Turinys / Content Vasara su kaligrafija: ant burių ir ant sienų/ Summer with calligraphy: on sails and walls/ 3
Jokūbas Zovė. K. Donelaitis. Metai. Žiemos rūpesčiai / K. Donelaitis. The Seasons. Winter Cares Colour ink /Sp. Tušas 50 x 70 cm
RAŠTO MENAS / THE ART OF CALLIGRAPHY / 4 Kristina Jokubavičienė Kaligrafija ant burių / Calligraphy on sails / 16 Goda Giedraitytė Tipografinis džiazas: „Keliaujančių raidžių“ paroda Lenkijoje / Typographic Jazz: the Exhibition of Travelling Letters in Poland / 20 Aušra Lisauskienė Tekstas ir miestas / Text and City/ 22 Vaidotas Dapkevičius IN MEMORIAM JEAN Larcher/ 23 Giedrė Gučaitė / 24
Leidybą rėmė Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondas SPAUSTUVĖ „DRUKA“
Leidinio sumanytojas Algis Kliševičius (1950–2008) Kūrybinė grupė Kristina Jokubavičienė Mindaugas Petrulis Lidija Skačkauskaitė-Kuklienė Zita Mazaliauskaitė Lolita Zemlienė Į anglų kalbą vertė Laimutė Servaitė Lietuvių kalbos redaktorė Vilma Urbonavičiūtė
2 Kaligrafijos sąsiuviniai 2014/1(10)
Summer with calligraphy: on sails and walls
Vasara su kaligrafija: ant burių ir ant sienų
Whether you want it or not, you will be seeing calligraphy when walking in Klaipėda in the summer heat: on the Danė River, between the Biržos and Pilies bridges, on four pontoons, eight sails covered with calligraphy patterns are fluttering in the wind, with another five winding around the weathercockcrowned staffs on the embankment.
Kaligrafiją nori nenori pamatysi vaikštinėdamas po vasaros karščio įkaitintą ir ryžtingai nuo jo besivaduojančią Klaipėdą: Danės upėje, tarp Biržos ir Pilies tiltų, ant keturių pontonų laisvai plazda aštuonios burės, puoštos kaligrafiškais raštais, dar penkios sukasi aplink vėtrungėmis karūnuotus stiebus krantinėje.
The national exhibition of the art of writing was held in Klaipėda for the fifth time. It happened to coincide with a continued international project Calligraphy for Klaipėda dedicated to the 760th anniversary of the city.
Lietuvos rašto meno paroda surengta uostamiestyje jau penktą kartą. Šį kartą ji sutapo su tęstiniu tarptautiniu projektu „Kaligrafija Klaipėdai“, kuris skirtas miesto 760 metų jubiliejui.
The tenth jubilee issue of the Calligraphy Notebooks is dedicated to the exhibition. Alongside the Notebooks, the catalogue of the exhibition is presented.
Jubiliejinis dešimtasis „Kaligrafijos sąsiuvinių“ numeris skiriamas šiai parodai. Kartu su sąsiuviniu pasirodo ir parodos katalogas.
Klaipėda is not accidentally considered to be the capital of Lithuanian calligraphy. Five exhibitions of the art of writing, Caligraphy Notebooks, and sails on the Danė River make Klaipėda an atractive centre of fostering of the art of calligraphy. The creative team hopes that the coming national exhibitions of the art of writing will be held in Klaipėda. We shall enjoy the sails whose patterns will be dedicated to important occasions and read Calligraphy Noteboks.
Klaipėda ne veltui laikoma Lietuvos kaligrafijos sostine. Penkios rašto meno parodos, „Kaligrafijos sąsiuviniai“, burės Danės vandenyse daro Klaipėdą patraukliu kaligrafijos meno puoselėjimo centru. Leidinio kūrybinė grupė viliasi, kad Klaipėdoje bus surengtos ir kitos Lietuvos rašto meno parodos. Matysime bures, kurių raštai bus skirti reikšmingoms progoms, skaitysime „Kaligrafijos sąsiuvinius“.
3 Calligraphy Notebooks 2014/1(10)
Kristina JOKUBAVIČIENĖ
Kristina JOKUBAVIČIENĖ Dailėtyrininkė, Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijos Klaipėdoje vedėja Art expert, Head of Klaipėda Pranas Domšaitis gallery, Lithuanian Art Museum
4 Kaligrafijos sąsiuviniai 2014/1(10)
THE ART OF CALLIGRAPHY
RAŠTO MENAS
To the public space
Į viešąją erdvę
Two years ago, art critic Goda Giedraitytė and artists Mindaugas Petrulis and Lidija Skačkauskaitė-Kuklienė initiated a continuous international project Calligraphy for Klaipėda, dedicated to the 760th anniversary of the city. The competition of calligraphy, an exhibition, and the second stage of the project that opened up in a unique exhibition of the art of writing on sails on the Danė River in the summer of 2012 was a success and was resumed in 2014.
Prieš dvejus metus menotyrininkė Goda Giedraitytė, dailininkai Mindaugas Petrulis ir Lidija Skačkauskaitė-Kuklienė sumanė tęstinį tarptautinį projektą „Kaligrafija Klaipėdai“, kuris skirtas miesto 760 metų jubiliejui. Kaligrafijos konkursas, paroda ir antrasis projekto etapas, išsiskleidęs unikalia rašto meno paroda ant burių Danės upėje 2012-ųjų vasarą, buvo toks sėkmingas, kad sulaukė tęsinio ir 2014-aisiais.
In 2014, the project coincided with the 5th Lithuanian exhibition of the art of writing, therefore, before attending it (or possibly also when returning from it), it was worth seeing works of art enlarged and printed on triangular sail size tents and finding their initial versions in exhibitions (e.g., comparing the work Diversion 01 by Aušra Lisauskienė in the exhibition and its improvision on the embankment). To quote curator G.Giedraitytė, “the idea of the project was to attract public attention to the writing and its culture by contemporary virtual means; to show how writing was related to art and to take the art to the public space so that anyone walking along the street could suddenly come across it“. In the summer of 2014, in the city called the capital of calligraphy one had no way of escaping the art of writing. A national exhibition of the art of writing was held in Klaipėda for the 5th time, therefore, one can already talk about tradition and continuity; before we cross the threshold of the Exhibition Hall of Klaipėda Cultural Communication Centre, we can remember the history of the exhibitions of the art of writing.
Šiemet projektas sutapo su penktąja Lietuvos rašto meno paroda, tad prieš einant į ją (o gal ir grįžtant iš parodos) verta apžiūrėti išdidintus ir ant trikampių burių formato tentų atspausdintus kūrinius, o parodoje – susirasti jų pradinius variantus (tarkim, palyginti Aušros Lisauskienės darbą „Diversija 01“ parodoje ir jo improvizaciją krantinėje). Pasak kuratorės G. Giedraitytės, „projekto idėja – šiuolaikinėmis virtualiomis priemonėmis atkreipti žmonių dėmesį į raštą, jo kultūrą. Parodyti, kaip raštas gali būti susijęs su menu, ir išnešti tą meną į viešąją erdvę, kad žmogus tiesiog eidamas gatve netikėtai su juo susidurtų“. Kaip bežiūrėsi, kaligrafijos sostine vadinamame mieste nuo rašto meno šią vasarą neišsisuksi. Lietuvos rašto meno paroda surengta uostamiestyje jau penktą kartą, tad galima kalbėti apie tradiciją, tęstinumą ir, prieš peržengiant Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmų slenkstį, prisiminti rašto meno parodų istoriją.
Spontaneously, “on the wave“
Spontaniškai, „ant bangos“
The first exhibition was spontaneous, “on the wave“. Its organisers (curator: Algis Kliševičius (1950–2008)) and participants were full of enthusiasm and courage. To hold a national exhibition of the art of calligraphy, of a strange and mysterious, and for many, marginal art in Klaipėda?
Pirmoji buvo spontaniška, „ant bangos“. Ir parodos organizatoriai (kuratorius Algis Kliševičius [1950–2008]), ir jos dalyviai buvo kupini entuziazmo. Ir drąsos. Rengti respublikinę (1992 m. šalies parodos dar taip inertiškai vadintos) kaligrafijos, keisto ir daugumai paslaptingo paribio meno, parodą Klaipėdoje?..
18 authors participated in the first national exhibition of script and calligraphy The Art of Writing: several from Vilnius and other cities of Lithuania, and the majority from Klaipėda, teachers and students of the Klaipėda Department of Visual Design. In Klaipėda Art Exhibition Palace, one could see exhibits of all the Lithuanian artists working in the field of calligraphy: both of experienced masters of script A. Kučas, A. Gurskas, J. Varnas, A. Kliševičius, and M. Petrulis and of beginner artists and students. The calligraphy of Klaipedians (A. Kliševičius, M. Petrulis, L. Skačkauskaitė-Kuklienė, and others) was then called avante-garde, although the manner of Klaipėda calligraphers at the beginning of the last decade of the 20th century was in no way avant-garde. They just were among the first who bravely tested and introduced new technologies, tools, and materials that changed the expression of the art of writing. The 1992 exhibition The Art of Writing attracted much public attention (calligraphy was never short of it). Afterwards, the Lithuanian Union of Script Artists was established, however, it remained inactive, possibly due to significant distances between the centre and the coast in a literal and in a figurative sense.
New and interesting The next exhibition was held seven years later. In the second national script and calligraphy exhibition The Art of Writing in 1999 (curator: Algis Kliševičius), 33 artists from Vilnius, Kaunas, and Klaipėda took part. Probably for the first time, the works produced by means of digital printing were exhibited. New technologies got also established in the field of the art of writing, and Algis Kliševičius was one of the
Pirmojoje Lietuvos šrifto ir kaligrafijos parodoje „Rašto menas“ dalyvavo 18 autorių: keletas – iš Vilniaus, kitų šalies miestų, dauguma – klaipėdiečiai, Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos vizualinio dizaino katedros dėstytojai ir auklėtiniai. Uostamiesčio Dailės parodų rūmuose buvo galima išvysti visų kaligrafiją kuriančių lietuvių dailininkų darbų. Eksponuoti ir patyrusių šrifto meistrų A. Kučo, A. Gursko, J. Varno, A. Kliševičiaus, M. Petrulio, ir pradedančiųjų dailininkų, studentų kūriniai. Klaipėdiečių (A. Kliševičiaus, M. Petrulio, L. Skačkauskaitės-Kuklienės ir kitų) kaligrafija tada pavadinta avangardine, nors tai, kaip kūrė Klaipėdos kaligrafai XX a. 10-ojo dešimtmečio pradžioje, toli gražu nebuvo avangardas. Tiesiog jie vieni pirmųjų drąsiai bandė ir įtvirtino naujas technikas, įrankius, medžiagas, kurios keitė rašto meno raišką. 1992 m. paroda „Rašto menas“ sulaukė didelio visuomenės dėmesio (kaligrafija jo niekad nestinga). Įsteigta Lietuvos šriftininkų draugija, deja, ji liko neveikli. Galbūt trukdė ir nemaži atstumai tarp centro ir pajūrio – tiesiogine ir perkeltine prasmėmis.
Nauja ir įdomu Kitos parodos teko laukti septynerius metus. 1999 m. surengtoje antrojoje Lietuvos šrifto ir kaligrafijos parodoje „Rašto menas“ (kuratorius A. Kliševičius) dalyvavo 33 dailininkai iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Bene pirmą kartą parodoje eksponuoti skaitmeninės spaudos būdu atlikti darbai. Naujos technologijos įsitvirtino ir rašto
5 Calligraphy Notebooks 2014/1(10)
6 Kaligrafijos sÄ…siuviniai 2014/1(10)
first who used a computer to create calligraphy. It was after the second exhibition that a graphic artist from Vilnius Rimvydas Kepežinskas pronounced a phrase that came to stay: “I call Klaipėda the capital of Lithuanian calligraphy“.
mene, o vienas pirmųjų kompiuterį kaligrafijai kurti pasitelkė A. Kliševičius. Būtent po antrosios parodos vilnietis grafikas Rimvydas Kepežinskas pasakė lakiąją frazę: „Klaipėdą aš vadinu Lietuvos kaligrafijos sostine.“
In the seminar Tradition and Contemporarity that took place during the exhibition, the situation of calligraphy in Lithuania was discussed, and voices were heard that national calligraphy exhibitions ought to be held more frequently. As stated by professor Albertas Gurskas, “The second script and calligraphy exhibition organised after a longish period of time witnesses that the said branch of art continues to exist calmly and quietly and gets enriched by innovation and by deeper understanding of the classics“. In the autumn of the same year, the exhibition was taken to the Arka Gallery of the Lithuanian Artists’ Association in Vilnius.
Parodos metu vykusiame seminare „Tradicija ir šiuolaikiškumas“ aptarta kaligrafijos situacija Lietuvoje, išsakyta nuomonė, kad šalies kaligrafijos parodas reikėtų rengti dažniau. Prof. A. Gurskas apie parodą kalbėjo: „Po ilgokos pertraukos surengta antroji šrifto ir kaligrafijos paroda liudija, kad ši meno šaka tyliai, ramiai egzistuoja, vis pasipildydama naujumu ir gilesniu klasikos supratimu“. Tų pačių metų rudenį paroda eksponuota Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) galerijoje „Arka“, Vilniuje.
After the decision to hold exhibitions every five years had been taken, the third national script and calligraphy exhibition The Art of Writing opened its door to visitors in 2004 (curator A. Kliševičius). For the first time, its organisers responded to a topical issue: the exhibition was dedicated to the 100th anniversary of the recovery of the Lithuanian press in Latin characters. During it, a new Lithuanian script Palemonas, intended for the special needs of linguistics and commissioned by the State Commision of the Lithuanian Language, was introduced. In the third exhibition, 28 authors took part. And again, alongside well-known and experienced calligraphers, a group of young creators exhibited their works; some of them were students, some graduates from the studies of art, who experimented in a creative way and tried to discover their own paths in calligraphy, and who came both from Klaipėda and from other cities. As A.Kliševičius said at the time, “The exhibition offers both examples of academic writing and improvisational calligraphy which displays more emotion than information. Besides, there are works in the style of art-design – calligraphy on textile, stone, and tree leaves – with previously nonexistant motiffs included. That is new and interesting.“
A kind of a catalyst The third exhibition played the role of a catalyst in the dissemination of the art of calligraphy. After Klaipėda, it was taken to Šiauliai (the Laiptai Gallery) and Vilnius (the Arka Gallery and the Palace of Seimas of the Republic of Lithuania). In 2005, A. Kliševičius, in collaboration with his former student, and later his colleague, artist, and calligrapher M. Petrulis, prepared and published an album Calligraphy from the Lithuanian Seaside (in 2006, the album was translated into Russian and presented during the exhibition of the Western Lithuanian Region in Kaliningrad). In 2006, the first continuous Lithuanian publication Calligraphy Notebooks initiated by A. Kliševičius was launched and has been published until the present. Almost all major achievements in the field of calligraphy, and not only in it, before 2008 are to be related to the personality, ideas, and works of A. Kliševičius. The fourth national script and calligraphy exhibition (curator L. Skačkauskaitė-Kuklienė) proved that the traditions of the art of writing in Klaipėda were consistently promoted. In the invitations to participate in the exhibition, its organisers accentuated the cultural links of Lithuanian writing with the mentality and art of European countries in the context of both history and the current topical issues and asked contemporary creators how important the issues of historical consciousness, the continuity of traditions, and the relation
Nusprendus parodas rengti kas penkeri metai, trečioji Lietuvos šrifto ir kaligrafijos paroda „Rašto menas“ lankytojams duris atvėrė 2004-aisiais (kuratorius A. Kliševičius). Pirmą kartą rengėjai atsigręžė į aktualijas: paroda buvo skirta lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečiui, jos metu pristatytas specialiems lingvistikos darbams skirtas ir tuo metu Valstybinės lietuvių kalbos komisijos užsakymu jau baigiamas kurti naujas lietuviškas šriftas „Palemonas“. Trečiojoje parodoje dalyvavo 28 autoriai. Greta gerai žinomų, patyrusių kaligrafijos meistrų savo darbus vėl eksponavo būrelis jaunimo – studijuojančio arba jau baigusio dailės mokslus, labai kūrybingai eksperimentuojančio, ieškančio savų „kaligrafiškųjų kelių“ – iš Klaipėdos ir kitų miestų. A. Kliševičius tada teigė: „Parodoje yra ir akademinio rašymo pavyzdžių, ir improvizacinės kaligrafijos, kur emocijos daugiau nei informacijos. Be to, esama artdizaino stiliaus darbų – kaligrafijos su tekstile, ant akmenukų, medžio lapų – įtraukti motyvai, kurių anksčiau nebuvo. Tai nauja ir įdomu.“
Tarsi katalizatorius Trečioji paroda tapo savotišku kaligrafijos meno sklaidos katalizatoriumi. Po Klaipėdos ji buvo eksponuota Šiauliuose (galerijoje „Laiptai“) ir Vilniuje (LDS galerijoje „Arka“, LR Seimo rūmuose). A. Kliševičius kartu su savo buvusiu mokiniu, vėliau – kolega, dailininku ir kaligrafu M. Petruliu 2005 m. parengė ir išleido albumą „Kaligrafija iš Lietuvos pajūrio“ (2006 m. išverstas į rusų kalbą albumas pristatytas Vakarų Lietuvos regiono kaligrafų parodoje Kaliningrade). 2006 m. dienos šviesą išvydo A. Kliševičiaus sumanytas pirmasis tęstinis leidinys Lietuvoje „Kaligrafijos sąsiuviniai“, sėkmingai leidžiamas iki šiol. Beveik visa, kas svarbiausia nuveikta kaligrafijos srityje Klaipėdoje ir ne tik joje iki 2008-ųjų, neatsiejama nuo šviesaus atminimo A. Kliševičiaus asmenybės, idėjų ir darbų. Ketvirtoji Lietuvos šrifto ir kaligrafijos paroda (kuratorė L. Skačkauskaitė-Kuklienė) patvirtino, kad Klaipėdoje puoselėjamos rašto meno tradicijos. Kviesdami dalyvauti parodoje, rengėjai akcentavo Lietuvos rašto kultūrines sąsajas su Europos šalių mentalitetu, daile tiek istorijos, tiek nūdienos aktualijų kontekste ir klausė šiuolaikinių kūrėjų, kiek jiems svarbūs istorinė sąmonė ir tradicijų tąsa bei santykis su amžinosiomis vertybėmis. Net 47 dailinin-
7 Calligraphy Notebooks 2014/1(10)
with eternal values were for them. As many as 47 artists presented their works, including four foreign calligraphers from Israel, Japan, Latvia, and Germany. An increasing number of participants and a new, international status of the exhibition proved that calligraphy was not going to give away their own positions in contemporary art.
Strong and unexpectedly unanimous I have to admit that on my way to the 5th national exhibition of the art of writing (curator: L. Skačkauskaitė-Kuklienė) I felt sceptical about its dedication to the 300th birth anniversary of Kristijonas Donelaitis and 110th aniversary of the recovery of Lithuanian press, as indicated in the announcement of the exhibition, and about the invitation to artists “to remember other literary jubilees that the year 2014 was rich in. Those were the 110th birth anniversary of Lithuanian poet Salomėja Nėris, the 135th of Lithuanian author Jonas Biliūnas and the 145th of another author Juozas Tumas Vaižgantas, as well as the 450th birth anniversary of William Shakespeare, called “father of Western European poetry and dramaturgy“. I am always cautious about thematic exhibitions unavoidably prompted by dedications and jubilees. In almost all the exhibitions of the recent years, the mention of the name of “the bard of Prussian Lithuanian peasants“ was mandatory, and there were many more, one more significant than the other... After looking around, it became obvious that the focus on specific personalities of the literary world stimulated the creators to concentrate on the nature of the image and the text, the two most important and universal ways of the world perception. The exhibition was strong, interesting, and unexpectedly unanimous, although its participants represented different countries and cultural traditions, different age groups, and several generations of art. Around 50 artists from 10 countries, including Belarus, Denmark, Italy, Israel, Japan, South Korea, France, Romania, Germany, and Lithuania, each presented several works. The exhibition boasted an excellent exposition solution (its author, just like of all the other expositions of the Art of Writing, was M. Petrulis), which consistently led from the classics of calligraphy to sparse, however, exceptionally meaningful spatial objects. Several authors knew one another as participants of the calligraphy project in 2012, Caligraphy for Klaipėda: Anastasia Kulazhenko (Belarus), Katharina Pieper (Germany), Leo Ray (Israel), and Pavel Semchanka (Belarus). The caligraphy of Bangjang Seol Jeong Kunsunim, Zen master from South Korea, had already been exhibited in Vilnius, Kaunas, and Klaipėda a year before. The tradition of Zen Buddhism calligraphy was represented in the exhibition by the works of Japanese artist Shodo Harada Roshi.
The intriguing live authenticity From the 60s of the 20th century, with the contours of the contemporary conceptual calligraphy becoming more distinct, attempts were made to develop respective definitions. Sometimes long and sometimes confusing definitions explained the creation of an image and a new meaning by means of the figurativeness and expression of signs (letters, words, or texts) with communicative characteristics, even if not necessarily legible. Expression, dynamic asymmetry, movement, and emotionality were essential components of the art of writing either in the traditional or the conceptual calligraphy. It formed as an art of fine, and let us add live, writing. Digital technologies as if “extended“ artist’s arm and provided
8 Kaligrafijos sąsiuviniai 2014/1(10)
kai pateikė savo darbus, iš jų keturi – užsieniečiai, Izraelio, Japonijos, Latvijos ir Vokietijos kaligrafai. Išaugęs dalyvių skaičius ir naujas – tarptautinis parodos statusas liudijo, kad kaligrafija nesiruošia užleisti savų pozicijų šiuolaikiniame mene.
Stipri ir netikėtai vieninga Turiu prisipažinti, kad eidama į penktąją Lietuvos rašto meno parodą (kuratorė L. Skačkauskaitė-Kuklienė) buvau skeptiškai nusiteikusi dėl anonse skelbiamų parodos dedikacijų Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo ir lietuviškos spaudos atgavimo 110-osioms metinėms bei kvietimo dailininkams „prisiminti ir kitus literatūrinius jubiliejus, kuriais sodrūs 2014-ieji. Tai ir lietuvių poetės Salomėjos Nėries 110-osios, rašytojo Jono Biliūno 135-osios, rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto 145-osios, Vakarų Europos poezijos ir dramaturgijos tėvu tituluojamo Williamo Shakespeare’o 450-osios gimimo metinės“. Visada atsargiai žvelgiu į parodų temiškumą, kurį neišvengiamai lemia dedikacijos, jubiliejai, juk beveik visose pastarųjų metų parodose „būrų dainiaus“ vardo pasirodymas tapo privalomas, o kur dar kiti, vienas už kitą „svaresni“... Pasižvalgius po parodą, tapo akivaizdu, kad orientavimasis į konkrečias literatūros pasaulio asmenybes paskatino kūrėjus susitelkti ties vaizdo ir teksto, dviejų svarbiausių, universalių pasaulio suvokimo būdų, esme. Paroda stipri, įdomi ir netikėtai vieninga, nors joje dalyvauja skirtingų šalių ir kultūros tradicijų, įvairaus amžiaus – kelių meno kartų atstovai. Apie 50 dailininkų iš 10 šalių (Baltarusijos, Danijos, Italijos, Izraelio, Japonijos, Pietų Korėjos, Prancūzijos, Rumunijos, Vokietijos ir Lietuvos) pateikė po kelis kūrinius. Puikus ekspozicinis sprendimas (šios parodos, kaip ir visų kitų „Rašto meno“ ekspozicijų, autorius – M. Petrulis) nuosekliai veda nuo kaligrafijos klasikos iki negausių, bet kaip reta prasmingų erdvinių objektų. Keletas autorių jau pažįstami, 2012 m. dalyvavę kaligrafijos projekte „Kaligrafija Klaipėdai“: Anastasia Kulazhenko (Baltarusija), Katharina Pieper (Vokietija), Leo Ray (Izraelis), Pavelas Semchanka (Baltarusija). Dzen meistro iš Pietų Korėjos Pang Dziang Sol Cong Kun Sunimo kaligrafija buvo pristatyta praėjusiais metais parodose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Dzenbudizmo kaligrafijos tradicijai parodoje atstovauja ir japono Shodo Harada Roshi darbai.
Intriguoja gyva autentika Nuo XX a. septintojo dešimtmečio ryškėjant šiuolaikinės konceptualiosios kaligrafijos apybraižoms, vis bandoma kurti jas atitinkančius apibrėžimus. Kartais ilguose ir painiuose apibrėžimuose kalbama apie vaizdo ir naujos prasmės kūrimą, pasitelkiant komunikacinių savybių turinčių, bet nebūtinai įskaitomų ženklų (raidžių, žodžių, tekstų), metaforiškumą ir ekspresiją. Ekspresija, dinamiška asimetrija, judėjimas ir emocionalumas išlieka esminiai rašto meno kūrinių sandai, nesvarbu, kalbama apie tradicinę ar apie konceptualiąją kaligrafiją. Ji formavosi kaip dailaus ir, pridėkime, „gyvo“ rašymo menas. Skaitmeninės technologijos tarsi „pratęsė“ dailininko ranką, suteikė naujų galimybių, taigi visiškai suprantama, kodėl jomis
Žydrūnė Kriūkaitė. 2014. Palikimas / Legacy. Drobė, linas, siuvinėjimas / Canvas, linen, and embroidery. 90 x 60
Zita Inčirauskienė,. „Metų laikai“ / The Seasons. 2014. 4 dalių kompozicija, emalio technika / 4-part composition, enamel technique. 17 x 20 x 10 cm /
9 Calligraphy Notebooks 2014/1(10)
Andrius Balvočius. 2014. „E“. Mišri, skaitmeninė spauda / Mixed, digital printing. 100 x 100 cm
Marija Marcelionytė-Paliukė. 2014. Tipografinė vėtrungė / Typographic Weathercock. Šilkografija / Silkography
10 Kaligrafijos sąsiuviniai 2014/1(10)
Matsur Henadz. 2014. Крысціёнас Данелайціс. Tušas, teptukas, popierius, kompiuterinė grafika / Pen, brush, paper, computer graphics. 45 x 90
Albertas Gurskas. 2014. M. Martinaitis. 70,2 x 100
11 Calligraphy Notebooks 2014/1(10)
12 Kaligrafijos sÄ…siuviniai 2014/1(10)
new opportunities; one can understand the admiration for them or their use for practical purposes (when the image was transferred onto the tent). However, nothing can substitute for that special feeling when you watch the letters, words, or stanzas written with the hand on a plane, when you observe hardly visible, accidental (or maybe not) disappearing draft signs, witnesses of long preparatory work, and you sense the sound of a pen scratching the paper in the rough contour of a letter. The exhibition presented sufficient amounts of live authenticity. Five works by Albertas Gurskas looked as an overture to the classics of Lithuanian literature and the most traditional calligraphy. An ephemerically gracefully written line from the first stanza of Bernardas Brazdžionis’ poem O mūs šventas lietuviškas žodi (Oh, Our Divine Lithuanian Word), that became the title of the work (2014), sounded like a motto for the total creative activity of the artist. His Jau saulelė vėl (Now the Sun Rose Again) (2014) stood out by the perfect harmony of the forms and sizes of the letters, images, and notional accents, as well as the coverage of the paper plane. Donelaitis (2014) surprised by an original composition of two horizontal parts and the parellels that emerged between the name of the author in a heavy, like a wall of a fortress, block of compressed letters at the bottom of the page and the exposition of the branches of the “genealogical tree” above it – actually a very simple chronological line of Lithuanian authors, arranged in a non-chronological way. It was there that the intrigue was born.
Two meaningful lines After the works of Albertas Gurskas, one should stop in front of Jokūbas Zovė’s Kristijonas Donelaitis. Metai (The Seasons): the stanzas of spring joys, summer toils, autumn boons, and winter cares laid out on the paper with Indian ink. At first sight they may look as something already seen, however, that is not fast food. If you start studying the subtle shifts of the two consitituent parts of sheet – the title and the stanza – you will at least ask yourself, even if you do not get an answer, why they appeared, and you will get involved in the orderly rhythm of words/lines and nature/life. The exhibition features two principal lines: more structurised, as, e.g., in the works of Shiri Lanzer (Israel), Jurij Torejev (Belarus), K. Pieper, L. Skačkauskaitė-Kuklienė, and
žavimasi arba naudojamasi praktiniais sumetimais (kai vaizdas perkeliamas ant tento). Bet niekas negali pakeisti to ypatingo pojūčio, kad žvelgi į ranka ant plokštumos parašytas raides, žodžius, posmus, stebi ant popieriaus paviršiaus vos matomus, atsitiktinius (gal ir ne), tirpstančius juodraščio likučius, ilgo paruošiamojo darbo liudininkus, o šerpetotame raidės kontūre numanai paviršių dreskiančios plunksnos garsą. Tokios gyvos autentikos paroda pateikia tikrai nemažai. Kaip uvertiūra į lietuvių literatūros klasiką ir pačią tradiciškiausią, kokia tik gali būti, kaligrafiją pasitinka penki Alberto Gursko darbai. Efemeriškai grakščiai parašyto Bernardo Brazdžionio eilėraščio „Lietuviškam žodžiui“ pirmojo posmo eilutė „O mūs šventas lietuviškas žodi“, tapusi darbo pavadinimu (2014), suskamba kaip visos dailininko kūrybos moto. Tobula raidžių formų, dydžių, vaizdinių ir prasminių akcentų derme, lapo plokštumos užpildymu išsiskiria „Jau saulelė vėl“ (2013). O „Donelaitis“ (2014) nustebina originalia dviejų horizontalių dalių kompozicija ir paralelėmis, kurios atsiranda tarp rašytojo pavardės suspaustų raidžių sunkaus lyg tvirtovės siena bloko lapo apačioje ir „genealoginio medžio“ šakų išklotinės virš jo – iš tikrųjų visai paprastos lietuvių rašytojų chronologinės juostos, tik ne chronologiškai sudėliotos. Ir būtent čia atsiranda intriga.
Dvi prasmingos linijos Po A. Gursko reikėtų sustoti prie Jokūbo Zovės „Kristijonas Donelaitis. Metai“ – tušu ant popieriaus išvedžiotų pavasario linksmybių, vasaros darbų, rudens gėrybių ir žiemos vargų posmų. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad jau matyta, bet juk čia – ne greitasis maistas. Jei pradėsi gilintis į subtilias dviejų sudėtinių kiekvieno lakšto dalių – pavadinimo ir posmo – slinktis, bent klausi savęs, nors ir nerasi atsakymo, kodėl jos atsiranda, būsi įtrauktas į žodžių / eilučių ir gamtos / gyvenimo ritmo tvarką. Parodoje ryškėja dvi pagrindinės linijos – labiau struktūruota, kaip, tarkim, Shiri Lanzero (Izraelis), Jurijaus Torejevo (Baltarusija), K. Pieper, L. Skačkauskaitės-Kuklienės, A. Kliševičiaus, ir laisva, pašėlusiai improvizacinė, kaip
13 Calligraphy Notebooks 2014/1(10)
A. Kliševičius, or untamed and wildly improvisional, as demonstrated by Leo Ray, Mindaugas Petrulis, Andrius Balvočius, and Donata Porvaneckaitė. Both lines are rich in meanings and metaphors emerging from the interaction of the form and the sign or the text. It is not the country or a cultural tradition that predetermines the trends, and it does not matter which script is used – Hebrew, Latin, Japanese, or Cyrillic alphabet, or whether the writing follows from left to right, from right to left, or from top to bottom. That is rather a consequence of an individual way of thinking and expression and the general trends of the contemporary art in a globalised world. Written signs/non-signs turn into symbols, like in the Net Scribing and Ostrich by Ariela GotenbergYariv (Israel), Free Cancellaresca Alphabet by Jean Larcher (France), or Dawn (2014). by Pavel Semchanka.
More contemporary than digital Soft like a fading flashback from the past is the triptych Sentiments for Nėris (graphite on canvas, 2014) by Gražina Oškinytė. In general, the fifth exhibition is characterised by subtle search for a meaningful content and a laconic, pure form, without unnecessary enlarged sizes, by means of a careful choice of colour combinations and tone nuances and by focusing on the texture, shade, and a multi-layered image and thought. In that regard, a cycle of miniatures Day and Heart by Ziv Pelev Ben Zev (Israel) and Happy (2014) by Rasa Olesen (Denmark) are very close. Even the “ancient“ shade which unfolds through traditional tools and materials (a goose feather, marble dust, canvas, embroidery, handmade paper, and ceramics) or through associations with manuscripts (Johann Maierhofer, Germany), folk textile and crafts (Legacy by Žydrūnė Kriukaitė) and images of Sumerian clay tables (the cycle Paths by Giedrė Gučaitė) look more contemporary than digitals. Evidently the focus on literary classics contributed to the purity and a verified, but never boring feeling of tradition caused by the exhibition as a whole. It integrates and combines objects: an authentic typewriter and piles of white and black letters by Aušra Lisauskienė; once irreplaceable, and currently broken enamel pots that became a parable of the seasons by Zita Inčirauskienė (The Seasons, 2014), or A Tale of a Maybug (2014) and Harpsichords of Donelaitis by L. Skačkauskaitė-Kuklienė (2014). When looking round, I was thinking about the prospects of calligraphy exhibitions. The latter two seemed to be calling for a greater frequency: a five-year period in the fast changing world is too long even for calligraphy. Why don’t we consider a version of an international triennial of the art of writing – it is quite realistic since we possess the experience of organisation and a nice group of artists. The article was reprinted from the publication DURYS, August 2014
Leo Ray, M. Petrulio, Andriaus Balvočiaus, Donatos Porvaneckaitės. Abi linijos nestokoja daugybės prasmių, metaforų, kylančių iš formos ir ženklo ar teksto sąveikos. Ne šalis ar kultūros tradicija lemia šias kryptis. Visai nesvarbu, koks raštas – hebrajų, lotynų, arabų, japonų ar kirilica, kaip rašoma – iš kairės į dešinę, iš dešinės į kairę ar iš viršaus į apačią. Veikiau tai individualaus mąstymo ir raiškos bei bendrųjų globalizuoto pasaulio šiandieninio meno tendencijų pasekmė. Rašto ženklai / ne ženklai tampa simboliais, kaip Arielos Gotenberg-Yariv (Izraelis) „Tinklo raštai“ ir „Strutis“ (2014), Jeano Larchero (Prancūzija) „Laisva cancellaresca abėcėlė“ ar Pavelo Semchankos „Aušra“ (2014).
Šiuolaikiškiau nei skaitmena Minkštas kaip tirpstantis prisiminimas iš praeities Gražinos Oškinytės grafitu ant drobės atliktas triptikas „Sentimentai Nėriai“ (2014). Penktojoje parodoje apskritai pastebimas polinkis į subtilias turinio prasmingumo ir lakoniškos, išgrynintos formos paieškas, be reikalo nedidinant formato, atsargiai renkantis spalvinius derinius, tonų niuansus, kreipiant dėmesį į faktūras, šešėlius, vaizdo ir minties daugiasluoksniškumą. Šiuo požiūriu artimi Ziv Pelev Ben Zevo (Izraelis) miniatiūrų ciklas „Diena ir širdis“, Rasos Olesen (Danija) „Laimingi“ (2014). Net „senovės“ atspalvis, kuris skleidžiasi per tradicinius įrankius ir medžiagas (žąsies plunksna, marmuro dulkės, drobė, siuvinėjimas, rankų darbo popierius, keramika) ar per asociacijas su manuskriptais (Johannas Maierhoferis, Vokietija), liaudiškąja tekstile ir amatais (Žydrūnė Kriukaitė „Palikimas“), Šumero molinių lentelių vaizdiniais (Giedrė Gučaitė, iš ciklo „Takai“), atrodo šiuolaikiškiau nei skaitmena. Turbūt orientacija į literatūros klasikus prisidėjo prie grynumo ir patikrinto, bet nenuobodaus tradiciškumo jausmo, kurį kelia parodos visuma. Į ją įsilieja ir puikiai dera objektai: A. Lisauskienės autentiška rašomoji mašinėlė ir baltų bei juodų raidžių krūvelės, Zitos Inčirauskienės supjaustyti kadaise nepakeičiami emaliuoti puodai, tapę metų laikų parabole („Metų laikai“, 2014), ar „Istorija apie šūdvabalį“ (2014) bei L. Skačkauskaitės-Kuklienės „Donelaičio klavesinai“ (2014). Žvalgantis ekspozicijoje, neapleido mintis apie kaligrafijos parodų perspektyvą. Pastarosios dvi, rodos, prašyte prašosi būti rengiamos dažniau – penkerių metų laikotarpis sparčiai kintančiame pasaulyje net ir kaligrafijai yra per ilgas. Kodėl neapsvarsčius tarptautinės rašto meno trienalės varianto – turint tokią rengimo patirtį ir gražų menininkų būrį Klaipėdai tai visai realu. Straipsnis perspausdintas iš leidinio „DURYS“, 2014 metų rugpjūtis
14 Kaligrafijos sąsiuviniai 2014/1(10)
15 Calligraphy Notebooks 2014/1(10)
Calligraphy on Sails
Kaligrafija ant burių
In 2012, when commemorating the 760 anniversary of the city of Klaipėda, an artist group Žuvies akis (A Fish Eye), jointly with the JSC Klaipėda Castle Port, implemented a project unique both in Lithuania and abroad, Calligraphy on Sails (project curators: art critic Goda Giedraitytė, graphic artists-calligraphers Lidija Kuklienė and Mindaugas Petrulis); during it, works of calligraphy were exhibited on specially produced twelve sails on the central artery of the city – the Danė River. th
GODA GIEDRAITYTĖ
The idea of the project was to introduce the elements representing the city of Klaipėda – the sails as a symbol of the port and the art of writing – was promoted by the frequent titling of Klaipėda as the capital of calligraphy. An outstanding master of calligraphy professor Algis Kliševičius (1950–2008) greatly contributed to the consolidation of the title: five national script and calligraphy exhibitions The Art of Writing were initiated and took place in Klaipėda (1992, 1999, 2004, 2009, 2014), different projects of calligraphy have been frequently held, and since 2006, an only in Lithuania continuous publication Notebooks of Calligraphy has been published, which popularises and promotes the art of calligraphy among professionals and amateurs. In 2012, the project was highly appreciated by the city residents and its guests and widely reported in the national media, and consequently, together with the project sponsor, a decision was taken to organise a project every two years and to extend the period of the exposition up to three months. This year, the exhibition of calligraphy adorned the Danė River (between the Biržos and Pilies bridges) from 8 July to 15 October, while on the embankment, the sails fluttered up to December. Given the data meaningful for Lithuania in 2014, the curators invited the
GODA GIEDRAITYTĖ Dailės istorikė ir kritikė, kultūros vadybininkė, Vilniaus dailės akademijos ir Klaipėdos universiteto lektorė, menininkų grupės „Žuvies akis“ pirmininkė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė Art historian and critic, cultural manager, lecturer of Vilnius Academy of Arts and Klaipėda University, chair of the artist group Žuvies akis, member of the Lithuanian Artists̕ Union
16 Kaligrafijos sąsiuviniai 2014/1(10)
2012 m., minint Klaipėdos miesto 760 metų jubiliejų, menininkų grupė „Žuvies akis“ kartu su UAB „Klaipėdos pilies uostas“ įgyvendino unikalų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje projektą „Kaligrafija ant burių“ (projekto kuratoriai: menotyrininkė Goda Giedraitytė, grafikai-kaligrafai Lidija Kuklienė ir Mindaugas Petrulis), kai kaligrafijos kūriniai eksponuoti ant specialiai pagamintų dvylikos burių centrinėje miesto arterijoje – Danės upėje. Projekto idėją – pristatyti Klaipėdos miestą reprezentuojančius elementus: uostamiestį simbolizuojančias bures ir rašto meną – įkvėpė dažnas Klaipėdos vadinimas Lietuvos kaligrafijos sostine. Prie šio vardo įtvirtinimo daug prisidėjo garsus kaligrafijos meistras prof. Algis Kliševičius (1950–2008). Klaipėdoje inicijuotos ir vyko penkios Lietuvos šrifto ir kaligrafijos parodos „Rašto menas“ (1992, 1999, 2004, 2009, 2014), nuolat rengiami įvairūs kaligrafiniai projektai, o nuo 2006-ųjų leidžiamas vienintelis Lietuvoje tęstinis leidinys „Kaligrafijos sąsiuviniai“, kuris populiarina ir propaguoja kaligrafijos meną tarp profesionalų ir mėgėjų. 2012 m. projektas puikiai įvertintas miesto gyventojų ir svečių, plačiai nušviestas respublikinėje žiniasklaidoje, todėl kartu su projekto mecenatu jį nutarta rengti kas antri metai, pailginant ekspozicijos laiką iki 3 mėnesių. Šiemet kaligrafijos paroda Danės upę (tarp „Biržos“ ir „Pilies“ tiltų) puošė nuo liepos 8 d. iki spalio 15 d., o krantinėje burės plevėsavo iki pat gruodžio mėnesio. Atsižvelgiant į reikšmingas Lietuvoje 2014 m. minėtas datas, kuratoriai dalyvius kvietė pateikti kūrinius, kurie skirti K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms ir lietuviškos spaudos atgavimo 110-osioms metinėms paminėti. „Labai džiaugiamės, kad daugelis autorių atsiliepė į
participants to submit works dedicated to the 300th birth anniversary of Kristijonas Donelaitis and the 110th anniversary of the recovery of the Lithuanian press. “We are really happy most of the authors responded to the proposed themes. We have some texts of Kristijonas Donelaitis written in Belarussian. Thus the dates important for Lithuania became in a way a global phenomenon”, commented curator Goda Giedraitytė. The tops of the sails were crowned with the weathercocks of Klaipėda Region: a contribution to the Year of Weathercocks announced by the Klaipėda City Municipality. Altogether, 12 sails were exhibited, including 8 on the Danė River and 4 on the embankment. The twelve works were selected from among over 40 submitted to the 5th national exhibition of calligraphy and the art of writing. “Some very good works were rejected by the jury, as they were impossible to place on a triangular form of a sail or were not contrastive and would have simply been lost in an exposition outside”, noted curator Lidija Kuklienė. The sails were adorned by callighraphers Henadz Matsur and Jurij Torejev from Belarus, Rasa DzimidavičiūtėOlesen from Denmark, Shiri Lanzer from Israel, and a whole array of Lithuanian calligraphers: Santa Čipkutė, Albertas Gurskas, Zita Inčirauskienė, Anatolij Klemencov, Lidija Kuklienė, Aušra Lisauskienė, Marija Marcelionytė, and Mindaugas Petrulis. Project organiser: an artist group Žuvies akis. Curators: art critic Goda Giedraitytė, graphic artist- caligrapher Lidija Kuklienė. Project patron: JSC Klaipėda Castle Port. Project sponsors: Council for Culture of the Republic of Lithuania, Klaipėda City Municipality.
pasiūlytas temas. Turim Kristijono Donelaičio tekstų, parašytų baltarusių kalba. Taigi Lietuvai svarbios datos tapo tarsi globaliu reiškiniu“, – teigė kuratorė Goda Giedraitytė.
Mindaugas Petrulis
Burių viršūnės buvo papuoštos Klaipėdos krašto vėtrungėmis, taip prisidedant prie Klaipėdos miesto savivaldybės paskelbtų Vėtrungės metų įprasminimo. Iš viso eksponuota 12 ant tentų atspaustų ir metalo konstrukcijose, imituojančiose bures, įtvirtintų burių. 8 iš jų – Danės upėje, dar 4 – krantinėje (Žvejų g. 2). Dvylika darbų atrinkti iš daugiau nei keturiasdešimties, kurie atsiųsti į 5-ąją Lietuvos kaligrafijos ir rašto meno parodą. „Kai kurie labai gražūs darbai komisijos atmesti, nes neįmanoma buvo jų įkomponuoti į trikampę burės formą arba buvo nekontrastingi, todėl lauko ekspozicijoje būtų tiesiog išnykę“, – pažymėjo kuratorė Lidija Kuklienė. Bures puošė kaligrafai Henadz Matsur ir Jouri Toreev iš Baltarusijos, Rasa Dzimidavičiūtė-Olesen iš Danijos, Shiri Lanzer iš Izraelio ir visa plejada Lietuvos kaligrafų: Santa Čipkutė, Albertas Gurskas, Zita Inčirauskienė, Anatolij Klemencov, Lidija Kuklienė, Aušra Lisauskienė, Marija Marcelionytė, Mindaugas Petrulis. Projekto organizatorius – menininkų grupė „Žuvies akis“. Kuratoriai: menotyrininkė Goda Giedraitytė, grafikė-kaligrafė Lidija Kuklienė. Projekto mecenatas – UAB „Klaipėdos pilies uostas“. Projekto rėmėjai: LR Kultūros taryba, Klaipėdos miesto savivaldybė. Projekto partneriai: VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, UAB „V. Paulius & Associates“, UAB „3K grupė“, „Orografika.lt“
Project partners: PI Klaipėda State Sea Port Authority, JSC V. Paulius & Associates, JSC 3K grupė, Orografika.lt
17 Calligraphy Notebooks 2014/1(10)
Jurij Torejev
18 Kaligrafijos sÄ…siuviniai 2014/1(10)
19 Calligraphy Notebooks 2014/1(10)
Typographic Jazz: the Exhibition of Travelling Letters in Poland
Tipografinis džiazas: „Keliaujančių raidžių“ paroda Lenkijoje
A continuous international exhibition Travelling Letters 2014, held in the Centre of Lithuanian Culture of the Embassy of the Republic of Lithuania in Poland, presented a kind of response to Latvians’ appeal to the Balts all over the world, first heard in 2008, to together celebrate the Baltic Unity Day on September 22. Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann, German philologist, Baltist, and professor of Königsberg University, first used the term Balts in his book Die Sprache der alten Preussen (Berlin, 1845). The name was predetermined by the geographical location of the tribes on the Baltic seaside, while presently the term is applied to the people speaking the Baltic languages. For the Baltic culture, the spoken and written word in the ancient Lithuanian and Latvian languages that belong to the Indo-European family of languages have always been important. The language, the art of writing, calligraphy, and typography have always been and remain an essential part of the Baltic culture.
Lietuvos Respublikos ambasados Lenkijoje (Lietuvos kultūros centro) erdvėje buvo pristatyta tęstinė tarptautinė paroda „Keliaujančios raidės 2014“. Ši paroda tartum atsiliepia į pirmą kartą 2008 m. latvių paskelbtą kreipimąsi į viso pasaulio baltus rugsėjo 22-ąją kartu švęsti Baltų vienybės dieną. Vokiečių filologas, baltistas, buvęs Karaliaučiaus universiteto profesorius G. Nesselmannas savo knygoje „Die Sprache der alten Preussen“ (Berlynas, 1845) pirmą kartą pavartojo baltų terminą. Vardą lėmė genčių gyvenamosios teritorijos prie Baltijos jūros geografinė padėtis, o šiandien šį žodį suvokiame kaip tautų, kalbančių baltų kalbomis, pavadinimą. Baltiškojoje kultūroje visada buvo svarbus pasakytas ir užrašytas žodis senomis, iš indoeuropiečių prokalbės kilusiomis lietuvių ir latvių kalbomis. Baltams jų kalba, rašto menas, kaligrafija ir tipografika yra svarbi etninės kultūros dalis.
The international exhibition dedicated to the Baltic Unity Day was organised by the Graphic Design Department of the Vilnius Academy of Arts in collaboration with the Embassy of the Republic of Lithuania in Poland. Alongside the works of the Baltic participants of the exhibition (Lithuanians and Latvians), a large number of contributions of Polish and Finnish artists could be seen, as if we were unintentionally going back to the original concept of Balts as the people who lived on the Baltic seaside. And due to the reason that art and culture have never had any boundaries, the works of Belgian, Russian, and English authors were also included in the exhibition.
Šią Baltų vienybės dienai dedikuotą tarptautinę parodą organizuoja Vilniaus dailės akademijos Grafinio dizaino katedra kartu su Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijoje. Tarp parodos dalyvių baltų (lietuvių ir latvių) darbų matome gausų būrį lenkų ir suomių dailininkų, taip nesąmoningai grįžtame prie pirmapradžio baltų termino vartojimo – tautų, gyvenančių prie Baltijos jūros, kūrybos. Į šią parodos kolekciją įtraukti autorių iš Belgijos, Rusijos, Anglijos darbai. Juk menas, kultūra niekad nepaisė sienų.
20 Kaligrafijos sąsiuviniai 2014/1(10)
The continuous project Travelling Letters is also well known in the international context, as since 2008, it was implemented in Russia (2008), Ukraine (2009), Finland (2010, 2013), and Lithuania (2009, 2011); the participants of the exhibitions included authors from more than 15 countries. Among the constant participants of a project, there were a lot of members of Association Typographique Internationale ATYPI, the International Council of Graphic Design Associations ICOGRADA, Artist Unions, famous graphic designers, as well as artists, lecturers, and professors, whose works contributed to the development of that field of art. Not only did the exhibition reveal a variety of works of the art of script writing, calligraphy, and typography and contribute to the dissemination of international culture, but it also continued the actualisation of the concept and phenomenon of creative industries. With the proliferation of the Internet, the technological ability of most countries to transmit information and to communicate with the world assimilated, nevertheless, even in the virtual space, the methods of expression in different countries have remained QUITE different. In Lithuania, the culture of letter and script writing and of visual expression has been integrated into the latest technologies in accordance with tradition and has become an important part of creative industries. For the Traveling Letters project, a new conception has been created annually, and new artists have been invited to exhibit their works. The theme and the title of the present exhibition is Typographic Jazz (TypoJazz). The authors of the exhibition, inspired by music, created innovative graphic-typographic works. The synthetic conveying of music by images and the combination of different kinds of art – the image and the sound – is the paradigm and the main goal of the project.
Tęstinis projektas „Keliaujančios raidės“ – puikiai žinomas ir tarptautiniame kontekste: nuo 2008 metų jis pabuvojo Rusijoje (2008), Ukrainoje (2009), Suomijoje (2010, 2013), Lietuvoje (2009, 2011), parodose dalyvavo autoriai iš daugiau nei 15 šalių. Tarp pastovių projekto dalyvių yra nemažai Tarptautinės tipografų asociacijos ATYPI, Tarptautinės grafinio dizaino asociacijos ICOGRADA, Dailininkų sąjungų narių – garsių grafikos dizainerių ir dailininkų, dėstytojų ir profesorių, savo darbais prisidedančių prie šios meno srities plėtotės. Paroda atskleidžia ne tik rašto meno, kaligrafijos ir tipografikos įvairovę, prisideda prie tarptautinės kultūros sklaidos, bet tęsia kūrybinių industrijų sąvokos bei reiškinio įprasminimą. Išplitus internetui, techninės daugelio šalių galimybės perteikti informaciją ir komunikuoti su pasauliu supanašėjo, vis dėlto paskirų šalių raiškos būdai netgi virtualiojoje erdvėje gana skirtingi. Lietuvoje raidės, šrifto, vizualumo kultūra integruojama į naująsias technologijas, remiantis tradicijomis, ir tampa svarbia kūrybinių industrijų dalimi. „Keliaujančių raidžių“ projektui kasmet sukuriama nauja koncepcija, pateikti savo darbus kviečiami nauji kūrėjai. Šios parodos tema ir pavadinimas – „Tipografinis džiazas“ (TypoJazz). Parodos autoriai, inspiruoti įvairios muzikos, sukūrė inovatyvių grafinių-tipografinių darbų. Sinestezinis muzikos perteikimas vaizdais, skirtingų meno rūšių – vaizdo ir garso – susiejimas yra šio projekto paradigma ir pagrindinis tikslas. Prof. Aušra Lisauskienė, Vilniaus dailės akademija
Prof. Aušra Lisauskienė, Vilnius Academy of Arts
21 Calligraphy Notebooks 2014/1(10)
Text and City
Tekstas ir miestas
Vaidotas Dapkevičius
Vaidotas Dapkevičius
The phonetic similarity of the title of my article to the popular American TV series is not accidental. Sound is merely one of the tools for text encoding and reproduction, and in this case it is more purposeful than random. Its aim to attract atention to the title is not the principal one, it just stops the reader at this page of the publication. Then, due to the introductory part, the reader will proceed below and deeper. The text starts unfolding into a maze of thought: from a fetishised guideline towards the city of the author of the text.
Fonetinis šio straipsnio antraštės panašumas į populiaraus amerikietiško serialo pavadinimą neatsitiktinis. Garsas – tik viena teksto kodavimo ir atkūrimo priemonių, šiuo atveju labiau tikslinga nei atsitiktinė. Tikslas – atkreipti dėmesį į antraštę – ne pagrindinis, ji tik priverčia skaitytoją stabtelėti ties atitinkamu leidinio puslapiu. Šios įžangos dėka eini toliau, leidiesi žemiau, giliau. Tekstas pradeda skleistis į minties labirintą – nuo fetišizuoto orientyro link teksto autoriaus miesto.
Should I call a form a letter, then a building should be encoded in a word. An ensemble would account for a sentence, and a city quarter, for a paragraph. And so on, and so forth, towards a text – a city. The tools that harmonise a textual proze piece work in the same way for an urban structure. Time, space, motiff, theme, segmentation... Even though a city, differently from a piece of literature, usually is not an authorial work, but rather a collection of individual texts, it has to be legible – especially for those who call themselves readers and seek joint authorship.
Jei formą pavadinčiau raide, tai pastatą jau tektų įvardyti žodžiu. Ansamblis – tai jau sakinys, kvartalas – pastraipa. Ir taip iki teksto, iki miesto. Priemonės, harmonizuojančios prozos tekstinį kūrinį, vienodai veikia ir urbanistinėje struktūroje. Laikas, erdvė, motyvas, tema, segmentacija. Nors miestas, skirtingai nei literatūros kūrinys, paprastai yra ne autorinis kūrinys, o greičiau paskirų tekstų, siejamų bendros tematikos, rinkinys, jis turi būti (į)skaitomas. Ypač tų, kurie save vadina rašytojais ir siekia bendros autorystės.
Regretfully, a contemporary text of architecture increasingly frequently “feeds” us on headlines or excerpts. Architectural “writers“ are diligently mastering the principle of fragment. A quotation frequently no longer has a reference to the original author, while the totality of the urban text tends to lose the structural links between individual territorial and historical elements.
Deja, šiuolaikinis architektūrinis tekstas vis dažniau mus „maitina“ antraštėmis ar ištraukomis. Architektūrinių tekstų „rašytojai“ įvaldo fragmento principą. Citata dažnai nebeturi nuorodos į pirminį jos autorių, o urbanistinio teksto visuma praranda struktūrines sąsajas su paskirais teritoriniais ir istoriniais elementais.
An outstanding Luxembourg-born architect and theoretician Leon Krier, who analysed the principles of urban morphology in his works, ironically equated a typologising model of modernist architecture with a stuttering text1. The name of Klaipėda, written with postmodern outspokenness in the skyline of the port city, is becoming an attribute of the text best comprehended by the majority, and the quotation of the bell tower of the All Saints Church in Vilnius in the exposition of the Contemporary Art Centre in Vilnius, an unexpected discovery even for some of the architects. In the liberalising society, it is the principle of agreement and the formal legal framework that play the role of a censor in urban architecture. The script, that used to be just a tool, substitutes for the text itself, while the form becomes a substitute for the content. A piece of proze in urban architecture has become an endangered category, and not only in Lithuania. The design of an architectural text reminds more of a periodical whose final version is meticulously overviewed by a public editor. It is only natural that the genre of architectural criticism that started to emerge after the recovery of Independence froze. The vacuum in the creative process of the discourse directly proves the necessity of continuity of such a discourse after the appearance of a work.
Žymus Liuksemburge gimęs architektas, teoretikas Leon Krier, savo darbuose nagrinėjantis urbanistinės morfologijos principus, tipologizuojantį modernistinės architektūros modelį ironiškai prilygino mikčiojančiam tekstui1. Daugumai suvokiamu teksto atributu mieste tampa postmodernistiškai tiesmukiškai pradėtas rašyti Klaipėdos vardas uostamiesčio panoramoje, o netikėtu atradimu net kai kuriems architektams – Visų Šventųjų bažnyčios varpinės bokšto citata Šiuolaikinio meno centro pastato išklotinėje, Vilniuje. Savotišku miesto architektūros cenzoriumi liberalėjančioje visuomenėje tapo susitarimo principas ir formalių teisės normų sistema. Šriftas, buvęs tik priemone, pakeitė patį tekstą, o forma tapo turinio pakaitalu. Prozos kūrinys miesto architektūroje – nykstanti kategorija ne tik Lietuvoje. Architektūrinio teksto konstrukcija labiau primena periodiką, kurios galutinį variantą skrupulingai peržiūri visuomeninis redaktorius. Natūralu, kad po nepriklausomybės atgavimo bepradedantis atsirasti architektūros kritikos žanras apmirė. Diskurso kūrybiniame procese vakuumas tiesiogiai įrodo tokio diskurso tęstinumo poreikį kūriniui atsiradus. 1
Nuotrauka iš leidinio / Photo from the publication Leon Krier. Drawing for architecture. The MIT Press, Cambridge, 2009
22 Kaligrafijos sąsiuviniai 2014/1(10)
Leon Krier. Drawing for architecture. The MIT Press, Cambridge, 2009.
Nuotrauka iš leidinio / Photo from the publication Marija Drėmaitė, Vaidas Petrulis, Jūratė Tutlytė. Architektūra sovietinėje Lietuvoje. Vilniaus dailės akademijos leidykla, Vilnius, 2012
In memoriam JEAN Larcher (1947–2015) When working on the present issue of Calligraphy Notebooks, we heard the sad news about the death of calligrapher Jean Larcher, participant of the international project Calligraphy for Klaipėda. Jean Larcher worked in France and other countries and was interested in letter form and calligraphy. He authored over 650 logotypes. As a visiting professor, he taught calligraphy in Europe, USA, and Australia.
Rengiant šį „Kaligrafijos sąsiuvinių“ numerį, pasiekė liūdna žinia apie kaligrafo, tarptautinio projekto „Kaligrafija Klaipėdai“ dalyvio Jean Larcher mirtį. Jean Larcher dirbo Prancūzijoje, kitose šalyse, domėjosi rašto meno formomis ir kaligrafija. Yra sukūręs daugiau kaip 650 logotipų. Kaip vizituojantis profesorius dėstė kaligrafiją Europoje, JAV ir Australijoje.
Cancellaresca abėcėlė / Free Cancellaresca Alphabet. 2014 Juodas guašas, popierius, braižiklis / Black gouache on Ingres d’Arches MBM paper, Ruling Pen. 50 x 70 cm
23 Calligraphy Notebooks 2014/1(10)
Giedrė Gučaitė (1948–2014) On 29 September 2014, graphic artist Giedrė Gučaitė died in the 67th year of her age. Since 1972, she participated in exhibitions in Lithuania and abroad with her prints, bookplates, and posters, and later book illustrations, drawings, paintings on paper, calligraphy, and art objects. Giedrė’s works for the exhibition were brought by her son. It was a folder full of excellent script compositions and two boxes of ceramic plaquettes. Those were the cycles of 2013 Texts about Wisdom, or maybe Great-Grandparents’ House Imprints. On the surface of the stone mass, Bible texts were imprinted sensitively and carefully – for a long time. In one of her letters, Giedrė complained that the roses in her garden in Žaliakalnis were attacked by catterpillars. She exterminated them and prevented them from staying in the garden for a long time. When after the exhibition in mid-August Giedrė and her husband came to collect her works, she, as usual, brought presents. She lent me a mobile phone charger and was happy to discover that the dark chamber space in Klaipėda Cultural Communication Centre was perfect for her installation Heavenly Manna. We walked round the Old City and looked at the calligraphy sails. And collected her works. We bid farewell to each other and parted. For a long time... Lidija Skačkauskaitė-Kuklienė
Dangaus mana / Heavenly Manna. 2013. Instaliacija / Instalation
24 Kaligrafijos sąsiuviniai 2014/1(10)
2014 m. rugsėjo 29 d. eidama 67-uosius metus mirė grafikė Giedrė Gučaitė. Nuo 1972 m. ji su savo kūriniais dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje, kūrė estampus, ekslibrisus, plakatus, vėliau – knygų iliustracijas, piešinius, rankų darbo popierių, kaligrafiją, objektus, tapė ant popieriaus. Giedrės darbus parodai atvežė jos sūnus. Visą aplanką puikių šrifto kompozicijų ir dvi dėžes keraminių plakečių. Tai 2013 metų ciklai: „Tekstai apie išmintį“, „Prosenelių namo įspaudai“. Jautriai, atidžiai akmens masės paviršiuje įspausti Biblijos tekstai. Ilgam. Viename laiške Giedrė pasiskundė, kad rožes prie namų Žaliakalnyje užpuolė vikšrai. Bet surinko ir išnaikino, neleido jiems sode ilgam užsibūti. Kai po parodos, rugpjūčio viduryje, Giedrė su vyru atvyko pasiimti kūrinių, kaip visada, atvežė lauktuvių. Apsidžiaugė atradusi, kad tamsi kamerinė erdvė KKKC parodų rūmuose labai tiktų jos instaliacijai „Dangaus mana“. Pasivaikščiojo po Klaipėdos senamiestį, apžiūrėjo kaligrafines bures. Pasiėmė darbus. Atsisveikinom, išsiskyrėm. Ilgam... Lidija Skačkauskaitė-Kuklienė