Žiemos istorija

Dar visai neaišku, ar jie savo kemperyje įžiebs Kalėdų eglutę. Jei tai ir padarys – greičiausiai ant stogo. Viduje vietos vos užtenka menininkams DOVILEI KUBRAKOVAITEI-BAKUTEI ir LINUI BAKUČIUI, jų dukrelei Gilei ir augintiniui Šmėklai. Spalio pabaigoje jie visi sėdo į kemperį ir nusprendė kurį laiką pagyventi taip – ant ratų, pasaulyje. Kada grįš, draugams nepasakė, tik siunčia jiems į Lietuvą saulę ir gražiausius linkėjimus ant Dovilės pieštų atvirukų.

Linas: Jau pralėkėme daugiau nei penkis tūkstančius kilometrų, pasiekėme tašką, kai skubėti nebeverta. Dabar stengiamės lėčiau judėti, daugiau dairytis. Per pastarąją savaitę gal net šimtu kilometrų piečiau nepasistūmėjome.

Aš kilometrus skaičiuoju ašaromis. Didelėmis krokodilo ašaromis. Ar tai būtų Gilės ašaros pabudus vidury nakties, ar ašaros, nes beprotiškas vėjas, kuris, rodos, nuplėš ausis, visiškai akis išdžiovino.