LAIMA Velvet Nr. 2. Pavartyk!

Tavo geriausi metai

Dalia Ruplėnienė:

2 Eur | 2015 RUDUO | Nr. 2

„Neleidau sau užsibūti liūdesy“

KAI LIEKA VIENAS Iš TĖVŲ

Ričardas Malinauskas:

„Aš niekam nesisiūlau prievarta“

40 +

NUODŲ TAURĖ,

ARBA BLOGŲ PAPROČIŲ ISTORIJA

ilgaamžiškumo * 10 receptų

* Antiaging: nuo A iki Ž * Derinti maistą ar ne? verta taupyti * Kada kokybės sąskaita

SANTYKIŲ RAKŠTIS –

NESUTARIMAI DĖL PINIGŲ

* Noriu pradėti savo verslą 1 L A I M A VELVET 2O15

PATI SAU Mada

Gyvenimas – fantastiškas. Ypač kai turi kelias laisvas valandas: gali pavartyti žurnalą, užsukti į barą, paplepėti su draugėmis apie nieką, tiesiog pasivaikščioti. Ir net – pagauti pavydų ar kupiną susižavėjimo žvilgsnį. Juk stilingi drabužiai ir švytintis veidas priklauso ne nuo skaičiaus pase, o nuo to, ar save mylime.

Fotografas Tomas Kauneckas (fotostudija „Ciklopas“) Stilistė Giedrė Anužytė Vizažistė Greta Juozaponytė Modelis Asta Mur

MOHITO švarkas, 49,99 €, liemenė, 39,99 €, džinsai, 29,99 €; MAX&Co. rankinė, 225 €.

12 L A I M A VELVET 2O15

POIS liemenė, 130 €; MARELLA palaidinė, 179 €; MOHITO sijonas, 29,99 €; MADOS TERAPIJOS BUTIKO rankinė, 150 €.

13 L A I M A VELVET 2O15

Kultūra

Marijonas Mikutavičius:

„Svarbiausia – žmonėms nesugadinti nuotaikos“

Dar daugiau džiaugsmo akims ir ausims Žvarba ir vėjas verčia galvoti, kur leisti ilgus vakarus, juolab kultūros gyvenime prasideda didysis sezonas su gausybe premjerų, intriguojančiomis improvizacijomis bei atradimais.

Reikia tik išsirinkti, pasirūpinti smagia draugija ir žiema prabėgs beveik nejuntamai.

Kokios mintys sukasi prieš koncertus, kurie šį kartą bus gerokai kitokie? Pats prisidedate prie vizualinių sprendimų ar rūpinatės tik muzikine dalimi?

Nieko panašaus iki šiol nedarėme, todėl norėjosi išmėginti kitokį koncerto formatą. Esu susikoncentravęs į muzikinius sprendimus, o prie vizualinių prisidedu tik užuominomis.

Giliau nelendu, nes tuo rūpinasi tos veiklos profesionalai.

Ar jums būna baisu, kai reikia išeiti prieš tūkstantinę lū-

Christianas Scottas

XIV tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Mama Jazz“ Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Kongresų rūmai Lapkričio 20–23 d.

Lapkričio 20–23 dienomis sostinėje vyks XIV tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Mama Jazz“. Šiemet jis stipriai išplėtė savo teminę skalę, per keturias paras klausytojai išgirs 150 atlikėjų. Programoje – visos džiazo stichijos: nuo hiphopo iki atviro improvizacinės muzikos kosmoso. Tarp ryškiausių festivalio projektų – A.Cohenas, Ch. Scottas, „Sons of Kemet“, S. Kinchas, M. Nesetas. Šalia pagrindinių koncertų didžiojoje scenoje klausytojų laukia ekskursai „Džiazo fojė“ ir diskusijų studija „Vilnius Mama Jazz“ paraštės“.

104 L A I M A VELVET 2O15

Spektaklis „Baltas sodininkas“ Lietuvos nacionalinis dramos teatras Lapkričio 4 d. (su Ainiu Storpirščiu) ir lapkričio 14 d. (su Vidu Petkevičiumi)

Spektaklis pasakoja apie šviesaus atminimo maestro Vytautą Kernagį. Pasak režisieriaus Vytauto V. Landsbergio, bus pristatytos dvi pjesės „Baltas sodininkas“ interpretacijos. Žiūrovai scenoje išvys dvi maestro V. Kernagio puses: du skirtingų kartų ir manierų aktoriai, Ainis Storpirštis ir Vidas Petkevičius, įkūnys spalvingus maestro gyvenimo etapus bei įvairiapusę jo pasaulėžiūrą. „Žiūrovui norėsis pamatyti abi versijas: „kluoniškesnę“, aštresnę Ainio ir minkštesnę, jaukesnę, ramesnę Vido“, – sako V. V. Landsbergis.

ADO VASILIAUSKO (1) IR RENGINIŲ ORGANIZATORIŲ (3) NUOTRAUKOS

Dainininkas Marijonas Mikutavičius ruošiasi gruodžio mėnesį savo gerbėjams padovanoti tris didelius ir išskirtinius koncertus, kuriuose pirmą kartą Lietuvoje bus panaudota daugiasluoksnė tūrinė 3D projekcijų ir LED ekranų instaliacija. Magišką šou, skirtingai nei kino salėse, bus galima žiūrėti be specialių akinių. Šis trimatis sprendimas padės sukurti įtraukiantį muzikos ir vaizdo spektaklį.

A. KUNČIAUS NUOTRAUKOS (2) (LIETUVOS DAILĖS MUZIEJUS)

©PROMOSTAR

kesčių kupiną auditoriją, o gal nebesijaudinate?

Visada baisu. Šiaip žmogus yra gana vienišas padaras, todėl manau, kad išeiti prieš bet kurią auditoriją jam yra tam tikras iššūkis. O kuo auditorija didesnė, tuo baisiau.

Kaip susidorojate su tokiais iššūkiais? Turite kokių nors ritualų?

Manau, kai moterys gimdo, jos irgi bijo, bet tiesiog pagimdo. Tai tas pats. Tu bijai, bet tai padarai.

Gal turite patikrintų receptų ar triukų, kurie padeda suvaldyti publiką ir kaskart suveikia?

Aš netikiu tais surašytais metodais. Kiekvienas atlikėjas turi savų būdų, dažnai veikia intuityviai. Kaip bus, tiksliai niekada nežinai, nes kiekvienas koncertas – kitoks: kita diena, kita publika, žmonės ateina su kita nuotaika ir pan.

Visada maždaug žinai, ką dary-

Juozo Statkevičiaus 2016 m. pavasario–vasaros kolekcijos pristatymas Vilniaus „Siemens“ arena Gruodžio 2 d.

Garsiausias mūsų šalies dizaineris vėl ruošiasi nustebinti gerbėjus. Žiemą Vilniaus „Siemens“ arenoje Juozas Statkevičius žada surengti dar vieną mados fiestą ir pristatyti naujausią 2016 m. pavasario–vasaros kolekciją. Dizaineris kaip visada lakoniškas ir neatskleidžia pasirodymo detalių, tačiau paslaptingas naujos kolekcijos pavadinimas „Slaptas JS gyvenimas“ intriguoja. Galbūt turėsime progą pažvelgti į J. Statkevičių tarsi pro rakto skylutę?

si, bet išankstinio plano nėra, daug kas vyksta ekspromtu.

Paliekate vietos improvizacijai?

Taip, tai dalis mūsų gyvenimo. Nieko negalime suplanuoti taip, kad nebūtų vietos improvizacijai. Bet kurioje veikloje mes improvizuojame. Į jūsų koncertus susirenka įvairaus amžiaus publika ir visi išeina laimingi. Kaip manote, kas yra tas aukso vidurys, kad patraukiate tiek jaunus, tiek vyresnius klausytojus?

Nežinau, bet manau, kad svarbiausia – žmonėms nesugadinti nuotaikos. O kai salėje jų daug ir niekas jiems negadina nuotaikos, gera emocija pati savaime susikuria.

Marijono Mikutavičiaus 3D šou vyks gruodžio 11 d. – Klaipėdoje, „Švyturio“ arenoje; 19 d. – Kaune, „Žalgirio“ arenoje; 27 d. – Vilniuje, „Siemens“ arenoje.

Giacomo Puccini opera „Bohema“

Algimanto Kunčiaus paroda „Vaizdaraščiai“

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras Premjera – gruodžio 31 d.

Gruodžio 31 d., sausio 2 d. ir 16 d., vasario 5 d., kovo 10 d., balandžio 1 d., gegužės 21 d.

Nacionalinė dailės galerija (NDG) Spalio 23–gruodžio 6 d.

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras į Naujuosius metus žengs su nauja premjera. Lietuvos kūrėjai kartu su Ravenos festivaliu paruošė legendinę Giacomo Puccini operą „Bohema“. Ją pastatė festivalio meno vadovė, Italijoje vertinama režisierė Cristina Mazzavillani Muti, kuri taip pat yra ir garsiojo dirigento Riccardo Muti žmona. Visą dėmesį operoje ji sutelkia į muziką, šią atskleisti padeda vizualiniai sprendimai.

105 L A I M A VELVET 2O15

Ši paroda, didžiausia NDG rudens sezono ekspozicija, pristato išskirtinę mūsų kultūros asmenybę – Lietuvos fotografijos klasiką Algimantą Kunčių. Per pastaruosius dešimtmečius jo kūryba buvo pristatyta gausybėje parodų, fotografijų albumų ir įvertinta įvairiais apdovanojimais, tačiau iki šiol sunku susidaryti vientisą įspūdį. „Vaizdaraščiai“ siekia sulipdyti visus fragmentus ir nuosekliai papasakoti menininko užfiksuotas istorijas. Parodoje eksponuojama per 500 A. Kunčiaus kūrinių – fotografijų ir kino filmų, sukurtų 1962–2015 metais.

KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ

110 L A I M A VELVET 2O15

FOTOGRAFAS DMITRIJUS MATVEJEVAS

Mano braižas

Magas

Ne tik scenoje – aktorius VALENTINAS MASALSKIS gali mikliai užhipnotizuoti įtaigiu savo kalbėjimu net siurbčiojant kavą. Ir kai pajunti, kad jau virsti viena iš egzaltuotų pagyvenusių jo gerbėjų ašarotomis akimis, staiga pykšt ir pakeičia temą, kalbos manierą, pradeda juoktis arba nukerta: „Gal jau užteks?“ DOVILĖ ŠTUIKIENĖ

111 L A I M A VELVET 2O15

Amžiaus mįslės

Nuodų taurė

Blogų papročių istorija sena kaip pasaulis.

Laimei, kai kurios nedoros tradicijos beveik nugarmėjo į praeitį. Pavyzdžiui, pomėgis spręsti problemas per skrandį: pagirdai ar pamaitini varžovą kuo nors netinkamu, ir – amen, jo nebėra. Nuodai – nuostabi tema. Ypač kai ją gvildeni jaukiai susiraičiusi krėsle ir rami, kad toji taurė tave aplenks.

1

124 L A I M A VELVET 2O15

2

1. „Meilės gėrimas“, Evelyn de Morgan, 1903 m.

2. „Britaniko mirtis“, Francois Chauveau, 1669 m.

3. „Lokusta išbando nuodus“, Josephas Noelis Sylvestre’as, 1876 m.

4. Knygos formos nuodų spintelė, XVII a.

3

Nuodijimo pradžiamoksliui tiktų Agathos Christie romanai. Kažkas paskaičiavo, kad 25 jos knygų herojai mirė išgėrę cianido, užvalgę žiurknuodžių ar dar ko nors. Aišku, tai – tik vaizduotė, bet senutė ne šiaip sau fantazavo: kadaise dirbusi su vaistais, ji puikiai išmanė nuodus. Ne iš piršto laužta ir Christie detektyvų aplinka: prestižiniai kurortai ar tylūs Anglijos kaimeliai, kur liokajai – ištikimi ir nuolankūs, tarnaitės – mažaraštės, o nuodytojų vaidmuo dažniausiai tenka kilmingoms damoms. Christie meto nepavadintum nuodytojų aukso amžiumi, bet istorijos su mesjė Puaro ar mis Marpl – senos kaip pasaulis. Bent jau tuo atžvilgiu, kad visais laikais nuodijama buvo panašiai. Skiriasi ne žolės ar kristalai, o sąlygos, kurios skatino ar tramdė „nesveikos mitybos“ šalininkus.

4

125 L A I M A VELVET 2O15

Statuso simbolis

Žodis „toksikologija“ – graikų kilmės, nors graikai anaiptol ne pirmi nuodus naudojo kaip problemos sprendimo priemonę: tai vyko ir senovės Egipte, ir genčių laikais. Bet tikroji toksikologijos istorija prasideda su antika, nes anuomet nuodytojams buvo sudarytos šiltnamio sąlygos. Jos buvo tokios, kad net kronikų autoriai nesuvokdavo, ar jiems fiksuoti choleros epidemiją, ar tautiečiai krito kaip musės, nes buvo nuodijami.

Nuo to ir reiktų pradėti: gydytojai dar nemokėjo nustatyti mirties priežasties, tad negalėjo prisiekti, kad pilietis buvo nunuodytas, o ne mirė kaip nors natūraliau. Žudikai jautėsi saugūs. Kita aplinkybė, leidusi jiems siautėti, buvo žinių apie nuodus gausa.

Kiekvienas raštingas niekšas galėjo paskaityti medicininės botanikos pradininko Dioskorido veikalą „De materia medica“ (su 600 augalinės, gyvūninės ir mineralinės kilmės vaistų aprašais) ar kokio nors žolininko instrukciją, kaip naudoti jo prekę. Toji informacija atrodydavo maždaug taip: buvo pasakoma, koks kiekis žolės ar kristalų žmogų gydo, koks ima kenkti sveikatai, o koks gali pasiųsti pas šv. Petrą; ką vartojant ne iškart gauni galą, o nuo ko krinti kaip pakirstas. Trečia bėda buvo ta, kad aprašytais vaistais buvo prekiaujama kiekvienoje pakampėje.

Satyrikas Juvenalis vadino nuodus statuso simboliu, nes piemenims nebuvo prasmės galabyti vienam kitą. Nuodijimas tapo patricijų tradicija: žmonos be vargo atsikratydavo vyrų, posūnių, podukrų, vaikai – tėvelių, jei šie sugalvodavo ilgai gyventi.

Aulas Vitelijus Germanikas nunuodijo motiną ir keletą kilmingų bičiulių. Imperatoriaus Augusto žmona Livija Druzila – vyro (iš pirmosios santuokos) anūkus, o patį sutuoktinį pamaitino užnuodytomis figomis, kad jos sūnus gautų valdžią. Agripina pasiuntė anapilin vyrą Klaudijų ir visus, kas menkino 

Namai

Babilono sodų įkvėptos Vienas iš septynių senovės pasaulio stebuklų – kabantys Babilono sodai – neišliko.

Bet idėja įkvepianti – kodėl nepamėginus tokiais kabukais papuošti namų.

©BULLS PRESS (4)

Tai puiki rudens lapų, gyvų ar šilkinių gėlių puokščių ir net – būkime realistės, Kalėdos vis tiek ateis ir interjerą dekoruoti reikės – eglutės ar kitų tradicinių puošybos elementų alternatyva.

Jei kalbėsime apie teorinį pagrindą, kokedama (išvertus iš japonų k. – „samanų kamuolys“) – praėjusios vasaros tendencija, atėjusi iš Tekančios Saulės šalies. Dėl šios bonsų versijos galvą pirmiausia pametė Nyderlandai, paskui ir Jungtinės Valstijos. Ar daug čia reikia laiko, kad idėja išlaisvinti augalus iš vazonų ir žemių išplistų po visą pasaulį?!. Tokiam sodeliui nebūtini hektarai – pakanka noro ir kelių kvadratinių metrų.

136 L A I M A VELVET 2O15

Klasikinei kokedamai sukurti jums reikės:

1

Augalų. Pirmam kartui geriausiai tiks mažesni (tiesiog su jais lengviau susidoroti), bet iš esmės galima dirbti su įvairaus dydžio. Venkite augalų, kuriems reikia daug tiesioginių saulės spindulių, nes jie paprastai nemėgsta samanų.

2

Samanų. Tų, paprastų, iš miško, sodo ar sodybos – augančių šešėlyje. Jei gyvų prisirauti nėra kur, tiesiog nusipirkite džiovintų floristikos reikmenų ar gėlių parduotuvėse.

Molio ir gėlėms skirto dirvožemio mišinio.

Molio turi būti tiek, kad rutuliukai suliptų į masę ir išlaikytų formą; dirvožemis leis augalams gyvuoti tokiomis neįprastomis sąlygomis.

3 4

Storų siūlų ir virvelių. Kokedama atrodys natūraliau, jei naudosite sizalį, kanapių pluoštą ar nedažytą tekstilę. Siūlai, ant kurių kabinsite savo sodo augalus, turi būti tvirti – vandeniu įmirkę samanų rutuliai sveria nemažai. Dekorui tiks spalvotos sintetinės virvelės ar siūlai. Tai – akcentai, leidžiantys atsiskleisti fantazijai.

Išimkite augalą iš vazono ir atsargiai nupurtykite substrato perteklių, kad nepažeistumėte šaknų. Samanas sudrėkinkite ir siūlu gerai pritvirtinkite prie šaknų.

Iš molio ir gėlėms skirto dirvožemio mišinio suformuokite norimo dydžio rutuliuką (jei reikia, pridėkite kiek vandens). Žemių rutuliuką perskirkite pusiau, centre padarykite ertmę. Į ją įtaisykite samanomis apvyniotas augalo šaknis, laisvą vietą užpildykite dirvožemiu, vėl suformuokite rutuliuką.

Siūlu pritvirtinkite likusias samanas (negailėkite – jos turi paslėpti žemės paviršių). Palikite laisvą siūlo dalį, už kurios kabinsite. Jei augalas sunkus ar didesnis, prireiks kelių siūlų, styrančių iš visų pusių, kitaip jūsų sodo puošmena gresia apvirsti!

Gatavą samanų rutulį (iki pat viršaus) įdėkite į vandenį ir palikite tol, kol nebesimatys oro burbuliukų (maždaug 10 min.). Ištraukite, leiskite nuvarvėti ir kabinkite.

Kaip prižiūrėti? Pagal poreikius – kas porą dienų ar kartą per savaitę – palaikykite augalus vandens vonioje. Turėkite omeny: kuo lengvesni rutuliukai, tuo sausesnis jūsų sodas. Nepamirškite, kad samanos išsaugo drėgmę, taigi gali pakakti kasdien jas apipurkšti. 

137 L A I M A VELVET 2O15

Tendencija

Mano RANKINĖ

Mada laiko ranką ant pulso, taikosi prie gyvenimo. Ir dabar ji šventai įsitikinusi, kad mums reikia dėželės pavidalo rankinių – na, tokių, su kokiomis vizažistės eina į darbą.

Aišku, nėra taisyklių be išimčių, tad galimos variacijos.

MARKS & SPENCER rankinė, 59,99 €

Daugiausia tokių rankinių šiemet prigamino „Louis Vuitton“. Ir čia būtų galima diskutuoti: ar jos, kaustytos metalu, panašesnės į grimo lagaminėlius, ar į pirmąsias kompanijos kelionines skrynias. „Dolce & Gabbana“ kūriniai – prašmatnūs kaip relikvijų dėželės, „Simone Rocha“ rankinių dizainas įkvėptas fortepijono su pakeliamu dangčiu, „Alexander McQueen“ – vyriškų diplomatų. Rinktis tikrai yra iš ko. Svarbiausia, kad rankinė būtų tvirta, aiškios struktūros.

Kur įsigyti šią rankinę, žr. p. 145

18 L A I M A VELVET 2O15

STANDARTAS Šis daiktas labai panašus į mums įprastas rankines, bet turi tvirtus šoninius įsiuvus – vadinasi, yra erdvesnis, patogesnis, jame lengviau palaikyti tvarką.

ALEXANDER MCQUEEN

MARC BY MARC JACOBS

ANYA HINDMARCH

KENZO

LAGAMINAS Galimas ir toks variantas – labai elegantiška ir patogi rankinė (ypač dirbančioms su popieriais), kurios „protėviai“ veikiausiai buvo lagaminai.

DĖŽUTĖ Ši forma gera tuo, kad nereikia pusvalandį ieškoti piniginės ar lūpų dažų: visi daiktai – kaip ant delno, nors tokia rankinė jų priglobia daug.

VOKAS Vietoj vakarinių delninukių dabar irgi siūlomos puošnios dėžutės ar standžios voko formos rankinės – dažniau su dirželiais nei be jų.

CHRISTOPHER KANE

SKRYNELĖ Aišku, tai išskirtinė rankinė, sezono pasididžiavimas. Bet jau galima rasti panašių modelių, kurių dizainas ir kainos ne tokie gąsdinantys.

CHANEL

LOUIS VUITTON

©VIDA PRESS (1) ©BULLS PRESS (2)

©SCANPIX (4)

CILINDRAS Didelis krepšys, nešiojamas ant peties ir rankoje: jame telpa „visas gyvenimas“. Ovali jo forma nelabai nutolsta nuo stačiakampio.

RELIKVIJA Kaip matome, rankinių orientacija į dėžutes – labai praktiška: į jas, net visai nedidukes, galima sudėti daug daiktų, todėl jos nešiojamos ne tik vakare.

19 L A I M A VELVET 2O15

20 L A I M A VELVET 2O15

Veidas

FOTOGRAFAS TOMAS KAUNECKAS (FOTOSTUDIJA „CIKLOPAS“), STILISTĖ GIEDRĖ ANUŽYTĖ, VIZAŽISTĖ JURGA KARTU, DRABUŽIAI: „LINDEX“ MEGZTINIS, KELNĖS, UŽ ERDVĘ FOTOSESIJAI DĖKOJAME VIEŠBUČIUI „BOOKINN B&B“

Neužsibūti

LIŪDESY

Daugiau nei prieš metus DALIA RUPLĖNIENĖ kelionėje po Jordaniją išgyveno netektį. Netikėtai sustojus širdžiai mirė jos vyras Gintaras, garsus humoristas ir „Dviračio šou“ kūrėjas. Holodinamikos mokymų vedėjai, neverbalinio koučingo specialistei likimas atsiuntė labai negailestingą išbandymą ir galimybę pasitikrinti, kiek iš tiesų tokiais momentais gali padėti dvasinės praktikos.

J U R G A Č E K ATAU S K A I T Ė

Kokiomis emocijomis ir įvykiais dabar užpildyta jūsų kasdienybė?

Mano gyvenimas dabar labai įvairus – įvykiai, kai susiduri su mirtimi, daug ko išmoko. Kai pamatai gyvenimo trapumą ir suvoki, kokie esame laikini, pradedi vertinti tau skirtą laiką. Taigi mokausi būti labiau džiaugsme negu liūdesy – abi būsenos tarsi sesės yra šalia manęs. Žinau, ką reiškia norėti mirti: buvo momentų, kai troškau išeiti kartu su Gintaru. Trumpalaikių, bet tomis akimirkomis atrodė, kad taip būtų lengviau.

Paprasčiau. Tačiau iš tiesų stabdė atsakomybė vaikams, tėvams, kurie tuo metu dar buvo gyvi, – turėjau iš naujo atrasti gyvenimo džiaugsmą. Dabar nebeturiu to klampaus liūdesio, kuris valdo ir įtraukia žmogų. Ir man niekas nesibaigė – Gintaras gyvena su mumis kiekvieną dieną. Tik mintys apie jį nebeatneša skausmo kaip praėjusiais metais, kai kiekvieną suvokimą, kad taip, kaip anksčiau, jau niekada nebebus, palydėdavo dūris į širdį. Ir nors mane lankydavo tik geri prisiminimai, netekdavau jėgų. Kai pamačiau, kad toks džiaugsmas atneša vien skausmą, nes norėjosi tiesiog įsikibti į tą

išėjusįjį, teko nusipurtyti ir paleisti tiek gerus, tiek blogus prisiminimus. Nėra ateities, nėra praeities – viskas yra dabartyje, čia. Tiesiog gyveni. Šiandien girdžiu, kaip dukra Marija draugėms pasakoja apie tėtį. Šneka taip paprastai, lyg jis būtų šalia, nors dar visai neseniai išgirdę apie jį mintyse fiksuodavome, kad jo jau nebėra.

O dabar kalbamės labai natūraliai. Perėjome į visiškai kitą lygmenį.

Kaip priėjote iki šio taško – ar laikas gydo, ar teko nemažai padirbėti su savimi?

Be laiko stebuklų nebus: vyksta procesai ir juos reikia išgyventi. Tačiau sąmoningumas labai svarbu, jei nori, kad tai vyktų lengviau. Gedėjimo etapas neišvengiamas.

Galų gale, žmogus užsitarnavo, kad jo gedėtum. Ne veltui senovėje buvo sugalvoti mirusiųjų apraudojimai – to reikia sielos kelionei. Ateina ir kiti etapai, tarkim, sielvarto, liūdesio, vienatvės, tuštumos, pasimetimo – kiekvienas turi savo atspalvį. Neleidžiu sau užsibūti liūdesy, nes žinau, kad jis gali žmogų užvaldyti: tada paskęstama savigraužoje ir ilgesyje, nesinori nei matytis su draugais, nei kur nors eiti, nei ką nors veikti. 

21 L A I M A VELVET 2O15

Visi

METŲ LAIKAI Reiktų paskaityti ALGIMANTO BALTAKIO dienoraščius „Gimiau pačiu laiku“ ar paskaičiuoti kitas knygas, kad bent maždaug įsivaizduotume jo kūrybos ir darbo apimtis. Bet tai galėsime padaryti kitą kartą. O kol kas pasimėgaukime pokalbiu su poetu ir jo žmona, tekstilininke SIGITA, be kurios galėjo nebūti nei Baltakio apyaušrio valandų, nei jo meilės lyrikos.

JULĖ ŠIURKUTĖ

Kiek laiko jūs – kartu?

SIGITA: Neseniai sukako 62 metai, kai kartu gyvename. Ir dar su kuo – su tokiu choleriku! Reikia žinoti, koks jo temperamentas ir ugningas būdas, kad suprastum, ką tai reiškia. Vytautas Kubilius sakydavo: „Tave, Baltakiene, reiktų su visu kūnu imti į dangų.“ Nes iš trijų draugų (Justino Marcinkevičiaus ir Alfonso Maldonio) jis buvo pats neramiausias, linksmiausiai gyveno.

Dabar draugai guli kapuose, o pažiūrėkit, kaip atrodo Baltakis!

Atrodo jis taip gerai todėl, kad geria mano kraują.

Gal tas gėrimas – į sveikatą? Nes ir jūs nuostabiai atrodote.

SIGITA: Nežinau, kodėl taip atrodau, man greitai bus 82-eji (mėgstu pridėti sau amžiaus), jam yra 85-eri. Nieko mes nedarome išvaizdai gerinti. Skiriamės tuo, kad jis, atsidaręs šaldytuvą, 

32 L A I M A VELVET 2O15

FOTOGRAFAS TOMAS KAUNECKAS (FOTOSTUDIJA „CIKLOPAS“), STILISTĖ GIEDRĖ ANUŽYTĖ, VIZAŽISTĖ GRETA SUBATAVIČIŪTĖ

Portretas

Portretas

33 L A I M A VELVET 2O15

AŽ Grožis

©SHUTTERSTOCK

Nuo iki

Priežasčių, lemiančių išvaizdos pokyčius metams bėgant, ir priemonių, juos pristabdančių, sąrašas – lyg abėcėlė. Ją išmokus, paprasčiau susidoroti su laiko pateikiamomis užduotimis. Palyginkite savo žinias su mūsų „abc“.

Antioksidantai

„Oksidacinis stresas“, „laisvieji radikalai“ – kas negirdėjo apie šiuos „blogiukus“, sendinančius ir prišaukiančius visokių ligų? Mūsų kūne nuolat vyksta metaboliniai procesai, o dėl jų neišvengiamai atsiranda laisvųjų radikalų. Bet šiems neutralizuoti organizmas turi kompleksinę gynybinę sistemą, kurios svarbi dalis – antioksidacinės medžiagos. Kai laisvųjų radikalų ir antioksidantų pusiausvyra sutrinka, o tai mūsų laikais – įprastas dalykas (laisvųjų radikalų kiekį gausina ir juos slopinančią sistemą silpnina tokie veiksniai kaip radiacija, oro teršalai, cigarečių dūmai, stresas), pasireiškia vadinamasis oksidacinis stresas. Senstant jis, deja, tik stiprėja, jo poveikį patiria visas kūnas, ir oda – ne išimtis.

VERTA IŠMĖGINTI: Padėti sau galime valgydamos maistą, kuriame „La Prairie Skin Caviar gausu antioksidantų (vitaminų B3, C, E, cinko, Luxe Cream • Sheer“ veido seleno, kofermento Q10, polifenolių, flavonoidų), ir kremas turi stangrinamojo naudodamos jų turinčią kosmetiką. ikrų komplekso, įvairių DĖMESIO: antioksidantų yra daržovėse, vaisiuose, riešutuose, aliejuje, arbatoje, riebiose žuvyse...

antioksidantų, lipidų, pasižymi itin lengva tekstūra. 50 ml – 375 €

40 L A I M A VELVET 2O15

Botoksas

Botokso (botulino toksino) injekcijos – garantuotas būdas išlyginti raukšles, o šio vaistinio preparato poveikis trunka kelis mėnesius. Mažytėmis jo dozėmis blokuojami nerviniai signalai, verčiantys raumenis susitraukinėti.

Tose vietose, kuriose jie ilsisi, raukšlės irgi „ilsisi“. Pasak žinovų, per tą laiką, kol botulino toksinas naudojamas medicinoje (daugiau kaip 30 metų), jo įtaka žmogaus organizmui labai gerai ištirta.

DĖMESIO: kai injekcijas daro išmanantis specialistas, o moteris jaučia saiką, rezultatas būna geras.



©BULLS PRESS

41 L A I M A VELVET 2O15

Mano veido dienoraštis

Aktorė EGLĖ GABRĖNAITĖ neseniai šventė 65 metų jubiliejų, nes dėl darbų gausos tiesiog nesugebėjo nuo jo pabėgti. Ji šypsosi paklausta, ar jaučiasi laiminga: „Būna tokių sekundžių, ir tai jau gerai. Nes jaunystėje iš visko darydavau tragediją.“

18 m.

30 m.

„Pirmas kursas, pūsti žandai, akyse – nieko... Į aktorinį įstojau atsitiktinai, per papildomą priėmimą, nes norėjau studijuoti teatro kritiką Maskvoje: buvau protinga mergaitė, rašantis žmogus, visokių rašymo konkursų laureatė. Egzaminus išlaikiau puikiai, bet dėl jauno amžiaus manęs nepriėmė – apverkiau turbūt pusę Maskvos.

Daugiau tokios kūrybinės tragedijos kaip tada nesu išgyvenusi.“

„Filmo „Kelionė į rojų“ laikai. Kaip aktorė jaučiausi klaikiai, užtat susipažinau su daugybe genialių žmonių – vien dėl to vertėjo filmuotis. Iki šiol mano nepasitikėjimas savimi išlikęs totalus, tik būdama labai pavargusi neturiu jėgų dėl to nervintis. O kino artiste niekada nesijaučiau – taip ir likau teatro aktorė.“

25 m.

„Poezijos pavasaris“ Kaune – tėtis, kuris nuolat tas šventes organizuodavo, paprašė padėti. Prisimenu, prieinu prie jo, stovinčio šalia garsių literatų Pauliaus Širvio, Juozo Baltušio, Algimanto Baltakio, Alfonso Maldonio, o jis: „Tai ką tu čia dabar prisimaliavojai?

Eik lūpas nusivalyk!“ O gėda! Juk aš jau visa neva artistė... Jis nemėgo manęs pasidažiusios, norėjo, kad vaikščiočiau susirišus kuodelį, ir gerai, jei su mokykline uniforma. Tėčio seniai nebėra, bet vis dar jį jaučiu. Tai buvo svarbiausias vyras mano gyvenime.“

48 L A I M A VELVET 2O15

NUOTRAUKOS JUOZO BINDOKO (1), IŠ LIETUVOS TEATRO, MUZIKOS IR KINO MUZIEJAUS (2), VILNIAUS MAŽOJO TEATRO (3) ARCHYVŲ

Tai Grožis – aš

61 m.

„Prieš spektaklio „Motina“ premjerą. Jaunystėje taip juokingai kalbėdavau: „Noriu atiduoti dalelę savęs...“ Nieko nebenoriu – man ir pačiai mažai liko. Dabar turiu nugalėti ir save, ir žiūrovus.

Nemeluosiu: senatvėje nėra nieko gražaus. Proto ji man neįdėjo, išminties irgi. Kartais atsigulu ir kartoju sau: „Aš graži, aš talentinga, aš gabi, aš drąsi.“ Ar tuo tikiu? Aišku, kad ne! Gražiausias mano gyvenimas buvo vaikystėje – dabar tik trupiniai. Viskas yra ten, kur boružė atrodo didžiulė kaip dramblys, o ežeras milžiniškas, kur įsiremi galva storai močiutei į pilvą, kvepiantį muilu, ir užmiegi. Ten yra laimė.“

37 m.

„Net iš veido matyti, kad čia man – žiauriai gerai! Kaspijos jūra, negyvenama sala, žinomas režisierius Eldaras Kulijevas ir jo filmas „Pasivaikščiojimas užmiestyje“. Tą laiką prisimenu kaip stebuklą. Tarp mūsų su režisieriumi liepsnojo tokia graži meilė, iš kokios gimsta menas. Todėl, kad platoniška. O šeimos jau nebebuvo – tik 16-metis sūnus Rokas. Mano asmeninis gyvenimas klostėsi sudėtingai – jo, galima sakyti, neturėjau. Žinau, kas yra aistra, susižavėjimas, tačiau nesutikau žmogaus, paskui kurį būčiau galėjusi eiti į pasaulio kraštą. Kažkuriuo momentu pabijojau surizikuoti, o gal pritrūko laiko apsispręsti. Bet niekada dėl to nesigailėjau, nes buvo daug kitų gražių dalykų. Negalima norėti visko.“

42 m.

„Mylimas Mažasis teatras prieš gastroles į Skandinaviją ir vienas gražiausių gyvenimo periodų. Buvau labai laiminga, kai Rimas pasikvietė, nors daug kas atkalbinėjo.

Pamenu, Tuminas sakydavo: „Kur Gabrėnaitė – ten revoliucija!“ Man jau norėjosi kardinalių permainų, nes buvau pradėjusi dusti. O Mažajame jautėme absoliučią meilę teatrui ir vienas kitam. Kartais režisierius sakydavo, kad manęs yra per daug. Matyt, tas rusiškas močiutės Marijos Puškovos kraujas kartais dar suveikia.“

49 L A I M A VELVET 2O15

Kad imunitetas nesilptų, REIKIA...

Imuninė sistema – organizmo „priešakinė gynybinė linija“. Jei ji gerai sutvirtinta, mūsų galimybės gyventi be ligų kur kas didesnės nei tuo atveju, kai ten žioji skylės. Neretai jų pridarome pačios.

Žmogaus imuninė sistema – sudėtinga: ją sudaro tam tikros ląstelės ir įvairūs organai. Jie saugo mus nuo įsibrovėlių: virusų, bakterijų, grybelių... Oda, gleivinė, limfinė sistema su didžiule armija limfocitų tokį darbą dirba visą gyvenimą – tai žinodamos turėtume joms ne tik netrukdyti, bet ir elgtis taip, kad šios imuniteto komandos narės jaustųsi puikiai. Juolab kad amžius veikia imunines ląsteles: tyrimai rodo, kad jis ma-

žina jų gebėjimą bendrauti tarpusavyje, o šitai, savo ruožtu, lėtina jų reakcijas į kenksmingų patogenų pasirodymą organizme. Manoma, kad vadinamąją imuninę senatvę, be kitų dalykų, artina ilgalaikis stresas.

Mums parūpo sužinoti, su kuo gynybines organizmo jėgas sieja tradicinės ir netradicinės medicinos atstovai. Būna, kad jų nuomonės išsiskiria, bet šįsyk taip nenutiko.

56 L A I M A VELVET 2O15

©SHUTTERSTOCK

1 problema – 3 sprendimai

Ką teigia alopatija?

Šeimos gydytoja INGRIDA BERTULIENĖ (Vilniaus Antakalnio poliklinika):

NUOTRAUKOS IŠ ASMENINIŲ ALBUMŲ

„Alopatinės, arba Vakarų medicinos, požiūriu, imuninės sistemos stiprumą lemia genai ir gyvensena. Tai, kas paveldėta, išryškėja jaunystėje, tačiau kuo toliau, tuo labiau organizmo atsparumui įtaką daro gyvenimo būdas. Norėčiau akcentuoti poilsio, mitybos ir teigiamų emocijų reikšmę. Būtina stengtis gyventi taip, kad organizmas gamintų kuo mažiau streso hormonų, kurie jį sekina, ir kuo daugiau laimės hormonų, kurie stiprina. Išmokite medituoti, dažniau judėkite, mankštinkitės – tai patikrinti būdai atsikratyti įtampos, apsirūpinti laimės hormonais endorfinais. Nepaprastai svarbu, kad organizmas gautų jo poreikius (jie vienokie dirbant fizinį darbą, kitokie – protinį) atitinkantį vitami-

nų, mikroelementų ir kitų maistinių medžiagų kiekį, nes šios smarkiai veikia imuninės sistemos darbingumą. Kai kas vadina papildus mada ir komercija, tačiau be jų mūsų laikais išsiversti sunkoka: jei gyvenimas klostosi taip, kad žmogus turi nuolatos atlaikyti didelį tempą, milžinišką darbo krūvį, o jėgų ima trūkti, maisto papildai jų prideda. (Žinoma, idealu tai pasiekti natūraliomis priemonėmis.)

Iš patirties žinau, kad daugelio į penktą dešimtį įžengusių moterų ir vyrų, kurie gyvena teisingai, imuninė sistema gana stipri. Ji tokia dar ir dėl to, kad vyresni žmonės jau susidūrė su įvairių ligų sukėlėjais, imuninė sistema juos įsiminė ir sugeba neblogai nuo jų apsiginti. Pastebėjau, kad infekcijos, peršalimo ligos daug dažniau puola tuos, kurie yra gyvenimo išvarginti.“

Ką teigia homeopatija?

Gydytoja JURGITA PINIKIENĖ (Klasikinės homeopatijos centras): „Žinote, kodėl pasirinkau klasikinę homeopatiją? Todėl, kad ją praktikuojantys gydytojai žmogaus sveikatos būklę įvertina išsamiai jį išklausinėję, apžiūrėję, t. y. senoviškai, kaip buvo daroma Hipokrato laikais. Imuninės sistemos pajėgumą atspindi žmogaus savijauta, išvaizda, laikysena, kalba. Rytinis nuovargis – vienas ryškiausių nusilpusio imuniteto požymių, signalizuojančių, kad organizmas gyvena eikvodamas energijos rezervus. Kūnas – nedaloma visuma, todėl ir tokie dalykai kaip blogas ūpas, tuštinimosi problemos, sulėtėjęs virškinimas daug pasako apie imunitetą. Šis absoliučiai priklausomas nuo fizinės ir emocinės sveikatos, nuo to, kaip gyvename. Beje,

metams bėgant, imuninė sistema nebūtinai prastės. Žinoma, sveikos 90-metės ji bus silpnesnė nei sveikos 10-metės, tačiau darniai su savo kūnu gyvenančios 50-metės imunitetas gali būti stipresnis nei 20-metės, kuri, nežinodama gyvenimo tiesų ar jų nepaisydama, sekina organizmą. Kai imunitetas, savireguliuojanti sistema, sutrinka, geriausia, ką galite padaryti, – padėti jai atgauti pusiausvyrą. Kaip? Tarkim, pasirūpinkite pakankamu ir kokybišku miegu, jeigu jo vis trūksta arba jis nekokybiškas. Ir tikrai būsite atsparesnės sezoninėms ligoms, jeigu dažniau juoksitės! Per dieną vaikai juokiasi apie tris šimtus kartų, suaugusieji – vos šešis ir tai ne kiekvienas. Kalbu apie nuoširdų juoką, kai siela džiaugiasi.“

Ką teigia Tibeto medicina?

Tibeto medicinos atstovė ANASTASIA ZHANDALINOVA (Tradicinės Tibeto medicinos akademija): „Pagal Tibeto mediciną, imuniteto būklė pirmiausia priklauso nuo virškinimo sistemos.

Jei ji dirba gerai, organizmo gynybinės jėgos būna stiprios ir pačios susireguliuoja taip, kaip reikia. Dar svarbi gyvybinė energija „la“, kuri lemia žmogaus atsparumą, nuotaiką, gabumus. Jos buvimo vieta organizme priklauso nuo Mėnulio dienos. Tibetiečiai įsitikinę, kad nevalia operuoti tos kūno dalies, kurioje tądien yra „la“, nes ši gali apleisti kūną ir dėl to gali kilti įvairių komplikacijų.

Yra įvairių požymių, signalizuojančių, kad gynybinė sistema nusilpusi. Pirmiausia – dažnos ligos, tačiau paminėsiu ir tokį, apie kurį galbūt dar negirdėjote: būna, žmogus užmigdamas krūpčioja ir tai rodo, kad jo

„la“ nepakankama. Bloga, depresyvi nuotaika, išblyškęs veidas, nuolatinis nuovargis – šie požymiai irgi liudija, kad žmogaus gynybinės jėgos nedidelės. Metams bėgant, imuninė sistema neišvengiamai silpsta, tačiau jei vyresnio amžiaus žmogus tinkamai maitinasi, išsimiega, laikosi dienos režimo, reguliuoja savo gyvenseną pagal metų kaitą, jis paprastai būna sveikas (būklę gali bloginti paveldėti dalykai, žalinga aplinka). Patariu šąlant orams valgyti kaloringesnį ir šiltą maistą, nes šiuo metų laiku į virškinimo „laužą“ reikia mesti daugiau „malkų“, antraip organizmas silps. Ir noriu pabrėžti, kad Tibeto medicina griežtai paiso individualumo: kiekvieno žmogaus organizmas veikia skirtingai.“

57 L A I M A VELVET 2O15

FAUSTINA BRUŽAITĖ

Noriu pradėti verslą.

KO TIKĖTIS?

Mes patys kuriame savo gyvenimo scenarijus. Vienas iš visai tikėtinų: nusibodo samdomas darbas, kad ir neblogai mokamas, – gal imtis verslo? Jei toks noras kyla ne žalioje jaunystėje, ryžtis viską mesti ir pradėti iš naujo gerokai sudėtingiau. Kai kurie išdrįsta.

Taigi ko laukti nusprendus pusiaukelėje keisti kryptį, atskleidžia vienas sėkmingiausių iš Lietuvos kilusių verslininkų Ilja Laursas.

94 L A I M A VELVET 2O15

IRMANTO GELŪNO NUOTRAUKA

©SHUTTERSTOCK

Nauja pradžia

Nusiteikite, kad nepasiseks

„Pirmas patarimas visiems, pradedantiems verslą, – tris kartus pagalvoti. Kad ir kaip būtumėte įsitikinę savo idėjos genialumu, statistika negailestinga: po metų išgyvena tik vienas iš dešimties verslų. Kiti nebūtinai baigiasi bankrotu, nes tai jau kraštutinė priemonė. Tiesiog išsenka santaupos, skirtos verslui plėtoti.

Siūlau iš pat pradžių susitaikyti su tuo, kad nepasiseks. Imtis verslo gali tik tas, kuris finansiškai ir morališkai pasirengia nesėkmei, suplanuoja, kad po metų ar dvejų atsidurs tame pačiame išeities taške, deja, praradęs laiko ir pinigų.

Daugelį dažnai uždega kokia nors vizija. Žmogus yra įdomi būtybė – nemoka racionaliai vertinti savo sugalvotos idėjos ir dažniausiai ją pervertina.

Pagrindiniai simptomai: atrodo, kad jo verslo planas stebuklingas, produktas nepaprastas, bijoma garsiai apie jį pasakoti, kad niekas nenukopijuotų ir nepadarytų to paties.“

Ar tikrai darbas nepabėgs?

„Ar verslui nepasisekus žmogus sugebės pasivyti nuvažiuojantį karjeros traukinį, labai priklauso nuo jo profesijos. Yra itin paklausių, kada nesudėtinga vėl gauti samdomojo darbuotojo vietą net po metų pertraukos, ypač jei esi geras savo srities specialistas. Kitos profesijos negarantuoja lengvo sugrįžimo. Nusprendus pradėti verslą labai svarbu įvertinti, ar bus paprasta grįžti

3 pagrindiniai nuosavo verslo privalumai: l Didžiulis vidinis pasitenkinimas. l Laisvė ir nepriklausomybė, galimybė pačiam planuoti savo dieną, darbo pobūdį ir valandas. l Gana didelė (nes 10 proc. yra daug!) finansinės sėkmės tikimybė. O sėkmės mastas nepalyginamas su jokiu samdomojo darbuotojo atlyginimu.

į rinką nesėkmės atveju.

Visi girdėjo istorijų, kaip žmonės, realiai neįvertinę savo galimybių, užstato butus, įklimpsta į skolas, slapstosi ir nebegali atsiskaityti su kreditoriais.

Todėl verslui reikia atsakingai pasirengti: nežadėti to, ko negalėsi įvykdyti, nesiskolinti pinigų, kurių negalėsi grąžinti, susitaikyti, kad prarasi mažiausiai vienus karjeros metus.“

Idėja svarbiau už pinigus

„Žmonės dažnai įsitikinę, kad verslo esmė – generuoti pelną. Tačiau tą pačią sekundę, kai pradedi galvoti apie pinigus, o ne kokybišką paslaugą ar produktą, jie išgaruoja. Čia kaip su miegu: tu negali užmigti sąmoningai, bet gali sukurti tam tikras sąlygas – atsigulti, atsipalaiduoti, užmerkti akis, ir miegas ateis savaime. Lygiai taip pat su pinigais: žmonėms, kurie pradeda verslą vedami tik finansinių interesų („Girdėjau, kad verslininkai gerai uždirba“), nepasisekimo tikimybė išties didelė.

Priežastis paprasta: šiais laikais konkurencinė aplinka itin reikli, vartotojai nebeatleidžia nekokybiškų paslaugų. Kai pradedi ką nors optimizuoti dėl pelno, nukenčia produktas ar paslauga.

Atrodo, kas pastebės, jei taupydamas į tortą įdėsi pigaus margarino, o ne brangaus sviesto. Tačiau įtempta konkurencinė kova versle primena olimpines žaidynes: tas, kuris per sekundės dalį nubėga greičiau, gauna aukso medalį, antras ir trečias taip pat sulaukia pripažinimo, o ketvirto jau niekas nebeprisimena. Taigi jei tavo kepamas tortas bus bent kuo nors prastesnis už konkurento, vartotojas pastebės.

Verslininkui būtų naivu tikėtis, kad ko nors nepadarymas jam nepakenks. Ir jis negali sau leisti, kad pirmas blynas būtų prisvilęs. Dėl to reikia įvertinti faktą, kad patirties nebuvimą teks kompensuoti dirbant gerokai daugiau ir stengiantis daug labiau už patyrusius verslininkus. Kita vertus, kai mėgini sukurti ką nors naujo ir kokybiško, kai koncentruojiesi į prekę ar paslaugą, kad ji būtų geresnė, tada įvyksta stebuklas. Idėja turi būti svarbesnė už norą užsidirbti.“

Švara ir reputacija

„Yra tokia populiari amerikietiška patarlė „Hope for the best, but pre-

95 L A I M A VELVET 2O15

Ko reikėtų paklausti savęs? l Ar eini į verslą labiau iš idėjos nei dėl pinigų? l Ar esi pasirengęs dirbti du kartus daugiau nei samdomasis darbuotojas? l Ar gali leisti sau po dvejų metų grįžti į tą patį tašką? l Ar bent vieną savaitę praleidai analizuodamas, kaip ir kas mėgino įgyvendinti panašią idėją? l Ar jau sugalvojai prekės ženklą?

pare for the worst“ („Tikėkis geriausio, bet pasiruošk blogiausiam“). Be abejo, širdyje turi tikėti sėkme, bet privalai padaryti viską, kad nesėkmės atveju rastum gelbėjimosi ratą. Banaliausias atvejis, vedantis prie tikro bankroto, kai verslininkas prisiima kreditų, manydamas, kad verslas pradės nešti pelną vos ne po pusmečio ir pinigus grąžins iš pardavimo. Tačiau 90 proc. atvejų taip nenutinka ir bankas iškelia bankroto bylą.

Juridinė bankroto byla – blogas nepasisekimo scenarijus. Po savęs palikti nesutvarkytas skolas, nepateisintus kreditorių ir darbuotojų lūkesčius – tai nešvarus būdas nesėkmingai užbaigti verslą.

Yra ir švarus. Tarkim, jei niekada nežadėjai bankui daugiau pinigų, negu buvai sukaupęs verslo pradžioje, nepasisekė, bet su visais atsiskaitei, darbuotojams sumokėjai visas kompensacijas, o valstybei – mokesčius. Verslo pasaulyje toks pasitraukimas labai gerbiamas, nes tai reiškia, kad žmogus moka valdyti netgi nesėkmę ir riziką.

Frazė „nepasisekusi idėja“ nėra bloga. Šimtą kartų blogesnė „netvarkingai užbaigta idėja“.

Santaupos ir investicijos

„Šiais laikais yra daugybė civilizuotų verslo finansavimo būdų. Norint į juos įsigilinti užtektų kad ir dieną praleisti internete. Vienas klaidingų pradedančių verslininkų įsitikinimų – esą, naujas verslas finansuojamas iš kredito.

Absoliutus mitas. Verslui pradėti rei- 