5
A U G I M O
M E T A I
2 0 1 1 – 2 0 1 5
I. STUDIJOS
II. MOKSLAS IR INOVACIJOS
IV. VALDYMAS
III. DARNI RAIDA
V. APLINKA IR INFRASTRUKTŪRA
PRIORITETINĖS KRYPTYS 2011–2020 TARPTAUTIŠKUMAS
STUDIJOS Užtikrinti veikl orientuotas, mokslo ir inovacij žiniomis gr stas studijas. Tobulinti studij ir neformalaus ugdymo karjer . Užtikrinti palanki , student orientuot mokymosi aplink .
TARPDISCIPLINIŠKUMAS
MOKSLAS IR INOVACIJOS Gerinti MTEPI kokyb . Mokslinius tyrimus ir eksperimentin pl tr kreipti poveikio tarptautiniams partneriams linkme.
TECHNOLOGIJOS VERSLUI
DARNI RAIDA Stiprinti bendradarbiavim su partneriais. Spr sti aktualias šalies ir regiono problemas. Skatinti atvir mokym si vis gyvenim .
Didinti visuomen s ir verslo traukim MTEPI vystym .
VALDYMAS APLINKA IR INFRASTRUKTŪRA Pl toti Universiteto poreikius atitinkan i infrastruktūr . Gerinti informacijos ir IT sistemos valdym .
Pritraukti ir išlaikyti talentingus darbuotojus. Užtikrinti efektyvius procesus ir veiklos rezultatus. Stiprinti vaizdžio ir reputacijos valdym . Užtikrinti akademini padalini finansin stabilum . Užtikrinti investavim
strateginius prioritetus.
K A U N O T E C H N O L O G I J O S U N IV E R S I T E T A S
2 0 1 1–20 1 5
I. STUDIJOS
I . ST U D I J O S
Patobulintas studijų programų valdymo modelis Studij biuras
Patobulinome studij program valdymo model ‒ galinome studij kryp i program vadovus ‒ jie turi galimybes sutelkti reikalingus išteklius programoms vystyti ir studij kokybei stiprinti.
I . ST U D I J O S
= laisvų kreditų
asmeniniai modulių rinkiniai
Studijų programų lankstumas ir individualizavimas Lankstesn s studijos ‒ tur dami 60 laisv kredit , studentai gali susiformuoti asmeninius moduli rinkinius, rinktis gretutines studijas, specializacij , priklausomai nuo karjeros ar tolimesni studij plan . 2014‒2015 metais tuo pasinaudojo tre dalis KTU tre io ir ketvirto kurso student . Šiandien pirmoje pakopoje iš viso turime 37 programas arba su specializacija, arba su gretutin mis studijomis, arba su asmeniniu moduli rinkiniu: su gretutin mis ‒ 18 program ; su specializacija ‒ 28 programos; ir su gretutin mis, ir su specializacija ‒ 8 programos.
I . ST U D I J O S
Skaidresnė egzaminavimo tvarka
Marius Galbuogis, Indr Povilauskait , Gust Cibulskyt , Mindaugas Valkavi ius, studentai, Student reikal departamentas, Studij organizavimo departamentas
Siekiame, kad geriausi rezultat KTU pasiekt tie, kuri tikslas ‒ žinios, o ne pažymys. 2015 m. pavasar Universitete sigaliojo nauja egzaminavimo tvarka, kurios tikslas ‒ užtikrinti atsiskaitym s žiningum ir skaidrum .
I . ST U D I J O S
Dėstytojų laboratorija
Marija Sabaliauskien , lektor , SHMMF; Ramūnas Kubiliūnas, lektorius, IF; Asta Daunorien , „EDU_Lab centro vadov , Studij kokyb s ir pl tros departamentas; Jurgita Barynien , lektor , SHMMF; Audron Daubarien , lektor , SHMMF
2015 m. kurta mokymo ir mokymosi laboratorija d stytojams siūlo mokymus, konsultacijas ir neformalius susitikimus. Problemomis gr sto mokymosi, kūrybinio m stymo, atvej analiz s ir kit šiuolaikišk d stymo metod mūs d stytojus moko KTU „EDU_Lab ekspertai.
I . ST U D I J O S
150 110 100
akademini patar j
karjeros mentori
pradžios mentori
80
10
Programoje dalyvauja per 30 proc. KTU student
tyrim mentori
tutori
Mentorystės programa dieg me pirm j Lietuvoje kompleksin Mentoryst s program . 150 akademini patar j , 110 karjeros, 80 tyrim , 100 pradžios mentori ir 10 tutori padeda studentams veikti studij iššūkius, pataria, k atkreipti d mes renkantis karjer , paskatina išbandyti akademiko ir mokslininko keli . Programoje dalyvauja per 30 proc. KTU student .
I . ST U D I J O S
2011 m. angl kalba d stomos studij programos pagal main programas atvykstantys užsienio d stytojai tarptautiniai studentai laipsnio siekiantys studentai KTU studentai, išvykstantys studijuoti ar atlikti praktik užsienyje
2015 m.
X4 = 63 +30% X4 = 871 X8 = 557 X2 = 430
Studijų tarptautiškumo plėtra Atsiv r me pasauliui: nuo 2011- j angl kalba d stom studij program skai ius padid jo 4 kartus. Tarptautiniai studentai gali studijuoti kartu su lietuviais, o didžioji dalis Universiteto paslaug yra teikiamos lietuvi ir angl kalbomis. Studentams d sto kviestiniai d stytojai iš užsienio: pagal main programas atvykstan i d stytoj skai ius išaugo 30 procent . Laipsnio siekian i ir main student skai ius išaugo beveik 4 kartus ir sudaro daugiau kaip 8 procentus nuo bendro student skai iaus. Dalin ms studijoms ir praktikai užsienyje kasmet išvyksta 4 procentai KTU student ‒ dvigubai daugiau nei prieš 4 metus student gyja tarptautin s patirties ne tik Europos, bet ir kit žemyn universitetuose.
K A U N O T E C H N O L O G I J O S U N IV E R S I T E T A S
2 0 1 1–20 1 5
II. MOKSLAS IR INOVACIJOS
Auga mokslo kokybės rodikliai
II. MOKSLAS I R I N O VA C I J O S
,,
,,
M ū s ų t y rė j ų paskelbtų s t ra i p s n i ų cituojamumas išaugo
40%
Mūs tyr j paskelbt straipsni skai ius 2011‒2015 metais „ISI Web of Science duomen baz je referuojamuose užsienio leidykl mokslo žurnaluose su cituojamumo rodikliu išaugo daugiau nei 40 proc. Mokslo projektin s (tarptautini , nacionalini program ir MTEP užsakym ) pajamos per š laikotarp išaugo daugiau nei 2 kartus.
II. MOKSLAS I R I N O VA C I J O S
2015 m.
2011 m.
2.9 karto daugiau
17 38
paraišk tarptautiniams patentams
paraiškos nacionaliniams patentams
Išaugo patentinių paraiškų skaičius 2011‒2015 metais mūs Universiteto tyr jai iš viso pateik 38 patentines paraiškas nacionaliniams ir 17 tarptautini paraišk tarptautiniams patentams gauti. Per š laikotarp pateikt patentini paraišk skai ius išaugo beveik 2,9 karto. 2015 metais Universiteto vardu gautas pirmasis Europos patentas, validuojamas Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje.
II. MOKSLAS I R I N O VA C I J O S
To b u l i n a m a s m o k s l o va l d y m a s
Vaiva Lesauskait , prorektor , Lietuvos sveikatos moksl universitetas; Robertas Dargis, prezidentas, Lietuvos pramoninink konfederacija; Ri ardas Valan iauskas, Mokslo, inovacij ir technologij agentūros atstovas; Juras Pož la, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras; Juozas Kup inskas, Lietuvos sveikatos moksl universiteto vyriausiasis mokslo darbuotojas
Sukūr me tarpdisciplinini (KTU ir LSMU fondas), pradedan i j mokslo projekt vadov (KTU mokslo fondas), mokslo talent (talent skatinimo tvarka, doktorantūros fondas) bei tarptautin s doktorantūros mokyklos vystymo (doktorantūros atsinaujinimo fondas) paramos sistem . Pl tojant tarpinstitucinius, tarpsritinius ir tarpkryptinius mokslinius tyrimus, iš vidini institucijos l š 2014‒2015 m. finansuota 14 KTU ir LSMU mokslo projekt ; 2015 m. finansuota 15 tarpsritini ir tarpkryptini mokslo projekt prioritetin se Universiteto mokslini tyrim kryptyse, kuriuos vykd mokslininkai, doktorantai, magistrantai. Projekt rezultatai: 73 mokslinink publikacijos, 5 gaminio prototipai, 1 galimybi studija.
II. MOKSLAS I R I N O VA C I J O S
Vystoma sveikatos technologijų kryptis
prof. habil. dr. Arūnas Lukoševi ius, direktorius, Biomedicinos inžinerijos institutas
Kartu su VU, LSMU, LUND ir VTT partneriais laim jome ir gyvendiname programos „Horizontas 2020 (H2020) priemon s „Teaming projekto „Sveiko sen jimo mokslo ir technologij kompetencijos centras pirm j etap . Europiniame konkurse buvo svarstytos 169 paraiškos, iš j atrinktos 26. KTU koordinuojamas projektas ‒ vienintelis iš Lietuvos.
II. MOKSLAS I R I N O VA C I J O S
Ta r p d i s c i p l i n i n i ų t y r i m ų ce n t ra s „ M - L a b “
Tarpdisciplinin s ir tarptautin s „M-Lab tyr j grup s jau prad jo kurti vizij ‒ veiklinti ateit , kurioje norime gyventi. „M-Lab centre bus vykdomi netradiciniai, tarpdisciplininiai tyrimai mokslo, technologij ir meno sankirtoje, bus kuriami ir demonstruojami inovatyvi technologij bei rangos prototipai. „M-Lab koncepcij pareng KTU ir LSMU tyr j darbo grup drauge su užsienio ekspertais iš Masačusetso technologijos institutas (MIT) ir kit pažangiausi Europos ir JAV universitet .
II. MOKSLAS I R I N O VA C I J O S
2011 m.
užsienio doktorantai
x 20
2015 m.
6 6%
dvigubo laipsnio / jungtin s veiklos sutartys
bendro doktorant skai iaus
Ta r p ta u t i n ė d o k to ra n t ū ro s m o k y k l a Pritrauk me daugiau jaun j mokslinink iš kit pasaulio šali : 2011‒2015 met laikotarpiu užsienio doktorant skai ius išaugo 20 kart . Pasirašytos šešios dvigubo laipsnio / jungtin s veiklos sutartys su Ispanijos, Italijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Japonijos aukštojo mokslo institucijomis, kit šali nuolatini doktorantūros studij studentai sudaro 6 proc. nuo bendro doktorant skai iaus ir daugiau nei 10 proc. nuo 2015 m. priimt pirm j kurs . Parengta virš 20 intensyvi angl kalba d stom doktorantūros moduli .
II. MOKSLAS I R I N O VA C I J O S
Tarptautinė doktorantūra Doktorant draugijos nariai
2013 m. geguž Universitete kūr me doktorant draugij . Tai pirmoji Universiteto istorijoje organizacija, kuri kryptingai rūpinasi KTU doktorant gerove.
II. MOKSLAS I R I N O VA C I J O S
...iki Parduot licencij , prototip skai ius išaugo nuo...
0
13
MTEP paslaug ūkio subjektams pajamos išaugo
51,7 %
Sukurta žinių ir technologijų perdavimo sistema Siekdami glaudesnio bendradarbiavimo su verslu kartu su LSMU ir LEI kūr me Nacionalin inovacij ir verslo centr (NIVC). Efektyvesniam tyr j ir verslinink dialogui sukūr me „vieno langelio principu veikian i informacin sistem , kuri leidžia lengvai pasiekti mokslo tyrim ir eksperimentin s pl tros (MTEP) rang bei MTEP darbus ir paslaugas.
II. MOKSLAS I R I N O VA C I J O S
KTU „Startup Space“
2012 m. vasarį kūr me pirm j Lietuvoje universitetin technologinio verslo inkubatori KTU „Startup Space . Iki 2016 m. jame gim 48 naujos mon s, 18 iš j ‒ licencijuota KTU intelektin nuosavyb . Apie 60 proc. vis nauj moni yra informacini technologij ir komunikacij srities, kita dalis ‒ sveikatos technologij , socialini inovacij , energetikos, maisto technologij bei nauj medžiag .
II. MOKSLAS I R I N O VA C I J O S
KTU „Santakos“ slėnis
2014 m. lapkri io 14 d. atidarytas vienas iš didžiausi ir moderniausi Baltijos regione atviros prieigos „Santakos sl nio KTU Mokslo ir technologij centras bei Technologinio verslo inkubatorius. Mokslo ir verslo sl nio „Santaka veiklose pagal jungtin sutart dalyvauja KTU, Lietuvos sveikatos moksl universitetas (LSMU), Lietuvos energetikos institutas (LEI) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). KTU „Santakos sl nis, kur investuota beveik 43,5 mln. eur , iš karto tapo inovacij katalizatoriumi, bendrai veiklai jungian iu moksl , technologijas ir versl .
K A U N O T E C H N O L O G I J O S U N IV E R S IT E TA S
2 0 1 1–20 1 5
III. DARNI RAIDA
III. DARNI RAIDA
Žaliasis universitetas
2012 m. prad jome iniciatyv „KTU ‒ žaliasis universitetas . Atliek rūšiavimas, šviet jiška aplinkosaugin veikla, energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir energijos taupymo programos, darnaus mobilumo planas ‒ gyvendinami šios iniciatyvos projektai.
III. DARNI RAIDA
Paskelbta Socialinės atsakomybės ataskaita
Esame pirmasis ir vienintelis šalies universitetas, pareng s ir paskelb s Socialin s atsakomyb s ataskait Jungtini Taut Pasaulinio susitarimo tinkle (angl. UN Global Compact Network). KTU tapo aktyviu šio tinklo nariu.
III. DARNI RAIDA
Saugoma Universiteto istorinė atmintis
Technikos fakulteto braižykla, apie 1927 m.
Prad jo aktyviai veikti KTU muziejus, sistemingai renkamos ir aprašomos muziejinės vertyb s, fiksuojami atsiminimai, periodiškai rengiamos parodos. KTU muziejus tapo Lietuvos muziej asociacijos nariu ir aktyviu rengini dalyviu, prisijung prie Lietuvos integralios muziej informacin s sistemos (LIMIS).
III. DARNI RAIDA
Tę s i a m o s t ra d i c i j o s š i u o l a i k i n i a m e k o n t e k s t e
Akademinei bendruomenei ir visuomenei pristat me nauj j KTU herb , sukurt sekant akademin s heraldikos tradicijomis. Herbas buvo patvirtintas Lietuvos heraldikos komisijos prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros. Šalies ir Universiteto reikšmingiausi dat pamin jimai rengiami jungiant tradicijas ir šiuolaikišk pateikim , renginiai sulaukia vis kart auditorijų d mesio ir prisideda prie jaunimo pilietiškumo ugdymo.
K A U N O T E C H N O L O G I J O S U N IV E R S I T E T A S
2 0 1 1–20 1 5
IV. VALDYMAS
IV. VALDYMAS
„ A t s i n a u j i n i m o p r o g r a m a 2 0 1 3–20 1 4 “
Per dvejus metus gyvendinome daugiau nei 30 projekt , apim i studij , mokslo ir inovacij valdym , paslaug , tarptautiškumo, darbuotoj valdymo sritis. projekt gyvendinim traukta daugiau nei 400 darbuotoj . Tarp reikšmingiausi projekt : fakultet ir mokslo institut pertvarka, Universiteto administracijos struktūriniai poky iai, darbuotoj veiklos vertinimo sistema, piln kašt modelis. Visus inžinerini ir fizini moksl fakultetus sukoncentravome Student miestelyje, bendrabu i ir poilsiavie i veiklos iš dotuojam tapo save išlaikan iomis.
IV. VALDYMAS
Fakul tetų ir mokslo ins titutų pertv arka
gyvendinta fakultet ir mokslo institut struktūrin pertvarka: 14 fakultet reorganizuota 9, 13 mokslo institut ‒ 10. Koncentruotas akademini darbuotoj potencialas, suformuojant stambesnius mokslo ir studij padalinius. Kompetencijos apjungtos pagal mokslo ir studij kryptis. S kmingai vykdytas fakultet perk limo projektas ‒ Ekonomikos ir verslo, Socialini , humanitarini moksl ir men bei Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetai sikūr naujose patalpose.
IV. VALDYMAS
Šiuolaikiškas personalo valdymas
Greta Spangelevi iūt , žmogišk j ištekli administravimo specialist ; Pranas Šmaižys, žmogišk j ištekli direktorius; Kristina Kolesnikien , žmogišk j ištekli administravimo skyriaus vadov ; Lina Žebrauskien , darbuotoj atrank projekt vadov , žmogišk j ištekli departamentas.
Transformavome personalo tarnyb , išpl sdami jos veiklos sritis. Nuo „kadr skyriaus modelio palaipsniui pereinama prie žmogišk j ištekli valdymo: diegiamos ir tobulinamos personalo atrank , atlygio valdymo, darbuotoj ugdymo, organizacijos vystymo ir kitos priemon s.
IV. VALDYMAS
Pakeistas finansų valdymas
Vilma Griniuvien , Vidaus audito skyriaus vadov
Pakeit me Universiteto biudžeto planavimo proces : planavimas prasideda „iš apa ios virš , t. y. pirmiausia parengiami padalini biudžetai, kurie po to konsoliduojami bendr Universiteto biudžet . Toks modelis leido pasiekti efektyvesn finans valdym , palengvino valdymo sprendim pri mim ir veiklos planavim , leido nustatyti realius vis veikl kaštus. Patobulintas finans valdymo modelis sukuria prielaidas siekti geresni rezultat , pritraukti alternatyvius finansavimo šaltinius.
IV. VALDYMAS
Efektyvi rinkodara ir komunikacija
Siekdami efektyviai pristatyti vien iš penkiolikos didžiausi šalies organizacij tikslin ms auditorijoms, sukūr me nauj komunikacijos, rinkodaros ir studij informacijos valdymo sistem . Taip užtikrinamas aktualios informacijos pateikimas suinteresuotoms pus ms bei veiksmingiausi rinkodaros veikl ir priemoni parinkimas ir j gyvendinimas.
IV. VALDYMAS
Įdiegta veiklos stebėsenos sistema
Kiekvienais metais peržiūrime KTU strategij , tvirtiname Universiteto ir padalini rodiklius, vyksta susitikimai su padalini vadov komandomis. Siekiama suderinti pagrindinius padalinio tikslus ir strategines kryptis ir taip užtikrinti strategijos gyvendinim .
IV. VALDYMAS
KTU – pažangiausias universitetas
KTU visuomen je atpaž stamas kaip atviras, aktyviai besikei iantis, lyderiaujantis mokslo ir inovacij universitetas, besirūpinantis studij kokybe, mokslo ir verslo bendradarbiavimu, akcentuojantis tarpdiscipliniškumo svarb ir siekiantis stipriausi tarptautini partnerys i . Naujasis KTU vizualinis identitetas, rinkodaros ir komunikacijos veiklos, vertintos daugybe apdovanojim , yra sekamos sektoriaus profesional .
K A U N O T E C H N O L O G I J O S U N IV E R S I T E T A S
2 0 1 1–20 1 5
V. APLINKA IR INFRASTRUKTŪRA
V. APLINKA IR INFRASTRUKTŪRA
Dokumentų ir procesų valdymo sistema (DVS)
Živil Stankevi iūt , Dokument valdymo skyriaus vadov
dieg me elektronin dokument ir proces valdymo sistem (DVS), kurioje patalpinti iš bet kur kiekvienam Universiteto darbuotojui prieinami dokumentai bei informacija. Be to, sistema leidžia matyti ir planuoti procesus, siekiant didesnio j efektyvumo. Dokumentacijos perk limas skaitmenin erdv atitinka „žaliojo universiteto koncepcij ir yra vienas iš projekt , gyvendint siekiant tvarumo Universiteto vykdomoje veikloje.
V. APLINKA IR INFRASTRUKTŪRA
Atnaujinta IT infrastruktūra
Pritaik me naujus duomen saugyklos bei rezervacijos sprendimus, sukūr me ir atnaujinome virtuali serveri sistemas. Nauja kompiuterin programin ranga naudotojams, saugus bei greitaeigis bevielis ryšys studentams ir darbuotojams leidžia, naudojant „debes technologijas, eksploatuoti ir saugiai bei efektyviai pasiekti daugiau nei 90 proc. informacini resurs .
V. APLINKA IR INFRASTRUKTŪRA
Efektyviai valdomas nekilnojamasis turtas
Pirmieji Lietuvoje gyvendiname perteklini pastat pardavimo ir iš gaut l š infrastruktūros atnaujinimo projektus. Lietuvos Respublikos Vyriausyb patvirtino pilotin investicin projekt ‒ KTU sukūr precedent kitoms šalies aukštosioms mokykloms. Planuojama, kad iš parduodamo perteklinio nekilnojamojo turto Universitetas surinks daugiau kaip 3,4 mln. eur . Per pastaruosius 3 metus daugiau nei 20 proc. sumažinome studij ir mokslo paskirties pastat išlaikymo kaštus.
V. APLINKA IR INFRASTRUKTŪRA
I n ve s t u o j a ma į s t u d i j ų i r mo k s l o e rd v i ų a t na u j i n i m ą
Efektyvaus nekilnojamojo turto valdymo generuojamas l šas išnaudojame mokslo ir studij erdvi atnaujinimui. Vien 2015-aisiais Universitete atnaujinta apie 3 tūkst. kv. m patalp ; j atnaujinim investuota daugiau nei 800 tūkst. eur . Už daugiau kaip 1,7 mln. eur , gaut 2015-aisiais pardavus du nekilnojamojo turto objektus, finansuota KTU fakultet ir institut optimizacija ‒ jie perkelti rekonstruotas ir pritaikytas mokymui patalpas, pergabenta mokomoji ir laboratorin ranga.
O kas laukia? 2020-aisiais KTU ‒ bendrasis (angl. comprehensive) universitetas, kuriame vykdomi daugelio mokslo sri i tarptautinio lygio tyrimai ir studijos.
Universitetas, kur s kminga sinergija su kitomis geriausiomis aukštosiomis mokyklomis išk l
regiono lyderius. Universitetas, d l kurio absolvent
konkuruoja didžiausios pasaulio korporacijos, ir kurio vykdoma veikla neša poky ius ne tik Lietuvos, bet ir globaliu mastu.
5
AU GI M O
ME TA I
2011–2015