį (Priedas 10. Patarimai vykstantiems į užsienį). Vadovas peržiūri juos su vaikais ir aptaria: Kaip vaikai vertina patarimus? Ar būtina į juos atsižvelgti? Kodėl? Ar vaikai dabar jaučiasi saugesni? Ar žinotų, ką daryti, jei kas siūlytų darbą užsienyje? Jei viliotų kitais panašiais pasiūlymais? Ką vaikai darytų? Ką vaikai darytų, jei sužinotų, kad jų draugas ruošiasi vykti į užsienį ir yra įtarimų, kad ši kelionė nėra saugi?

Vadovas pabrėžia, kad patarimus galima naudoti ne tik pačiam, tačiau taip pat duoti draugui, šeimos nariui, bet kuriam žmogui, kuris ruošiasi važiuoti dirbti į užsienį. Svarbu apsaugoti ne tik save, tačiau ir šalia esantį žmogų nuo galimos prekybos žmonėmis grėsmės. e) Deja, ne visi sugeba apsisaugoti nuo prekybos žmonėmis. Vadovas perskaito su vaikais dalį „Tokia esu šiandien“ iš knygutės „Košmarais virtusios kelionės“ ir aptaria: Ar šitoms mergaitėms reikia pagalbos? Kodėl vaikai taip galvoja? Ar vaikai žino tokias organizacijas, kur galima būtų kreiptis pagalbos? Kokios tai organizacijos? 3. Voratinklis Vadovas pakviečia vaikus sužaisti žaidimą. Visi sustoja ratu, o vienas vaikas už rato – jis kol kas žaidime nedalyvauja. Vadovas paimą virvę ir nurodo kokią nors organizaciją, įstaigą, kuri padeda žmonėms atsitikus nelaimei (nesvarbu, kokiai). Įvardijęs, paduoda vieną virvės galą kuriam nors vaikui, paprašydamas jo taip pat nurodyti kokią nors organizaciją, teikiančią pagalbą. Kitą virvės galą vadovas tvirtai laiko rankoje. Vaikas, nurodęs kokią nors organizaciją, nepaleisdamas virvės iš rankos, paduoda vieną jos galą kitam vaikui. Sekantis vaikas taip pat įvardina organizaciją, paduoda virvės galą kitam ir t.t., kol virvė neapkeliaus visų vaikų. Tada vadovas paprašo vaiko, sustojusio už rato, atsigulti ant tinklo, kuris gavosi perduodant virvę, o visų kitų vaikų stipriai laikyti virvę. Jei vaikų daug ir tinklas tankus, vaikas atsiguls ant tinklo, kuris jį išlaikys. Vadovas su vaikais aptaria: Ar lengva buvo išlaikyti draugą? Kodėl? Jei reikėtų vienam, ar būtų sunkiau, ar lengviau? Kodėl? Tada vadovas pasako, kad kai nutinka nelaimė, niekada nereikia nutylėti įvykio, nes pats vienas – kaip ir žaidime – sau nepadėsi. Prekybos žmonėmis atveju taip pat yra daug organizacijų, kurios galėtų padėti. Vadovas išdalina vaikams sąrašą su organizacijomis. Organizacijas galima peržiūrėti, trumpai papasakoti apie jų veiklą, teikiamą pagalbą. Svarbu paminėti policiją, ambasadas, kurios veikia kiekvienoje šalyje. f) Užbaigdamas užsiėmimą, vadovas padalina vaikams lapus su nupieštu delnu (Priedas 12. Pagalbos ranka) (galima ir pačius vaikus paprašyti apipiešti savo delną). Ant kiekvieno pirštuko vadovas paprašo vaikų išvardinti tuos žmones, į kuriuos jie visada galėtų kreiptis pagalbos. Pabaigoje vaikai, kurie nori, gali perskaityti, ką išvardino.

KOŠMARAIS VIRTUSIOS KELIO ĖS UŽSIĖMIMŲ PRIEDAI

Priedas 1. Kodėl auka? r.

Teiginys

1. Lietuvoje nėra ką veikti, čia nieko nepasieksi. 2. Kai tik baigsiu mokyklą, aš iš karto varau iš Lietuvos, nes čia nieko gero. Mano draugai irgi išvarė ir laimingi. 3. Aš nebusiu juodadarbis. 4. Tėvai neduoda pinigų, o jų labai reikia. 5. Vaikinų baliuje privalo būti mergų, kuriuos tinka tik pasilinksminimui, bet netinka rimtai draugystei. 6. Laikraštyje skaičiau, kad ten laukia aukso kalnai. 7. Prostitutės – geriausios seksualinio gyvenimo žinovės. 8. Moteris turi aptarnauti namus, šeimą, ji turi tarnauti vyrui. 9. Tėvai mane muša, dingsiu iš jų gyvenimo. 10. Pardavinėju savo kūną, nes daugiau nieko nemoku, ir man taip lengviausia gauti pajamų. 11. Man liepė atiduoti pasą. 12. Įdėjau nuotrauką į internetą ir mane pakvietė filmuotis. 13. Pakvietė į kavinę, nupirko dovanų, o po to liepė gražinti skolą.

Priedas 2. Kodėl auka? (Vadovo lapas) r.

Teiginys

1. Lietuvoje nėra ką veikti, čia nieko nepasieksi.

Priežastis Užimtumas (laisvalaikis). Netinkamų nuostatų susiformavimas.

2. Kai tik baigsiu mokyklą, aš iš karto varau iš Lietuvos, nes čia nieko gero. Mano draugai irgi

Netinkamų nuostatų susiformavimas. Bendraamžių įtaka.

išvarė ir laimingi. 3. Aš nebusiu juodadarbis.

Netinkamų nuostatų susiformavimas. Noras greitai uždirbti.

4. Tėvai neduoda pinigų, o jų labai reikia.

Pajamos.

5. Vaikinų baliuje privalo būti mergų, kuriuos tinka tik

Bendraamžių ir aplinkos įtaka. Lyčių

pasilinksminimui, bet netinka rimtai draugystei. 6. Laikraštyje skaičiau, kad ten laukia aukso kalnai.

nelygybė. Diskriminacija. Visuomenės informavimo priemonių įtaka.

7. Prostitutės – geriausios seksualinio gyvenimo žinovės.

Seksualinės žinios. Neigiamos nuostatos susiformavimas. Visuomenės informavimo priemonių įtaka. Stereotipai.

8. Moteris turi aptarnauti namus, šeimą, ji turi tarnauti vyrui.

Nelygiavertė moters padėtis visuomenėje. Neigiamos nuostatos susiformavimas. Stereotipai. Lyčių nelygybė. Diskriminacija.

9. Tėvai mane muša, dingsiu iš jų gyvenimo.

Konfliktai šeimoje, nepalanki situacija šeimoje.

10. Pardavinėju savo kūną, nes daugiau nieko nemoku, ir man taip lengviausia gauti pajamų. 11. Man liepė atiduoti pasą.

Savarankiškumo ir pasitikėjimo savimi stoka. Teisinių žinių neturėjimas. Naivumas, patiklumas.

12. Įdėjau nuotrauką į internetą ir mane pakvietė filmuotis. 13. Pakvietė į kavinę, nupirko dovanų, o po to liepė gražinti skolą.

Nepasitikėjimas savimi, naivumas, patiklumas. Naivumas, patiklumas, savo teisių nežinojimas. 23

Priedas 3. Prekybos žmonėmis priežastys Ekonominės priežastys

Psichologinės priežastys

Socialinės, kultūrinės priežastys

Situacijos, kurias galima pavadinti „situacijomis be priežasties“

Asmeninės (priklausančios nuo žmogaus

Kitos

asmenybės, charakterio bruožų)

Priedas 4. Prekybos žmonėmis aukų jausmai

Panika

erimas

Jaudulys

Smalsumas

usivylimas

uostaba

Pyktis

Depresija

Vienišumas

Irzlumas

Skausmas

Kaltė

eviltis

eapykanta

Džiaugsmas

Įtampa

Liūdesys

Vienatvė

Pasitenkinimas

Ramybė

Baimė

Tuštuma

Gėda

epriklausomybės jausmas

Išgąstis

Saugumo jausmas

Malonumas

epasitikėjimo jausmas

Depresija

Laimės jausmas

Priedas 5. Pagalbos būdai Prašome parašyti kaip išvardinti aspektai gali padėti mergaitėms, patyrusioms panašius išgyvenimus kaip knygelėje „Košmarais virtusios kelionės“?

Draugai_________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________

Kelionės________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________

Kūryba__________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________

Meilė___________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________

Mokymasis______________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________

Šeima___________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________

Visuomenė______________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________

Priedas 6. Saugi ir nesaugi aplinka

Priedas 7. Portretai

Vanessa Kelis kartus teista už pagalbą prekeiviams žmonėmis. Mergina graži, komunikabili, lengvai randa bendrą kalbą su jaunais žmonėmis ir įgauna jų pasitikėjimą. Niekas nesitiki nieko blogo iš gražios, smulkaus sudėjimo mergaitės. Neretai vakarėliuose Vanessa susipažįsta su merginomis ir vaikinais, kuriems arba įpila į gėrimus narkotinių medžiagų, arba pasikviečia pas save į svečius, kur laukia prekiautojai žmonėmis. Taip pat Vanessa kelis kartus buvo teisiama už sunkų kūno sužalojimą, kai mušė parduotas merginas, narkotinių medžiagų platinimą, klastotų dokumentų platinimą.

Viljamas Viljamas neramios sielos žmogus – jis niekur negali apsistoti ilgam. Jam patinka keliauti, susipažinti su žmonėmis – jis mielas, komunikabilus ir visada pasiruošęs padėti. Jam labai patinka dainuoti ir pasakoti istorijas, ypatingai apie nuotykius, kuriuos jam teko patirti kelionių metu. Kartais jis atbaido žmones savo kiek gąsdinančia plačia šypsena, tačiau kai pradeda pasakoti, niekas negali jam atsispirti – jo pasakojimai nepaprastai spalvingi ir įdomūs.

Priedas 8. $e! Ralfo draugas Karlas pasiūlo nuvažiuoti pas jo turtingą pažįstamą, kuris siūlosi apmokėti jų kelionę į užsienį, apgyvendinti prašmatniame viešbutyje. Kai Ralfas nustemba ir sako, kad toks pasiūlymas jam atrodo keistas, Karlas jį tik išjuokia ir sako, kad Ralfas kvailas, jei nori praleisti tokią galimybę. Karlas teigia, kad jo draugui trūksta kompanijos, o kadangi jis turtingas, jam nesvarbu, kiek kainuos kelionė. Reikia tik duoti pasą, kad būtų galima sutvarkyti kelionės dokumentus, o tada laukia vien linksmybės. Kaip pasakyti „ e“?

Vendės artima draugė siūlo mergaitei kartu su ja važiuoti į užsienį mokytis šiuolaikinių šokių, apie kuriuos mergaitės ilgai svajojo, prestižiniame klube. Mokėti nieko nereikės, nes Vendės draugės pažįstamas pastebėjo, kokios jos abi gabios ir kiek daug gali pasiekti, todėl nori į jas investuoti ir padaryti geriausiomis pasaulio šokėjomis. Tai – didžiausia Vendės svajonė. Kaip pasakyti „ e“?

Sindė kelis mėnesius susirašinėja per internetą su vaikinu, kuris jai atrodo nuostabiausias žmogus pasaulyje – jis mandagus, švelnus, dėmesingas, geros širdies, užjaučiantis, nors mergaitė matė jį tik nuotraukoje. Paskutinio pokalbio metu Sindės draugas pasakė, kad darbo reikalais turi ilgam išvykti į užsienį. Be Sindės jam bus labai sunku, todėl jis kviečia važiuoti ją kartu, pažadėdamas už viską sumokėti, sutvarkyti visus dokumentus. Kaip pasakyti „ e?“

Viltė tris mėnesius draugauja su vaikinu, kuris perka jai brangias dovanas, yra labai dėmesingas, paslaugus, geras. Viltė buvo nustebusi, kad vaikinas dovanoja jai viską, ką ji nori. Vaikinas juokiasi ir sako, kad labai lengva užsidirbti ir gyventi turtingai, jei tik sugebi prasisukti. Jis kviečia Viltę važiuoti kartu su juo į užsienį dirbti. Dėl dokumentų nereikia bijoti, nes viską galima sutvarkyti per gerus pažįstamus. Jie priims Viltę pas save gyventi, kai ji nuskris į užsienį. Vaikinas tikina, kad jau po mėnesio Viltė turės tiek pinigų, kiek jis. Kaip pasakyti „ e?“

Priedas 9. Pasitikėjimas

Ar tu lengvai pasitiki kitais žmonėmis?

Kodėl? 1.

TAIP NE

NEŽINAU KAIP KADA

Kokiais žmonėmis niekada nepasitikėtum?

Kokiais? 1.

KOKIE JIE? 2.

Ko reikia, kad pradėtum pasitikėti kitu

Kokiais?

žmogumi? Ką jis turi daryti, koks būti?

KOKIAIS?

5. 37

Priedas 10. Įtartini ir tinkami darbo pasiūlymai Suskirstyk pateiktus pasiūlymus į: a. Pasiūlymai keliantys įtarimą; juos reikėtų patikrinti b. Pasiūlymai, kuriuos tu iš karto priimtum c. Pasiūlymai, kuriuos tu iš karto atmestum. 1. Draugės brolis siūlo kartu važiuoti i Angliją ir dirbti padavėja. Tu gausi 7000 litų per mėnesį. Be to, draugės brolis labai geras, nuoširdus vaikinas, rūpestingai pasiūlo sutvarkyti visus kelionės dokumentus, o tavęs tik paprašo, kad atneštum pasą, visą kitą jis už tave padarys. 2. Vaikinui siūloma dalyvauti foto sesijoje, nes jo išvaizda puikiai tinka meninėms nuotraukoms, o be to modelis skubiai reikalingas, už tai bus sumokėta atitinkama pinigų suma. 3. Kompanija, kurios skelbimą radai laikraštyje siūlo darbą. Tau prieš tai reikia sumokėti pinigus – už dokumentų tvarkymą. 4. Kompanija tau siūlo auklės darbą ir prašo, kad duotum dvi nuotraukas: vieną portretinę, kitą visu ūgiu, paaiškindama, kad šeimininkai prieš priimdami į darbą auklę nori geriau ją pažinti ir pamatyti, kaip ji atrodo. 5. Tau siūlomas kambarinės darbas Ispanijoje. Tau paminėjus, kad nemoki ispanų kalbos, paaiškinama, kad labai lengvai ją galima išmokti, kad padės jos tau mokytis, o be to, su viešbučio viršininke ir kitais darbuotojais puikiai galėsi susikalbėti rusų kalba. 6. Tau siūlomas darbas Anglijos kurortinio miestelio kavinėje – turėsi nurinkinėti nuo stalų indus. Darbdavys nurodo tokius reikalavimus: a. Anglų kalbos mokėjimas, b. Kruopštumas, c. Pareigingumas. Įdarbinimo agentūra padeda tarpininkauti, darbdavys užpildė darbui reikalingus dokumentus. Tau reikia sumokėti pinigus už dokumentų tvarkymą, kelionę. Darbdavys nurodo minimalų Anglijos atlyginimą, taip pat pamini, kad padavėjai su padėjėjais dalinasi arbatpinigius. Siūlo galimybę apsigyventi šalia darbo. 7. Tau siūlomas darbas Anglijos kurortinio miestelio kavinėje – tikriausiai reikės nurinkinėti nuo stalų indus. Darbdavys nurodo tokius reikalavimus : a. Energingumas, b. Reprezentatyvi išvaizda, c. Anglų kalbos mokėjimas nebūtinas. Tau reikia parašyti ar paskambinti darbdaviui ir susitarti dėl atvykimo laiko.

Priedas 11. Patarimai vykstantiems į užsienį arimai, vykstantiems į užsienį. Patarimai vykstantiems į užsienį Ketini dirbti užsienyje? Bijai apgaulės ir išnaudojimo? Pasinaudok čia pateikta informacija arba skambink patarimo šiais telefonais: Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras Tel. (8-5) 262 48 97 Nemokama pagalbos linija 8-800-25252 Dingusių žmonių šeimų paramos centras Nemokama pagalbos linija 8-800-26161 (darbo dienomis 9 – 17 val.)

KĄ TURĖTUM DARYTI PRIEŠ IŠVYKDAMAS: · Atidžiai patikrink pasiūlymą dirbti užsienyje. Skelbimų, kuriuose siūlomas darbas, būna patikimų, tačiau yra ir tokių, kuriuose tyčia viskas aprašoma neaiškiai. Išmok juos atskirti. Netgi pasiūlymas gautas iš draugo ar giminaičio turi būti nuodugniai apsvarstytas. · Patikrink, ar darbą užsienyje siūlanti firma yra legali. Kompanijų, turinčių licenciją įdarbinti lietuvius užsienyje, sąrašą galima rasi internete adresu:

http://www.ldb.lt/LDB_Site/index.aspx/lt/darbas_uzsienyje/privacios_idarbinimo_tarnybos/sarasas/ arba www.socmin.lt skyrelyje Paslaugos – Įdarbinimo agentūros · Pasirašyk kuo detalesnę darbo sutartį. · Paskambink į tos valstybės, į kurią vyksti, ambasadą Lietuvoje ir susižinok, kokie reikalavimai keliami užsieniečiams, norintiems įsidarbinti toje šalyje. Išsiaiškink, kaip gauti leidimą dirbti ir gyventi konkrečioje valstybėje. Susižinok kuo daugiau detalių. · Pranešk savo šeimai, artimiems draugams apie tai, kad išvyksti dirbti į užsienį. · Palik tėvams ar draugams tikslų adresą, kur planuoji gyventi išvykęs, ir visą informaciją apie savo būsimą darbdavį. · Pasistenk susirasti kuo daugiau kontaktinių adresų toje šalyje į kurią vyksti. Būtinai užsirašyk Lietuvos ambasados toje valstybėje koordinates. · Palik tėvams ar draugams savo paso kopiją ir naujausią nuotrauką. Į kelionę pasiimk savo paso kopiją (geriausiai - patvirtintą notaro), kuri pravers, jei pamesi ar iš tavęs atims originalą. · Apsidrausk nuo nelaimingų atsitikimų ir ligos. · Susitark su tėvais ir draugais, kada ir kokiu būdu jiems praneši, kaip tau sekasi.

· Pasiimk bent tiek pinigų, kiek reikėtų bilietui namo. · Jei nesi tikras, ar teisingai apsisprendei dėl darbo užsienyje, skambink į Dingusių žmonių šeimų paramos centrą (pagalbos telefonas 8-800 26161) arba į Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biurą (telefonas (85) 262 48 97). Tau patars. Būdamas užsienyje: · Jokiu būdu niekam neatiduok savo paso, nebent to prašytų valstybės pareigūnai. Jei reikia, duomenis iš savo paso gali pateikti neatiduodamas paties dokumento. Ir netgi norint įsidarbinti nelegaliai darbdaviui tavo pasas nereikalingas. · Jei tavo dokumentus pavogtų, nedelsdamas kreipkis į policiją ar Lietuvos ambasadą. · Jei atvykęs supranti, kad sąlygos yra kitokios, nei buvo parašyta darbo sutartyje, susisiek su firma ar asmeniu, kuris tau davė šį darbą. Reikalauk nedelsiant viską sutvarkyti. Jei situacija nesikeičia, tu turi teisę atšaukti kontraktą. · Būdamas užsienyje nepriimk jokių abejotinų dovanų. Niekam neįsiskolink. · Skambink savo šeimai ir draugams sutartu laiku. · Nedelsdamas informuok šeimą apie bet kokius pasikeitimus. · Nebijok ir, jei reikia, visuomet kreipkis į Lietuvos ambasadą ar policiją. Jei patekote į prekybos žmonėmis pinkles Turkijoje - skambinkite tel. 157. Tai - nemokama telefono linija, į kurią galite skambinti 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Profesionalūs darbuotojai, kalbantys rusų, anglų, turkų bei rumunų kalbomis pasiruošę Jums padėti.

Priedas 12. $audingi adresai r. 1.

Pavadinimas Tarptautinės Migracijos Organizacija Tarptautinės Migracijos Organizacijos sukurtas tinklalapis jaunimui Tarptautinės Migracijos Organizacijos tinklalapis (skirtas kovai su prekyba žmonėmis Baltijos šalyse)

Migracijos informacijos centro tinklalapis

Internetinė svetainė

Kontaktai

http://www.iom.lt/

Adresas: Vilniaus biuras Jakšto g. 12, LT-01105, Vilnius

www.darbaz.lt

Kontaktai: Tel.: 261 01 15, 262 48 97 Faksas: 261 13 26 El. paštas: iomvilnius@iom.elnet.lt

http://www.refocusbaltic.net/lt/index

http://infocentras.iom.lt/

Darbo laikas: pirmadienis-penktadienis 08:30 – 17:00 Nemokamas pagalbos tel. 8-80025252 Pagalba skambinantiems iš užsienio: +370 5 2121600 Konsultacijos internetu: info@iom.lt

Kauno apskrities moterų krizių centras

http://www.kamkc.lt/

Adresas: Juozapavičiaus per.77 (III aukštas), Kaunas Kontaktai: Tel.: (8-37) 34 00 27, faks. (8-37) 20 45 91 El. paštas marija@kamkc.lt, Kauno apskrities moterų krizių centro padaliniai: - Raseinių moterų krizių centras Galima kreiptis tel. (8-428) 70503 - Kėdainių moterų krizių centras Galima kreiptis tel. (8-683) 74050 - Prienų moterų krizių centras Galima kreiptis tel. (8-319) 60166

r. 4.

Pavadinimas Dingusių žmonių šeimų paramos centras

Internetinė svetainė www.missing.lt

Kontaktai Adresas: P. Žadeikos g. 3-21, LT – 06319, Vilnius Kontaktai: Tel./faks.: (8~5) 248 33 73 Tel.: (8~5) 248 33 53 El. paštas: centras@missing.lt Nemokama pagalbos linija: 8-800 2 61 61 (darbo dienomis 9-17 val.)

Lietuvos Caritas

http://www.anti-trafficking.lt/ (tinklapis skirtas prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms)

Savanorių skyriai: Kaunas: Vida Šimkūnaitė 8 636 17 900 Klaipėda: Svetlana Jadova 8 672 78 768 Panevėžys: Stasys Diponas 8 689 24 762 Centrinė projekto būstinė: Aukštaičių g. 10, Kaune Tel. (8~37) 323300, El. paštas: caritas@anti-trafficking.lt Soc.darbuotoja Jolita Juškevičienė, mob.tel. 867819311 Panevėžio vyskupija: Soc. darbuotoja Lina Ramunytė, Topolių al. 12, 56 kab., Panevėžys Tel. 863479523 El.paštas: panevezys@anti-trafficking.lt Telšių vyskupija: Soc. darbuotoja Dovilė Kubiliūtė, Taikos pr. 29a, Klaipėda Tel. 867818791 (8~46) 315078 El.paštas: klaipeda@anti-trafficking.lt Šiaulių vyskupija: Soc. darbuotoja Marytė Puidokienė, Varpo 9 (VšĮ Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centras, III aukštas 342 kab.), Šiauliai Tel. 8 65374459 El. paštas: siauliai@anti-trafficking.lt Vilkaviškio vyskupija: Soc. darbuotoja Giedrė Volff, Vytauto 25, Marijampolė Tel. 863153173 El.paštas: marijampole@antitrafficking.lt

Pavadinimas

Internetinė svetainė

Prekybos žmonėmis aukų integracija ir reintegracija į darbinę visuomenę

http://www.neparduodamas.lt/index.php

Moterų informacijos centras

http://www.lygus.lt/ITC/

10.

VšĮ „Vaiko namas“

Informacija apie prekybą moterimis ir Kontaktai: priverstinę prostituciją: http://www.lygus.lt/ITC/smurtas2.php?tipas=11 Tel.: (8~5) 2629 003 Faks.: (8~5) 2629 050 El. paštas: mic@lygus.lt http://www.children.lt/ Adresas: Žemaitės 21-203, LT-03118, Vilnius Kontaktai: Tel./Fax.: 8-5 2338396 Mob. 8 604 00920 1. Lietuvos kriminalinės policijos Prekybos žmonėmis tyrimo skyrius Saltoniškių g. 19, Vilnius Tel.: (8 ~5) 271 9901, (8~5) 271 9936, (8~5) 271 7981

TEISĖSAUGOS PAGALBA

Kauno apskrities moterų krizių centras

Kontaktai Tinklalapis yra projekto „Prekybos žmonėmis aukų integracija ir reintegracija į darbinę visuomenę“, kurį remia Europos Bendrijų iniciatyva EQUAL ir Lietuvos Respublika, dalis. Adresas: Olandu g. 19 – 2, LT- 01100, Vilnius

http://www.kamkc.lt/

2. Policijos departamento prie VRM anoniminis pasitikėjimo telefonas Tel.: 8 5 272 53 72 El. paštas: info@policija.lt 3. Bendras pagalbos telefonas Tel.: 112 Adresas: Juozapavičiaus per.77 (III aukštas), Kaunas Kontaktai: Tel.: (8-37) 34 00 27, faks. (8-37) 20 45 91 El. paštas marija@kamkc.lt, Kauno apskrities moterų krizių centro padaliniai: - Raseinių moterų krizių centras Galima kreiptis tel. (8-428) 70503 - Kėdainių moterų krizių centras Galima kreiptis tel. (8-683) 74050 - Prienų moterų krizių centras Galima kreiptis tel. (8-319) 60166

Lietuvos Respublikos ambasados užsienyje Airija 90 Merrion Road,Ballsbridge, Dublin 4 Tel.: 353 1 6688292

Austrija: (ir Slovenijos, Slovakijos, Kroatijos,

El. paštas: amb.ie@urm.lt

Tel.: (43 1) 718 5467 El. paštas: amb.at@urm.lt

Belgija: (ir Liuksemburgo) Rue Maurine Lietart 48, 1150 Bruxelles

Danija: (ir Islandijos) Bernstorffsvej 214, DK – 2920 Charlottelund,

Tel.: (32 2) 772 27 50 El. paštas: amb.be@urm.lt

Copenhagen Tel.: (45 39) 636 207

Lichtenšteino) Lowengasse 47/4 1030 Vienna

El. paštas: amb.dk@urm.lt Didžioji Britanija (ir Airijos) 84 Gloucester Place, London WIH 3HN Tel.: 44 20 7486 6401, 44 20 7486 6402

Graikija (ir Bulgarijos, Rumunijos bei

El. paštas: amb.uk@urm.lt

Tel.: 301 72 94 356, 301 72 94 357 El. paštas: amb.gr@urm.lt

Ispanija C. Fortuny 19, 28010 Madrid

Italija: (ir Maltos, Šveicarijos) Viale di Villa Grazioli 9, 00198 Rome

Tel.: (34 91) 310 20 75, (34 91) 319 89 35 El. paštas: amb.es@urm.lt

Tel.: (39 06) 855 9052, (39 06) 854 0482 El. paštas: amb.it@urm.lt

Izraelis: (ir Kipro, Pietų Afrikos Respublikos, Etiopijos, igerijos) Top Tower 14( th ) flor, dizengoff 50, Suite 1404, tel Aviv 64332 Tel.: (972 3) 528 8514 El. paštas: amb.il@urm.lt

JAV (ir Meksikos) 4590 MacArthur Blvd.,NW, Suite 200,Washington,DC 20007-4226 Tel.: (1 202 ) 234 58 60 El. paštas: amb.us@urm.lt

orvegija Gimle Terrasse 6, 0244 Oslo Tel.: (47) 225 581 50, (47) 225 514 71

Olandija Koninginnegrach 78, 2514 AH The Hague Tel.: (31 70) 385 54 18

El. paštas: amb.no@urm.lt

El. paštas: amb.nl@urm.lt

Portugalija Av 5 de Outubro, 81-1 Esg. Apartado 14160, 1064-002 Lisboa Codex

Prancūzija 14 Bd. Montmartre, 75009 Paris Tel.: 331 480 100 33, 331 452 319 23

Tel.: 35 121 799 0110 El. paštas: amb.pt@urm.lt

El. paštas: amb.lituanie@magic.fr

Albanijos) 49, Vasilissis Sofias, Ave, GR – 106 76 Athens

Suomija Rauhankatu 13 A, 00170 Helsinki

Švedija Strandvagen 53, 11523 Stockholm

Tel.: 358 9 608 210 El. paštas: amb.fi@urm.lt

Tel.: 468 667 54 55, 468 103 018 El. paštas: amb.se@urm.lt, litemb@telia.com

Turkija Mahatma Gandi Cad.. No. 17/8-9, 06700 G.O.P. Ankara Tel.: 90 312 447 07 66 El. paštas: amb.tr@urm.lt

Vengrija (ir Bosnijos ir Hercogovinos, Serbijos ir Juodkalnijos) Dobsinai utca 4/A, 1124 Budapest Tel.: 36 1 224 79 10 El. paštas: litvania@litvania.hu

Vokietija Charite str. 9, 10117 Berlin Tel.: 49 30 890 68 10 El. paštas: info@botschaft-litauen.de

Ukraina 21 Buslivska str., 010901 Kyiv Tel.: 380 44 254 09 20 El. paštas: amb.ua@urm.lt

Užsienio šalių policija Airija Tel.: 112, 999

Austrija (ir Slovenija, Slovakija, Kroatija, Lichtenšteinas) Tel.: 999 arba 112

Belgija Tel.: 101

Čekija Tel.: 158

Danija (ir Islandija) Tel.: 112

Didžioji Britanija ir Š. Airija Tel.: 999

Graikija (ir Bulgarija, Rumunija, Albanija) Tel.: 100

Ispanija Tel.: 91

Italija Tel.: 112, 113

Izraelis (ir Kipras, Pietų Afrikos Respublika) Tel.: 100

JAV (ir Meksika) Tel.: 911

orvegija Tel.: 112

Olandija Tel.: 112

Portugalija Tel.: 112

Prancūzija Tel.: 17

Suomija Tel.: 10022

Švedija Tel.: 112

Turkija Tel.: 155

Vokietija Tel.: 110

Priedas 12. Pagalbos ranka

VAIKO IR ŽMOGAUS TEISIŲ MOKYMAI

Parengė: Kristina Stepanova

Vaiko ir žmogaus teisių mokymai Užsiėmimų turinys Įvadas į Vaiko ir žmogaus teisių mokymus...............................................................................50 Vaiko ir žmogaus teisės: teorinis problemos pristatymas.........................................................52 Vaiko ir žmogaus teisių mokymai. Užsiėmimų aprašymas.......................................................66 UŽSIĖMIMAI JAU ES IO (10 – 13 METŲ) AMŽIAUS VAIKAMS.............................66 Užsiėmimas 1. Ką aš žinau apie vaiko ir žmogaus teises?........................................................66 Užsiėmimas 2. Kas mane gina?.................................................................................................68 Užsiėmimas 3. Kas gina suaugusį žmogų?................................................................................70 Užsiėmimas 4. Poreikiai, teisė, atsakomybė..............................................................................72 Užsiėmimas 5. Ko reikia vaikui?...............................................................................................74 Užsiėmimas 6. Aš ir kiti............................................................................................................76 Užsiėmimas 7. Aš esu ypatingas...............................................................................................77 Užsiėmimas 8. Gerbiu kitus......................................................................................................80 Užsiėmimas 9. Skirtingi, bet lygūs...........................................................................................81 Užsiėmimas 10. Teisių ir pareigų draugystė.............................................................................84 Užsiėmimas 11. Institucijos, ginančios teises...........................................................................85 Užsiėmimas 12. Moku apsiginti................................................................................................87 Užsiėmimas 13. Apsauginis skydas..........................................................................................89 Užsiėmimas 14. Teisių ir pareigų specialistai...........................................................................91 Užsiėmimas 15. Mano svajonių miestas...................................................................................92 UŽSIĖMIMAI VYRES IO (14 – 17 METŲ) AMŽIAUS VAIKAMS..............................95 Užsiėmimas 1. Ką aš žinau apie vaiko ir žmogaus teises?.......................................................95 Užsiėmimas 2. Pagrindinės vaiko teisės...................................................................................97 Užsiėmimas 3. Vaiko teisių pažeidimai....................................................................................99 Užsiėmimas 4. Žmogaus teisės ir Visuotinė žmogaus teisių deklaracija................................101 Užsiėmimas 5. Kas gina mano teises?....................................................................................104

Užsiėmimas 6. Stereotipai mūsų gyvenime............................................................................106 Užsiėmimas 7. Elektrinė.........................................................................................................108 Užsiėmimas 8. Pamatyk savo galimybes................................................................................110 Užsiėmimas 9. Kova už valdžią ir turtą..................................................................................113 Užsiėmimas 10. Horoskopas...................................................................................................116 Užsiėmimas 11. Lygios galimybės.........................................................................................118 Užsiėmimas 12. Pusiausvyros palaikymas.............................................................................121 Užsiėmimas 13. Nupiešk teisę................................................................................................123 Užsiėmimas 14. Mūsų ateities scenarijai................................................................................125 Užsiėmimas 15. Mūsų gyvenamoji vieta ir vaiko bei žmogaus teisės....................................127 Vaiko ir žmogaus teisių mokymai. Užsiėmimų priedai..........................................................130

Įvadas į Vaiko ir žmogaus teisių mokymus Šiuolaikiniame pasaulyje vaiko ir žmogaus teisių žinojimas ir supratimas yra atsakingos visuomenės požymis. Dėl fizinio ir psichinio nebrandumo vaikai yra viena iš pažeidžiamiausių visuomeninių grupių. Dėl to vaiko apsaugai ir priežiūrai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, o valstybės visame pasaulyje turi siekti gerinti vaikų padėtį, jų augimo, brendimo ir gyvenimo sąlygas. Vienas iš svarbiausių dokumentų, apsaugančių vaiko teises yra Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija. Tai pirmasis dokumentas, įvardijęs ir įtvirtinęs vaiko dalyvavimo teisę, įpareigojančią žmones išklausyti ir gerbti vaiko nuomonę, paisyti jos priimant vaikui svarbius sprendimus, kurti pasaulį vaikams bendradarbiaujant su vaikais. Šiandieną Vaiko teisių konvenciją yra ratifikavusios 192 valstybės iš 194 (išskyrus Jungtines Amerikos Valstijas ir Somalį). Jokia kita žmogaus teisių konvencija nėra sulaukusi tokio plataus palaikymo. Lietuva Konvenciją ratifikavo 1995 m. Tinkamas dėmesys turi būti skiriamas ir suaugusiųjų žmonių teisių apsaugai. Svarbus dokumentas, įtvirtinantis pagrindines žmogaus teises ir laisves – tai Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. 1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją kaip visuotinį idealą, kurį siekti turėtų visos tautos ir valstybės. Deklaracija įtvirtina žmogaus orumą kaip aukščiausią vertybę ir įtvirtina nuostatą, kad „visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis“. Tam, kad kiekvieno asmens – tiek vaiko, tiek suaugusio žmogaus – teisės būtų tinkamai įgyvendintos ir apsaugotos, neužtenka vien valstybės teisinių pastangų. Svarbi tampa ir visuomenės pilietinės sąmonės branda; kiekvieno visuomenės nario žmogaus teisių ir laisvių žinojimas ir supratimas. Todėl vaiko ir žmogaus teisių mokymai, tinkamų pilietinių nuostatų formavimas, sugebėjimo įgyvendinti žmogaus teisių principus praktikoje, kasdieniniame gyvenime, formavimas turėtų prasidėti kuo anksčiau. Vaiko ir žmogaus teisių mokymų programos tikslas – tinkamai informuoti vaikus ir jaunus žmones apie vaiko ir žmogaus teises, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją ir Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Konvencijos, Deklaracijos ir teisių principines nuostatas. Užsiėmimų pagalba siekiama šių uždavinių įgyvendinimo: 1. Formuoti pagarbą vaiko ir žmogaus teisėms ir laisvėms. 2. Padėti vaikams suprasti vaiko ir žmogaus teisių vaidmenį, jų reikšmę kiekvieno iš mūsų kasdieniniame gyvenime, visuomenės gyvenime, viso pasaulio žmonių gyvenime. 3. Supažindinti vaikus su dviem pagrindiniais dokumentais – Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija ir Visuotine žmogaus teisių deklaracija. 4. Mokyti vaikus ir jaunus žmones taikyti teisių nuostatas praktikoje – teisių nuostatas paversti praktikoje veikiančia sistema 5. Stiprinti asmeninę bei socialinę vaikų ir jaunų žmonių atsakomybę už savo ir šalia esančio žmogaus teises.

Užsiėmimai skirti dviem amžiaus grupėms – jaunesniųjų (10 – 13 metų) ir vyresniųjų vaikų (14 – 17 metų) grupei. Kiekvienai amžiaus grupei yra skirta po 15 užsiėmimų. Vaikų ir žmogaus teisių mokymų turinį sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje pateikiamas teorinis vaiko ir žmogaus teisių pristatymas: aprašoma vaiko ir žmogaus teisių istorija, pagrindiniai dokumentai, ginantys vaiko ir žmogaus teises, teisių principinės nuostatos. Antroje dalyje pateikiamas praktinių užsiėmimų, skirtų darbui su vaikų grupe aprašymas. Šių užsiėmimų pagalba vaikai ir jauni žmonės gali būti mokomi apie vaiko ir žmogaus teises. Trečioje dalyje pateikiamos kelios rekomendacijos dėl programos vykdymo.

VAIKO IR ŽMOGAUS TEISĖS TEORI IS PROBLEMOS PRISTATYMAS ŽMOGAUS TEISIŲ ISTORIJA

Senovės istorija

Žmogaus teisių šaltinių galima rasti pačių įvairiausių religinių, filosofinių, etninių mokymų istorijoje, pradedant nuo gilios senovės. Visose pasaulinių religijų doktrinose – budizmo, judaizmo, krikščionybės, musulmonų, daoizmo, konfucianizmo – išreikšta idėja nesielgti su savo artimuoju/kitu žmogumi taip, kaip nenori, kad būtų elgiamasi su tavimi. Viena iš seniausių žmogaus teisių apraiškų – draudimas žudyti. Žmogaus teisių pradmenis galima rasti ir graikų politinėje filosofijoje, stoikų mokyme, judaizme bei ankstyvojoje krikščionybėje. Kai kurie pavyzdžiai: Hamurabio teisynas (apie 2000 m. iki Kr.) – tai pirmasis rašytinis įstatymų kodeksas, patvirtintas šio Babilono karaliaus. Kodekse buvo numatyta „įgyvendinti karalystėje teisingą ir sąžiningą valdymą, naikinti piktuosius ir žiauriuosius, neleisti stipriesiems išnaudoti silpnesniuosius,(...) šviesti valstybę ir prisidėti prie tautos gerovės“. Teisynas įtvirtino ir vieną iš svarbiausių teisių principų – teisės priklauso visiems vienodai. Iki mūsų laikų išliko ir Egipto faraono (apie 2000 m. iki Kr.), davusio savo pavaldiniams nurodymus, žodžiai: „Kai nuo Aukštojo arba Žemutinio Nilo atvažiuoja prašytojas, padarykite taip, kad viskas vyktų pagal įstatymą, kad būtų laikomasi papročių, ir kad būtų gerbiamos kiekvieno žmogaus teisės“. Persijos karaliaus Kiro chartija (apie 570 m. iki Kr.) – ši chartija pripažino teises į laisvę, saugumą, laisvą judėjimą, o taip pat kai kurias socialines ir ekonomines teises. Sąvoka „demokratija“ yra graikų kilmės, tačiau senovės graikų „demokratijos“ supratimas skyrėsi nuo šiuolaikinio. Demokratija egzistavo tik tam tikram žmonių ratui. Graikų miestuose veikė tam tikri įstatymai, atitinkantys šiuolaikinius, pvz., izogorija – žodžio laisvė, izonomija – lygybė prieš įstatymą. Tačiau šiomis teisėmis galėjo naudotis tik laisvi piliečiai, ir tik tam tikro miesto piliečiai. Žmogumi graikai laikė tik pilietį. Šiai kategorijai nepriklausė moterys, vaikai, kitataučiai. Antikoje gimė „dieviškojo įstatymo“, aukštesnio ir svarbesnio už žemiškųjų valdovų valdžią, idėja. Šią idėją, tarp kitko, išsakė ir Platonas, o žinomiausias pavyzdys, kurį pamini visi žmogaus teisių tyrėjai – tai Sofoklio tragedijos „Antigonė“ epizodas. Šiame epizode aprašoma scena, kai Kronas draudžia laidoti Poliniko kūną, tačiau nužudytojo sesuo Antigonė nusižengia šiam draudimui. Tironas klausia jos: „Kodėl tu nusižengi įstatymui?“. Antigonė atsako: „Yra dieviškasis įstatymas, kuris aukščiau visų žmonių nustatytų įstatymų“.

Teisių, kurias žmogus gauna gimdamas, rinkinio idėja labai aiškiai suformuluota graikų ir romėnų stoikų filosofijoje. Stoikai pasaulį suvokė kaip vieningą visumą, kur visi žmonės – broliai. Jų idėjos apie žmonių lygybę nepriklausomai nuo odos spalvos, kilmės arba padėties visuomenėje tapo prigimtinių teisių koncepcijos pagrindas. Viduramžiai ir aujieji laikai Kalbėdami apie žmogaus teisių koncepcijos vystymąsi, galime išskirti dvi kryptis. Pirmoji – sąvokos „žmogus“ supratimo išplėtimas. Antroji – teisių kodifikacija, t.y. teisių apibrėžimo, konkrečių teisių ir laisvių formulavimo, jų saviveikos, teisių išreiškimo dokumentuose procesas. Viduramžių kodeksai – tai teisių rinkiniai, skirti tam tikroms socialinėms grupėms. Pvz., Leono karalystės kodeksas (1188 m.) teigė, kad dvarininkai turi teisę į sąžiningą teismą, teisę į savo garbės ir turto apsaugą. 1215 m., Anglijos Magna Carta Libertatum (Didysis įstatymas) arba „Didžioji Laisvių Chartija“ – tai šiuolaikinės įstatymų kodifikacijos prototipas. Tačiau ir ši chartija galiojo išskirtinai dvarininkams. 1628 m. pasirodė Peticija apie teises, 1689 m. – Teisių bilis – šie dokumentai yra įrodymas, kad kodifikacijos procesas vyko ir toliau. Vėliau žmogaus teisių ir laisvių koncepcija buvo atskirta nuo asmens socialinio statuso koncepcijos ir teisės pradėjo būti suvokiamos ne kaip privilegija, o kaip visiems asmenims galiojančios teisės, nepriklausomai nuo jų individualių savybių ar gyvenimo sąlygų. Svarbų vaidmenį šiame procese atliko Ispanijos teologai ir tikėjimo skleidėjai. Čia būtina paminėti Francisko de Vitoriją (1486 – 1546) ir Farfolomėjų de las Kasasą (1474 – 1566), kurie paruošė doktriną apie būtinumą pripažinti tautų, gyvenančių Ispanijos atrastose ir užgrobtose žemėse, teises. Kitas žymus Ispanijos teisininkas, Vaskas de Monchoa, pagrindė prigimtinių (t.y. iš paties žmogaus prigimties ir pasaulio sukūrimo išplaukiančių) teisių teoriją (ius naturalism). Didžioji Anglijos Laisvių Chartija (1215) Magna Carta Libertatum Great Cahrter of Freedom 1215 m. Anglijos kilmingieji bei dvasininkai susivienijo prieš karaliaus Jono I piktnaudžiavimą valdžia ir privertė jį valdyti vadovaujantis įstatymu, sukurdami Didžiąją Laisvių Chartiją (Magna Charta Libertatum). Šiame dokumente buvo įtvirtinti konstituciniai karaliaus valdžios apribojimo metodai. Ir nors karalius apribojimų visiškai nepaisė, Laisvių Chartija tapo dokumentu, kuriuo karaliaus pavaldiniai dažnai naudojosi, siekdami apsaugoti savo laisves. Didžiojoje Anglijos Laisvių Chartijoje pateikiama eilė teisių, tame tarpe ir teisė, pagal kurią visi laisvieji piliečiai gali turėti ir paveldėti turtą bei būti laisvi nuo pernelyg didelių mokesčių. Ši chartija apibrėžė teisingo teisminio proceso eigą bei lygiateisiškumo prieš įstatymą principą. Už įstatymų pažeidimą karalius Jokūbas buvo nuverstas savo pavaldinių 1688 m.

Asmens neliečiamybės įstatymas (1679) Habeas Corpus Act 1679 m. Anglijoje buvo priimtas Asmens neliečiamybės įstatymas (Habeas Corpus Act). Šis dokumentas apibrėžė suimtojo ir apkaltintojo teisę antrąkart stoti prieš teismą pakartotinam įkalčių tyrimui. Tokios teisės užuomazgas galima pastebėti Didžiojoje Laisvių Chartijoje, tačiau ši teisė ilgus metus karalių buvo ignoruojama.

Anglijos teisių bilis (1689) The Bill of Rights/Declaration of Rights

1689 m. Parlamentas priėmė įstatymą, kuriame buvo sakoma, jog Parlamentas draudžia karaliui kištis į jo veiklą. Šis dokumentas, žinomas kaip Teisių bilis, draudė karaliui sustabdyti įstatymo veikimą be Parlamento sutikimo, taip pat jis apibrėžė Parlamento narių laisvuosius rinkimus bei deklaravo, kad žodžio laisvė parlamente negali būti nuginčyta nei teismuose, nei bet kur kitur. Šis dokumentas tapo pagrindu šalies konstitucijai kurti.

Prigimtinių teisių idėjos užuomazgos

XVII ir XVIII am. kai kurie Europos filosofai iškėlė prigimtinių teisių koncepciją. Taip buvo apibrėžiamos teisės, kurios žmogui priklauso dėl to, kad jis gimė žmogumi, o ne dėl to, kad jis yra vienos ar kitos valstybės pilietis arba kokios nors religinės, etninės grupės narys. Šios teisės neturi būti valstybės pažeidžiamos; žmogaus teisių laikymasis ir gerbimas yra žmogaus egzistavimo pagrindas. Idėja, kad iš žmogaus prigimtinių teisių turi kilti ir tam tikros juridinės teisės darėsi vis žinomesnė ir ja buvo remiamasi kuriant daugybės valstybių konstitucijas. Terminas „žmogaus teisės“ (droits de l‘homme) pirmą kartą buvo paminėtas prancūzų Žmogaus teisių ir pilietybės deklaracijoje 1789 m. Kitas svarbus dokumentas, Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) Nepriklausomybės deklaracija, priimta birželio 4 d. 1776 m. Ši deklaracija buvo pagrįsta tuo, kad visi žmonės yra lygūs ir rėmėsi tokiomis teisėmis, kaip teisė į gyvybę, laisvę ir laimės siekimą. Tos pačios idėjos yra išreikštos ir Teisių bilyje, priimtame tais pačiais metais Virdžinijos valstijoje. Vėliau Nepriklausomybės deklaracijos idėjos buvo pripažintos ir kitų JAV valstijų, o taip pat įtrauktos į Teisių bilį, kuris 1791 m. papildė 1787 m. JAV Konstituciją.

Prancūzijos Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija (1789) Declaration des Droits de l‘Homme et du Citoyen Didžiosios Prancūzijos revoliucijos produktas – žymioji Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija. Šiame dokumente suformuluoti pagrindiniai žmogaus teisių principai – „mano laisvė neturi paneigti kito žmogaus laisvės“ ir „leistina yra viskas, ko nedraudžia įstatymas“. Deklaracijos buvo įgyvendintos tokios nuostatos:

1 str. Žmonės gimsta laisvi ir lygiateisiai ir tokie išlieka (...). 2 str. Visų politinių susivienijimų tikslas - saugoti prigimtines ir neatimamas žmogaus teises. Šias teises sudaro laisvė, nuosavybė, saugumas ir priešinimasis engimui. 3 str. Suverenios valdžios šaltinis yra tauta. Jokia žmonių grupė, joks asmuo negali turėti valdžios, kuri aiškiai nesuteikta tautos 4 str. Laisvės esmė - daryti viską, kas nekenkia kitam. Taigi kiekvieno žmogaus prigimtinių teisių įgyvendinimas turi tik tas ribas, kurios kitiems visuomenės nariams garantuoja galimybę naudotis tomis pačiomis teisėmis. Šias ribas gali nustatyti tik įstatymas. 5 str. Įstatymas turi teisę drausti tik tuos veiksmus, kurie kenkia visuomenei. Viskas, kas neuždrausta įstatymo, yra leidžiama, ir niekas negali būti verčiamas daryti tai, ko įstatymas nenurodo. 6 str. Įstatymas yra visų žmonių valios Išraiška. Visi piliečiai turi teisę asmeniškai ar per savo įgaliotinius prisidėti prie jo kūrimo. Jis turi būti visiems vienodas, ar jis saugotų, ar jis baustų. Visi piliečiai, būdami prieš įstatymą lygūs, turi lygias galimybes užimti viešuosius postus, pareigybes ir užsiimti veikla priklausomai nuo jų gabumų ir be kokių nors kitų skirtumų, išskyrus tuos, kurie sąlygoti jų dorybių ir sugebėjimų. 7 str. Niekas negali būti apkaltintas, suimtas, uždarytas į kalėjimą, tiktai įstatymo apibrėžtais atvejais ir būdais, kuriuos yra nurodęs įstatymas. Tas, kuris išsirūpina, duoda, vykdo ar liepia vykdyti pagrįstus savivale įstatymus, turi būti nubaustas. Bet kiekvienas pilietis, pakviestas arba suimtas pagal įstatymą, turi tučtuojau paklusti; jeigu jis nepaklusta, atsakomybė tenka jam. 8 str. Įstatymas turi nustatyti tiktai būtinas ir aiškiai reikalingas bausmes: niekas negali būti nubaustas kitaip, kaip tik pagal įstatymą, priimtą ir paskelbtą iki nusižengimo ir teisėtai pritaikytą. 9 str. Kadangi kiekvienas žmogus yra nekaltas, kol neįrodyta jo kaltė, tais atvejais, kai pripažįstama, kad būtina jį suimti, bet kokioms griežtoms priemonėms, kurios nėra būtinos, turi būti užkirstas kelias įstatymu. 10 str. Niekas neturi būti persekiojamas dėl savo pažiūrų, netgi religinių, tiktai svarbu, kad jų pasireiškimas nepažeistų visuomeninės tvarkos, nustatytos įstatymo. 11 str. Laisvas minčių ir nuomonių skleidimas yra viena iš svarbiausių žmogaus teisių; taigi kiekvienas pilietis gali laisvai išdėstyti savo pažiūras, rašyti, spausdinti, išskyrus atvejus, nustatytus įstatymo, kada jis turi atsakyti už piktnaudžiavimą šia laisve. 12 str. Žmogaus ir piliečio teisių garantavimui reikia valstybinės galios; ji yra sukurta visų naudai, o ne tam, kad ja pasinaudotų tie, kuriems ta galia yra patikėta. 13 str. Karinių pajėgų išlaikymui ir valdymo išlaidoms padengti būtini bendri mokesčiai, jie turi būti paskirstyti visiems piliečiams pagal jų išgales. 14 str. Visi piliečiai turi teisę patys ar per savo įgaliotinius nuspręsti, ar reikia mokesčių, savanoriškai sutikti juos mokėti, sekti, kur jie panaudojami, ir nustatyti, kiek mokėti, už ką mokėti, mokėjimo tvarką ir trukmę. 15 str. Visuomenė iš kiekvieno valdininko turi teisę reikalauti, kad jis atsiskaitytų už savo veiklą. 16 str. Kiekviena visuomenė, kurioje negarantuojamos teisės ir nėra apibrėžto valdžių atskyrimo, neturi Konstitucijos.

17 str. Nuosavybė yra šventa ir neliečiama, niekas negali jos atimti, tiktai tada, kada visuomenės poreikiai, teisiškai apibrėžti, to aiškiai reikalauja, su sąlyga, kad bus teisingai ir iš anksto atlyginta. Jungtinių Amerikos Valstijų epriklausomybės deklaracija (1776) The Declaration of Independence Jungtinių Amerikos Valstijų Konstitucija (1787) The United States Constitution Teisių bilis (1791) The Bill of Rights

1776 m. liepos 4 d. 13 Didžiosios Britanijos kolonijų Šiaurės Amerikoje pasirašė Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) Nepriklausomybės deklaraciją ir paskelbė savo nepriklausomybę nuo Britanijos imperijos. JAV Nepriklausomybės deklaracija didžiąja dalimi rėmėsi Dž. Loko (John Locke) ir Š. Monteskjė (Charles – Louis de Secondat, baron de La Brede et de Montesquieu) teorijomis apie prigimtines žmogaus teises, o didžiausią teksto dalis yra parašyta Tomo Džefersono (Thomas Jefferson). Deklaracija įkvėpė Prancūzijos revoliuciją ir sukilimus prieš Ispanijos viešpatavimą Pietų Amerikoje. Taip pat Deklaracija laikoma pirmuoju vėliau sukurtų Jungtinių Amerikos Valstijų įkūrimo dokumentu, o liepos 4 d. tapo JAV Nepriklausomybės diena. 1787 m. buvo priimta Jungtinių Amerikos Valstijų Konstitucija, kuri apibrėžė ir pagrindines JAV piliečių žmogaus laisves – spaudos, susirinkimų, sąžinės, žodžio, tikėjimo. Konstituciją 1791 m. papildė Teisių bilis. Teisių bilyje atsispindi požiūris į valstybės valdžios prigimtį, kuris geriausiai atitinka šiuolaikinę žmogaus teisių filosofiją: laisvieji piliečiai išrenka valdžią tam, kad užtikrintų savo gyvenimo gerovę, poreikių patenkinimą. Jie laisva valia leidžia apriboti savo laisvę tiek, kiek to reikia visuomenės valdymui. (Šiandien mes taip formuluojame pagrindinį žmogaus teisių principą, kuris kyla iš šio valdžios prigimties supratimo – valdžios organams leidžiama tik tai, kas leidžiama įstatymo, o žmogui leidžiama visą tai, ko nedraudžia įstatymas).

XIX am.

XIX am. pradžia – Europos valstybių teisinių sistemų derinimas su aprašytais principais – atsiranda Švedijos, Olandijos ir kitų valstybių konstitucijos. XIX am. laipsniškai formuojasi idėja, kad teisių laikymasis (kurios, beje, dar nebuvo suformuluotos ir suvokiamos kaip žmogaus teisės; greičiausiai jos buvo laikomos savotiška apsauga nuo tam tikrų visuomenės grupių; taip pat mažumų, teisingumo apsaugos priemonė) nėra vien valstybės vidaus reikalas. XIX am. – tai taip vadinamos „humanitarinės intervencijos“ istorija. Eilė problemų, susijusių su žmogaus teisėmis, jų pažeidimu atkreipė į save pasaulio visuomenių dėmesį ir šias problemas pradėta spręsti tarptautiniu lygiu. Pirmiausia tai buvo vergystės, baudžiavos, nežmoniškų darbo sąlygų ir vaikų darbo problemos. Maždaug tam pačiam laikotarpiui galima priskirti ir pirmuosius tarptautinius susitarimus, susijusius su žmogaus teisėmis.

Anglijoje ir Prancūzijoje vergystė buvo paskelbta už įstatymo ribų maždaug XIX am. pradžioje, o 1814 m. Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos vyriausybės pasirašė Paryžiaus sutartį dėl bendradarbiavimo siekiant užkirsti kelią vergų pardavimui. Briuselio konferencijoje 1890 m. buvo pasirašytas aktas prieš vergystę, kurį vėliau ratifikavo 18 valstybių. Pirmosios Ženevos konvencijos (1864 ir 1929 m.) apibrėžė dar vieną valstybių tarptautinio bendradarbiavimo sritį – valstybių įsipareigojimus karo atveju. 1864 m. Konvencija dėl sužeistųjų ir sergančių karių padėties pagerinimo sausumos karo metu apibrėžė elgesio su sergančiais bei sužeistaisiais taisykles. 1929 m. buvo priimta Konvencija dėl sužeistųjų ir ligonių veikiančiose armijose padėties gerinimo ir elgesio su karo belaisviais. Taip pat XIX am. buvo plėtojama idėja, kad piliečiai gali reikalauti iš savo valstybės gyvenimo sąlygų gerinimo. Kai kuriose Europos XIX am. konstitucijose buvo išreikštos ne tik idėjos apie klasikines žmogaus teises, tačiau taip pat buvo straipsniai, kurie numatė valstybės atsakomybę užimtumo, socialinio aprūpinimo, visuomenės sveikatos apsaugos ir išsilavinimo srityse. Socialinės teisės buvo garantuojamos Meksikos 1917 m., Rusijos federacijos 1918 m., Vokietijos 1919 m. konstitucijose. XIX am. Europa tapo konfliktų, susijusių su mažumų teisių apsauga, liudininke. Šie konfliktai buvo akstinas „humanitarinėms intervencijoms“ pravesti bei tarptautinių garantijų šioje srityje sukurti. Pvz., 1878 m. Berlyno sutartis pagrindė tarptautinį valstybių (Serbijos, Juodkalnijos, Bulgarijos ir Rumunijos), išsilaisvinusių iš Osmanų imperijos, pripažinimą, įtvirtindama ir religinių mažumų (musulmonų ir žydų) teises šiose valstybėse. Taigi, XIX am. pabaigoje gimė „humanitarinės teisės“ idėja. XIX am. pabaigoje išsivysčiusios valstybės pradėjo rūpintis darbo teisių įteisinimu. Darbo teisės numatė apmokėjimo už darbą padidinimą, o vadinasi pakėlė ir samdomo darbo vertę. Atsirado pirmosios konvencijos, kuriose valstybės tarptautiniu lygiu prisiėmė atsakomybę viena prieš kitą už savo piliečius. 1906 m. Berno konvencija dėl moterų naktinio darbo uždraudimo tapo pirmuoju tarptautiniu susitarimu socialinių teisių srityje. Vėliau didelė dalis konvencijų darbo srityje buvo sukurta Tarptautinės darbo organizacijos, įkurtos 1919 m. Taip socialinės teisės surado atspindį tarptautinėje teisėje daug anksčiau nei klasikinės. Nusikaltimai žmonijos atžvilgiu, padaryti Antrojo Pasaulinio karo metu, parodė tradicinio požiūrio, kad valstybės elgesys su savo piliečiais yra tik valstybės vidaus reikalas, neveiksnumą. Pagaliau 1945 m. birželio 26 d. Jungtinių Tautų Organizacijos (toliau – JTO) pasirašyti įstatai pavertė žmogaus teises neatsiejama tarptautinės teisės dalimi. Pagal įstatus, valstybės – JTO narės – įsipareigojo imtis bendrų priemonių, skirtų žmogaus teisių apsaugai ir propagavimui visame pasaulyje. 1948 m. gruodžio 10 d. Generalinė Asamblėja priėmė ir paskelbė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją kaip „uždavinį, kurį atlikti turi siekti visos tautos ir visos valstybės“. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos priėmimas tapo akstinu toliau ruošti tarptautinius standartus žmogaus teisių srityje ir sukurti tarptautinius kontrolės mechanizmus. Pastaraisiais metais vadovaujant JTO buvo priimta daugiau nei 60 susitarimų dėl žmogaus teisių. Europoje svarbų vaidmenį skatinant ir apsaugant žmogaus teises atliko Europos Taryba bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija. Kaip vieną iš svarbiausių tarptautinių žmogaus teises garantuojančių institucijų reikėtų išskirti Europos Žmogaus Teisių Teismą. Šis Teismas veikia pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Lietuva ratifikavo Konvenciją 1995 m. balandžio 27 d. (Konvencija įsigaliojo 1995 m. birželio 20 d.).

ŽMOGAUS TEISIŲ SAMPRATA Dabartinė žmogaus teisių sistema atspindi kelių šimtmečių filosofines ir teisines idėjas. Žmogaus teisės gali būti apibrėžtos kaip teisės, kurios priklauso mums nuo pat mūsų gimimo ir be kurių mes negalime gyventi kaip žmogiškosios asmenybės. Žmogaus teisės skiriasi nuo kitų teisių dviem aspektais. Pirmiausia, kiekvienas asmuo turi žmogaus teises vien jau dėl to, kad jis – žmogus. Žmogaus teisių negalima „padovanoti“ ar įgyti. Įstatymų ribose žmogaus teisės yra neatsiejamos ir priklauso kiekvienam iš mūsų. Antra, už žmogaus teisių priežiūrą ir apsaugą atsako valstybė ir jai pavaldūs organai. Tai reiškia, kad valstybė turi ne tik siekti nepažeisti žmogaus teisių, bet ir apsaugoti vieno individo teises nuo kitų individų netinkamų veiksmų šių teisių atžvilgiu. Žmogaus teises turi saugoti įstatymas (pagal įstatymo viršumo principą). Be to, bet kokie ginčai, susiję su žmogaus teisių pažeidimais turi būti sprendžiami kompetentingo, objektyvaus ir nepriklausomo teisminio organo, kurio procedūros yra lygiateisės abiem pusėms ir kuris priima sprendimus vadovaudamasis įstatymais. Žmogaus teisių koncepcijos pagrindas – dvi pagrindinės vertybės: žmogaus orumas ir lygiateisiškumas. Žmogaus teisės nustato bazines normas, būtinas tam, kad būtų įmanoma gyventi suvokiant ir jaučiant savo orumą, ir jų universalumas kyla iš to, kad visi žmonės yra lygūs. Šios dvi pagrindinės vertybės – orumas ir lygiateisiškumas – yra pagrindas kitoms vertybėms, kurių pagalba galima tiksliau apibrėžti, kaip praktiniame gyvenime turi sąveikauti žmogus ir visuomenė. Tokios svarbios vertybės yra pvz.:

Laisvė

Pagarba kitiems ediskriminuojantis požiūris

Pakantumas

Teisingumas Atsakomybė

Žmogaus valia sudaro svarbią žmogaus orumo dalį. Vertimas žmogų daryti ką nors prieš jo valią žemina jo orumą. Pagarbos stoka kitiems neleidžia įvertinti jų individualumo ir gerbti žmogaus orumo. Žmonių lygybė reiškia, kad mes negalime spręsti apie žmogų remdamiesi jo fizinėmis ar bet kokiomis kitomis charakteristikomis. Pakantumo stoka reiškia tolerancijos skirtumams nebuvimą. Tai, kad žmonės lygūs, nereiškia, kad jie turi būti vienodi – vienodų pažiūrų, nuomonių, išvaizdos ir t.t. Kadangi visi žmonės yra lygūs, kiekvienas turi teisę į teisingumą. Kitų teisių gerbimas reiškia atsakomybę už savo veiksmus.

Kas charakterizuoja žmogaus teises?

1. Žmogaus teisės neatskiriamos

2. Žmogaus teisės nėra dalinamos, jos yra priklausomos viena nuo kitos ir susijusios viena su kita

3. Žmogaus teisės yra universalios

Žmogaus teisių negalima prarasti, kadangi jos susijusios su pačiu žmogaus egzistavimo faktu. Tam tikrais atvejais, numatytais įstatymo, kai kurių teisių veiksnumas gali būti pristabdytas arba apribotas. Skirtingos žmogaus teisės yra tarpusavyje susijusios ir negali būti nagrinėjamos atskirai. Vienos teisės įgyvendinimas priklauso nuo daugelio kitų teisių įgyvendinimo, ir nėra nei vienos teisės, kuri būti svarbesnė už kitas. Žmogaus teisės priklauso visiems žmonėms visame pasaulyje.

Žmogaus teisių klasifikacija

Žmogaus teisių idėja gimė dėl būtinybės apsaugoti individą nuo piktnaudžiavimo valstybės valdžia. Būtent todėl pirminis žmogaus teisių nagrinėjimas labiausiai buvo sutelktas į valstybės įsipareigojimą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų. Kita žmogaus teisių atsiradimą aiškinanti teorija teigia, kad teisės – tai visa tai, kas padeda sudaryti tinkamas sąlygas žmogaus orumui egzistuoti. Šiuo požiūriu žmogaus teisės yra orientyras valstybei ieškant priemonių, skatinančių žmogaus asmenybės raidą. Terminas „žmogaus teisės“ susijęs su labai plačiu teisių spektru: nuo teisės į gyvybę iki teisės laisvai dalyvauti kultūriniame visuomenės gyvenime. Tarptautiniame lygmenyje dažniausiai išskiriamos pilietinės ir politinės teisės bei ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės. Terminas „pilietinės teisės“ yra vartojamas kalbant apie teises, išdėstytas pirmuose 18 Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos straipsniuose. Iš šios teisių grupės galima išskirti teises, kurios susijusios su žmogaus neliečiamybe (teisė į gyvybę, laisvę, asmeninę neliečiamybę, laisvė nuo kankinimų ir žiauraus elgesio, savavalio įkalinimo, sulaikymo arba ištrėmimo, vergystės, įsikišimo į asmeninį gyvenimą, teisė turėti turtą, teisė laisvai judėti, teisė į minties, sąžinės ir religijos laisvę). Kita pilietinių teisių grupė – teisinių procesų – apima žmogaus teisę į lygybę prieš teismus ir tribunolus, teisė į sąžiningą ir viešąjį bylos nagrinėjimą kompetentingo, nepriklausomo ir objektyvaus teismo, teisė į nekaltumo prezumpciją ir t.t. Politinės teisės apima teises, išdėstytas 19 - 21 Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos straipsniuose: teisė išsakyti savo nuomonę, teisė į taikių susirinkimų ir asociacijų susibūrimą, teisė rinkti ir būti išrinktam periodinių ir nefalsifikuotų rinkimų metu. Ekonominės ir socialinės teisės yra išdėstytos 22 – 26 Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos straipsniuose ir apima teisę į darbą ir jo laisvą pasirinkimą, teisę į sąžiningas ir patogias darbo sąlygas, teisę į teisingą ir

lygų atlyginimą už tą patį darbą, logišką darbo dienos laiką, teisę į profsąjungų kūrimą ir dalyvavimą jose, teisę į poilsį, teisę į žmogaus orumą nežeminantį gyvenimo lygį, teisę į medicininį aprūpinimą, socialinį aptarnavimą ir išsilavinimą. Kultūrinės teisės yra išdėstytos 27 ir 28 Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos straipsniuose: tai teisė į dalyvavimą visuomenės kultūriniame gyvenime, teisė naudotis mokslinio progreso sukurtomis gerybėmis ir vertybėmis bei teisė į moralinių ir materialinių interesų, kurie yra mokslinės, literatūrinės ir meninės veiklos rezultatas, apsaugą. Galima žmogaus teisių klasifikacija yra klasikinių ir socialinių teisių išskyrimas. Klasikinės teisės apima pilietines ir politines teises, kurių tikslas – valstybės valdžios apribojimas individo atžvilgiu. „Socialinių teisių“ terminas apima ekonomines, socialines ir kultūrines teises, kurios reikalauja iš valstybės užtikrinti žmogaus orumo nežeminantį egzistavimą: darbą, išsilavinimą, medicininę pagalbą. Galima teigti, kad klasikinės teisės įpareigoja valstybę susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, (pvz., nepraktikuoti kankinimų), tuo tarpu kai socialinės teisės įpareigoja ją imtis tam tikrų aktyvių veiksmų (pvz., sudaryti sąlygas normaliam švietimo sistemos funkcionavimui). Debatų apie klasikines ir socialines teises metu neretai iškeliamas klausimas apie teisių prioritetiškumą: ar socialinių teisių apsauga yra klasikinių teisių apsaugos pagrindas; o gal klasikinės teisės yra socialinių teisių pagrindas? „Šaltojo karo“ metu Vakarų valstybės reikalavo, kad pirmiausia būtų paisoma klasikinių teisių, tuo tarpu socialistinės valstybės į pirmą vietą iškėlė socialinių teisių apsaugą. Dingus dviejų ideologijų priešpriešai pradėjo vyrauti nuomonė, kad visos teisės yra universalios, neišskiriamos, priklausomos viena nuo kitos ir tarpusavyje susijusios. Skirtumai tarp klasikinių ir socialinių teisių nėra universalios. Pvz., klasikinė teisė į teisingą ir sąžiningą teismą reikalauja iš valstybės ne tik nesikišti į teisminių organų veiklą, bet ir sudaryti sąlygas efektyviam jų funkcionavimui. Kitas pavyzdys gali būti rinkimų organizavimas, kuris susijęs su nemažomis valstybinėmis išlaidomis.

VAIKO TEISĖS IR JU GTI IŲ TAUTŲ VAIKO TEISIŲ KO VE CIJA Vaiko teisės yra tos pačios žmogaus teisės, kurios priklauso kiekvienam žmogui vien dėl to, kad jis yra gimęs žmogumi. Tačiau programoje naudojamas terminas „vaiko ir žmogaus teisės“, pabrėžiant, kad vaikams reikia ypatingo dėmesio ir apsaugos dėl to, kad vaikai dar auga, vystosi, mokosi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija yra pagrindinis dokumentas, kuris įtvirtina ir saugo vaiko teises. Ši Konvencija – tai vadovas tėvams ir kitiems suaugusiems, kuris tiksliai apibrėžia, ko reikia vaikui, kad vaikas sveikai vystytųsi ir augtų, kad formuotųsi atsakinga, kritiškai mąstanti, laisva, pasitikinti savimi, jaučianti pagarbą savo ir kitų žmonių teisėms vaiko asmenybė; kad vaikas augtų atsakingu ir pilnateisiu visuomenės nariu, sugebančiu aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Tad Konvencija yra svarbi ir kiekvienam vaikui, ir kiekvienam suaugusiam. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija užtikrina pagrindines vaiko žmogaus teises. Tai yra: Išlikimas/gyvenimas Vaiko potencialo visapusiškas ir pilnutinis išsivystymas Apsauga nuo smurto, tame tarpe ir nuo fizinių bei kitų žeminančių bausmių Teisė išreikšti savo nuomonę ir būti išgirstiems.

Be to, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija: Pripažįsta vaiko individualumą: Konvencija pripažįsta, kad kiekvienas vaikas yra skirtingas ir unikalus, tačiau kiekvienas vaikas turi tas pačias teises be jokių išlygų. Konvencija pripažįsta, kad sprendimai, susiję su vaiku, turi būti sprendžiami atsižvelgiant į vaiko individualią situaciją. Vaikas yra suvokiamas kaip aktyvus procesų dalyvis: Vaikas yra aktyvus šeimos, bendruomenės ir visuomenės gyvenimo dalyvis. Jis sugeba suformuoti ir išreikšti savo nuomonę; ši nuomonė yra svarbi. Vaikas yra socialinio gyvenimo dalyvis, priimantis savo sprendimus ir prisidedantis prie savo vystymosi ir augimo. Turėdamas galimybę išsakyti savo nuomonę ir dalyvauti priimant sprendimus, vaikas mokosi argumentuoti, kritiškai mąstyti, gerbti kitų nuomonę, reikšti savo mintis, spręsti įvairius klausimus ir problemas. Konvencija rūpinasi vaiko šeima ir apima visus vaiko vystymosi ir augimo poreikius: Konvencija pripažįsta, kad tėvai ar globėjai turi teisę ir pareigą auklėti ir ugdyti vaikus taip, kaip jie mano esą teisinga, jei tai nepažeidžia vaiko interesų ir teisių. Konvencija numato tėvų ir globėjų teisę gauti tinkamą paramą ir pagalbą iš valstybės siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendintos vaiko teisės ir sudarytos tinkamos sąlygos vaikų augimui, vystymuisi ir gyvenimui. Vaiko teisės yra apibrėžiamos atsižvelgiant į visas vaiko gyvenimo sritis: fizinę, psichologinę, dvasinę, ekonominę, kultūrinę, politinę, socialinę. Konvencija atsižvelgia į vaiko amžių ir jo išsivystymo lygį. Vaiko teisių konvencija yra unikalus dokumentas, nes: Konvencija yra bendra ir išsami: Konvencija apima visas vaiko gyvenimo sritis ir užtikrina visas vaiko teises: pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines. Konvencija yra universali: tai reiškia, kad Konvencijoje apibrėžtos vaiko teisės priklauso kiekvienam vaikui, nesvarbu, kuriame Žemės kampelyje jis gyvena, ką jis veikia, kokia kalba jis kalba, kokia yra jo odos spalva, tautybė, kokią religiją jis išpažįsta, kokie yra jo požiūriai, įsitikinimai ir nuomonės, ar jis serga ar yra visiškai sveikas, kas yra jo tėvai ir pan. Konvencija mums primena, kad visi vaikai visame pasaulyje yra skirtingi, bet lygūs ir kiekvienas vaikas turi teisę į laimingą vaikystę, orų gyvenimą ir pagarbą jo asmenybei. Konvencija yra besąlygiška: tai reiškia, kad tos valstybės, kurios pasirašė Konvenciją, prisiėmė atsakomybę, kad savo turimus išteklius naudos tam, kad gerinti vaikų padėtį ir gyvenimą bei tinkamai įgyvendinti ir apsaugoti vaiko teises. Konvencija yra holistinė: tai reiškia, kad visos Konvencijoje išvardintos teisės yra vienodai svarbios ir susijusios tarpusavyje (vienos teisės įgyvendinimas priklauso nuo kitų teisių įgyvendinimo).

Tam, kad šiandieną turėtume tokį dokumentą kaip Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, turėjo praeiti nemažai metų ir būti įdėta nemažai pastangų. Anglijos mokytoja Eglantyne Jebb pirmoji iškėlė vaiko teisių svarbą. Englantyne sakė: Aš tikiu, kad mes turime pripažinti tam tikras vaiko teises ir siekti jų visuotinio pripažinimo, kad kiekvienas – ne tik tas mažas skaičius žmonių, kurie gali prisidėti skirdami lėšas paramai vaikams, tačiau kiekvienas, kuris susiduria su vaikais, o tai, tiesa sakant, yra didelė žmonijos dalis – būtų įgalintas prisidėti prie judėjimo už vaiko teises. 1919 m. Eglantyne Jebb įsteigė „Gelbėkit vaikus” fondą, o 1920 m. Ženevoje įkuriamas tarptautinis „Gelbėkit vaikus” Aljansas. 1923 m. Englantyne Jebb paruošė Vaiko teisių chartijos projektą. Metais vėliau Ženevoje buvo adaptuota Vaiko teisių deklaracija. Tai buvo pirmosios svarbios tarptautinės pastangos, kurių tikslas buvo siekti gerinti vaikų padėtį pasaulyje. Deklaracijoje buvo apibrėžtos vaiko teisės į materialinį aprūpinimą, dvasinį vystymąsi, išskirtinę pagalbą nelaimės atveju, laisvę nuo ekonominio išnaudojimo ir socialiai atsakingą ugdymą. Šiandien ši deklaracija žinomas kaip Pirmoji Vaiko teisių deklaracija. 1959 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja adaptavo antrąją Vaiko teisių deklaraciją, kurioje pripažįstamos vaiko nediskriminacijos teisė, teisė į vardą ir pilietybę. Pabrėžiamos vaiko teisės į mokslą, sveikatos apsaugą ir specialią apsaugą. 1979 m. Jungtinės Tautos paskelbia Tarptautiniais vaiko metais ir numato parengti oficialų dokumentą – Vaiko teisių konvenciją. Galiausiai, 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė Vaiko teisių konvenciją. Lietuva šią Konvenciją ratifikavo 1995 m. liepos 3 d. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos tekstą sudaro 54 straipsniai. Įžangoje yra apibrėžiama Konvencijos svarba, t.y. nurodoma, kodėl valstybėms Konvencija yra naudinga ir svarbi, koks yra valstybių požiūris į vaiką. 1 – 41 straipsniai – tai pagrindinė Konvencijos dalis, apibrėžianti vaiko teises, o 42 – 54 straipsniai apibūdina Konvenciją pasirašiusių valstybių atsakomybę dėl vaikų ir suaugusiųjų informavimo apie Konvenciją ir vaiko teises; valstybių atsakomybę už Konvencijos įgyvendinimą, už ataskaitų apie vaiko teisių padėtį šalyje teikimą, apibūdina valstybių bendradarbiavimo procesą įgyvendinant Konvenciją ir vaiko teises ir pan. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija remiasi 4 pagrindinėmis principinėmis nuostatomis. Tai: 2 str. nediskriminacija – Konvencija gerbia kiekvieną vaiką ir pripažįsta, kad visi vaikai turi vienodą galimybę naudotis Konvencijoje išvardintomis teisėmis be jokių išlygų. Nei vaiko tautybė, nei odos spalva, nei jo nuomonės, pažiūros, nei jo tėvų padėtis, nei jokios kitos aplinkybės/charakteristikos negali būti priežastis, dėl kurių vaikas negalėtų naudotis savo teisėmis. 3 str. svarbiausia – vaiko interesai – šis principas nurodo, kad prieš priimant bet kokį sprendimą, susijusį su vaiku, pirmiausia būtina įvertinti, kokią įtaką vaikui, jo gyvenimui ir ateičiai turės šis sprendimas. Tėvų, visuomenės ir valstybės interesai neturi būti laikomi viršesniais. 6 str. vaiko teisė į gyvenimą ir išlikimą – šis straipsnis saugo vaiko gyvybę kaip didžiausią vertybę. Visgi, šį straipsnį reikėtų suvokti plačiau nei draudimą nužudyti vaiką ar kėsintis į jo gyvybę. Straipsnyje naudojama sąvoka „išlikimas“ pabrėžia, be kita ko, būtinumą rūpintis vaiko gyvenimo sąlygomis ir imtis prevencinių priemonių, kurios užkirstų kelią bet kokiems veiksniams, galintiems neigiamai įtakoti vaiko gyvenimą.

12 str. vaiko teisė į nuomonę – Konvencija pripažįsta, kad vaikai nėra pasyvūs objektai, visiškai priklausomi nuo išorinių veiksnių, tame tarpe ir nuo suaugusiųjų globos bei norų. Vaikai yra aktyvūs teisių subjektai, turintys savo nuomonę ir turintys teisę ją išreikšti, kai yra priimami sprendimai, susiję su juo, jo gyvenimu. Taip pat vaikams turėtų būti sudarytos galimybės dalyvauti socialiniame, kultūriniame, politiniame ir kt. visuomenės, valstybės gyvenime ir dalyvauti priimant sprendimus. VAIKO IR ŽMOGAUS TEISIŲ MOKYMŲ PRAKTI IS ĮGYVE DI IMAS Vaiko ir žmogaus teisių mokymas, tinkamos informacijos vaikams apie teises suteikimas svarbus dėl to, kad tik žinodami savo teises ir suvokdami savo atsakomybę, vaikai augs atsakingais ir socialiai sąmoningais visuomenės piliečiais, sugebančiais rūpintis savimi, aplinkiniais, pasauliu. Mokant vaikus apie vaiko ir žmogaus teises, siekiama: Formuoti pagarbą žmogaus ir vaiko teisėms ir pagrindinėms laisvėms; Plėsti pagarbos jausmą sau ir kitiems, žmogaus orumo vertingumui; Auklėti pagarbą ir supratimą įvairių kultūrinių skirtumų atžvilgiu; ypatingai skirtingų nacionalinių, etninių, religinių, kalbinių ir kitų mažumų atžvilgiu visuomenėje; Auklėti aktyvius savo šalies piliečius; Sudaryti sąlygas demokratijos ir socialinio teisingumo vystymuisi. Svarbus yra žinojimas ir supratimas: Vaikai turi suvokti tokias pagrindines sąvokas: laisvė, teisingumas, lygybė, žmogaus orumas, nediskriminacija, demokratija, universalumas, teisės, atsakomybė, tarpusavio priklausomybė ir solidarumas. Vaiko ir žmogaus teisės yra elgesio standartų šeimoje, mokykloje, visuomenėje ir visame pasaulyje formavimo pagrindas. Vaikai turi suvokti vaiko ir žmogaus teisių vaidmenį ir reikšmę kiekvieno žmogaus gyvenime, visuomenės gyvenime, viso pasaulio žmonių gyvenime. Su vaikais turi būti nagrinėjami pagrindiniai tarptautiniai teisiniai dokumentai, kurių tikslas – žmogaus teisių apsauga (pvz., Jungtinių Tautų Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija). Siekiama formuoti tokius vaikų įgūdžius, kurie jiems padėtų suvokti, įgyvendinti ir apsaugoti vaiko ir žmogaus teises: Aktyvus klausymasis ir komunikacija: mokėjimas išklausyti skirtingus požiūrius, apginti savo ir kitų žmonių teises (nepažeidžiant jokio kito asmens teisių). Kritinis mąstymas: svarbios informacijos suradimas, kritinis įrodymų/argumentų vertinimas, stereotipų ir išankstinių nuostatų suvokimas ir jų atsisakymas, skirtingų manipuliavimo formų atpažinimas ir sprendimų priėmimas remiantis argumentuotais pamąstymais. Bendradarbiavimo ir konfliktų konstruktyvaus sprendimo įgūdžiai.

Dalyvavimas socialinių grupių ir visuomeninių organizacijų darbe. Santykiai ir dorovinės vertybės: Atsakomybė už savo veiksmus, asmenybės vystymosi ir socialinių permainų siekimas. Žingeidumas, atviras protas ir įvairumo vertės supratimas. Empatija ir solidarumas su kitais, siekimas palaikyti tuos, kurių teisėms yra iškilusi grėsmė. Žmogaus orumo vertės supratimas, asmenybės vertės supratimas ir pripažinimas nepriklausomai nuo socialinių, kultūrinių, kalbinių ir religinių skirtumų. Teisingumo jausmas, siekis dirbti tam, kad pasiekti laisvės, lygybės ir įvairovės idealus. Vaiko ir žmogaus teisių mokymo programoje kiekvienas užsiėmimas aprašytas pagal struktūrą, kurią sudaro 3 dalys: 1. Įvadinis žaidimas/užduotis; 2. Pagrindinė dalis, skirta konkrečiai temai aptarti; 3. Baigiamasis žaidimas/užduotis. Kiekvieno užsiėmimo pradžioje pristatomas užsiėmimo tikslas ir uždaviniai; taip pat pateikiamas bendras užsiėmimui reikalingų priemonių sąrašas. Vėliau prie kiekvienos užsiėmimo dalies pateikiamas konkretus, būtent šiai dalei reikalingas priemonių sąrašas. Prie kiekvienos dalies nurodomas ir laikas, kuris turėtų būti skirtas šios dalies užduotims atlikti. Be abejo, vadovas gali jį koreguoti, jei iškyla toks poreikis. Įvadiniai ir baigiamieji žaidimai vadovo gali būti keičiami kitais, jo nuomone, labiau tinkančiais ar patinkančiais vaikams žaidimais arba užduotimis. Žaidimai skirti vaikų prablaškymui, energijos ir susidomėjimo užsiėmimu grąžinimui, teigiamų emocijų išgyvenimui ir pan. Vedant vaikams užsiėmimus apie vaiko ir žmogaus teises, tam, kad vaikai geriau įsisavintų naujas žinias, informaciją bei suprastų vaiko ir žmogaus teisių svarbą, galima kartu su vaikais rengti įvairius renginius, paminint datas, susijusias su vaiko ir žmogaus teisėmis. Keletas pagrindinių datų yra pateikiama Vaiko ir žmogaus teisių mokymų programos Prieduose (Priedas 1. Svarbiausios datos, susijusios su vaiko ir žmogaus teisėmis). Prie kai kurių užsiėmimų aprašymo galima rasti šiuos ženklus:

Arba

Pirmas ženklas primena vadovui apie tai, kad kiekvieno užsiėmimo pabaigoje vaikams išdalinamos jų knygutės/aplankai, kuriuos vaikai pasidarys pirmojo užsiėmimo metu (plačiau apie tokias knygutes/aplankus rašoma pirmojo užsiėmimo jaunesnio amžiaus vaikams 3 užduotyje „Kas aš, kokios mano teisės?“ bei pirmojo užsiėmimo vyresnio amžiaus vaikams 3 užduotyje tokiu pačiu pavadinimu). Šioje knygutėje/aplanke vaikai gali piešti, rašyti savo mintis, jausmus, susijusius su užsiėmimu, su naujai įgytomis žiniomis, informacija. Antras ženklas reiškia, kad vadovui būtinas išankstinis pasiruošimas užsiėmimui – tam tikriems žaidimams, užduotims vadovas turės iš anksto paruošti atitinkamą, užsiėmimo aprašyme nurodytą medžiagą.

VAIKO IR ŽMOGAUS TEISIŲ MOKYMAI UŽSIĖMIMŲ APRAŠYMAS

Užsiėmimai jaunesnio (10 – 13 metų) amžiaus vaikams Užsiėmimas 1. Ką aš žinau apie vaiko ir žmogaus teises? Tikslas: išsiaiškinti vaikų turimų žinių apie vaiko ir žmogaus teises lygį. Uždaviniai: 1. Aptarti, ką reiškia pagrindinės sąvokos: „žmogus“, „vaiko teisės“, „žmogaus teisės“. 2. Aptarti pagrindines vaiko ir žmogaus teises. Priemonės: bet koks nedidelis daiktas (pvz., pliušinis žaislas, dėžutė, lėlė ir pan.), dideli popieriaus lapai arba rašymo lenta, piešimo priemonės, balto popieriaus lapai (A4), spalvoto popieriaus lapai, įvairūs seni laikraščiai, žurnalai, kuriuose būtų daug iliustracijų; žirklės, klijai, kamuoliukas.

Užsiėmimo eiga: 1. Ką reiškia būti žmogumi? Trukmė: 20 – 30 min. Priemonės: bet koks nedidelis daiktas (pvz., pliušinis žaislas, dėžutė, lėlė ir pan.), dideli popieriaus lapai/rašymo lenta, rašymo priemonės. a.) Prieš užsiėmimą vadovas ant lentos arba ant 4 didelių popieriaus lapų užrašo pavadinimus – „vaikas“, „žmogus“, „vaiko teisės“, „žmogaus teisės“ (kiekvieną pavadinimą ant atskiro lapo). Lapai pakabinami ant sienos taip, kad visi vaikai juos matytų. b.) Užsiėmimo metu vadovas padeda prieš grupę kokį nors daiktą (pvz., apverstą šiukšlių dėžę, lėlę, pliušinį žaislą ar pan.). Jis pasako vaikams, kad tai – svečias iš kitos Visatos. Šis svečias nori sužinoti apie tas būtybes, kurios save vadina „žmonėmis”. Su vaikais aptariami sekantys klausimai: Ką reiškia būti „žmogumi”? Taikomas „minčių lietaus“ metodas – vaikai sako mintis, asociacijas, kurios jiems kyla kalbant apie suaugusį žmogų. Vadovas visas vaikų mintis surašo ant lentos arba lapo. Tada taip pat aptariama, ką reiškia būti „vaiku“? Kai vaikai išsako visas savo mintis, jų klausiama, kaip jie mano: Kuo skiriasi suaugęs žmogus ir vaikas? Ar yra panašumų tarp suaugusio žmogaus ir vaiko? Kokių? Jei vaikai to nepamini, vadovas apibendrindamas visų mintis turi pridurti, kad tiek vaikai, tiek suaugę žmonės vien dėl to, kad jie gimę žmonėmis, turi tam tikras teises. Šias teises gina įstatymai, įvairūs dokumentai pvz.,

Jungtinių Tautų Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir pan. Vadovas aptaria su vaikais: Kas tai yra teisė? Ką reiškia „žmogaus teisės“, „vaiko teisės“? Ar vaikai žino kokias nors vaiko ir žmogaus teises? Ar visi žmonės gali vienodai naudotis savo teisėmis, ar yra kas nors, kas jiems trukdytų tą daryti? Kas? Jei vaikai gali įvardinti kokias nors vaiko ir žmogaus teises, vadovas jas surašo ant lentos arba popieriaus lapo. Vėliau vadovas apibendrina vaikų mintis. Svarbiausia vaikams pabrėžti, kad nepriklausomai nuo to, koks yra žmogus – kokia jo išvaizda, kokia kalba jis kalba, kokiame Žemės kampelyje gyvena ir pan. – teisės priklauso visiems be išimties. 2. Žinutė ateiviams Trukmė: 50 – 60 min. Priemonės: žirklės, klijai, dideli popieriaus lapai (po vieną didelį lapą kiekvienai vaikų grupelei), baltas ir spalvotas popierius, piešimo priemonės, seni iliustruoti žurnalai, laikraščiai. a.) Vadovas padėkoja vaikams už jų mintis, pasako, kad svečiui iš Visatos dabar aišku, kas tai yra vaikas, suaugęs žmogus. Tačiau dabar svečias turi grįžti namo. Jis norėtų ir savo draugams papasakoti apie tai, kas yra žmogus ir kas sudaro žmogaus gyvenimą. Vaikų užduotis – išrinkti tai, ką jie norėtų pasiųsti ateiviams dovanų, pvz., muzikos, žmonių figūrėlių, knygų ir pan., t.y. visą tai, kas, vaikų nuomone, padės ateiviams suprasti, kas tai yra žmonių gyvenimas, kas jį sudaro. b.) Vadovas sudaro kelias vaikų grupes po 3 – 4 asmenis. Grupelėms išdalinamos visos priemonės – dideli popieriaus lapai, spalvoto ir balto popieriaus lapai, žirklės, piešimo priemonės, klijai, žurnalai, laikraščiai. Vaikų prašoma įsivaizduoti, kad didelis lapas – tai „skrynia“, į kurią jie turi sudėti tai, kas svarbu žmogui kasdieniniame gyvenime – gal tai maistas, gal rūbai, gal knygos, mokslas ir t.t., t.y. viską, kas vaikams atrodo svarbu ir kas, jų nuomone, galėtų ateiviams geriausiai papasakoti apie Žemę, leisti jiems suprasti, kas tai yra Žemė, žmogaus gyvenimas. Vadovas turi pabrėžti, kad vaikai turi pagalvoti ir apie teises, kurios buvo aptartos užsiėmimo pradžioje – tegul vaikai išrenka tas, kurios jiems atrodo svarbiausios ir taip pat įdeda į „skrynią“. Vaikai gali pasinaudoti laikraščių ir žurnalų iliustracijomis arba patys nupiešti, iškirpti iš popieriaus įvairius daiktus. Šiai užduočiai skiriama 30 – 40 min. c.) Baigusį darbą kiekviena grupelė pristato savo „skrynią“, trumpai papasakoja, kokius daiktus, žmogaus gyvenimo elementus sudėjo į ją, kodėl būtent šie dalykai jiems atrodo svarbūs. Vadovas su vaikais aptaria: Ar sunku buvo išsirinkti dalykus, daiktus, kurie svarbūs žmogaus gyvenimui? Kodėl? Ar vaikai suprato, kas tai – žmogus? Kas tai žmogaus gyvenimas? Ar jiems buvo įdomu galvoti, kaip ateiviams kuo išsamiau ir geriau papasakoti apie Žemę, žmones? Kodėl?

3. Kas aš, kokios mano teisės? Trukmė: 20 min. Priemonės: balti ir spalvoti popieriaus lapai, piešimo priemonės, rašymo priemonės, klijai, žirklės. a.) Vaikams yra pasiūloma padaryti asmeninę knygą apie save – ją jie pradeda kurti nuo savo autoportreto ant knygos viršelio. Vėliau į šią knygą vaikai kaups savo piešinius, pasakojimus ir eilėraščius. Geriausia, jei vaikai gautų dovanų segtuvus, į kuriuos galėtų segti įmautes, popieriaus lapus ir pan. Jei tokios galimybės nėra, vaikai gali pagaminti knygutę iš popieriaus, tačiau tokiu atveju reikėtų vaikams pasakyti, kad jie savo knygoje padarytų daugiau lapų – apie 15 – 20.

Pirmo užsiėmimo pabaigoje vaikai gali parašyti pirmame knygutės lape, kokias vaiko ir žmogaus teises jie patys atsiminė, kokias išvardino jų draugai, ką naujo jie sužinojo apie žmogų, vaiką, žmonių gyvenimą; taip pat, jei vaikai nori, jie gali nupiešti, užrašyti savo mintis, jausmus, susijusius su užsiėmimu.

Užsiėmimas 2. Kas mane gina? Tikslas: padėti vaikams suvokti teisių svarbą ir vietą žmogaus gyvenime. Uždaviniai: 1. Supažindinti vaikus su pagrindinėmis vaiko teisėmis. 2. Pratinti vaikus būti aktyviais piliečiais, besirūpinančiais ir išmanančiais savo teises ir pareigas. Priemonės: Vaiko teisių konvencijos supaprastintas tekstas (Priedas 2. Supaprastintas Vaiko teisių konvencijos tekstas).

Užsiėmimo eiga: 1. Užsimerkęs – atsimerkęs Trukmė: 30 – 35 min. a.) Vaikai išsiskaičiuoja pirmais – antrais. Su savo kaimynu iš dešinės jie sudaro porą. Pirmieji dešiniąja ranka per liemenį apkabina antruosius, o kairiąja ranka paima partnerio kairiąją ranką. Susidarius poroms, antrieji užsimerkia. Poros pradeda judėti po patalpą: vedliai vedžioja savo globotinius. Iš pradžių šis užsiėmimas vaikams gali būti juokingas. Po kelių minučių, kai aistros aprims, paaiškinama: jeigu vedliai nori ką nors parodyti savo globotiniams, jie gali paspausti jų kairę ranką, kurią laiko savojoje. Globotiniai, pajutę rankos spustelėjimą, gali atsimerkti, o spustelėjimui atslūgus – reikia užsimerkti. Galima skirti sudėtingesnes užduotis: vedliai savo globotinius gali pasodinti, paguldyti (jei tam yra palankios sąlygos). Vaikai užduotį atlieka apie 5 min. Tada vadovas liepia vaikams pasikeisti savo globotiniais. Labai svarbu, kad keitimosi metu vedliai nesikalbėtų, nesijuoktų. Dar po 3 – 4 min. vaikai keičiasi vaidmenimis – buvę vedliai tampa

globotiniais ir atvirkščiai. Naujieji vedliai kartoja tuos pačius veiksmus. Labai svarbu, kad užduotis (t.y. pasikeisti globotiniais, pasodinti globotinį ir pan.) skirtų vadovas, nes kitaip visas užsiėmimas gali žlugti. b.) Po šio žaidimo vaikai grįžta į ratą. Vadovas klausia, kaip jautiesi vedžiojantieji ir vedžiojamieji; koks vaidmuo vaikams labiau patiko? Kodėl? Ar nebuvo baisu leisti kitam tave visur vesti, kai nieko pats nematai? Kodėl? c.) Po pokalbio galima sužaisti dar vieną panašaus pobūdžio žaidimą. Vadovas paprašo vaikų sustoti po tris vienas už kito – antrasis per juosmenį apkabina pirmąjį, trečiasis – antrąjį. Kiekvienoje vorelėje stovintys pirmieji ir paskutiniai užsimerkia. Vidurinysis lieka atsimerkęs ir yra vairuotojas. Tada vadovas liepia, kad vorelės iš lengvo pabėgiotų. Šis užsiėmimas tęsiamas tol, kol kiekvienas grupės narys pabūna ir pirmuoju, ir antruoju, ir trečiuoju vorelėje. d.) Po užsiėmimo aptariama, kaip jautiesi vaikai būdami vorelės pradžioje, viduryje ir gale. Kur jie jaučiasi saugiausiai? Ar saugiau jautiesi, kai esi atsimerkęs, ar užsimerkęs? Tada vadovas turėtų papasakoti vaikams, kad gyvenime, nors žmonės vaikščioja, dirba, bendrauja ir pan. atsimerkę, tačiau iš tikrųjų neretai jie jaučiasi kaip tie asmenys žaidime, kurie buvo užsimerkę – kadangi jie neišmano savo teisių, dažnai nežino, kaip turėtų elgtis ir kaip apginti save. Užtat tie, kurie domisi savo teisėmis ir gerbia kitų teises, sugeba tinkamai „vairuoti“, nukreipti savo gyvenimą. 2. Mano teisės Trukmė: 45 – 50 min. Priemonės: Vaiko teisių konvencijos supaprastintas tekstas (Priedas 2. Supaprastintas Vaiko teisių konvencijos tekstas). a.) Vadovas išdalina vaikams supaprastintą Vaiko teisių konvencijos tekstą (apskritai, dirbant su vaikais, siūloma naudotis šiuo tekstu, o ne pačia Konvencija, kadangi oficialus tekstas yra gana sudėtingas). b.) Vadovas prašo vieno vaiko garsiai perskaityti pirmąjį straipsnį. Vaikų klausiama, kaip jie mano: Ką ši teisė leidžia ir ką draudžia daryti? Kaip vaikai mano, ar savo gyvenime jie gali naudotis šia teise? Ar yra kas nors, kas jiems tą trukdo daryti? Kas? Ar jie pažįsta vaikų, kurių minėta teisė yra pažeidžiama? Kaip ji pažeidžiama? Tada skaitomas antras straipsnis, kuris taip pat aptariamas tokiu pačiu principu; trečias straipsnis, ketvirtas ir t.t. c.) Aptarus visus straipsnius, vadovas turi pasiteirauti vaikų, ar jie neturi klausimų. Svarbu, kad vaikai teisingai suvoktų teises. Jei kyla klausimų, vadovas turi aiškiai ir suprantamai į juos atsakyti. 3. Vaidinu teisę Trukmė: 20 – 30 min. a.) Kad vaikai geriau įsisąmonintų aptartas teises, vadovas padalina juos į kelias grupes po 3 – 4 žmones. Kiekviena grupė išsirenka iš sąrašo vieną kurią nors teisę ir paruošia mini vaidinimą (apie 2 – 3 min.). Pasiruošimui skiriama apie 15 min. Vaidinimas gali atspindėti pačią teisę arba pasirinktos teisės pažeidimą. Jei vaikams patogiau ir jei tam yra sąlygos, vaikai gali išeiti į kitą kambarį, klasę, koridorių ir sukurti savo vaidinimą.

b.) Po pasiruošimo visos grupės grįžta į ratą. Pirma grupė parodo savo vaidinimą, o visos kitos grupės stengiasi atspėti, kokią teisę ji pasirinko. Vėliau vaidina kitos grupės. c.) Po vaidinimų aptariama, kodėl grupės pasirinko būtent šias teises? Ar vaikai galvoja, kad būtent šios teisės yra dažniausiai pažeidžiamos? Kodėl?

Po aptarimo vadovas išdalina vaikams jų knygutes, kurias jie padarė pirmojo užsiėmimo metu. Vadovas paprašo vaikų įrašyti į knygutę tas teises, kurios jiems geriausiai įsiminė užsiėmimo metu. Taip pat, jei vaikai nori, jie gali nupiešti knygutėje piešinukų, parašyti minčių, kurias sukėlė užsiėmimas.

Užsiėmimas 3. Kas gina suaugusį žmogų? Tikslas: supažindinti vaikus su pagrindinėmis žmogaus teisėmis. Uždaviniai: 1. Supažindinti vaikus su Visuotine žmogaus teisių deklaracija. 2. Padėti vaikams suvokti žmogaus teisių svarbą, formuoti pagarbą žmogui ir teisėms. Priemonės: muzika, didelis medžiagos gabalas, supaprastintas Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos tekstas (Priedas 3. Supaprastintas Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos tekstas).

Užsiėmimo eiga: 1. Plaustas Trukmė: 10 – 15 min. Priemonės: muzika, didelis medžiagos gabalas. a.) Patalpos viduryje patiesiama medžiaga. Tai yra „plaustas“. Visi žaidėjai vaikšto aplinkui - plaukioja vandenyje šalia „plausto“. Kai vadovas nutildo muziką, visi žaidėjai turi sutilpti ant „plausto“. Muzikai vėl pradėjus groti, žaidėjai gali ramiai nulipti. Kol groja muzika, vadovas užlenkia dalį medžiagos - ant „plausto“ lieka mažiau vietos. Taip kartojama tol, kol žaidėjai sugeba visi sutilpti ant „plausto“. Jei nėra muzikos, vadovas gali pasakyti, kad atplaukia rykliai ir likti vandenyje yra pavojinga. Kai rykliai nuplaukia, žaidėjai nulipa nuo „plausto“, o vanduo nuplauna keletą „rąstų“, t.y. vadovas užlenkia dalį medžiagos. 2. Žmogaus teisės Trukmė: 50 – 60 min. Priemonės: supaprastintas Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos tekstas (Priedas 3. Suprastintas Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos tekstas). a.) Vadovas ragina vaikus prisiminti, apie ką buvo kalbama per paskutinį užsiėmimą. Kokį dokumentą jie kartu nagrinėjo? Kas jame aprašoma? Kokios teisės vaikams geriausiai įsiminė? Tada vadovas sako vaikams, kad yra dar vienas dokumentas, kuris gina žmogaus teises.

b.) Vadovas išdalina vaikams supaprastintą Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos tekstą ir trumpai papasakoja apie šį dokumentą. c.) Vadovas prašo kurio nors vienos vaiko garsiai perskaityti pirmąją teisę. Tada vadovas klausia vaikų, kaip jie mano: Ką ši teisė leidžia ir ką draudžia daryti? Kaip vaikai mano, ar tikrajame gyvenime visi žmonės gali naudotis šia teise? Ar yra kas nors, kas jiems tą trukdo daryti? Ar jie pažįsta žmonių, kurių minėta teisė yra pažeidžiama? Kaip ji pažeidžiama? d.) Aptarus visus straipsnius, vadovas paklausia vaikų, ar: Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje yra panašių teisių kaip Vaiko teisių konvencijoje? Kokių? Ar yra labai skirtingų? Kokių? Kaip vaikai mano, kodėl? e.) Kai visos teisės aptariamos, vadovas turi pasiteirauti vaikų, ar jie neturi klausimų. Svarbu, kad vaikai teisingai suvoktų teises. Jei kyla klausimų, vadovas turi aiškiai ir suprantamai į juos atsakyti. 3. Vaidinu teises Trukmė: 25 – 30 min. a.) Kad vaikai geriau įsisąmonintų aptartas teises, vadovas sudaro kelias grupeles po 3 – 4 vaikus. Tegul kiekviena grupė išsirenka iš Deklaracijos teksto vieną kurią nors teisę ir paruošia mini vaidinimą, kuris užimtų 2 – 3 min. Vaidinimas gali atspindėti pačią teisę arba pasirinktos teisės pažeidimą. Jei vaikams patogiau ir jei tam yra sąlygos, vaikai gali išeiti į kitą kambarį, klasę, koridorių ir sukurti savo vaidinimą. Pasiruošimui skiriama 15 – 20 min. b.) Po pasiruošimo visos grupės grįžta į ratą. Pirma grupė parodo savo vaidinimą, o visos kitos grupės stengiasi atspėti, kokią teisę pasirinko grupė. Vėliau vaidina kitos grupės. c.) Vėliau aptariama, kodėl grupės pasirinko būtent tas teises? Ar vaikai galvoja, kad būtent šios teisės yra dažniausiai pažeidžiamos? Kodėl? 3. Paukščiai turi plunksnas Trukmė: 10 – 15 min. a.) Vienas žaidėjas arba vadovas vadovauja žaidimui. Jis ir visi kiti žaidėjai mojuoja rankomis kaip paukščiai. Vadovas vardina gyvūnus ir daiktus, kurie turi ar neturi plunksnų, sakydamas: „Žvirbliai turi plunksnas, drambliai turi plunksnas, ...“. Kai pasakomas daiktas ar gyvūnas, kuris neturi plunksnų, žaidėjai turi nustoti mojuoti rankomis. Vadovas, stengiasi suklaidinti žaidėjus – jis nuolat mojuoja rankomis ir vardina daiktus labai greitai. Jei žaidėjas suklysta (ne laiku nustoja ar pradeda mojuoti rankomis), jis iškrenta iš žaidimo. Užsiėmimo pabaigoje vadovas išdalina vaikams jų knygutes. Vadovas paprašo vaikų įrašyti į knygutę tas žmogaus teises, kurios jiems geriausiai įsiminė per užsiėmimą. Jei vaikai nori, jie gali nupiešti knygutėje piešinukų, parašyti minčių, kurias sukėlė užsiėmimas.

Užsiėmimas 4. Poreikiai, teisė, atsakomybė Tikslas: padėti vaikams suvokti sąsają tarp teisių ir pareigų. Uždaviniai: 1. Supažindinti vaikus su atsakomybe, kurias numato teisės. 2. Ugdyti vaikų atsakomybės jausmą. Priemonės: balto popieriaus lapai (A4), piešimo priemonės, dideli popieriaus lapai, rašymo priemonės, supaprastintas Vaiko teisių konvencijos tekstas (Priedas 2. Supaprastintas Vaiko teisių konvencijos tekstas), supaprastintas Visuotinės Žmogaus Teisių deklaracijos tekstas (Priedas 3. Supaprastintas Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos tekstas), kamuoliukas, 10 kortelių, kuriose atsispindėtų vaiko teisės.

Pasiruošimas iš anksto: šiam užsiėmimui vadovas turėtų iš anksto paruošti dešimt paveiksliukų, kuriuose atsispindėtų skirtingos vaiko teisės – teisę į mokslą, į vardą, į šeimą ir t.t. Tokius paveiksliukus paruošti gana paprasta – galima peržiūrėti įvairius žurnalus, laikraščius, kitus leidinius ir juose paieškoti tinkamų iliustracijų. Jas galima iškirpti ir suklijuoti ant storesnio popieriaus, kartono.

Užsiėmimo eiga: 1. Kokią teisę aš matau? Trukmė: 30 – 40 min. Priemonės: 10 kortelių, kuriose atsispindėtų vaiko teisės a.) Vadovas turi 10 kortelių, kuriose pavaizduotos įvairios vaiko teisės. Kadangi dirbama su jaunesnio amžiaus vaikais, galbūt jie prisimins ne visas teises, kurias išmoko praeitų užsiėmimų metu. Todėl pirmiausia vadovas gali kartu su vaikais susėsti į ratą ir pakartoti teises – vadovas rodo kortelę ir visi kartu stengiasi įvardinti teisę. b.) Po to vadovas sumaišo korteles ir po vieną rodo vaikams. Vaikai pasižiūrėję į paveikslėlį, turi atspėti, kokia teisė pavaizduota kortelėje. Atspėjusiam vaikui skiriamas vienas taškas ir paveikslėlis padedamas prie jo, kad geriau matytųsi, kas laimi. Žaidimas žaidžiamas tol, kol atspėjamos visos teisės. Laimėtoju paskelbiamas tas, kuris surenka daugiausiai paveikslėlių. c.) Po žaidimo vadovas pasako vaikams, kad teisės reiškia, jog kiekvienas iš mūsų turi ir tam tikrą atsakomybę. Mes negalime įgyvendinti savo teisių, jeigu jų nebranginame, jeigu negerbiame kitų žmonių teisių, neatliekame savo pareigų. Vadovas vėl surenka visas korteles. Jos sumaišomos ir vadovas traukia po vieną kortelę, parodo ją vaikams, visi kartu įvardina teisę. Tada vadovas skatina vaikus kartu pagalvoti, o kokia galėtų būti pareiga, susijusi su šia teise? Vadovas kartu su vaikais ieško atsakymų ir įvardina pareigas, susijusias su visomis 10 teisių, pavaizduotų kortelėse.

2. Poreikiai, teisės ir atsakomybė Trukmė: 50 – 60 min. Priemonės: balto popieriaus lapai (A4), piešimo priemonės, dideli popieriaus lapai, rašymo priemonės, supaprastintas Vaiko teisių konvencijos tekstas (Priedas 2. Supaprastintas Vaiko teisių konvencijos tekstas), supaprastintas Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos tekstas (Priedas 3. Supaprastintas Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos tekstas). a.) Vadovas išdalina vaikams popieriaus lapus, piešimo priemones ir prašo vaikų prisiminti, kai jie buvo visai maži, kaip augo, kokie yra dabar. Tada vadovas prašo vaikų nupiešti savo gyvenimo kelią nuo gimimo iki dabartinio amžiaus, pažymint pačius svarbiausius patirtus pokyčius. Piešimui skiriama apie 15 – 20 min. b.) Vėliau vaikai parodo savo piešinius, kas nori, gali trumpai papasakoti, kas pasikeitė jo gyvenime. Vadovui svarbu papasakoti apie tai, kad kai žmogus auga, keičiasi jo poreikiai, teisės ir pareigos bei atsakomybė. Su vaikais būtina aptarti šias sąvokas ir jų reikšmę – kas tai yra „poreikis“, kas tai yra „teisės“, ir kas tai yra „atsakomybė“. Tada vadovas paragina vaikus pagalvoti apie poreikius, teises ir atsakomybę, kokią vaikai turėjo būdami visai maži, ir kokią turi dabar? c.) Vadovas padalina vaikus į tris grupeles. Pirma grupelė gauna pavadinimą „Poreikiai“, antra – „Teisės“, o trečia – „Pareigos/Atsakomybė“. Kiekviena grupelė gauna didelį popieriaus lapą ir piešimo bei rašymo priemonių. Vadovas kiekvienos grupelės paprašo sudaryti pagal savo pavadinimą sąrašą poreikių, teisių, pareigų/atsakomybių, kurias turi kūdikis, jų amžiaus vaikas ir suaugęs žmogus (taigi, pirma grupelė galvos, kokius poreikius turi kūdikis, jų metų vaikas ir suaugęs žmogus; antra – kokias teises, o trečia – pareigas/atsakomybę). Kad vaikams būtų lengviau, vadovas gali padalinti Vaiko teisių konvencijos ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos tekstus. Savo pristatymus vaikai gali įvairiai papuošti. d.) Užbaigusios darbą grupelės pristato savo atliktas užduotis (2 – 3 min. kiekviena grupelė). Pristatymus reikėtų sukabinti ant sienos, kad vaikai juos matytų. Po pristatymo vadovas ragina vaikus dar kartą įsižiūrėti į pristatymus ir pagalvoti: Ar labai keičiasi poreikiai, teisės, atsakomybė ir pareigos žmogui augant? Kaip visa tai keičiasi? Ar pristatymuose vaikai mato dalykų, kurie pastovūs ir nekinta? Kokie jie? Ar vaikams buvo sunku atlikti šią užduotį? Kodėl? Kas buvo sunkiausia – nurodyti teisę, pareigą/atsakomybę ar poreikį? Kodėl? 3. Pakartok teisę Trukmė: 15 – 20 min. Priemonės: kamuoliukas. Tam, kad vaikai geriau įsimintų užsiėmimo eigoje aptartas teises ir pareigas, galima sužaisti keletą paprastų ir smagių žaidimų. a.) Žaidėjai sustoja ratu. Pirmasis žaidėjas (arba vadovas) pasako kurią nors teisę ir meta kamuoliuką kitam žaidėjui, kuris, pagavęs kamuoliuką, turi pakartoti pirmojo žaidėjo teisę, pasakyti kitą teisę ir tada mesti kamuoliuką kitam. Po kelių minučių žaidimą galima truputį pakeisti – vietoje teisių vaikai turi vardinti pareigas.

b.) Galimas žaidimo variantas – vadovas sako teisę, tada meta kamuoliuką kuriam nors vaikui. Pagavęs kamuoliuką vaikas pakartoja teisę bei pasako, kokia pareiga yra susijusi su šia teise. Tada vaikas pasako kitą teisę ir meta kamuoliuką kuriam nors iš dalyvių ir t.t.

Išdalinęs vaikams jų knygutes, vadovas paprašo parašyti arba nupiešti tas pareigas, kurios jiems geriausiai įsiminė užsiėmimo metu. Paliekama galimybė vaikams nupiešti knygutėje piešinukų, parašyti minčių, susijusių su užsiėmimu.

Užsiėmimas 5. Ko reikia vaikui? Tikslas: padėti vaikams suprasti „poreikio“ ir „atsakomybės“ sąvokas. Uždaviniai: 1. Formuoti vaikų supratimą, kad teisės – tai ne leidimas daryti „ką nori“, o atsakomybė už savo veiksmus. 2. Mokyti gerbti šalia esančius žmones ir jų teises. Priemonės: dideli popieriaus lapai (turėtų atitikti vaiko ūgį), piešimo priemonės, popieriaus lapai (balti, spalvoti), žirklės, klijai, seni laikraščiai ir žurnalai, supaprastintas Vaiko teisių konvencijos tekstas (Priedas 2. Supaprastintas Vaiko teisių konvencijos tekstas).

Užsiėmimo eiga: 1. orai ir poreikiai Trukmė: 30 – 40 min. Priemonės: balto ir spalvoto popieriaus lapai, piešimo priemonės, klijai, žirklės, balti ir spalvoti popieriaus lapai. a.) Vadovas padalina vaikus į kelias grupes po 3 – 4 vaikus, išdalina jiems priemones (popieriaus lapus, žirkles, klijus, laikraščius, žurnalus, piešimo priemonės). Vaikų prašoma paruošti 10 kortelių, kuriuose būtų pavaizduoti tie dalykai, kurių labiausiai reikia vaikams tam, kad jie augtų sveiki ir laimingi. Korteles vaikai gali paruošti iškirpdami tam tikrus paveiksliukus iš senų laikraščių ir žurnalų arba nupiešdami dalykus, reikalingus vaikams. Vėliau kiekviena grupė pristato savo korteles, trumpai papasakodama apie tai, ką pavaizdavo. b.) Tada vadovas paaiškina vaikams, kad valstybė nusprendė, kad ji gali pasirūpinti tik kai kuriais poreikiais, kuriuos vaikai pavaizdavo paveikslėliuose, todėl kiekviena grupė iš savo 10 kortelių turi atrinkti tik septynias. Vėliau vadovas prašo pašalinti dar 3 korteles. Tada kiekviena grupė trumpai pristato, kokias korteles ji atmetė, o kokias paliko, kas nulėmė pasirinkimą? c.) Vadovas su vaikais aptaria: Kokios kortelės ir jose pavaizduoti dalykai buvo pašalinti pirmiausia? Kodėl? Ar gyvenime kartais taip pat reikia atsisakyti to, ko nori? Kodėl? Koks skirtumas tarp „poreikių“ ir „norų“?

Apibendrindamas užsiėmimą vadovas paaiškina vaikams, kad vaiko teisių pagrindas – tie dalykai, kurių vaikams reikia, kad jie gyventų laimingi bei sveiki ir užaugtų atsakingais piliečiais. Šie dalykai ne visada atitinka vaiko norus, tačiau jie apsaugo vaikus nuo pavojaus, padeda jiems augti, vystytis. 2. Ko reikia vaikui? Trukmė: 50 – 60 min. Priemonės: dideli balti popieriaus lapai, piešimo priemonės, klijai, žirklės, balti ir spalvoti popieriaus lapai, supaprastintas Vaiko teisių konvencijos tekstas (Priedas 2. supaprastintas Vaiko teisių konvencijos tekstas). a.) Vaikai vėl padalijami į grupes. Vadovas išdalina jiems didelius popieriaus lapus, piešimo priemones, klijus, žirkles, supaprastintą Vaiko teisių konvencijos tekstą. Vienas vaikas atsigula ant didelio popieriaus lapo, o kiti vaikai apveda jo siluetą. Gaunamas vaikas, kuriam grupė turi sugalvoti vardą. Tada vaikai savo sukurtam vaikui turi priskirti įvairius bruožus, kuriuos, jų nuomone, turėtų turėti kiekvienas vaikas. Šie bruožai turi būti susiję su vaiko charakteriu, sveikata; taip pat vaikai turi pagalvoti ir apie savo sukurto vaiko aplinką, t.y. kur vaikas gyvena, ką valgo, kur mokosi ir pan. Sugalvotus bruožus vaikai surašo ant savo nupiešto vaiko. b.) Kai vaikai pabaigia kurti savo piešinį, vadovas ragina juos paimti Vaiko teisių konvencijos tekstą, peržiūrėti jos straipsnius ir prie kiekvieno vaiko bruožo parašyti, koks Konvencijos straipsnis yra svarbus, kad susiformuotų būtent toks bruožas (pvz., kad vaikas būtų sveikas, turi būti įgyvendinta jo teisė į medicininę pagalbą; kad vaikas gerai mokytųsi, turi būti įgyvendinta jo teisė į mokslą ir pan.). Vėliau kiekviena grupė pristato savo darbą. Vadovas aptaria su vaikais: Ko gi reikia vaikui, kad jis augtų stiprus ir laimingas? Ar vaiko augimui ir vystymuisi svarbios teisės? Kuo? Svarbu pabrėžti, kad egzistuoja skirtumas tarp mūsų norų ir mūsų poreikių. Svarbu ir tai, kad vaikas turėdamas tam tikras teises, turi ir tam tikrą atsakomybę. Tai reiškia, kad pvz., jei vaikas nori gerai mokytis, turi būti ne tik įgyvendinta jo teisė į mokslą, tačiau ir pats vaikas turi atsiminti, kad jo pareiga lankyti mokyklą, atlikti namų darbus, mokytojo skirtas užduotis. Vaikų paprašoma pateikti panašių pavyzdžių. 3. Skalbimo mašina Trukmė: 10 min. a.) Užbaigdamas užsiėmimą, vadovas gali pasakyti, kad kiekvienam vaikui, žmogui svarbu ir tai, kad ji palaikytų aplinkiniai, kad pastebėtų jo gerus bruožus, pagirtų jį. Vadovas siūlo vaikams sužaisti „Skalbimo mašiną“. b.) Vaikai sustoja į dvi eiles vienas prieš kitą. Vienas iš vaikų eina tarp šių eilių. Kiekvienas draugiškai uždeda jam ranką ant peties ir pasako apie šį vaiką ką nors gero, malonaus, padrąsinamo. Tada vaikas grįžta į savo vietą, o „prausiamas“ kitas vaikas. Jei grupė labai didelė, visų vaikų „prausimas“ užsitęs. Todėl išrenkami 2 – 3 vaikai, kurie „prausiami“, o kiti vaikai gali sudalyvauti šiame žaidime kitų užsiėmimų metu.

Knygutėse vaikai gali parašyti arba nupiešti, ko jiems reikia, kad jie augtų stiprūs ir sveiki. Vaikai gali įrašyti, nupiešti, ką dar naujo jie išmoko užsiėmimo metu, kokios jų mintys, jausmai.

Užsiėmimas 6. Aš ir kiti Tikslas: formuoti vaikų pagarbą ir toleranciją skirtumams. Uždaviniai: 1. Formuoti vaikų supratimą, kad visi turi lygias teises. 2. Ugdyti vaikų toleranciją skirtumų atžvilgiu. Priemonės: popieriaus juostelės su užrašytais nepabaigtais sakiniais (Priedas 4. „Koks aš?“ sakinių pavyzdžiai), dideli popieriaus lapai (turėtų atitikti vaiko ūgį), piešimo priemonės, popieriaus lapai (balti, spalvoti), žirklės, klijai, supaprastintas Vaiko teisių konvencijos tekstas (Priedas 2. Supaprastintas Vaiko teisių konvencijos tekstas), supaprastintas Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos tekstas (Priedas 3. Supaprastintas Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos tekstas).

Užsiėmimo eiga: 1. Koks aš? Trukmė: 15 – 20 min. Priemonės: popierinės juostelės (Priedas 4. „Koks aš?“ sakinių pavyzdžiai). a.) Visi vaikai susėda ratu. Vadovas sudeda rato viduryje popierines juosteles su neužbaigtais sakiniais (Priedas 4. „Koks aš?“ sakinių pavyzdžiai). Vadovas ragina kurį nors vaiką pasiimti popierinę juostelę su sakiniu ir sugalvoti sakinio pabaigą. Tada juostelę traukia šalia sėdintis vaikas ir t.t., kol apeinamas visas ratas. Tada vaikų klausiama: Ar jie atsakytų į kiekvieną klausimą taip pat, kaip klausimą gavęs žmogus? Kodėl kiekvienas atsako skirtingai? Ar atsakymas į kurį nors klausimą vieno vaiko buvo teisingesnis ar geresnis nei kito? b.) Vadovas sako vaikams, kad tiek Vaiko teisių konvencija, tiek Visuotinė žmogaus teisių deklaracija nurodo, kad visi žmonės yra lygūs, nors ir skirtingi savo išvaizda, odos spalva, kalba, įsitikinimais ir t.t. Tai reiškia, kad kiekvienas žmogus turi tokią pačią teisę į pagarbą, gyvenimą, teises, net jei jis skiriasi nuo kitų savo išvaizda, net jei kitiems atrodo juokingas ar kvailas, net jei neturi gražių drabužių kaip kiti ir pan. Vadovas skatina vaikus pažiūrėti vienas į kitą – ar jie pastebi skirtumus tarp savęs ir draugų? Ar skiriasi jų ir draugų drabužiai, plaukų, akių spalvos? Skirtumų daug, tačiau kiekvienas vaikas kartu dalyvauja užsiėmime, gali pasakyti savo nuomonę. Tai – jo teisė. Kiekvienas turi tokią teisę, todėl kiekvienas turi gerbti šalia esančio žmogaus teise. Tai – kiekvieno mūsų atsakomybė. 2. Mano siluetas Trukmė: 30 – 40 min. Priemonės: dideli balti popieriaus lapai, flomasteriai, pieštukai, klijai, žirklės, balti ir spalvoti popieriaus lapai, supaprastintas Vaiko teisių konvencijos tekstas (Priedas 2. Supaprastintas Vaiko teisių konvencijos tekstas), supaprastintas Visuotinės Žmogaus Teisių deklaracijos tekstas (Priedas 3. Supaprastintas Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos tekstas).

a.) Tam, kad vaikai pamatytų, kokie žmonės yra skirtingi ir dėl to pasaulis yra labai įdomus, vaikams siūloma „sukurti“ save. Kiekvienam vaikui vadovas išdalina po didelį popieriaus lapą, piešimo priemonių, klijų, žirklių, spalvotų popieriaus lapų. b.) Kiekvienas vaikas atsigula ant savo popieriaus lapo, o kitas vaikas arba vadovas padeda jam apipiešti jo siluetą. Vėliau kiekvienas vaikas „kuria“ save – ant savo silueto pavaizduoja tai, kas būdinga jam pačiam – nupiešia plaukus, akis, lūpas, strazdanas ir t.t. Ant kūno vaikas gali surašyti, kas jam būdinga – ką jis labiausiai mėgsta, kas jam geriausiai sekasi, kur vaikas mokosi, kokie dalykai jam labiausiai patinka, kokią muziką vaikas klausosi, kokios knygos, filmai jam patinka ir pan., t.y. tai, kas vaikui svarbu ir ką jis norėtų papasakoti apie save kitiems. Vaikams duodama 30 min. užduočiai atlikti. c.) Vėliau visi piešiniai sukabinami ant sienos arba sudedami į eilę ant žemės. Kiekvienas gali pasižiūrėti kitų piešinius, paskaityti vienas apie kitą, pamatyti, ką kiti mėgsta, daro, kuo domisi, kuo kiti panašūs į mane, o kas yra skirtinga. Tam skiriama apie 5 – 10 min. Tada su vaikais vadovas aptaria: Ką jie pastebėjo piešiniuose? Kas piešiniuose labiausiai patinka? Kokius skirtumus ir panašumus jie pastebėjo tarp savęs ir kitų draugų? Ar yra visiškai vienodų piešinių? Kodėl? d.) Vaikams išdalinami supaprastinti Vaiko teisių konvencijos ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos tekstai. Vadovas ragina vaikus paieškoti tų straipsnių/sakinių, kurie sako apie tai, kad visi turi vienodas teises nepriklausomai nuo to, kad visi skirtingi. 3. Džiaugsmo alėja Trukmė: 10-20 min. a.) Užsiėmimo užbaigimui, įvertinimui galima sužaisti „Džiaugsmo alėją“. Dalyviai sustoja dviem eilėm vieni prieš kitus 1 m atstumu, iškelia rankas ir susikabina su priešais stovinčiu žmogumi. Vienas galas pradeda – garsiai kartodami, kas buvo gero, lenda tarp eilių ir stojasi gale. Taip visi paeiliui lenda tol, kol turi kuo pasidžiaugti. Jei maža erdvės, „alėja“ gali po truputį slinktis į priešingą pusę nei lendama.

Pabaigai vaikams išdalinamos jų knygutės, kurias jie padarė per pirmą užsiėmimą. Vaikai gali įrašyti, ką naujo jie išmoko užsiėmimo metu.

Užsiėmimas 7. Aš esu ypatingas Tikslas: formuoti vaikų savęs kaip unikalios asmenybės suvokimą. Uždaviniai: 1. Padėti vaikui pamatyti savo teigiamas, gražias, geras savybes. 2. Formuoti vaikų savo identiteto supratimą.

Priemonės: siūlų kamuoliukas, pagaliukai (gali būti pieštukai), kaspinas, popieriaus lapai (A4), rašymo priemonės, pieštukai, klijai arba lipnioji juosta, kortelės su užrašu „Aš esu ypatingas, nes...“ (po 3 korteles kiekvienam vaikui), kiekvienam žaidėjui po vieną šiaudelį, pora popierinių servetėlių.

Pasiruošimas iš anksto: norėdamas atlikti su vaikais „Mano vardas“ užduotį, vadovas turėtų paskutinio užsiėmimo metu paprašyti vaikų šiam užsiėmimui pabandyti sužinoti ką nors apie savo vardą – ką jis reiškia; paklausti tėvų, kodėl vaikui davė būtent tokį vardą, kodėl jis jiems patiko ir pan. Pats vadovas taip pat turėtų paieškoti vaikų vardų reikšmių, kad užsiėmimo metu galėtų papasakoti, ką reiškia kiekvieno vaiko vardas (kelios

svetainės,

kur

galima

paskaityti

apie

vardų

reikšmes:

http://day.lt/vardai;

http://www.sapnai.net/name.php?you=meaning). Taip pat vadovui reikėtų iš popieriaus pagaminti didelį medį su šakomis arba nupiešti medžio simbolį ant didelio popieriaus lapo ir pakabinti jį ant sienos. Iš anksto reikėtų paruošti nedideles korteles, kvadrato formos. Ant kiekvienos tokios kortelės vadovas turėtų užrašyti „Aš esu ypatingas, nes...“. Kortelių turėtų būti po 3 kiekvienam užsiėmimo dalyviui.

Užsiėmimo eiga: 1. Geriausia verpėja Trukmė: 5 – 10 min. Priemonės: siūlų kamuoliukas, pagaliukai (gali būti pieštukai), kaspinas. a.) „Geriausia verpėja“ – tai smagus, judrus žaidimas, nuteikiantis vaikus užsiėmimui. Prie vieno pieštuko pririšamas vienas siūlo galas, o prie antro - antras. Siūlo centre užrišamas koks nors ryškus kaspinėlis. b.) Du žaidėjai susuka siūlą ant pagaliuko iki pažymėtos kaspinėliu vietos. Kuris greičiau susuks - tas laimi. Paskui tą daro kiti du žaidėjai. Vadovas gali padalinti vaikus į dvi komandas, kurių poros varžosi. Kurios komandos žaidėjas susuka siūlą iki kaspino, tas pelno savo komandai tašką. 2. Mano vardas Trukmė: 30 – 40 min. Priemonės: popieriaus lapai (A4), rašymo priemonės, pieštukai, klijai arba lipnioji juosta, kortelės su užrašu „Aš esu ypatingas, nes...“ (po 3 korteles kiekvienam vaikui). a.) Vadovas pasako vaikams (dar geriau – jei vaikams išdalinamas Vaiko teisių konvencijos tekstas ir vaikų paprašoma paieškoti teisės) teisę, susijusią su vardu. Tai Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 punktas, kuriame sakoma, kad „Vaikas įregistruojamas tuoj po gimimo ir nuo gimimo momento turi teisę į vardą ir pilietybę, taip pat, kiek tai įmanoma, teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas“ ir 8 straipsnio 1 punktas, kuriame sakoma, kad „Valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi“. b.) Vadovas pasako, kad kiekvienas iš vaikų taip pat turi savo vardą, kuris priklauso vaikui nuo pat gimimo. Tada vadovas paprašo vaikų papasakoti apie savo vardą tai, ką jiems pavyko sužinoti. Vaikas gali pasakyti,

koks jo paties požiūris į šį vardą. Kai vaikai papasakoja viską, ką jiems pavyko sužinoti, vadovas papildo jų pasakojimus perskaitydamas ar papasakodamas, ką reiškia kiekvieno vaiko vardas. c.) Vadovas klausia vaikų, ar jiems patinka jų vardai? Gal yra kokie nors vardų trumpiniai, kurie vaikams nepatinka? Vadovui svarbu padėti vaikams suprasti, kad vardas – svarbi žmogaus asmenybės dalis. Galima pakalbėti ir apie pravardes. Vadovas gali paklausti vaikų, kaip jie jaučiasi pravardžiuojami? Ar malonu, kai į tave kreipiasi ne vardu, o įžeidžiančiu žodžiu? Kai žmogus nėra vadinamas savo vardu, yra pažeidžiama jo teisė į vardą, todėl kiekvienas, kas parvardžiuoja kitus, negerbia vaiko ir žmogaus teisės į vardą, o vadinasi negerbia ir savo teisių. d.) Vadovas pasako vaikams, kad jie yra ypatingi ne tik dėl savo vardų. Vadovas pasako vaikams, kad jie pagalvotų apie tas savo savybes, kurios jiems labiausiai patinka ir kurios išskiria juos iš kitų. Vaikai turi 5 – 10 min. pagalvoti apie šias savybes. e.) Vadovas išdalina vaikams korteles su užrašais „Aš esu ypatingas, nes...“. Ant kiekvienos kortelės vaikai užrašo savo vardą ir po savybe, kuria didžiuojasi labiausiai. Tada savo korteles vaikai duoda kaimynui sėdinčiam iš kairės ir paprašo jo ant kiekvienos kortelės užrašyti dar po vieną savybę, kuri jam labiausiai patinka kortelės savininke. f.) Kai vaikai užpildo savo ir kaimyno korteles ir atgauna jas, vadovas kviečia juos sukabinti šias korteles ant „Ypatingojo medžio“, t.y. vadovo prieš tai pagaminto ar nupiešto ir ant sienos priklijuoto medžio. Vėliau visi žiūri į medį, žavisi juo. Vadovas su vaikais aptaria: Ar sunku buvo įvardinti savo gerąsias, patinkančias savybes? Ar sunku buvo atrasti draugų gerąsias savybes? Ar vaikams patinka medis? Kodėl? Ar yra išvardintų panašių savybių? O skirtingų? Svarbu pabrėžti, kad skirtingų vaikų kortelės skiriasi ir nors kai kurios savybės pasikartoja, tačiau nėra nei vienos kuri būti identiška kitai. Tačiau jos visos panašios vienu bruožu – visos papasakoja apie kiekvieną vaiką ką nors gero ir mielo. Taip yra ir su vaiko bei žmogaus teisėmis – pasaulyje nėra identiškų žmonių, tačiau teisės priklauso visiems vienodai; nesvarbu, koks tas žmogus bebūtų, kur gyventų, ką veiktų. 3. Magnetizmas Trukmė: 10 – 15 min. Priemonės: kiekvienam žaidėjui po vieną šiaudelį, pora servetėlių. a.) Vadovas padalina žaidėjus į dvi ar daugiau komandų. Visi žaidėjai gauna po šiaudelį. Pirmasis komandos žaidėjas gauna popierinę servetėlę. Traukdamas orą, žaidėjas laiko servetėlę prie šiaudelio galo ir perduoda ją kitam žaidėjui, kuris turi paimti ją tokiu pat būdu. Žaidimo užduotis – perduoti servetėlę paeiliui visiems komandos nariams. Jei servetėlė nukrenta ant grindų, ją pakelti galima tik per šiaudelį traukiant orą. Pirmoji baigusi užduotį komanda laimi.

Kaip ir kiekvieno užsiėmimo pabaigoje, vaikai gauna savo knygutes, kuriose piešia, įrašo mintis ir pan. Vadovas ragina vaikus surašyti ir tas geras savo savybes, kurias jie „atrado“ šio užsiėmimo metu.

Užsiėmimas 8. Gerbiu kitus Tikslas: formuoti vaikų pagarbą kitam žmogui, jo teisėms. Uždaviniai: 1. Padėti vaikams perprasti bendravimo, tarpusavio santykių, kito žmogaus teisių ir asmenybės gerbimo taisykles. 2. Užkirsti kelią netinkamam vaikų elgesiui kito asmens atžvilgiu. Priemonės: po vieną plunksną kiekvienai grupelei, dideli popieriaus lapai, balto popieriaus lapai (A4), rašymo priemonės, pieštukai.

Užsiėmimo eiga: 1. Plunksna ore Trukmė: 15 – 20 min. Priemonės: po vieną plunksną kiekvienai grupelei a.) Vadovas padalina vaikus į 2 grupes. Plunksnos metamos aukštyn, o komandos nariai pūsdami stengiasi, kad jų plunksna kuo ilgiau išsilaikytų ore. Tašką gauna ta komanda, kuri sugeba ilgiau išlaikyti plunksną ore. b.) Galimas ir šio žaidimo variantas – komandos nariai turi susiimti rankomis ir bandyti kuo ilgiau išlaikyti plunksną ore nepaleisdami vienas kito rankos. 2. Puiku ir negerai Trukmė: 50 – 60 min. Priemonės: dideli popieriaus lapai, balto popieriaus lapai (A4), rašymo priemonės, pieštukai. a.) Vadovas išdalina vaikams popieriaus lapus, pieštukus ir rašymo priemones ir paprašo vaikų, kad jie pagalvotų ir nupieštų, koks kitų žmonių elgesys ir veiksmai juos erzina ir supykdo. Vaikai prisimena ir piešia blogai juos nuteikiančias situacijas. Vadovas paprašo pagalvoti apie 2 – 3 tokias situacijas. b.) Vadovas paprašo vaikų trumpai papasakoti apie situacijas. Tada kartu su jais vadovas bando panagrinėti situacijas ir aptarti, ar tokių situacijų metu buvo pažeistos kokios nors vaikų teisės? c.) Po to vadovas paprašo vaikų dar kartą pažiūrėti į savo piešinius ir pagalvoti, koks elgesys būtų priešingas tam, kurį jie pavaizdavo piešiniuose? Ar toks elgesys vaikus nudžiugintų? Ar taip būtų apgintos ir vaikų teisės? Tada vadovas paprašo vaikų nupiešti gerąjį elgesį, priešingą prieš tai nupieštajam netinkamam elgesiui. d.) Kai vaikai nupiešia piešinius, vadovas kartu su vaikais padaro mažą parodėlę. Paimamas didelis lapas, per kurio vidurį per visą lapą nupiešiama stora raudona linija. Gaunasi du stulpeliai – vieno viršuje užrašomas „Elgesys, pažeidžiantis mano teises“, kito – „Elgesys, ginantis/gerbiantis mano teises“. Tada pirmame stulpelyje suklijuojami vaikų piešiniai su netinkamu elgesiu, o šalia, antrajame stulpelyje – atitinkami piešiniai su geruoju elgesiu. e.) Kai vadovas ir vaikai suklijuoja visus piešinius, vadovas skatina vaikus pažiūrėti į piešinių parodėlę ir pasakyti: Kuris stulpelis jiems labiau patinka? Kodėl?

Ar patys vaikai kartais savo draugų, suaugusiųjų žmonių atžvilgiu nesielgia taip, kaip piešiniuose su netinkamu elgesiu? Ar tai neįžeidžia kitų žmonių? Ar svarbu pačiam elgtis tinkamai ir pagarbiai, jei nori, kad ir kiti gerbtų tave ir tavo teises? f.) Vadovas padalina vaikus į 2 – 3 grupeles. Kiekviena grupė gauna po popieriaus lapą ir rašymo priemones. Vadovas ragina vaikus dar kartą pažiūrėti į piešinius ir pagalvoti apie tai, kaip jie patys kartais elgiasi su kitais vaikais vaiko dienos centre, klasėje, kieme ir pan. Tada kiekviena grupė gauna užduotį sugalvoti po kelis būdus, kaip jie savo vaiko dienos centre, klasėje, kieme galėtų gerbti, ginti vaiko ir žmogaus teises. Savo pasiūlymus vaikai tegul užrašo trumpais sakiniais – šūkiais ant popieriaus lapo. e.) Kai grupelės užbaigia užduotį, visi susėda į bendrą ratą ir kiekviena grupė pristato savo darbą. Vėliau vaikai visi kartu gali padaryti bendrą plakatą, kuriame surašys savo pasiūlymus, kaip reikėtų elgtis, kad nepažeisti teisių. Plakatą jie gali papuošti savo piešiniais. Šis plakatas gali būti pakabintas šalia bendrųjų vaiko dienos centro, klasės taisyklių. 3. Miškas, oras, jūra Trukmė: 15 – 20 min. Priemonės: 3 kėdės a.) Pabaigai vaikai gali truputį pajudėti. Tam tiktų žaidimas „Miškas, bala, jūra“. Paimamos 3 kėdės, kurios pastatomos toliau viena nuo kitos. Ant vienos kėdės užkabinamas lapelis su užrašu „Miškas“, ant antros – „Jūra“ ir ant trečios „Oras“. b.) Vadovas padalina vaikus į 2 komandas. Komandos sustoja toliau nuo kėdžių su užrašais. Išsirikiavę išsiskaičiuoja paeiliui. Kiekvienas turi įsiminti savo skaičių. c.) Vadovas turi sugalvoti kokio nors gyvūno pavadinimą, ir pasakyti jį komandoms kartu su numeriu tų vaikų, kurie turės nubėgti prie atitinkamos kėdės, atsižvelgiant į tai, kur gyvena vadovo įvardintas gyvūnas. Pvz., vadovas šaukia: „Trečias - vilkas”. Tretieji abiejų komandų žaidėjai (tretieji numeriai), stengiasi kuo greičiau atbėgti iki kėdės, ant kurios lapelis su žodžiu „miškas”. Pirmasis, atsisėdęs ant tinkamos kėdės, pelno savo komandai tašką. Vadovas vėl šaukia „antras - ryklys”. Antrieji numeriai bėga į „jūrą“. Tokia tvarka žaidimas tęsiamas toliau. Laimi komanda, surinkusi daugiausia taškų.

Užsiėmimo pabaigoje vaikai gauna savo knygutes, kuriose įrašo mintis, jausmus, naujai išmoktus dalykus.

Užsiėmimas 9. Skirtingi, bet lygūs Tikslas: padėti vaikams suvokti ir priimti žmonių skirtumus. Uždaviniai: 1. Ugdyti pagarbą ir toleranciją rasiniams, kultūriniams ir kitiems skirtumams. 2. Mokyti vaikus pagarbiai, tolerantiškai ir dėmesingai elgtis su kitu.

Priemonės: kamuolys, po 2 laikraščio lapus kiekvienam žaidėjui (ir keli atsarginiai, jei koks nors lapas suplyštų), dideli ir maži popieriaus lapai, rašymo priemonės, pieštukai, supaprastintas Vaiko teisių konvencijos tekstas (Priedas 2. Supaprastintas Vaiko teisių konvencijos tekstas), supaprastintas Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos tekstas (Priedas 3. Supaprastintas Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos tekstas), paveiksliukai su įvairių tautų, rasių žmonėmis (iškirpti iš laikraščių, žurnalų).

Pasiruošimas iš anksto: prieš užsiėmimą vadovas turėtų paieškoti senuose žurnaluose, laikraščiuose paveiksliukų su skirtingų tautų, rasių žmonėmis ir iškirpti juos.

Užsiėmimo eiga: 1. Pralenk kamuolį Trukmė: 15 – 20 min. Priemonės: kamuolys a.) Vaikai sustoja ratu per ištiestas rankas vienas nuo kito. Vadovaujantysis stovi už rato. Žaidėjui, prie kurio stovi vadovaujantysis, duodamas kamuolys. Davus ženklą, vaikai greitai perduoda kamuolį iš rankų į rankas vienas kitam. Vadovaujantysis stengiasi pavyti kamuolį, pralenkti ir paliesti ranka tą žaidėją, nuo kurio prasidėjo kamuolio kelionė. Jeigu jam tai pavyksta, jis laimi, jeigu ne - pralaimi. Po to vadovaujantįjį pakeičia paeiliui kiti žaidėjai. Laimi kamuolį pralenkęs žaidėjas. b.) Galimas ir šio žaidimo variantas. Vydamas kamuolį, vadovaujantysis stengiasi jį paliesti kurio nors žaidėjo rankose. Tada šie žaidėjai keičiasi vaidmenimis. 2. Skirtingi, bet lygūs Trukmė: 50 – 60 min. Priemonės: dideli ir maži popieriaus lapai, rašymo priemonės, pieštukai, supaprastintas Vaiko teisių konvencijos tekstas (Priedas 2. Supaprastintas Vaiko teisių konvencijos tekstas), supaprastintas Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos tekstas (Priedas 3. Supaprastintas Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos tekstas), paveiksliukai su įvairių tautų, rasių žmonėmis (iškirpti iš laikraščių, žurnalų). a.) Vadovas ragina vaikus pagalvoti ir ant popieriaus lapo užrašytų po 3 dalykus, kurių jiems labiausiai trūktų, jei jie staiga: Apaktų Apkurstų Negalėtų vaikščioti. b.) Atlikę užduotį vaikai pristato savo mintis visiems. Vadovas pakalba su vaikais apie tai, kad visiems tam tikrais laikotarpiais reikalinga pagalba (pvz., kai esame maži, kai sergame ir pan.). Tačiau yra žmonių, turinčių negalę, kuriems aplinkinių pagalba reikalinga nuolat. Tai nereiškia, kad jie yra visiškai bejėgiai ir blogesni už kitus. Tai reiškia, kad turėtume su jais elgtis taip pat kaip su visais kitais savo draugais, padėti apginti jų teises ir patys šių teisių

nepažeisti. Vadovas paragina vaikus prisiminti ankstesnius užsiėmimus, kurių metu jie kalbėjosi apie pravardes, smurtą ir pan. Vaikai turėtų pagalvoti apie tai, kad neįgalaus žmogaus išjuokimas, žeminimas yra tokia pati prievarta. c.) Vadovas suskirsto vaikus į 2 – 3 grupeles. Grupelėms vadovas išdalina popieriaus lapus, rašymo priemones, supaprastintus Vaiko teisių konvencijos ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos tekstus. Kiekviena grupelė turėtų pakalbėti tarpusavyje ir užrašyti ant lapo, „Kas atsitiktų, jei aš tapčiau...(kurčias, aklas, nebylys)“. Vadovas paprašo užrašyti tuos dalykus, kurie vaikus labiausiai prislėgtų tokiu atveju. Tačiau vaikai taip pat turėtų pagalvoti, kokios pagalbos prireikia neįgaliems žmonėms? Kokios jų teisės dažniausiai pažeidžiamos? Kaip kiekvienas iš mūsų gali jiems padėti? Darbui skiriama 15 – 20 min. d.) Pabaigusios darbą grupelės pristato savo užduotis. Tada vadovas su vaikais aptaria, ką jie išmoko, sužinojo šio užsiėmimo metu. Ar tai padėjo jiems geriau suprasti žmones, kurie turi sunkumų dėl sveikatos? Vadovas pabrėžia, kad pasaulyje dažnai žmonės žeminami arba išskiriami ne tik dėl negalės, tačiau ir dėl kitų dalykų, pvz., odos spalvos, tikėjimo, gyvenimo būdo ir pan. e.) Vadovas dar kartą pakalba su vaikais apie tai, kas mus daro ypatingais ir išskirtiniais. Kiekvienas žmogus yra didelio pasaulio, kurį sudaro labai skirtingi žmonės (rasės, tautos), dalis. Šie žmonės turi savo mėgstamų ir nemėgstamų dalykų, fizinių ypatumų. Nors ir esame skirtingi, tačiau yra daug mus vienijančių dalykų. Vadovas kviečia vaikus pagalvoti apie vaiko dienos centrą, klasę – kas mus visus vienija? O šeimoje, visuomenėje? f.) Vėliau vaikai susiskirsto poromis. Vadovas paprašo, kad kartu su savo poros partneriu vaikai 5 – 10 min. pasikalbėtų apie 3 labiausiai juos skiriančius dalykus ir 3 dalykus, kurie yra panašūs (pvz., plaukų spalvą, mėgstamą maistą, norus, pomėgius ir pan.). g.) Vaikai gauna po popieriaus lapą, kurį padalina į dvi dalis, ir vienoje pusėje parašo „Panašumai“, o kitoje – „Skirtumai“. Vaikai surašo, ką sužinojo vienas apie kitą kalbėdamiesi. Vaikai pristato savo užrašus visai grupei. Vadovas ragina vaikus įsivaizduoti, koks nuobodus būtų pasaulis, jei visi būtume vienodi. h.) Tada vadovas išdalina iš anksto paruoštas nuotraukas, ragina vaikus pažiūrėti į jas. Tegul vaikai įsižiūri, ką šie žmonės veikia, kas juos supa. Vadovas kartu su vaikais ieško skirtumų ir panašumų tarp žmonių nuotraukose ir pačių vaikų. Ypač svarbu pabrėžti vaikams tokius panašumus kaip visų bendras noras būti mylimam, turėti šeimą, žaisti, pramogauti, jaustis laimingu ir pan. Po to vadovas su vaikais aptaria, ar: Nuotraukose pavaizduoti žmonės labai skiriasi nuo jų pačių? Kodėl? Ar odos spalva, tikėjimas, tautybė nulemia tai, kiek žmogus gali naudotis teisėmis? Ar odos spalva, tikėjimas, tautybė apskritai yra svarbiausi veiksniai, kai sprendžiame apie žmogų? Kodėl? Kokie dalykai daug svarbesni? Kas sakoma Vaiko teisių konvencijoje ir Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje apie skirtingų žmonių galimybes naudotis teisėmis? 3. Varžybos su laikraščiais Trukmė: 15 – 20 min. Priemonės: po 2 laikraščio lapus kiekvienam žaidėjui (ir keli atsarginiai, jei koks nors lapas suplyštų). a.) Vadovas nustato patalpoje starto ir finišo liniją. Vaikai pasiskirsto į 2 komandas. Kiekvienas žaidėjas gauna po 2 laikraščio lapus.

b.) Šiose varžybose leidžiama žengti žingsnį tik ant laikraščio. Žaidėjas priešais save ant grindų deda laikraščio lapą ir ant jo atsistoja. Paskui priešais save deda kitą lapą, žengia ant jo, atsigręžia ir paima pirmąjį lapą. Kad galėtų žengti žingsnį į priekį, vėl priešais save deda kitą laikraščio lapą. Taip kartoja tol, kol pasiekia finišo liniją. Pirmas pasiekęs finišo liniją, pelno savo komandai tašką. Laimi komanda surinkusi daugiausia taškų.

Užsiėmimo pabaigoje vaikai gauna savo knygutes, kuriose įrašo mintis, jausmus, naujai išmoktus dalykus.

Užsiėmimas 10. Teisių ir pareigų draugystė Tikslas: padėti vaikams suvokti savo atsakomybę, pareigas. Uždaviniai: 1. Padėti vaikams suvokti atsakomybės sąvoką. 2. Ugdyti vaikų pareigos jausmą. Priemonės: po 1 balioną kiekvienai komandai, spalvotas popierius, supaprastintas Vaiko teisių konvencijos tekstas (Priedas 2. Supaprastintas Vaiko teisių konvencijos tekstas), piešimo priemonės, žirklės, klijai.

Užsiėmimo eiga: 1. Balionų lenktynės Trukmė: 10 – 15 min. Priemonės: po 1 balioną kiekvienai komandai. a.) Vadovas suskirsto vaikus į 2 komandas. Komandų žaidėjai išsirikiuoja voromis po vieną prie starto finišo linijos. Tam tikru atstumu pastatyta kėdė, kuri žymi vietą, iki kurios turės nubėgti kiekvienas komandos narys. b.) Po signalo pirmas komandos žaidėjas, atmušdamas balioną ranka, bėga iki žymos ir grįžta atgal. Antrasis žaidėjas užduotį kartoja. Balionas negali nukristi ant žemės. Jei taip atsitinka, žaidėjas turi grįžti atgal ir pradėti savo kelionę iki kėdės iš naujo. Laimi komanda, greičiau ir tiksliau atlikusi užduotį. 2. Atspėk mano pareigą Trukmė: 30 – 40 min. Priemonės: spalvotas popierius, supaprastintas Vaiko teisių konvencijos tekstas (Priedas 2. Supaprastintas Vaiko teisių konvencijos tekstas), pieštukai, flomasteriai, žirklės, klijai. a.) Vadovas primena vaikams, kad jei jie nori, kad jų teisės būtų gerbiamos, jie turi ir patys gerbti kitų teises, ir, kas labai svarbu, nepamiršti atlikti savo pareigų. Vadovas ragina pagalvoti vaikus, kokias pareigas jie turi atlikti, siekdami apsaugoti savo teises (pvz., mokytis, paruošti namų darbus, padėti tėvams namuose, neskriausti kitų ir pan.). b.) Vadovas leidžia vaikams 5 min. pagalvoti apie tai, kokius darbus jie atlieka namuose ar mokykloje. Tada vaikai be žodžių suvaidina savo sugalvotus darbus, o kiti stebintieji pabando atspėti, koks tai darbas, pareiga? c.) Vadovas aptaria su vaikais:

Kokius darbus vaikai mėgsta, o kokių ne? Kodėl? Kodėl reikia atlikti tam tikrus darbus, net tuos, kurių nemėgsti? Kaip keičiasi atsakomybė žmogui augant? Ar ji auga, ar mažėja? Kodėl? Kodėl atsakomybė yra svarbi? d.) Tada vadovas išdalina vaikams Vaiko teisių konvencijos tekstą. Garsiai skaitomos Konvencijoje išvardintos teisės ir bandoma įvardinti, kokia mūsų atsakomybė/pareiga yra susijusi su kiekviena teise. e.) Vėliau vadovas išdalina vaikams priemones (spalvotas popierius, piešimo priemones, žirklės, klijus) ir pasako vaikams, kad dabar jie visi bandys išauginti teisių ir pareigų gėlę, kuri padės jiems tapti atsakingais, patikimais ir mokančiais apsiginti žmonėmis. Vaikai iš popieriaus gamina gėles su tiek lapelių, kiek teisių norės užrašyti ant savo gėlės. Kai vaikai pagamina gėles, vadovas ragina juos užrašyti ant lapelių tas teises, kurios vaikams atrodo svarbiausios (vaikai gali naudotis Vaiko teisės konvencijos tekstu). f.) Vėliau vaikai pristato savo gėlytes ir pasirinktas teises. Dabar vadovas paragina po kiekviena teise užrašyti atsakomybę/pareigą. Vaikai užrašo pareigas, susijusias su teisėmis ir vėl pristato visiems savo mintis. g.) Vadovas aptaria su vaikais, ar gėlės padėjo vaikams geriau pamatyti sąsają tarp teisių ir pareigų, ar vaikai suprato pareigų svarbą, kodėl pareigos tokios svarbios, kai kalbama apie teises? 3. Visi tie, kurie... Trukmė: 15 – 20 min. a.) Glaudžiai ratu sustatoma tiek kėdžių, kiek yra žaidėjų. Žaidėjai sėdi kėdėse. Vedantysis nurodo vieną požymį (pvz., visi mėlynakiai). Dalyviai, kuriems šis požymis būdingas, persėda per vieną kėdę į dešinę; jei dešinėje stovinti kėdė užimta, sėdamasi ten sėdinčiajam ant kelių; judėti gali tik tie, ant kurių kelių niekas nesėdi. Jei kažkas sėdi, net jei ir būdingas pasakytas požymis, liekama vietoje. Tada vedantysis sako kitą požymį (pvz., auginantys katę); vėl galintys judėti ir turintys tą požymį dalyviai persėda į kėdę dešinėje (ar ant kelių). Laimi tas, kuris greičiausiai sugrįžta į savo kėdę.

Užsiėmimo pabaigoje vaikai gauna savo knygutes, kuriose įrašo mintis, jausmus, naujai išmoktus dalykus.

Užsiėmimas 11. Institucijos, ginančios teises Tikslas: suteikti vaikams informacijos apie organizacijas, institucijas, žmones, kurie gali padėti ištikus nelaimei. Uždaviniai: 1. Supažindinti vaikus su institucijomis, ginančiomis vaiko ir žmogaus teises. 2. Mokyti vaikus nebijoti paprašyti pagalbos. Priemonės: dideli popieriaus lapai, rašymo ir piešimo priemonės, spalvotas popierius, klijai, žirklės, kortelės su situacijomis (Priedas 5. Kur kreiptis pagalbos?).

Pasiruošimas iš anksto: vadovas turėtų prieš užsiėmimą pasidomėti, kokios institucijos gina vaiko ir žmogaus teises, kad galėtų apie jas papasakoti vaikams. Geriausiai būtų sudaryti sąrašą pagrindinių tokių institucijų ir vėliau jį pakabinti vaiko dienos centre, klasėje.

Užsiėmimo eiga: 1. Siunčiu laišką Trukmė: 10 – 15 min. a.) Vaikai sustoja ratu ir susikabina rankomis. Vienas žaidėjas stovi rato viduryje. Kuris nors žaidėjas pradeda žaidimą sakydamas: „Siunčiu, siunčiu laišką...“ (pasako kurio nors žaidėjo vardą). Laiško negalima siųsti kaimynui. Laiškas siunčiamas rankos paspaudimu taip, kad viduryje esantis žaidėjas nepastebėtų. Viduryje esančio žaidėjo tikslas yra išsiaiškinti, kas turi laišką. Jei jis įtaria, kad laiškas yra siunčiamas kažkurio žaidėjo, pasako tai. Jei atspėja, tai tas žaidėjas, kuris tuo metu persiuntė laišką, eina į rato vidurį. Jei laiškas sėkmingai nukeliauja adresatui, pastarasis siunčia laišką kitam žaidėjui. 2. Kas man gali padėti? Trukmė: 50 – 60 min. Priemonės: dideli popieriaus lapai, rašymo ir piešimo priemonės, spalvotas popierius, klijai, žirklės, kortelės su situacijomis (Priedas 5. Kur kreiptis pagalbos?). a.) Vadovas pasikalba su vaikais apie tai, kad kartais kiekvienam iš mūsų iškila įvairių sunkumų, su kuriais mes negalime patys vieni susidoroti. Taip gali būti, jeigu susergame, jeigu mus kas nors skriaudžia, jeigu pasiklydome ir pan. Ką tuomet reikia daryti? Vadovas skatina vaikus pagalvoti ir prisiminti tokius įvykius iš savo gyvenimo, kai jiems buvo nutikę kas nors nemalonaus, gąsdinančio, kai vaikai nežinojo, ką daryti. Kur tada jie kreipėsi pagalbos? Vaikai pasidalina savo mintimis. b.) Vadovas suskirsto vaikus į grupeles po 3 – 4 vaikus. Vaikams jis pasako, kad dabar jie – profesionalūs gelbėtojai. Kiekvienai grupelei vadovas leidžia pasirinkti vieną lapelį su situacija (Priedas 5. Kur kreiptis pagalbos?). Kai grupelės pasirenka situaciją, vadovas pasako jiems, kad kiekviename lapelyje yra aprašytas tam tikras atvejis, kai žmogui yra reikalinga pagalba. Kiekvienos grupelės užduotis perskaityti situaciją ir dideliame lape nupiešti visas organizacijas, institucijas, žmones, kurie galėtų padėti šioje situacijoje (pvz., jei žmogus serga, tai būtų ligoninė, poliklinika, gydytojai ir t.t.). Tam skiriama 20 – 30 min. c.) Kai vaikai atlieka užduotį, jie pristato savo darbą visai grupei (po 3 – 5 min. kiekvienai grupei). Kai visi pristato savo darbus, vadovas paklausia vaikų: Ar sunku buvo prisiminti visas organizacijas, žmones, kurie galėtų padėti? Kodėl? Kur ar į ką patys vaikai dažniausiai kreipiasi pagalbos? Kodėl? Ar sunku paprašyti pagalbos? Ar gali būti taip, kad vaikui ar žmogui, kurio teisės pažeidžiamos, taip pat prireiks pagalbos? Ar yra specialios organizacijos, kurios gina ir apsaugo teises? Ar vaikai žino tokių organizacijų?

d.) Vadovas papasakoja apie organizacijas, institucijas, kurios gina vaiko ir žmogaus teises pasaulyje, šalyje ir jų gyvenamojoje vietovėje. Svarbu aptarti, kur vaikai galėtų kreiptis pagalbos. Sąrašas institucijų, ginančių teises, galėtų būti pakabintas prie elgesio taisyklių ar kitoje matomojoje vietoje, kad vaikai nuolat jį matytų. Dar svarbiau vaikams papasakoti apie tai, kad jei jie yra mušami, pravardžiuojami, ar kitaip žeminami ir skriaudžiami, jie neturi bijoti papasakoti apie tai suaugusiam žmogui, kuriuo pasitiki. Aplinkui yra daug suaugusiųjų, kurie gali padėti vaikui – mama arba tėtis, teta, močiutė, senelis, dėdė, vyresnė sesuo ar brolis, taip pat klasės auklėtoja ar kuris nors kitas mokytojas, kurį vaikai pažįsta ir kuriuo pasitiki, mokyklos socialinis pedagogas ar psichologas, vaiko dienos centro darbuotojai ir pan. Negalima nutylėti apie blogus dalykus, kurie vyksta su vaiku, net jei tave skriaudžiantis žmogus tau grasina, gąsdina tave, verčia tylėti. Vadovas paklausia, ar vaikai vis dar nori būti profesionaliais gelbėtojais? Jei taip, tada jie tikrai nebijos papasakoti apie nemalonius dalykus, kurie vyksta su jais pačiais ar kitais vaikais, tiems žmonėms, kurie gali padėti. 3. ugaros Trukmė: 10 – 15 min. a.) Visi vaikai sustoja poromis, išskyrus vieną. Be poros likęs žaidėjas turės vardinti nurodymus, susijusius su kūno dalimis, pvz., „nugaromis“, „pilvais“ ir pan. Galima vardinti įvairias kūno dalis: ausis, nosis, rankas, kojas, šonus. Po kiekvienos komandos poros privalo keistis – reikia kuo greičiau susirasti kitą partnerį ir susiglausti su juo nurodyta kūno dalimi. Tuo tarpu vienas buvęs žaidėjas taip pat stengiasi sau surasti porą. Be poros likęs žaidėjas sako kitus nurodymus.

Užsiėmimo pabaigoje vadovas paragina vaikus surašyti į savo knygutę institucijas, apie kurias jie šiandien sužinojo. Taip pat vaikai gali nupiešti piešinių, parašyti savo mintis, susijusius su užsiėmimu.

Užsiėmimas 12. Moku apsiginti Tikslas: mokyti vaikus apsiginti, apginti savo teises. Uždaviniai: 1. Suvokti kiekvieno žmogaus teisę į saugumą ir teisių apsaugą. 2. Formuoti vaikų įgūdžius spręsti problemas. Priemonės: vokai su užrašytais ant jų užsiėmimo dalyvių vardais, piešimo priemonės, rašymo priemonės, lapeliai, dideli popieriaus lapai arba rašymo lenta, klijai, žirklės, balto popieriaus lapai (A4), spalvotas popierius.

Pasiruošimas iš anksto: žaidimui „Paštas“ vadovas turi iš anksto paruošti vokus, ant kurių jis užrašo užsiėmimo dalyvių vardus.

Užsiėmimo eiga: 1. Surask savus Trukmė: 10 – 15 min.

a.) Vadovas suskirsto vaikus į keturias grupes (pvz., pagal gimimo laiką – rudenį, vasarą, žiemą ir pavasarį). Pirmą grupę vadovas paprašo pamiauksėti kaip katėms, antrą – pakreksėti kaip ančiukams, trečią – pamūkti kaip karvėms ir ketvirtą – paloti kaip šuniukams. b.) Tada grupės nariai išsivaikšto po visą patalpą. Vadovas paprašo jų visų užsimerkti ir pradėti laidyti savo grupelės garsus. Taip grupės nariai neatsimerkdami, vien pasikliaudami klausa, turi surasti savo grupelę. 2. Ginu savo teises Trukmė: 40 – 50 min. Priemonės: dideli popieriaus lapai arba rašymo lenta, rašymo priemonės, piešimo priemonės, klijai, žirklės, balto popieriaus lapai (A4), spalvotas popierius. a.) Vadovas aptaria su vaikais, ar jie visada jaučiasi saugūs mokykloje, gatvėje? Ką turėtume daryti, kad mes visi jaustumės saugūs? Kas turi užtikrinti mūsų saugumą? Kuriose vietose mes jaučiamės saugiausiai? Kuriose mažiausiai saugūs? Visas vaikų mintis vadovas surašo ant didelio popieriaus lapo arba rašymo lentos. b.) Tada vadovas padalina vaikus į 3 grupes. Vadovas sako, kad dabar vaikai laikinai taps teisių gynėjais ir prižiūrės tvarką trijose vietose – viena grupė „mokykloje“, antra – „gatvėje“, o trečia – „namuose“. Kiekviena grupė turi pagalvoti ir ant didelio popieriaus lapo surašyti savo idėjas: 1. Kas gali kelti pavojų saugumui šiose vietose (kiekviena grupelė pagal savo „saugomą“ vietą, t.y. pirma grupelė galvoja, dėl ko vaikai gali būti nesaugūs mokykloje; antra – gatvėje, trečia - namuose). 2. Kaip galima būtų apsisaugoti, jaustis saugiau šiose vietose? Kas padėtų padidinti saugumą? (kiekviena grupelė pagal savo „saugomą“ vietą). c.) Atlikusi darbą kiekviena grupelė pristato savo plakatą (po 2 – 3 min. kiekvienai grupelei). Plakatus reikėtų sukabinti ant sienos, kad visi vaikai juos matytų. Jie padės tolimesnio darbo eigoje. Tada vadovas su vaikais aptaria: Ar vaikai išskyrė daug pavojaus veiksnių mokykloje, gatvėje ir šeimoje? Kur pavojų daugiausia? Kodėl? Ar sunku buvo sugalvoti būdus apsisaugoti ir išvengti pavojaus? Kodėl? Ar realiame gyvenime lengva išvengti pavojų? Kodėl? Ar tokie pavojai pažeidžia mūsų teises? Kaip? Ar vaikai gali apibūdinti, kaip atrodo nusikaltėlis, žmogus, kuris nori mus nuskriausti? (Vadovui svarbu pabrėžti, kad mūsų teises pažeisti, mus nuskriausti norintis žmogus gali atrodyti labai mandagus, paslaugus, siūlyti mums dovanų ar saldumynų ir pan. Dėl to niekada negalima eiti su svetimu žmogumi, jei jis kviečia mus kur nors ar įsileisti į namus kitus žmones, jei namuose nėra tėvų ir pan.). Kaip ir kam galima būtų pranešti apie įvairius prasižengimus, nusikaltimus? d.) Vadovas padalina vaikus į dvi grupes. Vaikams vadovas pasako, kad jie puikiai padirbėjo ir yra puikūs teisių gynėjai. Tačiau pasaulyje ir net jų mieste, miestelyje yra vaikų, kurie nežino kaip apsiginti ir apginti savo teises bei vaikų, kurie nežino, koks pavojus gali slypėti gatvėje, mokykloje ar namuose. Todėl svarbu pasidalinti informacija

su šiais vaikais. Tada vadovas padalina vaikams piešimo priemonių, rašymo priemonių, popieriaus lapų, spalvoto popieriaus, klijų, žirklių ir paprašo, kad: 1. Pirma grupė parengtų vaikams lankstinuką apie tai, koks pavojus gali slypėti gatvėje, mokykloje ar šeimoje; 2. Antra grupė – lankstinuką apie tai, į ką vaikai gali kreiptis pagalbos, kaip patys gali apsisaugoti. Vaikai gali naudotis plakatais, kurie pakabinti ant sienos – pasižiūrėti į juos, ar ko nors nepraleido, nepamiršo. e.) Vaikai pristato savo darbus. Juos galima pakabinti vaiko dienos centre, klasėje taip, kad visi vaikai galėtų nuolat matyti priminimus, kaip galės apsisaugoti, apginti savo teises. 3. Slaptas paštas Trukmė: 15 – 20 min. Priemonės: vokai su užrašytais ant jų užsiėmimo dalyvių vardais, piešimo priemonės, rašymo priemonės, lapeliai. a.) Vaikams vadovas išdalina rašymo priemones, lapelius ir piešimo priemones. Tada vaikai gali ištraukti vieną iš vokų, ant kurio užrašytas kieno nors vardas. Jei vaikas ištraukia voką su savo vardu, jis grąžina jį vadovui ir traukia kitą. Voko vaikai niekam rodyti negali. b.) Vadovas pasako vaikams, kad dabar jie turės parašyti slaptą laišką tam žmogui, kurio vardas užrašytas ant voko. Laiškutyje gali būti bet kas – padėka, pagyrimas, pasidžiaugimas, piešinukas, eilėraštukas ir t.t. – svarbiausia, kad tai turi būti miela ir gražu. c.) Parašyti laiškai sudedami į vokus; vokai užklijuojami ir atiduodami vadovui. Vadovas vokus gali išdalinti kito užsiėmimo metu, visų užsiėmimų pabaigoje arba kitu pasirinktu metu. Svarbiausia pasakyti vaikams, kada laiškas atkeliaus pas juos.

Užsiėmimo pabaigoje vadovas paragina vaikus parašyti į savo knygutę savo mintis, jausmus, susijusius su užsiėmimu.

Užsiėmimas 13. Apsauginis skydas Tikslas: stiprinti vaikų pasitikėjimą savimi ir savo jėgomis. Uždaviniai: 1. Padėti vaikams pajusti džiaugsmo jausmą dėl naujų žinių. 2. Mokyti vaikus saugoti save, savo ir kitų teises. Priemonės: mažas kamuoliukas, lapai su skydais (Priedas 6. Apsauginis skydas), dideli popieriaus lapai, rašymo priemonės, piešimo priemonės.

Užsiėmimo eiga: 1. Suktukas

Trukmė: 5 – 10 min. a.) Vadovas sustato dvi eiles žaidėjų vienus priešais kitus. Vadovui davus ženklą, abiejų eilių pirmieji žaidėjai apsisuka aplink. Tuomet antrieji žaidėjai jiems uždeda rankas, po to sukasi po du, po to po tris ir t.t. Laimi komanda, kuri greičiau apsisuka. 2. Jaučiuosi saugus Trukmė: 40 – 50 min. Priemonės: lapai su skydais (Priedas 6. Apsauginis skydas), dideli popieriaus lapai, rašymo priemonės, piešimo priemonės. a.) Vadovas sako vaikams, kad jie jau daug išmoko apie vaiko ir žmogaus teises. Vadovas paklausia vaikų, ar: Svarbu ginti teises? Kodėl? Ar kiekvienas iš mūsų gali kaip nors ginti teises? Savo? Kitų? Kaip? Ar vaikai atsimena organizacijas, institucijas, ginančias vaiko ir žmogaus teises, apie kurias buvo kalbama anksčiau? b.) Vadovas išdalina vaikams lapus su skydais (Priedas 6. Apsauginis skydas) ir pasako, kad šie skydai – tai apsauga, kurią vaikai įgijo aktyviai dalyvaudami užsiėmimuose ir mokydamiesi apie vaiko ir žmogaus teises. Dabar vaikai gali pagalvoti ir įrašyti skydo dalyse, kaip jie mano, kuo jiems padėjo užsiėmimai, žinios apie vaiko ir žmogaus teises (pvz., „Jaučiuosi saugesnis“; „Didžiuojuos, kad išmokau naujų dalykų“; „Mokėsiu apginti save“; „Žinosiu, kaip rūpintis kitais“ ir pan.). c.) Kai vaikai pabaigia darbą, vadovas paprašo jų dar kartą pažiūrėti į savo skydus. Jei kuris nors vaikas nori, jis gali pristatyti savo skydą, perskaityti mintis. Tada visi bendrai aptaria: Ar žinios apie teises yra svarbios? Kodėl? Ar vaikai jaučiasi saugesni, kai žino savo teises? Ar jie gerbs savo teises? Kitų žmonių teises? Kokių minčių vaikai dar turi apie teises? Ką dar norėtų pasakyti? d.) Galiausiai vadovas išdalina vaikams didelius popieriaus lapus, piešimo ir rašymo priemones. Jis paprašo vaikų kelias minutes pagalvoti apie tai, kokios teisės jiems atrodo svarbiausios. Tada paprašo didelį popieriaus lapą padalinti per pusę ir vienoje lapo pusėje surašyti 5 teises, kurios vaikams geriausiai įsiminė arba kurios jiems atrodo svarbiausios. e.) Kai vaikai parašo teises, vadovas paprašo kitoje lapo pusėje, šalia teisių, nupiešti tas pareigas, kurias vaikai turi atlikti, kad galėtų įgyvendinti savo teises ir jas apginti. Pvz., jei vaikas parašė teisę į mokslą, šalia šios teisės jis gali nupiešti, kaip namuose ruošia namų darbus arba kaip dirba mokykloje per pamokas. Jei paminėjo teisę būti apsaugotas nuo seksualinio išnaudojimo, šalia nupiešia, kad nepasitiki nepažįstamais suaugusiais ir t.t. f.) Pabaigę darbą vaikai pristato juos. Visus šiuos darbus galima sukabinti ant sienos, padaryti piešinių parodėlę. 3. Kinietiškas futbolas Trukmė: 10 – 15 min.

Priemonės: mažas kamuoliukas. a.) Vaikai sustoja ratu. Kiekvienas išskečia kojas ir pėdas suglaudžia su kaimynų pėdomis. Tarp kojų yra vartai. Rankos saugo vartus nuo kamuolio. Atsitūpti negalima. Jei įmušamas įvartis, žaidėjas toliau gina vartus tik viena ranka, jei įmušamas antras įvartis, žaidėjas atsisuka nugara į ratą arba išeina iš žaidimo.

Užsiėmimo pabaigoje vadovas paragina vaikus parašyti į knygutę savo mintis, jausmus, susijusius su užsiėmimu. Taip pat vadovas atiduoda vaikams jų apsauginius skydus, kad vaikai juos įklijuotų į savo knygutes.

Užsiėmimas 14. Teisių ir pareigų specialistai Tikslas: pakartoti ir įtvirtinti išmoktą medžiagą apie vaiko ir žmogaus teises. Uždaviniai: 1. Mokyti vaikus pritaikyti gautas žinias praktikoje. 2. Apibendrinti gautą informaciją apie vaiko ir žmogaus teises. Priemonės: kortelės su vaiko teisių pažeidimais (Priedas 7. Vaiko teisių pažeidimai), kortelės su žmogaus teisių pažeidimais (Priedas 8. Žmogaus teisių pažeidimai), kortelės su situacijomis, kai vengiama atsakomybės (Priedas 9. Pareigų neatlikimas).

Užsiėmimo eiga: 1. Sėdimasis ir kėlimasis poromis Trukmė: 5 – 10 min. a.) Vaikai suskirstomi poromis, sustatomi taip, kad vienas kitam įsiremtų į nugarą. Taip pat jie susipina rankomis už nugaros. Po pirmo vadovo signalo vaikai turi kartu atsisėsti nenugriūdami, o po antrojo atsistoti. Laimi ta pora, kuri greičiausiai atsisėda ir atsistoja. 2. Teisių pažeidimai, pareigų nevykdymas Trukmė: 40 – 50 min. Priemonės: kortelės su vaiko teisių pažeidimais (Priedas 7. Vaiko teisių pažeidimai), kortelės su žmogaus teisių pažeidimais (Priedas 8. Žmogaus teisių pažeidimai), kortelės su situacijomis, kai vengiama atsakomybės (Priedas 9. Pareigų neatlikimas). a.) Vadovas pasako vaikams, kad užsiėmimai po truputį artėja prie pabaigos. Visi vaikai labai šauniai dalyvavo užsiėmimuose ir, be abejo, nemažai išmoko. Dabar atėjo egzamino laikas – jie turės apginti savo „teisių žinovo“ vardą. Tačiau egzaminas tikrai nebus baisus ir sudėtingas – vaikai daug žino, o be to, egzamino užduotis jie spręs visi kartu. b.) Vadovas padeda prieš visus korteles su teisių pažeidimo situacijomis (Priedas 7. Vaiko teisių pažeidimai; Priedas 8. Žmogaus teisių pažeidimai). Visi sėdi ratu; vadovas paskatina pirmą vaiką ištraukti vieną kortelę. Vaikas traukia kortelę su situacija ir perskaito ją garsiai. Tada jis pasako, kokia vaiko teisė yra pažeidžiama

šiuo atveju. Jam padėti gali visa grupė. Jei reikia, vadovas gali padalinti vaikams supaprastintus Vaiko teisių konvencijos (Priedas 2. Supaprastintas Vaiko teisių konvencijos tekstas) ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (Priedas 3. Supaprastintos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos tekstas) tekstus. Jei vaikams labai sunku ir jie painioja teises, pirmiausia galima aptarti tik vaiko teisių pažeidimų situacijas, vėliau – žmogaus teisių pažeidimų situacijas. Kai įvardinama pažeista teisė, vadovas klausia vaikų, ką reikėtų daryti, kad teisė būtų įgyvendinta (pvz., jei yra situacija, kad vaikui neleidžiama eiti į mokyklą, tai yra pažeidžiama vaiko teisė į mokslą. Kad teisė būtų įgyvendinta – būtina sudaryti sąlygas vaikui eiti į mokyklą – leisti jį į pamokas, nupirkti reikiamų mokyklinių priemonių ir pan.). Taip peržiūrimos ir aptariamos visos situacijos. c.) Vadovas padėkoja vaikams už aktyvų dalyvavimą ir pasako vaikams, kad egzaminas beveik išlaikytas. Tačiau tam, kad tinkamai apginti teises, neužtenka puikiai išmanyti tik jas. Ką dar reikia žinoti? Ogi pareigas! Todėl dabar vaikai turės padėti įvardinti tas pareigas, kurios nebuvo atliktos aprašytose situacijose ir ką reikėtų daryti, kad pareiga būtų atlikta. Vadovas padeda prieš vaikus korteles su pareigų situacijomis (Priedas 9. Pareigų neatlikimas). Vaikai vėl traukia po vieną situaciją ir bando įvardinti, kokia pareiga nebuvo atlikta aprašytoje situacijoje, bei kaip reikėtų tinkamai pasielgti. d.) Vadovas su vaikais aptaria: Ką įvardinti buvo lengviau – teises ar pareigas? Kodėl? Ar pareigos svarbios mūsų teisėms? Kodėl? Kuo svarbios pačios teisės? Taip pat vadovas paklausia, ar vaikai neturi kokių nors klausimų, ir jei klausimų yra, atsako į juos. 3. Hipodromas Trukmė: 5 – 10 min. a.) Žaidimo dalyviai tampa arkliais, dalyvaujančiais lenktynėse hipodrome. Visi sustoja ratu, truputį pasilenkia, ploja sau per šlaunis – „joja“. Vadovas duoda komandas, visi jų klauso – „tiltelis“ – „op!“ – šokama tarsi per tiltelį; „tiltas“ – „ooop!“ – daromas didesnis šuolis į viršų; „krūmas“ – „fit“ ranka palei galvą, galvą kartu su ranka nusukti atgal; „aplenkėm“ (kitą arklį) – garsus pasididžiavimo šūkis; „saulė“ – su pasitenkinimu „OOO“ atraitojamos rankovės; „lietus“ – delnai į viršų, liūdna išraiška veide „mmm“, „purvas“ – „feee!“ rankomis rodoma į pakeltą koją; „žiūrovai“ – „ooo“ džiaugsmingai garsiai plojama; „VIP‘ai“ (svarbūs žiūrovai) – tyliai santūriai plojama dviem pirštais.

Užsiėmimo pabaigoje vadovas paragina vaikus parašyti į knygutę savo mintis, jausmus, susijusius su užsiėmimu.

Užsiėmimas 15. Mano svajonių miestas Tikslas: kūrybos keliu įtvirtinti vaikų gautas žinias apie vaiko ir žmogaus teises. Uždaviniai: 1. Apibendrinti užsiėmimų metu gautą informaciją.

2. Išsiaiškinti vaikų suvokimo ir išmokymo lygį. Priemonės: klijai, žirklės, dideli popieriaus lapai, spalvotas popierius, piešimo priemonės, rašymo priemonės, įvairios turimos priemonės, kurios galėtų vaikams padėti sukurti miesto maketą (pvz., plastmasiniai indai, karoliukai, džiovinti augalai, tampomas popierius, įvairūs grūdai, žirneliai, folija ir t.t.).

Užsiėmimo eiga: 1. Lietus miške Trukmė: 5 – 10 min. a.) Vaikai susėda ratu. Vadovas pradeda ploti vienu pirštu į kitos rankos delną. Grupės narys, sėdintis iš kairės, pradeda ir nesiliauja kartoti vadovo veiksmą. Grupės narys, sėdintis jam iš kairės prisijungia ir t.t. Kai veiksmas vėl pasiekia vadovą, šis prie ankstesniojo veiksmo prijungia kitą judesį – grupės nariai ir toliau kartoja vadovo veiksmus ratu vienas po kito prisijungdami. b.) Veiksmai gali būti tokie: vieno piršto į kito rankos delną plojimas, dviejų pirštų į kitos rankos delną plojimas, spragsėjimas pirštais, plojimas delnais, trepsėjimas viena koja, trepsėjimas abiem kojom. c.) Po to veiksmai seka atvirkštine tvarka ir baigiasi vieno piršto plojimu į kitos rankos delną, tada tyla. 2. Mano svajonių miestas Trukmė: 50 – 60 min. Priemonės: klijai, žirklės, dideli popieriaus lapai, spalvotas popierius, piešimo priemonės, rašymo priemonės, įvairios turimos priemonės, kurios galėtų vaikams padėti sukurti miesto maketą (pvz., plastmasiniai indai, karoliukai, džiovinti augalai, tampomas popierius, įvairūs grūdai, žirneliai, folija ir t.t.). a.) Vadovas pagiria vaikus, kad jie puikiai dirbo visų užsiėmimų metu. Dabar jie daug daugiau žino apie vaiko ir žmogaus teises, apie tai, kas šias teises gina, kaip kiekvienas iš mūsų gali apsiginti, apginti savo teises, kaip galima padėti šalia esantiems. Tačiau mūsų pasaulyje vis dar yra daug vaikų, žmonių, kurie kenčia dėl to, kad jų teisės pažeidžiamos. Todėl kiekvienas iš mūsų turi stengtis, kad teisių pažeidimų būtų kuo mažiau. Vadovas pasako vaikams, kad dabar jie bus ne tik teisių gynėjai, tačiau taip pat ir svajonių miesto statybininkai. b.) Vadovas padalina vaikus į dvi grupes. Patalpos viduryje jis padeda visas priemones (klijus, žirkles, didelius popieriaus lapus, spalvotus popieriaus lapus, piešimo priemones, rašymo priemones, įvairias kitas turimas priemones, kurios galėtų vaikams padėti sukurti miesto maketą (pvz., plastmasiniai indai, karoliukai, džiovinti augalai, tampomas popierius, įvairūs grūdai, žirneliai, folija ir t.t.)). Vadovas pasako vaikams, kad kiekviena grupė turės sukurti svajonių miestą. Kurdami miestą, vaikai turi pagalvoti, kokios jų mieste bus: Gyventojų teisės? Vaikų ir suaugusių žmonių pareigos, kad jie galėtų tinkamai įgyvendinti savo teises? Organizacijos, kurios rūpinasi vaiko ir žmogaus teisėmis? Ką kiekviena iš jų veiks? Kaip turės elgtis kiekvienas miesto pilietis, kad nebūtų pažeidžiamos teisės? Vaikai gali kurti savo svajonių miestą iš visų priemonių, kurios yra padėtos patalpos viduryje – gali piešti, karpyti, klijuoti ir t.t. Šiam užsiėmimui reikėtų skirti nemažai laiko.

c.) Užbaigusios darbą grupelės pristato savo svajonių miestus, papasakoja apie juos, atsakydami į klausimus, kuriuos turėjo apgalvoti atlikdamos užduotį. 3. Kas aš, kokios mano teisės? Trukmė: 15 – 20 min. Priemonės: vaikų „Kas aš, kokios mano teisės?“ knygutės, kurias jie pildė visų užsiėmimų metu. a.) Vadovas padalina vaikams jų knygutes. Jos turėtų būti jau storos, pilnos įvairių minčių, piešinių, pamąstymų ir pan. Vadovas paragina vaikus kelias minutes pavartyti savo knygutes, paskaityti savo mintis, peržiūrėti piešinius ir pan. b.) Po 5 min. vadovas klausia vaikų: Kas labiausiai jiems patinka jų knygutėse? Kokią naudą knygutės jiems gali atnešti? Kas jose vertingo? Ar vaikai daugiau sužinojo apie vaiko ir žmogaus teises? Ką naujo sužinojo? Ar vaikai turi dar kokių nors klausimų? Norų? Minčių, kurias norėtų dabar pasakyti? 4. Aukštai – žemai Trukmė: 10 – 15 min. a.) Šį žaidimą galima pažaisti siekiant dviejų tikslų – pakartoti išmoktas teises ir/ar įvertinti vaikų nuotaiką, jausmus. b.) Vadovas pasako vaikams, kad jis garsiai sakys kurią nors teisę arba pareigą. Vaikai išgirdę pareigą, turės atsitūpti, o išgirdę teisę – atsistoti ant pirštų galiukų, pasistiebiant. c.) Siekdamas įvertinti užsiėmimą ar visą programą, vadovas sako vaikams įvairius teiginius, susijusius su užsiėmimu (pvz., „Užsiėmimas man labai patiko“, „Jaučiuosi geriau susipažinęs su vaiko teisėmis“, „Daug sužinojau apie žmogaus teises“, „Jaučiuosi laimingas“ ir pan.). Jei vaikas nesutinka su teiginiu, jis turi pritūpti, jei sutinka – pasistiebti, atsistoti ant pirštų galiukų.

Užsiėmimai vyresnio (14 – 17 metų) amžiaus vaikams Užsiėmimas 1. Ką aš žinau apie vaiko ir žmogaus teises? Tikslas: išsiaiškinti vaikų turimas žinias apie vaiko ir žmogaus teises. Uždaviniai: 1. Aptarti pagrindines vaiko ir žmogaus teises. 2. Aptarti, ką reiškia sąvokos „žmogus“, „žmogaus teisės“, „vaiko teisės“, „gyvenimas“. Priemonės: dideli popieriaus lapai/rašymo lenta, rašymo priemonės, bet koks nedidelis daiktas (pvz., pliušinis žaislas, dėžutė, lėlė ar pan.), žirklės, klijai, baltas ir spalvotas popierius, flomasteriai, pieštukai, iliustruoti žurnalai, laikraščiai.

Užsiėmimo eiga: 1. Ką tai reiškia būti vaiku? Ką reiškia būti žmogumi? Trukmė: 20 – 30 min. Priemonės: dideli popieriaus lapai/rašymo lenta, rašymo priemonės, bet koks nedidelis daiktas (pvz., pliušinis žaislas, dėžutė, lėlė ar pan.). Prieš užsiėmimą vadovas ant lentos arba ant 5 didelių popieriaus lapų užrašo pavadinimus – „vaikas“, „žmogus“, „gyvenimas“, „vaiko teisės“, „žmogaus teisės“. Užsiėmimo metu vadovas padeda prieš grupę kokį nors daiktą (pvz., apverstą šiukšlių dėžę, lėlę, pliušinį žaislą ar pan.). Tada pasako vaikams, kad tai – svečias iš kitos Visatos. Šis svečias nori sužinoti apie tas būtybes, kurios save vadina „žmonėmis”. Su vaikais aptariami sekantys klausimai: Ką reiškia būti „žmogumi”? Ką reiškia būti „vaiku“? Ką reiškia „gyvenimas“? Kas sudaro „gyvenimą“? Kuo žmogaus gyvenimas skiriasi nuo paprasto egzistavimo arba „kovos už išgyvenimą”? Vaikų atsakymai užrašomi ant lentos/popieriaus lapų. Kai vaikai išsako visas savo mintis, jų klausiama, kaip jie mano, kuo skiriasi suaugęs žmogus ir vaikas? Ar yra panašumų tarp suaugusio žmogaus ir vaiko? Jei vaikai to nepamini, vadovas apibendrindamas visas mintis turi pridurti, kad tiek vaiką, tiek suaugusį žmogų gina įstatymai, tam tikri dokumentai kaip pvz., Jungtinių Tautų Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Su vaikais aptariama: Ką reiškia „žmogaus teisės“, „vaiko teisės“? Kokias vaikai žino „vaiko teises“, „žmogaus teises“? Ar visi žmonės gali vienodai naudotis savo teisėmis, ar yra kas nors, kas jiems trukdytų tą daryti?

Visas vaikų mintis vadovas surašo popieriaus lapuose/lentoje, apibendrina jas. Svarbu pabrėžti, kad nepriklausomai nuo to, koks yra žmogus – kokia jo išvaizda, kokia kalba jis kalba, kokiame Žemės kampelyje gyvena ir pan. – teisės priklauso visiems be išimties. 2. Žinutė butelyje Trukmė: 50 – 60 min. Priemonės: žirklės, klijai, dideli popieriaus lapai, baltas ir spalvotas popierius, flomasteriai, pieštukai, iliustruoti žurnalai, laikraščiai. a.) Vadovas padėkoja vaikams už jų mintis, pasako, kad svečiui iš Visatos dabar aišku, kas tai yra vaikas, suaugęs žmogus. Tačiau svečias iš Visatos norėtų ir savo draugams papasakoti apie žmones, jų gyvenimą. Vaikų užduotis – išrinkti tai, ką jie norėtų pasiųsti ateiviams (pvz., muziką, žmonių figūrėles, literatūrą ir pan.). b.) Vadovas suskirsto vaikus į kelias grupes po 3 – 4 asmenis. Vaikams išdalinami popieriaus lapai, žirklės, flomasteriai, pieštukai, klijai, žurnalai, laikraščiai. Didelis popieriaus lapas – tai „skrynia“, į kurią vaikai turi sudėti tai, kas svarbu žmogui kasdieniniame gyvenime – gal tai maistas, gal rūbai, gal knygos, mokslas ir t.t., t.y. viską, kas vaikams atrodo svarbu ir kas, jų nuomone, galėtų ateiviams geriausiai papasakoti apie Žemę, leisti jiems suprasti, kas tai yra Žemė, žmogaus gyvenimas. Vadovas pabrėžia, kad vaikai turi pagalvoti ir apie teises, kurios buvo aptartos užsiėmimo pradžioje – tegul vaikai išrenka tas, kurios jiems atrodo svarbiausios ir taip pat įdeda į „skrynią“. Taip pat vyresnio amžiaus vaikams reikia pabrėžti, kad jie daugiau dėmesio turi skirti kultūrai, socialiniam gyvenimui, politiniam gyvenimui, šalies ekonomikai ir pan. c.) Vaikai gali pasinaudoti laikraščių ir žurnalų iliustracijomis arba patys nupiešti, iškirpti iš popieriaus įvairius daiktus. Šiai užduočiai atlikti vaikai turi 30 – 40 min. d.) Vėliau kiekviena grupelė pristato savo darbą, trumpai papasakoja, kokius daiktus, žmogaus gyvenimo elementus įdėjo į „skrynią“, kodėl tai jiems atrodo svarbu. Tada kartu rate aptariama: Kur prasideda gyvenimas? Ar jis gali būti atimtas? Kokie faktoriai turi įtakos mūsų požiūriui į tai, kas yra „gyvenimas“ (pvz., religija, technika, teisėtvarka)? 3. Kas aš, kokios mano teisės? Trukmė: 20 – 30 min. Priemonės: balti popieriaus lapai, spalvotas popierius, rašymo priemonės, piešimo priemonės, klijai, žirklės. a.) Vaikams yra pasiūloma padaryti asmeninę knygą apie save – ją jie pradeda kurti nuo savo autoportreto ant knygos viršelio. Vėliau į šią knygą vaikai kaups savo piešinius, pasakojimus, eilėraščius ir pan. Geriausiai jei vaikai gautų dovanų segtuvus, į kuriuos galėtų segti įmautes, popieriaus lapus ir pan. Jei tokios galimybės nėra, vaikai gali pagaminti knygutę iš popieriaus, tačiau tokiu atveju reikėtų vaikams pasakyti, kad jie savo knygoje padarytų ne mažiau 15 – 20 lapų.

Savo knygutėje vaikai gali parašyti mintis, jausmus iš pirmo užsiėmimo; taip pat vaiko ir žmogaus teises, kurios buvo aptartos užsiėmimo metu.

Užsiėmimas 2. Pagrindinės vaiko teisės Tikslas: supažindinti vaikus su pagrindinėmis vaiko teisėmis. Uždaviniai: 1. Suteikti vaikams žinių apie vaiko teises. 2. Formuoti vaikų supratimą, kad kiekviena teisė glaudžiai susijusi su atsakomybe. Priemonės: spalvoti lipdukai/spalvotos lipnios kortelės (3 – 4 spalvų, priklausomai nuo to, kiek grupių vadovas norės sudaryti darbui. Kortelių/lipdukų skaičius turi atitikti vaikų skaičių), Vaiko teisių konvencija (tiek egzempliorių, kiek užsiėmime dalyvauja vaikų), didelis popieriaus lapas/lenta rašymui, balti popieriaus lapai, priemonės rašymui, 10 kortelių, kuriose atsispindėtų vaiko teisės.

Užsiėmimo eiga: 1. eregiai – nebyliai Trukmė: 15 – 20 min. Priemonės: spalvoti lipdukai/spalvotos lipnios kortelės (3 – 4 spalvų, priklausomai nuo to, kiek grupių vadovas norės sudaryti darbui. Grupėje turėtų būti po 4 asmenis). Kiekvienam vaikui turi atitekti po vieną lipduką ar spalvotą kortelę. a.) Vadovas pasiūlo vaikams pabūti „neregiais“ ir „nebyliais“. Su vaikais susitariama, kad nuo šios akimirkos, ką jie bedarytų, jie negalės kalbėtis vienas su kitu. Taip pat vadovas pasako vaikams, kad kai jis prieis prie kurio nors iš vaikų, šis trumpam turės užsimerkti – t.y. trumpai pabūti „neregiu“. Kai vadovas pasitrauks, vaikas vėl galės atsimerkti, bet kaip ir visi kiti vaikai, negalės kalbėti. b.) Paaiškinęs taisykles, vadovas prieina prie kiekvieno vaiko ir kai šis užsimerkia, vadovas užklijuoja jam ant kaktos spalvotą kortelę ar lipduką. c.) Kai kiekvienas vaikas turi savo lipduką/kortelę, vadovas kviečia visus vaikus ateiti į patalpos vidurį ir susiskirstyti į grupes pagal lipdukų/kortelių spalvą. Būtina priminti, kad vaikai negali kalbėtis, tik naudotis gestais. d.) Kai vaikai susikirsto į grupes, vadovas klausia jų: Ar sunku buvo susitarti nekalbant? Kas padėjo surasti savo grupę? Ar labai norėjosi kalbėti? Kodėl? Ar taip lengviau pasakyti, ko nori, ko tau reikia?

Po tokio aptarimo vadovas pasako vaikams, kad realiame gyvenime kartais taip pat galime pasijusti taip, tarsi negalėtume ištarti ne vieno žodžio. Taip yra dėl to, kad neretai nemokame apsiginti, pasakyti žmonėms, kad jie neturi teisės vienaip ar kitaip su mumis elgtis ir pan. Taip neretai būna tuo atveju, kai nežinome savo teisių. Todėl kiekvienas vaikas, suaugęs žmogus turėtų žinoti, kokios teisės jam priklauso, mokėti tinkamai pasinaudoti jomis tam tikrose situacijose. Tada vadovas pakviečia visus vaikus susipažinti su pagrindiniu vaiko teises ginančiu dokumentu – Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija. 2. Vaiko teisių konvencijos nagrinėjimas Trukmė: 50 – 60 min. Priemonės: Vaiko teisių konvencija (tiek egzempliorių, kiek užsiėmime dalyvauja vaikų), didelis popieriaus lapas/lenta rašymui, balti popieriaus lapai, priemonės rašymui, spalvoti lipdukai/kortelės (keturių skirtingų spalvų; kortelių skaičius priklauso nuo vaikų, dalyvaujančių užsiėmime skaičiaus). a.) Vadovas pakviečia vaikus susėsti kartu taip, kaip jie pasiskirstė grupėmis pirmo žaidimo metu. Kiekvienas vaikas gauna Vaiko teisių konvencijos egzempliorių. Kadangi Konvencijos tekstas yra gana ilgas ir sudėtingas, vaikai skaitys ne visą dokumentą, o tik dalį. Kiekvienoje grupelėje turėtų būti po 4 vaikus. Vadinasi, kiekvienas vaikas skaitys tik ketvirtąją dokumento dalį. Vaikai grupėse gali išsiskaičiuoti pirmais – ketvirtais. Vadovas kiekvienai grupei išdalina keturių spalvų lapelius: pvz., žalią, geltoną, raudoną ir mėlyną. Kiekvienas grupės vaikas gauna skirtingos spalvos lapelį. Būtų smagiau, jei tai būtų lipdukas – tada vaikas galėtų užsiklijuoti jį ant rankos, o vadovas pasakytų, kad šis lipdukas reiškia, jog dabar visi vaikai yra Vaiko teisių apsaugos inspektoriai, atsakingi už tam tikras teises. Tada ant lentos arba didelio popieriaus lapo vadovas užrašo, kad vaikai, turintys: Žalius lapelius/lipdukus skaito 1 – 11 Vaiko teisių konvencijos straipsnius; Geltonus lapelius – 12 – 21 straipsnius; Raudonus lapelius – 22 – 31 straipsnius; Mėlynus – 32 – 41 straipsnius. Kiekvienas vaikas skaito tik savo Konvencijos dalį. Vadovas sako vaikams, kad jie ne tik perskaitytų straipsnius, tačiau taip pat apmąstytų juos, trumpai pasižymėtų, kas tuose straipsniuose svarbiausia, kadangi apie juos reikės papasakoti savo draugams, kurie šių straipsnių neskaitys. Tam vadovas duoda vaikams popieriaus lapus ir rašymo priemones. Užduočiai vadovas skiria 20 – 30 min. b.) Kai vaikai perskaito savo straipsnius, vadovas sako jiems, kad dabar jie yra vaiko teisių ekspertai ir dirbs ekspertų grupėse. Šios grupės sudaromos tokiu būdu: Į pirmą ekspertų grupę susirenka vaikai iš kiekvienos grupės, kurie turėjo žalias korteles/lipdukus ir skaitė 1 – 11 straipsnius. Į antrą – vaikai iš kiekvienos grupės, kurie turėjo geltonas korteles/lipdukus ir skaitė 12 – 21 straipsnius. Į trečią – vaikai iš kiekvienos grupės, kurie turėjo raudonas korteles/lipdukus ir skaitė 22 – 31 straipsnius. Į ketvirtą – vaikai iš kiekvienos grupės, kurie turėjo mėlynas korteles/lipdukus ir skaitė 32 – 41 straipsnius.

Taip ekspertų grupėje atsiras vaikai, susipažinę su tais pačiais Konvencijos straipsniais. Vadovas skiria jiems apie 15 min. kartu aptarti skaitytus straipsnius, pasidalinti mintimis, ką kiekvienas pasižymėjo apie šias teises ir pasiruošti pristatyti savo perskaitytus straipsnius kitiems. c.) Vėliau visi grįžta į bendrą ratą ir papasakoja, kokios vaikams priklausančios teisės išvardintos Vaiko teisių konvencijoje. Pirmiausiai savo dalį aiškina tie, kurie skaitė 1 – 11 straipsnius, vėliau tie, kurie skaitė 12 – 21 straipsnius ir t.t. Kadangi Konvencijos tekstas gana sunkus, vadovas po kiekvienos teisės pristatymo turi užrašyti trumpą jos formuluotę ant lentos arba didelio popieriaus lapo, ją garsiai perskaityti, kad vaikai geriau įsimintų teisę. 3. Kokią teisę aš matau? Trukmė: 20 – 30 min. Priemonės: 10 kortelių, kuriose atsispindėtų vaiko teisės Siekiant įtvirtinti teises bei padėti vaikams suvokti, kad kiekviena teisė numato ir tam tikrą atsakomybę, galima sužaisti žaidimą „Kokią teisę aš matau?“. a.) Vadovas turi 10 kortelių, kuriose pavaizduotos įvairios vaiko teisės. Vadovas sumaišo korteles po vieną ir parodo vaikams. Vaikai pasižiūrėję į paveikslėlį, turi atspėti, kokia teisė pavaizduota kortelėje. Atspėjusiam vaikui skiriamas vienas taškas ir paveikslėlis padedamas prie jo, kad geriau matytųsi, kas laimi. Žaidimas žaidžiamas tol, kol atspėjamos visos teisės. Laimėtoju paskelbiamas tas, kuris surenka daugiausiai paveikslėlių. b.) Po žaidimo vadovas pasako vaikams, kad teisės reiškia, jog kiekvienas iš mūsų turi ir tam tikrą atsakomybę. Mes negalime įgyvendinti savo teisių, jeigu jų nebranginame, jeigu negerbiame esančių šalia žmonių teisių, neatliekame pareigų. Vadovas vėl surenka visas korteles. Jos sumaišomos ir vadovas traukia po vieną kortelę, parodo ją vaikams, visi kartu įvardina teisę. Tada vadovas skatina vaikus kartu pagalvoti, kokia galėtų būti pareiga, susijusi su šia teise? Vadovas kartu su vaikais ieško atsakymų ir įvardina pareigas, susijusias su visomis 10 teisių, pavaizduotų kortelėse. Užsiėmimo pabaigoje vaikai savo knygutėje gali parašyti mintis, jausmus ir pan. Taip pat vadovas paragina vaikus užrašyti ir vaiko teises, apie kurias vaikai sužinojo užsiėmimo metu bei atsakomybę, kurias šios teisės numato.

Užsiėmimas 3. Vaiko teisių pažeidimai Tikslas: mokyti vaikus pritaikyti ir apginti savo teises realiame gyvenime. Uždaviniai: 1. Formuoti vaikų įgūdžius, padedančius apginti savo teises, mokėti vadovautis, naudotis teisiniais dokumentais. 2. Ugdyti užuojautos ir empatijos jausmus.

Priemonės: Vaiko teisių konvencija, kortelės su vaiko teisių pažeidimų situacijomis (Priedas 10. Vaiko teisių pažeidimo situacijos), balti popieriaus lapai (A4), rašymo priemonės, vienas žalias kiaušinis 4 - 5 dalyviams, siūlas, reikalingas kiaušinį pritvirtinti prie lubų, žirklės, seni žurnalai, laikraščiai, kartonas, klijai.

Pasiruošimas iš anksto: jei bus žaidžiamas žaidimas „Apsauga“, vadovas turi iš anksto numatyti, kiek bus grupelių. Kiekvienai mažai grupelei vadovas iš anksto apvynioja siūlu žalią kiaušinį ir pritvirtina ant lubų, maždaug 1,75 – 2 metrų aukštyje nuo grindų. Kiaušinio nereikia apvynioti per daug, jei jis nukristų ant žemės, jis turi sudužti.

Užsiėmimo eiga: 1. Apie draugą – tik gerai Trukmė: 10 – 15 min. a.) Vadovas primena vaikams, kad per paskutinį užsiėmimą visi susipažino su vaiko teisėmis, todėl dabar visi galime jaustis drąsiau ir saugiau. Būtina atsiminti, kad reikia siekti apginti ne tik savo teises, tačiau rūpintis žmonėmis, kurie yra šalia mūsų, gerbti juos, jų teises. Kiekvienam smagiau gyventi draugiškoje, saugioje visuomenėje. Visi vaikai, kurie dalyvauja užsiėmime – tai taip pat labai skirtingų žmonių grupė, kuri turi gyventi draugiškai, kad kiekvienas joje jaustųsi gerai ir saugiai. Teigiamų jausmų, išgyvenimų dažnai suteikia pagyrimas, geras žodis. b.) Visi sustoja ratu. Dvi minutes kiekvienas pamąsto apie draugą, stovintį jam iš dešinės. Vėliau kiekvienas pasako savo vardą ir vardą draugo, kuris stovi po dešinę. Tada pasako keletą žodžių apie draugą – kalbėti reikia nuoširdžiai, akcentuoti tik gerąsias savybes – taip, kad visi iš karto pamiltų tą žmogų, kurį pristatoma. 2. Vaiko teisių gynėjai Trukmė: 40 – 50 min. Priemonės: Vaiko teisių konvencija, kortelės su vaiko teisių pažeidimų situacijomis (Priedas 10. Vaiko teisių pažeidimo situacijos), popieriaus lapai, rašymo priemonės. a.) Vadovas padėkoja vaikams už žaidimą, pasidžiaugia, kad jie taip gražiai mokėjo papasakoti apie savo draugus. Tačiau mūsų visuomenėje ne visi vaikai jaučiasi saugiai ir gerai. Labai dažnai jų teisės yra pažeidžiamos. Vadovas pakviečia vaikus tapti vaiko teisių gynėjais. b.) Vaikai suskirstomi į grupes po 3 – 4 žmones. Vadovas kiekvienai grupei išdalina po Vaiko teisių konvencijos egzempliorių, popieriaus lapų ir rašymo priemonių. Taip pat vadovas prieina prie kiekvienos grupės ir leidžia jai ištraukti vieną kortelę su vaiko teisių pažeidimų situacija. Užduotis kiekvienai grupei: Išnagrinėti situaciją, aprašytą kortelėje ir pasakyti, kokios vaiko teisės buvo pažeistos šiuo atveju; Nurodyti konkrečius Vaiko teisių konvencijos straipsnius, kuriais reikėtų remtis ginant pažeistas vaiko teises; Pagalvoti, kaip kiekvienas iš mūsų galėtų padėti nuskriaustam vaikui. Vaikai, gavę užduotis, grupėse jas nagrinėja, pritaiko straipsnius. Tam grupės turi 20 – 30 min. c.) Kai visos grupės baigia darbą, visi grįžta į ratą. Kiekviena grupė perskaito savo situaciją ir papasakoja, kokius teisių pažeidimus joje pastebėjo, kokie straipsniai gina tas vaikų teises, kurios buvo pažeistos, ką galėtų

100

kiekvienas iš mūsų padaryti, kad padėti. Kai grupė baigia pristatymą, visi gali pakomentuoti, pasakyti savo nuomonę. Tada savo darbą pristato antra grupė ir t.t. Vadovas kartu su vaikais aptaria: Ar sunku buvo pastebėti teisių pažeidimus? Ar realiame gyvenime juos pastebėti sunkiau nei aprašytus kortelėse? Kodėl? Ar sunku buvo atrasti straipsnius, ginančius išvardintas teises? Ar sunku rasti būdų, kaip kiekvienas galėtų padėtis spręsti išvardintas problemas? Kodėl? Kaip vaikai galvoja, ar aprašytas situacijas būtų lengviau išspręsti kartu, grupėje ar vienam? 3. Apsauga Trukmė: 20 – 30 min. Priemonės: vienas žalias kiaušinis kiekvienai grupelei, siūlas, reikalingas kiaušinį pritvirtinti prie lubų, daug popieriaus, žirklės, seni žurnalai, laikraščiai, kartonas, klijai. a.) Vadovas padėkoja vaikams už puikią teisių apsaugą. Tada pakviečia visus sustiprinti savo sugebėjimą apginti kitus. b.) Vaikai išskirstomi į kelias grupeles po 3 žmones. Kiekvienai mažai grupelei vadovas duoda naudojimui šūsnį seno popieriaus (seni laikraščiai, žurnalai) žirkles, klijus. c.) Vadovas aiškina pratimą grupei: lygiai po 20 – 25 min. nuo pratimo pradžios vadovas eis per kambarius ir nukirps siūlą, laikantį kiaušinį. Dalyvių, kaip komandos užduotis, pastatyti konstrukciją, kuri apsaugotų kiaušinį nuo sudužimo. Keletas taisyklių: Nei kiaušinis, nei jį laikantis siūlas negali būti paliestas dalyvių ar medžiagų, kurias jie naudoja. Galima naudoti tik grupės paruoštas medžiagas (kėdės ir stalai, kurie yra aplink, negali būti naudojami!) c.) Vaikai konstruoja apsaugą kiaušiniui. Vadovas lygiai po 20 – 25 min. sustabdo grupių darbą. Jis pereina visas grupes, nukerpa siūlus ir pažiūri, ar komandoms pavyko apsaugoti kiaušinį nuo sudužimo.

Užsiėmimo pabaigoje vaikai savo knygutėje gali parašyti mintis, jausmus ir pan., kuriuos sukėlė pasibaigęs užsiėmimas.

Užsiėmimas 4. Žmogaus teisės ir Visuotinė žmogaus teisių deklaracija Tikslas: supažindinti vaikus su žmogaus teisėmis. Uždaviniai: 1. Suteikti vaikams žinių apie pagrindines žmogaus teises. 2. Ugdyti vaikų pagarbą žmogaus teisėms. Priemonės: muzika, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (tiek, kiek dalyvių) (Priedas 11. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija), rašymo priemonės, popieriaus lapai, didelis popieriaus lapas/lenta rašymui, klijai, žirklės.

101

Užsiėmimo eiga: 1. Muzikinės gaudynės Trukmė: 10 – 15 min. Priemonės: muzika a.) Pradžioje žaidžiamas žaidimas, leidžiantis vaikams pasidžiaugti buvimu kartu, suteikti energijos. Žaidėjai susiskirsto poromis ir sudaro du ratus – vienas partneris išoriniame rate, o kitas vidiniame. Žaidimo vadovas stovi viduryje, o vienas žaidėjas paleidžia muziką. b.) Kai pradeda groti muzika, abiejų ratų žaidėjai juda priešingomis kryptimis. Kai muzika nutrūksta, žaidėjai sustoja, o vadovas sušunka pvz., „Kakta prie kaktos!“. Poros turi kuo greičiau surasti vieni kitus ir susiglausti kaktas. Jei vadovui pavyksta priglausti kaktą prie nesuspėjusio rasti partnerio kaktos, jis tampa šokančiu žaidėju. Muzika vėl groja, o likęs be partnerio žaidėjas stoja į rato vidurį ir netrukus šūkteli kitą komandą. Žaidimas smagus, todėl, kad galima sugalvoti labai daug įvairiausių komandų: Nosis prie nosies Akis prie akies Skruostas prie skruosto Pėda prie pėdos Ranka prie rankos Nugara prie nugaros Pečiai prie pečių ir t.t. 2. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nagrinėjimas Trukmė: 50 – 60 min. Priemonės: Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (tiek, kiek dalyvių) (Priedas 11. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija), rašymo priemonės, popieriaus lapai, didelis popieriaus lapas/lenta rašymui. a.) Vadovas suskirsto vaikus į kelias grupes po 5 žmones. Vaikams išdalinamos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos egzemplioriai, rašymo priemonės ir popieriaus lapai. Vadovas sako vaikams, kad per šį užsiėmimą jie taps tarptautiniais teisėjais, atsakingais už tam tikras žmogaus teises. Tam, kad tinkamai apginti šias teises, būtina gerai jas išmanyti. Todėl vadovas pakviečia vaikus susipažinti su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos straipsniais. b.) Kiekvienoje grupėje kiekvienas vaikas bus atsakingas už tam tikras teises. Ant didelio popieriaus lapo/rašymo lentos vadovas užrašo: Grupėse tie žmonės, kurie yra pirmieji, skaitys 1 – 6 Deklaracijos straipsnius; Antrieji – 7 – 12 straipsnius; Tretieji – 13 – 18 straipsnius; Ketvirtieji – 19 – 24 straipsnius; Penktieji – 25 – 30 straipsnius. Vadovas perspėja vaikus, kad savo straipsnius jie turės perskaityti įdėmiai, kadangi po to juos teks pristatyti savo draugams, kurie šių straipsnių neskaitė. Jei vaikai nori, jie gali užsirašyti svarbiausias mintis ant popieriaus lapo. Užduočiai skiriama 15 – 20 min.

102

c.) Kai vaikai perskaito straipsnius, jie vėl padalinami į grupes tokiu principu, kad grupėse būtų vaikai skaitę tuos pačius straipsnius, t.y. pirmieji, skaitę 1 – 6 straipsnius, susirenka į pirmą grupę; antrieji, skaitę 7 – 12 straipsnius, susirenka į antrą grupę ir t.t. d.) Naujai susidariusiose grupėse vaikai 10 – 15 min. bėgyje aptaria perskaitytus straipsnius, pasidalina pagrindinėmis mintimis, išsiaiškina, ar vienodai šiuos straipsnius suprato (10 – 15 min.). e.) Vėliau visi grįžta į bendrą ratą ir pirmoji grupė visiems pristato pirmuosius 6 straipsnius. Po pristatymo kiti vaikai gali užduoti klausimų, pakomentuoti straipsnius, pasakyti savo nuomonę ir pan. Tada savo straipsnius pristato antroji grupė ir t.t. 3. Man svarbios teisės Trukmė: 30 – 40 min. Priemonės: Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (tiek, kiek dalyvių) (Priedas 11. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija), balti popieriaus lapai, klijai, žirklės. a.) Kai visos grupelės pristato savo perskaitytus straipsnius ir aptaria juos, vadovas paprašo, kad kiekvienas vaikas iš savo Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos kopijos pasirinktų šešis straipsnius, kurie, jo nuomone, yra patys svarbiausi. Šiuos straipsnius vaikai tegul iškerpa ir pagal svarbą suklijuoja ant popieriaus lapo (o geriausiai – į savo knygutes, kurias padarė pirmojo užsiėmimo metu). Teises vaikai suklijuoja nuo pačios, jų nuomone, svarbiausios iki mažiausiai svarbios. Tokiu būdu vaikai sudaro savo teisių skalę. b.) Tada vaikai susiskirsto poromis, pasiima po kėdę, atsisėda vienas priešais kitą ir poromis aptaria tą straipsnį, kurį jie savo teisių skalėje užrašė pirmąjį. Iš pradžių pasakoja vienas vaikas, o kitas jį įdėmiai išklauso. Pasakojantis vaikas turi pasakyti, dėl kokių priežasčių jis pasirinko būtent šią teisę kaip svarbiausią jam. Tada vaikai pasikeičia – dabar antras poros vaikas papasakoja apie savo pasirinkimą. Po 4 – 5 min. vadovas pasako pasikeisti poromis – vienas iš vaikų pereina į porą esančią į dešinę nuo jo. Naujai susidariusiose porose vaikai papasakoja vienas kitam apie antrąją savo pasirinktą teisę ir jos pasirinkimo motyvus. Po 4 – 5 min. vadovas vėl liepia pasikeisti ir vaikai pasakoja apie trečią teisę iš eilės ir t.t., kol papasakojama apie visus šešis pasirinktus straipsnius. c.) Kai visi straipsniai bus aptarti visi vėl grįžta į bendrą ratą. Vaikai papasakoja, kokį straipsnį savo teisių skalėje įklijavo pirmąjį, kokia teisė yra deklaruojama pasirinktame straipsnyje, kodėl pasirinko būtent šią teisę. Visgi, apibendrindamas vadovas turi pabrėžti, kad iš tikrųjų visos teisės yra vienodai svarbios ir susijusios viena su kita. Vienos teisės įgyvendinimas neįmanomas be kitų teisių įgyvendinimo ir apsaugos. 4. Dramblių kova Trukmė: 15 – 20 min. a.) Kadangi vaikai ilgai dirbo kalbėdamiesi, skaitydami, pabaigai galima sužaisti judrų, smagų žaidimą, pvz. „Dramblių kova“. b.) Patalpoje pasirenkama kuri nors grindų lenta ar kokia kitokia linija ant grindų - puikiai tinka slenkstis kaip „dramblių“ kovos lauko riba. Vaikai pasidalina į dvi komandas. Du varžovai iš skirtingų komandų prieina prie „dramblių“ kovos ribos ir stengiasi pertempti vienas kitą per šią liniją. Laimi ta komanda, kuri pertempia per liniją daugiau varžovų.

103

Užsiėmimo pabaigoje vaikai savo knygutėje gali parašyti mintis, jausmus ir pan., kuriuos sukėlė pasibaigęs užsiėmimas. Taip pat vadovas paprašo surašyti žmogaus teises, su kuriomis vaikai susipažino užsiėmimo metu.

Užsiėmimas 5. Kas gina mano teises? Tikslas: mokyti vaikus ginti savo ir kitų teises. Uždaviniai: 1. Suteikti informaciją, kur vaikai galėtų kreiptis pagalbos, jei yra pažeidžiamos jų teisės, jei jie skriaudžiami. 2. Ugdyti siekį padėti šalia esantiems, užuojautos ir atsakomybės jausmus. Priemonės: balti popieriaus lapai, rašymo priemonės, dideli popieriaus lapai/rašymo lenta, kamuoliukas, Vaiko teisių konvencija, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (Priedas 11. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija).

Užsiėmimo eiga: 1. Teisių pažeidimas Trukmė: 25 – 30 min. Priemonės: didelis popieriaus lapas/rašymo lenta, Vaiko teisių konvencija. a.) Vadovas perskaito vaikams tokią istoriją: „Man 14 metų. Mano tėvui dažnai būna įsiūčio priepuolių. Jie dažniausiai ištinka jį po barnių su mama. Nežinau, dėl ko jie riejasi. Susibaręs jis visada puola mušti mane: nusijuosia diržą ir muša. Per nugarą, rankas, kojas, galvą ... Kai jis pradeda mane mušti, išsigąstų, kad niekada nesiliaus. Iki šiol nesuprantu, ką blogo jam padariau. Aš juk stengiuosi mokytis. Padedu mamai. Neprašinėju pinigų. O jis mane vis tiek muša“. b.) Tada vadovas klausia vaikų: Ar vaikas iš šios istorijos nusipelnė mušimo? Kaip jaučiasi ir ką išgyvena šis vaikas, kai jį muša tėvas? Vadovas ant didelio popieriaus lapo/lentos užrašo vaikų vardijamus jausmus: gėdą, vienišumą, pyktį, bejėgiškumą, pažeminimą, baimę ir t.t. c.) Vėliau vadovas vaikams išdalina Vaiko teisių konvenciją ir prašo juos surasti tuos straipsnius, kurie parodo, kokios vaiko teisės buvo pažeistos papasakotoje istorijoje? Kokie straipsniai gina vaiką nuo smurto, išnaudojimo?

104

d.) Vadovas klausia vaikų, ar jie žino, kokios institucijos galėtų apginti tokį vaiką? Kur ar į ką patys vaikai kreiptųsi pagalbos, jei jiems atsitiktų kažkas panašaus? 2. Dingo žurnalistas! Trukmė: 30 – 35 min. Priemonės: Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (Priedas 11. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija), rašymo priemonės, balti popieriaus lapai. a.) Vaikai padalinami į grupes po 3 – 4 žmones. Kiekvienai grupei vadovas išdalina po balto popieriaus lapą ir rašymo priemonių. b.) Vadovas papasakoja vaikams tokią istoriją: „Jūs – žurnalistas. Jūs parašėte straipsnį savo laikraščiui, kuris iššaukė vieno žmogaus, užimančio aukštą poziciją visuomenėje, pyktį. Kitą dieną į jūsų namą įsiveržė nepažįstami žmonės ir išsivežė jus. Jus sumušė ir įkalino vienutėje kameroje. Niekas nežino, kur jus esate. Niekas nepasiūlė jums pagalbos. Jus jau laiko ten kelis mėnesius“. Šiuo atveju buvo pažeistos kelios pagrindinės žmogaus teisės. Vadovas paprašo vaikų, remiantis Visuotine žmogaus teisių deklaracija, išsiaiškinti, kokie pagrindiniai šios Deklaracijos straipsniai buvo pažeisti. c.) Tada kiekviena grupė gauna užduotį parašyti žurnalistui laišką, nurodant, kokios teisės buvo pažeistos ir kokios organizacijos galėtų suteikti jam pagalbą. c.) Kai laiškai parašyti, kiekviena grupė perskaito savo mintis. Vadovas ant popieriaus lapo/lentos surašo visas institucijas, kurias išvardino vaikai. d.) Kai visi laiškai perskaityti, vadovas kalbasi su vaikais apie tai, kad šiose dviejose situacijose, kurias jie aptarė – berniuko ir žurnalisto – buvo pažeistos teisės. Skriaudžiamas berniukas ir žurnalistas tikriausiai negalės vieni susitvarkyti su situacija, į kurią pakliuvo. Taip dažnai atsitinka ir kitiems žmonėms – jų gyvenime pasitaiko tokių sudėtingų situacijų, kad būtina kreiptis pagalbos į šalia esančius žmonės, kuriais pasitikima ir/ar į organizacijas, ginančias vaikus ir suaugusius žmones bei jų teises. e.) Tada vadovas supažindina vaikus su pagrindinėmis valstybinėmis, visuomeninėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, dirbančiomis vaiko/žmogaus teisių srityje. Aptariama: Kokios tos organizacijos, ką jos veikia? Kokios iš šių organizacijų yra jūsų gyvenamojoje vietovėje arba arčiausiai jos? Kokiais atvejais galima kreiptis į šias institucijas, kaip jos gali padėti? Į ką vaikai dar gali kreiptis pagalbos – tėvus, mokytojus, socialinį pedagogą, vaiko dienos centro darbuotojus ir t.t.? Kodėl būtina kreiptis pagalbos? Ar tai gėda? Kodėl negalima tylėti, nuslėpti skriaudą? Vadovas atkreipia dėmesį, kad sudarytas sąrašas organizacijų, kurios gali padėti, bus pakabintas tam tikroje vietoje ir vaikai visada galės prie jo prieiti bei pasinaudoti informacija. 3. ežiopsok Trukmė: 10 – 15 min. Priemonės: kamuoliukas.

105

Visi vaikai sustoja į ratą. Kiekvienas pasirenka kokią nors vaiko teisę ir garsiai ją pasako (tos pačios teisės rinktis negalima). Kiekvienas turi atsiminti, kas kokią teisę pasakė. Tada vienas žaidėjų (arba vadovas) garsiai ištaręs kurią nors teisę, meta kamuoliuką tą teisę pasirinkusiam žaidėjui. Kamuolį sugavęs žaidėjas šaukia kitą teisę ir t.t. Jeigu suklystama: pašaukiama vardu arba ne tam metamas kamuolys – metęs kamuoliuką iš žaidimo išeina. Laimi tie, kurie žaidžia ilgiausiai.

Užsiėmimo pabaigoje vaikai savo knygutėje gali parašyti mintis, jausmus ir pan., kuriuos sukėlė pasibaigęs užsiėmimas. Taip pat vadovas paprašo surašyti organizacijas, kurios gina vaiko ir žmogaus teises.

Užsiėmimas 6. Stereotipai mūsų gyvenime Tikslas: ugdyti vaikų pagarbą ir toleranciją skirtumams. Uždaviniai: 1. Formuoti vaikų supratimą, kad visų teisės lygios. 2. Ugdyti vaikų toleranciją skirtumų atžvilgiu. Priemonės: popierinės juostelės su nepabaigtomis mintimis (Priedas 12. Jei aš būčiau...), lapai su užduotimi „Stereotipai mūsų gyvenime“ užduoties aprašymu – tiek, kiek dalyvių (Priedas 13. Stereotipai mūsų gyvenime), rašymo priemonės, Vaiko teisių konvencija, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (Priedas 11. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija).

Užsiėmimo eiga: 1. Jei aš būčiau... Trukmė: 15 – 20 min. Priemonės: popierinės juostelės su nepabaigtomis mintimis (Priedas 12. Jei aš būčiau...). a.) Visi susėda ratu. Vadovas pakviečia vaikus nukeliauti į fantazijų šalį, kur viskas yra įmanoma – gali pavirsti kuo nori. Kiekvienas iš vaikų traukia popierinę juostelę su nepabaigtu sakiniu ir jį užbaigia. Jei užsiėmimo dalyvių nėra labai daug, žaidimą galima pakartoti kelis kartus, traukiant vis naujas juosteles. b.) Po žaidimo vadovas paklausia vaikų, ar jie pastebėjo, kad kiekvienas kitaip įsivaizdavo kuo norėtų pavirsti? Ar visi pastebėjo, kas kokius turi mėgstamus gyvūnus, laidas, miestus ir t.t.? Ar buvo įdomu sužinoti, kas kaip galvoja, kas kam patinka? Svarbu pabrėžti vaikams, kad visi esame skirtingi, tačiau kai kalbame apie teises – esame lygūs. Deja, kasdieniniame gyvenime dažnai susiduriame su žmonėmis, kuriuos atstumiame dėl mūsų išankstinio nusistatymo. Vadovas pasako, kad vaikai patys galės tuo įsitikinti ir pakviečia visus į kelionę. 2. Kelionė Trukmė: 50 – 60 min.

106

Priemonės: lapai su užduoties aprašymu – tiek, kiek dalyvių (Priedas 13. Stereotipai mūsų gyvenime) rašymo priemonės (kiekvienam vaikui). a.) Vadovas išdalina vaikams lapus su užduotimis ir rašymo priemones. Jis prašo vaikų, kad jie įsivaizduotų, jog keliauja traukiniu: „Jūs įsėdate į traukinį „Europa Express“. Jūsų kelionė iš Lisabonos į Maskvą truks vieną savaitę. Jūs keliaujate kupė, kurį turėsite dalintis su kitais trimis žmonėmis. Keliauti gali tekti su žmonėmis iš žemiau pateikto sąrašo: 1. Serbas kareivis iš Bosnijos 2. Storas šveicarų finansininkas 3. Gruzinas DJ, atrodo, kad jis turi daug pinigų 4. Afrikietė moteris parduodanti dirbinius iš odos 5. Jaunas menininkas sergantis ŽIV 6. Romas (čigonas), kuris ką tik paleistas iš kalėjimo 7. Baskas, kuris reguliariai keliauja į Rusiją 8. Baltarusis gotas 9. Aklas muzikantas iš Austrijos grojantis akordijonu 10. Ukrainietis studentas, nenorintis keliauti namo 11. Rumunė moteris, neturinti vizos, su vienerių metukų vaiku ant rankų 12. Skinas (neonacis) iš Švedijos, kuris pastoviai yra girtas 13. Vidutinio amžiaus olandė, agresyvi feministė 14. Imtininkas iš Airijos, kuris vyksta į futbolo rungtynes 15. Lenkė prostitutė iš Berlyno 16. Ūkininkas kalbantis tik prancūziškai, kurio krepšyje daug „smirdančio“ sūrio 17. Čečėnų pabėgėlis, vykstantis iš Libijos. b.) Kiekvienas vaikas dirba individualiai – jis turi 10 – 15 min., kad pasirinkti 3 žmones, su kuriais labiausiai norėtų keliauti kartu, ir 3 žmones, su kuriais labiausiai nenorėtų keliauti kartu. Tada kiekvienas trumpai pristato pasirinktus žmones ir pasako, kodėl pasirinko būtent juos. c.) Vėliau vadovas padalina vaikus į grupes po 3 – 4 žmones. Grupelėse vaikai dirba kartu – jie vienas kitam pristato savo pasirinktus 3 žmones, su kuriais norėtų keliauti ir pasako, kodėl pasirinko juos. Vėliau pristato ir 3 žmones, su kuriais nenorėtų keliauti, bei paaiškina savo pasirinkimą. d.) Vadovas ragina vaikus pabandyti savo grupėje išrinkti bendrus visai grupei 3 žmones, su kuriais jie norėtų keliauti, ir 3 su kuriais nenorėtų keliauti. Grupelė turi įvardinti pasirinkimo priežastis. Tam skiriama 30 min. vėliau visos grupės pristato savo pasirinkimą. e.) Klausimai aptarimui: Kas buvo sudėtingiausia užduoties metu? Kiek realistiška situacija, kuri buvo aptarta? Kokios mintys, emocijos kilo vaikams, kai jie žiūrėjo galimų bendrakeleivių sąrašą? Ar buvo tokie žmonės sąraše, kurie sukėlė pasišlykštėjimą, pyktį, baimę ir pan.? Kodėl?

107

Iš kur tos mintys, emocijos kyla ir kodėl? Jei grupė nepriėjo bendros išvados, su kuo keliauti ir su kuo ne, kodėl taip atsitiko? Kaip jaustųsi patys vaikai, jei kažkas nenorėtų keliauti su jais (jei kažkas juos priskirtų nepageidaujamų keleivių grupei?). Vadovas klausia vaikų, ar tiems žmonėms, kurie išvardinti sąraše, priklauso tos pačios teisės, kaip ir visiems? Ar jie visada ir visur gali naudotis savo teisėmis? Jei ne, tai kodėl? f.) Vadovas padalina vaikams Vaiko teisių konvenciją ir Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir paragina juos paieškoti tų straipsnių, kurie sako apie tai, kad visi turi vienodas teises nepriklausomai nuo jokių aplinkybių. Tada vadovas su vaikais aptaria: Kodėl dažnai žmonių teisės pažeidžiamos dėl jų išvaizdos, jų gyvenimo įvykių ir pan.? Ką reiškia „stereotipas“, „išankstinė nuostata“? Kodėl jie taip greitai susiformuoja žmonių sąmonėje ir turi jiems tokią didelę įtaką? Kokių stereotipų pavyzdžių galėtų pateikti vaikai? Ar šie stereotipai turi įtakos vaikų elgesiui tam tikrų žmonių atžvilgiu? Kodėl? Ką reikėtų daryti, kad būtume draugiškesni, nuoširdesni vienas kito atžvilgiu? Užsiėmimo pabaigoje vaikai savo knygutėje gali parašyti mintis, jausmus ir pan., kuriuos sukėlė pasibaigęs užsiėmimas.

Užsiėmimas 7. Elektrinė Tikslas: stiprinti vaikų problemų sprendimo įgūdžius. Uždaviniai: 1. Mokyti vaikus pastebėti situacijas, susijusias su teisių pažeidimais, sugebėti spręsti jas. 2. Ugdyti vaikų darbo komandoje įgūdžius. Priemonės: ilga virvė, žirklės, balti popieriaus lapai (A4 formato), rašymo priemonės, lipnioji juosta, siūlų kamuoliukas. Pasiruošimas iš anksto: patalpa, kurioje vyks užsiėmimas – tai elektrinė. Per visą patalpą pakabinama virvė; jos galai pririšami dviejuose skirtinguose patalpos kampuose, maždaug 1 m virš grindų. Tai – elektros tinklas. Virvė neturi būti labai stipriai įtraukta, kadangi užsiėmimo metu ji bus perkerpama ir surišama iš naujo. Ant patalpos durų prieš užsiėmimą galima pakabinti lapelį su užrašu „Elektrinė“. Užsiėmimo eiga: 1. Žmogiškoji mašina Trukmė: 10 – 15 min. a.) Vadovas prašo visų vaikų sustoti į ratą. Jis sako vaikams, kad jie turi sukonstruoti didelę žmogiškąją mašiną, panaudodami tam savo kūno dalis ir įvairius garsus. Vadovas paprašo vieno vaiko pradėti (gali pradėti ir pats

108

vadovas) – pirmas žmogus turi pradėti rodyti kokį nors judesį (pvz., vaizduoja dviračio ar mašinos vairavimą; pakelia ir nuleidžia ranką, trypsi kojomis ir pan.) bei leisti kokį nors garsą (pvz., švilpia, dainuoja vieną kokį nors skiemenį ir pan.). b.) Tada vadovas paprašo antro vaiko prieiti prie pirmojo, atsistoti prie jo arba prisiliesti prie jo bei sugalvoti savo judesį ir garsą. Vėliau prieina kiti vaikai ir prisijungia prie „mašinos“ su savo garsais ir judesiais. Galu gale visi vaikai prisijungia prie didelės „mašinos“ su savo garsais ir judesiais. Tada vadovas gali pareguliuoti „mašiną“ – pvz., liepti jai dirbti garsiau arba tyliau, greičiau arba lėčiau. 2. Elektrinė Trukmė: 50 – 60 min. Priemonės: ilga virvė, žirklės, balti popieriaus lapai (A4 formato), rašymo priemonės, lipnioji juosta. a.) Vadovas ir vaikai susėda į bendrą ratą. Vadovas išdalina vaikams baltus popieriaus lapus ir rašymo priemones. Jis ragina vaikus atsiminti įvairius įvykius, susijusius su prievarta, kuriuos jiems teko matyti mokykloje, kieme, gatvėje ir t.t. Vadovas paragina vaikus pagalvoti apie įvairias smurto apraiškas – apie užgauliojimą, pravardžiavimą, muštynes, stumdymą, apkalbas, įžeidžiančius žodžius, seksualinį priekabiavimą ir pan. b.) Tegul vaikai pagalvoja apie 3 tokius atvejus ir trumpai, keliais (3 – 5) sakiniais aprašo kiekvieną atvejį ant atskiro popieriaus lapo. c.) Kai vaikai surašo atvejus, vadovas surenka visus lapus, sulanksto juos per pusę ir sukabina ant „elektros tinklo“, t.y. virvės. Vaikai gali padėti. Atstumas tarp lapelių turėtų būti apie 50 cm. Lapus galima pritvirtinti lipnios juostos pagalba, kad jie liktų savo vietoje ir nenukristų. d.) Kai visi lapai bus sukabinti, vadovas pasako vaikams, kad šiandien jie dirbs elektrinėje. Jis padalina vaikus į dvi grupes ir paaiškina, kad elektrinėje dažnai nutinka avarija – ji pradeda gaminti neigiamą energiją, dėl ko kyla pavojus vaikams ir žmonėms (tą sakydamas vadovas paima žirkles ir perkerpa virvę tarp dviejų pirmųjų lapų su vaikų aprašytomis situacijomis). Vaikams vadovas pasako, kad jie – vaiko ir žmogaus teisių ekspertai – gali padėti išvengti pavojaus ir padaryti taip, kad elektrinė gamintų teigiamą energiją. e.) Vadovas paaiškina vaikams, kad kai jis perkerpa kurią nors virvės vietą, kyla pavojus. Kai tik vaikai pamato, kad virvė perkirpta, iš kiekvienos grupės turi atbėgti po vieną vaiką, paimti du perkirptos virvės galus ir laikinai juos sujungti tam, kad energija galėtų toliau tekėti „elektros tinklu“. Taip pat vaikai nuima du lapus su problemomis, kurie yra arčiausiai perkirptos vietos ir perskaito aprašytus atvejus garsiai – vienas vaikas perskaito pirmą problemą savo, t.y. pirmai grupei; kitas – antrą problemą savo, t.y. antrai grupei. f.) Nuo tos minutės, kai problemos perskaitomos garsiai, kiekviena grupė tampa atsakinga už jas ir turi sugalvoti, kaip šias problemas galima būtų išspręsti. Kiekviena grupė turi 5 – 10 min. pasitarti, ką galima būtų padaryti, kad daugiau nenutiktų taip, kaip aprašyta lape. g.) Po 5 – 10 min. kiekviena grupė trumpai papasakoja, kokią išeitį sugalvojo, parašo ją ant tuščio lapo ir perduoda tiems vaikams, kurie laiko „sugedusio elektros tinklo“, t.y. perkirptos virvės galus. Vadovas pasako, kad dabar vaikai jau gali suremontuoti „tinklą“ – jie gali surišti virvės galus, o vietoj lapų su problemine situacija pakabinti lapus su sprendimais, kaip šias problemas galima būtų išspręsti. Lapą su probleminės situacijos aprašymu vadovas pakabina ant sienos (visi lapai su situacijomis kabinami vienas po kitu).

109

h.) Tada vadovas prieina prie kitų dviejų lapų su situacijomis ir perkerpa virvę tarp šių lapų. Vėl atbėga po vieną vaiką iš kiekvienos grupės, paima virvės galus, sujungia juos ir nuima lapus su situacijomis. Situacijos skaitomos garsiai ir grupės vėl ieško galimų sprendimo būdų. Sprendimai pakabinami vietoje lapų su situacijomis, virvė surišama. Situacijos kabinamos ant sienos viena po kita. Taip sprendžiamos visos problemos, sukabintos ant virvės. i.) Kai grupės išsprendžia visas problemas, vadovas nuima nuo virvės taip pat ir sprendimo būdus bei pakabina juos lygiagrečiai lapams su problemomis. Taip vaikai galės pamatyti, kad jie nėra bejėgiai – kad jie patys gali surasti daugybę išeičių iš konfliktinių, probleminių situacijų, jei nebijos to padaryti. j.) Vaikai ir vadovas susėda į ratą ir aptaria užsiėmimą. Vadovas klausia vaikų: Kaip vaikai jautiesi užsiėmimo metu? Ar jis jiems patiko? Kodėl? Apie kokius smurto atvejus vaikai galvojo daugiausia ir pirmiausia? Kodėl? Ar jiems patiko visi priimti sprendimai? Kurie patiko, kurie ne? Kodėl? Ar realiame gyvenime vaikai galėtų pasielgti taip, kaip parašyta sprendimuose? Su kokiais sunkumais galima susidurti įgyvendinant šiuos sprendimus? Kokios vaiko ir žmogaus teisės yra pažeidžiamos, kai susiduriama su prievarta? 3. Draugystės tinklas Trukmė: 10 – 15 min. Priemonės: siūlų kamuoliukas. Jo dydis turėtų būti proporcingas grupės dydžiui: kuo didesnė grupė, tuo didesnis kamuoliukas reikalingas. a.) Visi susėda ratu. Vadovas paima siūlų kamuoliuką į rankas, užvynioja apie savo pirštą siūlo galiuką; tada vienam iš grupės vaikų meta kamuoliuką ir pasako jam padėką (pvz., „Ačiū, kad aktyviai dalyvavai visuose užsiėmimuose apie vaiko ir žmogaus teises. Be tavęs šie užsiėmimai nebūtų tokie įdomūs“). Tas, kuris pagavo kamuoliuką, apvynioja siūlą kelis kartus apie savo pirštą ir meta kamuoliuką trečiam grupės nariui, sakydamas jam padėką. Taip kamuoliukas apkeliauja visus vaikus. Tada visiems siūloma pažiūrėti į susidariusį siūlų tinklą – jų tarpusavio ryšių, draugystės tinklą.

Užsiėmimo pabaigoje vaikai savo knygutėje gali parašyti mintis, jausmus ir pan., kuriuos sukėlė užsiėmimas.

Užsiėmimas 8. Pamatyk savo galimybes Tikslas: ugdyti vaikų pagarbą ir toleranciją kitų žmonių atžvilgiu. Uždaviniai: 1.

Ugdyti vaikų toleranciją neįgalių žmonių atžvilgiu.

Mokyti vaikus gerbti save ir aplinkinius, priimti save ir aplinkinius tokiais, kokie jie yra.

Priemonės: popieriaus lapas ir rašymo priemonė kiekvienam užsiėmimo dalyviui; Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (Priedas 11. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija), Vaiko teisių konvencija, kortelės su užduotimis

110

(Priedas 14. Pamatyk savo galimybes) – jų turi būti per pus mažiau nei užsiėmimo dalyvių; maišelis, į kurį būtų įdėti: lapelis kopūstų arba salotų, pieštukas, kreidos, medžio lapas, spalvoto popieriaus lapas, buteliukas su vandeniu. Pasiruošimas iš anksto: vadovas prieš užsiėmimą turi paruošti maišelius su išvardintomis priemonėmis (lapelis kopūstų arba salotų, pieštukas, kreidos, medžio lapas, spalvoto popieriaus lapas, buteliukas su vandeniu). Galima pasirinkti ir kitokias priemones; svarbiausia, kad maišelyje būtų apie 5 – 7 smulkius daiktus. Maišelių turi būti per pus mažiau nei užsiėmime dalyvaus vaikų.

Užsiėmimo eiga: 1. Taškas ant žemės Trukmė: 10 – 15 min. a.) Vadovas paaiškina vaikams, kad šiam žaidimui jiems reikės 9 „taškų“, kuriuos jie turi ant savo kūno, t.y. 2 kojos, 2 rankos, 2 alkūnės, 2 keliai ir kakta. Vadovas paaiškina, kad jis sakys bet kurį skaičių nuo 1 iki 9, o vaikai turės paliesti grindis tiek savo kūno „taškais“, kad susidarytų suma lygi būtent šiam skaičiui. Tada vadovas paprašo vaikų atsistoti tam tikrų atstumu vienas nuo kito, kad netrukdytų vienas kitam. Vadovas sako kurį nors vieną skaičių, o vaikai stengiasi kuo greičiau paliesti grindis savo „taškais“, kad gautų tą skaičių. b.) Po kelių skaičių vadovas paprašo vaikų, kad jie susirastų sau porą. Dabar kiekviena pora turi jau 18 taškų, o vadovas sako skaičius nuo 2 iki 18. Poroje vaikai turi kuo greičiau sudaryti reikiamą sumą iš turimų taškų. Vėliau galima žaidimą pakartoti dar kelis kartus grupėse po 4 vaikus – tokia grupė turės 36 taškus, o vadovas sakys skaičius nuo 4 iki 36. 2. Mano galimybės Trukmė: 50 – 60 min. Priemonės: popieriaus lapas ir rašymo priemonė kiekvienam užsiėmimo dalyviui; Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (Priedas 11. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija), Vaiko teisių konvencija, kortelės su užduotimis (Priedas 14. Pamatyk savo galimybes) – jų turi būti per pus mažiau nei užsiėmimo dalyvių; maišelis, į kurį būtų įdėti: lapelis kopūstų arba salotų, pieštukas, kreidos, medžio lapas, spalvoto popieriaus lapas, buteliukas su vandeniu. Galima pasirinkti ir kitokias priemones; svarbiausia, kad maišelyje būtų apie 5 – 7 smulkius daiktus. Maišelių turi būti per pus mažiau nei užsiėmime dalyvaus vaikų. a.) Užsiėmimo pradžioje vadovas pasako vaikams, kad šiandien bus kalbama apie tris fizinius sveikatos sutrikimus: aklumą, kurtumą ir nebylumą. Jis išdalina vaikams popieriaus lapus ir rašymo priemones. Vadovas paprašo vaikus kelias minutes pagalvoti apie tai, kaip jie norėtų ir nenorėtų, kad būtų elgiamasi su jais, jei jie turėtų vieną ar kelis iš šių sutrikimų. Tegul ant lapukų vaikai trumpai surašo šias savo mintis. Tada vadovas paprašo vaikų pagalvoti ir užrašyti ant lapukų taip pat ir tai, ko jie labiausiai bijotų, jei turėtų negalę. Kai vaikai atliks užduotis, vadovas prašo atidėti lapukus į šalį ir surasti sau porą. b.) Vienas iš poros dalyvių bus „palydovas“, o kitas – „aklasis“. „Aklieji“ turės užsimerkti arba jiems užrišamos akys. „Palydovas“ visą laiką yra atsakingas už „aklojo“ saugumą. Tačiau „aklajam“ jis negali nieko pasakoti – tik atsakyti „taip“ ir „ne“ į jo klausimus.

111

c.) Kai vaikai nutaria, kas poroje bus „aklasis“ ir kas „palydovas“, visi eina pasivaikščioti po patalpą. Jei yra galimybės, galima išeiti ir į lauką, nusileisti ir pakilti laiptais ir pan. Tuo tarpu vadovas sudeda ant kėdžių, kur sėdėjo vaikai maišelius su priemonėmis. Po pasivaikščiojimo „palydovas“ ateina su „akluoju“ prie kurios nors kėdės, kur jo laukia siurprizas – maišelis. d.) „Aklasis“ turi atspėti, kas yra maišelyje. Jis įkiša ranką į maišelį ir bando atspėti, kokie daiktai maišelyje. „Palydovas“ užrašo jo spėliojimus. Kai „apžiūrėti“ visi daiktai, „aklieji“ atsimerkia ir pažiūri, kas iš tikrųjų yra maišelyje. e.) Visi susėda į ratą ir aptaria savo jausmus – kas kam buvo labiausiai neįtikėtina, koks buvo jausmas, kai vaikai atliko „palydovų“ ir „aklųjų“ vaidmenis. f.) Tada vadovas sako, kad dabar vaikai turės apsikeisti vaidmenimis – tie, kurie buvo „aklieji“ bus „palydovai“, o „palydovai“ taps „nebyliais“. Vadovas išdalina „nebyliams“ korteles su užduotimis (Priedas 14. Pamatyk savo galimybes), kurių jie negali rodyti „palydovams“, o „palydovai“ gauna popieriaus lapą ir rašymo priemonę. „Nebyliųjų“ užduotis – perskaityti kortelės turinį ir pabandyti savo „palydovui“ paaiškinti savo problemą, pateiktą kortelėje. Jie negali nei kalbėti, nei rašyti, nei piešti. „Palydovai“ turi ant lapo užrašyti tai, ką jie suprato iš „nebyliųjų“ pasakojimo. g.) Kai pasakojimas pabaigtas, „nebylys“ gali parodyti „palydovui“ savo kortelę. Visi vaikai grįžta į bendrą ratą ir aptaria, kaip kam sekėsi paaiškinti problemą, ar „palydovams“ sunku ją buvo suprasti, kodėl, kokie rezultatai. h.) Tada aptariamas visas pratimas: Ką kiekvienas vaikas jautė užsiėmimo eigoje? Kas buvo sunkiausia? O kas juokinga, kas baisu? Ar sunku buvo pasitikėti „palydovais“ ir ar sunku pačiam „palydovui“ buvo pateisinti pasitikėjimą juo? Ar vaikai atspėjo visus daiktus, buvusius maišelyje? Kiek vaikų surizikavo atsukti buteliuką ir paragauti, kas jame? Ar kai kurie vaikai buvo nusivylę tuo, kad aiškindami savo problemą matė, kad „palydovui“ buvo sunku juos suprasti? Ar „palydovai“ jautiesi nejaukiai dėl to, kad jie negalėjo suprasti „nebylį“? Tegul vaikai paima savo lapelius, kuriuose užsiėmimo pradžioje užrašė, ko labiausiai bijotų, jei būtų neįgalūs. Vadovas paklausia: Ar užsiėmimo eigoje pasitvirtino kurios nors iš parašytų baimių? Ar „palydovai“ stengėsi padėti savo globotiniam? Kaip? Kaip globotiniai priėmė pagalbą? Ar lengva suprasti, kiek tos pagalbos reikia? Kas užsiėmimo metu vaikus nustebino labiausiai? Vadovas paskatina vaikus prisiminti, ką teigia Vaiko teisių konvencija ir Visuotinė žmogaus teisių deklaracija – kiekvienas žmogus turi lygias teises, nepriklausomai nuo to, ar jis yra neįgalus, ar visiškai sveikas. Tada vadovas paklausia vaikų:

112

Ar jie pažįsta žmonių, kurie yra akli, nebyliai arba kurtieji? Kaip jie mano, koks yra jų gyvenimas? Kaip kiti reaguoja į šiuos žmones? Kiek aplinka yra draugiška žmonėms, kurie turi vienokią ar kitokią negalią? Kodėl? Ką reikėtų daryti, kad užtikrintume neįgalių žmonių vienodas teises ir jų orumo nežeidžiančią aplinką? Ką galėtų padaryti kiekvienas iš mūsų? Kaip kiekvienas iš mūsų turėtų elgtis, kad padėti apginti kiekvieno žmogaus, taip pat ir neįgalaus, teises? 3. Už lapukų Trukmė: 15 – 20 min. Priemonės: nedideli popieriaus lapeliai – jų turėtų būti vienu mažiau nei yra užsiėmimo dalyvių. a.) Visi sustoja ratu, į rato vidurį ant žemės padedami popieriaus lapeliai (jų yra vienu mažiau nei vaikų). Vadovas paaiškina taisykles: visi turės šokti (būtų gerai, jei būtų galimybė šokti pagal muziką); kai vadovas pasakys „už ausyčių“ – visi turės paimti už greta esančio žmogaus ausies; kai pasakys „už nosyčių“ – teks paimti už greta esančio nosies; „už rankyčių“ – rankos; kai pasakys – „už lapukų“ – reikės kuo skubiau paimti nuo žemės vieną lapelį. Kam neliks lapelio, tas iškrenta iš žaidimo. Vienam žaidėjui iškritus, visi lapeliai vėl padedami ant žemės į rato vidurį, vienas lapelis paimamas, kad vėl liktų mažiau lapelių nei yra žaidėjų. Vadovas toliau sako uždavinius – „už ausyčių“, „už lapukų“ ir t.t. Užsiėmimo pabaigoje vaikai savo knygutėje gali parašyti mintis, jausmus ir pan., kuriuos sukėlė pasibaigęs užsiėmimas.

Užsiėmimas 9. Kova už valdžią ir turtą Tikslas: padėti vaikams suvokti neteisingumo, kylančio dėl nelygaus valdžios ir turto paskirstymo, sąvoką. Uždaviniai: 1. Formuoti vaikų skurdo priežasčių ir pasekmių suvokimą. 2. Įtvirtinti teisingumo, žmogaus orumo ir tolerancijos jausmus. Priemonės: 2 – 3 kojinių poros, centai (vietoj jų gali būti panaudotos sagos, akmenukai), dideli popieriaus lapai, piešimo priemonės, popieriaus lapai (A4), rašymo priemonės.

Pasiruošimas iš anksto: prieš užsiėmimą vadovas ant grindų išmėto centus (akmenukus, sagas). Užsiėmimo eiga: 1. Veidrodis Trukmė: 10 – 15 min. a.) Vaikai susėda poromis veidu vienas į kitą. Vienas iš vaikų prisiima „veidrodžio“ vaidmenį – jis turės atkartoti viską, ką darys kitas vaikas. Po 5 min. vaikai pasikeičia vaidmenimis. Vadovas turi perspėti vaikus, kad tas, kuris rodo įvairius judesius, grimasas, turi tai daryti lėtai, kad „veidrodis“ suspėtų viską atkartoti.

113

2. Kova už valdžią ir turtą Trukmė: 50 – 60 min. Priemonės: 2 – 3 kojinių poros, centai (vietoj jų gali būti panaudotos sagos, akmenukai), dideli popieriaus lapai, piešimo priemonės, popieriaus lapai (A4), rašymo priemonės. a.) Vadovas paaiškina vaikams, kad jie – pasaulio visuomenė, kuri turės pasidalinti tarpusavyje valdžia ir turtu. Vadovas paaiškina, kad vaikų tikslas – surinkti kuo daugiau pinigų, kurie išmėtyti ant grindų. Tačiau yra viena svarbi taisyklė – nei vienas vaikas, rinkdamas monetas, negali prisiliesti prie kito, atimti iš jo „monetas“ ir pan. Jei vadovas pastebės tokį elgesį, jis atima po vieną „monetą“ iš taisyklių pažeidėjo. b.) 2 – 4 vaikams vadovas iš anksto duoda po 10 – 15 „monetų“. 3 vaikams vadovas skiria „imigrantų“ vaidmenį. Jie turės sėdėti nuošalyje ir pinigėlių rinkti negalės. Taip pat vadovas išrenka 2 – 3 vaikus, kuriems duoda po kojinių porą. Kojines vaikai turi užsimauti ant rankų ir nenuimti, kol nesibaigs „monetų“ rinkimas. Tada vadovas sako „Startas!“ ir visi vaikai puola rinkti išmėtytas „monetas“. c.) Kai visi pinigėliai surinkti, vadovas prašo vaikų paskaičiuoti, kiek kas turi turto. Pinigėliai parodo, kiek kiekvienas turi valdžios ir turto, t.y. kaip gali įgyvendinti savo norus ir poreikius (pvz., užmokėti už mokslą, nupirkti maisto, turėti tinkamą gyvenamąją vietą ir pan.). Vaikams vadovas sako, kad jei: Vaikai turi 10 ir daugiau „monetų“ – jie gali patenkinti visus savo pagrindinius poreikius ir dauguma savo norų. Jei vaikai turi 5 – 7 „monetas“ – jie gali patenkinti savo pagrindinius poreikius. Jei vaikai turi 4 ar mažiau „monetų“ – jie negalės patenkinti nei savo poreikių, nei norų. d.) Vadovas paprašo vaikų pasakyti garsiai, kiek kiekvienas turi surinkęs pinigėlių. Kai vaikai parodo savo surinktą turtą, vadovas sako, kad jei kas nors iš vaikų nori, jis gali pasidalinti savo turimais pinigėliais su kitais, tačiau tai nėra privaloma ir priklauso tik nuo vaiko noro. Tie, kurie pasidalins savo turtu, gaus garbingą „pagalbininko“ vardą ir jo vardas bus įrašytas į garbingą „pagalbininkų“ sąrašą. e.) 3 – 4 min. vadovas leidžia vaikams pagalvoti, ar jie nenorėtų pasidalinti turimais pinigėliais su tais, kurie jų surinko mažiausiai. Jei kas nors iš vaikų paaukoja dalį surinktų „monetų“, jo vardą vadovas užrašo didelėmis raidėmis ant didelio popieriaus lapo arba rašymo lentos. f.) Kai vaikai pasidalina pinigėliais, vadovas sako, kad dabar visi bus visuomenė, kuriai svarbu išspręsti nelygybės problemą. Vadovas sudaro 3 grupes, padalindamas vaikus pagal turimą „monetų“ skaičių – „didelio turto ir valdžios“ grupė – šioje grupėje bus vaikai, turintys daugiausia „monetų“„vidutinio turto ir valdžios“ grupė – šioje grupėje bus vaikai, turintys mažiau „monetų“ ir „skurdo ir ribotos valdžios“ grupė, kuriai priklausys vaikai, surinkę mažiausiai „monetų“. Kiekvienai grupei vadovas priskiria ir po 1 „imigrantą“. Kiekviena grupė gauna po popieriaus lapą ir rašymo priemonę. Vaikai turi tarpusavyje aptarti, kaip padalinti turimas „monetas“, kad sumažinti skurdą jų visuomenėje. Kiekviena grupė turi pagalvoti apie tai, ką: Reikėtų padaryti šiuo atveju; Ką grupė rengiasi padaryti; Kodėl būtent jos sugalvotas būdas padės užtikrinti teisingumą jų visuomenėje?

114

Kiekvienos grupės sugalvotas būdas, kaip išspręsti turtinę nelygybę neturi būti ypatingai ilgas ir smulkus – svarbiausia numatyti pagrindinius žingsnius, ką galima būtų padaryti. g.) Kai kiekviena grupė paruošia savo planą, vienas vaikas iš kiekvienos grupės trumpai jį pristato – papasakoja, ką galima būtų padaryti. Vadovas ant didelio popieriaus lapo arba rašymo lentos trumpai užrašo esminius žingsnius, padėsiančius išspręsti problemą. h.) Kai visos grupės pristato savo planus, vadovas pasako vaikams, kad dabar jie turės balsuoti ir išrinkti vienos kurios nors grupės pasiūlytą būdą turtinei nelygybei spręsti. Prieš balsavimą vadovas pasako, kad: „Didelio turto ir valdžios“ grupės kiekvienas narys turi po 5 balsus; „Vidutinio turto ir valdžios“ – po 2 balsus, o „Skurdo ir ribotos valdžios“ grupė – po pusę balso. Tada vadovas pristato po vieną sprendimo būdą ir prašo dalyvius balsuoti. Vadovas skaičiuoja balsus ir užrašo bendrą balsų sumą prie kiekvieno sprendimo būdo. Tada jis paskelbia, kuris problemos būdas laimėjo. Reiškia, visuomenė turės pasielgti taip, kaip nurodo laimėjusios grupės planas. i.) Vadovas aptaria su vaikais užsiėmimą: Kokius jausmus sukėlė „monetų“ rinkimas, ypač tiems vaikams, kurie turėjo ant rankų kojines? Ar tai sąžininga ir teisinga? Kokioje grupėje vėliau atsidūrė šie vaikai – „didelio turto ir valdžios“, „vidutinio turto ir valdžios“ ar „skurdo ir ribotos valdžios“? Kodėl? Kaip jautiesi vaikai, pamatę, kad kai kurie vaikai iš anksto gavo „monetų“? Ar tai sąžininga ir teisinga? Kokioje grupėje vėliau atsidūrė šie vaikai – „didelio turto ir valdžios“, „vidutinio turto ir valdžios“ ar „skurdo ir ribotos valdžios“? Kodėl? Ar atsirado vaikų, kurie vėliau pasidalino savo pinigėliais? Kodėl jie taip pasielgė? Ar todėl, kad norėjo, kad juos pagirtų ir įrašytų į garbingą „pagalbininkų“ sąrašą ar dėl kitų priežasčių? Kaip jautiesi tie, kuriems buvo paaukotos „monetos“? Kaip jautiesi vaikai, kurie atliko „imigrantų“ vaidmenį? Ar pasaulyje yra tokių žmonių, kurie visiškai negali dalyvauti paskirstant turtą ir valdžią? Kokie tai žmonės? Čia vadovas turėtų pakalbėti su vaikais apie socialinę atskirtį – apie žmones, kurie lieka už visuomenės gyvenimo ribų, kurie neturi gyvenamosios vietos, darbo ir pan. Kokį pagalbos planą turtinei nelygybei mažinti parengė kiekviena grupė? Ar šie planai skiriasi tarpusavyje? Kuo? Ar plano parengimui įtakos turėjo tai, kiek kiekviena grupė buvo surinkusi pinigėlių? Kaip jautiesi vaikai, kai sužinojo, kad balsuodami jų teisės nebus lygios – kad vieni turės daugiau, kiti – mažiau balsų? Kuri grupė gavo daugiausia balsų, o kuri - mažiausiai? Ar realiame gyvenime taip atsitinka? Kai susiduriame su tokiomis situacijomis, kaip užsiėmime, ar yra pažeidžiamos žmogaus teisės? Jei taip, tai kokios?

115

Ar skurdžiai gyvenančių žmonių likimas ir gyvenimas turėtų rūpėti turtingiesiems? Kodėl? Ar vaikai žino pavyzdžių, kai turtingieji paaukoja pinigų skurdžiai gyvenantiems? Ar taip galima išspręsti skurdo problemą? Ką turėtų daryti valstybė, visuomenė ir kiekvienas iš mūsų, kad užtikrintume visiems vienodas teises, nepriklausomai nuo žmogaus padėties ir turto? Ar svarbu elgtis mandagiai, pagarbiai ir tinkamai su kiekvienu žmogumi, nepriklausomai nuo to, ar jis turtingas, ar ne? Kodėl? 3. Judesiai Trukmė: 10 – 15 min. a.) Vadovas paaiškina vaikams, kad dabar jie pažais žaidimą, kurio metu vaikai turės kartoti visus judesius, kuriuos rodys vadovas. Tačiau yra vienas judesys, kuris draudžiamas (vadovas sugalvoja, koks – pvz., šokinėjimas ant vienos kojos, plojimas ar pan.). Šį judesį vadovas parodo vaikams ir dar kartą primena, kad vaikai jo kartoti negali. b.) Vadovas pradeda rodyti įvairius judesius, vaikai kartoja paskui jį. Kartas nuo karto vadovas parodo ir draudžiamąjį judesį. Tas vaikas, kuris pakartojo draudžiamą judesį paskui vadovą arba pradėjo jį kartoti, išeina iš žaidimo arba pats tampa vadovu. Galima kaitalioti žaidimo tempą – iš pradžių visus judesius rodyti lėtai, vėliau – vis greičiau ir greičiau.

Užsiėmimo pabaigoje vaikai savo knygutėje gali parašyti mintis, jausmus ir pan., kuriuos sukėlė pasibaigęs užsiėmimas.

Užsiėmimas 10. Horoskopas Tikslas: suprasti priežastinius ryšius tarp žmogaus teisių pažeidimų ir įvairių socialinių problemų. Uždaviniai: 1. Mokyti vaikus įžvelgti įvairių socialinių problemų priežastis. 2. Ugdyti vaikų empatiją, užuojautą ir siekį padėti. Priemonės: 12 kortelių su Zodiako ženklais (Priedas 15. Zodiako ženklai), 12 kortelių su įvairių žmonių gyvenimo aprašymais (Priedas 16. Gyvenimo aprašymai), po popieriaus lapą ir rašymo priemonę kiekvienam užsiėmimo dalyviui, didelis popieriaus lapas arba rašymo lenta, piešimo priemonės, lipnioji juosta, kortelės su nupieštais veidukais, išreiškiančiais įvairias emocijas (kiekvienos emocijos turi būti po 2 korteles. Iš viso kortelių tiek, kiek užsiėmimo dalyvių (pora kortelių 2 dalyviams. Po kiekvienu veideliu turi būti užrašytas emocijos pavadinimas (liūdesys, džiaugsmas, pyktis ir t.t.).

Pasiruošimas iš anksto: būtina paruošti korteles su Zodiako ženklais (Priedas 15. Zodiako ženklai) ir gyvenimo aprašymais (Priedas 16. Gyvenimo aprašymai) bei sukarpyti jas. Vadovas turi sudaryti 3

116

kortelių rinkinius taip, kad kiekviename rinkinyje būtų po 4 korteles su gyvenimo aprašymais ir 4 atitinkantys Zodiako ženklai. Kortelių rinkinius reikia sudėti į atskirus vokus.

Užsiėmimo eiga: 1. Perduok kitam Trukmė: 10 – 15 min. Priemonės: 2 kokie nors apskriti daiktai (pvz., kamuoliukai, obuoliai ir pan.). a.) Vaikai susiskirsto į 2 komandas. Kiekviena komanda sustoja į eilę, vienas po kito. Komanda turės perduoti apvalų daiktą iš eilės galo į priekį. Tačiau komandos nariai negali perduoti daikto rankomis – jie gali tą padaryti perduodami daiktą, prilaikydami jį smakru arba pečiais. Jeigu daiktas nukrenta ant grindų, jis turi „grįžti“ į eiles pradžią ir pradėti savo „kelionę“ iš naujo. Laimi komanda, kuri pirma atliks užduotį. 2. Horoskopas Trukmė: 50 – 60 min. Priemonės: 12 kortelių su Zodiako ženklais (Priedas 15. Zodiako ženklai), 12 kortelių su įvairių žmonių gyvenimo aprašymais (Priedas 16. Gyvenimo aprašymai), po popieriaus lapą ir rašymo priemonę kiekvienam užsiėmimo dalyviui, didelis popieriaus lapas arba rašymo lenta, piešimo priemonės, lipnioji juosta. a.) Vadovas kalbasi su vaikais apie horoskopus. Ar jiems patinka juos skaityti? Ar jie tiki tuo, kas juose parašyta? Apie ką dažniausiai kalbama horoskopuose? Vadovas pasako vaikams, kad dabar jie patys turės galimybę sudaryti horoskopus. b.) Tada vadovas padalina vaikus į 3 nedideles grupeles ir kiekvienai grupei duoda voką su kortelių rinkiniais. Kiekviena grupė gauna 20 – 30 min. tam, kad sudarytų horoskopą žmonių, kurių istorijos aprašytos kortelėse. Savo horoskopą jie turi surašyti į horoskopų korteles. Vaikai turi pasinaudoti savo kūrybiškumu, vaizduote ir, be abejo, kiekvieno žmogaus gyvenimo aprašymu, kad galėtų aprašyti, kaip atrodys kiekvieno žmogaus gyvenimas kitais metais. c.) Kai vaikai atlieka užduotį, visi susėda į bendrą ratą, perskaito žmogaus gyvenimo aprašymą ir tada horoskopą, kurį sukūrė jam. Vėliau korteles su žmonių gyvenimo aprašymu ir sukurtais horoskopais galima lipniąją juosta suklijuoti ant didelio popieriaus lapo bei pakabinti ant sienos, kad visi vaikai jas matytų. d.) Vadovas paklausia vaikų, kaip jie sudarinėjo horoskopus – kas turėjo didžiausios įtakos tam, kad vaikai nuspręstų, kokia bus kiekvieno žmogaus ateitis? Kokios pagrindinės problemos aptariamos šiuo atveju? Tai skurdas ir žmogaus teisių pažeidimai. Tada su vaikais kalbama apie skurdą ir žmogaus teises: Kokie yra skurdūs žmonės mūsų šalyje? Ar su skurdu yra susiję kokie nors stereotipai? Kokie jie ir kodėl būtent tokie stereotipai susiformavo? Ką reiškia „skurdas“? Kodėl mūsų šalyje vieni žmonės turtingi, o kiti – skurdūs? Kokios egzistuoja galimybės, kad išbristi iš skurdo – laimėjimas loterijoje? Turtingo giminaičio palikimas? Išsilavinimas? Darbštumas? Kas dar?

117

Ar lengva išbristi iš skurdo? Ar žmogus, kuris gimsta skurdžioje šeimoje, vėliau gali tapti turtingas? Ko tam reikia? Kokias galimybes turi skurdūs žmonės? Kokias galimybes turi turtingi žmonės? Ar skurdžiai gyvenantys žmonės kalti dėl to, kad jie skurdūs? O gal tai jų likimas? Gal tokia situacija kyla dėl žmogaus teisių pažeidimų? Dažniausiai skurdas asocijuojasi mums su bloga sveikata, nedarbu, alkiu, išsilavinimo stoka. Ar tai stereotipai ar tarp skurdo ir šių reiškinių yra logiška sąsaja? Jei taip, kodėl, kuo ji pasireiškia? Apskritai, kaip žmonės elgiasi su tais, kurie yra skurdūs? Ar tai teisinga? Ar tai nepažeidžia žmogaus teisių? Jei taip, kokias? Ką turėtų daryti atskiri žmonės, bendruomenė, visuomenė ir visa šalis tam, kad išvengti visų aptartų problemų? 3. Surask savo emociją Trukmė: 10 – 15 min. Priemonės: kortelės su nupieštais veidukais, išreiškiančiais įvairias emocijas (kiekvienos emocijos turi būti po 2 korteles. Iš viso kortelių tiek, kiek užsiėmimo dalyvių (pora kortelių 2 dalyviams. Po kiekvienu veideliu turi būti užrašytas emocijos pavadinimas (liūdesys, džiaugsmas, pyktis ir t.t.)). a.) Vadovas padėkoja vaikams už dalyvavimą užsiėmime tikėdamasis, kad visi suprato, kad siekiant pagerinti gyvenimą, kovoti už lygias teises, žmonėms svarbu dirbti ir kovoti kartu. Kiekvienas žmogus jaučiasi geriau, kai nėra vienas, kai turi kuo pasitikėti. Todėl vadovas pakviečia vaikus susirasti savo porą. Jis prieina prie vaikų su kortelėmis, ant kurių nupieštos emocijos. Kiekvienas vaikas traukia po kortelę, kurios negali niekam rodyti. b.) Padalinęs korteles, vadovas sako vaikams, kad dabar jie turės susirasti savo porą, t.y. žmogų, kuris ištraukė tokią pačią emociją. Tačiau vaikai tarpusavyje kalbėtis negali – savo ištrauktą emociją jie turi pavaizduoti padarydami atitinkamą veido išraišką – jei ištraukė kortelę su liūdnu veideliu – padaryti liūdną veidą; jei su džiaugsmingu – linksmą ir t.t. Tada vaikai turi vaikščioti po patalpą ir ieškoti žmonių, kurių veido išraiška panaši į jų. Suradęs tokį žmogų, vaikas klausia, ar jo emocija yra tokia pati. Taip visi suranda savo poras. Po žaidimo galima su vaikais pakalbėti apie tai, kaip sekėsi ieškoti savo poros, ar buvo smagu, kai pagaliau surasdavai žmogų, kuris yra tavo pora.

Užsiėmimo pabaigoje vaikai savo knygutėje gali parašyti mintis, jausmus ir pan., kuriuos sukėlė pasibaigęs užsiėmimas.

Užsiėmimas 11. Lygios galimybės Tikslas: formuoti vaikų nuostatą, kad visi žmonės turi lygias galimybes nepriklausomai nuo lyties. Uždaviniai: 1. Aptarti „lygių galimybių“ ir „diskriminacijos“ sąvokas. 2. Mokyti vaikus kritiškai mąstyti.

118

Priemonės: apie 15 – 20 degtukų (arba mažų šakelių, akmenukų ir pan.), „Lygios galimybės“ pratimo situacijų kortelės (Priedas 17. Lygios galimybės), bet koks žemėlapis, kuriame būtų pažymėti keliai, kalnai, upės ir t.t.

Pasiruošimas iš anksto: vadovas turi pasiruošti „Brangakmenių ieškojimo“ žaidimui. Prieš žaidimą jis visoje patalpoje, kurioje vyks užsiėmimas, paslepia apie 15 – 20 degtukų (arba mažų šakelių, akmenukų ir pan.).

Užsiėmimo eiga: 1. Brangakmenių ieškojimas Trukmė: 10 – 15 min. Priemonės: apie 15 – 20 degtukų (arba mažų šakelių, akmenukų ir pan.) a.) Vadovas padalina vaikus į dvi grupes. Viena grupė – tai „kačiukai“, o kita – „šuniukai“. Kiekviena grupelė išsirenka sau po vadovą. Grupės varžosi, kuri daugiau atras „brangakmenių“, t.y. paslėptų degtukų (šakelių, akmenukų ir pan.). Degtukų ieško visi, tačiau paimti degtukus gali tik vadovai. Grupės kalbasi tik kačiukų miaukimu ir šuniukų lojimu. Radęs degtuką, paprastas „kačiukas“ savo miaukimu turi pasikviesti savo grupės vadovą, kartu turi stengtis, kad jos miaukimo neišgirstų „šuniukai“, mat greičiau už „kačiukų“ vadovą gali atbėgti „šuniukų“ vadovas ir pirmas pagriebti degtuką. Tą patį turi stengtis daryti ir „šuniukai“ – jie taip pat turi kviestis savo vadovą taip, kad neišgirstų „kačiukai“. Laimi komanda, surinkusi daugiau „brangakmenių“. 2. Lygios galimybės Trukmė: 50 – 60 min. Priemonės: „Lygios galimybės“ pratimo situacijų kortelės (Priedas 17. Lygios galimybės), bet koks žemėlapis, kuriame būtų pažymėti keliai, kalnai, upės ir t.t. a.) Vadovas prašo vaikų prisiminti užsiėmimą apie stereotipus. Tokie stereotipai susiję ir su mūsų lytimi. Pvz., tikriausiai kiekvienas žino posakį „berniukai neverkia“ ar „boboms už vairo ne vieta“ ir pan. Vadovas skatina vaikus patiems pagalvoti ir pateikti daugiau stereotipų pavyzdžių, susijusių su lytimi. b.) Vadovas suskirsto vaikus į poras arba grupeles po 3 žmones. Kiekvienai grupelei vadovas leidžia išsitraukti po dvi „Lygios galimybės“ pratimo situacijų korteles (Priedas 17. Lygios galimybės). Vadovas paprašo vaikų perskaityti savo situaciją ir apsvarstyti ją, ypatingai atkreipiant dėmesį į tai, kodėl šitaip teigiama. Tada kiekviena grupelė turėtų pagalvoti, koks turėtų būti priešingas teiginys parašytajam, t.y. kaip diskriminaciją pakeisti lygybe? c.) Poros arba grupelės pristato savo teiginius ir sugalvotus priešingus teiginius, „grąžinančius“ lygybę. Vadovas su vaikais aptaria: Ką reiškia „diskriminacijos“ sąvoka? Ką reiškia „lygybės“ sąvoka? Kodėl reikia lygybės? Kodėl ji mums svarbi? Kodėl turime jos siekti? Kokią naudą lyčių lygybė atneša moterims ir vyrams? Ar mūsų visuomenėje dažni stereotipai susiję su lytimi? Kodėl?

119

Ką galima būtų padaryti, kad išvengti šių stereotipų? d.) Tada vadovas kviečia vaikus pagalvoti apie tai, kaip jie įsivaizduotų idealią „Lyčių lygių galimybių“ šalį? Kokia ji būtų? Vadovas padalina vaikus į kelias grupes po 3 – 4 žmones. Jis parodo vaikams žemėlapius ir klausia vaikų, ar jie mato, kaip žemėlapyje pažymėtos upės, kalnai, keliai ir pan.? Žemėlapis reikalingas mums, kad mes rastume kelią. Vadovas pasako vaikams, kad dabar jie pabandys sukurti savo žemėlapį – kaip nukeliauti iš mūsų esamos visuomenės, kur egzistuoja stereotipai ir pažeidžiamas lyčių lygių teisių principas iki visuomenės, kur egzistuotų ir būtų ginama lyčių lygybė? Vadovas išdalina vaikams didelius popieriaus lapus. Lapą kiekviena grupelė padalina į dvi dalis. Vienoje pusėje vaikai nupiešia esamos visuomenės vaizdą, kitoje – įsivaizduojamos. Tada tarp šių dviejų visuomenių grupė piešia tiltus, upes, kelius, kurie vaizduoja, kaip galėtume nukeliauti iki įsivaizduojamos visuomenės, kur egzistuoja lyčių lygios galimybės. Kiekvienas kelias, upė, tiltas turėtų būti atitinkamai pavadinti – pvz., „Pagarbos kiekvienam žmogui upė“, „Žmogaus sugebėjimų pripažinimo, nepriklausomai nuo lyties, kelias“ ir pan. Pavadinimas atitinka tuos veiksmus, sąlygas, aplinkybes, kurių reikėtų, kad būtų įgyvendinta lyčių lygybė. e.) Kai grupelės užbaigia savo darbą, jos pristato visiems savo žemėlapius. Vadovas aptaria su vaikais: Ar sunku buvo sugalvoti būdus, kaip „nukeliauti“ iki visuomenės, kurioje visi turi lygias galimybes, teises nepriklausomai nuo lyties? Kodėl? Ar realiame gyvenime būtų įmanoma įgyvendinti tokius „kelius“, „tiltus“, „upes“? Ar kiekvienas iš mūsų galėtų prisidėti prie to, kad kelionė į „Lyčių lygių galimybių“ šalį prasidėtų jau šiandien? Kaip? Ką turėtume daryti, kaip elgtis? 3. Stop – Go Trukmė: 15 – 20 min. a.) Šį žaidimą galima sužaisti pagal kelis etapus: I. Bet kuris žaidėjas gali pasakyti „Stop“ ir visi žaidėjai sustingsta tokiose pozose, kokiose buvo tuo metu. Kai visi sustingsta, bet kuris žaidėjas gali pasakyti „Go“ ir visi žaidėjai laisvai juda. II. Vienam žaidėjui pasakius „Stop“, visi likusieji žaidėjai turi atsistoti tokioje pat pozoje kaip tas žaidėjas. Vienam žaidėjui pasakius „Go“, visi likusieji turi judėti pamėgdžiodami jo judesius. III. Grupė nesikalba ir neatlieka jokių judesių. Visi žaidėjai turi stebėti aplinką ir sustoti tada, kai nors vienas žaidėjas sustoja, pajudėti tada, kai nors vienas žaidėjas pajuda. b.) Po žaidimo galima padaryti aptarimą – kuris etapas kiekvienam labiausiai patiko ir kodėl, pakomentuojant, kad žaidimas parodo, kokie mes visi skirtingi – vieni labiau mėgsta komanduoti žodžiu, kiti paskatinti veiksmais, treti daryti tylomis. Dėl to kiekvienas mes randame skirtingą vietą komandoje ir būtent todėl esame svarbūs.

Užsiėmimo pabaigoje vaikai savo knygutėje gali parašyti mintis, jausmus ir pan., kuriuos sukėlė pasibaigęs užsiėmimas.

120

Užsiėmimas 12. Pusiausvyros palaikymas Tikslas: suvokti poreikių, teisių ir pareigų suderinamumą. Uždaviniai: 1. Mokyti vaikus siekti sutarimo. 2. Suvokti kitų žmonių poreikius, teises ir pareigas. Priemonės: vokai su rašteliais, antklodė (arba neperšviečiama užuolaida, pledas), dvi skarelės, lapo „Pusiausvyros palaikymas“ kopijos (Priedas 18. Išlaikyk pusiausvyrą), rašymo priemonės, balti popieriaus lapai (A4).

Pasiruošimas iš anksto: vadovas turi iš anksto pasiruošti „Raštelių ieškojimo“ žaidimui. Jis sugalvoja bet kokį neilgą tekstą (pvz., „Jūs šaunuoliai. Puikai dirbate per užsiėmimus. Džiaugiuosi, kad ir šiandien susitiksime“.). Šį sakinį vadovas sukarpo į 4 dalis arba į 2 dalis, jei mano, kad vaikams bus per sunku sudėti tekstą. Pusę dėlionės jis sudeda į vieną voką, o kitą pusę – į kitą. Šiuos du vokus vadovas paslepia skirtingose vietose. Tada vadovas paruošia kiekvienai grupei (jų bus 2) po 3 – 4 vokus, į kuriuos įdeda nurodymus. Pirmuosiuose vokuose bus nurodymai, kur ieškoti antrųjų vokų; antruosiuose – kur ieškoti trečiųjų vokų ir t.t. Visus vokus, išskyrus pirmuosius (juos vadovas išdalins komandoms) vadovas paslepia atitinkamose vietose.

Užsiėmimo eiga: 1. Raštelių ieškojimas Trukmė: 15 – 20 min. Priemonės: vokai su rašteliais. a.) Vaikai padalinami į 2 komandas. Kiekviena komanda gauna po voką, kuriame yra nuoroda, kur paslėptas kitas vokas būtent tai grupelei. Antrajame voke komanda randa nuorodą, kur paslėptas trečiasis vokas ir t.t. Paskutiniame voke yra pusė visos dėlionės. Pirmoji dėlionę radusi grupė turi palaukti kitos grupės, kad ši atsineštų savo dėlionės dalį. Tada vaikai kartu sudeda dėlionę ir grupės nariai perskaito sakinį. 2. Išlaikyk pusiausvyrą Trukmė: 45 – 50 min. Priemonės: lapo „Pusiausvyros palaikymas“ kopijos (Priedas 18. Išlaikyk pusiausvyrą), rašymo priemonės, balti popieriaus lapai (A4). a.) Vadovas sako vaikams, kad šiandien bus kalbama apie tai, kaip suderinti poreikius, teises ir pareigas. Vadovas padalina didelį popieriaus lapą (arba rašymo lentą) į keturias dalis su kvadratiniu užrašu centre „Mano poreikiai“. Keturių dalių pavadinimai: „Mokinys“, „Šeimos narys“, „Bendruomenės narys“, „Draugas“. Vadovas paprašo vaikų sugalvoti kuo daugiau poreikių kiekvienai skilčiai. Visu pasiūlymus vadovas užrašo į atitinkamas skiltis. b.) Kai visi susako savo mintis, vadovas kviečia vaikus pagalvoti apie: Tą atvejį, kai vaikų poreikiai nesutapo su kitų poreikiais (kokie tai buvo poreikiai); Tą atvejį, kai kieno nors poreikiai nesutapo su vaikų poreikiais (kokie tai buvo poreikiai).

121

Tada visi kartu aptaria: Kaip vaikai jautėsi kiekvienu atveju? Vadovas padeda vaikams įvardinti patirtus jausmus. Ar dabar vaikų jausmai pakito? Ar jie kitokie? Ar vaikai vėl elgtųsi taip pat ar kitaip? Kodėl? c.) Vadovas suskirsto vaikus į grupeles po 3 – 4 vaikus. Kiekviena grupė gauna lapą su aprašytomis šešiomis situacijomis. Vaikai grupelėje turi kartu perskaityti visas situacijas ir išsiaiškinti: Su kokiais asmenimis reikia ieškoti sutarimo? Kokie yra situacijoje aprašytų asmenų poreikiai, teisės ir pareigos? Taip pat grupės turi nuspręsti, ar įmanoma taip susitarti, kad visi jaustųsi laimėję, ar kažkas turi ir pralaimėti? Ar tą galima padaryti kiekvienoje aprašytoje situacijoje? Kurioje negalima? Kodėl? Grupėms skiriama apie 20 – 30 min. d.) Kai pasibaigia laikas skirtas darbui, visi grįžta į bendrą ratą. Vadovas garsiai perskaito pirmą situaciją, tada kiekviena grupelė skaito, ką ji nutarė – su kokiais asmenimis situacijoje reikia ieškoti sutarimo; kokie šioje situacijoje asmenų poreikiai, teisės ir pareigos; kokį sprendimą rado grupelė šiai situacijai; ar jų sprendimas leidžia visiems laimėti? Kai aptariama pirma situacija, vadovas skaito antrą, o vaikai vėl perskaito tai, ką aptarė dirbdami kartu ir t.t. Kai aptariamos visos situacijos, kalbamasi apie tai: Ar dažnai mums tenka atsidurti konfliktinėse situacijose? Ar tokiose situacijose sunku suderinti teises ir pareigas su norais? Kodėl? Ar būtina siekti tokio suderinamumo? Gal geriau bet kokia kaina pasiekti to, ko nori tu pats? Ką reiškia kompromisas? Ar sunku siekti kompromiso? Kodėl? Kokių reikia įgūdžių kompromisui pasiekti? 3. Antklodė Trukmė: 15 – 20 min. Priemonės: antklodė (arba neperšviečiama užuolaida, pledas), dvi skarelės. a.) Vaikai susiskirsto į dvi komandas. Jų nariai sutupia arba susėda ant grindų vienas prieš kitą. Tarp komandų laikoma antklodė (pledas, užuolaida) taip, kad viena komanda nematytų kitos. Kiekviena komanda turi tylomis išsirinkti po vieną žmogų, kuris eis į priekį. Šiems vaikams skarele užrišamos akys. Jie eina į priekį ir kai antklodė (pledas, užuolaida) nuleidžiama, jie turi paliesti vienas kitą, ieškodami kokių nors atpažinimo ženklų ir atspėti priešininko vardą. Tas, kuris atspėja, vedasi priešininką į savo komandą. Tada eina kiti du vaikai. Laimi komanda surinkusi visus priešininkus į savąją.

Užsiėmimo pabaigoje vaikai savo knygutėje gali parašyti mintis, jausmus ir pan., kuriuos sukėlė pasibaigęs užsiėmimas. Vadovas gali pasiūlyti vaikams užrašyti, ką jie išmoko apie konfliktų sprendimą, apie ryšius tarp norų ir teisių bei pareigų.

122

Užsiėmimas 13. upiešk teisę Tikslas: pakartoti ir įtvirtinti žinias apie vaiko ir žmogaus teises. Uždaviniai: 1. Pakartoti visas vaiko ir žmogaus teises, kurias vaikai išmoko užsiėmimų eigoje. 2. Formuoti vaikų kūrybišką teisių interpretaciją. Priemonės: siūlų kamuoliukas, 2 skirtingų spalvų kortelės su užrašais „Vaikas“ ir „Žmogus“ (kiekvienam vaikui po kortele su užrašu „Vaikas“ ir po kortele su užrašu „Žmogus“), kortelės su paveiksliukais, kuriuose pavaizduotos arba užrašytos vaiko ir žmogaus teisės, plakatas su vaiko ir žmogaus teisėmis arba didelis popieriaus lapas, ant kurio surašytos vaiko ir žmogaus teisės pagal supaprastintą pavyzdį (Priedas 2. Supaprastinas Vaiko teisių konvencijos tekstas; Priedas 3. Supaprastintas Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos tekstas), didelis baltas popieriaus lapas/rašymo lenta, rašymo priemonės, popieriaus lapai (A4 formato), pieštukai, flomasteriai, lipni juosta.

Užsiėmimo eiga: 1. Parodyk kortelę Trukmė: 15 – 20 min. Priemonės: 2 skirtingų spalvų kortelės su užrašais „Vaikas“ ir „Žmogus“ (kiekvienam vaikui po kortele su užrašu „Vaikas“ ir po kortele su užrašu „Žmogus“). a.) Vadovas išdalina vaikams po vieną kortelę su užrašu „Vaikas“ ir su užrašu „Žmogus“. Vaikai susėda eile, o vadovas atsistoja prieš juos. Vadovas sumaišo visas korteles su vaiko ir žmogaus teisėmis, traukia po vieną kortelę, parodo ją vaikams ir garsiai perskaito teisę. Kai vadovas pasako teisę, vaikai, atsižvelgdami į tai, kas naudojasi ta teise: suaugę ar vaikai, pakelia atitinkamą kortelę. Jei teisė vienodai tinka tiek vaikui, tiek suaugusiam žmogui (pvz., teisė į gyvybę), vaikai pakelia abi korteles. 2. upiešk žodį Trukmė: 40 – 45 min. Priemonės: kortelės su paveiksliukais, kuriuose pavaizduotos arba užrašytos vaiko ir žmogaus teisės, plakatas su vaiko ir žmogaus teisėmis arba didelis popieriaus lapas, ant kurio surašytos vaiko ir žmogaus teisės pagal supaprastintą pavyzdį (Priedas 2. Supaprastinas Vaiko teisių konvencijos tekstas; Priedas 3. Supaprastintas Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos tekstas), didelis baltas popieriaus lapas/rašymo lenta, rašymo priemonės, popieriaus lapai (A4 formato), piešimo priemonės, lipni juosta. a.) Vadovas padalina vaikus į kelias grupes po 3 – 4 žmones. Pirmiausiai vaikai turi pasitarti ir sugalvoti savo grupelės pavadinimą ir šūkį. Sugalvoję pavadinimą ir šūkį vaikai pristato juos visiems. b.) Tada vadovas pasikviečia po vieną atstovą iš kiekvienos grupės ir tyliai pasako jam kurią nors vaiko ar žmogaus teisę. Vaikai grįžta į savo grupes, tyliai pasako, kokią teisė jiems buvo duota. Grupė gauna 5 min. apsitarti,

123

kaip šią teisę pavaizduos piešinyje. Po 5 min. vadovas pasako, kad grupės turi pradėti piešti. Visi grupės nariai kartu piešia bendrą piešinį, vaizduojantį šią teisę, tačiau negali tarpusavyje kalbėtis iki tol, kol piešinis nebus nupieštas. c.) Vėliau visi grįžta į bendrą ratą. Pirma grupė parodo savo piešinį, pasako, ar tai yra vaiko ar žmogaus teisė, o kitos grupės bando atspėti, kokia konkreti teisė yra piešinyje pavaizduota. Kai teisė atspėjama, savo piešinį rodo kita grupė ir t.t. d.) Kai visos grupės pristato savo piešinius, užduotį galima pakartoti. Grupėms vėl pasakoma kuri nors viena teisė ir vaikai tariasi, kaip ją pavaizduos bei piešia kartu piešinį. e.) Po užduoties atlikimo vadovas surenka visus piešinius ir su vaikų pagalba iškabina juos ant sienos. Tada visi susėda į ratą ir aptaria: Ar sunku pavaizduoti vaiko ar žmogaus teises? Kaip vaikai nusprendė, kaip pavaizduoti vieną ar kitą teisę? Iš kur jie ėmė vaizdinių, idėjų, minčių savo piešiniui? Ar sunku buvo atspėti pavaizduotą teisę? Kodėl? Ar vaikai sužinojo ką nors naujo apie vaiko ir žmogaus teises? Ar geriau jas įsiminė? Kaip teisės susijusios su jų pačių gyvenimais? Ar sunku buvo piešti nesikalbant? Ar grupelės pakankamai dėmesio skyrė planui aptarti? Ar dabar ką nors darytų kitaip? Ar susitarimas, planas vėliau palengvino piešimą? 3. Šokolado upė Trukmė: 35 – 40 min. Priemonės: A4 formato lapai – vienu mažiau nei yra komandos nariu (gali būti viena arba dvi komandos). a.) Vadovas nurodo atkarpą, kurią komanda turės nueiti – maždaug 5 – 10 metrų ilgio. Jis pasako vaikams, kad čia – „Šokolado upė“, kurią visi turės pereiti. Bristi per upę draudžiama – upėje plaukioja žmogėdros krokodilai, kurie tuoj pat nukąstų koją ar ranką. Galima eiti tik uždėjus koją ant „akmens“, t.y. popieriaus lapo, kuris padedamas ant „upės“. Tačiau būtina atsiminti, kad lapų negalima tiesiog padėti – juos būtina laikyti rankose, prilaikyti ranka arba primintus koja. Jeigu lapas nelaikomas ranka arba nepamintas koja – ji nuneša srovė (tas lapas atimamas iš komandos). Užduotis turi būti vykdoma tylomis – komandos nariai negali kalbėtis tarpusavyje. Taigi komandos tikslas – pereiti iš vieno upės kranto į kitą. Komanda turi ribotą laiką, pvz., 10 – 15 min. (laiką nustato vadovas priklausomai nuo komandos dydžio, upės pločio). b.) Komanda gauna 5 min. pasitarti, kaip ji vykdys užduotį, kokia seka eis, kaip keliaus lapai ir pan., t.y. sudaro savo planą. Po 5 min. vadovas paduoda lapus komandai ir komanda stengiasi pereiti per „upę“. Vadovas turi stebėti, ar komanda nepažeidžia taisyklių: už šnekėjimą, kojos pastatymą ne ant lapo, lapo palikimą ne po koja ar rankoje atimama po vieną lapą iš grupės. c.) Kai baigiasi laikas skirtas perėjimui per upę, visi susėdą kartu ir aptaria: Kaip sekėsi sudaryti planą? Kiek kas prisidėjo prie plano sudarymo? Ar planas buvo sėkmingas? Kas neapgalvota?

124

Kas buvo sunkiausia? Ką komanda dabar darytų kitaip?

Užsiėmimo pabaigoje vaikai savo knygutėje gali parašyti mintis, jausmus ir pan., kuriuos sukėlė pasibaigęs užsiėmimas.

Užsiėmimas 14. Mūsų ateities scenarijai Tikslas: plėsti vaikų žinias apie gyvenimą visuomenėje, apie teises ir pareigas. Uždaviniai: 1. Tobulinti vaikų sugebėjimą reikšti savo nuomonę, dirbti komandoje, įsivaizduoti savo ateitį. 2. Mokyti vaikus suvokti pasaulį kaip atvirų galimybių sistemą, kuriai kiekvienas jaunas žmogus gali padaryti tiek teigiamos, tiek neigiamos įtakos. Priemonės: popierius piešimui, dideli popieriaus lapai, piešimo priemonės, pieštukai, spalvotas popierius, iliustruoti žurnalai, įvairios kitos turimos priemonės (pvz., įvairūs karoliukai, plunksnelės, šakelės ir t.t.), klijai, atvirukai, nuotraukos, kuriuose pavaizduota, kaip atrodė jūsų miestas, rajonas kelis/keliolika metų atgal (jei tokių nuotraukų sunku gauti, galima parinkti paveiksliukus, kuriuose pavaizduota, kaip seniau atrodė įvairios šalies vietos).

Pasiruošimas iš anksto: šiam užsiėmimui vadovas turėtų iš anksto paruošti dešimt (arba kitokį skaičių, pagal vadovo norą) paveiksliukų, kuriuose atsispindėtų skirtingos vaiko ir žmogaus teisės – teisę į mokslą, į vardą, į šeimą, teisė į darbą ir t.t. Tokius paveiksliukus paruošti gana paprasta – galima peržiūrėti įvairius žurnalus, laikraščius, kitus leidinius ir juose paieškoti tinkamų iliustracijų. Jas galima iškirpti ir suklijuoti ant storesnio popieriaus, kartono. Užsiėmimo eiga: 1. Turiu teisę į vardą Trukmė: 20 – 25 min. Priemonės: laikraščiai, klijai, žirklės, piešimo priemonės. a.) Vienas prie kito suklijuojami 3 ar daugiau laikraščio lapų. Vienas vaikas atsigula, kiti apibrėžia jo kontūrus, tada vaikas juos iškerpa. Visi siluetai sudedami į bendrą krūvą, sumaišomi. Tada vaikai susėda į ratą, ištraukia po vieną siluetą ir bando atpažinti, kuris siluetas yra kurio žaidėjo? 2. Mūsų ateitis Trukmė: 50 – 60 min. Priemonės: popierius piešimui, dideli popieriaus lapai, piešimo ir rašymo priemonės, spalvotas popierius, iliustruoti žurnalai, įvairios kitos turimos priemonės (pvz., įvairūs karoliukai, plunksnelės, šakelės ir t.t.), klijai,

125

atvirukai, nuotraukos, kuriuose pavaizduota, kaip atrodė jūsų miestas, rajonas kelis/keliolika metų atgal (jei tokių nuotraukų sunku gauti, galima parinkti paveiksliukus, kuriuose pavaizduota, kaip seniau atrodė įvairios šalies vietos). a.) Vadovas sudeda nuotraukas, kuriose vaikai gali pamatyti, kaip jų gyvenamoji vietovė atrodė anksčiau. Kelias minutes vadovas ir vaikai žiūri nuotraukas, ieško panašumų ir skirtumų tarp to, kaip vieta atrodė anksčiau ir kaip atrodo dabar. Tada vadovas kalbasi su užsiėmimo dalyviais apie laiką. Jis skatina juos atsiminti, kaip atrodė jų namai, gatvės praeityje, kaip jie pasikeitė. Ar kas nors ypatingai pasikeitė? Ar kokie nors pokyčiai juos nustebino? Ar atsirado naujų pastatų? Kitų naujovių? Vadovas klausia vaikų, kaip jie mano, kodėl įvyko tokie pokyčiai, kas nusprendė dėl šių pokyčių, kokiu būdu šie pokyčiai buvo įgyvendinti? b.) Tada vadovas padalina vaikus į kelias grupes, išdalina jiems lapus su tušinukais ir pasiūlo padiskutuoti, ką jie pakeistų savo aplinkoje, jeigu jie būtų valstybės valdžia. Savo mintis vaikai tegul užrašo ant popieriaus lapo. c.) Kai vaikai tarpusavyje aptars norimus pokyčius, visi grįžta į bendrą ratą. Vaikai papasakoja apie pokyčius, kuriuos įgyvendintų, jei būtų valstybės valdžia. Tada kartu su vaikais vadovas aptaria, kaip jų minėti pokyčiai susiję su vaiko ir žmogaus teisėmis. Reikėtų vaikų paklausti, kaip jie mano, ar vaiko ir žmogaus teisės yra svarbūs priimant sprendimus? Kodėl? d.) Po aptarimo vadovas pasako vaikams, kad dabar atėjo laikams jiems pagalvoti, kokioje ateityje jie gali atsidurti ir kokią įtaką ateičiai jie gali turėti. Tada sudaromos grupės po 3 – 4 vaikus. Kiekvienai grupei išdalinamos visos priemonės, kurios joms bus reikalingos padaryti koliažą. Vadovas paaiškina vaikams, kad kiekvienos grupės koliažas turės pavaizduoti ateities miestą. Vadovas turi būtinai pabrėžti, kad ateities miestas – tai miestas, kuriame bus gerbiamos kiekvieno vaiko ir kiekvieno suaugusio žmogaus teisės. Todėl vaikai turi pagalvoti apie tai, kokios jų mieste bus: Pagrindinės teisės, kurias turės miesto gyventojai? Pagrindinės pareigos, kurias turės atlikti miesto gyventojai? Institucijos, kurios rūpinsis vaiko ir žmogaus teisėmis; kokius darbus jos atliks? Kaip kiekvienas miesto gyventojas galės prisidėti prie teisų apsaugos? Kur vaikai ir žmonės galės mokytis apie vaiko ir žmogaus teisės, gauti informacijos apie jas? Užduočiai skiriama 40 – 50 min. e.) Po užsiėmimo kiekviena grupė pristato savo ateities miestą ir papasakoja apie jį, ypatingą dėmesį atkreipdama į klausimus, susijusius su vaiko ir žmogaus teisėmis. f.) Kai visos grupės pristato savo ateities miestus, vadovas paklausia vaikų: Kaip jiems sekėsi dirbti kartu? Ar visi gerbė vieni kitų teises – ar visi galėjo pasakyti savo nuomonę? Ar niekas nebuvo įžeidžiamas? Ar sunku buvo dirbti draugiškai? Ką galima padaryti jau šiandien, kad ateityje būtų būtent tokie miestai, kokius sugalvojo vaikai – kur būtų gerbiamos visų vaikų ir suaugusiųjų teisės?

126

3. Atsiliepk, kur esi Trukmė: 20 – 25 min. a.) Vadovas padėkoja vaikams už jų sukurtus darbus ir kviečia vaikus dar kartą pakartoti išmoktas teises. Vienas vaikas paskiriamas ieškotoju. Jis turi užmerkti akis (galima akis užrišti). Vadovas prieina prie kiekvieno vaiko (taip pat ir prie to, kuris užsimerkęs) ir pasako kurią nors teisę iš Vaiko teisių konvencijos (teisės kartotis negali). b.) Visi vaikai laisvai vaikščioja aikštelėje. Ieškotojas pasako kurią nors teisę. Jei grupėje yra vaikas, kuriam atiteko ši teisė, jis sušunka: „Aš čia”. Judėti „teisė“ negali. Tada ieškotojas stengiasi jį surasti. Jei ieškotojui pavyksta, ieškotoju tampa surastasis. Jei ieškotojas suklysta, jis ir toliau lieka ieškotoju. Užsiėmimo pabaigoje vaikai savo knygutėje gali parašyti mintis, jausmus ir pan., kuriuos sukėlė pasibaigęs užsiėmimas.

Užsiėmimas 15. Mūsų gyvenamoji vieta ir vaiko bei žmogaus teisės Tikslas: stiprinti vaikų bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius bei sugebėjimą pastebėti ir spręsti problemas, susijusias su vaiko ir žmogaus teisių pažeidimais. Uždaviniai: 1. Aptarti problemų įvairovę mūsų aplinkoje; 2. Mokyti vaikus dirbti grupėje, analizuoti problemas, ieškoti sprendimų būdų. Priemonės: po vieną lanką dviem žaidėjams (jei lankų nėra, galima juos pakeisti balionais, plastmasiniais buteliais ir pan.), 3 indai, tamsūs ir šviesūs spalvinimo dažai, šaukštas, piešimo priemonės, dažai, baltas ir spalvotas popierius, seni laikraščiai ir žurnalai, plastilinas, įvairios medžiagos gabalėliai. Užsiėmimo eiga: 1. Balansavimas Trukmė: 15 – 20 min. Priemonės: po vieną lanką dviem žaidėjams (jei lankų nėra, galima juos pakeisti balionais, plastmasiniais buteliais ir pan.). a.) Vadovas padėkoja vaikams, kad jie taip puikiai dirbo visų užsiėmimų metu bei už tai, kad jie mokosi dirbti kartu, grupėje. Tai labai svarbu. Todėl vadovas pakviečia vaikus sužaisti žaidimą, kuris dar kartą įrodys, koks svarbus buvimas kartu ir pagalba vienas kitam. b.) Vaikai susiskirsto į poras, o visos poros į dvi komandas. Dviem vaikams tenka vienas lankas, kurį reikia nugabenti į sutartą vietą (vadovas nustato starto ir finišo liniją). Bet rankomis lanko liesti negalima. Tai kaip prilaikyti? Tarp liemens, klubų, pečių. Laimi ta komanda, kurios visos poros nuneša lankus iki sutartos vietos pirmos. 2. Žmogaus teisių situacijos analizė Trukmė: 50 – 60 min. Priemonės: piešimo priemonės, dažai, baltas ir spalvotas popierius, seni laikraščiai ir žurnalai, plastilinas, įvairios medžiagos gabalėliai.

127

a.) Vadovas suskirsto vaikus į grupes po 3 – 4 vaikus. Vadovas primena vaikams apie ateities miestus, kuriuos visi kartu kūrė per praeitą užsiėmimą. Tada paragina pagalvoti apie tą miestą, vietovę, kur gyvena vaikai. Kiekviena grupė turėtų tarpusavyje aptarti: Kokios vaiko ir žmogaus teisių problemos egzistuoja šioje vietovėje? Kokios su vaiko ir žmogaus teisėmis susijusių problemų priežastys? Kokie galimi šių problemų sprendimo būdai? Šiai užduočiai vadovas skiria 30 min. Savo mintis vaikai surašo ant popieriaus lapo. b.) Po 30 min. vadovas kviečia vaikus į bendrą ratą ir prašo vaikų trumpai pristatyti aptartas temas – kokias problemas grupės išskyrė, kokias priežastis pastebėjo? c.) Po pristatymo vadovas paragina grupes padiskutuoti tarpusavyje, kokią vieną svarbiausią problemą kiekviena grupė pasirinks iš visų, kurias išvardino. Grupei reikės apmąstyti ir tam tikrą būdą, kaip galima būtų atkreipti dėmesį į šią problemą. Pasirinkusi vieną problemą, kiekviena grupė kartu sprendžia, kaip ji pristatys šią problemą ir jos sprendimo būdą vizualiai? Vadovas gali pasiūlyti vaikams įvairių idėjų – vaikai gali pasinaudoti vaidinimu, sukurti mažą parodėlę, padaryti koliažą, sukurti eilėraštį ir pan. O gal vaikai turės ir savo idėjų? Įvairios priemonės (piešimo priemonės, dažai, baltas ir spalvotas popierius, seni laikraščiai ir žurnalai, plastilinas, įvairios medžiagos gabalėliai ir pan.) turėtų būti sudėtos ant stalo ar pan., kad kiekviena grupė galėtų pasinaudoti tuo, ko jai reikės pristatymui. Po užduoties paaiškinimo visi dirba savo grupelėse. Užduočiai skiriama iki 60 min. d.) Kai visos grupės užbaigia darbą, jos pristato savo projektus. Tada aptariama: Kaip sekėsi dirbti grupėje? Ar sunku buvo išrinkti tik vieną problemą? Kodėl? Ar sunku rasti sprendimo būdą? Kodėl? Ar kartu galvoti ir dirbti lengviau? Kodėl? 3. Kas aš, kokios mano teisės? a.) Vadovas padalina vaikams jų knygutės. Jos turėtų būti jau storos, pilnos įvairių minčių, piešinių, pamąstymų ir pan. Vadovas paragina vaikus kelias minutes pavartyti savo knygutes, paskaityti savo mintis, peržiūrėti piešinius ir pan. b.) Po 5 min. vadovas klausia vaikų: Kas labiausiai jiems patinka jų knygutėse? Kokią naudą knygutės jiems gali atnešti? Kas jose vertingo? Ar vaikai daugiau sužinojo apie vaiko ir žmogaus teises? Ką naujo sužinojo? Ar vaikai turi dar kokių nors klausimų? Norų? Minčių, kurias norėtų dabar pasakyti? 4. Vandens pilstymas Trukmė: 15 – 20 min. Priemonės: 3 indai, tamsūs ir šviesūs spalvinimo dažai, šaukštas. a.) Du indai pripilami vandens po lygiai. Į vieną įmetama šviesių dažų, o į kitą – tamsių. Palaukiama, kol vanduo nusidažys. Trečias indas paliekamas su švariu vandeniu.

128

b.) Vaikams vadovas paaiškina, kad šviesios spalvos vanduo reiškia teigiamus, gerus išgyvenimus, kuriuos kiekvienas patyrė dirbdamas grupėje; o tamsios spalvos vanduo – neigiamus, liūdnus išgyvenimus. Kiekvienas vaikas iš eilės prieina prie indų ir su šaukštu įpila į indą su švariu vandeniu šviesaus ir/ar tamsaus vandens. Pildamas vandenį vaikas turi trumpai pasakyti, kodėl pila tokios spalvos vandenį ir kodėl būtent tiek šaukštų vandens.

129

VAIKO IR ŽMOGAUS TEISIŲ MOKYMAI UŽSIĖMIMŲ PRIEDAI

130

Priedas 1. Svarbiausios datos, susijusios su vaiko ir žmogaus teisėmis DATA Gruodžio 1 d. Gruodžio 2 d. Gruodžio 3 d. Gruodžio 10 d. Vasario 21 d. Kovo 8 d. Kovo 20 d. Kovo 21 d. Balandžio 7 d. Balandžio 23 d. Gegužės 15 d. Gegužės 21 d. Gegužės 31 d. Birželio 1 d. Birželio 4 d. Birželio 5 d. Birželio 26 d. Liepos 11 d. Rugpjūčio 12 d. Rugsėjo 8 d. Trečiasis rugsėjo antradienis Spalio 1 d. Spalio 5 d. Spalio 16 d. Spalio 17 d. Spalio 20 d. Lapkričio 10 d. Lapkričio 16 d. Lapkričio 20 d. Lapkričio 25 d.

MI ĖTI A DIE A GRUODIS Pasaulinė AIDS diena Tarptautinė vergovės panaikinimo diena Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena Žmogaus teisių diena VASARIS Tarptautinė gimtosios kalbos diena KOVAS Tarptautinė moters diena Tarptautinė Žemės diena Tarptautinė rasinės diskriminacijos panaikinimo diena BALA DIS Pasaulinė sveikatos diena Pasaulinė knygos ir autorinių teisių diena GEGUŽĖ Tarptautinė šeimos diena Pasaulinė kultūrų įvairovės diena Pasaulinė nerūkymo diena BIRŽELIS Tarptautinė vaikų gynimo diena Tarptautinė vaikų – agresijos aukų – diena Pasaulinė aplinkos apsaugos diena Tarptautinė diena prievartos aukoms paremti LIEPA Pasaulio gyventojų diena RUGPJŪTIS Tarptautinė jaunimo diena Tarptautinė raštingumo diena RUGSĖJIS Tarptautinė taikos diena SPALIS Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena Tarptautinė mokytojų diena Pasaulinė maisto diena Tarptautinė kovos prieš skurdą diena Tarptautinė diena be smurto prieš vaikus LAPKRITIS Pasaulinė mokslo diena taikai ir vystymuisi Tarptautinė tolerancijos diena Tarptautinė vaiko teisių diena / Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos diena Tarptautinė kovos prieš moterų prievartą diena

131

Priedas 2. Supaprastintas Vaiko teisių konvencijos tekstas Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija 1 straipsnis Vaikas – tai kiekvienas asmuo iki 18 metų. 2 straipsnis Teisė į nediskriminaciją – vaiko teisės priklauso kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo to, kaip jis atrodo, kas jis yra, kur jis gyvena, kokia jo tautybė, odos spalva, tikėjimas, kas yra jo tėveliai ir t.t. – t.y. nepriklausomai nuo jokių aplinkybių. 3 straipsnis Svarbiausia – vaiko interesai. Kai yra sprendžiami klausimai, susiję su vaiku, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus. Tai reiškia, kad priimamas sprendimas, susijęs su vaiku, turi būti toks, kad nepažeistų vaiko teisių, nepadarytų neigiamos įtakos vaiko gyvenimui, sveikatai, vystymuisi, asmenybei. Taip pat tai reiškia, kad kuriant visuomenę, turi būti atsižvelgta į saugios ir vaiko poreikius atitinkančios aplinkos kūrimą. 4 straipsnis Kiekviena valstybė, kuri yra pasirašiusi Konvenciją, imasi visų priemonių, kad įgyvendinti ir apsaugoti vaiko teises. Valstybės įstatymai ir kiti dokumentai turi atitikti Konvencijos nuostatas. 5 straipsnis Vaiko tėvai arba globėjai turi teisę ir pareigą auklėti vaiką ir rūpintis vaiku, nepažeisdami vaiko teisių ir atsižvelgdami į vaiko interesus. 6 straipsnis Vaikas turi neatimamą teisę gyventi. Vaikas turi teisę gyventi ir sveikai vystytis. 7 straipsnis Vaikas turi teisę į pilietybę ir vardą. Niekas neturi teisės žaloti vaiko ir jo individualybės. Vaikas turi teisę žinoti savo tėvelius (jei tai įmanoma) ir būti jų globojamas. 8 straipsnis Valstybė turi rūpintis ir gerbti vaiko identiškumą – jo vardą, pilietybę ir šeimos ryšius. Jei vaikas dėl kokių nors priežasčių praranda kurią nors identiškumo dalį, valstybė privalo suteikti vaikui pagalbą ir paramą, kuri padėtų kuo greičiu atstatyti jo identiškumą. 9 straipsnis Vaikas turi teisę gyventi su abiem savo tėvais. Niekas negali išskirti vaiko su jo tėvais, nebent tėvai gyvena atskirai arba išskyrimas yra būtinas tam, kad apsaugoti vaiką ir jo teises. Jei vaikas negali gyventi su abiem tėvais, jis turi teisę nuolat su jais bendrauti, jei tai neprieštarauja vaiko interesams ir nepažeidžia jo teisių. Taip pat, jeigu vaikas yra išskiriamas su tėvais, jis turi teisę gauti informaciją apie savo tėvus, jei tai nepažeidžia vaiko teisių. 10 straipsnis Valstybė turi pasirūpinti, kad vaikas galėtų vėl susijungti su savo šeima (nebent tai prieštarauja vaiko interesams) ir rūpintis, kad toks susijungimas būtų kuo greitesnis. Jei tėvai gyvena skirtingose valstybėse, vaikas turi teisę nuolat su jais bendrauti (jei tai neprieštarauja vaiko interesams). 11 straipsnis Niekas neturi teisės perkelti vaiko iš vienos valstybės į kitą, negražinti iš užsienio. 12 straipsnis Vaikas turi teisę išsakyti savo nuomonę, būti išgirstas ir išklausytas.

132

13 straipsnis Vaikas turi teisę ieškoti, gauti ir perduoti informaciją ir idėjas rašytine arba spausdintine forma, meno kūriniais ar kitais būdais, jei tai nepažeidžia kitų žmonių teisių. 14 straipsnis Vaikas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę. 15 straipsnis Vaikas turi teisę steigti asociacijas, vaikų organizacijas, rengti susirinkimus, jei tai nepažeidžia kitų žmonių teisių. 16 straipsnis Vaikas turi teisę į privatumą, buto neliečiamybę, teisę būti apsaugotam nuo kišimosi į jo asmeninį ir šeimos gyvenimą. Laiškai ir dienoraštis yra vaiko nuosavybė. 17 straipsnis Vaikas turi teisę naudotis laikraščių, knygų, televizijos, radijo ir kt. teikiama informacija. Valstybė turi skatinti vaikų literatūros leidybą ir platinimą; skatinti televiziją, laikraščius ir kitas masinės informacijos priemones skleisti tokią informaciją, kuri naudinga vaiko vystymuisi. Jeigu vaikas priklauso tautinei mažumai, jis turi teisę būti aprūpintas informacija jo gimtąja kalba. Taip pat vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo žalingos informacijos. 18 straipsnis Vaikas turi teisę į abiejų tėvų vienodą atsakomybę už jo auklėjimą ir vystymąsi. Auklėdami vaiką, tėvai turi rūpintis jo interesais ir teisių įgyvendinimu. Valstybė turi padėti tėvams auklėti ir auginti vaiką. 19 straipsnis Vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo bet kokios formos smurto (fizinio, psichologinio, seksualinio), fizinių ir kitų žeminančių bausmių, įžeidimų, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio su vaiku, grubaus elgesio. 20 straipsnis Vaikas, kuris neteko savo tėvų globos, turi teisę į valstybės globą ir paramą. 21 straipsnis Vaikui, neturinčiam savo šeimos, suteikiama galimybė būti įvaikintam. Įvaikinimo atveju turi būti paisoma vaiko interesų. 22 straipsnis Priverstas palikti savo gimtąją šalį, vienas arba su tėvais, vaikas turi gauti paramą, pagalbą ir apsaugą naujoje šalyje, o jo teisės turi būti gerbiamos. Jei vaikas, priverstas palikti savo šalį, pameta savo tėvus, tarptautinės organizacijos ir valstybė turi padėti jam surasti šeimos narius. Jei to padaryti neįmanoma, valstybė turi užtikrinti vaikui valstybės globą. 23 straipsnis Vaikas, kuris turi fizinę ir/ar psichinę negalią, turi teisę naudotis Konvencija ir vaiko teisėmis taip pat kaip ir kiekvienas kitas vaikas. Valstybė turi užtikrinti sąlygas neįgalių vaikų dalyvavimui visuomenės gyvenime, galimybę gauti tinkamą pagalbą ir išsilavinimą. Jei tėvai neturi pinigų, parama neįgaliam vaikui gali būti teikiama nemokamai. 24 straipsnis Vaikas turi teisę į sveikatos apsaugą, teisę naudotis sveikatos priežiūros sistemos paslaugomis. Vaikas turi teisę gauti informaciją apie sveiką mitybą, higieną, kitą informaciją, kuri padeda saugoti sveikatą. 25 straipsnis Vaikas, kuris yra globojamas, turi teisę į apsaugą, gydymą, jo gyvenimo ir globos sąlygų nuolatinę priežiūrą ir vertinimą.

133

26 straipsnis Vaikas turi teisę į socialinį aprūpinimą, įskaitant socialinį draudimą. 27 straipsnis Vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo socialiniam, dvasiniam, fiziniam, protiniam, doroviniam vystymuisi. 28 straipsnis Vaikas turi teisę mokytis. 29 straipsnis Vaiko lavinimas turi: • Ugdyti vaiko asmenybę, jo talentus ir sugebėjimus • Ugdyti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms • Ugdyti vaiko pagarbą tėvams, gimtajai šaliai, kitoms šalims • Parengti vaiką savarankiškam gyvenimui, pagrįstam svarbiomis vertybėmis (tarpusavio supratimo, taikos, pakantumo ir pan.) • Ugdyti pagarbą gamtai. 30 straipsnis Vaikas, priklausantis tautinei mažumai, turi teisę naudotis savo kultūra, išpažinti savo religiją, vartoti gimtąją kalbą. 31 straipsnis Vaikas turi teisę žaisti. Vaikas turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, teisę dalyvauti žaidynėse ir jo amžių atitinkančiuose renginiuose. Vaikas turi teisę dalyvauti kultūriniame gyvenime ir kūrybinėje veikloje. 32 straipsnis Vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo darbo, viršijančio jo jėgas ir galimybes ir kenkiančio arba galinčio kenkti vaiko sveikatai, vystymuisi ar mokymuisi. Vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo ekonominio išnaudojimo. 33 straipsnis Vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo visų narkotinių ir psichotropinių medžiagų. 34 straipsnis Vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinio suvedžiojimo. 35 straipsnis Vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo vaikų grobimo, prekybos arba kontrabandos. 36 straipsnis Vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo visų išnaudojimo formų, žalojančių vaiką, jo sveikatą, vystymąsi, keliančių grėsmę vaiko gyvenimui. 37 straipsnis Vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo žiauraus, žeminančio ar nežmoniško elgesio su juo. Iš vaiko negali būti neteisėtai arba savavališkai atimta laisvė. Jei vaikas areštuojamas, sulaikomas arba įkalinamas pagal įstatymą, tai turi būti daroma tik kraštutiniais atvejais ir kuo trumpesniam laikui. Vaikui negali būti skirta nei mirties bausmė, nei įkalinimas iki gyvos galvos. Jei iš vaiko atimama laisvė, su juo turi būti elgiamasi žmoniškai ir gerbiant jo orumą. Jis turi teisę palaikyti ryšius su savo šeima susirašinėdamas ir pasimatydamas su šeimos nariais. Taip pat vaikas, kuriam atimta laisvė, turi teisę gauti teisinę ir kitokią pagalbą; ginčyti savo laisvės atėmimą prieš teismą ar kitą organą ir teisę į teisingą teismą. Sprendimas turi būti priimtas kuo greičiau.

134

38 straipsnis Vaikas turi teisę gauti kuo geresnę apsaugą ir pagalbą ginkluotų konfliktų/karo metu. Vaikas, neturintis 15 metų, turi būti apsaugotas nuo įtraukimo tiesiogiai dalyvauti kare. 39 straipsnis Jei vaikas tapo kokio nors išnaudojimo, kankinimo, piktnaudžiavimo, nesirūpinimo ar kitokio žiauraus, nežmoniško ar orumą žeminančio elgesio ar bausmės, karo auka, jam turi būti nedelsiant suteikta tinkama pagalba ir parama. 40 straipsnis Jei įtariama, kad vaikas padarė nusikaltimą, su juo vis tiek turi būti elgiamasi pagarbiai, nepažeidžiant jo orumo. Vaikas laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta. Vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo spaudimo/vertimo duoti parodymus arba prisipažinti esant kaltam. Vaikas turi teisę į nepriklausomą advokatą, kuris gintų jo teises; jei reikia, vaikas turi teisę į nemokamą vertėjo pagalbą. Nusikaltusiam vaikui turi būti suteikta pagalba vėl grįžti į visuomenę. Valstybė nustato minimalų amžių, kurio nesulaukęs vaikas laikomas negalinčiu pažeisti įstatymą. 41 straipsnis Egzistuoja kiekvienos valstybės nacionaliniai įstatymai bei tarptautiniai dokumentai, susiję su vaiku. Konvencija netrukdo laikytis šių įstatymų, jei jie padeda geriau įgyvendinti vaiko teises. 42 straipsnis Vaikas turi teisę būti informuojamas apie Jungtinių Tautų Vaiko teisų konvenciją, savo teises. Valstybė apie vaiko teises ir Konvenciją privalo informuoti tiek vaikus, tiek suaugusius.

135

Priedas 3. Supaprastintas Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos tekstas Visuotinė žmogaus teisių deklaracija Visuotinė žmogaus teisių deklaracija gina viso pasaulio žmonių teises. 1 straipsnis Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Kiekvienas žmogus turi elgtis kito žmogaus atžvilgiu kaip brolis. 2 straipsnis Kiekvienas žmogus gali naudotis Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje išvardintomis teisėmis ir laisvėmis, nepriklausomai nuo to, kas jis yra, kokia jo odos spalva, tautybė, lytis, kalba, religija, kitokie įsitikinimai, kokia jo padėtis visuomenėje bei nepriklausomai nuo jokių kitų aplinkybių. Taip pat nėra svarbu, kurioje šalyje žmogus gyvena. 3 straipsnis Kiekvienas žmogus turi teisę į gyvybę, laisvę ir asmens neliečiamybę. 4 straipsnis Vergija yra uždrausta, ir nei vienas žmogus negali būti laikomas kaip vergas arba nelaisvėje. 5 straipsnis Teisė būti apsaugotam nuo kankinimų – niekam negalima žmogaus mušti, jį kankinti, jį persekioti arba kitaip nežmoniškai elgtis su žmogumi. 6 straipsnis Nepriklausomai nuo to, kur žmogus gyventų ar būtų, jis turi teisę naudotis įstatymais. 7 straipsnis Teisė į lygybę prieš įstatymus – visi žmonės yra lygūs prieš įstatymą. Teisės, įstatymai jiems galioja vienodai. Visi turi apsaugą nuo bet kokios diskriminacijos ir nuo veiksmų, kurie skatina diskriminaciją. 8 straipsnis Teisė naudotis teismu – žmogus gali kreiptis į teismą, jei pažeistos jo teisės arba jei jis yra kuo nors kaltinamas. 9 straipsnis Nei vienas žmogus negali būti savavališkai areštuotas, suimtas arba ištremtas. 10 straipsnis Jei žmogus yra kuo nors kaltinamas, jis turi teisę į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta teisme, ir kad teismas būtų sąžiningas ir teisingas. 11 straipsnis Jei žmogus kaltinamas padaręs kokį nors nusikaltimą, jis vis tiek laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodoma teisme. Žmogus turi teisę į tinkamą gynybą teisme. 12 straipsnis Kiekvienas žmogus turi teisę į asmeninį gyvenimą ir niekas neturi teisės savavališkai kištis į jo gyvenimą, jį tvarkyti, keisti. Taip pat niekas negali be leidimo skaityti žmogaus laiškų ar kitokių žinučių. Taip pat kiekvienas žmogus turi teisę į buto neliečiamybę – kiekvienas žmogus turi turėti kur gyventi ir niekas negali iš jo atimti jo buto ar namo. 13 straipsnis Teisė laisvai išsikelti gyventi kitur – žmogus turi teisę išvažiuoti gyventi į kitą miestą, kitą valstybę. Taip pat kiekvienas žmogus turi teisę išvažiuoti iš kiekvienos šalies, taip pat ir iš savo, ir grįžti į savo šalį.

136

14 straipsnis Teisė į prieglobstį kitoje šalyje – jei savo valstybėje žmogus persekiojamas, kankinamas, jei jo valstybėje vyksta karas, jis turi teisę išvykti į kitą valstybę. Nauja valstybė turi jį priimti ir jam padėti. Tačiau ši teisė negalioja, jeigu asmuo padarė nusikaltimą. 15 straipsnis Kiekvienas žmogus turi teisę į pilietybę (būti valstybės piliečiu). Niekas negali savavališkai atimti iš žmogaus jo pilietybės arba ją pakeisti. 16 straipsnis Kai žmogus yra tokio amžiaus, kad gali sudaryti santuoką, jis gali sukurti šeimą nepriklausomai nuo jo tautybės, rasės, religijos ir pan. Vyras ir moteris turi lygias teises santuokoje ir šeimoje – kai sudaroma santuoka, kai tęsiasi santuoka ir kai santuoka yra nutraukiama. Santuoka gali būti sudaryta tik tada, kai tiek moteris, tiek vyras duoda savo sutikimą. Šeima turi teisę į visuomenės ir valstybės apsaugą. 17 straipsnis Kiekvienas žmogus turi teisę į nuosavybę, t.y. gali pirkti ir turėti daiktus, pastatus, žemę ir pan. tiek pats vienas, tiek kartu su kitais. Savavališkai niekas negali atimti iš žmogaus jo nuosavybės. 18 straipsnis Kiekvienas žmogus turi teisę išpažinti tą religiją, kurią jis pasirenka, taip pat jis gali pakeisti savo tikėjimą, jei nori. Jis turi teisę melstis, lankyti pamaldas, atlikti apeigas ir pan. Kiekvienas žmogus turi teisę į minties ir sąžinės laisvę. 19 straipsnis Kiekvienas žmogus turi teisę į savo nuomonę ir teisę išsakyti savo nuomonę. Taip pat žmogus turi teisę ieškoti ir gauti įvairią informaciją, skleisti savo idėjas bet kokiomis prieinamomis priemonėmis, jei tai nepažeidžia kitų žmonių teisių. 20 straipsnis Kiekvienas žmogus gali kurti organizacijas, susitikti su kitais žmonėmis, organizuoti susirinkimus. Tačiau niekas negali priversti kito žmogaus įstoti ir priklausyti kokiai nors organizacijai prieš jo valią. 21 straipsnis Kiekvienas žmogus turi teisę dalyvauti valstybės valdyme, išreikšti savo nuomonę apie tai kaip jis nori, kad būtų tvarkomi valstybės reikalai, dalyvauti teisinguose rinkimuose. 22 straipsnis Teisė į socialinį aprūpinimą – kiekvienas žmogus turi teisę gauti pagalbą iš valstybės, kurioje gyvena. 23 straipsnis Teisė į darbą – kiekvienas žmogus turi teisę dirbti, laisvai pats pasirinkti darbą, turėti tinkamas darbo sąlygas. Apmokėjimas už darbą turi būti teisingas ir toks pats darbas turi būti vertinamas vienodai; atlyginimas turi būti teisingas ir patenkinamas. Taip pat žmogus turi teisę kurti ir dalyvauti profesinių sąjungų (kurios rūpinasi ir gina tam tikros profesijos žmones) veikloje. 24 straipsnis Kiekvienas žmogus turi teisę į poilsį ir laisvalaikį. Taip pat ir darbo laikas turi būti tinkamas, tinkamai ribojamas, ir kiekvienas žmogus turi teisę į apmokamas atostogas. 25 straipsnis Teisė į pakankamą pragyvenimo lygį – kiekvienas žmogus turi teisę gyventi tokį gyvenimą, kuris garantuotų jo ir jo šeimos sveikatą ir gerovę; ir kiekvienas turi teisę į maistą, drabužius, vietą, kur galėtų gyventi, į gydymą, į pagalbą nedarbo, ligos, invalidumo ir kitais panašiais atvejais. Ypatingai turi būti rūpinamasi motinomis ir kūdikiais. Visi vaikai, nepriklausomai ar jie gimė santuokoje ar ne, ar turi abu tėvelius, ar ne, turi teisę į vienodą apsaugą ir paramą.

137

26 straipsnis Kiekvienas žmogus turi teisę mokytis. Mokslas turi būti nemokamas – bent jau pradinis ir bendrasis lavinimas. Profesinis ir aukštasis mokslas turi būti prieinamas visiems. Mokslas turi skatinti žmogaus asmenybės vystymąsi, pagarbą žmogaus teisėms, draugystę tarp skirtingų rasių, tautybių, visų žmonių. 27 straipsnis Kiekvienas žmogus turi teisę į kultūrinį gyvenimą, t.y. kiekvienas gali eiti į teatrą, koncertus, parodas, muziejus, naudotis savo valstybės mokslu. Jeigu žmogus sukuria kokį nors kūrinį, jis turi teisę, kad būtų apsaugotos jo teisės į šį kūrinį. 28 straipsnis Kiekvienoje valstybėje ir apskritai, pasaulyje, turi būti tokia tvarka, kad visos teisės, išvardintos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, galėtų būti tinkamai įgyvendintos. 29 straipsnis Kiekvienas žmogus turi pareigas tai valstybei ir visuomenei, kurioje gyvena. Tai reiškia, kad jis turi rūpintis ir gerbti savo valstybę, jos įstatymus, nustatytą tvarką. Žmogaus teisės negali būti apribotos, jei tik tai neprieštarauja ir nepažeidžia kito žmogaus teisių. 30 straipsnis Nei viena valstybė negali vykdyti tokią veiklą ar atlikti tokius veiksmus, kurie būtų skirti panaikinti teises ir laisves išvardintas Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje.

138

Priedas 4. „Koks aš?“ sakinių pavyzdžiai

Labiausiai man manyje patinka... Kai užaugsiu, norėčiau būti... Mano mėgstamas žaidimas... orėčiau daugiau sužinoti apie... Jaučiuosi liūdnas, kai... Mokykloje man geriausiai sekasi... Labiausiai myliu... Mano mėgstamiausia spalva... Mano akys yra ... spalvos Mano ūgis... Aš turiu ... brolių ir ... seserų Mano plaukai ... spalvos Aš mokausi ... klasėje Mano geriausi draugai yra... orėčiau turėti naminį gyvūną... Mano mėgstamiausias metų laikas yra... Mano mėgstamiausias filmas yra... Mano mėgstamiausia laida yra... Laisvalaikiu man labiausiai patinka...

139

Priedas 5. Kur kreiptis pagalbos?

Kristupas šiandien blogai jaučiasi. Jam skauda galvą, jis kosi, turi temperatūros. Kristupas tikriausiai susirgo gripu. Kur jam kreiptis pagalbos ir kas jam gali padėti? Mariana gavo dovanų naują piniginę. Į ją ji susidėjo visus savo pinigėlius. Tačiau kai Mariana ėjo gatve, vyresni vaikai pavogė jos piniginę su pinigėliais. Mariana pažįsta tuos vaikus ir galėtų parodyti, kurie iš jų ją nuskriaudė. Kur jai kreiptis pagalbos ir kas jai gali padėti? Juliui skauda dantį. Kartasi Julius net naktimis negali miegoti, taip jam skauda. Tikriausiai jo dantukas sugedo. Kur Juliui kreiptis pagalbos ir kas jam gali padėti?

140

Priedas 6. Apsauginis skydas

141

Priedas 7. Vaiko teisių pažeidimai

Naujas patėvis pradėjo seksualiai priekabiauti prie Marianos. Ji bijo viena likti namie su patėviu. Džonas neeina į mokyklą, kadangi tėvai nesirūpina juo – nenupirko jam reikiamų mokymosi priemonių, verčia likti namie. Džeinei 12 metų, tačiau ji verčiama sunkiai dirbti, atlikti įvairius darbus, dėl kurių nuolat jaučiasi pavargusi, išsekusi. Marianos tėvai išsiskyrę. Mariana gyvena su motina, kuri draudžia mergaitei matytis su tėvu. Viljamas sunkiai serga, jam reikėtų nueiti pas gydytoją. Tačiau jau kelios savaitės jam niekas nesuteikia pagalbos, negydo. Kristiana mokykloje nuolat persekiojama; kiti vaikai ją mušą, pravardžiuoja, mergaitė nuolat patyria smurtą. Šeimoje Stivenas yra neprižiūrimas. Juo niekas nesirūpina, nes tėvai nuolat girtauja. Stivenas dažnai būna alkanas, nesiprausęs, jo drabužiai suplyšę. Viljamas negali vaikščioti, nes jis serga sunkia liga. Dėl to jis negali kartu su kitais vaikais dalyvauti dailės užsiėmimuose – ten jo nenori priimti. Vadovė sako, kad Viljamu neturės kas rūpintis. Marianos tėvai neleidžia mergaitės eiti į mokyklą, nes sako, kad ji bus naudingesnė namie, kur padės dirbti įvairius darbus. Kristupui 14 metų. Jau kelis metus jis yra verčiamas filmuotis pornografiniuose filmuose suaugusiems. 142

Priedas 8. Žmogaus teisių pažeidimai

Mariana surado naują darbą. Ji labai džiaugėsi, bet viršininkas pasakė, kad ji gaus mažesnį atlyginimą nei kiti darbuotojai, nes yra moteris. Nikolė norėtų išvykti gyventi į kitą šalį. Ji nėra nei teista, nei serga pavojinga liga. Tačiau jai neduodamas leidimas išvykti gyventi užsienyje. Viljamas negauna darbo, nes dauguma organizacijų mano, kad jis per senas. Viljamui 48 metai. Stivenas gyvena gatvėje, jis neturi pinigų nusipirkti maistui, neturi šiltų drabužių, nakvoja stotyje. Džeinė ir Kinga kartu įvykdė nusikaltimą. Tačiau Kinga buvo išteisinta, kadangi jos dėdė turtingas ir žinomas žmogus. Džeinė buvo nuteista pagal įstatymus. Kinga buvo pagrobta ir išvežta iš šalies. Pagrobėjai kelias savaites ją kankino, mušė. Michaelis nebuvo priimtas į darbą dėl to, kad jis – tamsiaodis. Sindė buvo pagrobta ir parduota į užsienį. Ją nuvežė į namų ūkį, kur ji turėjo kiekvieną dieną sunkiai dirbi. Kartu su ja dirbo ir kiti žmonės, pagrobti ir paversti vergais. Stivenas įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą. Jo byla dar tiriama ir kol kas nėra jokių įrodymų, kad būtent Stivenas nusikalto. Nepaisant to, aplinkiniai smerkia jį, vadina nusikaltėliu. Viljamas viešai pareiškė savo nuomonę – sukritikavo vieną politinę partiją. Už tai jis persekiojamas, jį įkalino. 143

Priedas 9. Pareigų neatlikimas

Viljamas nenori eiti į mokyklą. Ryte jis išeina iš namų, tačiau nueina su draugais į kompiuterinę. Namie Viljamas neruošia pamokų, nesimoko. Jis dažnai pabėga iš pamokų. Marianas dažnai skriaudžia kitus vaikus – muša juos, pravardžiuoja, atima iš jų sąsiuvinius, knygas. Mariana nebijo drąsiai pareikšti savo nuomonės. Žmonės visada ją išklauso. Tačiau mergaitė neleidžia kitiems pasakyti savo nuomonės – ji pyksta, jei su ja kas nors nesutinka; ji pertraukia kalbančius, neklauso, ką jie sako. Džeinei 16 metų. Ji mėgsta linksmintis, leisti laiką su draugais. Tačiau namuose ji visai nepadeda tėveliams – nesutvarko savo kambario, neišplauna indų, visur išmėto savo drabužius ir daiktus. Viljamas pamokose nieko neveikia. Kai mokytoja jį subara, Viljamas skundžiasi, kad ji pažeidžia jo teises. Tačiau pamokose Viljamas išdykauja, neatlieka jokių užduočių. Mariana mėgsta žaisti darželyje su kaladėmis. Tačiau ji trukdo žaisti kitiems vaikams. Jei jie padaro pilį iš kaladžių, Mariana prieina ir sugriauna pilį. Sindė visą laiką išjuokia Viljamą, nes jis iš kitos šalies – skiriasi berniuko odos spalva, jis dar netaisyklingai kalba Sindės šalies kalba. Mariana sako, kad tėvai turi jai pirkti drabužių, maitinti ją ir kitaip rūpintis, nes tai jos teisė. Tačiau Mariana negerbia tėvų, neklauso jų, nepadeda jiems namuose. 144

Priedas 10. Vaiko teisių pažeidimų situacijos

N. mieste policija įtarė moterį prekiaujant narkotikais. Narkomanai ateidavo prie jos buto durų, pro plyšį paduodavo pinigus ir švirkštą. Netrukus švirkštas, pilnas narkotikų, buvo grąžinamas. Nulipę žemyn narkomanai susileisdavo narkotikus. Vieną dieną buto šeimininkė, nekreipdama dėmesio, jog tarp klientų yra nepilnametis berniukas, taip pat pardavė narkotikų. Policija padarė kratą. Įtariamosios bute rasta heroino, dalį narkotikų įtariamoji paslėpė savo 13 – metės dukters kišenėje, tikėdamasi, kad ten niekas neieškos.

Policija N. mieste šilumos trasos mazge aptiko būstą, kuriame naktis leisdavo iš namų pabėgę vaikai. Vieną paauglį, sveriantį 34 kilogramus, motina bandė rakinti prie 16 kilogramų svarsčio. Jį rišdavo taip, kad berniukas galėtų pasiekti tik tualetą.

Du girti jaunuoliai nebeturėjo pinigų svaigalams nusipirkti. Jie prisiminė, kad vienos pažįstamos dukrelė gyrėsi turinti taupyklėje smulkių monetų. Jaunuoliams pasibeldus, durų niekas neatidarė. Tuomet abu įsigavo pro langą. Motinos nebuvo namie. Įsibrovėliai rado mergaitę miegančią, ją sumušė ir pagrobė pinigus.

Fiziškai ir protiškai atsilikusi 6 – metė mergaitė verkė savo lovytėje. Motina gulėjo girta ir visiškai nesirūpino savo dukryte. Tėvas, grįžęs iš darbo ir radęs verkiančią dukrą, ėmė purtyti miegančią žmoną, sudavė jai keletą kartų per veidą, trenkė į lovos kraštą ir nuėjo žiūrėti televizoriaus.

Kai dviem mergaitėms sukako metukai, jų tėvai išsiskyrė. Mergaites augino motina. Kiek paaugusios, jos bandė sužinoti, kas jų tėvas, nes motina nesirūpino mergaitėmis – joms truko drabužių, maisto. Motina trukdė susitikimui su tėvu. Praėjus keleriems metams mergaitės surado savo tėvą. Pasirodo, tėvas visada mokėjo alimentus, tačiau motina juos išleisdavo savo poreikiams.

145

Pasienio poste buvo sulaikyta 15 metų mergaitė. Ji neturėjo pinigų ir dokumentų. Mergaitė buvo alkana, jos drabužiai suplyšę, veidas nusėtas mėlynėmis. Pasirodo, kad mergaitei buvo pažadėtas padavėjos darbas N. miesto kavinėje. Nuvykusi į šį miestą, ji buvo apgyvendinta su kitomis dviem mergaitėmis ankštame kambaryje. Iš jos buvo atimti asmens dokumentai. Tą patį vakarą atvyko nepažįstami vaikinai. Mergaitei buvo liepta nusirengti. Ji buvo mušama ir prievartaujama suaugusių vyrų. Pagaliau jai pavyko pabėgti.

Du narkomanai prikalbino 14 metų mergaitę pabėgti iš namų. Ji apsigyveno su jais ir pradėjo vartoti narkotikus. Už duodamus narkotikus, narkomanai vertė mergaitę vagiliauti, iš namų išnešti vertingus daiktus. Mergaitė metė mokyklą, bandė elgetauti, pavogė tėvų sutaupytus pinigus.

40 metų vyras pagrobė einantį į mokyklą 9 metų berniuką. Prisiviliojęs jį į automobilį, vyras surišo berniukui rankas, užrišo akis ir sugirdė raminamųjų vaistų. Berniukas buvo nuvežtas už miesto ir uždarytas rūsyje. Tris paras jam neleido pasimatyti su tėveliais, beveik nedavė valgyti, mušė, kankino, vertė rašyti tėvams laiškus ir prašyti pinigų išpirkai.

Du vaikai, 9 ir 11 metų žaidė apleistoje statybos aikštelėje. Žaidžiančius vaikus užtiko vyresni paaugliai. Jie ėmė vaikus užgaulioti, gąsdinti. Klausinėjo, ką reiškia žodis „ožys“, „gaidys“ ir pan. Jei atsakymai jiems nepatikdavo, tai berniukus mušė, spardė, o kai nusibodo, liepė vyresniam berniukui mušti jaunesnįjį.

Du mažamečiai berniukai papasakojo, kad motina ir tėvas juos muša ne tik diržu, tačiau ir pagaliu. Ne kartą buvo berniukus pririšę prie lovos. Kadangi virvė buvo trumpa, berniukai negalėdavo nei atsigulti, nei nueiti atsigerti ar pavalgyti. Kartais pririšti išbūdavo visą dieną.

146

Priedas 11. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija VISUOTI Ė ŽMOGAUS TEISIŲ DEKLARACIJA Preambulė Atsižvelgdama į tai, kad visiems žmonių giminės nariams būdingo orumo ir lygių bei neatimamų teisių pripažinimas yra laisvės, teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindas; atsižvelgdama į tai, kad žmogaus teisių visiškas nepaisymas ir niekinimas pastūmėjo vykdyti barbariškus aktus, piktinančius žmonijos sąžinę, o sukūrimas pasaulio, kuriame žmonės turės žodžio ir įsitikinimų laisvę ir bus išlaisvinti iš baimės ir skurdo pančių, paskelbtas kaip kilniausias žmogaus siekimas; atsižvelgdama į tai, jog būtinai reikia, kad žmogaus teises saugotų įstatymo galia, dėl to, kad jis nebūtų priverstas imtis, kaip kraštutinės priemonės, sukilimo prieš tironiją ir priespaudą; atsižvelgdama į tai, jog būtinai reikia remti draugiškų santykių tarp tautų vystymą; atsižvelgdama į tai, kad Jungtinių Tautų Organizacijos įstatuose tautos vėl įtvirtino savo tikėjimą pagrindinėmis žmogaus teisėmis, žmogaus, kaip asmenybės, orumu ir vertingumu, lygiomis vyrų ir moterų teisėmis ir pareiškė, jog esančios pasiryžusios skatinti visuomenės pažangą ir sukurti geresnes gyvenimo sąlygas, didesnę laisvę; atsižvelgdama į tai, kad valstybės narės, bendradarbiaudamos su Jungtinių Tautų Organizacija, įsipareigojo garantuoti visuotinį ir tikrą žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių laikymąsi; atsižvelgdama į tai, jog bendras visiems žmonėms šių teisių ir laisvių supratimas turi didžiausią reikšmę, kad būtų visiškai įvykdytas šis įsipareigojimas, Generalinė Asamblėja skelbia šią Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, kaip visuotinį idealą, kurio turi siekti visos tautos ir visos valstybės dėl to, kad kiekvienas žmogus ir kiekvienas visuomenės organas, nuolat turėdami galvoj šią Deklaraciją, pasitelkę švietimą ir mokslą, stengtųsi prisidėti prie to, kad šios teisės ir laisvės būtų gerbiamos ir kad būtų garantuota, imantis nacionalinių ir tarptautiniu pažangių priemonių, kad jos bus visuotinai ir tikrai pripažįstamos ir taikomos tiek valstybių narių gyventojams, tiek gyventojams teritorijų, esančių jų jurisdikcijoje. 1 straipsnis Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Jiems suteiktas protas ir sąžinė ir jie turi elgtis vienas kito atžvilgiu kaip broliai. 2 straipsnis Kiekvienas žmogus gali naudotis visomis teisėmis ir laisvėmis, paskelbtomis šioje Deklaracijoje, be jokių skirtumų, tokių kaip rasė, odos spalva, lytis, kalba, religija, politiniai ar kitokie įsitikinimai, nacionalinė ar socialinė kilmė, turtinė, jo gimimo ar kokia nors kitokia padėtis. Be to, neturi būti daroma jokių skirtumų remiantis šalies ar teritorijos, kuriai priklauso žmogus, politiniu, teisiniu ar tarptautiniu statusu, dėl to, kad ši šalis ar teritorija yra nepriklausoma, globojama, nesavavaldi ar kaip nors kitaip apribotas jos suverenitetas. 3 straipsnis Kiekvienas žmogus turi teisę į gyvybę, laisvę ir asmens neliečiamybę. 4 straipsnis Niekas negali būti laikomas vergijoje ar nelaisvas: visų formų vergija ir prekyba vergais draudžiama. 5 straipsnis Niekas negali būti kankinamas arba žiauriai, nežmoniškai žeminant jo orumą su juo elgiamasi ir jis baudžiamas. 6 straipsnis Kiekvienas žmogus, kad ir kur jis būtų turi teisę būti pripažintas teisinių santykių subjektu. 7 straipsnis Visi lygūs prieš įstatymą ir turi teisę, be jokio skirtumo, į lygią įstatymo apsaugą. Visi turi teisę į lygią apsaugą nuo visokios diskriminacijos, pažeidžiančios šią Deklaraciją ir nuo visokio kurstymo tokiai diskriminacijai.

147

8 straipsnis Kiekvienas žmogus turi teisę pasinaudoti kompetentingais nacionaliniais teismais savo teisėms atgauti, kai jo pagrindinės teisės, pripažįstamos jam konstitucijos ar įstatymo, buvo pažeistos. 9 straipsnis Niekas negali būti savavališkai areštuotas, suimtas ar ištremtas. 10 straipsnis Kiekvienas žmogus, remdamasis visiška lygybe, turi teisę į tai, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas, kuris nustatytų jo teises ir pareigas ar jam pareikšto baudžiamojo kaltinimo pagrįstumą. 11 straipsnis Kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas bus nustatytas įstatymo tvarka viešo teisminio nagrinėjimo metu, kur jam bus sudaromos visos būtinos gynybos garantijos. Niekas negali būti nuteistas už veiksmus ar neveikimą, kurie jų įvykdymo metu nebuvo laikomi nusikaltimais pagal valstybės vidaus įstatymus arba tarptautinę teisę. Taip pat negali būti skiriama sunkesnė bausmė už tą, kuri buvo taikoma nusikaltimo padarymo momentu. 12 straipsnis Niekas neturi patirti savavališko kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, jo buto neliečiamybę, susirašinėjimo slaptumą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Kiekvienas žmogus turi teisę į įstatymo apsaugą nuo tokio kišimosi arba tokių pasikėsinimų. 13 straipsnis Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai kilnotis ir laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą kiekvienoje valstybėje. Kiekvienas žmogus turi teisę išvažiuoti iš kiekvienos šalies, įskaitant savąją, ir grįžti į savo šalį. 14 straipsnis Persekiojamas kiekvienas žmogus turi teisę ieškoti prieglobsčio kitose šalyse ir juo naudotis. Šia teise negali būti pasinaudota, kai persekiojimas tikrai pagrįstas padarymu kriminalinio nusikaltimo ar veiksmų, prieštaraujančių Jungtinių Tautų Organizacijos tikslams ir principams. 15 straipsnis Kiekvienas žmogus turi teisę į pilietybę. Niekam negali būti savavališkai atimta jo pilietybė ar teisė ją pakeisti. 16 straipsnis Vyrai ir moterys, pasiekę brandos amžių, turi teisę be jokių apribojimų dėl rasės, tautybės ar religijos sudaryti santuoką ir sukurti šeimą. Jie turi lygias teises tiek santuokos sudarymo bei jos trukmės, tiek santuokos nutraukimo metu. Santuoka gali būti sudaryta tik tada, kai susituokiantieji duoda laisvą ir visišką sutikimą. Šeima yra natūrali ir pagrindinė visuomenės ląstelė ir ji turi teisę į visuomenės ir valstybės apsaugą. 17 straipsnis Kiekvienas žmogus turi teisę turėti nuosavybę tiek vienas, tiek kartu su kitais. Iš nieko negali būti savavališkai atimta jo nuosavybė. 18 straipsnis Kiekvienas žmogus turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę. Si teisė apima laisvę pakeisti religiją ar tikėjimą, taip pat laisvę skelbti savo religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, mokant, praktikuojant tikėjimą, laikant pamaldas bei atliekant apeigas.

148

19 straipsnis Kiekvienas žmogus turi teisę į įsitikinimų ir jų reiškimo laisvę, kuri apima teisę nekliudomai laikytis savo įsitikinimų ir teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas nepriklausomai nuo valstybių sienų, ir nesvarbu, kokiomis priemonėmis jos būtų išreikštos. 20 straipsnis Kiekvienas žmogus turi teisę į taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę. Niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors asociacijai. 21 straipsnis Kiekvienas žmogus turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per laisvai išrinktus atstovus. Kiekvienas žmogus turi teisę lygybės sąlygomis stoti į savo šalies valstybinę tarnybą. Liaudies valia yra valstybinės valdžios pagrindas; ši valia turi būti išreiškiama teisinguose rinkimuose, kurie turi vykti periodiškai, kai yra visuotinė ir lygi rinkimų teisę ir slaptas balsavimas arba kitos lygiavertės procedūros, garantuojančios balsavimo laisvę. 22 straipsnis Kiekvienas žmogus, kaip visuomenės narys, turi teisę į socialinį aprūpinimą, kuris skirtas būtinoms jo orumui ir laisvam asmenybės vystymuisi ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms įgyvendinti nacionalinėmis pastangomis ir per tarptautinį bendradarbiavimą ir pagal kiekvienos šalies vidinę struktūrą bei išteklius. 23 straipsnis Kiekvienas žmogus turi teisę į darbą, į laisvą darbo pasirinkimą, į teisingas ir tinkamas darbo sąlygas ir į apsaugą nuo nedarbo. Visi žmonės, be jokios diskriminacijos, turi teisę į lygų apmokėjimą už lygiavertį darbą. Kiekvienas darbo žmogus turi teisę į teisingą ir patenkinamą atlyginimą, garantuojantį žmogaus orumo vertą egzistavimą jam pačiam ir jo šeimai, ir papildomą, kai reikia, visomis kitomis socialinės apsaugos lėšomis. Kiekvienas žmogus turi teisę kartu su kitais steigti profesines sąjungas ar stoti į jas savo interesams ginti. 24 straipsnis Kiekvienas žmogus turi teisę į poilsį ir laisvalaikį ir ypač teisę į pagrįstą darbo laiko apribojimą ir periodines apmokamas atostogas. 25 straipsnis Kiekvienas žmogus turi teisę į pakankamą gyvenimo lygį, kuris garantuotų jo ir jo šeimos sveikatą ir gerovę, ir ypač į maistą, drabužius, būstą, medicininę priežiūrą ir būtiną socialinį aptarnavimą: jis turi teisę į aprūpinimą nedarbo, ligos, invalidumo, našlystės, senatvės ar kitokio pragyvenimo šaltinių netekimo atveju dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių. Motinystė ir kūdikystė turi būti itin globojamos ir remiamos. Visi vaikai, tiek gimę santuokoje, tiek nesantuokiniai, naudojasi vienoda socialine apsauga. 26 straipsnis Kiekvienas žmogus turi teisę į mokslą. Mokslas turi būti nemokamas - bent jau pradinis ir bendrasis lavinimas. Pradinis lavinimas yra privalomas. Profesinis techninis mokymas turi būti visuotinai prieinamas; aukštasis mokslas turi būti vienodai prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogus sugebėjimus. Mokslas turi būti skirtas tam, kad visiškai suklestėtų žmogaus asmenybė ir kad būtų vis labiau gerbiamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Jis turi padėti ugdyti savitarpio supratimą, pakantumą ir draugystę tarp visų tautų, rasinių, ir religinių grupių, taip pat turi skatini Jungtinių Tautų Organizacijos vykdomą taikos išsaugojimo veiklą. Tėvai turi pirmenybės teisę parenkant savo vaikų mokymą. 27 straipsnis Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai dalyvauti visuomenės kultūriniame gyvenime, gėrėtis menu, dalyvauti mokslinėje pažangoje ir naudotis jos gėrybėmis. Kiekvienas žmogus turi teisę į apsaugą jo dvasinių ir materialinių interesų, atsirandančių ryšium su mokslo, literatūros ar meno kūrinių, kurių jis yra autorius, sukūrimu.

149

28 straipsnis Kiekvienas žmogus turi teisę į tai, kad visuomenėje ir tarp tautų įsiviešpatautų tokia tvarka, kurioje galėtų būti visiškai įgyvendintos teisės ir laisvės, išdėstytos šioje Deklaracijoje. 29 straipsnis Kiekvienas žmogus turi pareigas visuomenei, kurioje tik ir gali laisvai ir visiškai vystytis jo asmenybė. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, kiekvienas žmogus negali patirti kitokių apribojimų kaip įstatymo numatyti vien tik tam, kad garantuotų kitų žmonių teisių ir laisvių deramą pripažinimą ir gerbimą siekiant patenkinti teisingus moralės, viešosios tvarkos ir visuotinės gerovės reikalavimus demokratinėje visuomenėje. Šios teisės ir laisvės jokiu būdu negali būti įgyvendinamos, jeigu tai prieštarauja Jungtinių Tautų Organizacijos tikslams ir principams. 30 straipsnis Jokia šios Deklaracijos nuostata negali būti aiškinama kaip suteikianti kuriai nors valstybei, grupei ar asmeniui teisę vykdyti kokią nors veiklą ar atlikti veiksmus, skirtus joje išdėstytoms teisėms ir laisvėms panaikinti.

150

Priedas 12. Jei aš būčiau...

Jei būčiau paukštis, būčiau......., todėl, kad....... Jei būčiau vabalas, būčiau......., todėl, kad....... Jei būčiau gėlė, būčiau......., todėl, kad....... Jei būčiau medis, būčiau......., todėl, kad....... Jei būčiau baldas, būčiau......., todėl, kad....... Jei būčiau žaidimas, būčiau......., todėl, kad....... Jei būčiau pasaulio šalis, būčiau......., todėl, kad....... Jei būčiau maistas, būčiau......., todėl, kad....... Jei būčiau spalva, būčiau......., todėl, kad....... Jei būčiau miestas, būčiau......., todėl, kad....... Jei būčiau žaislas, būčiau......., todėl, kad....... Jei būčiau indas, būčiau......., todėl, kad....... Jei būčiau knyga, būčiau......., todėl, kad....... Jei būčiau metų laikas, būčiau......., todėl, kad....... Jei būčiau metų mėnuo, būčiau......., todėl, kad....... Jei būčiau gėrimas, būčiau......., todėl, kad....... Jei būčiau rūbas, būčiau......., todėl, kad....... Jei būčiau filmas, būčiau......., todėl, kad....... Jei būčiau daina, būčiau......., todėl, kad....... 151

Priedas 13. Stereotipai mūsų gyvenime

1. Serbas kareivis iš Bosnijos 2. Storas šveicarų finansininkas 3. Gruzinas DJ, atrodo, kad jis turi daug pinigų 4. Afrikietė moteris parduodanti dirbinius iš odos 5. Jaunas menininkas sergantis ŽIV 6. Romas (čigonas), kuris ką tik paleistas iš kalėjimo 7. Baskas, kuris reguliariai keliauja į Rusiją 8. Baltarusis gotas 9. Aklas muzikantas iš Austrijos grojantis akordijonu 10. Ukrainietis studentas, nenorintis keliauti namo 11. Rumunė moteris, neturinti vizos, su vienerių metukų vaiku ant rankų 12. Skinas (neonacis) iš Švedijos, kuris pastoviai yra girtas 13. Vidutinio amžiaus olandė, agresyvi feministė; 14. Imtininkas iš Airijos, kuris vyksta į futbolo rungtynes 15. Lenkė prostitutė iš Berlyno 16. Ūkininkas kalbantis tik prancūziškai, kurio krepšyje daug „smirdančio“ sūrio 17. Čečėnų pabėgėlis, vykstantis iš Libijos.

152

Priedas 14. Pamatyk savo galimybes

Pirma situacija Turi savo partneriui – „palydovui“ paaiškinti, kad tapai prievartos auka. Grupė jaunuolių užpuolė tave parke, atėmė tavo rankinuką ir primušė tave. Turi paprašyti savo „palydovo“, kad jis padėtų tau nueiti į policiją ir viską papasakoti. Atsimink, kad negali nei kalbėti, nei rašyti, nei piešti!

Antra situacija Turi savo partneriui – „palydovui“ paaiškinti, kad klasėje prie tavęs nuolat priekabiauja kiti vaikai – jie tave stumdo, pravardžiuoja, atima tavo daiktus. Turi paprašyti savo „palydovo“ pagalbos nueiti pas mokyklos socialinį pedagogą ir papasakoti jam, kas vyksta. Atsimink, kad negali nei kalbėti, nei rašyti, nei piešti!

153

Priedas 15. Zodiako ženklai Avinas (Kristupas) (kovo 21 – balandžio 21) Meilė:

Svarstyklės (Rikardo) (rugsėjo 23 – spalio 22) Meilė:

Darbas

Sveikata

Jautis (Mariana) (balandžio 22 – gegužės 21) Meilė:

Skorpionas (Andželika) (spalio 23 – lapkričio 22) Meilė:

Darbas

Sveikata

Dvyniai (Amina) (gegužės 22 – birželio 21) Meilė:

Šaulys (Krista) (lapkričio 23 – gruodžio 21) Meilė:

Darbas

Sveikata

154

Vėžys (Julius) (birželio 22 – liepos 22) Meilė:

Ožiaragis (Džeinė) (gruodžio 22 – sausio 20) Meilė:

Darbas

Sveikata

Liūtas (Augustinas) (liepos 23 – rugpjūčio 22) Meilė:

Vandenys (Džonas) (sausio 21 – vasario 19) Meilė:

Darbas

Sveikata

Mergelė (Dženifer) (rugpjūčio 23 – rugsėjo 22) Meilė:

Žuvys ( ikolė) (vasario 20 – kovo 20) Meilė:

Darbas

Sveikata

155

Priedas 16. Gyvenimo aprašymai Džeinė gyvena labai vargšam miesto rajone. Ji viena augina 3 vaikus. Paskutinis vyras, su kuriuo ji gyveno neseniai ją paliko. Džeinė dirba turtingos šeimos sode, tačiau ji nežino, ar dar ilgai turės šį darbą. Neseniai iš jos šeimininkės buvo pavogtas labai brangus žiedas ir šeimininkė įtaria Džeinę, kadangi ši ne vieną kartą skundėsi savo skurdžiu gyvenimu. Džeinės ženklas – Ožiaragis. Amina gyvena mažame kaimelyje, viename iš skurdžiausių šalies rajonų. Jai 12 metų ir jos tėvai, labai skurdžiai gyvenantys žmonės, verčia Aminą atlikti įvairius sunkius darbus. Aminai tas greitai nusibosta, todėl ji nusprendžia pabėgti iš namų, važiuoti į šalies sostinę, kur, kaip ji tiki, jos laukia puikus ir lengvas gyvenimas. Aminos Zodiako ženklas – Dvyniai. Dženifer jau kelis mėnesius neturi darbo. Ji nežino, ką daryti. Jos vyras labai sunkiai serga ir neatsikelia iš lovos. Dženifer turi 4 vaikus, kuriems 20, 18, 10 ir 8 metai. Du jaunesni vaikai – neįgalūs. Dženifer ženklas – Mergelė. Julius gyvena su savo tėvais ir 3 jaunesniais broliais. Julijui 20 metų, jis talentingas ir daug žadantis krepšininkas. Jo dėdė, gyvenantis Anglijoje, pažadėjo jam surasti gerą mokyklą ir gauti stipendiją Anglijoje. Tačiau Julijaus tėvas jau kelis mėnesius neturi darbo, motina serga, o vienas iš brolių yra neįgalus. Visa šeima gyvena iš atsitiktinių Julijaus uždarbių. Julijaus zodiako ženklas – Vėžys. Kristupas – jaunas ir neramus. Šiais metais jis jau du kartus buvo suimtas už chuliganizmą. Jis nedirba ir nors galėtų gauti neblogą darbą, atsisako visų darbo pasiūlymų. Jam labiau patinka ruošti savo šunį kovoms, slampinėti su savo draugais gatvėmis, vogti. Kristupas pagal Zodiaką – Avinas. Rikardo gyvena labai mažame bute, už kurį jau kelis mėnesius negali susimokėti. Jis jau kelis mėnesius serga ir gyvena iš valstybės gaunamų pašalpų. Prieš kelis mėnesius jį paliko žmona, kai sužinojo, kad Rikardo serga AIDS. Rikardo ženklas – Svarstyklės. Augustinas prieš kelis metus išvažiavo iš savo šalies į užsienį tikėdamasis rasti gerą darbą. Pirmuosius metus jis gyveno vienas, tačiau vėliau galėjo pas save pasikviesti ir žmoną su vaikais bei savo tėvus. Dabar jie gyvena visi kartu skurdžiame miesto rajone. Tam tikrą laiką viskas buvo gana gerai, tačiau vėliau prasidėjo sunkumai – vaikams sunku pritapti mokykloje svetimoje šalyje; dėl valstybės ekonominės krizės Augustinas prarado darbą. Augustino Zodiako ženklas – Liūtas. Džonas yra Augustino, prieš kelis metus išvažiavusio dirbti į svetimą šalį, sūnus. Visa Džono šeima – jis, jo 3 broliai, tėvai ir senelis su senele – gyvena viename bute skurdžiame miesto rajone. Džonas turi daug sunkumų mokykloje. Jis nenori mokytis, bėga iš pamokų, slampinėja su draugais gatvėmis. Jis neklauso tėvų, dažnai pykstasi su jais, kartais net susipeša. Jo elgesys tampa vis labiau agresyvus. Džono Zodiako ženklas – Vandenys. Kristai 20 metų. Ji nuomojasi mažą butelį miesto pakraštyje. Ji svajoja apie gerą darbą, didelius pinigus ir galimybę gyventi geriau. Neseniai Krista viename iš laikraščių perskaitė skelbimą apie galimybę dirbti užsienio šalyje. Ji paskambino nurodytu numeriu. Atsiliepė vyras, kuris Kristai pažadėjo surasti labai gerai apmokamą darbą užsienyje. Krista apsidžiaugė, nusprendė surizikuoti ir išvažiuoti su šiuo vyru į kitą šalį. Kristos Zodiako ženklas – Šaulys. ikolė – nelabai jauna našlė. Jos vyras sirgo alkoholizmu ir beveik niekur nedirbo. Nikolė gyvena iš labai mažos valstybės skiriamos pensijos, tačiau šiuo metu jai būtina papildoma priežiūra, kadangi jos sveikatos būklė pablogėjo. Nikolės Zodiako ženklas – Žuvys. Mariana gyvena su savo seserimi. Jų tėvai mirė, kai mergaitėms buvo atitinkamai 16 ir 17 metų. Dėl to joms teko mesti mokslus ir eiti dirbti, kad turėtų iš ko gyventi ir valgyti. Dabar mergaitėms atitinkamai 22 ir 23 metai. Mariana dirba dviejuose darbuose: dieną jį tvarko turtingų žmonių namus, o naktį budi ligoninėje. Taip pat ji rūpinasi vyresniąja seserimi, kuri pradėjo vartoti narkotikus. Ji nenori palikti sesers. Tačiau ir pati Mariana turi sunkumų – jos labai impulsyvus charakteris, dėl ko ji net du kartus buvo atleista iš darbo. Marianos Zodiako ženklas – Jautis.

156

Andželika gyvena su savo seserimi. Jų tėvai mirė, kai mergaitėms buvo atitinkamai 17 ir 16 metų. Dėl to joms teko mesti mokslus ir eiti dirbti, kad turėtų iš ko gyventi ir valgyti. Dabar mergaitėms atitinkamai 23 ir 22 metai. Andželikos sesuo dirba dviejuose darbuose ir rūpinasi pačia Andželika, kuri pradėjo vartoti narkotikus. Andželika dažnai vagia iš sesers pinigus tam, kad galėtų nusipirkti narkotinių medžiagų. Andželika jau gana ilgai bando atsikratyti savo priklausomybės, tačiau narkotikai stipresni už ją. Andželikos Zodiako ženklas – Skorpionas.

157

Priedas 17. Lygios galimybės

Kompanija į darbą priims tik vyrą, ne vyresnį nei 30 metų. Mergaitėms draudžiama dėvėti kelnes. Berniukai žaidžia draudžiama.

futbolą

krepšinį;

mergaitėms

tai

Berniukai stipresni už mergaites. Berniukai neturi teisės verkti, nes tai reiškia, kad jie silpni, „bobos“. Moterys vairuoja blogiau nei vyrai. Ilgas plaukas, trumpas protas. Vyrai turi gauti didesnį atlyginimą nei moterys. Moters vieta – virtuvėje. Vaikais privalo rūpintis motina. e vyro darbas keisti vystyklus. Moteris turi būti nuolanki, paklusni, neprieštarauti vyrui. eištekėjusi moteris – senmergė. Visuomenėje ji – nepilnavertis žmogus.

158

Priedas 18. Išlaikyk pusiausvyrą

Jūs norite praleisti savaitgalį draugo namuose, bet...

Draugas prašo pabėgti iš pamokų, bet...

Jūsų tėvai neleidžia išeiti – turite atlikti namų darbus...

Draugas jums siūlo 10 litų už kompiuterinį žaidimą, kurį radote mokykloje, bet...

Jums reikia žaisti už mokyklos komandą, bet susirgo jūsų senelė...

Draugas prašo nusirašyti namų darbus, bet...

159

PROFESI IS ORIE TAVIMAS IR I FORMAVIMAS

Parengė: Monika Juozaponytė

160

Profesinio orientavimo ir informavimo programa Užsiėmimų turinys Įvadas į profesinio orientavimo ir informavimo programą..............................................162 Profesinio orientavimo ir informavimo programa. Užsiėmimų aprašymas.....................163 Užsiėmimas 1. Kas yra karjera?.......................................................................................163 Užsiėmimas 2. Idealus darbas..........................................................................................164 Užsiėmimas 3. Koks aš esu?............................................................................................166 Užsiėmimas 4. Aš ir mano pliusai...................................................................................168 Užsiėmimas 5. Mano gyvenimas.....................................................................................169 Užsiėmimas 6. Kaip mane mato kiti................................................................................171 Užsiėmimas 7. Žmonės mano gyvenime.........................................................................175 Užsiėmimas 8. Aš ir kiti..................................................................................................177 Užsiėmimas 9. Mano gyvenimas, kai man sukaks 35 metai............................................179 Užsiėmimas 10. Planavimas............................................................................................182 Užsiėmimas 11. Profesijos...............................................................................................184 Užsiėmimas 12. Kas jie tokie?.........................................................................................186 Užsiėmimas 13. Darbas...................................................................................................189 Užsiėmimas 14. Darbo paieška........................................................................................192 Užsiėmimas 15. Gyvenimo aprašymo (CV) rašymas......................................................193 Užsiėmimas 16. Pokalbis einant į darbą..........................................................................195

161

Įvadas į profesinio orientavimo ir informavimo programą Pasiruošimas sąmoningam profesijos pasirinkimui, sugebėjimas planuoti savo karjerą, profesinį gyvenimą – svarbi ir neatskiriama visapusiškos asmenybės vystymosi dalis. Planuojant profesijos pasirinkimą, svarbu, kad jaunas žmogus sugebėtų visapusiškai vertinti įvairius pasiūlymus – rinktis profesiją ne tik pagal siūlomą atlyginimą, tačiau taip pat pagal savo vertybines nuostatas, siekius, svajones bei sugebėjimus. Svarbus ir kitas aspektas – sąmoningas suvokimas, kad gyvename nuolatinių pokyčių pasaulyje, todėl mūsų profesinis gyvenimas ir jo sėkmė priklauso nuo sugebėjimo nuolat mokytis, tobulėti, įgyti naujų žinių ir įgūdžių. Tinkamas jauno žmogaus profesinis apsisprendimas priklauso nuo sugebėjimo įvertinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, pažinti save, mokėti įvertinti savo sugebėjimus; nuo suvokimo, kad profesijos įgijimas nėra vienintelė sėkmingos karjeros sąlyga – būtinas mokymasis visą gyvenimą, nuolatinis profesinis tobulėjimas. Taip pat svarbu susipažinti su įvairiomis profesijomis, darbdavių reikalavimais, mokėti pristatyti save, parašyti gyvenimo aprašymą. Profesinio orientavimo ir informavimo programa skirta vyresnio (13 – 17 metų) amžiaus vaikams. Programos tikslas – jauno žmogaus paruošimas sąmoningam profesijos pasirinkimui. Pagrindiniai programos uždaviniai: Suteikti informaciją apie profesijas, darbdavių reikalavimus; ruošti jauną žmogų profesijos ir darbo pasirinkimui. Mokyti jauną žmogų karjeros planavimo, projektavimo reikšmingais gebėjimais ir patirtimi. Sudaryti prielaidas jaunam žmogui identifikuoti savo tikslus, suvokti jų sąsajas su asmeninėmis vertybėmis, galimybėmis. Suformuoti realistinį santykio tarp savęs pažinimo, mokymosi, pastangų ir darbo pasaulio supratimą. Programą sudaro 16 užsiėmimų, kurių metu vaikai skatinami pažinti save, mokytis įvertinti savo savybes, mokėjimus, suprasti, kuo remiantis pasirenkamas darbas, profesija. Taip pat užsiėmimų metu kartu su vaikais nagrinėjami darbo skelbimai, darbdavių reikalavimai, pasiruošimas pirmam pokalbiui dėl darbo.

162

PROFESI IO ORIE TAVIMO IR I FORMAVIMO PROGRAMA UŽSIĖMIMŲ APRAŠYMAS Užsiėmimas 1. Kas yra karjera? Tikslas – supažindinti vaikus su „karjeros“ sąvoka, aptarti veiksnius, įtakojančius profesijos pasirinkimą. Priemonės: balto popieriaus lapai, rašymo priemonės, dideli popieriaus lapai.

Užsiėmimo eiga: 1.

Karjera – kas tai?

Vaikų prašoma užrašyti, kokie žodžiai, jų manymu, yra susiję su karjera (jei vaikų daug, juos galima skirstyti į grupeles). Jiems išdalinami popieriaus lapai ir rašymo priemonės. Atlikę užduotį, vaikai perskaito savo atsakymus, kuriuos vadovas užrašo ant lentos ar didelio popieriaus lapo. Vėliau grupės paprašoma sukurti bendrą karjeros sampratos apibrėžimą. Svarbu, kad vaikai suvoktų, jog karjera yra individualus asmens tobulėjimas profesinėje srityje. Reiktų paminėti ir su vaikais aptarti tokias sąvokas kaip: Darbas, Vadovas, Kolega/bendradarbis, Atlygis/atlyginimas/alga/užmokestis, Profesija. 2.

Kas lemia žmogaus karjerą?

Vaikams duodamas rašiklis/markeris, ir prašoma, kad kiekvienas vaikas prieitų prie lentos/pakabinto didelio popieriaus lapo ir užrašytų, kas gali lemti karjerą. Jei vaikams sunku sugalvoti patiems, tuomet prašoma pasakyti, ar šie faktoriai gali įtakoti karjerą ir kaip: Lytis (moteris/vyras); Odos spalva; Išvaizda (ūgis, auskarai, tatuiruotės ir pan.); Šeima (tėvai, seserys, broliai, giminės); Draugai; Kaip seksis žmogui, kuris baigė mokyklą su pagyrimu; Kaip seksis garsiam žmogui, įžymybei (ar jam yra lengva susirasti darbą, pvz., tapti dainininku, mokytoju, politiku, vadovu); Kaip seksis iš kalėjimo išėjusiam žmogui.

163

Vaikams siūloma pamąstyti, pasisakyti, kokie veiksniai gali nulemti jų būsimą karjerą: Ko tikisi iš jų tėtis, mama, teta, močiutė, kiti žmonės; Kuo mano jie patys galėtų būti; Kokią įtaką turi mokykla, draugai.

Užsiėmimas 2. Idealus darbas Tikslas – padėti vaikams suvokti asmenines svajones ir siekius, susijusius su būsima, norima profesija. Priemonės: lapas su užduotimi „Idealus“ (Užduoties lapas Idealus) (kiekvienam vaikui po vieną), rašymo priemonės.

Užsiėmimo eiga: 1. Idealus Vaikams išdalinami lapai su užduotimi „Idealus“, kuriuose jie turi surašyti ir nupiešti kaip įsivaizduoja idealų obuolį, žmogų ir darbą. Vaikams duodama 15 – 20 minučių atlikti užduotį. Atlikus užduotį vaikai perskaito savo atsakymus, parodo savo piešinius. 2. Idealus darbas Toliau organizuojama diskusija apie idealų darbą. Kiekvienas vaikas papasakoja kaip įsivaizduoja idealų darbą ir kodėl. Tam, kad visi nekalbėtų vienu metu galima sutarti, kad kalba kiekvienas paeiliui arba tas, kas turi rankose apelsiną, žaislą ar pan. Galimi klausimai diskusijai: Kodėl pasirinkai tokį darbą? Kodėl jis tau atrodo idealus? Ar patiktų dirbti vadovaujantį darbą, kodėl? Koks darbas tau patiktų, į kurį norėtum eiti kiekvieną dieną? Kodėl nori darbo, kuriame mokėtų didelį atlyginimą? Ar renkantis darbą svarbūs tik pinigai/atlyginimas? Kodėl? Kas dar svarbu? Koks darbas labiau patiktų – žvaigždės, įžymybės ar paprasto darbuotojo?

164

Užduoties lapas Idealus

Parašyk

upiešk

Idealus obuolys: •

Prinokęs

•

Šviežias

•

Koks dar?................

•

..............................

•

..............................

•

...............................

Idealus žmogus: •

Doras

•

Darbštus

•

Nuoširdus

•

Koks dar?.................

•

................................

•

................................ .

•

................................

Idealus darbas: •

Įdomus

•

Pelningas

•

Koks dar?.................

•

..............................

•

..............................

•

..............................

•

..............................

165

Užsiėmimas 3. Koks aš esu ?

Tikslas – padėti vaikams pažinti save, suvokti ir analizuoti savo asmenybės bruožus. Priemonės: lapas su užduotimi „Koks aš esu?“ (Užduoties lapas Koks aš esu?), vaikų nuotraukos (nuotraukas turėtų atnešti užsiėmime dalyvaujantys vaikai), rašymo priemonės

! Prieš užsiėmimą vaikų iš anksto paprašoma atsinešti savo nuotraukų, kai jiems buvo vieneri, treji metai.

Užsiėmimo eiga: 1. Koks aš esu? Vaikams išdalinami lapai su užduotimi „Koks aš esu?“ ir prašoma per 3 minutes į kiekvieną langelį įrašyti po būdvardį, kuris apibūdina, koks yra vaikas, jo manymu. Vėliau vaikų mintys skaitomos garsiai, o kitų grupės narių prašoma pasakyti ar teisingai būdvardžiai apibūdina tą žmogų. Jei kai kuriems vaikams nesisekė surašyti savybių, paprašoma kitų vaikų pasakyti, kaip jie apibūdintų draugą. Jei vaikas sutinka su draugų pasiūlyta savybe, jis ją gali įrašyti į savo lapą. 2. Koks aš buvau? Vėliau vadovas paprašo vaikų paimti savo nuotraukas. Nuotraukos primena vaikams, kokie jie buvo vienerių, trejų metų. Geriausia, kad vaikai nebūtų rodę savo nuotraukų vienas kitam. Vadovas susirenka visų nuotraukas – jas sukabina ant virvės, lentos arba išdėsto ant stalo. Tuomet bet kurio vaiko prašoma papasakoti apie savo nuotrauką, tačiau nesakyti, kuri tai nuotrauka. Vaikas turi papasakoti, ką veikia mažylis esantis nuotraukoje ir kaip jis atrodo. Prašoma sukurti istoriją, kaip vaikas, esantis nuotraukoje augo, ką veikė ir kur yra dabar. Tuomet visi vaikai kviečiami pabandyti atspėti kieno yra viena ar kita nuotrauka. Jei vaikai atspėja, klausiama kas padėjo, iš ko nusprendė? Vėliau diskutuojama: Ar vaikai labai pasikeitė? Kokius pasikeitimus jie mato? Kokie tie pasikeitimai – vidiniai, išoriniai? Kodėl vaikai pasikeitė? Kas nulėmė tuos pokyčius? Kuo svarbūs vieni ar kiti pokyčiai?

166

Užduoties lapas Koks aš esu?

167

Užsiėmimas 4. Aš ir mano pliusai Tikslas – formuoti ir stiprinti vaikų savo vertės suvokimą, sugebėjimą pastebėti ir įvardinti savo stipriąsias puses. Priemonės: dideli popieriaus lapai (gali būti seni plakatai, tapetų ritinys, kartu su vaikais galima suklijuoti didelį lapą iš mažesnių lapų), piešimo priemonės, lapas su užduotimi „Aš“ (Užduoties lapas Aš).

Užsiėmimo eiga: 1. Mano pliusai Vaikų prašoma penkiais žodžiais pagirti save, pasakyti komplimentą. Visiems vaikams tai atlikus aptariama: Kaip jautėtės pratimo metu? Kodėl? Kas buvo sunkiausia? Ar dažnai save pagiriate, mintyse ar garsiai? Ar pasakote kitiems, ką gero padarėte, kad jums pasisekė, pavyko ką nors gerai atlikti? Ar dažnai jus pagiria kiti? Ar jūs dažnai sakote komplimentus, pagiriat kitus? Kodėl geri žodžiai, komplimentai yra svarbūs? 2. Man būdingos savybės Vaikai suskirstomi poromis, jei vaikų skaičius nelyginis, prisijungia grupės vadovas. Vienas vaikas paguldomas ant popieriaus lapo, kitam davus markerį prašoma apibrėžti gulinčio draugo kontūrus aplink jį. Vėliau vaikai apsikeičia ir pakartoja veiksmus. Tuomet prašoma vaiko užpildyti savo kūno kontūrus, nupiešti, nuspalvinti juos; surašyti ant savo kontūro charakterio, asmenybės savybes, bruožus. Vaikams užbaigus piešinius prašoma paimti du skirtingos spalvos markerius ir viena spalva apibraukti – kas man manyje patinka, kita spalva – kas man manyje nepatinka. Visiems baigus aptariama, kaip jautėsi vaikai pratimo metu, kas jiems patiko, nepatiko, kodėl, ką ir kaip savyje norėtų pakeisti, ar verta keisti. Kas pasikeistų jų gyvenime, jeigu jie pakeistų savo išorę arba kurias nors asmenybės, charakterio savybes, įpročius. Galiausiai vaikams išdalinami lapai su užduotimi „Aš“, kuriuose jie turi pabaigti pradėtus sakinius. Atlikus užduotį vaikai perskaito surašytus atsakymus, palyginama kaip panašiai ar skirtingai visi pabaigė sakinius. Pamąstoma apie tai kokie mes esame, ko tikimės, ko norime.

168

Užduoties lapas Aš

Aš... Aš moku......................................................................................................................................... Aš galiu......................................................................................................................................... Aš turiu.......................................................................................................................................... Aš norėčiau.................................................................................................................................... Aš svajoju apie............................................................................................................................... Man patinka.................................................................................................................................. Man trūksta................................................................................................................................... Man svarbu....................................................................................................................................

Užsiėmimas 5. Mano gyvenimas Tikslas – padėti vaikams įvertinti savi sugebėjimus ir mokyti sieti juos su busima profesija. Priemonės: lapas su užduotimi „Mano gyvenimo eiga“ (Užduoties lapas Mano gyvenimo eiga) (po vieną kiekvienam vaikui), lapas su užduotimi „Ką aš moku? (Užduoties lapas Ką aš moku?) (po vieną kiekvienam vaikui), rašymo priemonės.

Užsiėmimo eiga: 1. Mano gyvenimo istorija Vaikų prašoma užpildyti lapą „Mano gyvenimo istorija“, kuriame jie turi papasakoti apie savo gyvenimą, savo gyvenimo istoriją. Vėliau istorijos perskaitomas, galima išrinkti geriausią, linksmiausią istoriją. 2. Ką aš moku? Lape „Ką aš moku?“ vaikų prašoma surašyti savo gebėjimus, ką jie moka daryti, kas jiems sekasi. Kitame stulpelyje vaikai turi parašyti, kokiai profesijai tiktų jų savybės, mokėjimai. Pvz., patinka daug kalbėti – tiktų dirbti operatoriumi, klientų aptarnavimo specialistu; patinka keliauti – gidu ir t.t. Vėliau vaikai garsiai perskaito, ką užrašė. Kiti vaikai gali papildyti draugų sąrašus, pasiūlydami nepaminėtas tinkančias profesijas. Tada su vaikais aptariama, ar pagal jų sugebėjimus surašytos specialybės jiems patiktų, ką reikėtų daryti, kad taptum šiuos profesijos atstovu.

169

Užduoties lapas Mano gyvenimo istorija Mano gyvenimo istorija Aš gimiau.............................metais...................... mėnesį................dieną..............................mieste. Mano tėtis ir mama............................................................................................................................ ............... Vieną kartą ......................................................................................................................................................... .............................................................................................................................................................Kai man buvo ........ metai, aš .....................................................................................................................................Aš pradėjau lankyti mokyklą................................................................................................................................... ...............................................................Mokykloje............................................................................................. ............................................................................................................................................................................. ............................................................................................................................................................................. Mano draugai ................................................................................................................................................... ............................................................................................................................................................................. Dabar aš ............................................................................................................................................................. ............................................................................................................................................................................. ............................................................................................................................................................................. ..........................

Užduoties lapas Ką aš moku?

Ką aš moku

Kokia profesija man tiktų

170

Užsiėmimas 6. Kaip mane mato kiti Tikslas – aptarti su vaikais jų savybes, padėti vaikams suprasti ryšį tarp sugebėjimų ir profesijos pasirinkimo. Priemonės: lapai su užduotimi „Mano savybės“ (Užduoties lapas Mano savybės) (po vieną kiekvienam vaikui), lapai su užduotimi „Žvaigždė“ (Užduoties lapas Žvaigždė) (po vieną kiekvienam vaikui), rašymo priemonės.

Užsiėmimo eiga: 1. Mano savybės Vaikai susodinami prie stalo ratu, jiems išdalinami lapai „Mano savybės“, kuriuose jie viršuje užrašo savo vardą. Pagal laikrodžio rodyklę popieriaus lapai siunčiami ratu ir vaikas gavęs lapą su kito vaiko vardu turi vertikalioje grafoje įrašyti savo vardą ir sužymėti varnele tas savybės, kurios būdingos tam asmeniui. Pvz., Ieva užrašiusi ant lapo savo vardą, siunčia lapą Giedrei, kuri vertikaliai įrašo savo vardą ir tame stulpelyje sužymi varnele savybes, kurios būdingos Ievai. Lapams apkeliavus ratą, kai kiekvienas vaikas atgauna savo lapą, kiekvienas paskutiniame stulpelyje įrašo save – „aš“ arba savo vardą ir pats įvertina, sužymi, kokios jam savybės būdingos, kokios ne. 2. Žvaigždė Vėliau kiekvienas vaikas iš užpildyto „Mano savybės“ lapo išsirenka penkias savybes, kurios turi daugiausiai varnelių ir jas surašo į lapą „Žvaigždė“. Vėliau aptariama, kam kokios savybės būdingiausios; kuo jos naudingos, patrauklios. Po aptarimo vaikų prašoma įrašyti į žvaigždės vidurį profesijas, kurios labiausiai tiktų atsižvelgiant į surašytas savybes. Vaikų klausiama, ar patiktų dirbti pagal užrašytą profesiją, ko reikia, kad tapti tos profesijos atstovu.

171

Užduoties lapas Žvaigždė

172

Užduoties lapas Mano savybės

Mano savybės Vardas:................................................................................

Vaikų vardai →

Sportiškas Nuoširdus Atkaklus Praktiškas Griežtas Pasitikintis savimi Pastovus Tvarkingas Ramus Užtikrintas Smalsus Nepriklausomas Protingas Išradingas Supratingas Punktualus Kūrybingas Jausmingas Patikimas Drąsus Drausmingas

173

Geros vaizduotės Vadovaujantis Energingas Originalus Bendradarbiaujantis Rūpestingas Draugiškas Paslaugus Stiprus Geras Jautrus

174

Užsiėmimas 7. Žmonės mano gyvenime Tikslas – padėti vaikams suprasti artimų žmonių svarbą ir jų įtaką mūsų gyvenimui. Priemonės: kortelės su vaikų vardais arba paprasti balto popieriaus lapai, ant kurių vaikai užrašo savo vardus, rašymo priemonės, lapai su užduotimi „Žmonės mano gyvenime“ (Užduoties lapas Žmonės mano gyvenime) (po vieną kiekvienam vaikui).

Užsiėmimo eiga: 1. Atspėk draugą Vaikams išdalinamos kortelės su vardais arba tiesiog paimami vienodo dydžio popieriaus lapai, kuriuose vaikai surašo savo vardus. Vėliau kortelės sumaišomos ir kiekvienas ištraukia po vieną. Vaikas neminėdamas ištraukto asmens vardo turi jį apibūdinti kitiems. Vadovas gali iš anksto paruošti klausimus, kad palengvinti vaikams užduotį, pvz.: Ką tas draugas veikia? Kas jam patinka, ką jis mėgsta? Su kuo gyvena? Ar turi sesę, brolį? Kurioje klasėje mokosi? Kokia akių spalva? Kokios muzikos klausosi? Vėliau aptariama: Ar sunku buvo apibūdinti draugą? Kodėl? Ar sunku buvo atspėti, kas buvo apibūdinamas? Ar mums svarbu gerai pažinti kitus žmones? Kodėl? 2. Man svarbūs žmonės Vaikų prašoma spontaniškai išvardinti jiems svarbių žmonių vardus. Galima susėdus ratu mesti kamuolį ir klausti: kas tau yra svarbus žmogus? Vėliau vaikams siūloma pamąstyti, kuo tas žmogus svarbus ir kodėl? Vaikams išdalinami lapai „Žmonės mano gyvenime“ ir prašoma surašyti žmones iš keturių gyvenimo sričių. Reikia parašyti žmogaus vardą ir kodėl tas asmuo vaikui svarbus, kuo jis patinka, ką tas žmogus veikia? Vėliau vaikai papasakoja apie jų pasirinktą žmogų, paaiškina, kodėl būtent jį išsirinko, kodėl tas žmogus vaiką žavi?

175

Užduoties lapas Žmonės mano gyvenime

ŠEIMA, GIMI ĖS ................................................................ ................................................................ ................................................................ ................................................................ ................................................................ ................................................................ ................................................................ ................................................................ ................................................................ ................................................................ ................................................................ ................................................................ .............................................................

ĮŽYMŪS ŽMO ĖS ........................................................................... ........................................................................... ........................................................................... ........................................................................... ........................................................................... ........................................................................... ........................................................................... ........................................................................... ........................................................................... ........................................................................... .........................................................................

DRAUGAI ................................................................ ................................................................ ................................................................ ................................................................ ................................................................ ................................................................ ................................................................ ................................................................ ................................................................ ................................................................ ................................................................ ............................................................

MOKYKLA ........................................................ ........................................................ ........................................................ ........................................................ ........................................................ ........................................................ ........................................................ ........................................................ ........................................................ ........................................................ ........................................................ ........................................................ ........................................................ ..

176

Užsiėmimas 8. Aš ir kiti Tikslas – ugdyti vaikų komandinio darbo įgūdžius. Priemonės: lapas su užduotimi „Skęstantis oro balionas“ (Užduoties lapas Skęstantis oro balionas) (po vieną vaikų grupelei), rašymo priemonės.

Užsiėmimo eiga: Vaikai suskirstomi į grupeles po 4 – 7 asmenis. Jiems išdalinami lapai su užduotimi „Skęstantis oro balionas“. Svarbiausias šios užduoties tikslas – vaikams visiems kartu susitarti ir priimti vieningą sprendimą. Užduočiai skiriama 5 – 10 min., ne ilgiau. Vaikams nusprendus, kokia tvarka jie atsisakys daiktų, grupelė perskaito savo atsakymus ir aptariama: Kokie daiktai yra svarbūs? Kodėl kai kurių daiktų negalima atsisakyti? Kam reikalingi svarbiausi daiktai, kur jie gali praversti? Dėl kokių daiktų kilo didžiausi ginčai? Koks kiekvienam vaikui atrodė svarbiausias daiktas? Ir kodėl? Kaip sekėsi dirbti komandoje? Kas trukdė? Kas padėjo? Ar svarbu sugebėti dirbti kartu su kitais? Kodėl? Ar svarbu mokėti dirbti komandoje, kai įsidarbini? Kodėl?

177

Užduoties lapas Skęstantis oro balionas Skęstantis oro balionas Įsivaizduokite, kad jūsų komanda yra oro balione, kuris tuoj nuskęs jūroje, nebent jūs palengvinsite baliono nešamą svorį. Jūsų komanda turi nuspręsti, kokia tvarka atsisakysite ir išmesite už borto šiuos daiktus:

1. Baltijos jūros žemėlapis 2. Deguonies balionėlis 3. 6 dėžutės sauso pieno miltelių 4. 5 buteliai vandens 5. 10 šokolado plytelių 6. Jūsų šuo 7. 12 skardinių konservuotų pupelių 8. 2 palapinės 9. CD grotuvas 10. Vaistinėlė

178

Užsiėmimas 9. Mano gyvenimas, kai man sukaks 35 metai Tikslas – skatinti vaikų kūrybiškumą, sugebėjimą projektuoti savo ateitį. Priemonės: lapas su užduotimi „Man – 35 metai“ (Užduoties lapas Man – 35 metai) (po vieną kiekvienam vaikui), lapas su pagalbine užduotimi „Klausimai 35-mečiui“ (Užduoties lapas Klausimai 35-mečiui) (po vieną kiekvienam vaikui), lapas su užduotimi „Gyvenimo tikslai“ (Užduoties lapas Gyvenimo tikslai) (po vieną kiekvienam vaikui), rašymo priemonės.

Užsiėmimo eiga: Vaikams išdalinami popieriaus lapai „Man – 35 metai“ ir prašoma įsivaizduoti, kad vaikams sukako 35 metai. Tegul vaikai pagalvoja ir aprašo tą dieną. Vadovas turi paskatinti vaikus rašyti viską, ką jie tik nori, apie ką svajoja, net jei dabar tai atrodo nerealu. Jei vaikams yra sunku atlikti užduotį, tuomet galima pateikti papildomų klausimų lapą „Klausimai 35mečiui“, kuris palengvins užduotį ir padės vaikams sukurti vienos dienos istoriją. Tačiau pradžioje reikia leisti vaikams patiems bandyti ir tik visiškai nepavykus pateikti klausimus, kadangi jie riboja vaikų fantaziją, kūrybą. Vaikams skiriamas laikas istorijoms sukurti 20 – 30 min. Atlikus užduotį, perskaitomos vaikų istorijos. Organizuojama diskusija apie tai, ką reikia padaryti iki 35 metų, kad sulaukti tokios dienos, kokią vaikai aprašė.

179

Užduoties lapas Man – 35 metai

MA 35 METAI, AŠ ATSIBU DU RYTE IR ... ....................................................................................................................................... ....................................................................................................................................... ....................................................................................................................................... ....................................................................................................................................... ....................................................................................................................................... ....................................................................................................................................... ....................................................................................................................................... ....................................................................................................................................... ....................................................................................................................................... ....................................................................................................................................... ....................................................................................................................................... ....................................................................................................................................... ....................................................................................................................................... ....................................................................................................................................... ....................................................................................................................................... ....................................................................................................................................... ....................................................................................................................................... ....................................................................................................................................... ....................................................................................................................................... ....................................................................................................................................... ....................................................................................................................................... ....................................................................................................................................... ....................................................................................................................................... .......................................................................................................................................

180

Užduoties lapas Klausimai 35-mečiui Jeigu sunku įsivaizduoti save 35 metų, pabandyk atsakyti į klausimus: ∗ ∗ ∗ ∗ ∗ ∗ ∗ ∗ ∗ ∗ ∗ ∗

Kur tu pabundi, kokia tai vieta? Kelintą valandą atsikeli? Kokia tai savaitės diena, koks metų laikas? Kaip tu atsikeli, kaip ruošės, kokius drabužius dėvi? Kokia tavo padėtis, ar tu vedęs/ištekėjusi? Ar turi vaikų? Ar gyveni su tėvais? Kokiame mieste, šalyje esi? Dirbi, o gal mokaisi? Ką valgai? Kokius žmones sutinki, su kuo bendrauji? Kas yra tie žmonės? Ką veiki, kur eini? Kaip praeina tavo diena? Ką darai dienos pabaigoje?

Galima vaikams pasiūlyti surašyti, ko labiausiai jie trokšta ir ką reikia daryti, kad pasiektų tą tikslą. Pavyzdžiui, vaikas nori būti aktorium, tuomet svarstoma, ką reikia daryti, kad pasiektum tikslą – būti aktorium. Galimi veiksmai: lankyti dramos užsiėmimus, būrelį, lankytis teatruose, žiūrėti spektaklius, domėtis, skaityti klasikos literatūros kūrinius, gerai mokytis muzikos, choreografijos, lietuvių, kitų kalbų, baigti mokyklą, įstoti į konservatoriją ir pan. Užduočiai atlikti galima panaudoti pagalbinį lapą „Gyvenimo tikslai“.

Užduoties lapas Gyvenimo tikslai

Tikslas <------------------------------------------> Veiksmai siekiant tikslo ___________________________________________________________________ ___________________________________________________________________ ___________________________________________________________________ ___________________________________________________________________ ___________________________________________________________________ ___________________________________________________________________ ___________________________________________________________________ ___________________________________________________________________

181

Užsiėmimas 10. Planavimas Tikslas – ugdyti vaikų planavimo sugebėjimus. Priemonės: lapas su užduotimi „Mano diena“ (Užduoties lapas Mano diena) (po vieną kiekvienam vaikui), lapas su užduotimi „Mano savaitė“ (Užduoties lapas Mano savaitė) (po vieną kiekvienam vaikui), rašymo priemonės, balti popieriaus lapai.

Užsiėmimo eiga: 1. Mano diena Vaikų prašoma ant lentos ar popieriaus lapų surašyti kuo daugiau laisvalaikio praleidimo būdų. Surašius diskutuojama, kaip vaikai praleidžia laisvalaikį, kaip norėtų leisti, kiek surašytas sąrašas skiriasi ar panašus nuo jų realaus gyvenimo. Vaikams išdalinami lapai „Mano diena“. Jų prašoma suplanuoti savo rytojaus dieną, surašyti, ką jie privalo ir ką nori nuveikti rytdieną.

Užduoties lapas Mano diena

Mano diena Rytas................................................................................................................................................. Rytas ............................................................................................................................................................ ............................................................................................................................................................ ............................................................................................................................................................ .......................................................................................................................................................... Diena.................................................................................................................................................. Diena ............................................................................................................................................................ .......................................................................................................................................................... ............................................................................................................................................................ ............................................................................................................................................................ ........................................................................................................................................................... Vakaras............................................................................................................................................. Vakaras ............................................................................................................................................................ ............................................................................................................................................................ ............................................................................................................................................................ ............................................................................................................................................................

182

Perskaičius vaikų planus duodamas lapas „Mano savaitė“ ir vaikų prašoma pabandyti suplanuoti visą savaitę. Vėliau šie planai perskaitomi garsiai. Vaikams perskaičius, išdalinami paprasti popieriaus lapai, kuriuose jie turi pabandyti surašyti savo gyvenimo planą. Vaikams duodama laisvė planuoti taip kaip jie nori, pvz., pagal metus – kas bus po 10, 20 metų. Galima ir pagal įvykius – mokyklos baigimas, darbas, šeimos sukūrimas, vaikų atsiradimas, pensija ir t.t. Vaikams atlikus užduotį, kiekvienas perskaito savo darbą. Atlikus visas užduotis organizuojama diskusija, kurios metu galima aptarti šiuos klausimus: Kaip jautėtės planuodami savo dieną, savaitę, visą gyvenimą? Kas yra sunkiausia planuoti, kodėl? Ar sunku įsivaizduoti savo ateitį? Ar sunku planuoti savo senatvę?

Užduoties lapas Mano savaitė Pirmadienis

Antradienis

Trečiadienis

Ketvirtadienis

Penktadienis

Šeštadienis

Sekmadienis

183

Užsiėmimas 11. Profesijos Tikslas – supažindinti vaikus su įvairiomis profesijomis, mokyti vaikus įvertinti skirtingų profesijų pliusus ir minusus. Priemonės: dideli popieriaus lapai, rašymo priemonės, kortelės „Profesijos“ (Užduoties lapas Profesijos).

Užsiėmimo eiga: 1. Profesijos Vaikai suskirstomi į dvi grupes ir ant didelių popieriaus lapų jų prašoma surašyti kuo daugiau profesijų, kurias jie žino. Vaikams surašius ir garsiai perskaičius profesijas, prašoma ties kiekviena profesija parašyti jos pliusus ir minusus. Pvz., vairuotojas: pliusas, kad daug keliauja, pamato daug šalių, nenuobodus darbas. Minusas – pavargstama, miego trūkumas, neretai reikia ir naktimis vairuoti. Vaikams išvardinus pliusus ir minusus klausiama: Kokia profesija jiems patiktų? Kuri profesija atrodo įdomi? Kokios profesijos jie nesirinktų? Ar sunku įvertinti profesijas? Kodėl? Kokių žinių reikia, kad tinkamai įvertinti profesijas? Kur galima rasti informacijos apie profesijas – internete (kur tiksliai?), darbo biržoje, kur dar? Vadovas turėtų būti paruošęs vaikams informaciją apie tai, kur jie galėtų rasti medžiagos apie įvairias profesijas. 2. Atspėk profesiją Vaikams pateikiamos kortelės „Profesijos“, kuriose išvardintos įvairios profesijos. Kortelės sumaišomos ir sudedamos į skrybėlę ar užverstos padedamos ant stalo. Vaikų prašoma ištraukti vieną kortelę ir suvaidinti parašytą profesiją. Galima pasunkinti sąlygas ir paprašyti suvaidinti be žodžių. Likę vaikai turi atspėti, kokią profesiją suvaidino jų draugas.

184

Užduoties lapas Profesijos

Mokytoja(s)

Valytoja(s)

Vairuotoja(s)

Laiškininkė(as)

Aktorė(ius)

Gydytoja(s)

Teisėja(s)

Virėja(s)

Žurnalistė(as)

Dainininkė(as)

Vadybininkė(as)

Statybininkė(as)

Kirpėja(s)

Gidė(as)

Elektrikė(as)

185

Užsiėmimas 12. Kas jie tokie? Tikslas – mokyti vaikus įvertinti skirtingas profesijas. Priemonės: lapas su užduotimi „Kas jie tokie?“ (Užduoties lapas Kas jie tokie?) (po vieną kiekvienam vaikui), rašymo priemonės.

Užsiėmimo eiga: Vaikams išdalinami lapai „Kas jie tokie?“, kuriuose jie turi parašyti: Kieno tai nuotrauka, kuo vardu žmogus? Kokia to asmens profesija? Ką dar žinote apie šį žmogų? Vaikams užpildžius lapus perkaitomi atsakymai, sutikrinama, ar vaikai teisingai surašė žmonių vardus, įvardijo profesijas. Vėliau vaikų prašoma išsirinkti vieną, jiems labiausia patikusį žmogų ir papasakoti, ką jie veiktų jo vietoje. Vaikams pasakojimą palengvinantys klausimai: Kuo šis žmogus tau patinka? Ar tau patiktų veikti tą patį ką ir šis žmogus? Ką darytum kitaip nei šis žmogus? Kodėl? Papasakok, ką jis veikia laisvalaikiu? Ką ir kaip jis dirba? Su kuo bendrauja?

186

U탑duoties lapas Kas jie tokie?

187

188

Užsiėmimas 13. Darbas Tikslas – mokyti vaikus įvertinti darbą, jo reikšmę mūsų gyvenime, sąsają su mūsų vertybėmis, poreikiais ir siekiais. Priemonės: lapas su užduotimi „Darbas“ (Užduoties lapas Darbas) (po vieną lapą kiekvienam vaikui), lapas su užduotimi „Mano darbas“ (Užduoties lapas Mano darbas) (po vieną lapą kiekvienam vaikui), rašymo priemonės.

Užsiėmimo eiga: Vaikams išdalinami lapai, kuriuose jie pirmame stulpelyje turi pažymėti, ko nori iš darbo, o kitame, ką jiems būtina gauti iš darbo. Taip pat turi pažymėti, kas jiems gyvenime svarbiausia. Vėliau, vaikams užpildžius lapus, žiūrima kaip stipriai skiriasi trys grafos ir ar jos suderinamos.

Užduoties lapas Darbas AŠ ORIU DIRBDAMAS:

AŠ PRIVALAU DIRBDAMAS:

Uždirbti pakankamai pinigų.

Uždirbti labai daug pinigų.

Įsimylėti savo darbą.

Priimti iššūkius.

Įnešti įnašą.

Išblaškyti nuobodulį.

Užsimiršti.

Pasiekti pripažinimą.

Išlaikyti šeimą.

Išreikšti save.

Augti,tobulėti.

Augti, tobulėti.

Patirti sėkmę.

Gerai jaustis.

Paaukštinti savo statusą.

189

MA O GYVE IME MA SVARBIAUSIA: Draugystė Dvasia Garbė Iššūkiai Jėga Humoras Kelionės Kūryba Laisvė Meilė Mokymasis Nepriklausomybė Nuoširdumas Nuotykiai Pagarba Pasitikėjimas Pinigai Pripažinimas Saugumas Sėkmė Sveikata Šeima Vientisumas Žmonės Kas dar?.........................(įrašykite) Kaip pasirinktos vertybės įtakoja tavo gyvenimą?

190

Su vaikais aptariama: Kas jiems svarbu gyvenime? Kas svarbu renkantis darbą? Kodėl? Kiek jų vertybės ir poreikiai, susiję su darbu, atitinka vieni kitus? Ar mūsų vertybės turi įtakos darbo pasirinkimui? Kodėl? Vaikų prašoma sugalvoti, pasirinkti vieną profesiją, kuri jiems šiuo metu atrodo patraukliausia ir išdalinus lapus „Mano darbas“ įrašyti šią profesiją į skiltį „Mano darbas“. Remiantis pasirinktu darbu užpildyti likusias lentelės grafas. Vaikams skiriama 15 – 20 min. užduočiai atlikti. Užpildžius lapus vaikai perkaito savo surašytas mintis. Aptariama grupelėmis, ar lūkesčiai – tai ko nori iš darbo vaikai, atitiks darbdavio lūkesčius ir ar realūs vaikų norai dirbant tokį darbą?

Užduoties lapas Mano darbas

MA O DARBAS

Ko aš noriu

Ką aš turiu daryti Ko darbdavys

iš darbo ?

darbe?

gali tikėtis iš manęs?

191

Užsiėmimas 14. Darbo paieška Tikslas – ugdyti vaikų sugebėjimą savarankiškai ieškotis darbo, įvertinti jį. Priemonės: balti popieriaus lapai, rašymo priemonės, įvairūs laikraščiai, kuriuose būtų darbo skelbimų.

Užsiėmimo eiga: Vaikų yra prašoma surašyti kuo daugiau variantų, kur galima ieškoti darbo ir kokiais būdais. Vaikai turėtų paminėti šiuos variantus: Laikraščiai Interneto portalai Darbo birža Draugai Artimieji Jei vaikai kurio nors varianto nepasiūlo, jį turi paminėti vadovas. Vaikams surašius atsakymus, aptariama, kokie variantai yra geriausi, saugiausi, kokie pavojai gali tykoti ieškant darbo. Su vaikais atsiverčiami laikraščiai su darbo skelbimais arba internete atsidaromi darbo paieškos portalai. Vaikų prašoma surasti darbo skelbimų, į kuriuos jie norėtų atsiliepti, kuriuose aprašomas darbas patiktų. Vėliau aptariama: Kokius darbus pasirinko vaikai? Kodėl jie pasirinko tokius darbus? Kokių darbo skelbimų daugiausia jie matė? Kokios profesijos populiariausios? Kokių profesijų darbuotojų nėra darbo skelbimuose? Su vaikais pasirenkami keli darbo skelbimai ir aptariama, ar viskas yra aišku skelbime, ar suprantama ką siūlo darbdavys, kokie yra reikalavimai. Diskutuojama: Į ką svarbu atkreipti dėmesį skelbime? Ar būna įtartinų pasiūlymų? Kuo jie išsiskiria iš kitų? Kaip reikėtų elgtis, kad tavęs neapgautų? Ką turi užtikrinti darbdavys – socialines garantijas, tinkamą atlyginimą, saugias darbo vietas? Ką dar? Kodėl yra svarbi darbo sutartis? Kodėl svarbu ją nuodugniai perskaityti, susipažinti su ja ir tik po to pasirašyti?

192

Užsiėmimas 15. Gyvenimo aprašymo (CV) rašymas Tikslas – mokyti vaikus tinkamai sudaryti savo gyvenimo aprašymą. Priemonės: lapas su užduotimi „Gyvenimo aprašymas“ (Užduoties lapas Gyvenimo aprašymas) (po vieną lapą kiekvienam vaikui), rašymo priemonės, piešimo priemonės, seni laikraščiai, žurnalai, spalvotas popierius, žirklės, klijai.

Užsiėmimo eiga: Vaikams pasiūloma susikurti savo CV – gyvenimo aprašymą. Pradžioje galima aptarti: Kas yra gyvenimo aprašymas (CV), kam jis reikalingas? Kas yra svarbiausia rašant gyvenimo aprašymą (CV)? Į ką atkreipia dėmesį darbdavys skaitydamas gyvenimo aprašymą (CV)? Kaip reikia rašyti gyvenimo aprašymą (CV)? Ką svarbu paminėti? Vaikams pateikiamas lapas „Gyvenimo aprašymas”, kurį jie užpildo ir taip pabando parašyti savo CV. Jei yra galimybė, galima pasiūlyti tai padaryti kompiuteriu. Taip pat galima atsidaryti darbo paieškos portalus, kur vaikai gali išbandyti pildyti šiuose portaluose pateikiamus CV (pvz., www.cvmarket.lt, www.cvonline.lt, www.cv.lt ir pan.). Vėliau vaikams pasiūloma surengti CV konkursą, sukurti žaismingą CV. Vadovas paaiškina vaikams, kad CV turi atsispindėti, kokie jie yra. Vėliau rengiamas visų CV pristatymas; vaikai visi kartu išrenka patį originaliausią, žaismingiausią, kūrybiškiausią ir pan. CV. Galima sugalvoti simboliškus prizus. Vaikai gali kurti tokį CV, kokį tik gali įsivaizduoti. Jie gali: Kurti bet kokio dydžio, formato CV. Gali naudoti nuotraukas. Gali naudoti visas piešimo priemones. Gali naudoti įvairias kitas medžiagas: žurnalus, laikraščius, spalvoto popieriaus lapus ir t.t. Gali puošti ir dekoruoti savo CV. Gali pristatyti kitiems CV kaip tik patinka.

193

Užduoties lapas Gyvenimo aprašymas CURRICULUM VITAE

1. PAVARDĖ: 2. VARDAS: 3. GIMIMO DATA: 4. SOCIALINĖ PADĖTIS: 5. IŠSILAVINIMAS: Įstaiga: Data: Įgytas išsilavinimas:

Įstaiga: Data: Įgytas išsilavinimas:

6. KALBOS: Skaitymas

Kalbėjimas

Rašymas

Lietuvių (gimtoji) Anglų Rusų Vokiečių

Kita 7. GEBĖJIMAI:

8. POMĖGIAI:

9. DABARTINĖS PAREIGOS:

10. DARBO PATIRTIS: Darbo vieta: Pareigos:

194

Užsiėmimas 16. Pokalbis einant į darbą Tikslas – mokyti vaikus tinkamai pasiruošti pirmam darbo pokalbiui. Priemonės: balti popieriaus lapai, rašymo priemonės, lapai su užduotimi „Darbdavio reikalavimai“ (Užduoties lapas Darbdavio reikalavimai) (po vieną kiekvienam vaikui), lapai su užduotimi „Darbdavio klausimai“ (Užduoties lapas Darbdavio klausimai) (po vieną kiekvienam vaikui).

Užsiėmimo eiga: 1. Ieškau darbo Vaikų prašoma ant lentos ar popieriaus lapo surašyti ką reikia daryti einant į pokalbį dėl darbo. Vaikai turėtų paminėti šiuos aspektus: Sužinoti tikslų adresą, kur vyks pokalbis, suplanuoti kaip nuvykti Nevėluoti į pokalbį Pasiimti savo CV kopiją, diplomų, pažymėjimų kopijas Pasirinkti tinkamą aprangą Nusivalyti batus Susišukuoti, išsitrinkti galvą. Jei vaikai nepamini kurio nors punkto, tą turi padaryti vadovas. Vaikams surašius aptariama, prieš kiek laiko geriausia ateiti į pokalbį, kokie tinkamiausi drabužiai, kai elgtis pokalbio metu, kaip pasisveikinti, sėdėti pokalbio metu. 2. Darbdavio reikalavimai Vaikams išdalinami lapai su darbdavių požiūriu į darbuotojus. Vaikai perskaito ir pasidalina savo nuomone ar sutinka su tuo, kas parašyta. Vėliau vaikams išdalinami lapai „Darbdavio klausimai“ ir prašoma vaikų, kad jie perskaitytų, o perskaičius visi drauge aptartų, kokie galimi tinkami atsakymai. Vaikai suskirstomi į poras po du ir prašoma, kad jie pasirinktų: Darbdavio ir darbuotojo vaidmenis Sugalvotų dėl kokio darbo žmogus eina pas darbdavį. Vaikams davus laiką surepetuoti, prašoma suvaidinti savo sugalvotas situacijas dėl darbo paieškos. Po vaidinimo organizuojamas aptarimas, analizuojama kas pasisekė, ką galima keisti, tobulinti.

195

Užduoties lapas Darbdavio reikalavimai

Darbdaviai ieško žmonių, kurie

Darbdaviai vengia žmonių, kurie

sugeba Spręsti problemas

Sukuria problemas

Dirbti kartu su kolektyvu

Gali dirbti tik vieni

Dirbti kaip kolektyvo lyderiai

Vengia atsakomybės

Rodyti iniciatyvą

Laukia, kol jiems pasakys, ką daryti

Laiku atlikti darbus

Vėluoja atlikti darbus

Atlikti, ką pažadėjo

Per daug žada ir per mažai padaro

Būti pasirengę nuolatos mokytis

Mano, kad jaunystėje įgytos specialybės visiškai pakanka darbui atlikti

Laikytis taisyklių, kur tai būtina

Ignoruoja taisykles, net jeigu jos labai svarbios, pvz., susijusios su sveikata ir saugumu

Prisitaikyti prie pasikeitimų

Dejuoja ir inkščia

Didžiausią dėmesį skirti klientams

Kritikuoja klientus

Prisitaikyti prie naujų sąlygų

Nuolat sako: „Man nepriklauso to daryti”

196

Užduoties lapas Darbdavio klausimai

Darbdavio klausimai •

Kodėl turėtumėme Jus samdyti?

•

Kur dirbote?

•

Kiek laiko dirbote?

•

Koks buvo Jūsų ankstesnio darbo rezultatas?

•

Kas buvo lengva?

•

Kas buvo sunkiau?

•

Kaip sekėsi mokslai?

•

Kokie dalykai buvo lengvesni?

•

Kokie dalykai buvo sunkesni?

•

Kokie jūsų pomėgiai, susiję su darbu?

•

Kodėl įsidarbinote buvusiuose darbuose?

•

Kodėl iš jų išėjote?

•

Kodėl norite dirbti čia?

•

Kiek laiko norite dirbti čia?

•

Koks darbas ar užsiėmimas labiausiai patiko?

•

Kodėl patiko?

•

Kaip įsivaizduojate šį darbą, į kurį pretenduojate?

•

Apibūdinkite save teigiamai ir neigiamai.

•

Kokie Jūsų įpročiai ar silpnybės Jums pačiam nepatinka?

•

Kur Jūs silpniausias, kas nesiseka?

•

Koks Jūsų hobis?

•

Kokią naudą Jums duoda Jūsų pomėgiai?

•

Ką veikiate laisvalaikiu?

197

SOCIALI IO ATSPARUMO PROGRAMA

Parengė: Laura Stasiūnaitė

198

Socialinio atsparumo programa Užsiėmimų turinys Įvadas į Socialinio atsparumo programą............................................................................200 Socialinio atsparumo programa. Užsiėmimų aprašymas...................................................201 Užsiėmimas 1. Rūkymo, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo priežastys...............201 Užsiėmimas 2. Alkoholio ir tabako reklama.....................................................................201 Užsiėmimas 3. Alkoholio vartojimo pasekmės.................................................................202 Užsiėmimas 4. Tabako vartojimo pasekmės.....................................................................203 Užsiėmimas 5. Kiek pinigų išleidžiama cigaretėms?........................................................204 Užsiėmimas 6. Ar sunku pasakyti „Ne“............................................................................204 Užsiėmimas 7. Kas, kodėl ir kaip?....................................................................................205 Užsiėmimas 8. Narkotinės medžiagos...............................................................................206 Užsiėmimas 9. Tiesa ar netiesa?........................................................................................207 Užsiėmimas 10. Padarinių numatymas – kas atsitiktų, jei pasielgčiau taip.......................208 Užsiėmimas 11. Reičelė ir jos draugai (kriterijai ir vertinimo subjektyvumas)................209 Užsiėmimas 12. Šeima.......................................................................................................212 Užsiėmimas 13. Ką žinai apie alkoholį, tabaką ir kitus narkotikus?.................................212 Socialinio atsparumo programa. Užsiėmimų priedai.........................................................215

199

Įvadas į Socialinio atsparumo programą Viena iš aktualiausių ir opiausių socialinių problemų, būdingų daugeliui visuomenių – jaunų žmonių narkomanija ir alkoholizmas. Skaičius vaikų ir jaunų žmonių, vartojančių narkotines medžiagas vis auga. Neretai vaikai pradeda vartoti narkotines medžiagas dėl bazinių įgūdžių ir žinių stokos – jie bijo prarasti bendraamžių palaikymą, yra įsitikinę, kad narkotinių medžiagų žala organizmui ir sveikatai yra ištaisoma, pasiduoda spaudimui ir pan. Tai įrodo vaikų socialinio atsparumo ugdymo būtinumą. Socialinis atsparumas – tai asmens sugebėjimas sėkmingai orientuotis stresinėse situacijose ir adekvačiai reaguoti į nepalankias situacijas. Šis sugebėjimas svarbus kiekvienam žmogui, kadangi jis įgalina asmenį sėkmingai spręsti gyvenimo problemas, atsispirti socialinėms negerovėms, pvz., tokioms kaip narkomanija, alkoholizmas ir pan. Socialinį atsparumą suformuoja tokios savybės kaip socialumas, pasitikėjimas savimi, adekvatus savęs vertinimas, optimizmas, gebėjimas spręsti problemas, kritinis mąstymas, gebėjimas užmegzti ir palaikyti tarpusavio santykius, sugebėjimas priimti iššūkius, pripažinti savo klaidas, tinkamai įvertinti savo sėkmes ir nesėkmes. Socialinio atsparumo formavimas svarbus kalbant apie vaikų ugdymą – pasaulinė patirtis rodo, kad tai sėkminga ir efektyvi prevencinės veiklos dalis. Socialinio atsparumo programos tikslas – ugdyti socialinį atsparumą suteikiant tikslią informaciją apie rūkymo, alkoholio, kitų narkotinių medžiagų vartojimo žalą jaunam organizmui. Pagrindiniai programos uždaviniai: Ugdyti ir stiprinti vaikų sugebėjimą pasakyti „Ne“. Mokyti vaikus kritiškai vertinti nuostatas, nuomones ir informaciją apie alkoholį, kitas narkotines medžiagas. Ugdyti vaikų sugebėjimą priimti sprendimus ir tinkamai pasirinkti. Suteikti vaikams informaciją apie narkotines medžiagas, jų įtaką mūsų sveikatai, gyvenimui. Programa susideda iš 13 užsiėmimų. Programa skirta 13 – 17 m. vaikams (gali būti taikoma ne jaunesniems nei 10 metų vaikams).

200

SOCIALI IO ATSPARUMO PROGRAMA UŽSIĖMIMŲ APRAŠYMAS

Užsiėmimas 1. Rūkymo, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo priežastys Tikslas – sudaryti galimybę vaikams patiems įvardinti rūkymo, alkoholio vartojimo priežastis, suprasti jas. Trukmė – 45 min. Priemonės: popieriaus lapai, rašymo priemonės.

Užsiėmimo eiga: 1. Priežasčių rutina Vaikai suskirstomi į tris grupes; kiekvienai grupei duodama po popieriaus lapą su skirtingais užrašais ant kiekvieno: „Rūkymas“; „Alkoholis“; „Narkotikai“. Visos grupės turi surašyti priežastis, kurios lemia šiuos veiksnius. Kas 5 min. keičiamasi lapais ir kiekviena grupė papildo priežasčių sąrašą savo mintimis. Taip visos grupės užpildo visus lapus. Vėliau vadovas su vaikais aptaria, kurios iš priežasčių yra vienareikšmės, kurios būdingos tik vienai iš grupių. Ant atskiro popieriaus lapo surašomos bendros priežastys. Su vaikais diskutuojama dėl narkotinių medžiagų vartojimo priežasčių: Kurios priežastys, vaikų manymu, lemia žalingų įpročių atsiradimą? Ar pateiktos priežastys gali išspręsti problemas? Ar verta dėl šių priežasčių pradėti rūkyti, vartoti alkoholį, kitas narkotines medžiagas? Apibendrinimas – vaikai ratu pasako savo neišsakytas mintis.

Užsiėmimas 2. Alkoholio ir tabako reklama Tikslas – aptarti priežastis, skatinančias jaunus žmones pradėti vartoti alkoholį. Trukmė: 45 min. Priemonės: popieriaus lapai, rašymo priemonės, žurnalai, laikraščiai, kuriuose būtų alkoholio ir tabako reklamų.

Užsiėmimo eiga: 1. Išrink patraukliausią Vadovas paprašo vaikų sudaryti kelias grupeles po 3 – 4 vaikus. Vaikams duodama žurnalų su alkoholio ir tabako reklama. Vaikai grupelėse turi išrinkti po vieną patraukliausią alkoholio ir tabako reklamą, apie ją papasakoti.

201

Klausimai diskusijai: Kam reikalinga reklama? Kodėl vaikai pasirinko būtent tą reklamą? Kodėl ji patraukli? Ar dažnai ją matote, kaip dažnai? Ar reklama visada „pasako“ teisybę? Kodėl? Kokiu tikslu įmonės, organizacijos kuria reklamas? Ko jos siekia? Kaip vaikai mano, ar reklamai svarbi mūsų sveikata, gyvenimas? O ar svarbūs šie dalykai mums patiems? Aptariama vaiko teisė būti apsaugotam nuo žalingos reklamos įtakos. 2. Antireklama Po diskusijos vadovas vėl prašo vaikų sudaryti grupeles po 3 – 4 vaikus. Vaikai gauna popieriaus lapus ir daug senų žurnalų karpymui. Kuriama „Alkoholio“, „Tabako“ antireklama. Kai grupelės pabaigia savo darbus, juos pristato visiems. Aptariama užsiėmimo metu sužinota informacija, vaikai išsako savo nuomonę, kodėl gerai ar blogai reklamuoti tabaką ir alkoholį, kodėl reikia ar nereikia pasitikėti reklama.

Užsiėmimas 3. Alkoholio vartojimo pasekmės Tikslas – aptarti priežastis, skatinančias jaunus žmones vartoti alkoholį. Trukmė: 45 min. Priemonės: popieriaus lapai, rašikliai, dideli popieriaus lapai/rašymo lenta, informacija apie alkoholį (Priedas 1 Informacija apie alkoholį).

Užsiėmimo eiga: 1. Už ir prieš Vadovas paprašo vaikų pasakyti kuo daugiau argumentų „už” ir „prieš” alkoholio vartojimą. Ant lentos/popieriaus lapo surašomos visos vaikų mintys apie alkoholio vartojimo teigiamus ir neigiamus aspektus. Tada su vaikais diskutuojama: Kokių argumentų daugiau? O kokie svaresni? Ar alkoholio vartojimas yra malonumas, ar liga? Kodėl? Ar argumentai „už“ yra nepakeičiami? Gal vaikai galėtų pasiūlyti alternatyvų elgesį? Pvz., jei buvo nurodytas toks „už“ alkoholio vartojimo argumentas kaip Alkoholis padeda atsipalaiduoti, gali būti pasiūlytas toks alternatyvus elgesys, kuris neturėtų žalos organizmui, pvz., Atsipalaiduoti padeda užsiėmimas įdomia veikla, laisvalaikis su draugais, būrelio lankymas ir pan. Po diskusijos vadovas gali padalinti vaikams lapus su pagrindine informacija apie alkoholį ir alkoholizmą. Informaciją galima perskaityti kartu su vaikais. Vėliau diskutuojama:

202

Kada alkoholį vartojantis žmogus jau yra alkoholikas ir kada dar ne? Kur yra riba, kai turi pasakyti „ne“? Ar alkoholio teikiamas malonumas atstoja pasekmes? Kaip nepriprasti vartoti alkoholį? Apibendrinama aptarta informacija, vaikų mintys.

Užsiėmimas 4. Tabako vartojimo pasekmės Tikslas – aptarti priežastis, skatinančias jaunus žmones rūkyti. Trukmė: 45 min. Priemonės: popieriaus lapai, rašymo priemonės, lapas su užrašu „Sutinku” ir lapas su užrašu „Nesutinku”.

Užsiėmimo eiga: 1. Du poliai Vienoje patalpos pusėje pakabinamas lapas su užrašu „Sutinku”, kitame „Nesutinku”. Vadovas stovi viduryje tarp dviejų polių. Skaitomi teiginiai ir vaikai turi atsistoti ties ta vieta, kuri jiems atrodo teisingesnė. Po kiekvieno teiginio kiekvienas vaikas argumentuoja savo pasirinkimą. Jei draugų argumentai atrodo įtikinami, galima pereiti į vieną ar į kitą pusę. Siūlomi teiginiai: Rūkyti pradeda tie, kurių tėvai rūko. Visada galima nustoti rūkyti, kada panorėsi. Rūkymo malonumas atstoja rūkymo žalą. Jeigu būtų mažiau reklamų, būtų mažiau rūkančiųjų. Rūkymas padeda atsipalaiduoti, todėl kai būni susinervinęs geriausia užsirūkyti. Vadovas gali parinkti ir papildomų teiginių. Vėliau su vaikais diskutuojama apie tabaką, rūkymo žalą jaunam organizmui: Kodėl rūkymas žalingas? Kokią įtaką rūkymas turi mūsų organizmui? Ar kenkia tik sveikatai? Kam dar? (pvz., higienai – smirda drabužiai, jaučiamas nemalonus kvapas iš burnos, pageltonuoja dantys). 2. Išgelbėk draugą Vaikai pateikia pavyzdžių apie savo šeimos narius, draugus, kurie norėtų nerūkyti, bet nežino kaip tai padaryti. Tada vadovas paprašo vaikų sudaryti grupeles po 3 vaikus. Grupelėse vaikai sukuria „Nerūkymo receptą”, kuriame numato žingsnius, kaip galima mesti rūkyti; kaip padėti tą padaryti draugui ar šeimos nariui. Kai grupelės pabaigia darbą, aptariami visi „Nerūkymo receptai“ ir iš visų padaromas vienas. Apibendrinamas užsiėmimas, išsakomos papildomos mintys.

203

Užsiėmimas 5. Kiek pinigų išleidžiama cigaretėms? Tikslas – skatinti vaikus įvertinti, kiek pinigų išleidžiama „dūmais“, kokią įtaką rūkymas turi šeimos biudžetui. Skatinti vaikų kritinį ir kūrybinį mąstymą. Trukmė – 45 min. Priemonės: popieriaus lapai ir rašymo priemonės.

Užsiėmimo eiga: 1. Suskaičiuokime Vadovas paprašo vaikų pagalvoti apie jiems gerai pažįstamą rūkantį žmogų. Tai gali būti šeimos narys arba draugas. Kiek vidutiniškai jis per dieną surūko cigarečių? Kokias cigaretes rūko? Kiek kainuoja tokių cigarečių pakelis? Tada vadovas pasiūlo vaikams suskaičiuoti: Per savaitę asmuo suruko N pakelių cigarečių, kurių vienas kainuoja K Lt. Per mėnesį surūkoma: N pakelių x K Lt. x 4 sav. Per metus surūkoma: pakelių skaičius per mėnesį x 12 mėn. x K Lt. Per X metų (įrašomas skaičius, kiek metų tas asmuo rūko), asmuo jau išleido cigaretėms: K litų, kiek suruko per metus x kiek metų asmuo rūko. Vaikai garsiai paskelbia skaičiavimų rezultatus. Tada vadovas paprašo vaikų pagalvoti, ką už tokią pinigų sumą būtų galima nusipirkti (pvz., naują televizorių, skalbimo mašiną, o gal net automobilį...). Siūloma pamąstyti, kiek pinigų vaikai netektų, jei pradėtų rūkyti arba jei rūkys toliau. Su vaikais aptariama: Ar daug prarandame rūkydami? Kodėl? Ką vaikai galėtų padaryti su ta suma pinigų, kurią išleidžia cigaretėms (arba jų aprašytas žmogus išleidžia)? Ar mūsų praradimas – tai tik pinigai? Kas dar?

Užsiėmimas 6. Ar sunku pasakyti „ e“ Tikslas – ugdyti vaikų sugebėjimą pasakyti „Ne“. Trukmė – 45 min. Priemonės: popieriaus lapai su debesėliais (Priedas 2 Debesėliai) (po vieną vaikų grupelei).

Užsiėmimo eiga: 1. Debesėliai Vadovas ragina vaikus prisiminti ankstesnius užsiėmimus ir jų metu aptartas priežastis, kodėl vaikai pradeda rūkyti ir pavartoti alkoholį. Ant lentos/didelio popieriaus lapo vadovas surašo vaikų vardinamas priežastis ir pabraukia visas, susijusias su draugų, bendraamžių įtaka.

204

Vaikai suskirstomi į tris grupeles. Tada vadovas išdalina grupelėms lapus su „debesėliais“. Lapuose pavaizduota, kaip draugai kviečia kitą draugą išgerti. Grupelė turi sugalvoti kaip ir kokias žodžiais kviečiamas asmuo turėtų atsisakyti. Atsakymai surašomi „debesėliuose“. Kiekviena grupė pristato savo darbo rezultatus. Galima diskutuoti apie priimtiniausią ir įtikinamiausią atsisakymą; padiskutuoti, kokius atsisakymus dažniausiai naudoja vaikai, ar jie efektyvūs. 2. e! Po diskusijos vadovas pakviečia vaikus suvaidinti aptartą situaciją, pavaizduotą lape su „debesėliais“. Vienas vaikas (arba vadovas) turi būti siūlytojas, o kiti paeiliui besikeičiantys atsisakinėtojai. Kiekvienas turi sugalvoti savo atsisakymo būdus. Taip pat svarbu, kad kiekvienas vaikas pabandytų pasakyti „Ne“. Kartu su vaikais vadovas aptaria, kaip pasakyti „Ne“, kad mūsų atsisakymas suveiktų: „Ne“ reikia sakyti tuojau pat, kai išgirsti nepatinkantį pasiūlymą, negalima dvejoti; „Ne“ reikia sakyti tvirtu balsu; „Ne“ reikia sakyti garsiai ir aiškiai; Reikia žiūrėti pašnekovui į akis; Nereikia atsiprašinėti. Yra keletas būdų, kuriuos žinant, galima lengviau atsisakyti nepriimtino pasiūlymo: Sumenkinti siūlymą, tačiau stengtis neįžeisti kito žmogaus; Ignoruoti siūlymą; apsimesti, kad jo neišgirdote; Nukreipti dėmesį į kitką ar pasiūlyti veikti ką kitą; Prisidėti prie kitos grupės, kompanijos; Paprasčiausiai pasitraukti į šalį; Mandagiai, bet tvirtai pasakyti „ačiū, bet ne“; Vengti tokių situacijų, numatyti jas iš anksto; Tarsi sugedusi plokštelė kartoti žodelį „ne“; Trumpai paaiškinti atsisakymo priežastį; tą padaryti tvirtu balsu, ilgai nediskutuojant.

Užsiėmimas 7. Kas, kodėl ir kaip? Tikslas – supažindinti vaikus su narkotinių medžiagų vartojimo problema. Trukmė – 90 min. Priemonės: filmas apie narkotines medžiagas (pvz., „Requiem For A Dream“), garso, vaizdo aparatūra.

Užsiėmimo eiga: 1. Kas, kodėl ir kaip? Kartu su vaikais žiūrimas filmas apie narkotinių medžiagų vartojimą ir vartojimo pasekmes. Siūlomas filmas – Requeim For A Dream, kuris parodo kelių žmonių gyvenimus prieš narkotinių medžiagų vartojimą ir pradėjus vartoti. Kiekvieno personažo gyvenimo pabaiga – tragiška ir liūdna, kadangi narkotinių medžiagų vartojimas sužalojo jų asmenybes.

205

Po filmo kartu su vaikais aptariama: Ką naujo vaikai sužino iš filmo? Ko moko filmas? Kas nutiko filmo herojams? (plačiau panagrinėkite priežastis) Ką vaikai darytų kitaip, kad filmas baigtųsi laimingai? Vadovas pasiūlo vaikams tapti filmo scenarijaus autoriais ir sukurti filmui laimingą pabaigą. Tą galima padaryti grupelėse sukūrus vaidinimą, bendrą piešinį arba bendrą rašinį. Kai vaikai pristato savo darbus, su jais aptariama: Kokia pabaiga jiems labiau patinka – tikrojo filmo ar vaikų sukurta? Kodėl? Kodėl vaikų sukurta pabaiga laiminga – kas pasikeitė, kad viskas baigiasi gerai? Kokios „pabaigos“ realiame gyvenime dažniausiai sulaukia žmonės, vartojantys narkotines medžiagas? Kodėl?

Užsiėmimas 8. arkotinės medžiagos Tikslas – aptarti svarbiausią informaciją apie narkotines medžiagas, paaiškinti terminus „psichologinė priklausomybė“, „fizinė priklausomybė“, „narkomanija“. Trukmė – 45 min. Priemonės: rašymo lenta/didelis popieriaus lapas, rašymo priemonės.

Užsiėmimo eiga: 1. arkotinės medžiagos ir mūsų apsisprendimas Vaikai suskirstomi į grupeles (po 3 – 4 dalyvius). Jiems duodama užduotis: grupėse pasikalbėti ir aptarti priežastis, kurios skatina vaikus pabandyti vartoti narkotines medžiagas. Siūloma prisiminti priežastis, susijusias su alkoholio vartojimu, rūkymu. Vėliau grupelės pristato savo darbus. Vadovas pasiūlo aptarti tokias priežastis: Noras jaustis suaugusiais; Noras pritapti prie grupės; Noras pasijusti geriau; Noras įgyti drąsos; Pasipriešinimas ar iššūkis kitų nuomonei; Smalsumas. Galima aptarti ir vaikų nurodytas priežastis. Vaikų klausiama: Ar šios priežastys susijusios su savanorišku žmogaus apsisprendimu ar labiau kyla iš baimės nepritapti, likti vienam? Kokių žinių ir įgūdžių turėtų turėti žmogus, norintis „pasipriešinti“, nepasiduoti nurodytoms priežastims?

206

Ar tikrai apsimoka pasiduoti baimei, kitų spaudimui ir vartoti narkotines medžiagas? Ar asmenys, siūlantys mums narkotines medžiagas, tikrai yra mūsų geri draugai? Ar žmonės, kuriems mes rūpime, taip pasielgtų? Ar vaikai gali pasakyti, kokios būna narkotinių medžiagų vartojimo pasekmės? Tada su vaikais aptariamos tokios sąvokos kaip: „psichologinė priklausomybė“; „fizinė priklausomybė“; „narkomanija“. Vaikams papasakojama, kad narkotikai – tai cheminės medžiagos, kurių vartojimas paveikia ir pakeičia mūsų savijautą, mąstymą, elgesį, sukelia psichinę ir fizinę priklausomybę. Narkotinės medžiagos nėra maistas. Narkotinių medžiagų yra įvairių, skirtingos ir jų vartojimo priežastys. Narkotikai vartojami dėl vidinių motyvų, susijusių su poreikiais ir norais bei dėl išorinių stimulų, tokių kaip reklama žiniasklaidoje, draugų skatinimas, lengvai prieinami narkotikai. Efektyviausias būdas nepradėti vartoti narkotinių medžiagų – tarti joms „ne“ jau pirmą kartą, kai su jomis susiduriama ir laikytis šios nuostatos. Atsisakymas turi būti trumpas ir tvirtas. Kuo daugiau žodžių vartosime, bandydami pagrįsti savo atsisakymą, tuo mažiau jis bus įtikinamas. Pabaigai vaikai grupelėse gali pamėginti pagrįsti savo atsisakymą rūkyti, vartoti alkoholį ar tabletes. Galima naudoti debesėlius iš 6 užsiėmimo.

Užsiėmimas 9. Tiesa ar netiesa? Tikslas - padėti vaikams atskirti tiesą apie narkotikus nuo įvairių nepagrįstų nuomonių. Trukmė – 20 min. Priemonės – storesni A4 formato popieriaus lapai, gali būti spalvoti (po du lapus vienodos spalvos), rašymo priemonės, žirklės.

Užsiėmimo eiga: 1. Mozaika Mozaikas iš anksto gali pasigaminti patys vaikai. Du vienodi popieriaus lapai padalijami į skirtingo dydžio ir formos detales. Pirmosios mozaikos detalėse įrašomi teisingi teiginiai apie narkotikus, antrosios – neteisingi. Viename lape mozaikos detalių neturėtų būti daugiau kaip 4 – 6. Kuo daugiau detalių, tuo daugiau laiko prireiks mozaikai sudėti. Siūlomi teiginiai: Teisingi teiginiai: 1. Pagal įstatymą šampanas parduodamas tik asmenims, ne jaunesniems kaip 18 metų. 2. Maži alkoholio kiekiai kai kuriems suaugusiems padeda atsipalaiduoti. 3. Marihuana gali būti sumaišyta su tabaku ir susukta į cigaretes. 4. Pavartojus ecstasy, garsai, spalvos, emocijos tampa stipresnės. 5. Ecstasy gali sukelti kepenų ir inkstų sutrikimus. 6. Ilgą laiką (metų metus) būnant prirūkytame ore, galima susirgti rūkančiųjų liga – bronchitu. 7. Įstatymai draudžia parduoti rūkalus asmenims, jaunesniems nei 18 metų. 8. Raminamuosius vaistus galima vartoti tik gydytojui nurodžius.

207

9. Jeigu nepažįstamas žmogus siūlo pasivaišinti tabletėmis ar milteliais reikia atsisakyti. Neteisingi teiginiai: 1. Nuo šampano netampama alkoholiku. 2. Alkoholis padeda žmogui spręsti problemas. 3. Marihuana yra silpnas, nepavojingas narkotikas. 4. Ecstasy padeda atsipalaiduoti, pavartojus šį narkotiką, nebūna jokių neigiamų pasekmių. 5. Vartojant narkotiką tinka gerti ir alkoholį. 6. Tabako dūmai neturi jokios įtakos nerūkančiam žmogui. 7. Rūkymas nekenkia, jeigu dūmo giliai neįtraukiama. 8. Kad nesijaudintume per egzaminą, verta išgerti daug raminamųjų vaistų. 9. Daug draugų turi tik tie, kurie nebijo rizikuoti ir pabandyti narkotikų. Mozaikos gaminimas: 1. Paimti du popieriaus lapus. Ant kiekvieno lapo nubraižomas vis kitoks mozaikos raštas. Mozaikos neturėtų labai smarkiai skirtis viena nuo kitos. 2. Ant kiekvienos pirmosios mozaikos detalės užrašoma po vieną teisingą teiginį apie narkotikus, ant antrosios – po vieną neteisingą teiginį. 3. Gaminant jų kopijas, kiekvienai mozaikų porai (teisingi ir neteisingi teiginiai) geriau naudoti skirtingos spalvos popierių. Pagamintos mozaikų poros sudedamos į atskirus vokus. Mozaikos panaudojimas 1. Kiekvienam vaikui arba grupėms duodama po sumaišytą mozaikų porą – su teisingais ir neteisingais teiginiais. Paprašoma pirmiausia į vieną krūvelę sudėti teiginius, kurie atrodo teisingi, o į kitą – teiginius, kurie atrodo neteisingi. 2. Norėdami pasitikrinti, ar teisingai suskirstė teiginius, vaikai sudeda mozaikas. Jeigu kuri detalė netinka, aišku, kad pasirinkta neteisingai, vadinasi, reikia pakeisti pasirinktą teiginį pagal detalės formą. 3. Kai visi sudeda mozaikas, aptariama, kurie teiginiai suklaidino, aiškinamasi, kodėl jie teisingi arba neteisingi, diskutuojama. Su vaikais aptariama: Kaip jiems sekėsi sudėti mozaiką? Ar dažnai jie suklydo? Ar visos mūsų žinios apie narkotines medžiagas būna išsamios ir teisingos? Ar verta pasitikėti tuo, ką apie narkotines medžiagas pasakoja mūsų draugai? Asmenys, kurie platina narkotines medžiagas? Psichologai, socialiniai pedagogai? Kodėl?

Užsiėmimas 10. Padarinių numatymas – kas atsitiktų, jei pasielgčiau taip... Tikslas – mokytis numatyti savo veiksmų padarinius, t.y. „kas atsitiktų, jei pasielgčiau taip“ arba „kas būtų, jei padaryčiau taip...“ Trukmė – 45 min. Priemonės: rašymo priemonės, popieriaus lapai, lapas su užduotimi „Kas nutiktų, jei...“ (Priedas 3. Kas nutiktų, jei..) (po vieną kiekvienos lentelės kopiją visiems užsiėmimo dalyviams).

208

Užsiėmimo eiga: 1. Sprendimų padariniai Vadovas kalba su vaikais apie mūsų sprendimų įtaką mūsų pačių gyvenimui. Dažnai sunku numatyti savo veiksmų padarinius ir nuspėti, kas atsitiks, pasielgus vienaip ar kitaip. Žinoma, nesunku suprasti, kad prikišęs ranką prie ugnies – nudegsi. Todėl net maži vaikai žino, kad žaisti su ugnimi pavojinga. Daug sunkiau numatyti padarinius tų veiksmų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo nekalti ar net įdomūs ir malonūs, o iš tikrųjų yra pavojingi. Tokių veiksmų padariniai nėra „matomi“, jie išaiškėja vėliau, todėl juos galima tik numanyti, suvokti protu. Pvz., gerti alkoholinius gėrimus atrodo visiškai nepavojinga ir nebaisu, netgi priešingai – įdomu, o išgėrus kurį laiką būna linksma. Neigiamas alkoholio poveikis pasireiškia daug vėliau, o tai žinodamas žmogus gali suprasti, kokie yra gėrimo padariniai, ir pasirinkti – gerti jam, ar ne. Tada vadovas padalina vaikams užduoties lapus „Kas nutiktų, jei...“. Jis paprašo, kad kiekvienas vaikas savarankiškai pagalvotų ir įvertintų teiginius, esančius pirmoje lentelėje, o antroje lentelėje užrašytų, kodėl veiksmas atrodo pavojingas arba nepavojingas, ir kokios galėtų būti vertinamo veiksmo pasekmės. Kai vaikai atlieka užduotį, visi kartu aptaria lentelę, perskaito, ką parašė. Lentelės duomenys turėtų tapti medžiaga diskusijai. Kad būtų patogiau diskutuoti, teiginius iš lentelės galima surašyti lentoje/dideliame popieriaus lape. Galima paskaičiuoti, kiek vaikų pritaria vienai ar kitai nuomonei, pvz.:

Skleisti gandus

Atrodo nepavojinga, bet yra pavojinga 4 vaikai

Atrodo nepavojinga ir yra nepavojinga 6 vaikai

Atrodo pavojinga, bet yra nepavojinga 1 vaikas

Atrodo pavojinga ir yra pavojinga 0 vaikų

Vadovas atkreipia vaikų dėmesį, kad kalbant apie tai, kas pavojinga ar nepavojinga, dažnai negali būti vieningo ir galutinio atsakymo. Kas labai pavojinga vieniems, gali būti nelabai pavojinga, o gal net visiškai nepavojinga kitiems (pvz. gerti alkoholinius gėrimus vaikams daug pavojingiau nei suaugusiems), arba kas pavojinga vienoje situacijoje gali būti mažiau pavojinga ar visiškai nepavojinga kitoje (pvz., degant raudonai šviesai daug pavojingiau eiti per gatvę nei degant žaliai).

Užsiėmimas 11. Reičelė ir jos draugai (kriterijai ir vertinimo subjektyvumas) Tikslas – pastebėti ir suprasti, kad poelgių vertinimas – subjektyvus dalykas, priklausantis nuo vertintojo asmeninės patirties ir nuo pasirinktų vertinimo kriterijų. Trukmė – 45 min.

209

Priemonės – ant didelio popieriaus lapo ar lentoje užrašyta „Krokodilų upės istorija“ (Priedas 4. Krokodilų upės istorija).

Užsiėmimo eiga: 1. Vertinimai Vadovas trumpai supažindina vaikus su vertinimo problema. Kiekvieną dieną mes neišvengiamai vertiname savo ir kitų žmonių poelgius. Ir kalbant apie narkotikus neapsieiname be vertinimo. Vertiname pačių narkomanų, visuomenės, narkomanų tėvų ir kitų artimųjų, narkotikų prekeivių mintis bei poelgius. Mūsų vertinimas visada yra subjektyvus: kiekvienas žmogus įvairius poelgius vertina skirtingai. Pvz., vienam žmogui melas atrodo baisi nuodėmė, o kitas mano, jog kartais pameluoti nėra baisus nusikaltimas. Vieniems atrodo, kad gydytojo paskirtus vaistus būtina vartoti ir kad gydytojo patarimų nepaisantis žmogus kenkia sau, o kiti gydytojų paskirtus vaistus vartojančius žmones vertina skeptiškai ir siūlo gydytis liaudiškais metodais. Tai, kaip mes vertiname žmones ar jų poelgius, priklauso nuo mūsų išsilavinimo, nuo auklėjimo, įsitikinimų, nuo mūsų patirties. Kiekvieną konkretų žmogų ar poelgį mes vertiname pagal tam tikrą kriterijų, pvz., žmogų vertiname pagal tai, kiek jis padarė gero ar blogo, ką padarė ir ko nepadarė, ką mėgsta ir ko nemėgsta. Poelgius vertiname pagal tai, kiek jie atnešė naudos ar žalos, ar buvo prasmingi, malonūs, ar iš jų galima pasimokyti ir t.t. 2. Krokodilų upės istorija Vadovas paprašo vaikų perskaityti „Krokodilų upės istoriją“. Tada vaikai suskirstomi grupėmis. Kiekviena grupė, remdamasi tam tikru pasirinktu kriterijumi, turi įvertinti istorijos veikėjų elgesį ir išlaipsniuoti jį pagal tokią schemą: Blogiausiai (arba visiškai blogai) pasielgęs istorijos veikėjas: 1. Kodėl taip manau? Nes jis.......................................... 2. Kodėl taip manau? Nes jis.......................................... 3. Kodėl taip manau? Nes jis.......................................... Mažiausiai blogai pasielgęs veikėjas 1. Kodėl taip manau? Nes jis.......................................... 2. Kodėl taip manau? Nes jis.......................................... 3. Kodėl taip manau? Nes jis.......................................... Kriterijus įvertinimui gali sugalvoti patys vaikai. Kiekviena grupė pasirenka po vieną kriterijų, pagal kurį jie vertins istorijos veikėjų elgesį. Grupės gali pasirinkti skirtingus kriterijus arba kelios grupės tą patį kriterijų. Jei vaikams nesiseks, kriterijus suformuluoti padeda vadovas. Kriterijai galėtų būti tokie: Kuris istorijos veikėjas padarė daugiausiai žalos Reičelei? Kuris istorijos veikėjas padarė daugiausiai žalos Ulmanui? Kuris istorijos veikėjas padarė daugiausiai žalos visiems kitiems kaimelio žmonėms, nepaminėtiems istorijoje? Kuris istorijos veikėjas padarė daugiausiai žalos krokodilams? Kuo įdomesnius kriterijus sugalvosite, tuo įdomiau bus vertinti. Pasibaigus diskusijoms, kiekvienos grupės paprašoma užpildyti vertinimo lentelę (Krokodilų upės istorija, vertinimo lentelė).

210

Krokodilų upės istorija, vertinimo lentelė

I grupė Pasirinktas kriterijus (įrašyti: pvz., kuris istorijos veikėjas padarė daugiausiai žalos sau) 1. Blogiausiai pasielgusio veikėjo vardas

II grupė Pasirinkite kriterijus (įrašyti)

III grupė Pasirinktas kriterijus (įrašyti)

IV grupė Pasirinktas kriterijus (įrašyti)

V grupė Pasirinktas kriterijus (įrašyti)

Kodėl taip manau? Nes jis.......................................... Kodėl taip manau? Nes jis.......................................... Kodėl taip manau? Nes jis..........................................

Mažiausiai blogai pasielgusio veikėjo vardas Kodėl taip manau? Nes jis.......................................... Kodėl taip manau? Nes jis.......................................... Kodėl taip manau? Nes jis..........................................

Kartu su vaikais vadovas aptaria darbo grupelėse rezultatus. Veikėjų elgesio įvertinimas pagal įvairius kriterijus gali skirtis. Veikėjas, kurio elgesys, remiantis vienu kriterijumi, buvo blogiausias, vertinant pagal kitą kriterijų, gali tapti mažiausiai blogu (t.y. geriausiu iš visų istorijos veikėjų). O kartais, net ir pasirinkus tą patį kriterijų, dvi grupės tuos pačius veikėjus gali įvertinti visiškai skirtingai (tai lemia vertinimo subjektyvumas). Iš tikrųjų kiekvienas veikėjas šioje istorijoje elgėsi blogai, tačiau vieni – labai blogai, o kiti gal ne visiškai blogai. Todėl istorijos veikėjų elgesį vadovas paprašo vertinti ne pagal schemą „kuris geriausias, o kuris mažiausiai geras“, o pagal schemą “kuris blogiausias, o kuris mažiausiai blogas“. Tokį poelgių vertinimą lemia tema – narkotikai, požiūris į juos ir į narkotikus vartojančius bei platinančius žmones. Taip pat reikėtų atkreipti vaikų dėmesį ir į tai, jog „mažiausiai blogai arba ne visiškai blogai pasielgęs“ istorijos veikėjas automatiškai yra „geriausiai pasielgęs“. Tai padės pastebėti, jog narkotikus platinantys ar vartojantys žmonės nėra tik blogi, jie turi ir gerų savybių. Tačiau veikla, kurią jie užsiima – tai nusikaltimas.

211

Užsiėmimas 12. Šeima Tikslas – apsvarstyti tinkamo elgesio kritinėse situacijose modelius. Trukmė – 45 min. Priemonės: ant atskirų popieriaus lapelių surašyti šeimos narių vaidmenys (Priedas 5. Šeimos narių vaidmenys). Jei vaikų daugiau, galima paruošti papildomų kortelių.

Užsiėmimo eiga: Vadovas kalbasi su vaikais apie tai, kad kai vienas iš šeimos narių pradeda vartoti narkotikus, susidariusi situacija ir jos sprendimas daug priklauso nuo to, kaip elgiasi kiti šeimos nariai. Situacija tokia – šeima sužino, kad sūnus ar dukra pradėjo vartoti narkotines medžiagas. Kiekvienas vaikas gaus kortelę su užrašyta pozicija, elgesiu narkotikus vartojančio šeimos nario atžvilgiu. Ant lapelio kampo kiekvienas vaikas ras numerį. Tai – vaiko šeimos numeris. Vaikai turi susirasti savo šeimos narius pagal nurodytą numerį ir trumpai aptarti, kas kurį šeimos narį vaidins. Vaikams išsitraukus lapelius ir susiskirsčius grupėmis – šeimomis, jiems leidžiama pasitarti 5 – 10 min. Kiekviena grupė – šeima iš eilės vaidina savo situaciją. Vaidinimas trunka apie 5 min. Po kiekvieno vaidinimo žiūrovams siūloma atspėti, kokia buvo kiekvieno šeimos nario pozicija narkotikus vartojančio asmens atžvilgiu. Klausiama, ar toks elgesys padės išspręsti jo problemą ar tik paaštrins situaciją? Kaip šeimos nariai turėtų elgtis? Pasibaigus visiems vaidinimams vaikams užduodamas bendras klausimas apie tai, koks šeimos narių elgesys gali padėti spręsti problemą, o koks tik trukdyti? Ar skiriasi šeimos narių reakcija sūnaus ir dukros atžvilgiu? Diskusijos pabaigoje vadovas turi pabrėžti, kad svarbiausias dalykas, sprendžiant bet kokią problemą, iškilusį klausimą – sugebėjimas išklausyti, noras bendradarbiauti, padėti, paremti. Vienas kito kaltinimai, barimai, bausmės dažnai tik apsunkina situaciją. Po užsiėmimo aptariami visi vaidmenys, kas ir kada jautėsi geriausiai, kam nepatiko vaidinti. Ar buvo sudėtinga, ar lengva įsijausti į vaidmenis.

Užsiėmimas 13. Ką žinai apie alkoholį, tabaką ir kitus narkotikus? Tikslas – patikrinti vaikų žinias, įgytas užsiėmimų metu, ugdyti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Trukmė – 45 min. Priemonės: žaidimo lenta su kortelėmis, metimo kauliukas ir ėjimo figūrėlė. Nesant galimybių pasidaryti didesnę žaidimo lentą, kelią galima nupaišyti ant lentos ir sunumeruoti langelius. Kiekvienai grupei parenkamas tam tikras ženkliukas (žvaigždutė, apskritimas, trikampis ir pan.), kuris pažymimas lentoje atitinkamame langelyje grupei išmetus kauliuką. Klausimas garsiai perskaitomas visiems.

212

Užsiėmimo eiga: Žaidimo lentą galima pasidaryti ar paprašyti vaikų ją padaryti namuose. Lenta labai paprasta – tai „kelias“ iš langelių, kurių skaičius turi atitikti paruoštų klausimų skaičių. Korteles su klausimais vadovas turi atspausdinti ir sukarpyti. Vadovas, atsižvelgdamas į tai, kokios temos buvo aptartos, gali pats sugalvoti klausimus žaidimui. Vaikai taip pat gali sugalvoti klausimų. Vyresni vaikai gali paruošti šį žaidimą jaunesniesiems ir patys pravesti jiems užsiėmimą. Vadovas supažindina vaikus su žaidimo taisyklėmis, tada vaikai suskirstomi grupėmis po 4 – 5 vaikus. Žaidimo taisyklės: kiekvienas kelio langelis yra uždengtas kortele, kurios išorinėje pusėje – eilės numeris, o vidinėje – klausimas. Metant kauliuką, nustatoma grupių žaidimo eilės tvarka. Išmetus kauliuką, grupė paeina žaidimo lentoje tiek langelių, kiek taškų iškrito, ir atidengia kortelę su klausimu. Jeigu atsistojama ant langelio, kurio klausima jau atsakytas, imama arčiausiai esanti kortelė. Atsakius į klausimą, liekama stovėti tame langelyje iki kito metimo. Neatsakius grįžtama į ankstesnę poziciją, o kitos grupės turi galimybę eilės tvarka bandyti atsakyti į šį klausimą. Laimi ta grupė, kuri greičiausiai pasiekia finišą. Galima sugalvoti simbolinius prizus.

Klausimai ir atsakymai: 1. Nuo kokio amžiaus galima pirkti cigaretes? Teisingas atsakymas: nuo 18 metų

2. Kaip vadinamas medikamentinis organizmo išvalymas nuo narkotikų? Teisingas atsakymas: detoksikacija

3. Kas išsivysto pirma – psichologinė ar fizinė priklausomybė nuo narkotikų? Teisingas atsakymas: psichologinė

4. Kada yra pasaulinė nerūkymo diena? Teisingas atsakymas: gegužės 31 d.

5. Ar teisingas teiginys – „tik silpnavaliai tampa priklausomi nuo narkotikų“? Teisingas atsakymas: klaidingas.

6. Ar teisingas teiginys – „prisiuosčius klijų garų, gali pradėti pykinti, bet tai nepavojinga“. Teisingas atsakymas: neteisingas. Klijų garai labai pavojingi. Jie gali rimtai ir negrįžtamai paveikti organizmą.

7. Kas yra tolerancija narkotikui? Teisingas atsakymas: tai laipsniškas pripratimas prie narkotiko, silpnėjanti organizmo reakcija į tą patį preparato kiekį.

8. Kas yra pasyvus rūkymas? Teisingas atsakymas: tai kvėpavimas aplinkinių žmonių cigarečių dūmais, pačiam nerūkant.

213

9. Kas yra psichologinė priklausomybė nuo narkotikų? Teisingas atsakymas: tai liguistas potraukis nuolat vartoti narkotines medžiagas komforto būklei pasiekti. arkotikai užvaldo asmens mintis, jausmus ir veiklą, todėl nutraukti vartojimą būna labai sunku.

10. Kas yra fizinė priklausomybė nuo narkotikų? Teisingas atsakymas: tai viso organizmo funkcinės veiklos pakitimas, pasireiškiantis ryškiais psichiniais ir fiziniais sutrikimais, staiga nustojus vartoti narkotinę medžiagą.

11. Gerai žinoma, rūkymas kenkia plaučiams. Kokiam kitam svarbiam organui jis daro žalą? Teisingas atsakymas: širdžiai. Rūkymas – viena iš pagrindinių širdies ligų priežasčių.

12. Ar teisingas teiginys: „Jei nėščia moteris vartoja alkoholį, tai gali pakenkti vaisiui“: Teisingas atsakymas: teisingas. Viską, ką geria ir valgo motina, geria ir valgo ir jos dar negimęs kūdikis.

13. Kaip vadinasi žmogus, visiškai atsisakantis alkoholio? Teisingas atsakymas: abstinentas.

14. Kuo pavojingas pasyvus rūkymas? Teisingas atsakymas: gali sukelti kvėpavimo organų sutrikimus, žaloja sveikatą.

15. Ar prie rūkymo priprantama? Teisingas atsakymas: taip, prie rūkymo priprantama tiek fiziškai, tiek psichologiškai.

214

SOCIALI IO ATSPARUMO PROGRAMA UŽSIĖMIMŲ PRIEDAI

215

Priedas 1. Informacija apie alkoholį Kas yra alkoholis? Alkoholis slopina nervų sistemą, kartu veikia visas organizmo sistemas. Trumpalaikis poveikis daromas emocijoms, mąstymui, judesių koordinacijai, ilgalaikis – nepataisomai žaloja smegenis ir kepenis. Moterys, geriančios nėštumo metu, gali pakenkti kūdikiui.

Kas yra alkoholizmas? Alkoholizmas – liga, kuri atsiranda, kai žmonės tampa priklausomi nuo alkoholio. Ši liga suardo geriančiojo organizmą, protinius sugebėjimus, sugriauna šeimą. Žmonės, negalintys apsieiti be alkoholio, vadinami alkoholikais. Alkoholiku tampama nepriklausomai nuo tautybės, giminės, rasės ar socialinės – ekonominės aplinkos. Alkoholis yra daugelio savižudybių, avarijų ir kitų nelaimingų atsitikimų priežastis. Kai kurie žmonės pajunta poreikį gerti nuo pirmosios taurelės, kitiems tai vystosi ilgesnį laiką, vartojant alkoholį dažnai ir dideliais kiekiais. Nustojusių gerti alkoholikų fizinė savijauta būna labai bloga. Todėl jie negali įveikti savo problemos be pagalbos iš šalies.

Kokie yra alkoholizmo požymiai? Alkoholizmo simptomai ne visiems pasireiškia vienodai, nes žmonės gyvena skirtingose aplinkose, tad ir alkoholis veikia skirtingai. Kai kurie alkoholikai: •

Kartą pradėję gerti, nebegali sustoti;

•

Išgėrę visiškai pasikeičia: pasidaro agresyvūs, šūkauja ir triukšmauja, neblaivūs sėda už vairo, pradeda muštynes;

•

Gali prarasti atmintį – apsvaigę nuo alkoholio negali prisiminti, ką pasakė ar padarė išgėrę arba net ir prieš gėrimą;

•

Pyksta, kai kas nors paklausia apie gėrimą, neigia, kad tai yra problema;

•

Nesako tiesos apie gėrimą; pasižada nebegerti, o po to nesilaiko duoto pažado;

•

Slepia alkoholinius gėrimus ir išgėrinėja paslapčiomis;

•

Bendrauja su išgeriančiais žmonėmis;

•

Geria vieni;

•

Laikinai nustoja gerti, o po to vėl pradeda;

•

Nustoja kreipti dėmesį į išvaizdą, nesirūpina savimi, nuo jų sklinda alkoholio kvapas.

Ką gali padaryti vaikai, susidūrę su alkoholizmo problema šeimoje? Alkoholio vartojimas šeimoje – skaudi patirtis kiekvienam jos nariui. Lengvų šios problemų sprendimų nebūna. Svarbiausi dalykai, kuriuos turi žinoti vaikas: •

Nereikia kaltinti savęs dėl tėvų alkoholizmo. Kiekvienas žmogus pats nusprendžia, ar jam gerti, ar ne; tik pats pasiduoda ir pradeda vartoti alkoholį. Šiam sprendimui vaikas ir jo elgesys įtakos neturi;

216

•

Jis nėra vienišas, daug vaikų gyvena tokiose šeimose;

•

Vaikas vienas negali pakeisti alkoholiko. Pirmiausia pats asmuo turi norėti keistis;

•

Yra įstaigų ir organizacijų, kurios gali padėti pakeisti tokią situaciją, jei nori pats geriantis žmogus;

•

Pagalbos prašyti nėra gėda, nes geriantis žmogus nepripažins, kad jis turi problemų, tai yra specialistų darbas.

•

Ginčytis su išgėrusiu žmogumi neverta, nes jis nesupranta situacijos reikšmingumo;

•

Neverta slėpti nuo alkoholiko alkoholinius gėrimus ar kitaip bandyti nutolinti problemą, nes tai tik trumpalaikis efektas;

•

Alkoholizmas – tai liga, net jei tą ir bando neigti nuo alkoholio priklausomi žmonės;

•

Nuo alkoholio priklausomiems žmonėms turi būti teikiama profesionali pagalba gydymo institucijose. Vaikai gali tik palaikyti savo šeimos narį ir jo norą pakeisti savo gyvenimą, nustoti gerti.

217

Priedas 2. Debesėliai

Ei, Vytai! Yra laisvas „plotas“, eime švęsti. Bus linksma, nes turėsime ir alkoholio, ir kitų linksmybių!

218

Priedas 3. Kas nutiktų, jei... Atrodo nepavojinga, bet yra pavojinga

Atrodo nepavojinga ir yra nepavojinga

Atrodo pavojinga, bet yra nepavojinga

Atrodo pavojinga ir yra pavojinga

1. Skleisti gandus 2. Užkalbinti patinkantį vaikiną ar merginą 3. Eiti per gatvę, degant raudonai šviesai 4. Glostyti nepažįstamą katę ar šunį 5. Šokinėti į upę ar ežerą nuo tramplino 6. Praustis 7. Vaikščioti naktį po kapines 8. Zoologijos sode lipti į liūtų narvą 9. egerti vaistų, kuriuos paskyrė gydytojas 10. Gerti vaistus, kuriuos „paskyrei“ pats sau, pats nusprendei vartoti 11. Šokti su parašiutu 12. Maudytis lediniame vandenyje 13. Rūkyti 14. Bendrauti ar draugauti su rūkančiais žmonėmis 15. Gerti alkoholinius gėrimus 16. Bendrauti ar draugauti su alkoholinius gėrimus vartojančiais žmonėmis 17. Vartoti narkotikus 18. Vienu metu vartoti alkoholį ir rūkyti 19. Pardavinėti narkotikus 20. Bendrauti ar draugauti su narkotikus vartojančiais žmonėmis

219

Kodėl atrodo nepavojinga/pavojinga?

Kokie gali būti nurodyto veiksmo padariniai?

220

Priedas 4. Krokodilų upės istorija Seniai seniai gyveno mergina, vardu Reičelė. Reičelė mylėjo jaunuolį, vardu Ulmanas. Ulmanas gyveno upės pakrantėje. Reičelė gyveno kitoje upės pusėje. Upė, skirianti įsimylėjėlius, buvo pilna krokodilų – žmogėdrų. elaimei, tiltas, jungiantis abu upės krantus, per potvynį buvo nuplautas. orėdama būti su Ulmanu, Reičelė turėjo perplaukti upę. Ji paprašė Sendriko, upių kapitono, perkelti ją per upę. Sendrikas buvo narkotikų prekeivis. Taigi jis sutiko perkelti Reičelę su sąlyga, kad ji padės pardavinėti narkotikus savo kaime. Reičelė griežtai atsisakė ir nuėjo pas savo draugę Aristidę. Ji papasakojo draugei apie savo nuoskaudą ir sunkią padėtį, tačiau Aristidė visiškai nenorėjo būti įtraukta į šią istoriją ir atsisakė Reičelei padėti. Reičelė pagalvojo, kad vienintelė išeitis jai – priimti Sendriko pasiūlymą ir sutikti su jo keliamomis sąlygomis. Reičelei pradėjus prekiauti narkotikais, Sendrikas tesėjo savo pažadą ir perkėlė ją per upę. Kai Reičelė papasakojo Ulmanui apie tai, jog tapo narkotikų prekeive, Ulmanas jai pasakė: - Jei prekiauji narkotikais, tai turbūt ir pati juos vartoji. enoriu draugauti su narkomane. Ulmanas išvarė Reičelę. Širdgėlos prislėgta Reičelė nuėjo pas savo draugą Silvijų ir papasakojo visą istoriją. Silvijus, užjausdamas Reičelę, sumušė Ulmaną. Reičelė labai džiaugėsi. Kai saulė pakimba virš horizonto, mes girdime Reičelę juokiantis iš Ulmano.

221

Priedas 5. Šeimos narių vaidmenys 1 šeima 1. Sūnus. Kuris pradėjo vartoti narkotines medžiagas.

1. Jaunesnysis brolis. Šaiposi iš vyresniojo brolio problemų.

1. Tėvas. Nenori nieko girdėti apie problemą. „Aš uždirbu pinigus ir nenoriu nieko žinoti“. 1. Senelė. Giria savo anūkėlį. Primena tėvams „jų jaunystės nuodėmes“

1. Motina. Skundžiasi, kad jai ir taip „visas ūkis ant pečių“, ji pavargo, niekas jai nepadeda. „Tėvai, tark savo žodį“. 1. Senelis. Atsiribojęs nuo visko, jam rūpi tik televizija.

2. Tėvas. Barasi, rėkia, grasina, kaltina mamą, kad „tai jos auklėjimo rezultatas.“ 2. Brolis. „Gerietis“, jam rūpi, kad brolis nesugadintų jo reputacijos mokykloje.

2. Motina. Verkia, ramina tėvą.

3. Tėvas. Bando kalbėtis su sūnumi, suprasti vartojimo priežastis. 3. Sesuo. Prisimena, ką mokykloje pasakojo apie narkotikus.

3. Motina. Siūlo imtis griežtų priemonių.

4. Tėvas. Pradeda rėkti, kad tai mamos auklėjimo rezultatas. 4. Senelis. Gina savo gerąją anūkėlę.

4. Mama. Mama verkia, sako, kad duktė šeimai užtraukė didžiulę gėdą. 4. Į svečius užėjusi teta. Siūlo kuo greičiau atlikti testą ir vežti mergaitę į Priklausomybės ligų centrą.

5. Tėvas. Grasina, kad išveš dukrą į nepilnamečių koloniją. 5. Mažoji sesutė. Prisimena, ką baisaus matė per televiziją apie narkomanus.

5. Mama. Griebiasi už širdies, ima alpti. 5. Senelė. Bando išsiaiškinti, kas tie narkotikai.

2 šeima 2. Sūnus, kuris pradėjo vartoti narkotines medžiagas. 2. Sesuo. Nenori nieko girdėti. Jai reikia pinigų naujiems rūbams, kosmetikai.

2. Senelis. Nori šventos ramybės.

3 šeima 3. Sūnus, kuris pradėjo vartoti narkotines medžiagas. 3. Dėdė (kartu gyvenantis tėvo brolis) Prisimena savo „jaunystės išdaigas“.

3. Senelė. Prašo „neskriausti“ brolio.

4 šeima 4. Duktė, kuri pradėjo vartoti narkotikus. 4. Brolis. Šaiposi iš sesers problemų.

5 šeima 5. Duktė, kuri pradėjo vartoti narkotikus. 5. Brolis. Bando ginti seserį.

222

Priedas 6. Informacija apie narkotines medžiagas Gamtoje yra daug medžiagų, turinčių įtakos žmogaus psichikai, elgesiui. Labiausiai iš tokių medžiagų yra žinomi legalūs narkotikai – etilo spiritas, gaminamas iš įvairių maisto produktų; nikotinas, esantis tabako stiebuose bei lapuose. Narkotinių medžiagų yra daržinėje aguonoje, indiškoje kanapėje, kaktusuose, kokamedžio lapuose, kai kuriuose grybuose. Dabartiniu metu daug narkotinių medžiagų gaminama ir dirbtiniu būdu. arkotinės medžiagos (narkotikai) – tai organinės ir neorganinės kilmės medžiagos, veikiančios psichiką ir keičiančios organizmo būseną (nuotaiką, elgesį, klausos ir regos pojūčius ir kt.) bei sukeliančios psichinę ir fizinę priklausomybę. Narkotinių medžiagų poveikis organizmui priklauso nuo vartojamos medžiagos rūšies, kiekio, individualių žmogaus organizmo savybių. Pagal poveikį jos skirstomos į slopinamąsias, stimuliuojamąsias ir haliucinogenines. arkomanija (gr. narke – suakmenėjimas + manija – beprotybė, aistra) – tai liga, pasireiškianti potraukiu nuolat vartoti narkotikus, kai sutrinka žmogaus psichinė ir fizinė būklė. arkomanas – asmuo, priklausomas nuo narkotinių medžiagų. arkotikų vartojimo priežastys. Analizuojant narkomanijos priežastis, neįmanoma išskirti kurios nors vienos lemiamos. Jei taip būtų – šią ligą galima būtų kontroliuoti. Narkomaniją sukelia daugybė įvairių viena su kita susijusių priežasčių – biologinių, psichologinių ir socialinių. Kiekvienu konkrečiu atveju jų poveikis yra nevienodas, tačiau daugelių atvejų galima daryti tam tikrus apibendrinimus, kurie įrodo, kad narkomanija yra sudėtinė liga. Minėtos priežastys nebūtinai sąlygoja narkomaniją, tačiau asmenys, kurių gyvenime egzistuoja šie rizikos veiksniai, turi didesnį polinkį į narkomaniją. Kita vertus, narkomanu gali tapti ir asmuo, kurio gyvenime šie rizikos veiksniai nepasireiškia.

Biologinės priežastys. Teigiama, kad dėl tam tikrų įgimtų savybių, genetiškai pakitus smegenų chemijai, atsiranda potraukis psichoaktyvioms medžiagoms. Tokie žmonės yra jautresni, pažeidžiamesni, emocinei įtampai sumažinti ieško narkotinių medžiagų. Vaikai, gimę šeimose, kuriose buvo alkoholikų ar narkomanų, dažniau paveldi psichologinį polinkį į priklausomybę. Psichologinės priežastys. Psichologinės priežastys yra susijusios su įsitikinimu, kad narkotikai padės išspręsti žmogaus problemas. Taip pat prie psichologinių priežasčių galima priskirti nuolatinį norą patirti kuo daugiau malonumų. Yra žmonių, manančių, kad juos supantys žmonės bei daiktai egzistuoja tam, kad teiktų kuo daugiau malonių išgyvenimų. Jie vadovaujasi principu: geriau daugiau negu mažiau. Tačiau gyvenime taip nebūna ir suvokus, jog idealų nėra, išgyvenamas nusivylimas. Nepasitenkinimas stiprėja. Žmogus aktyviai protestuoja prieš aplinką ir dėl to jaučia nuolatinį diskomfortą. Kitos psichologinės priežastys: oras išsiskirti iš kitų. Kai kuriems žmonėms patinka ir įdomu, kai jiems rodomas didesnis dėmesys negu kitiems. Tokie žmonės gali klaidingai galvoti, kad jei jie vartos narkotines medžiagas, atkreips į save daugiau dėmesio. Pesimizmas ir nusivylimas žmonėmis. Žmonės, linkę į priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, dažnai turi bendravimo problemų. Vieni jų stengiasi kontroliuoti ir valdyti juos supančius žmones, kiti paprasčiausiai

223

nemoka bendrauti. Draugams nusisukus nuo šių žmonių, jie nusivilia, vėl bando užmegzti naujus kontaktus, tačiau kiekvienas toks bandymas baigiasi dar viena nesėkme, todėl draugų ratas mažėja, jie tampa vieniši. Vienišumo jausmas. Vienišumo jausmas sukelia nepasitenkinimą, priešiškumą aplinkai ir visuomenei nuolat stiprėja, todėl užsimiršimo, paguodos bandoma ieškoti narkotinėse medžiagose. Vidiniai emociniai išgyvenimai ir konfliktai. Žmonių, turinčių polinkį ar norą išbandyti narkotines medžiagas, emocijų, kurios sukelia vidinį konfliktą, skalė dažnai yra labai plati. Jie krypsta į kraštutinumus, viską vertina tik labai gerai arba tik labai blogai, ir tarsi švytuoklė svyruoja tarp šių dviejų kraštutinumų. Kaltę tokie žmonės bando suversti tėvams, draugams, aplinkiniams. Su tokiais žmonėmis bendraujant svarbu padėti jiems išlaikyti pusiausvyrą, emocinį stabilumą. Žemas savęs vertinimas. Dažniau narkotikus vartoja asmenys, kurie jaučiasi nereikalingi, nevykėliai. Pradėję vartoti narkotikus, jie pasijunta visaverčiai. Jausmų reguliavimas. Rinkdamiesi narkotikus, jaunuoliai dažniausiai atsižvelgia į tai, kokius jausmus nori nuslopinti. Pvz., pykčio, gėdos, pavydo, baimės jausmų padeda atsikratyti slopinamieji narkotikai. Stimuliatoriai, tokie kaip amfetaminas, efedronas (džefas) ir kokainas, padeda nuslopinti depresijos bei beprasmybės jausmus, o LSD, kanapės – nuolatinį nusivylimo jausmą. Alkoholis padeda atsikratyti kaltės, vienišumo jausmų. oras atrodyti suaugusiam – neretai susiduriama su klaidingu įsitikinimu, kad vartojantis narkotines medžiagas asmuo atrodo vyresnis, patrauklesnis, imponuojantis aplinkiniams. Socialinės priežastys: etinkamas auklėjimas šeimoje. Tai gali būti per didelė tėvų kontrolė, per griežta drausmė, motinos jausmų šaltumas, tolerancijos stoka, vaiko gebėjimų menkinimas arba per didelė laisvė, jo įgeidžių, kaprizų tenkinimas. Vaikas neišmoksta tinkamai reikšti savo jausmų, neišmoksta savarankiškai įveikti kylančių sunkumų ir jų valdyti. epilna šeima arba nuolatinis vieno iš tėvų užimtumas. Tokioje šeimoje užaugusiems vaikams trūksta dėmesio arba priešingai – skiriamas per didelis dėmesys ir globa. Daugybės rūpesčių kupinas gyvenimas ir neigiami jausmai gali pasireikšti destruktyviais protrūkiais, užsisklendimu ar pasinėrimu į fantazijų pasaulį; taip pat polinkiu vartoti narkotines medžiagas. Dvasinės ir fizinės traumos. Jei vaikas buvo patyręs fizinę, psichinę ar seksualinę prievartą, su juo buvo elgiamasi brutaliai, žiauriai, jam gali būti būdingas iškreiptas garbės ir orumo supratimas, formuojasi nuolatinis vidinis konfliktas ir dvasinis diskomfortas. Tai irgi gali paskatinti vaikus vartoti narkotikus. Piktnaudžiavimas alkoholiu ir kitais narkotikais šeimoje. Šeimų, kur vyrauja nekritiškas požiūris į narkotikus, kuriose nuolat girtaujama arba vartojamos kitos narkotinės medžiagos, vaikai dažniau linkę piktnaudžiauti alkoholiu ir kitais narkotikais, nes seka tėvų pavyzdžiu. Draugystė su narkotikus vartojančiais ar norinčiais išbandyti narkotikus bendraamžiais. Noras būti pripažintam yra labai stiprus veiksnys. Paauglystėje didžiausią įtaką turi bendraamžiai, labai stiprus bendrumo jausmas. Neretai jauniems žmonėms sunku atsispirti bendraamžių įkalbinėjimams, spaudimui. eteisingas požiūris į narkotikus. Klaidingai manoma, kad kenkia tik „stiprūs“ arba intraveniniu būdu vartojami narkotikai. Smalsumas. Noras patirti narkotinių medžiagų sukeliamus psichikos pakitimus. Mitai apie narkotikus taip pat gali paskatinti išbandyti kvaišalus.

224

Mada. Narkotikus vartoja kai kuriuos įžymybės: aktoriai, sportininkai, muzikantai ir kt. Paprastai jaunimas linkęs sekti jaunimo lyderių pavyzdžiu. Bendruomenės ryšių susilpnėjimas. Paaugliai, gyvenantys bendruomenėje, kurios nariai mažiau susieti bendrumo jausmu, kur dažnai keičiasi gyventojai; kurioje didelis nusikalstamumas, piktnaudžiaujama alkoholiu ir kitais narkotikais, taip pat gali būti linkę vartoti kvaišalus. enoras mokytis, užimtumo stoka. Jaunuoliams, nenorintiems mokytis, niekinantiems mokyklą, neturintiems pomėgių, narkotikų vartojimas gali įgauti protesto išraišką, tapti laisvalaikio leidimo forma. Ankstyvas alkoholio ir kitų narkotikų išmėginimas. Piktnaudžiaujant alkoholiu ir kitais narkotikais ankstyvame amžiuje, organizmas greičiau tampa fiziškai ir psichiškai nuo jų priklausomas. Alkoholio ir kitų narkotikų prieinamumas. Lengvai įsigyjamas alkoholis ir kiti narkotikai sudaro galimybę dažniau juos vartoti. eigiamas mokytojų asmeninis pavyzdys. Jei mokykloje toleruojami rūkantys mokytojai, tai veikia ir jaunų žmonių požiūrį į narkotines medžiagas.

Priklausomybės vystymasis. Pagal narkotinių medžiagų vartojimo dažnumą bei priklausomybės lygį nuo jų, skiriami šie narkotinių medžiagų vartojimo etapai: • Eksperimentinis – asmuo, pavartojęs narkotikų vieną ar kelis kartus, po to gali jų ir nevartoti, tačiau tai nereiškia, kad jis netaps narkomanu; • ereguliarus – narkotikai vartojami nuolatos, vystosi psichinė priklausomybė; • Reguliarus (piktnaudžiavimas) – narkotikai vartojami nuolat, išsivysto psichinė ir vystosi fizinė priklausomybė. • Priklausomybė – po ilgesnio ar trumpesnio narkotinių medžiagų vartojimo atsiranda stiprus potraukis (psichinis ir fizinis) vartoti narkotikus, žmogus suserga narkomanija. • Tolerancija – tai susilpnėjusi organizmo reakcija į tą patį narkotinės medžiagos kiekį. Norėdamas pajusti tokį pat efektą, žmogus turi vartoti vis didesnę narkotinės medžiagos dozę. Narkotikų teikiamas malonumas vis mažėja, o nemalonūs reiškiniai darosi vis ryškesni ir skausmingesni. Žmogų pradeda kankinti abstinencijos sindromas. Abstinencijos sindromui būdingas nenugalimas potraukis pavartoti narkotines medžiagas. Išsivysto vegetaciniai – somatiniai, neuropsichiniai sutrikimai, kurie trunka nuo kelių valandų iki kelių savaičių. Ligonis yra dirglus, sutrinka širdies ritmas, pasireiškia skausmo priepuoliai, pakyla temperatūra. Skauda galvą, ji svaigsta, pykina, ligonis vemia, sutrinka tuštinimasis, pila prakaitas, teka seilės, kamuoja nemiga, košmarai, krečia drebulys, skauda raumenis, sąnarius. Nuo sunkaus abstinencijos sindromo sutrinka sąmonė, prasideda traukuliai, haliucinacijos, apima nerimas, mirties baimė. Kartais ligonis būna agresyvus, susižaloja, mėgina nusižudyti. Pavartojus narkotiką šie reiškiniai dingsta. Psichinė priklausomybė dažniausiai atsiranda nuo pirmo narkotinės medžiagos pavartojimo ir pasireiškia potraukiu ją vartoti. Noras svaigintis užvaldo žmogaus psichiką (mintis, jausmus, veiklą), tampa gyvenimo būdu. Pasibaigus narkotiko poveikiui, žmogus nebegali grįžti į normalią būseną. Tarp paauglių pasireiškia grupinis psichinis potraukis. Ši priklausomybė gali būti tiesiogiai susijusi su aplinka, kuri yra beveik tokia pat svarbi kaip ir pats apsvaigimas. Sustiprėjus psichinei priklausomybei, pradedama svaigintis ir po vieną.

225

Fizinė priklausomybė atsiranda vėliau, kai narkotinė medžiaga tampa būtina organizmo biologinei ir cheminei pusiausvyrai palaikyti. Ji pasireiškia ryškiais psichiniais ir fiziniais sutrikimais. Pakinta visos žmogaus organizmo funkcijos, kraujyje turi nuolat cirkuliuoti individuali narkotiko dozė. Nemalonius reiškinius panaikina nauja narkotiko dozė. Jei organizmas negauna narkotiko, vystosi abstinencijos sindromas.

Psichinės ir fizinės priklausomybės vystymasis

Euforija

Normali psichinė būsena Abstinencija

Narkotiko dozės

Skiriami keli narkotikų vartojimo etapai, kurių metu keičiasi žmogaus psichika ir organizmo reakcija į narkotikus. Žmogui, pradėjusiam vartoti narkotikus, paprastai užtenka mažų narkotinių medžiagų dozių, kad pasiektų ryškų psichinės būsenos pasikeitimą – euforiją (stiprų malonumo pojūtį), energijos antplūdį ar pojūčių ir suvokimo pokytį (efektas priklauso nuo konkretaus narkotiko). Kartais po pirmųjų bandymų ryškaus pasikeitimo nepasiekiama – nauji įspūdžiai nesuprantami ir sunkiai įvardijami arba narkotikai sukelia šalutinį, nelaukiamą efektą – vėmimą (pvz., vartojant heroiną) ar stiprias nemalonias haliucinacijas (pvz., vartojant LSD). Tačiau po kelių bandymų greitai išmokstama pasirinkti tinkamą dozę ir patirti laukiamą teigiamą efektą – euforinę būseną. Ši būsena sukelia norą vėl ją patirti – tai jau psichinės priklausomybės pradžia. Pakartotinai vartojant narkotiką, teigiamas jo poveikis pradeda mažėti, ir žmogus, norėdamas pasiekti teigiamą efektą, turi didinti narkotiko dozę. Toks reiškinys vadinamas tolerancija. Kaskart reikia vis didesnių narkotiko dozių, euforinė būsena silpnėja, ryškėja abstinencijos požymiai. Tai rodo, kad vystosi fizinė priklausomybė. Organizmui prisitaikant prie narkotinės medžiagos, biologiniai procesai pasikeičia taip, kad jie galėtų normaliai funkcionuoti organizme esant narkotinei medžiagai. Kiekvienas narkotikas savaip lemia šiuos procesus. Narkotikas pakeičia natūralių organizmo medžiagų – mediatorių (adrenalino, insulino, estrogeno, noradrenalino, dopamino, serotonino, acetilcholinio ir kt.) veiklą, taip pat ir ląstelių jautrumą joms. Nutraukus narkotiko vartojimą, šie procesai vėl sutrinka ir organizmas dėl to patiria didelį narkotinės medžiagos stygių, kuris pasireiškia abstinencijos sindromu. Narkotinės medžiagos vartojamos įvairiais būdais: •

Kramtant, geriant – kanapių aliejus, opiumas, heroinas, kokainas, LSD, ecstasy, kofeinas, raminamosios ir migdomosios medžiagos;

226

•

Uostant – heroinas, kokainas, amfetaminas, lakiosios medžiagos;

•

Įkvepiant, rūkant – hašišas, marihuana, kanapių aliejus, opiumas, heroinas, kokainas, lakiosios medžiagos;

•

Leidžiant į veną, kartais į raumenis – heroinas, kokainas, amfetaminai, anaboliniai steroidai, aguonų ekstraktas.

Pavojingiausias narkotikų vartojimo būdas – leistis į veną. Šiuo atveju narkotiko poveikis labai greitas. Nesteriliais švirkštais ar adatomis galima užsikrėsti virusiniais hepatitais, ŽIV ar kitomis infekcijomis. Užkalkėjus venoms, susidaro pūliniai, trombai, atsiranda kraujotakos sutrikimų, padidėja kraujo užkrėtimo, gangrenos pavojus. arkotinių medžiagų rūšys, jų poveikis ir padariniai. Narkotinės medžiagos poveikis organizmui priklauso nuo jos rūšies, sudėties, suvartotos dozės, vartojimo būdo, asmenybės, nusiteikimo, vartojimo aplinkos ir kitų veiksnių. Piktnaudžiaujant narkotinėmis medžiagomis, atsiranda priklausomybė.

arkotinių medžiagų rūšys. Psichostimuliatoriai – stimuliuoja centrinę nervinę sistemą ir sukelia energijos antplūdį, žvalumą, didina susijaudinimą, pasitikėjimą savimi ir panašumo jausmą, gerina darbingumą, dėmesio koncentraciją.

AMFETAMI AI Išvaizda. Balti milteliai, kartais būna gelsvo, rudo ar pilko atspalvio. Dažnai turi paracetamolio ir natrio bikarbonato (sodo) priemaišų. Vartojimas. Uostomi, geriami (sumaišius miltelius su vandeniu), leidžiami į veną, specialiai apdorojus – rūkomi. Pakitimai organizme. Fiziniai: išsiplėtę akių vyzdžiai, greitas neritmiškas pulsas, pakilusi kūno temperatūra, padidėjęs prakaitavimas, burnos džiūvimas, drebulys ir raumenų traukuliai, pakitusi veido išraiška, sutrikę veido raumenų judesiai, stereotipinis (įkyriai kartojamas) elgesys, nenuilstamumas, padidėjęs judrumas, sumažėjęs apetitas, galvos skausmai, konvulsijos, epilepsijos priepuoliai (retais atvejais suvartojus didelę dozę), sumažėjęs imunitetas, pakitęs lytinis potraukis. Psichiniai: nervingumas, susierzinimas, plepumas, nerimas ir panika, sąmyšis (sunkiais atvejais – paranojinės psichozės), klausos haliucinacijos.

EFEDRO AS (DŽEFAS) Išvaizda. Pilkšvai balti kristalai. Vartojimas. Leidžiamas į veną, retais atvejais ištirpinus geriamas. Pakitimai organizme. Tokie patys kaip ir vartojant amfetaminą.

KOKAI AS Išvaizda. Balti kaip sniegas kristalai. Vartojimas. Dažniausiai uostomas ar įkvepiamas pro nosį, įtrinamas į dantenas, kartais rūkomas, retais atvejais leidžiamas į veną.

227

KREKAS Išvaizda. Pilkšvai balti ar gelsvi vaškingi dribsnių formos trupinėliai, akytu paviršiumi, panašios konsistencijos kaip aliejaus arba riebalų. Vartojimas. Rūkomas su pypke arba gaminamos cigaretės. Pakitimai organizme, vartojant kokainą ir kreką. Fiziniai: išsiplėtę akių vyzdžiai, padažnėjęs pulsas, padidėjęs kraujospūdis, pagausėjęs prakaitavimas, padidėjęs energingumas, budrumas, nenustygstamumas vietoje, pakilusi temperatūra, greitas, negilus kvėpavimas (perdozavus – paviršutinis), užgulusi arba varvanti nosis, stiprus odos niežėjimas, kasimasis ar odos gramdymas, norint atsikratyti įsivaizduojamų vabzdžių „parazitų“ (būna tik vartojant intraveniniu būdu), sutrikusi judesių koordinacija, traukuliai, sumažėjęs apetitas, vyrams vystosi impotencija. Psichiniai: suaktyvėjusi sąmonė, žvalumas, nenuosekli minčių eiga, nemiga, haliucinacijos, sąmyšis, paranoja, agresija, depresija.

ECSTASY Išvaizda. Įvairių spalvų ir formų tabletės, rečiau kapsulės. Vartojimas. Geriamos, sutrynus į miltelius galima įkvėpti, laižyti, ištirpinus vandenyje – gerti ar leistis į veną. Pakitimai organizme. Fiziniai: išsiplėtę akių vyzdžiai, lėta reakcija į šviesą, pagreitėjęs pulsas, pakilusi kūno temperatūra, troškulys, dehidratacija, stiprus prakaitavimas, burnos džiūvimas, drebulys, vėmimas (retais atvejais); suvartojus didelę dozę arba fiziškai persitempus: padidėjęs kraujospūdis, širdies aritmija, infarktas, kiti kraujotakos sutrikimai, inkstų nepakankamumas. Psichiniai: padidėjęs aktyvumas, atvirumas, geranoriškumas iki įkyrumo, padidėjęs pasitikėjimas savimi, nerimas ir panieka, nemiga, sąmyšis, regos ir klausos haliucinacijos, baimė, depresija, psichozė.

KOFEI$AS Išvaizda: kofeino yra kakavos pupelėse, arbatžolių lapuose, jūros svogūnuose, guaranos sėklose, gaminamos tabletės. Vartojimas. Geriamas, leidžiamos injekcijos. Pakitimai organizme. Fiziniai: padidėjęs kraujospūdis, padažnėjęs pulsas, susilpnėjęs širdies raumuo, apsunkinta inkstų veikla, oda įgauna gelsvai pilkšvą atspalvį, pageltę dantys. Psichiniai: stimuliuoja galvos smegenų žievę, todėl pagerėja mąstymas, nuotaika, suvokimas, padidėja protinis darbingumas, sumažėja nuovargis, mieguistumas. Ilgiau piktnaudžiaujant susilpnėja dėmesys, padidėja nervingumas, dirglumas, sutrinka miegas.

IKOTI AS Išvaizda. Bespalvis, aštraus kvapo skystis, tirpsta vandenyje, riebaluose. Ore ruduoja. Labai nuodingas. Tabake jo yra 0,7 – 4,8%. Mirtina dozė – 50 – 160 mg. Grynas nevartojamas. Išskiriamas iš tabako ir įeina į tabako gaminių sudėtį.

228

Vartojimas. Rūkomas, čiulpiamas, kramtomas, uostomas, patenka į organizmą per kvėpavimo takus, burnos gleivinę, odą.

Pakitimai organizme. Fiziniai: padažnėjęs pulsas, padidėjęs kraujospūdis, sutrikusi kraujotaka, vystosi aterosklerozė, išeminė širdies liga, infarktas, tirštėja kraujas, todėl susidarę trombai gali užkimšti rankų, kojų arterijas – vystosi galūnių gangrena. Rūkant cigaretes – vargina sausas kosulys, džiovinama ir dirginama plaučių, burnos ir bronchų gleivinė, uoslės jutimai, sumažėja apetitas. Psichiniai: euforinė būsena, pasireiškianti maloniu jaudinimu, lengvumu, dvasiniu pakilimu, suaktyvėjusi protinė veikla, budrumas, dėmesio koncentracija, galvos skausmai, bloga nuotaika, irzlumas, pykčio protrūkiai, nerimastingumas, nenugalimas noras parūkyti; vystosi stipri priklausomybė. Psichostimuliatorių vartojimo padariniai. Greitai pasireiškiantys padariniai: •

Pakinta mąstymas, dėmesio koncentracija, atsiranda traukuliai, sutrinka pusiausvyra, koordinacija, atliekami beprasmiški, daug kartų kartojami veiksmai;

•

Išsiplečia akių vyzdžiai, pagreitėja kvėpavimas, pakyla temperatūra, pašiurpsta oda, džiūsta burna;

•

Padidėja lytinis potraukis.

Ilgalaikio vartojimo padariniai ir pavojai: •

Organizmo išsekimas, pervargimas;

•

Dantų gedimas;

•

Plaučių embolija kraujo krešuliu, mikrobais ar svetimkūniais;

•

Plaučių vėžys;

•

Insultas, infarktas;

•

Imuniteto susilpnėjimas;

•

Kepenų atrofija;

•

Impotencija ir frigidiškumas;

•

Psichozės, depresija;

•

Agresyvus elgesys.

Psichiką slopinančios medžiagos – šios medžiagos slopina nervų sistemą, sukelia atsipalaidavimo ir mieguistumo pojūtį, malšina skausmą.

HEROI AS Išvaizda. Milteliai nuo balto ar pilkšvo iki rudo atspalvio, priklausomai nuo teršalų ir ruošimo būdo. Nuo gryno heroino mirštama per kelias minutes, todėl jis maišomas su kofeinu, talku, chininu, gliukoze, miltais, kreida. Perkamas heroino kiekis mišinyje yra nežinomas. Parduodamas mažais paketėliais. Vartojimas. Uostomas, rūkomas kaitinant – dūmai įkvepiami pro šiaudelį ar folijos vamzdelį. Dažniausiai leidžiamas į veną.

229

OPIJUS Išvaizda. Tamsiai rudos spalvos gabalėliai. Vartojimas. Rūkomas specialiomis pypkėmis, ryjamas, geriamas arba švirkščiamas.

MORFIJUS Išvaizda. Balti ar gelsvi skaidrūs milteliai. Tradiciškai gaminant milteliai užsiteršia, todėl paruduoja ir tampa panašūs į cinamoną. Parduodamas kapsulėmis, tabletėmis, sirupo pavidalo. Vartojimas. Leidžiamas injekcijomis. Tai viena pagrindinių medicinoje naudojamų skausmą malšinančių medžiagų. Pakitimai organizme. Fiziniai: susitraukę akių vyzdžiai, „stiklinės“ akys, užkritę akių vokai, sulinkusi figūra (sunkiai stovi tiesiai), lėtas pulsas, žemas kraujospūdis, paviršinis kvėpavimas, užslopinta žarnyno veikla, užkietėję viduriai, sutrikęs šlapinimasis, sumažėjęs apetitas, pykinimas, vėmimas, odos niežėjimas, pašiurpusi oda, sumažėjęs imunitetas. Psichiniai: nerišli kalba, apatija, sustingimas, nejautrumas skausmui, išnykęs pareigos jausmas, egocentrizmas, grubumas, melavimas, depresija, perdozavus – komos būsena.

ALKOHOLIS Išvaizda. Skaidrus, lakus, bespalvis, specifinio kvapo bei skonio, lengvai užsidegantis skystis. Vartojimas. Geriamas. Pakitimai organizme. Fiziniai: dėl sutrikusios kraujotakos pamėlęs veidas, padažnėjęs pulsas, padidėjęs kraujospūdis, pažeistos kepenys (vystosi kepenų cirozė), pažeista skrandžio gleivinė, pagausėjęs šlapimo išsiskyrimas, todėl sutrinka vandens ir elektrolitų santykis, sutrikusi medžiagų apykaita, žudomos nervinės ląstelės, susiaurėjęs regėjimo laukas, sunkiau nustatoma garso kryptis. Psichiniai: mažos dozės slopina galvos smegenų žievės slopinimo procesus – žmogus daug kalba, judrus, energingas, didelės dozės – paralyžiuoja jaudinimo centrus, netenkama gebėjimo mąstyti, prarandama atmintis, žmogus nesiorientuoja laike, erdvėje, sukelia dirbtinį miegą, blogėja atmintis, sumenkėjęs intelektas, degraduoja asmenybė, baimė, nerimas, psichozė. Psichiką slopinančių medžiagų vartojimo padariniai. Greitai pasireiškiantys padariniai: •

Susitraukia ir nereaguoja į šviesą akių vyzdžiai, džiūsta burna;

•

Sulėtėja pulsas, kvėpavimas, sumažėja kraujo spaudimas (atsiranda pasyvumas, mieguistumas, apsunksta galūnės);

•

Pakinta laiko ir atstumo suvokimas;

•

Nerišli kalba, sutrinka judesių koordinacija;

•

Perdozavus ištinka šokas.

Ilgalaikio vartojimo padariniai ir pavojai: •

Abstinencija, kai organizmas negauna alkoholio;

230

•

Kepenų ligos, cirozė, kepenų vėžys;

•

Organizmo išsekimas, įsisenėjusių ligų suaktyvėjimas;

•

Stiprūs sąnarių skausmai;

•

Cianozė, širdies ritmo, kraujospūdžio sutrikimai;

•

Inkstų nepakankamumas;

•

Impotencija, frigidiškumas, menstruacijų ciklo sutrikimai;

•

Apsigimimai;

•

Psichozės, depresijos.

Raminamosios ir migdomosios medžiagos – tai raminamieji ir migdomieji vaistai, medicinoje vartojami gydymo reikmėms, tačiau vartojant be gydytojo paskyrimo dideliais kiekiais ir nuolat, organizmas pripranta prie vaistų, išsivysto priklausomybė. Išvaizda. Tabletės, kapsulės, tirpalai. Vartojimas. Geriama, ryjama, leidžiama injekcijomis. Pakitimai organizme. Fiziniai: galvos skausmas ir svaigulys, lėta reakcija į šviesą, dvejinimasis akyse, paviršinis kvėpavimas, dažnas pulsas, žemas kraujospūdis, širdies raumens distrofija, suglebę raumenys, odos bėrimai. Psichiniai: mieguistumas, agresyvumas, grubumas, atminties silpnėjimas, nepagrįstas nuotaikų svyravimas (euforija, depresija), neaiški kalba, vartojant dideles dozes – haliucinacijos. Raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo padariniai. Greitai pasireiškiantys padariniai: •

Svaigsta ir skauda galvą, gali dvejintis akyse;

•

Suglemba raumenys, susilpnėja refleksai (lėtėja pulsas, atsiranda mieguistumas);

•

Neaiški kalba, nestabilūs judesiai;

•

Nepastovi nuotaika (nuotaikų svyravimas: euforija su depresija ar verksmu);

•

Piktnaudžiaujant po kelių savaičių ar mėnesio vystosi tolerancija (reikia vis didesnių dozių);

•

Didelės dozės sukelia haliucinacijas, sąmonės praradimą, mirtiną apsinuodijimą.

Ilgalaikio vartojimo padariniai ir pavojai: •

Retas paviršutinis kvėpavimas;

•

Dažnas pulsas, žemas kraujospūdis, širdies raumens distrofija;

•

Išsiplėtę akių vyzdžiai, silpna reakcija į šviesą;

•

Kepenų distrofija iki kepenų cirozės išsivystymo;

•

Sutrinka hormonų (adrenalino, noradrenalino) gamyba bei jų balansas;

•

Euforija;

•

Emocinis nepastovumas, pykčio priepuoliai;

•

Susilpnėjusi atmintis, sutrikęs mąstymas;

•

Abejingumas darbui, pareigoms.

Haliucinogenai – šios medžiagos sukelia iškreiptą jutimo suvokimą, haliucinacijas.

231

LSD (lyzergino rūgšties dietilamidas) Išvaizda. Popieriaus gabalėliai su įvairiais piešiniais, prisodrinti LSD (balti kristalai) tirpalo. Vartojimas. Ryjamas, dedamas ant liežuvio, gleivinių, rečiau odos.

PCP (fenciklidas) Išvaizda. Balti milteliai. Vartojimas. Įkvepiama, ryjama, absorbuojasi ir per odą, rečiau rūkoma. Pakitimai organizme vartojant LSD ir PCP. Fiziniai: išsiplėtę vyzdžiai, silpnumas, svaigulys, dažnas pulsas, padidėjęs kraujospūdis, drebulys. Psichiniai: haliucinacijos, sutrinka dėmesio koncentracija, pakinta klausos, regos, uoslės, skonio pojūčiai, sutrinka orientacija aplinkoje, jaučiamas nerimas, siaubas, panika, padidėja agresyvumas.

MARIHUA A Išvaizda. Džiovintos kanapės (Cannabis sativa) dalys (žiedynai, viršūnės, kamienas), primena prieskonius. THC (tetrahidrokanabinoido) – medžiagos, sukeliančios apsvaigimą; jų yra 1 – 30%. Vartojimas. Daromos cigaretės arba rūkoma specialiomis pypkėmis.

HAŠIŠAS Išvaizda. Kanapės žiedo išskiriami sakai presuojami į plyteles, grumstelius, yra rudos ar juodos spalvos. THC yra 5 – 30%. Vartojimas. Daromos cigaretės arba rūkoma specialiomis pypkėmis.

HAŠIŠO ALIEJUS Išvaizda. Tirštas skystis nuo šviesiai rudos iki beveik juodos spalvos. THC yra 30 – 40%. Vartojimas. Grynas nevartojamas, maišomas su maistu, gėrimais, dedamas į cigaretes, į aliejų mirkomas cigarečių popierius. Pakitimai organizme, vartojant kanapes. THC tirpsta riebaluose, jį pasisavina riebaliniai audiniai. Jo susiskaidymo eiga ilgesnė negu alkoholio. Fiziniai: paraudusios akys, džiūsta burna ir gerklė, jaučiamas alkis, norisi saldumynų, pagreitėjęs širdies ritmas, silpnumas, svaigulys, sutrikęs hormonų balansas. Psichiniai: pakili nuotaika, daug kalbama, juokiamasi, pakinta laiko suvokimas, susilpnėja atmintis, prasideda haliucinacijos, psichozė, depresija. Haliucinogenų vartojimo padariniai. Greitai pasireiškiantys padariniai: •

Pagreitėja širdies ritmas, parausta akių baltymai, išsiplečia akių vyzdžiai;

•

Džiūsta burna, gerklė, norisi valgyti, ypač saldumynų;

•

Pakinta laiko suvokimas, orientacija, sulėtėja psichinė veikla;

•

Apima silpnumas, svaigulys, karštligiškas drebulys.

Ilgalaikio vartojimo padariniai ir pavojai: •

Sulėtėja emocinis vystymasis;

232

•

Susilpnėja atmintis ir gabumai, sunku susikaupti ir įsisavinti naujus dalykus;

•

Sunki depresija, paranoja, bloga nuotaika, sutrikęs miegas, mintys apie savižudybę;

•

Psichozės, panika, iškreiptas realybės suvokimas, paūmėja kitos psichinės ligos;

•

Sutrinka augimo ir lytinių hormonų gamyba, sumažėja seksualinis pajėgumas, sutrinka menstruacijos;

•

Susilpnėja imunitetas.

233

SAVĘS PAŽI IMO PROGRAMA

Parengė: Laura Stasiūnaitė Kristina Stepanova

234

Savęs pažinimo programa Užsiėmimų turinys Įvadas į Savęs pažinimo programą.......................................................................................236 Savęs pažinimo programa. Užsiėmimų aprašymas .............................................................237 Užsiėmimas 1. Visi kartu.....................................................................................................237 Užsiėmimas 2. Gyvenimo medis..........................................................................................238 Užsiėmimas 3. Mano grupė..................................................................................................239 Užsiėmimas 4. Koks aš esu?................................................................................................240 Užsiėmimas 5. Meilė – kokia ji?..........................................................................................241 Užsiėmimas 6. Bendravimas – koks jis?..............................................................................242 Užsiėmimas 7. Nuotraukos..................................................................................................244 Užsiėmimas 8. Stereotipai ir tolerancija..............................................................................245 Užsiėmimas 9. Sala..............................................................................................................247 Užsiėmimas 10. Konfliktai ir jų sprendimo būdai...............................................................249 Savęs pažinimo programa. Užsiėmimų priedai....................................................................252

235

Įvadas į Savęs pažinimo programą Savęs pažinimas yra viena iš svarbiausių ir pagrindinių teisingo savęs vertinimo sąlygų. Dar senovės Graikijos mąstytojai sakė: „Pažink save“. Savęs pažinimas ir pripažinimas, sugebėjimas susitaikyti su savo silpnybėmis ir trūkumais bei savo stipriųjų pusių atradimas, gebėjimas pritaikyti jas gyvenime, palengvina žmogui laimės siekimą ir palaikymą, vidinės harmonijos kūrimą. Be to, gyvendami nuolatinių pokyčių, permainų pasaulyje, nuolat susiduriame su aktyvaus pažinimo ir atradimo procesu. Savęs pažinimas padeda lanksčiai reaguoti į pokyčius, nes įgalina asmenį nuolat permąstyti ir adekvačiai įvertinti turimą ir gaunamą informaciją, atsirinkti, kas yra svarbu, o kas – ne. Taigi, sugebėjimas pačiam atrasti save yra be galo svarbus kiekvieno žmogaus sėkmingam gyvenimui, vystymuisi, psichinei sveikatai. Savęs pažinimui yra svarbūs tokie sugebėjimai kaip: savianalizė, refleksija, pozityvus savęs priėmimas. Išvardinti sugebėjimai yra susiję su žmogaus žiniomis apie asmenybę, mokėjimu taikyti šias žinias bei jas nuolat tobulinti. Savęs pažinimo programos tikslas – skatinti vaikus pažinti save ir kitus bendraujant ir dirbant grupėje. Pagrindiniai programos uždaviniai: Sudaryti sąlygas vaikams pažinti save, savo „Aš“, teisingai ir adekvačiai vertinti savo sugebėjimus. Skatinti vaikus pažinti aplinkinius žmones, suprasti juos; formuoti ir stiprinti vaikų bendravimo įgūdžius. Padėti vaikams suvokti savo elgesio priežastis ir pasekmes, atrasti sąsają tarp savo vertybinių orientacijų, požiūrių, nuostatų ir elgesio motyvų. Savęs pažinimo programa yra skirta 13 – 17 metų vaikams.

236

SAVĘS PAŽI IMO PROGRAMA UŽSIĖMIMŲ APRAŠYMAS Užsiėmimas 1. Visi kartu Tikslas: suburti grupę, ugdyti vaikų komandinius įgūdžius. Trukmė: 40 min. Priemonės: popierius, rašymo priemonės, lapas su užduotimi „Žmonių medžioklė“ (Priedas 1. Žmonių medžioklė), dideli popieriaus lapai.

Užsiėmimo eiga: 1. Kepam duoną Grupės nariai sustoja poromis susikibę už rankų – jie yra „skrudintuvai“, tarp jų stovi vienas asmuo – „duona“. Kai žaidimo vedėjas sako „duona kepa“, „skrudintuvai“ ir „duona“ šokinėja, vaizduodami, kaip kepa duona. Kai žaidimo vedėjas sušunka „duonos keičiasi“, asmenys, kurie vaidina „duoną“ turi greitai apsikeisti vietomis, t.y. surasti naują „skrudintuvą“. Žaidimo vedėjas taip pat ieško sau vietos. Vaikas, kuris nesuspėjo rasti vietos, tampa žaidimo vedėju. Kai vedėjas sako – „skrudintuvai keičiasi“, apsikeisti vietomis turi „skrudintuvai“, t.y. vaikai susikibę už rankų kartu turi surasti naują „duoną“. Vedėjas taip pat ieško laisvos vietos. Kai vedėjas sušunka „keičiasi visi!“, visi vaikai turi sudaryti naujas poras, pasikeisti vaidmenimis. Tas pats žaidimas gali būti žaidžiamas su kitais vaidmenimis, pvz., pelė, namukas. Keičiasi „pelė“ arba „namukai“, o kai sakoma – „žemės drebėjimas“, visi turi sudaryti naujas poras, pasikeisti vaidmenimis. 2. Žmonių medžioklė Vadovas išdalina vaikams lapus, kuriuose surašyta įvairi veikla, pomėgiai. Vaikų tikslas – kuo greičiau surinkti kuo daugiau parašų iš grupės narių, kuriems būdingi lape užrašyti bruožai, pomėgiai ir pan. Žaidimas baigiamas tada, kai vienas iš grupės dalyvių pirmasis surenka visus parašus. Suskaičiuojama, kas surinko daugiausia parašų. Tas asmuo labiausiai linkęs bendrauti grupėje. Su vaikais aptariama: Kaip jiems sekėsi rinkti parašus? Kas buvo lengviausia? Kas buvo sunkiausia? 3. Grupės sukūrimas Vadovas papasakoja vaikams apie visą programą; gali pristatyti programos ir bendro darbo tikslą, trukmę, susitikimo laiką, periodiškumą. Taip pat vadovas pasako vaikams, kad kiekvienai grupei reikia savo taisyklių, kurios padėtų reguliuoti narių tarpusavio santykius, bendravimą. Taisyklės gali pagerinti grupės darbą ir apsaugoti nuo konfliktų. Tada vadovas skatina pagalvoti, kokių taisyklių reikia mūsų grupei? Vaikai padalinami į grupeles po 3 – 4 vaikus (priklausomai nuo vaikų skaičiaus grupėje), jiems duodamas laikas (apie 10 min.). Vadovas išdalina grupelėms rašymo priemones ir po didelį popieriaus lapą. Vaikai tarpusavyje susitaria, kokios taisyklės jiems svarbiausios – užrašo jas ant didelių popieriaus lapų. Tada kiekviena grupelė perskaito savo taisykles, o vadovas jas užrašo ant rašymo lentos/didelio popieriaus lapo. Grupės vadovas

237

taip pat pateikia ir savo pasiūlymų – tas taisykles, kurios yra svarbios, bet kurių vaikai gali nepaminėti (pvz., „Laiku ateiti į susitikimus“, „Viskas, apie ką čia kalbama, lieka tarp mūsų“, „Leiskite visiems pasisakyti“). Taip pat reikėtų iš karto aptarti bausmes už taisyklių nesilaikymą. Bausmės neturėtų būti labai griežtos, labiau žaismingos, smagios, pvz., už taisyklės „Nepravardžiuok, neišjuok draugo“ pažeidimą bausmė galėtų būti – „Įžeidęs draugą, pasakyk jam 5 gerus žodžius“. Taisyklės ir bausmės surašomos ant didelio lapo. Jeigu vaikai nori, lapą su taisyklėmis jie gali nuspalvinti, papuošti.

Užsiėmimas 2. Gyvenimo medis Tikslas: formuoti vaikų sugebėjimą įvertinti savo pasiekimus, analizuoti gyvenimo įvykius. Trukmė: 40 min. Priemonės: popierius, rašymo priemonės, žirklės, klijai, spalvoto popieriaus lapai, piešimo priemonės. Užsiėmimo eiga: 1. Kiniškas futbolas Grupės nariai atsistoja ratu, plačiai išžergia kojas ir pasilenkia. Viduje padedamas kamuoliukas – žaidėjai turi rankomis stumti kamuoliuką, stengdamiesi, kad jis prariedėtų pro kieno nors kojas, o tas grupės narys, pro kurio kojas gali „pasprukti“ kamuoliukas, stengiasi jį atmušti, nepraleisti. Jei kamuoliuką jis praleidžia, vieną ranką uždeda už nugaros ir gali atmušinėti tik viena ranka. Jei vėl praleidžia kamuoliuką – iškrenta iš žaidimo. 2. Gyvenimo medis Vadovas pakviečia vaikus pagalvoti apie savo gyvenimą – jau kažkiek metų nugyventa, nuveikta nemažai įvairių darbų. Vaikams vadovas padalina popieriaus lapus ir piešimo bei rašymo priemones. Vaikų paprašoma nupiešti savo gyvenimo medį. Medis piešiamas pagal tokią schemą: Šaknys reiškia giminę (šeimą), aplinką, kur žmogus augo vaikystėje. Kamienas reiškia dabartinį gyvenimą (mokslą, galbūt naują gyvenamąją vietą ir pan.). Šakos – tai informacijos šaltiniai: mokykla, knygos, pomėgiai, spauda, radijo, televizijos programos. Lapai – draugai ir pažįstami. Vaisiai reiškia pasiekimus: grupes, kurioms priklausoma (pvz., būreliai, draugai ir pan.); atliktą darbą, pasiekimus moksle, sporte, asmeniniame gyvenime ir t.t. Pumpurai – viltys. Pabaigę piešimą vaikai ir vadovas aptaria, kokios priežastys ar veiksniai paskatino būtent taip susiformuoti vaikų asmenybę. Vadovas skatina vaikus įsižiūrėti į savo gyvenimo medžius, pagalvoti apie juos – kas patinka, kas ne. Jei vaikai ir pamatys ką nors jiems nepatinkančio, vadovas pasako, kad daug ką gyvenime galima pakeisti – svarbiausia turėti noro ir valios. Ką galima pakeisti? Gal teks pakeisti nuostatas, gal kam atleisti, gal į ką nors pasigilinti.

238

3. Užsiėmimų segtuvas Vadovas pasiūlo vaikams pasidaryti savo užsiėmimų segtuvą, t.y. segtuvą, kuriame vaikas laikys visus užsiėmimų metu darytas užduotis, užrašys svarbias mintis ir pan. Vadovas gali padovanoti vaikams po paprastą segtuvą arba pasiūlyti padaryti savo užsiėmimų knygutę iš popieriaus. Kiekvienas iš grupės narių pasiima priemonių, kurių jam reikia ir papuošia savo užsiėmimų segtuvą. Nupiešia viršelį, parašo savo šūkį – motto.

Užsiėmimas 3. Mano grupė Tikslas: skatinti vaikus pažinti save, atrasti naujų dalykų apie save. Trukmė: 45 min. Priemonės: lapeliai su užrašytais teiginiais (Priedas 2. Klausimas tau ir apie tave), bet koks mažas žaislas (pvz., mažas kamuoliukas).

Užsiėmimo eiga: 1. Besisukantis ratas Sudaromas vidinis ir išorinis ratai. Dalis dalyvių susėda į vidinį ratą, dalis į išorinį. Visi dalyviai atsisukę vieni į kitus t.y. turi pašnekovą – porą. Grupės vadovas užduoda klausimą, kuriuo kiekviena pora turi kalbėti dvi minutes. T.y. kiekvienas vidinio ir išorinio rato dalyvis kalbasi tam tikra tema, po to ratas keičiasi, klausimas keičiasi. Svarbiausia, kad pakalbėti suspėtų abu partneriai. Klausimai diskusijai: Mano vardas, jo istorija. Kodėl jį man tokį išrinko? Dalykas arba darbas, kuris man labai sekasi ir kuris labai nesiseka. Jūs patekote į negyvenamą salą. Kokį vieną daiktą pasiimtumėte, jei Jums leistų? Kodėl? Jūs po 5 metų... Laimėjote vieną milijoną litų. Kaip juos panaudotumėte? Vadovas gali sugalvoti ir papildomų klausimų. 2. Gyvenkime draugiškai Vadovas primena vaikams, kad jie jau aptarė grupės taisykles. Tačiau kas dar galėtų padėti grupei geriau dirbti, grupės nariams jaustis geriau ir saugiau? Klausimai diskusijai: Ką kiekvienas galėtų padaryti šioje grupėje, kad grupei būtų geriau? Ką kiekvienas norėtų gauti iš šios grupės? Kas suteiktų grupei jaukumo? Kaip turėtume bendrauti vienas su kitu, kad norėtume vėl ir vėl susitikti su grupės nariais, praleisti su jais laiką?

239

3. Klausimai ir atsakymai Grupė susėda ratu. Vadovas sudeda rato viduryje lapelius su užrašytais teiginiais (Priedas 2. Klausimas tau ir apie tave). Kiekvienas dalyvis išsitraukia po spalvotą lapelį, ant kurio užrašytas klausimas. Dalyvis turi atsakyti į klausimą, kurį išsitraukia. Taip sukasi ratas, kiekvienas dalyvis turi galimybę atsakyti į klausimą. Svarbu akcentuoti, kad kiekvienas gali galvoti ir sakyti, ką panorėjęs. Šiuo atveju nėra teisingų ir neteisingų atsakymų – kiekvienas atsakymas atspindi skirtingą žmogaus nuomonę, į kurią kiekvienas turi teisę. Kai atsakoma į visus lapeliuose surašytus klausimus, vadovas su vaikais aptaria: Ką naujo vaikai sužinojo apie savo draugus? Apie save? Kodėl visų arba daugumos vaikų nuomonės skirtingos? Ar svarbu mokėti išsakyti savo nuomonę, nebijoti jos pasakyti? Kodėl? Su vaikais patariama aptarti, ką reiškia „nuomonė“? Kaip žmogus turi ją išsakyti? Svarbu nesumenkinti kito žmogaus, nepažeminti jo, bet gražiai, mandagiai pasakyti, kaip tu galvoji, su kuo sutinki, su kuo ne, kodėl. Kito žmogaus žeminimas, išjuokimas, tyčiojimasis iš jo, keiksmažodžiai, įžeidinėjimai ir pan. nėra nuomonė – tai nemandagaus ir žemo elgesio rodikliai. Pabaigai vadovas gali paimti mažą žaislą, kamuoliuką ar pan. Daiktas siunčiamas ratu; kiekvienas dalyvis turi pasisakyti, kaip jaučiasi, kas jam labiausiai patiko užsiėmime, kas nepatiko, ko laukia iš ateinančio užsiėmimo.

Užsiėmimas 4. Koks aš esu? Tikslas: skatinti vaikus įsijausti į kitų žmonių jausmus, pažinti juos. Trukmė: 45 min. Priemonės: balto popieriaus lapai, piešimo priemonės, rašymo priemonės, lipni juostelė.

Užsiėmimo eiga: 1. Sureaguok į Meilę Visi grupės nariai stovi ratu. Vadovas yra rato pradžia ir yra „Meilė“. Iš kairės stovintis grupės narys – „bučkis“, kiti grupės nariai išskaičiuoja nuo „1“ iki tiek, kiek yra dalyvių. Kiekvienas grupės narys gauna po numerį, kuris tampa jo vardu. „Meilė“ pradeda sakydama „meilė, meilė“ ir du kartus plodama į kelius bei pasakydama „bučkis, bučkis“ arba bet kurį skaičių ir ploja du kartus rankomis. Grupės narys, išgirdęs savo vardą, daro tą patį – ploja į kelius du kartus sakydamas savo vardą, tada kieno nors kito vardą ir du kartus suploja rankomis. Jei suklystama skaičius iškrenta iš žaidimo, tačiau lieka stovėti rate. Toliau vis greitėjančia tvarka. Su vaikais aptariama: Ar sunku buvo reaguoti? Kuris vardas buvo sunkiausias? Koks vardas buvo minimas dažniausiai, kodėl taip atsitiko?

240

2. ebylus bendravimas Vaikai turės sėdėti poromis (vienas šalia kito) prie stalų. Poras vadovas parenka taip, kad prie vieno stalo nesėdėtų labai geri draugai arba vaikai, kurie daugiausia bendrauja vienas su kitu. Prieš kiekvieną porą gulsčiai padedamas A3 arba A4 formato popieriaus lapas ir pritvirtinamas lipnia juostele prie stalo. Kiekvienai porai duodama po vieną raudoną ir mėlyną pieštuką. Vaikai turi susikabinti rankomis per juosmenį, sėdėti arti vienas kito ir tvirtai laikytis. Tuomet jie paima po pieštuką: vienas iš jų turės piešti dešine, o kitas - kaire ranka. Jie privalo drauge nupiešti bendrą piešinį. Vaikai negali pasikeisti pieštukais. Jie taip pat negali kalbėtis tarpusavyje arba susirašinėti lapo pakraščiuose, bet gali juoktis. Darbui skiriama 20 minučių, ir visą šį laiką reikia piešti bei būti susikibus. Pasibaigus skirtam laikui, visi piešiniai eksponuojami ant sienos. Poros iš eilės eina prie savo piešinio ir pasakoja, ką piešdami išgyveno, ką jautė. Tačiau tai daroma laisva valia: niekas neprivalo komentuoti savo išgyvenimų, jei nenori. Kita vertus, kiekvienai porai turi būti sudaryta galimybė, jei ji to nori, išeiti į priekį ir papasakoti savo istoriją. Todėl vadovas turi pasirūpinti, kad užtektų laiko ir pratimui, ir po jo vyksiančiam pokalbiui. Galima padiskutuoti šiais klausimais: Kas buvo sunkiausia? Kaip vaikai poroje nekalbėdami sugebėjo pasirinkti, ką piešti? Ar piešinys atrodo kaip vientisas darbas ar dviejų žmonių ant vieno lapo nupieštas? Kodėl taip gavosi? 3. Sudėliok pagal svarbą Kiekvienas vaikas gauna po popieriaus lapą ir spalvotą pieštuką. Užduotis nupiešti laiptus (gali būti saulė ir spinduliukai, garvežys ar kt.). Save vaikas turi nupiešti priekyje arba ant aukščiausio laiptelio. Ant kitų laiptelių jis turi išdėlioti pagal svarbą asmenis, kurie jam yra svarbūs. Asmenų gali būti kiek nori. Vėliau vaikai, kurie nori, gali parodyti savo piešinį ir papasakoti apie asmenis, kuriuos pažymėjo. Kartu aptariama: Kuo svarbūs tie asmenys, kuriuos vaikai išrinko? Kodėl mums svarbus bendravimas su kitais? Ko reikia, kad mūsų santykiai su aplinkiniais būtų malonūs, gražūs? Ką kiekvienas iš mūsų galėtų ir turėtų padaryti, kad santykiai su artimais, kitais aplinkiniais būtų malonūs, gražūs?

Užsiėmimas 5. Meilė – kokia ji? Tikslas: diskusijų metu išnagrinėti „meilės“ sąvoką. Trukmė: 45 min. Priemonės: piešimo priemonės, rašymo priemonės, spalvoti popieriaus lapai, lapas su užduotimi „Meilės rūšys“ (Priedas 3 Meilės rūšys) (po vieną lapą kiekvienam vaikui). Užsiėmimo eiga: 1. Pavaizduok meilę

241

Visi grupės nariai pasiima piešimo priemonę ir nupiešia kokį nors meilės simbolį. Po to grupelė susėda ratu ir bando išsiaiškinti meilės simboliką. Klausimai diskusijai: Kaip ir kodėl vaikai pavaizdavo meilę? Ką reiškia vienas ar kitas simbolis? Kas padėjo vaikams prisiminti vieną ar kitą meilės simbolį? Ar sudėtinga buvo išreikšti meilę be žodžių? Kaip realiame gyvenime mes parodome savo meilę kitam žmogui? Žodžiais, veiksmais? Kas yra svarbiau? Ar lengva meilę atskirti nuo kitų jausmų – įsimylėjimo, aistros, pripratimo, susižavėjimo, baimės būti vienišam ir t.t.? Tai kuo gi meilė tokia ypatinga? 2. Meilės rūšys Vadovas pasako vaikams, kad meilė gali būti labai įvairi. Vienokią meilę jaučiame mūsų tėvams, kitokią – draugams, dar kitokią – mūsų gyvenimo draugui ir pan. Priklausomai nuo to, kokie yra tarpusavio santykiai su mūsų mylimais žmonėmis, jiems gali būti būdingi skirtingi jausmai tokie kaip: aistra, intymumas, įsipareigojimas, rūpestis, švelnumas ir pan. Vadovas su vaikais aptaria, kas yra būdinga kiekvienam iš šių jausmų. Kai sąvokos aptartos, vadovas išdalina vaikams lenteles su meilės rūšimis ir prašo vaikų pabandyti jas užpildyti – nurodyti, kokie jausmai būdingi vienai ar kitai meilės rūšiai. Prieš atliekant užduotį, geriausia su vaikais galima aptarti lentelėje nurodytas meilės rūšis – ką kiekviena iš jų reiškia, kokia tai meilė, kas jai būdinga? Visi grupės nariai užpildo lenteles, jos aptariamos bendrai grupėje. Išsiaiškinama kuo viena ir kita meilės rūšis yra skirtingos ir panašios. Klausimai diskusijai: Kodėl vienai rūšiai būdinga, o kitai nebūdinga aistra, intymumas, įsipareigojimas ir t.t.? Kuo skiriasi meilės rūšys? Kuri meilės rūšis yra svarbiausia? Kokią meilės rūšį teko išgyventi? Kaip skiriate, kada patiriate meilę, o kada susižavėjimą, draugiškumą? Kas malonaus ir kas neigiamo meilėje? Kas apskritai yra meilė?

Užsiėmimas 6. Bendravimas – koks jis? Tikslas: formuoti praktinius vaikų bendravimo bei darbo grupėje įgūdžius. Trukmė: 45 min. Priemonės: balto popieriaus lapai, piešimo priemonės, lapukai su surašytais veiksmais (veiksmai, kurie turi būti ant lapukų, nurodyti užsiėmimo dalies „Bendravimo pratimas“ aprašyme), didelis popieriaus lapas/rašymo lenta, rašymo priemonės.

242

Užsiėmimo eiga: 1. Dailininkas Visi grupės nariai sėdi ratu. Vedantysis yra dailininkas. Jis piešia tam tikrą piešinį ore panaudodamas pieštuką. Paimdamas iš šalia esančio žmogaus pieštuką, vedantysis pasako „Ačiū“. Nupiešęs piešinį ore, „dailininkas“ pieštuką perduoda kitam grupės nariui. Visi bando atspėti, ką tokio turi padaryti, kaip padarė ir „dailininkas“, kad galėtų patekti į dailės mokyklą. Kai vaikai piešia ir perduoda pieštuką kitam draugui, „dailininkas“ pasako, ką priima į savo ratą ir ko ne. O priima tuos, kurie lygiai taip pat pasako –„Ačiū“ perimdami pieštuką, o ne tie, kurie tiksliai atkartoja piešinį. Ratas sukasi kelis kartus kol visi atspėja, kodėl jie priimami arba ne į dailės mokyklą. Tada su vaikais aptariama: Kuo svarbus mandagumas? Kaip jis įtakoja mūsų santykius su kitais žmonėmis? 2. Bendravimo pratimas Grupės nariai susėda ratu. Vadovas paprašo sudaryti poras ir susėsti taip, kad poros partneriai būtų atsisukę vienam į kitą. Vadovas pristato užduotį. Pirma užduotis yra tokia, kad vienas iš poros narių traukia lapelį, kuriame yra viena iš nuorodų: Sukinėtis į šalis Pertraukinėti pašnekovą, klausiant „ką sakei?“ Nepertraukiamai ir demonstratyviai judinti koją Apžiūrinėti savo batus Tvarkytis plaukus Nekreipti dėmesio į kalbantįjį – atsistoti, nueiti prie lango ir vėl sugrįžti Nuolatos judėti, keisti sėdėjimo pozą Pertraukinėti sakant – „bet kaip man buvo...“. Veiksmą, kuris nurodytas lapelyje, reikės kartoti nuolat, kol kitas poros partneris kalbės vadovo pasiūlyta tema. Kitam poros nariui vadovas pasiūlo temą, kuria jis turi kalbėti: Skaniausias patiekalas Geriausios atostogos Laukiamiausia šventė Artimiausia svajonė Mano gimtadienis Mano geriausia draugė, draugai Mano mokykla Linksmiausias nuotykis. Poros bendrauja 2 – 3 min. Po to vadovas surenka lapelius, sumaišo ir duoda rinktis tam, kuris pasakojo. Pasikeitusi vaidmenimis pora vėl bendrauja 2 – 3 min. Po užduoties vadovas paprašo, kad kiekviena pora pristatytų savo užduotį, ką jiems reikėjo daryti, kaip sekėsi bendrauti. Ant lentos/didelio popieriaus lapo surašoma – kas trukdė bendrauti, ko trūko, o kitoje pusėje kas, vaikų manymu, galėtų padėti.

243

Klausimai diskusijai: Kaip vaikai jautėsi kalbėdami, kai draugas visai nesiklausė, darė visokius veiksmus? Buvo lengva ar sunku bendrauti? Ko trūko iš klausančiojo, kad būtų malonu pasakoti? Tada vadovas pasiūlo vėl pasikalbėti poromis, tačiau dabar tas, kuris klausysis, turi klausytis įdėmiai, žiūrėti pasakojančiam į akis, panaudoti pritariamuosius žodelius. Jie gali būti tokie: „Taip taip, tu visiškai teisus“ „Aš suprantu“ „Taip taip“ „Mhm“ „Iš tiesų, tikrai taip“ „Tikrai? Papasakok daugiau“ „Labai įdomu“ „Net neabejoju“ „Žinoma“. Tada su vaikais aptariama: Ar dabar pasakoti buvo lengviau? Kodėl? Kaip jautiesi tas vaikas, kuris pasakojo? Kokie įgūdžiai, elgesys padeda mums geriau bendrauti?

Užsiėmimas 7. uotraukos Tikslas: skatinti vaikus įsigilinti į save, suprasti savo poelgių priežastis. Trukmė: 45 min. Priemonės: įvairios nuotraukos arba iškirpti paveiksliukai (geriausia nespalvoti), spalvinimo, piešimo priemonės, rašymo priemonės.

Užsiėmimo eiga: 1. uotraukos Šiam pratimui siūloma naudoti nespalvotas nuotraukas, darytas gamtoje. Jos padidinamos ant A3 arba A4 dydžio lapų. Paveikslai neturi tikslios apibrėžtos reikšmės; tai vaizdeliai, nufotografuoti prie jūros, miške ar gatvėje. Vadovas gali turėti net 40 skirtingų piešinių, po 3 – 4 kiekvieno kopijas. Taip pat reikalingos spalvotos kreidelės arba pieštukai. Vadovas išdėlioja daug skirtingų paveikslų ant grindų ir prašo vaikų po kelis prieiti, apžiūrėti ir išsirinkti tą paveikslą, kuris iš karto krenta į akis, patraukia dėmesį. Jie neturi pasirinkti gražiausio. Turėdamas paveikslą, kiekvienas vaikas pasirenka 3 – 4 spalvotus pieštukus ar kitas spalvinimo, piešimo priemones ir sėdasi ten, kur jam kiti netrukdytų, kur jis gerai jaustųsi. Duodama 20 – 30 minučių, per kurias vaikai turi „padailinti“ savo pasirinktas nuotraukas. Tačiau vadovas pabrėžia, kad ir ką vaikai bedarytų su nuotrauka, jie turi pagalvoti, stengtis suprasti, kodėl jie tai daro, turi siekti išreikšti kokią

244

nors mintį ar įspūdį. Vaikai gali arba tik spalvinti piešinius, arba pripiešti kokių nors detalių, kad piešinys įgytų konkretesnę formą. Kai visi baigia, ant sienos surengiama piešinių paroda, ir visi susėda pusračiu, kad juos matytų. Kurį laiką vaikai apžiūrinėja piešinius, laisvai kalbasi, juokauja. Tuomet vadovas klausia, kas norėtų prieiti prie savo piešinio ir papasakoti, kodėl jis padailino jį būtent taip, apie ką jis galvojo, ką jautė dirbdamas ir pan. Šio pratimo tikslas yra suteikti visiems vaikams galimybę pakalbėti apie tai, apie ką jie paprastai nekalba. „Dailindami” nuotraukas, jie įdeda į juos dalelytę savęs. Tokios pratybos leis vaikams daugiau nei paprastai sužinoti vieniems apie kitus, giliau vienas kitą pažinti. Be to, tai puiki proga vadovui pažinti vaikus. Kartu su vaikais aptariama: Kaip jie nusprendė, kaip dailins nuotrauką? Ar galvojo, kodėl tą daro? Kodėl? Kas buvo sunku? Kas patiko? Kas nepatiko? Kodėl? Ką naujo padėjo sužinoti ar išmokti ši užduotis?

Užsiėmimas 8. Stereotipai ir tolerancija Tikslas: aptarti su vaikais stereotipo sąvoką, ugdyti jų toleranciją. Trukmė: 45 min. Priemonės: rašymo priemonės, spalvinimo priemonės, dideli popieriaus lapai, lapai su žodžiais (rekomenduojami žodžiai nurodomi užsiėmimo dalies „Pabaik sakinius“ aprašyme), lapai su pasakojimu „Apie bargonų ir rutrių šalį“ (pasakojimas pateiktas užsiėmimo dalies „Bargonų ir rutrių šalis“ aprašyme).

Užsiėmimo eiga: 1. Pabaik sakinius Vadovas išdalina vaikams rašymo priemones ir lapus, ant kurių užrašyti keli žodžiai (rekomenduojami žodžiai nurodomi užsiėmimo dalies „Pabaik sakinius“ aprašyme. Vadovas gali keisti žodžius, sugalvoti papildomų). Vaikų paprašoma šalia kiekvieno žodžio užrašyti jo apibūdinimą – kokia pirma mintis ateina į galvą, kai išgirstame šį žodį? Apie ką pagalvojame? Kokias savybes jam priskiriame? Vaikai gali rašyti ką tik nori, tačiau užduotį turėtų atlikti ilgai negalvodami, o parašydami pačią pirmą mintį, įspūdį, kurį žodis sukelia. 1. Mokykla yra....................................................... 2. Pirmūnas yra...................................................... 3. Antrametis yra................................................... 4. Mokytojas yra.................................................... 5. Tėvai yra............................................................. 6. Turtuolis yra....................................................... 7. Vargšas yra......................................................... 8. Karas yra.............................................................

245

9. Darbas yra........................................................... 10. Prezidentas yra................................................. 11. Dievas yra.......................................................... 12. „Pankas“ yra.................................................... 13. „Fifa“ yra.......................................................... 14. Senas žmogus yra............................................... 15. Jaunas žmogus yra............................................

Vaikų paprašoma perskaityti savo mintis. Tada visi bendrai aptaria tokius klausimus. Kas esate Jūs? Ar visi Jūs vienodi? Kas skiriasi? Kodėl dažnai manoma, kad visi žmonės vienodi arba turi būti vienodi? Kas yra stereotipas? Palyginkite savo nuomones? Kas jose panašaus? Kas skiriasi? Kuo skiriasi Jūsų požiūris į vienus ar kitus asmenis? Kodėl apie tuos asmenis galvojate taip, kaip užrašėte? Ar visi žmonės, kuriuos galima priskirti kuriai nors grupei, nurodytai sąraše, yra tokie patys? Kuo mums trukdo stereotipai? 2. Bargonų ir rutrių šalis Po diskusijos vadovas pakviečia vaikus nukeliauti į paslaptingą bargonų ir rutrių šalį. Vadovas suskirsto vaikus į grupeles po 3 – 4 dalyvius. Kiekvienai grupelei duodamas didelis popieriaus lapas, piešimo priemonės ir lapas su pasakojimu apie bargonų bei rutrių šalį. Vaikai grupelėse turi perskaityti pasakojimą ir nupiešti tipišką bargoną bei tipišką rutrį, remdamiesi pasakojimu.

Apie bargonų ir rutrių šalį (Aprašymą sukūrė bargonas)

Bargonai gyvena šalyje, kuri vadinama Bargonija. Ši šalis yra kitoje Žemės pusėje, tarp Ziterio ir Tribonijos salų. Bargonijos gyventojai labai mieli žmonės. Jų vaikai beveik niekada nesipeša, o suaugusieji ramiai dirba savo darbus. Bargonai daugiausia valgo ryžius, kurių jiems niekada nepritrūksta. Oras Bargonijoje visada toks pats: pučia švelnus vėjelis, šilta ir saulėta. Rutrių šalis vadinasi Rutrija. Ji irgi yra kitoje Žemės pusėje, tarp Bibo ir Treblio salų. Rutrijos gyventojai labai pikti. Jų vaikai be paliovos kivirčijasi, suaugusieji dažnai susimuša. Savo darbų rutriai niekada nebaigia, nes jie arba labai daug miega, arba keikia vienas kitą. Rutrijoje šalta, vėjuota, nuolat lyja.

TIPIŠKAS BARGO AS

TIPIŠKAS RUTRIS

(nupiešti)

246

Kai vaikai atlieka užduotį, visi vėl susėda į bendrą ratą. Grupelės pristato savo piešinius, papasakoja, kaip ir kodėl taip nupiešė bargoną ir rutrį. Tada su vaikais aptariama: Kokie, vaikų manymu, yra rutriai? Ar vaikai galvoja, kad jie visi tokie? Kokie yra bargonai, ar jie visi tokie? Kodėl bargoną vaikai nupiešė būtent tokį? Kodėl rutrį nupiešėte būtent tokį? Kodėl vaikai nusprendė, kad visi rutriai pikti, o visi bargonai nuostabūs? Ar vaikai atkreipė dėmesį į tai, kad aprašymą sudarė bargonas? Ką tai reiškia? Koks pasakojimas būtų, jei jį būtų rašęs rutris? Vadovas skatina vaikus pagalvoti, kaip mus ir mūsų nuomones apie žmones įtakoja kitų žmonių atsiliepimai, pasakojimai, paskalos? Ar visada tie pasakojimai būna teisingi? Ar verta tikėti kieno nors žodžiais, kol nesi pats asmeniškai bendravęs su žmogumi? Ar mes esame vienodi? Pabaigos aptarimui siūloma padiskutuoti šiais klausimais: Kaip vaikai mano, ar pasikeitė jų nuomonė apie stereotipinį vertinimą? Jei taip, kas pasikeitė, jei ne, kodėl? Kaip reikia laužyti stereotipus? Pagal ką dažniausiai vertinami žmonės? Ar stereotipų, išankstinių nuostatų nebuvimas palengvintų bendravimą?

Užsiėmimas 9. Sala Tikslas: stiprinti vaikų bendravimo ir bendradarbiavimo, komandinio darbo įgūdžius. Trukmė: 50 – 60 min. Priemonės: iš anksto paruošti lapeliai su įvairiomis profesijomis (jų turi būti tiek, kiek užsiėmime dalyvaus vaikų), piešimo priemonės, dideli popieriaus lapai, žirklės, spalvoto popieriaus lapai, seni žurnalai, laikraščiai, rašymo priemonės, klijai.

Užsiėmimo eiga: 1. Sala Vadovas pasakoja vaikams tokią istoriją: Jūs plaukėte laivu į Braziliją. Vieną dieną laivas sudužo ir Jūs bandote gelbėtis kartu su kitais keleiviais. Jūs nuleidžiate valtį ir išplaukiate nežinoma kryptimi. Kitą rytą Jūs pasiekiate krantą ir krentate miegoti. Prabudę po dešimties valandų, bet vis dar gulėdami, jūs imate drauge svajoti. Bet pirmiausia pasirinkite sau vaidmenį ir vardą.

247

Vadovas leidžia vaikams traukti vieną iš daugybės smulkių lapelių, kuriuose užrašytos įvairios profesijos: autobuso vairuotojas (-a), mokytojas (-a), operos dainininkas (-ė), padavėjas (-a) ir t.t. Ištraukę lapelį, vaikai nerodo jo kitiems. Kai vaikai jau turi profesijas, visi užmerkia akis ir kalba po vieną, pasakodami kitiems viską, kas ateis į galvą: Pirmasis įspūdis, atvykus į salą; Garsai; Kvapai; Ką jaučiama ir pan. Tada vadovas sako: Jūs matėte vienas kitą laive, bet nebuvote susipažinę. Dabar jums reikės gyventi ir dirbti kartu. Taigi jūs turite žinoti, ką kiekvienas iš jūsų sugeba. Papasakokite apie save ir paklausinėkite kitus. Jūs jau žinote savo vaidmenis (jie buvo užrašyti lapeliuose, kuriuos ištraukėte). Dabar plačiau pasipasakokite kitiems apie save: Koks Jūsų vardas, pavardė? Sugalvokite, kaip esate apsirengęs? Ar turite šeimą? Ar Jūsų įdomi praeitis? Kodėl? Kur Jūs vykote su laivu? Kokių turite ypatingų sugebėjimų? Ką mėgstate? Ko nekenčiate? Ar turite fizinių trūkumų? Atminkite: visa tai mes tik įsivaizduojame! Kai vaikai „susipažįsta“, jie turi grupėje susitarti (jei užsiėmime dalyvauja daug vaikų, juos galima suskirstyti į 2 – 3 grupes): Kaip signalizuoti pro šalį plaukiantiems laivams? Kaip nusigauti namo? Kaip pranešti apie save pasauliui? (reikia sukurti tokį pranešimą). Ką reikėtų daryti pirmiausia? (Kur gyventi? Kuo maitintis? Kaip pasigaminti maistą? Iš ko ir su kuo valgyti? Kokie patiekalai? Kaip juos patiekti? Iš kur gauti drabužių?). Kaip pasiskirstyti pareigomis? Kas ką darys? Sugalvoti taisykles ir nuobaudas. Pavadinti savo salą. Kadangi klausimų daug, vaikai gali juos pamiršti. Todėl būtų gerai, jei vadovas prieš užsiėmimą visus šiuos klausimus surašytų į didelį popieriaus lapą, kuris būtų pakabintas visiems vaikams matomoje vietoje. Vadovas vaikams gali duoti po didelį popieriaus lapą, visas priemones (laikraščius, spalvotą popierių,

248

piešimo priemones, žirkles, klijus) ir paprašo vaikų, kad jie sukurtų visą planą pagal pateiktus klausimus. Kai vaikai atlieka užduotį, grupelių prašoma pristatyti savo planus. Su vaikais aptariama: Kaip jiems sekėsi dirbti grupėje? Ar jie sutarė dėl visų darbų? Dėl kurio klausimo kilo ginčų? Kodėl? Kas grupei padėjo kartu dirbti? Kas trukdė? Jei vaikai atsidurtų realiame gyvenime negyvenamoje saloje, kaip jie mano, ar jų sugebėjimas kartu dirbti ir jų planas padėtų jiems? Kodėl? Ar visos plano dalis visiems vaikams grupėje atrodo geri? Ką galima būtų tobulinti? Kaip vaikai pasidalino pareigomis? Kas tam pasidalinimui turėjo įtakos?

Užsiėmimas 10. Konfliktai ir jų sprendimo būdai Tikslas: išsiaiškinti kas yra konfliktas, kokia jo reikšmė tarpusavio santykiuose, kokie yra priimtini konfliktų sprendimo būdai. Trukmė: 45 min. Priemonės: balto popieriaus lapai, rašymo priemonės, dideli popieriaus lapai, keli A4 formato lapai (geriausia kartonas arba kietesnis popierius), žirklės, klijai, lipni juostelė, rašymo priemonės, vienkartinės stiklinės (gali būti dar kelios papildomos kanceliarinės priemonės).

Užsiėmimo eiga: 1. Konfliktas – kas tai? Vadovas klausia vaikų – kas tai yra konfliktas? Su kuo vaikams asocijuojasi šis žodis? Vaikų mintys surašomos ant lentos/didelio popieriaus lapo. Klausimai diskusijai: Kokie būna konfliktai? Konfliktas – ar tai gerai, ar blogai? Kodėl? Ar yra ir teigiamų, ir neigiamų pusių? Kokios jos? Kokios mintys kyla, kai konfliktuojama? Kaip jaučiamasi? Vidiniai konfliktai, „kartų konfliktai“, tarpasmeniniai konfliktai – ką vaikai apie juos gali pasakyti? Vaikai gali nupiešti arba suvaidinti konfliktinę situaciją. Apibendrinant vadovas turėtų plačiau papasakoti apie konfliktus, jų rūšis. 2. Konfliktų sprendimas Vadovas pakviečia vaikus paanalizuoti, kaip jie visi sprendžia konfliktus. Vaikams išdalinami lapai su užrašytais įvairiais asmenimis (Užduoties lapas Asmenys) ir pagalbinis lapas (Užduoties lapas Asmenys. Priedas). Vaikų prašoma pagalvoti ir užrašyti, kaip jie sprendžia konfliktus su nurodytais žmonėmis.

249

Užduoties lapas Asmenys Su savo tėvais

__________ __________

Su vyresniais žmonėmis__________________________

__________ __________

Su bendraamžiais

__________ __________

Su savo mokytojais

__________ __________

Su broliais/seserimis

__________ __________

Su priešingos lyties žmonėmis

__________ __________

Su kaimynais

__________ __________

Užduoties lapas Asmenys. Priedas Priedas: 1. Vengiu 2. Pakeičiu kalbos temą 3. Pasiduodu 4. Stengiuosi pajuokauti 5. Pasikviečiu trečią žmogų, kad išspręstų ginčą 6. Duodu į kailį 7. Atsiprašinėju 8. Siekiu kompromiso 9. Apsimetu, kad sutinku 10. Grasinu kitam 11. Rėkiu ir šaukiu, kol įrodau 12. Pasiduodu, bet parodau, kad kenčiu dėl to 13. Prisipažįstu, kad klystu, nors žinau, kad nesuklydau.

250

Vėliau su vaikais aptariama: Kaip jiems atrodo, kokie yra tinkami konfliktų sprendimo būdai, o kokie ne? Kodėl? Kokiais atvejais konfliktai išsprendžiami sėkmingai? Kodėl taip nutinka, kad konfliktai su skirtingais žmonėmis sprendžiami skirtingai? Kaip patys vaikai dažniausiai elgiasi konfliktinėse situacijose? Kodėl? Ką vaikai norėtų pakeisti savo elgesyje, sprendžiant konfliktus? Ko išmokti? Ko tam reikia? 3. Pilies statymas Galiausiai vadovas pakviečia vaikus paskutiniajai užduočiai. Vaikai suskirstomi į kelias grupeles, po 3 – 4 žmones; kiekvienai grupelei išdalinamos priemonės (keli A4 formato lapai (geriausia kartonas arba kietesnis popierius), žirklės, klijai, lipni juostelė, rašymo priemonės, vienkartinės stiklinės (gali būti dar kelios papildomos kanceliarinės priemonės). Duodama tokia užduotis – grupelė turės pastatyti kuo aukštesnę ir kuo gražesnę pilį. Kiekviena grupelė turi 15 minučių pasitarimui ir 15 minučių statybai. Pasitarimo metu grupelė turi sutarti, kokią pilį ir iš ko statys, pasidalinti priemonėmis ir darbais. Kiekvienas dalyvis gali liesti tik vienos rūšies grupės priemones: vieni tik popierių, kiti tik žirkles, treti tik klijus ir t.t. Praėjus 15 minučių laiko pasitarimui, bus duodama komanda dirbti, tada nebebus galima kalbėtis. Statymo metu galima liesti tik savo pasirinktą priemonę, o kitų ne. Už pažeidimus (kalbėjimą arba kitos priemonės palietimą) bus baudžiama – atimama ta priemonė. Vadovas stebi laiką, duoda signalus pradėti kitą etapą, stebi grupės darbo eigą, kaip kas dirba, kaip komandos nariai išklauso vieni kitus, kas ką nustelbia, kas vadovauja, kas aktyvus, o kas pasyvus dalyvis. Kai vaikai atlieka užduotį, jie parodo visiems savo pilis. Kartu aptariama: Kaip jautėsi dalyviai, ar patenkinti rezultatu? Kodėl? Kaip vyko procesas – kas ėmėsi iniciatyvos? Kaip buvo priimami sprendimai. Ar kilo konfliktų? Jei taip, kaip jie išsisprendė? Prisimenami konfliktų sprendimo būdai.

251

SAVĘS PAŽI IMO PROGRAMA UŽSIĖMIMŲ PRIEDAI

252

Priedas 1. Žmonių medžioklė Žmogus, kuris turi brolį arba seserį

Žmogus, kuris nebijo aukščio

Žmogus, kuris moka groti kokiu nors muzikos instrumentu

Žmogus, kuris mėgsta pieną

Žmogus, kuris nemėgsta pieno

Žmogus, kuris mėgsta grybauti

Žmogus, kuris mėgsta keliauti

Žmogus, kuris gali pasakyti mįslę

Žmogus, kuris turi kokią nors mėlyną drabužį ar aprangos detalę

Žmogus, kuris moka kepti blynus

Žmogus, kuris nemėgsta melo

Žmogus, kuris nori susirasti naujų draugų

Žmogus, kuris augina kokį nors naminį gyvūną

Žmogus, kuris svajoja apie naminį gyvūną

Žmogus, kurio gimtadienis bus kitą mėnesį

253

Priedas 2. Klausimas tau ir apie tave 1. Kas yra tau asmeniškai svarbiausias žmogus Žemėje? 2. Koks yra Tavo mėgiamiausias vaisius ar daržovė? 3. Koks yra pats gražiausias dalykas, kokį Tau yra tekę matyti? 4. Koks yra bjauriausias dalykas, kokį Tu žinai? 5. Koks yra vertingiausias daiktas, kurį Tu turi? 6. Kokia yra mėgiamiausia Tavo knyga? 7. Kokiu gyvūnu Tu norėtum būti, jei nebūtum žmogumi? 8. Koks yra didžiausias nusikaltimas kito žmogaus atžvilgiu, neskaitant žmogžudystės? 9. Jei tu galėtum sunaikinti vieną dalyką šiame pasaulyje visiems laikams, kas tai būtų? 10. Ką norėtum veikti po dešimties metų? 11. Kokia yra Tavo mėgstamiausia TV programa? 12. Jei atominė bomba nukristų po dešimties minučių, ką Tu darytum likusias dešimt minučių? 13. Dėl kokio vieno dalyko, kaip Tu galvoji, Tu galėtum paaukoti savo gyvenimą? 14. Koks yra pats svarbiausias kriterijus, pasirenkant draugą? 15. Ką žmonės mėgsta Tavyje labiausiai? 16. Ką žmonės mėgsta Tavyje mažiausiai? 17. Kai Tu galvoji apie tragediją, apie ką Tu galvoji? 18. Koks yra vienas žodis, kuris apibūdina naujagimį? 19. Kokios spalvos yra meilė? 20. Koks žodis Tave tiksliausiai apibūdina? 21. Ko Tu labiausiai bijai? 22. Jei galėtum vienai dienai tapti kuo nors kitu, tai kuo Tu būtum? 23. Kas Tau suteikia didžiausią saugumo jausmą? 24. Laimė – tai yra........................................................................ 25. Kada jautiesi labiausiai vienišas? 26. Kas padarė didžiausią įtaką Tavo gyvenime? 27. Kokią savo gyvenimo dieną norėtum dar kartą išgyventi? 28. Kokius sprendimus Tau sunku priimti?

254

Priedas 3. Meilės rūšys Meilės rūšys

Aistra

Intymumas

Įsipareigojimas

Rūpestis

Ištikimybė

Nėra meilės

Aistringa meilė

Romantiška meilė

Tobula meilė

Partneriška meilė

Tuščia meilė

Draugystė

Beprasmė meilė

Tėviška meilė

255

SOCIALI IŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMA

Parengė: Kristina Stepanova

256

Socialinių įgūdžių ugdymo programa Užsiėmimų turinys Įvadas į Socialinių įgūdžių ugdymo programą..................................................................258 Socialinių įgūdžių ugdymo programa. Užsiėmimų aprašymas.........................................259 Užsiėmimas 1. Mano nuostabus pasaulis..........................................................................259 Užsiėmimas 2. Mano vertybės...........................................................................................261 Užsiėmimas 3. Pirmas įspūdis..........................................................................................263 Užsiėmimas 4. Tavo nuostabus pasaulis...........................................................................264 Užsiėmimas 5. Emocijos...................................................................................................266 Užsiėmimas 6. Mano emocijų lentelė................................................................................267 Užsiėmimas 7. Kur gimsta jausmai?.................................................................................268 Užsiėmimas 8. Sprendimų priėmimo žingsniai.................................................................269 Užsiėmimas 9. Raibuliavimas...........................................................................................271 Užsiėmimas 10. Pasaulis, kuriame norėčiau gyventi........................................................273 Užsiėmimas 11. Sveikata ir sveikos gyvensenos įgūdžiai.................................................275 Užsiėmimas 12. Rizika......................................................................................................276 Užsiėmimas 13. Kaip aš galiu tą ištverti...........................................................................278 Užsiėmimas 14. Tarpusavio santykiai...............................................................................279 Užsiėmimas 15. Priimk, ignoruok, atstumk.......................................................................281 Užsiėmimas 16. Nauja pabaiga..........................................................................................283 Užsiėmimas 17. Kas yra geri draugai?..............................................................................285 Užsiėmimas 18. Pastatykime namą...................................................................................286 Socialinių įgūdžių programa. Užsiėmimų priedai ............................................................289

257

Įvadas į Socialinių įgūdžių ugdymo programą Socialinių įgūdžių ugdymas ir lavinimas yra labai svarbus. Nemažai išmokstame iš savo patirties, tačiau tai dažnai ilgas ir skausmingas kelias, o reikėtų nuo mažens kaupti ir lavinti vaiko vidinių jėgų rezervą, kurį ir sudaro socialiniai įgūdžiai. Pagrindiniai socialiniai įgūdžiai: 1. Bendravimo įgūdžiai (mokėjimas paklausti, išklausyti, išreikšti savo nuomonę, konstruktyviai spręsti konfliktus, užmegzti tarpusavio santykius ir t.t.); 2. Asmeniniai įgūdžiai (kritinio mąstymo, streso įveikimo, atsipalaidavimo, laiko planavimo, sveikos gyvensenos, mitybos, adekvataus savęs vertinimo, asmeninės patirties analizės ir vertinimo ir t.t.); 3. Bendradarbiavimo įgūdžiai (sugebėjimas prisiimti atsakomybę, sugebėjimas pasidalinti atsakomybe su kitais, sugebėjimas dirbti komandoje ir t.t.). Taigi, socialiniai įgūdžiai – tai visa tai, kas padeda mums sėkmingai funkcionuoti visuomenėje, gyventi šalia kitų žmonių, dirbti savo ir visuomenės labui. Socialinių įgūdžių ugdymo programos tikslas – formuoti ir stiprinti vaikų socialinius įgūdžius. Pagrindiniai uždaviniai: Ugdyti vaikų bendravimo įgūdžius. Ugdyti vaikų kritinį ir kūrybinį mąstymą. Ugdyti vaikų bendradarbiavimo įgūdžius, sugebėjimą dirbti komandoje, su kitais žmonėmis, priimti jų skirtumus. Ugdyti vaikų atsakomybę už save ir aplinką. Socialinius įgūdžius galima ugdyti įvairiai. Pristatoma programa orientuojasi daugiausia į grupines užduotis, į bendrą vaikų veiklą.

258

SOCIALI IŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMA UŽSIĖMIMŲ APRAŠYMAS

Užsiėmimas 1. Mano nuostabus pasaulis Tikslas – skatinti vaikus pažinti save, savo vidinį pasaulį. Uždaviniai: 1. Mokyti vaikus pastebėti ir išvardinti savo asmenines savybes 2. Mokyti vaikus pastebėti panašumus ir skirtumus tarp savo ir kitų žmonių asmenybių. Priemonės: balto popieriaus lapai, rašymo priemonės, piešimo priemonės, kėdės (viena mažiau nei yra užsiėmimų dalyvių) (jeigu žaidimas žaidžiamas patalpoje, kur nėra kėdžių, vietoj jų galima nupiešti ratus arba padėti daiktus, kurie reikš vietą), dideli popieriaus lapai.

Užsiėmimo eiga: 1. Kino filmas Trukmė: 40 – 50 min. Priemonės: balto popieriaus lapai, rašymo priemonės, piešimo priemonės, dideli popieriaus lapai. a.) Vadovas trumpai supažindina vaikus su programa – ką jie kartu veiks, apie ką kalbės, kada susitikinės ir pan. Be abejo tam, kad visi galėtų dirbti kartu, būtina sukurti grupę. Tikriausiai visiškai smagu būtų nukeliauti visiems į kiną? Vadovas sako: „Mūsų grupė atėjo į kiną. Šiek tiek pavėlavome, salėje jau tamsu. Mes ieškome vietų atsisėsti. Reklama jau baigėsi, ir prasideda filmas. Ekrane - filmo pavadinimas. Įsivaizduokite, kokį filmą mes žiūrime, kaip atrodo užrašytas filmo pavadinimas, kokios raidės, spalvos. Filmo pradžioje galime perskaityti, kas atlieka vaidmenis. Kokie vaidmenys yra šiame filme? Ką šitame filme vaidinu aš (kiekvienas iš mūsų)? Koks mano vaidmuo – pagrindinis, antraeilis, o gal aš pasirodau tik epizoduose?“. b.) Kiekvienas dalyvis gauna po 2 lapus popieriaus. Viename lape reikia užrašyti (nupiešti) filmo pavadinimą, o kitame – savo vaidmenį (lape pirmiausia užrašomas vaidmuo, po to – žmogaus vardas). Susibūrus į bendrą ratą, piešiniai pristatomi grupei. c.) Tada vadovas sako: „Mes kartu esame čia. Kokį filmą mūsų grupė gali kartu sukurti? Ar filmas turėtų būti komedija, tragedija, detektyvas, melodrama? Ką galvojate apie tai? Koks šiame filme galėtų būti kiekvieno iš mūsų vaidmuo? Kas iš mūsų būtų pagrindiniai veikėjai, kas antraeiliai, o kas tik žiūrovai?“. Visą tai aptariama grupėje, o po to vaikai viską kartu pavaizduoja ant bendro didelio popieriaus lapo. d.) Kurdami filmą grupės nariai išsako savo lūkesčius turinio bei atmosferos grupėje atžvilgiu. Aptariami dalykai, kurie pageidaujami ir nepageidaujami grupėje. 2. Mano nuostabus pasaulis Trukmė: 15 – 30 min. Priemonės: balto popieriaus lapai, rašymo priemonės, spalvoti pieštukai. a.) Vadovas diskutuoja su vaikais apie tai, kaip mes atpažįstame, apibūdiname žmogų? Kas tai – charakteris, išvaizda, poelgiai? Ar visų žmonių vienoda išvaizda, charakteris, poelgiai? Vadovas pasako vaikams,

259

kad tam, kad daugiau išmokti, geriau jaustis, sugebėti įgyvendinti savo svajones, siekti tikslų ir pan. yra svarbu, be kita ko, pažinti save. b.) Vadovas išdalina vaikams balto popieriaus lapus ir paprašo: Lapo centre nupiešti save Kairėje lapo pusėje surašyti fizines savybes, t.y. aprašyti savo išvaizdą (tai, ką žmonės mato) Dešinėje lapo pusėje surašyti vidines savybes (charakterio, asmenybės, t.y., koks esi – jautrus, nekantrus, energingas, uždaras ir t.t.), kurių žmonės nemato, t.y., kurios fiziškai neišreikštos. Jei kuriam vaikui sunkiai sekasi išvardinti savo savybes, vadovas kartu su kitais vaikais gali jam padėti – visi vardina savybes, kurios, jų nuomone, tinka vaikui, o vaikas užrašo jas, jei sutinka, kad jos jam tikrai būdingos. Visgi, tokį sprendimą vadovas turi pasiūlyti tik kraštutiniu atveju – svarbiau skatinti vaiką patį pagalvoti apie save, įsijausti į savo vidinį pasaulį ir atrasti įvairias savybes. c.) Kai vaikai užbaigia savo piešinius, vadovas paprašo jų pagalvoti, kodėl jiems būdingos būtent tokios išorinės ir vidinės savybės, iš kur jos ir surašyti tas priežastis prie savybių. Pvz., „mano plaukai garbanoti ir šviesūs“ – „mano plaukai yra tokie, kaip mamos“; „esu kantrus“ – „šią savybę perėmiau iš tėčio“ ir pan. Kai vaikai atlieka užduotį, visi grįžta į bendrą ratą ir aptaria savo savybes bei pasidalina nuomonėmis apie tai, iš kur tas savybes gavo. d.) Užsiėmimo pabaigoje vadovas su vaikais aptaria: Kaip praėjo užsiėmimas? Ką vaikai apie jį mano? Ką naujo jie sužinojo, išmoko? Ar jie pastebėjo panašumų tarp savęs ir kitų? Kokių? Kas mus daro panašius į kitus? Ar jie pastebėjo skirtumų tarp savęs ir kitų? Kokių? Kas mus išskiria iš kitų žmonių? Ar tai, kad jie ieškojo ir surašė savo savybes, padėjo jiems pakeisti nuomonę apie save? Kaip? O ar padėjo geriau pažinti save? Ar vaikai sužinojo ką nors naujo apie kitus? Ką? Ar tai vaikus nustebino? Kodėl? Ar mes visada galvojame ir turime tokią pačią nuomonę apie žmogų kaip ir jis pats? Kodėl taip yra? Svarbu, kad vadovas aptartų su vaikais, jog kartais mes darome skubotas išvadas – gerai žmogaus nepažįstame ir jau sprendžiame apie jį; kad lengvai pasiduodame stereotipams ir mums sunku priimti žmones, kurie labai išskiria iš kitų ir pan. Tačiau tai neretai turi neigiamos įtakos mūsų tolimesniam bendravimui, kito žmogaus pažinimui. 3. Tuščia kėdė man iš dešinės Trukmė: 20 – 30 min. Priemonės: tiek kėdžių, kiek yra dalyvių ir viena tuščia kėdė vadovui iš dešinės (jeigu žaidimas žaidžiamas patalpoje, kur nėra kėdžių, vietoj jų gali būti nupiešti ratai arba padėti daiktai, kurie reikš vietą). a.) Vadovas paprašo vaikų susėsti ratu ir atkreipia dėmesį į tuščią kėdė, kuri stovi jam iš dešinės. Vadovas sako: „man iš dešinės stovi tuščia kėdė; prašau, atsisėsk šalia manęs, jei tu/tavo...“ ir išvardina kokią nors vieną išorinę ar vidinę savybė, pvz., „...jei tu esi aukštas; jei tu esi kantrus; jei tavo plaukai trumpi“ ir pan. Jei kuris nors iš vaikų girdėdamas vardinamas savybes mano, kad jos būdingos ir jam, jis turi atsistoti ir paskubėti užimti tuščią kėdę. Jei savybės būdingos keliems vaikams, jie irgi skuba užimti atsilaisvinusias kėdes. Kai vaikai susėda,

260

viena iš kėdžių vėl lieka tuščia. Tada dalyvis, kuris sėdi iš kairės pusės nuo tuščios kėdės, turi vėl pasakyti „man iš dešinės stovi tuščia kėdė; prašau, atsisėsk šalia manęs, jei tu/tavo...“ ir išvardinti kokią nors vieną išorinę ar vidinę savybę, o vaikai, kuriems būdingos šios savybės, turi vėl ieškoti laisvos kėdės. Vadovas gali paskatinti vaikus pagalvoti ir apie tokias savybes, kurios yra neapčiuopiamos, nematomos, pvz., „jei esi paslaugus sūnus“, „jei esi rūpestinga dukra“ ir pan. b.) Po kelių pasikeitimų galima pasiūlyti vaikams vardinti emocijas, pvz., „man iš dešinės stovi tuščia kėdė; prašau, atsisėsk šalia manęs, jei tu jautiesi liūdnas/laimingas/vienišas/piktas/linksmas“ ir t.t. c.) Galiausiai vadovas aptaria su vaikais žaidimą: Ką vaikai mano apie žaidimą? Ką naujo jie išmoko, sužinojo, pastebėjo? Kaip vaikai jautiesi, kai girdėjo savybę, kuri būdinga jiems ir turėjo atsistoti, „pademonstruoti“ kitiems tą savybę? Kodėl vaikai išgyveno būtent tokius jausmus? Ar būna, kad gyvenime žmonės kartais slepia savo savybes, jausmus, pomėgius? Kodėl taip yra? Kaip turėtume elgtis – tiek savęs atžvilgiu (slėpti, neslėpti savo pomėgius, savybes) ir kitų atžvilgiu (priimti kitus tokius, kokie jie yra ar pasmerkti)? Kodėl? Vadovas gali priminti vaikams, kad kiekvienas turi teisę būti toks, koks jis yra – su savo charakteriu, pomėgiais, savybėmis. Nėra blogesnių ir geresnių žmonių – kiekvienas yra unikalus ir nepakartojamas. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 2 straipsnyje sakoma, kad kiekvienas vaikas yra vertingas, nesvarbu, kokia yra jo arba jo tėvų tautybė, religija, sveikata, kalba, lytis, odos spalva ir kitos savybės. Tas pats sakoma ir Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, kurioje yra išvardintos prigimtinės kiekvieno žmogaus teisės. Kokius panašumus ir skirtumus tarp savęs ir kitų pastebėjo vaikai?

Užsiėmimas 2. Mano vertybės Tikslas – skatinti vaikus analizuoti savo vertybines nuostatas ir jų įtaką mūsų gyvenimui. Uždaviniai: 1. Paaiškinti vaikams kas yra vertybės, kokios jos yra, iš kur atsiranda ir kodėl jos reikalingos 2. Padėti suvokti vaikams pagrindines vertybes. Priemonės: lapas su užduotimi „Vertybės“ (Priedas 1. Vertybės), rašymo priemonės, iš popieriaus iškirpti „banknotai“, rašymo lenta/didelis popieriaus lapas.

1. Sek paskui mane Trukmė: 10 – 20 min. Pasitikėjimui vienas kitu sustiprinti, vadovas pasiūlo sužaisti žaidimą „Sek paskui mane“. Vaikai susiranda poras. Vienas iš poros vaikų užsimerkia arba užsiriša akis. Kitas sugalvoja savo šaukinį, pvz.: „ta ta ta, ta ta ta, ta ta ta“ arba „pyp, pyp, pyp, pyp“ ir pan. Laikydamasis atstumo ir nuolat kartodamas šaukinį, jis turi vedžioti po aplinką savo partnerį ir apsaugoti jį nuo iškilusių kliūčių ar pavojų. Tas, kuris užsimerkęs, klausosi partnerio ir eina jo šaukinio link. Jeigu šaukinys nutrūksta – tai ženklas, kad reikia sustoti ir laukti, nes yra kliūtis. Kai kurioje nors pusėje šaukinys vėl pasigirsta, reikia pasisukti į tą pusę ir tolia eiti paskui šaukinį. Po kurio laiko (5 – 10 min.) partneriai pasikeičia vaidmenimis.

261

Su vaikais galima aptarti – ar lengva buvo pasitikėti? Kodėl? Ar lengva buvo rūpintis savo partneriu? Kodėl? 2. Mano vertybės Trukmė: 30 – 35 min. Priemonės: lapas su užduotimi „Vertybės“ (Priedas 1. Vertybės), rašymo priemonės. a.) Vadovas kalba su vaikais apie vertybes, paaiškindamas, kad vertybės yra visa, ką žmonės vertina, kas jiems yra brangu. Vertybės gali būti: tradicinės, tarkim, šeimos narių savitarpio pagalba, vaikų teisės ir pareigos, pagarba tėvams, žemei, duonai, Dievui, jaunesniųjų atsakomybė vyresniesiems, vyresniųjų rūpinimasis jaunesniaisiais, pagarba darbui, pagarba ir atsakomybė ligoniams. Tradicinių vertybių pavyzdžiai: žmogiškumas, darbštumas, atsakomybė, kuklumas; idealiosios: Dievas, žmogus, jo gyvenimas, istorija, šeima, taika, gėris, grožis; bendrosios: pagarba sau ir kitam, tolerantiškumas (fiziniai, kultūriniai, socialiniai žmonių skirtumai), patriotizmas (pagarba tautai, tradicijoms, kultūrai) rūpinimasis kitais, sąžiningumas, iniciatyvumas, nuostata sveikai gyventi. Galima išskirti susistemintas vertybes: Prigimtinės vertybės: veiklumo, laisvės, sveikatos, paramos bei pagalbos, silpnumo įveikimo; Ekonominės vertybės: laiko taupymo, naudos, patogumo, iniciatyvos numatymo, daiktų vertingumo; Kultūrinės vertybės: mokslo, meno, technologijos, papročių; Dvasinės vertybės: tiesos, gėrio, grožio, tikėjimo, vilties, meilės, santūrumo; Socialinės vertybės: pripažinimo, teisingumo, atjautos, pakantumo, demokratiškumo, tautiškumo. b.) Po diskusijos vadovas išdalina vaikams lapą su užduotimi „Vertybės“ ir pasiūlo vaikams raštu atsakyti į klausimus. Po užduoties atlikimo vadovas paprašo vaikų, kurie nori, perskaityti savo atsakymus. Su vaikais aptariama: Ką vaikai mano apie žaidimą? Ką naujo jie išmoko, sužinojo, pastebėjo? Kaip vaikai mano, kokios vertybės atsispindi jų atsakymuose? Ar yra panašių atsakymų? Ką tai reiškia? Kaip vaikai mano, kaip formuojasi mūsų vertybės? Kas turi tam įtakos – šeima, draugai, visuomenė, pasaulis? Kaip mano vaikai, kaip susiformavo jų vertybės, kas tam turėjo didžiausios įtakos? 3. Vertybių aukcionas Trukmė: 20 – 30 min. Priemonės: rašymo lenta/didelis popieriaus lapas, rašymo priemonės, iš popieriaus iškirpti „banknotai“. Ant lentos arba didelio popieriaus lapo vadovas užrašo daug vertybių. Kiekvienas vaikas turi kelis „banknotus“, kurių bendra suma sudaro 100. Už šią sumą galima pirkti vertybes; vaikai tarpusavyje gali derėtis. Po žaidimo vyksta aptarimas: Kas ką nupirko? Ką norėjo nupirkti? Kokią pirkimo strategiją pasirinko, kuo remiantis rinkosi vertybes? Ar tikrąsias vertybes įmanoma nupirkti už pinigus? Kaip jos susiformuoja? Kodėl vertybės yra svarbios mūsų gyvenime? Kokios vertybės vaikams svarbiausios? Kodėl?

262

Užsiėmimas 3. Pirmas įspūdis Tikslas – analizuoti pirminę nuomonę, jos įtaką mūsų santykiams su aplinkiniais. Uždaviniai: 1. Palyginti, kokią skirtingą pirminę nuomonę žmonės susidaro apie kitus 2. Padėti vaikams suprasti, kaip mūsų pirminė nuomonė įtakoja mūsų elgesį su žmonėmis. Priemonės: skirtingų žmonių nuotraukos, iškirptos iš žurnalų, laikraščių ir priklijuotos ant baltų lapų (lapo viršuje), rašymo priemonės, laikraščių lapai.

Užsiėmimo eiga: 1. Susėsti ant kelių Trukmė: 5 – 10 min. Grupės nariai stovi ratu kuo glaudžiau vienas prie kito. Visi pasisuka į dešinę ir žengia žingsnį į rato vidurį, kad vienas prie kito dar labiau prisispaustų. Tuomet lėtai ir sutartinai sėda vienas kitam ant kelių. Jeigu tai lengvai pavyksta, užduotį galima šiek tiek pasunkinti. Pvz., sėdint vienas kitam ant kelių, sutartinai žengti į priekį. Jeigu pasiseka apeiti visą ratą, dalyviai, sėdėdami vienas kitam ant kelių, gali pamėginti judėti atbuli. 2. Pirmas įspūdis Trukmė: 30 – 40 min. Priemonės: skirtingų žmonių nuotraukos, iškirptos iš žurnalų, laikraščių ir priklijuotos ant baltų lapų (lapo viršuje), rašymo priemonės. a.) Vadovas paruošia kiekvienam užsiėmimo dalyviui lapą su nuotrauka. Renkant nuotraukas, įžymybių, žvaigždžių nuotraukų geriausia nesirinkti; taip pat vadovas turi pasistengti rasti kuo įvairesnių žmonių: skirtingo amžiaus, kultūrų, etninių grupių, sugebėjimų, neįgalumo ir t.t. b.) Užsiėmimo metu vadovas kiekvienam vaikui paduoda vieną lapą su nuotrauka ir rašymo priemonę. Dalyviai susėda ratu. Vadovas paprašo jų pažiūrėti į savo lapą ir nuotrauką ir lapo apačioje užrašyti savo pirmąjį įspūdį apie nuotraukoje pavaizduotą žmogų. Kai vaikai tą padaro, vadovas paprašo jų užlenkti apatinę lapo dalį, kurioje užrašyta vaiko nuomonė, kad jos niekas nematytų ir perduoti lapą savo kaimynui. Tada paprašoma vaikų pažiūrėti į naujai gautus lapus su nuotraukomis ir vėl užrašyti savo pirmą įspūdį lapo apačioje, užlenkti lapą ir perduoti kitam kaimynui. Lapai turėtų būti perduodami gana greitai, kadangi svarbus yra būtent pirmas įspūdis. Taip kartojama, kol lapai apkeliaus visus žaidėjus. Tada vadovas leidžia vaikams atlankstyti lapus ir perskaityti visų nuomones, palyginti skirtingus „pirmuosius įspūdžius“. c.) Su vaikais aptariama: Ką naujo jie sužinojo iš šio užsiėmimo? Kokios vaikams kilo mintys, įspūdžiai? Ar buvo dalykų, kurie nustebino? Kokie? Kodėl? Kaip vaikams atrodo, kas labiausiai lemia pirmąjį įspūdį? Ką užsiėmimas atskleidė apie mus pačius? Kaip vaikams atrodo, kaip mes iš tikro galime sužinoti, koks yra žmogus?

263

Vadovas apibendrina diskusiją, sakydamas, kad per pateikiamą įvaizdį žmogus atskleidžia dalį savo charakterio, tačiau yra neteisinga spręsti apie žmogų remiantis tik įvaizdžiu. Svarbu gerbti žmones kaip asmenybes. 3. Atsipalaidavimas Trukmė: 15 – 20 min. Priemonės: laikraščių lapai Pabaigai galima atlikti atsipalaidavimo pratimą. Jei yra galimybė, galima įjungti muziką. Skambant muzikai, atliekami pratimai: 1. Vaikštome bet kokia kryptimi, kiekvieną sutiktą „pasveikindami“ trumpu tapštelėjimu per petį; 2. Vaikštome kaip ir pirma, bet dabar stengiamės išsisukti, kai kiti nori tapštelėti mums per petį, tačiau visa tai atliekame ramiai; 3. Toliau vaikštome išmėgindami įvairias juokingas eisenas: ant kulnų, ant pirštų galų, kreivomis (į vidų ar išorę pasuktomis) pėdomis ir pan.; 4. Pasirenkame vaidmenį (pasipūtusio, pamišusio, drovaus, energingo, manieringo ir pan. asmens) ir vaikštome sveikindami kitus; 5. Sueiname į kelias grupes ir sugulame ratu galvomis į rato vidurį; susiimame rankomis su kaip galima daugiau žmonių; 6. Du žmonės atsistoja ant pakloto laikraščio. Patiesiame daugiau laikraščių ir sustojame po 4 žmones ant kiekvieno lapo. Laikraščiai lankstomi kaskart perpus, ir kiekvieną kartą tie 4 žmonės mėgina ant jų atsistoti: lankstoma tol, kol nebeįmanoma atsistoti ant laikraščių, kad pėdos neišlįstų už jų ribų. Leidžiama lipti vienas kitam ant pečių, pvz., kad vienas galėtų išlaikyti kitus tris.

Užsiėmimas 4. Tavo nuostabus pasaulis Tikslas – skatinti vaikus pažinti vieni kitus, ugdyti empatiją ir pagarbą kitiems. Uždaviniai: 1. Mokyti vaikus pastebėti kitus, geriau pažinti šalia esančius žmones 2. Ugdyti vaikų klausymosi ir kalbėjimo įgūdžius. Priemonės: dideli popieriaus lapai (tiek, kiek užsiėmimo dalyvių), piešimo ir rašymo priemonės, žirklės; esant galimybei – muzika.

Užsiėmimo eiga: 1. Gelbėjimosi valtis Trukmė: 10 – 15 min. Visi vaikai sustoja kambario viduryje – tai bus „okeanas“. Vadovas sušunka skaičių „šeši!“. Tuomet visi turi greitai susiskirstyti į grupeles po šešis ir laikytis už rankų, taip vaizduodami „gelbėjimosi valtis“. Tie, kurie lieka be grupės, turi „plaukioti“ aplinkui, kol vėl bus šaukiamas naujas skaičius. Skaičius vadovas turėtų sakyti vieną po kito greitai, kad visi turėtų progos intensyviai pajudėti.

264

2. Tavo nuostabus pasaulis Trukmė: 60 – 80 min. Priemonės: dideli popieriaus lapai (tiek, kiek užsiėmimo dalyvių), piešimo ir rašymo priemonės, žirklės. a.) Vadovas primena vaikams, kad paskutinio užsiėmimo metu jie bandė geriau pažinti save, savo savybes, įvertinti jas. Tačiau taip pat svarbu yra pažinti ir šalia esantį žmogų. Vaikai suskirstomi poromis. Kiekviena pora gauna po 2 didelius popieriaus lapus, piešimo ir rašymo priemonių, žirklių. Vienas iš poros dalyvių atsigula ant grindų, kitas su piešimo priemone apvedžioja gulinčiojo siluetą. Po to pasikeičiama vietomis. Kai išvedžioti abu siluetai, partneriai kalbasi poromis. Jų užduotis - sužinoti kuo daugiau informacijos vienas apie kitą. Ant siluetų užrašomos visos savybės, žinios apie kitą žmogų, sužinotos pokalbio metu. Pasišnekėję partneriai dekoruoja vienas kito siluetą. Naudojami įvairūs simboliai, paryškinamos svarbios detalės, atsižvelgiama į tai, kas naujo sužinota, išgirsta. b.) Kai užduotis atlikta, dalyviai pristato siluetus visai grupei. Pasakojama apie partnerio siluetą, kurį teko dekoruoti. Vadovas perspėja vaikus, kad kol vienas iš poros partnerių kalba, negalima įsiterpti ir pertraukti kalbančiojo, net jeigu jis ką nors neteisingai sako. Paneigti faktus ar patikslinti galima tik partneriui baigus kalbėti. c.) Tada su vaikais aptariama: Ką naujo jie sužinojo ir išmoko šio užsiėmimo metu? Ar daugiau sužinojo apie savo draugus? Ar buvo tokių dalykų, kurių anksčiau nežinojo ir net negalvojo, kad taip gali būti? Ar svarbu pažinti ir suprasti kitus žmones? Kodėl? Ar vaikai pasakodami vienas apie kitą pasakė kažkokių netikslumų, kažką ne taip suprato? Kodėl taip nutiko? Ar reikia mokytis tinkamai klausytis ir kalbėtis – juk jau mokame kalbėti ir visi turime ausis, kad girdėti – ko reikia daugiau? 3. Atomai ir molekulės Trukmė: 10 – 15 min. Priemonės: esant galimybei – muzika. a.) Baigdamas užsiėmimą vadovas pakviečia vaikus sužaisti judrų žaidimą, kuris leis dar kartą pasidžiaugti, kad turime draugų, kuriuos ką tik geriau pažinome. Grupės nariai, tarsi atomai, chaotiškai juda pagal muziką. Muzika pritildoma, vadovas paskelbia kokį nors požymį ir atomai sudaro molekules – grupeles, į kurias žmonės sueina pagal paskelbtąjį požymį (tik tie, kuriems šis požymis būdingas. Kiti lieka laisvais atomais). Grupelių nariai kuriam laikui gali susikibti rankomis. Kai muzika pagarsinama, molekulės išyra, o atomai vėl chaotiškai juda. Požymiai gali būti patys įvairiausi – paprastai nuo išorinių pereinama prie vidinių. Pvz., kieno tamsūs (šviesūs) plaukai; kas turi laikrodį (žiedą, auskarą); kam patinka techno/rap/pop muzika; kas turi brolių/seserų; kas augina namuose gyvūną ir t.t. Galima išsiaiškinti ir nuomones, jausmus, pvz., kas šiuo metu džiaugiasi dėl kokio nors gero įvykio; kas mano, jog smurtas prieš vaikus – nepateisinamas ir t.t.

265

Užsiėmimas 5. Emocijos Tikslas – mokyti vaikus atpažinti ir įvardinti emocijas. Uždaviniai: 1. Mokyti vaikus atskirti emocijas 2. Mokyti vaikus pastebėti ir įvardinti kitų žmonių emocijas, savijautą. Priemonės: popieriaus juostelės su žodžiais (ant atskirų juostelių turi būti užrašyta: laimingas, nusivylęs, liūdnas, įtūžęs, šokiruotas, drovus, gudrus, pagyrūniškas, susierzinęs, išsigandęs. Sąrašą galima papildyti), popieriaus lapas su tomis pačiomis išvardintomis emocijomis, kamuoliukas.

Užsiėmimo eiga: 1. Grupės skaičiuotė Trukmė: 10 – 15 min. Vadovas pasako grupei, kad suskaičiuotų iki tiek, kiek yra grupėje narių (jei pvz., vaikų yra penkiolika, jie suskaičiuoja iki penkiolikos). Daroma taip: vienas vaikas sako „vienas“, kitas „du“ ir t.t. Tačiau skaičiuojama atsitiktine tvarka, o ne atsistojus į eilę arba ratu. Vaikai iš anksto negali susitarti, kuris kurį skaičių sakys. Jeigu vienu metu skaičių pasako du vaikai, visa grupė turi pradėti skaičiuoti iš naujo, nuo vieneto. Geresniam susikaupimui žaidimą galima žaisti užsimerkus. 2. Emocijos Trukmė: 15 – 30 min. Priemonės: popieriaus juostelės su žodžiais (ant atskirų juostelių turi būti užrašyta: laimingas, nusivylęs, liūdnas, įtūžęs, šokiruotas, drovus, gudrus, pagyrūniškas, susierzinęs, išsigandęs. Sąrašą galima papildyti), popieriaus lapas su tomis pačiomis išvardintomis emocijomis. a.) Vadovas išdėlioja ant grindų popierines juosteles su emocijomis (taip, kad nesimatytų, kas ant jų užrašyta) ir pasako vaikams, kad ant kiekvienos juostelės „gyvena“ skirtinga emocija. Vadovas paprašo visų vaikų susėsti eile ir atsisėsti nugarą į juosteles. Vaikas, sėdintis eilės priekyje, prieina prie vadovo ir ištraukia vieną juostelę, perskaito emociją, tačiau garsiai jos nesako. Tada vaikas vėl atsisėda ant savo kėdės, pasisuka į savo kaimyną, patapšnoja kaimyną per petį, šis atsisuka į vaiką, perskaičiusį emociją (kiti vaikai nežiūri). Perkaitęs emociją vaikas bando mimika išreikšti tai, kas buvo užrašyta ant juostelės. Kai kaimynui emocija „perduota“, šis atsisuka į savo kaimyną iš kairės, patapšnoja jį per petį ir „perduoda“ emociją toliau, išreikšdamas ją savo veido mimiką. Šis kaimynas perduoda savo kaimynui iš kairės ir t.t., kol emocija nenukeliauja iki eilės pabaigos. Vaikas, kuris yra paskutinis eilėje, nubėga prie vadovo; vadovas parodo jam lapą su išvardintomis visomis emocijomis, o vaikas turi pasirinkti tą emociją, kuri, jo nuomone, atkeliavo pas jį draugų veidais. Kiti vaikai sako, ar sutinka, ar ne, o tada yra palyginama su emocija, užrašyta ant popierinės juostelės, kurią buvo ištraukęs pats pirmas vaikas. Vaikai persėda per vieną kėdę į kairę, taip, kad pirma kėdė eilėje liktų tuščia. Prie vadovo atbėga paskutinis vaikas išsirenka kitą popierinę juostelę, perskaito emociją, atsisėda ant pirmos kėdės ir užduotis kartojama iš naujo, tik su nauja emocija. Kai visos emocijos yra išreikštos ir atspėtos, visi grįžta į bendrą ratą ir vadovas klausia vaikų: Ką jie galėtų pasakyti apie užsiėmimą? Ar jis jiems patiko? Kodėl? Kas buvo įdomiausia?

266

Ką naujo vaikai sužinojo? Kaip sekėsi atspėti emocijas? Ką turėtume sugebėti pamatyti kitame žmoguje, kad suprasti, kaip jis jaučiasi? Ar visada lengva atspėti emocijas? Savo, kitų? Kodėl? Kas mums trukdo, kodėl kartais emocijas, jausmus įvardijame klaidingai? Kodėl yra svarbu suprasti, kaip mes jaučiamės ir kaip jaučiasi kiti? Vadovas turi padėti vaikams rasti atsakymus į šiuos klausimus, taip, kad vaikai suprastų savo ir kitų žmonių emocijų, jausmų prasmę ir svarbą. 3. Žodžių rimai Trukmė: 10 – 15 min. Priemonės: kamuoliukas Vadovas sakydamas kokį nors žodį meta kamuoliuką kitam žaidėjui. Šis žaidėjas, sugavęs kamuoliuką, turi pasakyti žodį, kuris rimuotųsi su vadovo žodžiu. Tuomet sakydamas kitą žodį meta kamuoliuką kitam žaidėjui. Jei žaidėjas sugavęs kamuoliuką nepasako žodžių rimo, iškrenta iš žaidimo.

Užsiėmimas 6. Mano emocijų lentelė Tikslas – mokyti vaikus atpažinti ir įvardinti savo emocijas. Uždaviniai: 1. Apmąstyti emocijas, kurias kiekvienas iš mūsų išgyvena tam tikrose situacijose. 2. Atrasti būdus, kaip išgyventi emocijas. Priemonės: rašymo priemonės, lapas „Mano emocijų lentelė“ (Priedas 2. Mano emocijų lentelė), trys vėliavėlės (žalia, geltona, raudona).

Užsiėmimo eiga: 1. Kaukės Trukmė: 15 min. a.) Vaikai susėda ratu. Vienas vaikas – savanoris turi veidu pavaizduoti kokią nors emociją, pvz., pyktį, džiaugsmą ir pan. Po to vaikas turi suvaidinti, kaip šią „kaukę“ su emocija jis „nulupa“ nuo savo veido ir „numeta“ ją kitam žmogui grupėje, pasakydamas jo vardą. Kitas žmogus pagauna „kaukę“, užsideda ją, tada pakeičia emociją kokia nors kita, „nulupa“ „kaukę“ nuo savo veido, „meta“ kitam vaikui. Taip užsiėmimas tęsiamas, kol kiekvienas vaikas bus gavęs progą pabūti su „kauke“. 2. Mano emocijų lentelė Trukmė: 30 – 45 min. Priemonės: rašymo priemonės, lapas „Mano emocijų lentelė“ (Priedas 2. Mano emocijų lentelė). a.) Vadovas klausia vaikų, kokias emocijas ir jausmus jie atsimena iš praeito užsiėmimo, kokias dar žino patys. Vaikai vardija įvairius jausmus ir emocijas; vadovo prašymu papasakoja, kokiomis situacijomis jaučia vienokius ar kitokius jausmus. Kodėl taip yra? Ar kartais būna gėda dėl savo jausmų? Kada ir dėl kokių? Kodėl? Vadovas turėtų aptarti su vaikais, kad iš tikrųjų yra visiškai natūralu, kad žmogus jaučia labai įvairius

267

jausmus. Nei vienas jausmas nėra gėdingas – jis atsiranda todėl, kad tuo metu žmogų veikia tam tikros emocijos, veiksniai, įvykiai. Šaunu, kai žmogus moka įvardinti jausmus ir juos pripažinti. Apibendrindamas vaikų išvardintas emocijas, vadovas sako, kad egzistuoja keturios bazinės emocijos. Tai yra: laimė, liūdesys, pyktis ir baimė. Kitos emocijos, pvz., vienatvės jausmas, rūstybė, įniršis, džiaugsmas ir t.t. kyla iš tų bazinių emocijų. b.) Vadovas padalina vaikams lapus „Mano emocijų lentelė“ ir paprašo vaikų užpildyti juos. Kai vaikai užpildo lenteles, vadovas paprašo vaikų sudaryti grupeles po 3 asmenis ir grupelėse aptarti savo aprašytas emocijas ir situacijas, kurios sukelia tas emocijas. Taip pat vadovas paprašo vaikų gerai išklausyti situacijas ir pabandyti atrasti panašumus bei remiantis tais panašumais atsakyti į klausimus: Kokiose situacijose vaikai jaučiasi laimingiausi? Liūdniausi? Labiausiai išsigandę? Pikčiausi? Kaip mes dažniausiai elgiamės, kai jaučiamės laimingi? Liūdni? Išsigandę? Pikti? Kaip bandome susidoroti su emocijomis? Jas išgyventi? Kodėl gerai mokėti tvarkytis su savo emocijomis? Kodėl nėra gerai nemokėti atpažinti jausmus ir tinkamai į juos reaguoti? Tada vadovas paprašo vaikų grįžti į savo grupeles ir per 10 – 15 min. sugalvoti trumpą vaidinimą pagal vieną pasirinktą situaciją: Situacija, kai vaikai jaučiasi laimingiausi, liūdniausi, labiausiai išsigandę, pikčiausi. Kaip vaikai dažniausiai elgiasi, kai jaučiasi laimingi, liūdni, išsigandę, pikti. Kaip būna, kai moki tvarkytis su savo emocijomis ir kaip būna, kai nemoki. 3. Šviesoforas Priemonės: trys vėliavėlės (žalia, geltona, raudona). a.) Žaidėjai išsirenka reguliuotoją. Visi kiti žaidėjai – automobilių vairuotojai. Jie stovi sankryžoje ir laukia signalo. Reguliuotojas turi pakelti tai žalią, tai raudoną, tai geltoną vėliavėlę. Kai reguliuotojas pakelia žalią vėliavėlę – žaidėjai ploja rankomis, kai geltoną – trypia kojomis, o kai raudoną – visiška tyla. Kas nedėmesingas ir suklysta – išeina iš žaidimo.

Užsiėmimas 7. Kur gimsta jausmai? Tikslas – padėti vaikams suvokti jausmų kilmę. Uždaviniai: 1. Aptarti vidinius ir išorinius veiksnius, įtakojančius jausmus 2. Padėti vaikams tinkamai įvertinti jausmus įtakojančius veiksnius ir adekvačiai į juos reaguoti. Priemonės: dideli popieriaus lapai, seni žurnalai/laikraščiai, klijai, žirklės, rašymo ir piešimo priemonės, spalvoto popieriaus lapai, švilpukas, sportiniai lankai. Užsiėmimo eiga: 1. Mankšta pagal signalą Trukmė: 10 – 15 min. Priemonės: švilpukas.

268

a.) Vaikai suskirstomi į dvi komandas. Vedėjas kiekvienai komandai nurodo, ką ir po kokio signalo reikia daryti. Tarkim, po švilpuko vienos komandos nariai turi stotis ir iškelti rankas į viršų, o po skambučio sėstis ir nejudėti. Kita komanda turi daryti atvirkščiai. Žaidėjai suklydę žaidimo metu iškrenta ir laimi ta komanda, kurioje lieka daugiau žaidėjų. Vedėjas turi tyčia klaidinti vaikus, po du ar tris kartus iš eilės duodamas tą patį signalą. 2. Kur gimsta jausmai? Trukmė: 40 – 60 min. Priemonės: dideli popieriaus lapai, seni žurnalai/laikraščiai, klijai, žirklės, rašymo ir piešimo priemonės, spalvoto popieriaus lapai. a.) Vadovas primena vaikams, kad jie jau daug kalbėjo apie jausmus, apie tai, kaip svarbu mokėti juos pažinti, įvardinti ir pan. Tačiau labai įdomu – iš kur atsiranda jausmai? Kokios yra jausmų atsiradimo priežastys? Iš tikrųjų yra dvi jausmų priežasčių grupės – tai vidinės ir išorinės priežastys. b.) Vadovas suskirsto vaikus į dvi grupes, joms išdalina priemones (didelį popieriaus lapą, klijus, žirkles, rašymo ir piešimo priemones, spalvoto popieriaus lapus, senus žurnalus ir laikraščius). Pirmosios grupės vadovas paprašo pagalvoti ir dideliame lape pavaizduoti visas tas vidines priežastis, kurios įtakoja įvairių jausmų atsiradimą (pvz., prisiminimai, įspūdžiai, siekiai, tikėjimas, savijauta ir t.t.). Antra grupė turi nurodyti išorines priežastis (pvz., kiti žmonės, oras, garsai, kvapai ir t.t.). c.) Kai grupelės pabaigia darbą, jos trumpai pristato visus veiksnius, kuriuos išvardijo. Tada kita grupelė gali papildyti draugų sąrašą, jeigu turi minčių. Vadovas su vaikais aptaria: Ar galime kontroliuoti visus veiksnius, kurie sukelia jausmus? Kuriuos galime, kuriuos ne, kuriuos ne visada galime? Būtų gerai, jei vadovas aptartų su vaikais kiekvieną veiksnį, kuris, vaikų nuomone, visiškai yra nepriklausomas nuo jų – pvz., oras, kitų žmonių elgesys ir pan. Ką daryti, kad sumažinti įtaką tų veiksnių, kurie sukelia nemalonius jausmus? Pvz., blogas oras? Gal galime tada šilčiau ir patogiau apsirengti; jei lyja – paimti skėtį ir pan. Protingi sprendimai mums padės sumažinti nemalonius jausmus ir jaustis geriau. Toks aptarimas turi parodyti vaikams, kad visada turime pasirinkimus ir jeigu pasistengsime, visada rasime būdus, kaip kontroliuoti įvykius mūsų gyvenime. 3. Autoralis Trukmė: 10 – 15 min. Priemonės: lankai. a.) Lankas – tai ir vairas, ir automobilis. Vaikai, sulindę į lankus (po 3 – 4, ne daugiau), važiuoja lenktynių. Kuris ekipažas greičiausiai pasieks tikslą neapvirtęs? Prireiks susikaupimo ir susiderinimo, kad nenugriūtų keleiviai.

Užsiėmimas 8. Sprendimų priėmimo žingsniai Tikslas – formuoti ir stiprinti vaikų sprendimų priėmimo įgūdžius. Uždaviniai:

269

1. Supažindinti vaikus su sprendimų priėmimo proceso etapais 2. Mokyti vaikus priimti sprendimus kasdieninėse situacijose. Priemonės: juostelės su aprašytomis jaunų žmonių gyvenimo situacijomis (Priedas 3. Gyvenimo situacijos) (vadovas gali panaudoti situacijas, pateiktas Prieduose arba sukurti savo), lapai su lentele „Sprendimo priėmimo procesas“ (Priedas 4. Sprendimo priėmimo procesas) (po vieną kiekvienam dalyviui), rašymo priemonės, sąsiuvinis/užrašų knygutė, rašymo priemonė, lentelė „Dienoraštis“ (Priedas 5. Dienoraštis), kamuoliukas.

Užsiėmimo eiga: 1. Daiktai ir spalvos Trukmė: 10 – 15 min. Priemonės: kamuoliukas a.) Tam, kad vaikai susikauptų prieš užsiėmimą, galima sužaisti žaidimą „Daiktai ir spalvos“. Vadovas susodina vaikus ratu ir mesdamas kamuolį paeiliui kiekvienam turi pasakyti spalvą, pvz., ,,raudonas”. Žaidėjas mesdamas kamuolį atgal, turi pasakyti tokios spalvos daikto pavadinimą. Žaidėjas neatsakęs, ar suklydęs – iškrenta iš žaidimo. Galimas žaidimo variantas – žaidėjas pasakęs daiktą, pasako naują spalvą ir meta kamuoliuką kitam vaikui. Arba vadovas gali sakyti daiktus, o žaidėjai spalvas. 2. Sprendimų priėmimo žingsniai Trukmė: 30 – 45 min. Priemonės: juostelės su aprašytomis jaunų žmonių gyvenimo situacijomis (Priedas 3. Gyvenimo situacijos) (vadovas gali panaudoti situacijas, pateiktas Prieduose arba sukurti savo), lapai su lentele „Sprendimo priėmimo procesas“ (Priedas 4. Sprendimo priėmimo procesas) (po vieną kiekvienam dalyviui), rašymo priemonės. a.) Vadovas klausia vaikų, ar jiems tenka priimti sprendimus savo gyvenime? Kokie tai sprendimai – susiję su mokslu, šeima, draugais? Ar priimti sprendimą yra sunku ar lengva? Kodėl? Nuo ko priklauso sprendimo priėmimo sudėtingumas? b.) Aptaręs su vaikais klausimus, vadovas padalina jiems po „Sprendimo priėmimo proceso“ lapą ir aptaria kiekvieną žingsnį, paaiškindamas kiekvieną etapą: ATPAŽI IMAS: tam, kad tinkamai išspręsti sudėtingą situaciją ir priimti geriausią sprendimą, pirmiausia labai svarbu tiksliai apibrėžti, kokiu klausimu priimamas sprendimas. Tai gali būti tam tikra problema, situacija arba iššūkis. Kol negalėsi sau atsakyti į klausimą, kas TIKSLIAI kelia nerimą, trukdo, turi būti išspręsta ir pan., tol negalėsi priimti tinkamo sprendimo. TIKSLAS: kai jau gali atsakyti į klausimą, kas turi būti išspręsta, būtina atsakyti sau – ką noriu pasiekti? Kokie turėtų būti mano sprendimo rezultatai? Kaip sprendimas turi įtakoti situaciją? A ALIZĖ: ieškant geriausio sprendimo, reikia gerai apgalvoti visus galimus sprendimus – reikia paklausti savęs ir gerai pagalvoti apie tai, kas nutiks jei pasielgsiu vienaip ar kitaip? Kokios bus sprendimo pasekmės? Kuo šis sprendimas geras, o kuo blogas? ALTER ATYVŲ PASIRI KIMAS: reikia tiksliai įvardinti, kokie yra galimi sprendimai ir kokios kiekvieno sprendimo pasekmės.

270

ATSAKOMYBĖ: galiausiai, reikia pasirinkti tą sprendimą, kuris parodo, kad tavo elgesys yra atsakingas, protingas ir apgalvotas. Jei sunku vienam, visada galima paprašyti pagalbos artimo žmogaus – draugo, šeimos nario, mokytojo ar kito žmogaus, kuriuo pasitiki. Aiškindamas kiekvieną sprendimo priėmimo proceso žingsnį, vadovas turi palikti pakankamai laiko vaikų klausimams. Kiekvienas žingsnis turi būti vaikams aiškus ir suprantamas. c.) Po aptarimo vadovas paprašo vaikų sudaryti grupeles po 3 vaikus. Kiekviena grupelė gauna po 2 gyvenimo situacijas ir po 1 lapą su „Sprendimo priėmimo proceso“ lentele bei rašymo priemones. Grupelėse vaikai turi perskaityti aprašytas situacijas ir pabandyti surasti šioms situacijoms sprendimus, aprašydami lentelėje kiekvieną sprendimo priėmimo žingsnį. Tam grupelės turi 20 – 25 min. d.) Kai baigiasi grupelių darbo laikas, vadovas paprašo kiekvienos grupelės perskaityti paeiliui savo situacijas ir sprendimo priėmimo žingsnius kiekvienai situacijai. Kartu su kitomis grupelėmis aptariama, ar joms priimtini nurodyti sprendimai? Kodėl? Būtina gerai išdiskutuoti visus vaikų aprašytus sprendimus. Kai visos grupelės perskaito savo situacijas, visi kartu aptaria: Kaip vaikai mano, ką užsiėmimas padėjo jiems išmokti? Ar tai, ką jie išmoko, bus reikalinga gyvenime? Kodėl? Ar lengviau priimti tinkamą sprendimą, kai visas procesas suskirstytas į mažesnius žingsnelius? Kodėl? 3. Mano sprendimų dienoraštis Trukmė: 10 – 15 min. Priemonės: sąsiuvinis/užrašų knygutė, rašymo priemonės, lentelė „Dienoraštis“ (Priedas 5. Dienoraštis). a.) Vadovas sako vaikams, kad tam, kad jie sugebėtų priimti tinkamą sprendimą, jie turi stengtis tobulinti savo sprendimų priėmimo įgūdžius. Todėl vaikai gaus „namų darbų“. Šį darbą jie turės atlikti per savaitę. Vadovas gali padovanoti vaikams po sąsiuvinį ir išdalinti po lapą „Dienoraštis“. Vadovas paprašo vaikų savaitę stebėti savo elgesį ir aprašyti kelias situacijas, kai jiems reikėjo priimti sprendimą. Sprendimo priėmimą jie savo dienoraštyje gali aprašyti pagal pateiktą lentelę „Dienoraštis“. Po savaitės vadovas turėtų paprašyti vaikų atnešti dienoraščius; tie vaikai, kurie nori, gali perskaityti keletą savo situacijų ir tai, kokius sprendimus jie priėmė. Tada su visais aptariama: Ar dienoraščio rašymas padėjo vaikams išmokti kažko naujo? Ko? Kodėl? Ką naujo apie save ir savo sugebėjimą priimti sprendimus padėjo sužinoti dienoraščio pildymas? Ko reikėtų, kad patobulintum savo sprendimų priėmimo įgūdžius? Jei vaikai nori, jie gali ir toliau pildyti dienoraštį.

Užsiėmimas 9. Raibuliavimas Tikslas – padėti vaikams suvokti mokėjimo priimti tinkamą sprendimą svarbą. Uždaviniai:

271

1. Padėti vaikams pamatyti priežastinius ryšius tarp priimamo sprendimo ir sprendimo pasekmių. 2. Stiprinti vaikų pasitikėjimą savimi, savo jėgomis; formuoti supratimą, kad gyvenime daug pasiekti galima savo pastangų pagalba. Priemonės: dideli popieriaus lapai, piešimo ir rašymo priemonės.

Užsiėmimo eiga: 1. Akių bendravimas Trukmė: 5 – 10 min. a.) Visi susėda ratu. Vadovas paaiškina, kad dabar niekas negalės kalbėti. Bus galima bendrauti tik akių pagalba. Kiekvienas vaikas turi pasistengti „susitikti“ akimis su kuriuo nors draugu, užmegzti akių ryšį ir akių pagalba susitarti, kad vaikai gali pasikeisti vietomis. Kai vaikams pavyksta rasti draugą ir užmegzti akių ryšį, jie keičiasi vietomis. 2. Raibuliavimas Trukmė: 40 – 45 min. Priemonės: dideli popieriaus lapai (po 2 kiekvienai grupei), piešimo ir rašymo priemonės. a.)

Vadovas

primena vaikams, kad jie jau daug kalbėjo apie tai, kaip priimti

tinkamą

Reikia

daug

kartų

bandyti,

sprendimą.

mokytis, kad

daug mūsų

sprendimai visada būtų tinkami ir padėtų, o ne pakenktų mums. Kodėl įvertinti

sugebėjimas situaciją

tinkamai ir

priimti

sprendimą mums toks svarbus? b.)

Vadovas

paprašo vaikų sudaryti grupes po 3 – 4 dalyvius. Kiekviena grupė gauna didelį popieriaus lapą,

piešimo

rašymo

priemonių. Vadovas paklausia vaikų, kas nutinka, kai įmetame akmenį į tvenkinį? Aplinkui pradeda sklisti raibuliai. Taip pat yra ir priimant sprendimą – sprendimas yra tarsi akmenukas, kuris yra įmetamas į tvenkinį – mūsų gyvenimą. Sprendimas sukelia raibulius, t.y. pasekmes mūsų gyvenime. c.) Grupelėse vadovas paprašo vaikų pasitarti ir pasirinkti kokią nors vieną svajonę, kuri būtų bendra jiems visiems. Pvz., „ateityje norėčiau įgyti profesiją ir turėti gerą darbą“, „norėčiau pagerinti savo

272

mokymosi rezultatus“, „norėčiau visada būti geros sveikatos“ ir pan. Situacijos pasirinkimui skiriama 5 min. Po 5 min., vadovas klausia, ar visos grupelės turi svajonę. Jei ne, grupelėms galima padėti pasirinkti bendrą siekį. Tada vadovas paprašo grupelių dideliame popieriaus lape nupiešti tašką, t.y. įmesti akmenuką ir prie taško parašyti svarbiausią sprendimą/žingsnį, kuris padėtų siekti tikslo. Pvz., jei svajonė yra „ateityje norėčiau įgyti profesiją ir turėti gerą darbą“, tai pirmas akmenukas gali būti „turiu atsakingiau ir stropiau mokytis“. Tada nuo akmenuko eina raibuliai, t.y. pasekmės, kurias sukelia sprendimas – pvz., „turėsiu daugiau žinių ir gerai išlaikysiu egzaminus“, „galėsiu studijuoti ir turėsiu profesiją“, „turėsiu tinkamų žinių ir įgūdžių, kurie padės man rasti gerą darbą“, kol galiausiai nupiešiamas didžiausias raibulis – pasiektas tikslas/svajonė „mano sprendimas gerai mokytis padėjo man įgyti profesiją ir rasti gerą darbą“. Galima daryti ir atvirkščiai – pasirinkti kokį nors vieną sprendimą, pvz., „nustosiu rūkyti“. Tada šis sprendimas bus akmenukas, o nuo jo eis raibuliai, pvz., „pagerės mano sveikata“, „sutaupysiu nemažai pinigų“, „mano drabužiai nesmirdės cigarečių dūmais“ ir t.t. Taip pat vadovas paprašo vaikų ant antro lapo nupiešti pasekmes, kurios mūsų lauktų, jei priimtume netinkamą sprendimą, pvz., „tingiu daugiau ir atsakingiau mokytis, todėl bandysiu bet kaip pabaigti mokyklą“. Kas nutiks tada – kokie bus raibuliai nuo tokio akmenuko? d.) Kai grupelės užbaigia darbą, jos pristato savo kūrinius visiems. Jei yra laiko ir vaikai nori, vadovas gali padalinti jiems po mažą (A4 formato) popieriaus lapą ir vaikai gali pabandyti savarankiškai pasirinkti kokią nors savo asmeninę svajonę ir pabandyti paieškoti tinkamo sprendimo, kuris sąlygotų pozityvius raibulius, t.y. teigiamas pasekmes. Su vaikais aptariama: Ką naujo jie sužinojo ir išmoko šio užsiėmimo metu? Ar šios žinios svarbios? Kodėl? Kas keičiasi mūsų gyvenime, kai patys mokame rūpintis savimi, kai prisiimame atsakomybę už savo gyvenimą? Ar tą daryti lengva? Ar tą daryti apsimoka? Kodėl? Ar galime visi kartu prisiminti ir ankstesnius užsiėmimus bei pakartoti, ką reikia daryti, kad priimti tinkamą sprendimą? 3. Svarbus grupei Trukmė: 10 – 15 min. a.) Pabaigai vadovas pakviečia vaikus pasidžiaugti, kad jie kartu mokosi tiek daug įdomių ir gerų dalykų. Daug užduočių pavyksta padaryti dėl to, kad visi esame kartu. Todėl vadovas pakviečia vaikus kelias minutes pagalvoti ir pasakyti, kaip jie mano, kuo jie svarbūs grupei? Kažkas atneša daug juoko, kažkas visada gerą nuotaiką, kažkas užsispyrimą ir norą atlikti užduotis iki galo ir t.t. Kiekvienas yra vertingas. Jeigu vaikui sunku nurodyti, kuo jis vertingas grupei, jam gali padėti kiti dalyviai, tačiau reikėtų skatinti kalbėti pačius vaikus, siekiant skatinti jų sugebėjimą įvertinti savo stiprybes, pastebėti gerus charakterio bruožus ir pan. b.) Vadovas pasako, kad ne tik mes kažką duodame grupei, bet ir ji mums – žinias, mokėjimus, ką dar? Vaikai vėl kviečiami pasisakyti, ką jie gauna iš grupės ir bendro darbo.

Užsiėmimas 10. Pasaulis, kuriame norėčiau gyventi Tikslas – mokyti vaikus racionaliai ir apgalvotai pasirinkti, nepasiduoti aplinkos įtakai. Uždaviniai: 1. Padėti vaikams suvokti aplinką, jos įtaką mūsų elgesiui, sprendimams

273

2. Mokyti vaikus konstruktyviai spręsti problemas. Priemonės: lapai su užduotimis „Pasaulis, kuriame norėčiau gyventi (Priedas 6. Pasaulis, kuriame norėčiau gyventi), rašymo priemonės, spalvoti popieriaus lapai.

Užsiėmimo eiga: 1. Ką Jūs darote? Trukmė: 15 – 20 min. a.) Grupė gali atsistoti arba susėsti ratu. Vadovas vaizduoja, kad atlieka kokį nors vieną veiksmą (pvz., skaito knygą, groja muzikos instrumentu, šukuoja plaukus ir pan.). Po kelių sekundžių jam iš kairės stovintysis paklausia: „Ką tu darai?“. Vadovas turi atsakyti, tačiau jis turi pasakyti ką nors kitą nei tai, ką iš tikrųjų vaizduoja. Klausimą uždavęs dalyvis tuomet turi pavaizduoti veiksmą, kurį pasakė draugas (ne tą, kurį jis daro). Tuomet trečias asmuo klausia: „Ką tu darai?“, ir daro tai, ką pasako antrasis. Šitaip tęsiama rateliu ir stengiamasi tą daryti kuo greičiau. Reikėtų paprašyti vaikų, kad nesakytų tokių veiksmų, kuriuos vaizduoti būtų nepatogu arba gėda. Kiekvienas turi teisę atsisakyti daryti tai, kas jam atrodo nepriimtina. 2. Pasaulis, kuriame norėčiau gyventi Trukmė: 45 – 60 min. Priemonės: lapai su užduotimis „Pasaulis, kuriame norėčiau gyventi (Priedas 6. Pasaulis, kuriame norėčiau gyventi), rašymo priemonės. a.) Vadovas paaiškina vaikams, kad kiekvieno žmogaus asmeniniame gyvenime įtakos sprendimams dažnai turi tai, kad vyksta aplink mus. Kartu su vaikais galima aptarti vieną kokį nors supančio pasaulio ir aplinkos poveikį žmonėms pavyzdį. Tada vadovas suskirsto vaikus į kelias grupeles po 3 – 5 asmenis. Grupelėms vadovams išdalina lapus su užduotimi „Pasaulis, kuriame norėčiau gyventi“ ir rašymo priemones. Vadovas gali naudotis temomis, pateiktomis Priede arba pakeisti jas pagal tai, kokios problemos yra aktualios grupei, bendruomenei, gyvenamajai aplinkai ir pan. b.) Grupelių vadovas paprašo apžvelgti kiekvieną situaciją, pabrėždamas, kad pati diskusija yra daug svarbesnė nei išvados: galima ir nesutikti, tačiau svarbu išklausyti kito žmogaus nuomonę. Savo mintis vaikai gali pažymėti ant lapo. c.) Po diskusijos visi grįžta į bendrą ratą ir situacijos nagrinėjamos kartu; kiekviena iš grupelių trumpai papasakoja, ką nusprendė, kokios buvo nuomonės. Situacijas būtina gerai išanalizuoti, kadangi kai kurių vaikų nuomonė apie pvz., narkotinių medžiagų vartojimą ar alkoholio vartojimą ir pan. gali būti labai teigiama. Vadovas neturėtų nukrypti į ginčą su vaikais, turinčiais tokią nuomonę, tačiau pateikti argumentuotų pavyzdžių, kodėl narkotinės medžiagos turi neigiamos įtakos mūsų gyvenimui. Jei yra laiko, galima pakartoti užsiėmimą „Raibuliavimas“ – paprašyti vaikų nupiešti „tvenkinį su raibuliais“ atvejui, kai žmogus apsisprendžia vartoti narkotikus – kokias pasekmes sukels toks sprendimas? Tada su vaikais aptariama: Ką naujo jie sužinojo užsiėmimo metu? Kaip jie vertina situacijas – ar jos sudėtingos? Kodėl? Ar lengva priimti sprendimą, kai susiduriama su panašiomis aprašytomis situacijomis? Kodėl? Kuo vaikai vadovavosi priimdami sprendimus?

274

Kaip vaikams sekėsi dirbti grupėje? Ar lengva įrodyti savo nuomonę? Kodėl? Ar grupelėje vaikai priėmė bendrus sprendimus, ar buvo nesutarimų ir skirtingų nuomonių? Kodėl? Ar vaikams didelės įtakos turėjo kitų žmonių nuomonė? Vadovas kalba su vaikais apie tai, kad kiekvieno žmogaus nuomonė yra svarbi – kiekvienas turime skirtingų pomėgių, požiūrių, interesų, todėl ir mūsų nuomonės skirtingos. 3. Padrąsinimo žodžiai Trukmė: 10 min. Priemonės: spalvoti popieriaus lapai, rašymo priemonės. a.) Atsisveikinimui vadovas paprašo vaikų paimti po spalvotą popieriaus lapą ir užrašyti ant jo kokius nors gražius žodžius, palinkėjimus. Tada visi atsistoja, pavaikšto po patalpą. Kai vadovas duoda signalą, visi pasikeičia kortelėmis. Kortelės perskaitomos tyliai. Po to vėl pavaikštoma po patalpą, o vadovui davus signalą, pasikeičiama kortelėmis. Korteles reikia perduoti visiems kuo daugiau kartų. Vėliau visas korteles galima perskaityti garsiai.

Užsiėmimas 11. Sveikata ir sveikos gyvensenos įgūdžiai Tikslas – padėti vaikams suprasti sveikos gyvensenos ir sveikatos svarbą. Uždaviniai: 1. Atskleisti, kaip mūsų sprendimai gali įtakoti sveikatą 2. Mokyti vaikus kritiškai vertinti elgesį ir jo padarinius sveikatai. Priemonės: didelis popieriaus lapas/lenta, rašymo priemonės, lapai su užduotimi „Sveikata. Kieno pasirinkimas?“ (Priedas 7. Sveikata. Kieno pasirinkimas?).

Užsiėmimo eiga: 1. Daryk taip, daryk šitaip Trukmė: 10 min. a.) Vaikai stovi ratu. Vidury stovi vedėjas. Jis daro įvairius judesius, sakydamas: ,,daryk taip”. Ratu stovintieji juos kartoja. Jei vedėjas, ką nors darydamas pasako: ,,daryk šitaip”, visi turi stovėti ramiai. Kas judesį pakartoja – atsisėda ir žaidime nedalyvauja. Laimi žaidėjas, kuris buvo atidžiausias. 2. Sveikata ir sveikos gyvensenos įgūdžiai Trukmė: 45 – 60 min. Priemonės: didelis popieriaus lapas/lenta, rašymo priemonės, lapai su užduotimi „Sveikata. Kieno pasirinkimas?“ (Priedas 7. Sveikata. Kieno pasirinkimas?). a.) Vadovas paprašo vaikų pagalvoti ir pasakyti, ką jiems reiškia būti sveikam? Vaikų mintis vadovas gali surašyti ant lentos arba didelio popieriaus lapo. Kai vaikai išsako mintis, vadovas klausia jų, kaip mūsų sveikatą gali įtakoti mūsų pačių pasirinkimas, pvz., apsisprendimas rūkyti – nerūkyti; vartoti alkoholį – saikingai vartoti/nevartoti alkoholio; sportuoti – nesportuoti ir pan. O ar mūsų sveikatai turi įtakos kitų žmonių sprendimai? Pvz., kitų žmonių sprendimas rūkyti toje patalpoje, kurioje ir mes esame; vandens telkinių teršimas ir pan.? Vadovas paprašo ir vaikų pateikti savo pavyzdžių.

275

b.) Po diskusijos vadovas suskirsto vaikus į kelias grupeles po 3 – 4 dalyvius. Grupelėms išdalinami lapai su skirtingomis situacijomis. Pagal aprašytas situacijas reikia parengti trumpą vaidinimą, iliustruojantį elgesio poveikį kitiems grupės nariams. Po kiekvieno pristatymo vadovas paprašo vaikų trumpai apibūdinti suvaidinto elgesio poveikį sveikatai, aptariant trumpalaikius ir ilgalaikius padarinius. Tada su vaikais galima pabandyti sukurti alternatyvią situaciją, kaip reikėtų tinkamai elgtis, siekiant saugoti ir tausoti sveikatą. Po vaidinimų aptariama: Ką naujo vaikai sužinojo ir išmoko užsiėmimo metu? Kodėl gera sveikata yra tokia svarbi mums? Ar mes visada tinkamai įvertiname ir rūpinamės savo sveikata? Kodėl? Ką vaikai nuo šiol galėtų daryti kitaip, kad būtų sveiki ir žvalūs? Kaip kiti žmonės turėtų elgtis, kad nežaloti mūsų sveikatos? Ar ir mes turėtume taip elgtis kitų žmonių atžvilgiu? 3. Juoko grandinė Trukmė: 5 – 10 min. Dalyviai atsigula ant grindų taip, kad galėtų padėti galvas vienas kitam ant pilvo. Pirmiausia atsigula vienas, po to kitas gulasi ir deda savo galvą pirmajam ant pilvo, trečiasis - antrajam ant pilvo ir t.t. Gulintysis „grandinės“ pradžioje pradeda garsiai krizenti ar juoktis. Netrukus juokas perduodamas per visą „grandinę“.

Užsiėmimas 12. Rizika Tikslas – suvokti rizikos sąvoką, jos įtaką mūsų gyvenimui. Uždaviniai: 1. Skatinti vaikus suvokti, kodėl žmonės rizikuoja 2. Aptarti rizikos pasekmes. Priemonės: lenta/didelis popieriaus lapas, rašymo priemonės, lapas su užduotimi „Rizika“ (Priedas 8. Rizika), popieriaus lapai, lipni juostelė.

Užsiėmimo eiga: 1. Poetai Trukmė: 20 – 30 min. Priemonės: balto popieriaus lapai, rašymo priemonės. a.) Vadovas pasiūlo vaikams dieną pradėti kūrybiškai. Su vadovo pagalba visi kuria savo eilėraščius japonų stiliumi. Pirmoje eilutėje parašomas daiktavardis, kuris bus ir viso eilėraščio tema. Antroje eilutėje parašomi du tą daiktavardį apibūdinantys būdvardžiai. Trečioje eilutėje parašomi trys žodžiai, apibūdinantys, ką tas daiktavardis veikia. Ketvirtoje eilutėje – keturi žodžiai, ką tas daiktavardis reiškia poetui. Penktoje eilutėje daiktavardžiui sugalvojamas sinonimas arba pakartojamas tas pats daiktavardis. Pvz.: Makaronai Ilgi, skanūs

276

Kabo ant ausų Primena man nerūpestingą vaikystę Spageti Vaikai kuria eilėraščius, juos perskaito. 2. Rizika Trukmė: 45 – 60 min. Priemonės: lenta/didelis popieriaus lapas, rašymo priemonės, lapas su užduotimi „Rizika“ (Priedas 8. Rizika) a.) Vadovas paprašo vaikus surašyti apie 10 – 15 atvejų, kai žmogus gali rizikuoti. Su vaikais diskutuojama, kas kada ir kaip rizikavo. Vaikų pavyzdžiai gali būti surašomi lentoje/dideliame popieriaus lape. Tada kartu su vaikais aptariami užrašyti atvejai – kuo jie panašūs ir skirtingi; ar riziką galima kaip nors grupuoti? Pvz., fizinė rizika, tarkim, kai žaidžiama ant geležinkelio bėgio; emocinė rizika – tarkim, kai viešai pasiskundžiama kieno nors neteisingu elgesiu; socialinė rizika, kai tarkim pavėluojama į svarbų susirinkimą. Su vaikais aptariama, kokius jausmus išgyvena žmogus, kai rizikuoja? Jausmai irgi gali būti surašomi ant lentos arba didelio popieriaus lapo. Kuriuos iš jausmų, susijusių su rizika žmogus toleruoja, o kurių vengia? Pvz., su rizika gali būti susiję malonumo, džiaugsmo, euforijos jausmai, tačiau tai gali būti ir baimė, sumišimas, susijaudinimas. Kai kurie žmonės gali būti gąsdinami, šantažuojami ir tai gali juos paskatinti rizikuoti. b.) Po diskusijos vadovas paprašo vaikus susiskirstyti į grupeles po tris. Kiekviena grupelė gauna didelį popieriaus lapą ir rašymo priemonių. Ant lapo grupelės turi užrašyti tris patirtas rizikas (jos gali būti bendros visiems arba tik kai kuriems grupės dalyviams). Vaikai diskutuoja ir pažymi, kodėl jie kiekvienu atveju rizikavo. Bendrai klasės diskusijai kiekviena grupelė pateikia po vieną rizikos atvejį: rizika, priežastis (kodėl rizikavo) ir jausmus, kuriuos jautė. c.) Tada vaikai padalinami į grupeles po 4 asmenis. Kiekviena grupelė gauna lapą su užduotimi „Rizika“. Vadovas paaiškina vaikams, kad atliekant šį pratimą įvertinami rizikos atvejai ir tiriamos priežastys, kurias rizikuojantysis nurodo sau ir kitiems žmonėms. Grupelėse vaikai pasiskirsto vaidmenimis: rizikuojančiojo, draugo, tėvo ar mamos ir mokytojo. Po kiekvienos užduoties dalies vaikai keičiasi vaidmenimis. Taip pat kiekviena grupelė turi lapą su lentele „Rizika“. Pirmas vaikas, kuris vaidina rizikuojantįjį paaiškina draugui, kodėl jis rizikavo, o atsakymą trumpai užrašo lape. Po to draugas būna rizikuojančiųjų ir paaiškina tėvui, kodėl rizikavo. Priežastys vėl trumpai užrašomos lape. Trečias „rizikuojantysis“ mokytojui aiškina rizikos priežastis ir jas užrašo lape. Paskutinis „rizikuojantysis“ sau paaiškina, kokie jo motyvai, dėl kurių jis rizikuoja. Tai taip pat užrašoma lape. Vėliau grįžtama į bendrą ratą ir kiekviena grupelė pateikia visiems po vieną ar dvi įdomiausias rizikos priežastis, kurias nurodė. Kartu su vaikais aptariama: Ką naujo vaikai sužinojo ir išmoko užsiėmimo metu? Ar skirtingiems žmonėms buvo pateiktos ne tokios pat priežastys? Kodėl? Kokios buvo tikrosios rizikos priežastys? Ar priežastys daro riziką suprantamesne ar ne? Ar rizika visada pateisinama, nors ir gali nurodyti jai daug įvairių priežasčių? 3. Komplimentų lietus Trukmė: 15 – 20 min. Priemonės: popieriaus lapai, lipni juostelė.

277

a.) Iš popieriaus vaikai iškerpa ilgas juostas, kurias po to padeda vienas kitam pritvirtinti ant nugarų. Viršuje užrašomas vaiko vardas. b.) Vaikai vaikšto po kambarį ir vienas kitam ant nugaros užrašo gerus žodžius, komplimentus. Vadovas įspėja, kad vaikai yra atsakingi už tai, ką parašys, nes žodžiais taip pat galima sužeisti. Kai visi pasirašo ant draugų nugarų, vaikai gali nuimti juostas ir perskaityti, ką jiems parašė grupės nariai. Su vaikais galima pakalbėti apie tai, kas būtų, kaip jaustumėmės, jeigu dažniau sakytume vienas kitam malonius dalykus? Kaip vaikai jaučiasi dabar, paskaitę visus žodžius?

Užsiėmimas 13. Kaip aš galiu tą ištverti Tikslas – mokyti vaikus susidoroti su sunkiomis socialinėmis situacijomis. Uždaviniai: 1. Mokyti vaikus priimti sprendimus ir įveikti sudėtingas situacijas 2. Mokyti vaikus orientuotis ir bendrauti sudėtingose situacijose. Priemonės: balto popieriaus lapai, piešimo priemonės, lapas su užduotimi „Kaip aš galiu tą ištverti?“ (Priedas 9. Kaip aš galiu tą ištverti?) (lape aprašytas situacijas reikia sukarpyti į atskiras korteles), rašymo priemonės.

Užsiėmimo eiga: 1. Telegrama Trukmė: 20 – 30 min. Priemonės: balto popieriaus lapai, rašymo priemonės. a.) Pradžiai vadovas pasiūlo vaikams paprastą, bet smagų žaidimą, žadinantį vaikų kūrybiškumą. Vadovas užrašo 4 – 6 raidžių žodį. Kiekvienas žaidėjas turi sukurti „telegramą“, naudodamas kiekvieną to žodžio raidę. Pvz., užrašomas žodis „naktis“. Telegrama sudaroma taip: n „Nerijus“ + a „ateina“ + k „kompiuterį “ + t „taisyti“ + i „ir“ + s „sutaiso“. Taip galima sužaisti su keliais žodžiais. 2. Kaip aš galiu tą ištverti Trukmė: 45 – 60 min. Priemonės: lapas su užduotimi „Kaip aš galiu tą ištverti?“ (Priedas 9. Kaip aš galiu tą ištverti?) (lape aprašytas situacijas reikia sukarpyti į atskiras korteles), rašymo priemonės. a.) Vadovas paaiškina vaikams, kad dabar jie atliks pratimą, kuris turėtų padėti jiems išsiaiškinti, kaip elgtis sudėtingose situacijose. Vaikai suskirstomi į grupeles po tris. Kiekviena grupelė gauna po 2 – 3 skirtingas korteles su užduotimi „Kaip aš galiu tą ištverti?“. Kiekvienoje kortelėje aprašyta viena situacija. Vaikų paprašoma grupelėse perskaityti situacijas ir apačioje parašyti po vieną būdą, kaip įveikti situaciją. Tada vaikai turi persiusti savo kortelę kitai grupei, o patys irgi gauna situaciją iš kitos grupės. Tada vaikai perskaito naują situaciją, užrašo savo vieną siūlomą sprendimą ir vėl siunčia kortelę toliau. Užduotis baigiama, kai pas visas grupes grįžta tos kortelės, kurias jie turėjo užsiėmimo pradžioje. Tada grupelė turi perskaityti visus sprendimo būdus ir pasirinkti kurį nors vieną. Kartu su vaikais vadovas aptaria:

278

Ką naujo vaikai sužinojo ir išmoko užsiėmimo metu? Ar sunku buvo nurodyti sprendimo būdą? Kodėl? Kurios situacijos buvo sunkiausios? Kodėl? Grupelių paprašoma perskaityti situacijas ir tą sprendimo būdą, kurį jie pasirinko. Kodėl pasirinko būtent šį būdą? Ar buvo sunku pripažinti ir pasirinkti kitų žmonių pasiūlytus sprendimus? Kodėl? Ko galėtume pasimokyti iš kitų žmonių požiūrio į situaciją? 3. Panašumai Trukmė: 20 – 30 min. Priemonės: balto popieriaus lapas, piešimo priemonės. a.) Vadovas pagyria vaikus, kad jie taip šauniai sprendė problemas. Tada jis pakviečia visus patikrinti, kiek vaikai išmoko per užsiėmimus – dabar reikės apginti savo sprendimą. b.) Vadovas ant popieriaus lapo nupiešia paprastą daiktą, pvz., kompiuterį, tačiau piešinio niekam nerodo. Kiekvienas vaikas, nematydamas piešinio, pasako, į ką tas piešinys panašus. Pvz., į namą, į lėkštę, į saulę. Kai visi susako savo palyginimus, vedėjas parodo savo piešinį ir tuomet kiekvienam tenka apginti savo poziciją, kodėl tas daiktas panašus į jų pasakytą daiktą. Pvz., kompiuteris panašus į namą, nes jame gyvena programos. Kompiuteris panašus į lėkštę, nes jame yra daug įvairios informacijos panašiai kaip įvairaus maisto prikrautoje lėkštėje.

Užsiėmimas 14. Tarpusavio santykiai Tikslas – mokyti vaikus vertinti tarpusavio santykius. Uždaviniai: 1. Aptarti, kas yra artimi, tolimi, neigiami, teigiami tarpusavio santykiai 2. Padėti vaikams suvokti bendravimo su kitais žmonėmis ypatumus. Priemonės: balto popieriaus lapai, rašymo priemonės, balionai; į kiekvieną balioną turi būti įdėtas lapukas su kokia nors užduotimi (pvz., pasakyti mįslę, padeklamuoti eilėraštį, pašokinėti ant vienos kojos ir t.t. Šiuos lapukus vadovas turėtų paruošti prieš užsiėmimą). Užsiėmimo eiga: 1. Intonacija Trukmė: 10 – 15 min. a.) Vadovas sako vaikams, kad kai mes kalbame, mes kreipiame dėmesį į sakinio turinį, tačiau ne mažiau svarbi yra intonacija, su kuria pasakytas sakinys. Kiekvieną sakinį mes galime pasakyti labai įvairiai, su daugybe atspalvių – tai nulemia ir skirtingą sakinio prasmę. Vadovas pasiūlo vaikams pasakyti labai paprastą sakinį: „Na, štai ir viskas!“. Vaikai gali pabandyti šį sakinį pasakyti: Džiaugsmingai, tarytum tai būtų laimingiausia diena vaiko gyvenime; Su pasitenkinimu, tarytum vaikas būtų išlaikęs sunkų egzaminą mokykloje; Nusiminęs, tarytum vaikas būtų pametęs savo mėgstamą daiktą; Su išgąsčiu, tarytum vaikas būtų susapnavęs košmarą;

279

Pavargusiu tonu, tarytum vaikas būtų visą naktį nemiegojęs. 2. Tarpusavio santykiai Trukmė: 45 – 60 min. Priemonės: balto popieriaus lapai, rašymo priemonės. a.) Vadovas su vaikais kalba apie tai, kad kiekvieną dieną mus supa labai daug žmonių, su kuriais turime bendrauti. Vadovas prašo vaikus pagalvoti apie tuos žmones, su kuriais vaikams tenka dažnai bendrauti – ne tik apie šeimos narius, tačiau taip pat apie pardavėjus, mokytojus, draugus ir pan. Vadovas vaikų klausia: 1. Kaip jie mano, ar dauguma asmenų, su kuriais jie bendrauja kiekvieną dieną arba pakankamai dažnai, yra vaikų pasirinkti (pvz., draugai) ar vaikams duoti (pvz., tėvai)? 2. Ar visada smagu ir malonu bendrauti su žmonėmis, su kuriais tenka tą daryti? Kodėl? 3. Kaip vaikai galvoja, ar kitiems žmonėms visada malonu bendrauti su jais? Kodėl? Ką reikėtų keisti, kad santykiai būtų malonesni? Vadovas išdalina vaikams po popieriaus lapą ir rašymo priemones. Ant lapo vadovas paprašo nubrėžti diagramą, pavaizduotą paveiksle „Mano bendravimas su aplinkiniais žmonėmis“.

Tada vadovas paprašo vaikų individualiai dar kartą pagalvoti apie žmones, su kuriais jie bendrauja ir surašyti juos į nupieštą diagramą atsižvelgiant į tai, kokie yra santykiai su šiais žmonėmis: teigiami, bet tolimi; teigiami ir artimi; neigiami, bet artimi; neigiami ir tolimi. Tada vaikų prašoma susiskirstyti poromis ir porose 5 min. aptarti savo diagramas. Po to diagramos aptariamos kartu bendroje grupėje: Ką naujo vaikai sužinojo ir išmoko užsiėmimo metu? Kaip vaikai galėtų apibūdinti artimus santykius? Kaip vaikai apibūdintų teigiamus ir neigiamus santykius? Kokius santykius vaikai įvertino kaip tolimus? Kuriuos santykius vaikai norėtų pakeisti ir kodėl? Vadovas pasiūlo vaikams individualiai pagalvoti apie tai, kokius santykius norėtų pakeisti ir kaip jie tą galėtų padaryti. Savo mintis vaikai tegul užrašo ant lapo prie savo diagramos. Tada vaikai, kurie nori, gali apie savo planus papasakoti visiems. b.) Vadovas sako vaikams, kad diskutuodami jie tikriausiai suprato, kad ne visada mūsų bendravimas su kitais žmonėmis būna malonus. Vadovas pakviečia vaikus aptarti kelias situacijas ir nuspręsti: 1. Kuriai pusei bendravimas buvo malonus, o kuriai ne? Kodėl? Kuris elgesys būtų malonus ir nemalonus patiems vaikams?

280

2. Kaip vaikai pasielgtų tokioje situacijoje? Kodėl? Ar toks elgesys būtų malonus patiems vaikams? Situacijos aptarimui (vadovas gali sugalvoti papildomų situacijų): Mokytojas aprėkia mokinį, kad šis neatliko namų darbų. Mokinys bando paaiškinti, kad jis nesuprato užduoties (taip ir buvo). Tačiau mokytojas nenori girdėti pasiaiškinimų – jis pavadina mokinį kvailiu ir tinginiu bei parašo neigiamą pažymį. Mergaitė labai vėlai grįžo namo, nors žadėjo mamai grįžti iki lauke sutems. Mama sako, kad labai nerimavo ir bijojo, kad mergaitei kas nors nutiko. Tačiau mergaitė supyksta, šaukia ant mamos, kad ne jos reikalas, kada ji išeina ir ateina; tada trenkia durimis ir užsirakina savo kambaryje. Mergaitė nesupranta matematikos uždavinio. Ji paprašo pagalbos savo draugės, kuriai matematika puikiai sekasi. Draugė mielai sutinka – ji paaiškina uždavinį, panašius pratimus; pasiūlo savo pagalbą, jei jos vėl prireiks. Mergaitė viską supranta; gražiai padėkoja draugei. Vaikinas įkalbinėja savo draugę pradėti lytinius santykius. Jis teigia, kad tik taip ji galės įrodyti, kad jį myli ir nori būti su juo. Mergaitė dar nėra pasiryžusi pradėti lytinį gyvenimą, tačiau taip pat bijo, kad draugas ją paliks. Važiuodama troleibuse mergina būtinai nori atsisėsti priekyje, todėl įlipusi į troleibusą, ji braunasi į priekį, stumdo žmones, neatsiprašo jų. Taip pat ji nekreipia dėmesio į tai, kad šalia jos stovi vyresni žmonės, kurie irgi mielai atsisėstų. Vaikinas važiuoja autobusu. Vienoje stotelėje į autobusą bando įlipti moteris su mažu vaiku, sėdinčiu vežimėlyje. Vaikinas padeda moteriai įnešti vežimėlį, užleidžia savo vietą. Moteris nusišypso ir padėkoja jam. 3. Siurprizų balionas Trukmė: 20 – 30 min. Priemonės: balionas, lapukai su užduotimis a.) Atsipalaidavimui vadovas pasiūlo vaikams žaidimą „Siurprizų balionas“. Kiekvienas vaikas gauna balioną, jį susprogdina ir ištraukia savo užduotį. Tada surengiama siurprizų mugė – kiekvienas vaikas atlieka tai, kas parašyta ant jo lapuko (padainuoja dainelę, pasako mįslę, pašokinėja ant vienos kojos ir pan.).

Užsiėmimas 15. Priimk, ignoruok, atstumk Tikslas – ugdyti vaikų empatiją ir pagarbą kitiems; pastebėti kitus žmones, priimti juos. Uždaviniai: 1. Aptarti jausmus, kuriuos išgyvename kai esame priimami, ignoruojami ir atstumiami 2. Pastebėti, kaip priverčiame kitus žmones jaustis, kai juos priimame, ignoruojame ar atstumiame.

281

Priemonės: smulkus daiktas (pvz., mažas kamuoliukas, pieštukas, tušinukas ar pan.), didelis popieriaus lapas, ant kurio būtų nupieštas didelis ratas, popieriaus lapai, piešimo priemonės; popieriaus lapas, ant kurių nupieštos dvi figūros (trikampis ir apskritimas).

Užsiėmimo eiga: 1. Ar jauti? a.) Vadovas turi būti paruošęs popieriaus lapą, ant kurio nupiešiamos dvi figūros (trikampis ir apskritimas). Ant vienos iš figūrų užlašinamas lašelis vandens. Grupė apie vandenį kol kas nieko nežino. Lapas su nupieštomis figūromis siunčiamas ratu, ir kiekvienas dalyvis labai įdėmiai uosto abi figūras. Kai visi pauosto, dalyviai išsako, kokius kvapus jautė. Jeigu abejojama, galima uostyti dar kartą. Pabaigoje grupės nariai aptaria, ką kiekvienas jautė. Iš tikrųjų abi figūros kvepia popieriumi. Sudrėkintos figūros kvapas yra šiek tiek aštresnis, tačiau kvapų skirtumas iš tiesų yra labai subtilus ir ne visada pavyksta jį pajusti. Dauguma žmonių pasiduoda įtaigai. Dažniausiai dalyviai sako tai, kas jau buvo išsakyta. Neretai jie bijo pasakyti grupei nieko neužuodžiantys arba nejaučiantys jokio kvapų skirtumo. Kai visi pasako, vadovas atskleidžia „paslaptį“. Jis paaiškina, kodėl sunkoka šiuos kvapus užuosti ir atskirti. Tada su vaikais diskutuojama: Ką aš užuodžiau iš tikrųjų? Kokios mintys man kilo uostant? Ar aš buvau teisus, ar klydau? Ar aš pasitikėjau savimi, ar labiau klausiau, ką sako kiti? Jei taip - kodėl pasitikėjau tik savimi? Jei ne - kodėl klausiau kitų, o savimi nepasitikėjau? Kodėl svarbu nebijoti pasakyti savo nuomonę, nors ji ir kitokia, nei visų? 2. Priimk, ignoruok, atstumk Trukmė: 15 – 30 min. Priemonės: smulkus daiktas (pvz., mažas kamuoliukas, pieštukas, tušinukas ar pan.), didelis popieriaus lapas, ant kurio būtų nupieštas didelis ratas su X viduje. a.) Vadovas paprašo trijų savanorių išeiti iš patalpos, kurioje vyksta užsiėmimas ir palaukti, kol jie vėl bus pakviesti atgal. Kai trys dalyviai išeina, vadovas padeda ant žemės lapą su nupieštu ratu. Vaikams, kurie liko patalpoje, jis paaiškina, kad kai trys išėję dalyviai grįš atgal, jie turės atsistoti kiek toliau nuo lapo ir pabandyti įmesti į nupieštą ratą smulkų daiktą (kamuoliuką, pieštuką, tušinuką ar pan.) taip, kad pataikyti į X. Vaikai, kurie sėdės ir stebės, turės: Kai pirmas dalyvis stengsis įmesti daiktą, džiaugtis, palaikyti jį, pagirti, pasakyti jam malonių žodžių, padrąsinti. Kai antras dalyvis stengsis įmesti daiktą, vaikai turės juoktis, erzinti jį, sakyti, kad jis viską blogai daro ir jam nieko nepavyks. Kai trečias dalyvis bandys įmesti daiktą, vaikai turės jį visiškai ignoruoti – nekreipti į jį jokio dėmesio, kalbėtis tarpusavyje, žiūrėti pro langą, nusisukti ir pan. Vadovas klausia vaikų, ar užduotis suprantama, tada pakviečia sugrįžti vaikus, laukiančius už durų. Kiekvienam vaikui vadovas paduoda smulkų daiktą (tušinuką, pieštuką, kamuoliuką ar pan.) ir paaiškina, kad jų

282

užduotis – atsistoti 3 – 4 metrus nuo lapo su nupieštu ratu ir pabandyti įmesti į ratą daiktą, kurį gavo ir padaryti tai taip, kad pataikyti į X. Vaikai bando mesti daiktą, o žiūrovai reaguoja taip, kaip prieš tai susitarė su vadovu (palaiko pirmą, atstumia antrą ir ignoruoja trečią). Vaikai gali pabandyti 2 – 3 kartus įmesti daiktą, tada visi grįžta į bendrą ratą. Vadovas klausia vaikų: Vaiko, kuris buvo palaikomas – kaip jis jautiesi, kai visi sakė jam malonius žodžius, jį gyrė, palaikė? Kaip jis galvoja, kodėl jis jautiesi būtent taip, kas jam padėjo išgyventi tokius jausmus? Vaiko, kuris buvo atstumtas – kaip jis jautėsi, kai visi iš jo juokiesi, atstūmė? Kaip jis galvoja, kodėl jis jautiesi būtent taip, kas sukėlė tokius jausmus? Vaiko, kuris buvo ignoruojamas – kaip jis jautiesi, kai niekas nekreipė į jį dėmesio, nerodė, kad jis kitiems įdomus? Kaip jis galvoja, kodėl jis jautiesi būtent taip, kas jam sukėlė tokius jausmus? Vadovas paprašo vaikų pagalvoti ir prisiminti atvejus, kai: Juos gyrė, atstūmė arba ignoravo. Ar taip nutikdavo? Kada vaikai išgyveno malonius jausmus, o kada nemalonius? Kodėl? Ar patys vaikai kartais elgėsi su kitais nemaloniai, atstūmė juos, ignoravo? Ar po užsiėmimo jiems lengviau suprasti, kaip jaučiasi žmonės, kuriuos mes atstumiame arba ignoruojame? 3. Portretai Trukmė: 30 – 35 min. Priemonės: popieriaus lapai, piešimo priemonės. a.) Vaikams išdalijami popieriaus lapai ir pieštukai. Kiekvienas turi nupiešti vieno iš pasirinktų draugų veidą. Kai visi baigia piešti, portretai siunčiami ratu ir kiekvienas žaidėjas kitoje lapo pusėje turi užrašyti vardą to asmens, į kurį portretas panašiausias. Laimi tas, kurio portretas surenka daugiausiai teisingų atsakymų.

Užsiėmimas 16. auja pabaiga Tikslas – formuoti vaikų sugebėjimą pastebėti skriaudžiamus ir atstumiamus asmenis, ugdyti vaikų sugebėjimą padėti jiems ir sau. Uždaviniai: Priemonės: piešimo ir rašymo priemonės, dideli popieriaus lapai (po vieną lapą kiekvienai grupelei), lapas su užduotimi „Išvažiuojančiojo žinutė“ (Priedas 10. Išvažiuojančiojo žinutė).

Užsiėmimo eiga: 1. Perone Trukmė: 20 – 30 min. Priemonės: lapas su užduotimi „Išvažiuojančiojo žinutė“ (Priedas 10. Išvažiuojančiojo žinutė) a.) Vadovas padalina vaikus į dvi grupes. Iš vienos grupės išrenkamas savanoris – jis turės atlikti „išvažiuojančio traukiniu“ vaidmenį, jo grupelės nariai bus „išlydintys perone“. Savanoris pakviečiamas į kitą

283

grupelę ir jam pasakoma informacija, kurią jis turės perduoti „išlydintiems“, stovėdamas vagone prie uždaryto lango. Galima pasinaudoti pavyzdžiais, pateiktais Prieduose (Priedas 10. Išvažiuojančiojo žinutė) arba sugalvoti savo. „Išvažiuojantis traukiniu“ kalbėti ir rašyti negali – jis turi perduoti informaciją mimika ir judesiais. „Išlydintiesiems“ galima užduoti klausimus, į kuriuos „išvažiuojantis traukiniu“ galės atsakyti galvos linktelėjimu. Sunkinant užduotį, kalbėti ir rašyti galima uždrausti tiek „išvažiuojančiam traukiniu“, tiek „išlydintiesiems“. 2. auja pabaiga Trukmė: 45 – 60 min. Priemonės: piešimo ir rašymo priemonės, dideli popieriaus lapai (po vieną lapą kiekvienai grupelei). a.) Vadovas klausia vaikų, ar jie atsimena paskutinį užsiėmimą, kai buvo kalbama apie tai, kaip mūsų elgesys įtakoja kitų žmonių savijautą – kai juos priimame, ignoruojame arba atstumiame? Kaip turėtume elgtis, kad žmogus jaustųsi gerbiamas, priimamas ir vertinamas? Ar visada taip elgiamės mes? Ar kiti žmonės su mumis visada taip elgiasi? Kartais būna ir taip, kad mus nuolat atstumia, tyčiojasi iš mūsų, kartais net muša, grasina ar kitaip skriaudžia. Ką daryt tokiu atveju? b.) Vadovas paprašo vaikus sudaryti kelias grupes po 3 – 4 žmones. Kiekviena grupė gauna didelį popieriaus lapą, piešimo ir rašymo priemonių. Grupėje vaikai turi kartu sugalvoti arba prisiminti kokią nors situaciją, kai kas nors buvo skriaudžiamas. Savo situaciją jie turi pavaizduoti ant didelio popieriaus lapo, nupiešdami ją panašiai kaip komiksą: vienas veiksmas, po to kitas, po to dar kitas ir t.t. Svarbiausia, kad situacija būtų nupiešta be pabaigos, t.y. tik tai, kas įvyko, be sprendimo. Kai grupelės atlieka užduotį, vadovas prašo grupių pasikeisti savo nupieštomis situacijomis su grupe, kuri sėdi iš kairės pusės. Gavę savo draugų nupieštą ir aprašytą situaciją, vaikai turi pagalvoti, ką nupieštas skriaudžiamas asmuo galėtų ir turėtų padaryti, kad padėti sau? Ką galėtų ir turėtų padaryti kiti, kad padėti jam? Visą tai vaikai turi nupiešti ant gauto paveikslo, t.y. sukurti laimingą pabaigą, laimingą sprendimą. Kai vaikai atlieka užduotį, paveikslus galima perleisti per rankas, kad visi vaikai pažiūrėtų situacijas, sprendimo būdus. Tada visi kartu aptaria: Ką naujo jie sužinojo užsiėmimo metu? Ko išmoko? Ar nupieštos situacijos dažnai nutinka realiame gyvenime? Kaip vaikai mano, kodėl? Kokiais atvejais vaikas pats sau gali padėti? Kaip jis turėtų tą daryti? Vaikai su vadovu pagalbos pavyzdžių gali paieškoti ir piešiniuose. Kokiais atvejais būtina kreiptis pagalbos? Kas galėtų padėti? Vaikai su vadovu pagalbos pavyzdžių gali paieškoti ir piešiniuose. Piešiniai gali būti pakabinti klasėje/kambaryje, kad vaikai juos matytų ir atsimintų užsiėmimo metu išmoktų dalykų. 3. Kumštis Trukmė: 10 – 20 min. a.) Vadovas paprašo kiekvieno vaiko susirasti partnerį. Vienas iš poroje esančių vaikų turėtų stipriai sugniaužti kumštį. Kito vaiko uždavinys bus rasti būdų, kaip tą kumštį atgniaužti. Tam skiriama 1 minutė. b.) Po minutės vadovas sustabdo vaikus ir paklausia, kaip jie bandė atgniaužti kumštį. Tikriausiai pastebėsite, kad daugelis bandė kumštį atgniaužti jėga, bent jau pačioje pradžioje. Kokie buvo kiti bandymai? Kokie bandymai buvo veiksmingi, kai žmogus savo valia sutiko atgniaužti kumštį?

284

c.) Vadovas su vaikais aptaria: Ką žaidimas papasakojo mums apie mūsų elgesį su kitais? Kodėl daugelis iš mūsų problemas pirmiausia stengiasi išspręsti fizine jėga? Koks elgesys padėtų mums efektyviau bendrauti su aplinkiniais?

Užsiėmimas 17. Kas yra geri draugai? Tikslas – aptarti su vaikais draugystės sąvoką, draugystės svarbą mūsų gyvenime. Uždaviniai: 1. Ugdyti vaikų draugiškumą 2. Išanalizuoti „tikrojo draugo“ sąvokos reikšmę ir prasmę. Priemonės: lapas su nupieštu aštuonkoju kiekvienam dalyviui (Priedas 11. Draugystės aštuonkojis), rašymo priemonės, balti popieriaus lapai, piešimo priemonės, dideli popieriaus lapai (po vieną grupelei), virvės.

Užsiėmimo eiga: 1. Voratinklis Trukmė: 30 – 40 min. Priemonės: virvės a.) Vadovas klausia vaikų – kodėl mums svarbūs draugai? Kodėl jie mums reikalingi? Tada vadovas pakviečia vaikus sužaisti žaidimą, kuris parodys, kad drauge įveikti kliūtis yra daug lengviau. Iš virvių suraizgomas ir vertikaliai pritvirtinamas tinklas, kuris atitveria kambarį į dvi dalis. Maždaug 1,5 m aukštyje paliekama skylė, pro kurią galėtų išlįsti žmogus. Kitos skylės turėtų būti šiek tiek siauresnės. Užduotis grupei – pralįsti pro tinklą į kitą kambario pusę. Grupelė gali tartis, kaip atlikti užduotį. Tinklo negalima liesti. Jeigu kuris nors iš grupės narių paliečia tinklą, grupė sugalvoja sau bausmę (pasunkinimą). Fiksuojamas laikas, per kurį grupė susidoroja su užduotimi. Po užduoties vadovas su vaikais aptaria: Kaip buvo siūloma spręsti problemą ? Kas aktyviausiai siūlė sprendimus? Kas bandė „prastumti“ savo idėjas, o kas liko pasyvus? Kas visiškai nesvarstė, bet bandė problemą išspręsti veiksmais? Kaip grupė įveikė sunkumus? Kokios įtakos turėjo laiko taupymas? Ar vaikai pajuto, kaip smagu dirbti kartu? O gal buvo ir nesmagių minučių? Kokių? Kodėl? 2. Kas yra geri draugai? Trukmė: 45 – 60 min. Priemonės: lapas su nupieštu aštuonkoju kiekvienam dalyviui (Priedas Draugystės aštuonkojis), rašymo priemonės, balti popieriaus lapai, piešimo priemonės, dideli popieriaus lapai (po vieną grupelei).

285

a.) Prieš užsiėmimą vadovas gali paprašyti vaikų paieškoti ir atnešti dainų, eilėraščių, minčių apie draugystę. Užsiėmimo metu vadovas su vaikais gali pasiklausyti atneštų dainų, eilėraščių ir pakalbėti su vaikais apie draugystę – kodėl ji mums svarbi, kokie turėtų būti draugai, kodėl jie mums reikalingi ir pan. b.) Po trumpos diskusijos vadovas išdalina kiekvienam vaikui lapą su aštuonkoju ir paprašo individualiai aštuonkojo čiuptuvėliuose užrašyti, kokios, jų nuomone, yra gero draugo savybės. Po užduoties atlikimo vadovas paprašo vaikų sudaryti kelias grupeles po 3 – 4 dalyvius; išdalina grupėms po didelį popieriaus lapą ir piešimo bei rašymo priemones. Grupelėse vaikai turi aptarti: Kokios savybės dažniausiai minimos? Ar yra dar kokia nors savybė, kurią vaikai norėtų užrašyti? Kokios aštuonios savybės yra svarbiausios? Tada kiekviena grupelė ant didelio popieriaus lapo nupiešia didelį draugišką ir spalvingą aštuonkojį, kuris vaizduoja grupelės nuomonę. Ant aštuonkojo čiuptuvėlių grupelė užrašo aštuonias savybes, dėl kurių sutarė, kad jos geram draugui – svarbiausios. Kai grupelės baigia darbą, jų piešiniai iškabinami ir su vaikais aptariama: Kaip sekėsi dirbti grupelėse? Ar nuomonės buvo labai skirtingos? Kaip sekėsi rasti bendrą sprendimą? Ką naujo sužinojo ir išmoko vaikai šio užsiėmimo metu? Kokias pagrindines savybes išvardijo visos grupelės? Kas lemia, kad žmogų galėtume pavadinti geru draugu? Ar lengva būti geru draugu? Vėliau vaikus galima paskatinti individualiai pagalvoti ir, jei nori, užrašyti veiksmų planą, kuris padėtų jiems įgyvendinti ketinimą tapti geresniais draugais. 3. Pasitikėjimo ratas Trukmė: 15 – 20 min. a.) Vadovas padėkoja vaikams už dalyvavimą užsiėmime ir mintis. Tada jis kviečia vaikus pajusti, kad čia, grupėje, jie turi tikrų draugų. Grupė stovi ratu kiek įmanoma susiglaudusi. Vienas iš grupės narių stovi rato viduryje, užsimerkia, įtempia raumenis ir lėtai svyra kuria nors kryptimi. Grupė lėtai sulaiko svyrantįjį ir vėl lėtai stumia kita kryptimi, į visas puses, stengiasi jį pagauti ir prilaikyti, kad neparkristų. Tie, kurie nori, gali eiti į rato vidurį ir išbandyti save. Baigus pratimą patartina iškart aptarti naujus potyrius, kilusius jausmus, mintis.

Užsiėmimas 18. Pastatykime namą Tikslas – reflektuoti ir įvertinti visą grupės proceso metu gautą patyrimą. Uždaviniai: 1. Kartu su vaikais pasidžiaugti, kad tiek laiko visi buvo kartu ir kartu dirbo 2. Gauti grįžtamąjį ryšį iš vaikų apie tai, ką jie išmoko. Priemonės: smulkus asmeninis kiekvieno dalyvio daiktas (gali būti pvz., pieštukas, tušinukas, segtukas ir pan.), didelis popieriaus lapas (kiekvienai grupelei po vieną), mažas akmenukas, smeigtukas, 1 metro

286

ilgio virvė, spalvoti popieriaus lapai (po 5 skirtingų spalvų lapus), žirklės, klijai, po 3 balto popieriaus lapus, piešimo priemonės.

Užsiėmimo eiga: 1. Pastatykime namą Trukmė: 60 – 90 min. Priemonės: smulkus asmeninis kiekvieno dalyvio daiktas (gali būti pvz., pieštukas, tušinukas, segtukas ir pan.), didelis popieriaus lapas (kiekvienai grupelei po vieną), mažas akmenukas, smeigtukas, 1 metro ilgio virvė, spalvoti popieriaus lapai (po 5 skirtingų spalvų lapus), žirklės, klijai, po 3 balto popieriaus lapus, piešimo priemonės. a.) Vadovas kartu su vaikais pasidžiaugia, kad jie kartu praleido tiek daug laiko ir daug kartu išmoko – gražiai bendrauti, tinkamai spręsti sudėtingas situacijas, pažinti save ir pan. Paskutinio užsiėmimo metu vadovas pakviečia vaikus visiems naujiems įgūdžiams ir žinioms pastatyti bendrą namą, kuris primintų apie naujai išmoktus dalykus. Vaikai padalinami į grupes po 3 – 4 vaikus. Kiekviena vaikų grupė gauna didelį popieriaus lapą, žirkles, klijus, mažą akmenuką, smeigtuką, 1 metro ilgio virvę, po 5 skirtingų spalvų lapus, po 3 baltus lapus, piešimo priemonės. Išdalinęs šias priemones, vadovas pasako vaikams, kad visi duoti daiktai – tai priemonės, skirtos namo statybai. Bus ir papildomų daiktų – vadovas paprašo kiekvienos grupelės narių pagalvoti apie tai, kokį savo asmeninį daiktą galėtų skirti namo statyboms. Tai turi būti smulkus daiktas – pvz., karoliukas, pieštukas, segtukas, tušinukas ar bet koks kitas daiktas, kurio vaikui nebūtų gaila. Jeigu kai kurie vaikai neturi tokio daikto, vadovas gali leisti pasiimti vieną smulkų daiktą iš aplinkos. Kai vaikai išsirenka asmeninį daiktą, kurį galėtų skirti namo statybai, vadovas paprašo grupelių 10 – 15 min. pasitarti ir sukurti planą, kaip geriausiai panaudoti visas turimas „statybos“ priemones tam, kad pastatyti gražų gyvenamąjį namą. Balti popieriaus lapai skirti namo gyventojams sukurti, t.y. ant jų vaikai turi užrašyti savo mintis, kas jiems labiausiai patiko ankstesnių užsiėmimų metu, kokių naujų žinių jie gavo, kokius jausmus patyrė ir pan. Po pasitarimo kiekviena grupelė stato savo namą. b.) Kai grupelės pabaigia darbą, vadovas paprašo visų papasakoti apie savo namą, kaip jis atrodo, kas kur jame yra, kodėl namas būtent toks? Po pristatymo vadovas kartu su vaikais aptaria: Ką vaikai galėtų pasakyti apie užsiėmimą? Kas jiems patiko, o kas ne? Kodėl? Kaip jiems sekėsi aptarti ir sukurti namo statybos planą? Kas trukdė? Kas padėjo? Ką jie mano apie savo pastatytą namą? Kokie „gyventojai“ gyvena namuose? Ar smagu buvo dirbti kartu ir statyti bendrą namą? Kodėl? Galima padaryti vaikų sukurtų namelių parodą, kad vaikai galėtų prisiminti, ko jie išmoko, ką patyrė. 2. Metraštis a.) Vadovas paprašo vaikų atnešti ir prikabinti prie sienos viską, kas susiję su grupės proceso metu įgytu patyrimu. Tai gali būti įvairūs daiktai, fotografijos, plakatai, protokolai, koliažai, piešiniai, simboliai, primenantys svarbesnius išgyvenimus, įvykius ir t.t. Visa tai sukabinama nuosekliai, chronologine grupės užsiėmimų dienų ar seminarų tvarka arba tiesiog padaromas bendras koliažas. Sukabinus visus norimus dalykus ant sienos, grupė susėda ir aptaria „metraštį“.

287

Žvelgiant į tokį „metraštį“, galima atrasti tam tikrą nuoseklumą, tam tikras proceso „linijas‘. (pvz., grupės narių asmeninio lavinimosi, bendros grupės veiklos, projektų, refleksijų linijas ir t.t.). Su vaikais aptariama: Koks bendras programos įspūdis? Koks darbas atliktas? Kokias pagrindines linijas galime išskirti? Kokią grupės plėtojimosi raidą galime įžvelgti? Kas dar neatlikta? Kokias temas vaikai dar norėtų aptarti? Ką iš šios patirties norime pasiimti ir išsaugoti?

288

SOCIALI IŲ ĮGŪDŽIŲ PROGRAMA UŽSIĖMIMŲ PRIEDAI

289

Priedas 1. Vertybės 1. Įsivaizduok, kad turi pakankamai lėšų savo poreikiams

patenkinti. Kam ir kodėl jas

panaudotum? Išvardink 3 atvejus pradėdamas nuo reikšmingiausių: 1.

.............................................................

2. Įsivaizduok, kad pasižymi stebuklinga jėga. Ką darytum? Kodėl taip darytum? Išvardink tris atvejus pagal jų reikšmingumą. 1.

.............................................................

3. Parašyk tris pačius didžiausius savo norus pagal reikšmingumą tau: 1.

.............................................................

. .............................................................

290

Priedas 2. Mano emocijų lentelė

Mano emocijų lentelė Aš vardu... Laimingiausia/s jaučiuosi, kai...

Liūdniausia/s jaučiuosi, kai...

Nekenčiu, kai...

Mano didžiausia baimė...

Kai esu laiminga/s, aš (kaip elgiuosi)...

Kai esu liūdna/s, aš (kaip elgiuosi)...

Kai esu pikta/s, aš (kaip elgiuosi)...

Kai esu išsigandusi/ęs, aš (kaip elgiuosi)...

Kartais aš jaučiuosi...

Kai taip jaučiuosi, aš (kaip elgiuosi) ......................................................................................................................................................... ir kaip norėčiau elgtis .........................................................................................................................................................

291

Priedas 3. Gyvenimo situacijos

1. Dorotė, 15 metų, mergina. Mergina nori palikti mokyklą, kadangi ji galvoja, kad mokykloje nuobodu. Vietoj mokymosi ji nori įsidarbinti ir dirbti padavėja. Mergina sako, kad dirbdama, ji labiau padės savo šeimai, nes uždirbs pinigų ir prisidės prie šeimos biudžeto.

2. Valentina, 16 metų, mergina. Valentinos vaikinas verčia merginą pradėti lytiškai su juo santykiauti. Vaikinas įkalbinėja Valentiną su juo permiegoti, teigdamas, kad tik taip ji galės įrodyti jam savo meilę ir ištikimybę.

3. Simonas, 16 metų, vaikinas. Paskutiniu metu Simonas kelis kartus susitiko su draugais, kurie yra bandę narkotinių medžiagų. Jie įkalbinėja ir Simoną pabandyti kartu su jais, teigdami, kad narkotikai labai puikiai padeda užsimiršti ir atsipalaiduoti.

4. Karina, 17 metų, mergina. Karina sužinojo, kad yra nėščia. Ji bijo pasakyti tėvams, nes nežino, kaip jie priims šią naujieną.

5. Džeremis, 19 metų, vaikinas. Džeremis įtaria, kad serga lytiškai plintančia liga, tačiau jis drovisi eiti pas gydytoją.

6. Sigita, 17 metų, mergina. Sigita žino, kad jos vaikinas turėjo daug įvairių lytinių partnerių. Ji labai norėtų, kad vaikinas nueitų pas gydytoją ir pasitikrintų, ar neserga AIDS prieš tai, kaip jie susituoks. Tačiau ji taip pat bijo įžeisti vaikiną. Kaip Sigitai elgtis?

292

Priedas 4. Sprendimo priėmimo procesas

ATPAŽI IMAS Kokia yra situacija? Dėl ko reikia nuspręsti?

TIKSLAS Kokių rezultatų labiausiai norėčiau, priėmęs sprendimą?

A ALIZĖ Kas gali nutikti, jei...(pasielgsiu vienaip ar kitaip)

ALTER ATYVŲ PASIRI KIMAS Kokie yra galimų sprendimų gerosios ir blogosios pusės?

ATSAKOMYBĖ Koks sprendimas yra tinkamiausias: kurį galiu įgyvendinti, kuris parodo mano atsakomybę, padės pasiekti gerų rezultatų, nepakenks nei man, nei aplinkiniams?

293

Priedas 5. Dienoraštis Data: (Aprašyk situaciją) Mielas dienorašti....

Savaitės diena:

Aš nusprendžiau (pasielgti, padaryti ir pan. .....)

Taip nusprendžiau, todėl, kad (kodėl šis sprendimas geriausias, tinkamiausias...)

Jeigu nepriimčiau šio sprendimo, mano aprašytos situacijos pasekmės būtų kitokios ir (kas būtų kitaip)...

294

Priedas 6. Pasaulis, kuriame norėčiau gyventi Pasaulis, kuriame norėčiau gyventi Daug žmonių bandė arba pažįsta tuos, kurie yra bandę įvairių narkotikų. Kai kurie mano, kad tai jaunų žmonių gyvenimo sudedamoji dalis ir saugiai vartojant galima išvengti narkotikų sukeliamos žalos. Kiti mano, jog išvengti padarinių neįmanoma, todėl jaunuoliams reikėtų pasakoti apie narkotikų keliamą pavojų ir skatinti niekada prie jų neprisiliesti. Ką ir kodėl pasirinktumėte jūs?

Įvairus greitas maistas (sumuštinis, čeburekas, bandelė) dažnai yra riebus, jame daug cukraus, tačiau jis lengvai pagaminamas, greitai suvalgomas ir susijęs su moderniu gyvenimo būdu. Tačiau natūralus, sveikas maistas (šiltas valgis, šviežios daržovės ir kt.) gali būti taip pat pigus, lengvai pagaminamas ir susijęs su modernaus gyvenimo įvaizdžiu. Kurį maistą jūs renkatės ir kodėl?

Daugelyje kelių didžiąją dienos dalį daug automobilių.Vienas iš būdų sumažinti automobilių kamščius yra praplėsti kelius iki 6 kelio juostų išgriaunant šimtus gyvenamųjų namų. Kita išeitis – nemaži mokesčiai už kelius. Šitaip žmonės būtų skatinami naudotis visuomeniniu transportu. Ką jūs manote ir kodėl?

Alkoholis svarbus daugelio žmonių gyvenime. Jis vartojamas norint atsipalaiduoti ar švenčiant. Kiti žmonės alkoholio nevartoja, moka atsipalaiduoti bei įdomiai švęsti ir be alkoholio. Dar kiti mano, jog mokymas galėtų padėti jauniems žmonėms išmokti saugiai vartoti alkoholį. Ką pasirinktumėte jūs ir kodėl?

Lietuvoje yra daug paauglių nėštumo atvejų. Kai kurie žmonės mano, kad reikėtų mažinti laikraščiuose, filmuose ir per televiziją rodomų sekso scenų kiekį. Kiti mano, jog reikėtų gerinti jaunimo lytiškumo ir gyvenimo įgūdžių ugdymą. Ką pasirinktumėte jūs ir kodėl?

Yra keletas būdų, kaip gauti elektros. Kai kurie tiki, kad branduolinė energija yra saugi ir švari. Kiti mano, kad tai pavojinga. Daugėja vėjo malūnų. Kai kurie žmonės remia šią išeitį, nes ji yra saugi. Kiti mano, jog tai gadina vaizdą ir sukelia šalia gyvenantiems žmonėms nepatogumų dėl triukšmo. Ką pasirinktumėte jūs ir kodėl?

Daug žmonių susirūpinę dėl augančio nusikaltimų skaičiaus. Kai kurie mano, jog reikėtų griežtesnių bausmių nusikaltėliams. Kiti mano, jog reikėtų šalinti priežastis, sukeliančias nusikaltimus, pavyzdžiui, nedarbą, neturtą, pajamų stygių. Ką ir kodėl pasirinktumėte jūs?

Jaunimui patinka televizija, filmai ir kompiuteriniai žaidimai. Kai kurie tėvai ir mokytojai susirūpinę, jog jauni žmonės gyvena nesveikai, nesimankština ir mažai laiko praleidžia su savo šeimos nariais. Ką jūs manote ir kodėl?

295

Priedas 7. Sveikata. Kieno pasirinkimas?

Dėdė Tomas vėl per daug išgėrė ir kai kurie šeimos nariai susirūpino, kad jis gali tapti agresyvus.

Vienas iš keleivių traukinyje, nerūkančiųjų vagone užsirūkė cigaretę. Žmonės reaguoja įvairiai.

Paauglė neturi apetito, jaučia nuolatinį silpnumą, yra labai liesa, tačiau visą laiką tvirtina, kad turi antsvorio.

Vilija pradėjo vis dažniau vartoti alkoholį. Ji galbūt ir nenorėtų to daryti, tačiau bijo, kad draugai nekvies jos į vakarėlius, susitikimus, juoksis iš jos ir ją atstums.

Martynas nuolat visur skuba. Pietums jis dažniausiai turi vos kelias minutes, todėl visada „pamiršta“ nusiprausti rankas, nors grįžta iš kiemo, kur žaidžia su kitais vaikais, liečia įvairius daiktus (laiptų turėklus, pakelia nuo žemės jį sudominusius daiktus ir pan.).

Vanda mano, kad tam, kad mergaitė gražiai atrodytų, ji turi visada pasidažyti, turėti gražių ir madingų drabužių. Tačiau eidama miegoti, Vanda dažnai pamiršta nusivalyti makiažą; ne visada pasirūpina drabužiais – neretai jie būna nešvarūs, netvarkingi.

296

Priedas 8. Rizika

Vaidmuo

Draugui

urodytos priežastys Tėvams Mokytojui

Pačiam sau

Rūkantysis

Beverčio maisto valgytojas

Bandantysis vartoti narkotines medžiagas

Vartojantis alkoholinius gėrimus

Piktnaudžiaujantis alkoholiniais gėrimais

Praleidžiantis pamokas

Vairuojantysis automobilį be leidimo

Vagiliaujantis parduotuvėse

297

Priedas 9. Kaip aš galiu tą ištverti? Draugas ateina į mokyklą po kelių dienų, praleistų dėl šeimos nario mirties.

Vakarėlio metu draugas pasiūlo tau žolės.

A.).......................................................................... ............................................................................... ........................................................................ B.)........................................................................ ............................................................................... ........................................................................... C.)........................................................................ ............................................................................... ...........................................................................

A.)........................................................................ ............................................................................. ............................................................................ B.)........................................................................ ............................................................................. ............................................................................. C.)........................................................................ ............................................................................. .............................................................................

Atrodo, kad tavo tėvai nuolat pykstasi.

Tavo draugai nuolat juokauja sekso tema, tačiau tu ne viską supranti, ką jie sako.

A.)........................................................................ ............................................................................. ............................................................................ B.)........................................................................ ............................................................................. ............................................................................. C.)........................................................................ ............................................................................. .............................................................................

Vienas iš klasės mokinių turi fizinę negalią. Kiti vaikai kartais išjuokia jį. A.).......................................................................... ............................................................................... ........................................................................ B.)........................................................................ ............................................................................... ........................................................................... C.)........................................................................ ............................................................................... ...........................................................................

Mokykloje tave nubaudžia už tai, ką padarė kažkas kitas. A.)........................................................................ ............................................................................. ............................................................................ B.)........................................................................ ............................................................................. ............................................................................. C.)........................................................................ ............................................................................. .............................................................................

298

Vienas iš tavo draugų pasako, kad yra homoseksualus. A.).......................................................................... ............................................................................... ........................................................................ B.)........................................................................ ............................................................................... ........................................................................... C.)........................................................................ ............................................................................... ...........................................................................

Tu nerimauji dėl to, kad vienas iš tavo tėvų daug geria. A.)........................................................................ ............................................................................. ............................................................................ B.)........................................................................ ............................................................................. ............................................................................. C.)........................................................................ ............................................................................. .............................................................................

Tavo vyresniam broliui sukako 18 metų. Jam vis nesiseka rasti darbo ir jis dėl to labai išgyvena. A.).......................................................................... ............................................................................... ........................................................................ B.)........................................................................ ............................................................................... ........................................................................... C.)........................................................................ ............................................................................... ...........................................................................

Jaunesnį mokinį mokykloje nuolat užgaulioja vyresnį vaikai. A.)........................................................................ ............................................................................. ............................................................................ B.)........................................................................ ............................................................................. ............................................................................. C.)........................................................................ ............................................................................. .............................................................................

299

Priedas 10. Išvažiuojančiojo žinutė

Pašerkite mano gyvūnėlį kas antrą dieną.

Palikau įmaišytus blynus ant palangės.

Prašau, grąžinkite į biblioteką knygą, kuri

Prašau, nepamirškite kiekvieną dieną

guli ant stalo.

palaistyti mano gėlių.

Prašau, užmokėkite banke už mano

Gal galėtumėte užeiti kartą per savaitę į

paskolą. Pinigai virtuvėje ant šaldytuvo.

mano namus ir patikrinti, ar viskas tvarkoje.

Parašykite man ilgą laišką.

epamirškite manęs; skambinkite taip dažnai, kaip tik galėsite.

300

Priedas 11. Draugystės aštuonkojis

301

Leidiniui parengti panaudoti šaltiniai 1. Gyvenimo įgūdžių ugdymas. Pradinės klasės. 2 – oji pataisyta laida. Parengė: Bulotaitė L., Gudžinskienė V., Rugevičienė O. – Vilnius: Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, 2004. 2. Gyvenimo įgūdžių ugdymas. V – VIII klasės. 2 – oji pataisyta laida. Parengė: Bulotaitė L., Davidavičienė A., Gudžinskienė V. – Vilnius: Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, 2005. 3. Kjaergaard E., Martinienė R. Penki sveikinimai demokratijai. – Vilnius: Garnelis, 1998. 4. Letukienė N., Deveikis L. Žmogaus teisių mokymas(is) vidurinėje mokykloje. Vilnius: Lietuvos žmogaus teisių centras, 1999. 5. Mewaldt A., Gailius Ž. Praktinis vadovas jaunimo lyderiams. – Vilnius: Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, 1997. 6. Mikalauskas J., Salialionytė I., Salickas K. Projektas „3P“. Parodyti, paskatinti, padaryti. Patirtis, metodai, rekomendacijos. – Vilnius: Tabula rasa, 2005. 7. Visaverčio bendravimo programa. Moksleivio sąsiuvinis. – Vilnius: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, 2001. 8. Perry N., VanZandt Z. Žvilgsnis į ateitį. – Kaunas: Aušra, 1998. 9. T-Kit on Intercultural Learning. – Strasbourg: Council of Europe publishing, 2000. 10. Брандер П., Оливейра Б., Ондрачкова Я. и др. Компас. Пособие по образованию в области прав человека с участием молодежи. Council of Europe Publishing, 2002. 11. Материалы по образованию в области прав человека в школах//Обучающий семинар для учителей и молодежных работников Латвии, Эстонии и Литвы „ Права человека для детей посредством искусства и творчества”. Юрмала, Латвия. Март, 2006.

302