Almanachas "Skaitmeninė statyba 2017" by LBA

www.skaitmeninestatyba.lt – BIM informacijos vartai Lietuvoje

BIM dokumentai BIM mokymai BIM taikančios įmonės Lietuvos BIM projektai Aktualijos, straipsniai, renginiai ir kita naudinga informacija facebook.com/skst.lt/

linkedin.com/company/skst

Turinys vizija 2

Dalius Gedvilas Skaitmeninių duomenų vertė

Prof. dr. Alfonsas Daniūnas Lyderystė – tai ir atsakomybė

Dr. Markas Bew Jungtinė Karalystė: antrojo BIM lygio branda

tarptautinis bendradarbiavimas 8

Dr. Vaidotas Šarka Lietuva tarptautinių BIM raidos iššūkių ir galimybių kontekste

eksportuojame su bim 36

Gintaras Vilda Skaitmeninimas – progresyvios ekonomikos link

Vadimas Ivanovas Palankus metas ugdyti statybos paslaugų ir prekių eksportą

Lietuvos bim projektai 2017 38

Su tarptautine komanda lietuvių pastatytas Helsinkio viešbutis skina laurus

„YIT Kausta“ raško BIM vaisius

kompetencijų ugdymas

mūsų patirtis

BIM KOMPETENCIJŲ GRANDINĖ

„Litana“ pasitelkė 4-ąją dimensiją

Robertas Encius kompetencijų vertinimas bus grindžiamas „buildingSMART“ praktika

46 48 52 54

„Peikko Lietuva“ specialistams BIM – neatsiejama darbo dalis

kaip tai veikia

„AGACAD“: kelias link BIM ir ∞D Skaitmeninės technologijos „Grindai“ padeda ir kasdieniuose, ir strateginiuose darbuose

Dr. Vladimiras Popovas, dr. Tatjana Grigorjeva BIM STANDARTAI. KOKS VYRIAUSYBĖS INDĖLIS?

„Open BIM“ koncepcija BIM standartizavimo procese

Donatas Aksomitas Tarptautinė BIM kalba ISO/IEC 81346

BIM nauda – ne tik statytojams, bet ir užsakovams

Saulius Mikalauskas Projektų ekonominė dalis: skauduliai, nelogiškumai, perspektyvos

58 60 64

Liudas Galdikas KODĖL NEUŽTENKA VIEN TIK BIM MODELIO?

Albinas Vaitkevičius Sąmatos kokybė – visų projekto dalyvių atsakingo darbo rezultatas

Elektroninis statybos darbų žurnalas – visa informacija vienoje vietoje!

Septynios lietuviškųjų BIM projektų ydos

GIS ir BIM 26

Žilvinas Stankevičius VIEŠŲJŲ ERDVIŲ VALDYMAS IR STATINIŲ EKSPLOATAVIMAS – VIS DAR NE XXI AMŽIUS

Mantas Butrimavičius GIS IR BIM SINERGIJA, arba kaip sutaupyti laiko projektuojant

architektai ir bim 32

Tomas Tvarijonas Architektai – lyderiai ar sekėjai?

Marius Žygaitis, Miglė Angelou BIM ARCHITEKTŪROJE: KAD PRIVALUMAI NEVIRSTŲ TRŪKUMAIS

VšĮ „Skaitmeninė statyba“ Almanachas „Skaitmeninė statyba 2017“ Nr. 4 / 2018 m. © VšĮ „Skaitmeninė statyba“ www.skaitmeninestatyba.lt El. p. info@skaitmeninestatyba.lt Redaktorius Edvinas Butkus El. p. edvinas.bim@gmail.com Almanacho elektroninė versija skelbiama www.skaitmeninestatyba.lt Užsakomieji tekstai pažymėti ženklu Spausdino UAB „Eurispauda“ Dizainerė Neringa Kartanaitė Maketuotojas Dangiras Jankevičius

Skaitmeninė statyba / VIZIJA

Dalius Gedvilas

VšĮ „Skaitmeninė statyba“ direktorius, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

Skaitmeninių duomenų vertė Jau kurį laiką viešojoje erdvėje susiduriame su naujais terminais Pramonė 4.0 ir Statyba 4.0. Kaip galime paaiškinti šį pramonės brandos rodiklį? Statyba 4.0 – tai tendencijos, susijusios su procesų automatizavimu, gamyba bei apsikeitimu duomenimis visais statinio gyvavimo ciklais: projektuojant, gaminant elementus ir konstrukcijas, statant, statinį eksploatuojant. Statyba 4.0 yra sudėtinė ketvirtosios pramoninės revoliucijos dalis.

ramonėje taikomi inovatyvūs sprendimai jau leidžia kurti virtualią fizinio pasaulio kopiją. Naudodamosi ja, kibernetinės sistemos stebi fizinius procesus ir savarankiškai priimta decentralizuotus sprendimus. O daik-

tų internetas leidžia kibernetinėms sistemoms bendrauti bei bendradarbiauti ir tarpusavyje, ir tuo pačiu metu su žmonėmis realiu laiku. Tai vyksta naudojant debesų kompiuteriją, be žmogaus įsikišimo. Tai – ne fantastinio filmo siužetas, o šiuolaikinės gamybos realybė.

Pagrindinis Statybos 4.0 komponentas yra skaitmeniniai duomenys. Turint prieigą prie realių duomenų visuose turto gyvavimo ciklo etapuose nuo projektavimo iki statybos ir

BIM taikymo procese sukaupta informacija yra pagrindinis komponentas, kurio išraiška – kokybiškai pagaminti produktai, pastatyti statiniai, sutaupyti eksploatacijos kaštai.

VIZIJA / Skaitmeninė statyba

Progresyvi informacijos branda

Verslo reikalavimų vystymas Planavimas

Funkcinių reikalavimų ir specifikacijų vystymas Tyrimas

eksploatacijos, galima valdyti laiko ir išlaidų efektyvumą, minimalizuoti klaidų ir avarijų skaičių. BIM taikymo procese sukaupta informacija yra pagrindinis komponentas, kurio išraiška – kokybiškai pagaminti produktai, pastatyti statiniai, sutaupyti eksploatacijos kaštai. Skaitmeninių duomenų kuriama nauda praktikoje jau yra vertinama. BIM metodologija – geras instrumentas, padedantis sukurti virtualų skaitmeninį modelį, tik dar ne visada išnaudojamos visos jo galimybės. Dar dažnai skaitmeninio turto, atspindinčio sukurtą aplinką, kūrimas nėra pagrįstas realiais duomenimis.

BIM taikymo procese sukaupti skaitmeniniai duomenys ir virtualaus modelio palaikymas tampa tokie pat svarbūs, kaip ir fizinio statinio priežiūra. Modelyje sukaupta informacija apima ne tik pastatytą, bet ir gamtinį pasaulį, įskaitant mūsų sąveiką su bendra fizine aplinka, kurioje mes gyvename.

Vystymas

Funkcinių reikalavimų įgyvendinimas Pateikimas

BIM metodologiją paversti suprantamesne ir patrauklesne padeda pokyčiai, vykstantys skaitmeninant geografinės erdvės duomenis. Geografinės erdvės skaitmeniniai duomenys gali kurti ir vizualizuoti sudėtingus elementus, atspindėti realų pasaulį, kuriame kuriamas projektas. Jie taip pat leidžia kurti „skaitmeninį dvynį“ – skaitmeninę fizinio turto versiją, pagrįstą realiu pasauliu. BIM taikymo procese sukaupti skaitmeniniai duomenys ir virtualaus modelio palaikymas tampa tokie pat svarbūs, kaip ir fizinio statinio priežiūra. Modelyje sukaupta informacija apima ne tik pastatytą, bet ir gamtinį pasaulį, įskaitant mūsų sąveiką su bendra fizine aplinka, kurioje mes gyvename. Visuomenės branda ir supratimas, kad BIM potencialas gali būti išnaudotas daug labiau, turės dramatišką įtaką kiekvienos valstybės vystymuisi. Visuomenei ir valdžios institucijoms šiandien būtina keisti mąstymą, nes BIM metodologija reiškia, kad visos projekte dalyvaujančios šalys, projektuodamos, statydamos ir eksploatuodamos statinį, dirba ir naudoja tą pačią BIM duomenų aplinką, o ne atskirus modelius ar surinktus duomenis. BIM modelio duomenų išsamumas ir integralumas leidžia taikyti automatizuotą duomenų analizę. Tai keičia turto valdymo principus, nes visuomenė priimti sprendimus vis dažniau patiki dirbtiniam intelektui. Duomenis būtina susieti Informacija apie turtą – tai duomenys, iš skirtingų informacijos šaltinių su-

Funkcinių reikalavimų palaikymas Vykdymas

Informacija apie turtą – tai duomenys, iš skirtingų informacijos šaltinių sukaupti į vieną susistemintą informacinį modelį. Naujausia turto valdymo praktika rodo, kad labai svarbu vertinti ir turto aplinką. kaupti į vieną susistemintą informacinį modelį. Naujausia turto valdymo praktika rodo, kad labai svarbu vertinti ir turto aplinką. Šiam tikslui įgyvendinti aljansas „buildingSMART“, kurio Šiaurės Europos šalių grupei priklauso ir VšĮ „Skaitmeninė statyba“, kuria taisykles ir standartus, kuriais vadovaujantis įgyvendinami skaitmeniniai miestų modeliai. Lietuvoje didžioji dalis turto valdymo sistemų dar yra lokalios, disponuoja neišsamia informacija ir yra jokiais ryšiais nesusietos su kitomis informacinėmis sistemomis. Lietuvos nekilnojamojo turto savininkai BIM kol kas naudoja tik kaip trimačio modeliavimo įrankį, naudingą projektuojant ir statant. BIM dar nenaudojamas turto valdymo metu sukuriamai informacijai surinkti ir kaupti bei analizuoti ir vertinti daug platesniame kontekste. Vis dėlto ir kitose Europos Sąjungos valstybė-

Skaitmeninė statyba / VIZIJA

se dar vyrauja suvokimas, kad BIM yra sutelktas į projektavimą, geometrinį komponentų vaizdavimą, statybą. Retai visapusiškai suprantama BIM nauda valdant turtą. Tiek Lietuvoje, tiek kitose ES valstybėse vis dar nemažai atvejų, kai BIM vystymo etapuose sukaupta informacija neperduodama turto savininkui – dažnai ji lieka projektuotojo ar statytojo nuosavybėje. Taikant BIM surinkti skaitmeniniai duomenys turi būti perduoti savininkui dėl daugybės praktikoje patikrintų priežasčių. Pavyzdžiui, kadangi infrastruktūros projektų statybos laikotarpis dažnai yra ilgas, nutinka taip, kad dėl ekonominių ar politinių priežasčių statyba sustabdoma, o prarasti informaciją tokiu laikotarpiu finansiškai labai nuostolinga. Dar viena pasitaikanti priežastis – vykdant projektą, atsiranda naujų proceso dalyvių, konsultantų, statybininkų, gamintojų ir ekspertų, o su jais sutartys gali būti sudarytos skirtingais BIM modelio naudojimo etapais. Tuomet labai svarbu, kad informacija, gauta iš šių proceso dalyvių, į informacinį modelį būtų perkeliama ne padrikai, o struktūrizuotai, kaip išsamūs duomenų modeliai. Paprastai infrastruktūros statyba susijusi su anksčiau įgyvendintais projektais, tad svarbu ir tai, kad ši informacija būtų saugoma, valdoma ir perduodama efektyviai bei tiksliai. Svarbu, kad turto objektų metaduomenys būtų užrašyti detaliai ir išsaugoti. Ir tai tik kelios pagrindinės duomenų perdavimo turto savininkui priežastys. Yra ir kita labai svarbi aplinkybė. Jei turto savininkas turės skaitmeninius duomenis ir statinio informacinį modelį,

Tiek Lietuvoje, tiek kitose ES valstybėse vis dar nemažai atvejų, kai BIM vystymo etapuose sukaupta informacija neperduodama turto savininkui – dažnai ji lieka projektuotojo ar statytojo nuosavybėje.

valdydamas turtą, jis galės pasinaudoti ISO 55000 grupės standartais. Paprastai turtas įsigyjamas ar statomas siekiant komercinės naudos ar verslo tikslų, todėl verslo reikalavimai yra skaitmeninių duomenų ir informacijos apie kuriamą turtą kaupimo pagrindas. Dėl šios priežasties bet koks projektas, kuriame taikoma BIM metodologija, turi prasidėti nuo verslo reikalavimų rinkinio. SKAITMENINIMAS lemia konkurencinį pranašumą Didžiojoje Britanijoje BIM ekspertų sukaupta patirtis leido daryti išvadą, kad aktualizuotos informacijos pateikimas į statinio skaitmeninį informacinį modelį tenkinant kiekvieno etapo reikalavimus gyvavimo cikle veikia taip pat, kaip turto informacijos DNR. T. y. bet kuriuo etapo metu turto savininkas gali peržiūrėti informacijos grandinę ir rasti problemos priežastį. Tai reiškia, kad informacijos pateikimas turi būti tęstinis ir remtis informacijos reikalavimais ankstesniame tiekimo etape.

Lietuvai ruošiantis pradėti BIM taikyti masiškai, būtina jau dabar keisti teisinį statybos reguliavimą. Sąvoka „statinio gyvavimo ciklas“, samprata apie skaitmeninius duomenis, kaip turtą, turi atsirasti statybos teisėje. Lietuvai ruošiantis pradėti BIM taikyti masiškai, būtina jau dabar keisti teisinį statybos reguliavimą. Sąvoka „statinio gyvavimo ciklas“, samprata apie skaitmeninius duomenis, kaip turtą, turi atsirasti statybos teisėje. BIM metodologijos taikymas įpareigoja statybos teisiniame reguliavime visiškai pakeisti iki šiol Lietuvoje taikytus projektavimo, statybos, eksploatavimo procesus. Skaitmeninimo ignoravimas ir atidėliojimas yra klaida, kurią politikai, deja, šiandien daro dažnai.

Pasaulio statybos rinkose, statybos pramonėje jaučiamas didelis skaitmeninimo pakilimas. Nesvarbu, kuriame pasaulio krašte yra verslas, kokia jo konkurencinė padėtis ar našumas, – įmonės paprasčiausiai nebeturi kito pasirinkimo. Jos privalo spręsti gyvybiškai svarbų klausimą – veiklos procesų skaitmeninimą. Tiek ES valstybėse, tiek Šiaurės Amerikoje ar Azijoje dirbančios kompanijos, kurios anksti pradėjo plėtoti ir įgyvendinti savo skaitmeninimo strategiją ir nukreipė dėmesį į pažangiausias technologijas bei skaitmeninius metodus, tampa produktyvesnės ir efektyvesnės – jos tampa nugalėtojomis. Kita vertus, bendrovės, ignoruojančios skaitmeninimą, rizikuoja atsilikti nuo savo konkurentų. Tai esminė priežastis, dėl ko galima prarasti verslą. Informacinės struktūros ir skaitmeniniai duomenys – XXI a. paradigma. Šiandien vis akivaizdžiau, kad informacijos apdorojimo greitis ir laiku priimti sprendimai tampa pagrindiniu konkurencinio pranašumo faktoriumi. VšĮ „Skaitmeninė statyba“, dirbdama kartu su gausia aljanso „buildingSMART“ narių bendruomene, siekia šviesti Lietuvos statybos sektorių ir sudaryti prielaidas skaitmeninėms technologijoms prigyti Lietuvos rinkoje. II

VIZIJA / Skaitmeninė statyba

Lyderystė – tai ir atsakomybė Prof. dr. Alfonsas Daniūnas VGTU rektorius

Šiandien nebegalime įsivaizduoti savo kasdienybės be technologijų – jos sudaro visos egzistencijos turinį, kuria produktus, kuriuos žmonės naudoja ir vartoja. Technologijos nenustoja keistis ir tobulėti, tad visai nenuostabu, kad ir statybos srityje, skaičiuojant, projektuojant, sudarant sąmatas ir atliekant kitus darbus, dar visai neseniai buvo įprasta pasitelkti keletą skirtingų kompiuterinių programų. Dabar į skaitmeninę erdvę perkeliami visi etapai ir visa procesų grandinė – nuo idėjos iki galutinio rezultato ir net viso pastato gyvavimo ciklo pabaigos.

onkurencinga ir inovatyvi statybos pramonės plėtra šiandien jau neatsiejama nuo statybos sektoriaus skaitmeninimo ir statinio informacinio modeliavimo metodų diegimo.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad BIM technologijų diegimas Lietuvoje atliko dar vieną svarbų vaidmenį – ne tik statybos, bet ir kituose pramonės sektoriuose paskatino sparčiau diegti IT technologijas. Taip prasidėjo ketvirtosios pramonės revoliucijos (Industry 4.0) plitimas. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) statybos srityje tarp Lietuvos universitetų pirmauja pagal rengiamus specialistus, mokslininkų bei dėstytojų potencialą, taip pat – pagal atliekamus mokslinius tyrimus. Užimdamas lyderio poziciją, VGTU turėjo ir visas galimybes bei stiprią mokslinę bazę, kad galėtų rengti naujos kartos

statybos specialistus. Reaguodamas į rinkos pokyčius ir poreikius, VGTU pirmasis sukūrė ir nuo 2015 m. sėkmingai įgyvendina BIM skirtą Statinio informacinio modeliavimo magistrantūros studijų programą. Tam, kad kiekvienas universiteto absolventas suvoktų, kas yra BIM, ir mokėtų dirbti su nauja moderniausia programine įranga, VGTU įtraukė BIM pagrindus į visas statybos krypties bakalauro ir magistro studijų programas. Stebint besiplečiančią rinką ir siekiant patenkinti jos poreikius, artimiausiu metu planuojama pasiūlyti ir atskirą BIM specialistams rengti skirtą bakalauro studijų programą. Kvalifikuotų specialistų, galinčių dirbti su BIM technologijomis, šiuo metu trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Todėl, tiek rengdamas specialistus, tiek plėtodamas skaitmeninės statybos praktiką Lietuvoje, VGTU aktyviai bendradarbiauja su pasauliniais

šios srities lyderiais bei jų atstovais. Vieni jų – Didžiosios Britanijos specialistai. Bendros veiklos rezultatas – 2014 m. balandžio mėn. VGTU įkurtas pirmasis Lietuvoje Statinių skaitmeninio ir informacinio modeliavimo technologijų centras, orientuotas į mokslinių tyrimų vystymą bei ekonominę plėtrą. Centras siekia kompleksiškai integruoti BIM technikas ir technologijas į visų studijų pakopų dėstomų disciplinų mokymo programas architektūros ir statybos inžinerijos, transporto ir infrastruktūros inžinerijos studijose, rengti BIM švietimo, profesinio ugdymo ir perkvalifikavimo programas, plėtoti ir palaikyti glaudžius mokslo ir pramonės bei verslo ryšius, prisidėti prie BIM metodologijos kūrimo, vystymo bei praktinio įgyvendinimo, teikti paramą verslui, be to, kuriant skaitmeninę visuomenę, visapusiškai plėtoti ir vystyti tarptautinio bendradarbiavimo ryšius su BIM mokslo ir mokymo centrais ir laboratorijomis, pasaulio universitetais. II

Skaitmeninė statyba / VIZIJA

Dr. Markas Bew „BIM Task Group“ pirmininkas

Skaitmeninės technologijos statybos sektoriuje įsisavinamos lėtai. Sektorius, sukuriantis 7–10 proc. bendrojo vidaus produkto daugumoje Europos Sąjungos valstybių, sunkiai priima pokyčius ir lėtai mokosi. Ar įmanoma tai pakeisti?

ungtinės Karalystės Statybos strategija, priimta 2011 m., buvo pirmasis žingsnis siekiant bendromis pastangomis pakeisti šalies statybos sektorių ir jo vietą paslaugų bei valstybės produktyvumo vertės grandinėje. Būtent produktyvumas yra dažniausiai diskusijose apie skaitmeninę statybą girdimas žodis. Tačiau ką mes vertiname? Ar sektoriaus produktyvumą, ar rinkos, kuri naudojasi sektoriaus produktais, konkurencingumą? Plačiąja prasme tai visa socialinė ir ekonominė infrastruktūra, kuria mes visi naudojamės kasdieniuose reikaluose, dirbdami, keliaudami arba laisvalaikiu. Dešimtmečius statybos sektorius buvo skatinamas statyti už mažiausią kainą, nevertinant vertės, kurią statinys sukurs jau eksploatuojamas. Labai dažnai buvo pamirštama nauda, kurią statinys turėtų teikti, – ji nublankdavo prieš poreikį kuo mažiau išleisti. Valstybės produktyvumas ir augimas priklauso nuo to, kaip socialinė ir ekonominė infrastruktūra sugeba užtikrinti kokybiškas transporto, švietimo, sveikatos apsaugos, būsto paslaugas. Kuo ši infrastruktūra silpnesnė, tuo il-

Jungtinė Karalystė: antrojo BIM lygio branda

giau žmonės užtrunka keliaudami ir tuo daugiau sumoka už prastos kokybės paslaugas. Žmonių laikas ir pinigai nėra produktyviai investuojami. Ši situacija verčia galvoti apie tai, kaip duomenys ir tokios sistemos, kaip BIM, gali mums padėti. Taigi pirmiausia turime rasti atsakymus į du klausimus.

Kaip statyti kokybiškesnius statinius? Kaip padidinti sektoriaus produktyvumą, kad būtų statomi aukštos kokybės, funkcionalūs statiniai, kurie būtų tvarūs ir taupūs, pritaikyti ateities poreikiams, leidžiantys teikti kokybiškas paslaugas?

Kokius statinius turime statyti? Kaip apdoroti informaciją, susijusią su tuo, kaip statinius naudoja visuomenė, kaip ji priima teikiamas kasdienes paslaugas? Informaciją apie statinių eksploatacines savybes ir jų naudotojų poreikių tenkinimą galima panaudoti planuojant investicijas į statinius.

Duomenys, sugeneruoti antrajame BIM lygyje*, suteikia išsamų ir tikslų inžinerinės informacijos rinkinį, apimantį projekto tikslus ir „kaip pastatyta“ rodmenis, nusakančius, kaip statinys turi būti eksploatuojamas. Kai šie duomenys naudojami procesuose, nustatytuose standarto BS 1192 dokumentuose, jaučiama ženkli teigiama įtaka projekto ir komercinės vadybos procesams. Tokiu būdu efektyvinama tiekimo grandinė – užtikrinama greita prieiga prie aktualios informacijos ir galimybė pakartotinai panaudoti informaciją be pakartotinio jos atkūrimo. Ši informacija kartu su pasiekta pažanga produktų gamybos, jų klasifikatorių ir informacijos valdymo srityse jau dabar keičia statybos projektų įgyvendinimo specifiką. Teigiami pokyčiai akivaizdūs – tokie projektai, kaip geležinkelio linija „Crossrail“ Londone, pademonstravo, kaip technologijų naudojimas gali didinti produktyvumą ir kokybę. Be to, projekto duomenys tampa dar svarbesni, kai statinys perduodamas eksploatuoti. Statinių naudojimo ir priežiūros išlaidos yra 30 proc. didesnės, nei kasmet išleidžiama naujų statinių statybai. Taip pat yra suskaičiuota,

VIZIJA / Skaitmeninė statyba

Jungtinė Karalystė skaitmeninimo iniciatyvos ėmėsi pripažinusi, kad egzistavusi statybos aplinka šį sektorių varžė ir neleido jam dar labiau prisidėti prie valstybės ekonomikos stiprinimo. Buvo apskaičiuota, kad:

■ 2016 m. transporto grūstys JK ekonomikai kainavo 3,5 mlrd. eurų

■ Vėluojančios arba atšauktos investicijos į infrastruktūros projektus 2015–2016 m. JK ekonomikai kainavo beveik 7 mlrd. eurų

■ Traukinių vėlavimai JK ekonomikai kainuoja daugiau nei 1 mlrd. eurų per metus

■ Darbų atnaujinimo išlaidos sudarė apie 20 proc. visos statybų vertės

■ Gyvenamieji ir biurų pastatai sunaudoja keturis kartus daugiau energijos, nei buvo planuota

■ Sveikatos apsaugos paslaugoms per metus išleidžiama beveik 700 mln. eurų vien dėl susirgimų, kuriuos lemia netinkamos gyvenimo sąlygos žmonių būstuose

■ Transporto ir energetikos sistemos palaikymas lemia daugiau nei 50 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos

kad 80 proc. statinių, kurie bus naudojami artimiausius 20 metų, jau pastatyti. Tai reiškia, kad būtina koncentruotis į duomenų panaudojimo klausimus, planuoti ir optimizuoti įvairią esamų statinių priežiūros veiklą. Dar daugiau naudos galima gauti BIM duomenis lyginant su informacija, kurią teikia įvairūs statinio sensoriai. Duomenys, pasiekiami išmaniaisiais telefonais ar kitomis priemonėmis, gali padėti efektyviau vertinti statinio eksploatacinius rodiklius. Galimybė analizuoti paslaugų teikimo veiklą, statinių sąveiką ir jų naudojimo duomenis leidžia matematiniais ir algoritminiais

■ Potvynių žala JK ekonomikai kainuoja daugiau nei 1 mlrd. eurų per metus

skaičiavimais prižiūrėti, automatizuoti ir optimizuoti procesus (ateityje šį darbą palengvins ir dirbtinis intelektas). Svarbu pažymėti, kad visos šios intriguojančios galimybės bus įmanomos tik užtikrinus nuolat besimokančią ir bendradarbiavimu grįstą aplinką. Tai reikalauja naujų įgūdžių, atvirų pažiūrų. Svarbu tinkamai paruošti švietimo ir tobulinimosi programas, kurios padėtų didinti sektoriaus pajėgumus ir našumą. Norint sukurti bendradarbiavimu paremtus ryšius, būtini aukštos kokybės ir patikimi duomenys. Tai užtikrinti – dar vienas iššūkis. Informacijos kiekis, nepakankamos galimybės ją patvirtinti ir neužtikrinami apmokymai rodo, kad

duomenų kokybės ir patikimumo klausimo dar negalima laikyti išspręstu. Pasaulis vis labiau integruojasi, o lūkesčiai didėja. Jungtinės Karalystės antrojo BIM lygio diegimo komanda skatins pokyčius, reikalingus norint sukurti visapusiškai skaitmeninę ekonomiką socialinei ir ekonominei infrastruktūrai. Laikas neabejotinai parodys, kurios valstybės investavo į savo ateitį, o kurios ne. II *Jungtinėje Karalystėje išskiriami pirmasis ir antrasis BIM taikymo brandos lygiai. Dabar JK yra antrojo BIM lygio diegimo etapo pabaigoje. JK vadovaujamasi standartu BS 1192, nustatančiu informacijos srautus ir kokybę statybos procesuose.

Jungtinės Karalystės vyriausybė, siekdama sumažinti tokius didelius nuostolius, ėmėsi tvarkyti ir efektyvinti informacijos srautus. Taip atsirado programa „Digital Built Britain“, kurios tikslai:

Informacijos sąranga su statybomis susijusiems dalyviams, kad būtų užtikrintas dalijimasis informacija.

Bendradarbiavimo aplinka, paremta poreikiu mokytis, kurti ir dalytis verte.

Statybos, projektavimo, technologijų ir duomenų mokslo šakų augimas ir naujos darbo vietos.

Atviras ir skaidrus reguliavimo technologijų rinkos sertifikavimas ir kokybės garantijos.

Nauja komercinė sąranga projektams ir statinių ūkio valdymui akcentuojant informacijos valdymo svarbą.

Viešojo sektoriaus mokymai naudotis duomenimis ir priimti duomenimis paremtus sprendimus.

Saugus dalijimasis duomenimis ir statybos duomenų „judėjimas“.

Specialus tyrimų, plėtros ir panaudojimo rinkoje centras.

Skaitmeninė statyba / TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

Lietuva tarptautinių BIM raidos iššūkių ir galimybių kontekste

Dr. VAIDOTAS ŠARKA VšĮ „Skaitmeninė statyba“ Regioninio bendradarbiavimo BIM vystymui darbo grupės vadovas

Dauguma eksportuojančių statybos sektoriaus įmonių mano, kad, nenaudojant BIM metodų, eksportas jau šiandien arba labai sudėtingas, arba neįmanomas. Dauguma Skandinavijos šalių ir Jungtinės Karalystės užsakovų ar pagrindinių projektų valdytojų reikalauja, kad paslaugų tiekėjai dirbtų BIM aplinkoje.

adangi vis didėja ne tik Lietuvos ir užsienio užsakovų poreikis turėti skaitmeninius statybos sprendimus, bet ir konkurencingumo iššūkiai, būtina dar aktyviau dalyvauti įvairioje tarptautinėje veikloje bei integruotis į pagrindinių tarptautinių organizacijų, susijusių su skaitmenine statyba, veiklą. 2017-ieji VšĮ „Skaitmeninė statyba“ buvo intensyvaus ir rezultatyvaus tarptautinio bendradarbiavimo metai. • 2017 m. balandį VšĮ „Skaitmeninė statyba“ su Lietuvos statybininkų asoci-

acija, partneriais ir rėmėjais surengė 6-ąją tarptautinę skaitmeninės statybos konferenciją Vilniuje. • 2017 m. gegužę VšĮ „Skaitmeninė statyba“ atstovai dalyvavo aljanso „buildingSmart International“ (toliau – bSI) renginiuose ir darbo susitikimuose Barselonoje. • 2017 m. liepą VšĮ „Skaitmeninė statyba“ kartu su 13 partnerių iš septynių Europos Sąjungos šalių pradėjo projekto „H2020 NET-UBIEP“ veiklą. Projektu siekiama identifikuoti pagrindinius su BIM ir NZEB (beveik energijos nenaudojančių pastatų

projektavimas, statyba ir eksploatacija, angl. Nearly Zero Energy Building) susijusius kvalifikacijos modelius ir sukurti sprendimus, kurie leistų sumažinti kompetencijų atotrūkį tarp statybos sektoriaus profesijų, susijusių su energijos vartojimo efektyvumu. Kiekvienas BIM kvalifikacijos modelis apims BIM mokymų ir BIM sertifikavimo (kvalifikacijos pripažinimo) schemą. Planuojama, kad projektas stiprins su energiniu efektyvumu susijusias kompetencijas ne mažiau kaip šešiose profesinėse (BIM vertinto-

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS / Skaitmeninė statyba

bos ir eksploatacijos procesus. NORDIC

jo, BIM pastatų ūkio valdytojo, BIM vadovo, BIM koordinatoriaus, BIM eksperto, BIM naudotojo) srityse. Įgyvendinant projektą, visose šalyse iš viso apie 1000 BIM vertintojų ir BIM pastatų ūkio valdytojų padidins savo kompetencijas, susijusias su energiniu efektyvumu; 1000 BIM vadovų, BIM koordinatorių ir BIM ekspertų gebės panaudoti BIM įgyvendinant energinio efektyvumo reikalavimus; 1100 BIM naudotojų mokės naudotis BIM modeliais su informacija apie energijos suvartojimą. Projekto trukmė – 2,5 metų. Daugiau informacijos – http://www. net-ubiep.eu/lt/. • 2017 m. rugsėjį Lietuvos statybininkų asociacija kartu su 10 partnerių iš penkių Europos Sąjungos šalių pradėjo projekto „H2020 BIMplement“ veiklą. Siekiant statyti ir renovuoti beveik energijos nenaudojančius statinius (NZEB), būtinas naujas požiūris į viso proceso kokybės kontrolę. Projekto metu planuojama parengti inovatyvią mokymų platformą, skirtą darbininkų kompetencijoms ugdyti taikant modernias BIM technologijas (t. y. mokymų medžiagai kurti ir mokymams rengti). Projekto trukmė – 2,5 metų. Daugiau informacijos – http://www.net-ubiep.eu. • 2017 m. spalį VšĮ „Skaitmeninė statyba“ atstovai dalyvavo aljanso bSI

renginiuose ir darbo susitikimuose Londone. Prisijungta prie bSI tarptautinių BIM kompetencijų sertifikavimo programos testavimo komandos. • 2018 m. vasarį „buildingSmart Nordic“ (narės – Suomija, Danija ir Švedija, toliau – bSNordic) valdybos sprendimu VšĮ „Skaitmeninė statyba“ kartu su Estija tapo oficialiu bSNordic nariu. Lietuva tapo 25-a pasaulio valstybe, įstojusia į pagrindinį statybos sektoriaus skaitmeninimo „klubą“. Toliau derinami praktiniai, administraciniai ir organizaciniai Lietuvos atstovų veiklos bSNordic ir bSI klausimai. • Aktyviai dirbama su Danijos, Švedijos, Suomijos ir Norvegijos partneriais. Užmegzti kontaktai su Vokietijos ir Šveicarijos „buildingSmart“ skyrių atstovais BIM kompetencijų klausimais. • 2017 m. aktyviai veikė Lietuvos TK88 BIM komitetas prie Lietuvos standartizacijos departamento. Vertinti ir priimti sprendimai dėl Europos standartų CEN442 BIM komiteto inicijuotų rengti standartų projektų BIM reikalavimų, BIM detalumo lygio, Procesų ir kitomis temomis poreikio. Iišmoktos pamokos: 1. Pagrindinė žinia – BIM iš esmės keičia visus ligšiolinius projektavimo, staty-

2. Neįmanoma pasirinkti ir įdiegti visų vienos šalies BIM metodikos elementų, tiesiog išvertus juos į savo kalbą. Pirmiausia rekomenduojama LEAN principu pasirinkti įvairių šalių gerosios praktikos sprendinių ir juos adaptuoti, o tik tuomet patiems kurti naujus. 3. BIM – tai neribotos galimybės, iki statybos ir eksploatacijos be brėžinių. 4. Bendradarbiaudami galime ir privalome pasitikrinti, ar teisingu keliu einame kurdami Lietuvos BIM infrastruktūrą. 5. Prie aljanso ištakų stovėjęs Patrickas MacLeamy bSI renginiuose Barselonoje IFC (angl. Industry Foundation Classes) standartą iššifravo kaip tarptautinį draugystės klubą (angl. International Friendship Club). Tai rodo naują daugiau kaip 20 metų bendrų tikslų siekiančios statybos sektoriaus skaitmeninimo bendruomenės brandumo lygį, siekį nuo „laukinės konkurencijos“ pereiti prie „atviro ir konstruktyvaus bendradarbiavimo“. 6. Tai savo ruožtu parodo, kad bSI jau pasiekė pradinius tikslus – bendradarbiauti kuriant įvairius tarptautinius sprendimus, skirtus keistis statybos informacijos duomenimis. 7. „buildingSmart“ vizija dėl BIM ateities – nuo „nedidelio uždaro BIM iki didelio atviro BIM“. II

Baigiamasis konferencijos „Skaitmeninė statyba 2017. Vilnius“ akordas

Skaitmeninė statyba / KompetencijŲ UGDYMAS

BIM KOMPETENCIJŲ

GRANDINĖ

Daina Kiršanskienė

direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vilniaus statybininkų rengimo centras

VSRC siekia tenkinti darbdavių poreikius ir yra atviras naujovėms. Akylai stebime statybos sektoriaus technologijų pokyčius. Statybos aikštelėse vietoje brėžinių lakštų atsirado išsamūs ir informatyvūs vaizdai kompiuteriuose.

Jie turi būti suprantami ir darbus atliekantiems specialistams.

kymus vykdo skaitmeninės statybos UAB „AGA CAD“ specialistai.

Parengtas statybos sektoriaus profesinis standarto projektas nustato kvalifikacijas ir jų aprašus. Standarte visų kvalifikacijų specialistams numatyta privaloma statinio skaitmeninio modelio peržiūros, komentavimo 2D, 3D, 4D ir 5D formatu kompetencija.

Tęsiame ir Europos Sąjungos profesijos mokytojų kompetencijų tobulinimo projektą ,,Profesijos mokytojų technologinių kompetencijų tobulinimas sektoriuje. Architektūra ir statyba“. Jį įgyvendiname kartu su Vilniaus pramonės ir verslo asociacija. Numatyti skaitmeninio modelio naudojimo statybų stadijoje mokymai: modelio peržiūra, kiekių skaičiavimas, kitos aktualios informacijos gavimas. Mokymus organizuoja UAB ,,Infoera“.

VSRC kartu su Lietuvos statybininkų asociacija įgyvendina Europos Sąjungos projektą ,,Lietuvos statybų sektoriaus profesijos mokytojų technologinių kompetencijų tobulinimas“, kurio lėšomis visi Lietuvos profesinio mokymo įstaigų mokytojai, rengiantys statybos sektoriaus specialistus, galės susipažinti su skaitmeniniais statybos projektavimo, vykdymo ir valdymo principais, išbandyti BIM peržiūrą. Mo-

gi jie gebės dirbti automatizuota braižymo ir projektavimo programa „Auto Desk Revit“, žinos statinio informacinio modelio standarto rengimo reikalavimus, gebės sukurti statinio grafinį-informacinį modelį ir atlikti jo simuliacijas.

Lina Sakalauskienė

Statybos fakulteto dekanė Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija

2018 m. pavasarį studijų programą Statyba baigsiantys 62 absolventai jau yra įgiję BIM kompetencijų, tai-

Įgyvendinant su statybos sektoriaus skaitmeninimu susijusias iniciatyvas ir siekiant atliepti statybos sektoriaus technologinius pokyčius, nuo 2016 m. VTDK Statybos fakultete vykdomos studijų programos Statyba turinys atnaujintas – įvestas 6 ECTS privalomasis dalykas Statinio informacinis modeliavimas. Taip pat į studijų dalykų Pastatų konstrukcijos, Pastatų priežiūra, Statybos darbų technolo-

VSRC planuoja įsigyti naujos techninės ir programinės įrangos mokymams vykdyti. VSRC statybos sektoriui kasmet paruošia apie 400 specialistų. II

gijos turinį įtrauktos užduotys, kurių sprendiniai atliekami automatizuota braižymo ir projektavimo programa „Auto Desk Revit“. Nuo 2018 m. rudens bus atnaujintas ir studijų programų Statinių inžinerinės sistemos ir Susisiekimo keliai turinys – bus įvestas privalomasis studijų dalykas Statinio informacinis modeliavimas (6 ECTS kreditai). Taip pat studijų programų Statyba ir Statinių inžinerinės sistemos studentai semestrą dalyvaus tarpdalykiniame projekte, kurio metu „Auto Desk Revit“ programa sukurs pasirinkto statinio grafinį-informacinį modelį. II

KompetencijŲ UGDYMAS / Skaitmeninė statyba

Prof. dr. Andrius Jurelionis Statybos ir architektūros fakulteto dekanas KTU

Statybos inžinerijos, Pastatų inžinerinių sistemų bei Architektūros bakalauro studijų programos yra pritaikytos BIM procesui, jose pagrindinis dėmesys skiriamas tokioms kompetencijoms, kaip statinio informacinio modelio atskirų disciplinų kūrimas, pokyčių valdymas, komandinis darbas bei skaitmeninių duomenų mainai. Minėtų studijų programų akcentas yra jungtinis tarpdalykinis semestro projektas, kurio užduotis – parengti integruotą statinio informacinį modelį. Be tradicinių statybos inžinerijos ir architektūros sričių, į projektą taip pat įtrau-

kiami studentai iš Elektros inžinerijos bei Automatikos ir valdymo studijų programų. Siekiame, kad BIM sujungtų kuo daugiau disciplinų ir atskleistų visą proceso naudą.

Nuo 2015 m. VGTU Statybos fakultete pradėta lig šiol vienintelė Lietuvoje statybos inžinerijos krypties magistrantūros studijų programa Statinio informacinis modeliavimas.

Nuo 2018 m. rudens studijų programa yra atnaujinta atsižvelgus į nuolatinius pokyčius statinių informacinio ir skaitmeninio modeliavimo srityje. Įdiegti inovatyvūs studijų metodai, vyksta diskusijos su kviestiniais šios srities specialistais, mokomosios ekskursijos, praktikumai, seminarai. Įgyvendinat tęstinius mokymo principus ir progresuojančias skaitmenines technologijas, studijų programa susieta su kitomis magistrantūros ir bakalauro studijų programomis.

2017 m. atnaujinome magistrantūros studijas ir siūlome į populiariąsias statybos inžinerijos sritis orientuotas ir BIM kompetencijas ugdančias studijų programas Statybinių konstrukcijų ir gaminių inžinerija, Statybos valdymas bei Darnūs ir energetiškai efektyvūs pastatai. II

KTU Statybos ir architektūros fakultetas jau 2013 m. palaipsniui pradėjo diegti BIM kompetencijas ugdančias studijų programas, todėl 2018 m. bakalauro studijas baigę absolventai jau turės pradinį šių kompetencijų bagažą.

Prof. dr. Algirdas Juozapaitis Statybos fakulteto dekanas VGTU

Statinio informacinio modeliavimo (BIM) technologijų vystymas VGTU yra iškeltas į strateginį lygmenį tiek mokslo, tiek studijų kryptyse. Statybos fakultetas, atsižvelgdamas į sparčiai besivystančių informacinių technologijų statybos industrijoje poreikį, kartu su VGTU Statinių informacinio modeliavimo technologijų centru (SIMTC) nuo 2014 m. ne tik atnaujina pirmosios ir antrosios pakopų studijų programų turinį, bet ir rengia naujas BIM programas. Šis procesas derinamas ir su Lietuvos statybininkų asociacija.

Absolventai, baigę šią programą, geba spręsti strateginius BIM politikos ir metodologijos klausimus įmonėse bei organizacijose. Įgiję reikiamas kompetencijas, jie kuria ir diegia BIM standartus įmonės mastu; numato, taiko ir vysto BIM procesus ir technologijas; užtikrina informacijos kaupimo ir apsikeitimo skaitmeninėje formoje organizavimą; geba analizuoti BIM informaciją ir ją derinti su projektuotojais, statybininkais, gamintojais, statybos valdytojais, statytojais.

Taip pat fakultetas į pirmosios pakopos studijų modulius bei baigiamuosius darbus nuosekliai ir kompleksiškai integruoja žinias apie pagrindinius BIM procesus ir technologijas, ugdo būtinas kompetencijas praktiniam darbui BIM terpėje. II

Skaitmeninė statyba / KompetencijŲ UGDYMAS

BIM profesionalų kompetencijų

vertinimas bus grindžiamas „buildingSMART“ praktika Globalizacija, konkurencija ir skaitmeninė revoliucija keičia pasaulį. Galbūt patys to nepastebime, bet dirbtinio intelekto valdomos sistemos, skaitmeninės gamybos ir statybos sprendimai, automatinės valdymo sistemos, išmaniosios namų technologijos mus supa visur, net ir namie.

Robertas Encius Lietuvos statybininkų asociacijos Kompetencijų vertinimo skyriaus vadovas

ietuvos statybos sektoriaus lyderiai jau turi kuo didžiuotis BIM naudojimo srityje, tik šiek tiek gaila, kad geriausi BIM projektai įgyvendinti ne Lietuvoje, o Skandinavijos šalyse. Kadangi užsakovai ima vis geriau suprasti statinio gyvavimo ciklą, ypač statinio informacinio modelio naudą statinio naudojimo, remonto ir atnaujinimo stadijose, BIM kompetencijų įrodymų netrukus prireiks atliekant ir viešuosius, ir „privačius“ pirkimus. Su šiais Skandinavijos šalių reikalavimais jau susipažino ne viena Lietuvos statybos verslo kompanija. Į tai VšĮ „Skaitmeninė statyba“ privalėjo atsižvelgti kurdama ir įgyvendindama statybos specialistų BIM kompetencijų vertinimo ir patvirtinimo sistemą. Sistemos etalonas buvo rastas aljanse „buildingSMART“, kurio Šiaurės Europos šalių grupės veikloje VšĮ „Skaitmeninė statyba“ ir dalyvauja. Tarptautinis aljansas „buildingSMART“ pradėjo įgyvendinti asmenų sertifikavimo programą ir pasiūlė standartizuotą asmens BIM žinių vertinimo modelį, kuriuo netrukus galės būti remiamasi daugelyje pasaulio šalių. „building SMART“ metodikos naudojimas užti-

krintų, kad patvirtintos žinios atitiks tarptautinius standartus ir geriausią pasaulio praktiką. Gera naujiena ta, kad pagrindinių kompetencijų samprata – BIM specialistas, BIM koordinatorius ir BIM vadovas – Lietuvoje ir aljanse sutampa. Pati organizacija „building SMART“ pagal šią programą mokymų ir vertinimo nevykdys, tačiau rengs mokymo programų schemas ir jas tvirtins, vertinimui pateiks standartizuotą klausimyną pagal kompetencijas. Mokymą ir vertinimą atliks „buildingSMART“ įgaliotos organizacijos. Šiuo metu VšĮ „Skaitmeninė statyba“ ekspertai vertina programoje siūlomo proceso pritaikymo Lietuvoje galimybes, dalyvauja šį klausimą svarstant grupėje „buildingSMART Nordic“, konsultuojasi su Norvegijos specialistais. Būtent šią šalį galima vadinti „buildingSMART“ profesionalų sertifikavimo programos pioniere – čia „buildingSMART“ septynias organizacijas jau įgaliojo vykdyti BIM mokymą ir vertinimą. VšĮ „Skaitmeninė statyba“ ketina peržiūrėti šiuo metu rinkai siūlomas BIM specialistų ruošimo programas ir užtikrinti, kad jos atitiktų „buildingSMART“ keliamus reikalavimus. Tokiu būdu Lietuvoje ruošiamasi pasiūlyti tarp-

tautiniu lygiu patvirtintas mokymo programas ir žinių patikrinimo testus. Teigiami testo rezultatai leis patvirtinti bazines asmens BIM žinias. Nors mokymų ir testo laikymo kainą šiek tiek padidins „buildingSMART“ renkamas mokestis, tačiau asmens žinios bus pripažįstamos beveik visame BIM naudojančiame pasaulyje. Jau aišku, ką dar reikia nuveikti – parengti ir patvirtinti kompetencijų aprašus, praktinės patirties reikalavimus, reikalavimus vertintojams ir jų skyrimo tvarką. Lietuvos statybininkų asociacija pradeda įgyvendinti ir vysto statybos sektoriaus darbuotojų sistemą, kurios pagrindas – informacija apie statybininkus ir kitus darbininkus bei jų kompetencijas. Tikimasi, kad tai taps pagrindiniu objektyvios informacijos apie statybos darbuotojų kompetencijas šaltiniu, kuriuo naudosis ne tik darbuotojai ir darbdaviai, bet ir perkančiosios bei priežiūros institucijos. BIM kompetencijas turinčių asmenų duomenų bazė taps neatsiejama šios sistemos dalimi, o BIM įgūdžiai – vienu svarbiausių artimos ateities statybos rinkos dalyvių atributu. II

KompetencijŲ UGDYMAS / Skaitmeninė statyba

VšĮ

„Skaitmeninė statyba“ patvirtinti kompetencijų aprašai Kompetencijų aprašus galite rasti svetainėje www.skaitmeninestatyba.lt, BIM dokumentų sistemoje.

BIM BIM vadovas koordinatorius Aukščiausio lygio BIM specialistas, kuris įmonėje ir (ar) statybos projekte sprendžia strateginius BIM taikymo politikos ir metodologijos diegimo klausimus, nustato BIM tikslus ir uždavinius, rengia ir diegia BIM standartus ir reikalavimus, prognozuoja BIM vystymąsi ir su juo susijusius procesus, rengia ir įgyvendina BIM procesų dalyvių kvalifikacijos kėlimo strategiją, atlieka statybos projektų skaitmeninimo ekspertinę veiklą, teikia konsultacijas įmonės ir (ar) statybos projekto skaitmeninimo ir skaitmeninio koordinavimo klausimais, atlieka geriausių praktikų analizę ir tyrimus BIM sferoje.

Aukšto lygio BIM specialistas, kuris vykdo ir koordinuoja statybos projekto turinio skaitmeninimą bei informacijos modeliavimą. Užtikrina sklandų integruoto projekto, taikant BIM vystymą, statybos projekto dalyvių veiksmų priežiūrą, koordinavimą, mokymus ir kvalifikacijos kėlimą, susijusį su skaitmeninimu ir BIM technologijų taikymu.

Statybos proceso skaitmeninimo „Statinio informacijos modeliavimas BIM“ mokymo programos tikslas – suteikti bendrąsias statybos proceso skaitmeninimo ir statinio informacinio modeliavimo (BIM) žinias ir suformuoti dalykinius gebėjimus jas taikyti praktinėje veikloje. skaitmeninestatyba.lt/mokymai/ Mokymų trukmė – dvi dienos po 8 valandas.

BIM specialistas BIM dalykinės srities specialistas atlieka statinių skaitmeninį (informacinį) dalykinės krypties modeliavimą bei duomenų (informacijos) mainus su kitų dalykinių sričių atstovais, iš BIM modelio generuoja rezultatus pagal dalykinės srities BIM taikymo atvejus bei rengia projektinę dokumentaciją iš skaitmeninio (informacinio) modelio.

Skaitmeninė statyba / KAIP TAI VEIKIA

BIM STANDARTAI. KOKS VYRIAUSYBĖS INDĖLIS? Dr. VLADIMIRAS POPOVAS VGTU

Dr. TATJANA GRIGORJEVA VGTU

Statinio informacinis modeliavimas (angl. Building Information Modelling, BIM) projektavimo, statybos bei eksploatacijos procesuose šiuo metu yra vienas reikšmingiausių technologinės pažangos žingsnių. Atsiradus BIM, beveik iškart gana natūraliai ėmė ryškėti ženklai, kad tai bus tarptautinis reiškinys. Tačiau BIM diegimas tapo procesu, kiekvienoje šalyje vykstančiu pagal vietinius poreikius, galimybes ir supratimą apie jo reikalingumą bei tinkamumą. Vienoms šalims vis dar besiaiškinant, ką šis terminas reiškia, kitos siekia įsidiegti arba jau įdiegė BIM visos šalies mastu ir taiko BIM metodologiją statybos projektuose vadovaudamosi BIM standartais, taisyklėmis, rekomendacijomis bei kitais dokumentais.

tatinio informacinis modeliavimas suteikia galimybę padidinti darbo našumą ir sumažinti laiko bei pinigų sąnaudas per visus

statybos projekto vykdymo etapus. Šiandien BIM metodologijos ir technologijos sparčiai diegiamos daugelyje pasaulio šalių. Didžioji Britanija, Skandinavijos šalys, Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, Italija, JAV, Singapūras, Kinija, Pietų Korėja, Japonija skiria statybos sektoriaus skaitmeninimui lėšų, kuria ir diegia BIM standartus ir nacionalines normas.

KAIP TAI VEIKIA / Skaitmeninė statyba Jungtinė Karalystė

bo našumą, efektyvumą, konkurencin-

Jungtinė Karalystė – neabejotina pa-

gumą, trumpinti projektų įgyvendini-

saulio lyderė BIM metodologijos tai-

mo laiką, gerinti jų kokybę.

kymo statybos projektams srityje. Tai lėmė išvystyta nacionalinė BIM strategija ir stiprus vyriausybės palaikymas. JK ministrų kabinetas 2011 m. patvirtino „Nacionalinę statybos strategiją 05/2011“. 2016 m. balandžio mėnesį buvo paskelbta, kad šalis pasiekė 2-ąjį BIM brandos lygį. NBS ataskaitoje tei-

Suomija Suomija BIM technologijas pradėjo jos statybos bendrovių konfederacija įsipareigojo, kad visi projektavimo programinės įrangos paketai būtų sertifikuoti pagal IFC standartą. „Senate Properties“ (valstybinė orga-

statybos įmonėse siekia 54 proc. Di-

nizacija,

džiojoje Britanijoje egzistuoja išvysty-

statybos ir nekilnojamojo turto klausi-

ta nacionalinio lygio BIM standartų ir

mais) buvo vienintelis viešųjų pastatų

specifikacijų sistema. Tai techninio ir

savininkas, kuris 2007 m. projektuose

organizacinio pobūdžio dokumentai,

pradėjo reikalauti BIM. Taip pat „Senate

taip pat specifiniai BIM sutartiniai bei

Properties“ parengė detalias, su iškel-

pirkimų dokumentai.

tais reikalavimais susijusias modeliavi-

Aukštas statybos pramonės skaitmeninimo lygis pasiektas įgyvendinant „Push-Pull“ modelį, kai iniciatyvos skaitmeninant šį sektorių imasi valstybė. Ji remia ir skatina diegti BIM, dirba išvien su sektoriumi ir rūpinasi nacionalinės sektoriaus BIM strategijos formavimu,

Danija Danijoje yra bent trys valstybinės institucijos (The Palaces and Properties Agency, The Danish University and Property Agency ir Defence Construction Service), kurios inicijavo darbą su BIM.

taikyti dar 2002 m., o 2007 m. Suomi-

giama, kad BIM technologijų diegimas

Aukštas statybos pramonės skaitmeninimo lygis pasiektas įgyvendinant „Push-Pull“ modelį, kai iniciatyvos skaitmeninant šį sektorių imasi valstybė.

konsultuojanti

vyriausybę

mo gaires visiems projekto dalyviams visose projektavimo stadijose.

Suomijos statybos sektoriuje BIM tampa kasdiene priemone. Suomijos

statybos

sektoriuje BIM

tampa kasdiene priemone ir kartu su nuolat atnaujinamais bendrais statinio informacinio modelio reikalavimais kasmet gerina BIM taikymo kokybę, skatina tobulinti programines įrangas bei kuria didelę projektų ir šalies statybos sektoriaus veiklos pridėtinę vertę.

formuoja BIM standartų ir dokumen-

Esminis reikalavimas, reglamentuojan-

tų sistemą, modernizuoja sektoriaus

tis galimybę taikyti BIM Suomijoje, yra

institucinę ir teisinę aplinką pagal BIM

bendros verslo įmonių gerosios prak-

procesų reikalavimus. Valstybė taip pat

tikos, jų aprašai ir taikomieji tyrimai,

palaiko pokyčius švietimo sistemoje:

oficialiai vystomi nuo 2007 m. Pagrin-

inicijuoja naujas studijų programas

diniais dokumentais laikomi COBIM

universitetuose, investuoja į rinkos mo-

dokumentai, dar vadinami bendraisiais

kymus, sektoriaus specialistų kvalifika-

BIM reikalavimais (angl. Common BIM

cijos tobulinimą, skleidžia gerąją pa-

Requirements). Jie paskelbti 2012 m.,

tirtį ir praktikas. Įmonėms sudaromos

o 2015 m. paskelbti Suomijos BIM rei-

reikiamos sąlygos saugiai investuoti į

kalavimai infrastruktūrai (angl. Finnish

naujas technologijas ir taip didinti dar-

BIM Requirements for Infrastructure).

Danijoje yra bent trys valstybinės institucijos, kurios inicijavo darbą su BIM. Nors valstybiniai projektai sudaro nedidelę dalį viso šalies nekilnojamojo turto, tačiau poveikis rinkai didelis. 2007 m. Danija išleido reikalavimus naudoti BIM valstybiniuose projektuose (iniciatyva vadinama „The Digital Construction“ („Skaitmeninė statyba“), o programos įsisavinimas palengvinamas leidžiant įvairias darbo su BIM rekomendacijas ir gaires. Privalomi valstybinių institucijų reikalavimai BIM šalyje pakėlė į aukštesnį lygį. Danijos privačiajame sektoriuje BIM gaires plėtoja organizacija BIPS. Ji įsisavino projekto „Skaitmeninė statyba“ rezultatus, reklamuoja ir skatina naudotis naujais darbo metodais visas Danijos statybos pramonės įmones. Šiandien Danijoje BIM technologijas diegia daugybė privačių įmonių, o universitetai vykdo mokslinius tyrimus BIM srityje. Norvegija Norvegijoje valstybės užsakovas „Statsbygg“ ir Norvegijos namų statytojų asociacija aktyviai skatina naudoti BIM technologijas. Nuo 2010 m. visuose „Statsbygg“ projektuose per visą sta-

Norvegijoje valstybės užsakovas „Statsbygg“ ir Norvegijos namų statytojų asociacija aktyviai skatina naudoti BIM technologijas.

Skaitmeninė statyba / KAIP TAI VEIKIA

FINLAND, SENATTI IFC & BIM – Mandatory for all new projects since 2017

STAATSBYGG NORWAY IFC & BIM – Mandatory for all new projects since 2016

UNITED KINGDOM BIM obligatory for public projects > 5 MIO € from 2016

U.S. GSA & ARMY BIM – guidelines and tax liability from 2016

DENMARK BIM-Guidelines, IFCMandatory for public projects > 5.5 MILL € since 2006

THE NETHERLANDS Notice of BIM guidelines 2013

GERMANY BIM obligatory 2020

AUSTRIA BIM standards since 2015 BIM obligatory 2020

FRANCE BIM obligatory 2017

ITALY BIM projects planned

SINGAPORE BIM bais needed for public tenders on public since 2012 BIM obligatory for planning application since 2013

tinio gyvavimo ciklą naudojamas IFC standartas. Organizacija „Sintef“ taip pat atlieka BIM tyrimus remdamasi nacionaline mokslinių tyrimų ir plėtros programa. Šie tyrimai orientuoti į tvarius statinių statybos ir eksploatavimo metodus.

užsakovų Vokietijoje reikalauja rengti

dar abejoja, ar Vokietijos federalinė sis-

projektus remiantis BIM metodologija.

tema, kurią sudaro beveik 16 autono-

Tačiau tradiciškai konservatyvus Vo-

minių arba pusiau autonominių viene-

kietijos statybos sektorius neparodė

tų ir vietos valdžios institucijų, sugebės

didelio susidomėjimo BIM technolo-

sklandžiai įgyvendinti nacionalinę BIM

gijomis ir svarbūs viešojo sektoriaus

strategiją.

Vokietija „McGraw Hill“ ataskaitoje apie statybos pramonėje vykstančius procesus nurodoma, kad apie 90 proc. komercinės paskirties arba gyvenamųjų pastatų

uostas, Štutgarto 21 geležinkelio stotis,

Vokietijoje reikalauja rengti projektus remiantis BIM metodologija.

projektai (Berlyno Brandenburgo oro koncertų salė „Elbphilharmonie“ Hamburge) viršydavo biudžetą arba buvo vėluojama juos įgyvendinti.

Prancūzija 2014 m. Prancūzija nusprendė iki 2017 m. išvystyti 500 tūkst. pastatų projektų, kuriuose naudojama BIM metodologija, ir statybos pramonei

Todėl 2015 m. vyriausybė paskelbė „Di-

skaitmeninti skyrė 20 mln. eurų. Atsi-

gital Building Platform“ kūrimą. Buvo

žvelgiant į šio projekto teikiamą naudą,

sudaryta BIM darbo grupė, kurios pa-

labai tikėtina, kad BIM bus privalomas

grindinis tikslas – sukurti nacionalinę

viešuosiuose pirkimuose jau 2018 m.

BIM strategiją. Vis dėlto ekspertai vis

Ši iniciatyva yra Prancūzijos vyriausy-

KAIP TAI VEIKIA / Skaitmeninė statyba

KOREA Public tender Open BIM/IFC projects since 2012

JAPAN MLIT prepared BIM-guideline 2014

CHINA BIM outline for construction industry published by MOHURD since 2011

HONG KONG Sustainability analysis for modelling of existing structures since 2012 BIM obligatory for new projects from 2014/15

Prancūzija nusprendė iki 2017 m. išvystyti 500 tūkst. pastatų projektų, kuriuose naudojama BIM metodologija. bės statybos sektoriaus skaitmeninimo plano dalis – ja siekiama užtikrinti statybos pramonės tvarumą. Taip pat 2014 m. vyriausybė pradėjo mokslinių tyrimų ir plėtros projektą statybos srityje „MINnD“, kad infrastruktūros projektams būtų sukurti BIM standartai. Burgundijos regione inicijuotas projektas, kurio tikslas – taikant BIM techno-

Vertinant situaciją Lietuvos statybos rinkoje, reikia pasakyti, kad kol kas nėra priimto BIM diegimo valstybėje modelio. Tačiau tiek verslas, tiek valstybė dalyvauja šiame procese.

logijas prižiūrėti ir naudoti 135 objektus (dauguma jų yra mokyklos). Vertinant situaciją Lietuvos statybos rinkoje, reikia pasakyti, kad kol kas nėra priimto BIM diegimo valstybėje modelio. Tačiau tiek verslas, tiek valstybė dalyvauja šiame procese. Įmonės ir specialistai, siekdami išlikti konkurencingi ir atitikti užsakovų keliamus reikalavimus, įgyvendina BIM projektus. Valstybė taip pat palaiko pokyčius švietimo sistemoje: inicijuoja naujas studijų programas universitetuose, sektoriaus specialistų kvalifikacijos tobulinimą, skleidžia gerąją patirtį ir praktikas. Tačiau bendradarbiaujama nepakankamai, trūksta bendros BIM dokumentų sistemos. II

Tarptautinis Valstybė Sektorius Projektai Įmonė Specialistai BIM standartų lygiai II

PAS1192 - Level 2 BIM Process - Agreed Protocols & Standards PQQ

Pre-Qualification Questionnaire (PAS 91)

EIR

Employers Information Reguirements

CIC (UK) BIM Protocol (contract)

BIM Deliverables COBie (BS1192-4) Uniclass 2 Soft Landings

PAS 1192-2

Specification for Information management for the capital/delivery phase of construction projects using BIM

Scope of Services for Information Management PI Insurance

CPIx Post-Contract

CPU Pre-Contract

BIM Execution Plan

www.bimtaskgroup.org

CPIx BIM Capability

Assessments

Guidance Note Digital Plan of Work

Skaitmeninė statyba / KAIP TAI VEIKIA

Tarptautinė BIM kalba

ISO/IEC 81346

Almanache „Skaitmeninė statyba 2016“ buvo pristatytas tarptautinis standartas ISO/IEC 81346. Šis standartas – bendra kalba, būtina, kad visi BIM proceso dalyviai keistųsi tiksliais duomenimis, naudotų vienodas komponentų klases ir kodavimo principus, o jie visame procese išliktų stabilūs, vienodai interpretuojami ir nedubliuojami. DONATAS AKSOMITAS VšĮ „Skaitmeninė statyba“ Klasifikatoriaus struktūros ir kodavimo sistemos darbo grupės vadovas

auja standarto dalis skirta BIM Bent kol kas statybų pramonei nėra tinkamesnio standarto nei ISO/IEC 81346 „Pramoninės sistemos, įrenginiai, aparatai ir pramonės gaminiai. Struktūros sudarymo principai ir nuorodiniai žymenys“. Dabar rengiama viena nauja ir viena atnaujinta šio standarto dalis. Naujoji – 12-oji dalis – skirta būtent statybos pramonei.

Standarte ISO/IEC 81346 naudojami abėcėlės raidžių kodai – nekintami, lengvai atpažįstami, universalūs visoms šalims, taigi kiekvienam projekto dalyviui bet kurioje šalyje, pamačius kodą, tampa aišku, apie kokį elementą kalbama.

torius pagerina projekto duomenų mainus, sumažina riziką suklysti ir pagerina projekto kokybę, supaprastina visų statybos etapų kontrolę. Klasių paskirtis – atpažinti objekto tipą, o tam tereikia išmokti kodus.

Svarbu kalbėti viena kalba Bendra BIM proceso dalyvių techninė kalba turi daug pranašumų. Klasifika-

Atnaujinta standarto ISO/IEC 81346 antroji dalis skirta komponentų ir erdvių klasifikacijai.

Komponentų pirmo lygio klasės:

Atnaujinti standartą ISO/IEC 81346 pasiūlė danai, įvertinę, kad jame pateikta klasifikavimo sistema tinkamiausia BIM procesams. 12-a dalis buvo tobulinama maždaug septynerius metus. Šiuo metu ISO/IEC 81346 standartą jau įdiegusi Švedija, pakeliui – Suomija, iš dalies jungiasi Norvegija. Pastaroji naudoja nacionalines klases ir pagal ISO standartus sukurtus kodavimo sistemos principus. Lietuva taip pat turi į lietuvių kalbą išverstas elementų, erdvių, funkcinių bei techninių sistemų lenteles. Bet kurioje ISO/IEC 81346 standartą naudojančioje šalyje Lietuvos projektuotojai, statybininkai bei visi kiti BIM dalyviai jau dabar gali „susikalbėti“ su užsienio partneriais.

Pav. nr. 1* *Kol visas standartas nėra išverstas į lietuvių kalbą, šiame tekste naudojamos lentelės anglų kalba.

KAIP TAI VEIKIA / Skaitmeninė statyba Komponentų lentelė Komponentai (standarto 3-ioji lentelė) pagal atliekamą funkciją skirstomi į klases. Komponentų klasifikacijos klasės kodas sudarytas iš trijų raidžių. Pavyzdžiui, BTA – diskretusis temperatūros jautrusis objektas, NCC – grindų danga, ULD – kolona, QQB – varstomas langas, WRA – bėgiai ir t. t.

Komponentų lentelėje raide N žymimas uždengimo objektas, suskirstomas į NA – užpildymo, NB – uždarymo, NC – apdailos, ND – užbaigimo objektus. Toliau NA raide koduojamas užpildymo objektas, skiriamas į A raide užkoduotą stiklą (užpildymo objektas, praleidžiantis šviesą), B – plokštę (užpildymo objektas, nepraleidžiantis šviesos), C – groteles, D – sandarinimo siūlę. Taigi, pavyzdžiui, plokštė bendra kalba bet kuriame projekte reikš užpildymo objektą, nepraleidžiantį šviesos, ir bus žymima kodu NAB.

Pav. nr. 2

Pav. nr. 3

U raide žymimas laikymo objektas, kuris skirstomas į pritvirtinimo (A), parėmimo (B), uždengimo (C) ir kitus objektus (iš viso – 10 objektų).

Pav. nr. 4

Šie savo ruožtu skirstomi dar smulkiau. Štai UA raidėmis žymimas pritvirtinimo objektas gali būti klasifikuojamas į A (šviestuvas), B (kabelių riebokšlis), C (izoliatorius), D (templė), E (grebėstas), F (kuoliukas). Jei projekte būtų naudojamas šviestuvas, kuris ISO/IEC 81346 standarte įvardijamas kaip šviesos šaltinių pritvirtinimo objektas, jis bet kurioje šalyje būtų žymimas simboliais UAA.

Pav. nr. 5

Skaitmeninė statyba / KAIP TAI VEIKIA

Raide S pažymėtas rankinės sąveikos objektas, SJ raidėmis žymimas elementas – pirštu valdomas vykdytuvas, o šį sudaro dar 5 elementai – A–E raidėmis žymima svirtis (A), mygtukas (B), liečiamasis valdiklis (C), pasukimo ratukas (D), rutulys/velenėlis (E). Taigi, rankinės sąveikos objekto kodas būtų SJB → reikšmė – „mygtukas“, išaiškinimas – vykdytuvas, paleidžiamas pirštu nuspaudus mygtuką, sinonimiškai vartojamas – vykdymo laikant nuspaudus prietaisas. Pav. nr. 6 Komponentų ir toliau aptariamų techninių sistemų lentelėse statybų proceso dalyviai gali naudotis tik jiems aktualiomis klasėmis – jos sudaro apie 10–20 proc. klasifikatoriaus klasių. Pavyzdžiui, architektui gali būti

aktualu komponentų klasėje esantys uždengimo objektai (N), techninių sistemų klasėje esančios statybinės (A), konstrukcinės sistemos (B) ir pan. Jei, tarkime, reikia atlikti inžinerinius skaičiavimus, inžinierius valdo jam reikia-

Nauja – techninės ir funkcinės sistemos Naujoje 12-oje standarto ISO/IEC 81346 dalyje klasifikuojamos techninės (standarto A.1 lentelė) ir funkcinės (standarto A.2 lentelė) sistemos. Techninių sistemų (Lietuvoje įprasta vartoti terminą „konstrukcija“, „inžinerinis tinklas“) elementai (jų iš viso 12) žymimi dviem abėcėlės raidėmis ir yra suklasifikuoti pagal jų paskirtį.

Pav. nr. 7 Pavyzdžiui, AA žymima statybinė sistema → dangos konstrukcija (statinio dalis, formuojanti transportui skirtą plotą), AB – statybinė sistema → pamatas (statinio dalis, atskirianti statinį po žeme) ir pan. Statybinėje sistemoje (A) sienai priskirta raidė D, taigi, AD – siena – statinio dalis, formuojanti vertikalų statinio atidalijimą. Bendras klasės kodas nustatomas pagal antrą techninės sistemos elemento raidę. Pavyzdžiui, apsauginė sistema (P) gali būti skirstoma į A (priešgaisrinę), B (gaisro gesinimo), C (įžeminimo), D (žaibosaugos), E (katodinės) apsaugos sistemas. Jei projekte žymima gaisro gesinimo sistema PB (apsauginė sistema, skirta apsaugoti nuo gaisro gesinimo priemonėmis), tai bendras klasės kodas bus PB ir t. t.

Pav. nr. 8

mus duomenis, taip pat tuos, kurie jau buvo įtraukti į projektą. Net jei statybų proceso dalyviai ir naudoja nevienodą programinę įrangą, sąvokos bei duomenys jose tapačios.

KAIP TAI VEIKIA / Skaitmeninė statyba

Funkcinės sistemos Funkcinių sistemų (standarto A.2 lentelė) objektai klasių lentelėje suklasifikuoti abėcėlės raidėmis pagal atliekamą funkciją. Pavyzdžiui, stogo sistema (kodas D) traktuojama kaip funkcinė sistema, formuojanti viršutinę statinio ribą. Kodu C žymima konstrukcinė perdangos sistema – funkcinė sistema, formuojanti ir horizontaliai atskirianti erdves. Be kiekvienos klasės kodo ir apibrėžimo, pateikiami ir galimi sinonimai.

Pav. nr. 9 Funkcinių objektų sistemos identifikacinius kodus sudaro viena abėcėlės raidė, taigi juos nesunku įsiminti. Lentelė pradedama nuo A raide žymimos pagrindo sistemos, ji įvardijama kaip funkcinė sistema, formuojanti žemutinę statybos objekto ribą, kuri yra su-

jungta arba tiesiogiai liečiasi su podirviu (sinonimai – kraštovaizdis, kiemas, veja, kelio pylimas). Funkcinių objektų sistema užbaigiama S raide, kuria žymima įsirengimo sistema, t. y. funkcinė sistema, aprūpinanti

statinį ir patalpas baldais ir įranga (sinonimai – kambarių įrengimas, baldų sprendimai). Taigi, bet kuriam BIM proceso dalyviui identifikacinis kodas A reikštų pagrindo sistemą, J – vėdinimo sistemą ir pan.

Erdvių klasifikacija Standarte į penkias klases suklasifikuotos ir erdvės, tiesa, jos taip pat traktuojamos kaip objektas. Svarbu tai, kad tam tikros erdvės funkcija gali keistis. Erdvių objektai suklasifikuoti pagal tai, kam ta erdvė skirta.

Pav. nr. 10 Elementai žymimi raidėmis A–E. Pavyzdžiui, elementas A – žmogaus gyvenamosios erdvės, kurios dar smulkiau skirstomos į A, B, C (atitinkamai – gyvenamoji patalpa, asmeninės higienos erdvė, izoliavimo erdvė). Šie objektai

dar praplečiami į 4 dalis: A žymi kambarį, B užkoduota svetainė, C – laukiamasis, D – kiemas. Taigi raidėmis AAA būtų žymimas kambarys – gyvenamoji patalpa, skirta rekreacijai.

Klasifikuodami, priskirdami tam tikras klases, klasės kodus (indeksus), statybų proceso dalyviai remiasi loginiais ryšiais susieta pastato struktūra, kas bet kurioje statybų fazėje užtikrina sklandžius informacijos mainus.

Skaitmeninė statyba / KAIP TAI VEIKIA

Projektų ekonominė dalis:

skauduliai, nelogiškumai, perspektyvos

SAULIUS MIKALAUSKAS UAB „Statybų ekonominiai skaičiavimai“ generalinis direktorius

Projekto ekonominė dalis stebėtinai dažnai laikoma neesmine, o juk yra kaip tik atvirkščiai – statoma ne tik už pinigus, bet ir dėl pinigų: rangovas dirba dėl pelno, užsakovas arba investuoja tiesiogiai siekdamas pelno, arba vysto savo infrastruktūrą siekdamas didinti pajamas ir pelną. Net jei statytojas yra privatus asmuo, ketinantis pasistatyti sau būstą, šio norima ne tik gražaus ir patogaus, bet ir ekonomiškai naudingo.

konominė projekto dalis nuvertinama dėl kelių priežasčių:

būtent valstybinių institucijų nesugebėjimas pripažinti ir įteisinti pažangiausių technologijų.

1) įstatymų netobulumas – gundantys leidimai užsakovui reguliuoti projekto sudėtį, spragos ir dviprasmybės statybos techniniuose reglamentuose, pertekliniai reikalavimai (pavyzdžiui, teikti konkursinius pasiūlymus pagal projektinius darbų skaičiaus žiniaraščius), aiškiai nepaskirstyta atsakomybė – visa tai tiesiogiai mažina projektų kokybę, vadinasi, gerokai padidina kaštus;

Visi šie veiksniai lemia didelį neapibrėžtumą, dėl kurio bet koks statybų proceso planavimas, ypač ekonominis, beveik netenka prasmės. Iš čia ir nihilistinis požiūris į projektą ir sąmatas – kam tie „popieriukai“, jei faktiškai viskas bus kitaip?

2) statybos proceso dalyvių nekompetencija. Neįtikėtina, tačiau vos 5–15 proc. mūsų apklaustų įmonių nurodė, kad dar statybos planavimo (projektavimo) laikotarpiu sudaro realius kalendorinius grafikus; 3) technologinis statybos proceso dalyvių atsilikimas, kurį iš dalies lemia

Visa tai galima pasakyti ir apie statybos proceso dalyvius, kurie jau taiko statinio informacinio modeliavimo BIM instrumentus. Nors išsprendžia daugybę problemų, BIM dar nėra panacėja – norint pasiekti išties gerų rezultatų, būtina suderinti visą statybos procesą, įskaitant duomenų analizę, skaičiavimo metodikas, teisinį reglamentavimą. Perspektyvos Džiugu, kad BIM, atveriantis didžiules perspektyvas, vis plačiau taikomas ir Lietuvoje. Pastato informacinis mode-

liavimas gerokai palengvina ir sąmatininko darbą, pradedant kiekių skaičiavimais ir baigiant bendra projektų kokybe (ne paslaptis, kad dauguma projektų Lietuvoje itin prastos kokybės, neretai trūksta net būtiniausios informacijos arba ji pateikiama klaidingai). Optimistiškai nuteikia, kad Lietuvos universitetuose bei kolegijose vis daugėja mokymo programų, nes rinkai žūtbūt reikia jaunų specialistų, kurie savo ateitį sietų su skaitmeninėmis technologijomis ir efektyviu išteklių valdymu.

Pastato informacinis modeliavimas gerokai palengvina ir sąmatininko darbą, pradedant kiekių skaičiavimais ir baigiant bendra projektų kokybe.

KAIP TAI VEIKIA / Skaitmeninė statyba Toliau vystomi konkretūs BIM sprendimai, susiję su projektų ekonomine dalimi, – kiekių skaičiuoklės (dažniausiai panaudojant IFC formatą), sąmatinės informacijos suvedimas projektavimo aplinkoje, automatizuotas sąmatų sudarymas – ypatingą dėmesį sutelkiant į programinių produktų integraciją. Atėjo laikas pradėti naudotis šiais sprendimais! Vis dar daug problemų yra viešųjų pirkimų srityje. Turbūt nereikia įrodinėti, kad mažiausios kainos kriterijus visiškai nebeatitinka šios dienos poreikių, ypač vertinant valstybiniu požiūriu. Ir nors kompleksiškesnis ekonominio naudingumo kriterijus jau gali būti apskaičiuotas naudojant šiuolaikines technologijas, tačiau trūksta reglamentavimo (kas turi būti įtraukta, kaip skaičiuoti bazinius rodiklius, tokius kaip infliacija ir pan.) ir kontrolės, reguliarių eksploatavimo rodiklių ir jų atitikimo deklaruotiesiems įvertinimo. Tai būtina spręsti kuo greičiau, visų pirma diegiant BIM palaikančias technologijas valstybinėse institucijose, tokiose kaip Valstybinė statybos ir teritorijų planavimo inspekcija, Registrų centras ir kt. Vienas tokių sprendimų, lengvai diegiamų ir turinčių neabejotiną praktinę naudą, jau dabar galėtų būti unifikuotas sąmatų formatas (USF) ir bendra skaičiavimo metodika. Šiuo metu Lietuvos rinkai siūlomos keturios sąmatinės programos, kas konkurencijos atžvilgiu yra puiku, bet kartu tai ir daugiau nei keturi sąmatų formatai, kurių dauguma nepritaikyta internetinėms technologijoms. Dar blogiau, kad tai reiškia ir keturis skirtingus skaičiavimo būdus! Todėl iš tų pačių pradinių duomenų (kainos, normos, procentinių priskaičiavimų reikšmių) galima gauti keturias skirtingas sumas, ir, deja, šie skirtumai pernelyg dideli, kad galėtų būti ignoruojami – visõs statybos pramonės mastu tai dešimtys ar šimtai milijonų eurų. USF galėtų tapti standartu ir pateikiant sąmatinę informaciją per viešuosius pirkimus, nes puikiai tinka internetinėms technologijoms, suderinamas su BIM (konstruktyvų identifikavimas) ir gali būti reikiamo detalumo. Jis jau naudojamas tokiuose reikšminguose sprendimuose, kaip elektroninis statybos žurnalas (statyboszurnalas.lt),

statybos projektų valdymo sistema sbs. Project (www.sbsproject.com) ir kitur. Ką reikėtų tobulinti Tradicinė sąmatinės dokumentacijos – komplekso, objekto, žiniaraščio (sąmatos), skyriaus (kai kuriose programose – poskyrio) – struktūra nebeatitinka dabarties poreikių. Ji vis dar yra grynai subjektyvus (pagal įpročius ir pripratimą) konkrečios įmonės specialisto vertinimas, kuris gali būti (ir dažnai yra) visiškai nepatogus kitiems statybos proceso dalyviams. Subrangovai gali organizuoti darbus kitaip, nei numatė projektuotojas ar tas, kas sudarė konkursinį žiniaraštį, pagal kurį reikalaujama teikti pasiūlymus. Nepamirškime ir Viešųjų pirkimų tarnybos, Statistikos departamento ar bet kurios kitos įmonės, norinčios rinkti statistinius duomenis, – jos negalės to padaryti, nes žiniaraščio struktūra gali visiškai „paslėpti“ reikiamą informaciją. Akivaizdi išeitis – vadovautis bendruoju konstruktyvų klasifikatoriumi, naudojamu BIM projektuose, ir derintis prie konkrečiame modelyje esančios struktūros, tokiu būdu paliekant galimybę susirinkti reikiamus duomenis bet kokiu norimu pjūviu: statinio aukštais, konstruktyvais, vidaus ar išorės apdaila ar bet kaip kitaip. Kartu supaprastės ekonominės bei konstrukcinės (architektūrinės, technologinės) dalies sąryšis. Priskaičiavimus sąmatoje, kaip rodo praktika, irgi būtina tobulinti. Visų pirma reikia kalbėti apie „Sodros“ mokestį, kurio sąmatose skaičiuoti tiesiog nėra prasmės: jis yra tik vienas iš mokesčių, be to, sąmata (ypač tol, kol joje bus „darbo jėga su vidutine kategorija“) nėra algalapis – su VMI ir „Sodra“ įmonės atsiskaito ne pagal ją. Statybvietės išlaidos – taip pat vienas iš aspektų, kurie jokiu būdu neturi būti skaičiuojami procentine išraiška. Išlaidos statybvietės personalui, įrengimui ir eksploatacijai yra tokios pat konkrečios, kaip ir išlaidos patiems statybos darbams, tad natūralu jas apskaičiuoti normalia, suprantama sąmata. Valstybės vaidmuo Statybos resursų skaičiuojamųjų kainininkų ir normatyvų parengimas – gryniausia valstybės funkcija, nes gyvybiškai svarbi visų pirma pačiai valstybei, kaip didžiausiam užsakovui. Juk kalbame apie statybos pramonę, sudarančią

didelę BVP dalį, tad kainos ir normos rodikliai turi būti maksimaliai aiškūs ir skaidrūs, su aiškiai apibrėžta jų įvertinimo ir panaudojimo metodologija. Būtina skaidrinti normatyvus. Pagal apibrėžimą normatyvas sudaromas bendriausiam atvejui, bet turimi lietuviški normatyvai sunkiai priderinami prie konkrečios situacijos: neaišku, kaip apskaičiuotos normos ir kaip jos priklauso nuo bazinių parametrų (pavyzdžiui, dažų išeiga, nurodyta ant pakuotės, – tai ne tas pats skaičius, koks bus „dažymo“ normatyve). Tą patį reikia pasakyti ir apie koeficientus, kurių esmė – parodyti, kad padaryti pakeitimai (įvertinta kažkokia papildoma sąlyga): jau daugiau nei du dešimtmečius naudojami parametriniai normatyvai, kurie daug patogesni, o ir jų galimybės beveik neišsemiamos. Normatyvuose vartojamas terminas „Darbo jėga su vidutine kategorija x.xx“ visiškai nebeatitinka šiandienos poreikių, tai tiesiog beprasmis svarbių duomenų užšifravimas į abstraktų rodiklį, nepritaikomą nei kalendoriniam planavimui, nei atlyginimams skaičiuoti, nei kontrolei. Kiekvienam darbui, kuriam apskaičiuojamas normatyvas, reikalinga „optimali grandis“, kurią gali sudaryti ne vienas specialistas ir net ne vienos profesijos atstovas, ir būtent tai nori matyti ne tik sąmatininkai, bet ir vadovai. Detalus reikalingų darbininkų (su nurodytomis realiomis kategorijomis) sąrašas gerokai supaprastintų glaudesnę sąveiką su planavimu ir apskaita – atsirastų reali galimybė susieti skaičius sąmatose ir atliktų darbų aktuose su mokamais atlyginimais. „Skaičiuojamosios“ resursų kainos, „rekomenduojamos“ išlaidų vertės – tai statistiniai įverčiai, kuriais galima vadovautis, bet jokiu būdu negalima aklai pasikliauti kaip „realiais“: sąmata, sudaryta naudojant statistinius įverčius, turi ne tik taškinį įvertį (pavyzdžiui, bendra vertė, darbo jėgos sąnaudos ir pan.), bet ir deviaciją (standartinį nuokrypį), kuri, kaip rodo ilgamečiai duomenys, net idealiu atveju bus ne mažesnė kaip 5 proc. Valdininkai ar ekspertai, vertindami pasiūlymus, turi to nepamiršti ir suprasti, kad nuokrypiai nuo „normatyvinių“ (kitaip – „vidutinių“, „skaičiuojamųjų“) reikšmių ir į mažesnę, ir į didesnę pusę yra normalu. II

Skaitmeninė statyba / KAIP TAI VEIKIA

Sąmatos kokybė – visų projekto dalyvių atsakingo darbo rezultatas ALBINAS VAITKEVIČIUS UAB „Sistela“ generalinis direktorius

sieksime, kad sąmata būtų sudaroma visiškai automatizuotai Kaskart, kai pereinama į naują statinio projektavimo ir gyvavimo stadiją, keičiasi informacija apie jo kainą. Priežastis ta, kad apie statinį pradeda kauptis vis daugiau informacijos. Minimali informacija, gauta planuojant ir pagrindžiant investicijų poreikį priešprojektinėje stadijoje, keleriopai išauga rengiant projektinius pasiūlymus, atliekant statinio projektavimo

Investicijų poreikio planavimas Priešprojektinė stadija Statinio projektavimas Projektinių sprendimų ekspertizė Statybos paruošimas ir organizavimas Statinio statyba ir logistika Statinio eksploatacija ir remontas Statinio rekonstrukcija Statinio griovimas

Projekto pakeitimų tikslinimas modelyje reikiamu metu ir nuolatinis informacijos atnaujinimas turi užtikrinti automatišką kainos perskaičiavimą bei suteikti galimybę bet kada pamatyti, kiek kainuoja statinys, jo dalis, konstrukcija ar elementas. darbus, organizuojant ir vykdant statybos darbus bei logistikos funkcijas. Pradinėje statinio modelio planavimo stadijoje galime tenkintis bendraisiais kainos apskaičiavimais, pagrįstais bendrais rodikliais, o vėlesnėse stadijose informacijos apie kainas detalumas turi atitikti modelio informacijos detalumą ir užtikrinti biudžeto planavimą pagal kalendorinį darbų vykdymo grafiką bei numatomus pirkimus. Sąmatos kokybė tiesiogiai priklauso nuo modelyje sukurtų duomenų kokybės. Atsakingas požiūris į informacijos

3D BIM modelis pateikia skaitmeninę informaciją apie statinio komponentų identifikaciją, geometriją, priklausomybes ir atributus. 4D BIM modelis statinio komponentų informaciją susieja su atitinkamu pradžios ir pabaigos laikotarpiu. 5D BIM modelis statinio informacinį modelį papildo proceso duomenimis apie gamybą, biudžetą, sąnaudas, kontrolę, valdymą.

Sąmatos kokybė tiesiogiai priklauso nuo modelyje sukurtų duomenų kokybės. išsamumą, prievolė dalytis duomenimis su projekto komandos nariais bei operatyvus modelio tikslinimas – tai pagrindinės prielaidos, kad ekonominiai skaičiavimai bus atlikti remiantis patikima informacija ir sąmata atspindės tikrąją projekto modelio būseną. Priešingu atveju visos projekto klaidos neišvengiamai bus perkeltos į resursų sąnaudų apskaičiavimus, o toliau ir į sąmatinius kainos apskaičiavimus. Ar šiandien galime pasiekti, kad sąmata būtų sudaroma visiškai automatizuotai? Ne viskas yra modeliuojama 3D, kai kurie elementai apskritai nėra modeliuojami. Galutiniuose sąmatos apskaičiavimuose taip pat būtina įvertinti išlaidas, kurios paprastai susijusios su statybvietės išlaidomis (darbų organizavimo, valdymo, darbų saugos, tiekimo ir kitomis statybvietės įrengimo

KAIP TAI VEIKIA / Skaitmeninė statyba bei eksploatavimo išlaidomis), taip pat netiesiogines išlaidas, prie kurių priskiriame pridėtines išlaidas ir pelno dalį, o tokios informacijos nėra 3D modelyje. Būtent galutinės sąmatos suformavimą šiandien reikėtų palikti profesionaliems ekonomistams. Tačiau didelę dalį informacijos, reikalingos sąmatai sudaryti, modelyje turime. Privalome ją panaudoti tiesiogiai, nedubliuodami kiekių skaičiavimų, nerizikuodami suklysti. Kadangi modelis sujungia daugelio projekto dalyvių veiklos rezultatus, nuo kiekvieno projekto komandos dalyvio indėlio priklauso ne tik 3D modelio kokybė, bet ir tai, kokie bus suformuoti pagrindai vystant 4D, 5D modelius. Informaciniai sąmatos sudarymo pagrindai Lietuvoje plačiausiai paplitęs normatyvinis statybos kainos nustatymo metodas pagal statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principus bei ekspertų rekomenduojamus resursų sąnaudų normatyvus ir periodiškai atnaujinamus kainynus, individualius resursų sąnaudų poreikio apskaičiavimus ir projektuose nurodytą statybos darbų skaičių. Šalyje naudojama sąmatinė duomenų bazė daugiau kaip du dešimtmečius kuriama ir palaikoma tik privačia iniciatyva. Duomenų bazė, pagal kurią šiandien galime apskaičiuoti statybos darbų sąnaudas, apima daugiau kaip 40.000

darbų su aprašytomis darbų sudėtimis, apskaičiuotomis darbo, medžiagų, mechanizmų eksploatacijos normomis. Sąnaudų normatyvai apskaičiuoti technologiškai apibrėžtam statybos darbo vienetui ir išreikšti natūriniais įprastiniais svorio, tūrio, ilgio, ploto matais arba natūriniais sutartiniais matavimo vienetais. Kita informacinės duomenų bazės dalis yra kainynai. Jie suformuojami ir atnaujinami atsižvelgiant į kainų pokyčius rinkoje ir apima gana didelę rinkoje siūlomų statybos produktų įvairovę

apibendrintą kainyną įtraukiamą nomenklatūrą apima apie 10.000 produktų, gaminamų Lietuvoje ar įvežamų ir realizuojamų mūsų rinkoje. Geroji praktika skinasi kelią Siekiant didesnių informacijos panaudojimo galimybių, žinių bazė, kurią sudaro statybos darbų sąnaudų normatyvai, statinių, statybos darbų bei resursų kainynai, formuojama debesijos (cloud) duomenų bazėje. Tokia bazė ateityje turėtų apimti ir projektų sprendinius bei tenkinti integracijos ryšius su kitomis sistemomis.

Klasifikatoriai, žinynai Statinių, darbų, medžiagų, mechanizmų ir darbo jėgos kainynai

Darbų sąnaudų normatyvai Gerosios praktikos pavyzdžiai

CLOUD DB

tiek pagal asortimentą, tiek pagal produktų panaudojimo paskirtį, tiek pagal kokybines bei kitas specifines charakteristikas. Pagrindinės medžiagų ir gaminių grupės kainynuose suformuotos visoms statinio konstrukcijoms įvertinus konstrukcinius, technologinius jų įrengimo ypatumus, alternatyvius statybos produktus bei sprendinių įgyvendinimo kainas. Renkant informaciją kainynams, apklausiama 250–300 įmonių, analizuojamą nomenklatūrą sudaro daugiau kaip 300.000 produktų, į

Informacija, kuria šiandien galime disponuoti formuodami statinio modelio 5D dimensiją: • per 40 000 statybos darbų sąnaudų apskaičiavimai bendriesiems ir specialiesiems statybos darbams, • daugiau kaip 10 000 statybos produktų (medžiagų) kainynai, • daugiau kaip 500 sustambintų statybos darbų kainynai, sustambinti kainynai pagal statinių paskirtis gyvenamiesiems ir negyvenamiesiems pastatams, sustambinti kainynai inžineriniams tinklams, susisiekimo komunikacijoms bei kitiems statiniams.

Projektai, sprendimai

Debesijos duomenų bazė šiandien jau yra naudojama integracijai su projektavimo sistema Revit, Navis Works. Praktiškai realizuotas ir išbandytas informacinis-programinis projektavimo ir sąmatų sudarymo sistemų ryšys. Sąnaudų normatyvų priskyrimas atliekamas rengiant statinio modelį, o sąmatininkas, prisijungęs prie debesijos bazės, aktualią informaciją gali pasiimti iš modelio ir tiesiogiai panaudoti ją rengdamas žiniaraščius bei sąmatas. Ko reikia, kad 5D BIM taptų norma Praktikoje naudojamą duomenų bazę sąmatiniams skaičiavimams tikslinga susieti su bendru statybų klasifikatoriumi, kaip su pagrindiniu informaciniu pamatu, sujungiančiu statinio gyvavimo proceso informacinius srautus. Duomenų bazės plėtojimą svarbu orientuoti į statybos sprendinių ir technologijų pažangą, naujų statybos produktų panaudojimo praktiką, taip pat į informacinių technologijų raidą. Tik dirbdami sutelkę jėgas, sugebėsime atnaujinti ir adaptuoti informacinę bazę visaverčiams BIM poreikiams, užtikrinti įvairių informacinių sistemų, projektų, sprendinių bei registrų ryšius ir integraciją. II

Skaitmeninė statyba / GIS IR BIM

VIEŠŲJŲ ERDVIŲ VALDYMAS IR STATINIŲ EKSPLOATAVIMAS – VIS DAR NE XXI AMŽIUS Vietovėje išdėstytų ar planuojamų išdėstyti erdvinių objektų skaitmeniniai modeliai kuriami siekiant tam tikros naudos. Dažniausiai esamų erdvinių objektų skaitmeninių modelių gamybos užsakovai yra šių objektų valdytojai, nes jų tikslas – objektus valdyti kuo racionaliau. Žilvinas StankevičiuS Inžinerinės informacijos infrastruktūros skyriaus vadovas VĮ „GIS-Centras“

iti asmenys arba institucijos jų pačių nevaldomų objektų modelius gamina retai. Tai dažniausiai daroma supaprastintai – norint pavaizduoti gretimas teritorijas, kai jose esančių objektų valdytojai nėra pasirūpinę valdomų objektų modeliais. Pvz., Lietuvoje yra įprasta praktika privačių arba valstybės institucijų lėšomis nuolatos gaminti viešosiose erdvėse esančių objektų modelius planavimo ir projektavimo veiklai. Planuojamų erdvinių objektų modelių gamybos iniciatoriai dažniausiai yra projektuotojai arba statybininkai, nes jų tikslas – racionaliau vykdyti planavimo arba statybos veiklą. Tokių modelių, t. y. objektų aprašymo, išsamumas pasirenkamas įvairus ir priklauso nuo konkrečiam specialistui ar institucijai įprastos praktikos. Privataus asmens ar institucijos ir valstybės institucijų požiūris į jų valdomų

Planuojamų erdvinių objektų modelių gamybos iniciatoriai dažniausiai yra projektuotojai arba statybininkai, nes jų tikslas – racionaliau vykdyti planavimo arba statybos veiklą. objektų modeliavimą skiriasi. Privatus asmuo ar institucija dažniausiai valdo pastatus, kuriems eksploatuoti yra suformuoti žemės sklypai. Tokiu būdu šių pastatų modeliai tampa autonominėmis sistemomis, kurios gali būti labai skirtingos. Valstybė ar savivaldybės valdo ne tik gerokai daugiau pastatų, bet ir daug įvairios inžinerinės infrastruktūros, išsidėsčiusios viešosiose vie-

tose. Didelis valdomų objektų skaičius modeliuojant reikalauja taikyti bendrą požiūrį. Lietuvoje nėra suskaičiuota, kiek daug yra viešųjų vietų, t. y. tiksliai nežinoma, koks šių vietų ir jose esančių objektų plotas. Todėl nėra žinoma, ir kiek lėšų reikia šiems objektams racionaliai prižiūrėti. Pavyzdys – keliai, gatvės, šaligatviai, vejos ir gėlynai. Kadangi šių objektų plotas nurodomas apytiksliai, paslaugų tiekėjams sudaromos sudėtingos sąlygos dalyvauti šių objektų priežiūros darbų viešuosiuose konkursuose. Vėliau būna sudėtinga įvertinti suteiktų paslaugų kokybę ar planuoti rekonstrukcijos, remonto darbus. Lietuvoje dar nėra bendros viešosiose vietose esančių objektų modelių kūrimo strategijos. Tai lėmė 1960–1994 m. Lietuvoje veikusio Inžinerinių tyrinėjimų instituto sukurta itin tikslių ir detalių topografinių planų kaupimo praktika, naudojama iki šiol. Šios praktikos

GIS IR BIM / Skaitmeninė statyba esmė – viename popieriniame plane kaupti visų valdytojų inžinerinę infrastruktūrą, t. y. kaupti paprasčiausius objektų modelius ir plane juos išreikšti sutartiniais ženklais. 1994 m. šių planų archyvus perdavus savivaldybėms, veikla buvo tęsiama jau taikant skaitmenines žemėlapių gamybos technologijas, bet atkartojant 1960–1994 m. principus. Tokiu būdu savivaldybės kaupia labai supaprastintus joms nepriklausančių erdvinių objektų modelius, be to, tai daro tik tada, kai modelius užsako kitos institucijos ar asmenys. Nė viena savivaldybė nėra sukūrusi visų savo valdomų, dažniausiai esančių viešosiose vietose, erdvinių objektų modelių.

Valstybėje viešąsias teritorijas valdo ir kitos institucijos, pvz., Lietuvos automobilių kelių direkcija, AB „Lietuvos geležinkeliai“. Žvelgiant iš erdvinių duomenų naudotojo, pvz., projektuotojo pozicijos, ne visada svarbu, kas ir kuriuos erdvinius objektus valdo ar prižiūri. Daug svarbiau, kad šiuos duomenis internete būtų galima rasti vienoje vietoje ir kad jie būtų sukurti naudojant bendras taisykles. Šie aspektai tik patvirtina, kad nė viena savivaldybė negali savarankiškai sukurti visų jos teritorijoje esančių erdvinių objektų modelių, o sukurti savivaldybės nevaldomų objektų modeliai būna netinkami naudoti tikriesiems šių objektų valdytojams.

2 1 4

kelias

pėsčiųjų takas

Dangos tipas

asfaltas

trinkelės

Plotas, ha Ilgis, m Statybos metai Viršutinės dangos gamintojas Viršutinės dangos tipas Konstrukcijos klasė Viršutinės dangos storis, cm Instrumentinių kokybės tyrimų rezultatai Instrumentinių tyrimų data Vizualiai įvertinta kokybė Vizualaus vertinimo data Gatvės kategorija Aukštis, m Pamato tipas Priežiūros informacija: Prižiūrimas plotas, ha Atsakinga įmonė Kontaktinis asmuo Kontaktinis telefonas Priežiūros intensyvumas Priežiūros vertinimas Priežiūros vertinimo data Kiek kartų sutvarkyta

0,626 76,2 2005.07

0,045 130,6 2007.05 UAB „Gamintojas“

Techninė informacija:

AC IV

Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų iniciatyva 2018 m. pavasarį bus atliktas Trakų savivaldybės aerofotografavimas ir lazerinis skenavimas iš oro. Projekto tikslas – sukurti ypač tikslius (~15 cm planinės padėties paklaida) savivaldybės teritorijos objektų vektorinius erdvinius duomenis, kurie bus tinkami viešųjų vietų objektų inventorizacijai, t. y. leis surinkti informaciją, kurios reikia norint valdyti viešąsias erdves. Taigi bus galima nurodyti tikslias kelių, gatvių, žaliųjų zonų, sporto ir žaidimų aikštelių ribas, taip pat nustatyti viešojo apšvietimo objektų (žibintų), požeminių šulinių dangčių vietas. Kai šiuos erdvinius objektus jų valdytojai aprašys detaliau, bus sukurtas viešųjų vietų valdymo informacinis modelis (viešųjų vietų valdymo informacinio modelio prototipas pavaizduotas paveiksle). Tikslūs, detalūs ir visas viešąsias vietas apimantys erdviniai duomenys, turintys infrastruktūros objektus aprašančią įvairiapusę informaciją, naudingi kuriant teritorijų planavimo sprendinius, planuojant statinių rekonstrukcijos ar plėtros sąnaudas, norint nustatyti ir įvertinti dangų priežiūros paslaugų sąnaudas, viešinant dangų priežiūros darbus. II

Bazinis topografinis žemėlapis: Objektas

vertikali atraminė sienelė

gelžbetonis

reikalingas remontas 2017.10.01 sugadintas 2017.07.15 C

VI 5

tvarkingas 2017.05.10 F

tvarkingas 2017.05.10

0,626 UAB „Valymas“ Vardas Pavardė *_***_***** S k per 3 m. Svarus 2017.10.10 5

0,045 UAB „Priežiūra“ Vardas Pavardė *_***_***** 15 k. per m. švarus 2017.10.10 9

pieva

0,215

1,5 gręžtiniai poliai 0,215 UAB „Šienavimas“ Vardas Pavardė *_***_***** 3 k. per m. nešienauta 2017.08.01 2

Skaitmeninė statyba / GIS IR BIM

GIS IR BIM SINERGIJA,

ARBA KAIP SUTAUPYTI LAIKO PROJEKTUOJANT? Mantas BUTRIMAVIČIUS UAB „Hnit-Baltic“ projektų vadovas Ar esate skaičiavę, kiek užtrunka parengti ir tarp suinteresuotų šalių suderinti projektinius pasiūlymus? UAB „Hnit-Baltic“ atlikta statybos ir projektavimo srities specialistų apklausa atskleidė, kad net 40 proc. viso laiko sugaištama analizuojant esamą situaciją ir modeliuojant aplinkinius statinius. Dėl šios priežasties ne tik užsitęsia naujų nekilno jamojo turto projektų įgyvendinimas, bet ir ap kraunami aukštos specializacijos darbuotojai, kurie tuo metu galėtų užsiimti įvairia didesnę pridėtinę vertę kuriančia veikla. Daugiau nei 80 proc. privačių architektų Lietuvoje labai reikia savivaldybių ir kitų viešųjų institucijų valdomų duomenų (reljefo, aplinkinių statinių, aero fotografinių nuotraukų, požeminių komunikacijų). Jei keistis šiais duomenimis būtų patogiau, projektinių pasiūlymų rengimo laikas sutrumpėtų bent 20 proc. Apsikeitimo duomenimis klausimas aktualus ir savivaldybių architektams – daugiau nei 40 proc. -

88,

Tiek statybos ir projektavimo srities specialistų*, rengdami projektinius pasiūlymus, pasigenda erdvinės aplinkos elementų. labai reikia arba dažnai reikia:

76 %

90 %

Požeminių Reljefo komunikacijų

86 %

76 %

Aerofo tografinių Aplinkinių Augalijos nuotraukų pastatų

* Remiantis UAB „Hnit-Baltic“ atliktos statybos ir projektavimo srities specialistų apklausos (2018 m. kovo mėn.) rezultatais. Plačiau apie apklausą http://arcg.is/5i4ny

GIS ir BIM partnerystė: patogesnis miesto plėtros scenarijų kūrimas

2017 m. pabaigoje, paskelbus apie didžiausios GIS technologijų kompanijos „Esri“ ir vienos didžiausių architektams bei inžinieriams skirtos BIM programinės įrangos kompanijos „Autodesk“ partnerystę, suteiktas impulsas gilesnei šių technologijų inte gracijai miesto informacinio modeliavimo (angl. City Information Modelling, CIM) kontekste. Šios partnerystės pagrindu numatoma plėsti jau egzistuo jantį palaikomų bendrų duomenų formatų ir analitinių įrankių sąrašą. CIM padeda ne tik lengvai gauti reikiamus duomenis, bet ir integruoti visus projek tinius pasiūlymus į bendrą ir visiems internetu prieinamą sistemą, užtikrinančią greitesnį derinimo procesą, visuomenės infor mavimą bei mažesnį klaidų skaičių planuojant teritorijas.

43 %

SAVIVALDYBĖS IŠVENGIA KLAIDŲ PLANUODAMOS

GIS IR BIM / Skaitmeninė statyba

GIS ir BIM integracija leidžia sukurti supaprastintas realaus pasaulio skaitmenines kopijas, kuriose galima modeliuoti sprendimų pasekmes nebijant fizinėje erdvėje sukelti negrįžtamų pokyčių.

NAUDA

Planuojamų statinių modeliai erdvinėje aplinkoje leidžia greitai ir tiksliai įvertinti, kaip ateityje keisis urbanistinis kraštovaizdis, apšviestumas, matomumas, triukšmas, oro tarša.

Trimačiais tūriais pateikti miesto teritorijų planavimo dokumentai padeda lengviau suprasti miesto plėtros scenarijus ir leidžia greitai patikrinti, ar nauji objektai atitiks keliamus reikalavimus.

Geoanalitiniai įrankiai leidžia parinkti geriausią vietą naujam nekilnojamojo turto objektui atsižvelgiant į tos vietos pasiekiamumą, demografinę situaciją, gy ventojų pajamas ir išlaidas bei kitus rodiklius.

Sukūrus virtualų miestą, ateityje lengviau išvengti klaidų, o sukurtų modelių publikavimas internete užtikrina skaidrią komunikaciją su visuomene.

ARCHITEKTAI SUTAUPO LAIKO RENGDAMI

NT VYSTYTOJAI SUTAUPO LAIKO DERINDAMI

Skaitmeninė statyba / GIS IR BIM

Vidutiniškai tiek viso projekto laiko Vidutiniškai srities statybos ir projektavimo tiek viso projekto laikoNT specialistams (architektams, statybos ir projektavimo srities vystytojams ir savivaldybių atstovams) specialistams (architektams, NT užima esamos situacijos analizė ir vystytojams ir savivaldybių atstovams) aplinkinių objektų modeliavimas.* užima esamos situacijos analizė ir aplinkinių objektų modeliavimas.*

GIS sprendimai šį laiką galėtų GISsumažinti sprendimai šį laiką galėtų perpus! sumažinti perpus!

* Remiantis UAB „Hnit-Baltic“ atliktos statybos ir projektavimo srities specialistų apklausos (2018atliktos m. kovo mėn.) ir rezultatais. * Remiantis UAB „Hnit-Baltic“ statybos projektavimo Plačiau apiespecialistų apklausą apklausos http://arcg.is/5i4ny srities (2018 m. kovo mėn.) rezultatais. Plačiau apie apklausą http://arcg.is/5i4ny

„Vilniaus plano” GIS skyriaus vadovas Aurelijus Deksnys apie 3D technologijų „Vilniaus plano” GIS skyriaus vadovas taikymą Vilniaus miesto savivaldybėje. Aurelijus Deksnys apie 3D technologijų taikymą Vilniaus miesto savivaldybėje. „ArcGIS technologijos ir jų taikymas padeda ne tik greitai gauti norimą rezultatą, bet ir perkelti „ArcGIS technologijos ir jų taikymas padeda ne miesto planavimą į kitą rezultatą, lygį, suteikia tik greitai gauti norimą bet irgalimybę perkelti daug priimti sprendimus, įvertinti miestogreičiau planavimą į kitą lygį, suteikia galimybę specifinius kriterijus bei atlikti vizualias analizes, daug greičiau priimti sprendimus, įvertinti įvertinti vizualinę taršą. turi galimybę specifinius kriterijus beiGyventojai atlikti vizualias analizes, matyti miesto ateities viziją, vykdomus projektus įvertinti vizualinę taršą. Gyventojai turi galimybę ir matyti plėtros kryptis, lengviau suprastiprojektus siūlomų miesto ateities viziją, vykdomus sprendimų įtaką gyvenimo gerovei.“ ir plėtros kryptis, lengviau suprasti siūlomų sprendimų įtaką gyvenimo gerovei.“

Architektė Viktorija Sideraitė Alon Architektė Sideraitė Alon proapie UžupioViktorija žydų kapinių sutvarkymo apie Užupio žydų kapinių sutvarkymo projektinių pasiūlymų rengimą. jektinių pasiūlymų rengimą. „Prie 3D modelio dirbome dvi savaites, nors, 3D modelio dvibūdu, savaites, nors, jei„Prie būtume dirbę dirbome tradiciniu būtume jei būtume dirbę tradiciniu būdu, būtume užtrukę mėnesius. Visą projektą nuo pirminių užtrukębrėžinių-eskizų mėnesius. Visą projektą nuo pirminių idėjos suprojektavome 3D idėjos brėžinių-eskizų suprojektavome 3D modelyje, iš karto galėjome įvertinti pasirinktus modelyje, iš karto galėjome įvertinti pasirinktus projektuojamų objektų dydžius, proporcijas projektuojamų objektų dydžius, proporcijas ir landšafte susikuriančias perspektyvas, ir landšafte susikuriančias perspektyvas, derindamiesi prie turimo tikslaus reljefo. Po derindamiesi prie turimo tikslaus reljefo. Po šios patirties sunku bus grįžti prie tradicinio šios patirties sunku bus grįžti prie tradicinio „plokščio“ projektavimo.“ „plokščio“ projektavimo.“ Sėkmingi projektai SėkmingiLietuvoje Lietuvoje vystomi vystomi projektai

1 pav.1 pav. Palangoje projektuojamo daugiabučių kvartalo 3D3D Palangoje projektuojamo daugiabučių kvartalo modelis, integruotas į miesto informacinį modelį, padeda modelis, integruotas į miesto informacinį modelį, padeda greičiau suderinti projekto pasiūlymą ir informuoti visuomenę greičiau suderinti projekto pasiūlymą ir informuoti visuomenę apie pokyčius aplinkoje. apie pokyčius aplinkoje.

2 pav. Vilniuje galiojančių detaliųjų ir bendrųjų planų bei techninių 2 pav. projektų Vilniuje galiojančių detaliųjų ir bendrųjų planų bei techninių tūriai, integruoti į miesto informacinį modelį, padeda projektų tūriai, integruoti į miesto informacinį modelį, padeda geriau suprasti, kaip keisis urbanistinis kraštovaizdis. geriau suprasti, kaip keisis urbanistinis kraštovaizdis.

Lietuvoje modeliavimą (CIM) (CIM) Lietuvoje miesto miesto informacinį informacinį modeliavimą panaudojant ArcGIS programinę įrangą sėkminpanaudojant ArcGIS programinę įrangą sėkmingai miestų savivaldybės. savivaldybės. gaitaiko taikoPalangos Palangos irir Vilniaus Vilniaus miestų 2017 pasiekiamas 2017 m. m. buvo buvo sukurtas sukurtas internetu internetu pasiekiamas Palangos modelis, kuriame kuriame Palangos miesto miesto informacinis informacinis modelis, integruoti su juos juos apibūdiapibūdiintegruoti investiciniai investiciniai sklypai su nančiais reglamentųtūriai, tūriai, nančiaisinfografikais, infografikais, statybos statybos reglamentų projektiniai pasiūlymai, pasiūlymai, turistiniai turistiniai objektai projektiniai objektai irir kiti kiti investicijoms pritraukti naudingi duomenys. investicijoms pritraukti naudingi duomenys. Vilniaus miesto miesto savivaldybė savivaldybė vysto Vilniaus vysto savo savo miesto miesto informacinį modelį integruodama į jį ne tik informacinį modelį integruodama į jį ne tikesaesamųirirprojektuojamų projektuojamų statinių statinių 3D mų 3D modelius, modelius,bet betirir visųsavivaldybės savivaldybėsteritorijoje teritorijoje galiojančių visų galiojančiųdetaliųjų detaliųjų ir bendrųjų planų bei techninių ir bendrųjų planų bei techninių projektų projektų tūrius. tūrius. Greitai šis modelis bus pristatytas visuomenei. Greitai šis modelis bus pristatytas visuomenei.

Jack Dangermond – „Esri“ prezidentas, 1969 m. įkūrė šią kompaniją turėdamas viziją, kaip skaitmeniniai žemėlapiai ir analizė gali padėti kurti geresnę ateitį. Įgijęs kraštovaizdžio architekto išsilavinimą, sujungė geografinio aplinkos suvokimo ir kompiuterinių technologijų galimybes. Jack Dangermond jau beveik 50 metų vadovauja kompanijai, kuri iš nedidelės tyrimų grupės išaugo į organizaciją, pripažintą pasauline GIS programinės įrangos kūrimo lydere. „Esri“ kuria pažangiausias GIS ir geodizaino technologijas, kurios taikomos pačiose įvairiausiose srityse – savivaldos, inžinerijos, aplinkos ir išteklių valdymo, krašto apsaugos, transporto, projektavimo, mokslo ir mokymo, prekybos ir kt. Jack Dangermond yra 13 universitetų garbės daktaras, pelnęs įvairių organizacijų bei asociacijų visame pasaulyje apdovanojimus ir atvyksta pristatyti „Science of Where“ filosofijos!

Sužinokite, kaip GIS technologijos keičia pasaulį ir padeda organizacijoms optimizuoti procesus! Karščiausios ArcGIS naujienos, sėkmingiausios kaimyninių šalių, JAV, Islandijos GIS taikymo istorijos, naudingos techninės sesijos, partnerių sprendimų pristatymai. Visa tai - vienoje vietoje trijų konferencijos dienų metu!

Skaitmeninė statyba / ARCHITEKTAI IR BIM

Tomas Tvarijonas Atestuotas ARB architektas, „Collective Works“ studijos narys

Architektai – lyderiai ar sekėjai?

Architektai retai tampa inovacijų lyderiais. Net dabar, 2018-aisiais, mes savo projektuose vis dar nesugebame išnaudoti kompozicinių medžiagų, modulinių konstrukcijų ar kompiuterinių simuliacijų privalumų, kurie sporto, aviacijos ar transporto industrijose jau yra tapę kasdienybe. Šis įsisenėjęs nenoras keistis skaudžiai atsiliepia profesijos reputacijai. Galima teigti, kad nuo tada, kai Švietimo amžiuje Jacques’as-François Blondelis išgarsino architektą, kurio prototipas – vyriausiasis amatininkas, šios profesijos atstovų vaidmuo statybos industrijoje tik mažėjo. Kažkada buvę pagrindiniais projektų vadovais, dabar architektai vis dažniau atsiduria užribyje. Pasaulinėje rinkoje ši tendencija itin paaštrėjo po 2008 m. ekonomikos krizės. Išpopuliarėję „Design-Build“ tipo statybos kontraktai bei išaugęs statybos projekto vadovo vaidmuo stipriai sumažino architekto įtaką vėlyvosiose projekto stadijose.

IM vertė ir globalumas Šiame kontekste keistai atrodo architektų apatija galimybėms, kurias suteikia BIM instrumentai. Vis dar gajus požiūris, kad BIM modelio kūrimas yra menkavertis žingsnis, niekaip nesusijęs su architektūros kokybe. Tačiau visuotinio skaitmeninimo laikais akivaizdu, kad netrukus rezultatui didžiausią poveikį turės tie, kurie valdys skaitmeninį pastato modelį. BIM architektams suteikia galimybę padidinti savo įtaką ne tik pastato projektavimo, bet ir statybos stadijoje ir iš to gauti tiek finansinės, tiek kūrybinės naudos. Nesinaudodami šia galimybe, architektai rizikuoja prarasti dar daugiau galių. Skaitmenines paslaugas labai

lengva eksportuoti – tą pamatėme, kai iš architektūros biurų Vakaruose architektūrinių vizualizacijų industrija buvo perkelta į Tolimųjų Rytų kompanijas. Pigi darbo jėga ir galinga kompiuterinė technika suteikė šioms kompanijoms nenugalimą konkurencinį pranašumą.

“

BIM architektams suteikia galimybę padidinti savo įtaką ne tik pastato projektavimo, bet ir statybos stadijoje ir iš to gauti tiek finansinės, tiek kūrybinės naudos.

Tikėtina, kad, architektams ir toliau vengiant BIM temos, ši paslauga taip pat bus eksportuota labiau norintiems ir mažesnes kainas siūlantiems specialistams. Pasaulinėje statybos rinkoje jau nieko nestebina, kai rangovai, neapsikentę architektų nenoro dirbti 3D erdvėje, patys sumoka, kad brėžiniai būtų įkelti į BIM modelį, nes žino, kiek pinigų sutaupys vėlesnėse projekto stadijose. Naujosios technologijos keičia ne tik architektūros kūrimo, bet ir jos patyrimo bei naudojimo būdus. Renesanso architektūroje įvykęs perėjimas nuo medinių modelių iki brėžinių sukėlė profesinę revoliuciją, ir to paties reikia laukti nuo brėžinių pereinant į skaitmeninius modelius. Vienas modernis-

ARCHITEKTAI IR BIM / Skaitmeninė statyba

“

BIM įrankiais automatizavus didžiąją dalį kasdienių operacijų, sutaupytą laiką galima skirti socialiniams ir kultūriniams architektūros aspektams, kurie ir išskiria architektus iš kitų profesijų atstovų, priklausančių statybos industrijai.

tinės architektūros pionierių Walteris Gropius, kalbėdamas apie XIX a. pramoninės revoliucijos įtaką statybos sektoriui, sakė, kad ji išvalė architekto profesiją nuo pasenusių įsitikinimų ir estetikos normų, privertė kūrėjus naujai pažvelgti į senas problemas.

Būtent mąstymo pasikeitimas, o ne techniniai sprendimai architektams yra didžiausia skaitmeninės revoliucijos galimybė. BIM įrankiais automatizavus didžiąją dalį kasdienių operacijų, sutaupytą laiką galima skirti socialiniams ir kultūriniams architektūros aspektams, kurie ir išskiria architektus iš kitų profesijų atstovų, priklausančių statybos industrijai. Ne kartą iš kolegų teko girdėti, kad būtent šių architektams svarbių klausimų labai trūksta dabartinėje diskusijoje apie BIM. Užuot sprendę pagrindines problemas, jie turi iškęsti tiradas apie techninius ir ne visada aktualius skaitmeninių procesų optimizavimo, statybų kainų mažinimo ir automatinių sąmatų generavimo klausimus. Vis dėlto mes galime kaltinti tik patys save – idėjos viziją nustato į ją investuojantys daugiausia energijos. Dėl savo vaidmens reikia pakovoti Šiuo metu BIM pritaikymą labiausiai palaiko rangovai ir plėtotojai, todėl ne-

reikia stebėtis, kad dažniausiai gvildenamos būtent jiems aktualios problemos. Jei architektai nori spręsti ir jiems svarbius klausimus, būtina nustoti ignoruoti šią temą ir atsisėsti prie derybų stalo. Kitu atveju jų balsas nebus girdimas, o technologijos vystymuisi diriguos kiti rinkos dalyviai, prie kurių norų architektams teks taikytis. Nors skaitmeninimo, atviros informacijos ir specialistų bendradarbiavimo principai yra kertiniai BIM pamatai, jie nėra unikalūs, nes atspindi bendras žmonijos raidos tendencijas, matomas tiek kultūroje, tiek pramonėje, tiek moksle. Todėl neverta į BIM žiūrėti kaip į trumpalaikę madą. Nėra jokių abejonių, kad statybos pramonė maksimaliai išnaudos šias technologijas. Telieka du klausimai. Ar mes, architektai, tai darysime per prievartą, raginami labiau pažengusių statybos industrijos partnerių? O gal perimsime iniciatyvą ir tapsime šio judėjimo ambasadoriais, galinčiais kelti savo reikalavimus, o ne aklai sekti paskui kitus? II

Skaitmeninė statyba / ARCHITEKTAI IR BIM

Marius Žygaitis ACE BIM darbo grupės narys

Miglė Angelou Lietuvos architektų rūmų komunikacijos vadovė

Bim architektūroje: kad privalumai nevirstų trūkumais

Nors oficialiai BIM pradėtas naudoti dar paskutinio XX a. dešimtmečio pradžioje, o jo ištakos siekia 9-ąjį dešimtmetį, tik per pastarąjį dešimtmetį šis skaitmeninis statinio modeliavimas tapo itin populiarus ir siekia pakeisti tradicinį projektavimo metodą. Visos suinteresuotos šalys sutaria, kad BIM privalumai – operatyvumas, informacijos apdorojimas, tinkamas jos klasifikavimas, saugojimas ir skelbimas viename struktūriniame modelyje, pažangūs bendradarbiavimo metodai – prisideda prie mažesnės statybos kainos, mažesnio klaidų skaičiaus projektuose, didesnės analizių galimybės. Visa tai tiesiogiai padeda mažinti atliekų kiekį, anglies dvideginio emisiją bei prisideda prie tvarios ateities kūrimo.

ARCHITEKTAI IR BIM / Skaitmeninė statyba

ors yra daugybė neginčijamų privalumų, architektų bendruomenė tiek Lietuvoje, tiek Europoje į šią inovaciją kol kas žiūri atsargiai. Pagrindinis rūpestis – kaip BIM naudojimas atsilieps architektūros ir aplinkos kokybei. Vienas BIM technologijos aspektų – projekto kūrimo greitis. Naudojant esamų gaminių bazę, pastatai sulipdomi iš tipinių elementų, tad projekto trukmė priklauso nuo to, kaip greitai kūrėjas gali parinkti tipinį elementą. Būtent čia iškyla grėsmė kokybei. Galima tokio projektavimo pasekmė – begalė kartotinių pastatų. Architektai neneigia ekonomiškumo svarbos, bet pabrėžia, kad sprendinių kokybė ir originalumas, susijęs su išsamia vietos sąlygų ir būsimų naudotojų poreikių analize, yra esminė architektūros ir aplinkos kokybės sąlyga.

Sprendinių kokybė ir originalumas, susijęs su išsamia vietos sąlygų ir būsimų naudotojų poreikių analize, yra esminė architektūros ir aplinkos kokybės sąlyga.

Adaptuojant BIM technologiją, keičiasi projekto kūrimo etapai, jų trukmė ir apimtis. Šiuos pokyčius sunku vertinti vienareikšmiškai. Tai – darbo krūvio perskirstymai, kitokie informacijos mainai, naujų specialistų poreikis. Kadangi tai susiję su daugybe žmonių, jų įpročiais, kūrybiniais procesais, architektai akcentuoja, kad labai svarbi dalis – tinkama teisinė bazė, pasiruošimas ir pakankamas pereinamasis laikotarpis. Daugumoje Europos valstybių, kurios vienaip ar kitaip integravo BIM technologiją į savo teisinę bazę, buvo organizuoti visuotiniai mokymai, viešinti pavyzdiniai projektai, išleista BIM projektų kūrimo metodinė medžiaga, organizuotos diskusijos su visais projektų dalyviais ir prieita prie visiems priimtinų sąlygų. ACE trejus metus analizavo BIM 2015 m. Europos architektų taryboje (The Architects’ Council of Europe, ACE) sukurta darbo grupė trejus metus analizavo BIM technologiją ir jos įtaką architektūrai. Pagrindinė išvada – didelė dalis BIM problematikos negali būti išspręsta ACE ar Europos lygmeniu, tai turi būti sprendžiama šalies viduje, dalyvaujant visoms suinteresuotoms šalims. Šiuo metu BIM integracijos lygis į teisinę bazę Europos valstybėse yra skirtingas. ACE asamblėjos metu buvo pristatyta Vokietijos praktika. Čia BIM technologija buvo integruota į teisinę bazę paskubomis, o tai sukėlė daug nesusikalbėjimo ir problemų visoms inte-

resų grupėms. Dabar įstatymų bazė yra tobulinama, dalis teisinės bazės, susijusios su BIM, yra atšaukta. ACE, kaip ir Europos Sąjunga, pripažįsta BIM technologijos įtaką ir teigia, kad ateityje ji tik stiprės, bet pabrėžia, jog nuoseklus pasiruošimas jos įvedimui yra naudingas ne tik architektams, bet ir investuotojams bei apskritai visai visuomenei, nes bus išvengta proceso nesklandumų ir nekokybiškų, nedarnių aplinkos sprendimų. Europos architektų taryboje Lietuvai atstovauja Lietuvos architektų rūmai (LAR) ir Lietuvos architektų sąjunga. Nuo 2017 m. visi Lietuvoje atestuoti architektai tapo Rūmų nariais ir pradėjo veikti visavertė architektų savivalda, siekianti užtikrinti aukščiausius kokybės ir etikos standartus architektūroje. LAR pabrėžia, kad, priimant sprendimus, svarbu užtikrinti, jog įsitrauks visi dalininkai ir bus atsižvelgta į jų interesus. Rūmai siūlo toliau aktyviai diskutuoti ir kurti teisinę bazę, šablonus, organizuoti mokymus, pritaikytus įvairiems specialistams. LAR sutinka, kad BIM ateityje greičiausiai taps pagrindiniu projektavimo būdu, bet pirmiausia siūlo visiems drauge spręsti teisinius ir techninius klausimus, o ne kalbėti apie BIM technologijos privalomumą. ACE BIM darbo grupės BIM SSGG analizė. II

Stiprybės • Geresnis planavimas, koordinavimas, projekto peržiūra, • tarpdalykinis lankstumas – sumažinama klaidų galimybė, • patogiau įsitraukti klientui, • vizualizacijos, • greitesnis kaštų skaičiavimas.

Silpnybės • Kaina (mokymai, programinė įranga ir didesni pirmųjų projektų kaštai), • sudėtinga nustatyti projekto detalumo lygį, • daugiau darbo projekto pradžioje, todėl turėtų keistis apmokėjimo sąlygos ir sutartys.

Galimybės • Stiprėja architekto vaidmuo projekte, • konkurencinis pranašumas, • daugiau galimybių analizuoti, kurti vizualizacijas ir bendrus integruotus modelius.

Grėsmės • Atsakomybės ir draudimo problemos, • pasikeitus darbo procesui, tam nepasiruošę architektai projektuose gali būti pakeisti koordinatoriais ir vadybininkais, • duomenų saugumas: kas turi prieigą, kokia duomenų apsauga, kas informacijos savininkas.

Skaitmeninė statyba / EKSPORTUOJAME SU BIM

Skaitmeninimas – progresyvios ekonomikos link Gintaras Vilda Ūkio viceministras

augelio mums jau įprastų gaminių, inovatyvių namų valdymo sprendimų prieš keletą metų tiesiog nebuvo. Dėl šiuolaikinių technologijų viskas vyksta ne tik greičiau, bet ir visai kitais mastais. Skaitmeninės technologijos dramatiškai keičia prekių ir paslaugų kūrimo, gamybos ir pardavimo pobūdį. Skaitmeninimas pamažu integruojamas daugelyje tradicinių verslų – pramonėje, statybose, sveikatinimo ir gydymo srityse, todėl keičiasi verslo modeliai. Daugelis mūsų statybos įmonių, taikydamos skaitmenines technologijas, tapo globalios ir stato pastatus, namus įvairiose Skandinavijos šalyse. Šiuolaikinėms įmonėms tapo įmanoma gerokai padidinti produktyvumą ir pardavimo mastą. Europoje suskaitmenintose darbo vietose sukuriama apie 10 proc. visos pramonės pridėtinės vertės. Atsižvelgiant į pasauliniu mastu vykstančius pokyčius, produktyvumas dėl skaitmeninimo nepertraukiamai augs vis spartesniais tempais. Pramonės skaitmeninimas atveria plačias galimybes, tačiau tik su viena sąlyga – jei tam yra rengiamasi iš anksto. Moderniai šaliai reikia nebe pigios darbo jėgos, bet kūrybingų, išsilavinusių, inovatyvius gaminius ir paslaugas kuriančių, šiuolaikines technologijas įvaldžiusių žmonių. Norint turėti inovatyvią ir pasaulyje konkurencingą Lietuvos pramonę

lobalizacija, konkurencija ir skaitmeninė revoliucija keičia pasaulį. Galbūt patys to nepastebime, bet dirbtinio intelekto valdomos sistemos, skaitmeninės gamybos ir statybos sprendimai, automatinės valdymo sistemos, išmaniosios namų technologijos mus supa visur, net ir namie. svarbu, kad mūsų inžinieriai, vadovai, darbininkai dalyvautų ir patys skatintų skaitmenines permainas. Lietuvoje pramonės sektorius sukuria daugiau nei penktadalį viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto ir 83 proc. eksporto, ir pagal šiuos rodiklius mes jau pasiekėme ES lygį. Tačiau, norint išsaugoti tai, kas pasiekta, būtent dabar, esant ekonomikos pakilimui, būtina įgyvendinti reikšmingas švietimo sistemos ir inovacijų skatinimo reformas. Būtent švietimo darbuotojų, pramonės mašinų operatorių, medicinos darbuotojų ir žemės ūkio specialistų kvalifikacijos lygis lems, ar skaitmeninių technologijų diegimas Lietuvos ekonomikoje bus toks spartus, kad pavyks išsaugoti ir padidinti savo konkurencingumą. Šių sričių reformos mums turėtų būti esminiai prioritetai. Lietuva per 2016–2017 m. padarė reikšmingą žingsnį pramonės skaitmeninimo srityje ir pirmoji iš Baltijos šalių įkūrė nacionalinę pramonės skaitmeninimo platformą „Pramonė 4.0“. Lietuvos platforma buvo įsteigta 2017 m. viduryje, Ūkio ministerijai bendradarbiaujant su valdžios, pramonės ir akademinės bendruomenės institucijomis. Platforma padeda mums per platų socialinių partnerių dialogą suderinti pramonės, akademinės visuomenės ir valdžios atstovų veiksmus, skatinančius Lietuvos įmonių konkurencingumą.

Ketvirtoji pramonės revoliucija turės įtakos ne tik gamybos procesams, bet ir kitoms visuomenės gyvenimo sritims – platforma „Pramonė 4.0“ sprendžia ne tik skaitmeninės gamybos ir skaitmeninimą skatinančių paslaugų vystymo problemas, bet ir veikia darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, standartizavimo, teisinio reguliavimo ir kibernetinės saugos srityse. Per šiuos metus atlikti darbai davė ir daugiau realiai apčiuopiamų rezultatų – Europos Komisijai pateiktos paraiškos dėl atitinkamų projektų įgyvendinimo buvo atrinktos ir jau esame pasirašę sutartis, pagal kurias bus skiriama parama pirmiausia platformos „Pramonė 4.0“ strateginiam veiklos planui ir, antra, Lietuvos pramonės strategijai parengti. Pasirašytos sutartys yra svarus mūsų dedamų pastangų įvertinimas – ženklas, kad Lietuva kelyje į ketvirtąją pramonės revoliuciją yra gerai atlikusi savo namų darbus. Mums labai svarbu padėti įmonėms persiorientuoti ir prisitaikyti prie pokyčių. Tokios pagalbos ašimi turėtų tapti skaitmeniniai inovacijų centrai, kurių plėtrą siekia paskatinti Ūkio ministerija. Šiuose centruose įmonės galės gauti naujausią informaciją, ekspertų pagalbą ir galimybę naudotis technologijomis skaitmeninių inovacijų bandymams ir eksperimentams su įmonės produktais atlikti. II

EKSPORTUOJAME SU BIM / Skaitmeninė statyba

Palankus metas ugdyti statybos paslaugų ir prekių eksportą Priešingai nei Lietuvos apdirbamoji pramonė, statybos sektorius nėra taip stipriai orientuotas į eksporto rinkas. Tačiau po pasaulinės ekonomikos krizės statybos sektoriaus susidomėjimas užsienio rinkomis gerokai išaugo.

uo 2013 iki 2017 m. užsienyje atliktų statybos darbų vertė bendroje šio sektoriaus apyvartoje nuo 6,9 proc. padidėjo iki 10,7 proc. Dalį darbų užsienyje lietuviškos statybos įmonės įvykdė Lietuvos užsakovams, tačiau liūto dalis atlikta užsienio klientams. Nuo 2013 iki 2016 m. Lietuvos statybos paslaugų eksportas vidutiniškai augo beveik po 19 proc. kasmet ir 2016 m. pabaigoje pasiekė 238 mln. Eur vertę. Tai yra kiek mažiau (maždaug 20 proc.) nei IT paslaugų eksporto vertė, o bendroje visų Lietuvos paslaugų eksporto struktūroje sudarė 3,5 proc. (2013 m. – 2,6 proc.). Per 2017 m. pirmuosius tris ketvirčius statybos paslaugų eksportas augo kiek sparčiau nei 2013–2016 m. Pavyzdžiui, 2016 m. pirmuosius tris ketvirčius augimas siekė 21,5 proc. Per pastaruosius penkerius metus statybos paslaugų eksporto kryptys keitėsi nesmarkiai. Skandinavijos rinkos vaidmuo nuo 52 proc. 2013 m. padidėjo iki 60 proc. 2016 m., o, remiantis negalutiniais duomenimis, 2017 m. Skandinavijos dalis jau siekė 62,5 proc. Turbūt niekam nėra paslaptis, kad būtent Švedija ir Norvegija buvo ir išliko pagrindinėmis Lietuvos statybos sektoriaus užsakovėmis. Pastaraisiais metais Lietuvos statybininkai didino eksportą ne vien į Skandinavijos šalis: nuo 2015 m. susidomėjimo sulaukė ir Jungtinės Karalystės rinka, kur eksporto vertė 2017 m. siekė beveik 5 mln. Eur, nors 2013 m. tebuvo tik apie 100 tūkst. Eur.

Patekti į naujas eksporto rinkas statybos srityje gana sudėtinga, nes potencialūs klientai pageidauja teigiamų atsiliepimų iš kitų užsakovų toje šalyje. Tačiau kai pirmieji kontraktai padeda susikurti gerą reputaciją, galimybės plėsti eksportą naujoje rinkoje smarkiai padidėja ne tik tai vienai, bet ir kitoms Lietuvos įmonėms. Be to, statybos paslaugų eksportas sudaro geresnes sąlygas eksportuoti ir statybines prekes. Tai rodo prekių eksporto statistika: nuo 2013 iki 2017 m. statybinių prekių eksportas vidutiniškai augo po 10,5 proc. kasmet ir 2017 m. pasiekė 1,8 mlrd. Eur, iš kurių lietuviškos kilmės prekės sudarė 1,4 mlrd. Eur (arba 68 proc.). Pagrindinėmis statybinių prekių eksporto rinkomis išliko (ir vėl!) Skandinavijos šalys, kurioms 2017 m. teko 38 proc. viso šių prekių eksporto. Kaip ir kalbant apie kitas prekes, statybinių medžiagų eksportas 2017 m., palyginti su 2016 m., sparčiai plėtėsi – didėjo 18,4 proc. (arba 286 mln. Eur). Iš

Vadimas Ivanovas Agentūros „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas

jų lietuviškos kilmės statybinių medžiagų eksportas 2017 m. per metus didėjo 17,6 proc. (arba 187 mln. Eur). 2018 m. tikimasi palankios situacijos pagrindinėse pasaulio ekonomikose – JAV, Kinijoje, ES ir kt. Taigi ir statybos sektoriui 2018 m. galėtų būti palankūs plečiant savo eksportą. Tačiau didelė statybos paslaugų eksporto priklausomybė nuo Švedijos bei Norvegijos rinkų 2018 m. gali tapti grėsme. Švedijos ir Norvegijos nekilnojamojo turto rinkos gali būti ne tokios aktyvios, nes jose ėmė formuotis tam tikri „perkaitimo“ požymiai ir prasidėjo nekilnojamojo turto kainų korekcija. Todėl Lietuvos įmonėms taps sudėtingiau konkuruoti minėtose rinkose, tačiau tai gali tapti ir papildomomis galimybėmis. Mažėjant kainoms, rinkos dalyviai ieškos naujų būdų, kaip mažinti atliekamų darbų kaštus, o šioje srityje Lietuvos įmonės vis dar turi galimybių konkuruoti. Taip pat tikimasi, kad tai taps papildomu impulsu mūsų statybos sektoriui ieškoti klientų ir partnerių kitose eksporto rinkose. II

Statybos paslaugų ir statybinių medžiagų eksportas | mln. EUR 2 500 2 000 1 500 1 000

1 234

1 638

1 405

1 558

1 843

500 0

142 149 2013 2014 ■ statybos paslaugų eksportas

206 238 214 2015 2016 2017* ■ statybinių medžiagų eksportas * Paslaugų eksportas 2017 I–III ketv.

Šaltiniai: Lietuvos bankas, Lietuvos statistikos departamentas, VšĮ „Versli Lietuva“ skaičiavimai.

Skaitmeninė statyba / LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2017

Su tarptautine komanda lietuvių pastatytas Helsinkio viešbutis skina laurus Įmonės „INHUS Engineering“ (anksčiau – „Concretus Designers“) projektas „Clarion Hotel Helsinki“ – konkurso „Lietuvos BIM projektai 2017“ dalyvis – pripažintas geriausiu BIM projektu užsienyje ir pelnė ne tik vertinimo komisijos, bet ir konferencijos „Skaitmeninė statyba 2017“ dalyvių simpatijas.

pie projektą Uosto krantinėje pastatytas 18 aukštų (75 m aukščio) viešbutis „Clarion Hotel Helsinki“, oficialiai atidarytas 2016 m. spalio 17 d., yra aukščiausias Suomijos sostinėje. Viešbutyje – 425 kambariai, 1000 vietų konferencijų salės, viršutiniame aukšte įrengtas 10 m ilgio baseinas su stikliniu dugnu bei prabangus baras. Bendras pastato plotas siekia beveik 14 tūkst. kvadratinių metrų.

“

Geriausias BIM projetas užsienyje

„Suprojektuoti konstrukcijas tokio dydžio ir sudėtingumo pastatui mums buvo iššūkis, bet galiu drąsiai teigti, kad rizika ir sunkus darbas pasiteisino. Ypatingą jausmą, lankantis viešbutyje, sukelia ne tik žinojimas, kad esi šio pastato konstrukcijų projektuotojas, bet

LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2017 / Skaitmeninė statyba ir tai, kad už šį projektą pelnei ne vieną solidų įvertinimą“, – sako „INHUS Engineering“ direktorius Rytis Mušauskas. 2017 m. rudenį Suomijoje vykusiame renginyje „Tekla BIM Awards 2017“ įmonei „INHUS Engineering“ už „Clarion Hotel Helsinki“ projektą paskirtas „Special Recognision“ apdovanojimas. Renginyje R. Mušauskas projekto įgyvendinimo ypatumus pristatė didžiausių Skandinavijos ir Baltijos šalių inžinerinių paslaugų, statybos, gamybos, projektų vystymo bendrovių atstovams. Projektavimas Projekto dalyviai iš keturių šalių – Estijos, Suomijos, Norvegijos ir Lietuvos – sėkmingai komunikavo BIM modelyje. Projekto valdymą BIM aplinkoje, naudojant „Solibri“ programinę įrangą, už-

tikrino projekto plėtotojas „HENT AS“. „Nusprendę pradėti projektą, pirmiausia išanalizavome naujos rinkos tendencijas bei darbo principus tarptautinėje komandoje. Skyrėme daug laiko, kad įsigilintume ir įvertintume Suomijos darbo rinką, valstybinius statybinių medžiagų bei gaminių standartus, taip pat stengėmės atsižvelgti į galimas darbo tarptautinėje komandoje rizikas“, – sako R. Mušauskas. Pasak jo, projekto sėkmę lėmė ir nuolatinis projektavimo procesų planavimas – turimi vidiniai planavimo įrankiai, technologijos bei planavimo principų suvokimas užtikrino kokybišką projekto rezultatą. Procesų tobulinimas Kad vyktų nuolatinis tobulėjimas technologijų, naudojamų įrankių, darbo

metodų bei inžinerinių žinių srityse, įmonėje veikia Procesų tobulinimo (R&D) skyrius. „Įgyvendinant „Clarion Hotel Helsinki“ projektą, buvo sukurti papildomi bei patobulinti esami kontrolės įrankiai – vidinis brėžinių patikros įrankis, draudžiantis gamybai perduoti nebaigtą arba klaidingą brėžinį, vizualinio valdymo bei planavimo įrankiai. Visa tai – vertinga dalyvavimo projekte pasekmė“, – pabrėžia „INHUS Engineering“ vadovas R. Mušauskas. Anot jo, dalyvavimas šiame projekte „INHUS Engineering“ suteikė galimybę Skandinavijos rinkoje prisistatyti kaip patikimai Lietuvos inžinierių įmonei, savo galimybėmis prilygstančiai Šiaurės Europos geriausiesiems. II

Skaitmeninė statyba / LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2017

„YIT Kausta“ raško BIM vaisius

Geriausias visuomeninių pastatų BIM projektas

Sostinės Viršuliškių mikrorajone kylantys verslo namų „Duetto“ bokštai jau tampa neatsiejami nuo šios Vilniaus kraštovaizdžio dalies. Šiuolaikiški biurų pastatai ne tik traukia akį – viename jų jau kurį laiką verda aktyvus gyvenimas. Čia įsikūrusios tokios Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonės, kaip „Lindorff“ ir „Vilniaus vandenys“. Be to, šie darnios nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „YIT Kausta“ pastatyti verslo namai yra pavyzdinis skaitmeninės statybos bei statinio informacinio modeliavimo sistemos (BIM) taikymo atvejis. „YIT Kausta“ už šį projektą gavo apdovanojimą „Lietuvos BIM projektai 2017“.

ėkmingo BIM panaudojimo pavyzdžiu tapusį verslo namų kompleksą „Duetto“ sudaro du identiški architektų Miroslavo Šeinickio ir prof. Gintaro Čaikausko suprojektuoti 10 aukštų A klasės ener-

ginio naudingumo pastatai. Bendras jų plotas – beveik 17 tūkst. kv. m, o iš viso juose bus įrengta apie 1600 darbo vietų. Po pastatais įrengtos požeminės stovėjimo aikštelės, galinčios sutalpinti 400 automobilių. „Duetto“ kompleksu baigiami viso pagal darnios plėtros rei-

Sėkmingo BIM panaudojimo pavyzdžiu tapusį verslo namų kompleksą „Duetto“ sudaro du identiški architektų Miroslavo Šeinickio ir prof. Gintaro Čaikausko suprojektuoti 10 aukštų A klasės energinio naudingumo pastatai.

kalavimus plėtoto kvartalo Viršuliškių skersgatvyje vystymo darbai. Statybos bendrovės „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas sako, kad, plėtojant verslo namus „Duetto“, pavyko išlaikyti urbanistinį kvartalo vientisumą, patenkinti nuomininkų keliamus reikalavimus. Be to, projektas buvo įgyvendintas greitai ir efektyviai. K. Vanagas neabejoja, kad projekto sėkmei didelę įtaką turėjo ir BIM sistemos naudojimas. BIM aplinka, vykdant „Duetto“ projektą, panaudota visuose etapuose: pla-

LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2017 / Skaitmeninė statyba

navimo, projektavimo, sąmatos sudarymo, statybos. „Pirmiausia iškėlėme klausimą, kaip tinkamai suprojektuoti pastatą panaudojant BIM modelį. Teko nemažai dirbti su projektuotojais, jiems buvo pateikta užduotis su paaiškinimu, kokie yra užsakovo lūkesčiai, kaip viskas turėtų būti padaryta. Viską kūrėme BIM aplinkoje. Šiandien, norint pastatyti modernų biurų kompleksą maksimaliai efektyviai išnaudojant laiko, žmogiškuosius, materialinius bei finansinius išteklius, reikalingi pažangūs skaitmeniniai statybų sprendimai. Svarbiausiu iš jų tikrai galima laikyti BIM sistemą“, – sako K. Vanagas.

specialisto nepasieks reikalinga informacija, kažkas negaus laiško ar pan. Darbai vyko labai efektyviai. BIM sistemos naudojimas neabejotinai kilsteli NT projektų vystymą į aukštesnį lygį ir padeda visoms dalyvaujančioms pusėms savo darbus atlikti kokybiškiau, išvengti defektų.

Bendraudami BIM aplinkoje, visi projekto dalyviai matydavo naujausią aktualią informaciją, žinodavo, kad nebus jokių pakeitimų, dėl kurių galėtų atsirasti klaidų. Kadangi buvo naudojama ir projekto valdymo programa, visi dalyviai aktualią informaciją galėjo matyti realiuoju laiku. Pasak. K. Vanago,

Nors vykdant statybos projektus Skandinavijoje, D. Britanijoje, JAV ir kai kuriose kitose šalyse BIM naudojimas yra tapęs kone statybos sektoriaus standartu, Lietuvoje ši sistema dar nėra itin paplitusi. Vis dėlto K. Vanagas prognozuoja, kad ir Lietuvos NT plėtotojai neišvengiamai pradės šį instrumentą taikyti plačiau. „YIT Kausta“ generalinio direktoriaus manymu, to nedarančioms įmonėms tiesiog taps sudėtinga konkuruoti rinkoje.

“

Geriausias visuomeninių pastatų BIM projektas matomas buvo tik vienas informacijos šaltinis, o ne visų atskirai. Išaiškėjus kokiems nors netikslumams, informacija apie tai keliaudavo tiesiai atsakingam asmeniui. Kontroliuojantys specialistai galėjo matyti, kas atsakingas, kas ir kada turi atlikti pataisymus. Vėliau buvo patikrinama, kaip problema išspręsta. Nebuvo rizikos, kad kurio nors

Verslo namų „Duetto“ pirmojo 10 aukštų pastato statybos darbai truko vos 11 mėnesių. Spartūs projekto statybos darbų tempai atkreipė nuomininkų dėmesį – 62 proc. pirmojo pastato ploto Norvegijos kompanija „Lindorff“ išsinuomojo dar net nepasibaigus statybos darbams, pastebi K. Vanagas.

Siekdama plėsti BIM taikymą bei suteikti galimybę mokytis efektyviau naudoti ir pritaikyti geriausius skaitmeninės statybos sprendimus, „YIT Kausta“ bendradarbiauja su Vilniaus Gedimino technikos universitetu. Tarpininkaujant darnios NT plėtros ir statybos paslaugų bendrovei, praėju-

sių metų pabaigoje šiam universitetui buvo padovanota itin pažangi Vokietijos statybos inovacijų bendrovės „RIB Software SE“ programinė įranga. „BIM technologija iš kitų išsiskiria savo integruotumu – atskiros projekto dalys sujungiamos į darnią visumą, o vientisas informacinis statinio modelis sujungia projektines dalis bei gyvavimo ciklus nuo projekto parengimo iki pastato priežiūros. Bendradarbiaudami su VGTU, siekiame dalytis patirtimi ir padėti ruošti jaunuosius specialistus darbui pažangiausiose kompanijose bei skatinti visos šalies statybos srities skaitmeninimą. Galingą 4D/5D BIM technologinę platformą „RIB iTWO“ naudojame ir savo įmonės veikloje, todėl tikimės, kad, įdiegus ją į mokymo programas, bus galima dar geriau paruošti šiuolaikinius statinio informacinio modeliavimo, statybos inžinerijos, statybos technologijos bei valdymo specialistus“, – sako K. Vanagas. II

Skaitmeninė statyba / LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2017

Tunelinis viadukas Geriausias A2 kelyje susisiekimo infrastruktūros BIM projektas

(UAB „Kelprojektas“)

arengtame techniniame darbo projekte numatyta esamą keturių eismo juostų I kategorijos magistralinį kelią A2 Vilnius–Panevėžys platinti dešinėje kelio pusėje – įrengti trečią eismo juostą ir naują pėsčiųjų ir dviračių taką.

Projektinių pasiūlymų stadijoje, naudojantis programa „InfraWorks 360“, sumodeliuotas pirminis topografinis paviršius ir principiniai konstrukciniai sprendiniai. Užsakovui patvirtinus projektinius pasiūlymus, pagal atliktų topografinių tyrinėjimų medžiagą programa „Geomap/ Geo 3D“ sukurtas erdvinis (3D) paviršius. Topografijos 3D modelis su tiksliais aukščiais ir koordinatėmis buvo perkeltas į programas „Revit“ ir „Civil 3D“. „Toks BIM metodikos naudojimas leido jau ankstyvoje darbų stadijoje įvertinti sudėtingas projektavimo sąlygas: siaurą statybos sklypą, gretimų sklypų

Projekto dalių sprendinių (susisiekimo, vandentiekio, elektrotechnikos ir kt.) analizei ir nesuderinamumų sprendimui naudota programa „NavisWorks“. BIM modelio, sujungiančio visų projekto dalių informaciją, analizė pagreitino ir palengvino projektavimo darbų procesą ir technologinių sprendinių parinkimą bei suderinimą su užsakovu. ribas bei sklypo paviršiaus sudėtingumą“, – sako Tiltų skyriaus Vilniaus sektoriaus vadovas Mantas Tunaitis. Projekto konstrukcinė dalis parengta naudojant „Revit“ centrinio failo filosofiją, suteikiančią galimybę keliems inžinieriams vienu metu dirbti prie vieno failo. Sudėtingoms geometrinėms formoms (kreivalinijiniams elementams ir paviršiams) modeliuoti buvo naudota vizualinio programavimo platforma „Dynamo“. „Konstrukcijų erdvinis armavimo būdas padėjo išvengti galimų kritinių susikirtimų, o sukurtas BIM modelis leido automatiškai sukurti medžiagų kiekių žiniaraščius, pateikti polių koordinates bei altitudes ir lengvai sukurti reikiamus pjūvius detaliam konstrukcijų vaizdavimui, todėl rankiniam darbui prireikė gerokai mažiau laiko“, – sako „Kelprojekto“ BIM projektų vadovas Vytautas Tamulėnas.

Siekiant supaprastinti kontrolės ir kiekių skaičiavimo bei tikrinimo procesus, buvo sudaryta aiški parametrų sistema. Sukurti parametrai ir konstrukcinių elementų kategorijos BIM modelio informaciją leidžia tikslingai panaudoti planuojant ir kontroliuojant statybos procesą. BIM modelyje panaudoti konstrukcijų parametrai (laikomoji galia, įlinkiai, plyšio pločiai, svyravimai ir kt.) gali būti lyginami su tyrimų duomenimis, analizuojami statinio eksploatacijos ciklo metu bei saugomi tiek BIM modelyje, tiek su juo sujungtoje duomenų bazėje. Tokiu būdu galima vertinti konstrukcijos nusidėvėjimą, saugumą ir tinkamumą eksploatuoti toliau. Pagrindinis sukurtos parametrų sistemos privalumas – galimybė saugoti visą esminę informaciją vienoje vietoje, t. y. viename BIM modelyje. II

LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2017 / Skaitmeninė statyba

Per dešimt kartų dalį senamiesčio teritorijos apskridęs dronas padarė per 1,5 tūkst. nuotraukų (16,9 gigapikselio bendros informacijos), kurių detalumas ties aikšte prie Nacionalinės filharmonijos – iki 5 mm. Kadangi nuotraukose buvo galima atpažinti požeminių komunikacijų šulinius, 3D modelis pagal turimas geografines koordinates buvo tiksliai padėtas realioje vietoje.

Paminklo Geriausias kitų inžinerinių J. Basanavičiui statinių siūlymų vertinimas infrastruktūros BIM projektas 3D realybės modelyje (UAB „IN RE“)

ilniaus m. savivaldybė užsibrėžė tikslą kuo objektyviau įvertinti konkursinius pasiūlymus 3D aplinkoje, realiomis vienodomis sąlygomis ir įvairiais rakursais. Siekiant itin greitai sukurti esamos situacijos 3D modelį, buvo pasirinktas automatizuotos fotogrametrijos sprendimas „Bentley ContextCapture“ – 3D modelio generavimas iš nuotraukų.

Konkurso dalyvių pateikta projektinė aikštės išdėstymo medžiaga ir skulptūrų maketai buvo sujungti su esamos aplinkos 3D realybės modeliu, kad vertinimo komisija turėtų galimybę vienodomis sąlygomis palyginti penkių prizinių ir skatinamųjų premijų autorių pasiūlymus. Šis BIM technologijų panaudojimo eksperimentas Lietuvoje yra unikalus, nes panaudota triguba 3D modelių integracija – esamos aplinkos 3D modelis, aikščių projektų 3D modeliai ir skulptūrų 3D modeliai, o visa tai kartu su penkių autorių projektais sujungta į vieną virtualiosios realybės aplinką. Tačiau tuo neapsiribota – projektas perkeltas į gyvos simuliacijos aplinką, kur projektinė informacija papildyta gyvais aplinkos objektais, įtraukti atmosferiniai reiškiniai ir, simuliuojant paros laiko kaitą, vertinant, kaip keičiasi aplinka ir vizualinis konkursinių projektų suvokimas priklausomai nuo judėjimo, paros laiko, debesuotumo, atlikta 4D analizė. Kad būtų sustiprinta realistinės simuliacijos patirtis, projektas paverstas interaktyvia 360° virtualiosios realybės vaizdo medžiaga, suderinama su „VLC 360°“ ar analogiškais daugialypės terpės grotuvais. II Vykdytojai: UAB „IN RE“, UAB „IT Logika“, UAB „CAD ir F Projektservisas“

Skaitmeninė statyba / LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2017

Geriausias gyvenamųjų pastatų BIM projektas

Daugiabučiai gyvenamieji namai

Karaliaučiaus g. 7B (UAB „Eika“)

Projektas „Eika namai Pilaitėje“ – vienas didžiausių Vilniuje. Daugiabučiai namai čia projektuojami bei statomi 2,6 ha plote, bendros investicijos į projektą sieks daugiau kaip 32 mln. eurų. Iš viso planuojama pastatyti 11 daugiabučių namų, juose bus 624 butai, o jų bendras plotas – beveik 29,5 tūkst. kv. m.

er pirmąjį kvartalo etapą bus pastatyti trys devynių aukštų daugiabučiai. Namai Karaliaučiaus kvartale statomi iš naujoviškų surenkamojo gelžbetonio konstrukcijų, kurios yra ilgaamžės ir itin patvarios. „Eika namai Pilaitėje“ – vieni šilčiausių ir mažiausiai energijos suvartojantys nauji namai Vilniuje. Rengiant ir įgyvendinant projektą, BIM modelis buvo naudojamas kaip kompleksiškas atskirų projekto dalių rinkinys surenkamojo gelžbetonio ele-

mentų gamyboje (ruošiant išklotines). Informacinis modeliavimas buvo panaudotas ir pastato elementų inventorizacijai bei kiekių kitimui vertinti įvairiose projekto stadijose. Siekiant kuo labiau išnaudoti BIM galimybes, pastato modelis buvo panaudotas rengiant virtualiosios realybės turą būsto pirkėjams: sumodeliuoti keli apdailos pasirinkimo tipai, sudaryta galimybė „pasivaikščioti“ po pastatą, apžiūrėti, koks vaizdas matomas pro langus. BIM modelis buvo naudojamas ir siekiant įvertinti bei nustatyti natū-

ralų patalpų apšvietimą įvairiu paros metu. Inžinerinės pastato sistemos buvo modeliuojamos naudojant papildinius „Revit Magicad 2017“ – jais buvo parenkamas ir skaičiuojamas vamzdynų bei ortakių skersmuo, vertinami vamzdynų hidrauliniai ir ortakių aerodinaminiai nuostoliai. BIM buvo pasitelktas ir siekiant užtikrinti projekto kokybę, pvz., modelių koordinačių suderinamumą, klasifikavimo sistemų naudojimą ir kt. Modeliams stebėti ir klaidoms identifikuoti buvo sukurtas bendras modelis, kuriame sujungtos visos modeliuojamos projekto dalys. Informacija projekto dalyviai dalijosi „Revit“ serveryje, taip pat buvo naudojama internetinė saugykla „Dropbox“. Konkursinė medžiaga rangovams teikiama kartu su IFC modeliais, kuriais vadovaudamasis rangovas įvertina darbų sudėtingumą ir nustato darbų kainas. II

LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2017 / Skaitmeninė statyba

„Vilkyškių pieninės“ džiovykla Tauragėje (AB „Panevėžio statybos trestas“)

S P

irmiausia bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ projektuotojų komanda parengė techninį projektą. Naujas pastatas buvo projektuojamas šalia jau veikiančio pastato. Kad būtų išvengta kolizijų ir netikslumų, esamas pastatas, prieš tai jį išmatavus, buvo sumodeliuotas tame pačiame modelyje, kaip ir naujasis. Visus svarbiausius sprendimus reikėjo priimti jau pačioje techninio projekto rengimo pradžioje. „Tam, kad iš pat pradžių būtų priimami tinkami ir pagrįsti sprendimai, per visus pasitarimus ir projekto derinimo etapus buvo naudojami pastato konstrukcinės ir technologinės dalies modeliai, o užsakovui pateikiama vaizdinė informacija“, – sako „PST projektų“ projekto vadovas Miroslavas Buinovskis. Modeliui kurti naudota programinė įranga „Tekla Structures 20“ ir „Tekla BIMsight“. Džiovyklos technologinė įranga pradėta montuoti jau statant pastatą – tai turėjo didelę įtaką parenkant konstrukcijas bei priimant geometrinius pastato sprendinius. Šiame projekte reikėjo labai tiksliai suderinti sudėtingą pastato technologiją ir konstrukcinius sprendimus. Kadangi technologinę dalį projektavo užsienio kompanija, duomenų

iekdama sustiprinti įmonės konkurencingumą, AB Vilkyškių pieninė Tauragėje pasistatė naują gamybos ir pramonės paskirties pastatą. Bendrasis džiovyklos plotas – 4320 kv. m, tūris – 33 465 kub. m, o aukštis – net 35,2 m.

mainai 3D modelio pagrindu labai pagerino komunikaciją bei leido išvengti klaidų parenkant konstrukcinius sprendinius. ,,Panevėžio statybos treste“ 3D modelio naudojimas, rengiant projektus, tampa privalumu. ,,Būtent projektų išbaigtumas, detalumas ir projekto dalių suderinamumas mums yra esminiai kriterijai norint tinkamai įvertinti kiek vieną projektą bei efektyviai dirbti“, – teigia M. Buinovskis. II

Geriausias gamybinių pastatų BIM projektas

Skaitmeninė statyba / MŪSŲ PATIRTIS

„Litana“ pasitelkė 4-ąją dimensiją S

ėkmingai „Litanos“ projektavimo skyriuje prigijęs BIM sparčiai plečiasi ir kituose įmonės padaliniuose. Pradėjus naudoti 4D modelius, į BIM procesą įsitraukė statybos, gamybos ir tiekimo skyriai.

etvirtoji – laiko – dimensija „Litanai“ iki šiol labiausiai pasitarnavo įgyvendinant didžiulio mokslinių tyrimų komplekso „European Spallation Source“ (ESS) Lundo universitete (Švedija) projektą. Šiame tarptautiniame projekte „Litana“ tęsia darbą projektuodama ir statydama E korpusus, kuriems pati gamino metalo konstrukcijas. „Projekto grafikas, kaip įprasta, labai intensyvus. Taip pat turėjome numatyti technologines pertraukas, kurių metu dirba kiti rangovai. Todėl, norint laiku ir be trikdžių užbaigti darbus, išvengti prastovų, būtina preciziškai viską suplanuoti“, – sako Vilius Bruzdeilinas, kompanijoje atsakingas už BIM proceso tobulinimą ir vystymą.

Kad būtų užtikrintas sklandus montuojamų konstrukcijų tiekimas, „Litana“ planavo elementų lygmeniu, t. y. kiekvienos konstrukcijos laikas, kada elementas turi būti suprojektuotas, pagamintas, pristatytas ir sumontuotas, buvo suplanuotas minučių tikslumu. Toks modelis leidžia sukurti visiškai tikslius elementų tiekimo į statybos aikštelę grafikus, pagal kuriuos sunkvežimiai pakraunami taip, kad pirmiausia būtų iškraunamos

“

4D modelis padeda į pakeitimus reaguoti operatyviai: pasikeitus vienai grafiko eilutės datai, visų šiai operacijai priskirtų elementų datos automatiškai sugeneruojamos iš naujo, elementų gamintojai gauna atnaujintus tiekimo grafikus.

montuojamos konstrukcijos, kas ypač pravartu montuojant tiesiai nuo pus priekabės. Žinoma, retai pasitaiko projektų, kuriuose viskas vyksta sklandžiai, be pakeitimų. 4D modelis padeda į pakeitimus reaguoti operatyviai: pasikeitus

MŪSŲ PATIRTIS / Skaitmeninė statyba

vienai grafiko eilutės datai, visų šiai operacijai priskirtų elementų datos automatiškai sugeneruojamos iš naujo, elementų gamintojai gauna atnaujintus tiekimo grafikus. Objekte esantis projekto vadovas taip pat perspėjamas iš anksto, todėl, dėl trikdžių suplanuotiems elementams aikštelės nepasiekus laiku, galima koreguoti darbų planus ir išvengti prastovų. „Planavimas elementų lygmeniu turi ir daugiau privalumų: mažina sandėliuojamų elementų skaičių ceche ir statybos aikštelėje, leidžia geriau kontroliuoti gamybos, statybos bei projektavimo procesus, o svarbiausia – padeda išvengti „gaisrų“, nes visi proceso dalyviai žino, kurie elementai artimiausiu metu turi pasiekti statybos aikštelę, todėl juos projektuoja ir gamina pirmiausia“, – pastebi V. Bruzdeilinas. Kadangi statybininkai ir projektuotojai naudojasi tuo pačiu modeliu, užtikrinama, kad operuojama naujausia informacija. Tai lemia dar vieną naudingą reiškinį – statybininkai labiau įsitraukia į projektą dar projektavimo pradžio-

je, vos pradėjus kurti erdvinį modelį. Pastarieji pradeda planuotis statybos procesą ir technologiją, todėl, norint rasti optimalius konstrukcijų jungimo mazgus, gimsta diskusijos su projektuotojais. Statybos projektų vadovai įžvelgė dar vieną paprastą, bet labai naudingą privalumą – labai patogu vizualizuoti užduotis meistrams aikštelėje: galima atspausdinti erdvinį vaizdą su modeliu, kuriame sutarta spalva išryškintos kitą savaitę montuosimos konstrukcijos. 4D modelis palengvina darbą ir sudarant atliktų darbų aktą – galima tiksliai apskaičiuoti, kiek konstrukcijų jau sumontuota. „Litana“ neabejoja 4D modelio ir projektų planavimo elementų lygmeniu nauda, todėl šiuos įrankius ketina pasitelkti vykdydama visus savo projektus Skandinavijoje. Nauja planavimo sistema praverčia ir Lietuvoje, generalinės rangos projektuose: pasitelkiant 4D modelį pastatytas prekybos centras Plungėje, kuriamas 24 tūkst. kv. m gamybinio objekto 4D modelis. II

“

„Litana“ neabejoja 4D modelio ir projektų planavimo elementų lygmeniu nauda, todėl šiuos įrankius ketina pasitelkti vykdydama visus savo projektus Skandinavijoje. Nauja planavimo sistema praverčia ir Lietuvoje, generalinės rangos projektuose: pasitelkiant 4D modelį pastatytas prekybos centras Plungėje, kuriamas 24 tūkst. kv. m gamybinio objekto 4D modelis.

Skaitmeninė statyba / MŪSŲ PATIRTIS

„AGACAD“: kelias link BIM ir ∞D BIM procesų diegėja, programinės projektavimo įrangos kūrėja ir eksportuotoja, CAD ir BIM technologijų ekspertė bendrovė „AGACAD“ geresnį rytojų sau ir rinkai novatoriškai, nuosekliai ir kantriai kuria jau tris dešimtmečius. 30 metų nuo kulmano iki BIM Iš Vakarų Vokietijos į Lietuvą vienas „AGACAD“ įkūrėjų Gintaris Aksomitas pirmąją „AutoCAD“ licenciją atvežė 1988 m. Tuomet Vilniaus Gedimino technikos universiteto Podiplominių studijų centre, Kvalifikacijos kėlimo katedroje, jis pradėjo vesti mokymus projektuotojams.

Į kursus atvykdavo specialistų iš visos Lietuvos. Absoliuti dauguma jų nebuvo matę kompiuterių, todėl visų pirma buvo mokoma kompiuterinio raštingumo pagrindų, MS-DOS. Tad „AutoCAD 2.1 / 2.6“ mokymai trukdavo net 144 val. Vos Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1991 m. vasario 1-ąją, buvo įkurta įmo-

nė „AGA“, 2007 m. jos pavadinimas pakeistas į UAB „AGA CAD“. Bendrovės registruotas prekės ženklas yra „AGACAD“. „AGACAD“ iš pradžių diegė ne 3D, bet kompiuterines 2D programas, o didžiausias jų konkurentas buvo braižymo lenta – kulmanas. Pirmųjų „AutoCAD“ licencijų kaina siekė 12 tūkst. litų, nors vidutinis mėnesio darbo užmokestis anuomet tebuvo 400 litų. Aštuonerius metus „AGACAD“ specialistams teko įkalbinėti Lietuvos projektuotojus mesti popierius, pieštukus, trintukus, sėsti prie kompiuterių ir braižyti dvimatėje aplinkoje. Nors po šešerių metų, 2002-aisiais, tai padaryti pavyko, be to, pradėtos pirkti ir 3D modeliavimo

MŪSŲ PATIRTIS / Skaitmeninė statyba

programos, dauguma projektuotojų vis dar išnaudojo tik dvimačio projektavimo galimybes. 2003 m. „AGACAD“ pastangomis Lietuvą pasiekė pirmoji „Autodesk Revit“ versija. Įmonės specialistai 12 metų nuosekliai ragino statybos sektoriaus įmones imti remtis pasaulio patirtimi ir patikėti, kad pastato parametrinis modeliavimas, t. y. BIM, palyginti su automatizuotu kompiuteriniu projektavimu CAD aplinkoje, leidžia pasiekti aukštesnį statybos proceso efektyvumo ir kokybės lygį. Tuomet pirmąsias pastatų parametrinio modeliavimo pamokas gavo dau-

giau kaip 2 tūkst. Lietuvos projektuotojų. Sunku suskaičiuoti, kiek kasmet įvairiuose Lietuvos miestuose būdavo surengiama nemokamų seminarų. Tik po 12 atkaklaus pastatų parametrinio modeliavimo technologijų populiarinimo metų Lietuvoje statybos sektorius pagaliau patikėjo BIM. Kai 2015 m. gruodį į pirmąją „AGACAD“ konferenciją „BIMLINK“ susirinko per 200 projektuotojų, projektų valdytojų, projektų vadovų ir statybininkų, tapo aišku, kad rinka pradeda patikėti BIM, aktyviai ieško žinių apie statinių informacinį modeliavimą ir keičia požiūrį – juda statybos proceso skaitmeninimo link. Dabar bendrovės „AGACAD“ speci-

alistams dažniau tenka aiškinti ne apie tai, kas yra BIM ir kokia jo nauda projektuojant, o kaip išnaudoti BIM galimybes statant bei eksploatuojant statinį, kodėl svarbu skaitmeninti visus, net ir senesnius, statinius. Patirtis tarptautinėje rinkoje Prieš dešimtmetį „AGACAD“ viena pirmųjų pasaulyje tapo autorizuota „Autodesk“ technologijų vystytoja (angl. Autodesk Authorized Developer) ir sukūrė bei Lietuvos rinkoje patikrino pirmuosius programinės įrangos „Revit“ papildinius – „Rafter+“ ir „Sort&Mark“. Po metų „AGACAD“ žengė į pasaulinę rinką, kurioje šiandien gerai žinoma „AGACAD TOOLS4BIM“ vardu.

„Įmonės kuriamos BIM našumo programinės įrangos ir teikiamų BIM konsultacijų

12 tūkstANČIŲ

130 šalių.

naudotojų skaičius viršija , klientai yra iš Bendrovės vardas žinomas JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Nyderlanduose, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Australijoje ir kitose šalyse.“

Skaitmeninė statyba / MŪSŲ PATIRTIS

BIM SOLUTIONS FOR REVIT® PROFESSIONALS >

LEADING REVIT® EXTENSIONS >

Excel2R Sort Mark Dynamic Legend Smart Sheets Quick Dimensions Smart Floors Smart Walls Sort&Cope Ras Manager U-Value

FREE REVIT® ADD-ONS Cut Opening Free Smart Browser Free Smart Select

Eksportuojamų bendrovės produktų sąraše – daugiau kaip 30 įvairias BIM užduotis sprendžiančių programų. Pavyzdžiui, preciziškas medinių ir metalinių konstrukcijų, sienų, grindų, stogų projektavimas ir perdavimas automatizuotoms gamybos linijoms, kiaurymių inžineriniams tinklams konstrukcijose modeliavimas, priešgaisrinių sistemų projektavimas, surenkamųjų gelžbetoninių sienų, grindų ir kolonų modeliavimas. „AGACAD“ yra sukaupusi didžiausią pasaulinėje rinkoje to paties kūrėjo turimą produktų rinkinį. Įmonės kuriamos BIM našumo programinės įrangos ir teikiamų BIM konsultacijų naudotojų skaičius viršija 12 tūkst., o klientai yra iš 130 šalių. Bendrovės vardas žinomas JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Nyderlanduose, Jungtiniuose Arabų

Emyratuose, Australijoje ir kitose šalyse. 2017 m. pajamos iš eksporto sudarė 55 proc. bendrų įmonės pajamų.

Įmonė „AGACAD“ rinkoje žinoma ir kaip BIM procesų ir technologijų ekspertė, prisidėjusi prie vienos BIM lyderių – Danijos – naujų skaitmeninės statybos standartų kūrimo (Danija 2010–2014 m. įgyvendino antrą skaitmeninės staty-

bos plėtros etapą – projektą „cuneco“). Ambicingo projekto tikslas buvo ne tik Danijai sukurti naują statybos klasifikavimo sistemą, bet ir pakoreguoti tarptautinį standartą ISO 12006-2, kuriuo remiantis apibrėžiami tarptautiniai statybos projekto informacijos standartai. Jau nuo 2012 m. „AGACAD“ vadovas Donatas Aksomitas užsiima aktyvia visuomenine veikla, skirta skaitmeninės statybos diegimo iniciatyvai bei BIM progresui Lietuvoje skatinti, taip pat jis prisidėjo prie viešosios įstaigos „Skaitmeninės statybos“, besirūpinančios Lietuvos statybos sektoriaus skaitmeninimo procesu, įkūrimo. Įmonė „AGACAD“ buvo pagrindinė dviejų pirmųjų konferencijų „Skaitmeninė statyba“ 2012 m. ir 2013 m. organizatorė bei rėmėja. Nuo 2014 m. pavasario, kai 13 Lietuvos statybos sektoriaus asociacijų pasirašė steigimo sutartį, konferencijos organizavimu rūpinasi VšĮ „Skaitmeninė statyba“. „AGACAD“ taip pat finansavo tarptautinių statybos klasifikatorių vertimą į lietuvių kalbą. Prisideda prie BIM progreso Bendrovė „AGACAD“ yra sukaupusi solidžios įvairiose šalyse įgytos patirties, tad šiandien gali tinkamai įvertinti visų projekto dalyvių poreikius ir lūkesčius. Bendrovės specialistai – kvalifikuoti inžinieriai, programuotojai, BIM procesų ekspertai – geriausią pasaulio patir-

MŪSŲ PATIRTIS / Skaitmeninė statyba

tį, adaptuotą Lietuvai ir pritaikytą jos standartams bei tradicijoms, perduoda ir pradedantiesiems diegti BIM, ir patyrusiems BIM profesionalams. „AGACAD“ specialistai padeda įdiegti BIM procesus, moko ir pataria, kaip ir kokiomis priemonėmis patobulinti projektavimo eigą. Visus statinio gyvavimo etapus (nuo planavimo iki utilizavimo) efektyviai planuoti ir valdyti padedanti BIM programinė įranga nėra pigi, bet ji atsiperka įgyvendinus du ar tris projektus. „AGACAD“ mokymo centras yra vienas seniausių Europoje sertifikuotų „Auto-

desk“ korporacijos mokymo centrų bei pirmasis Lietuvoje. Jame vyksta kursai ir pradedantiesiems, ir jau turintiems darbo su BIM technologijomis patirties. „AGACAD“ specialistai ne tik moko, bet ir padeda ištaisyti klaidas, kurių įmonės padaro taikydamos BIM metodologiją.

„AGACAD“ jau šiandien diegia praktikoje išbandytus bei tarpusavyje integruotus sprendimus skaitmeninei statybai

nuo 3D (BIM projektavimui) iki 7D (BIM NT valdymui). Prognozuojama, kad šiuolaikinių informacinių technologijų industrijoje 7D BIM jau netrukus taps savaime suprantamu standartu. Ambicingi „AGACAD“ tikslai – prisidėti prie rytojaus inovacijų kūrimo. Šiuo metu įmonė jau diegia pirmuosius bandomuosius projektus „Bimaxon“ – neribotų dimensijų ∞D BIM vadybai ir procesų klasifikavimui bendroje aplinkoje. Taip pat atlieka pastato dirbtinio intelekto algoritmų bei papildytosios realybės funkcionalumo diegimo galimybių tyrimus.

Ambicingi „AGACAD“ tikslai – prisidėti prie rytojaus inovacijų kūrimo. Šiuo metu įmonė jau diegia pirmuosius bandomuosius projektus „Bimaxon“ – neribotų dimensijų ∞D BIM vadybai ir procesų klasifikavimui BENDROJE aplinkoje. Taip pat atlieka pastato dirbtinio intelekto algoritmų bei papildytosios realybės funkcionalumo diegimo galimybių tyrimUS.

BUILDING BIM TOGETHER

www.aga-cad.lt | www.aga-cad.com

Skaitmeninė statyba / MŪSŲ PATIRTIS

Skaitmeninės technologijos „Grindai“ padeda ir kasdieniuose, ir strateginiuose darbuose Kęstutis Vaicekiūtis Įmonės „Grinda“ vadovas

ilniaus miesto savivaldybės įmonė „Grinda“ per pastaruosius kelerius metus žengė privačiojo verslo patikrintais keliais ir į savo darbų sistemą įdiegė pažangiąsias technologijas. Įvesta degalų apskaitos sistema sumažino degalų sąnaudas, įrengta saulės jėgainė dengia dalį gamybos energijos sąnaudų, o įdiegta skaitmeninė užduočių valdymo sistema „Tasker“ padeda gerinti vilniečiams teikiamų paslaugų kokybę.

,,Tasker“ – efektyvi pagalba vilniečiams Bendrovės „Grinda“ darbas apima 18 veiklos rūšių, kurios suskirstytos į 7 sritis: avarinių situacijų likvidavimas, miesto ir gatvių tvarkymas, paplū-

dimių, pastatų ir paviršinių nuotekų priežiūra, beglobių gyvūnų kontrolė. Paprastai tariant, įmonė yra sostinės ūkvedys, atliekantis visuomenei dažnai nematomus, tačiau itin reikalingus darbus, užtikrinančius mies-

„Grinda“ – pirmoji Vilniaus miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė, pradėjusi diegti skaitmenines technologijas tiek kasdienių užduočių, tiek sudėtingų techninių projektų valdymui. Tai padeda greičiau ir efektyviau atlikti mums iškeltus uždavinius ir gerinti vilniečiams bei sostinės svečiams teikiamas paslaugas bet kuriuo paros metu“, – teigia įmonės vadovas Kęstutis Vaicekiūtis. to gerovę: nuo suoliukų gamybos ir montavimo iki gatvių asfaltavimo, nuo lūžusio vėliavos stiebo remonto iki ekologinių nelaimių likvidavimo. „Kasdien vien tik apie avarines situacijas Vilniuje gauname vidutiniškai 50 pranešimų, tačiau būna parų, kai jų sulaukiama dešimteriopai daugiau. Tada, kad būtų panaikintas pavojus žmonių

MŪSŲ PATIRTIS / Skaitmeninė statyba sveikatai ar net gyvybei, užkirstas kelias didesnei nelaimei, svarbi kiekviena minutė. Taigi efektyvi padalinių komunikacija ir informacijos pasiekiamumas realiu laiku yra milžiniška pagalba darbuotojams“, – pasakoja K. Vaicekiūtis. 2017 m. įmonėje įdiegus elektroninę užduočių valdymo sistemą „Tasker“, buvo supaprastintas gautos informacijos perdavimas visoms darbų atlikimą užtikrinančioms grandims, o tai leido greitai, objektyviai gauti informaciją bet kurioje vietoje, kokybiškai ir operatyviai likviduoti avarijas bei atlikti kitus darbus, gauti vertinimą iš užsakovo. Ši skaitmeninė užduočių valdymo sistema įmonei leidžia analizuoti įvykdytų užduočių informaciją: įvykdytų užduočių skaičių per ataskaitinius laikotarpius, įvykdytų užduočių skaičių pagal darbuotojus, įvykdytų užduočių skaičių pagal klientus ir objektus, įvykdytų užduočių skaičių pagal vidutinį įvykdymo laiką, įvykių istoriją kiekvienam klientui ir objektui. Turėdama tokią informaciją, ,,Grinda“ gali lengviau priimti darbų ir personalo organizavimo sprendimus. Kitas žingsnis – trimačiai paviršinių nuotekų tinklų žemėlapiai Užduočių valdymo sistema – tik viena iš bendrovės diegiamų skaitmeninių

technologijų. UAB „Grinda“ jau pradėjo Vilniaus paviršinių nuotekų tinklų inventorizaciją ir duomenų skaitmeninimą, kuris leis sukurti tikslius trimačius komunikacijų žemėlapius ir bus itin naudingas nekilnojamojo turto vystytojams, statybos bendrovėms, darbų rangovams. „Dabar bendrovė įgyvendina Europos regioninės svarbos projektą „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“, kurio tikslas – sostinėje sumažinti užtvindymo paviršinėmis nuotekomis riziką ir neigiamą poveikį aplinkai bei ekonomikai“, – sako K. Vaicekiūtis. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, Vilniaus miesto savivaldybės bei pačios bendrovės lėšomis. Vienas didžiausių ir svarbiausių projekto darbų – Geležinio Vilko gatvės lietaus nuotekynės kolektoriaus rekonstrukcija su kaupyklų-valyklų ir taršos monitoringo mazgų įrengimu. Rekonstravus šiuos mazgus, paviršinės nuotekos iš didžiulio Ukmergės-Geležinio Vilko g. baseino atnaujintais kolektoriais bus atvedamos iki kaupyklų, tinkamai išvalomos ir išleidžiamos į Nerį. Tiesioginę šio projekto naudą pajus daugiau nei 150 tūkst. Šeškinės, Fabijoniškių, Justiniškių, Pašilaičių mikrorajonų gyventojų, o sumažėjus rizikai, kad bus užtvindytos Žal-

girio ir Geležinio Vilko gatvės, – ir viso miesto gyventojai, įmonės bei įstaigos. „Projektuodami šią dalį, planuojame naudoti skaitmeninės statybos standartus. Esame pirmoji Lietuvoje savivaldybės įmonė, kuri imasi tokio didžiulio projekto ir taiko jam skaitmeninės statybos priemones“, – pabrėžia K. Vaicekiūtis. Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Grinda“ yra skaitmeninės statybos metodų teikiamų rezultatų vartotoja. Įmonės darbuotojai, žinodami kiekvieno statinio detales, gali tinkamai juos prižiūrėti, o atsitikus nelaimei – greitai suteikti pagalbą ir sumažinti avarijos padarinius. II

Skaitmeninė statyba / MŪSŲ PATIRTIS

„Peikko Lietuva“ specialistams BIM – neatsiejama darbo dalis

„ICON Växjö“ – tai 67 m aukščio pastatas Švedijos pietuose. Jame įrengti butai, biurai, viešbutis, mokykla, laisvalaikio erdvės. Bendrasis pastato plotas – 37 tūkst. kv. m. per 20 aukštų. Išskirtinė pastato forma ir didelė projekto apimtis itin greitai padiktavo poreikį visam procesui naudoti BIM. Įgyvendinant ICON projektą, „Peikko Lietuva“ įsijungė į bendrą BIM paremtą procesą ir parengė pastato stabilumo analizės, kompozitinių ir plieninių konstrukcijų, kabančios gembinės dalies bei gelžbetonio jungčių sprendimus.

klandžių informacijos mainų užtikrinimas „Peikko Lietuva“ inžinieriai, kaip ir kiti projekto dalyviai, turėjo remtis BIM naudojimo instrukcija. „Visiems buvo suteiktos žinios, kaip turi būti dalijamasi informacija. Debesyse buvo keičiamasi IFC failais, visiems projekto dalyviams naudojant tą pačią koordinačių sistemą. Failai visuomet atsinaujindavo realiu laiku, tad išvengėme klaidų juos atsisiųsdami ir keldami į „Tekla Structures“ programą“, – pasakoja „Peikko Lietuva“ projektuotojas Artūras Vitkus, kuris buvo atsakingas už konstrukcijų dalies sprendimus.

MŪSŲ PATIRTIS / Skaitmeninė statyba Mainų IFC failais naudą buvo galima pamatyti jau ankstyvoje projektavimo stadijoje. Kaip teigia A. Vitkus, geriausi stabilumo sistemos konstrukciniai sprendimai ir kolonų skerspjūvio forma buvo suderinta bendraujant su architektais per IFC modelį. Tai padėjo ir lengvai pastebėti architektūrinių bei konstrukcinių sprendimų nesutapimus.

tuota per 9 mėnesius. „Žinoma, montavimo greitį užtikrino ir sprendimas naudoti „Peikko DELTABEAM®“ kompozitinį rėmą, kurį sudaro itin greitai montuojamos kolonos ir sijos“, – apie statybų greitį lėmusius veiksnius pasakoja inžinierius. Jis pripažįsta, kad valdyti tokio masto objektą su BIM buvo daug paprasčiau.

Atsižvelgiant į tai, kad beveik visos projekto dalys buvo rengiamos skirtingų ir vienas nuo kito nepriklausomų dalyvių, BIM buvo itin svarbus palaikant nuolatinį ryšį.

BIM naudojimas – „Peikko“ kasdienybė „Peikko“ daug dėmesio skiria tam, kad BIM procesai būtų kuo efektyvesni ir taikomi tiek vidiniuose procesuose, tiek bendradarbiaujant su išorės partneriais. Kaip teigia „Peikko“ BIM specialistas Paulius Vaškevičius, įmonės siūlomi projektavimo įrankiai nuolat tobulinami.

Nauda konstrukcijų gamybai ir montavimui BIM naudojimas pagelbėjo ne tik projektuojant, bet, „Peikko“ atžvilgiu, ir konstrukcijų gamybos bei montavimo stadijose. „Jau seniai naudojame BIM modelį dalydamiesi informacija tarp inžinierių ir gamyklos. ICON projekte didelis BIM privalumas buvo ir sudarant konstrukcijų montavimo seką bei montuotojų komandai pristatant projekto konstrukcinę struktūrą ir sprendimų išskirtinumą“, – teigia A. Vitkus. Vienas pavyzdžių, kaip BIM pravertė montavimo stadijoje, yra tas, kad itin sudėtinga 20 aukštų pastato konstrukcija, nepaisant žiemos, buvo sumon-

„BIM modelio informacija naudojama projektuojant mūsų plienines konstrukcijas ir „DELTABEAM®“ sijas. Gaminant plienines konstrukcijas, detalių failai su skaitmenine informacija siunčiami tiesiai į detalių pjovimo ir gręžimo stakles mūsų gamyklose. Taip pat skaitmeninė informacija iš „Tekla“ programos siunčiama į ERP sistemos duomenų bazę, kur ji yra apdorojama ir paruošiama gamybos procesų planavimui“, – sako P. Vaškevičius.

Anot BIM specialisto, dabar, siekiant efektyvinti ne tik projektavimo, bet ir gamybos procesus, pagrindiniai resursai skiriami efektyviems „DELTABEAM®“ sijų modeliavimo įrankiams kurti ir ERP sistemos integracijai su „Tekla Structures“ programine įranga. Atsižvelgiant į tai, kad BIM tapo neatsiejamu įrankiu statybos srityje, „Peikko“ nuolat investuoja į projektavimo įrankių tobulinimą. Jau daugiau nei 50 metų Suomijoje vystomas šeimos verslas surenkamojo bei monolitinio gelžbetonio įdėtinių detalių ir kompozitinių konstrukcijų srityje siūlo sprendimus greitesniems, saugesniems ir efektyvesniems projektavimo ir statybos procesams. Būtent dėl šios priežasties BIM naudojimas yra itin svarbus „Peikko“ vykdomuose projektuose. II

Atsižvelgiant į tai, kad BIM tapo neatsiejamu įrankiu statybos srityje, „Peikko“ nuolat investuoja į projektavimo įrankių tobulinimą.

Skaitmeninė statyba / MŪSŲ PATIRTIS

„Open BIM“

koncepcija BIM standartizavimo procese Edita Seliavienė UAB “Design Solutions“ direktorė

Statinio informacinio modelio (BIM) standartizavimas yra vienas didžiausių iššūkių, kuriuos reikia išspręsti Europos Sąjungos AEC (angl. Architecture, Engineering, Construction, AEC) pramonei. Europos standartizacijos komitetas (CEN) standartizacijos procesą numato užbaigti iki 2019 m. Naujasis standartas palaikys vienodą viso sektoriaus reglamentavimą visame žemyne. CEN yra viešoji standartų organizacija, kuriai priklauso 33 Europos šalys. ARCHICAD gamintoja GRAPHISOFT yra aktyvi šios organizacijos narė, ji atstovauja Vengrijai komiteto darbo grupėje. Antroji iš CEN BIM darbo grupės metinių sesijų įvyko GRAPHISOFT Vengrijos būstinėje.

tandartizacija BIM pagrindu gali būti revoliucinis sprendimas siekiant ekonominio ir ekologinio proveržio. Siūlomas standartas apimtų architektūrinį planavimą bei visą statinio gyvavimo ciklą. Dauguma statybos sektorių problemų atsiranda dėl nepakankamo arba sudėtingo bendradarbiavimo tarp skirtingų disciplinų profesionalų (architektų, ŠVOK inžinierių, konstruktorių ir kt.). Tarptautinis standartizavimas grindžiamas statinio informaciniu modeliu, kurio ištakos yra Vengrijos kompanijoje GRAPHISOFT, bei iš jo kilusiais „Open BIM“ sprendimais. „Open BIM“ kuria išskirtinę komunikaciją tarp skirtingų inžinerijos šakų.

„Open BIM“ – kodėl tai svarbu? „Open BIM“ yra šiuolaikinis požiūris į tarpdalykinį visų AEC narių bendradarbiavimą. „Open BIM“ logotipas yra sėkmingo ir lengvo bendradarbiavimo BIM projektuose garantija bet kurioje pasaulio vietoje! 1. „Open BIM“ projekto dalyviams leidžia dirbti sklandžiai ir atvirai, nepriklausomai nuo naudojamos programinės įrangos. 2. „Open BIM“ sukuria bendrą kalbą, kad valstybinės institucijos ir kiti užsakovai gautų projektus su

skaidriai išdėstytais tikslais, būtų garantuotas siūlomų paslaugų palyginamumas ir duomenų kokybė. Dėl to būtų lengviau ir objektyviau vertinti gautą informaciją bei priimti sprendimus. 3. „Open BIM“ teikia visus su statiniu susijusius duomenis, naudojamus viso jo gyvavimo metu, todėl išvengiama daugkartinio tų pačių duomenų įvedimo ir klaidų. 4. Naudotojai gali rinktis „geriausią grupėje“, nes mažieji ir didieji programinės įrangos gamintojai gali nepriklausomai dalyvauti ir konkuruoti. 5. „Open BIM“ skatina teikti duomenis prisijungus prie tinklo ir kelti juos tiesiogiai į BIM.

MŪSŲ PATIRTIS / Skaitmeninė statyba Graphisoft ARCHICAD yra „Open BIM“ 1984 m. kompanija GRAPHISOFT, sukūrusi pirmąją BIM programinę įrangą architektams ARCHICAD, įžiebė BIM revoliuciją. GRAPHISOFT ARCHICAD yra „buildingSMART“ sertifikuota IFC 4 standartui BIM programinė įranga, taikanti kitus svarbius standartus, tokius kaip BCF, COBie ir daugelį kitų. GRAPHISOFT ARCHICAD yra viena iš „Open BIM“ programos iniciatorių. Įgyvendindami BIM projektus, ARCHICAD naudoja ne tik architektai, bet ir statybų koordinatoriai, nes programa sieja visų projektavimo disciplinų duomenis ir gali būti naudojama kaip BIM duomenų bazė. Pasibaigus statybos procesui, BIM modelyje sukaupta informacija bus labai vertinga valdant statinį visą jo gyvavimo laikotarpį. GRAPHISOFT ARCHICAD programinė įranga yra inovatyvi ir patogi vartotojams. Programos standartinėje sudėtyje yra beveik visos architekto darbui reikalingos funkcijos, kad ARCHICAD vartotojams nereikėtų spręsti papildomos programinės įrangos klausimų. GRAPHISOFT ARCHICAD licencijavimas yra lankstus – galima įsigyti nuolatines licencijas arba jas

nuomotis. ARCHICAD veikia tiek „Windows“, tiek „Macintosh“ operacinėje sistemoje. Verta paminėti atskirus ARCHICAD technologinius sprendimus. Komandiniam darbui skirti „Teamwork“, „BIM Server“ ir „BIM Cloud“ suteikia galimybę dirbti su dideliais projektais realiuoju laiku tiek per vietinį tinklą, tiek nuotoliniu būdu, keistis duomenimis su partneriais, dalyvaujančiais bendrai kuriant BIM modelį. „IFC Hotlink“ kuria lengvus ir patogius dirbti failus. „Collision Detection“ padės pastebėti klaidas. Dokumentacija paruošiama lengvai,

negaištant laiko. Kūrybingumui ir laiko taupymui – laisvų formų kūrimo, laiptų sprendimų generavimo įrankis ir daugelis kitų patogių bei praktiškų funkcijų. Algoritminiam projektavimui įdiegta dvipusė jungtis su programine įranga „Grasshopper“. „MAXON Cinema 4D CineRender“ varikliu kuriamos realistinės 3D vizualizacijos, videomedžiaga ir animacijos atliekamos itin kokybiškai, lengvai ir greitai. GRAPHISOFT

skatina žaliąjį požiūrį, todėl ARCHICAD vartotojai gali pasinaudoti energinių sąnaudų apskaičiavimo įrankiu „Energy Evaluation“ bet kuriame projektavimo proceso etape. Taip pat verta paminėti „MEP Modeller“ – inžinerinių tinklų projektavimo įrankį (įsigyjamas papildomai) bei BIMx – virtualųjį vedlį (yra ir nemokama versija). BIMx naudojamas, kai projektą užsakovams ir statytojams reikia pateikti vizualiai. Norint peržiūrėti modelio duomenis, nereikia turėti ARCHICAD programinės įrangos. Informacija pateikiama 2D ir 3D aplinkoje – tai puiki alternatyva spausdintiems brėžiniams, o pastabas dėl projekto gali įrašyti visi dalyviai. BIMx veikia „Windows“, „Mac“, „iOS“ ir „Android“ įrenginiuose. Mokytis ir testuoti skirtos licencijos yra nemokamos. Išbandykite ARCHICAD www.myarchicad.com. Daug mokymuisi skirtos informacijos rasite http:// www.graphisoft.com/learning/training-materials. GRAPHSOFT ARCHICAD oficialus atstovas Lietuvoje – UAB „Design Solutions“. Daugiau informacijos – www.designsolutions.lt bei www.graphisoft.com. II

Skaitmeninė statyba / MŪSŲ PATIRTIS

BIM nauda – ne tik statytojams, bet ir užsakovams

asak „Conrestos“ direktoriaus Luko Laukaičio, skyrus pakankamai laiko specialistų paruošimui ir nuosekliai taikant statinio informacinį modeliavimą, pasisekimas garantuotas: „Skirtumą tarp popierinių brėžinių ir trimačio objekto modelio pajunta visi: nuo architekto ar konstrukcijų montuotojo iki statytojo bei užsakovo.“

MŪSŲ PATIRTIS / Skaitmeninė statyba

BIM pasitarnauja ir organizuojant darbus, ir valdant rizikas. Vienos didžiausių statybos bendrovių Lietuvoje direktorius sako, kad svarbu sukauptą patirtį analizuoti ir apibendrinti. „Išanalizavę stipriąsias ir silpnąsias vietas bei priežastis, dėl kurių atliekant statybos darbus kilo problemų, apibendriname statistinius duomenis. Tai padeda lengviau numatyti galimas rizikas bei susidaryti tikslesnį darbų grafiką“, – teigia jis. Užsakovui taupo ir laiką, ir pinigus Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad BIM reikalingiausias projektuotojams, iš tiesų skaitmeninis modeliavimas bene daugiausia naudos atneša užsakovui. Jei popieriniame projekte pasitaiko klaidų, dažnai korekcijas, perprojektavimą ar nenumatytus problemų sprendimus tvirtina ir užsakovas. Turint aiškų ir tikslų BIM projektą, tokių atvejų pasitaiko kur kas rečiau, todėl skaitmeninis modeliavimas gali iki 30 proc. sumažinti valdytojų ar užsakovų įsitraukimą į procesus. Labai svarbus aspektas naudojant informacinį statinio modeliavimą yra ir tas, kad ši metodologija mažina klaidų

tikimybę ir padeda išvengti prastovų. „Pavyzdžiui, vieno BIM aplinkoje vykdyto projekto metu pastebėjome, kad perdangos plokštės matmenys netinkami – plokštės numatytos trumpesnės, nei turėtų būti. Neatitiktį pamačius jau statant, reikėtų gaminti naujas plokštes, sustotų darbai. Šiuo atveju projektas buvo rengiamas iš užsakovo pusės, tad išlaidas būtų turėjęs padengti jis, būtų užsitęsęs projekto įgyvendinimo laikas“, – konkrečią situaciją komentuoja L. Laukaitis.

“

Statybos bendrovė „Conresta“, vis dažniau į darbo procesus įtraukianti BIM metodus, teigia naudą kurianti ne tik sau, bet ir užsakovams. Žvelgiantiems į ilgalaikę perspektyvą Tiek projektą kuriant, tiek įgyvendinant, svarbu galvoti ne tik apie tai, kas vyksta čia ir dabar, bet ir apie ilgalaikę perspektyvą bei statinio eksploatacijos laikotarpį. Tinkamai išnaudojus tam ti-

kras BIM galimybes, skaitmeninio modeliavo nauda jaučiama ir pasibaigus statyboms. „Conresta“ viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo taikyti ne tik projekto, bet ir eksploatacinio naudojimo instrukcijų su pastato dalių specifikacijomis perkėlimą į skaitmeninę erdvę. Tai leidžia greičiau ir paprasčiau surasti informaciją norint rekonstruoti, restauruoti pastatą, atlikti apžiūrą, atnaujinti įrangą ir pan. „Pastebėję, kad daugybė popierinės dokumentacijos vargina, o informacijos paieška trunka ilgai, nusprendėme eksploatacijai skirtą pastato dalių specifikaciją sukelti į užsakovo duomenų bazę ir susieti su skaitmeniniu statinio modeliu. Įsivaizduokime, kad reikalinga vartų techninė dokumentacija: pakanka tuos vartus rasti skaitmeniniame statinio modelyje ir atverti šalia prisegtą failą su techninių duomenų lapu, naudojimo instrukcija ir papildoma aktualia informacija. Tokie pavyzdžiai tik įrodo, kad, ieškant naujų būdų, kaip panaudoti BIM ir optimizuoti procesus, galima dar labiau palengvinti darbą tiek statytojui, tiek užsakovui, tiek kitoms suinteresuotoms šalims“, – teigia L. Laukaitis. II

Skaitmeninė statyba / MŪSŲ PATIRTIS

Septynios lietuviškųjų BIM projektų ydos T

ačiau BIM projektų valdymas yra naujas procesas – naujas darbo, informacijos bei komunikacijos organizavimas. Natūralu, kad ir projekto iniciatoriams, ir vykdytojams trūksta žinių bei patirties, o nusistovėjusių standartų dar nėra. Tad kokias nuolat pasikartojančias problemas bei klaidas, žlugdančias BIM projektus, pastebi patyrę „Intelligent BIM Solutions“ BIM projektų vadovai. Kas skiria BIM vadovą? Pirmoji problema ta, kad BIM projekto vadovo funkcijos bei atsakomybės dažnai suvokiamos neteisingai bei ribotai. BIM vadovas – projekto informacijos kūrimo ir keitimosi, bendravimo proceso organizatorius. Už informaciją jis atsakingas ne tik projektavimo, bet ir statybos etape. BIM vadovas pagal standartą PAS 1192-2 skiriamas jau projekto inicijavimo etape ir savo funkcijas vykdo iki statinys priduodamas. Todėl projekto vadovas turėtų būti samdomas užsakovo ir atstovauti būtent užsakovui. „Kai BIM vadovas priklauso projektuotojų komandai, jis gali jausti pareigą ar spaudimą dangstyti komandos klaidas ir vėlavimus, koreguoti ar atnaujinti informaciją serveryje“, – sako BIM vadovė Virginija Jatkauskaitė.

BIM projektų Lietuvoje sparčiai daugėja. Vieni juos inicijuoja tik norėdami rasti geometrinius elementų susikirtimus, kiti tikisi geresnio informacijos valdymo bei proceso efektyvumo. Deja, didelė dalis projektų nesuteikia lauktos naudos, procesai stringa, BIM naudojamas tik projektavimo etape, o statybos etape jo atsisakoma. Daugeliu atveju nusiviliama rezultatais ir susidaro nuomonė, kad BIM metodika nėra išbaigta, todėl grįžtama prie senų darbo organizavimo metodų.

„Užsakovas pats ne visada turi laiko ar kompetencijų kontroliuoti BIM projekto vykdymą, todėl projekto vadovas dirba pagal reikalavimus, suderintus su užsakovu, – papildo BIM vadovas Nerijus Kurcevičius. – Labai svarbu, kad už BIM atsakingas asmuo turėtų užsakovo įgaliojimus, galėtų motyvuoti komandą ar taikyti nuobaudas ir taip valdyti visą darbo procesą.“ BIM tikslų neapibrėžtumas „Pradėję dirbti viename projekte, turėjome užduotį modelyje sužiūrėti konstruktoriams reikalingas angas, bendruosius susikirtimus, – prisimena V. Jatkauskaitė. – Tačiau, įsibėgėjus projektui (ir greičiausiai supratus modelio vertę), atsirado vis daugiau prašymų nurodyti modelyje vienus ar kitus sprendinius. Tokie dalykai turi būti nustatyti pačioje pradžioje.“

Jei užsakovas nežino, kodėl užsako BIM projektą, tampa neaišku, koks turi būti detalumas, kiek ir kokios informacijos turi būti modelyje, ar ji bus ir kaip naudojama statybos procese ir t. t. Todėl labai svarbu apibrėžti BIM tikslus, į kuriuos atsižvelgiant formuluojami aiškūs ir pagrįsti BIM reikalavimai. Taip išsprendžiama ir perteklinių BIM reikalavimų problema, nesudėtinga paaiškinti projekto dalyviams, kodėl yra vienas ar kitas reikalavimas. Jei tikslai neaptariami iš pat pradžių, užsakovas gali pats pradėti keisti reikalavimus jau vykdant projektą, o tai sukelia papildomų rūpesčių ir daugiau darbo visiems projekto dalyviams. Pasiruošimas BIM projektui „Kiek teko dirbti su BIM projektais, visuomet patenku į patį darbų įkarštį, dėl ko galiausiai komanda nebespėja priimti naujos informacijos ir vykdyti

MŪSŲ PATIRTIS / Skaitmeninė statyba

Virginija JatkauskaitĖ UAB „Intelligent BIM solutions“ BIM projektų vadovė

Kai BIM vadovas priklauso projektuotojų komandai, jis gali jausti pareigą ar spaudimą dangstyti komandos klaidas ir vėlavimus, koreguoti ar atnaujinti informaciją serveryje.

reikalavimų. O mokytis vykdant projektą laiko nenumatyta“, – pastebi V. Jatkauskaitė.

suderintas koordinates, komunikacijos platformas“, – praktiniais patarimais dalijasi N. Kurcevičius.

Dažna problema ta, kad užsakovai pirma pasirenka projektuotojus ar statybininkus, o tik vėliau kelia BIM reikalavimus. Atsiranda rizika, kad projekto komanda gali neturėti reikiamų kompetencijų iškeltiems reikalavimams. Arba būna, kad sutartyse žodis BIM tik paminimas, bet nenurodomi detalūs reikalavimai ir taisyklės. Rezultatas – tiekėjai nepasiruošę, o ir pagrindo ko nors iš jų reikalauti nėra.

Kodėl ydinga ruošti projektą 2D aplinkoje, o tada perkelti į 3D? BIM vadovai nuolat susiduria su nuostata, kad greičiau paruošti projektą 2D aplinkoje, o tada, norint jį įvertinti, perkelti į 3D. Galbūt brėžinių reikalauja užsakovas ar kiti projekto dalyviai („3D palauks“) arba manoma, kad inžinieriams užtenka kompetencijos rezervuoti vietas sistemoms 2D (spausdintuose) brėžiniuose. Galiausiai statybvietėje atsidūrusiais brėžiniais remiasi tiek statybininkai, tiek montuotojai, o 3D modeliai nenaudojami. Dėl šių priežasčių V. Jatkauskaitės praktikoje buvo šachtų, kuriose netilpo vamzdynai, nors modelyje viskas buvo gerai; koridoriuose yra tekę permontuoti dalį trasų, nes 2D brėžiniuose vamzdynai buvo pririšti vienaip, o tikrinamame modelyje – kitaip.

Visgi BIM projektas turi prasidėti nuo tikslų ir reikalavimų projektui bei komandai. Tik tada pagal iškeltus BIM reikalavimus turėtų būti vertinama paslaugų tiekėjų kvalifikacija ir formuojama komanda. „Labai svarbu, kad nebūtų peršoktas pasiruošimo projektui etapas. Jis turi būti atidžiai ir smulkiai išnagrinėtas, komanda turi būti supažindinta su taisyklėmis, reikalavimais, komunikacijos ir dokumentų saugojimo sistema. Būtina iš anksto išbandyti keitimąsi informacija, IFC importą ir eksportą pagal

„Paruošti 3D modelius iš 2D brėžinių užtrunka ir papildomai kainuoja, taip pat yra didelė rizika, kad brėžiniai bus pakoreguoti, o 3D modelis – ne. Sta-

Skaitmeninė statyba / MŪSŲ PATIRTIS

Nerijus Kurcevičius UAB „Intelligent BIM solutions“ BIM projektų vadovas

Kompetentingų BIM vadovų nėra daug, todėl renkantis būtina įvertinti konkrečią BIM vadovo praktiką. Manau, jog esami BIM mokymai Lietuvoje yra labai paviršutiniški bei teoriniai, trūksta pritaikomumo ir praktinių pavyzdžių. Be to, suprasti BIM metodiką bei organizaciją reikia ir užsakovui – visgi nuo jo priklauso didelė dalis projekto sėkmės. tybos metu nei papildomo laiko, nei pinigų nėra. Tad ar ne protingiau būtų iš karto projektuoti 3D aplinkoje ir taip išvengti problemų? Be to, 3D modeliai suprantamesni darbininkams, kyla mažiau nesusipratimų“, – svarsto „Intelligent BIM“ vadovas E. Beržanskis. Elementų klasifikavimas Dar viena problema – statinio elementų informacijos klasifikavimas. Problema kyla tuomet, kai tą patį objektą, pvz., koloną, vieni vadina vienaip, kiti – kitaip. Tuomet projekte informacija apie tai, kiek ir kokių kolonų yra, būna klaidinga. Taip pat būna ir atvirkščiai – skirtingiems elementams priskiriamas tas pats pavadinimas. Taigi, jei kiekvie-

name naujame projekte kuriami nauji pavadinimai, o projekto dalyviai naudoja skirtingas kvalifikavimo sistemas, gauname tikrą informacinį chaosą. Visa tai daro įtaką kiekių skaičiavimams, sąmatų sudarymui bei pirkimų ir gamybos procesams. Dažnai BIM suprantamas kaip gražus 3D vaizdinys, tačiau visa BIM esmė yra susisteminta informacija. Nėra bendros informacijos platformos Dar viena dažna problema – keletas skirtingų informacijos talpyklų ar pasidalijimo būdų. Informacija gaunama elektroniniu paštu, laikinomis nuorodomis sukeliama į projektuotojų serverį ar užsakovo nurodytą vietą. Galiausiai tampa labai sudėtinga rasti aktualią ir teisingą informaciją. Šią problemą lengvai išspręstų viena projekto dokumentacijos laikymo vieta. Kita kliūtis – skirtingos dokumentų, brėžinių ar modelių versijos. Visi turėtų naudoti ir dirbti naudodami naujausią informaciją (vieno dokumento principas). „Viename projekte, jau statybos stadijoje, architektai po atliktų korekcijų įkėlė modelį tik į savo serverį. Visi kiti, neturėdami atnaujintos informacijos, dirbo remdamiesi sena architektūra. Statinio konstrukcijos jau buvo pagamintos ir architektams teko viską perdaryti“, – nemalonia patirtimi dalija-

si N. Kurcevičius. Panašiai yra ir su brėžinių versijomis – projektai pradedami nesuderinus dokumentų komunikacijos ir valdymo tvarkos. Tai – tiesiog laiko ir lėšų švaistymas. 3D Modelio prieinamumas statybvietėje Šiuo metu vykstančiame projekte statybvietėje iš esmės vadovaujamasi 2D (spausdintais) brėžiniais. BIM vadovų nuomone, labai svarbu išvengti interpretacijų skaitant brėžinius (ypač, kai darbo brėžiniai sunkiai įskaitomi dėl informacijos kiekio). Būtų dar geriau, jei statybininkai ir montuotojai galėtų naudotis planšetiniais kompiuteriais – matant 3D vaizdą, peržiūrėti elementų informaciją ar ją valdyti (matuoti, pjauti ir pan.) daug paprasčiau ir greičiau. Atsispausdinti brėžinius ne tik užtrunka, bet ir kainuoja. Tarptautinė įmonė „Skanska“ nustatė, kad projekto vadovas dėl brėžinių vidutiniškai per mėnesį sugaišta net dvi dienas. O naudojant planšetinius kompiuterius ir projekto informacijos valdymo programas (tokias kaip „Trimble Connect“), galima peržiūrėti bet kuriuos dokumentus, brėžinius ar modelius. Be to, išsprendžiama ir kita problema – galima įsijungti visų projekto dalių 3D modelius, o 3D vizuali informacija suvokiama greičiau ir tiksliau, tad darbininkui nebereikia inžinieriaus paaiškinimų.

MŪSŲ PATIRTIS / Skaitmeninė statyba

Kaip organizuoti sėkmingą BIM projektą? Turime suprasti BIM struktūros ypatumus, tinkamai pasiruošti naujovių diegimui ir įtraukti į projekto komandą patirties turinčius BIM vadovus bei konsultantus. Reikalingas tiek užsakovo, tiek vykdytojų vadovybės supratimas bei dėmesys. „Kompetentingų BIM vadovų nėra daug, ir juos renkantis būtina įvertinti konkrečią BIM vadovo patirtį. Rengdami mokymus, siekiame pateikti itin

daug praktinių BIM naudojimo pavyzdžių. Be to, suprasti BIM metodiką bei organizaciją reikia ir užsakovui – visgi nuo jo priklauso didelė dalis projekto sėkmės. Todėl „Intelligent BIM Solutions“ paruošė atskiras BIM projektų organizavimo trijų dienų mokymų programas BIM projektų vadovams, projektų užsakovams ir tiesiog BIM informacijos naudotojams. Per šiuos mokymus išdėstoma viskas, ko reikia projekto organizavimui, ir net supažindinama su specialiomis BIM vadybos technologijomis, tokiomis kaip „LOD Panner“, „Trimble Connect“, „Solibri“ ir kt. Praktika rodo, kad mokymų nepakanka, nes kiekvienas projektas turi savo specifiką, tad geriau įgauti patirties pirmąjį projektą vykdant kartu su profesionaliu konsultantu – taip išvengiama klaidų bei nesklandumų“, – teigia „Intelligent BIM Solutions“ vadovas E. Beržanskis. II

Ernestas Beržanskis UAB „Intelligent BIM solutions“ direktorius

Praktika rodo, kad mokymų nepakanka, nes kiekvienas projektas turi savo specifiką, tad geriau įgauti patirties pirmąjį projektą vykdant kartu su profesionaliu konsultantu – taip išvengiama klaidų bei nesklandumų“, – teigia „Intelligent BIM Solutions“ vadovas E. Beržanskis.

Skaitmeninė statyba / MŪSŲ PATIRTIS

KODĖL NEUŽTENKA VIEN TIK BIM MODELIO?

Liudas Galdikas BIM valdytojas UAB „Baltic Engineers“

abartinės debesijos technologijos leidžia pasiekti informaciją greitai ir patogiai, todėl ypač svarbu, kad ji būtų tinkamai valdoma. Taigi, užsakovams teikdami integruoto projektavimo paslaugas, kartu suteikiame ir BIM projekto informacijos valdymo paslaugą – BIM projekto puslapį.

BIM projekto puslapis – tai virtuali erdvė, kurioje vyksta projekto komandų komunikacija, peržiūrima ir saugoma su projektu susijusi informacija. Šis sprendimas dar žinomas kaip CDE (angl. Common Data Environment). Renkantis informacijos valdymo platformą, ypač svarbu atvirųjų duomenų mainų standartų, tokių kaip IFC ir BCF, palaikymas, suderinamumas su projektuotojų jau naudojamomis projektavimo programomis bei galimybė užtikrinti nesudėtingą prieigą prie projektinės informacijos tiek projektavimo, tiek pastato statybos ar eksploatacijos metu. Įmonėje „Baltic Engineers“ pasirinkome naudoti „Microsoft Sharepoint“ duomenų ir projekto valdymo sistemą ir jos pagrindu sukūrėme BIM pro-

MŪSŲ PATIRTIS / Skaitmeninė statyba

2D brėžinių ir 3D modelio interneto naršyklėje brėžinių versijų istorija ir palyginimas, galimybė komentuoti (RFI)

jekto puslapį, kuris buvo papildytas „Autodesk“ CDE sprendimu „BIM 360 Docs“. Diegdami sistemą, susidūrėme su nemenkais iššūkiais, nes teko koreguoti modelio kūrimo sprendimus, atnaujinti ISO projektavimo proceso aprašus, keisti žmonių įpročius. KAIP TAI VEIKIA? Norint naudotis BIM projekto puslapiu, tereikia vartotojo vardo ir interneto ryšio. Prisijungę prie BIM projekto puslapio, visi projekto dalyviai gali peržiūrėti 3D BIM modelius, juose esančią informaciją ir aktualius brėžinius tiesiog interneto naršyklėje, jų nesisiųsdami, matyti aktualų projekto grafiką, kurti ir priskirti užduotis, keistis ir koreguoti tekstinius dokumen-

tus, dalytis informacija su rangovais ir subrangovais. 3D modelį galima peržiūrėti taip, tarsi būtum pastato naudotojas, pasivaikščioti po pastatą, užduoti klausimus projektuotojams pažymėjus konkrečią vietą 3D erdvėje. Norint naudotis sistema, tereikia turėti kompiuterį ar išmanųjį telefoną. Statybininkams dažnai kyla klausimų dėl projekto sprendinių, kartais trūksta matmenų, negalima įskaityti brėžinio ir t. t. „BIM 360 Docs“ sistema leidžia statybininkams ar generaliniam rangovui planšetiniame kompiuteryje ar telefone peržiūrėti visą projekto dokumentaciją, taip pat, pažymėjus neaiškią vietą brėžinyje ar 3D modelyje, užduoti klausimus projektuotojams, prie klausimo prisegti nuotrauką, parašyti komentarą. Be to, galima lengvai pamatuoti atstumus ir plotus pačiame brėžinyje, užvedus ant elemento sužinoti, koks tai elementas, kokiame aukštyje jis yra. PAKEITIMŲ VALDYMAS Projektuojant svarbu ne tik matyti aktualius brėžinius, bet ir identifikuoti bei matyti pakeitimus, atliktus naujoje brėžinio ar 3D modelio versijoje, taip pat – peržiūrėti ankstesnes brėžinių ir modelio versijas. BIM projekto puslapyje integruota 3D modelių ir brėžinių platforma „BIM 360 docs“ suteikia galimybę tai atlikti internetinės naršyklės lange. Pakeitimus tarp brėžinių versijų galima matyti interneto naršyklėje pasirinkus vieną iš dviejų režimų. Vienas

Galimybė matuoti ilgį, plotą (2D ir 3D) jų – ekrane vedžiojant vertikalų žymeklį, galima vizualiai identifikuoti versijų skirtumus. Kitas – persiklojimo režimas, kai versijos vaizduojamos viena virš kitos skirtingomis spalvomis. Taip pat yra galimybė matyti 3D modelio elementus, pakeitimus filtruoti pagal grupes. Norint galima filtruoti elementus pagal pridėtus, pašalintus, modifikuotus elementus. Pakeitimus galima eksportuoti txt formatu. Integruoto projektavimo metu pakeitimų valdymas yra tapęs neatsiejama projektavimo dalimi, užtikrinančia projekto dalių tarpusavio suderinamumą. SAUGUMAS Įkelta į debesį informacija apsaugoma nuo virusų ar kitos piktybinės veiklos, tačiau lieka neišspręsta informacijos nutekėjimo problema, kuri tokiems mūsų klientams, kaip „Continental“, AG ar IKEA, yra itin aktuali. Todėl prisijungimas prie BIM projekto puslapio vyksta pagal vartotojui priskirtas teises – matoma tik konkrečiam vartotojui skirta informacija. II

Skaitmeninė statyba / MŪSŲ PATIRTIS

Elektroninis statybos darbų žurnalas – visa informacija vienoje vietoje! Pagrindinis statybos darbų vykdymo dokumentas yra statybos darbų žurnalas, kuriame aprašoma darbų eiga ir kokybė, atskirų darbų perdavimas statytojui. Paprastai žurnalų būna keli ar net keliolika, be to, dar kaupiami segtuvai su technine projektine dokumentacija, medžiagų deklaracijomis ir t. t.

Perkėlus žurnalą į elektroninę erdvę, laimi visi!

endrovė „Cotenders“ dar 2015 m. Lietuvos statybininkų bendruomenei pristatė elektroninį statybos darbų žurnalą. Konferencijoje buvo pristatyta sistema StatybosZurnalas.lt – dokumentų ir procesų valdymo sistema, skirta elektroniniam statybos darbų žurnalui pildyti pagal STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ reikalavimus. Sistema leidžia standartizuotai, operatyviai, skaidriai ir saugiai kaupti įrašus apie vykdomus darbus, juos atlikusius specialistus ir panaudotas medžiagas; leidžia valdomą prieigą prie informacijos, susijusios su statybviete (brėžiniai, darbų skaičiaus žiniaraščiai, medžiagų deklaracijos, išpildomosios nuotraukos ir kt.); užtikrina statybos proceso, dalyvių ir įrašų teisėtumą. Plačiau apie

elektroninį statybos darbų žurnalą galite rasti www.statyboszurnalas.lt. Užsakovas (statytojas) • Užsakovas turi galimybę matyti ir reikalauti, kad rangovas tinkamai ir laiku pildytų žurnalą. Viešas dokumentas labiau disciplinuoja statybos proceso dalyvius. • Elektroninių įrašų, skirtingai nei rašytų ranka, nėra galimybės suklastoti, juos lengviau perskaityti. • Patikimas dokumentų saugojimas visą statinio gyvavimo ciklą. Keičiantis statinio savininkams ir rekonstruojant statinius, informacija nėra prarandama. Statybos darbų vadovas • Žurnale galima standartizuotai, operatyviai, skaidriai ir saugiai kaupti įrašus apie vykdomus darbus, naudojamus produktus ir medžiagas.

• Nereikia žurnalo perdavinėti iš rankų į rankas – pildyti vienu metu gali keli darbų vadovai. • Informacija pateikiama patogiau ir greičiau, yra galimybė prisegti nuotraukas, brėžinius ir kt. Techninės priežiūros vadovas • Operatyviai gauna pranešimus apie naujus įrašus žurnale, patogiai, nepakildamas iš darbo vietos, gali peržiūrėti susijusius dokumentus (brėžinius, medžiagų deklaracijas ar kt. prisegtą informaciją) ir pasirašyti arba parašyti pastabas. • Turėdamas prieigą prie visų dokumentų virtualioje saugykloje, gali daugiau laiko skirti techninei priežiūrai, nes sutrumpėja dokumentų paieškos laikas. • Gali patogiai kaupti statybos proceso gerųjų praktikų žinyną ir patirtį iš visų statybos objektų. II

ŽINIŲ BAZĖ 5D BIM STATINIO MODELIUI Kiek kainuos statyba? Ar visada mažiausia kaina teisinga? Kaip protingai statyti ir sutaupyti?

SĄMATOS NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS Uždaroji akcinė bendrovė SISTELA, Žalgirio g. 88, LT 09303 Vilnius Tel. +370 5 275 2645, Faks. +370 5 275 0411, info@sistela.lt, www.sistela.lt

Nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai statybos verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija. Narystė Asociacijoje yra savanoriška. Jungia apie 150 statybos, projektavimo, konsultavimo ir techninės priežiūros, statybinių medžiagų ir konstrukcijų gamybos, mokymo ir kitų įmonių bei organizacijų. LSA gretose taip pat yra Respublikinė langų ir durų gamintojų asociacija, Lietuvos santechnikų asociacija, Polistireninio putplasčio asociacija ir pastolininkų asociacija Baltic Scaffolders Association.

www.statybininkai.lt facebook.com/statybininkai/ linkedin.com/company/statybininkai

Kodėl verta būti Lietuvos statybininkų asociacijos nariais? • LSA gina savo narių interesus ir atstovauja juos sprendžiant problemas valstybinėse Lietuvos institucijose. Kiekvienas narys turi galimybę išreikšti pasiūlymus ir taip dalyvauti statybos verslo teisinės aplinkos formavime. • Verslo teisinės ir mokestinės aplinkos pokyčius LSA nariai gali prognozuoti anksčiau dėl laiku iš LSA gaunamos informacijos. • LSA skatina įmonių ir organizacijų bendradarbiavimą, suteikia galimybę rasti partnerių patikimų statybos įmonių ir su statyba susijusių organizacijų bendruomenėje. • LSA savo nariams suteikia galimybę dalyvauti įvairiuose projektuose ir iniciatyvose. • LSA suteikia galimybę savo nariams dalyvauti asociacijos organizuojamose aktualiose konferencijose, seminaruose ir kituose renginiuose.

Drauge mes esame YIT. YIT ir „Lemminkäinen“ susijungė 2018 m. vasario 1 d. Laukia didingi dalykai, kai drauge pradeda dirbti du vyresni nei 100 metų suomiai. Būdama didžiausia savo srities bendrovė Suomijoje, YIT yra viena reikšmingiausių statybos bendrovių ir Šiaurės Europoje. Pas mus dirba daugiau nei 10 000 specialistų 11 šalių. Naujoji YIT – tai jaukesnių namų ir funkcionalių verslo patalpų kūrėja, itin sudėtingų infrastruktūros projektų statytoja bei profesionali kelių tiesimo bendrovė. Mes kuriame, statome ir prižiūrime patrauklią ir tvarią aplinką. Kuriame miestus, kuriuose žmonės gali mėgautis gyvenimu. Drauge.