Skaitmenine statyba 2016 by LBA

Turinys vizija

mūsų patirtis

Kjetilas Tonningas ESAME PASIRENGĘ PADĖTI LIETUVAI

Dalius Gedvilas XXI A. ŽMOGŲ LYDI IR SKATINA NUOLATINĖS PERMAINOS IR KAITA

UAB „Sistela“ STATINIO INFORMACINIS MODELIAVIMAS JAU SIEKIA 5D

PARENGTA LIETUVOS STATYBOS SEKTORIAUS SKAITMENINIMO GALIMYBIŲ STUDIJA

UAB „Aga Cad“ BIM POTENCIALAS IŠ LIETUVOS SKLINDA Į VISĄ PASAULĮ

STATYBOS SEKTORIAUS ASOCIACIJŲ PASIŪLYMAI DĖL SKAITMENINIMO

UAB „Litana ir KO“ „LITANA“ DIDINA BIM NAUDOJIMO APSUKAS

UAB „IN RE“ KOJA KOJON SU TECHNOLOGIJOMIS – KURIAME VILNIŲ 3D+

mokslas ir kompetencijos

Lietuvos BIM projektai 2016

Prof. dr. Alfonsas Daniūnas BIM PROVERŽIS: NUO MOKSLINIŲ TYRIMŲ IKI SKAITMENINIO MIESTELIO PROTOTIPO

Prof. dr. Algirdas Juozapaitis BIM STUDIJOS PASITEISINO, PRADEDAMAS KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS

Dr. Darius Pupeikis BIM VERČIA KEISTI POŽIŪRĮ Į SPECIALISTŲ UGDYMĄ

RESTA 2016

kaip tai veikia 12

Dr. Vladimiras Popovas BIM STANDARTAI – KURĮ KELIĄ RENKASI LIETUVA?

Donatas Aksomitas BIM KLASIFIKATORIAUS STRUKTŪRA IR KODAVIMO SISTEMA

Prof. dr. Sigitas Mitkus ESMINIŲ STATINIO REIKALAVIMŲ REIKŠMĖ MODELYJE

Dr. Tatjana Grigorjeva BIM SUKURIAMA VERTĖ – KAIP JĄ IŠMATUOTI?

Dainius Gudavičius DUOMENŲ BAZIŲ INTEGRAVIMO IŠŠŪKIAI

Ernestas Beržanskis KERTINIAI PROJEKTO ORGANIZAVIMO AKMENYS

Saulius Mikalauskas BIM MODELIO DUOMENŲ PANAUDOJIMAS SĄMATINIAMS SKAIČIAVIMAMS

Albinas Vaitkevičius BIM MODELIS IŠGRYNINA PROJEKTO SĄMATĄ

Dr. Vaidotas Šarka TARPTAUTINIAI STATYBOS SEKTORIAUS SKAITMENINIMO ASPEKTAI

LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2016

„RESTA 2016“ ATVERTĖ SKAITMENINĖS STATYBOS PUSLAPĮ

VšĮ „Skaitmeninė statyba“ Almanachas „Skaitmeninė statyba 2016“ © VŠĮ „Skaitmeninė statyba“ www.skaitmeninestatyba.lt El. p. info@skaitmeninestatyba.lt Almanacho elektroninė versija skelbiama www.skaitmeninestatyba.lt Užsakomieji tekstai pažymėti ženklu

VIZIJA / SKAITMENINĖ STATYBA

ESAME PASIRENGĘ PADĖTI LIETUVAI isi kalba apie skai tmeninimą ir apie tai, kaip Europos įstatymų leidėjai dirba su iniciatyvo mis, kurios visose pramonės sri tyse remia BIM. Ypač svarbu užtikrinti, kad nė viena kompani ja nebūtų palikta nuošalyje ir būtų skatinamas bendradarbia vimas bei keitimasis duomeni mis. Šiuo metu reikia išspręsti daug probleminių klausimų, tad FIEC intensyviai dirba siekdama Europos Komisijoje (EK) išspręsti pagrindines problemas, su ku riomis susiduria rangovai.

FIEC kalbasi su EK pavaldžiu pa daliniu DG GROW (Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ gene ralinis direktoratas), kuris jau grei tai turi paskelbti studiją, padė siančią nustatyti priemones ne tik stiprinti BIM, bet ir platesniu mas tu skaitmeninti statybos sektorių. Programinė įranga yra tik dalis BIM, o BIM – tik dalis bendros statybos skaitmeninimo revo liucijos, todėl būtina apsvarstyti

Europos statybos pramonės federa cijos (angl. European Construction Industry Federation, FIEC) vice prezidentas Kjetilas Tonningas

sense?“ Briuselyje federacija įstei gė darbo grupę, formuosiančią FIEC požiūrį į BIM ir nustatysian čią darbus, kuriuos šioje srity je reikia atlikti, kad padėtume šalims narėms ir jų rangovams. Darbo programa jau ruošiama, ir FIEC netrukus paskelbs mani Kai kurie darbai išnyks, nes juos festą, kuris pristatys visą sektorių perims robotai. Kita vertus, galite Europos Sąjungos (ES) instituci įsivaizduoti, kokių galimybių atsi joms. Tai susiję ne tik su techni ras, kai statinio modeliai bus pa niais ir aplinkos klausimais, bet ir versti robotams suprantamomis su kompetencijomis, darbo vie instrukcijomis. Tyrėjų teigimu, tomis ir įgūdžiais, duomenų ap žmonių robotai niekada visiškai sauga, teisiniais aspektais, tokiais nepakeis, bet akivaizdu, kad dar kaip atsakomybės ir draudimas. buotojams reikės naujų įgūdžių. Visos ES šalys progresuoja skir Tikimasi, kad skaitmeninimas pa tingu greičiu, bet FIEC tikisi, kad keis ir dar vieną neigiamą aspektą. netrukus daugelis Europos vy Darbo rinką paliekant vyriausiems riausybių reikalaus privalomai darbuotojams, nedaug jaunų žmo naudoti BIM viešuosiuose pro nių nori dirbti statybos sektoriuje, jektuose. Tai jau padaryta Di nes toks darbas jiems atrodo ne džiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, patrauklus. Todėl reikia tikėtis, kad Vokietijoje ir Ispanijoje. nauja, moderni, aprūpinta techno logijomis ir švari darbo aplinka pa Lietuvos kompanijos gali nedvejoti FIEC pasiryžimu užtikrinti efekty dės visiškai pakeisti tokį požiūrį. vią statybos sektoriaus plėtrą ir tai, Kasmetinėje FIEC konferencijoje kad būtent rangovai būtų lyde „BIM: Rocket science or common riaujantys pokyčių iniciatoriai. || visus aspektus. Pavyzdžiui, nors tikimės, kad augs produktyvu mas, kris kainos ir maksimaliai sumažės klaidų tikimybė, priva lome turėti omenyje, kad stipriai pasikeis darbo specifika, tad žmonėms reikės naujų įgūdžių.

SKAITMENINĖ STATYBA / VIZIJA

XXI a. žmogų lydi ir skatina nuolatinės permainos ir kaita

DALIUS GEDVILAS, VšĮ „Skaitmeninė statyba“ direktorius, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

ių dienų pasaulis įžengė į industrinės revoliucijos etapą. Daiktų internetas, tvarumas, ekologija, energetika ir darni aplinka tampa neatsiejama žmogaus gyvenimo dalimi. Skaitmeninimo rezultatai mūsų šalyje, kaip ir visame pasau lyje, palies visas gyvenimo sritis. Jau dabar visuomenė pradeda su prasti, kad statiniai – daug plates nės socialinės ekosistemos dalis ir jie turėtų integraliai egzistuoti su visa žmogaus aplinka. Prijungti prie daiktų infrastruktūros inter neto pastatai ateityje vaidins vis svarbesnį vaidmenį. Jų sensorių generuojami duomenys bus svar būs valdant žaliosios elektros energijos gamybą bei kaupimą ir net, pavyzdžiui, transporto ir lo gistikos centrų darbą.

Pažengusiose valstybėse intensy viai kuriami skaitmeniniai statinių

Praėjo 200 metų, bet prancūzų genijaus Victoro Hugo pasakyti žodžiai „žmogaus protas turi tris visrakčius: žinias, mintis ir vaizduotę“ kaip niekada teisingi kalbant apie skaitmeninimo erą. Žmogaus vaizduotė gali atverti neįtikėtinas kūrybines galias, bet jeigu jas dar sustipriname šiuolaikinėmis technologijomis, tikrovė tampa sunkiai atskiriama nuo virtualiosios realybės. BIM metodologija yra viena sričių, leidžiančių įgyvendinti žmogaus kūrybines idėjas. dvigubai išsiplėsdavo kas 13 mė nesių. Maža to, IBM mokslinin kų vertinimu, daiktų internetas lems tai, kad bendras žinių kie kis dvigubės kas 12 valandų. Ką tokie vertinimai ir prognozės pasako? Žmogus priverstas nuo lat taikytis prie besikeičiančios aplinkos, mokytis naujų dalykų. Taigi daugėja galimybių, bet Kasdienis darbas tampa neįsi kartu ypač sparčiai auga ir infor vaizduojamas be eksperimentų, macijos, kurią turime apdoroti, naujų būdų ieškojimo. kiekis, atsiranda naujų įgūdžių ir Keistis turi ir valstybės. Valstybės žinių poreikis. turto valdymas tampa neatsie Amerikiečių architektas, išradė jamas nuo greito skaitmeninių jas ir rašytojas Richardas Buck duomenų apdorojimo, o ateity minsteris Fulleris kvietė susi je statinių planavimas ir staty mąstyti apie „žinių dvigubėjimo ba, skaitmeninių miestų valdy kreivę“. Jo teigimu, iki 1900 m. mas taps vienais esmingiausių bendras žmonijos išmanymas konkurencingumo stiprinimo padvigubėdavo maždaug kas aspektų. Kiekvieno statinio pla 100 metų. Po Antrojo pasauli navimas turi būti neatsiejamas nio karo žinių padvigubėdavo nuo aiškiai suformuotos vizijos kas 25 metus. Manoma, kad apie projektavimo etapo pradžioje 2013 m. bendros žmonijos žinios ir simuliacijų, rodančių būsimus ir infrastruktūros modeliai, o šie į visumą sujungiami išmaniųjų miestų (angl. smart city) skaitme ninėse platformose. Tai neabe jotinai didina šių valstybių eko nominį pranašumą ir galią vien todėl, kad tokios priemonės įga lina greičiau priimti sprendimus.

VIZIJA / SKAITMENINĖ STATYBA statinio rodiklius jo eksploatavi mo metu.

davo mėnesius, šiandien atlie kami per dieną. Deja, to paties negalima pasakyti apie teisės BIM metodologijos diegimo ati aktų, reglamentų kūrimą. Tai dėliojimas mūsų šalyje reiškia, kad problema, kuriai daugiau dėme mes savo konkurencingumu tols sio turėtų skirti teisinę aplinką tame nuo šalių lyderių Europoje. kuriantis valstybės pareigūnų Europos Komisija dar 2013 m. korpusas, juk ne toks retas atve pasiūlė, kad nuo 2016 m., per jis, kai teisės aktai pasensta dar kant projektavimo ir statybos neįsigalioję. paslaugas, prioritetu būtų laiko mas BIM taikymas. Šiuo metu VšĮ „Skaitmeninė statyba“ savo iniciatyva imasi VŠĮ „Skaitmeninė statyba“ spręsti skaitmeninės statybos 2016 m. atliko studiją dėl staty dabarčiai ir ateičiai Lietuvoje bos sektoriaus skaitmeninimo svarbius klausimus – į lietuvių priemonių diegimo Lietuvoje. kalbą verčiami tarptautiniai ISO Šios studijos pagrindu LR aplin standartai, kuriamas statinio in kos ministerija 2016 m. lapkričio formacinio modelio taikymo gi 9 d. pateikė LR Vyriausybei sta das. Lietuvos statybos sektorių tybos sektoriaus skaitmeninimo vienijančios asociacijos kviečia programą, kuri buvo patvirtinta. bendradarbiauti valstybės insti tucijas kuriant BIM standartus ir Lietuvos statybos sektoriaus skaitmeninių duomenų naudo bendruomenė tiki, kad viešasis jimo taisykles, nes, siekiant su sektorius kuo greičiau atliks rei kurti BIM palankią aplinką, reikia kiamus teisinio reglamentavimo sutelkti pajėgas. pakeitimus ir kad duomenų kau pimo, apdorojimo procesai BIM Galime pasidžiaugti, kad gerų kontekste, statybų robotizavi jų statinio informacinio mode mas taps įgyvendinami ir suderi lio kūrimo pavydžių yra ne tik nami su teisiniu reguliavimu. Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje ar Danijoje, bet ir Lietuvoje. VšĮ Technologijos vystosi didžiuliu „Skaitmeninė statyba“ iniciatyva tempu – veiksmai, kurie užtruk pradėtas organizuoti nacionalinis

konkursas „Lietuvos BIM projek tai“, o jam pateiktų projektų ko kybė parodė, kad projektuotojų ir statybininkų bendruomenė yra pribrendusi teisiniams poky čiams. Taip pat akivaizdu, kad sta tinių ir infrastruktūros savininkai, naudodami informacinio mode liavimo ir statybų metu sukaup tus duomenis, Lietuvoje gali gauti daug daugiau ilgalaikės naudos. VšĮ „Skaitmeninė statyba“, vieni janti 13 Lietuvos statybos sek toriaus asociacijų, nuo 2014 m. siekė šviesti ir telkti visuomenę, prisidėti prie to, kad gyventume modernioje valstybėje ir moder niuose miestuose, kad jaunoji karta savo darbe galėtų taikyti inovatyvias technologijas, kad užsienio investuotojai mūsų šaly je rastų kūrybingų ir šiuolaikiškų kūrėjų, o žmonės jaustųsi saugūs gyvendami tvarumo ir darnos principais sukurtuose miestuose. Šis „Skaitmeninės statybos“ al manachas skirtas tiems, kurie domisi statinio informacinio mo deliavimo (BIM) tema, tiems, ku riuos veda noras tobulėti, tiems, kurie sėkmingai savo gyvenime ir darbe taiko V. Hugo visrakčius – žinias, mintis ir vaizduotę. ||

SKAITMENINĖ STATYBA / VIZIJA

Parengta Lietuvos statybos sektoriaus skaitmeninimo galimybių studija 2016 m. vasarą VšĮ „Skaitmeninė statyba“, pasitelkusi 16 ekspertų grupę, VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro užsakymu parengė Lietuvos statybos sektoriaus skait meninimo ir jo finansavimo galimybių studiją. tudijoje išanalizuo ta užsienio valsty bių statybos sekto rių skaitmeninimo (BIM) patirtis. Tam informaciją pateikė Jungtinės Karalystės, Danijos ir Suomijos specialistai.

kymo modeliai, rekomenduoja mo modelio finansavimo ir įgy vendinimo priemonių planas. Apibrėžiama statybos sektoriaus skaitmeninimo vizija ir siektini tikslai iki 2021 m.

Dokumentas apžvelgia statinio 233 puslapių studija pateikta gyvavimo ciklo procesų padėtį LR Vyriausybei. Lietuvoje, pateikiami proble mų sprendimo būdai taikant Lietuvos statybos sektoriaus skaitmeninimo priemones, siū skaitmeninimui siūloma rinktis lomas Lietuvos statybos sekto subalansuoto valstybės ir vers riaus skaitmeninimo priemonių lo bendradarbiavimo mode kompleksas, jo veikimo ir palai lį. Tai leistų suvienyti viešojo ir

• Tikslai ir siekiai • BIM įsipareigojimai • BIM veiklos (strategija)

Iniciatyva ir vystymas

• MTEPI (R&D) projektai • Bendradarbiavimas su mokslo institucijomis

Tyrinėjimas

Reguliavimas

• BIM gairės • BIM reglamentavimas • BIM standartizavimas

VIEŠASIS SEKTORIUS

• BIM pilotiniai projektai • BIM viešinimo planai • BIM naudos vertinimas

Viešinimas (valorizacija)

Švietimas

Finansavimas ir palaikymas

Siūlomos viešojo sektoriaus funkcijos diegiant BIM

• Skaitmeninimo priemonių finansavimas • BIM diegimo palaikymas

• BIM švietimas • Mokymų programos • Švietimo planai

VIZIJA / SKAITMENINĖ STATYBA privačiojo sektoriaus žmogiš kuosius ir finansinius išteklius, optimizuoti viešojo sektoriaus ir verslo išlaidas bei pašalinti skir tingoms institucijoms taikomus nereikalingus ir neveiksnius ap ribojimus. Šie veiksmai komplek siškai pagerintų ilgalaikį Lietuvos ekonomikos augimą, padidintų šalies produktyvumą, konkuren cingumą ir eksportą. Studijos autorių nuomone, Lie tuvoje planuojamus kurti skait meninės statybos sprendimus tikslinga integruoti į kaimyninių Europos Sąjungos (ES) ir Šiau rės šalių statybos skaitmeninių sprendimų kūrimo tinklą. BIM diegimas yra nuolatinis to bulinimo procesas. Kuo daugiau institucijų ir organizacijų įsijungs į šį procesą, tuo daugiau pastan gų bus skiriama kartu kuriant nuoseklesnę, pažangią, išmanią ir naujovišką darbo aplinką Lietu vos statybos sektoriuje bei tarp tautiniu mastu (ES ir pasaulyje). Lietuvos statybos sektoriaus skaitmeninimo ir jo finansavimo galimybių studija yra paskelbta LR aplinkos ministerijos svetai nėje http://www.am.lt/VI/files/ 0.165081001480603487.pdf.

STATYBOS SEKTORIAUS ASOCIACIJŲ PASIŪLYMAI DĖL SKAITMENINIMO

Statybos sektoriaus asociacijos, siekdamos atkreipti dėmesį į sek toriaus aktualijas ir norėdamos pa siūlyti problemų sprendimo būdus bei pažangias sektoriaus plėtros kryptis, pateikė pasiūly mus Vyriausybei ir ministerijoms.

PASIŪLYMAI DĖL STATYBOS SEKTORIAUS SKAITMENINIMO (APLINKOS MINISTERIJOS REGULIAVIMO SRITIS)

1. Tęsti 2015-09-28 Vyriausybės strateginio komiteto sprendimo dėl statybos sektoriaus skaitmeninimo įgyvendinimą; pasirinkti konkretų skaitmeninimo įgyvendinimo modelį ir pradėti jo integraciją į teisinę sistemą. 2. Numatyti privalomą 3D statinių projektavimą vykdant viešuosius pirkimus, kai objektų vertė – nuo 1,5 mln. eurų. Detalūs ir tikslūs 3D projektai sudarys prielaidas parengti tikslesnes sąmatas, kartu sumažės nenumatytų išlaidų bei ginčų tikimybė, rangovai sąžiningiau konkuruos, bus geriau apsaugoti visų statybos dalyvių interesai. 3. Sudaryti statytojams galimybę 3D formatu parengtus statinių projektus kelti į pasirinktus duomenų centrus, o tikrinančioms institucijoms prie jų suteikti nuotolinę prieigą. Šiuo metu statytojai privalo teikti projektus į netobulai veikiančią informacinę sistemą „Infostatyba“, kuri negeba sutalpinti 3D projektų, o tai neskatina projektuojant naudoti pažangių formatų. 4. Įteisinti statybos procese naudojamus skaitmeninius dokumentus (elektroninį statybos darbų žurnalą, paslėptų darbų aktus, laiko apskaitos žiniaraščius, gaminių pasus ir kt.). Skaitmeniniai dokumentai sudarys galimybę greičiau, patogiau ir skaidriau fiksuoti statybos eigą. 5. Įteisinti ir pradėti kurti 3D miestų informacines sistemas, kuriose būtų kaupiami ir viešai prieinami įvairūs duomenys apie visus statinius, įskaitant inžinerinių tinklų infrastruktūrą. Informacinės sistemos galėtų būti naudojamos įvairiems statybos dalyvių, visuomenės bei institucijų poreikiams. 6. Išplėsti elektroninio parašo naudojimą statybos procese bei statybos viešojo administravimo procedūrose. Tokiu būdu sudaryti galimybę greičiau, patogiau ir skaidriau atlikti įvairias procedūras. 7. Finansuoti ilgo saugojimo elektroninių dokumentų archyvavimo išlaidas ir tokiu būdu skatinti statybos dalyvius naudoti elektroninius dokumentus. 8. Skirti resursų, padėsiančių ugdyti statybos sektoriaus darbuotojų skaitmeninį raštingumą.

projektavimo įmonių asociacija, Lietuvos statybos inžinierių są junga, asociacija „Lietuvos keliai“, Lietuvos betranšėjų technologijų asociacija, Lietuvos nekilnojamo jo turto plėtros asociacija, Nacio nalinė pasyvaus namo asociaci ja, Lietuvos elektros energetikos Pasiūlymus kartu rengė Lietuvos asociacija, Lietuvos karjerų aso statybininkų asociacija, Lietuvos ciacija, Polistireninio putplasčio

asociacija, Lietuvos melioracijos įmonių asociacija, Lietuvos nacio nalinė židinių-dūmtraukių mon tuotojų asociacija, Mineralinės va tos gamintojų asociacija, Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija, Respublikinė langų ir durų ga mintojų asociacija, skaldos ga mintojų asociacija „Milsa ir Ko“ ir Statybos industrijos asociacija. ||

SKAITMENINĖ STATYBA / MOKSLAS IR KOMPETENCIJOS

BIM PROVERŽIS: NUO MOKSLINIŲ TYRIMŲ IKI SKAITMENINIO MIESTELIO PROTOTIPO

Prof. dr. ALFONSAS DANIŪNAS, VGTU rektorius

ar visai neseniai at skiriems statybos pro cesams – skai čiavimams, projek tavimui, sąmatų su darymui ir kt. – buvo įprasta pasitelkti skirtingas kompiuteri nes programas. Dabar į skaitme ninę erdvę persikelia visi etapai, visa procesų grandinė nuo idėjos iki galutinio rezultato ir net iki viso pastato gyvavimo ciklo pa baigos. Konkurencinga ir inovaty vi statybos pramonės plėtra šian dien neatsiejama nuo statybos sektoriaus skaitmeninimo ir sta tinio informacinio modeliavimo

(angl. Building Information Mo delling, BIM) metodų diegimo.

pastaruosius metus. Didžiausi žingsniai skaitmeninėje staty boje žengti maždaug prieš tre Joks statinys negali būti atsietas jus metus, kai iniciatyvos ėmėsi nuo aplinkos, kurioje egzistuo pats statybos sektorius – 2014 m. ja, todėl ir BIM susijęs ne vien su pradžioje įkurta viešoji įstaiga statyba, bet apima ir architek „Skaitmeninė statyba“. Tai Lie tūrą, kelius, geodeziją, aplinką tuvos statybos skaitmeninimo bei kitas sritis, taip pat teisinius, procesui koordinuoti skirta or aplinkosauginius, ekonominius ir ganizacija, į grupę subūrusi visas kitokius jų aspektus. Dėl šios prie su statyba susijusias sąjungas ir žasties BIM diegimas šalies mastu asociacijas: projektuotojų, archi reikalauja kompleksinio, plataus tektų, statybininkų, statybos eks požiūrio ir gana stipraus valstybės pertų, kelininkų ir kt. įsitraukimo. Džiugu, kad tai Lietu BIM ŽINIOS – voje suprantama ir vykdoma. TIEK BŪSIMIEMS, TIEK Lietuvoje kai kurie skaitmeni ESAMIEMS SPECIALISTAMS nės statybos elementai pradėti VGTU statybos srityje tarp Lie naudoti jau daugiau nei prieš tuvos universitetų pirmauja tiek 10 metų, tačiau itin intensyviai rengiamų specialistų skaičiumi, ši sritis ėmė vystytis per kelerius tiek mokslininkų bei dėstytojų

MOKSLAS IR KOMPETENCIJOS / SKAITMENINĖ STATYBA potencialu bei jų atliekamais moksliniais tyrimais. Natūralu, kad, užimdamas lyderio pozi ciją, šis universitetas turėjo ir visas inovacijoms kurti reikalin gas galimybes bei stiprią moks linę bazę, kad pasirūpintų nau jos kartos statybos specialistų rengimu.

Prof. dr. Alfonsas Daniūnas

Sekdamas rinkos pokyčius ir reaguodamas į poreikius, VGTU (beje, vienintelis Lietuvoje) nuo 2015 m. įgyvendina BIM skirtą Statinio informacinio modeliavi mo magistrantūros studijų pro gramą, kurią renkasi tiek baka lauro studijas baigęs jaunimas, tiek darbo patirties jau turintys specialistai, gerai suvokiantys BIM statyboje reikšmę.

kius, nuo 2017 m. planuojame pasiūlyti ir atskirą BIM specialis tams rengti skirtą bakalauro stu dijų programą. Šiuo metu kvalifi kuotų specialistų, galinčių dirbti Itin svarbu, kad visa statybos su BIM technologijomis, trūku pramonės bendruomenė būtų mas jaučiamas ne tik Lietuvoje, pasiruošusi atremti skaitmenini bet ir visoje Europoje. mo iššūkius, todėl VGTU žengė ir kitą labai svarbų žingsnį – įtrau Todėl, tiek rengdamas specialis kė BIM pagrindus į visas statybos tus, tiek plėtodamas skaitmeni krypties bakalauro ir magistro nės statybos praktikas Lietuvoje, studijų programas. Tuo siekia VGTU aktyviai bendradarbiauja ma, kad kiekvienas, baigęs uni su pažangiausių šioje srityje ša versitetą, suvoktų, kas yra BIM, lių atstovais. Pavyzdžiui, bendros ir mokėtų dirbti su nauja mo veiklos su Didžiosios Britanijos derniausia programine įranga. specialistais, kurie yra vieni stip Stebėdami besiplečiančią rinką riausių BIM ekspertų pasaulyje ir siekdami patenkinti jos porei bei BIM programinės įrangos kūrimo lyderių, rezultatas – 2014 m. balandžio mėn. VGTU įkurtas pirmasis Lietuvoje Sta tinių skaitmeninio ir informaci nio modeliavimo technologijų centras, orientuotas į mokslinių tyrimų vystymą bei ekonominę plėtrą. Centras veikia dviem kryptimis: sudaromos BIM studijų progra mos ir organizuojami bei vyk domi šios srities tiriamieji dar bai. Centras remia skaitmeninės statybos kompetencijų ugdy

mą, inovacijų, susijusių su BIM, kūrimą bei perdavimą rinkos dalyviams, rinkos dalyvių kvali fikacijos kėlimą, tarptautinį ben dradarbiavimą ir BIM diegimo Lietuvoje veiklą. BIM PRAKTIKA – SKAITMENINIS SAULĖTEKIO MIESTELIS VGTU mokslininkai ne tik vykdo su skaitmenine statyba susiju sius tyrimus, bet ir pasitelkdami išmaniąsias technologijas šiuos principus taiko praktikoje. Vienas tokių pavyzdžių – VGTU moksli ninkų sukurtas pirmasis Lietu voje skaitmeninio VGTU Saulėte kio miestelio modelio prototipas. VGTU bendradarbiauja su prog raminės įrangos milžinais, todėl turi prieigą prie pačių moder niausių skaitmeninio miesto kū rimo technologijų, kurios ir buvo išbandytos kuriant pirmąjį Lietu voje VGTU miestelio Saulėtekyje skaitmeninio modelio prototipą. Į turimą modelį paprasta integ ruoti dar tik projektuojamus nau jus Saulėtekio miestelio pastatus ir įvertinti, kaip jie atrodys dabar tiniame kontekste. Kitas eksperi mentinis žingsnis galėtų būti viso Vilniaus skaitmeninis modelis. ||

SKAITMENINĖ STATYBA / MOKSLAS IR KOMPETENCIJOS

BIM STUDIJOS PASITEISINO, PRADEDAMAS KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS

Prof. dr. ALGIRDAS JUOZAPAITIS, VGTU Statybos fakulteto dekanas

iekvienam statinio projektui būtinas BIM vadybininkas (BIM koordinato rius), ruošiantis pro jekto BIM dalį, mokantis atlikti BIM modelio auditą, gebantis suderinti visų projekto dalyvių veiksmus ir spręsti jų bendradar biavimo klausimus. Visų projek to dalių ir vystymo etapų koordi navimas yra esminė ir labai svar bi BIM paskirtis.

Skatindamas skaitmeninės sta tybos plėtrą, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) yra žengęs du itin svarbius žings nius. Tai Statinių skaitmeninių ir informacinio modeliavimo tech nologijų centras (SSIMTC), kuris, bendradarbiaudamas su statybos pramone, profesinėmis asociaci jomis, valstybinėmis institucijo mis ir švietimo įstaigomis, padeda plėtoti BIM technologijas Lietu voje, ir antrosios pakopos (magist rantūros) studijos pagal pirmą

Vienas svarbiausių naujos kartos statybos inžinerijos mokslų srities specialistų yra statinio projekto BIM vadovas (informacijos vadovas). Tai naujo tipo statybos inžinerijos specialistas, numatantis statinio inžinerinio informacinio modeliavimo technologijų diegimo ir vystymo strategiją projektavimo įmonėse, statytojų, rangovų, gamintojų ir turto valdytojų organizacijose, taip pat kuriantis ir vystan tis BIM standartus, vadovaujantis ir koordinuojantis BIM projekto rengimo ir vykdymo procesus.

Lietuvoje Statinio informacinio modeliavimo studijų programą.

BIM STUDIJOS VGTU

statybos objektas, kuriame atsi žvelgiama į visą jo gyvavimo cik lą (planavimas / projektavimas /

BIM specialistai privalo atsižvelg ti į visų statinio projekto dalių rengimo problematiką visais sta tinio gyvavimo ciklo etapais, kad įsisavintų statinio informacinio modeliavimo technologijas ir nu simanytų apie vykstančius pro cesus, sintetintų projekto dalyvių žinias. Tai būtina norint vadovauti BIM diegimo strategijai, vysty ti BIM metodus, kurti ir diegti BIM standartus, sėkmingai plė toti geriausias praktikas. Didelis dėmesys programoje skiriamas praktinių gebėjimų, reikalingų jauniems specialistams, ugdymui. Šios statybos inžinerijos magist rantūros studijų programos san daros idėja grindžiama esminėmis BIM sąvokomis: „Building“ – statinys / pastatas / infrastruktū ros objektas – trimačiu modeliu pagrįstas statybos projektas /

Naujasis VGTU korpusas

MOKSLAS IR KOMPETENCIJOS / SKAITMENINĖ STATYBA statyba / eksploatacija / rekonst rukc ija / utilizacija); „Information“ – modelyje sukaupti duo menys ir informacija apie statinį per visą jo gyvavimo ciklą; „Mo delling“ – informacijos apie sta tinį ir su jo realizavimu susijusių procesų modeliavimas ir val dymas naudojant integracijos (bendradarbiavimo) priemones. Baigę studijų programą, absol ventai gali sėkmingai dirbti staty tojų ir investuotojų kompanijose, įvairaus profilio projektavimo įmo nėse, statybų rangos ir subrango vų įmonėse, valstybės sektoriaus, sertifikavimo, priežiūros, kadastrų bei registrų įstaigose statinių infor macinio modeliavimo BIM vado vais, BIM projekto koordinatoriais, BIM ekspertais, BIM modeliavimo specialistais arba veikti išoriškai kaip BIM konsultantai, BIM moks liniai techniniai specialistai ar BIM programinės įrangos kūrėjai.

„

Siekiant užtikrinti efektyvų skait meninimo priemonių diegimą ir veikimą statybos rinkoje, reika lingi mokymai ir kvalifikacijos to bulinimo kursai esamiems rinkos dalyviams. VŠĮ „Skaitmeninė statyba“ 2016 m. parengtoje „Lietuvos statybų sektoriaus skaitmeninimo ir jo

finansavimo galimybių studi joje“ (http://www.am.lt/VI/files/ 0.165081001480603487.pdf ) vienas iškeltų uždavinių yra pa rengti ir padėti įgyvendinti BIM švietimo, profesinio ugdymo ir perkvalifikavimo programas, ku rios darniai įsilietų į esamas tęsti nio (nuolatinio) profesinio ugdy mo sistemas, vykdyti specialistų tęstinio profesinio mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo kursus. 2017 m. VGTU SSIMTC parengė keturias kvalifikacijos tobulini mo programas: Statinių gyvavi mo ciklo inžinerinis informacinis modeliavimas ir valdymas, Sta tinio integruoto projekto rengi mas, Statybos projekto plana vimo ir vykdymo informacinis modeliavimas, Statinio ir jo infra struktūros priežiūros informaci nis modeliavimas. Šios progra mos yra patvirtintos Aplinkos ministerijos. Pirmieji kvalifikaci jos tobulinimo kursai numatomi jau 2017 m. pavasarį ir, tikėtina, sulauks didelio dėmesio. Į rinką atėjus pirmiesiems BIM specialistams, būtina spręsti jų atestavimo klausimus. BIM ga limybių studijoje numatyta pa ruošti tokių specialistų atesta vimo metodiką bei atestavimo organizavimo programas pagal BIM reikalavimus ir standartus. ||

10 SKAITMENINĖ STATYBA / MOKSLAS IR KOMPETENCIJOS

BIM VERČIA KEISTI POŽIŪRĮ Į SPECIALISTŲ UGDYMĄ pareikalauti atskiros pareigybės. Pri klausomai nuo BIM tikslų ir apimties, gali prireikti BIM vado vo, koordinatoriaus, duomenų mainų, analizės, kaštų valdymo, planavimo, investicijų, IKT (infor macinių ir komunikacinių tech nologijų) ir kitų specialistų.

munikaciją ir pokyčių valdymą, atsakomybių, naudų ir rizikų pa siskirstymą tarp skirtingų projek to dalyvių. Strateginės BIM kompetencijos orientuotos į pačius statytojus (ar jų atstovus) ir į galutinį rezul tatą. Statinio informacinis mo delis gali apimti milžinišką kiekį įvairios informacijos, kurios dalis gali likti ir nepanaudota. Labai svarbu jau pačioje statinio gyva vimo ciklo pradžioje nusižymėti BIM strateginius tikslus ir naudas. Taip pat reikia užduoti klausimą, kokio rezultato iš BIM tikimasi. Atsakymą galėtų pateikti specia listas, turintis strateginių BIM kompetencijų ir galintis vertinti procesą kompleksiškai, įskaitant investicijų grąžą.

KOMPETENCIJŲ SĄVEIKA Svarbu suprasti, kad visos pa

inias ir gebėjimus BIM srityje tikslinga vadinti kompetenci jomis, o jų poreikį jaučia projekto ir jo dalių vadovai, statybos ir techni nės priežiūros vadovai, statinių eksploatacijos ar valdymo specia listai ir kt. Būtina suprasti, kad dauguma atvejų skaitmeninant procesus reikalingos papildomos ir tarpdalykinės specialistų kom petencijos, kurios su jau turimo mis žiniomis ir gebėjimais įgalintų BIM procesą vykti sklandžiai.

BIM kompetencijas galima su minėtos kompetencijų sritys yra skirstyti į technines, valdymo bei reikšmingai susijusios. Jei nebus techninių BIM žinių ir gebėjimų, strategines. informacinis modelis nebus su Techninės BIM kompetencijos kurtas, o valdymo ir strateginės apimtų statinio informacinio mo kompetencijos liks neišnaudo delio kūrimo, vystymo, proce tos. Neigiamą scenarijų progno sų ir būklės simuliacijos sritis. zuočiau ir priešingu atveju: mo Tai pagrindinės kompetencijos, kame kurti informacinį modelį, reikalingos vykdantiems įvairių bet nemokame informacijos val statinio projekto dalių (archi dyti, panaudoti arba nesupran tektūros, konstrukcijų, šildymo, tame, kam atitinkama informa vėdinimo, vandentiekio ir nuo cija yra ar bus reikalinga. Tokiu tekų šalinimo, skaičiuojamosios atveju procesas taip pat neduo kainos ir kt.) darbus. Ne mažiau tų pridėtinės vertės. svarbios techninės žinios ir ge bėjimai duomenų mainų, pro Labai svarbu graminės įrangos ir jos suderina jau pačioje mumo, komunikacijos techninio užtikrinimo ir debesų technolo statinio gijų srityse.

Suprantama, kad procesas, ku rio metu kuriamas statinio in formacinis modelis, gali būti sudėtingas, todėl, siekiant užtik rinti sklandžią proceso eigą, gali

BIM valdymo kompetencijos ap ima planavimo, koordinavimo, vadovavimo, organizavimo ir kontrolės sritis. Jos pagrindiniai tikslai – užtikrinti sklandžią ko

Dr. DARIUS PUPEIKIS, KTU Statybos ir architektūros fakultetas

„

gyvavimo ciklo pradžioje nusistatyti BIM strateginius tikslus ir naudas.

MOKSLAS IR KOMPETENCIJOS / SKAITMENINĖ STATYBA 11 Kompetencijos / pareigybės

Funkcijos

BIM vadovas

Vadovavimas BIM procesui

BIM koordinatorius

BIM proceso planavimas, koordinavimas, komunikacijos užti krinimas, pokyčių valdymas, kontrolė

BIM modeliuotojas

Informacinio modelio ar jo dalies (architektūros, konstrukci jų, inžinerinių sistemų, gaisrinės saugos, technologijos, dar bų organizavimo, statybos kainos ir kt.) kūrimas ir vystymas

BIM analitikas

Informacinio modelio ar jo dalies (konstrukcijų, energetinio balanso, eismo srautų, inžinerinių sistemų funkcionavimo ir kt.) analizė ir simuliacija

IKT specialistas

Informacinio modelio dalių tarpusavio integracija, duome nų mainai, programinės įrangos suderinamumas, debesų technologijos

BIM konsultantas

BIM strategijos, tikslų, uždavinių ir naudos formulavimas

BIM investicijų specialistas

Investicijų į BIM ir jos grąžos planavimas, analizė ir kontrolė

BIM kompetencijos

Valdymo

Techninės

Strateginės

Apibendrinant galima dary ti išvadą, kad, ugdant moder nius statybos ir su ja susijusios veiklos specialistus, reikalingas kompleksinis požiūris. Tai reiš kia, kad neužtenka ugdyti tik BIM vadovus. Reikalinga komp leksinė integracija tiek į techni nes, tiek į valdymo ar strategi nes sritis.

BIM KOMPETENCIJOS STUDIJOSE

Specialistų ugdymas yra iner tiškas procesas, kuris trunka ne vienus metus. Kalbant apie aukš to lygio universitetines studijų programas, būtina suprasti, kad, norint paruošti naujas ar pakeisti esamas studijų programas, ap mokyti personalą, pradėti vyk dyti mokslinius tyrimus, sukurti studijų ir mokslo infrastruktūrą,

pritaikyti naujus didaktikos me ramos studentai, o ateityje pla todus, reikia laiko. nuojama integruoti aplinkos apsaugos, pramonės inžinerijos, Kauno technologijos universite ekonomikos ir verslo, socialines to (KTU) Statybos ir architektūros ir kitas sritis. Siekiama, kad BIM fakultetas dar 2013 m. palaipsniui sujungtų kuo daugiau disciplinų pradėjo diegti BIM kompetenci ir parodytų tikrą proceso galią. jas ugdančias studijų programas. Pirmosios pakopos studijų progra Kalbant apie antrosios pakopos mos Statybos inžinerija, Pastatų studijas KTU Statybos ir archi inžinerinės sistemos ir Architek tektūros fakultete, svarbu pa tūra adaptuotos BIM procesui, o minėti, kad 2017–2018 m. m. jose didesnis dėmesys skiriamas bus dirbama pagal atnaujintą statinio informacinio modelio kū magistrantūros studijų paketą. rimo, pokyčių valdymo, koman Bus siūlomos atnaujintos stu dinio darbo bei duomenų mainų dijų programos Statybinių kon kompetencijoms ugdyti. Minėtų strukcijų ir gaminių inžinerija, studijų programų akcentas yra Statybos valdymas bei Darnūs ir jungtinis, tarpdalykinis semestro energetiškai efektyvūs pastatai, projektas, kurio užduotis – pareng kuriose, be profesinių kompe ti integruotą statinio informacinį tencijų, bus ugdomos valdymo, modelį. Į šį projektą įtraukiami ir techninės simuliacijos ir strate Elektros inžinerijos studijų prog ginės BIM kompetencijos. ||

12 SKAITMENINĖ STATYBA / KAIP TAI VEIKIA

BIM STANDARTAI –

kurį kelią renkasi Lietuva? Statinio informacinis modeliavimas (angl. Building Information Modelling, BIM) tapo procesu, kuris kiekvienoje šalyje vyksta priklausomai nuo vietos poreikių, galimybių ir supratimo apie jo reikalingumą bei tinkamumą. Vie noms šalims vis dar besiaiškinant, ką šis terminas reiškia, kitos siekia įsidiegti arba jau įdiegė BIM visos šalies mastu.

• BIM – tai objekto ir jo priklau sinių funkcinių aspektų skai tmeninė išraiška per visą jo gyvavimo ciklą nuo koncep tualios idėjos iki utilizavimo ir (arba) perdirbimo;

Kartu BIM yra daugiadisciplinis, daugiafunkcis, iš daugelio sta dijų susidedantis daugialypis reiškinys, apimantis tiek techni nius, tiek vadybinius, tiek socia linius ir teisinius aspektus – tai yra ryškus šiuolaikinės „socio • BIM yra procesas, per kurį sie techninės sistemos“ pavyzdys. kiama sukurti išmatuojamą bendradarbiavimo aplinką. Techniniu BIM branduoliu lai Šis procesas sukuria aukštes koma programinė įranga, kuri Dr. VLADIMIRAS POPOVAS, nio lygio bendradarbiavimo leidžia atlikti 3D modeliavimą, VšĮ „Skaitmeninė statyba“ galimybes ir geresnę darbo praturtintą duomenimis apie BIM reikalavimų, standartų, praktiką visos pramonės mas objektus (pirmas BIM brandos naudojimo vadovų darbo tu visoje paslaugų tiekimo lygis). Šią technologiją įsisavi grupės vadovas, grandinėje; nus, kaupiasi darbo praktika. VGTU Intensyvus programinės įran • BIM yra patobulintas darbo gos naudojimas veda link ge Dr. TATJANA GRIGORJEVA, organizavimo būdas, maži resnio techninių pagrindų su VGTU nantis laiko sąnaudas, su pratimo kiekvienoje projekto MONIKA GRIMAILAITĖ, švelninantis rizikų tikimybę, dalyje ir sukelia poreikį apsi VGTU duodantis išmatuojamą eko keisti sukaupta informacija nominį efektą, t. y. didinantis su projekto partneriais, šią in veiklos kaštų efektyvumą ir formaciją valdyti (antras BIM leidžiantis sumažinti išlaidas; brandos lygis). Todėl peržengus aip dabar suvokia mas BIM? Bene de programinės įrangos nubrėž • BIM yra bendras žinių ir in taliausiai šią sąvoką tas technologines ribas, ateina formacijos apie turtą centras, suvokimas, kad BIM yra daug apibūdinusi Didžio kuris padeda sukurti ir valdy daugiau nei techninis reikalas. sios Britanijos or ti procesus, apimančius visą Tampa aiškiau, kaip techninis ganizacija „BIM Task Group“ statinio su jo priklausiniais branduolys, plėsdamas savo (www.bimtaskgroup.org) pateikia gyvavimo ciklą. tokį kompleksinį BIM apibrėžimą: galimybes, pradeda formuoti

KAIP TAI VEIKIA / SKAITMENINĖ STATYBA 13 Sociotechninės BIM sistemos sandara (Martin Hooper, 2012)

Institucinė, teisinė ir kultūrinė sąranga Koordinuoto darbo praktika Sinchroninis bendradarbiavimas

SOCIALINĖS DALYS

Integruotas informacijos valdymas Duomenų mainai

TECHNINĖS DALYS

Intelektiniai modeliai

3D CAD

socialinę patirtį, lavina vadybos ir bendradarbiavimo įgūdžius (vartai į antrą BIM brandos lygį).

statybos projektų dalyviai rea liai bendradarbiautų. Todėl visi projekto dalyviai (užsakovas, projektuotojai, rangovai, tieki Intensyvėjantis projekte da mo grandinės partneriai ir kt.), lyvaujančių įvairų specialistų sudarydami sutartis, turi su bendradarbiavimas, gerosios derinti standartinius projekto praktikos kaupimas ir sukaup vykdymo metodus ir įsiparei tos informacijos pakartotinis goti juos taikyti. panaudojimas, perauga į ko mandų bendradarbiavimą pro Bendradarbiavimu grįsto darbo jektuose, į kurį įsitraukia vis aplinkoje projekto komandos daugiau proceso dalyvių (antras narių prašoma pateikti infor BIM brandos lygis). Galų gale maciją naudojant standartizuo tai veda į naujos institucinės ir tus procesus ir sutartus stan kultūrinės sąrangos formavimą dartus bei metodus, kad būtų visoje statybos pramonėje (var užtikrinta visiems vienodai tai į trečią BIM brandos lygį). suprantama duomenų forma ir kokybė, o informaciją būtų galima naudoti be pakeitimų ar KODĖL REIKIA BIM interpretacijų. STANDARTŲ Siekiant, kad projektai būtų vykdomi efektyviai, užbaigiami STANDARTŲ ĮVAIROVĖ laiku ir neviršijamas numatytas Pasaulyje vis daugėja BIM stan biudžetas, labai svarbu, kad visi dartų, bet jų turinys, paskirtis,

pritaikymo sritys ir pavadini mai skiriasi. Norint analitiškai pažvelgti į skirtingų rūšių BIM standartus, svarbu suprasti, kas juose aprašoma, kokie jų tikslai ir naudojimo sritys, kieno inte resams jie atstovauja. Viena vertus, BIM standartais vadinami organizacijos (įmo nės) standartai: techniniai (CAD/BIM standartai, klasifika toriai, BIM modelio išvystymo (detalumo) lygių konvencijos, BIM informacijos mainų speci fikacijos ir kt.) arba organizaci niai (BIM įgyvendinimo strate ginis planas, BIM dokumentai, protokolai, formos ir kt.). Kitais atvejais BIM standartų statusas priskiriamas statybos projek to BIM procesų valdymo do kumentams (BIM įgyvendini mo planas (BEP), BIM projekto protokolas).

14 SKAITMENINĖ STATYBA / KAIP TAI VEIKIA

Įmonės

Valstybė Projektai

Specialistai

Taip pat BIM standartinių do kumentų grupei priskiriami specifiniai BIM pirkimų reika lavimai (užsakovo reikalavimai informacijai (EIR), BIM projek to kvalifikaciniai reikalavimai), BIM sutartiniai dokumentai (BIM protokolai, priedai prie su tarties arba jos dalys), BIM me todų aprašymai (BIM vadovai, BIM reikalavimai). Pagaliau tai ir nacio nalinio lygmens (pvz., BS, PAS – Jungtinėje Karalystėje; NBIMS– JAV) ir tarptautinių orga nizacijų (pvz., „buildingSMART“, ISO/CEN) „tikrieji“ BIM stan dartai, kurie siekia BIM suteikti tarptautinį reikšmę.

Sektorius

bendradarbiauti, kad pagerėtų darbo našumas, veiklos efek tyvumas ir konkurencingumas per visą atskiro projekto objek to projektavimo, statybos, turto valdymo gyvavimo ciklą ir visa me statybos sektoriuje.

BIM procesų valdymo ir organi za cinių dokumentų grupė reg la mentuoja priemones, kurios rei kalingos statybos BIM projekto proceso dalyvių, atsakingų už sta tinių gyvavimo ciklo procesų vyk dymą, veiklai valdyti ir koordinuoti.

BIM STANDARTŲ DIEGIMO SRITYS

BIM teisinių dokumentų gru pė reglamentuoja BIM projekto dalyvių sutartinius santykius, įskaitant specifines šalių teises ir pareigas BIM projekte, autorinės ir nuosavybės teises su BIM mo deliu susijusios informacijos po žiūriu; BIM modelio kaip teisinio objekto statusą, viešųjų pirkimų procedūras, taikant BIM reikala vimus, ir kitas susijusias teisinės ir institucinės aplinkos sritis.

Pagal veikimo sritis BIM doku mentai – teisės aktai (privalomi, neprivalomi), standartai (įskai tant įmonės standartus), reika lavimai ir kiti dokumentai, kurie nėra teisės aktai arba standar tai (specifikacijos, naudojimo vadovai, metodikos, rekomen dacijos) – gali būti skirstomi į Apibendrinant galima pasaky BIM technologinių, BIM procesų ti, kad pagrindiniai tikslai visų valdymo ir organizacinių doku su BIM susijusių dokumentų mentų grupes. Pagal įtakos ir poveikio sritis (BIM standartų) yra šie: sukur BIM dokumentai gali būti skirs ti taisykles kaip elgtis kuriant ir BIM technologijų dokumentų tomi į tokius lygmenis: specialis (arba) naudojant bei pakarto grupė reglamentuoja priemo tų, įmonės, projekto, sektoriaus, tinai naudojant BIM duomenis; nes, reikalingas kuriant ir val nacionalinį, tarptautinį. kaip efektyviai be nuostolių, dant informaciją apie statinius ir prieštaravimų ar iškraipymų da infrastruktūrą, jų informacinius NACIONALINIAI lytis BIM duomenimis (informa modelius ir panaudojimo bū SCENARIJAI cija) su kitais statybos projekto dus planavimo, projektavimo, Valstybė, sektorius, įmonės ir spe dalyviais; sukurti rekomendaci statybos, naudojimo ir priežiū cialistai, jų kuriami projektai tarsi jas (vadovus), kaip įgyvendinti ros procesuose, taip pat mai sudaro BIM ekosistemą. Idealus BIM procesus projektuose, pa nų standartus ir reikalavimus, BIM diegimo šalyje modelis būtų tobulinti gebėjimą bendrauti ir klasifikatorius. toks, kai visos ekosistemos dalys

KAIP TAI VEIKIA / SKAITMENINĖ STATYBA 15 yra lygiavertės ir dirba išvien, ta riaus institucinę ir teisinę aplinką pagal BIM procesų reikalavimus. čiau taip tikrovėje nebūna. Valstybė taip pat palaiko pakei Pirmasis BIM ekosistemos funk timus švietimo sistemoje, o įmo cionavimo variantas yra tada, nėms sudaromos sąlygos saugiai kai dominuoja privačiojo sekto investuoti į naujas technologi riaus iniciatyva. Šioje ekosiste jas, kad būtų galima didinti dar moje BIM sistemos komponentai, bo našumą, trumpinti projektų įskaitant BIM standartus, gimsta įgyvendinimo laiką ir gerinti ir vystosi „iš apačios į viršų“. Pro kokybę. Jungtinės Karalystės ir cesai stipriai priklauso nuo to, ar Danijos pavyzdžiai rodo, kad šis rinkos ekonominė padėtis gera scenarijus leidžia greitai pasiekti (tačiau kartu tenka pripažinti, kad itin gerų rezultatų. intensyvų BIM augimą per pasta ruosius 10 metų paskatino būtent KOKS LIETUVOS KELIAS? ekonomikos krizė, kai įmonės ir VŠĮ „Skaitmeninė statyba“ pa statybos sektorius ieškojo nau rengtoje „Lietuvos statybos jų rezervų). Valstybė, stebėda sektoriaus skaitmeninimo ir jo ma besiklostančią situaciją, gali į finansavimo galimybių studijo ją sureaguoti ir pradėti keisti je“ apibrėžta ir nacionalinių BIM įstatymus (pvz., viešųjų pirkimų), standartų sukūrimo strategija, kad palengvintų ir pagreitintų numatanti du etapus. procesus. Tai yra „laukinis“ BIM ekosistemos formavimasis, kurio Pirmasis – suformuluoti nacio ryškus pavyzdys – Suomija. nalinių BIM standartų, reikala vimų, specifikacijų, kitų BIM do Antras scenarijus – kai šioje siste kumentų, jų naudojimo vadovų moje iniciatyvos imasi valstybė. ir metodikų sistemos principus, Ji remia ir skatina BIM diegimą perimant geriausias ir užsienio šalyje, dirba išvien su statybos šalių, ir Lietuvos BIM metodolo sektoriumi ir rūpinasi nacionali nės BIM strategijos formavimu, kuria BIM standartų ir dokumen tų sistemą, modernizuoja sekto

gijų diegimo ir taikymo prakti kas tarptautiniu mastu. Antrame etape bus parengtas Lietuvos skaitmeninės statybos procesuose naudotinų BIM stan dartų, reikalavimų, specifikacijų, kitų BIM dokumentų, jų naudo jimo vadovų ir metodikų komp leksas, pagal rinkos poreikius bus nustatytas dokumentų sukūrimo eiliškumas ir diegimo etapai. Lietuvos BIM metodikos entu ziastų ir valstybės sektoriaus atstovų diskusijos, vykusios ir anksčiau, ir rengiant šią galimy bių studiją, rodo, kad būtinybė viešajam ir privačiajam sektoriui glaudžiau bendradarbiauti ge rai suvokiama, be to, siekiama, kad aktyviau dalyvautų ir vals tybė. Tačiau, jei priimant esmi nius sprendimus bus pernelyg delsiama, statybos sektorius jau yra sukaupęs nemažą potencia lą, kad galėtų savarankiškai tęsti BIM sklaidą Lietuvoje. ||

Įmonės

Specialistai

Valstybė

Projektai Sektorius

16 SKAITMENINĖ STATYBA / KAIP TAI VEIKIA

BIM

klasifikatoriaus struktūra ir kodavimo sistema

DONATAS AKSOMITAS, VšĮ „Skaitmeninė statyba“ Klasifikatoriaus struktūros ir kodavimo sistemos darbo grupės vadovas INGA IBĖNIENĖ

Pirmajame almanache „Skaitmeninė statyba 2014“ buvo išsamiai apibūdinti visi su statinio informaciniu modeliavimu susiję terminai. Tarp jų minėtas ir klasifikatorius – pagal tam tikrą struktūrą veikianti statinių, jų konstrukcijų, medžiagų, darbų ir kitų su statybos procesu susijusių elementų klasifikavimo sistema, reikalinga projekto duomenims perduoti ir valdyti. Siekiant užtikrinti sklandžius informacijos mainus, visi elementai rūšiuojami ir žymimi taikant taisykles, aiškiai apibrėžtas tarptautiniame standarte. SUSIPAŽINKITE – ISO/IEC 81346

Standarte 81346 aprašyti pagrin diniai informacijos struktūros ir nuorodinių žymenų sudarymo principai. Tai tarsi žymėjimo sis temų gairės, pateikiančios ne konkrečius žymėjimo receptus, o taisykles, kaip dokumentuoti ir žymėti projekto informaciją, kad ji būtų aiški visiems projekto da

lyviams nepriklausomai nuo jų kalbinės aplinkos ar naudojamos programinės įrangos. 1971 m. sukurtas standartas reguliariai atnaujinamas ir pla čiai naudojamas iki šių dienų. Laikui bėgant, standarto regu liuojamos sritys plėtėsi, nes, su dėtingėjant projektams, augo ir poreikis informaciją klasifikuoti.

Standartas turi dvigubą žymenį ISO ir IEC, bet svarbiausias žymuo yra 81346: taikant šį standartą, galima sukurti bendrą kalbą visoms techninėms disciplinoms

KAIP TAI VEIKIA / SKAITMENINĖ STATYBA 17 Standartas turi dvigubą žyme nį ISO ir IEC, bet svarbiausias žymuo yra 81346: taikant šį standartą, galima sukurti bend rą kalbą visoms techninėms disciplinoms – ne vien elektro technikos gaminių (IEC) ar ma šinų gamybos, bet ir statybos (ISO) techniniuose dokumen tuose. ISO 81346 taikomas ir sta tinių informacinio modeliavimo (BIM), dokumentavimo ir aps kritai informacijos valdymo dar bams struktūrizuoti, kad kiek vienas statybos projekto dalyvis teisingai suprastų projektuose randamas reikšmes. Taikant standarte apibrėžtas dokumentavimo ir žymėjimo taisyk les bei rašmenų kodus, galima sukurti bendrą kalbą bet kokio sudėtingumo bet kokiam techniniam projektui.

SISTEMA SISTEMOS ELEMENTAI SUB SISTEMA 1

SUB SISTEMA 2

ELEMENTAS

1 pav. Elementų ryšio sistema, padalyta į tris sistemos elementus

SISTEMŲ KŪRIMAS PAGAL ISO/IEC 81346

tai. Sistemos struktūra panaši į medį, kurio šakos gali būti nevie Sistema yra sąveikaujančių ele nodo ilgio, t. y. gali tęstis tiek, kiek mentų kombinacija, kurios paskir reikia norint sukurti aiškią sistemą. tis – pasiekti numatytus tikslus. Sistemos kuriamos pagal taisykles, Techninių disciplinų bendros kurias taikant galima kontroliuoti kalbos kūrimo esminė dalis – pa bet kokio sudėtingumo projektus gal tarptautinio žymėjimo gai res, pateiktas standarte 81346, visose jų vykdymo stadijose. atlikta tiksli sistemų ir jų sudeda Schemoje (1 pav.) matyti, kad sis mųjų dalių identifikacija visuose temos sudėtinėmis dalimis gali skirtingų disciplinų modeliuose būti ir kitos sistemos bei elemen ir dokumentuose.

KLASIFIKATORIAUS STRUKTŪRA

Klasifikatorius, arba nuorodinių žymenų sistema, yra tam tikra logiškai pagrįsta projekto elementų informa cijos kodavimo sistema. Joje pateikiamas pagal tam tikrą struktūrą sugrupuotas objektų sąrašas, sudarytas skirtingus elementus suskirsčius grupėmis pagal bend rus požymius. Remiantis ISO/IEC 81346 standartu, kla sifikatorių sudaro: 1. Vieno lygio arba daugiapakopė struktūra, kurią galima reguliuoti. Struktūra naudojama sistemoms ir sistemų elementams formuoti. 2. Vienas ar keli elemento požymiai, naudojami ieš kant duomenų ar informacinėje sistemoje telkiant juos į grupes. Ypatybės išreiškiamos konkrečiais priešdėliais (prefiksais): % tipas

– produktas

+ buvimo vieta

= funkcija

# (naudotojo priskirta reikšmė)

3. Klasės, išreiškiamos raidžių kodais – C, MA, QQC ir kt., kurie padeda identifikuoti objektus, turinčius panašių savybių. Klasių paskirtis – atpažinti objekto tipą (tereikia kodus išmokti). 4. Skaičiai, naudojami norint atskirti elementus vienus nuo kitų: 01, 02, 03, 04, 05, ... .

Visa tai sujungus – vieno lygio ar daugia pakopė sistema + bent vienas požymis + raidžių KODAS + SKAIČIUS (1, 2, 3, ...), gau nama nuorodinių žymenų sistema, kuri aiškiai, nedviprasmiškai identifikuoja, t. y. įvardija projekto objektus visų disciplinų kompiuteriniuose modeliuose, gamybos ir statybos brėžiniuose, diagramose, planuo se, žemėlapiuose ir tiesiogiai susijusiuose techniniuose dokumentuose. Standarte 81346 pateikiamas toks apibrėžimas: Nuorodiniai žymenys – tai identifikatorius, leidžiantis suformuoti konkrečių elementų vardus atsižvelgiant į sistemą, kurios sudėti ne dalimi kiekvienas elementas yra, ir pagrin džiant vienu ar keliais sistemos požymiais. Vadinasi, nuorodinis žymuo yra kodas arba „adresas“, nurodantis, kur sistemoje yra konkretus objektas, tad bet kokį elementą lengva rasti. Atskiros nuorodinio žymėjimo dalys (struktūros tipas, požymiai, klasės, skaičiai) į žymes sujungiamos laikantis nuo rodinio žymėjimo taisyklių, numatytų stan darte 81346.

18 SKAITMENINĖ STATYBA / KAIP TAI VEIKIA

PAGRINDINIAI KODAVIMO SISTEMOS PRINCIPAI

Stogo sistema

Klasifikatoriaus kodavimo siste mą sudaro dvi pagrindinės dalys: klasifikavimo sistema ir iden tifikavimo sistema. Klasifikavi mas naudojamas įvairių statinio elementų paskirčiai nusakyti, t. y. atskirti statybos elementus projekte pagal rūšį. Identifika vimas leidžia kiekvieną statinio elementą atpažinti pagal jo ypa tybes. Statinio informaciniame modelyje negali būti nė vieno nesuklasifikuoto elemento. Nuorodinio žymėjimo sintaksė (ženklų sistema arba topologija) yra esminė siekiant suvokti, kaip reikia skaityti ir suprasti žymes. Klasifikatoriaus žymių sudarymo taisyklės reguliuojamos tarptau tiniu lygiu, nes techninių objektų žymėjimai turi būti vienodi ne priklausomai nuo to, kokia pro gramine įranga paruošta projek to dokumentacija. Muzikantai turi bendrą kalbą, iš reikštą natomis, o techninių sri čių specialistų bendra techninė kalba paremta nuorodinio žymė jimo reikšmėmis ir jų sudarymo taisyklėmis. Nuorodinėse žymė se rašomi priešdėliai (prefiksai) nurodo elementų požymius ir nukreipia tų žymių skaitytoją tinkamu keliu, nes skirtingi po žymiai turi skirtingas reikšmes.

„

Stogo montažinė sistema Stogo danga Šilumos izoliacija Stogo konstrukcija Lubų apdaila

Klasifikavimo sistemoje užrašo mo objekto žymenį galima rašyti trimis būdais, išlaikant tą pačią reikšmę: 1. =B1=C10=F1 Nuorodinis žymėjimas visada pra Toks užrašymo būdas rekomen sideda prefiksu ( % – + = # ), duojamas dažniausiai, nes jis aiš naudojamu skirtingiems požy kus ir neklaidinantis. Tai geriau miams atskirti. Siekiant išvengti sias pasirinkimas turint tik vieną painiavos, priešdėlio negalima kiekvienos rūšies požymį. 2. =B1.C10.F1 praleisti. Šis žymėjimas trumpesnis ir len Raidžių kodo (klasės) naudoti ne gviau perskaitomas. Tai geriau privaloma, bet, jeigu jis naudoja sias pasirinkimas, kai turimi keli mas, jo vieta griežtai apibrėžta – to paties tipo požymiai (pvz., =, tarp prefikso ir skaičiaus, kuris yra ==, === ir t. t.). paskutinė žymės dalis. Skaičiai 3. =B1C10F1 arba lengviau per kiekviename lygyje didėja palaips skaitoma tokio žymėjimo alter niui: -X1, -X2, -X3 arba =1, =2, =3. natyva =B1 C10 F1. Pagrindinė bendros kalbos san daros taisyklė: PREFIKSAS – RAIDŽIŲ KODAS (KLASĖ) – SKAIČIUS

Standarte ISO/IEC 81346 numatyti ir raidžių kodai – pastovūs ir nekeičiami, lengvai atpažįstami, universalūs visoms šalims žymenų trumpiniai, kad kiekvienam projekto dalyviui būtų aišku, apie kokį elementą kalbama.

Tai klasikinis žymėjimo išdėsty mas, bet jis panašus į žymą su specifine reikšme, todėl pataria ma šio užrašymo būdo vengti. Daugiapakopėse sistemose skir tingi lygiai atskiriami pasvirai siais brūkšniais: =B1=C10=F1 / -C1-B1-BT1. Standarte 81346 nėra apribojimų, kiek lygių gali

KAIP TAI VEIKIA / SKAITMENINĖ STATYBA 19

„

Klasifikatorius, arba nuorodinių žymenų sistema, yra tam tikra logiškai pagrįsta projekto elementų informacijos kodavimo sistema.

Gegnės

Visų projekto elementų klasifi kavimas ir žymėjimas padeda užtikrinti, kad visoje skaitme ninės statybos sistemoje būtų vartojami vienodi terminai. Standarte ISO/IEC 81346 numa tyti ir raidžių kodai – pastovūs ir nekeičiami, lengvai atpažįstami, turėti daugiapakopė sistema. Tai universalūs visoms šalims žy leidžia kurti žymes bet kokioms menų trumpiniai, kad kiekvie esamoms ar būsimoms siste nam projekto dalyviui, pama moms ir jų elementams. Medžio čius kodą, būtų aišku, apie kokį šakų principu veikianti atvira, ne elementą kalbama. fiksuota sistema užtikrina, kad, kuriant žymes, skaičių niekada Lietuvoje 2016 m. pabaigoje jau įpusėti klasifikatoriaus pritai netrūks. A Pagrindo sistema (žemės reljefas)

Grindinio konstrukcija NCA Viršutinis dangos sluoksnis (asfaltbetonis) UMC Sustiprintas pagrindo sluoksnis ULA Pagrindas (skalda) BA Pagrindo konstrukcija (žemės sankasa)

kymo darbai – baigiamas kodų (statinių, sistemų, elementų, komponentų, erdvių) apibrėži mų pagal ISO 81346 standartą vertimas. Bendra techninė kalba turi daug pranašumų. Klasifikato rius pagerina projekto kokybę ir duomenų mainus, sumažina klaidų riziką, užtikrina aiškius susitarimus ir supaprastina visų statybos etapų kontrolę. Tačiau reikia ne tik žinoti, kad toks įrankis yra, bet ir mokėti tinka mai juo naudotis. || AA Grindinio montažinė sistema (dangos montažinė sistema)

20 SKAITMENINĖ STATYBA / KAIP TAI VEIKIA

Esminių statinio reikalavimų reikšmė modelyje

BIM

Prof. dr. SIGITAS MITKUS, VGTU Teisės katedros vedėjas

asibaigus garanti niam laikotarpiui, ar rangovas, projektuo tojas, statybos tech ninis prižiūrėtojas už jokius defektus nebeatsako? Ar, sugriuvus pastatui po 10 ar 20 metų, kaltų nebebus? O jei sta tinys nebetenkins šilumos išsau gojimo, gaisrinės saugos reikala vimų? Atsakymų į šiuos klausimus statinių naudotojai dažniausiai neturi, todėl pirmiausia reikia išsi

Viena svarbiausių statinio naudojimo ir priežiūros funkcijų yra atsiradusių defektų šalinimas atliekant paprastąjį (einamąjį) ir kapitalinį remontą. Statinių naudotojai puikiai žino, kad statinio garantiniu laikotarpiu (paprastai jis trunka 5 metus, paslėptų darbų – 10 metų, o tyčia paslėptų defektų – 20 metų) defektus savo sąskaitą turi taisyti rangovas.

aiškinti pagrindinių statinio reika lavimų esmę ir paskirtį. Statybos įstatymas numato, kad statinys (jo dalis) turi būti supro jektuotas ir pastatytas taip, kad per ekonomiškai pagrįstą stati nio naudojimo trukmę jis atitiktų esminius statinių reikalavimus. Jie yra išdėstyti 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos

produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB. Europos Sąjungos reglamentas nustato šiuos esmi nius statinių reikalavimus: 1) me chaninio atsparumo ir pastovumo, 2) gaisrinės saugos, 3) higienos, sveikatos ir aplinkos, 4) saugos ir galimybės patekti į statinį nau dojimo metu, 5) apsaugos nuo triukšmo, 6) energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, 7) tvaraus gamtos išteklių naudojimo.

KAIP TAI VEIKIA / SKAITMENINĖ STATYBA 21 Ekonomiškai pagrįsta statinio naudojimo trukmė – laikotarpis, per kurį tikslinga eksploatuoti statinį palaikant jo naudojimo savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus. Apie tai kalba statybos techninis reg lamentas STR 1.12.06:2002 „Sta tinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo truk mė“. Šio reg lamento 2 priede nurodyta statinių eksploatacijos trukmė pagal statinių naudojimo pa skirtį ir statybos produktus, iš kurių jie pastatyti. Atsižvelgiant į statinio paskirtį ir statybos produktus, statinio naudojimo trukmė gali būti 10–200 metų. Mažiausia naudojimo trukmė (10 metų) numatyta skaldos aikštelėms, o didžiausia (200 metų) – laivybiniams šliuzams ir šliuzams reguliatoriams. Gy venamųjų pas tatų, vertinant pagal panaudotus statybos pro duktus, eksploatacijos trukmė numatoma 40–120 me tų, prekybos paskirties pas tatų – 40–100 metų ir t. t. STR 1.12.06:2002 numato, kad statinys per visą ekonomiš kai pagrįstą statinio naudojimo trukmę turi būti normaliai naudo jamas. Tinkamą statinio naudojimą apima laiku atliekamas remontas, ats kirų statinio dalių pakeitimas, profilaktiniai patikrinimai ir kt. STR 1.12.06:2002 nenustato ats kirų statinio elementų (apdailos, durų, langų, stogo dangos, įran gos ir pan.), inžinerinių sistemų naudojimo trukmės. Vadinasi, gali būti numatytas trumpesnis paskirų statinio elementų nau dojimo laikotarpis ir eksploataci jos metu jie gali būti keičiami.

„

Informacija BIM modelyje leidžia ne tik efektyviai naudoti statinį, bet ir per visą jo eksploatacijos trukmę reikšti pretenzijas rangovui, projektuotojui, statybos techniniam prižiūrėtojui. Statinio dalys, kurios viso sta tinio naudojimo metu įprastai nekeičiamos, nestiprinamos ar kitaip neremontuojamos ir ne rekonstruojamos, turi išlaikyti esminius įprastus kokybės rei kalavimus per visą ekonomiš kai pagrįstą jų naudojimo truk mę. Pavyzdžiui, langai, stogas ar inžinerinės sistemos statinio naudojimo metu paprastai yra keičiamos, o pamatai, sienos,

perdangos – ne. Vadinasi, tinka mas šilumos, garso izoliacijos, mechaninio atsparumo ir pasto vumo savybes nekeičiamosios pastato dalys turi išlaikyti per visą ekonomiškai pagrįstą stati nio naudojimo laiką.

Siekiant, kad statinį būtų galima tinkamai eksploatuoti per visą ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę, kad statinio naudotojas iš statybos dalyvių (rangovo, projektuotojo, statybos techninio prižiūrėtojo) galėtų rei kalauti atsakomybės už netinka mai pastatytą ir (ar) suprojektuotą statinį, būtina, kad statinio BIM modelyje būtų pakankamai infor macijos ir apie statinio elementus, užtikrinančius esminius statinio reikalavimus, ir apie šių elementų naudojimo reikalavimus. Todėl modelyje turi būti galimybė aiškiai identi fikuoti statinio ele mentus, kurie užtikri na esminius statinio reikalavimus. Be to, būtina nurodyti ne tik tai, kokį konkrečiai es minį statinio reikalavi mą elementas užtikrina, bet ir statinio priežiūros (remonto, eksploatacinių medžiagų keitimo, pati kros ir kt.), keitimo reikalavimus bei periodiškumą. Tik esant aiš kiai identifikuotai informacijai BIM modelyje, naudotojas sta tinį galės eksploatuoti efekty viai, reikšti pagrįstas pretenzijas rangovui, projektuotojui, sta tybos techniniam prižiūrėtojui per visą ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. ||

22 SKAITMENINĖ STATYBA / KAIP TAI VEIKIA

BIM

Nuo 2009 m. kompanija „Mc Graw-Hill Construction“ vykdo BIM technologijų diegimo efek tyvumo stebėseną visame pa saulyje. Aktyviausiai BIM tech nologijų diegimo efektyvumą stebi ir matuoja Prancūzija, Ja ponija, Vokietija, Australija ir Naujoji Zelandija. Kiek mažiau aktyvūs yra Šiaurės Amerikos, Kanados ir Pietų Korėjos res pondentai. Šių regionų statybos sektoriaus dalyviai nuolat verti na BIM technologijų efektyvu mą pagal tris kriterijus: teigia mas ROI (26–100 %), vidutinis ROI (iki 25 %) ir neigiamas ROI.

sukuriama vertė – kaip ją išmatuoti?

26 %

28 %

Mažiau nei 25 % Nematuoja

21 %

20 %

8% 7%

38 %

46 %

33 %

35 %

43 %

13 %

23 %

15 %

23 %

29 %

39 %

41 %

43 %

JAV

Kanada

28 %

45 %

17 %

Pietų Korėja

37 %

19 %

Brazilija

22 %

41 %

Didžioji Britanija

52 %

43 %

Australija, Naujoji Zelandija

Daugiau nei 50 % 25–50 % 14 %

Prancūzija

monės, kurios pri ima sparčiai besi keičiančio pasaulio iššūkius ir diegia statinio informaci nio modeliavimo (BIM) techno logijas, šių naujovių diegimo kaštus turi vertinti atsižvelg damos į daugelį kiekybinių ir ko kybinių veiksnių. Todėl BIM tech nologijų diegimo įmonėse ekonominį naudingumą būtina

17 %

Vokietija

Dr. VLADIMIRAS POPOVAS, VGTU

Japonija

Dr. TATJANA GRIGORJEVA, VGTU

Naujausių apklausų duomeni vertinti naudojant investicijų mis, teigiamai investicijų grąžą grąžos rodiklius (angl. Return vertina 27 % respondentų, vi dutiniškai – 47 % ir neigiamai on investment, ROI). 26 %. Šių rodiklių matavimai pasauly je vyksta atliekant statybos rin Šių tyrimų metu pastebėtos ke kos dalyvių apklausas, o tyrimų lios tendencijos. Pradinėje BIM ataskaitose pateikiami išsamūs technologijų diegimo stadijo finansinės naudos rodikliai. To je, ypač mažose ir vidutinėse kie tyrimai apima visą statybos įmonėse, pastebima neigiama projekto gyvavimo ciklą, nagri investicijų grąža, ir tai susiję su nėja įvairių tipų pastatus, atsi didelėmis pradinėmis investici žvelgiant į skirtingą projekto jomis į techninę ir programinę vykdytojų BIM patirtį ir įvairias įrangą, darbuotojų apmoky mus ir t. t. Rangovai greičiau nei vertinimo metodikas.

KAIP TAI VEIKIA / SKAITMENINĖ STATYBA 23 projektuotojai pasiekia teigia mą ROI. Patyrę BIM technologijų naudotojai deklaruoja teigiamą investicijų grąžą. Teigiamas ROI 100 % 3% 51–99 % 7% 26–50 %

17 %

Vidutinis ROI 10–25 %

27 %

Mažiau nei 10 %

20 %

Neigiamas ROI Be nuostolių Su nuostoliais

15 % 11 %

BIM technologijų efektyvumas („McGraw-Hill Construction, SmartMarket Report“, 2014).

Atliekant BIM technologijų nau dotojų stebėseną, nustatytos BIM sritys, į kurias planuojama investuoti daugiausia. Visų pir ma tai – vidinio ir išorinio bend radarbiavimo statybos projekte priemonių diegimas ir jų palai kymas. Antroje vietoje lieka pro

„

Rangovai greičiau nei projektuotojai pasiekia teigiamą ROI. graminės įrangos ir darbuotojų apmokymo kaštai. Trečioje ir ke tvirtoje vietose – mobiliųjų įren ginių ir stacionarios techninės įrangos įsigijimas ir (ar) atnau jinimas. Taip pat planuojama in vestuoti į BIM elementų biblio tekų kūrimą bei programinės įrangos adaptavimą.

Patyrę naudotojai Vidutinio lygio naudotojai Vidutinio bendradarbiavimo premonės 60 % 49 % BIM mokymai 61 % 45 % BIM programinė įranga 59 % 41 % Išorinio bendradarbiavimo premonės 51 % 43 % Mobiliosios technologijos 61 % 38 % BIM bibliotekų rengimas 46 % 34 % Techninės įrangos atnaujinimas 45 % 34 % Programinės įrangos adaptavimas 46 % 32 %

Ilgalaikės sąnaudos. Prie ilga laikių sąnaudų priskiriamas nuo latinis įmonėje vykstančių BIM procesų monitoringas ir vertini mas. Šio etapo išlaidas sunku iš reikšti kiekybiškai, pvz., sudėtin ga nustatyti, kiek kainuos darbo eigos sutrikimai ir neefektyvu mas dėl BIM technologijų diegi mo. Taip pat turi būti vertinami ir vykstančių procesų pokyčiai, pvz., poreikis labiau praturtinti modelį informacija, pasirengti duomenų perdavimui ir t. t. Visi šie veiksniai turi būti įvertinti at liekant BIM technologijų diegi mo investicinius skaičiavimus.

Atsargumo formulė. Lietuvoje absoliuti dauguma įmonių, die giančių BIM technologijas, yra pra BIM sritys, į kurias planuojama in diniame etape. Kaip minėta, BIM vestuoti („McGraw-Hill Construc diegimo stadijoje pagrindinės in tion, SmartMarket Report“, 2014) vesticijos orientuotos į techninės ir programinės įrangos įsigijimą bei darbuotojų mokymus. Norint Įmonės, nutarusios diegti BIM diegti BIM technologijas, svarbu technologijas, susiduria su trijų žinoti, kokia bus investicijų į BIM tipų investicijomis į BIM tech technologijas grąža, t. y. kiek BIM nologijas, tai – BIM diegimo iš technologijos padės sutaupyti, ar laidos, BIM adaptavimo išlaidos padidės įmonės pelningumas, kiek bei ilgalaikės sąnaudos. užtruks darbuotojų mokymai ir t. t. BIM įdiegimo išlaidos. Pradi niame etape investicijos į BIM technologijas yra didelės, bet laikomos pagrįstomis siekiant išlaikyti konkurencingumą rin koje. Šiame etape investicijos orientuojamos į techninės ir pro graminės įrangos įsigijimą bei darbuotojų mokymus. BIM adaptavimo išlaidos. Šia me etape investicijos reikalingos siekiant pritaikyti įmonėje vyks tančius procesus prie naujų BIM technologijų, pvz., BIM vadovo ar (ir) BIM koordinatoriaus etato steigimas, IT ūkio išplėtimas ir adaptavimas ir pan.

Investicijų į BIM technologijas grąžą diegimo stadijoje nesu dėtinga apskaičiuoti naudojant standartinę formulę:

Čia: A = investicijos į techninę ir progra minę įrangą; B = mėnesinės darbo sąnau dos; C = mokymams skirtas laikas; D = našumo sumažėjimas mokymų metu (%); E = našumo padidėjimas po mokymų (%).

Tad galima dar tik svarstant sprendimus preliminariai įvertin ti įmonės galimybes ir nuspręsti dėl investicijų į BIM technologi jas dydžio ir sekos. Galbūt – jau dabar, o galbūt – po metų. ||

24 SKAITMENINĖ STATYBA / KAIP TAI VEIKIA

DUOMENŲ BAZIŲ INTEGRAVIMO IŠŠŪKIAI Lietuvoje veikia daug valdžios institucijų, turinčių vienokias ar kitokias duomenų bazes. Visos jos turi savo metodus, kaip informaciją kaupti, laikyti ir pateikti vartotojui. Daugelis šių institucijų sistemas tobulina pačios ir retai pasirūpina, kad duomenų talpyklos būtų susietos su kitų institucijų sistemomis. eintegruotos ir ne derinamos siste mos sukuria daugy bę problemų, tokių kaip informacijos dubliavimas, nesuderinamumas ir kt. Vienintelė išeitis yra nuose kli šių sistemų integracija.

Integruoti sistemas galima tik suvienodinus turimą informaci ją, todėl pirmas darbas yra visos neskaitmeninės informacijos skaitmeninimas ir sistemini mas. Egzistuoja aibė technolo gijų, leidžiančių neskaitmeninę informaciją paversti skaitmeni ne ir sukelti į duomenų bazę. Suskaitmenintą informaciją galima valdyti pagal poreikius, o turint jos aprašą ir kėlimo į skaitmeninę duomenų bazę taisykles, galima interpretuoti, jungti, keisti formatą ir kitaip ja manipuliuoti.

Praktinis pavyzdys – vienoje duo menų bazėje yra sklypo brėžinys, kuriame yra įrašas su unikaliu numeriu, kitoje duomenų bazėje yra asmuo su jam priklausančio turto sąrašu, trečioje bazėje – sklypo aprašas. Tinkamai paruo šus sistemą, informaciją galima labai paprastai sujungti ir sukurti vieną bylą – tereikia sutartinio identifikacinio kodo (tai galėtų būti unikalus sklypo numeris ar asmens kodas).

GALIMI MODELIAI

Sistemas galima sujungti įvairiais būdais, o juos kombinuojant – kurti hibridines sistemas. Nors taip sukurtos sistemos yra lanks čiausios ir geriausiai atitinka kie kvienos institucijos poreikius, dėl sunkaus jų valdymo ir admi nistravimo atsiranda priešingas efektas – neturint bendros tvar kos, tokias sistemas sudėtinga

DAINIUS GUDAVIČIUS, VšĮ „Skaitmeninė statyba“ duomenų bazių integracijos šalyje ir ES suderinamumo, duomenų bazių administravimo ir naudojimo darbo grupės vadovas, UAB „Sweco Lietuva“ BIM technologijų vadovas

specifikuoti, projektuoti ir kurti, todėl dažnai jau realizuotos kū rėjų vizijos tampa tik pusėtinai veikiančiomis sistemomis. Būtina geros integracijos (t. y. sklandaus informacijos valdy mo) sąlyga – informacijos vien tisumas ir suderinamumas. Tai pasiekti galima turint tik bendrą tvarką ir bendras taisykles. Galima panagrinėti du mode lius – centralizuotos IT infra struktūros ir standartizuotos IT infrastruktūros.

CENTRALIZUOTA IT INFRASTRUKTŪRA

Šiuo modeliu visų institucijų paskyros kuriamos vienoje plat formoje. Modelis galėtų būti įgyvendinamas įvairiai, daly viams (institucijoms, paslaugų tiekėjams ir kt.) suteikti skirtingi

KAIP TAI VEIKIA / SKAITMENINĖ STATYBA 25 Centralizuotos IT infrastruktūros modelio schema

lengviau diegti pažingsniui, ne reikėtų kurti didelio sistemos branduolio. Neigiamos savybės – diegiama ilgiau bei gali kainuoti brangiau (nors gali atsitikti ir taip, kad, pri taikius kitų institucijų patirtį ir dėl konkurencinės aplinkos atsi radus naujoms sistemoms, kaina ims mažėti). įgaliojimai ir atsakomybės, o ben dri bruožai išliktų tokie patys.

fikaciją, suderinamumo žemėla pius, formatus ir kt.

Kuriama bendra sistema, tenki nanti visų institucijų ir vartotojų poreikius. Centralizuotai vyk domi sistemos kūrimo darbai, o paslaugų sritys gali būti skirs tomos (tinklai, techninė įranga, programinė įranga ir kt.), sutei kiant institucijoms tik konsulta cinio pobūdžio dalyvavimą, kad jos galėtų išreikšti savo poreikius ir viziją, kaip sistema turėtų veikti ir kokias funkcijas atlikti.

Jei institucijos turėtų jų porei kiams pritaikytą techninę speci fikaciją bei gautų centralizuotas konsultacijas, būtų išvengta kom petencijos trūkumo problemos. Palyginti su pirmąja, ši sistema yra lankstesnė ir stabilesnė (su gedus vienos institucijos siste mai, nenukenčia kitos). Ją būtų

Tačiau net nesvarbu, kuris iš šių dviejų, o gal visiškai kitoks mode lis būtų pasirinktas, – vis tiek tai būtų didelis ir svarbus žingsnis. Pokyčiai valstybės IT infrastruk tūros valdyme lemtų didelį šuolį statybos sektoriuje, be to, kartu atvėrus duomenis, įgalintų naujų verslų ir paslaugų kūrimą, didintų informacijos prieinamumą, pa lengvintų ir efektyvintų statybos procesą. O visa tai skatintų ša lies konkurencingumą ir sukurtų prielaidas stiprėti ekonomikai. ||

STANDARTIZUOTA IT INFRASTRUKTŪRA

Šis modelis panašus į dabartinį, tačiau jau būtų įdiegta bendra tvarka, centralizuotai valdomas suderintas atskirų institucijų sis temų kūrimas (adaptavimas). Modelis diegiamas inventoriza vus esamas sistemas, susistemi nus gerąsias praktikas, bendrą požiūrį ir parengus bendrą sis temų standartą, techninę speci

Standartizuotos IT infrastruktūros modelis

26 SKAITMENINĖ STATYBA / KAIP TAI VEIKIA

Kertiniai projekto organizavimo akmenys

ERNESTAS BERŽANSKIS, UAB „Intelligent BIM Solutions“ direktorius

rojekto procesų to bulinimas bei ben dradarbiavimo or yra ganizavimas esminis efektyvaus darbo veiksnys. Vertinant rezul tatyvumą, efektyvumą, moder nių technologijų lygį ir valdymo metodikų paplitimą, tenka pri pažinti, kad statybos sektoriuje mažiausią pažangą padarė vady ba. Galima būtų teisintis, kad kaskart susiduriame su vis kito kia situacija, tačiau bet kuris pro jektas turi ir bendrų bruožų bei dėsningumų, kuriuos ir nagrinė ja projektų valdymo mokslas.

etape gaunamas rezultatas, rei kalingas paskesniam etapui. Kie kvienas projekto organizavimas paremtas aiškiai apibrėžtu arba tik suvokiamu procesu, tačiau tarpusavio priklausomybių visu ma komplikuoja visą užduočių ir etapų sistemą. Tikrovėje kasdien susiduriame su problemomis, kurias lemia netin kamas procesas. Aiškiai matome, kad mūsų įstatymais apibrėžtuo se statybos proceso etapuose yra spragų. Ar yra geresnių būdų ar metodų? Kelių pasaulinių orga nizacijų bendro darbo vaisius yra RIBA (angl. Royal Institute of Bri

BENDRADARBIAVIMO ORGANIZAVIMAS

Aljanso „buildingSmart“ teigi mu, 30 % praradimų projektuo se atsiranda dėl prasto bendra darbiavimo. PROJEKTO DALYVIŲ BENDRADARBIAVIMUI, INFORMACIJOS PASIKEITIMO SISTEMAI PRIVALU SKIRTI DAUG DAUGIAU DĖMESIO. Tarkim, susitarėme, kas ir ką turi padaryti, tačiau nebuvo aptarta, kada ir kaip bus pranešta, kad darbas atliktas, kur ir kokiu for matu bus pateikti rezultatai. Tai lemia daugybę nesusipratimų ir prarastą laiką.

STATYBOS PROCESO ETAPAI

AIŠKIAI APIBRĖŽTI PROCESAI

Galima įvardyti daug svarbių projektų valdymo sričių, tačiau bene svarbiausias elementas yra pats procesas. Tai užduočių ir (ar) etapų seka, kai kiekviename

tish Architecture) – projektų vyk dymo metodika, numatanti kie kvieno etapo paskirtį, dalyvius ir rezultatus. RIBA išsamiai aprašyta almanacho „Skaitmeninė statyba 2015“ straipsnyje „Projekto koky bė priklauso nuo aiškiai apibrėž tų procesų“.

0. Projekto apibrėžimas 1. Pasiruošimas projektui 2. Projekto koncepcijos 3. Projekto vystymas 4. Gamybos projektas 5. Statyba 6. Perdavimas eksploatuoti 7. Eksploatavimas

KAIP TAI VEIKIA / SKAITMENINĖ STATYBA 27 Organizuojant bendradarbiavi mą svarbu: žmonės, aiškiai apibrėžti jų vaidmenys ir atsakomybės, informacijos apibrėžtumas, aprašymo, saugojimo, for matų taisyklės, apsikeitimo informacija, ko munikavimo taisyklės, informacinės technologijos, palaikančios informacijos or ganizavimą ir komunikaciją. BIM vadovai, dalyvaudami pro jektuose, jau supranta, kad ne pakanka tiesiog dirbti su BIM architektūrinės dalies, konstruk cijų bei inžinerinių sistemų pro jektavimo programomis ar spe cializuotomis biudžeto valdymo, statybos darbų planavimo ir kontrolės programomis. Kuo dar būtina pasirūpinti?

dinės informacinės sistemos, BIM modeliai, bylos, sutartys, aktai ir kiti dokumentai, komunikacijos sistemos, žinučių bei užduočių valdymas.

tųsi sukurtų taisyklių, kitaip pro jektas gali būti neefektyvus. Be to, vienas svarbiausių aspektų yra informacijos kokybė. Būtina aiškiai nuspręsti, kada ir kokio detalumo informacijos reikia – Daug skirtingų technologijų iš tai ypač aktualus klausimas dau manantys BIM ekspertai pirmiau gelyje BIM projektų Lietuvoje. sia linkę įvertinti konkrečią situ aciją (įmonę, projektą) ir tuomet rekomenduoti tinkamiausią pro jekto organizavimo informacinę sistemą.

PROJEKTO VYKDYMO TAISYKLIŲ RINKINYS

Kiekvienas projektas pagal savo dydį, sudėtingumą, dalyvių skai čių ir informacijos kiekius yra uni kalus, todėl nėra vieno recepto, kaip organizuoti projektą ir su tvarkyti jo dalyvių komunikaciją. BIM vadybos specialistams, ne turintiems užtektinai praktikos, BENDRADARBIAVIMO sudėtinga suvokti daugybę da lykų. Vienintelis kelias, laukiantis PLATFORMA Pagrindinis dalykas, kurio dabar BIM vadovų, – praktika, praktika, pasigendame, yra bendradarbia praktika. vimo platforma, kurioje visi pro jekto dalyviai, įskaitant ir netie BIM projekto vykdymo doku sioginius projekto informacijos mentas apibrėžia projekte nau vartotojus, sujungiami į vieną in dojamas taisykles, standartus. formacinę komunikacijos siste Svarbu, kad organizacijos paskui mą. Tokioje projekto valdymo pačios nenuolaidžiautų ir laiky terpėje sujungiamos visos pagrin

UŽSAKOVO VAIDMUO

Kad projektas būtų tinkamai or ganizuojamas, pirmiausia turi rūpėti užsakovui ar projekto val dytojui – jis ir turi sukurti infor macinę bendradarbiavimo sis temą, kurios rezultatais paskui naudosis. Užsienyje dažnai šios užduoties imasi generalinės ran gos arba specialios projekto val dymo įmonės. Užsakovas nuo pat projekto plė tojimo pradžios į savo komandą turėtų įtraukti patyrusį BIM pro jekto vadovą. Deja, kol kas Lie tuvoje tokių yra vienetai. Pata rimas paprastas – renkantis BIM projektų vadovą, būtina įvertinti nuveikus darbus, sužinoti, ar už sakovas liko patenkintas. ||

28 SKAITMENINĖ STATYBA / KAIP TAI VEIKIA

BIM MODELIO

duomenų panaudojimas sąmatiniams skaičiavimams

SAULIUS MIKALAUSKAS, UAB „Statybų ekonominiai skaičiavimai“ gen. direktorius Doc. dr. DARIUS MIGILINSKAS, VGTU Statybos technologijos ir vadybos katedra

ąmatos – neatsieja ma projekto dalis, dažnai – itin svarbi. Būtent statybos kainos apskaičiavi mas figūruoja tiek visiems iki gyvo kaulo įgrisusiame „mažiau sios kainos“, tiek dar neįgyven dintame „ekonominio naudingu mo“ kriterijuje. Dabar paplitusi praktika sudaryti sąmatas tada, kai projektas jau parengtas, de facto nesuteikia galimybės nei analizuoti projektinių sprendinių ekonominio naudingumo, nei ieškoti optimalių sprendimų.

Racionaliausia – projektuoti tu rint interaktyvų kainos įvertini mą. Projektavimo proceso da

lyviai galėtų įvertinti kiekvieno sprendimo kainą, resursų porei kį, galėtų rinktis tinkamą varian tą, optimizuoti ir t. t. Lietuvos rinkoje tai kol kas beveik neįma noma, nes pernelyg mažai laiko skiriama projektavimui apskritai, jis per menkai finansuojamas. Projektavimo įrankiai tobulėja, tad jau galima kalbėti apie kelis galimus projektavimo scenarijus su įprastiniu ir automatizuotu są matiniu skaičiavimu.

formaciją naudojantis IFC duo menų mainų standartu: modelis atidaromas, parodomas, sąmati ninkas atpažįsta, kur ir koks ele mentas, gauna reikalingus ma tmenis bei kiekius, net ir tokius kaip „sienos vidinis plotas“, o to liau kuria sąmatą įprastomis prie monėmis. Akivaizdus minusas – IFC byloje iš esmės tėra grafinė modelio informacija, tad reikia papildomų pastangų siekiant at pažinti elementus ir sužinoti, iš ko jie, kokios papildomos elementų konstrukcinės ir technologinės STANDARTINIAI ĮRANKIAI savybės, o tai nutolina nuo BIM Projektavimo sistemos turi stan koncepcijos – dubliuojamos ope dartinius medžiagų specifikacijų racijos, informacija necentralizuo formavimo įrankius, palengvi ta ir nesuderinta ir t. t. nančius medžiagų kiekių (tūrių, plotų, svorių) skaičiavimą. Tačiau SĄMATOS SUDARYMAS čia susiduriama su keliomis pro MODELYJE blemomis: 1) specifikacijoje – tik Pliusai – sąmatininkas prieina ne tos medžiagos, kurios yra mo tik prie grafinės informacijos, bet delyje; 2) kiekiai – tokie, kokie ir prie kitų elemento savybių, be yra, be atsargų ir technologinio to, dir bama BIM aplinkoje, t. y. kiekio ir (ar) tūrio pasikeitimo; užtikrinama dalinė informacijos 3) statybi nė technika ir darbo centralizacija, galimas tiesioginis jėga nevertinamos; 4) sudėtinga bendradarbiavimas su kitais pro grupuoti medžiagas. jektavimo dalyviais. Tačiau yra ir minusų – vis tiek reikia profesio SPECIALIZUOTOS KIEKIŲ na laus, modeliavimo aplinkoje SKAIČIAVIMO PRIEMONĖS gebančio dirbti sąmatininko, kuris Specializuotos konstruktyvinių tu rės nuspręsti, kokių duomenų kiekių skaičiavimo priemonės lei reikia ir kokius normatyvus parinkti. džia grupuoti konstruktyvus ir gauti jų kiekius (tūrius, plotus, MAKSIMALUS svorius ir kt.) taip, kaip tai patogu AUTOMATIZAVIMAS są matininkui. Sprendimai daž Bene perspektyviausias yra mak niausiai atliekami nuskaitant in simalaus automatizavimo spren

KAIP TAI VEIKIA / SKAITMENINĖ STATYBA 29 dimas prisilaikant BIM koncepci jos. Projektavimo sistemoje, jos biblio tekose, su kuriomis dirba architektas, konstruktorius ar technologas, jau turi būti ir sąma tininkui (sąmatiniam įvertinimui) reikalingi parametrai, t. y. projek tavimo proceso dalyviai tiesiog priskiria reikšmes pagal savo atsa komybės sritis. Kadangi 95 % visų sprendimų statybose yra tipiniai, jiems sąmata gali būti sudaroma visiškai automatiškai, o sąmati ninkui paliekamas tik jo darbas, t. y. parinkti realius resursus, tiks linti sąnaudas, įkainoti ir kt. Likę 5 % sąmatininkui perduodami su visa įmanoma kiekybine ir koky

bine informacija. Suprantama, to kiam sprendimui reikalingos „pa pildytos“ bibliotekos bei speciali programinė įranga, kuri ir sudaro sąmatą: parenka normatyvus, apskaičiuoja, surašo kiekius ir t. t. Toks sprendimas Lietuvoje buvo įgyvendintas bendromis projek tavimo ir statybos įmonių bei pro jektų valdymo specialistų ir moks lininkų pastangomis. Taigi, vienokių ar kitokių priemo nių greitai ir tiksliai parengti są matas yra. Kol kas trukdo tai, kad net šiaip 3D projektų yra vienetai, o tokių projektų, kurie visiškai atitiktų BIM apibrėžimą ir būtų

vykdomi siekiant gauti optimalų sprendimą, apskritai neteko matyti. Tačiau, kadangi neįmanoma ne matyti BIM teikiamų privalumų, anksčiau ar vėliau bus įveikta aibė biurokratinių stabdžių, sureguliuota įstatyminė bazė, verslas pagaliau galės žengti op timalių sprendimų link. Ir tam rengiamasi: VGTU studen tai nuo 2008 m. mokomi iš mo delių (IFC, RVT, DGN formatais) gautus kiekius perduoti į sąmatų programas, suformuoti sąmatas ir kalendorinį grafiką, įvertinti resursus ir kompleksiškai anali zuoti galimas alternatyvas. ||

30 SKAITMENINĖ STATYBA / KAIP TAI VEIKIA

BIM modelis

išgrynina projekto sąmatą

ALBINAS VAITKEVIČIUS, UAB „Sistela“ generalinis direktorius

eikia pripažinti, kad statinio infor macinis modeliavi mas nėra įprastas statinio projektavi mas, kurio tvarką nustato koks nors statybos techninis regla mentas. Statinio informacinio modeliavimo tikslas – sukurti ne vien statinio projektą, bet ir skaitmeninį informacinį modelį, sukaupti vi są informaciją apie statinio elementus. Galima būtų svarstyti, ar nereikia parengti ir įteisinti savarankiško reglamen to, nustatančio statinio informa cinio modeliavimo, informacijos mainų ir jos saugojimo tvarką. Statinio modelio kūrimo ideo logija unikali tuo, kad įvairio mis projektavimo sistemomis parengti inžineriniai techniniai ir ekonominiai sprendiniai kon centruojami vienoje informaci nėje aplinkoje, užtikrinamas in formacijos integralumas bei dalijimasis ja.

Statinio informacinis modeliavimas (BIM) šiandien jau nėra nauja sąvoka. Apie tai statybos sektoriaus specialistai kalba daug metų, vertinama užsienio šalių patirtis, perimama geroji praktika, kuriami nacionaliniai teisės aktai, standartai, taisyklės, rekomendacijos, tačiau kol kas šis procesas vyksta tik privačios iniciatyvos lygmeniu. Dabar projektuojami statiniai geriausiu atveju apsiriboja 3D modeliu, bet gerosios praktikos pavyzdžiai rodo, kad atėjo eilė papildyti modelio turinį tokio mis sąvokomis, kaip „laikas“ ir „kaina“. Toks žingsnis perkeltų visą modeliavimo procesą į nau ją lygmenį ir užtikrintų tiesiogi nę projekto ir statybos valdymo sinergiją. Neginčytini vizualaus projekto privalumai ir poreikis laiku gauti iš modelio kuo dau giau informacijos teikia vilčių, kad artimoje perspektyvoje mo delis šalia grafinių vaizdinių bus papildytas ir ekonominio pobū džio informacija.

getinių charakteristikų. Kadangi ta pačia informacija vienu metu naudojasi dešimtys skirtingų sričių specialistų, labai svarbu informacija keistis operatyviai, greitai reaguoti į sprendinių po kyčius, o tai įmanoma pasiekti tik dirbant koordinuotai, kai bet kuri projekto rengėjo intervenci ja į projekto skaitmeninį modelį nelieka nepastebėta kitų projek to komandos dalyvių ir modelis lanksčiai tobulinamas.

Vienas vizualaus statybos darbų organizavimo projekto sukūrimo tikslų – pagerinti statybos proce so dalyvių tarpusavio koordina ciją bei projekto įgyvendinimo Informacija apie būsimą statinį priežiūrą. Statinio skaitmeninis gimsta jau rengiant projektinius modelis – tai skaitmeninė stati pasiūlymus. Projekto evoliucija nio elementų informacijos visu vyksta laipsniškai kaupiant in ma. Pirminis modelio sukūrimas formaciją, detalizuojant spren yra tik vienas informacinio mo dinius, dėliojant alternatyvas, deliavimo etapų. Kitas modelia ieškant optimalių technologinių vimo etapas – viso statybos pro variantų, siekiant geriausių ener ceso planavimas. Šiame etape

KAIP TAI VEIKIA / SKAITMENINĖ STATYBA 31 modelis vystomas taip, kad pa grindinis vaidmuo tenka rodikliui „laikas“. Kad galėtume operuoti laiku ir formuoti darbų vykdymo kalendorių, būtina identifikuoti konstrukcijas, darbus, aprašyti jų sudėtį, užtikrinti, kad visi dalyviai vienareikšmiškai suprastų, ką vadiname darbo vienetu ir kiek laiko ketiname skirti konkrečiam darbui. Štai čia atsiranda būti nybė keistis informacija pagal vienodai suprantamą, vienodai aprašytą konstrukcijų, veiklos, darbų, produktų nomenklatū rą – kitaip tariant, pagal bendrą klasifikatorių. Bendra terminologija, bendri klasifikatoriai, standartizuotos strukt ūros, bendri informaci jos kodavimo metodai, elek troniniai formatai yra pagrindi niai skaitmeninio bendravimo reikalavimai. Ne mažiau svarbus informacinio modeliavimo etapas – raciona liai suplanuoti statybos biudžetą, sugebėti valdyti finansinius re sursus, operatyviai reaguoti į rin kos pokyčius. Finansinė statybos išraiška yra sąmata. Kvalifikuotai ir atsakingai parengtas šis doku mentas lemia projekto sėkmę. Galima tobulai suprojektuoti, nu matyti optimalų darbų organiza vimo lygį ir inovatyvias įrenginių charakteristikas, taikyti aukščiau sios kokybės bei geriausių ener getinių savybių produktus, bet jei visa tai nebus suderinta su fi nansiniais resursais, projektas bus užprogramuotas žlugti.

Klasifikatoriai, žinynai, normatyvai, kainynai

Statinio projekto erdvinis modelis

Kiekiai + kainos

Sąmatos

Kiekiai + laikas

Darbų grafikai

Statinio informacinio modelio formavimo fragmentas

apie pastato elementų ir kons trukcijų kiekius, konstrukcijoms įrengti ar sumontuoti reikalin gus produktus, produktų cha rakteristikas. Kadangi modelio rengėjų komanda informaciją nuolat atnaujina, papildo ir pa tikslina, sąmatininkas, neno rėdamas kartoti jau anksčiau atlikto darbo, suinteresuotas ja pasinaudoti. Juo labiau kad vien kiekių, plotų, tūrių, ilgių skaičia vimai užima didesnę dalį sąma tininko darbo laiko.

Taigi skaitmeninė informacija, kurią galima gauti tiesiogiai iš modelio, gali ne tik sutrumpinti sąmatos parengimo laiką, bet ir iki minimumo sumažinti klaidų tikimybę, bent jau kiekių skai čiavimo dalyje. Žinoma, nereikia turėti iliuzijų, kad iš statinio 3D modelio vienu metu bus gauna Kad projekto sprendinius galė ma visa informacija ir jos visiškai tume įvertinti pinigine išraiška, pakaks sąmatai suformuoti. turime parengti sąmatą. Sąma tininkui paprastai reikalinga vie Sąmatoje būtina įvertinti ir visas nokia ar kitokia forma projekto kitas numatomas patirti tiesio modelyje kaupiama informacija gines ir netiesiogines išlaidas,

kurios negali būti pavaizduotos 3D modelyje. Taip pat būtina at sižvelgti į statybvietės įrengimo, eksploatavimo ir darbų vykdymo ypatumus, darbų saugos reikala vimus bei atliktų darbų pridavimo sąnaudas. Be to, reikia įvertinti tai, kad 3D modelyje dalis inžinerinių techninių sprendinių gali būti su formuoti kaip hierarchiniai dau giasluoksniai sprendiniai, turintys atskirą detalizaciją, tad juos gali tekti nagrinėti atskirai. Statinio modelio kūrimas yra di namiškas procesas, todėl mode lio kūrėjų koordinavimo ir veiks mų sinchronizacija turi būti ypač aukšto lygio. Siekiant, kad stati nio informacinis modelis taptų neatsiejama informacine stati nio dalimi per visą jo gyvavimo ciklą, svarbu atsižvelgti į tai, kad gerosios praktikos pavyzdžių ir privalumų viešinimas, naujovių ir patirties perimamumas, infor macinės ir teisinės bazės kūrimas bei tobulinimas – šios dienos žingsniai, kurių nereikėtų atidė lioti rytdienai. ||

32 SKAITMENINĖ STATYBA / KAIP TAI VEIKIA

TARPTAUTINIAI

STATYBOS SEKTORIAUS SKAITMENINIMO ASPEKTAI ačiau globaliu mastu statybos sekto riaus efektyvumas ir jo technologi nis bei organizacinis tobulėjimas la bai atsilieka nuo kitų gamybos sektorių, sparčiai diegiančių infor macinių ir komunikacinių technologijų (IKT) pa siekimus.

Dr. VAIDOTAS ŠARKA, VšĮ „Skaitmeninė statyba“ Regioninio bendradarbiavimo BIM vystymui darbo grupės vadovas

2012 m. Europos Komisijos komunikate „Statybų sektoriaus ir šio sektoriaus įmonių tvaraus konkurencingumo strategija“ įvardyta, kad statybos sektoriaus veiklos rezultatai daro didelę įtaką visos ekonomikos raidai, t. y. sukuria beveik 10 % Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto (BVP) ir apie 20 mln. darbo vietų (daugiausia mažose ir labai mažose įmonėse).

Pažangiausių Lietuvos statybos sektoriaus pro jektavimo, statybos ir gamybos įmonių pastan gomis statybos sektoriaus eksportas po 2008 m. ekonomikos krizės gerokai išsiplėtė į Vakarų Eu ropos (Švedijos, Norvegijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos) ir kitas rinkas. Kartu ši plėtra, ypač į Skandinaviją, atskleidė bū tinybę diegti inovacijas, mažinančias technologi nį atsilikimą ir didinančias Lietuvos statybininkų konkurencingumą1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. ba landžio 30 d. priėmė nutarimą Nr. 411 „Dėl prio ritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų priorite tų įgyvendinimo programos patvirtinimo“. Jame kaip vienas krypties „Energetika ir tvari aplinka“ prioritetų įvardytas skaitmeninės statybos spren dimų taikymas mažai energijos naudojančių iš maniųjų pastatų kūrimui ir naudojimui siekiant pakelti inovacijų ir konkurencingumo lygį. 1

„Lietuvos statybų sektoriaus plėtros ir vystymo 2015– 2020 metais gairės“, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplin kos ministro 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-817.

KAIP TAI VEIKIA / SKAITMENINĖ STATYBA 33

„

Natūraliai kyla klausimas, ko turime (ar galime) mo kytis ir kieno patirtį perimti, siekdami statybos sekto riaus pažangos globalioje konkurencinėje aplinkoje? 2017 m. Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje2 paskelbtame pažangiausio vystymosi šalių dvidešim tuke yra net 15 Vakarų Europos šalių, tarp jų – visos Skandinavijos valstybės (1 – Norvegija, 5 – Danija, 6 – Švedija, 11 – Suomija). Vadinasi, pagrindinės Lietu vos statybos sektoriaus eksporto rinkos yra tarp pa saulinių statybos sektoriaus skaitmeninimo lyderių. 2

Šaltinis – Pasaulio ekonomikos forumo ataskaita. Prieiga per internetą – http://reports.weforum.org/inclusivegrowth-and-development-report-2017/inclusivedevelopment-index/=.

„buildingSMART“ skėtis

arptautinis aljansas „buildingSMART International“ (www.buildingsmart alliance.org) yra bene pagrindinė pasaulyje organizacija, taikanti sta tybos sektoriaus skaitmeninimo ir atvirų formatų bendradarbiavimo bei standarti zavimo principus.

Aljanso skyrius „buildingSMART Nordic“ vienija Daniją, Švediją ir Suomiją, taip pat yra skyriai Nor vegijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje, Vokieti joje, Austrijoje ir Šveicarijoje, Beniliukso šalyse, Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje, JAV, Kanadoje, Japonijoje, Korėjoje, Kinijoje, Australijoje, Singa pūre ir Malaizijoje.

nacionaliniuose projektuose (demonstracinių projektų įgyvendinimas), švietimą bei mokymus, programinės įrangos sertifikavimą bei kitą skait meninimo veiklą. Viso aljanso kuriami sprendimai apima statybos sektoriaus techninius, komercinius ir kultūrinius aspektus. „buildingSMART International“ yra sudaręs darbo grupes pagal skirtingas techninių sričių (pastatų, produktų, technikos ir infrastruktūros) grupes bei pagal specifinių poreikių turinčių BIM užsakovų (oro uostų, statybininkų, teisinio reguliavimo, geležinkelių, kelių, tiltų, ligoninių ir tunelių) grupes.

Nuo 2015 m. Lietuva (atstovauja VšĮ „Skaitmeni nė statyba“) ir Estija stebėtojų teisėmis yra „buil Aljanso veikloje aktyviai dalyvauja valstybės už sakovai, kiekvienoje srityje formuojami įvairūs dingSMART Nordic“ grupės narės. bandomieji projektai. Praktiškai visose išsivysčiu „buildingSMART Nordic“ skyrius koncentruojasi į siose šalyse tam skiriamos valstybės biudžeto ir BIM/IFC ir susijusių standartų kūrimą ir diegimą įvairių plėtros fondų lėšos.

34 SKAITMENINĖ STATYBA / KAIP TAI VEIKIA

„EU BIM Task Group“

uropos Sąjungos BIM darbo grupė („EU BIM Task Group“) – Europos vie šojo sektoriaus užsakovų susivieniji mas, skirtas prisidėti prie pasaulinio lygio skaitmeninės statybos sekto riaus plėtros.

ir suformuoti bendrą strateginę Europos statybos sektoriaus modernizavimo panaudojant BIM viziją.

ES BIM darbo grupė pirmą komiteto posėdį suren gė Briuselyje 2016 m. sausio 19 d. Europos Komisija ES BIM darbo grupei skyrė dvejų metų finansavimą (2016–2017 m.), kad būtų sukurtas Europos tinklas, Grupė vienija skirtingus viešojo sektoriaus atstovus, orientuotas į bendrą BIM naudojimą viešuosiuose įskaitant valstybės turto savininkus, infrastruktūros projektuose. operatorius, patarėjus politikos klausimais ir pirkėjus. Grupės vadovas Adamas Matthewsas sakė: „Kaip Grupės tikslas – pasiųsti žinią viešajam sektoriui apie grupė, mes tikime, kad galime parodyti, jog viešasis geriausią BIM praktiką Europoje. Grupė parengs va sektorius gali vesti Bendriją į priekį ir sukurti atvirą dovą, kuriame bus surašyti bendri principai ir patir bei konkurencingą skaitmeninės statybos sektorių.“ tys įvedant BIM į nacionalinės politikos ir pirkimų sis temas. Be to, grupė siekia nustatyti bendrus tikslus eubim.eu

FIEC BIM darbo grupė

016 m. birželio 17 d. Europos staty bos pramonės federacija (angl. Euro pean Construction Industry Federa tion, FIEC) per kasmetinę konferenciją paskelbė apie sudaromą BIM darbo grupę. Šio darinio tikslas – padėti FIEC nariams, na cionalinėms statybos federacijoms ir asociacijoms dalytis gerąja BIM taikymo praktika su rangovais, taip pat užtikrinti, kad BIM tema sulauktų deramo dėmesio Europos Sąjungos institucijose.

rangovus, jau pirmaujančius BIM srityje. Anot BIM darbo grupės iniciatorių, skirtingos Europos šalys šioje srityje progresuoja skirtingai. Manoma, kad FIEC galėtų būti partneriu, kuris padeda įmonėms, dar tik pradedančioms diegti BIM. Taip pat tikima si, kad FIEC padės bendradarbiauti skirtingoms įmonėms, kad statybos sektorius Europoje būtų kuo mažiau susiskaidęs.

FIEC – organizacija, atstovaujanti Europos statybos pramonės interesams Europos institucijose. FIEC FIEC skatina viešojo ir privačiojo sektorių bendra vienija 29 narius iš 26 valstybių, tarp jų yra ir Lietu darbiavimą BIM projektuose bei remia Europos vos statybininkų asociacija. ||

/ SKAITMENINÄ&#x2013; STATYBA 35

36 SKAITMENINĖ STATYBA / MŪSŲ PATIRTIS

STATINIO INFORMACINIS MODELIAVIMAS JAU SIEKIA

ALBINAS VAITKEVIČIUS, UAB „Sistela“

Statinio informacinio modeliavimo (BIM) privalumai atveria kelią naujam požiūriui į projektavimą, statybos valdymą ir statinių priežiūrą. Visiškai realu, kad statinio projekto kūrimo, statybos vykdymo bei eksploatavimo ciklai taps organiškai susijusiomis statinio modelio funkcionavimo dalimis. iek statiniui pasta tyti, tiek jo mode liui sukurti ir efek tyviam BIM procesų funkcionavimui už tikrinti reikalingi atitinkami pag rin dai. Norint parengti statinio informacinį modelį, vien progra minės įrangos ir gerų norų nepa kanka – būtina užtikrinti techninius, programinius ir informacinius sąveikavimo ryšius. Bendri reikalavimai, standartai, struktū ros, žodynai – tai pagrindinės priemonės, kad informacija galė tų judėti, atsinaujinti, kauptis ir progresuoti. Sta tinio modelio sprendiniai, papildyti ekonomi

niais duomenimis, yra naujas ko kybinis projekto laiptelis. Šiandien daugelis įmonių patir ties projektavimo, statybos val dymo ar statinių priežiūros srityse turi pakankamai, bet reikšminga ne tik ji. Ne mažiau svarbi ir infor macija, kurią įmonės ar mokslo įs taigos laiko savo archyvuose, nes informacijos kūrimo procesas, nuolatinė analizė, sisteminimas, atranka – ne vienos dienos ir ne vieno žmogaus darbas. UAB „Sistela“ yra įmonė, kuri daugelį metų kuria, kaupia bei platina informacinę duomenų

bazę, reikalingą sudarant staty bos darbų sąmatas, planuojant investicijas, nustatant nekilnoja mojo turto atnaujinimo kaštus ir eksploatacijos trukmę. Bendro vės inžinierių, technologų bei ekonomistų parengti darbo me džiagų ir mechanizmų sąnaudų statyboje normatyvai – vienas tų informacinių produktų, kuris jau šiandien ir su mažiausiomis papildomomis sąnaudomis gali būti pritaikytas BIM procesuo se. Šiuo metu mūsų šalyje tokio pobūdžio informacinė bazė ana logų neturi. Statybos darbų vyk dymo sąnaudų (laiko, medžiagų ir mechanizmų) normatyvų kūri mas yra daug laiko bei specifinių žinių reikalaujantis darbas. Su kurti kokybišką informacinę bazę gerokai brangiau negu sukurti ar nusipirkti programinę įrangą, todėl apmaudu, kad iki šiol vi suomenėje informacinis turtas nėra pakankamai vertinamas, o kartais visiškai ignoruojami

MŪSŲ PATIRTIS / SKAITMENINĖ STATYBA 37 darbus. Kitas labai svarbus mo delyje sukauptos informacijos aspektas, kad bet kurioje mode lio vystymo fazėje, atlikus kokias nors modelio transformacijas, ga lima nesunkiai patikslinti statinio elementų ar konstrukcijų kiekius ir iš karto suformuoti aktualizuo tus resursų poreikio žiniaraščius, patikslinti darbų vykdymo pro jektus ir pagal atliktus patikslini mus perskaičiuoti sąmatas.

ir autorių interesai. Norint, kad funkcionuotų bet kuri sistema ar modelis, informacinių bazių duomenys būtini. Kai kalbame apie statinio modelį, kurį kuriant dirba projekto komanda, mode lį, kuris privalo užtikrinti ne tik vi dinius informacijos srautus, bet ir ryšius su kitomis išorinėmis sistemomis, modelį, kuris turi funkcionuoti per visą statinio eksploatacijos laikotarpį, vienas iš prioritetų – griežti sisteminiai reikalavimai informacijai, jos for malizavimui, žymėjimui, klasifi kavimui ir apsikeitimui.

Pirmieji bandymai susieti sąma tą su projektu parodė, kad šio je modelio vystymo stadijoje iš esmės funkcionuoja techninis, programinis, taip pat informaci nis bei organizacinis ryšys. Kitas žingsnis – tobulinti sąsają išnau dojant internetines debesų tech nologijas. Šiuo metu projektas plėtojamas tokiomis kryptimis: formuojamas debesijos (angl. cloud) duomenų bazės branduo lys ir pertvarkoma informacinė bazė BIM poreikiams tenkinti. Įgyvendinus numatytus spren dinius, vartotojai turės platesnes galimybes interaktyviu režimu pasiekti dominančius duomenis apie statinius, statinių projektus, normas, kainas. Taip pat numa toma, kad tiesiog internete būtų galima atlikti ar patikrinti dalį skaičiavimų, lyginti sprendinius ir kainų pasiūlymus, efektyvinti pirkimus, taip pat gauti daugiau naudingų paslaugų. ||

statinį ar jo dalį, suformuojami konstrukcijų kiekiai su priskir tomis nuorodomis į darbų nor matyvus są matiniams skaičia vimams. Sąmatininkui atkrinta didelis darbas ne tik analizuoti brėžinius ir skaičiuoti kiekius, bet, svarbiausia, labai sumažėja tiki mybė, kad bus kas nors praleista ar neteisingai apskaičiuota. Taigi sąmatininko darbo laikas gerokai sutrumpėja ir lieka tik tie darbai, kuriuos reikia papildomai įvertin ti sąmatoje, bei pagal atitinkamas skaičiuojamąsias ar rinkos kainas apskaičiuoti išlaidas. Statinio modelyje integruota informacija Kuriant statinio modelį, jau šian su nuorodomis į sąnaudų nor dien galima gauti apčiuopiamos matyvus vertinga ir sprendžiant naudos iš projektavimo sistemų statybos valdymo klausimus, su sąveikavimo su kitomis informa darant kalendorinius darbų vyk cinėmis bazėmis. dymo ir tiekimo grafikus, taip pat vykdant atsiskaitymus už atliktus Šiuo metu yra parengtos kom piuterinės programos ir sufor UAB SISTELA muotos duomenų bazės, kad Žalgirio g. 88, LT 09303 Vilnius modelyje suprojektuotos statinio Tel. (8 5) 275 2645, faks. (8 5) 275 0411 konstrukcijos ar elementai būtų info@sistela.lt, www.sistela.lt susieti su „Sistelos“ parengtais statybos darbų sąnaudų norma tyvais. Tokia informacinė sąsaja užtikrina galimybes tiesiogiai iš modelio suformuoti dalį sąma tos. Tai yra, projektuotojui pasi NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS rinkus atskiras konstrukcijas, visą

SĄMATOS

38 SKAITMENINĖ STATYBA / MŪSŲ PATIRTIS

BIM

potencialas iš Lietuvos sklinda į visą pasaulį INGA IBĖNIENĖ, UAB „AGA CAD“ komunikacijos vadovė BRYANAS BRADLEY, UAB „Textus Aptus“ vyriausiasis konsultantas

BIM taikymo iniciatorė, statinių informacinio modeliavimo programų kūrėja ir diegėja – tokį vardą tarp įvairiose šalyse veikiančių architektūros, inžinerijos ir rangos kompanijų pelnė lietuviško kapitalo įmonė „AGA CAD“. Ieškodami būdų, kaip paspartinti darbų eigą ir geriau išnaudoti kompiuterinių technologijų galimybes pasitelkiant vis didėjančią BIM teikiamą naudą, į „AGA CAD“ kreipiasi statybos pramonės atstovai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio.

kurta 1991 m. UAB „AGA CAD“ nuosek liai dirbo, kad būtų pripažinta pasauly je ir taptų viena pa grindinių BIM programų kūrėjų, teikiančių „Autodesk Revit“ plat formai pritaikytus sprendimus.

Iš pradžių „AGA CAD“ skatino statybų skaitmeninimą Baltijos šalyse. Įmonės įkūrėjai į Lietu vą atvežė pirmąją „AutoCAD“ licenciją, sukūrė parametrizuo tą architektūrinio modeliavi mo plėtinį (dar prieš programai „AutoCAD Architecture“ pasi rodant rinkoje) ir įkūrė vieną pirmųjų CAD mokymų centrų Europoje. Vėliau šiame regione įmonė intensyviai diegė 3D pro jektavimo technologijas.

R Laikui bėgant, „AGA CAD“ dėme sio centre atsidūrė didelis stati nių informacijos modeliavimo ir valdymo potencialas. Pagrindine įmonės veikla tapo inžinerijos profesionalų – architektų, inži nierių, konstruktorių – mokymai ir konsultacijos, taip pat BIM programinės įrangos ir standar tų kūrimas. „Įmonės veiklos pokyčiai susiję su siekiu mažinti projektų sąnau das ir sudėtingumą pasitelkiant neabejotinai didžiulę BIM naudą.

MŪSŲ PATIRTIS / SKAITMENINĖ STATYBA 39 Realią „AGA CAD“ paslaugų nau dą patvirtina ir įmonės klientai. UAB „Baltic Engineers“, viena pir mųjų BIM įsidiegusių Lietuvos įmonių, prisimena, kaip bendra darbiavimas su BIM ekspertais palengvino perėjimo prie BIM etapą. Šios įmonės darbuotojams „AGA CAD“ teikė mokymus ir ge riausia darbo praktika paremtas konsultacijas. „Jie padėjo mums iš karto įgauti pagreitį ir pajus ti BIM naudą“, – pastebi Darius Kvedaras, generalinis direktorius įmonės, kuri vykdo veiklą ne tik

ta tobulesnė produktų parinki mo programa. 30 pasaulio šalių klientų turinčios UAB „Salda“ rinkodaros vadovas Vytautas Astrauskas teigia, kad naujasis BIM įrankis, skirtas vėdinimo sis temos agregatų duomenims į BIM modelį įkelti, suteikė įmonei konkurencinį pranašumą ir leido patekti į pažangesnes rinkas. VEIKLA PASAULINIU MASTU Šiandien „AGA CAD“ įvairiose šalyse diegia BIM sistemas, tei kia projektavimo konsultacijas ir

„Wood Framing“ – BIM programinė įranga preciziškam medinių konstrukcijų projektavimui

Mūsų tikslas – taupyti klientų lai ką, pinigus ir nervus. Automati zuodami kiek įmanoma daugiau projektavimo darbų, mes pade dame klientams sukoncentruoti dėmesį į veiklą, kuriančią realią vertę“, – sako „AGA CAD“ direk torius Donatas Aksomitas, kuris ne tik daug metų sėkmingai va dovauja įmonei, bet ir prisidėjo kuriant Lietuvai skirtus BIM stan dartus ir klasifikatorių bei testuo jant Danijos nacionalinius BIM klasifikavimo standartus.

Lietuvoje, bet ir Skandinavijoje. „Baltic Engineers“ komandai, ir toliau siekiančiai dirbti efektyviai, periodinės „AGA CAD“ konsulta cijos padeda daugiau darbų atlik ti per trumpesnį laiką, bet nepra rasti aukštos jų kokybės. „AGA CAD“ paslaugos klientams neapsiriboja tik konsultacijo mis – įmonė kuria užsakovams reikalingus IT produktus. Pavyz džiui, neseniai vėdinimo įrangos gamintojai „Salda“ buvo sukur

ku ria specializuotą, darbo našu mą didinančią programinę įran gą. Šiuo metu įmonė turi plačiau sią pasaulyje „Autodesk Revit“ profesionalams skirtos BIM prog raminės įrangos asortimentą (apie 30 programų) ir 11 tūkst. licenci juotų vartotojų iš 130 šalių. Tarp klientų yra tokios žinomos pro jektavimo ir statybos kompanijos, kaip „AECOM“, „ARUP“, „Atkins“, „ATP“, „CannonDesign“, „COWI“, „HENN“, „HDR“, „Sweco“, „Ramboll“, „KEO“, „SOM“ ir „Stantec“.

40 SKAITMENINĖ STATYBA / MŪSŲ PATIRTIS

R įsigytus metalinėms karkasi nėms sienoms modeliuoti, bet dabar naudojamus ir atliekant įvairius kitus darbus. „Programa mums padėjo įveikti sunkiausias užduotis“, – sako Chandel Nin mann, virtualiojo projektavimo specialistė.

Inžineriniai tinklai, suprojektuoti su „Smart Hangers“. „Smith Brothers“ projektas

„Mes džiaugiamės savo vei klos pasauline plėtra“, – teigia „AGA CAD“ vadovas D. Aksomi tas. Jo nuomone, įmonės sė kmei daugiausia įtakos turi bendradarbiavimas su klientais, nes nuolat praktine veikla užsii mantys BIM ekspertai geriausiai žino tikruosius inžinerijos pro fesionalų poreikius. Reaguoda ma į šias reikmes, „AGA CAD“ greitai sukuria statybos pramo nei reikalingų BIM įrankių. Inžinerinių sistemų projektavimu užsiimanti įmonė „Mott MacDo nald“ įvertino, kad „AGA CAD“ programinė įranga, skirta kiaury mėms konstrukcijose modeliuo ti, gerokai sumažino Australijoje vykdomo 8,3 mlrd. dolerių vertės aštuonių naujų traukinių stočių statybos projekto sąnaudas ir rizikas. Kita „AGA CAD“ klientė, JAV įsikūrusi „Thorson Baker + Associates“ (TBA), patvirtina, kad „AGA CAD“ sukurti BIM sprendi mai ne tik padėjo automatizuo

„

Pasak bend rovės vadovo D. Aksomito, BIM tikslas – kiekvie nam projekto dalyviui suteikti būtent jam reikalingą informaciją reikiamu metu, per visą statinio gyvavimo ciklą. ti sudėtingų karkasinių stogų modeliavimą, bet ir itin pageri no darbų našumą bei projektų kokybę. „Jų programinė įranga mūsų modeliams suteikė nau ją vertę“, – pastebi George’as Aslanidis, TBA vyresnysis CAD ir BIM specialistas. Centrinėje JAV dalyje įsikūrusi „United Building Solutions“ ko manda taip pat teigiamai atsilie pia apie „AGA CAD“ BIM įrankius,

Įmonė „AGA CAD“ patenkintų klientų turi net Vidurio Azijoje. Vienas pavyzdžių – vidaus in žinerinių tinklų projektuotoja „NDY (Malaysia)“. Pasak kompa nijos BIM vadovo Juliano Pho ono, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, elektros ir san technikos tinklų modeliavimas su „Autodesk Revit“ gana sudė tingas, bet „AGA CAD“ sukurti „Revit“ plėtiniai padeda greitai ir kokybiškai kurti dideles prieš gaisrines sistemas. Pietų Australijoje veikiantis vi daus inžinerinių tinklų rangovas „Smith Brothers“ įsigijo „AGA CAD“ BIM sprendimą „Smart Hangers“ siekdamas projektuo ti taip, kad statybose išvengtų inžinerinių tinklų ir konstrukcijų sankirtų. Australai pamatė, kad programa labai gerai susitvarko su šia užduotimi, todėl statybos darbai vykdomi greičiau, be to, kadangi statybvietėje nebereikia atlikti daug perdarymo darbų, sumažėjo ir sąnaudos. Vienas naujausių „AGA CAD“ produktų – unikalus BIM įrankių rinkinys, skirtas surenkamojo gelžbetonio sienoms, grindims ir kolonoms modeliuoti ir turin tis galimybę atnaujinti „Revit“ projektą realiuoju laiku. Skan dinavijoje veikiančios kom panijos „JPS-Konsult“ direkto rius Johannesas Svenssonas sako, kad įmonės projektuoto jų vargai kuriant gelžbetonio

R elementus baigėsi tik tada, kai įmonė įsigijo šį BIM įrankių rinkinį bei „AGA CAD“ techninį palaikymą. Kitas „AGA CAD“ BIM įrankių komplektas „Wood Framing“ tobulai tiko Skandinavijos įmo nei „Trivselhus“ AB. „AGA CAD“ gebėjimas prisitaikyti prie kli ento poreikių kuriant speciali zuotus produktus padėjo šiai Švedijos medinių karkasinių namų gamintojai užbaigti įmo nėje vykdytą BIM diegimo pro jektą.

MŪSŲ PATIRTIS / SKAITMENINĖ STATYBA 41 „AGA CAD“ atstovų pasaulyje tinklas išaugęs jau iki 17 kom panijų. Šiuo metu įmonės pro duktai per verslo partnerius platinami Prancūzijoje ir visose prancūzakalbėse rinkose, Skan dinavijoje, Centrinėje ir Vakarų Europoje, JAV, Azijoje, Okeani joje, Artimuosiuose Rytuose ir Rusijoje.

ŽVILGSNIS Į PRIEKĮ – KAS TOLIAU? Pasak bendrovės vadovo D. Ak somito, „AGA CAD“ neketina apsiriboti vien projektavimo programų tiekimu. Įmonė siekia Švedijoje „AGA CAD“ atstovau kurti naujus produktus, kurie jančios kompanijos „AEC“ AB būtų naudingi visai statybos pra vykdomasis direktorius An monei. Tiksliau, „AGA CAD“ ieško dersas Jacobssonas pasitiki naujų būdų, kaip efektyviau kur „AGA CAD“ ilgamete patirti ti ir perduoti BIM duomenis. mi kuriant profesionalius BIM sprendimus, kurie efektyviai „BIM paskirtis – efektyvus infor didina produktyvumą. „Ši ko macijos rinkimas, duomenų mai manda savo programavimo nai ir jų panaudojimas statybos patirtį lanksčiai pritaiko nau industrijoje. Tačiau dabar mes joms gyvenimiškoms situaci dažnai susiduriame su neap joms, todėl mes Skandinavi galvotu ir per dideliu duomenų jos projektuotojams galime kaupimu. Tai priveda prie pasiūlyti sprendimus, kurie perkrovos – daug projekto in tobulai atitinka jų poreikius“, – formacijos nepanaudojama ir ji teigia A. Jacobssonas. tampa beverte duomenų mase,

užteršiančia sistemas ir lėtinan čia dar bus, – aiškina D. Akso mitas. – Mes turime pašalinti nereikalingą informaciją, kad projekto duomenų mainai vyktų greitai ir tiksliai.“ Iš tiesų statybos pramonė šian dien turi apdoroti didžiulius duo menų kiekius. BIM koncepcija suteikė galimybę dirbti 3D, 4D ir 5D aplinkoje, į projektus jau įtraukiamos ir 6D bei 7D dimen sijos, o statyba ir projektų val dymas pereina prie virtualiosios ir (arba) papildytosios realybės. Duomenis reikia perduoti ne tik projekto partneriams, statybos elementų gamintojams, pastatų valdytojams ar nuomininkams, bet ir CNC staklėms, robotams, 3D spausdintuvams ir kt. „BIM tikslas – kiekvienam projek to dalyviui suteikti būtent jam reikalingą informaciją reikiamu metu, per visą statinio gyvavi mo ciklą. Tik taip galima išlaikyti efektyvų statinio projektavimo, gamybos ir naudojimo procesą, – pabrėžia „AGA CAD“ direkto rius. – Tai – pagrindinis mūsų darbo akcentas ir vizijos esmė.“ ||

42 SKAITMENINĖ STATYBA / MŪSŲ PATIRTIS

didina BIM naudojimo apsukas BIM privalumais įsitikinusi įmonių grupė „Litana“ šią metodologiją projektavimo procesuose ėmė naudoti visuose savo projektuose ir ir sėkmingai sustiprino pajėgumus – padidino programos „Tekla“ licencijų skaičių, organizavo mokymus įmonių grupės viduje. Kaip ir kiekvienais metais, įmonių grupė „Litana“ pernai dalyvavo įvairios paskirties – visuomeninės, gyvenamosios, komercinės, gamybinės bei mokslo – objektų projektuose. Projektų geografija taip pat įvairi – tai Skandinavija, Rusija, Baltarusija, Lietuva, Latvija. vimą. „Kaip ir visi pastarieji pro jektai Švedijoje, projektavimas vyko BIM aplinkoje, kas savaitę buvo siunčiamas konstrukci nės dalies modelis, atliekama susikirtimų kontrolė. Įdomu tai, kad, skaičiuojant pastatų komplekso konstrukcijas, rei kėjo įvertinti sprogimo bangos „Litana“ šiame projekte atsa sukeliamas apkrovas. Toks rei kinga už pastato konstrukcijų kalavimas atsirado dėl to, kad stabilumo skaičiavimus, pasta Kalmaro uosto teritorijoje yra to metalinių ir gelžbetoninių kuro talpyklos. Taip pat šis pas konstrukcijų tiekimą ir monta tatų kompleksas bus sertifikuo Kaip įdomiausią objektą iš archi tektūrinės ir konstrukcinės pu sės verta paminėti universiteto pastatų kompleksą Švedijoje, Kalmaro mieste. 15 000 m2 pas tatų kompleksas prijungiamas prie universiteto pastatų, esan čių šalia Kalmaro uosto.

„Linneuniversitet“, Švedija

tas kaip „žaliasis“ pagal LEED standartą. Svarbu paminėti, kad šiame projekte bendradar biavome su Lietuvos kompa nija „Markučiai“ – ji prisidėjo projektuojant gelžbetoninius elementus ir juos gamino“, – sako generalinio direktoriaus pavaduotojas BIM klausimais Vilius Bruzdeilinas. Projekta vimo etapas jau baigtas, šiuo metu „Litana“ montuoja kons trukcijas, o kompleksą planuo jama atidaryti 2019 m. vasarą.

MŪSŲ PATIRTIS / SKAITMENINĖ STATYBA 43

„Norime pasidžiaugti, kad mūsų darbas ir rezultatai projektuojant bei statybos aikštelėje buvo įver tinti per dalelių greitintuvo ESS projektą Lundo mieste, Švedijoje. Užsakovas liko patenkintas mūsų darbų kokybe bei gebėjimu juos užbaigti anksčiau, negu numa tyta, todėl mums buvo patikė ta suprojektuoti ir pastatyti dalį kitų šio komplekso pastatų“, – džiaugiasi „Litanos“ atstovas. Imanta, Ryga

„ESS Lund“, Švedija

gyvenamosios paskirties pas tatas. Šis objektas „Litanai“ ypa tingas, nes pirmą kartą įmonių grupė bus atsakinga už visą pro jekto eigą – nuo vizijos sukūri mo ir sklypo įsigijimo iki butų pardavimo. Pasinaudoję šia pro ga, „Litanos“ projektuotojai de talų objekto projektą parengė BIM aplinkoje. „Esame tikri, kad mūsų įdirbis leis sklandžiai įgy

vendinti projektą bei pasitarnaus pastato eksploatacijos metu“, – sako generalinio direktoriaus pavaduotojas BIM klausimais V. Bruzdeilinas. Šiuo metu bai giamas projektavimo etapas ir vyksta organizaciniai statybos darbai. Statybos darbai aikštelė je prasidės rugsėjo mėnesį, o pir mieji gyventojai pastate įsikurs 2018 m. trečiajame ketvirtyje.

Nauja įmonių grupės „Litana“ verslo kryptis – investiciniai projektai. Vakarinėje Latvijos sostinės Rygos dalyje, Imantos gyvenamajame mikrorajone, „Li tanos“ padalinys įsigijo žemės sklypą, kuriame bus statomas 16 000 m2, 19 aukštų, 230 butų

„Padvaiskas ir Ko“, Lietuva

Prekybos centras „Elektrocentr“, Kaliningradas

44 SKAITMENINĖ STATYBA / MŪSŲ PATIRTIS

Koja kojon su technologijomis kuriame Vilnių 3D+ Dr. ARŪNAS URBŠYS, UAB „IN RE“ projektų vystymo direktorius Dr. LINAS GELAŽANSKAS, UAB „IT Logika“ direktorius, DRONETEAM.lt

PASAULIO PRAKTIKA – HELSINKIO 3D+ PROJEKTAS

iestai plečiasi, auga, įgauna naują vei dą. Urbanizacija didėja nenumaldo mu pagreičiu. Pasaulyje šiandien 50 % gyventojų gyvena miestuose, o iki 2050 m. šis skaičius gali pasiekti 75 %. Politikai kovoja už vietas miestų tarybose, archi tektai su savivalda aptaria miestų plėtros koncep cijas, investuotojai skuba realizuoti perspektyvi nius miestų plėtros projektus, o visuomenė per socialinius tinklus karštai diskutuoja ir vertina miestų problemas. Technologijos veržiasi į miestų gyvenimą: spartus mobilusis 4G ryšys, miesto „WiFi“, daiktų internetas, mobilieji ir bekontakčiai atsiskaitymai, kameromis ir jutikliais valdomi švie soforai bei dinaminiai ženklai, elektromobilių įkro vimo vietos, miestiečių informavimas, virtualioji prekyba nekilnojamuoju turtu, žaidimų pramonė...

Kalbant apie pažangiausių miestų pavyzdžius, būtų sunku nepaminėti Helsinkio skaitmeninio modelio iniciatyvos. Miestas pradėjo investuoti į skaitmeni nę ir laipsniškai augančią 3D geoerdvinę informa ciją nuo 1980 m., kai buvo pradėta skaitmeninti komunalinio ūkio tinklų informaciją. Nuo to laiko 3D miestas Helsinkyje yra ne projektas, o procesas. 3D modelis buvo pagrindinis Helsinkio savivaldy bės tikslas nuo pat pradžių: pradėtas kurti iš 2D in formacijos iškeliant ją į 2.5D, o vėliau išplėtotas iki 3D duomenų. Prie 3D Helsinkio modelio dirbo apie 500 specialistų dvidešimtyje miesto departamen tų. Taip buvo išvystytas išmanusis semantinis miesto 3D modelis, paremtas atviruoju standartu „CityGML“.

Tačiau kyla svarbus klausimas – ar pakankamai išvystyti Lietuvos miestų šiuolaikiniai skaitmeni niai modeliai, kad organiškai adaptuotų naujas ir vis didėjančias informacinių technologijų galimy bes? Koks iš tikrųjų turėtų būti šiuolaikinis miesto informacinis modelis? Ar informacija, kurią turi me, yra pakankamai sistemiška, kad darytume tinkamus sprendimus?

2016 m., plačiai įsigalėjus automatizuotos fotogra metrijos technologijoms, Helsinkio miestas ėmėsi naujos iniciatyvos „Helsinki 3D+“, kurios tikslas – sukurti tikrovę atitinkantį realybės modelį, atkurti tikslius pastatų parametrinius modelius ir įtraukti plačiąją visuomenę į diskusiją apie šių mode lių ateities panaudojimo sritis. Dabar Helsinkis vysto du 3D modelius: išmanųjį parametrizuotą

MŪSŲ PATIRTIS / SKAITMENINĖ STATYBA 45

informacinį miesto modelį ir aukštos kokybės miesto realybės 3D+ modelį. Naujos kartos mode liai apima tiek pačią naujausią matavimų informa ciją, tiek informaciją, kuri buvo renkama pastarąjį dešimtmetį.

3D MIESTO INICIATYVOS LIETUVOJE

Lietuva seka pasaulines skaitmeninių, išmaniųjų, 3D miestų tendencijas. Vieni pirmųjų 2016 m. pavasarį moderniausias skaitmeninio miesto kūrimo tech nologijas išbandė VGTU mokslininkai. Jie sukūrė pirmąjį Lietuvoje VGTU miestelio Saulėtekyje skai Naujasis 3D+ realybės modelis buvo kuriamas tmeninio 3D+ modelio prototipą, kuriame išbandė iš nuotraukų, naudojant kompiuterizuotos foto technologijos galimybes: esamos realybės situaci grametrijos principus. Pagrindinis šio modelio jos atkūrimą iš fotonuotraukų, padarytų bepiločiais pranašumas – realistiškumo pojūtis. Modelyje at orlaiviais, paviršiaus modelio panaudojimą kiekių, sispindi kiekviena smulkiausia detalė: kiekvienas saulės insoliacijos, vystomų objektų ir teritorijų ana namas, medis, krūmas, šviesoforas ar reklaminis lizei, jų poveikio aplinkai ir aplinkos poveikio jiems skydas, kuris stovėjo toje vietoje, kai buvo renka analizei, požeminių komunikacijų atkūrimui ir t. t. mi duomenys. Helsinkio miesto valdžia taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad moderni fotogrametri Pirmasis Lietuvoje profesionalios praktinės paskir jos technologija leido sukurti „Helsinki 3D+“ ge ties virtualiosios realybės projektas buvo įgyven rokai pigiau ir sparčiau, nei buvo planuota, kas dintas 2016 m. kompanijos „Merko“, statybos rin leidžia skirti daugiau laiko ir resursų vystant ino kos lyderės Baltijos šalyse, užsakymu. Pasitelkus projekto komandą, pavyko sujungti „Merko“ pro vacinius 3D duomenų panaudojimo būdus. jektuojamų statinių komplekso (daugiaaukščių gy Helsinkis nuo pat pradžių identifikavo daugybę sri venamųjų namų ir viešbučio Ceikinių ir Rinktinės čių, kurioms pasitarnaus modernusis 3D+ miesto gatvių teritorijoje) BIM modelius su 3D+ realybės modelis: triukšmo, apšvietimo ir potvynių analizė, modeliu. Įmonė tiki šios technologijos ateitimi ir saugumo ir gynybos poreikiai, viešojo transporto ruošiasi ją naudoti ateities projektuose. planavimas, komunalinio ūkio plėtra ir aptarnavi O šių metų pradžioje Vilniaus miesto savivaldybė mas, skaitmeninių statybos leidimų procedūros, jau išbandė 3D realybės modelius vertindama pa miesto plėtros ir politiniai sprendimai, architektū minklo Jonui Basanavičiui ir aikštės prie Naciona riniai ir projektavimo konkursai, atvirieji duomenys linės filharmonijos sutvarkymo konkurso pasiūly programėlių kūrimui ir t. t. Toks modelis ypač tin mus 3D senamiesčio fragmento realybės modelio ka internetinėms paslaugoms 3D aplinkoje. Be to, kontekste. Savivaldybei šį projektą padovanojo modeliu įvairiose srityse (modernus turistų infor jungtinė UAB „IN RE“, UAB „IT Logika“ ir UAB „CAD ir mavimas, geresnė navigacija, telekomunikacijos F Projektservisas“ komanda. aprėpties skaičiavimai, pastatų valdymas ir prie žiūra) galėtų naudotis ir verslas. Verta paminėti, Tai tik pradžia. Tikimasi, kad tikslus miesto realy kad Helsinkis yra pirmasis miestas pasaulyje, lygia bės modelis išgarsins Vilniaus siekiamybę tapti grečiai naudojantis abu 3D miesto modelius. išmaniuoju miestu, taip pat pritrauks investicijų į šių technologijų sritis, o universitetai, kurdami in tegralias išmaniojo miesto skaitmenines sistemas, bendradarbiaus su verslu. 2016-2017 m. sudaryto Vilniaus 3D modelio fragmentas

46 SKAITMENINĖ STATYBA / MŪSŲ PATIRTIS

KAIP SUKURTI VILNIAUS 3D+ MODELĮ?

Iš karto kyla pagrįstas klausimas: kaip sudaryti viso miesto 3D+ modelį – juk tam reikia didelių investicijų ir begalės žmogiškųjų išteklių? Laimei, šiuolaikinių kompiuterių skaičiuojamoji galia lei džia automatizuoti fotogrametrijos procesą. Nuot raukos, gaunamos iš bepiločių skraidyklių, vėliau yra apdorojamos automatizuotos fotogrametrijos programine įranga „ContextCapture“, kuri sugene ruoja fotorealistinį aplinkos modelį. VGTU miestelio fotogrametrinis 3D modelis

Kuriant Vilniaus 3D+ modelį, moderniausiais be piločiais orlaiviais ketinama padaryti daugiau nei 2 mln. nuotraukų (bus sukaupta daugiau nei 16 TB informacijos). Siekiant sukurti tikslų vaizdą, bus nustatytos koordinatės daugiau nei 600 atraminių taškų. Taip galima pasiekti didesnį nei 5 cm geo metrinį 3D modelio tikslumą, o vienas nuotraukos taškas atitiks maždaug 5 cm atstumą realybėje.

MIESTO MODELIS – DVYNYS

„Merko“ projektuojamų statinių BIM modelių sujungimas su dalies Vilniaus miesto 3D realybės modeliu

Paminklo J. Basanavičiui projekto vizualizacija senamiesčio fragmento 3D realybės modelio kontekste

Vilniaus miesto išmaniojo 3D modelio fragmentas su modelyje paženklinta rajonų bei lankytinų vietų informacija

Fotorealistinis 3D miesto modelis suteikia be galę informacijos, tačiau ar galime jį padaryti iš maniuoju skaitmeniniu miesto dvyniu? Realybės modelį pirmiausia galima indeksuoti sujungus 3D modelio erdvę su GIS duomenimis (kadastri nėmis rajonų ribomis, dviračių takais bei turizmo maršrutais, lankytinomis vietomis ar elektromobi lių įkrovimo stotelėmis), teikiančiais aprašomąją (atributinę) objektų informaciją, pavyzdžiui – pa vadinimas, atsakingi asmenys, kontaktinė infor macija, aprašymai, nuotraukos ir t. t. Naudojant 3D+ technologiją, realybės modeliai integruoja mi su infrastruktūros objektų ir vystomų teritori jų reikiamo detalumo lygio BIM duomenimis tiek virš žemės paviršiaus, o kas dar svarbiau ir aktua liau – ir požemyje (vandentiekio, nuotekų, šilu mos, dujų, elektros tinklai). Turint šią informaciją, objektus galima rūšiuoti pagal aukštį, pastatymo metus, šilumos suvartojimą ar saulės apšvietą, vertinti projektuojamo pastato poveikį aplinkai ir aplinkos poveikį jam. Trečioji dimensija pasipildys dinamine, laike kin tančia informacija (4D), finansiniais kaštų bei mo kesčių duomenimis (5D), eksploatacijai ir priežiūrai reikalinga medžiaga (6D), tvaraus miesto kriterijais (7D) ir galybe kitų dimensijų, užtikrinančių skai tmeninio išmaniojo 3D miesto vystymąsi. Kurkime Vilnių 3D+ kartu! ||

Realybės modeliavimo sprendimai ir paslaugos R

MŪSŲ PATIRTIS / SKAITMENINĖ STATYBA 47

UAB „IN RE“ kartu su UAB „IT Logika“ teikia virtualios realybės modeliavimo fotografuojant iš bepiločių orlaivių, integracijos su statinių informacinio modeliavimo (BIM) duomenimis ir realistinės simuliacijos technologinius sprendimus bei modelių sudarymo, integravimo ir vizualizacijos paslaugas.

Oro arba antžeminė fotografija

Virtualios realybės 3D modelis



ContextCapture



Architektūriniai 3D (BIM) modeliai

Integruotas pastatų modelis



AECOsim



3D požeminių ir antžeminių komunikacijų modeliai

Integruotas komunikacijų modelis



PowerCivil



3D požeminių ir antžeminių komunikacijų modeliai

Gyva fotorealistinė vizualizacija



UAB „INRE“ Inžinerinio projektavimo sistemos ir paslaugos www. inre.lt » www. pcscad.lt » UAB „IT Logika“ Bepiločių orlaivių kūrimas ir skrydžiai droneteam.lt »

48 SKAITMENINĖ STATYBA / LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2016

Lietuvos BIM projektai 2016 Parengta bendradarbiaujant su žurnalu „Statyba ir architektūra“

Vilniaus universiteto Jungtinis gyvybės mokslų centras Projekto teikėjas – bendrovė Panevėžio statybos trestas, užsakovas – Vilniaus universitetas. Palyginti neseniai pradėjusio veikti komplekso plotas – 24 084 m2, patalpų tūris – 136 727 m3.

ungtinio gyvybės mokslų centro veik la sustiprins bioche mijos, biotechnolo gijos, molekulinės biologijos, genetikos, neurobio logijos, molekulinės medicinos ir kitų susijusių krypčių moksli nius tyrimus, studijas bei tech nologinę plėtrą. Biochemijos ir Biotechnologijos institutų ir Gamtos mokslų fakulteto admi nistraciniai, žmogiškieji bei kiti ištekliai bus sutelkti bendrai veiklai ir tarpusavio integracijai, siekiant plėtoti tinkamą studijų bei mokslinių tyrimų infrastruk tūrą gyvybės mokslų srityje. Kartu, padalinius perkrausčius į Saulėtekyje pastatytą naują

Jungtinį gyvybės mokslų cent rą, bus sprendžiamas itin aktua lus padalinių bendros veiklos koordinavimo klausimas. Tai pirmasis Panevėžio staty bos tresto projektavimo biu ro parengtas darbo projektas ir pirmasis tokio mastelio bei detalumo BIM projektas Lietu voje, įgyvendintas naudojant BIM technologijas bei proce sus ir projektuojant, ir statybos aikštelėje. Projektuojant konstrukcinę dalį tame pat „Tekla Structures“ mo delyje, buvo dirbama kartu su surenkamojo gelžbetonio ele mentų gamintoju. Jau pradiniame darbo projekto rengimo etape buvo nuspręs ta naudoti BIM technologijas. Viena priežasčių, paskatinusi pasitelkti BIM, – labai sudėtin ga inžinerinė projekto dalis, nes daugiau kaip pusę pastato sudaro laboratorijos, kurioms reikalingas specialus tempera tūros ir oro režimas. Kita priežastis, kodėl šiame pro jekte buvo naudotos BIM tech

nologijos, – tai galimybė dirbti kartu su surenkamojo gelžbeto nio elementų gamintoju ir taip išvengti papildomų darbo laiko

LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2016 / SKAITMENINĖ STATYBA 49 sąnaudų, perduoduoti užduotis armuoti ir gaminti elementus. Tai leido sutaupyti labai daug laiko ir užtikrinti projekto koky bę, o kartu neprarasti svarbios informacijos, kuri išlieka vienoje vietoje – pastato modelyje. Pradiniame etape buvo paskir tas projekto BIM koordinatorius, sukurtas serveris modeliams, projekto dalyviams buvo nusta tytos tam tikros taisyklės, susi jusios su modelių atnaujinimo intervalu ir jų skaidymu į smul kesnes dalis.

Tolesniuose etapuose komu dalims montuoti ir kiekių kont- nikavimui tarp projektuotojų rolei (naudojant IFC modelius). || komandos ir statybos aikštelės buvo naudojama nemokama BIM programinė įranga: „Tekla BIMsight“ programinė n architektūros įranga. Tai palengvino komuni sprendimams – kacijos ir koordinavimo proce „AutoCAD Architectural“, sus, trukusius visą projektavimo n konstrukcijoms – ir objekto statybos laiką. „Tekla Structures“, Statybos aikštelėje projekto BIM modelis buvo naudojamas vi zualinei (3D) informacijai gauti, koordinacijai tarp projekto dalių, monolitinio gelžbetonio arma vimui palengvinti, inžinerinėms

n ŠVOK – DDS-CAD, „Revit MEP“, „MagiCAD“, „AutoCAD MEP“, n vandentiekio ir nuotekų sistemoms – DDS-CAD.

50 SKAITMENINĖ STATYBA / LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2016 Prieš projektavimo darbus buvo atliktas esamo pastato konstruk cijų tyrimas. Pagal inventoriaus medžiagą perbraižytos numa bendrauti su užsakovu, atvaiz tomos panaudoti pastato dalys, duojant projekto sprendinius tri sukurtas pirminis 3D modelis. matėje erdvėje, lengviau apskai Taip pat buvo parengta pastato čiuoti detalius medžiagų kiekius. fotofiksacija.

Gamybos pastato rekonstrukcija į kogeneracinę biokuro elektrinę Tai – geriausias 2016 m. BIM projektas gamybos pastatų kategorijoje. Projekto teikėjas – bendrovė „Enerstena“, užsakovas – bendrovė „Foksita“.

Naudojant trimatį modeliavimą, buvo parengtos šios inžinerinės dalys: n architektūros dalis (naudota „Autodesk REVIT“ programinė įranga); n konstrukcijų dalis (pastato konstrukcijos; naudota „Tekla Structures“ programinė įranga); n konstrukcijų dalis (techno logijos aprišimas; naudota „Bentley ProStructures V8i PowerProduct“, „Bentley STAAD.Pro V8i“, „Autodesk REVIT“ programinė įranga); n šilumos gamybos ir tieki mo dalis (naudota „Bentley OpenPlant Modeler V8i“, „Bentley AutoPIPE V8i“ progra minė įranga).

endrovė „Enerste na“ parengė projek tą, pagal kurį, re konstruojant Kauno Chemijos gatvėje esantį gamybos ir pramonės pa skirties pastatą, įrengta 4,99 MW galingumo kogeneracinė bioku ro elektrinė. Garui gaminti projek tuota katilinė su trimis katilais, kurių kiekvieno galingumas – 10 MW, 4,99 MW elektrinės ga lios kogeneracinė turbina, kon densacinis ekonomaizeris, bio kuro sandėlis su greiferiniais kranais, 40 m aukščio dūmtrau kis. Bendras projektuojamo pas Technologinės įrangos projekta tato plotas – 5 597 m2. vimui naudota „Solidworks 2015 Kadangi šilumos gamybos tech x64 Edition“, „Intergraph Visu nologija sudėtinga, siekiant al Vessel Design VVD“, „Danish maksimalios projekto kokybės Exergy Technology A/S“ progra ir minimalios klaidų tikimybės, minė įranga. sudėtingiausios inžinerinės siste mos buvo projektuojamos nau Pasitelkus išvardytą programinę įrangą išvengta klaidų, kurių daž dojant trimatį modeliavimą. nai pasitaiko sudėtinguose tik Tai leido sumodeliuoti pastato 2D braižomuose projektuose. konstrukcijas pagal šilumos ga BIM programinės įrangos leido mybos technologiją, atlikti skai lengvai konvertuoti brėžinius iš čiavimus ir priimti optimalius 2D į 3D ir atvirkščiai. Tam, kad visi sprendimus, sukurti 3D objekto šio projekto dalyviai galėtų tuo modelį, greitai gauti tikslius pro pat metu atlikti projektavimo jekto brėžinius ir išvengti klaidų darbus, BIM modelio informaci (inžinerinių tinklų, konstrukcinių ja buvo įkelta į įmonės „Enerste susikirtimų ir t. t.). Taip pat buvo na“ serverį, o dalyviams suteikta galima lengviau ir suprantamiau prieiga prie informacijos.

Iš gamintojo gavus įrangos 3D modelius, ši buvo įkomponuota į esamą pastatą. Tada buvo spren džiama, kiek ir kaip reikia keisti esamas pastato konstrukcijas. Vykdant projektą svarbiausia buvo suderinti šilumos gamybos technologijas, pastato konstruk cijas ir technologinį konstrukty vą (priežiūros aikštelės, įrangos pamatai, vamzdynų ir dūmų ka nalų atramos). Dėl labai glausto darbų grafi ko dalis pastato buvo derinama prie technologijos, o kai kur ir technologijos parinkimas buvo derinamas prie esamų pastato konstrukcijų. Ankstyvoje pro jektavimo stadijoje pirkimų de partamentas galėjo užsakyti medžiagas pagal automatiškai sugeneruotus žiniaraščius. Jie projektavimo metu buvo tiksli nami. Pateikus medžiagų žinia raščius ir 3D modelį konstrukci jų sudėtingumui įvertinti, BIM leido operatyviai parinkti poten cialius naujų pastato konstruk cijų ir pagrindinių apdailos me džiagų rangovus. 3D modeliavimas buvo taikomas rengiant techninio darbo projek tus ir projektuojant įrangą. Į sta tybos aikštelę buvo perduotas 3D modelis, kurį rangovas nau dojo kaip vizualinę priemonę, bet planuodamas ir valdydamas statybas nenaudojo.

LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2016 / SKAITMENINĖ STATYBA 51 Naudojant 3D modeliavimą, dėl technologijos sudėtingumo buvo siekiama projekte išvengti klai dų – technologinių ir inžinerinių sistemų tarpusavio bei pastato konstrukcijų susikirtimų. Norint parengti kokybiškus projektus ir sumažinti klaidų tikimybę iki mi nimumo, dažniausiai 3D mode liavimo programomis yra rengia

mos šilumos gamybos ir tiekimo, statinio konstrukcijų ir įrenginių priežiūros konstrukcijų dalys (prie žiūros aikštelės, įrangos pamatai ir rėmai, vamzdynų atramos). Taip pat 3D programa yra projektuoja ma visa technologinė įranga.

viau suderin ti sudėtingus technologinius sprendinius su užsakovu. Bendraujant su rangovų organizacijomis, 3D modelio naudojimas vis daž niau tampa privalumu rengiant projektus, būna kokybiškesni, o rangovas, kuriam nebereikia Informacijos pateikimas 3D taisyti klaidų, sumažina darbų modelyje leidžia ne tik leng sąnaudas. ||

„Gullfaks“ administracinis pastatas Norvegijos Stavangerio mieste Tai – geriausias 2016 metų lietuvių BIM projektas užsienyje. Šio projekto teikėjas – bendrovė „Staticus“, generalinis rangovas – „Kruse Smith“, projekto autorius – „Link Arkitektur“. Architektai – Link Arkitektur

endrovė „Staticus“ teikė fasadus, ku rių plotas siekė 8,8 tūkst. kv. metrų. Tai pirmasis įmonės BIM projektas, pradėtas įgyven dinti 2014 metais. Objekto eks ploatavimo pradžia – 2016 metų birželis.

Sudėtinga pastato geometrija, agresyvus jūrinis klimatas, di džiulės vėjo apkrovos – tai iššū kiai, su kuriais „Staticus“ susidūrė įgyvendindama projektą. Fasadų elementams modeliuo ti, kiekių žiniaraščiams, gamy bos informacijai rengti naudota „Autodesk Revit“ programinė įranga, komunikacijai su kitomis projekto šalimis – „Solibri Mo del Checker/Viewer“, pirminei kiekių išrankai ir susikirtimų

52 SKAITMENINĖ STATYBA / LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2016 analizei – „Autodesk Navisworks Manage“. Vėjo apkrovų analizei buvo pasitelkta „Autodesk Ro bot Structural Analysis“ prog raminė įranga, laikomųjų de talių projektavimui ir analizei, taip pat papildomiems gamy bos brėžiniams rengti – „Solid Works“ ir „Autodesk Inventor“, o detaliems derinimo mazgams – „Autodesk AutoCad“.

Statybvietės planavimas ir dar bų saugos sprendiniai buvo tiesioginė generalinio rangovo atsakomybė, remiantis turimais rangovų modeliais buvo sumo deliuotas ir parengtas statybvie tės planas. Jo pagrindu ir kita su darbų sauga susijusia rašytine informacija turėjo vadovautis vi sos projekto šalys.

damasis šiuo modeliu, galėjo suprojektuoti ir pagaminti visas išorinės apdailos sistemas.

Bendra elementinio fasado konstrukcija buvo modeliuo jama „Autodesk Revit“ progra ma, pasitelkus ją kurti unikalūs komponentai ir jiems reikalingi parametrai, pritaikyti šiam pro jektui. Visi komponentai turėjo ne tik savo geometriją, bet ir aktualius metaduomenis, to kius kaip spalva, matmenys, medžiagos klasė, šviesos bei garso laidumo rodikliai, infor macija, reikalinga medžiagoms užsakyti, gaminti ir panašiai. Vi sos geometrinės formos atitiko realius dydžius, o tai leido grei tai identifikuoti problemines vietas ir lengviau komunikuoti su kitomis projekto šalimis to lesniuose etapuose.

Pagrindinis projekto generalinio rangovo reikalavimas – IFC for matas. Visi subrangovai turėjo parengti savo dalies IFC modelį ir įkelti jį į generalinio rangovo ekstranetą. Modelis turėjo ati tikti BIM vadovo reikalavimus, tokius kaip vieninga koordina čių sistema, aukštų, ašių žymėji mai ir pan.

Vertinant projektų valdymą, gaunami žiniaraščiai iš BIM prog raminės įrangos, o tai suteikia galimybę kur kas ko kybiškiau valdyti projektus: supaprastėjo komunikacija ir įmonės viduje, ir išorėje, smar kiai sumažėjo bendradarbiavi mo problemų, projektų vadovui praktiškai nebereikia peržiūrėti ar papildomai apdoroti gauna mų medžiagų užsakymų for mas, gamybos bei montavimo eiliškumas yra nurodomas mo delyje, o tai turi tiesioginę sąsa ją su konkretiems elementams reikalingomis medžiagomis. Ši informacija taip pat praverčia ir LEAN procesams, kurie yra tai komi įmonėje. ||

Šis projektas bendrovei „Sta ticus“ yra pilotinis, jis atnešė daug permainų ne tik projek tavimo, bet ir visuose kituose įmonės procesuose. Pradėjus naudoti BIM programinę įrangą sudaromos sąmatos tapo gero Projektavimo kokybė buvo už kai tikslesnės vertinant reikia Architektūros derinimas kai ku tikrinama pasitelkiant „Revit“ mus kiekius. Projektuojant deri rių rangovų priimamas vien 3D programinę įrangą. Dauguma nimo stadija su kitomis projekto erdvėje, tačiau darbas tapo daug modeliavimo darbų, palyginti su šalimis tapo kur kas paprastes paprastesnis, kai visos projekto įprastiniu 2D projektavimu, buvo nė, aiškesnė ir užsakovui, ir ran šalys dirbo 3D erdvėje. automatizuoti, o tai sumažino govui. Klaidų skaičius medžiagų klaidų tikimybę visuose projekto išrankose ir geometrijoje buvo Ankstyvoje projektavimo sta etapuose. Taip pat buvo rengia beveik eliminuotas, gamybos dijoje, kai fasado modelis dar mos susikirtimų analizės su kitų brėžinių rengimas paspartėjo nebuvo parengtas, buvo naudo rangovų pateiktais modeliais, apie 70 proc. Kadangi buvo ga jama „SolidWorks“ programinė kurių metu pavyko identifikuoti lima atlikti susikirtimų analizes, įranga: joje buvo imamas pas problemines vietas ir išvengti di tapo gerokai paprasčiau dirbti tato fragmentas iš architektūros delių koregavimo sąnaudų. Visi su kitais subrangovais. Didelė modelio, detalizuojamas pagal elementų brėžiniai buvo ren dalis informacijos, kuri anksčiau numatytą profilių tiekėjo siste giami automatizuotai, tiesiogiai buvo rengiama atskirai, dabar mą, tuomet buvo atliekami stati iš parengto modelio. Tiesiogiai yra susisteminta viename BIM niai laikomųjų konstrukcijų skai integruotų BIM sprendimų ga modelyje, taigi visa projekto ko čiavimai ir ruošiamasi pavyzdžio myboje ar statybvietės kokybei manda gali rasti kiekvienam ak gamybai. užtikrinti nebuvo. tualią informaciją.

Šiame projekte taip pat buvo taikytas naujas sprendimas in formacijai perduoti subrango vams. Išorinė apdaila buvo ga minama kitų gamintojų – buvo nuspręsta jiems informaciją perduoti ne „Excel“ formatu, bet pasitelkus 3D modelį, kurį sukū rė „Staticus“. Gamintojas, rem

LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2016 / SKAITMENINĖ STATYBA 53

Geriausias 2016 metų gyvenamųjų pastatų BIM projektas – „Naujoji Rivjera“ viems, taupantiems laiką, ta čiau gyventi kokybiškai norin tiems žmonėms. Būsimieji „Naujosios Rivjeros“ gyvento jai įsikurs šalia teritorijos, ku rioje Vilniaus miesto savivaldy bė yra suplanavusi naują traukos centrą – poilsio, spor ostinės Sporto gat to ir laisvalaikio zoną, skirtą vi vėje pastatytam e siems miesto gyventojams. komplekse yra Taigi naujakuriai galės naudo trys gyvenamieji tis sukurta kokybiška infras namai, skirti akty truktūra.

Šio projekto rengėjai – bendrovės „YIT Kausta“ ir „Unitectus“. Projekto užsakovas – „YIT Kausta Būstas“.

Anot nekilnojamojo turto plė totojų, galimybė apsigyventi Neries pakrantėje – ganėtinai reta, tad kiekvienas naujas pro jektas sulaukia nemažo susi domėjimo. Vieta padiktavo kai kuriuos architektūros sprendi mus: butuose gyventojų pato gumui ir poilsiui įrengti erdvūs balkonai, o pirmuose aukštuo se – terasos, iš kurių gyventojai gali grožėtis vaizdu į upę bei senamiesčio panorama ar pa tekti į kiemą. „Naujosios Rivjeros“ namai pa statyti iš natūralių ir ilgaamžių medžiagų. Balkonų atitvaros – stiklinės, balkonuose įrengtos

54 SKAITMENINĖ STATYBA / LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2016 spintos, kuriose sumontuoti rekuperatoriai, taip pat palikta vietos išoriniams kondicionie rių blokams. Terasoms įrengti panaudotos ilgaamžės kom pozicinės medžiagos. „Naujoji Rivjera“ sertifikuota B energi nio naudingumo klase. Trys daugiabučiai namai – ypač šilti, nes vidaus sienos ir perdangos tarp butų papildomai apšiltin tos, namų langai – mediniai, trijų stiklų paketų. Kiekviena me bute įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema, ištisus me tus palaikanti palankią tempe ratūrą ir užtikrinanti gaivų orą patalpose. Techninio projekto stadijoje parengtas trimatis architektūri nis statinio modelis ir vizualiza cijos. Tai leido priimti tolesnius sprendimus, pristatyti projektą užsakovui, generuoti techninio projekto brėžinius.

Šis modelis buvo kuriamas no rint nustatyti angas konstrukci jose, vizualiai numatyti galimas sankirtas tarp konstrukcinių ir inžinerinių sistemų elementų. Nesuderinamumų tikrinimas atliktas „Revit“ aplinkoje.

elementų lygmenyje kiekvieną mėnesį. Planavimo etape pa rengto kompleksinio 5D mo delio informacijos vientisumas užtikrino sklandų perėjimą į statybos darbų vykdymo eta pą, taip sumažinant klaidų tiki mybę ir neprarandant aktualios Trimatis pastato modelis buvo informacijos. Statybos darbų importuotas į „RIB iTwo“ aplin vykdymo etape 3D modeliai ir ką naudojant *.cpixml failo laiko grafikas atnaujinami nuo formatą. Statybos planavimo lat, taip pat 3D modeliai panau ir valdymo modelis „iTwo“ pro dojami tikslinant vykdomų dar gramos aplinkoje buvo įgyven bų kiekius. dintas šiais etapais: Trimačiai modeliai buvo nuolat n 3D modelių tikrinimas, papil atnaujinami ir įkeliami į „iTwo“ domų informacinių parame programą, kuri prieinama pro trų sukūrimas; jekto valdytojui ir generaliniam n kiekių ir sąmatų skaičiavimas; rangovui. Statybų planavimas n laiko grafiko ir planuojamų ir koordinavimas tarp projekto darbų susiejimas; dalyvių buvo vykdomi pagal n statybos sąnaudų kontrolės naujausią BIM modelį. || struktūros sukūrimas. Naudota programinė įranga: Planavimo etape parengtas kom pleksinis 5D modelis (3D BIM, n architektūrinei daliai – laiko grafikas, sąnaudų kontro „Revit 2015“, „Revit 2016“, lė) perduotas statybvietei. Visa reikiama projekto informacija n konstrukcijoms – sujungta vienoje aplinkoje – dar „Revit 2015“, „Revit 2016“, bų kiekių ir sąnaudų žiniaraščiai n SVOK – „Revit 2015“, susieti su laiko grafiku.

Rengiant darbo projektą su modeliuotas detalus trimatis modelis su konstrukciniais ir architektūriniais elementais. Architektūrinės, konstrukcinės ir inžinerinių sistemų dalies modeliai sukurti vienoje aplin koje. Inžinerinių sistemų trima Darbų kiekiai ir laiko sąnau čio modelio detalumas mažas. dos buvo sekami ir fiksuojami

Kelio Ukmergė–Molėtai ruožų rekonstrukcija Šis projektas irgi pripažintas geriausiu susisiekimo infrastruktūros BIM projektu. Projekto teikėjas – bendrovė „Panevėžio keliai“, užsakovas – Lietuvos automobilių kelių direkcija. Kelio ruožo 2,43–12,85 km rekonstrukcijos projektą rengė bendrovė „Kelprojektas“, o kelio ruožo 12,85–19,10 km – įmonė „Vilniaus regiono keliai“.

n statybai – „(4D) RIB iTwo“, „Tekla“.

rojekto darbai iš viso apėmė 16,67 kilometro atkarpą, kuri prasideda ties Ukmergės miesto riba ir tęsiasi Molėtų kryptimi iki Skuolių gyvenvietės.

Kelio danga rekonstruotuo se ruožuose buvo prastos būklės: netinkami skersiniai nuolydžiai, paviršius vietomis

LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2016 / SKAITMENINĖ STATYBA 55 deformuotas, asfaltbetonio danga suaižėjusi. Kelio dango je daug išdaužų, asfalto dangos lopai suirę, kraštai aptrupėję, todėl priešingomis kryptimis judančioms transporto priemo nėms buvo sunku prasilenkti, jos sukeldavo didelį dulkėtu mą. Šis krašto kelias yra dviejų eismo juostų. Bendras važiuoja mosios dalies plotis iki rekons trukcijos pirmame ruože siekė iki 7 metrų, o antrame vidutinis dangos plotis buvo 5,2 metro. Buvęs kelio sankasos plotis svy ravo nuo 7 iki 11,5 metro. Įgyvendinant projektą kelias buvo išplatintas iki 11 metrų, važiuojamoji dalis – iki 8 met rų, iš abiejų pusių įrengiant tvarkingus 1,5 metro pločio kelkraščius. Pirmame ruože, nuo 2,43 iki 12,85 km, atliekant darbus platinta kelio sankasa, susidė vėjusi kelio danga nufrezuota, sustiprintas jos pagrindas ir paklota nauja 8 metrų pločio asfaltbetonio danga. Atnauji namame ruože rekonstruotos sankryžos ir nuovažos, įrengtos saugos salelės, 214 metrų ilgio jungiamasis kelias Graužiečių gyvenvietėje, pakloti pėsčiųjų ir dviračių takai, šaligatviai, au tobusų sustojimo aikštelės, at likta ir kitų darbų. Rekonstruotoje kelio Ukmer gė–Molėtai atkarpoje iki 11 metrų pločio išplatinta ke lio sankasa, esama susidėvėjusi kelio danga nufrezuota, sustip rintas jos pagrindas, paklota nauja asfalto danga ir sutvar kyti kelkraščiai. Įrengti nauji vandens nuleidimo įrenginiai:

7 plastikinės pralaidos, 124 la bei šalčiui nejautraus sluoksnio takai, suremontuota 16 metrų skaitmeniniai paviršiai. ilgio esama dauba. Skaitmeninis kelio modelis – Vykdant darbus rekonstruo tai trimatėje erdvėje sukurtas ta Liaušių gyvenvietėje esanti skaitmeninis kelio atkarpos sankryža, 28 nuovažos į lauko brėžinys, į kurį įtraukti visi sta kelius ir kiemus, įrengtos eismo tybai ar rekonstrukcijai svar saugos salelės. Rekonstruotos būs elementai: žemės sankasa, autobusų sustojimo aikštelės, pralaidos, geopoliai, visi kelio Liaušių gyvenvietėje demon konstrukcijos ir kelio dangos tuotas senas ir įrengtas nau konstrukcijos elementai ir t. t. jas keleivių paviljonas, įrengti Drauge su automatine įren 0,612 km ilgio apsauginiai me ginių valdymo sistema (AVS) taliniai atitvarai, pastatyti plas jis suteikia galimybę automa tikiniai signaliniai stulpeliai, tizuoti visus darbus objekte, atstatytos pažeistos drenažo įskaitant kelio sankasos, kelio linijos. konstrukcijos elementų ir ke lio dangos sluoksnių įrengimą. Statinio BIM taikymas buvo Tai ir buvo padaryta konkrečia pradėtas rengiant technologi me aprašomame objekte. Kad nį statinio projektą, kaip jo dalį ši technologija veiktų, būtinas parengiant skaitmeninį statinio tikslus geodezinis objekto pa modelį. Skaitmeninis statinio rametrų pozicionavimas. modelis buvo pradėtas reng ti techninio darbo projekto Darbams atlikti buvo nau (TDP) pagrindu. Iš TDP gautą dojami minimalūs reikalingi informaciją sudarė daugiausia medžiagų kiekiai, nes auto neskaitmeniniai duomenys (ži matizuotas ir suskaitmenintas niaraščiai, brėžiniai), kuriuos gamybos procesas leido be reikėjo perdaryti į skaitmeninio klaidų atlikti užsakovo sufor modelio elementus. muluotas užduotis. Statinio in formacinio modelio sukūrimas Projekto pagrindu buvo sukur ir naudojimas šiame objekte tos septynios projektinės kelio leido sutrumpinti 16,67 kilo ašys plane su projektiniais iš metro kelio ruožo rekonstruk ilginiais profiliais. Kelio kons cijai reikalingų rangos darbų trukcijai atkurti buvo suprogra trukmę iki 5 mėnesių ir atlikti muota daugiau kaip dvidešimt darbus panaudojant tik būti skersinių profilių dinaminio ke niausią kiekį medžiagų bei kitų lio koridoriui kurti. resursų. Dalyje kelio ruožo buvo supro jektuotas kelio konstrukcijos drenažas. Rengiant skaitme ninį statinio modelį, trimatėje erdvėje patikslinta jo įrengimo padėtis ir atitinkamai paveikti skaitmeniniai žemės sankasos

Skaitmeninis modelis pasitar navo sudarant darbų atlikimo ir grunto masių judėjimo grafi ką. Taip pat buvo detalizuotos darbų apimtys, kad jas projektų valdymo grupė galėtų anali zuoti skirtingais pjūviais. ||

56 SKAITMENINĖ STATYBA / LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2016

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto pastatas Šis projektas buvo pripažintas geriausiu visuomeninių pastatų BIM projektu. Projekto rengėjas – „Sweco Lietuva“, užsakovas – Vilniaus universitetas. endrovė „Sweco Lietuva“ jau yra pa rengusi investicinį ir techninį projek tus, dabar rengia mas darbo projektas, po to bus atliekami statybos darbai. Sosti nės Santariškių rajone kuriama me „Santaros“ slėnyje planuoja mame Medicinos mokslo centre bus sutelktas biomedicinos mokslo potencialas, galintis in tegruotis į bendrą Europos tyri mų erdvę ir vykdyti konkuren cingą tarptautinio lygmens MTEP veiklą.

Čia taip pat planuojama įrengti įvairias medicinos sritis sujun giantį simuliacinį centrą, kuris leistų lavinti klinikinį būsimo gy dytojo ar tyrėjo mąstymą, gebė jimus taikyti medicinos praktikoje biomedicinos mokslų principus, metodus ir žinias, ugdyti sprendi mų priėmimo, diagnostinius bei nuolatinio tobulėjimo įgūdžius. Techninis pastato projektas buvo rengiamas pagal galiojančio de taliojo plano sprendinius. Vado vaujantis pateiktais patalpų po reikiais ir įvertinus numatomus darbuotojų bei studentų srautus, loginius ryšius, buvo pateikti keli planiniai tūriniai pastato projek tiniai siūlymai. Į projektą įėjo te ritorijos sutvarkymo elementai, medicinos fakulteto pastatas,

automobilių saugykla, modulinė transformatorinė, inžineriniai lau ko tinklai ir statiniai, susisiekimo komunikacijos bei kiti pastatui funkcionuoti būtini statiniai. Kadangi pirmuoju etapu buvo rengiamas tik techninis projek tas, esminis dalyvių susitarimas buvo tai, kad šioje stadijoje ne sprendžiami inžinerinių sistemų susikirtimų klausimai, tačiau nu statoma jų vieta, parametrai ir su kiekybe susiję rodikliai. Buvo labai svarbu analizuoti, ar numa tytoje vietoje sistemų gausa leis kitoje projekto stadijoje išspręs ti susikirtimus neįvedant žymių pakeitimų konstrukcijose ar planuose. Periodiškai kartą per savaitę buvo atliekama modelių geometrinių susikirtimų patikra, specialistai analizuodavo pro blemas. Kas savaitę buvo organi zuojami projekto grupės susirin kimai, kuriuose buvo svarstomi BIM projektavimo klausimai.

Sprendiniams priimti ankstyvo joje stadijoje buvo atliktas tū rinių variantų ir architektūrinių elementų modeliavimas. Pastato korpusų išdėstymas buvo deri namas pagal pasaulio šalių kryp tis, nes šešėlių susidarymas ir saulės pritekis pro skaidrias pas tato atitvaras vėliau būtų lėmęs funkcines pastato dalių zonas bei energijos rodiklius. Architek tūrinė koncepcija irgi pasirinkta simuliuojant energijos sąnaudas.

LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2016 / SKAITMENINĖ STATYBA 57 sprendimas rengti jį BIM aplin koje. Pirmą kartą šiame projek te buvo pasitelktos profesiona lios BIM konsultantų paslaugos, BIM projektų vadovas parengė projekto vykdymo tvarką ir do kumentą, nustatantį BIM dar bo tvarką. Konsultantai padėjo organizuoti komunikaciją BIM pagrindu, periodiškai tikrino ats kirų dalių ir integruotai BIM mo delius, konsultavo iškilus techni niams klausimams. koordinatorius tikrina bendro Debesyse buvo sukurtas projekto projekto rinkmenas). aplankas, ir visa komanda čia nuo latos kėlė informaciją IFC failais. Modeliavimo proceso metu buvo Visi projekto dalyviai, kurie turėjo parinkti patalpų akustiką užtikri teisę prisijungti, galėjo realiu laiku nantys elementai ir medžiagos, stebėti projekto pažangą. || konferencijų salės ergonomika (lektoriaus vieta, klausytojų išsi Naudota programinė įranga: dėstymas, apžvalgos kampai ir kt.). Inžinerinių sistemų parinki n architektūriniams mas buvo paremtas pradinėje sprendimams – „ArchiCad“, projekto stadijoje atliktu energi jos poreikio modeliavimu, siekiant n konstrukcijoms – „Tekla Structures“, integracijos su pastato interjero sprendiniais bei funkcionalumu. n ŠVOK – „MagiCAD“,

Proceso metu nesuderinamu mams tarp sprendinių išveng ti buvo atliekama patikra šiais etapais: kiekvieno inžinieriaus savo modelio patikra (mode liai peržiūrimi vietinėje nau dojamos programinės įrangos aplinkoje); atskirų projekto komandų jungtinio modelio patikra (BIM koordinatoriai tik rina rinkmenų kokybę ir su sikirtimus); bendro jungtinio Kadangi inžinerinės projekto sis modelio patikra (projekto BIM temos sudėtingos, buvo priimtas

n vandentiekio ir nuotekų sistemoms – „MagiCAD“.

58 SKAITMENINĖ STATYBA / LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2016

„Statoil“ biurų pastatas Norvegijos Harstado mieste Šis projektas irgi buvo pripažintas geriausiu 2016 metų lietuvių BIM projektu užsienyje. Projekto teikėjas – bendrovė „Concretus Designers“. Projekto užsakovas – „Hent AS“. Architektūrinės dalies autorius – „SJ arkitekter“, inžinerines sistemas projektavo „Sweco Norge AS“, o lietuvių įmonė „Concretus Designers“ atliko antžeminių konstrukcijų projektavimo darbus. Projektas įgyvendintas Norvegijos Harstado mieste.

nt jūros kranto su projektuotas kom panijos „Statoil“ biu rų pastatas, kurio bendras plotas – apie 11 tūkst. kv. metrų, jame nu matyta 600 darbo vietų. Dalis pas tato stovi ant vandenyje dirbtinai suformuoto pagrindo. Pastatas yra seisminėje zonoje, todėl jo konst rukcijos suprojektuotos atlaikyti žemės drebėjimo apkrovas. Pasta tai dėl netipinės V formos plane

naudojama architektų pateikta medžiaga, architektūrinės dalies modelis IFC formatu. Architek tūrinį modelį įkėlus į programą „Tekla Structures“ buvo priim ti pagrindiniai konstrukciniai sprendimai, tokie kaip jų tipas, išdėstymas, mazgų tipas. Įverti nus geografinę padėtį, anksty voje projekto stadijoje buvo nu spręsta, kaip konstrukcijos bus pristatomos į objektą (jos buvo plukdomos laivais).

Statybininkai, gamybininkai, logistai ir projektuotojai atliko planavimo darbus pasitelkda buvo atskirti deformacine siūle. mi 3D modelį. Planavimas buvo Surenkamojo gelžbetonio gami kasdien atnaujinamas, todėl niai buvo plukdomi laivais ir san naudotasi tik galutine informaci dėliuojami už kelių šimtų metrų ja. Remiantis 3D modelyje esan nuo statybvietės esančioje prie čia informacija, automatizuotai plaukoje. Gaminio krovimo į lai buvo tikrinama, ar nėra klaidų vus ir sandėliavimo krantinėje tiekimo grandinėje, o atsiradę plana vimas buvo labai svarbus netikslumai buvo ištaisomi. etapas, nes reikėjo užtikrinti sklandžius statybos darbus. Nuo projekto pradžios buvo suderinta koordinačių sistema Sprendimams priimti ankstyvo (modelių įterpimo taškas, pa se projektavimo stadijose buvo sukimas, nulinė altitudė), kurią

LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2016 / SKAITMENINĖ STATYBA 59

turėjo naudoti visų projekto dalių projektuotojai. Tai būtina norint užtikrinti sklandžią BIM proceso eigą. Taip pat buvo nustatyta pro jekto dalių IFC failų įkėlimo tvarka projekto serveryje ir failų struk tūra (pavadinimas, faile esančios informacijos detalumas). Projekto dalių koordinavimą atliko kompanija „Hent AS“ pa sitelkusi programinę įrangą „So libri model checker“. Buvo atlie kami automatizuoti susikirtimų („clash“) patikrinimai, spausdi namos ataskaitos projekto da lyviams perduoti. Projekto pra džioje visoms projekto dalims buvo nustatytas bazinis modelio taškas, kad modeliai, sukelti į vie ną, atsidurtų teisingoje padėtyje.

Taip pat buvo griežtai nustatyta į Užsakovas viso projekto metu serverį įkelti kiekvienos savaitės turėjo išsamią informaciją apie projekto eigą. Pasitelkus IFC IFC modelius. modelius buvo lengva koor Sudėtingos geometrijos formos dinuoti rangovų darbus. Visos modeliuotos suskaidžius gami problemos buvo išspręstos nius į mažesnius (ne tokius su projektavimo metu prieš gami dėtingus) elementus, tokiu būdu niams pasiekiant statybvietę, reikiamu tikslumu atkartojant ar todėl buvo išvengta nuostolių dėl klaidų taisymo ir statybų chitektų pateiktą formą. prastovų. Statybininkai suplanavo monta vimo eiliškumą „Tekla“ modely Statinys yra sertifikuotas pastatų je. Juo remiantis buvo atliekami poveikio aplinkai vertinimo me dienos, savaitės darbų plana todu BREEAM. || vimai, modelyje buvo fiksuoja mos gaminių montavimo datos. Vykdydami darbus statybininkai Naudota programinė įranga: naudojo „Tekla“ modelį, kad grei n architektūriniams čiau rastų reikiamą informaciją. sprendimams – „Revit Architecture“, Kokybei užtikrinti projektavimo procese buvo suprogramuoti įran n konstrukcijoms – kiai, padedantys automatizuo tai „Tekla Structures“, aptikti projektavimo klaidas mo delyje (neteisingas medžiagų kla n ŠVOK – „MagiCAD“, ses, ne visą informaciją brėžiniuo se ir pan.). Gamyboje ir statyboje n vandentiekio ir nuotekų 3D konstrukcijų modelis buvo sistemoms – „MagiCAD“. naudojamas kokybės kontrolei.

60 SKAITMENINĖ STATYBA / LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2016

Jakų sankryžos rekonstrukcijos projektas Projekto teikėjas – bendrovė „Kelprojektas“, užsakovas – Lietuvos automobilių kelių direkcija.

akų sankryžoje su sikerta magistrali niai keliai Vilnius– Kaunas–Klaipėda, Klaipėda–Liepoja, krašto keliai Kaunas–Jurbarkas– Šilutė–Klaipėda, Jakai–Dovilai– Laugaliai ir Klaipėdos miesto Tilžės gatvė. Todėl buvo ne išvengiama Jakų žiedinę san kryžą rekonstruoti į trijų lygių sankryžą, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas automobilių transporto eismas ir nekiltų eis mo pralaidumo problemų.

Pirminėse stadijoje sukurtos projektinės ašys ir išilginiai pro filiai, skaitmeninis 3D modelis. Rengdami Jakų sankryžos re konstrukcijos projektą specia

listai turėjo įvertinti daugybės kelių susikirtimo Jakų sankry žoje ypatumus ir parinkti efek tyviausius sprendinius, taip pat atsižvelgti į ribotą erdvinį skly po plotą, skirtą Jakų sankryžos rekonstrukcijos projektavimui ir statybai.

Sprendžiant sudėtingą viadukų geometriją buvo sukurtas visų sta tinių 3D modelis. Jis buvo panau dotas analitiniams statinio skai čiavimams ir brėžiniams sudaryti.

Jakų sankryža išsiskiria itin su dėtingais technologiniais eismo srautų modeliavimo ir kons trukciniais statinių sprendimais. Rekonstruota sankryža yra trijų lygių: estakada kryptimi Kau nas–Palanga įrengta antrame, o kryptimi Palanga–Kaunas – tre čiame lygyje.

Rengiant projektą buvo naudo jama naujausia programinė įran ga, leidžianti parinkti geriausius saugumo, aplinkosaugos spren dimus. Iki rekonstrukcijos dėl per mažo pravažumo probleminė buvusi sankryža po rekonstruk cijos užtikrina sklandų automo bilių didelių srautų judėjimą. Parinkti sprendimai prisidėjo ir prie aplinkosaugos – trumpiau automobiliams stovint sankryžo se, į gamtą patenka mažesnis jų išmetamųjų dujų kiekis. Taip pat buvo suprojektuotos ir įrengtos triukšmą slopinančios sienutės.

Rengiant Jakų sankryžos re konstrukcijos projektą panau dota anksčiau buvusi žiedinė sankryža. Jakų sankryžos pro jektiniai sprendiniai parinkti taip, kad įvykus avarijai sankry žoje eismo srautams tai didelės įtakos neturėtų – galimas apva žiavimas žiedu.

Jakų žiedinės sankryžos re konstrukcijos darbai pradėti 2008-aisiais ir truko 4 metus. Pirmo etapo metu suprojek tuota ir pastatyta ilgiausia Lie tuvoje 610 metrų keturių eismo juostų estakada kryptimis Kau nas–Klaipėda ir Klaipėda–Kau nas su privažiavimo prie jos

LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2016 / SKAITMENINĖ STATYBA 61 keliais. Taip pat buvo rekon struotas tunelis A1 kelyje. Antrame darbų etape suprojek tuotos ir įrengtos dvi estakados – 317 metrų ilgio kryptimi Kau nas–Palanga ir 552 metrų ilgio kryptimi Palanga–Kaunas. Kartu buvo įrengti privažiavimo keliai su atraminėmis sienutėmis, kurie sujungia estakadas su A13 keliu.

Taip pat buvo rekonstruota Jakų žiedinė sankryža, joje paklo ta nauja asfaltbetonio danga. Suprojektuoti ir įrengti nauji įsijungimai į žiedinę sankryžą, rekonstruoti inžineriniai tinklai, įrengtas apšvietimas ir triukšmą slopinančios sienutės.

dos, kurių bendras ilgis siekia 1,5 kilometro. Trimis aukštais išdėstytų estakadų konstrukciją sudaro nekarpyta monolitinė tuštuminė gelžbetonio perdan ga, įtempta lynais, kurių kiekvie ną sudaro 22 vijos. Perdangas laiko 62 gelžbetonio atramos, Iš viso rekonstruotoje Jakų san estakadų plotis siekia nuo 20 iki kryžoje pastatytos trys estaka 30,5 metro. ||

Vandentvarkos projektas Rukainiuose

Naudojant skaitmeninį suvestinį inžinerinių tinklų planą, automa tiškai buvo generuojami kai kurie medžiagų kiekiai. Buvo parinkti pagal paskirtį vamzdynų ilgiai, šulinių (paruoštų plastiko gami nių) išrašai. Vadovaudamiesi skai tmeniniu suvestinių planu, geo dezininkai nužymėjo vietovėje planuojamus inžinerinius tinklus. Automatiškai generuojamos ko buvo atliekami hidrauliniai van ordinačių ataskaitos leido šią už dentiekio tinklo skaičiavimai sie duotį atlikti itin sparčiai. kiant nustatyti skirstomųjų tinklų diametrus ir galimas gaisrinių hi Siekdami maksimaliai automa tizuoti kartotinius projektavi drantų priežiūros zonas. mo proceso veiksmus, įmonės Naudojant integruotą „Civil3D“ inžinieriai periodiškai pildė modelio ir „MS Exel“ skaičiuoklės gerosios praktikos pavyzdžius kombinaciją parinkti optimalūs ir siūlė sprendimus, norėdami sprendiniai, efektyviai išnaudojan gauti kuo greitesnį rezultatą. Hi tys gamtinius resursus, šiuo atveju – draulinių skaičiavimų metodika požeminio vandens paėmimo šal tobulinta ne viename projekte, tinius. Panaudojus sugeneruotus šiandien ji sėkmingai panaudo duomenis nustatytas optimalus jama įvairiose situacijose. Auto rekonstruojamos gyvenvietės van matizuotas elementų orientavi denvietės našumas, t. y. labai tiks mas LKS koordinatėse taupo ir lus piko metu naudojamo van rangovo, ir projektuotojo laiką dens kiekis, kurį reikia paruošti pačioje statybos darbų pradžio je. Automatizuotas medžiagų ži vandens gerinimo įrenginiams. niaraščio sugeneravimas leidžia Tokiu būdu išvengta perteklinių maksimaliai sumažinti žmogiš įrengimų, tokių kaip gilesnių nei kąjį faktorių ir išvengti klaidų reikalinga gręžinių, įrangos, reikia skaičiavimuose. ||

Geriausias inžinerinių tinklų BIM projektas – vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų įrengimas Vilniaus rajono Rukainių miestelyje. Projekto teikėjas – bendrovė „Statybų inžinerinės paslaugos“, užsakovas – bendrovė „Nemėžio komunalininkas“. Projektavimo darbus atliko įmonė „Statybų inžinerinės paslaugos“, generalinis rangovas – bendrovė KRS. samai situacijai įvertinti buvo nau dojamas georefe rencinių duomenų pagrindas. Sugene ravus skaitmeninį paviršių, buvo analizuojami vietovės nuoly džiai, esami natūralūs gamtiniai kliuviniai, tokie kaip upeliai, me lioracijos grioviai ir pan. Pažy mėtina, kad tolesnei projekto plėtros fazei naudojamas tas pats pagrindinis planas.

Naudojant georeferencinių duo menų pagrindu sugeneruotą skaitmeninį teritorijos paviršių, buvo atliekami preliminarūs tink lų vietos plane parinkimo darbai. Jų rezultatas – parinkta tradicinė (savitakinė) nuotekų surinkimo sistema. Buvo nagrinėta ir alterna tyvi vakuuminė sistema. Taip pat

mos sukaupti papildomą vandens kiekį, papildomų filtrų tinkamos kokybės vandeniui paruošti ir pan.

62 SKAITMENINĖ STATYBA / RESTA 2016

„RESTA 2016“ ATVERTĖ SKAITMENINĖS STATYBOS PUSLAPĮ

Bendromis VšĮ „Skaitmeninė statyba“, Lietuvos statybininkų asociacijos bei Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ pastangomis didžiausia Baltijos šalyse statybų tematikos paroda „RESTA“ 2016 m. įgavo naują ryškų bruožą, kuris išlaikomas ir 2017 m., ir, tikėtina, bus išsaugotas ateityje.

aujovę atspindė jo parodos moto „Skaitmeninė sta tyba“, o pagrindi nė jo išraiška – atskira „Skaitmeninės statybos“ parodų salė, kurioje įmonės ir specialistai pristatė Lietuvoje jau naudojamus išmaniuosius sprendimus ir naujų technologi jų galimybes. „Skaitmeninės sta tybos“ salėje savo stendus turė jo daugiau nei 70 įmonių.

RESTA 2016 / SKAITMENINĖ STATYBA 63 Parodoje taip pat veikė „Skait meninės statybos“ prezentacijų centras, kuriame įmonės turėjo galimybę tikslinei auditorijai rengti savo pristatymus ar semi narus. Naujos tematikos salėje lan kytojai pirmiausia pamatė VšĮ „Skaitmeninė statyba“ stendą, kuriame su virtualiosios realy bės akiniais galėjo „pasivaikš čioti“ po skaitmeninius pastatų modelius. Galimybė sutraukė gausų būrį interesantų, be to, stendą aplankė tuometinis Lie tuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevi čius, LR aplinkos ministras ir kiti valdžios atstovai. Didžiausias „RESTA’os“ renginys buvo konferencija „Skaitmeninė Parodos organizatorių teigimu, statyba 2016. Vilnius“, sulauku lankytojų ir dalyvių apklausos si 400 dalyvių. Iš viso parodoje duomenys parodė, kad tema įvyko 50 renginių, iš kurių 10 – pasiteisino – sulaukta daug tei „Skaitmeninės statybos“ prezen giamų atsiliepimų, be to, daly tacijų centre. viai džiaugėsi, jog paroda buvo orientuota ne tik į vartotojus, bet „Manau, kad naujienų tikrai ne ir į statybos profesionalus. trūko. VšĮ „Skaitmeninė statyba“,

ruošdamasi šiam renginiui kar tu su „Litexpo“ kolektyvu, dir bo beveik metus. Džiaugiamės, kad sunkų darbą įvertino ir parodos dalyviai, ir svečiai. Tai mums geriausia paskata tęsti savo veiklą“, – sako VšĮ „Skait meninė statyba“ direktorius ir Lietuvos statybininkų asociaci jos prezidentas Dalius Gedvilas.

64 SKAITMENINĖ STATYBA / RESTA 2016

Dr. Victoras Khoo, Singapūro Žemės tarnyba: Europos, Azijos ir Australijos valstybės, siekdamos susidoroti su urbanizacijos, miestų plėtros ir jų daugiasluoksnio vystymosi iš šūkiais, ėmėsi nacionalinių 3D geoinformacijos iniciatyvų. Šios iniciatyvos apima BIM diegimą, 3D žemėlapių kūrimą, nacionali nių erdvinių duomenų rinkimą. Aukštos rezoliucijos 3D duome nys yra vienas pagrindinių įrankių vystant išmaniųjų valstybių iniciatyvas, per kurias duomenys ir technologijos panaudojamos žmonių gyvenimo kokybei gerinti. Ypač svarbu, kad, siekiant naujų galimybių ir kuriant ateities pamatus, valstybė ir privatusis sektorius dirbtų kartu.

KONFERENCIJOJE – 3D SINGAPŪRO PRISTATYMAS

Didžiausias skaitmeninės sta tybos tematikos renginys, kon ferencija „Skaitmeninė statyba 2016. Vilnius“, turėjo išskirtinį svečią – pagrindinis konferenci jos pranešėjas dr. Victoras Khoo atvyko iš pasiekimais kuriant 3D miestą stebinančio tolimojo Singapūro. Singapūras – pirmoji valstybė, sukūrusi ir aktyviai plėtojanti savo virtualų modelį – 3D ka dastrą. Konferencijos metu apie technologijų, duomenų valdy mo ir statybų sintezę pasako jęs dr. V. Khoo yra Singapūro Žemės tarnybos atstovas. Specialistas apžiūrėjo parodos „RESTA“ ekspoziciją, bendravo su „Skaitmeninės statybos“ salės dalyviais.

RESTA 2016 / SKAITMENINĖ STATYBA 65 V. Khoo taip pat lankėsi Vilniaus Gedimino technikos universite te, kur susitiko su rektoriumi prof. Alfonsu Daniūnu ir skaitė paskai tą universiteto bendruomenei, o Vilniaus miesto savivaldybėje miesto skaitmeninimo patirtimi dalijosi su Vilniaus meru Remigi jumi Šimašiumi. 700 km2 aukštos raiškos 3D Sin gapūro žemėlapis – žingsnis kuriant 3D kadastrą. Toks kadas tras Singapūrui itin svarbus, nes net 85 % žmonių ten gyvena aukštuminiuose pastatuose, to dėl požeminė erdvė išnaudoja „3D kadastrai gerina valstybės gy ventojų kokybę, sukuria daugiau ma beveik maksimaliai. galimybių ir stiprina bendruome 3D kadastro kūrėjų teigimu, šis nę“, – konferencijoje sakė V. Khoo. projektas užtikrins efektyviausią pastatų ir žemės panaudojimą, D. Gedvilas džiaugėsi, kad Singa architektų ir projektuotojų darbo pūro atstovas gali ne tik pasidaly kokybę, pateiks patikimiausius ir ti unikalia patirtimi, bet ir įkvėpti tiksliausius duomenis, kurie bus Lietuvą sekti panašiu pavyzdžiu. kur kas lengviau prieinami. Tai itin pasitarnaus miestų plėtros Be Singapūro 3D kadastro pri ir planavimo specialistams, ypač statymo, konferencijoje taip pat tiems, kurie kuria sudėtingesnius pristatyti BIM sprendimai archi tektūroje (svečio iš Suomijos požeminės plėtros projektus.

pranešimas), geležinkelių pro jektavimo naudojant BIM temą analizavo pranešėjas iš Švedijos, Danijos technikos universiteto atstovas kalbėjo apie BIM pritai kymą statinių eksploatacijai, o ekspertas iš Belgijos pristatė pra monės objektų ir jų priklausinių gyvavimo ciklo valdymo patirtį. „Į „Skaitmeninės statybos“ kon ferenciją kviečiame patyrusius ekspertus, savo srities profe sio nalus, kurie konferencijos

66 SKAITMENINĖ STATYBA / RESTA 2016 dalyviams parodo pažangiausią praktiką. Mūsų tikslas – kad tai būtų ne vien pažintiniai prane šimai apie pasaulyje taikomas inovacijas, bet ir kad geroji prak tika būtų perimta bei pradėta tai kyti Lietuvoje“, – teigia D. Gedvilas.

PIRMAJAME LIETUVOS BIM PROJEKTŲ KONKURSE – 19 PARAIŠKŲ

2016 m. pirmą kartą buvo ap dovanoti ir pristatyti konkurso „Lietuvos BIM projektai 2016“ nugalėtojai. Apdovanojimų ce remonija ir projektų pristatymai vyko konferencijos „Skaitmeninė (inžinerinių tinklų objektai) ir BIM statyba 2016. Vilnius“ metu. projektas užsienyje) nugalėtojai. Pirmąjį konkursą „Lietuvos BIM projektai 2016“, skirtą išrinkti ge riausią Lietuvos įmonių praktiką naudojant BIM technologijas ir metodologiją, organizavo VšĮ „Skaitmeninė statyba“ kartu su žurnalu „Statyba ir architektūra“. Iš viso konkurso organizatoriai sulaukė 19 paraiškų, buvo išrink ti šešių kategorijų (BIM gyvena muosiuose pastatuose, BIM vi suomeniniuose pastatuose, BIM gamybiniuose pastatuose, BIM infrastruktūroje (susisiekimo inf rastruktūra), BIM infrastruktūroje

Projektai buvo vertinami pagal BIM panaudojimą projektavimo sprendimams, tvarumui ir žaliajai statybai, inovatyvų informacijos panaudojimą ir BIM panaudoji mą stiprinant verslo bendradar biavimą bei skatinant pokyčius įmonės verslo procesuose. Komisijos įvertintų projektų autoriai gavo VšĮ „Skaitmeninė statyba“ pripažinimą ir pateko į svetainėje www.skaitmeninesta tyba.lt skelbiamą Lietuvos įmo nių, gebančių kurti skaitmeninės

statybos projektų modelius ir taikyti BIM metodologiją, sąrašą. Konkurso „Lietuvos BIM projek tai 2016“ organizatorių teigimu, projektų pristatymai leido įsiti kinti, kad Lietuva turi potencia lo vytis pažangiausias valstybes statybų skaitmeninimo srityje. D. Gedvilas pabrėžė, kad konkur siniai projektai leidžia teigti, jog skaitmeninė statyba Lietuvoje pereina į naują brandos lygį. Susipažinti su konkurse laimėju siais projektais galite šio almana cho skyrelyje „Lietuvos BIM projek tai 2016“. ||

www.bricsys.com

V17 Bricsys® kuria inžinerinę .dwg projektavimo programinę įrangą su lanksčiu licencijavimu ir stropiu techniniu palaikymu už pagrįstą kainą. BricsCAD V17 palaiko 2D braižymą, 3D modeliavimą, lakštinio metalo projektavimą ir informacinį pastatų modeliavimą. Tai vienintelė CAD sistema pasaulyje, palaikanti visą šį projektavimo funkcionalumą .dwg failo formatu Windows, Linux ir MacOS.

Naudokite BricsCAD V17, kad lengviau atliktumėte savo darbus ir esant poreikiui, pasinaudokite naujos kartos BIM ir tiesioginio modeliavimo įrankiais, kurie veikia toje pačioje mūsų programinės įrangos aplinkoje. Darbų saugojimas standartiniu .dwg formatu palengvina bendradarbiavimą ir užtikrina jūsų projekto suderinamumą ateityje.

Bricsys® yra globalus inžinerinės .dwg 2D braižymo, 3D modeliavimo, lakštinio metalo projektavimo ir BIM programinės įrangos BricsCAD® tiekėjas. Norėdami sužinoti apie Bricsys plačiau, aplankykite www.bricsys.com puslapį.

Bricsys Lietuva Vilkpėdės 22 Vilnius, LT-03151 +370 65226522 contact.lt@bricsys.com

Bricsys nv Bellevue 5/201 B - 9050 GENT Belgium contact.eu@bricsys.com