Skaitmeninė statyba 2019 by LBA

DIGITAL CONSTUCTION 2020. VILNIUS

Konferencija „Skaitmeninė statyba 2020. Vilnius“ – tai didžiausias Lietuvoje skaitmeninės statybos tematikos renginys, vyksiantis jau devintą kartą. Joje pranešimus skaitys Lietuvos ir užsienio skaitmeninės statybos vystytojai. Konferencija skirta visiems statybos proceso dalyviams: užsakovams, NT vystytojams ir valdytojams, projektuotojams, statytojams, valdžios atstovams, viešųjų pirkimų organizatoriams bei mokslo ir tyrimų institucijų atstovams. Susitikite su geriausiais!

www.skaitmeninestatyba.lt

facebook.com/skst.lt/

linkedin.com/company/skst

Turinys vizija 2 4 7 8 10

Kjetil Tonning SKAITMENINIMAS IR BENDRADARBIAVIMAS – BIM PAŽANGOS SUDEDAMOSIOS DALYS Dalius Gedvilas MODERNĖJANTI LIETUVOS STATYBOS PRAMONĖ BRANDINA TEISINIO REGULIAVIMO POKYČIUS Prof. dr. Alfonsas Daniūnas UNIVERSITETAS TIESIA BIM TECHNOLOGIJŲ TILTĄ Į PRAKTIKĄ Dainius Gudavičius NORIME LIETUVOJE SĖKMINGAI ĮGYVENDINTI BIM? TINKAMAI PASIRUOŠKIME Edvinas Butkus PENKERI MŪSŲ BRANDOS IR LAUKIMO METAI

tarptautinis bendradarbiavimas 12 14

Tarmo Savolainen ŠIAURĖS ŠALIŲ BIM – GALIME PADARYTI DAUGIAU! Dr. Vaidotas Šarka RYŠIAI PLĖTOJASI IR TVIRTĖJA SIEKIANT NAUDOS LIETUVOS STATYBININKAMS

kompetencijų ugdymas 16 18

BIM MOKYMO PROGRAMŲ DAUGĖJA, BAZĖ PLEČIASI Robertas Encius VERTINDAMI BIM KOMPETENCIJAS, NEPAMIRŠTAME IR DARBININKŲ

standartai ir teisė 20 24

Dr. Vladimiras Popovas, Dr. Tatjana Grigorjeva, Monika Grimailaitė TARPTAUTINIAI BIM STANDARTAI PRADEDANT 2019-UOSIUS Prof. dr. Sigitas Mitkus STATYBOS VYKDYMO DOKUMENTACIJOS SKAITMENINIMAS: TEISINĖS PROBLEMOS IR PLĖTROS KRYPTYS

klasifikatoriai 26

Donatas Aksomitas STATYBOS KLASIFIKAVIMO SISTEMŲ PALYGINIMAS

GIS ir BIM 30

Dr. Arūnas Urbšys 3D GIS, BIM IR VR INGREDIENTAI IŠMANIŲJŲ MIESTŲ INFRASTRUKTŪROS PYRAGE

architektai ir bim 34 36 38

Prof. Gintaras Čaikauskas BIM-BAM-BOOM! Povilas Čepaitis „UNITECTUS“ PATIRTIS: NAUDOS DAUG, NEMAŽAI IR IŠŠŪKIŲ Edvinas Butkus BIM ARCHITEKTŪROJE – NUO KO ATSILIEKAME, KĄ LENKIAME?

bim ir kultūros paveldas 40

Dr. Darius Migilinskas BIM TECHNOLOGIJŲ TAIKYMAS ISTORINIŲ IR KULTŪROS PAVELDO PASTATŲ PROJEKTUOSE

Lietuvos bim projektai 2018 42

mūsų patirtis 46

„AGACAD“: ESAMO NEKILNOJAMOJO TURTO SKAITMENINĖ INVENTORIZACIJA

Justas Sturis EFEKTYVUS STATYBOS PROJEKTO PLANAVIMAS: 4D IR 5D

Liudas Galdikas 6D, 7D – STATYBOS IR PASTATŲ VALDYMAS NAUDOJANT BIM MODELIUS

„GRINDA“ SU BIM LEIDŽIASI PO ŽEME

YIT: SKAITMENINĖ STATYBA – DAUGIAU NEI 2D MODELIS

„PROJEKTAI IR CO“ RAGINA ELEKTROS ENERGETIKOS SEKTORIŲ ATSIGRĘŽTI Į BIM

„BIMCLOUD“ – ARCHITEKTAMS, BIM PROJEKTŲ KOORDINATORIAMS, IT SPECIALISTAMS

64 66

MODERNĖJANČIAM STATYBOS SEKTORIUI – SKAITMENINIAI „CRAMO“ SPRENDIMAI BIM INSTRUMENTAI PASYVIAM NAMUI KURTI

VšĮ „Skaitmeninė statyba“ Almanachas „Skaitmeninė statyba 2019“ Nr. 5 / 2019 m. © VšĮ „Skaitmeninė statyba“ www.skaitmeninestatyba.lt El. p. info@skaitmeninestatyba.lt Redaktorius Edvinas Butkus El. p. edvinas.bim@gmail.com Almanacho elektroninė versija skelbiama www.skaitmeninestatyba.lt Užsakomieji tekstai pažymėti ženklu Spausdino UAB „Eurispauda“ Dizainerė Neringa Kartanaitė

Skaitmeninė statyba / VIZIJA

Skaitmeninimas ir

bendradarbiavimas – Kjetil Tonning Prezidentas Europos statybos pramonės federacija FIEC

BIM pažangos

sudedamosios dalys

Europoje vyksta reikšminga skaitmeninė statybos pramonės pertvarka. Kai kuriose šalyse ji smarkiai pažengusi, o kitur gerokai atsilikusi. Šiaip ar taip Europoje reikia spartinti šiuos pokyčius. Nors kai kurios šalys jau gali pasigirti geriausia patirtimi, apskritai diegti ir plėsti skaitmeninę statybą neskubama.

isų pirma, kaip suprantame skaitmeninę statybą? Bendrajame Europos statybos federacijų, atstovaujančių rangovų interesams Europos Sąjungoje (ES), kontekste tai reiškia skaitmeninių technologijų ir priemonių naudojimą projektavimo, statybos, priežiūros ir renovacijos veikloje. Tokios priemonės užtikrina sveikesnes gyvenimo sąlygas, energijos ir kitų išteklių taupymą užstatytoje aplinkoje. Be to, ši sąvoka apima bendradarbiavimą statybos vertės grandinėje ir naujus verslo modelius. Manome, kad skaitmeninė statyba gali padėti įgyvendinti visų svarbiausių ES prioritetinių sričių pagrindines kryptis, kurioms priklauso ir skaitmeninė ekonomika, energijos vartojimo efektyvumas, žiedinė ekonomika, klimato kaita, demografiniai pokyčiai, sveikata ir sauga, švietimas, mokymas ir kt. Pagrindinė, bet ne vienintelė skaitmeninė priemonė yra statinio informacinis modeliavimas (angl. Building Information Modelling, BIM), arba, atsižvelgiant į kontekstą, statinio informacinis valdymas ar modelis.

Galime tikėtis, kad artimiausioje ateityje robotai ir statybos mašinos keisis duomenimis tarpusavyje ir grąžins juos į modelio sistemą (kai kuriais atvejais tai vyksta jau dabar). Vidutinės trukmės laikotarpiu dirbtinis intelektas, naudodamasis BIM duomenimis, kurs prognozes, padedančias rangovams priimti sprendimus. Skaitmeninė statyba ir industrializacija – tai dvi monetos pusės. Nesitikime, kad ateityje visi statybos darbai bus vykdomi ne statybvietėje, o, pavyzdžiui, gamyklose, tačiau neabejojame, kad augs surenkamųjų statinių detalių naudojimas. Taip pat manome, kad statybos darbai pasikeis, bet nebūtinai išnyks. Pareigas, kurioms pakanka žemesnės kvalifikacijos, turėtų perimti paramos robotai, fizinį darbą atliekantys kaip automatines operacijas. Be to, tikimės, kad naujosios technologijos padarys statybos darbus saugesnius, patogesnius, paklausesnius, todėl į šią sritį norės ateiti daugiau jaunų žmonių. ES veiksmai, skatinantys skaitmeninę statybą Nors statyba nebuvo įtraukta į pirmąjį Europos pramonės skaitmeninimo

iniciatyvos etapą, Europos Komisija pripažino šio pramonės sektoriaus ekonominę svarbą, taip pat būtinybę greičiau diegti galimas technologijas ir ėmėsi atitinkamų veiksmų. Atsižvelgdama į tai, kad skaitmeninimo paramos programų srityje statybos sektorius bus prioritetas, Europos Komisija neseniai ES lygiu pradėjo koordinavimo ir paramos veiklą, kuria skatinama sudaryti sąlygas būsimai šio sektoriaus skaitmeninės pramonės platformai. Pagal šią iniciatyvą bus tiriami viso šio pramonės sektoriaus, visų suinteresuotų šalių, įskaitant klientus, poreikiai, atsižvelgiant į jau sukurtas nacionalines platformas, taip pat į šalintinus trūkumus. Viso pramonės sektoriaus konsorciumas, kuriame Europos statybos pramonės federacija (angl. European Construction Industry Federation, FIEC) dalyvauja kaip partnerė, pateikė paraišką Europos Komisijai. Numatyta sprendimą priimti iki 2019 m. kovo pabaigos.

Atsižvelgdama į tai, kad skaitmeninimo paramos programų srityje statybos sektorius bus prioritetas, Europos Komisija neseniai pradėjo koordinavimo ir paramos veiklą ES lygiu.

VIZIJA / Skaitmeninė statyba Ką daro FIEC 2016 m. surengusi nariams skirtą konferenciją apie BIM, FIEC sudarė BIM darbo grupę ir 2017 m. parengė manifestą „Making BIM a Global Success“ (liet. „BIM pasaulinės sėkmės užtikrinimas“). Kadangi netrukus prireikė gilintis į kitas temas, tokias kaip robotizavimas ir surenkamųjų statinių detalių gamyba, po metų buvo nuspręsta plėsti darbo grupės veiklą ir atsirado Statybos 4.0 darbo grupė. Pavadinimas Statyba 4.0 taikomas statybos pramonės sektoriui, kaip Pramonės 4.0 šakai, apibūdinti, o pavadinimu Pramonė 4.0 paprastai įvardijama skaitmeninimu pagrįsta ketvirtoji pramonės revoliucija. Dabartinę grupės darbo programą sudaro keletas pagrindinių prioritetų. Pirmas prioritetas – bendradarbiavimas su universitetais ir kitais mokymo paslaugų teikėjais, skatinant juos atnaujinti mokymo programas, t. y. įtraukti skaitmeninei statybai reikalingų įgūdžių ugdymą. Antras prioritetas – rangovams skirtos pozicijos ar rekomendacijų dėl duomenų rengimas. Viena vertus, ES prašome spręsti daugelį aktualių su duomenimis susijusių problemų: dėl duomenų formos, privatumo, nuosavybės, kibernetinio saugumo, prieinamumo ir t. t., kita vertus, pripažįstame, kad kai kurias iš šių problemų reikia derinti rangovų ir jų klientų sutartimis. Šiuo metu rengiame dokumentą, kurį paskelbti numatyta dar šiais metais.

Atsižvelgiant į 2019 m. rinkimus į Europos Parlamentą, Statyba 4.0, kaip pagrindinė tema, buvo įtraukta į FIEC išsamesnį manifestą, skirtą naujajai 2019–2024 m. kadencijai. Bendradarbiavimas vertės grandinėje Ypač svarbus sėkmės veiksnys yra bendradarbiavimas visoje vertės grandinėje. Tradiciškai šią grandinę sudarė subjektai, dalyvaujantys statinių ir kitos infrastruktūros projektavimo, statymo, priežiūros, renovacijos ir griovimo veikloje. Vis dažniau reikšmingiausiais skaitmeninės pramonės pertvarkos dalyviais tampa pastatų ir infrastruktūros

naudojimo etapo valdytojai, nes norma jau pripažįstami pažangieji pastatai ir technologijos, leidžiančios užtikrinti gyventojų ir statinius naudojančių darbuotojų sveiką gyvenseną bei padedančios taupyti energiją. Be to, reikia atsižvelgti į naujus rinkos dalyvius, programinės įrangos kūrėjus, robotikos, dirbtinio intelekto specialistus, blokų grandinės paslaugų teikėjus ir kt. Šie subjektai turi mums reikalingos kompetencijos, o jiems taip pat būtini tradicinės statybos grandinės vertės partneriai. Ir tradiciniams, ir naujiesiems vertės grandinės partneriams netikslinga dirbti vieniems. Visi turi kartu ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti, kad skaitmeninė statyba taptų status quo. Todėl remiame FIEC narės Lietuvos statybininkų asociacijos ir jos partnerių veiklą Lietuvoje, į savo darbo grupes įtraukdami nacionalinius ekspertus, teikdami paramą ir informaciją apie skaitmeninimo pažangą ES lygiu. II

EUROPEAN CONSTRUCTION INDUSTRY FEDERATION

Be FIEC vidinio darbo, įgyvendinome keletą iniciatyvų su kitomis ES federacijomis, atstovaujančiomis statybos sektoriaus vertės grandinei. 2018 m. 23 tokios federacijos parengė Europos statybos pramonės skaitmeninimo manifestą „Smarter Construction, Stronger Economy, Inclusive Society“ (liet. „Išmanesnė statyba, stipresnė ekonomika, įtrauki visuomenė“). Šios federacijos tęsia dialogą, o Europos Komisija yra pagrindinis partneris. Atsižvelgiant į 2019 m. rinkimus į Europos Parlamentą, Statyba 4.0, kaip pagrindinė tema, buvo įtraukta į FIEC išsamesnį manifestą, skirtą naujajai 2019–2024 m. kadencijai. Be to, vykdant bendrąją statybos sektoriaus lobistinę veiklą, numatyta kreiptis į išrinktus EP narius pabrėžiant, kaip svarbu užtikrinti veiksmingą ir spartesnę statybos pramonės skaitmeninę pertvarką.

MAKING BIM A GLOBAL SUCCESS

Skaitmeninė statyba / VIZIJA

Modernėjanti Lietuvos statybos pramonė brandina teisinio reguliavimo pokyčius

DALIUS GEDVILAS VšĮ „Skaitmeninė statyba“ direktorius, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

Praėjo penkeri metai, kai buvo įsteigta viešoji įstaiga „Skaitmeninė statyba“. Prieš penkerius metus jos steigėjai organizavo ir pirmąją konferenciją „Skaitmeninė statyba 2014“, kuri tapo neatskiriama „Restos“ dalimi. Taip siekiame įgyvendinti misiją koordinuoti BIM diegimą Lietuvoje ir šviesti statybos sektoriaus bendruomenę apie skaitmeninimo procesą.

e vien augantis BIM specialistų poreikis liudija pažangą Lietuvos statybos sektoriuje. Viešųjų pirkimų skelbimų statistika taip pat yra geras indikatorius. Dar prieš dvejus metus buvo galima rasti vos vieną skelbimą, kviečiantį teikti pasiūlymus ir reikalaujantį projektavimo procese taikyti BIM. Šiandien viešasis sektorius šiek tiek išdrąsėjo ir skelbia vis daugiau konkursų, kuriuose reikalaujama taikyti BIM. Visiškai kitoks vaizdas privačiajame sektoriuje. Čia nekilnojamojo turto vystytojai, kurie stato turėdami tikslą būti jau pastatytų statinių operatoriais, plačiai taiko BIM. Pastebima, kad investuotojas, vieną kartą pabandęs taikyti šią inovaciją,

prie senų projektavimo ir statybos metodų nebegrįžta. VšĮ „Skaitmeninė statyba“ skatina inovatyvų verslą ryžtis pokyčiams, o specialistus – tobulėti. Vieša žinių ir gebėjimų demonstravimo arena tapo kasmetinis BIM projektų konkursas. Projektai tobulėja, jų branda ir sprendimų kokybė kiekvienais metais tampa aukštesnė, ir tai liudija šalies brandą skaitmeninimo srityje. VšĮ „Skaitmeninė statyba“ kaupia informaciją ne tik apie konkursinius BIM projektus. Mūsų interneto svetainėje skelbiama informacija apie įmones, gebančias kurti statinio informacinį modelį, išradingai taikyti modeliavimo principus, taip pat – apie BIM taikymo būdų programą, klasifikatorių,

VšĮ „Skaitmeninė statyba“ skatina inovatyvų verslą ryžtis pokyčiams, o specialistus – tobulėti.

elementų detalumo lygius, simuliacijas. Visa tai vertinga statytojams, ieškantiems galimo paslaugos teikėjo. Didesnio pasisekimo sulaukia BIM modeliai, kuriuose įgyvendintos energinės simuliacijos ir kai statinio informacinio modelio turinyje yra pateikiami statinio eksploatacinio modelio sprendiniai. „buildingSMART“ aljanso pateikiama analizė rodo, kad vartotojų pasitikėjimas statybos pramone didėja sparčiau, kai investuojama į skaitmeninimą. Tai

Susipažinus su eksportuotojų sėkmės istorijomis, tampa aišku, kad jų sėkmė Europos rinkose grįsta inovacijomis ir BIM taikymu.

VIZIJA / Skaitmeninė statyba

tampa akivaizdu, kai susipažįstame su didžiausiais Lietuvos statybos ar projektavimo paslaugų eksportuotojais. Vien 2018 m. Lietuvos statybos sektorius užsienio rinkose gavo 300 mln. eurų pajamų. Tai yra 10 proc. visų Lietuvos statybos pramonės apimčių. Susipažinus su eksportuotojų sėkmės istorijomis, tampa aišku, kad jų sėkmė Europos rinkose grįsta inovacijomis ir BIM taikymu. Įrodyti savo gebėjimus užsienio šalių užsakovams tampa paprasčiau, kai savo darbais parodai, kad gebi BIM metodologiją taikyti praktikoje. Dar viena keistis verčianti aplinkybė ta, kad į Lietuvos rinką ateinantys solidūs investuotojai su naujomis gamybos linijomis ir technologijomis paprastai pastato daug statinių, įrengia daug infrastruktūros objektų. Juos vienija tai, kad jie samdo projektavimo paslaugų teikėjus ir statybos rangovus, gebančius dirbti BIM aplinkoje. Lietuvos gyventojams gerai žinomi tokie prekių ženklai, kaip IKEA, „Nordica“, „Continental“, „Philip Morris“, „Hilton“, „Hollister“ ir kt. Bet turbūt mažai kas iš paprastų gyventojų žino, kad visi šie investuotojai statybos projektuose reikalavo taikyti BIM. Nereikia užmiršti ir Lietuvos vietinių privačių investuotojų, kurie suprato statinio informacinio modelio naudą ir iš projektuotojų ir rangovų reikalavo projektuose taikyti statinio informacinio modeliavimo principus. Pastebime, kad nemažai užsakovų ir statytojų jau atsisakė popierinių statybos žurnalų ir visą statybos etapo procesą aprašo elektroniniame statybos žurnale. Tai labai pakeitė statinių eksploatavimo kokybę ir statinio savininkams suteikė pridėtinės vertės eksploatuojant nekilnojamąjį turtą.

Nemažai užsakovų ir statytojų jau atsisakė popierinių statybos žurnalų ir visą statybos etapo procesą aprašo elektroniniame statybos žurnale. Tačiau šalies visuomenei išlieka didelis iššūkis – tai viešojo sektoriaus įtraukimas į statybos skaitmeninimo procesą.

2018 m. pavasarį VšĮ „Skaitmeninė statyba“ savo interneto svetainėje (www.skaitmeninestatyba.lt) paviešino pirmą versiją dokumentų, reikalingų statinio informacinio modeliavimo metodologijos taikymui praktikoje. LR aplinkos ministerija 2018 m. užsakė BIM diegimo strategiją, ruošiasi inicijuoti BIM standartų ir kitų norminių dokumentų kūrimą, bet trūksta apibrėžtumo, kada visa tai atsiras. Įžymiojo kino aktoriaus Morgano Freemano posakis „Gyvenimas yra tai, kas nutinka, kol mes kuriame kitus planus“ atspindi ir VšĮ „Skaitmeninė statyba“ apsisprendimą – ne laukti, kada valstybės institucijos pateiks naujus standartus ar klasifikatorius, sukurs taisykles, bet patiems inicijuoti šių svarbių dokumentų atsiradimą rinkoje ir visokeriopai skatinti BIM taikymą Lietuvos statybų praktikoje. 2018 m. pavasarį VšĮ „Skaitmeninė statyba“ savo interneto svetainėje (www. skaitmeninestatyba.lt) paviešino pirmą versiją dokumentų, reikalingų statinio informacinio modeliavimo metodologijos taikymui praktikoje. Svetainėje galima rasti tokius dokumentus, kaip „Statytojo (Užsakovo) reikalavimai informacijai statinio informacinio modelio (BIM) rengimui (angl. EIR)“, „BIM įgyvendinimo planas (angl. BEP)“, „BIM terminų žodyno santrauka“ ir kitus. Prieš dvejus metus VšĮ „Skaitmeninė statyba“ inicijavo, kad BIM taikymui reikalingi standartai būtų išversti į lietuvių kalbą. Lietuvos standartizacijos departamentas turi naują reikalavimą standartams, kurie yra neatsiejami nuo

BIM ir gali padėti įgyvendinti kokybišką turto valdymo funkciją. Standartų, taisyklių, rekomendacijų kūrimas yra imlus darbas tiek laiko požiūriu, tiek finansiškai. Tačiau jau šiemet VšĮ „Skaitmeninė statyba“ BIM dokumentų biblioteką tikisi papildyti keliais naujais rinkai reikalingais dokumentais. Gera partnerystė su daugiau patirties turinčiais kaimynais yra vienas veiklos sėkmės garantų. VšĮ „Skaitmeninė statyba“ yra „buildingSMART Nordic“ skyriaus narė. Dalyvaudami šio skyriaus veikloje, turime galimybę konsultuotis ir kurti Lietuvos rinkai reikalingus standartus ir taisykles, mokymo programas, kompetencijų aprašus bei specialistų žinių vertinimo sistemą. Narystė ne tik suteikia naudos, bet ir įpareigoja mus prisidėti konkrečiu darbu ir nario mokesčiais. Lietuvos specialistai privalo dalyvauti „buildingSMART“ komitetų veikloje – šie komitetai pasauliniu lygiu kuria IFC standartus bei ISO įvairiems statinio informacinio modeliavimo aspektams. Darbas „buildingSMART“ komandoje suteikia galimybių išgirsti žymiausių pasaulio vizionierių įžvalgas ir šias žinias parnešti Lietuvos BIM bendruomenei. Pavyzdžiu gali būti viena „buildingSMART“ veiklos temų, aktualių ir Lietuvos rinkai, – tai didieji duomenys. Kuriant statinio informacinius modelius,

Skaitmeninė statyba / VIZIJA

sukaupiama duomenų, kuriems vis dar nesukurta standartizuotų duomenų bazių struktūra. Iki šiol turime tik nustatytus keitimosi duomenimis formatus. Atsižvelgiant į statinių naudingo tarnavimo laiką (o jis gali būti ir 100 metų), tampa aišku, kad duomenys turi būti sudėti į tvarią struktūrą ir prieinami ilgą laiką – visą statinio gyvavimo ciklą. Duomenų bazių naudojimas iš skirtingų CAD tiekėjų natūraliai sukuria tam tikrą priklausomybę nuo programinės įrangos tiekėjų. Todėl duomenų bazių struktūra turi būti neutrali, pagrįsta „Open BIM“ principais. Tai yra iššūkis, su kuriuo susiduria ne tik statybos sektorius, bet ir daugelis kitų pramonės šakų, ir vienintelė organizacija pasaulyje, pasirengusi šiai labai didelei užduočiai, yra „buildingSMART“ aljansas. Darbas su partneriais „buildingSMART Nordic“ skyriuje leidžia suprasti kaimyninių šalių gerąją praktiką ir inicijuoti pribrendusius Lietuvos teisinio reguliavimo pokyčius, kuriuos lemia skaitmeninimas.

Darbas su partneriais „buildingSMART Nordic“ skyriuje leidžia suprasti kaimyninių šalių gerąją praktiką ir inicijuoti pribrendusius Lietuvos teisinio reguliavimo pokyčius. VšĮ „Skaitmeninė statyba“ siūlo keisti teisinį reguliavimą įforminant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorius. Siūlome pirkimo–pardavimo sutartyse įforminti prieigos prie skai-

architektūrinius konkursus, o kartu – ir pristatymus visuomenei, įkėlus modelių informaciją į miestų informacinius modelius. VšĮ „Skaitmeninė statyba“ siekia Lietuvos įmonių kompetenciją ir gebėjimus plačiau pritaikyti praktikoje ir paskatinti keisti statybos leidimų išdavimo procesą. Leidimų išdavimas turėtų būti neatsiejamas nuo informacijos viešinimo skaitmeniniame miesto modelyje. Pokyčių reikalauja ir viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas. Turi atsirasti privalomumas taikyti BIM metodologiją perkant projektavimo ar statybos rangos paslaugas. Europos Komisija jau 2017 m. rekomendavo šalims per viešuosius

Pokyčių reikalauja ir viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas. Turi atsirasti privalomumas taikyti BIM metodologiją perkant projektavimo ar statybos rangos paslaugas. tmeninių duomenų saugyklos perdavimą naujam savininkui. Visa informacija apie statinio gyvavimo ciklo esminius įvykius skaitmeniniu formatu būtų perduota naujam savininkui (informacija apie statinio sklypą, techninės sąlygos, statinio BIM modelis, Elektroninis statybos žurnalas, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, draudiminiai įvykiai, nuomos istorija ir kt.). Mūsų svetainėje galima rasti pavyzdinę Statinio paso duomenų specifikaciją, kuri galėtų būti pagrindas, leidžiantis struktūruotai kaupti saugomus duomenis. Įteisinę šį pokytį, mes sukurtume naują teisinę dalijimosi dokumentais kultūrą nekilnojamojo turto rinkoje. Privačios Lietuvos bendrovės 2017 m. pristatė Vilniaus miesto skaitmeninį modelį. Šiandien galima panaudoti ir tų bendrovių pasiektą brandą bei technologijų pažangą, galima rengti

pirkimus taikyti BIM ir visokeriopai skatinti skaitmeninimą. Privatūs statytojai, kuriems neprivalomos viešųjų pirkimų taisyklės, jau apsisprendė ir BIM metodologiją taiko, bet viešasis sektorius taip ir liko iš esmės nepasikeitęs. Akivaizdu, kad privalomumas taikyti BIM metodologiją, įteisintas viešųjų pirkimų procese, būtų atskaitos taškas ir pabaiga eros, kai pastatai buvo projektuojami ir statomi siekiant momentinės naudos, už mažiausią kainą ir be vizijos, kaip jie bus eksploatuojami ir kiek statytojui statinys kainuos gyvavimo ciklo etape. Kad atsirastų teisės aktai, kurių rinkai reikia jau dabar, reikia politinio ryžto ir bendrystės su 13 statybos sektoriaus asociacijų, kurios 2014 m. įkūrė VšĮ „Skaitmeninė statyba“ ir nuosekliai siekia inovacijų bei statybos sektoriaus pažangos. II

VIZIJA / Skaitmeninė statyba

Universitetas tiesia BIM technologijų tiltą į praktiką Prof. dr. Alfonsas Daniūnas Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius

Skaitmeninė statyba tampa standartu statybos rinkoje. BIM diegimas, palengvinantis informacijos mainus tarp užsakovo, architekto, inžinieriaus ir rangovo, virsta statybų srities kasdienybe. Prie BIM plėtros aktyviai prisideda VGTU mokslininkai, kuriantys tarpdalykines technologijas, kurios įgalina skaitmeninimą „pasireikšti“ visame pastato gyvavimo cikle – nuo architekto sumanytos idėjos iki pastato destrukcijos.

kaitmeninė statyba tampa standartu statybos rinkoje. BIM diegimas, palengvinantis informacijos mainus tarp užsakovo, architekto, inžinieriaus ir rangovo, virsta statybų srities kasdienybe. Prie BIM plėtros aktyviai prisideda VGTU mokslininkai, kuriantys tarpdalykines technologijas, kurios įgalina skaitmeninimą „pasireikšti“ visame pastato gyvavimo cikle – nuo architekto sumanytos idėjos iki pastato destrukcijos. Praėjusiais metais universitete vyko ne vienas svarbus projektas, bendram darbui statybos sektoriuje suvienijęs mokslininkus iš skirtingų universiteto padalinių. Be Statybos, Architektūros ir Aplinkos inžinerijos fakultetų, į bendrus mokslinius tyrimus įsitraukė ir VGTU Antano Gustaičio aviacijos institutas, tyrinėjantis fotorealistinės aplinkos modeliavimą (skenavimą) naudojant bepilotes skraidykles ir nuotolinių objektų automatizuotą mašininį aptikimą. Tai iš esmės pakeitė projektuojamo pastato aplinkos santykio atvaizdavimą ir išsprendė daugybę su projekto viešinimu susijusių problemų, pvz., matomumo ir apšvietos problemos vizualų pateiki-

mą. Vienas geriausių pavyzdžių – Stasio Eidrigevičiaus meno centro Panevėžyje projektinių pasiūlymų vertinimas skaitmeninėje erdvėje: čia į miesto 3D modelį įkelti projektiniai pasiūlymai buvo vertinami itin objektyviai, be jokių vizualinių manipuliacijų. VGTU mokslininkų kuriamos tarpdalykinės technologijos padeda ir nekilnojamojo turto (NT) vystytojams rinkoje išlikti savo srities lyderiais, o jų klientams – įgyti kuo realesnės patirties. Virtualiosios realybės (VR) technologijos itin praverčia NT pardavimo procese: įsigyti būstą svarstantis žmogus, pasinaudojęs VR galimybėmis, gali pasijausti taip, lyg iš tiesų būtų savo naujuose namuose, o pažvelgęs pro virtualų langą – net pamatyti realią panoramą. Skaitmeninimas padeda išvengti ir statybos klaidų. Naudojant skaitmeninį statybų eigos modeliavimą (tiek pasitelkus lazerinį skenavimą, tiek bepilotes skraidykles), galima laiku pastebėti statybos nuokrypius ir užkirsti kelią galimiems nuostoliams. Kita vertus, naudodama šias technologijas statybos inspekcija nesunkiai gali palyginti projektą ir jo realų įgyvendinimą.

Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvoje skaitmeninės statybos technologijų perdavimas iš universiteto į realią praktiką yra itin spartus, o BIM, GIS, skaitmeninio modeliavimo, bepiločių skraidyklių, VR ir AR technologijos ateityje vis labiau susilies ir tarnaus optimaliam statybų procesui. Universiteto mokslininkų įdirbis ir indėlis į statybos srities plėtrą bei pasiekimus įvertintas tarptautiniu mastu – tarptautiniame universitetų reitinge „QS World University Rankings by Subject 2019“, vertinančiame aukštąsias mokyklas pagal skirtingas mokslo ir studijų kryptis, VGTU pateko tarp 100 geriausių pasaulio universitetų vienoje iš krypčių inžinerijos ir technologijų srityje: statybos inžinerijos ir statinių konstrukcijų (Engineering – Civil and Structural) kryptis užėmė 51–100 vietą tarp pasaulio universitetų. Taip pat reitinguota ir menų ir humanitarinių (Arts and Humanities) mokslų srities architektūros (Architecture) kryptis – ją vertinant universitetas jau kelerius metus išlaiko tą pačią aukštą poziciją (101–150 vieta). II

Skaitmeninė statyba / VIZIJA

Norime Lietuvoje sėkmingai įgyvendinti BIM? Tinkamai pasiruoškime DAINIUS GUDAVIČIUS Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos Skaitmeninės statybos komiteto vadovas UAB „Sweco Lietuva“ BIM vadovas

Kaip apibrėžia Jungtinės Karalystės BIM išsivystymo lygių schema, į Lietuvą sparčiai žengia antrasis BIM lygis. Statybos bendruomenė ruošiasi ir kaupia žinias artėjantiems pokyčiams. Diskusijos dėl BIM tęsiasi, tačiau per trumpą laiką jos pasistūmėjo nuo svarstymų, ar reikia BIM, prie techninių klausimų, ir tai rodo atsirandantį sutarimą dėl raidos krypties.

rojektuotojų bendruomenė ne tik stebi pokyčius, bet ir ruošiasi ateinančioms naujovėms. Jau šiandien, ko gero, nemažai didžiųjų bendrovių atsiradusius privalomus BIM reikalavimus gebėtų įgyvendinti be didesnio vargo. Auganti kompetencija plečia akiratį, kuo toliau diskutuojama, tuo labiau tvirtėja supratimas, koks kompleksiškas yra BIM diegimo procesas. Matome, kad ši tema jau apima ne tik atskirus proceso dalyvius, bet ir dalį visuomenės, todėl akivaizdu, kad šis klausimas aktualus ir, žvelgdami į ateitį, turime diskutuoti apie tai, kas yra ir kas bus svarbu. BIM procesas išskirtinis tuo, kad juo yra griaunamos sienos, skiriančios projekto dalyvius. Ko gero, puikus pavyzdys – BIM standartų ir specifikacijų kūrimas. Pažvelgę į bet kurioje šalyje sukurtą BIM dokumentą, pamatysime panašų braižą, dažnai ir tą patį turinį. Sukur-

tiems dokumentams suteikiama atvira prieiga, tad jie tampa prieinami visam pasauliui. Taip vienoje pasaulio pusėje kuriami standartai padeda juos kurti kitoje pasaulio pusėje esančioms organizacijoms. Šis bendradarbiavimo modelis yra pavyzdys, kaip kuriama greito globalaus vystymosi prielaida. BIM pasaulio bendruomenė tuo ir puiki – savo atvirumu, bendradarbiavimu ir inovatyviu požiūriu, tad, pasitelkus geruosius pavyzdžius, reikia kurti lietuvišką sistemą. Kurdami inovacijas, galvokime gerokai į priekį Kalbant apie BIM, Lietuva užima labai gerą poziciją. Mes nesame paskutiniai tai darantys, bet dar geriau, kad nesame

pirmieji – taip galime panaudoti jau turimą kitų įdirbį. Taip pat puikiai galime matyti dalykus, kurie tikrai veikia, o kurių visiškai nereikia – užtenka pažiūrėti, kas naudojama praktikoje, kuria tema vyksta daugiausia diskusijų. BIM tikslas nėra sukurti kuo daugiau procedūrų, tvarkų, dokumentų; sakyčiau, atvirkščiai – jų parengti kuo mažiau, bet kartu išspręsti kuo daugiau problemų. Rūpindamiesi efektyvumu, turime vertinti, ar esamame procese tam tikri atliekami veiksmai apskritai reikalingi. Žvelgiant į paprasčiausią bylų, brėžinių rengimo esmę, tampa aišku, kad jie skirti vienam tikslui – perduoti informaciją. Jei tai padaryti galima daug geresniu būdu, brėžinys tampa nereikalingas. Taigi, kurdami inovaciją, galbūt nebeturėtume formuluoti „visi brėžiniai ir visa informacija turi būti sugeneruota iš modelio“ sąlygos? Užtenka aprašyti, kaip atitinkama informacija modelyje turi būti pateikta, kad ją būtų galima perskaityti naujuoju principu, arba tai ateityje padarytų informacinė sistema. Kurdami antrojo BIM lygio infrastruktūrą, iškart turime galvoti, kaip pasieksime trečiąjį BIM lygį. Kuriamos informacinės sistemos yra neatskiriama BIM ir apskritai statybos sektoriaus skaitmeninimo dalis, ir statybos procesas Lietuvoje bus tiek efektyvus, kiek našios bus informacinės valstybės sistemos. Kurdami lietuviškas sistemas (ar tai būtų proceso dokumentų rengimas, ar informacinė sistema), turime išmes-

Rūpindamiesi Kalbant apie BIM, efektyvumu, Lietuva užima labai turime vertinti, ar gerą poziciją. esamame procese tam BIM procesas išskirtinis tuo, kad juo yra tikri atliekami veiksmai griaunamos sienos, skiriančios projekto dalyvius. apskritai reikalingi.

VIZIJA / Skaitmeninė statyba ti iš savo darbotvarkės senus tokių projektų kūrimo būdus ir pasižiūrėti į šį procesą inovatyviai. Kai valstybėje kuriamos inovacijos, neužtenka jų tik pavadinti inovacijomis. Inovacija taip pat savaime nėra sėkmė. Jei sukuriama inovacija ir jos gyvybei palaikyti reikia ypatingų pastangų, o išorinis pasaulis tą išsigimusį padarą nori nugalabyti, tai nėra sėkmė. Taigi inovacijas reikia vertinti per evoliucijos prizmę ir kurti jas pasitelkiant evoliucinį požiūrį. Evoliucinis požiūris reiškia, kad blogą idėją turi išstumti gera, o blogos idėjos turi išnykti. Verslo aplinkoje tai puikiai patvirtina įmonės startuolės. Inovacijas valstybėje reikia kurti kaip startuolį, pasitelkiant evoliucinį požiūrį. Bloga idėja ta, kurios niekas nenori naudoti. Gera idėja yra ta, kuri vystosi ir yra naudojama specialiai neskatinant. Kuriant inovaciją, reikia numatyti žingsnį, o gal du į priekį ir atitinkamai kurti procesą. Jis turi būti apgalvotas, kiekvienas vystomas inovacijos modulis turi turėti savo užsakovą (asmenį, tiesiogiai nesusijusį nei darbo ryšiais, nei kitokiais santykiais ir būsiantį galutiniu naudotoju) bei produkto vadovą, atsakingą už to modulio vystymą. Pastarieji kovotų už atitinkamą modulį ir prižiūrėtų jį kaip savo verslą. Procese, atsižvelgiant į racionalumą, turi dalyvauti kaip įmanoma daugiau suinteresuotų pusių, turi vykti atvira diskusija. Be to, kuriama sistema turėtų būti ne „projektas“, o greičiau nuolatinio tobulėjimo procesas. Skaitmeninė informacija – tiesioginė nauda Laisvai prieinama, parengta darbui informacija lems didelį virsmą statybos rinkoje. Tiesioginis ar iš dalies tiesioginis sujungimas su projektavimo programine įranga, informacijos ir prieigos lygiai (angl. information layers), atviri duomenys bei aplikacijų programavimo sąsaja (angl. Application Programming Interface, API) užtikrintų, kad sistema ne tik pateiktų visus reikalingus duomenis statybos projekto proceso dalyviams, bet ir pačios sistemos nuolatinį vystymąsi.

Duomenų mainų evoliucija.

Padarykime, kad sistemos gerai veiktų specifinėms grupėms, mūsų atveju – su užstatytąja aplinka susijusioms paslaugoms. Jau šiandien užsienio valstybės kalba apie vieno langelio principą visoms valstybės viešosioms paslaugoms. Nebūtinas toks didelis iššūkis. Padarykime, kad sistemos gerai veiktų specifinėms grupėms, mūsų atveju – su užstatytąja aplinka susijusioms paslaugoms. Sistemos integralumas reiškia, kad ji geba priimti ir pateikti duomenis ta struktūra, kuria jie bus kuriami. Integralumas yra vienas svarbiausių kriterijų kuriant trečiojo lygio BIM infrastruktūrą. Projektuotojų bendruomenė tikrai pasiruošusi dalytis duomenimis – tereikia, kad ji lygiaverčiu būdu galėtų gauti esamų sąlygų informaciją tokiu formatu, kad tos informacijos nebetektų perdarinėti ar adaptuoti. Galimybė informaciją įsikelti į savo darbo aplinką ir iškart naudoti būtų labai didelė nauda. Tai leistų daug daugiau laiko skirti pačiam svarbiausiam projektavimo proceso darbui – projektavimui.

informacijos monopolio efekto. Į tokius spąstus galima papulti apie sistemos vystymą galvojant kaip apie vieną projektą ir neįvertinus visų aspektų. Informacijos monopolio apraiškų galima aptikti esamose sistemose, ir tai stabdo progresą bei kuria aplinką, kurioje stengiamasi kurti lokalias, uždaras, neintegruotas sistemas. Šias apraiškas reikia pradėti naikinti vystant BIM Lietuvoje, atveriant duomenis bei įgalinant sistemos vystymą iš išorės.

Informacijos monopolio apraiškų galima aptikti esamose sistemose, ir tai stabdo progresą. Natūraliai kyla klausimas, o kaip su sistemos ir duomenų apsauga turint atvirus duomenis ir atvirą sistemą? Šį galvosūkį IT sektorius jau yra išsprendęs. Siekiant patenkinti visų teisėtus interesus, prieigą galima apriboti tiek pjūvių, kiek tik reikia, pasitelkus informacijos lygius bei projekto dalyvių vaidmenis.

Atvira sistema ir duomenys – informacinės sistemos vystymosi garantas Esant atviriems duomenims ir aplikacijų kūrimo sąsajai (API), atsiranda prielaidų kurti išvestinius produktus, tobulinti esamą sistemą, išvengti fiksuoto produkto (sukurto ir palikto) bei

Sprendimai – šiandien, rezultatas – daugybę metų Itin sparčiai besivystančioje aplinkoje konkuruojama greičiu, efektyvumu, išmanumu. Tai, ką vakar vadinome mūsų verslo įdirbiu (angl. know-how), šiandien tampa visiems prieinamu įrankiu, todėl vis dažniau užduodame klausimą – „kas nauja?“. Kuriamoms inovacijoms būtina leisti evoliucionuoti, plėstis, blogiems sprendimams išnykti, geriems dominuoti – kitaip būsime įstrigę praeityje, nors aplink visi judės pirmyn.

Procese, atsižvelgiant į racionalumą, turi dalyvauti kaip įmanoma daugiau suinteresuotų pusių, turi vykti atvira diskusija.

Projektavimo įmonių bendruomenė įsitikinusi, kad ateitį kuria išmanumas, atvirumas ir bendradarbiavimas, bei su dideliu tikėjimu žvelgia į priekį ir aktyviai ruošiasi. II

Skaitmeninė statyba / VIZIJA

Edvinas Butkus

Almanacho redaktorius

Mielasis skaitytojau, laikantis Almanachą rankose ar atsivertęs interneto naršyklėje. Galime vieni kitus pasveikinti – laiko egzaminą išlaikėme ir sėkmingai einame pirmyn.

Penkeri mūsų brandos ir laukimo metai

ėgstu kiekviena tinkama proga pakartoti, kad Lietuvoje statinio informacinio modeliavimo bimo yra daugiau, nei mes įsivaizduojame. Jei sudėtume visų mūsų žinias apie bimą Lietuvoje (o tai būtų išties įspūdinga informacijos visuma), vis tiek liktų dalykų, kurių nežinome, kurie vieną dieną netikėtai iškils į viešumą ir maloniai nustebins. Tačiau pagrindinės žinios ateina iš mūsų BIM bendruomenės branduolio, kurį štai jau penkerius metus savo visokeriopa veikla telkia ir stiprina VšĮ „Skaitmeninė statyba“. Prisiminkime, kur ir kokie buvome prieš penkerius metus ir kur esame dabar. Nuveikti milžiniški darbai, nueitas tolimas kelias moksle ir statybų praktikoje. Pradėję džiaugėmės pavieniais BIM projektais Lietuvoje, o dabar didžiuojamės lietuvių projektuotojų ir statybininkų laimėjimais Skandinavijos ir kitose rinkose. BIM teorijos srityje laiku išmokome pamokas, kad čia I raidė svarbiausia, nes svarbiausia yra informacija, kad už BIM 3D modelį daug svarbiau yra BIM procesas ir dalyvių bendradarbiavimas. Dabar akcentuo-

jame susijusių duomenų aplinkos CDE (angl. Common Data Environment) svarbą, jau drąsiai imamės skaitmeninio miesto temos, o akies krašteliu matome, kad eilėje laukia toks reiškinys, kaip skaitmeninis dvynys, kuris ilgainiui turėtų sujungti statinių informaciją su pramoniniais procesais. Dirbtinis intelektas? O kaipgi be jo! Bet tai grynųjų idėjų pasaulis. Realybėje mane jaudina du dabarties aspektai. Pirma, mūsų architektų santykis su BIM. Savo almanachuose, kaip ir šitame, architektams suteikiame tribūną išsakyti tiek optimistinį („Visiškai realistinės vizualizacijos! Pirmyn!“), tiek rezervuotą („O kam tada pieštukas?“) požiūrį. Tačiau žinome ir atvejų, kai Lietuvoje įžymų „pieštuką“ supa talentinga BIM komanda, ir tada pasiekiama itin gerų rezultatų. O tie, kas yra tik „pieštukai“, taip ir lieka rezignuoti, keiksnodami

dėl pasikeitimų. Panaši takoskyra yra ir kitose šalyse, ją lemia ekonominiai faktoriai ir kartų kaitos skausmai. Tad ar yra būdų lietuvių architektus nuteikti palankiau BIM atžvilgiu, ar visada mes tų susikalbėjimo kelių ieškome? Tačiau dar didesnė problema yra viešasis sektorius apskritai ir konkrečiai – Aplinkos ministerija. Jei turime galvoje BIM, tai geriausiu atveju kalbos ten apie šias inovacijas tėra kalbos, o kai kuriais atvejais – špyga valstybės tarnautojo kišenėje. Taip, FIEC sako, kad BIM tėra vienas statybos modernizavimo būdų, ir leidžia suprasti, kad turime ieškoti ir kitų galimybių, o valdininkas Vilniuje tai interpretuoja savaip: neva yra daug inovacijų kelių, BIM tėra vienas jų, ir neaišku, ar geriausias. Tačiau gal imame ir suskaičiuojame jau galiojančius ISO/ CEN standartus, apibrėžiančius realiai egzistuojantį reiškinį BIM?

Pradėję džiaugėmės pavieniais BIM projektais Lietuvoje, o dabar didžiuojamės lietuvių projektuotojų ir statybininkų laimėjimais Skandinavijos ir kitose rinkose.

VIZIJA / Skaitmeninė statyba

Mane jaudina du dabarties aspektai. Pirma, mūsų architektų santykis su BIM. Tačiau dar didesnė problema yra viešasis sektorius apskritai ir konkrečiai – Aplinkos ministerija. Laimei, kad į BIM atsigręžiama nors tada, kai atsiranda galimybių iš ES fondų finansuoti valdžios projektus. Ir ima girgždėdamos suktis valdiškos girnos, permaldamos tai, kas BIM sektoriaus ekspertų ir entuziastų jau ne tik sumalta, bet ir persijota... Lietuvos valdžios požiūrį į BIM raidą itin gerai atspindi jos santykis su Europos Komisijos inicijuotu ir 2017 m. paskelbtu dokumentu „Europos viešajam sektoriui skirtas statinio informacinio modeliavimo (BIM) diegimo vadovas“. Jam sukurti ES BIM darbo grupėje bendradarbiavo 21 šalies viešojo sektoriaus atstovai, Lietuvai atstovavo Aplinkos ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir valstybės įmonė „Turto bankas“. Ačiū visiems tiems žmonėms už pastangas, tačiau ar šis dokumentas buvo skirtas tam, kad viešasis sektorius jį laikytų užrakinęs savo stalčiuose? Kur jo sklaida ir įveiklinimas – nuolat, kiekviena tinkama proga, kuo įvairiausiais lygiais ir pjūviais? Žavimės BIM raida ir branda Jungtinėje Karalystėje, o Londono „Crossrail“ projekto istorija tapo BIM alfa ir omega. Praktiški britai šio projekto patirtį pavertė pasauline BIM akademija. Žinome, kad pagrindinį postūmį BIM raidai

Žavimės BIM raida ir branda Jungtinėje Karalystėje. Pagrindinį postūmį suteikė britų vyriausybė, 2011 m. įkūrusi „BIM Task Group“. suteikė britų vyriausybė, 2011 m. įkūrusi „BIM Task Group“. Tačiau ką šiuo atveju reiškia „vyriausybė“? Joje tuo metu dirbo parlamento narys konservatorius Francis Maude’as, pagal išsilavinimą teisininkas, kuriam buvo pavesta rūpintis viešojo sektoriaus efektyvumu, reformomis, skaidrumu atveriant viešuosius duomenis, kibernetiniu saugumu ir pan. Siekiant šių tikslų, be kita ko, ir atsirado iniciatyva įkurti „BIM Task Group“. Vieno žmogaus pastangos ir vyriausybės parama labai greitai leido sutaupyti (ne tik dėl BIM) milijardus svarų, o dabar, skaičiuojama, sutaupo dešimtis milijardų svarų per metus. BIM metodologiją JK jau yra įsisavinę maždaug du trečdaliai projektavimo ir statybos bendrovių. Šiandien britai tvirtai sako, kad statybos dėl BIM naudojimo viešajame sektoriuje yra atpigusios 20 proc., ir siekia, kad 2025 m. būtų atpigusios jau 30 proc. O kokių ambicijų turi Lietuvos valdžia? Statybų bendruomenės akys krypsta į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, kuri, be kita ko, įgyvendina vyriausybės „Inovacijų reformą“. Su jos tikslais, priemonėmis ir laiko grafiku galima susipažinti ministerijos svetainėje. Deja, kad ir kaip žiūrėsi, BIM, kaip galingo ir greitai naudą visuomenei atnešančio inovacijų instrumento, toje reformoje nerasi.

Statybų bendruomenės akys krypsta į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, kuri, be kita ko, įgyvendina vyriausybės „Inovacijų reformą“. kartu su EIM galėtų suvienyti jėgas siekdamos statybą Lietuvoje paversti Statyba 4.0. Kada, jei ne dabar? Grįžkite prie mūsų almanacho. Pirmasis numeris „Skaitmeninė statyba 2014“ buvo išleistas 2014 m. rudenį vykusiai didelei tarptautinei konferencijai „BIM Regional Developments 2014. Vilnius“. Kitas numeris parengtas 2016 m. „Restai“, tačiau viršelyje buvo skaičius 2015. Tas metų atotrūkis tęsėsi dar dvejus metus, o šiemet nuspręsta jo atsikratyti. Žinutė BIM istorijos ateities tyrėjams: neieškokite 2018 m. „Skaitmeninės statybos“ almanacho – jo nėra. II

O jis galėtų atsirasti. Instituciškai sutelkta BIM naudotojų bendruomenė

Instituciškai sutelkta BIM naudotojų bendruomenė kartu su EIM galėtų suvienyti jėgas siekdamos statybą Lietuvoje paversti Statyba 4.0.

Skaitmeninė statyba / TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

Šiaurės šalių BIM – galime padaryti daugiau! „buildingSMART International“ – tai

už atvirąjį BIM kovojanti pelno nesiekianti organizacija, taip pat vadinama atvirojo BIM namais.

Tarmo Savolainen „buildingSMART Nordic“ pirmininkas, Suomijos transporto infrastruktūros agentūros „InfraBIM“ plėtros vadovas

Skaitmeninimas ir statinio informacinis modeliavimas BIM – aktualios temos, aptariamos įvairiausiomis progomis. Susidomėjimas šiomis temomis yra didelis, kartais triukšmingas. Sausio mėnesį Tamperėje vykusioje „InfraBIM Open“ konferencijoje žinomas BIM ekspertas britas Philas Jacksonas, skaitydamas pagrindinį pranešimą, sakė, kad kiekvieną kartą, įžengus į naują skaitmeninės inžinerijos etapą, kyla dar daugiau klausimų.

aip viešojo sektoriaus atstovas, dirbantis Suomijos transporto infrastruktūros agentūroje, aš pats dažnai susiduriu su klausimu: „Kokia tikroji atvirojo BIM nauda? Ar tai ne pernelyg ambicinga priemonė konkrečioje mūsų realybėje?“ Šis klausimas ypač opus tampa tada, kai projektą reikia skubiai užbaigti iki numatyto termino, o naujasis darbo metodas – BIM – laikomas kliūtimi. ES BIM darbo grupė, kurioje bendradarbiauja Europos viešojo administra-

vimo organizacijos (www.eubim.eu), nustatė didžiulę potencialią atvirojo BIM naudą Europos statybos sektoriui. Ataskaitose* prognozuojama, kad, toliau taikant BIM, iki 2025 m. pasaulinėje infrastruktūros rinkoje bus sutaupyta 15–25 proc. lėšų. BIM plėtra Europos statybos sektoriui jau leido sutaupyti 10 proc., taigi 1,3 trln. eurų vertės sektoriuje sutaupyta 130 mlrd. eurų**. Visa atvirojo BIM nauda gaunama tada, kai informacija apie užstatytą aplinką laisvai prieinama per visą gyvavimo ciklą, taip pat yra pasiekiama iš bet kurio

* BCG, Digital in Engineering and Construction, 2016; McKinsey, Construction Productivity, 2017. ** FIEC, Annual Report, 2017.

kompiuterio ir ja gyvavimo ciklo metu gali naudotis visi partneriai. „buildingSMART International“ (bSI, www.buildingsmart.org) – tai už atvirąjį BIM kovojanti pelno nesiekianti organizacija, taip pat vadinama atvirojo BIM namais. Šis pasaulinis tinklas, suburiantis pramonininkus ir naudotojus, yra suskirstytas į regioninius skyrius. „buildingSMART Nordic“ (bSN) – tai Šiaurės šalių regioninis skyrius, kurį sudaro Suomija, Švedija, Danija, Estija, Lietuva ir Latvija. bSN šalys bendradarbiauja ir dalijasi informacija, susijusia su geriausia patirtimi atvirojo BIM srityje, taip pat bendromis jėgomis įgyvendina bSI vidinius tarptautinius standartizacijos projektus. bSN atstovai reguliariuose susitikimuose aptaria įvairias temas ir rengia bendrus seminarus aktualioms problemoms spręsti. Kaip „buildingSMART“ Šiaurės šalių skyriaus pirmininkas, labai džiaugiuosi, kad Lietuva yra aktyvi Šiaurės šalių atvirojo BIM darbo grupės narė. „Skaitmeninė statyba“ atlieka svarbų vaidmenį koordinuojant Lietuvos statybos skaitmeninimo procesą. Kelias į didelę sėkmę dar tik prasidėjo ir baigsis negreitai. Atvirasis BIM – tarsi maratonas: teks ilgai ir ritmingai bėgti tikslo link, tačiau po pirmojo etapo savijauta puiki ir norisi bėgti toliau. Nuoširdžiai kviečiu jus visus į atvirojo BIM kelionę! II

Konferencijos

„Skaitmeninė statyba 2018. Vilnius“ akimirkos

Skaitmeninė statyba / TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

Ryšiai plėtojasi ir tvirtėja siekiant naudos Lietuvos statybininkams

Dr. VAIDOTAS ŠARKA VšĮ „Skaitmeninė statyba“ Regioninio bendradarbiavimo BIM vystymui darbo grupės vadovas

raėjo dar vieni intensyvūs ir rezultatyvūs metai, per kuriuos VšĮ „Skaitmeninė statyba“ su partneriais įgyvendino ne vieną projektą ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. Trumpai apžvelgsime pagrindinius pasiekimus ir aptarsime darbų tęstinumą.

„buildingSmart“ – prisidedame prie pokyčių tarptautiniu mastu 2018 m. pavasarį VšĮ „Skaitmeninė statyba“ atstovai dalyvavo Paryžiuje vykusiuose „buildingSmart International“ (toliau – bSI) „BIM Summit 2018“ renginiuose ir darbiniuose susitikimuose. Juose siekta VšĮ „Skaitmeninė statyba“ parengtus BIM vadovo, BIM koordinatoriaus ir BIM specialistų kompetencijų modelius suderinti su programa „bSI Professional Certification Program. Individual qualification. Basic competences“. Žengtas pirmas žingsnis integruojantis į tarptautinį bSI BIM kompetencijų modelio kūrimo ir vertinimo tinklą. 2018 m. vasarą VšĮ „Skaitmeninė statyba“ atstovas kartu su kolegomis iš bSNordic skyriaus dalyvavo tarptauti-

nio konkurso „bSI Awards 2018“ BIM projektų vertinimo komisijoje. Konkurse buvo pristatyta daugiau kaip 40 projektų iš viso pasaulio. Verta paminėti ir pasidžiaugti, kad Lietuvoje organizuotame konkurse „Lietuvos BIM projektai 2018“ sulaukėme 23 projektų – nors esame maža valstybė, BIM potencialą turime didelį. Didžiausias praėjusių metų pasiekimas – 2018 m. gruodį pasirašyta bSNordic ir bSI sutartis dėl sertifikavimo programos „bSI Professional Certification Program. Individual qualification. Basic competences“ diegimo bSNordic šalyse narėse. Suformuotas profesinio sertifikavimo komitetas. Lietuva jau yra tarptautiniame bSI aljanso BIM kompetencijų vertinimo modelio diegimo ir vertinimo žemėlapyje (https://education.buildingsmart.org/contact/).

Suburiame bendruomenę į didžiausią Lietuvoje skaitmeninės statybos temai skirtą renginį Tarptautinė konferencija „Skaitmeninė statyba. Vilnius“ – vienas pagrindinių ir jau tradiciniu tapusių renginių skaitmeninimo proveržiu besidominčiai bendruomenei Šiaurės ir Rytų Europos regione. 2018 m. balandį VšĮ „Skaitmeninė statyba“ su Lietuvos statybininkų asociacija, partneriais ir rėmėjais šią konferenciją organizavo jau septintą kartą. Konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 350 svečių. Daugiau informacijos apie renginį ir pranešimų vaizdo įrašų galima rasti čia: https://skaitmeninestatyba.lt/renginiai/konferencija-skaitmenine-statyba-2018-vilnius/.

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS / Skaitmeninė statyba

Baigiamasis konferencijos „Skaitmeninė statyba 2018. Vilnius“ akordas – apdovanoti geriausių BIM projektų autoriai.

Dalyvaujame standartizacijos veikloje 2018 lapkričio mėn. Lietuvos LSD TK88 BIM komitetas, kuriame aktyviai veikia ir VšĮ „Skaitmeninė statyba“ deleguoti atstovai, pirmą kartą dalyvavo Londone organizuotame CEN442 plenariniame posėdyje. Nuspręsta kartu su ES kolegomis aktyviai įsijungti į CEN442 darbo grupių veiklą, siekiant standartizuoti BIM terminus, detalumo lygių nustatymo modelį, užsakovo informacijos reikalavimų (EIR), BIM įgyvendinimo plano (BEP), produktų šablonų struktūrą, informacijos klasifikavimo sritis bei suderinti su BIM susijusias sritis su įvairiais esamais BIM standartais. Dalijamės sektoriaus skaitmeninimo patirtimi ES H2020 projektuose Įpusėjo 2017 m. liepą pradėtas ES H2020 NET-UBIEP projektas, įgyvendinamas VšĮ „Skaitmeninė statyba“ ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto kartu su kolegomis iš septynių ES šalių bei partneriais iš Lietuvos. Šiuo projektu siekiama identifikuoti pagrindinius su BIM ir NZEB (beveik energijos nenaudojančių pastatų projektavimu, statyba ir eksploatacija) susijusius kvalifikacijos modelius ir rasti sprendimus, kurie leistų sumažinti kompetencijų atotrūkį esamose statybos profesijose, susijusiose su energijos vartojimo efektyvumu, bei identifikuoti naujų kompetencijų ir profesijų poreikius.

2018 m. gruodžio 14 d. Vilniaus savivaldybėje organizuotas pirmasis projekto seminaras viešojo sektoriaus atstovams; 2019 m. kovo 1 d. VGTU organizuotas pirmasis didelio rinkos dalyvių susidomėjimo sulaukęs praktinis seminaras statybos sektoriaus profesionalams. Šiais metais planuojama parengti minimalios apimties elektroninės mokymo medžiagos paketą, įvertinti kvalifikacijų modelio standartizacijos galimybes ir parengti BIM-NZEB kompetencijų sertifikavimo (kvalifikacijų pripažinimo) schemos projektą bei pateikti pasiūlymus bSI ir CEN442 dėl šios schemos įgyvendinimo. Daugiau informacijos apie projektą – http://www. net-ubiep.eu/lt/. Jau įpusėjo ir 2017 m. rugsėjį pradėtas ES H2020 BIMplement projektas, įgyvendinamas Lietuvos statybininkų asociacijos ir RIVC kartu su 10 partnerių iš penkių ES šalių. Vykdant projektą, įvertinta esama jo partnerių nZEB statybos ir atnaujinimo taikant BIM metodikas patirtis. Parengtas pradinis mokymų modelis, kaip pasiekti geresnę beveik nulinės energijos pastato (NZEB) naujos statybos ir pastatų atnaujinimo kokybę, naudojant BIM kaip universalų informacijos teikėją, kartu apimant informacijos mokymosi procesui sukūrimą bei pateikimą nuo užsakovo iki darbininkų statybų aikštelėse. Šis projektas yra tęstinis ir tiesiogiai susijęs su 2015–2017 m. įgyvendin-

to ENERGOTRAIN projekto rezultatais. Daugiau informacijos apie projektą – www.bimplement-project.eu. Siekis – tarptautinis Lietuvos specialistų BIM kompetencijų pripažinimas NET-UBIEP ir BIMplement projektų mokymuose dalyvavę specialistai kartu su Lietuvos statybininkų asociacijos organizuojamų BIMI, BIMII ir BIMIII mokymų dalyviais jau pradėti registruoti bendrame Lietuvos statybos sektoriaus dalyvių profesiniame kompetencijų registre www.Statreg.lt kaip išklausę pradines pagal šiuos projektus parengtas bei viešojo sektoriaus atstovams ir statybos sektoriaus profesionalams skirtas BIM ir NZEB tematikų mokymų programas. Įtraukti į STATREG registrą specialistai turės galimybę šalia informacijos el. registre įsigyti ir statybininko identifikacinę kortelę. Kai kuriose ES ir EFTA šalyse statybininko identifikacinė kortelė privaloma jau šiandien. Todėl Lietuvos statybininkų asociacija kartu su partneriais (VšĮ „Skaitmeninė statyba“ dalininkais ir kitomis statybos sektoriaus asociacijomis) šiuo metu aktyviai dirba, kad galiojanti kortelė, turinti sąsają su STATREG, būtų tinkama identifikuoti darbuotojus įmonėms atliekant darbus kitose šalyse. STATREG registrą numatoma integruoti ir su bSI 2018 m. startavusiu tarptautiniu BIM kompetencijų registru https://education.buildingsmart.org/registry/. II

Skaitmeninė statyba / KompetencijŲ UGDYMAS

mokymo BIM programų daugėja,

bazė plečiasi

jau dirba baldžių cechuose, pradėta iš betono „spausdinti“ pastatus, privalu laiku įvertinti šią realybę.

Daina Kiršanskienė

Laikinai einanti direktoriaus pareigas Vilniaus statybininkų rengimo centras

Kol kas ne tik mokiniams, bet ir mokytojams nelengva įrodyti, kad statybininkui turi rūpėti ir informacinės technologijos. Kaip atremti argumentus, kad, kompiuterį pasistatęs, nei plytą padėsi, nei sieną nudažysi, nei stogą uždengsi? Tačiau, matant, kaip robotai

Lina Sakalauskienė

Statybos fakulteto dekanė Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija

VTDK Statybos fakultetas nuolat ieško būdų tobulinti mūsų absolventų BIM kompetencijas, kad baigę studijas jie, kaip darbuotojai, atitiktų darbo rinkos keliamus reikalavimus, susijusius su statybos sektoriaus skaitmeninimu ir kitais technologiniais pokyčiais. Studijų programos Statyba studentai jau studijuoja privalomąjį dalyką Statinio informacinis modeliavimas, taip pat

VSRC yra projekto „Lietuvos statybų sektoriaus profesijos mokytojų technologinių kompetencijų tobulinimas“ partneris.

mų „Autodesk Revit“, SOLIDWORKS naudojimu, su įvairiomis projektavimo programų naujovėmis ir plėtros tendencijomis Lietuvoje ir užsienyje, tobulinti statybos brėžinių braižymo technologines kompetencijas naudojant „Autodesk Revit“.

Projekto tikslas – sudaryti sąlygas statybos programų profesijos mokytojams įgyti naujų bei patobulinti turimas statybos srities technologines kompetencijas. Lietuvos statybų sektoriaus plėtros ir vystymo 2015–2020 metais gairėse numatyta, kad naujų įgūdžių formavimo, naujų kvalifikacijų poreikio atsiradimą lemia skaitmeninės statybos principų ir BIM metodų taikymo statybos sektoriuje plėtra.

Jau turime mokytojų, kurie šio projekto metu mokėsi valdyti suskaitmenintą statinio modelį, keisti jo elementus bei parametrus. Jie dirbo komandomis, tarpusavyje keitėsi duomenimis, SO LIDWORKS projektavimo sistema mokėsi kurti detalių ir mazgų 3D modelius bei jų brėžinius. Įsigijome ir naujos informacinių technologijų įrangos, kuria galėsime mokinius geriau supažindinti su statinių informaciniu modeliavimu.

Šio projekto paskirtis – sudaryti galimybę profesijos mokytojams tobulinti projektavimo technologines kompetencijas: supažindinti su progra-

VSRC ketina įgyvendinti kompiuterinio projektavimo operatoriaus programą, kurioje numatoma mokinius mokyti BIM bei parametrinio modeliavimo. II

ir per kitų specialybės dalykų paskaitas gauna užduočių, kurių sprendiniai atliekami automatizuota braižymo ir projektavimo programa „Autodesk Revit“. Studentai kuria statinių trimačius modelius, kurie gali būti sujungti su analitiniais skaičiuojamaisiais modeliais ir padėti sugeneruoti brėžinius bei sąnaudų kiekių žiniaraščius. Tai gerokai padidina skaičiavimų, brėžinių, darbų organizavimo tikslumą ir apskritai baigiamųjų darbų kokybę. Nuo 2018–2019 studijų metų buvo atnaujintas ir studijų programų Statinių inžinerinės sistemos bei Kelių inžinerija turinys. Į šias studijų programas taip pat įtrauktas privalomasis dalykas Statinio informacinis modeliavimas (6 ECTS kreditai), todėl absolventai nuo šiol įgis daugiau BIM kompetencijų, gebės dirbti programa „Autodesk Revit“, sukurti statinio grafinį informacinį modelį ir atlikti jo simuliacijas. Nemažai praktinių gebėjimų studijų programų Statyba ir Statinių inžinerinės

sistemos studentai įgyja dalyvaudami kolegijos organizuojamose tarptautinėse tarpdalykinėse dirbtuvėse, kurių metu kuria pasirinkto statinio grafinį informacinį modelį. Įgytas BIM kompetencijas studentai demonstruoja ir dalyvaudami tarptautiniuose aukštųjų mokyklų renginiuose. Štai 2018 m. rudenį Kišiniove vykusiame VIII tarptautiniame Eurazijos aukštųjų statybos, architektūros ir dizaino mokyklų festivalyje savo baigiamuosius darbus pristatė ir VTDK Statybos fakulteto studentai – studijų programos „Statyba“ absolventai Edvinas Gladkij ir Dmitrijus Rainys. D. Rainio darbas pelnė antrą nominacijos „Statybinės konstrukcijos“ vietą. E. Gladkij baigiamasis darbas dalyvavo ir UAB „Peikko Lietuva“ organizuotame 2018 m. statybos inžinerijos ir architektūros studijų krypčių absolventų baigiamųjų darbų konkurse, kuriame buvo įvertintas II vieta. II

KompetencijŲ UGDYMAS / Skaitmeninė statyba

Dr. Darius Pupeikis

Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro vadovas Kauno technologijos universitetas

KTU Statybos ir architektūros fakulteto studijų programos nuolatos peržiūrimos ir atnaujinamos remiantis statybos srities tarptautinės rinkos poreikiais ir perspektyvomis. Išlaikant klasikinį inžinerijos ir architektūros teorijos ir praktikos pagrindą,

Prof. dr. Algirdas Juozapaitis

vis didesnis dėmesys KTU SAF studijų programų portfelyje skiriamas informacinių technologijų, programavimo bei duomenų analizės kompetencijų ugdymui.

intelekto pritaikymui planuojant statybas ir teritorijas, duomenų analizės, BIM modelio integravimo, tikrinimo bei taisyklių kūrimo kompetencijoms ugdyti.

Bakalauro studijose naujausi pakeitimai susiję su platesniu spektru BIM programinės įrangos taikymu jungtiniuose projektuose išlaikant „Open BIM“ koncepciją bei taikant duomenų mainų standartą IFC, sustiprintas algoritmavimo ir parametrizuotų objektų kūrimo kompetencijų ugdymas, padidinta kreditų dalis, skiriama BIM projektų vadybai bei bendrosios duomenų aplinkos (CDE) taikymui.

Visų paminėtų procesų katalizatorius fakultete yra 2019 m. sausį duris atvėręs Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centras, įsteigtas remiant strateginiams partneriams. Tai globaliai veikianti amerikiečių bendrovė „Bentley Systems“, teikianti kompleksinius programinius sprendimus infrastruktūrai kurti ir aptarnauti, ir Lietuvos statybos pramonės lyderiai „YIT Lietuva“, INHUS, „Kauno tiltai“, „Staticus“. Įrengta moderni auditorija išplečia tiek studijų, tiek mokslo ar projektinės veiklos vykdymo galimybes dirbti skaitmeninėje aplinkoje. II

Magistrantūros studijose vis daugiau dėmesio skiriama skaitmeninės analizės ir simuliacijos dalykams, dirbtinio

3D modeliavimo (angl. Computer-Aided Design, CAD), kompiuterinės analizės (angl. Computer-Aided Engineering, CAE) ir kompiuterizuotos gamybos (angl. Computer-Aided Manufactring, CAM) srityse. Virtualiosios realybės (angl. Virtual Reality, VR) technologijų taikymas studijų procese padeda būsimiems specialistams geriau pažinti statinių architektūrą ir konstrukcijas, statybos aikštelėje vykstančius procesus bei pastatų ūkio valdymo specifiką.

Nemažas dėmesys skiriamas skaitmeniStatybos fakulteto dekanas Vilniaus Gedimino technikos universitetas nių ir informacinių technologijų diegiStatybos fakultetas, įgyvendindamas VGTU studijų skaitmeninimo strateginius tikslus, kompleksiškai integruoja BIM technikas ir technologijas į pirmosios ir antrosios studijų pakopų dėstomų disciplinų studijų programas. BIM metodų taikymas projektavimo, gamybos, statybos ir objektų valdymo srityse reikalauja ne tik naujų teorinių žinių bei specifinių praktinių įgūdžių, bet ir platesnio akiračio derinant atskirų projektų disciplinas bei projekto vystymo stadijas. Todėl viena svarbiausių Statybos fakultete vykdomų studijų programų užduočių yra visų statinio projekto vystymo etapų – projektavimo, statybos ir naudojimo – integravimas, kuris padėtų būsimiems studentams siekti bendro požiūrio į statomų objektų gyvavimo ciklo procesus. Į studijų procesą diegiant šiuolaikines skaitmenines technologijas, formuojamos būsimųjų statybos inžinerijos specialistų specifinės ir integruotos žinios

mui statybos projektų organizavimo ir valdymo studijų srityse. Į studijų procesą diegiami inovatyvūs studijų metodai, organizuojamos diskusijos ir seminarai su kviestiniais šios srities specialistais, taip pat vykdomos mokomosios ekskursijos į projektavimo bei statybos įmones. Ketvirtus metus Statybos fakultete sėkmingai vykdoma vienintelė ne tik Lietuvoje, bet apskritai Baltijos šalyse magistrantūros studijų programa Statinio informacinis modeliavimas yra nuolat tobulinama bei atnaujinama, atsižvelgiant į vykstančius pokyčius statinių informacinio ir skaitmeninio modeliavimo srityje. Kasmet šią programą pabaigia apie 20 absolventų ir vėliau jie sėkmingai įsidarbina statybos pramonės įmonėse.

Šią studijų programą baigę absolventai geba įgyvendinti strateginius pokyčius, reikalingus įvairių inžinerinių sričių specialistų tarpdalykiniam bendradarbiavimui statinio ir jo infrastruktūros integruotame projekte; gali nustatyti skaitmeninio ir

informacinio bendradarbiavimo reikalavimus bei standartus; dirbti besikeičiančioje informacinių technologijų aplinkoje statybos ir su ja susijusiuose statybos pramonės sektoriuose; būti novatoriški bei kūrybiški sprendžiant specifines statybos pramonės skaitmeninimo problemas. Atsižvelgiant į vis didėjančius rinkos poreikius, siekiant gerinti specialistų kokybę, stiprinti absolventų specialiąsias žinias ir gebėjimus, įžvelgti vis platėjantį pažangių BIM technologijų spektrą, gilinti bendradarbiavimo tarp disciplinų lygį, nuo 2019 m. rudens Statybos fakultete pradedama vykdyti nauja bakalauro studijų programa. Šios naujos pirmosios pakopos studijų programos pagrindinis siekis – suteikti stiprų technologinį pagrindą jau rengiamiems antrosios pakopos Statinių informacinis modeliavimas specialistams. Parengti specialistai gebės įmonėje spręsti skaitmeninimo procesų klausimus techniniu ir technologiniu lygmeniu; numatyti ir įgyvendinti skaitmeninimo technikas ir technologijas, užtikrinti informacijos kaupimo ir apsikeitimo skaitmenine forma organizavimą; užtikrinti bendradarbiavimą skaitmeniniu ir informaciniu lygmeniu keičiantis statinio informacinio modelio (BIM) informacija. Tai pirmoji Lietuvoje studijų programa, skirta pasiryžusiems priimti skaitmeninių technologijų laikotarpio iššūkius ir tapti šiuolaikiniais specialistais, puikiai išmanančiais ir valdančiais statybos procesą taikant inovatyvias skaitmenines ir informacines technologijas. II

Skaitmeninė statyba / KompetencijŲ UGDYMAS

Vertindami BIM kompetencijas,

nepamirštame ir darbininkų

Robertas Encius Lietuvos statybininkų asociacijos Kompetencijų vertinimo skyriaus vadovas

odėl svarbi BIM kompetencijų grandinės dalis yra darbininkų inteligentija, brigadininkai ir IV lygio pažangiausi savo darbo žinovai. Visi vienodai suprantame, kad brėžiniai yra kasdienis jų palydovas ir svarbi darbo dalis. Šiandieninė statybos darbininkų kompetencijų vertinimo praktika rodo, kad dauguma jų drąsiai į rankas ima nešiojamąjį kompiuterį ar išmanųjį telefoną ir brėžiniuose ieško darbui reikalingų matmenų, leistinų nuokrypių, produktų ir konstrukcijų savybių bei detalių. Tokiems pokyčiams paskatinimas būtinas, o pabandžius naujoves grįžti atgal dažniausiai nebesinori – taip patogiau, greičiau, o ir brėžiniai nenusidėvi taip, kaip popieriniai statybos metu, be to, darbuotojus greičiau pasiekia patikslinimai bei pakeitimai, visa informacija lengviau valdoma. Kur ir kiek laiko darbininkas to mokėsi? Kas buvo mokytojas? Dažnai – statybos vadovas, šeimos narys, internetas, bet dažniausiai – kolega brigadininkas iš tos pačios ar kitos įmonės. Brėžinių skaitymas (nesvarbu, popierinių ar

Plečiantis skaitmeninimo procesams per visą statinio gyvavimo ciklą, šiandien BIM kompetencijų grandinėje neturi būti silpnų grandžių. Jau kelerius metus daug dėmesio skiriame statybos inžinieriams, statinių naudotojams ir užsakovams, tad atėjo laikas labiau pasirūpinti ir statinio statybos etapu.

kompiuterinių) šiandien yra privaloma V lygio ir dažnai IV lygio kvalifikacijų (kompetencijų) dalis. Kompetencija – tai įgytas gebėjimas taikyti žinias. Taigi kompetencijas vertiname pagal abu aspektus – žinias ir gebėjimus. Žinoma, vertinti skaitmenines arba BIM kompetencijas yra paprasčiau, egzaminas atrodo iš esmės vientisas – ir žinios, ir gebėjimai vertinami darbininkui naudojantis kompiuteriu ar planšete, o galima ir išmaniuoju telefonu su didesniu ekranu. Tai daug paprasčiau, nei vertinti praktines aukštalipio ar povandeninių konstrukcijų betonavimo specialisto kompetencijas. Čia svarbiausia gerai parengti praktines užduotis ir teorijos klausimus. Jei tai pasiseks, tuomet viskas paprasta, greita ir efektyvu. Vertinimo procesas ir metodai tie patys, kaip ir statybos inžinierių. Iš patirties žinome, kad dauguma inžinierių, bijodami pasiklysti vertimo arba dar neprigijusių terminų subtilybėse, nori klausimų ir užduočių anglų kalba. Tai daug patogiau ir statybos sektoriaus darbuotojų kompetencijų ir kvalifikacijų registro STATREG administrato-

riams, nes nereikia versti aljanso „buildingSMART International“ naudojamų klausimų ir užduočių. Tačiau brigadininkams užduotys ir klausimai turėtų būti lietuvių kalba. Kadangi bSI aljanso arsenale šiandien dar nėra darbininkų skaitmeninių kompetencijų ar kvalifikacijos vertinimo modulio, jį sėkmingai kuria STATREG komanda kartu su mokytojais. Rengiamuose klausimuose ir užduotyse vartojami lietuviški terminai, o angliški pateikiami skliaustuose. Taip kuriame savo įrankį, kartu išlaikydami ryšį su tarptautine bendruomene. Savo patirtį planuojame pristatyti aljansui „buildingSMART International“. Skatinimas siekti šios kompetencijos būtinas, trumpi, konkretūs mokymai su daug praktikos elementų taip pat būtini. VšĮ „Skaitmeninė statyba“ tokius mokymus jau pradėjo. Jie taps geru skatinimo įrankiu, išsklaidys daugelio patyrusių brigadininkų baimes imti naudoti skaitmeninį modelį ir paragins nenusileisti jaunimui. Puiku, kad statybininkų rengimo centrai taip pat juda šia linkme. II

KompetencijŲ UGDYMAS / Skaitmeninė statyba

tai statybos sektoriaus darbuotojų kompetencijų ir kvalifikacijų registras, darbuotojų vertinimo sistema, jų poreikio analizės įrankis, darbo laiko apskaitos įrankis

statreg.lt BIM kompetencijų vertinimas įgyvendinamas specialisto duomenis suvedant STATREG sistemoje. Specialistų žinios vertinamos pagal patvirtintą specialistų sertifikavimo modelį, o informacija kaupiama ir statybininko kortelėje, ir statybos sektoriaus darbuotojų registre.

Skaitmeninė statyba / STANDARTAI IR TEISĖ

Tarptautiniai bim standartai pradedant 2019-uosius

Dr. VLADIMIRAS POPOVAS VGTU

Dr. TATJANA GRIGORJEVA VGTU

Monika GRIMAILAITĖ VGTU

Statybos informacinio modeliavimo BIM reiškinys atspindi esminius pokyčius, vykstančius statybos (AEC) pramonėje tiek technologiniu (funkciniu), tiek organizaciniu (komunikaciniu, socialiniu) aspektu. Tačiau vien BIM įrankių (programinės įrangos) taikymas architektų, konstruktorių, rangovų ir statytojų veikloje dar negarantuoja, kad bus pasinaudota visais šios technologijos privalumais, nes didesnė dalis potencialios BIM naudos kyla iš esminių pokyčių, kurie dėl BIM atsiranda visų statybos projekto dalyvių bendradarbiavimo aplinkoje.

rojektavimo įmonės lengvai surenka derlių iš „žemai kabančių vaisių“ – naudodamos statinio modelį automatizuoja tradicinius projektavimo procesus ir projektavimo rezultatų (dokumentacijos) sukūrimą kiekvienos projekto dalies viduje. Tačiau BIM nauda viso projekto mastu sunkiai pasiekiama, nes tai reikalauja kardinalių pokyčių informacijos valdymo ir bendradarbiavimo organizavimo procesuose. Todėl pavienių arba vietinių pastangų diegti BIM nepakanka – reikalingas sisteminis valdomas BIM technologijų ir metodologijos įgyvendinimas.

Pavienių arba vietinių pastangų diegti BIM nepakanka, reikalingas sisteminis valdomas BIM technologijų ir metodologijos įgyvendinimas. Fundamentalus BIM pasaulėžiūros lūžis įvyks tuomet, kai suvoksime, kad, taikant virtualaus informacinio modeliavimo technologijas, pasiekiama ne tik patogesnė, intuityvesnė, aiškesnė,

natūrali ir organiška žmogaus pasaulio pažinimui ir suvokimui vizuali 3D darbo aplinka, bet, svarbiausia, skatinama vystyti suderintą informacijos rengimo ir valdymo aplinką projektavimo ir statybos, o vėliau ir eksploatavimo procesams. Taip sukuriamos prielaidos daugialypiam realiam projekto partnerių bendradarbiavimui nuo pačių ankstyviausių statybos projekto inicijavimo etapų. BIM standartų paskirtis Antroje BIM brandos stadijoje pagrindinė BIM bendradarbiavimo prielaida yra techninio ir organizacinio lygio informacijos valdymo uždaviniai, kuriais siekiama užtikrinti kryptingą ir kontro-

STANDARTAI IR TEISĖ / Skaitmeninė statyba

tarptautinis VALSTYBĖ SEKTORIUS PROJEKTAI ĮMONĖ SPECIALISTAI BIM standartų lygiai II

liuojamą apsikeitimą darbo rezultatais tarp visų projekto komandos narių. Todėl statinio informaciniam modeliavimui reikia aiškių taisyklių ir reikalavimų, kad būtų išvengta informacijos ir veiksmų interpretavimo bei miglotų atsakomybės ribų. Bendradarbiavimu grįsto darbo aplinkoje projekto komandos įsipareigoja informaciją pateikti pagal sutartus duomenų standartus, naudodamos standartizuotas pateikimo procedūras bei metodus, kad būtų užtikrinta vienoda duomenų forma ir kokybė.

Bendradarbiavimu grįsto darbo aplinkoje projekto komandos įsipareigoja informaciją pateikti pagal sutartus duomenų standartus, naudodamos standartizuotas pateikimo procedūras bei metodus. Dėl šių dalykų visos šalys, dalyvaujančios projekte (užsakovas, projektuotojai, rangovai, tiekimo grandinės partneriai ir kt.), turi susitarti dar ankstyvame sutarčių sudarymo etape ir įsipareigoti jų laikytis. Pagal veikimo sritis BIM dokumentai gali būti skirstomi į BIM technologinių

(informacijos valdymo), BIM organizacinių (procesų valdymo) ir teisinių dokumentų grupes. Pagal įtakos ir poveikio sferas BIM dokumentai gali būti skirstomi į specialistų, įmonės, projekto, sektoriaus, valstybės (nacionalinius) ir tarptautinį lygmenis. Valstybės ir sektoriaus standartų lygmenys daugeliu atvejų sutampa. Tą patį galima pasakyti ir apie įmonės bei projekto sluoksnius – kiekvienoje įmonėje jie gali skirtis brandos lygiu, tačiau turi būti konsoliduoti ir suvienodinti projekte, kuriame dalyvauja skirtingos BIM brandos lygio požiūriu įmonės. Tačiau svarbiausias yra tarptautinis BIM standartų lygmuo. ISO, CEN ir „buildingSmart“ veikia išvien Daugelio šalių atviri nacionaliniai BIM dokumentai sukuria puikią galimybę dalytis patirtimi ir formuoti gerąją praktiką, tačiau tuo pat metu išlieka ir standartų nesuderinamumo problema. BIM pažangos siekiančios šalys leidžia teisinei sąrangai, sektoriaus kontekstui ir savitiems tikslams pritaikytus BIM dokumentus, todėl tie patys ar panašūs dokumentai įvairiose šalyse vadinami skirtingai, skiriasi šių dokumentų tikslai, taikymo sritys ir pan. Pastaruoju metu pastebima vis stiprėjanti tarptautinių standartizacijos organizacijų tendencija konsoliduoti ir koordinuoti pastangas rengiant „tikruosius“ BIM standartus. ISO (International Organization for Standardization), CEN (European Commitee for Standartization), BuildingSMART International, OGC (Open Geospatial

Pastaruoju metu pastebima vis stiprėjanti tarptautinių standartizacijos organizacijų tendencija konsoliduoti ir koordinuoti pastangas rengiant „tikruosius“ BIM standartus. Consortium), Europos Sąjungos „BIM Task Group“ deda dideles pastangas siekdamos įgyvendinti BIM standartų vystymo programas. Aljansas „buildingSMART International“* siekia plėtoti ir palaikyti atvirus („Open BIM“) tarptautinius BIM standartus, tobulinti šiais standartais paremtus procesus ir technologijas visuose statinio gyvavimo ciklo etapuose. „buildingSMART“ standartų grupę sudaro penki bazinės „Open BIM“ metodologijos standartai: • IFC – Industry Foundation Clases Data Model (IFC Duomenų modelis) – informacijos ir duomenų perdavimas; • IDM – Information Delivery Manual (Informacijos pateikimo vadovas) – apibrėžia procesus; • MVD – Model View Definition (Modelio vaizdų apibrėžtys) – padeda transformuoti procesus į techninius reikalavimus; • BCF – BIM Collaboration Format

Skaitmeninė statyba / STANDARTAI IR TEISĖ

SĄ

I )I M

(ID

IS O

LYGO -3 (IF D

O IS

)I I

DUOMENYS ISO 16739 (IFC) II

(BIM bendradarbiavimo formatas) – tobulina bendradarbiavimo procesą; • IFD – International Framework for Dictionaries (Tarptautinio žodyno struktūra) – padeda suderinti terminologiją. „buildingSMART“ palaiko glaudžius ryšius su ISO, taip pat su regioninėmis ir nacionalinėmis standartizacijos institucijomis. Esminių „buildingSMART“ standartų grupė, sudaranti vienodai suvokiamo (IFD) duomenų modelio (IFC) bendros formos pateikimo (IDM) struktūrinę triadą, yra adaptuota ISO ir CEN organizacijų: 1. ISO 16739:2013 Industry Foundation Classes (IFC) for data sharing in the construction and facility management industries (Adopted as EN ISO 16739:2016) – duomenys (IFC); 2. ISO 12006-3:2007 Building construction – Organization of information about construction works – Part 3: Framework for object-oriented information (Adopted as EN ISO12006-3:2016) – terminai (IFD); 3. ISO 29481-1:2016 Building information models – Information delivery manual Part 1: Methodology and format (Adopted as EN ISO 294811:2017**) – procesai (IDM); 4. ISO 29481-2:2012 Building information models – Information delivery manual (IDM) Part 2: Interaction framework (Adopted as EN ISO 29481-2:2016**) – procesai (IDM). „buildingSMART“ ir ISO (EN ISO) standartų sąveika (https://www.buildingsmart.org)

ISO organizacijoje BIM tema dirba technikos komitetas ISO TC59/SC13 „Organization and digitization of information about buildings and civil engineering works, including building information modelling (BIM)“ (Informacijos apie pastatus ir inžinerinius darbus organizavimas ir skaitmeninimas, įskaitant pastatų informacijos modeliavimą (BIM), kuriame yra dvi tikslinės ir šešios darbo grupės. Be jau paminėtų bendrai su „buildingSMART“ sukurtų standartų, ISO TC59/SC13 yra sukūręs ir paskelbęs dar aštuonis BIM standartus: 1. ISO 12006-2:2015 Building construction – Organization of information about construction works Part 2: Framework for classification; 2. ISO/TS 12911:2012 Framework for building information modelling (BIM) guidance 3. ISO 16354:2013 Guidelines for Knowledge Libraries and Object Libraries; 4. ISO 16757-1:2015 Data structures for electronic product catalogues for building services – Part 1: Concepts, architecture and model; 5. ISO 16757-2:2016 Data structures for electronic product catalogues for building services – Part 2: Geometry; 6. ISO 22263:2008 Organization of information about construction works – Framework for management of project information; 7. ISO 19650-1:2018 Organization and digitization of information about buildings and civil engineering works, including building informa-

tion modelling (BIM) – Information management using building information modelling – Part 1: Concepts and principles. (Addopted as EN ISO 19650-1:2018***); 8. ISO 19650-2:2018 Organization and digitization of information about buildings and civil engineering works, including building information modelling (BIM) – Information management using building information modelling – Part 2: Delivery phase of the assets. (Addopted as EN ISO 19650-2:2018***). Dar 10 naujų standartų ir esamų standartų išplėtimų naujomis dalimis (Part x) dabar yra ISO darbo grupėse ir jungtinėse darbo grupėse su CEN. Europos standartizacijos komitete BIM tema dirba technikos komitetas CEN/TC 442. Jame įsteigtos septynios darbo grupės (WG), kurios savo ruožtu pagal užduotis yra pasidalijusios į tikslines grupes (TG). Darbo grupių temos yra tokios: WG I Terminologija (Terminology); WG 2 Informacijos mainai (Exchange information); WG 3 Informacijos pateikimo specifikacija (Information Delivery Specification); WG 4 Duomenų palaikymo žodynai (Support data Dictionaries); WG 5 Pirmininko patariamoji grupė (Chairperson’s Advicory Group); WG 6 BIM infrastruktūroje (Infrastructure); WG 7 Horizontalus vaidmuo (Horizontal role). Kaip jau matyti iš standartų pavadinimų (Adopted as EN ISO...), CEN/TC 442 dirba glaudžiai bendradarbiaudama su ISO TC59/SC13. Be šešių bendrų su

STANDARTAI IR TEISĖ / Skaitmeninė statyba ISO BIM standartų (EN ISO) ir projektų (prEN ISO) stadijos esančių ISO 167571:2015 ir ISO 16757-2:2016, dirbant bendrai su ISO, kuriami dar septyni BIM standartai: 1. prEN ISO 23386 Building information modelling and other digital processes used in construction – Methodology to describe, author and maintain properties in interconnected dictionaries; 1. prEN ISO 23387 Product data templates, for products and systems used in construction works, stored in a data dictionary framework Part 1: General concepts, relations, and general structure of product data templates, and how to link the product data templates to Industry Foundation Classes (IFC); 2. prEN ISO 21597-1 Organization of information about construction works – Information container for data drop (ICDD) – Part 1: Container; 3. prEN ISO 21597-2 Organization of information about construction works – Information container for data drop (ICDD) – Part 2: Dynamic semantics; 4. prEN ISO 19650-3 Organization of information about construction works – Information management using building information modelling – Part 3: Operational phase of assets; 5. prEN ISO/NP 19650-5 Organization of information about construction works – Information management using building information modelling – Part 2: Delivery phase of assets; 6. prEN ISO 12006-3 Building construction – Organization of information about construction works – Part 3: Framework for object-oriented information (rev. EN ISO12006-3:2016). Dar vieną CEN/TC 442 standartų iniciatyvą reikia paminėti atskirai nuo ISO – tai naujo standarto projektas, žinomas kaip „Building Information Modeling – Levels of Information Need“, kuris siekia sureguliuoti aktualią LOD/LOI problemą.

Verta atskirai paminėti naujus, 2018 m. lapkritį oficialiai paskelbtus vadinamuosius „pirmuosius tikrus BIM standartus“ EN ISO 19650-1:2018 ir EN ISO 19650-2:2018. Verta atskirai paminėti naujus, 2018 m. lapkritį oficialiai paskelbtus vadinamuosius „pirmuosius tikrus BIM standartus“ EN ISO 19650-1:2018 ir EN ISO 19650-2:2018. Tai puikus ne tik ISO ir CEN bendradarbiavimo, bet ir geriausių nacionalinio lygmens (Jungtinės Karalystės) BIM standartų pritaikymo pavyzdys. Šių standartų pagrindu laikomi garsieji Jungtinės Karalystės BIM: BS 1192, PAS 1192-2 ir kiti PAS 1192 standartai. Pati JK oficialiai atsisakė vystyti šiuos pasaulyje pagarsėjusius BIM standartus dėl bendros europietiškos tvarkos (manome, kad JK statybos sektorius tikrai yra prieš „Brexitą“). Pagal susiklosčiusią iš „buildingSMART“ perimtą tradiciją visi iki šiol sukurti standartai yra iš technologinės duomenų ir informacijos valdymo srities. Jais siekiama padėti užtikrinti statybų procese naudojamų kompiuterinių programų funkcinį suderinamumą ir techninių priemonių galimybėmis skatinti (sudaryti sąlygas) projektų dalyvių (programų vartotojų) bendradarbiavimą. Todėl jie skirti programų kūrėjams. Dėl pernelyg techninės (IT) kalbos dokumentų praktinio pritaikymo galimybės projektuose ir procesuose yra labai ribotos, nebent bendro terminų žodyno atžvilgiu. Skirtingai nuo jų, minėtieji du standartai (EN ISO 19650-1 ir -2) yra skirti už statinių ir infrastruktūros objektų per visus gyvavimo ciklo (pirkimai, projektavimas, statyba, pridavimas, naudojimas ir priežiūra) etapus atsakingoms organizacijoms ir individams. Standartai numato reikalavimus informacijos rengimui ir pateikimui įgyvendinant BIM projektą. Daugiausia dėmesio juose skiriama projekto vykdymui, kai dauguma

grafinių ir negrafinių duomenų bei dokumentų, kartu vadinamų projekto informaciniu modeliu (PIM), sukaupiama projektuojant ir statant objektą. Paskui nuosekliai pereinami įvairūs informacijos pateikimo ciklo etapai ir baigiama pateikiant „kaip pastatyta“ objekto informacinį modelį (AIM). Europos technikos komitetas, atsižvelgdamas į itin sausą standartų kalbą, dėl kurios kartais sunkiau juos taikyti praktikoje, išleido standartų komentarus su praktiniais jų įgyvendinimo patarimais: „Guidance on how to implement EN ISO 19650-1 and -2“ ir „Guide to EN ISO 29481-1 and -2“. Dar viena iniciatyva, kurios vykdymo ėmėsi WG3, yra sukurti praktinius vadovus dviem labai svarbiems BIM dokumentams: BIM projekto įgyvendinimo planui (BEP) ir Informacijos pateikimo reikalavimams (EIR), anksčiau vadintiems Užsakovo (statytojo) reikalavimais informacijai. Lietuvos standartizacijos departamente nuo 2015 m. veikia Statinių informacinio modeliavimo (BIM) standartų technikos komitetas LST TK 88 Statinio informacinis modeliavimas (BIM), kurio veiklos sritis susijusi su užstatytos aplinkos struktūrizuotos gyvavimo ciklo informacijos standartizavimu. LST TK 88 dirba pagal Lietuvos standartų programą: bendradarbiauja su CEN ir ISO technikos komitetais, teikia pastabas ir balsuoja dėl CEN parengtų Europos standartų projektų; aktyviai dalyvauja CEN/TC 442 technikos komiteto veikloje, deleguoja atstovus į darbo grupes; pagal patvirtintą darbų programą rengia Europos ir tarptautinių standartų lietuviškas versijas. II

* VšĮ „Skaitmeninė statyba“ yra „buildingSMART“ aljanso Šiaurės Europos šalių skyriaus „buildingSMART Nordic“ narė nuo 2018 m., nuo 2015 m. dalyvavo stebėtojos teisėmis. ** EN ISO 29481-1:2017 ir EN ISO 29481-2:2016 yra išverti į lietuvių kalbą ir 2018 m. įsigaliojo kaip LST EN ISO standartai. *** Lietuviška EN ISO 19650-1:2018 ir EN ISO 19650-2:2018 standartų versija bus išleista 2019 m.

Skaitmeninė statyba / STANDARTAI IR TEISĖ

Prof. dr. Sigitas Mitkus VGTU Verslo vadybos fakulteto Teisės katedros vedėjas

Statybos vykdymo dokumentacijos skaitmeninimas: teisinės problemos ir plėtros kryptys

Lietuvos statybos sektoriuje pastebimas vis didesnis susidomėjimas BIM metodikos taikymu. Sparčiausiai ši metodika diegiama statinio projektavimo stadijoje. Tai suprantama – kokybiškas statinio BIM modelis projektavimo stadijoje yra būtina sąlyga norint tinkamai įgyvendinti BIM metodiką ir kituose statinio gyvavimo ciklo etapuose.

tatybos metu surašoma daug dokumentų. Kiekviename jų fiksuojama tam tikra informacija. Ji suteikia žinių apie įvykdytus statybos darbus, o teisiniuose ginčuose gali būti naudojama kaip įrodymas apie tam tikrų aplinkybių buvimą arba nebuvimą.

žurnalas. Ši programinė įranga yra didelis žingsnis pirmyn skaitmeninant statybos procesą. Plėtojant statybos žurnalo skaitmeninimą, daugiau problemų kyla ne dėl programinės įrangos funkcionavimo (programinė įranga nuolat tobulinama), o dėl paties žurnalo teisinio reglamentavimo ir formos, reikalavimų, kaip žurnalą pildyti.

Statinio statybos dokumentus galima apibrėžti kaip vienašalius, dvišalius ir daugiašalius statybos dalyvių aktus, kuriuose fiksuojama informacija apie statinio statybos eigą: atliktus darbus ir jų kiekį, kokybę, eigą bei kitas aplinkybes.

Paminėsiu keletą pavyzdžių. Statybos techninis reglamentas reikalauja, kad įrašai statybos darbų žurnale turi būti daromi pasibaigus kiekvienai darbo dienai. Tarp jų – įrašai apie atliktus statybos darbų kiekius. Praktikoje tokius įrašus padaryti teisingai yra neįmanoma. Tai reikštų, kad, pasibaigus kiekvienai darbo dienai, statybos vadovas ir statybos techninis prižiūrėtojas turėtų apžiūrėti ir įvertinti visus tą dieną atliktus statybos darbus. Kitą dieną jie turėtų šį darbą kartoti, bet, kadangi reikia įvertinti tik pastarosios dienos atliktus darbus, jiems reikėtų atsiminti, kuriose vietose darbų kiekiai (pvz., nutinkuotos pertvaros, iškastos tranšėjos dalis ir pan.) jau buvo užfiksuoti.

Kadangi pagrindinius reikalavimus statybos vykdymo dokumentacijai nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai, užsienio šalyse parengta programinė įranga nėra pritaikyta Lietuvos teisei. Todėl Lietuvos teisę atitinkanti programinė įranga turi būti kuriama iš naujo arba adaptuojama sukurta užsienio programinė įranga. Šiuo metu yra sukurtas ir jau praktikoje taikomas skaitmeninis statybos darbų

Akivaizdu, kad aprašytas reikalavimas yra ir neįgyvendinamas, ir nereikalingas. Statybos vadovai, techniniai prižiūrėtojai yra priversti rašyti darbų kiekius iš akies. Tokia situacija menkina statybos darbų žurnalo ir kitos statybos vykdymo dokumentacijos reikšmę, patikimumą. Esant netiksliems įrašams statybos vykdymo dokumentacijoje, yra sunkiau spręsti teisinius ginčus. Taip pat nelogiškas reikalavimas statybos vadovui ir statybos techniniam prižiūrėtojui statybos darbų žurnale pasirašyti kasdien. Mažesniuose objektuose statybos vadovas ir (ar) statybos techninis prižiūrėtojas gali lankytis ne kasdien (tai leidžia statybos techninis reglamentas), tačiau jie verčiami pasirašyti kiekvieną dieną. Kilus teisiniams ginčams, gali rastis klausimas, ar pasirašymas už per darbo dieną atliktus darbų kiekius nebuvus statybvietėje neturėtų būti laikomas dokumentų klastojimu. Dabar galiojančiame statybos darbų teisiniame reglamentavime yra ir daugiau „pilkų“ vietų. Todėl tolesnei

STANDARTAI IR TEISĖ / Skaitmeninė statyba

REIKALAVIMAI STATYBOS VYKDYMO DOKUMENTACIJAI

■

KITI TEISĖS AKTAI

■

STR STATYBOS VYKDYMO DOKUMENTAI

■

CIVILINIS KODEKSAS

■

SUTARTIS (YS)

statybos proceso skaitmeninimo sėkmei trukdo būtent esamas teisinis reglamentavimas. Būtina parengti naują statybos žurnalo pildymo teisinį reglamentavimą ir pagal tai koreguoti jau sukurtą skaitmeninio statybos darbų žurnalo pildymo programinę įrangą. Statybos techniniai reglamentai nustato reikalavimus tik daliai statybos vykdymo dokumentacijos – daug reikalavimų nustato Civilinis kodeksas. Jis nustato reikalavimus statybos darbų perdavimo–priėmimo aktui ir statybos dalyvių tarpusavio komunikacijai, kuri įprastai fiksuojama dokumentais: • pranešimais, • įspėjimais, • reikalavimais. Civilinis kodeksas griežtai numato, kokias teisines pasekmes sukelia konkretus statybos vykdymo dokumentas. Didžiausia statybų praktikoje proble-

Civilinis kodeksas griežtai numato, kokias teisines pasekmes sukelia konkretus statybos vykdymo dokumentas.

ma, susijusi su Civiliniame kodekse nurodytais statybos dokumentais, yra ta, kad statybos dalyviai neaiškiai formuluoja statybos vykdymo dokumentus ir skirtingi statybos dalyviai juos skirtingai supranta. Pateiksiu vieną pavyzdį. Rangovas pateikė užsakovui dokumentą pavadinimu „Komercinis pasiūlymas“, kuriame nurodė, jo nuomone, reikiamus atlikti statybos objekte papildomus darbus ir jų kainą1. Užsakovo vadovas šiame dokumente padarė žymą „darbus ir medžiagas aktuoti pagal faktinį medžiagos sunaudojimo kiekį remiantis šiuo įkainiu“. Darbai buvo atlikti, tačiau teisme vyko ginčas, ar dokumentas „Komercinis pasiūlymas“ yra pranešimas apie būtinus atlikti papildomus darbus, o užsakovo vadovo įrašas reiškia sutikimą juos apmokėti. Trijų instancijų teismai nagrinėjo šią situaciją ir nusprendė, kad vis dėlto tai buvo pranešimas apie būtinus atlikti papildomus darbus, o užsakovas sutiko apmokėti rangovo „Komerciniame pasiūlyme“ nurodytus darbus. Panašių situacijų teismų praktikoje yra daug. Siekiant išvengti tokių ir panašių situacijų, turėtų būti sukurtas skaitmeninis 1

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009 (UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“). Šaltinis – http://www.infolex.lt/tp/125637 [2019-03-11].

Turėtų būti sukurtas skaitmeninis statybos dalyvių tarpusavio komunikavimo procesas, atitinkantis Lietuvos Respublikos teisinį reguliavimą. statybos dalyvių tarpusavio komunikavimo procesas, atitinkantis Lietuvos Respublikos teisinį reguliavimą. Tokiu būdu kiekvienas komunikacinis statybos dalyvio pranešimas būtų priskiriamas konkrečiai Civilinio kodekso reglamentuotai situacijai ir visiems statybos dalyviams būtų aišku, kokios teisinės pasekmės kils sureagavus į šį pranešimą vienu ar kitu būdu. Tokiu atveju reikšminga informacija būtų papildomas statinio BIM modelis ir galima būtų išvengti daugelio teisinių ginčų tarp statybos dalyvių. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad tolesnė statybos vykdymo dokumentacijos skaitmeninimo plėtra turėtų būti atliekama šiomis kryptimis: • tobulinant statybos darbų žurnalo teisinį reglamentavimą, • kuriant Lietuvos Respublikos teisę atitinkančią statybos dalyvių komunikavimo programinę įrangą. II

Skaitmeninė statyba / klasifikatoriai

Statybos klasifikavimo sistemų palyginimas Ankstesniuose almanacho „Skaitmeninė statyba“ numeriuose buvo apžvelgta statybų informacijos klasifikavimo sistemos struktūra, kompleksiškumas ir veikimo principas. Statybos gaminių ir produktų klasifikatorius garantuoja sklandų keitimąsi informacija tarp visų BIM projekto dalyvių visuose statybos proceso etapuose (nuo planavimo iki naudojimo ir galiausiai griovimo). Tačiau, norint užtikrinti bendrą visų projekto dalyvių techninę kalbą, kuri būtų racionali siekiant įvairių BIM taikymo būdų ir tikslų skirtinguose projektuose ir komandose, labai svarbu pasirinkti tinkamą klasifikavimo sistemą, t. y. tinkamą DONATAS AKSOMITAS klasifikuojamų elementų ir jų grupių semantinę ir ontologinę strukVšĮ „Skaitmeninė statyba“ Klasifikatoriaus struktūros ir kodavimo tūrą. Pasaulyje naudojama ne viena klasifikavimo sistema, tad apsispręsti, kurią naudoti, nėra taip paprasta. sistemos darbo grupės vadovas

rojektuotojams dažnai kyla klausimų, kuris skaitmeninės statybos klasifikatorius yra geresnis, kurį iš jų pasirinkti ruošiant projektą, galiausiai – kuri klasifikavimo sistema tinkamiausia Lietuvai. Pastebėta, kad ir Lietuvoje, ir kitose šalyse statybos gaminių ir produktų klasifikavimo sistema dažnai painiojama su tarptautiniu standartu ISO 12006. Tačiau šis standartas tik rekomenduoja, kaip sudaryti statybos pramonei tinkamas klasifikavimo sistemas – jis nėra pati klasifikavimo sistema su jau apibrėžtais konkrečiais statybinių elementų kodais. Tad klasifikuoti projekto duomenis vadovaujantis standartu ISO 12006 negalima.

Du klasifikavimo sistemų tipai Kadangi pasaulyje ilgai nebuvo bendros tarptautinės klasifikavimo sistemos, vadovaudamosi ISO 12006-2 gairėmis kai kurios šalys kūrė savo nacionalines statybos klasifikavimo sistemas. Tarp tokių – dar 2006 m. sukurtas ir 2012 m. gerokai papildytas JAV nacionalinis standartas „OmniClass“ ar 2015 m. iš esmės pradėta atnaujinti Jungtinės Karalystės bendro klasifikatoriaus „Uniclass 2015“ 3-ioji versija. Skandinavijos šalys taip pat kūrė savo nacionalinius klasifikatorius, pagrįstus

tarptautiniu standartu ISO 12006-2: Suomijoje 2008 m. išleistas klasifikatorius „Talo 2000“, Danijoje 2003–2007 m. sukurtas DBK klasifikatorius ar Švedijoje iki 2016 m. naudota BSAB klasifikavimo sistema. Beje, kuriant 2016 m. paskelbtą naujos kartos Švedijos klasifikatorių BSAB 2.0, dar vadinamą „CoClass“ sistema, buvo naudojami jau abu tarptautiniai standartai – ISO 12006-2 ir IEC 81346-2. Nacionalinėms klasifikavimo sistemoms dažniausiai numatomi keli svarbiausi tikslai, pavyzdžiui, informacijos mainai tarp projekto dalyvių ir pastatų priežiūros metu, duomenų klasifikacija tam tikriems veiksmams atlikti (pvz., sąmatoms sudaryti), suderinimas su pagrindui naudotu ISO standartu ir tinkamumas tarptautiniams projektams vykdyti. Kiekviena šalis pamatinius tarptautinius standartus adaptavo savo poreikiams išversdamos juos į valstybinę kalbą (jeigu ji nėra anglų) ir papildydamos tam tikromis vietos rinkai aktualiomis taisyklėmis. Kaip jau minėta, ISO 12006 įprastai naudojamas kaip statybos informacijos klasifikavimo sistemų pagrindas. Šis standartas numato, kaip turėtų būti tvarkomi skirtingų tipų duomenys ir saugoma informacija per visą statybos procesą. T. y. ISO 12006-2 standarte pateikiamos gairės, kaip pagal funk-

ciją, formą ar vietą turi būti aprašomi visi tarpusavyje susiję ar atskiri fiziniai objektai. Kitame tarptautiniame standarte – IEC 81346-2 – apibrėžiamos konkrečios pramonės objektų nuorodinio žymėjimo taisyklės, pagal kurias elementų žymenys nepriklauso nuo jų naudojimo tipo. Tačiau ilgą laiką šis standartas buvo tinkamas klasifikuoti labiau gamybos, o ne statybos pramonės objektus. Tik tuomet, kai 2018 m. gegužės 7 d. buvo išleista standarto ISO 81346 12-oji dalis, šis tarptautinis standartas tapo tinkamas klasifikuoti ir statybos pramonės elementus. Tad šiuo metu pasaulyje naudojami abu statybų informacijos klasifikavimo sistemų tipai – ir tarptautinis standartas ISO 81346, ir įvairūs nacionalinio lygio klasifikatoriai. Lietuvoje nacionalinės klasifikavimo sistemos kol kas nėra, todėl mes galime ieškoti geriausiai mūsų poreikius atitinkančio klasifikatoriaus. Kada reikalingas klasifikavimas? Klasifikavimo sistemą projektų rengėjai privalo taikyti, jei to reikalauja valstybė, t. y. tam tikri įstatyminiai aktai. Lietuvoje tokio reikalavimo kol kas nėra, tiesa, ir paties statybos klasifikatoriaus mes neturime. Tačiau tai nereiškia, kad Lietuvos statybos pramonei klasifikatorius nėra reikalingas. Klasifikavimo sistemą reikia taikyti, jei projekto duo-

klasifikatoriai / Skaitmeninė statyba menis numatyta integruoti su kitomis statinio informacijos sistemomis. Arba jei vykdomas tarptautinis projektas. Tokiu atveju reikia bendros kalbos ir komunikacijos, kad visos projekto pusės teisingai suprastų visus projekto elementų duomenis. Pavyzdžiui, jei tarptautiniame projekte dalyvaus lietuviai ir britai, didelė tikimybė, kad bus remiamasi Jungtinės Karalystės nacionaliniu standartu „Uniclass 2015“. Bet kai tarptautiniame projekte bendradarbiaus projektuotojai iš nacionalinio standarto neturinčių valstybių, tuomet teks susitarti, kuriuo standartu vadovautis klasifikuojant projekto elementus. Jei kažkuri pusė jau turėjo patirties dirbdama su tam tikra klasifikavimo sistema, tikėtina, kad ji siūlys vadovautis jau žinomu klasifikatoriumi. Kai nepavyksta susitarti ir kyla konfliktinių situacijų, neutraliausias kelias – naudoti tarptautinį ISO standartą. Tačiau atskiri nacionaliniai klasifikatoriai turi skirtingas stipriąsias puses: vieni jų puikiai tinka sąmatoms skaičiuoti, kiti – projektams valdyti ar kitiems veiksmams atlikti. Tad apsispręsti bus lengviau, jei apie įvairias klasifikavimo sistemas žinosite kuo daugiau. Šiame straipsnyje trumpai apžvelgsime ir palyginsime kelias populiariausias klasifikavimo sistemas – „OmniClass“, „Uniclass 2015“ ir pagaliau statybos sričiai pritaikytą tarptautinį klasifikavimo standartą ISO 81346. Populiariausių klasifikatorių palyginimas „OmniClass“ statybos klasifikavimo sistema sukurta ir naudojama Šiaurės Amerikos architektūros, inžinerijos ir statybos pramonėje. „Uniclass 2015“ yra bendra Jungtinės Karalystės statybos pramonės klasifikavimo sistema. 12-ąja dalimi papildytas tarptautinis standartas ISO 81346 pateikia statybos sistemų struktūrizavimo taisykles, statybos darbų ir paslaugų komponentų klases ir kodavimo principus. Visų nagrinėjamų klasifikavimo sistemų – „OmniClass“, „Uniclass 2015“ ir ISO 81346 – tikslai ir paskirtis vienoda: jos teikia standartizuotus pamatus klasifikuoti informaciją per visą statinio gyvavimo ciklą, pradedant nuo idėjos ir baigiant griovimu ar rekonstrukcija bei apimant visus skirtingus statybos tipus. Bet ar tikrai visi klasifikatoriai

tinka visiems gyvavimo ciklams? Ši klasifikatorių analizė padės atskleisti jų skirtumus. JAV nacionalinę klasifikavimo sistemą „OmniClass“ sudaro 15 hierarchinių lentelių, Jungtinės Karalystės klasifikatoriuje „Uniclass 2015“ yra 10 lentelių, o tarptautinis pramonės (įskaitant ir statybos) klasifikavimo standartas ISO 81346 turi 4 pagrindines lenteles. Visos kiekviename klasifikatoriuje esančios lentelės pateikia skirtingus statybos elementų informacijos grupavimo aspektus (netgi įvertinant tarpusavio ryšius). Kiekviena iš šių lentelių gali būti naudojama atskirai tam tikros rūšies informacijos klasifikavimui arba, kai reikia klasifikuoti sudėtingesnius objektus, vienoje lentelėje esančius įrašus galima derinti su įrašais kitose to paties klasifikatoriaus lentelėse. Klasifikavimo sistemų struktūra Atliekant skirtingų klasifikavimo sistemų palyginimą ir ieškant jų skirtumų, lyginama pačių sistemų struktūra ir logika – kuri yra išsamesnė. Tokį palyginimą geriausia daryti analizuojant panašias lenteles. Tad lyginsime visuose klasifikatoriuose esančias lenteles, klasifikuojančias statinio sudedamąsias dalis ar modulius (statybos produktus ir gaminius). Standarto lentelė „OmniClass“ 23-ia lentelė „Uniclass 2015“ produktų lentelė PR ISO 81346 standarto 2-os dalies 3-ia lentelė

Leidimo / atnaujinimo Versija metai išleista 2012 m. n/d gegužės mėn. atnaujinta 2019 m. 13-a vasario mėn. atnaujinta 2018 m. 2-a birželio mėn.

Ieškant klasifikavimo lentelėse statinio elementų reikšmių, labai svarbu žinoti, kokiu principu objektai yra suklasifikuoti ar sugrupuoti visoje hierarchinėje struktūroje. ISO 12006 kaip tik ir aprašo, kaip turi būti sudarytos klasifikavimo struktūros. Visų pirma, klasifikatorius yra hierarchinė struktūra, sudaryta iš tam tikrų lygių. Pagrindinis klasifikavimo tikslas yra suskirstyti elementus į tam tikras grupes, kad būtų galima atpažinti objekto tipą. Tos klasės ar poklasiai, grupės ir pogrupiai turi išskirti elementus pagal jų unikalias savybes. Tai reiškia, kad toje pačioje klasifikavimo sistemoje esantys tapatūs klasifikuojami objektai negali priklausyti skirtingoms grupėms.

ISO 12006-2:2015(E)

Skirstant į grupes, pirmiausia turi būti atsižvelgta į tai, kokiais kriterijais vadovaujantis klasifikuojama. Elementus galima klasifikuoti pagal atliekamą funkciją, paskirtį, medžiagiškumą ar dar kitas savybes, kurios išskirtų juos iš visų klasifikuojamų objektų. Tad, kalbant apie klasifikavimo sistemų palyginimą, pradžioje reikia nustatyti analizuojamų lentelių struktūrą. Peržiūrint pasirinktas lenteles matyti, kad visose jose yra įdiegta hierarchinė duomenų struktūra, t. y. daugiapakopė / medžio šakų principu veikianti sistema. Hierarchinė lentelių struktūra leidžia klasifikuoti viską, kas susiję su statyba: pradedant stambiais architektūros ar infrastuktūros objektais (pvz., universiteto miesteliai ar kelių tinklas), baigiant jungikliais, grindų plytelėmis ar kelio bortais. Šiuo metu JAV klasifikavimo sistema „OmniClass“ turi 7 struktūros lygius, Didžiosios Britanijos „Uniclass 2015“ – 4, o tarptautinio standarto ISO 81346-2 3-ioje lentelėje yra 3 lygiai. Taigi visų lyginamų klasifikatorių struktūra panaši. Analizuojant lenteles pagal kodavimo klases, išryškėja tam tikri kodavimo skirtumai: • klasės kodui sudaryti „OmniClass“ klasifikavimo sistemoje naudojami skaičiai (pvz., „Automatinis stiklinis įėjimas“ slepiasi po žymeniu 23-13 33 21 19 11). Pirmi skaičiai rodo lentelės numerį, o likę grupes, pogrupius ir galutinį klasifikuojamą objektą; • „Uniclass 2015“ indekso klasės kodo sudarymo principas panašus: naudojamas lentelės kodas – raidės PR, t. y. produktas, tuomet grupės numeris, pogrupio numeris, skyriaus numeris ir galutinis klasifikuojamas objektas (pvz., kodu Pr_30_36_08_21 žymimas „Skaitmeninis durų užraktas“); • ISO 81346-2 3-ia lentelė klasės kodo sudarymui naudoja raides (pvz., „Langas“ žymimas kodu QQA): pirma raidė simbolizuoja pirmąjį lygį, t. y. pagrindinę klasę, antra – poklasį, o trečia – galutinį klasifikuojamą objektą.

Skaitmeninė statyba / klasifikatoriai

Atlikus klasifikatorių analizę pagal elementų skirstymą į grupes remiantis ISO 12006 apibrėžtais principais, pastebėti šie skirtumai: • „OmniClass“ 23-ios lentelės pirmame hierarchiniame lygyje vieni elementai grupuojami pagal vietą objekte, kiti – pagal funkciją ar panaudojimą. Ši lentelė pateikia produktų klasifikavimo reikšmes neprisirišant prie tų produktų sumontavimo vietos; UNICLASS 2015 Pr Products - 08 February 2019 - v1.13 Code

Title

Pr_15

Preparat

Pr_20 Pr_25 Pr_30 Pr_35 Pr_40

Structure and general products Skin products Opening products Covering and finishing products Signage, sanitary Flora and fauna products Fabric accessory products Services source products Services distribution products Services outlet products Services control products Services general products Process engineering products Soft facility management products

Pr_45 Pr_50 Pr_60 Pr_65 Pr_70 Pr_75 Pr_80 Pr_85 Pr_90

UNICLASS UNICLASS2015 2015 PrPrProducts Products- -08 08February February2019 2019- -v1.13 v1.13

• „Uniclass 2015“ produktų lentelėje pirmo lygio hierarchinės struktūros grupavimui taip pat pasirinkti skirtingi grupavimo kriterijai (pagal panaudojimą, atliekamą funkciją, kitus kriterijus); • analizuojant ISO 81346-2 3-ią lentelę matyti, kad šio standarto lentelėje pagrindiniu pirmo lygio grupavimo kriterijumi yra funkcija: atsižvelgiama į tai, ką elementas atlieka, kokia jo funkcinė paskirtis (pvz., saugoti, dengti, laikyti, nukreipti).

OmniClass Table 23 Products

ISO 81346 -2 Table 3 Objects

OmniClass Number 23-11 00 00

Class code

Class name

Site Products

23-13 00 00 23-15 00 00 23-17 00 00 23-19 00 00 23-21 00 00

Structural and Exterior Enclosure Products Interior and Finish Products Openings, Passages, and Protection Products Specialty Products Furnishings, Fixtures and Equipment Products

B C E F G

sensing object storing object emitting object protecting object generating object

23-23 00 00 23-25 00 00 23-27 00 00 23-29 00 00 23-31 00 00 23-33 00 00 23-35 00 00 23-37 00 00 23-39 00 00

Conveying Systems and Material Handling Products Medical and Laboratory Equipment General Facility Services Products Facility and Occupant Protection Products Plumbing Specific Products and Equipment HVAC Specific Products and Equipment Electrical and Lighting Specific Products and Equipment Information and Communication Specific Products and Equipment Utility and Transportation Products

Level 1 Title

H matter processing object K information processing object M driving object N covering object P presenting object Q controlling object R restricting object S manual interacting object T transforming object U holding object ISO ISO 81346 81346 -2 guiding object W-2 Table Table33Objects Objects X interfacing object

OmniClass OmniClass Table Table 23 23 Products Products

funkcines savybes (Metal Doors, Wood Doors, Traffic Doors, Klasifikavimo sistemų logikaOmniClass Class Class OmniClass Level Level 11 Title Title Class Classname name Title Title code Number Number grupavimo loginė Lightproof Doors ir t. t.).code Siekiant išsiaiškinti, kuriame klasifikatoriuje OmniClass OmniClass Pr_15 Pr_15 Preparat 23-11 Site Preparat 23-1100 0000 00 Site Products Products sensingobject object BB sensing seka yra nuosekliausia, lyginamajai analizei buvo pasitelkti 4 Pr_20 23-13 Structural Products storing object Pr_20 Structure Structureand andgeneral generalproducts products 23-1300 0000 00 Structural and and Exterior Enclosure Products CC storing object Products Table 23 Dar gilesniame, ketvirtame, lygyje durys skirstomos į dar Table 23 Products statybos elementai: vamzdis, sija, langas, durys. (angl. pipe, Pr_25 23-15 Interior and Products emittingobject object Pr_25 Skin Skinproducts products 23-1500 0000 00 Interior and Finish EE emitting smulkesnes klases pagal medžiagą (pvz., metalinės: AlumiPr_30 Openings, Products protectingobject object Pr_30 Opening Openingproducts products 23-1700 0000 00 Openings, Passages, Passages, and Protection Products FF protecting beam, window, doors) Toliau pateikiami23-17 šios analizės rezultatai. LevelGG1 Level 2 Level 3 Level 4 Level 5 Pr_35 00 00 Specialty generating object Pr_35 Covering Coveringand andfinishing finishing products 23-19 005 00 Specialty Products Products generating object Levelproducts 1 Level 2 Level 3 Level 423-19 Level num, Steel, Bronze, kt.) ir pagal funkcinį tipą: slankiojančios, OmniClass Number Level 6 Title Level 7 Title OmniClass Number Level 6 TitleFixtures Level Title Pr_40 Pr_40 Signage, Signage, 23-21 0000 00 Furnishings, Furnishings, and7Equipment Products Products Title Title Title Title Title Title Title Title Title 23-21 Title00 atveriamos, sukamosios ir pan. (pvz., Sliding, Folding ir t. t.) TaPirmiausia sanitary sanitary visuose klasifikatoriuose ieškotas dažnas statinio H H matter matter processing processing object object 23-17 00 00 Openings, Passages, and Protection Products 23-17 00 00 Openings, Passages, and Protection Products Pr_45 Pr_45 Flora Floraand andfauna faunaproducts products 23-23 23-2300 0000 00 Conveying Conveying Systems Systems and Material Handling Handling Products Products KK information informationprocessing processingobject object 23-17 11 00 durų klasė Doors čiau medinių sužymėta tik pagal durų varstymo / elementas – durys (doors). JAV klasifikatoriaus „OmniClass“ 23-17 11 00 Doors Pr_50 Pr_50 Fabric Fabricaccessory accessoryproducts products 23-25 23-2500 0000 00 Medical Medical and and Laboratory Equipment M M driving drivingobject object 23-17tipą, 11 15 nors medinės Wood Doors 23-17 11 11 Door Components veikimo durys taip pat gali būti skirtingos 23-ios lentelės (Table 23 – Products) paieškoje įvedus raktinį Pr_60 Pr_60 Services Services source sourceproducts products 23-27 23-2700 0000 00 General General Facility Facility Services Products NN covering covering object object 23-17 11 15 11 Pr_65 Pr_65 Services Services distributionproducts products 23-29 23-2900 0000 00 Facility Facility and and Occupant Protection Products presenting presentingobject objectCarved Wood Doors 23-17 11 13 distribution Metal Doors rezultatai. ąžuolinės,QPQPpušinės, beržinės ir kt. Neaišku, kaip žodį doors, gaunami 125 paieškos Durys priskir- medžiagos: Pr_70 Pr_70 Services outletproducts products 23-3100 0000 00 Plumbing Plumbing Specific Specific Products and Equipment Equipment controlling controllingobject objectFlush Wood Doors 23-17 11 15 13 23-17 11Services 15 outlet Wood Doors 23-31 Pr_75 Pr_75 angų, Services Servicescontrol controlproducts products ir apsaugos elementų 23-33 23-3300 0000 00 HVAC HVAC(Openings, Specific Specific Products and Equipment RR restricting restricting object object klasifikuoti, norint parodyti tokių durų skirtumus. tos perėjimų grupei 23-17 11 15 15 Clad Wood Doors Plastikinės 23-17 11 17 general Plastic Doors 23-35 Pr_80 Pr_80 Services Services generalproducts products 23-3500 0000 00 Electrical Electrical and and Lighting Specific Products and and Equipment Equipment SS manual manualinteracting interactingobject object 23-17 11 15 17 Prefinished–Wood Doors dar kitąobject sistemą atsižvelgiama į Passages and Protection Products), esančiai pirmame len- durys 23-17 11 19 engineering Composite Doors Pr_85 Pr_85 Process Process engineering products products 23-37 23-3700 0000 00 Information Information and Communication Specific grupuojamos Products Products and andEquipment Equipment pagal TT transforming transforming object 23-17 11 15 19 Stile and Rail Wood Doors Pr_90 Pr_90 Soft Soft facilitymanagement management products products 23-39 23-39 00 0000 00 Utility Utility and and Transportation Transportation Products UU ir funkcijos holding holdingobject object tipą. 23-17 11 21facility Glazed Doors padengimą, vientisumą Susidaro įspūdis, kad telės lygyje. Antrame lentelės lygyje randamas bendrasis 23-17 11 15 21 W W guiding guidingobject object Wood Storm Doors 23-17 11pogrupis 23 All Glass Doors ir turi tobulinama, nes durų „Doors“. Trečiame lentelės lygyje durys, kaip ši klasifikavimo interfacing interfacingobject object 23-17 11 15 23 lentelėXXnepabaigta Woodbūti Screen Doors 23-17 11 25 Passage Grilles 23-17atpažinimo 11 15 25 Sliding Wood Doors objektų ir skirstymo į klases kriterijai nėra aiškūs. elementas, yra klasifikuojamos pagal medžiagiškumo arba 23-17 11 27 Access Doors Code Code

Access Panels Fire Doors Fire Shutters Products Products 23-17 11 37 Controlled Environment Doors 23-17 11 39 Detention Level11 Level Level Level22 Level Level 33 Level Level44Doors Level Level55 Level 66Title Title OmniClass OmniClassNumber Number Level 23-17 11 41 Hanger Doors Title Title Title Title Title Title Title Title Title Title 23-17 Openings,Passages, Passages,and andProtection Protection Products 23-17 0000 0000 Openings, Products 23-17 11 43 Lightproof Doors 23-17 Doors 23-17 1111 0000 Doors 23-17 11 45 Traffic Doors 23-17 Door Components 23-17 1111 1111 Door Components 23-17 11 47 Pressure Resistant Doors 23-17 Metal Doors Rated Door 23-17 1111 1313 Metal Doors 23-17 11 49 Security

23-17 11 15 27

23-17 11 29

23-1711111515 23-17 23-1711111717 23-17 23-1711111919 23-17 23-1711112121 23-17 23-1711112323 23-17 23-1711112525 23-17 23-1711112727 23-17 23-1711112929 23-17 23-1711113131 23-17 23-1711113535 23-17 23-1711113737 23-17 23-1711113939 23-17 23-1711114141 23-17 23-1711114343 23-17 23-1711114545 23-17 23-1711114747 23-17 23-1711114949 23-17

WoodDoors Doors Wood PlasticDoors Doors Plastic CompositeDoors Doors Composite GlazedDoors Doors Glazed AllGlass GlassDoors Doors All PassageGrilles Grilles Passage AccessDoors Doors Access AccessPanels Panels Access FireDoors Doors Fire FireShutters Shutters Fire ControlledEnvironment EnvironmentDoors Doors Controlled DetentionDoors Doors Detention HangerDoors Doors Hanger LightproofDoors Doors Lightproof TrafficDoors Doors Traffic PressureResistant ResistantDoors Doors Pressure SecurityRated RatedDoor Door Security

Folding Wood Doors Revolving Wood Doors Overhead Wood Doors 23-17 11 15 31 11 Roller Shutter Overhead Wood Doors 23-17 11 15 31 13 Sectional Overhead Wood Doors Level Level 11 Level Level22 Level Level33 Level Level44 Level Level55 Number Level66Title Title Level Level7 7Title Title OmniClass Number 23-17 11 17 Title Plastic Doors Level Title Title Title Title Title Title Title Title Title 11 17 11 Laminated Plastic Doors 23-17 00 23-17 00 Openings, Openings,Passages, Passages,and andProtection ProtectionProducts Products 11 17 13 Solid Plastic Doors 23-17 11 23-17 00 Doors Doors 11 17 15 Plastic Storm Doors 23-17 11 23-17 15 Wood WoodDoors Doors Plastic 23-17 11 23-17 15 11 11 11 17 17 Carved CarvedWood Wood Doors DoorsScreen Doors 23-17 11 23-17 15 13 13 11 17 19 Flush FlushWood WoodSliding Doors Doors Plastic Doors 23-17 11 23-17 15 15 15 11 17 21 Clad CladWood WoodDoors Doors Plastic Doors Folding 23-17 11 23-17 15 17 17 11 17 23 Prefinished PrefinishedWood WoodDoors Doors Revolving Plastic Doors 23-17 11 23-17 15 19 19 11 17 25 Stile Stileand andRail Rail Wood WoodDoors Doors Overhead Plastic Doors 23-17 11 23-17 15 21 21 11 17 25 11 Wood WoodStorm StormDoors Doors Roller Shutter Overhead Plastic Doors 23-17 11 15 23 23 Wood WoodScreen ScreenDoors Doors 23-17 11 17 25 13 Sectional Overhead Plastic Doors 23-17 11 15 29 OmniClass Table 23-17 23 11 15 31 Products Products

OmniClass OmniClass 23-17 11 31 23-17 35 Table Table11 23 23

Level 7 Title

23-17 11 15 25 25 23-17 11 15 27 27 23-17 11 15 29 29 23-17 11 15 31 31 23-17 11 15 31 31 11 11 23-17 11 15 31 31 13 13 23-17 11 17 23-17 11 17 11 11 23-17 11 17 13 13 23-17 11 17 15 15 23-17 11 17 17 17 23-17 11 17 19 19 23-17 11 17 21 21 23-17 11 17 23 23 23-17 11 17 25 25 23-17 11 17 25 25 11 11 23-17 11 17 25 25 13 13

Sliding SlidingWood WoodDoors Doors Folding FoldingWood WoodDoors Doors Revolving RevolvingWood WoodDoors Doors Overhead OverheadWood WoodDoors Doors Roller RollerShutter ShutterOverhead OverheadWood WoodDoors Doors Sectional SectionalOverhead OverheadWood WoodDoors Doors Plastic PlasticDoors Doors Laminated LaminatedPlastic PlasticDoors Doors Solid SolidPlastic PlasticDoors Doors Plastic PlasticStorm StormDoors Doors Plastic PlasticScreen ScreenDoors Doors Sliding SlidingPlastic PlasticDoors Doors Folding FoldingPlastic PlasticDoors Doors Revolving RevolvingPlastic PlasticDoors Doors Overhead OverheadPlastic PlasticDoors Doors Roller RollerShutter ShutterOverhead OverheadPlastic PlasticDoors Doors Sectional SectionalOverhead OverheadPlastic PlasticDoors Doors

Pr_30_59_24_14 Collapsible gate and grille sets Pr_30_59_24_04 Automatic revolving doorsets Pr_30_59_24_15 Combination doorsets Pr_30_59_24_14 Collapsible gate and grille sets Pr_30_59_24_16 Composite doorsets Pr_30_59_24_15 Combination doorsets Pr_30_59_24_28 Fire doorsets Pr_30_59_24_16 Composite doorsets Pr_30_59_24_30 Flexible doorsets Pr_30_59_24_28 Fire doorsets Pr_30_59_24_34 Glass reinforced plastics (GRP) doorsets Pr_30_59_24_30 Flexible doorsets Pr_30_59_24_37 High security doorsets Pr_30_59_24_34 Glass reinforced plastics (GRP) doorsets Pr_30_59_24_38 High speed doorsets Pr_30_59_24_37 High security doorsets Pr_30_59_24_48 Loading bay doorsets Pr_30_59_24_38 High speed doorsets Jungtinės Karalystės klasifikatoriaus „Uniclass 2015“ UNICLASS 2015 Pr_30_59_24_49 Louvre doorsets Pr_30_59_24_48 Loading bay doorsets Pr_30_59_24_50 Manual revolving doorsets produktų klasifikavimo lentelės paieškoje įvedę doors, Pr_30_59_24_49 Pr Products - 08 February 2019 - v1.13Louvre doorsets Pr_30_59_24_52 Metal doorsets Manual revolving doorsets gauname 28 rezultatus. Šis statybos elementas priskir- Pr_30_59_24_50 Pr_30_59_24_64 Polyvinyl chloride (PVC) strip curtain sets Pr_30_59_24_52 Metal doorsets Title Pr_30_59_24_75 Sectional overhead doorsets tas angų grupei. Kaip ir anksčiau minėtoje klasifikavimo Code Pr_30_59_24_64 Polyvinyl chloride (PVC) strip curtain sets Pr_30_59_24_80 Sliding door and partition sets Pr_30_59_24_75 Opening products Sectional overhead doorsets sistemoje „OmniClass“, taip irSliding „Uniclass 2015“ lentelėje Pr_30 Pr_30_59_24_81 folding doorsets Pr_30_59_24_80 doorproducts and partition sets Pr_30_59_24 Openings and opening Sliding component panaudoti įvairūs skirtingi elementų klasifikavimo krite- Pr_30_59_24 Pr_30_59_24_83 Sliding folding shutters Pr_30_59_24_81 Sliding folding doorsets Doorsets Pr_30_59_24_92 Unplasticized polyvinyl chloride (PVC-U) doorsets Pr_30_59_24_83 Sliding folding shutters Automatic revolving doorsets rijai: durys suklasifikuotos pagal medžiagiškumą, veikimo Pr_30_59_24_04 Pr_30_59_24_93 Up-and-over doorsets Pr_30_59_24_92 Unplasticized polyvinyl chloride (PVC-U) doorsets Pr_30_59_24_14 Collapsible gate and grille sets principą, paskirtį ir t. t., todėl sunku atsekti klasifikavimo Pr_30_59_24_97 Wood doorsets Pr_30_59_24_93 Up-and-over doorsets Pr_30_59_24_15 Combination doorsets

klasifikatoriai / Skaitmeninė statyba

ir struktūrinę logiką.

Tarptautinio standarto ISO 81346 3-ioje lentelėje, ieškodami doors, gauname Class Class name tik du rezultatus – plačios code Q controlling object ir paprastos durys (doors, QQ space access object large doors). Šiame klasifiQQA window katoriuje nenaudojami joQQB window unit QQC door kie medžiagiškumo, funkQQD hatch cijos ar veikimo principo QQE large door QQF gate kriterijai. Durys yra tiesiog durys. Medžiagiškumas, priešgaisrinės saugos reikalavimai, varstymo būdas – visa OmniClass tai apibrėžiama kaip durų savybės, lemiančios elemento Products Table 23 unikalumą. ISO 81346 - 2 Table 3 Objects

Level 1 Level 2 Level 3 Level 4 Level 5

Level 6 Title Level 7 Title Pagal ISO 81346 klasifikavimo elementų Title Title Title Title metodologiją Title 23-17 00 00 Openings, Passages, and Protection Products savybės iš klasifikatoriaus iškeliamos. Tai suteikia didesnę 23-17 13 00 Windows laisvę, neribotos, 23-17 13 11nes elementų savybės Window Components tad jų visų apibrėž23-17 13 13 Metal Windows ti klasifikatoriuje neįmanoma. Tačiau savybes lengva nu23-17 13 15 Wood Windows rodyti pačioje BIM programinėje 23-17 13 15 11 Wood įrangoje, Fixed Windowskur kiekvienas 23-17 13 15 13elementas turi savo standartinius Wood Horizontal Sliding Windows (mestatinio atributus 23-17 13 15 15 Wood Single Hung Windows džiagiškumas, funkcija, tankis, energinio efektyvumo para23-17 13 15 17 Wood Double Hung Windows metrai ir kt.). Tie duomenys įtraukiami į specifikacijų lente23-17 13 15 19 Wood Triple Hung Windows 23-17 13 15 21 Wood Awning Windows les, ir tokiu būdu atliekama elementų tipų klasifikacija. OmniClass Number

Pr_30_59_24_97 Pr_30_59_24_16 Pr_30_59_24_28 Pr_30_59_24_30 Pr_30_59_24_34 ISO 81346 - 2 Pr_30_59_24_37 Pr_30_59_24_38 Table 3 Objects Pr_30_59_24_48 Pr_30_59_24_49 Class Class name Pr_30_59_24_50 code Pr_30_59_24_52 Q controlling object Pr_30_59_24_64 QQ space access object Pr_30_59_24_75 QQA window Pr_30_59_24_80 QQB window unit Pr_30_59_24_81 QQC door Pr_30_59_24_83 QQD hatch Pr_30_59_24_92 QQE large door Pr_30_59_24_93 QQF gate Pr_30_59_24_97

Wood doorsets Composite doorsets Fire doorsets Flexible doorsets Glass reinforced plastics (GRP) doorsets High security doorsets High speed doorsets Loading bay doorsets Louvre doorsets Manual revolving doorsets Metal doorsets Polyvinyl chloride (PVC) strip curtain sets Sectional overhead doorsets Sliding door and partition sets Sliding folding doorsets Sliding folding shutters Unplasticized polyvinyl chloride (PVC-U) doorsets Up-and-over doorsets Wood doorsets

OmniClass ISO 81346 Products Table 23 - 2 Table 3 Objects

Level 1 Level 2 Level 3 Level 4 Level 5 Level 6 Title Level 7 Title OmniClass Number Class Title Title Title Title Class name Title code 23-17 00 00 Openings, Passages, and Protection Products Q controlling object 23-17 13 00 Windows QQ space access object Window Components 23-17 13 11 QQA window Metal Windows 23-17 13 13 QQB window unit 23-17 13 15 Wood Windows QQC door 23-17 13 15 11 Wood Fixed Windows QQD hatch 23-17 13 15 13 Wood Horizontal Sliding Windows QQE large door 23-17 13 15 15 Wood Single Hung Windows QQF gate 23-17 13 15 17 Wood Double Hung Windows 23-17 13 15 19 Wood Triple Hung Windows 23-17 13 15 23 Wood Casement Windows 23-17 13 15 21 Wood Awning Windows UNICLASS 2015 23-17 13 15 25 Wood Hopper Windows 23-17 13 15 23 Wood Casement Windows OmniClass 23-17 13 15 27 - 08 February 2019 - v1.13 Wood Vertical Pivoted Windows Pr Products 23-17 13 15 25 Wood Hopper Windows 23-17 13 15 29 Wood Jalousie Windows Products Table1323 23-17 15 27 Wood Vertical Pivoted Windows 23-17 13 17 Plastic Windows 23-17 13 15 29 Wood Jalousie Windows Code 13 19 Title 23-17 Composite Windows 3 Level 4 Level 5 23-17 13 17Number Level 1 Level 2 Level Plastic Windows Level 6 Title Level 7 Title OmniClass 23-17 13 21 Projecting Windows Title Title Title Title Title 23-17 13 19 Composite Windows Pr_30 Opening products 23-17 13 23 Roof Windows 23-17 Openings, Passages,Projecting and Protection Products 23-17 00 1300 21 Windows Pr_30_59_24 Openings and opening component products 23-17 13 25 Masonry Windows 23-17 Windows Roof Windows 23-17 13 1300 23 Pr_30_59_98 Window units 23-17 13 27 Special Purpose Windows 23-17 Window Components 23-17 13 1311 25 Masonry Windows Pr_30_59_98_02 Aluminium window units 23-17 13 29 Security Windows 23-17 Metal Windows 23-17 13 1313 27 Special Purpose Windows Pr_30_59_98_03 Aluminium frame roof window units 23-17 Wood Windows 23-17 13 1315 29 Security Windows Pr_30_59_98_15 Composite window units 23-17 13 15 11 Wood Fixed Windows Pr_30_59_98_34 Glass louvre window units 23-17 13 15 13 Wood Horizontal Sliding Windows Pr_30_59_98_72 Rigid polyurethane frame roof window units 23-17 13 15 15 2015 Wood Single Hung Windows UNICLASS Pr_30_59_98_83 Steel window units 23-17 13 15 17 Wood Double Hung Windows Pr_30_59_98_84 Steel frame roof window units Pr Products - 08 February 2019 - v1.13 23-17 13 15 19 Wood Triple Hung Windows Pr_30_59_98_92 Unplasticized polyvinyl chloride (PVC-U) window units 23-17 13 15 21 Wood Awning Windows Pr_30_59_98_93 Unplasticized polyvinyl chloride (PVC-U) roof window units 23-17 Wood Casement Windows Code 13 15 23 Title Pr_30_59_98_96 Wood window units 23-17 13 15 25 Wood Hopper Windows Pr_30_59_98_97 Wood frame roof window units Pr_3013 15 27 Opening products 23-17 Wood Vertical Pivoted Windows Pr_30_59_24 Openings and opening products 23-17 13 15 29 Woodcomponent Jalousie Windows Pr_30_59_98 Window units 23-17 13 17 Plastic Windows Pr_30_59_98_02 Aluminium units 23-17 13 19 Compositewindow Windows ISO 81346 - 2 Pr_30_59_98_03 Aluminium roof window units 23-17 13 21 Projectingframe Windows Table 3 Objects Pr_30_59_98_15 Composite window units 23-17 13 23 Roof Windows Pr_30_59_98_34 Glass louvre window units 23-17 13 25 Masonry Windows Class Class name Pr_30_59_98_72 Rigid polyurethane frame roof window units 23-17 13 27 Special Purpose Windows code Pr_30_59_98_83 Steel window units 23-17 13 29 Security Windows Q controlling object Pr_30_59_98_84 Steel frame roof window units QQ space access object Pr_30_59_98_92 Unplasticized polyvinyl chloride (PVC-U) window units QQA window Pr_30_59_98_93 Unplasticized polyvinyl chloride (PVC-U) roof window units QQB window unit Pr_30_59_98_96 Wood window units QQC door Pr_30_59_98_97 Wood frame roof window units QQD hatch QQE large door QQF gate

Klasifikavimo sistemų palyginimą pratęskime su kitu dažnai naudojamu pastato elementu. Antrasis testavimo objektas – langas. „OmniClass“ 23-ioje klasifikavimo lentelėje, įvedę paieškos raktinį žodį window, randame 95 rezultatus. Langas, kaip ir durys, yra priskirtas pirmame lentelės lygyje esančiai angų, perėjimų ir apsaugos elementų grupei (Openings, Passages and Protection Products). Trečiame lentelės lygyje lango elementas ir vėl klasifikuojamas atsižvelgiant į medžiagiškumą, paskirtį ir funkcinius kriterijus. „Uniclass 2015“ produktų lentelėje, paieškos sistemoje įvedus window, gaunami 53 rezultatai. Skirtingai nuo durų, pagrindiniu langų klasifikavimo kriterijumi pasirinktas tik medžiagiškumas.

OmniClass Table 23 OmniClass Number 23-13 00 00 23-13 35 00 23-13 35 11

Tarptautinio standarto ISO 81346 3-ioje lentelėje, ieškodami lango (window), vėl gauname tik du rezultatus – langas ir lango vienetas (window ir window unit). Kaip jau minėta, elementų savybės (medžiagiškumas, funkcija, veikimo būdas) priskiriamos naudojant BIM programinę įrangą, vadovaujantis kitomis taisyklėmis.

Products Level 1 Level 2 Level 3 Level 4 Level 5 Title Title Title Title Title Structural and Exterior Enclosure Products Framing Products Structural Frames

Level 6 Title

Level 7 Title

Visas D. Aksomito straipsnis „Statybos klasifikavimo sisskelbiamas VšĮ „Skaitmeninė statyba“ svetainėje. II

ISO 81346 -2 temų palyginimas“ Table 3 Objects Class code Q QQ

Class name controlling object space access object

Skaitmeninė statyba / GIS IR BIM

3D GIS, BIM ir VR ingredientai išmaniųjų miestų infrastruktūros pyrage Pastaraisiais metais Lietuvoje įsibėgėja išmaniųjų miestų iniciatyvos, iš kurių vizualiai ir intuityviai suprantamiausi yra skaitmeniniai 3D miestų modeliai. Dr. Arūnas Urbšys Projektų vystymo direktorius, UAB „IN RE“

as yra 3D miestas, vis dar iki galo neapibrėžta, nes šis terminas taikomas kalbant apie labai platų spektrą informacijos panaudojimo sričių, kartu – ir minint daugelį 3D modeliavimo technologijų, kai trimatė miesto erdvė yra atkuriama klasikines (pvz., lazerinis skenavimas) bei modernias (pvz., automatizuota fotogrametrija) nuotolinių tyrimų technologijas integruojant su tradiciniais geoinformacinių sistemų (GIS) duomenimis (pvz., pastatų kontūrai ir jų atributinė informacija)1.

pajėgios automatizuotai skaitmeninti trimatę erdvę ir perteikti mums realybės pojūtį. Tačiau reikia pripažinti, kad kompiuterinės technologijos statybos pramonei kuriamos orientuojantis į konkrečius pritaikymo atvejus, todėl adaptuotos gana siauriems uždaviniams spręsti. Čia iš dalies susipina, bet kartu turi gana aiškią takoskyrą GIS, BIM ir VR sprendimai.

Kartu pradeda nykti ribos tarp skirtingų trimačio modeliavimo paskirčių ir tam naudojamų skirtingų priemonių, tačiau kartais tai gali sukelti kiek nepamatuotų lūkesčių. Pavyzdžiui, tikimasi, kad pastatą bus galima vertinti viso miesto kontekste ir kad 3D GIS gebės tiesiogiai priimti bet kokio detalumo BIM modelius bei, maža to, užsidėjus virtualiosios realybės (VR) akinius, bus galima pasivaikščioti virtualiame mieste, užeiti į projektuojamą ar naują statinį, pamatyti vaizdus pro būsimojo buto ar biuro langus, vėl išskristi virš viso šimtatūkstantinio miesto, apsidairyti, rasti kitą „BIM auką“ ir nusileisti ten dar vienai detaliai analizei. Ir visa tai norima daryti tiesiog išmaniajame telefone...

GIS, BIM ir VR modeliavimo kultūrų derinimas Esminis sąvokų painiojimas kyla kalbant apie detalumo lygį (angl. Level of Detail, LOD), kaip jis suprantamas GIS ir BIM karalystėse. GIS karalystėje LOD apibrėžia „CityGML“ (angl. City Geography Markup Language) specifikacija. Joje objektų atvaizdavimo detalumas išskaidomas į 5 lygius. Nulinis lygis (LOD0) iš esmės reiškia net ne 3D, o 2.5D informaciją: turimomis priemonėmis atkurtas reljefo modelis, išstumiantis tradiciškai 2D kartografinius duomenis į viršų, trečiosios dimensijos link, tačiau tai nelaikoma 3D tol, kol erdvinis vaizdas neleidžia palįsti „po apačia“ – t. y. 2.5D duomenyse tiltas bus lyg kupstas, po kuriuo nėra perėjimo.

Teoriškai visa tai įmanoma. Bet kol kas daugiau tik teoriškai. Taip, šiuolaikinės kompiuterinės technologijos yra

LOD1 leidžia virš žemės paviršiaus suformuoti statinių kontūrus, nepateikiant daugiau detalių apie statinio geometrines savybes, bet apibrėžiant aukštingumą, t. y. apibrėžti statinio užimamą erdvę (1 pav.). O miesto lygio 3D

1 Biljecki, F.; Stoter, J.; Ledoux, H.; Zlatanova, S.; Çöltekin, A. Applications of 3D city models: State of the art review. ISPRS Int. Geo-Inf. 2015, 4, 2842–2889.

Šiame straipsnyje pabandysime apibrėžti šią takoskyrą, nustatyti skirtingų 3D modeliavimo kultūrų pritaikymo sritis ir aptikti jų derinimo galimybes.

modelių detalumo lygiai leidžia atvaizduoti architektūrinę erdvinę koncepciją (LOD2), detalizuotą architektūrinį modelį (LOD3) ir net papildyti šį modelį interjero elementais, kad galėtume pažvelgti iš pastato vidaus pro langą į miesto panoramą. BIM specifikacijose detalumo lygis skirstomas pagal kitus kriterijus (2 pav.): LOD100 ir LOD200 iš esmės atitinka „CityGML“ LOD1 ir LOD2 lygius – apibrėžiama objekto užimama erdvė ir architektūrinė koncepcija. BIM LOD300 suprantamas jau kaip detalus statinio projektas, kuriame nustatomi konstrukciniai elementai ir jų fizinės savybės. LOD400 yra gamybai ir statyboms skirti informaciniai modeliai (kaip aš pagaminsiu detalę ar išliesiu betoną, kaip tai sujungsiu statybvietėje), o LOD500 apibrėžia faktinę statinio būseną (angl. As Built). O kuriant virtualiosios realybės vaizdus, visi objektai paverčiami paviršių tinkleliu su tinkamomis tekstūromis, leidžiančiomis objektus vizualiai interpretuoti ir suvokti kaip realybę. Detalumo lygiai VR scenose realizuojami dalijant tinklelį į hierarchinę susietų dalių struktūrą, vadinamą „LODtree“2. Detalumo tinklelis kompiuterio ekrane ar VR akiniuose tuo tankesnis, kuo arčiau prieinama prie objekto (3 pav.). Ši detalumo koncepcija taikoma ir dabar sparčiai populiarėjančiuose automatizuotos fotogrametrijos realybės modeliuose. 2 Phillip A. Laplante. Encyclopedia of Computer Science and Technology, 2nd edition. Vol II. CRC Press, 2016.

GIS IR BIM / Skaitmeninė statyba

LOD0

LOD1

LOD2

LOD3

LOD4

1 pav. OpenGIS® CityGML diegimo specifikacijos detalumo lygiai.

LOD 100

LOD 200

LOD 300 LOD 400 2 pav. BIM detalumo lygių samprata (iliustracija – aardeplan, 2014).

LOD 500

Dėl skirtingų 3D modeliavimo kultūrų ir skirtingų detalumo lygio sampratų GIS, BIM ir VR pasauliai tradiciškai yra atsieti, kompiuteriniai algoritmai kuriami orientuojantis į skirtingus kiekvienos disciplinos uždavinius, taikomi skirtingi duomenų formatai. Autorių kolektyvas iš Aalto universiteto inžinerijos mokyklos, Suomijos geoerdvinių tyrimų instituto ir Oulu universiteto visapusiškos kompiuterijos centro 2018 m. pateikė3 šių skirtingų trimačio modeliavimo kultūrų derinimo koncepciją (4 pav.). Šie autoriai ištyrė Suomijos miestų Helsinkio, Espo, Oulu, Tamperės, Turku ir Vantos 3D iniciatyvas ir nustatė, kad miestai paraleliai vysto CAD/BIM, 3D GIS bei žaidimų platformos VR projektus, nes kiekvienas jų turi skirtingas pritaikymo sritis. Tačiau duomenys tarp šių skirtingų sistemų gali būti sėkmingai perduodami. 3 Julin A., Jaalama K., Virtanen J.-P., Pouke M., Ylipulli J., Vaaja M., Hyyppä J., Hyyppä H. Characterizing 3D City Modeling Projects: Towards a Harmonized Interoperable System. ISPRS International Journal of Geo-Information. 2018; 7(2):55.

3 pav. LODtree detalumo lygiai virtualiosios realybės sistemoms (iliustracija – T. Ulrich, 2002).

4 pav. Skirtingų 3D modeliavimo kultūrų derinimo koncepcija.

Nors pripažįstama, kad tarp šių kultūrų dar vis trūksta pakankamo interoperabilumo (sistemų tarpusavio sąveikos automatizacijos lygio) ir integracijos, tačiau koncepcija nustato duomenų srautų kryptis ir duomenų mainų

formatų spektrą, apibūdina ir aiškiai nustato kiekvienos 3D modeliavimo technologijos pritaikymo sritis. Kaip GIS, BIM ir VR 3D modeliavimo kultūros integruojamos Lietuvoje?

Skaitmeninė statyba / GIS IR BIM

Panevėžys 3D – GIS ir BIM integracija architektūriniam konkursui Panevėžio skaitmeninį 3D modelį 2017 m. rudenį sukūrė UAB „IN RE“ su partnere UAB „IT logika“. Miesto 3D modelis padeda geriau suvokti situaciją, tobulinti ir valdyti infrastruktūrą. Per interaktyvias paslaugas galima aktyviau įtraukti gyventojus į miesto valdymą ir spartinti inovacijas. Paslauga viešai pasiekiama internetu http://panevezys3d.lt. Panevėžio 3D modelis apima miesto centro erdvę (plotas – 11 kv. km). Dronais padaryta daugiau kaip 45 tūkst. nuotraukų, iš kurių „Bentley Systems“ realybės kūrimo programa „ContextCapture“ automatiniu būdu per 3,5 mėnesio iki galo sugeneruotas 3D modelis. Jo detalumo lygis siekia 5–7,5 cm, o kai kurių istoriškai reikšmingų objektų – net iki 3 cm. 2018 m. pradžioje organizuojant Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) architektūrinį konkursą nuspręsta, kad, teikdami siūlymus, dalyviai pateiks ir projektų trimačius modelius. Komisija galėjo ne tik įvertinti pasiūlymus analizuodama projektus spausdintuose dideliuose brėžiniuose, bet ir pažvelgti į juos trimačiame kontekste įvairiais rakursais, suvokti siūlomo pastato dydį ir jo santykį su esamu užstatymu. Komisijos nariai galėjo naudotis mobiliaisiais kompiuteriais „iPad“ bei lietimui jautriu didelės įstrižainės ekranu (5 pav.). „Nors per atvirą konkurso sąlygų aptarimą dėl siūlymo trimatį modelį naudoti vietoj tradicinio maketo iš architektų bendruomenės buvo justi šioks toks skepsis, manau, kad sprendimas pasiteisino. Paprastai nedidelis vizualizacijų skaičius „įkalina“ sprendimą – jį galima

6 pav. „IMPLMNT architects“ SEMC pasiūlymas, integruotas į Panevėžio miesto 3D modelį.

apžiūrėti tik keliais geriausiais rakursais. Žinoma, apžvelgti projektą mes pratę į aplinką įstatomame makete, bet jis neblogai atsiskleidžia ir 3D modelyje“, – sako konkursą laimėjusios komandos „IMPLMNT architects“ lyderis Aurimas Syrusas. Kartu su juo projektą kūrė Greta Šidlauskaitė ir Ričardas Bertašius (6 pav.). Nacionalinės dailės galerijos vadovei dailėtyrininkei Lolitai Jablonskienei, vienai iš konkurso darbų recenzenčių, norėjosi, kad 3D modelis būtų apėmęs ir interjerą: „Man teko vertinti daugiausia funkcinę projektų dalį, ir manau, kad, turėdama šių projektų interjero 3D modelį, būčiau ne tik pati dar geriau įsigilinusi į tai, kaip projektų autoriai sprendė tokio sudėtingo daugiafunkcio objekto įveiklinimo užduotį, bet ir komisijai kai kurios mano keltos problemos (patalpų lokalizavimo, grupavimo, dydžio ir kt.) būtų buvusios akivaizdesnės.“ Tačiau SEMC architektūrinio konkurso viešąjį pirkimą administravusios MB „Mash Studio“ direktorė urbanistė Živilė Šimkutė perspėja, kad neturėtų būti perteklinių reikalavimų.

5 pav. Panevėžio miesto skaitmeninis 3D maketas lietimui jautriame ekrane.

„Architektams negali būti kuriami pertekliniai reikalavimai. Konkursų organizatoriai prašomos medžiagos atranką turi vykdyti pagrįstai, koncentruodamiesi tik į tai, kas iš tiesų leidžia ekspertų komisijai darbus vertinti pagal numatytus kriterijus. Svarbu gerbti dalyvaujančių komandų laiką

ir resursus, kurių architektūriniai konkursai pareikalauja nemažai. Kiekvienu atskiru atveju, prieš parenkant reikalavimus ir pateikimo būdus, turi būti kritiškai įvertinami turimi resursai ir konkurso specifika“, – sako Ž. Šimkutė. Ji pastebi, kad trimatės realybės modelio reikalavimas architektūriniuose konkursuose – naujiena Lietuvoje, o kitose pasaulio šalyse jis plačiai naudojamas. Konkursuose prašoma pateikti ne tik apibendrintus trimatės realybės, bet ir BIM modelius. Trimatės realybės modelio naudojimas konkursuose yra gera alternatyva, nes, norint kokybiškai paruošti ir transportuoti fizinį maketą, reikia didelių resursų ir laiko. O įprastinės architektūrinės vizualizacijos keliais rakursais, Ž. Šimkutės vertinimu, dažnai neatitinka realybės ir būna pagražintos. „Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metai Panevėžio urbanistikai įsimintini kaip svarbių pokyčių laikas. Sukurtas ir funkcionuoja naujos kartos urbanistinio planavimo įrankis, kuriuo iš 2D formato perėjome į 3D. Tai tarsi takoskyra tarp praeities ir ateities. Panevėžys iš esmės vienintelis Lietuvoje gali pasigirti turintis galimybę savo miesto atnaujinimo ir plėtros projektus demonstruoti, analizuoti ir vertinti pasitelkdamas atvaizdavimą 3D realybės modelyje. Naująsias galimybes sėkmingai išbandėme rinkdami geriausią Stasio Eidrigevičiaus menų centro architektūrinį sprendimą“, – sako Daiva Gasiūnienė, Panevėžio miesto savivaldybės vyriausioji architektė. A. Syrusas šiuolaikines technologijas giria ir kaip gerą platformą su konkursiniais darbais susipažinti miestiečiams, kuriems rūpi miesto plėtra: „Matau šios technologijos prasmę ir taikymą nebūtinai konkursuose. Ji gali būti didelis pagalbininkas vertinant būsimų objektų įtaką miesto panoramai.“

GIS IR BIM / Skaitmeninė statyba „IN RE“ taip pat yra parengusi realybės ir BIM modelių samplaikos sprendimų, skirtų architektų ar vystytojų įmonėms, kurios susiduria su išorinėmis kliūtimis ar abejonėmis dėl įgyvendinamų projektų. BIM perkėlimas į VR nekilnojamojo turto vystymo projektuose Realybės ir modelių samplaikos naudojimas plinta kartu su vystytojų ir projektuotojų technologiniu tobulėjimu, o jis nėra nei labai greitas, nei visaapimantis. Tam kartais turi įtakos ir ambicingi ar nuo galimų grėsmių siekiantys apsidrausti užsakovai. Kita vertus, dažniausiai reikalų tenka turėti su pažangiausia, naujovių siekiančia visuomenės dalimi, kuri iš inovacijų siekia maksimalios naudos jau šiandien. Taip sukuriama pridėtinė vertė ir raškomi realūs virtualiosios realybės vaisiai. Projektuodama gyvenamąjį pastatą „Žvėryno vakarai“ (Saltoniškių g. 44, Vilnius) ir užsakovo pageidavimu siekdama sukurti realistinę projektuojamo objekto aplinką, Algirdo Kaušpėdo vadovaujama „JP Architektūra“, kuri jau daugiau nei dešimtmetį taiko trimačio projektavimo programas ir BIM metodus įgyvendindama projektus ne tik Lietuvoje, bet ir Danijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, pirmą kartą panaudojo modernias fotogrametrijos principais paremtas virtualiosios realybės technologijas (7 pav.). Naudojantis moderniomis „Bentley Systems“ realybės modeliavimo technologijomis „ContextCapture“ ir „LumenRT“, į Vilniaus miesto dalies nuo Žvėryno iki Gedimino pilies 3D realybės modelį buvo įkelti programa „Revit“ sukurti projektuojamo pastato bei jo aplinkos tvarkymo BIM modeliai su medžiagų tekstūromis, permatomais stiklo paviršiais ir kitomis savybėmis. Sujungtas virtualiosios realybės modelis apima neįtikėtinai didelį – daugiau kaip 350 ha plotą. Tokioje integruotoje gyvoje virtualiosios realybės aplinkoje matomas ne tik pastato poveikis aplinkai (insoliacija, šešėlių analizė), bet ir aplinkos poveikis pačiam pastatui. Gaunami realūs aplinkinių pastatų šešėliai, krintantys ant projektuojamo pastato, ko neįmanoma būtų padaryti dirbant tik su 2D toponuotraukomis. Realybės modelis leido patikrinti projektinius sprendimus ir

padėti suderinti juos su aplinkiniais gyventojais bei leidimus išduodančiomis institucijomis. „Pastatas, kuris buvo projektuojamas tam, kad darniai integruotųsi ir į architektūrinį, gamtinį, ekonominį bei socialinį vietos kontekstą, įgauną išskirtinę išliekamąją vertę. Tie, kurie jau dabar susirūpino ir pradėjo naudoti skaitmeninį projektavimą, ateityje turės labai daug pranašumų prieš kitus“, – pastebi A. Kaušpėdas. Integruotas projektinis ir realybės modelis „Žvėryno vakarų“ vystytojai UAB „Drusvila“ pasitarnavo ir būstų pardavimo rinkodarai. „Pirmasis įspūdis – kosmosas gražiausia to žodžio prasme. Manau, vienas geriausių rinkodaros sprendimų šiame projekte! Galime vaikščioti po butus, žvalgytis per kiekvieną langą, paskraidyti aplink! Šis įrankis labai pravers ne tik mūsų klientams, bet ir mums apsisprendžiant dėl įvairių patobulinimų, nes viskas atlikta labai realistiškai“, – sako Andrius Beniušis, UAB „Drusvila“ direktorius. Daugiabučių pastatų projekto „Veikmės parko namai“ Baltupiuose (Didlaukio g., Vilnius) statytojas UAB „Veikmė“ taip pat nusprendė pirmą kartą panaudoti fotogrametrijos principais paremtas virtualiosios realybės technologijas. „Bentley ContextCapture“ programa sukurtas 35 ha ploto vietovės realybės modelis, kurio tikslumas 5–7 cm, leido tiksliai įvertinti projektuojamų septynių pastatų aplinką, patikslinti reljefo, esamos augmenijos įtaką būsimiems statiniams ir aplinkos tvarkymo projektui. „Kaip architektas, galiu tik pasidžiaugti, kad realybės samplaikos technologija pagaliau pasiekė mus ir yra prieinama projektavimo proceso dalyviams. Architektams tai leido pasitikrinti projekto sprendinius iš bet kurio erdvės taško perspektyvos, o statytojui – geriau suvokti ir atskleisti būsimo gyvenamųjų pastatų komplekso

privalumus“, – sako projekto vadovas architektas Rytis Kripas. Jo teigimu, realybės samplaikos panaudojimas leido tiksliai ir suprantamai perteikti tą vaizdą, kurį konkrečioje sudėtingoje gamtinėje ir urbanistinėje aplinkoje sukurs projektuojami pastatai. Be to, paprastam žmogui, nesusijusiam su statybos procesu ir galbūt sunkiau skaitančiam brėžinius ar vizualizacijas, pagelbėjo suvokti projekto sprendinius, o kvartalo bendruomenei – išsklaidyti baimes dėl pastatų išdėstymo bei dydžių ar įtakos kraštovaizdžiui. Šiuos du realybės samplaikos modelius parengė UAB „IN RE“, o fotogrametrinę informaciją savo dronais surinko UAB „IT logika“. Be jau minėtų projektų, vienas įdomesnių „IT logika“ su partneriais darbų – žaidimų aplinkoje sukurtas virtualiosios realybės modelis UAB „EIKA“ Dainavos gatvėje plėtojamam apartamentų kompleksui „Live Square“, susisiekiančiam su „Hilton Garden Inn“ viešbučiu ir verslo centru Gedimino prospekto ir V. Kudirkos gatvių sankirtoje. Aplinkos realybės modeliui dronais buvo surinka fotogrametrinė informacija, tuomet projektuojamų pastatų BIM modeliai integruoti į aplinkos realybės modelį ir perkelti į žaidimų platformą „UnrealEngine 4“. Taip buvo sukurta interaktyvi virtualiosios realybės aplinka, po kurią galima pasivaikščioti ir būsimus pastatus apžiūrėti ir iš išorės, ir iš vidaus ar nuo terasos ant stogo. Šis virtualiosios realybės modelis parengtas darbui su VR stereoakiniais – juos užsidėjus sukeliamas nepaprastai tikroviškas pojūtis. II

7 pav. Projekto „Žvėryno vakarai“ BIM modelis, perkeltas į VR aplinką „Bentley LumenRT“.

Skaitmeninė statyba / ARCHITEKTAI IR BIM

Prof. Gintaras Čaikauskas Architektas

BIMBAMBOOM!

Pastaruoju metu tiek viešojoje erdvėje, tiek profesionalių projektuotojų bei statybininkų diskusijose dažnai galima išgirsti minint mūsų ausiai gana keistą garsų derinį – BIM (angl. Building Information Modelling). Lietuviškas šios santrumpos atitikmuo būtų SIM – statinio informacinis modeliavimas, arba, kalbant dar tiksliau, tai galėtų reikšti tiesiog funkcinį bei fizinį objekto vaizdavimą skaitmeninėje erdvėje.

trodytų, kad viskas tuo ir pasakyta, o debatai šia tema tėra bandymas išsiaiškinti dar neįprastos technologinės naujovės esminę prigimtį, raidą, perspektyvas. Gerai tai ar blogai? Tokį vertinimą galima būtų palyginti su panašiu klausimu: ar geriau būsimo pastato viziją ir planus pateikti dviejose aliejumi nutapytose drobėse (kaip XVII a. tai padarė italų meistrai, pristatydami Pažaislio ansamblio projektą užsakovams), ar vizualizuoti sumanymą kompiuterinėmis priemonėmis? Kaip liudija istorinė patirtis, idėjos pateikimo būdas neturi įtakos galutinio rezultato kokybei – nors techninės priemonės tuo metu ir buvo kuklios, baroko stiliaus šedevras lygiuojasi į geriausius Europos architektūros pavyzdžius. Dabartinis Architektūros įstatymas sustiprino šios srities meninės raiškos svarbą, juridiškai išryškino antropogeninės ir natūralios gamtos dermę bei

lemiamą kraštovaizdžio įtaką. Nors tai visais laikais turėjo įtakos architektūros sprendiniams, tačiau dabar tiems oponentams, kurie prieštarauja akivaizdžioms tiesoms, jau galima drąsiai prieš nosį pamojuoti svaria dokumentų byla. Sunkioji šio klausimo pusė – rezultato kokybė ir jos vertinimas – išliko nepakitusi nuo neatmenamų laikų. Kita vertus – o kokiu keliu eidami tą kokybę galime pasiekti geriausiai? Pirmą kartą terminą „algoritmas“ mano karta išgirdo mokyklos dešimtoje klasėje, o mūsų aplinkoje kompiuterinis projektavimas realų pagreitį įgavo maždaug prieš dvidešimtmetį. Iki tol puikiai braižėme rankomis įvairiausiuose popieriaus lapuose, naudojome kopijavimo skaidruoles. Rankų darbo technologijomis realizuotas ne vienas objektas, viskas atrodė normalu ir puiku... Tačiau su kvietimu dalyvauti tarptautiniame projekte (Vilniuje buvo kuriama moderni akmens vatos gamykla

„Paroc“) mūsų įmonei buvo pateiktas ir reikalavimas – visa informacija turi būti skaitmeninė. Tai buvo esminis lūžis, lėmęs perėjimą nuo braižymo ranka prie kompiuterinio projektavimo. Periodas buvo nelengvas visais atžvilgiais: reikėjo ne tik keisti mąstymą ir supratimą, bet ir per trumpą laiką įsisavinti visiškai naujus darbo metodus, įsigyti neįprastos brangios technikos. Klientų tokie dalykai paprastai nedomina: nenori – nedirbk, bet kitaip nebus. Na, vien už dalyvavimą rimtesniame projekte šiais laikais banke tenka palikti įspūdingą užstatą, o apie projektavimo technikos bazę nelabai kas ir klausia. Gal tai tampa priverstinio progreso varikliu ir civilizacijos raidos paslaptimi? Kalbant dar konkrečiau, anksčiau architektų mokymo programos buvo pagrįstos klasikiniais architektūros sampratos ir traktuotės metodais. Jau per stojamuosius egzaminus reikėdavo pademonstruoti profesionalius piešimo,

ARCHITEKTAI IR BIM / Skaitmeninė statyba braižybos, kompozicijos pagrindus. To buvo įmanoma išmokti tik papildomai ruošiantis – bendrojo lavinimo mokykloje gautų įgūdžių toli gražu nepakakdavo. Šie profesiniai pagrindai gana ilgai ir metodiškai būdavo tobulinami studijuojant aukštojoje mokykloje. Technologinis progresas esmingai keičia mokslo ir darbo metodus, tai vis ryškiau atsispindi ir studijų programose. Piešimo, braižybos rankomis užduočių mažėja, jų vietą užima kompiuteriniai mokslai. Dailyraščio pamokos pradinėse klasėse gal jau skamba kaip istorinė atgyvena, šrifto menui mažai dėmesio skiriama ir aukštojoje mokykloje. O kokia šrifto prasmė? Juk laiškų ranka vis vien neberašome...

“

O kaip bus su klasikine disciplina – piešimu iš natūros? Kas lavins žmogaus pastabumą, proporcijų pojūtį, proto ir rankų judesių koordinaciją etc.? O gal viso to nebereikia?

Ekonominiai skaičiavimai bei pagal verslo planų poreikius suprogramuotos lentelės padeda investuotojams greitai ir efektyviai atsirinkti racionaliausius sprendimus. Sudėtingai motyvuojamos estetinės architektų ambicijos gali neapdairiai pakelti projektų kainą. Besikeičiančios technologijos, kad ir kaip jas vadintume, iš esmės negali nulemti sukuriamo produkto vertės – tiesiog gali palengvinti ir patikslinti darbo rezultatus. Kita vertus, moderniausios kompiuterinio projektavimo programos suteikė realių galimybių labai

tiksliai perteikti neišklojamų paviršių matmenis, susiformavo parametrizmo sąvoka. Rankiniu būdu taip braižyti būtų itin sudėtinga. Dar sudėtingiau būtų perteikti informaciją statybininkams, eksploatuotojams. 3D spauda jau tapo kasdienybe, prieinama net studentams. Vis dažniau girdime apie šiuo metodu jau sėkmingai realizuojamus tikro dydžio objektus. Jaunasis architektas, atėjęs darbuotis į gamybos sferą, a priori laikomas specialistu, pasirengusiu dirbti visomis projektavimo programomis. Vizualizacija – pirmutinis projekto pateikimo statytojui reikalavimas. Projektuotojas iš dalies tampa savo vizijų įkaitu: nelengva apsiginti prieš investuotojus ar net visuomenę, kai tolimesnio projektavimo metu neišvengiamai atsiranda pasikeitimų. Sako – vizualizacijose jis atrodė kitaip... Tenka įrodinėti, kad eskiziniame projekte paprasčiausiai neįmanoma perteikti tikslaus galutinio projekto vaizdo, paklaida ir pokyčiai yra natūrali, neišvengiama kūrybos proceso dalis.

“

Projektavimo technologijos darosi vis įmantresnės, suteikia naujų galimybių ir praplečia veiksmų laisvę. Kita vertus, jas vis sunkiau įvaldyti. Norint būti šios srities asu, reikia nuolatos darbuotis prie kompiuterio, treniruotis, tobulintis, kelti savo kvalifikaciją.

Darbo procesas primena muzikos lavinimo metodiką – nedalyvaujant

kasdienėje kompiuterinės braižybos rutinoje, paprasčiausiai prarandami profesiniai įgūdžiai. Kita vertus, ši veikla gerokai keičia žmogaus mąstymo struktūrą ir darbo specifiką. Maksimalus projekto sudėties skaitmeninimas, skambiai pavadintas BIM, tampa neišvengiama projektavimo darbo dalimi, dar glaudžiau susiejančia intelektą su materija. Kiek tai gali teigiamai ar neigiamai paveikti kūrybos procesą, priklauso tik nuo konkrečių asmenybių profesionalumo bei gebėjimo suvaldyti procesus. Tai nėra lengvas persiorientavimo kelias. Norom nenorom iškyla XVIII a. luditų (mašinų laužytojų) istorija... Žinoma, šiuolaikinio projektavimo technologijos neatsiejamos nuo technikos progreso, nuolatinio sistemų ir programų atnaujinimo, galų gale – finansinių investicijų. Nors nuolatinė progreso raida natūraliai atpigina technologijų savikainą, tačiau naujovės ir noras būti avangarde visada kainuoja gerokai brangiau. Pastaruoju metu pasaulyje einama dar toliau. Projektavimo technologija pradėta sieti su realizacijos metodika (BAM – angl. Building Assembly Modelling) ir objekto eksploatacijos ateitimi (BOOM – angl. Building Operation and Optimisation Modelling). BIM-BAM-BOOM sistemos šūkis – geresnis projektas, geresnė statyba, geresnė eksploatacija. Skamba kiek sarkastiškai, bet šiokia tokia prasmė yra. Tačiau kaipgi bus su kūrybos pamatų grandine mintis – idėja – koncepcija? O kaip dėl planų, nutapytų drobėje? Lieka daug neatsakytų klausimų, kuriuos gal paaiškins laikas. Tenka kiek nuobodžiai pakartoti chrestomatines tiesas: viskas – paties kuriančio žmogaus rankose, o statytojus ir visuomenę domina tik rezultatas. II

Lazdynų sveikatinimo centro konkursas. Projekto autoriai architektai Gintaras Čaikauskas, Miroslav Šejnicki, Vytenis Raugala.

Skaitmeninė statyba / ARCHITEKTAI IR BIM

„Unitectus“ patirtis:

naudos daug, nemažai ir iššūkių

rchitektų grupei „Unitectus“ sklandžiausiai pavyko tie BIM projektai, kuriuose buvo aiškus BIM įgyvendinimo planas. Jei pagrindiniai klausimai, tokie kaip modelių tikslumo lygis (angl. level of detail, LOD) pagal projektavimo etapus, standartizuotas elementų kodavimas siekiant juos susieti su laiko ar biudžeto planavimo programomis, BIM koordinatoriaus vaidmuo ir pan., neidentifikuoti ir neaprašyti pačioje projekto pradžioje, daug sudėtingiau sukurti modelį, atitinkantį užsakovo lūkesčius, ir suvaldyti procesą, kai keičiasi ar atsiranda naujų projektuotojų. Kitaip tariant, sėkmingas projektas turi prasidėti nuo konkrečių užsakovo užduočių ir norų, o ne nuo abstrakčios žinutės: „Mes norime 3D BIM modelio. Ar galite jį paruošti?“

Povilas Čepaitis Architektas UAB „Unitectus“

ARCHITEKTAI IR BIM / Skaitmeninė statyba Pradžioje – reali aplinka Kiekvieno projekto startas – užsakovo užduotis, architekto vizija ir kontekstą apibrėžiantys išeities duomenys. Kontekstą įprastai įvertiname remdamiesi topografine nuotrauka, kurioje sužymėta didžioji dalis reikalingos informacijos: reljefas, sklypų ribos, aplinkinės gatvės ir pastatai, požeminės komunikacijos. Tačiau trūksta trečiosios dimensijos, kuri, ypač projektuojant ankštuose, centrinėje miesto dalyje esančiuose sklypuose, yra labai aktuali. Tikslus aplinkos modelis nepamainomas atliekant istorinių pastatų rekonstrukcijas, skaičiuojant insoliacijos reikalavimus gretimiems ir projektuojamiems pastatams, nustatant priešgaisrinius atstumus tarp langų, tikslinant blokuojamų pastatų geometriją ir pan. Jį turint, jau ankstyvoje projekto stadijoje yra galimybė kurti architektūrinę viziją, tiksliai atitinkančią aplinkos kontekstą ne tik vizualiniu, bet ir techniniu atžvilgiu, ir išvengti galimų nesklandumų įgyvendinimo stadijoje. Patenkintas užsakovas Nepriklausomai nuo BIM užduočių detalumo ir aiškumo, labai naudinga ne tik turėti išsamų trimatį modelį visose projekto stadijose, bet ir pristatyti jį užsakovui. Kuriant pastato brėžinius įprastiniu dvimačiu būdu, tinkamiausias būdas pristatyti projektą yra vizualizacijos. Tačiau, nors ir fotorealistinės, jos yra statiškos ir vaizduoja pastatą tik iš kruopščiai architekto parinktų rakursų. O BIM modelį galima apžiūrėti iš visų pusių, pasivaikščioti po vidų, pavaizduoti trimačius pastato pjūvius (horizontalius ar vertikalius), sukurti interaktyvias 360 laipsnių vizualizacijas, matomas su virtualiosios realybės akiniais, – toks projekto pristatymas yra patrauklus ir suprantamas visiems, o ne tik inžinerinį išsilavinimą turintiems specialistams. Išsamiai susipažinus su projektu, užsakovui paprasčiau priimti sprendimą, kai reikia pereiti prie kitų projekto stadijų. Iki galo koordinuotas BIM modelis (su pastato konstrukcijomis ir inžinerinėmis komunikacijomis) leidžia apžvelgti bet kurią projektuojamo pastato detalę ar sistemą ir nesunkiai susidaryti išsamų vaizdą apie sprendinių kokybę ir atitikimą. Užtikrinamas daug didesnis proceso skaidrumas ir pasitikėjimas komandos darbu. Naudojantis debesijos technologijomis, kai visi projektuotojai

dirba tame pačiame BIM modelyje integruotoje aplinkoje, realiu laiku galima stebėti ir darbo rezultatus. Racionalus resursų paskirstymas Projektui, ypač sudėtingam, reikia laiko, kurį sutrumpinti sunku dėl žmogiškojo faktoriaus. Kuriant projektą svarbu suderinti daugybę interesų, apsvarstyti daug klausimų, priimti sprendimų. Tai užtrunka, o ir nuomonės darbo metu dažnai pasikeičia, kartais net keletą kartų. Nors tokį gana chaotišką procesą suvaldyti sudėtinga, būtina tinkamai paskirstyti resursus, kad ne tik pradžioje būtų įdedama pakankamai darbo ir išsprendžiami svarbiausi klausimai, bet ir vėliau būtų atliekami visi reikiami pakeitimai, o pabaigoje projektas vis tiek netaptų nuostolingas. Sėkmingai naudojantis BIM teikiamomis galimybėmis ir realiu laiku matant sprendinius su kiekybinėmis charakteristikomis, galima supaprastinti variantų analizės procesą. Išsami ir tiksli informacija leidžia siūlomus pakeitimus tinkamai pristatyti užsakovui, kad, įvertinus naudą, būtų galima juos priimti arba atmesti. Jei atskirų projekto dalių modeliai koordinuojami pagal BIM įgyvendinimo planą, lengviau sudėlioti prioritetus ir užduotis, patikslinti sprendinius. Taip pat paprasčiau nustatyti, kuriame etape galėjo įsivelti spragų ar netikslumų. Taip pat ir finalinėje projekto stadijoje, kai atliekami detalizavimo, specifikavimo, kiekių skaičiavimo darbai, tinkamai parengti ankstesnių etapų modeliai ir automatizuoti procesai, palyginti su įprastiniais projektavimo metodais, leidžia darbo krūvį paskirstyti gerokai racionaliau. Sklandus įgyvendinimo procesas Į statybos procesą įsitraukus rangovams, atsiranda naujų iššūkių. Kai nėra aiškaus reglamentavimo ar standartų, kokio detalumo turėtų būti projekto apimtis, nuolat kyla ginčų. Vieni rangovai iš projektuotojų tikisi tik pagrindinių brėžinių ir principinių mazgų, o likusius sprendinius atlieka patys, vadovaudamiesi sukaupta patirtimi. Kiti reikalauja daug labiau detalizuoti. Dažniausiai tai būna susiję su neaiškumais, kaip turi būti sumontuotos konstrukcijos ar tiesiamos inžinerinės komunikacijos, kokie

nežymūs nukrypimai nuo brėžinių gali būti toleruojami, o kurie – ne. Turint tikslų ir suderintą BIM modelį, daug paprasčiau suvokti, koks turi būti pastatas, ir sekti statybos procesą. Pavyzdžiui, montuojat sudėtingą plieno konstruktyvą, kuris dažnai susideda iš tūkstančių labai panašių elementų, atrasti kiekvieno elemento poziciją yra nemenkas iššūkis. Suklysti nesunku. Bet, sudarius konstruktyvo BIM modelį su unikaliais elementų kodais, elementus identifikuoti paprasta, o klaidų rizika minimali. Be to, itin svarbus ir rangovų pasirengimas dirbti su BIM modeliais. Daugeliui, ypač mažesnių, rangos kompanijų tai vis dar naujovė ir neretai, rangovui atliekant ir kai kuriuos projektavimo darbus, dalis BIM modelio nebeatnaujinama, todėl jo teikiama nauda gerokai sumažėja. Kas toliau ir kas stabdo? Vis dėlto, vertindami šiandieninius projektavimo BIM aplinkoje pasiekimus, matome, kad tai tik pirmieji žingsniai. Pavyzdžiui, trimačiai aplinkos modeliai, nors detalūs ir išsamūs, neturi ypač svarbios ir reikalingos informacijos – požeminių komunikacijų. Jų modeliavimas tradiciniais metodais reikalauja neproporcingai daug sąnaudų, todėl šioje srityje tikrai yra vietos inovacijoms. Kuriamų objektų pristatymo visuomenei ar užsakovui galimybės didelės jau ir šiandien, bet tiesioginės sąsajos su labai patrauklia virtualiosios realybės technologija dar nėra. Tenka įveikti keletą papildomų pakopų, kad būtų galima „pasivaikščioti“ po realistiškai atkurtas vidaus ar išorės erdves. Taip pat reikalingas spartesnis kompiuterių tobulėjimas ir optimalus galimybių išnaudojimas, kad būtų galima kurti itin detalius BIM modelius. Kol tokių galimybių nėra, sudėtinga kalbėti ir apie gilesnę projektavimo ir gamybos integraciją bei automatizaciją, kas būtų didžiulis proveržis projektavimo ir statybos srityje. Svarbu išlaikyti ir paties proceso nuoseklumą: sprendimus priimti tinkamu laiku, nesiblaškyti ir nedaryti pakeitimų tikintis abejotinos naudos, įdiegtų bendrų standartų laikytis nuo paties pastato sumanymo iki nugriovimo ir medžiagų perdirbimo. Visa tai stipriai pagerintų galimybes pajausti visapusišką BIM naudą visiems projekto dalyviams. II

Skaitmeninė statyba / ARCHITEKTAI IR BIM

EDVINAS BUTKUS Almanacho redaktorius

BIM architektūroje – nuo ko atsiliekame, ką lenkiame?

Jau įpusėjus rengti šį almanacho numerį, paskelbtas Europos architektų tarybos užsakytas tyrimas*, kurio rezultatai turėtų įlieti alyvos į Lietuvoje tebesitęsiančią diskusiją apie architektų santykį su BIM.

ai jau šeštas toks Europos architektų tarybos (angl. The Architects’ Council of Europe, ACE) tyrimas, jis atliekamas kas dvejus metus, ir pirmą kartą įtraukti klausimai apie BIM. Tyrime remiamasi 30 tūkst. architektų iš 26 Europos šalių atsakymais. Daugiau kaip 100 puslapių dokumente analizuojami statistiniai, sociologiniai ir ekonominiai architektų, architektūros rinkos ir architektūros praktikos duomenys. Pagrindinė mums svarbi išvada tokia: Lietuvos architektai (įmonės) per pastaruosius metus BIM naudojo (28 proc.) dažniau nei Europos vidurkis (19 proc.). Daugiausia BIM metodologiją naudoja Norvegijos, Švedijos, Liuksemburgo, Suomijos ir Estijos architektai (pradedant 68 proc. ir baigiant 50 proc.). Tad jei save apskritai laikome Šiaurės Europos dalimi, matyti, kad architektų laukia tolimas kelias. Beje, labai mažai BIM naudoja Pietų Europos šalių (išskyrus Ispaniją), taip pat Vokietijos architektai. Iš BIM metodologiją naudojančių Lietuvos architektų pernai 53 proc. projektų atliko su BIM instrumentais. Europos vidurkis – 37 proc. Apklausoje apie Europos architektus ir BIM yra ir kategorija „nieko negirdėjo apie BIM“. Tokių nežiniukų Europos vidurkis yra 14 proc., Lietuvoje – 5 proc. Lietuvos rodikliai itin panašūs į Belgijos ir Kroatijos ir yra geresni nei Prancū-

zijos, Italijos, Austrijos, Airijos, Didžiosios Britanijos, Portugalijos, Čekijos, Lenkijos. Latvija ACE tyrimuose nedalyvauja. Quo vadis? Kita svarbi pastarojo meto naujiena – Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Taryba 2019 m. vasarį patvirtino LAS architektūros konkursų rengimo nuostatus ir jų priedą Konkursų vykdymo rekomendacijas. Kaip tie dokumentai koreliuoja su dabartine Lietuvos architektų BIM naudojimo praktika, ar jie skatina inovacijas?

ARCHITECTS’ AWARENESS AND USE OF BIM - LAST 12 MONTHS ANALYSED BY COUNTRY all practices per cent respondents have used BIM aware of BIM but have not aware of BIM not used Austria 21 67 12 Belgium 29 64 7 Croatia 30 66 4 Cyprus * 0 50 50 Czech Republic 24 68 8 Denmark 52 39 9 Estonia * 50 36 14 Finland 65 24 11 France 24 58 18 Germany 12 81 7 Greece 11 39 51 Hungary * 22 44 33 Ireland 24 76 0 Italy 15 57 28 Lithuania 28 67 5 Luxembourg * 55 36 9 Malta * 18 50 32 Netherlands 41 55 4 Norway 68 27 5 Poland * 20 80 0 Portugal 24 37 39 Romania 33 34 33 Slovenia * 40 32 28 Spain 32 65 3 Sweden 56 16 27 United Kingdom 26 72 2 2018 EUROPE-26 19 67 14 2016 EUROPE-27 n/a n/a n/a 2014 EUROPE-26 n/a n/a n/a 2012 EUROPE-25 n/a n/a n/a 2010 EUROPE-23 n/a n/a n/a 2008 EUROPE-17* n/a n/a n/a * caution small sample

Jokie BIM ir jokie 3D modeliai, kaip rekomendacijos konkursams rengti, nėra minimi. Tiesa, padaroma tam tikra išlyga – atsižvelgiant į konkurso specifiką, jo sąlygose gali būti pateikti papildomi reikalavimai, neprieštaraujantys Nuostatams. Tai tėra kukli galimybė įtraukti 3D modelius, tačiau tikrai ne paskata tai daryti sistemingai. Tarsi 2018 m. nebūtų

practices which have used BIM % of projects on which BIM used 39 48 28 n/a 37 48 56 70 42 48 n/a 29 29 28 53 41 31 50 67 2 21 47 55 38 53 39 37 n/a n/a n/a n/a n/a

2008-2016: question was not asked in previous surveys

sėkmingai surengtas Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) pastato Panevėžyje architektūrinis konkursas, kurio sąlygos numatė 3D modelių pateikimą. Varžėsi 19 darbų, niekas iš architektų nesiskundė, komisijos nariai buvo patenkinti naujomis galimybėmis, kai modeliai įkeliami į 3D miesto kontekstą. II * THE ARCHITECTURAL PROFESSION IN EUROPE 2018 – ACE SECTOR STUDY

ARCHITEKTAI IR BIM / SkaitmeninÄ&#x2014; statyba

www.skaitmeninestatyba.lt

facebook.com/skst.lt/

linkedin.com/company/skst

Skaitmeninė statyba / BIM IR KULTŪROS PAVELDAS

BIM technologijų taikymas

istorinių ir kultūros paveldo pastatų projektuose BIM technologijų taikymas esamų istorinių pastatų rekonstravimo ir restauravimo procesuose yra vadinamas istorinių pastatų BIM arba kultūros paveldo BIM (angl. Historic / Heritage Building Information Modelling, HBIM).

Dr. Darius Migilinskas VšĮ „Skaitmeninė statyba“ Duomenų mainų standartų (IFC) adaptavimo Lietuvoje darbo grupės vadovas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas

IM technologijų taikymas istorinių, kultūros paveldo ir senų rekonstruojamų pastatų rekonstrukcijų projektuose yra panašus, nes skiriasi tik turimos informacijos bei galimos intervencijos lygiu. Taikomos tokios pat informacinės technologijos, pažangi kompiuterinė ir duomenų apdorojimo programinė įranga, aukšto tikslumo lazerinio skenavimo įrenginiai, aukštos raiškos ir fotogrametrinio fiksavimo įrenginiai, patikimi vietos nustatymo (pozicionavimo) bei tikslūs aerofotografavimo įrenginiai (lėktuvėliai ir dronai). Istoriniams ir kultūros paveldo pastatams galima taikyti ir tik dalį BIM technologijų, bet tai būtų tik dalinis skaitmeninimas. Nepakanka turėti pačią pažangiausią ir tiksliausią įrangą – būtina ir kompetencija, įgūdžiai bei kvalifikacija. Istorinių pastatų ir kultūros paveldo vertybių mokslinius tyrimus ir praktinius darbus atlieka bei pažangias technologijas taiko Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institutas, Aplinkos inžinerijos fakultetas, Architektūros fakultetas, Statybos fakultetas ir kiti universiteto padaliniai.

Taikymo pavyzdžiai Didelę praktinę darbo patirtį su kultūros paveldo pastatais turinti valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“ jau daugiau nei penkerius metus naudoja skaitmenines priemones. Viešųjų pirkimų pagrindu sudarytos sutartys su įmonėmis, kurios padeda atlikti sudėtingus skaitmeninius matavimus ir parengia kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų grafinę dalį. Pasak įmonės atstovų, pagrindinis skaitmeninių matavimų privalumas – galimybė tiksliai išmatuoti sunkiai pasiekiamas ir kartais nematomas vietas, detalizuoti didelių (matmenų) ar sudėtingų paviršių ir daug detalių turinčius objektus. Taip išsprendžiami sudėtingi atvejai, kai architektūriniai rankiniai matavimai negalimi, sunkiai įgyvendinami arba nepagrįsti finansiškai. Naudojant skaitmeninius duomenis, galima tiksliai nustatyti defektų ir projektuojamų tvarkybos darbų apimtis, o tokiu būdu ne tik identifikuojamos ir sprendžiamos paveldo objekto problemos, bet ir sutaupoma užsakovo lėšų bei išvengiama neapibrėžtų „atsargų“, kurios dažnos skaičiuojant apytiksliai. Skaitmeninės priemonės naudojamos tvarkant ne tik nekilnojamąsias, bet ir kilnojamąsias kultūros vertybes, kurių paviršiai dažnai būna padengti ypač brangiomis medžiagomis ar atlikti imliomis laikui technologijomis. Anksčiau tokie darbai, dažniausiai finansuojami valstybės lėšomis, buvo atliekami

rankiniu būdu, tačiau dabar reikalavimas juos vykdyti taikant šiuolaikines matavimų technologijas yra įtvirtintas ir teisės aktuose. Kaip skaitmeninių technologijų taikymo pavyzdį galime panagrinėti Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčios tvarkymo darbų projektą (Šnipiškių g. 1), kurio metu kilo daug iššūkių: labai aukštas pastatas (per 45 m), didelis reljefo pokytis, fasadą užstoja arti augantys aukšti medžiai, vibracijos, kylančios dėl šalia esančios gatvės ir upės šlaito grunto savybių, ir dėl viso to galimi skenuojamų taškų debesų segmentų poslinkiai. Visus šiuos iššūkius pavyko įveikti naudojant kompleksinį ypač tikslaus ir stabilaus lazerinio skenavimo, aukštos raiškos fotogrametrijos ir polichrominių tyrimų sprendinį esamo pastato kultūros paveldo vertybių atkūrimui. Papildomą naudą iš skaitmeninių ir BIM technologijų naudojimo galima gauti, jei ypač tikslūs matavimai susiejami su fotogrametriniais matavimais, kurie suteikia galimybę atlikti deformacijų analizę ir nuokrypių atvaizdavimą laike. Atliekant daugkartinius periodinius matavimus, galima sekti esamos būklės ir deformacijų pokyčius bei atvaizduoti jų ribinius būvius spalvų spektro (reikšmių) skalėje. Kaip pavyzdį galima paminėti Šv. Onos bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno statinių ansamblio šventoriaus tvorą su vartais ir pietvakarių fasado sieną (Maironio g. 8, Vilnius).

BIM IR KULTŪROS PAVELDAS / Skaitmeninė statyba Suformuotas brėžinys (pjūvis)

Architektūriniai fotofragmentiniai apmatavimai (taškų debesis 3D modeliui)

Tvarkybos darbų projektas (papildytas 3D grafine informacija)

Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčios tvarkymo darbų projekto vaizdai

Taikymo gairės Remiantis geriausia Lietuvos projektų ir pasauline praktika, galima išskirti šiuos HBIM duomenų surinkimo ir apdorojimo žingsnius pastatų tvarkybos darbų projektuose: • surinkti esamo pastato istorinę aprašomąją ir grafinę informaciją; • surinkti esamo pastato statybos projektinius sprendinius (projektiniai brėžiniai, dokumentacija ir pan.); • surinkti arba atkurti pastato matavimų duomenis (planai, pjūviai, fasadai ir pan.); • atlikti išorinių konstrukcijų fotogrametrinius fiksavimus, naudojant pozicionuotus dronus ir aukštos raiškos fotografavimą; • pastato vidaus ir išorės konstrukcijas išmatuoti naudojant ypač didelio tikslumo lazerinį skenavimą; • atlikti esamų pastato laikomųjų konstrukcijų įvertinimą bei numatyti stiprinimo sprendinius; • įvertinti kultūros paveldo vertingąsias savybes ir galimus jų pokyčius atkuriant arba pritaikant pastatą naudojimui; • atliekami papildomi polichrominiai tyrimai atkuriant spalvinius ir struktūrinius kultūros paveldo vertybės parametrus;

• apdoroti bei sujungti vidaus ir išorės lazerinio skenavimo bei fotogrametrinius taškų debesis; • sukurti esamo istorinio pastato laikomųjų konstrukcijų geometrinį modelį (HBIM); • papildyti pastato HBIM modelį kultūros paveldo vertybių parametrais ir savybėmis; • papildyti pastato HBIM modelį konstrukcijų stiprinimo sprendiniais; • papildyti pastato HBIM modelį inžinerinėmis sistemomis ir pritaikyti pastatą naudojimui išsaugant vertingąsias savybes; • peržiūrėti pastato HBIM modelį ir patikrinti / pataisyti esamo istorinio pastato ir naujų sprendinių sankirtas; • atlikus pastato statybos darbus, suformuoti / pakoreguoti pastato „taip pastatyta“ HBIM modelį ir išsaugoti informaciją ateičiai. Taikymo patarimai HBIM taikymas paprastai yra didelis iššūkis, nes sunku rasti pastato istorinę aprašomąją ir grafinę informaciją bei projektinius sprendinius. Dar vienas iššūkis yra atlikti sunkiai pasiekiamų išorinių ir vidinių konstrukcijų fotogrametrinius fiksavimus, nes kartais gali

Istorinių ir kultūros paveldo pastatų rekonstravimas bei restauravimas visame pasaulyje yra aktuali sritis, kurioje kol kas pažangiausios skaitmeninės technologijos naudojamos retai. Tačiau bent dalies BIM metodikos ar tiesiog 3D technologijų taikymas istorinių pastatų informacijai kaupti ir naudoti skaitmeniniu būdu yra reikšmingas darbas siekiant išsaugoti kultūros paveldą ir išlaikyti vertingiausias jo savybes. II

Architektūriniai fotofragmentiniai apmatavimai (papildyti grafine informacija)

Architektūriniai fotofragmentiniai apmatavimai (pjūvis iš taškų debesies / 3D modelio)

Architektūriniai fotofragmentiniai apmatavimai (deformacijų analizė ir nuokrypių atvaizdavimas)

trukdyti augmenija, todėl ankstyvas pavasaris arba vėlyvas ruduo tam labai tinkamas metas. Lazerinio skenavimo ir fotogrametrijos tikslumas priklauso nuo apšvietimo, todėl patartina dirbti dieną ir esant tinkamam apšvietimui. Naudoti skraidykles ir dronus patartina esant teigiamai temperatūrai, kad nemažėtų akumuliatorių talpa. Ypač sudėtinga kaupti ir apdoroti gigabaitais skaičiuojamų duomenų kiekį, kuris lemia ir skaičiuojamojo taškų debesies apdorojimo laiką. Galiausiai turime nepamiršti, kad HBIM modelio bibliotekoje turi būti sukurti statinio elementų rinkiniai, susieti su kruopščiai nustatytais pastato kultūros vertybių ir vertingųjų savybių duomenimis bei kita vertinga informacija, kurią reikia išsaugoti ateičiai.

Šv. Onos bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno statinių ansamblio tvarkymo darbų projekto vaizdai

Skaitmeninė statyba / LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2018

eriausias BIM projektas užsienyje Biurų pastatas „Citypassagen“ Erebru mieste Švedijoje „INHUS Engineering“, UAB

22 tūkst. kv. m biurų pastato „Citypassagen“ projektas buvo įgyvendintas pagal „Design – build“ modelį BIM pagrindu. INHUS grupės įmonės buvo atsakingos ne tik už surenkamojo gelžbetonio konstrukcijų projektavimo darbus, bet ir už konstrukcijų gamybą, logistikos sprendimus bei pastato montavimo darbus. Šis biurų pastatas, kuriam skirtos investicijos siekia 420 mln. Švedijos kronų (40,4 mln. Eur), išsiskiria aplinką tausojančiais sprendimais. Pastato statybai naudotos ekologiškos statybinės medžiagos. Jis yra aprūpintas žaliąja energija, atsinaujinančių išteklių šildymo sistema ir centrine aušinimo sistema.

Biurų pastate įgyvendinti unikalūs sprendimai: surenkamas ir panaudojamas lietaus vanduo, o prie „INHUS Prefab“ pagamintų trisluoksnių gelžbetoninių sieninių plokščių fasadinio paviršiaus pritvirtinti saulės kolektoriai pastatui gamina elektros energiją. Įdomi ir grynai skandinaviška ypatybė – dviračiams parkavimo vietų čia numatyta daugiau nei automobiliams. Pastato konstrukcijų montavimo darbai užtruko tik šešis mėnesius ir buvo baigti dviem savaitėmis anksčiau nei nustatytas terminas. Konstrukcijų projektavimo ir planavimo darbai buvo atlikti programa „Tekla Structures“. Projekto dalyviai visą laiką dirbo bendroje aplinkoje: kad būtų suderinti visi neatitikimai ir priimti visiems tinkami sprendimai, į „Tekla“ modelį buvo įkeliami architektūrinės, pamatų ir monolitinių konstrukcijų, fasadinių konstrukcijų, ŠVOK, vandentiekio ir nuotekų, elektros dalių IFC modeliai. Projekto dalių BIM koordinavimą, naudodami programinę įrangą „Solibri Model Checker“, atliko „PEAB Sverige AB“ specialistai.

LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2018 / Skaitmeninė statyba

eriausias visuomeninių pastatų BIM projektas Prekybos ir paslaugų centras „Žali“ Vilniuje „Baltisches Haus“, UAB

Prekybos ir paslaugų centras šildomas geotermine energija, išgaunama iš 140 m gylio gręžinių, o vanduo tiekiamas iš nuosavo gręžinio. 140 vietų automobilių stovėjimo aikštelėje įrengta elektromobilių įkrovimo vietų.

A+ energinio naudingumo klasės 3774 kv. m ploto PPC „Žali“ yra pirmasis Lietuvoje pagal tarptautinį tvariųjų pastatų standartą BREEAM pastatytas prekybos ir paslaugų centras.

3620 kv. m šilokų kilimu apželdintas parduotuvės stogas ir fasadas – sudėtingas inžinerinis įrenginys, prisidedantis prie aplinkai nekenksmingos pastato eksploatacijos. Ant pastato įrengti paukščių inkilai, lesyklos, o šalia – 222 m ilgio dviračių trasa ir dviračių savitarnos taisykla.

Projektuojant buvo sukurtas ne tik pastato BIM modelis, bet ir viso sklypo, aplinkinių gatvių, naujo transporto žiedo bei lauko inžinerinių tinklų modeliai. „Kartu su komanda nusprendėme sukurti detaliausią BIM modelį ir taikyti jį ne vien projektavimo etape, kas jau įprasta, bet ir prekybos centro statybos bei pastato eksploatacijos periodu“, – sako prekybos centrą „Žali“ valdančios bendrovės „Baltisches Haus“ vadovas Audrius Masionis. Pasak jo, pagrindiniai motyvai, lėmę BIM pasirinkimą, buvo siekis išvengti projektavimo klaidų, sukurti aiškų projekto valdymo modelį, parengti maksimaliai detalų projektą ir taip pamatyti kuo tikslesnes sąmatas. Toks išsamus modelis leido priimti esminius sprendimus – ir konstrukcinius, ir energinio efektyvumo.

Iš viso prie projekto „Žali“ dirbo 15 komandų, apie 300 žmonių, buvo atliktos keturios išsamios studijos ir daugybė simuliacijų. Bendra investicijų suma siekia 6,5 mln. Eur.

eriausias gamybinių pastatų BIM projektas Sandėlis Kaune „Sweco Lietuva“, UAB „Sweco Lietuva“ parengė sandėlio B. Brazdžionio g. Kaune techninį projektą, kurio užsakovas – UAB „Egilis“. Projektuojant sandėlį, paruoštas ir su užsakovu suderintas BIM protokolas, kuriame apibrėžti projekto tikslai, atsakomybių pasidalijimas, duomenų

mainai, modelių pavadinimų taisyklės, elementų detalumo lygis ir pateiktos procesų schemos. Buvo dirbama integruotai, o atliekami sprendinių pakeitimai matomi realiu laiku. Siekiant numatyti išdėstymo ir judėjimo zonas, modelis pradėtas nuo technologinės ir mechaninės įrenginių dalies. Toliau buvo kuriama architektūra, dėstomos konstrukcijos. Pasirinkta darbo aplinka „SharePoint“ leido informaciją bendrinti, peržiūrėti, tvirtinti ir atiduoti užsakovui. Atlikta analitinė konstrukcijų ir energinė analizė. Į 3D integruotą modelį įkeltas tikras esamos vietos reljefas su kelių išdėstymu, todėl užsakovas, naudodamasis „Samsung Gear VR“, virtualiosios realybės erdvėje galėjo susipažinti su realia situacija iš norimos perspektyvos. Procesų valdymo schemoje kairėje – tik įmonės darbuotojams prieinama zona. Visi projekto duomenys saugomi vidiniame serveryje. Kiekvienas projekto dalyvis gali dvipusiu ryšiu atiduoti ir priimti aktualią informaciją realiu laiku. Dešinėje – integruotos bendros duomenų valdymo aplinkos pritaikymas išorės dalyviams. Išoriniame serveryje laikoma tik naujausia informacija, o sena – pagal revizijos taisykles archyvuojama.

Skaitmeninė statyba / LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2018

eriausias susisiekimo infrastruktūros BIM projektas Pėsčiųjų viadukas A14 kelyje „Kelprojektas“, UAB

Rengiant valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo (nuo 16,00–21,50 km) rekonstravimo techninį darbo projektą, buvo suprojektuotas ir pėsčiųjų viadukas, esantis 16,49 km. Bendras pėsčiųjų viaduko ilgis – 67,7 m, perdanga – 2 x 28,3 m, einamosios dalies plotis – 3,0 m.

eriausias inžinerinių tinklų BIM projektas Giedraičių transformatorių pastotės rekonstravimas „Projektai ir Co“, UAB

Giedraičių 35/10kV transformatorių pastotės (TP) rekonstravimo projektavimo užduotis buvo demontuoti nusidėvėjusius galios transformatorius ir vietoj jų sumontuoti naują 2,5MVA galios transformatorių, taip pat įrengti naują valdymo pulto pastatą bei 35kV ir 10 kV skirstyklas. Transformatorių pastotės modelis pirmą kartą Lietuvoje sudarytas naudojant BIM aplinkoje veikiančią programinę įrangą „primtech 3D“. Sukurtas skaitmeninis transformatorių pastotės modelis, kuriame parametriškai sumodeliuoti visi numatomi elektros įrenginiai bei jų priklausiniai. Giedraičių TP – bandomasis įmonės elektros energetikos projektas BIM aplinkoje. Remiantis sukaupta gerąja

praktika, formuojami įmonės BIM darbo principai bei integracija su kitomis projekto šakomis. Pirminis transformatorių pastotės modelis, elektrotechnikos įrenginiai ir jų priklausiniai buvo sumodeliuoti per dvi savaites. Kai buvo gauta konkreti įranga, techniniai jos parametrai įkelti į iš anksto sukurtą modelį, numatyti įrenginiai parametrizuoti ir jiems priskirtos konkrečios techninės charakteristikos. Taip sukurtas galutinis transformatorių pastotės modelis. Derinant projektą su užsakovu, pastabų dėl modelio negauta, ir projektas (o tai labai retas atvejis rengiant energetikos projektus) suderintas iš pirmo karto. Išskirtinė viso darbo vertė ta, kad skaitmeninis transformatorių pastotės modelis leidžia operatoriui turimą modelio informaciją (elektrotechnikos įrenginių parametrus bei technines specifikacijas) naudoti visą gyvavimo ciklą.

Projektas parengtas naudojant „Revit“ centrinio failo filosofiją, suteikiančią galimybę keliems inžinieriams dirbti prie vieno failo vienu metu. Tai leido racionaliai ir tikslingai išnaudoti projektavimui skirtą laiką bei optimizuoti projektavimo procesą. Sudėtingoms geometrinėms formoms bei nestandartinėms konstrukcijoms modeliuoti naudota programa „Autodesk Dynamo“.

LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2018 / Skaitmeninė statyba

BIM modelis leido sugeneruoti automatinius medžiagų kiekių žiniaraščius, automatiškai pateikti polių koordinates bei altitudes ir lengvai sugeneruoti reikiamus pjūvius konstrukcijų vaizdams. BIM sistema pagreitino ir palengvino projektavimo darbų procesą ir technologinių sprendinių parinkimą bei suderinimą su užsakovu. Projekto dalių sprendinių (susisiekimo, vandentiekio, elektroninių ryšių ir topografijos) analizei ir nesuderinamumų sprendimui, be „Revit“, buvo panaudota ir programinė įranga „NavisWorks“. Projekto dalių informacija buvo sujungta viename informaciniame modelyje. Lietaus vandeniui nuvesti nuo viaduko perdangos buvo numatytas į atramas įbetonuotas plieninis vamzdis. Todėl bendras BIM modelis leido numatyti konstrukcijos armatūros bei vamzdžio susikirtimą, įvertinti galimas problemas statybos metu ir tinkamai bei laiku pakoreguoti projektą.

eriausias gyvenamųjų pastatų BIM projektas „Šilo namai“ „YIT Kausta“, UAB

„YIT Lietuva“ gyvenamųjų namų kvartalas „Šilo namai“ plėtojamas dešiniajame Nemuno krante, priešais Panemunės šilą. „YIT Lietuva“ BIM vadovas Audrius Leonavičius sako, kad, įgyvendinant „Šilo namų“ projektą, BIM naudojimas apėmė visus tris svarbiausius etapus: planavimą, projektavimą ir statybas. BIM modelio informacijos naudojimas iš dalies numatytas ir jau pastatytų namų priežiūrai.

„Manau, kad, skirdama apdovanojimą „Šilo namams“, komisija pirmiausia įvertino BIM integruotumą, BIM naudojimo mastą viso projekto metu. Stengiamės, kad BIM apimtų kuo daugiau projekto dimensijų, nes tai leidžia efektyviau ir tiksliau dirbti su kiekviena iš jų, o kartu padeda siekti geriausio galutinio rezultato“, – sako A. Leonavičius. Anot jo, didžiausias iššūkis taikant BIM yra ne vienos ar kitos skaitmeninės BIM sistemos ar modelio panaudojimas tam tikrame konkrečiame statybos etape, o tinkama visų procesų integracija ir konceptualios BIM panaudojimo struktūros kiekvienam projektui sukūrimas.

„Įgyvendindami projektus įgauname vis daugiau patirties, tad žinome, ką galime pritaikyti iš ankstesnių darbų, kurie procesai gali būti standartizuoti, o ką reikia modeliuoti iš naujo. Naudotis tinkamai paruoštomis BIM programomis nėra sudėtinga, bet, norint parengti, sustyguoti ir valdyti plačios apimties BIM projektą, reikia specifinių kompetencijų ir žinių“, – sako A. Leonavičius. „Verslo žinių“ surengtame Baltijos NT konkurse 2017 m. projektas paskelbtas vienu iš penkių geriausių Baltijos šalyse gyvenamojo būsto projektų. II

Skaitmeninė statyba / MŪSŲ PATIRTIS

„AGACAD“:

esamo nekilnojamojo turto skaitmeninė inventorizacija ekilnojamojo turto savininkai ir administratoriai, valdantys nenaujos statybos statinius ar patalpas, dažnai susiduria su problema – informacijos apie objektą trūkumu. Norint nustatyti tikrąją pastato būklę, nusidėvėjimo defektus, turėti tikslius objekto geometrinius parametrus, palyginti projekto dokumentaciją su statinio realizacija – visam tam reikalingi duomenys. Tačiau daugybės esamų statinių informacija (brėžiniai, techninės specifikacijos, gaminių pasai ir kt.) yra ne skaitmeniniu pavidalu. Popieriniai dokumentai laikui bėgant sensta, pasimeta, ir didelė dalis statinio informacijos tiesiog prarandama. Siekiant užkirsti tam kelią, esamus statinius reikia kuo skubiau suskaitmeninti.

Greičiausias ir ekonomiškai naudingiausias būdas tai padaryti – NT skaitmeninė inventorizacija. Kaip tai atliekama? Esamas NT objektas nuskenuojamas

3D lazeriniu skeneriu, pagal matavimų duomenis sukuriamas išsamus statinio 3D modelis ir prie jo „prisegami“ susiję skaitmeniniai dokumentai.

VISOS NT SAVININKAMS IR VYSTYTOJAMS REIKIAMOS PASLAUGOS Jau tris dešimtmečius Lietuvoje sėkmingai veikianti CAD ir BIM profesionalų komanda UAB „AGA CAD“ klientams teikia platų paslaugų spektrą. Įmonė diegia BIM procesus, kuria projektuotojų darbo efektyvumą didinančią BIM programinę įrangą, moko efektyviai išnaudoti projektavimo programinės įrangos galimybes. Taip pat „AGACAD“ teikia skaitmeninės inventorizacijos paslaugas, kuria esamų statinių skaitmeninius 3D modelius iš 2D brėžinių ar 3D skenavimo duomenų. Pastaroji paslauga – realių objektų 3D skenavimas ir modeliavimas – Lietuvoje vis labiau populiarėja, nes ji didina NT valdymo efektyvumą. 3D skenavimo rezultatai leidžia NT savininkams ir valdytojams visiškai kontroliuoti bei efektyviai išnaudoti pastatų ūkį. Skenuoti galima įvairios paskirties objektus. Gamyklos ir pramonės įrenginiai, įvairios paskirties pastatai, urba-

MŪSŲ PATIRTIS / Skaitmeninė statyba

nistiniai kompleksai ar architektūrinis paveldas – visus šiuos objektus ir dar daugiau galima skaitmeninti pasitelkiant nuskenuotus bei tiksliai apdorotus duomenis. „AGACAD“ 3D skenavimo ir modeliavimo paslaugą vykdo palaipsniui – atsižvelgiant į konkrečius kliento poreikius, statinio skaitmeninė inventorizacija apima 6 etapus. 1 etapas. 3D lazerinis skenavimas tiksliam NT aprašymui 3D lazerinis skenavimas leidžia greitai užfiksuoti ir parodyti dabartinę statinio būklę. Renovacijos laukiančiame pastate, istoriniame objekte, gamykloje ar uosto teritorijoje, naudojant nedidelį, tačiau labai patikimą skenerį, tikslūs 3D nuskaitymai gali būti atliekami bet kur ir bet kokio sudėtingumo statiniams. Lazeris per minutę užfiksuoja daugiau nei milijoną taškų, todėl viskas išmatuojama labai tiksliai. Be to, dar gaunamos panoraminės nuotraukos. „AGACAD“ specialistai naudoja pažangiausią rinkoje profesionalią 3D skenavimo įrangą (stacionarius didelio tikslumo skenerius bei dronus), suteikiančią didelį skenuojamų objektų matavimų taškų tikslumą ir darbo greitį. Norint pasiekti aukštą skenuotų duomenų kokybę, vienoje patalpoje turi būti mažiausiai du skenavimo taškai. Vidutinė skenavimo iš tokio taško trukmė – apie 5 min. Tačiau jei objekto patalpose yra daug įrangos ar kitų skenuoti trukdančių dalykų (pvz., staklės, stelažai ir kiti įrenginiai, šiluminiai mazgai, katilinės ar didelis žmonių judėjimas), skenavimo pozicijų skaičius gali

būti didesnis ir duomenų nuskaitymo trukmė ilgesnė. 2 etapas. 3D taškų debesų duomenų apdorojimas Antrame etape sutvarkomi skenavimo duomenys. Pagrindinis 3D skenavimo rezultatas yra taškų debesys (3D point cloud), aprašantys kiekvieno taško X,

Y, Z vietą, intensyvumą ir (arba) spalvų duomenis (RGB reikšmę). Dėl didelio matuojamų taškų tankio ir spalvų duomenų, susietų su kiekvienu tašku, taškų debesys dažnai primena didelės raiškos 3D nuotraukas. Praktika rodo, kad dėl įvairių aplinkybių ir triukšmų ne visi taškų debesyse esantys taškai yra informatyvūs. Todėl reikia išskirti ir naudoti tik charakteringiausius taškus. Išvalius įvairias „šiukšles“, kurios neteikia jokios informacijos, pvz., atspindžius, praeinančius žmones ir pan., skenuotų duomenų kiekį galima sumažinti net iki 10 kartų (pvz., 340 kv. m. dydžio administracinių patalpų duomenų registravimas ir tvarkymas užtruko 4 val., duomenys nuo 60 GB sumažėjo iki 6,77 GB). 3 etapas. Statinio ir jo komponentų 3D modeliavimas Kiekviename pažymėtame skenavimo taške (pozicijoje) sukurti taškų debesys vėliau sujungiami į vieną taškų debesį. Jie tampa pagrindu perkeliant faktinius objektus į virtualų 3D modelį,

Skaitmeninė statyba / MŪSŲ PATIRTIS kad, turėdami tikslią, išsamią, sąveikos principais veikiančią duomenų bazę, galėtumėte užsitikrinti pastato valdymo kontrolę. Prie „BIMAXON“ aplinkos nuotoliniu būdu gali lengvai prisijungti visi statinio naudotojai: NT savininkai, valdytojai, naudotojai, tiekėjai bei techninės priežiūros atstovai. Kiekvienas į duomenų bazę įtrauktas elementas tampa unikalus – jam suteikiamas QR arba BAR kodas, kuriuo pažymimas atitinkamas elementas. Nuskenavus tą kodą mobiliuoju įrenginiu, galima greitai pasiekti visą informaciją apie konkretų elementą ar nustatyti jo buvimo vietą pastate ir sąsajas su kitomis inžinerinėmis sistemomis. Tai ypač pagreitina gedimų ir kitų incidentų šalinimą bei palengvina techninės priežiūros planavimą ir darbus.

atvaizduojantį realų pastatą trimatėje erdvėje su visomis matomomis detalėmis. Priklausomai nuo objekto dydžio ir sudėtingumo, 3D modelio kūrimas gali užtrukti nuo vienos iki kelių ar net keliolikos darbo dienų. Pvz., 4337 kv. m. dydžio gamyklos 3D modelį su visomis statybinėmis konstrukcijomis, inžinerinėmis sistemomis bei gamybine įranga „AGACAD“ paruošė per tris darbo dienas. 4 etapas. 3D inventorizacija / modelio paruošimas NT valdymui ir priežiūrai Priklausomai nuo kliento poreikių, 3D inventorizacijai gali būti keliami skirtingi uždaviniai: statinio ar vidaus įrangos techninė priežiūra, greitas gedimų nustatymas ir sutvarkymas, patalpų rezervacijos funkcionalumas, tam tikrų darbų planavimas ir organizavimas, statinio techninės priežiūros el. žurnalo pildymas, statinio 3D archyvo paruošimas ir pan. Gamyklos 3D modelyje prie staklių „prikabinus“ visą metodinę medžiagą ir naudojimo instrukcijas, 3D modelį galima panaudoti net naujo personalo mokymams. Visų inventorizacinių duomenų surin-

kimo ir suvedimo į statinio informacinį modelį trukmė priklauso nuo pastato dydžio ir jame esančios įrangos. Pvz., 4337 kv. m. dydžio gamyklos inventorizacijai prireikė keturių darbo dienų. 5 etapas. Bendros duomenų mainų aplinkos paruošimas Tam tikslui „AGACAD“ sukūrė bendrąją duomenų aplinką (angl. Common Data Environment, CDE) – „BIMAXON“, užtikrinančią sklandžius duomenų mainus tarp žmonių, programinės įrangos ir įrenginių. „BIMAXON“ sujungia statinio 3D modelį su NT naudojimo duomenimis,

„BIMAXON“ duomenų mainų aplinka pasižymi šiomis ypatybėmis: • laisvai prieinama – darbuotojai gali gauti rūpimą informaciją, o jums nereikia investuoti į sudėtingas programines įrangas; • lengvas sistemos valdymas – vartotojui paprasta surasti visą reikiamą informaciją; • lankstumas ir laisvė – galite bet kuriuo metu išsifiltruoti ar papildyti reikalingą informaciją; • paprasta integracija su kitomis informacinio ryšio technologijų (IRT) sistemomis.

MŪSŲ PATIRTIS / Skaitmeninė statyba

KODĖL VERTA BENDRADARBIAUTI SU „AGACAD“?

6 etapas. Integracija su kitomis IRT sistemomis Užsakovui pageidaujant, „AGACAD“ atlieka tiesioginę duomenų centro integraciją su kitomis informacinio ryšio technologijų (IRT) sistemomis, pvz., su NT valdymo sprendimais ar įranga, leidžiančia pasivaikščioti po objektą virtualioje erdvėje. SKAITMENINĖS INVENTORIZACIJOS NAUDA Esamo statinio lazerinis skenavimas, 3D modelio sukūrimas ir visų susijusių duomenų surinkimas NT savininkui ar valdytojui suteikia daug privalumų. • Statinio informacija ir dokumentacija saugoma skaitmeniniu formatu. • Visa informacija pasiekiama nuotoliniu būdu ir nuolatos atnaujinama. • Statinio informacija ir dokumentacija susieta su statinio 3D modeliu.

• Surinkti duomenys naudojami statinio priežiūrai ir efektyviam jo valdymui. • Statinio informacija ir dokumentacija naudojama įgyvendinant remonto ar renovacijos projektus. • Aktualūs duomenys kartu su turtu perduodami naujam savininkui.

Per 30 veiklos metų įvairiose šalyse „AGACAD“ sukaupė solidžią patirtį, tad gali tinkamai įvertinti visų statybos proceso dalyvių poreikius ir lūkesčius. Bendrovės specialistai – kvalifikuoti inžinieriai, programuotojai, BIM procesų ekspertai – padeda įdiegti BIM procesus, moko ir pataria, kaip patobulinti projektavimo ir NT valdymo eigą. Bendrovės kuriamos BIM našumo programinės įrangos ir teikiamų BIM konsultacijų naudotojų skaičius viršija 12 tūkst., o klientai – iš 130 šalių. „AGACAD“ vardas žinomas JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Nyderlanduose, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Australijoje ir kitose šalyse. „AGACAD“ turi patirties atliekant skirtingų objektų skaitmeninę inventorizaciją, o ilgametė 3D modeliavimo patirtis padės sukurti visus jūsų poreikius atitinkančius BIM modelius ir optimalią projekto duomenų mainų aplinką.

BUILDING BIM TOGETHER

www.aga-cad.lt I www.aga-cad.com

„AGACAD“ skaitmeninės inventorizacijos paslaugos:

Garantuojame tikslius BIM duomenis!

• • • •

„AGACAD“ įsipareigoja klientui reikiamu laiku pateikti aukščiausios kokybės, tiksliai išmatuotus ir profesionaliai paruoštus BIM duomenis esamų pastatų valdymui.

3D lazerinis skenavimas, 3D taškų debesų duomenų apdorojimas, statinio ir jo komponentų 3D modeliavimas, 3D inventorizacija / modelio paruošimas NT valdymui ir priežiūrai, • bendros duomenų mainų aplinkos ir integracijos su kt. IRT sistemomis paruošimas.

Kreipkitės tel. +370 5 23 98 111 arba el. p. info@aga-cad.lt.

Skaitmeninė statyba / MŪSŲ PATIRTIS

Efektyvus statybos projekto planavimas: 4D ir 5D Justas Sturis BIM vadovas UAB „Intelligent BIM Solutions“

idėjantis poreikis statybos projektus įgyvendinti optimaliai verčia galvoti, kaip pakeisti tradicinius ir dažnai neefektyvius projekto organizavimo metodus. Reikia diskutuoti ne tik apie projekto rengimą 3D aplinkoje, bet ir apie integruotą BIM projektavimo ir statybos procesą. 4D ir 5D BIM gali padėti visapusiškai optimizuoti darbus, mažinti rizikas, valdyti sąnaudas ir optimizuoti statybos vykdymo terminus.

72 %

72 % PROJEKTŲ VIRŠIJA BIUDŽETĄ

70 % PROJEKTŲ ATSILIEKA NUO TERMINŲ 75 %

70 %

75 % VĖLUOJANČIŲ PROJEKTŲ GALUTINĖ KAINA IŠAUGA 20% IR DAUGIAU

MŪSŲ PATIRTIS / Skaitmeninė statyba Tinkamas planavimas – mažiau švaistymo Kalbėdami apie optimizavimą, dažnai susiduriame su populiariu terminu „Lean statyba“. Šioje veiklos efektyvumo gerinimo metodologijoje akį patraukia dvi įdomios sąvokos: grynasis švaistymas (angl. pure waste) – veikla ir procesai, kurie niekam neduoda jokios naudos (prastovos, medžiagos ir kt.), ir neišvengiamas švaistymas (angl. necessary waste) – veikla ir procesai, kurie klientui neduoda tiesioginės vertės, tačiau užtikrina, kad siūlomas produktas ar paslauga suteiks vertę (planavimas, testavimas, ataskaitos ir kt.).

4D BIM – intelektuali 3D modelio elementų sąsaja su laiku Skaitmeniniame informaciniame modelyje įvedama papildoma dimensija – laikas. Kaip ir 3D BIM, laiko parametrų papildymas modelyje suteikia daug tiek apčiuopiamos, tiek nematerialios naudos: 1. Planavimas. Priskyrus laiko parametrus statinio elementams, jau ankstyvajame projekto įgyvendinimo etape sukuriama vizuali ir išsami projekto įgyvendinimo simuliacija. Taip sukuriamas statybos valdymo procesas, kai projekto komanda visada yra bent vienu žingsniu priekyje, išvengiama planavimo klaidų bei iš anksto pasiruošiama galimai rizikai.

Pr o d

ti o

Current Construction Wa iti n

nių sprendinių ir t. t. 4D ir 5D BIM gali padėti optimizuoti įmonės procesus nuo projekto valdymo iki darbų statybos aikštelėje.

Daugelis įmonių koncentruojasi į grynojo švaistymo optimizavimą ir mažinimą. Juk visi žinome, kiek laiko darbuotojai statybvietėje praleidžia laukdami medžiagų, įrenginių, mechanizmų ar brėžinių. Tačiau, kalbėdami apie 4D ir 5D BIM, norėtume atkreipti dėmesį ir į neišvengiamą švaistymą, t. y. projekto komandos ar įmonės administracinę naštą, kuri dažnai ne optimizuojama, bet kartais net ir didinama. Tinkamas ir kruopštus planavimas leidžia statybvietėje sumažinti švaistymą: laiku užsakytos medžiagos, gaminiai nevėluoja, laiku išspręstos projektavimo klaidos nereikalauja perdaryti ar taisyti jau atliktų darbų, laukti projekti-

Tinkamas ir kruopštus planavimas leidžia statybvietėje sumažinti švaistymą.

Kai projekto komanda visada yra bent vienu žingsniu priekyje, išvengiama planavimo klaidų. 2. Simuliacija. Užduočių kūrimo ir planavimo įrankiai (pvz., programinė įranga „Tekla Structures“) leidžia analizuoti projekto grafiką vadovaujantis ne tik konstrukcinių elementų informacija, bet ir įmonės praktika. Galima kurti skirtingus scenarijus varijuojant įvairiais informaciniais parametrais, turinčiais įtakos bendrai projekto trukmei. Vienas pagrindinių parametrų, paprastai turinčių esminės reikšmės projekto įgyvendinimo trukmei, – statybos darbų išdirbis. Konkrečių įmonės išdirbių vidurkių bei kitų parametrų variacijų analizė įgalina pasirinkti priimtiniausią ir optimalų projekto įgyvendinimo scenarijų.

3. Projekto korekcijos. Didžiausia darbo vienoje aplinkoje nauda išryškėja atsiradus projektiniams pakeitimams. Pasikeitus elementų parametrams, nereikia rankiniu būdu atnaujinti jau sudaryto įgyvendinimo grafiko – programinėje įrangoje „Tekla Structures“ sukurtas grafikas atnaujinamas automatiškai, įvertinus pasikeitusias elementų charakteristikas. 4. Kontrolė. Nepriklausomai nuo projekto dydžio ir tipo, gali būti ypač sudėtinga sekti visus statybos aikštelėje vykstančius procesus. Didelio masto statybose tai beveik neįmanoma, projekto vadovo turima informacija dažnai yra pasenusi. Statuso valdymo įrankis „Trimble Connect“ leidžia turėti tiesioginį ryšį su statybos aikštele ir ten vykstančiais procesais. Tokiu būdu visi statybos valdymo dalyviai gali nuotoliniu būdu stebėti statybos procesų įgyvendinimą, todėl lengva užtikrinti statybos proceso kontrolę. 5. 4D BIM vizualizacija. Elementų tiekimo ir montavimo terminai ypač svarbūs viso projekto įgyvendinimui. Taip padeda išvengti rizikos ir nesusipratimų, kylančių tradiciškai planuojant statybos darbus. Be to, 3D modelio elementų sąsaja su grafiku vizualiai ir suprantamai atvaizduoja: • statybos procesų pobūdį. Periodinis veiklos sąnaudų vertinimas užtikrina efektyvų statybos proceso organizavimą; • projekto įgyvendinimo stadiją bet kuriuo metu. Statinio elementų montavimo būsena ir įtaka projekto įgyvendinimo terminui – kritiškai svarbi informacija bet kurioje projekto įgyvendinimo stadijoje; • savikontrolės stadiją. T. y. prieš atliekant elementų montavimo darbus, galima vizualizuoti elementus, kurie yra suprojektuoti / pagaminti / pristatyti. 6. Analizė. Labai svarbi, tačiau dažnai užmirštama projekto užbaigimo stadija – projekto analizė. Puikiai suprantama, kad, naudojantis jau patikrintais parametrais, ateities projektų planavi-

Skaitmeninė statyba / MŪSŲ PATIRTIS

Ypač naudinga atlikti užbaigto projekto analizę įvairiais pjūviais ir stadijomis. mas tampa ne tik tikslesnis, bet ir paprastesnis. Todėl ypač naudinga atlikti užbaigto projekto analizę įvairiais pjūviais ir stadijomis. Tokia duomenų bazė leidžia užtikrinti kokybišką ir realistišką ateities projektų planavimą. Statybos projekto finansų valdymas 5D 5D BIM – tai 4D BIM + projekto įgyvendinimo biudžetas. Trumpai tariant, tai yra 4D BIM su atitinkamai priskirta finansine sąnaudų informacija. Ši technologija suteikia galimybę sudaryti planuojamą projekto įgyvendinimo biudžetą, sekti jo pokyčius statybos metu, analizuoti išteklių poreikį. Tokių įrankių, kaip „Bexel Manager“ ar „VICO Office“, galimybės leidžia vartotojui vadovautis jam aktualia finansų valdymo metodika. 1. Planavimas. Įrankis leidžia planuoti bei įvertinti finansinių ir žmogiškųjų išteklių poreikį. Kaip ir 4D BIM, tai suteikia galimybę analizuoti projekto įgyvendinimo finansinius išteklius, t. y. planuoti ir simuliuoti projekto sąnaudų poreikį pagal skirtingus informacinius parametrus. Tai ypač svarbu siekiant pasirinkti optimalų projekto įgyvendinimo scenarijų. 2. Situacijos vertinimas. Skaičiavimai gali būti atliekami pagal įvairius scenarijus, t. y. neapsiribojama tik vienetinio įkainio parametru.

Programose „Bexel Manager“ ir „VICO Office“ esantis platus formulyno pasirinkimas leidžia vertinti sąnaudas pagal nestandartinį procesų pobūdį, medžiagiškumus, vietos sąlygas, netipines veiklos sąnaudas. Be abejo, standartiškai remiamasi įmonės praktika ir vy-

„Bexel Manager“ ar „VICO Office“, galimybės leidžia vartotojui vadovautis jam aktualia finansų valdymo metodika.

raujančiomis tendencijomis. Taip siekiama geriausio rezultato planuojant ir įgyvendinant projektą. 3. Korekcijos. Didžiausias privalumas – informacinė sąsaja su 3D modeliu. Tai leidžia išvengti rankinio darbo keičiantis projektiniams sprendiniams ar konkretiems elementams. Atlikus projekto korekcijas, finansinė projekto informacija automatiškai atsinaujina – taip galima lyginti skirtingus variantus bei jų įtaką viso projekto biudžetui bei priimti tinkamiausius sprendimus. 4. Duomenų bazė. Ypatinga nauda tiksliam projekto sąnaudų vertinimui. Įsivaizduokite, jei, ruošdami biudžetą, turėtumėte galimybę vadovautis įgyvendintų projektų istorija, nuolat atnaujinama pirki-

MŪSŲ PATIRTIS / Skaitmeninė statyba

mų skyriaus duomenų baze ar net gamybos sektoriaus įmonių įkainiais. Visa tai – vienoje aplinkoje.

Praktikoje būta sprendinių, kai ypač didelio masto projektų įgyvendinimui vertinti buvo naudojami tokie parametrai, kaip naftos kainos pokyčio įtaka metalo kainai.

5. Vizualizacija. Ši funkcija yra nepakeičiamas įrankis valdant projektą.

Bet kuriuo metu galima stebėti faktinius sąnaudų nuokrypius nuo planuotų, žmogiškųjų išteklių poreikio grafikus, pajamų ir sąnaudų balansus bei visą kitą aktualią informaciją.

dant projektus. Darbų atlikimo bei projekto įgyvendinimo biudžeto organizavimas vienoje aplinkoje ne tik sumažina nereikalingus švaistymus, bet ir užtikrina sklandų, informatyvų projekto valdymą.

4D ir 5D BIM – sklandaus projekto garantas 3D skaitmeninio informacinio modelio panaudojimo galimybės dar tikrai ne iki galo išnaudojamos val-

Sekime pasaulinėje rinkoje populiarėjančias metodikas ir kartu patys kurkime gerąją praktiką. Laikas įsitikinti, kad 4D ir 5D BIM – efektyvus metodas, Jūsų įmonėje padedantis siekti aukščiausių tikslų. II

Skaitmeninė statyba / MŪSŲ PATIRTIS

6D, 7D – statybos ir pastatų valdymas naudojant BIM modelius

augelis jau žinome, ką reiškia EIR, BEP, 4D, 5D, tačiau ar yra tekę girdėti apie 6D ar 7D? Šiame straipsnyje pristatysime, kaip mūsų įmonei sekėsi kurti 6D modelį ir kas nutinka BIM modeliams, kai pastatas pradedamas eksploatuoti. Liudas Galdikas BIM valdytojas UAB „Baltic Engineers“

6D, arba Skaitmeninis perdavimas 6D („taip pastatyta“) BIM modelis – tai pagal 3D skenavimo duomenis atnaujintas 3D modelis, kuriame yra integruoti projekto brėžiniai ir priežiūros schemos. 6D modelyje iš rangovų gauta informacija susiejama su konkrečiais 3D elementais, planais, schemomis. Užsakovas gauna projekto duomenų bazę, kurioje informacija tvarkingai sudėliota į aplankus pagal kiekvieną elementą ar jų grupę. Tai pagrindiniai skirtumai tarp darbo su 6D modeliu ir tradicinio proceso, kai, pasibaigus statyboms, užsakovui perduodama didelė šūsnis dokumentų, kurių ryšys tarpusavyje geriausiu atveju būna turinys ar nuoroda į kitą projekto dalį ar techninę specifikaciją.

Duomenų bazė, gauta dirbant 6D modeliu, užsakovui leidžia ne tik lengvai rasti reikiamą informaciją, bet ir ateityje išnaudoti daugiau 7D sistemos galimybių. Pastatų valdymas ir priežiūra – 7D 7D – tai pastatų valdymo ir priežiūros IT sistema, pagrįsta pastato skaitmeninės duomenų bazės susiejimu su pastato elementais per QR kodus. Šios sistemos Lietuvoje dar nėra plačiai paplitusios, bet tokiose šalyse, kaip Danija, jos naudojamos jau ne vienus metus. Jas naudoja tiek viešasis, tiek privatusis sektorius: savivaldybės, ligoninės, prekybos tinklų operatoriai, NT portfelio valdytojai. 7D sistemos sprendžia šiuos pagrindinius su pastato valdymu susijusius iššūkius: • „Helpdesk“ modulis pastato naudotojams ar prižiūrėtojams suteikia galimybę fiksuoti defektus ir iškart

apie juos pranešti. Sistemos sumanumas pasireiškia tuo, kad pastato naudotojas nuskenuoja patalpos ar daikto QR kodą mobiliuoju įrenginiu, pasirenka įvykio tipą, ir sistema pagal iš anksto nustatytas taisykles informaciją apie gedimą nukreipia atsakingai įmonei ar pastato valdytojui. Atsakingas technikas kartu su pranešimu automatiškai gauna visą reikiamą informaciją apie įvykio vietą, gedimų istoriją, įrenginio specifikacijas ir kt. • Turto valdymo funkcija leidžia sukurti ir pildyti informaciją apie pastatą vienoje duomenų bazėje. Šiame registre saugomi 3D modeliai, patalpų ir inžinerinių sistemų planai, taip pat visa su konkrečiu elementu susijusi informacija: įsigijimo dokumentai, remonto aktai, eksploatacijos instrukcijos. Informacija gali būti įvedama tiesiog aikštelėje. Pvz., objekte sumontuotas naujas vėdinimo įrenginys nufotografuojamas, paženklinamas QR kodu, visa likusi informacija atkeliauja iš 3D modelio, o prireikus ją galima nuolatos koreguoti ir pildyti. • Visų patalpų registras su aktualia informacija apie patalpas. Sistema leidžia atlikti greitą paiešką pagal paskirties / užimtumo / dydžio / rajono ir kt. parametrus.

MŪSŲ PATIRTIS / Skaitmeninė statyba • Automatizuota energijos suvartojimo apskaita per tiesioginį susiejimą su pastato valdymo sistema arba rankiniu būdu per mobiliąją aplikaciją. • Profilaktinė priežiūra leidžia sukurti automatinius pranešimus pagal tai, kokiais intervalais reikia atlikti techninę priežiūrą ir kokius parametrus reikia patikrinti. • Tiekėjo portalas. Kiekviena pastatą prižiūrinti kompanija 7D sistemoje turi savo paskyrą, tad gali prisijungti prie sistemos, sužinoti savo užduotis, perduoti jas technikams, gauti sugedusio elemento techninę dokumentaciją nuotoliniu būdu, užpildyti sąskaitas ir ataskaitas. Svarbu paminėti, kad 7D sistemos yra universalios – jos gali veikti ir neturint BIM modelio ar turint tik dalį jo, pvz., architektūrinę dalį. Tokiu atveju visą reikalingą informaciją apie pastatą ir jo elementus į 7D sistemą reikia suvesti rankiniu būdu, o tai užima nemažai laiko. Taigi 7D – bendra sistema, apimanti ir didelių, ir smulkių turto vienetų valdymą, turinti galimybę keistis duomenimis su pastato valdymo sistemomis ir svarbiausia – leidžianti kaupti priežiūros istoriją apie pastato elementus vienoje vietoje viso pastato gyvavimo ciklo metu. Ko reikia, norint žengti 6D ir 7D link? Užsakovui nusprendus kurti 6D modelį ir jį integruoti į pastatų valdymo sistemą (7D), dar projektavimo stadijos metu reikia atlikti kelis darbus: • pasitikrinti, ar planuojama naudoti pastatų valdymo sistema (7D) sugebės priimti duomenis iš BIM modelio; • įvardyti, kokią 3D elementuose sukauptą informaciją planuojama naudoti valdant pastatą, su tuo sąrašu supažindinti projektuotojus

bei rangovus, įtraukti šiuos reikalavimus į sutartis; • įsitikinti, kad 6D BIM modelį ketinama atnaujinti statybų metu, o ne joms pasibaigus, nes tik tada galima tikėtis, kad pavyks surinkti visą reikiamą informaciją; • susiplanuoti ir atlikti pastato 3D skenavimus vykstant statyboms, kol inžinerinės sistemos nėra paslėptos po atitvaromis. Šie darbai turi būti atliekami dar projektavimo ir statybos metu, todėl svarbu suburti stiprią projektuotojų, rangovų ir proceso valdytojų komandą. Procesų našumas krinta, jei dalis šių žmonių nėra pasiruošę dirbti su BIM modeliu arba neturi patogių įrankių informacijos mainams užtikrinti. BIM statybose Pastarųjų metų „Baltic Engineers“ patirtis rodo, kad svarbu ne tik sukurti gerą BIM modelį, bet dar svarbiau perduoti 3D BIM modeliuose esančią informaciją suprantamu formatu į statybų aikštelę, nes vien tik nusiųsti IFC failus rangovams nebepakanka. Norint užtikrinti sėkmingą BIM modelio panaudojimą, ypač svarbu suteikti aikštelėje dirbantiems statybininkams tinkamus įrankius naudoti BIM modelyje esančią informaciją, užtikrinti lengvą ir nemokamą prieigą prie viso pastato BIM modelio. Dvi naudingiausios tokios sistemos savybės – tai galimybė greitai sužinoti visą informaciją apie elementą ir galimybė matuoti tiek 2D brėžinyje, tiek 3D modelyje neatsitraukiant nuo tiesioginio darbo, tiesiog planšetėje. Tai, atrodytų, paprasti klausimai, bet jie yra vieni opiausių situacijose, kai susiduriama su informacijos trūkumu. Ne mažiau svarbus ir atgalinis ryšys – informacijos iš statybvietės perdavimas projektuotojams. Kartais tam pakanka komentarų projekto modelyje, bet kartais tenka pasitelkti ir erdvinį skenavimą.

• Projektavimas BIM • Teritorijų planavimas • Techninė priežiūra • 6D, 7D

3D skenavimas ir skaitmeninis dvynys Norint sukurti 6D modelį, 2D išpildomųjų jau nebeužtenka, todėl tam pasitelkiame skaitmeninį dvynį (angl. digital twin). Skaitmeninis dvynys – tai virtualus pastato modelis, atspindintis realią pastato būklę skirtingais statybos etapais. Būdami atsakingi už projekto kūrimą bei statybų valdymą, statybų metu nuolat skenuojame pastatą 3D skeneriu. Naudodami panoramines 360º nuotraukas ir 3D skenavimo metu sukauptus taškų debesis, sukuriame virtualų pastato modelį, kuriame galima vaikščioti po pastatą kaip „Google street view“ programoje, stebėti progresą, atlikti matavimus, palikti komentarus apie defektus. Visa tai galima atlikti tiesiog interneto naršyklėje – nei užsakovui, nei rangovui nereikia jokios papildomos įrangos ar galingų kompiuterių. Skenuojant sukurtą 3D debesų masyvą taip pat naudojame vykdydami autorinę priežiūrą. Projektuotojai skenavimo duomenis įsikelia į BIM modelį ir vizualiai identifikuoja nukrypimus nuo projekto, tad gali imtis reikalingų korekcijų, informuoti rangovus, kokių pakeitimų reikia dar prieš atliekant apdailos darbus. Taip projekte sumažiname nenumatytų darbų riziką ir taupome tiek užsakovo, tiek rangovo pinigus bei laiką. „Baltic Engineers“ jau ne vienus metus taiko technologijas, leidžiančias užsakovui sklandžiai siekti 6D ir 7D aukštumų. Sukaupta patirtis rodo, kad labai svarbu nuo pat pradžių sustyguoti projektavimo ir statybų procesą, laiku priimti sprendimus dėl 3D skenavimo, kaupiamos informacijos detalumo ir komandos darbui skirtų įrankių. Tinkamai pasirengus, BIM modelis gali tapti ne tik projektavimo ir statybos proceso, bet ir tolimesnio pastato gyvenimo, jo kasdienės priežiūros ir valdymo dalimi. II

Skaitmeninė statyba / MŪSŲ PATIRTIS

„Grinda“ su BIM leidžiasi po žeme

Projekto rengėjo UAB „Sweco Lietuva“ iliustracija.

Vilniuje intensyviai plėtojami nauji nekilnojamojo turto vystymo projektai labai padidino kietųjų dangų plotus, todėl kritulių vanduo nesusigeria į žaliuosius reljefo plotus, o nukreipiamas į gatves, kuriose paviršinių nuotekų surinkimo sistemos nebepajėgia susidoroti su išaugusiu nuotekų kiekiu.

ostinėje dabar įgyvendinama didelė paviršinių nuotekų sistemų tvarkymo programa, pagal kurią numatoma rekonstruoti Teodoro Narbuto–Saltoniškių gatvių, Geležinio Vilko gatvės–Šeškinės komplekso, Verkių–Kareivių gatvių, Savanorių prospekto–Giraitės gatvės bei Vilkpėdės gatvės prieigų paviršinių nuotekų kolektorius. Už šio regioninės svarbos projekto įgyvendinimą atsakinga savivaldybės UAB „Grinda“. Tai pirmoji Lietuvoje municipalinė paviršinių nuotekų tvarkymo programa, rengiama trimatėje aplinkoje (3D) vadovaujantis skaitmeninio informacinio modeliavimo BIM metodologija ir standartais. „Kol kas tėra keli nuotekų tinklų rekonstrukcijos projektai, parengti trimatėje aplinkoje, tad jaučiame didžiulį susidomėjimą šiuo projektu tiek Lietu-

voje, tiek Vokietijoje, tiek Skandinavijos šalyse“, – teigia Kęstutis Vaicekiūtis, UAB „Grinda“ direktorius. T. Narbuto gatvės lietaus nuotekų kolektorius T. Narbuto gatvė yra svarbi transporto ir inžinerinių komunikacijų arterija, kelis mikrorajonus jungianti su centrine miesto dalimi. Todėl suprantama, kad čia sutrikęs eismas per stiprų lietų miestui ir jo gyventojams sukelia didelių nepatogumų, o kartais pridaro ir nuostolių. • Į T. Narbuto g. kolektorių suteka paviršinės nuotekos iš didesnės dalies Žvėryno mikrorajono gatvių, nuo T. Narbuto gatvės, prekybos centro „Panorama“ ir naujų gyvenamųjų namų kvartalų Lūšių, Stirnų, Elnių g. Šis baseinas ypatingas tuo, kad lietaus vanduo greitai suteka nuo stačių šlaitų (Šeškinės, Karoliniškių ir Šeškinės kalvų).

• Dabartiniai 800 mm skersmens T. Narbuto g. ir Saltoniškių g. kolektoriai yra pernelyg apkrauti, prastos techninės būklės (mechaniškai nusidėvėję, defektuoti). • Didžiausią grėsmę eismo saugumui kelia T. Narbuto gatvėje dirbtinai suformuota įduba, iš kurios nėra savaiminio vandens nutekėjimo, todėl kritulių vanduo semia gatvę ir trikdo eismą. • Kai kuriose vietose nustatytas neigiamas kolektoriaus nuolydis. Planuojama šalia senojo kolektoriaus pakloti naują ne mažesnį nei 1,5 m (DN 1 500 mm) skersmens kolektorių. Tokiu būdu lietaus nuotekų pralaidumas jame padidės kone keturis kartus ir sieks daugiau nei 5 000 l/s. Naujojo kolektoriaus trasa drieksis beveik 1,2 km, o įvertinus ir jungiamuosius tinklus – apie 2,2 km. Rekonstrukcijos metu bus įrengti papildomi lietaus vandens surinkimo šuliniai, paskirstymo kameros ir paviršinių nuotekų dviejų sekcijų valykla (smėlio ir naftos gaudyklės) bei taršos monitoringo sistema. Paviršinių nuotekų valykla numatyta tarp Upės gatvės ir nuotekų išleistuvo į Neries upę esančioje žaliojoje zonoje. Debitomačiu bus matuojamas faktinis

MŪSŲ PATIRTIS / Skaitmeninė statyba nuotekų srautas, o monitoringo sistemoje įrengti teršalų lygio davikliai fiksuos kritinius naftos teršalų ir kietųjų dalelių kiekius. Duomenys bus automatiškai perduodami į bendrovės „Grinda“ dispečerinę. Tokie sprendimai užtikrins, kad beveik 105,1 ha plote susidarančios paviršinės nuotekos pateks į rekonstruotus nuotekų tinklus, netvindys gatvių ir bus efektyviai valomos. Intensyvaus eismo gatvei – modernus sprendimas Bendrovės inžinierių siūlymu planuojama kolektoriaus tiesimo darbus atlikti mišriuoju metodu: ten, kur leidžia sąlygos (šalia intensyvaus eismo gatvių ar ten, kur nėra didelių požeminių komunikacijų tinklų), gali būti taikomas atviros tranšėjos kasimo būdas. Kitais atvejais, siekiant išvengti ilgalaikio gatvių perkasimo, eismo uždarymo ir nukreipimo, požeminių komunikacijų perkėlimo, bus naudojamas betranšėjo vamzdžių klojimo (mikrotuneliavimo) metodas. „Tokio pobūdžio darbai miesto centre, kur susipina intensyvaus eismo gatvės bei elektros, vandens tiekimo ir dujų, buitinių nuotekų ir komunikacijų tinklai, yra itin sudėtingi. Labai urbanizuotose miesto zonose mikrotuneliavimo technologija yra optimalus sprendimas, leidžiantis sumažinti riziką pažeisti trečiųjų šalių inžinerinius tinklus“, – sako K. Vaicekiūtis.

• • • •

Mikrotuneliavimo pranašumai: mažiausiai trikdomas eismas, mažiausia rizika pažeisti trečiųjų šalių inžinerinius tinklus, mažiausi trečiųjų šalių inžinerinių tinklų laikino perkėlimo ir atstatymo kaštai, spartesnis tinklų įrengimas.

Suprantama, tam tikrų eismo ribojimų nebus išvengta. Tačiau, specialistų

nuomone, jie turėtų būti gerokai mažesni nei atliekant darbus paprastuoju atvirojo kasimo būdu (tokiu atveju didelė sostinės dalis ilgam virstų statybų aikštele). „Grindos“ inžinieriai perima Vokietijos patirtį Semtis inovatyvių technologijų ir darbų organizavimo patirties „Grindos“ inžinieriai vyko į Vokietiją, kur mikrotuneliavimas naudojamas itin dažnai. „Vokiečių inžinieriai atkreipė dėmesį, kokia svarbi yra 3D projektavimo ir parengiamųjų darbų organizavimo dalis. Rekonstruojant T. Narbuto g. kolektorių, didžiausią laiko dalį, net 12 mėnesių, užims projektavimo darbai ir geologiniai tyrimai. Būtina sudaryti tikslų 3D požeminių inžinerinių komunikacijų topografinį žemėlapį, įvertinti grunto sudedamąsias dalis ir gruntinio vandens svyravimus numatytoje kasimo trajektorijoje“, – sako K. Vaicekiūtis. Dar kelis mėnesius vyksta pasirengimo gręžti darbai – bus kasamos ir sutvirtinamos 10 m gylio prieduobės. Tuo pat metu bus įrengiamos paviršinių nuotekų valyklos, naftos produktų, kietųjų dalelių ir kitų teršalų gaudyklės, taršos monitoringo mazgas. Baigus įrengimo darbus, bus atnaujintos asfalto dangos ir žaliosios vejos.

dalis. Tai – didžiausias (daugiau nei 1000 ha ploto) Vilniaus miesto paviršinių nuotekų surinkimo baseinas, apimantis itin urbanizuotus Šeškinės, Fabijoniškių, Pašilaičių rajonus, „Siemens“ arenos, Linkmenų ir Giedraičių gatvių prieigas. Liūčių metu krituliai nuo Geležinio Vilko gatvės pusės užtvindydavo sankryžą su Žalgirio gatve, nuo Ukmergės gatvės pusės – Geležinio Vilko gatvę po Konstitucijos prospekto viaduku. Atlikę srautų modeliavimo analizę ir siekdami reguliuoti į kolektorius ir valyklas patenkančių paviršinių nuotekų srautus, projektuotojai rekomenduoja Šeškinėje įrengti 40–50 tūkst. kub. m išvalytų nuotekų srauto akumuliacinius tvenkinius. Toks pasiūlymas remiasi JAV, Kanadoje, Švedijoje dažnai taikoma praktika. Akumuliacinis tvenkinys ne tik padės suvaldyti paviršinių nuotekų srautą, bet ir sukurs papildomą naudą šiai teritorijai, paskatins ją naudoti poilsiui bei aktyviam laisvalaikiui. Darbus numatoma pradėti 2020 m. pradžioje, baigti – 2022 m. pavasarį. Bendras rekonstruojamų tinklų ilgis – net 3,25 km. Šiai projekto daliai numatyta 16,2 mln. eurų.

T. Narbuto–Saltoniškių paviršinių nuotekų tinklo rekonstrukcijos su valyklos ir taršos monitoringo mazgo įrengimu rangos darbus planuojama pradėti 2019 m. vasarą, užbaigti – iki 2020 m. pabaigos. Skaičiuojama preliminari šių darbų kaina – 5,1 mln. eurų.

„BIM technologijos jau dabar šiems projektams sukuria didžiulę pridėtinę vertę, užtikrina darbų kokybę ir mažina bendruosius projekto kaštus. Ateityje šie duomenys bus panaudoti ne tik eksploatuojant paviršinių nuotekų sistemas, bet ir kuriant skaitmeninį požeminio miesto topografinį žemėlapį“, – teigia K. Vaicekiūtis.

Naujos statybos neįsivaizduojamos be BIM Geležinio Vilko gatvės ir Šeškinės komplekso prieigų paviršinių nuotekų kolektoriaus rekonstravimo, valymo įrenginių ir monitoringo sistemos įrengimas yra sudėtingiausia programos

Tolimesnėje ateityje UAB „Grinda“ vykdys Verkių–Kareivių, Savanorių–Giraitės ir Vilkpėdės gatvių paviršinių nuotekų kolektorių rekonstravimo darbus. Jau pradėti šių objektų projektavimo darbai, o rekonstrukcijai numatyta 7,4 mln. eurų. II

Planuojamos kaupyklos liūčių metu

Planuojamos kaupyklos per sausrą

Skaitmeninė statyba / MŪSŲ PATIRTIS

astaraisiais metais Lietuvoje kelią sėkmingai skinasi įvairūs statybos procesą lengvinantys skaitmeniniai sprendimai, tokie kaip BIM. Tačiau BIM technologiją naudojantys „YIT Lietuva“ specialistai įsitikinę, kad 3D modelis neišnaudoja visų skaitmeninimo galimybių.

„YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas sako, kad, kalbant apie BIM pritaikymą, reikia išskirti tris esminius statybos etapus: planavimą, projektavimą ir įgyvendinimą. Tai ir lemia, kada BIM yra tik kurios nors modelio dalies 2D ir 3D brėžiniai, o kada jis tampa įrankiu, leidžiančiu realiu laiku sekti statybų eigą. Išnaudodami visas BIM galimybes, specialistai vietoje atskirų brėžinių dirba su viso statinio modeliu. Tai ne tik padeda darbus atlikti greičiau, lanksčiau bei tiksliau, bet ir sumažina klaidų tikimybę. „Kiekviename etape svarbios atskirų projekto dalyvių atsakomybės ir santykiai, todėl aiškus BIM įgyvendinimo planas užtikrina efektyvų ir sklandų procesą. Jo rezultatas – kokybiškas skaitmeninis modelis, kuris neapsiriboja tik brėžiniais“, – kalba K. Vanagas.

Kiekviename etape svarbios atskirų projekto dalyvių atsakomybės ir santykiai, todėl aiškus BIM įgyvendinimo planas užtikrina efektyvų ir sklandų procesą.

skaitmeninė statyba – daugiau nei modelis

„Pirminiame etape pastato informaciniam modeliui keliami tik LOD100/200 detalumo lygį atitinkantys minimalūs reikalavimai. Jei yra specifinių reikalavimų, tam tikrus parametrus galima papildyti. Toks modelis atitinka formalius reikalavimus, o praktika rodo, kad nėra prasmės iš projektuotojų reikalauti daugiau“, – teigia „YIT Lietuva“ BIM vadovas Audrius Leonavičius. Dažniausiai projektavimo etape sukuriama geometrija ir dalis informacinių parametrų, taip pat pašalinami galimi atskirų disciplinų modelių susikirtimai. A. Leonavičius priduria, kad įprasti brėžiniai reikalingi tik rengiant reglamentais numatytus dokumentus ar siekiant gauti statybos leidimą. Tokius brėžinius nesunku suformuoti iš interaktyvaus 3D modelio, tačiau statybos

MŪSŲ PATIRTIS / Skaitmeninė statyba darbų procese patogiau naudotis dinamišku skaitmeniniu modeliu. Skirtingai nei statiškas projektas, jis gali būti keičiamas ir pildomas kas valandą ar net minutę. BIM modelis apima ir laiką, ir finansinius aspektus Vienas esminių BIM pranašumų tas, kad, iš projektavimo perėjus į projekto įgyvendinimo etapą, 2D ar 3D modelį papildo ir kitos dimensijos. „4D technologija leidžia šalia erdvinio projekto modelio įtraukti procesų trukmės skaičiavimus, 5D – finansinius ir ekonominius darbų aspektus. Kitas žingsnis – įdiegti 6D pakopą, kuri leistų stebėti jau pastatyto objekto eksploatavimą“, – aiškina vystymo vadovas Darius Kvedaravičius. Nuosekliai įvykdžius BIM reikalavimus, visą esminę informaciją galima rasti modelyje, tad brėžiniai ir žiniaraščiai tampa nereikalingi, o projektuotojai gali daugiau dėmesio skirti papildomiems statinio variantams modeliuoti. Skaitmeninės priemonės leidžia geriau sekti ir kontroliuoti statybas. Dėl spartaus šiuolaikinės statybos tempo 2D brėžiniais pagrįstas kokybės tikrinimas neefektyvus. BIM erdvėje projekto dalyviai realiu laiku keičiasi informacija, naudoja naujausius skirtingų projekto dalių modelius, komentuoja, klausia ir formuluoja užduotis. Tiesa, tam reikia aukštesnių projektų vadovų kompetencijų, tad visiems statybos sektoriaus profesionalams būtina nuolat tobulėti. K. Vanagas pastebi, kad dėl nusistovėjusių darbo metodų, naujovių baimės, brangios įrangos ir specialistų paruošimo spragų BIM iki šiol nėra iki galo įsisavintas Lietuvos rinkoje. Tačiau pati „YIT Lietuva“ praėjusiais metais ėmėsi iniciatyvos ir sudarė

galimybes Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentams naudotis Vokietijos bendrovės „RIB Software SE“ sukurta programine įranga, o šiais metais bendradarbiavo su Kauno technologijos universitetu diegiant Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centrą. Tikslumas projektavimo etape – būtinas D. Kvedaravičius pabrėžia, kad BIM naudojimas projektavimo ir įgyvendinimo etapuose nėra atskiros sritys. Nors projektuotojai supranta skaitmeninių sprendimų svarbą statybos procese, nesusikalbėjimų vis tiek pasitaiko. Vis dar iškyla pastato skaidymo pagal lygius, zonas, etapus iššūkis, taip pat ne visada sutampa kitų parametrų naudojimo poreikis. Specialistas teigia, kad, kontroliuojant šių reikalavimų vykdymą, projektavimo etape galima sukurti aukštesnės kokybės skaitmeninį modelį, kuris, įgyvendinant projektą, leidžia greičiau automatizuoti pelningumo skaičiavimus ir sąmatos sudarymą. K. Vanagas priduria, kad BIM panaudojimui statybos etape ne visada skiriama pakankamai dėmesio. Kadangi rangovas prie projekto prisijungia tada, kai skaitmeninis modelis jau pradėtas kurti, būtina prisitaikyti prie proceso, o tam reikia papildomų sąnaudų ir laiko. „Naudojame papildomus BIM įrankius, leidžiančius koreguoti informaciją apie parametrus, – taip modelis paruošiamas projekto valdymui. Apskaičiuoti

kiekiai susiejami su įkainiais, integruojamas laiko grafikas, modeliuojamas virtualus statybos procesas, fiksuojami atliktų darbų kiekiai ir efektyvumo rodikliai, pajamos bei išlaidos“, – kalba K. Vanagas. Pasigenda standartizacijos Pasak D. Kvedaravičiaus, sklandžią projektavimo ir įgyvendinimo etapų integraciją apsunkina standartizacijos stoka, neleidžianti informacijos apdorojimui taikyti tipinių sprendimų, tačiau ieškoma kompromisų: „Šiuo metu visiems projekto dalyviams priimtiniausias ir patogiausias skaitmeninio modelio informacijos apsikeitimo standartas yra IFC. Pagal jį sukurtus modelius galima naudoti ne tik projekto valdymui, bet ir kokybės bei saugos darbe reikalavimams užtikrinti.“ Skirtingai nei projektuojant, statybos etape neužtenka tik pastato elementų klasifikatoriaus, nes čia BIM modelį papildo resursų, darbų pobūdžio ir kiti kintamieji. Ne visada lengva rasti kompromisą net dėl mato vienetų. D. Kvedaravičiaus požiūriu, artimiausias uždavinys – su techninėmis specifikacijomis susieta bendra žiniaraščio struktūra. Žengus šį žingsnį, užsakovas galėtų palyginti ir tinkamai įvertinti perkamus darbus, o rangovams tai užtikrintų vienodas konkursines sąlygas. II

Skaitmeninė statyba / MŪSŲ PATIRTIS

Projektai Co

ragina elektros energetikos sektorių atsigręžti į BIM Giedraičių transformatorių pastotės rekonstravimo projektas konkurse „Lietuvos BIM projektai 2018“ buvo pripažintas geriausiu inžinerinių tinklų BIM projektu. Bendrovei „Projektai ir Co“ tai buvo bandomasis darbas, leidęs ne tik sukaupti vertingos patirties, bet ir dar kartą permąstyti, kodėl elektros sektoriuje nenaudojamas statinio informacinis modeliavimas.

ki bendrovės „Projektai ir Co“ šiame sektoriuje Lietuvoje niekas nebuvo taikęs BIM metodologijos, todėl net pati idėja buvo rizikinga. „Tačiau mes nutarėme rizikuoti, nes matome, kaip šiuo požiūriu vystosi visas statybos sektorius“, – sako bendrovės „Projektai ir Co“ direktorius Tomas Gudaitis.

Projektuojant tradiciškai, derinant atskiras dalis, disciplinas, yra rizika suklysti ir ko nors nepamatyti. BIM metodika leido sumažinti tokią riziką.

Projektas suderintas iš pirmo karto Pirminis transformatorių pastotės Pašilių kaime (Molėtų r. sav.) modelis, elektrotechnikos įrenginiai ir jų priklausiniai, naudojant programinę įrangą „Primtech 3D 16.2016“, buvo sumodeliuoti per dvi savaites.

BIM komandai nuostabą sukėlė tai, kad galutinis produktas lyg ir nesiskyrė nuo tradicinio, tačiau BIM metodika leido išvengti klaidų.

„Ankstyvojoje projektavimo stadijoje iš anksto sukūrėme skaitmeninį pastotės modelį, pasirinkdami numatytuosius standartinius elektrotechnikos įrenginius. Kai buvo gauta konkreti įranga, techninius jos parametrus suvedėme į iš anksto sukurtą modelį, numatytuosius įrenginius parametrizuodami ir jiems priskirdami konkrečias technines charakteristikas. Taip buvo sukurtas galutinis transformatorių pastotės modelis“, – pasakoja įmonės direktorius T. Gudaitis.

„Projektuojant tradiciškai, derinant atskiras dalis, disciplinas, yra rizika suklysti ir ko nors nepamatyti. BIM metodika leido sumažinti tokią riziką. BIM sudaro galimybę glaudžiai bendrauti tarp disciplinų, gali aiškiai matyti, ką padarė elektrikas, kaip jis sudėliojo įrenginius, kokia jo koncepcija. Visa tai mato ir statybininkas. Taip užkertamas kelias klaidoms, eliminuojamas žmogiškasis faktorius“, – sako T. Gudaitis. Derinant projektą su užsakovu, pastabų dėl modelio negauta, ir projektas (o tai labai retas atvejis rengiant energetikos projektus) suderintas iš pirmo karto.

Kalbėdamas apie BIM pranašumus, įmonės vadovas pasakojo, kad programinės įrangos naudojimas leido pradiniame projektavimo proceso etape modeliuoti kelias įrenginių parinkimo alternatyvas ir taip priartėti prie optimalaus varianto. „Turima informacija dalijomės tarp skirtingų disciplinų. Pavyzdžiui, topografinį planą integravus į transformatorių pastotės skaitmeninį modelį, gauta išsami pirminė informacija, matmenys, atstumai ir kt. Nauji energetikos projektai projektuojami dalijantis informacija tarp naudojamų statybinių konstrukcijų projektavimo programų bei teritorijų planavimo įrankių“, – sako T. Gudaitis. Skaitmeninis parametrizuotas modelis buvo pateiktas rangovui „Žilinskis ir Co“ bei užsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). T. Gudaitis pabrėžia, kad išskirtinė viso darbo vertė ta, jog skaitmeninis transformatorių pastotės modelis leidžia operatoriui turimą modelio informaciją (elektrotechnikos įrenginių parametrus bei technines specifikacijas) naudoti visą gyvavimo ciklą.

MŪSŲ PATIRTIS / Skaitmeninė statyba Nors, taikant BIM metodologiją, ir šioje įmonių grupėje „Projektai ir Co“ yra pionieriai, tačiau svarbios yra ir pagrindinėje kompanijoje sukauptos didelės kompetencijos. Didžiausias iššūkis, su kuriuo susidūrė projekto komanda, – nusistovėjusios tvarkos keitimas tiek įmonės viduje, tiek tarp specialistų kolegų, tiek bendraujant su užsakovais. „Kai žengi į neištyrinėtus vandenis, susiduri su trukdžiais, nes žmonės nenori keistis – paprastai jie yra inertiški, sunkiai pratinasi prie naujovių, – sako T. Gudaitis. – Tačiau mes surizikavome keisti nusistovėjusią tvarką. Pasipriešinimą pajutome tik iš pradžių, o kai visi pamatė naudą, greitai viskas pasikeitė.“ Pagrindiniai bendrovės „Projektai ir Co“ užsakovai yra AB ESO ir Lietuvos elektros perdavimo tinklą valdanti AB „Litgrid“.

Bandomasis projektas suteikė naujų kompetencijų Nors pirminis transformatorių pastotės modelis buvo sukurtas per dvi savaites, tačiau visas projektavimo procesas, taikant BIM, užtruko 4–5 mėnesius. Tai buvo sąnaudos, dėl kurių įmonė apsisprendė sąmoningai, nes tai buvo naujovė, kuriai įsisavinti reikia laiko. „Ir mūsų įmonei, ir visai Lietuvai šis bandomasis projektas suteikė naujų kompetencijų, kurios įgyjamos klystant ir taisant, todėl tam skyrėme kur kas daugiau laiko nei tuo atveju, jei būtume projektavę įprastai, – sako T. Gudaitis. – Transformatorių pastotės projektas nebuvo nei didelis, nei sudėtingas techniniu atžvilgiu, bet buvo bandomasis. Dabar, taikydami BIM, esame įvykdę gerokai didesnių ir sudėtingesnių projektų, o laiko reikia perpus ar net dar mažiau. Manau, kad specialistai nebenorėtų grįžti prie tradicinių priemonių.“ Generalinis Giedraičių transformatorių pastotės rekonstravimo rangovas buvo įmonė „Žilinskis ir Co“, o „Projektai ir Co“ yra patronuojamoji įmonė. Tai buvo svarbi aplinkybė, lėmusi sėkmingą projekto parengimą ir įgyvendinimą.

T. Gudaitis pastebi, kad energetikos sektoriuje – ne tik Lietuvoje, bet ir kitur Europoje – pastebimos tik BIM užuomazgos, tad nenuostabu, kad daugelis energetikos projektų partnerių būna mažai ką girdėję apie BIM metodologiją, neretai nėra su kuo bendradarbiauti. Verslas ragina valstybę žengti pirmyn T. Gudaitis sako, kad Energetikos ministerijos ir jai pavaldžių valstybės įmonių dabartinis požiūris į BIM stebina, nes

didžiausia nauda iš BIM tenka eksploatuotojui, turto valdytojui, šiuo atveju – elektros perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriams. „Europos mastu energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos yra vienas iš prioritetų, tad nuspręsta Europos perdavimo sistemų sinchroninę erdvę išplėsti į Baltijos šalis. Strateginis valstybės tikslas elektros energetikos srityje yra Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema. Nors šiam tikslui įgyvendinti iki 2025 m. numatomos didelės investicijos, apie BIM niekas nekalba“, – pastebi T. Gudaitis. Anot jo, būtent šiuo transformacijos ir naujų jungčių kūrimo periodu BIM sukurtų nepamatuojamai didelę vertę tinklo valdytojams. Tačiau, T. Gudaičio nuomone, dialogas nevyksta, nes nenorima keisti nusistovėjusios tvarkos, įsivaizduojama, kad su BIM susiję procesai pernelyg spartūs ar sudėtingi. „Energetikos sektorius turi keisti kryptį – dėl BIM metodologijos taikymo energetikos sektoriuje valstybė turi pradėti diskusijas su suinteresuotomis šalimis, verslu, statybos sektoriumi, kuris jau formuoja BIM taikymo praktiką. Manau, kad tai turėtų tapti ne vien Lietuvos prioritetu – Lietuva turi galimybę veikti ir ES mastu“, – sako bendrovės „Projektai ir Co“ direktorius T. Gudaitis. II

Skaitmeninė statyba / MŪSŲ PATIRTIS

„BIMcloud“ – architektams, BIM projektų koordinatoriams, IT specialistams EDITA SELIAVIENĖ UAB „Design Solutions“ direktorė

tatinių projektavimui taikant BIM technologijas, ypač aktualus tampa patogus komandinis darbas, spartus ir paprastas duomenų perdavimas, nepamirštant duomenų saugumo ir kainos faktorių. Administracinis pastatas Saltoniškių g. 7 Vilniuje. Architektai – UAB „Eventus Pro“.

BIM technologijoms sparčiai plintant, atsiranda daugiau jas išmanančių vartotojų, o BIM technologijas taikančios įmonės skinasi kelią į lyderių gretas. Galbūt Lietuvoje šie pokyčiai juntami dar ne taip ryškiai, tačiau pažangiausios pasaulio šalys ryžtingai juda skaitmeninės BIM statybos kryptimi ir yra užsibrėžusios ambicingus tikslus. Viena tokių šalių yra Japonija, kurios pagrindinės statybos korporacijos, tokios kaip „Nikken Sekkei“, „Obayashi Corporation“, bendradarbiauja su Vengrijos kompanija GRAPHISOFT. Japonų kultūra ir tradicijos reikalauja kruopštumo, tikslumo ir nepriekaištingo rezultato, nepaliekant vietos jokioms klaidoms. BIM technologijų taikymas projektuojant pastatus ir koordinuojant procesus puikiai dera su japonų mentalitetu. Neatsitiktinai būtent Japonijoje 2014 m. buvo pristatyta GARPHISOFT „BIMcloud“ programinė įranga – pirmoji pasaulyje BIM bendradarbiavimo realiuoju laiku aplinka. Kas svarbu renkantis programinę įrangą darbui su komandinio darbo reikalaujančiais projektais, ypač kai kuriami BIM koordinatorių prižiūrimi didelės apimties BIM projektai? Tikėtina, kad

svarbiausiais kriterijais dauguma vartotojų įvardytų duomenų perdavimo greitį, duomenų saugumą, patogumą naudoti bei kainą. 2018 m. GRAPHISOFT vartotojams pateikė atnaujintą komandiniam darbui skirtą sprendimą „BIMcloud“, kuris sujungė „BIM Server“ ir ankstesnę „BIMcloud“ versiją. „REALUS LAIKAS, PATIKIMUMAS, LANKSTUMAS, NERIBOTAS DYDIS, INTEGRUOTUMAS“ – taip GRAPHISOFT apibūdina „BIMcloud“. Tai patikima BIM bendradarbiavimo platforma, įgalinanti sujungti bet kokio dydžio komandas ir naudoti BIM duomenis realiuoju laiku. Partnerių programine įranga sukurti BIM projektai integruojami ir koordinuojami per „BIMcloud“, naudojant IFC duomenų formatą. „BIMcloud“ – tai sklandus komandinis darbas, nepriklausomai nuo dalyvių skaičiaus ir atstumo tarp jų. Dėl „Delta Server ™“ technologijos tinklo srautai yra sumažinti iki minimumo, nes siunčiama tik pasikeitusių duomenų informacija, o tai reiškia didelį duomenų perdavimo greitį ir patikimesnius duomenų mainus internetu ir vietiniu tinklu, todėl projekto pa-

keitimus komandos nariai gali matyti realiu laiku. GRAPHISOFT „BIMcloud“ yra įdiegtas sistemos konfliktų sprendimo algoritmas, todėl vartotojai nepatiria duomenų užrakinimo (angl. server-locks) trikdžių. HTTPS protokolų naudojimas ir pažangus atsarginių kopijų (angl. Back up) saugojimas bei duomenų atkūrimo funkcijos suteikia aukštą duomenų saugumo lygį. „BIM Cloud Manager“ be funkcinių apribojimų yra pasiekiamas iš bet kurio mobiliojo įrenginio. GRAPHISOFT komandinių sprendimų sujungimas į vieną sistemą tapo labai patogus vartotojui. Vienos instaliacijos metu vartotojas gali rinktis dalinio funkcionalumo „BIMcloud Basic“ arba pilno funkcionalumo „BIMcloud“. Pasirinkimo keitimas iš ir į „BIMcloud Basic“ ir „BIMcloud“ vyksta ypač paprastai. Nereikia išinstaliuoti / instaliuoti programinės įrangos – tereikia pakeisti vartotojo pasirinkimą, pažymint keletą nustatymų „varnele“. Ši naujovė labai patogi, taupanti vartotojų laiką. GRAPHISOFT siūlomas licencijavimas ir kainodara yra pritaikyta įvairiems poreikiams. Vartotojai gali pasirinkti jiems tinkamiausius pasiūlymų vari-

MŪSŲ PATIRTIS / Skaitmeninė statyba

Verslo centras U219 Ukmergės g. 219 Vilniuje. Architektai – UAB „Cloud Architektai“.

antus, atsižvelgdami į savo poreikius bei galimybes investuoti į programinę įrangą. Pavyzdžiui, GRAPHISOFT vartotojams siūlo nuolatines arba nuomojamas ARCHICAD licencijas, pilno funkcionalumo ARCHICAD programinę įrangą arba mažesnio funkcionalumo „ARCHICAD Start Edition“ – šios programinės įrangos kaina beveik perpus mažesnė negu pilno ARCHICAD kaina. Taip pat yra galimy-

bė įsigyti atskirą „EcoDesigner STAR“ arba naudoti mažesnio funkcionalumo analogišką priedą „Energy Evaluation“, kuris yra integruotas į patį ARCHICAD, tad vartotojai jį gauna be jokio papildomo mokesčio. Taip pat paminėtinos „BIMx“ – virtualaus vedlio – mokama ir nemokama versijos. Analogišką principą GRAPHISOFT taiko ir „BIMcloud“ programinei įrangai. Vartotojas gali pasirinkti „BIMcloud

Basic“ versiją, kuri yra aktyvuojama nemokamai, naudojant GRAPHISOFT suteiktą ARCHICAD vartotojo identifikacinį kodą, arba įsigyti pilno funkcionalumo „BIMcloud“ terminuotas metines licencijas.

„BIMcloud“ architektams • Lengva naudoti • Greitas bet kuriame tinkle • Bet kokio dydžio komandoms ir bet kokio dydžio projektams • Bendras darbas ir pastabų pateikimas realiuoju laiku • Lengvai perduodami komandinio darbo duomenys • Nesudėtinga priežiūra

„BIMcloud“ BIM koordinatoriams • Galimybė susikurti projektų valdymo aplinką, grupuoti ir nustatyti eiliškumą • Valdyti projektus iš stacionarių ir mobilių įrenginių • Teisių ir apribojimų suteikimo vartotojams valdymas • Skirtingų ARCHICAD versijų naudojimas • Automatinis duomenų išsaugojimas bei atkūrimas

„BIMcloud“ IT specialistams • Lengvai pritaikomas įvairiems duomenų kiekiams • Saugumas ir patikimumas • Savidiagnostika • Standartinė kompiuterinė ir programinė įranga • Palaiko LDAP protokolą • Duomenų išsaugojimas bei atkūrimas

Išsamiau apie „BIMcloud“ rasite www.graphisoft.com arba kreipkitės į oficialų GRAPHISOFT atstovą Lietuvoje UAB „Design Solutions“ (www.designsolutions.lt). II

Skaitmeninė statyba / MŪSŲ PATIRTIS

Modernėjančiam statybos sektoriui – skaitmeniniai „Cramo“ sprendimai Viena inovatyviausių statybos technikos nuomos įmonių „Cramo“ neatsilieka nuo naujausių statybos sektoriaus tendencijų ir taiko skaitmeninius sprendimus kasdienėje veikloje. Neseniai „Cramo“ savo klientams pristatė atnaujintą elektroninę statybos technikos nuomos platformą.

os esmė – patogūs ir kaštus taupantys sprendimai vos kelių mygtukų paspaudimu. Technikos nuomos platforma pasiekiama kompiuteriu, išmaniuoju telefonu ar planšete – interneto svetainėje cramo.lt klientai gali lengvai išsirinkti, rezervuoti, užsisakyti ar grąžinti techniką bei stebėti įvairius nuomos valdymo rodiklius. Ši platforma – puikus sprendimas tiek didesnių įmonių atstovams, tiek individualiems klientams. Be technikos nuomos funkcijos, platforma siūlo rodiklių analizę: klientas gali matyti, kiek išleidžiama technikai ar kada ją reikia grąžinti, gali kurti individualias ataskaitas, valdyti sąskaitas, stebėti visus savo objektus bei juose esančią techniką. Naujoji paslauga padeda sutaupyti laiko, efektyviai ir ekonomiškai planuoti veiklą, optimizuoti kaštus. 2019 m. pavasarį Lietuvos statybos sektoriui „Cramo“ pasiūlė ir dvi naujas mobiliąsias programėles – „Product Viewer“ ir „My Equip“, sektoriaus atstovams leidžiančias patogiai valdyti savo technikos ir įrankių bazę. Telefone ar planšetėje galima rasti ne tik staty-

bos objekte naudojamos technikos instrukcijas, bet ir kitus techninius bei saugos dokumentus. „Cramo“ yra antra didžiausia Europoje technikos ir modulinių patalpų nuomos įmonė. Tarptautinėje arenoje puikiai žinoma kompanija turi 300 padalinių 14-oje šalių, juose dirba apie 2 500 darbuotojų. Lietuvoje UAB „Cramo“ turi 17 nuomos padalinių 14-oje miestų, o juose dirba apie 100 žmonių. „Cramo“ naujiena – BIM sprendimų taikymas Naująją „Cramo“ skaitmeninimo strategiją kompanijoje įgyvendina specialiai tam tikslui suburta „Cramo“ skaitmeninių pokyčių komanda. Ji siekia kurti perspektyvų ir pažangų statybos sektorių, padėti šio sektoriaus atstovams taupyti kaštus ir modernizuoti bei tobulinti pačios įmonės veiklą. Kaip pastebi UAB „Cramo“ vadovas Darius Norkus, Lietuvoje statybos sektoriaus skaitmeninimo procesas dar nėra intensyvus, nors tarptautiniu mastu tai jau kasdienė praktika. „Lietuvoje apie tai daugiau diskutuojama, o realūs skaitmeniniai sprendimai atsiranda pamažu. Tačiau mūsų kom-

panija puikiai supranta klientų lūkesčius bei planus ir įvertina perspektyvas. Kadangi numatome kelis ėjimus į priekį, nusprendėme patys tapti modernių pokyčių statybos sektoriuje dalimi. Džiaugiamės galėdami pasiūlyti taupančių laiką ir finansinius išteklius skaitmeninių sprendimų, kurie kartu daro tiesioginę teigiamą įtaką sėkmingiems mūsų klientų rezultatams“, – teigia D. Norkus. Dabar „Cramo“ aktyviai dirba siekdama, kad technikos nuomos procesai būtų integruoti į BIM platformą, leisiančią klientams gauti tiesioginę prieigą prie statybų skaitmeninių projektų vizualizacijų, greitai ir efektyviai susiplanuoti darbus ir paprastai valdyti reikiamus veiklos rodiklius. Ši pažangi BIM skaitmeninė paslauga kol kas prieinama tik „Cramo“ klientams Norvegijos rinkoje (jie pirmieji gali ją išbandyti ir pritaikyti įvairiuose statybos projektuose), tačiau naująjį skaitmeninį BIM sprendimą planuojama pasiūlyti ir kitose šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Dabar atliekamos galimybių studijos bei ieškoma partnerių. „Cramo“ skaitmeninių pokyčių komanda tikisi, kad jos sprendimai Lietuvos statybos sektorių paskatins plačiau taikyti naująsias technologijas. II

MŪSŲ PATIRTIS / Skaitmeninė statyba

Skaitmeninė statyba / MŪSŲ PATIRTIS

BIM instrumentai pasyviam namui kurti Nuo 2016 m. Pasyvaus namo standartas apibrėžiamas taip: šildymo ir vėsinimo poreikiams suvartojama ne daugiau nei 15 kW/m2/a, sandarumo rodiklis – ne didesnis kaip 0,6 esant 50Pa n50 [/h], o pirminės energijos suvartojimas siekia iki 60 kW/m2/a.

is plačiau naudojant BIM metodiką, šiame procese dalyvauja ir Vokietijos Pasyvaus namo institutas (PassivHaus Insitut).

Jis siūlo naują produktą BIM2PH, palengvinantį darbą projektuotojui, architektui bei kitiems specialistams ir leidžiantį išvengti žmogiškųjų klaidų. BIM2PH yra konverteris, leidžiantis perduoti informaciją iš BIM į Pasyvaus namo planavimo programą PHPP. Naudojantis BIM2PH, galima iš BIM į PHPP konvertuoti šiuos duomenis: • ilgį, plotį ir aukštį (vietą), • pastato apvalkalo paviršiaus geometriją, • šilumos tiltelius, • langų / durų geometriją, • langų ar sienų / stogų orientaciją, • komponentų savybes (paviršių ar langų U reikšmes, spinduliuotės savybes), • grindų plotą, • interjero informaciją. Galima modeliuoti, keisti duomenis, o apdirbtą failą, jau su naujais parametrais, konvertuoti atgal į BIM ir taip užtikrinti energinį efektyvumą. Šis konverteris trumpina specialisto darbo laiką suvedant pakeistus duomenis. Taip pat palengvina darbą, nes pastatų modelius galima tiesiog perkelti iš BIM į projektavimo įrankį PHPP. PHPP – pasaulyje pripažinta Pasyvaus namo instituto sukurta programa,

skirta Pasyvaus namo modeliavimui ir sertifikavimui. Ji pagrįsta nuolatiniu ir ilgalaikiu monitoringu, nuolat papildoma ir atnaujinama. Sertifikuotas Pasyvaus namo planuotojas Rimvydas Adomaitis, suprojektavęs ne vieną pasyvų namą Lietuvoje, sako: „Visus reikalingus duomenis teisingai suvesti į PHPP nėra lengvas darbas, todėl automatinis duomenų perkėlimas iš projekto į PHPP gerokai sutrumpintų darbo laiką, sumažintų sąnaudas ir klaidų tikimybę.“ Įrankio veikimo principas yra skaičiuoklės. Prireikus, kaip ir kituose projektavimo įrankiuose, galima kurti šablonus, kuriuos galima pritaikyti tų pačių parametrų pasikartojančioms sienoms ar kitoms konstrukcijoms. Projektuojant namą, į PHPP suvedama visa svarbiausia pastato ir jo aplinkos informacija: tiksli namo vieta ir klimato sąlygos, aplinkinių pastatų, medžių, kalnelių, terasų stogelių ir balkonų ar kitų šešėlį ant namo metančių objektų, pamatų, sienų, langų, lauko durų ir stogo konstrukcijų, šildymo, vėdinimo ir kitų inžinerinių sistemų pagrindiniai duomenys iki pat stiklo paketo rėmelio šiluminio tiltelio Ψ (PSI) vertės. Naudojant PHPP galima suprasti: • kiek daugiau kainuos namo šildymas, jei į šiaurinę sieną, pro kurią atsiveria nuostabus vaizdas į ežerą, įprojektuosime langą. Taip pat – ar verta jį toje vietoje turėti ir koks

dydis, atsižvelgiant į energinio naudingumo reikalavimus, būtų racionaliausias; • kiek sumažės namo šiluminiai nuostoliai, jei, atitinkamai parinkę langų stiklus, pastato pagrindinį fasadą labiau pasuksime į pietų pusę; • ar numatytų pastato perkaitimo prevencijos priemonių pakaks, kad namas neperkaistų vasarą; • kur yra didžiausi namo nuostoliai ir kur galima daugiausia sutaupyti. Toks supratimas leidžia pasirinkti tinkamus (įvertinus kainą ir savybes) namo elementus ir sutaupyti namo statybai reikalingų lėšų. „PHPP, manau, puikiai tinka ne tik pasyvių namų projektavimui. Ar pakankamai apšiltintas namo stogas, ar reikia tokių brangių langų, ar tikrai reikalingos saulės žaliuzės, o gal geriau įrengti stogelį nuo saulės, ar ne per daug apšiltintas namo fasadas – šie ir kiti klausimai, lemiantys būsimą gyvenimo kokybę ir statybos kainą, kyla ne tik pasyvių namų planuotojams ir statytojams“, – sako R. Adomaitis. Dirbti šia programa specialistus moko tarptautiniu mastu pripažinti ir Pasyvaus namo sertifikatus turintys lektoriai iš Austrijos, Vokietijos, Šveicarijos. Kaip teigia patys lektoriai, mokymuose architektai ir planuotojai tik supažindinami su programa, o profesionaliai ją naudoti išmoks tie, kurie bent kartą suprojektuos pastatą, apskaičiuos, patikrins ir sertifikuos. II

ŽINIŲ BAZĖ 5D BIM STATINIO MODELIUI Kiek kainuos statyba? Ar visada mažiausia kaina teisinga? Kaip protingai statyti ir sutaupyti?

SĄMATOS NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS Uždaroji akcinė bendrovė SISTELA, Žalgirio g. 88, LT 09303 Vilnius Tel. +370 5 275 2645, Faks. +370 5 275 0411, info@sistela.lt, www.sistela.lt

DIGITAL CONSTUCTION 2020. VILNIUS

skirta

visiems

statybos

proceso

dalyviams:

užsakovams, NT vystytojams ir valdytojams, projektuotojams, statytojams, valdžios atstovams, viešųjų pirkimų organizatoriams bei mokslo ir tyrimų institucijų atstovams. Susitikite su geriausiais!

www.skaitmeninestatyba.lt

facebook.com/skst.lt/

linkedin.com/company/skst

NEPRIKLAUSOMA, NEPOLITINĖ, SKAIDRIAI STATYBOS VERSLO INTERESamS LIETUVOJE ATSTOVAUJANTI ORGANIZACIJA. NARYSTĖ ASOCIACIJOJE YRA SAVANORIŠKA. Jungia apie 150 statybos, projektavimo, konsultavimo ir techninės priežiūros, statybinių medžiagų ir konstrukcijų gamybos, mokymo ir kitų įmonių bei organizacijų. LSA gretose taip pat yra Respublikinė langų ir durų gamintojų asociacija, Lietuvos santechnikų asociacija, Polistireninio putplasčio asociacija ir pastolininkų asociacija „Baltic Scaffolders Association“.

www.statybininkai.lt facebook.com/statybininkai/ linkedin.com/company/statybininkai

KODĖL VERTA BŪTI LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS NARIAIS? • LSA gina savo narių interesus ir atstovauja jiems sprendžiant problemas valstybinėse Lietuvos institucijose. Kiekvienas narys turi galimybę teikti pasiūlymus ir taip dalyvauti formuojant statybos verslo teisinę aplinką. • Verslo teisinės ir mokestinės aplinkos pokyčius LSA nariai gali prognozuoti anksčiau, nes informaciją iš LSA gauna laiku. • LSA skatina įmonių ir organizacijų bendradarbiavimą, suteikia galimybę rasti partnerių patikimų statybos įmonių ir su statyba susijusių organizacijų bendruomenėje. • LSA savo nariams suteikia galimybę dalyvauti įvairiuose projektuose ir iniciatyvose. • LSA savo nariams suteikia galimybę dalyvauti asociacijos organizuojamose aktualiose konferencijose, seminaruose ir kituose renginiuose.

www.skaitmeninestatyba.lt

facebook.com/skst.lt/

linkedin.com/company/skst