Lietuvis N 12 (501)

Kitas numeris birželio 26 d.

ISSN 1649-5574

IN PARTNERSHIP WITH

Nr. 12 (501) birželio 12 d., 2018 (24 savaitė)

www.lietuvis.ie

Kaina €1.00, £1.00

Airijos lietuvių futbolo komanda „Baltic United FC Ireland” – „F7 Spark Energy” lygos 2018 metų čempionai

Lietuvos ambasadoje Dubline buvo pagerbti Airijos futbolo turnyro “F7 Spark Energy League” 2018 metų čempionai – lietuvių futbolo komanda “Baltic United FC – Ireland”. Komandai, kuriai vadovauja Jūranas Moskaliovas, įteikta Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio dovanota trispalvė, futbolininkus su gražia pergale pasveikino tuo metu su darbo vizitu Airijoje viešėjęs Užsienio reikalų ministerijos Užsienio

lietuvių departamento direktorius Marijus Gudynas, kuris mūsų futbolinininkams, be trispalvės, perdavė ir Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus padėkos laišką. Komandos nariams Lietuvos ambasadorius Airijoje Egidijus Meilūnas įteikė ambasados padėkos raštus už Lietuvos vardo garsinimą. Renginio metu taip pat buvo pagerbti “Baltic United FC – 2” komandos nariai.

Globos įstatymas Teisinės konsultacijos 7 psl.

Advokatai. Notaro paslaugos.

Tel.: 0862179620 inga@griffinsolicitors.ie www.griffinsolicitors.ie NELAIMINGI ATSITIKIMAI. Vertimas nemokamai



HIPNOZĖS KLINIKA “HYPNO CODING”

SIŪLO: • Išsigydyti nuo rūkymo ir alkoholizmo • Atsikratyti viršsvorio • Įveikti nemigą ir seksualines problemas • Išgydyti alergiją ir odos susirgimus • Pašalinti mikčiojimą, stresą, fobijas, migreną • Sustiprinti atmintį ir patobulinti mokymosi procesą • Pagerinti sporto rodiklius Konsultacijos vyksta rusų kalba.

Jus priims ir konsultuos gydytojas, hipnozės terapeutas, “National Giuld of Hypnotists” gildijos narys Aleksej IVANOV

Užsirašyti galima tel.: 085-193-2050 Interneto svetainė: www.hypnocoding.guru Klinikos adresas: 31 Brews Hill, Navan, Co.Meath, C15 R2FP

2

NAUJIENOS

Nr. 12 (501) birželio 12 d., 2018

Pasiremkime istorine patirtimi ir bendromis pastangomis kurkime globalią Lietuvą Gegužės 25 d. LR ambasadoje Airijoje Lietuvių bendruomenės atstovai susitiko su Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktoriumi Marijumi Gudynu, Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktoriumi dr. Daliumi Žižiu ir istoriku, diplomatu dr.

Vytautu Žaliu, kurie pirmą kartą lankėsi Airijos nacionaliniame archyve ir su jo direktoriumi dr.

John McDonough aptarė bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Airijos archyvų galimybes. Susitikimo su tautiečiais metu buvo diskutuota Lietuvos paramos Airijoje veikiančioms lituanistinėms mokykloms, dvigubos pilietybės, investicijų pritraukimo ir kt. klausimais. Susitikime dalyvavę mokslininkai papasakojo, kaip jiems sekėsi Airijos archyvuose ieškoti duomenų apie Felikso Vaitkaus skrydį ir jo nusileidimą Airijos žemėje, taip pat dokumentų, susijusių su Lietuva, dviejų šalių santykiais ir Lietuvos okupacijos nepripažinimo politika.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorius Marijus Gudynas: “Globalios Lietuvos” programos tikslas – telkti Lietuvos diasporą bendrai veiklai valstybei stiprinti ir Lietuvos vardui garsinti”

Marijus Gudynas sakė, kad pagrindinis jo vizito į Airiją tikslas – susipažinti su Airijos lietuvių bendruomenės veikla, apsilankyti lituanistinėse mokyklose ir kartu su tautiečiais aptarti ministerijos įgyvendinamą „Globalios Lietuvos“ programą, kurios tikslas – siekti, kad išvykusieji neprarastų ir stiprintų tarpusavio bei politinius, ekonominius, mokslo, kultūrinius ryšius su Lie-

tuva, garsintų jos vardą, puoselėtų lietuvybę ir taip savo žiniomis, patirtimi ir darbais prisidėtų prie valstybės stiprinimo. Marijus Gudynas dirbo Lietuvos Respublikos generaliniu konsulu Čikagoje, todėl yra gerai susipažinęs su ten gyvenančia lietuvių diaspora ir susirinkusiems papasakojo apie Amerikos lietuvių veiklą. “Atidirbęs penkerius metus JAV gerai susipažinau su vietine diaspora, kuri yra viena iš seniausių mūsų diasporų. Matant tą istorinį kelią, kurį nuėjo Amerikos lietuviai, organizacijas, kurios ten buvo sukurtos, infrastruktūrą, visa tai negali nepadaryti įspūdžio. Vien Čikagoje lietuviai pastatė apie keturiolika bažnyčių-parapijų, keliolika mokyklų, keletą vienuolynų, įkūrė laikraščio redakcijų. Tai tie dalykai, apie kuriuos, gyvendami Lietuvoje, nelabai ką žinome. Vytauto Didžiojo universitetas yra įsteigtas iš esmės diasporos idėjos dėka, „Omnitel“ kompaniją į Lietuvą taip pat atvedė lietuvis, iš dabartinių investicijų galima paminėti „Western Union“ kompanijos atėjimą į Lietuvą, su kurios vadovais man teko kalbėtis Amerikoje ir kurie labai džiaugiasi, investavę Lietuvoje.

Grįžus iš Amerikos, Lietuvoje man buvo pasiūlyta dirbti su lietuvių diaspora ir aš labai apsidžiaugiau.

Nes matau, kad šioje srityje yra daug “neartų dirvonų”. Atvažiuodamas į Airiją norėjau padiskutuoti su jumis, kaip mes matome tą diasporą, nes šiuo metu esame tam tikrame lūžio taške, kuomet bendromis jėgomis turime įgyvendinti taip vadinamą „Globalios Lietuvos“ programą, turime numatyti bent dešimčiai metų į priekį tikslus ir uždavinius. Dėliojant tą naują dokumentą, mums

Lietuvos Respublikos ambasada Airijoje

reikia jūsų įžvalgų, pasiūlymų, patarimų. Mums dabar viskas dėliojasi į tris pagrindines sritis. Vienas iš tokių prioritetų būtų lietuvybės išsaugojimas – ką gali valstybė padaryti, kad tie žmonės, kurie gyvena svetur, išsaugotų lietuvybę ir jos vertybes perduotų savo vaikams. Nes nuo to, kaip tu save identifikuoji, su kuo save sieji, labai daug kas priklausys ateityje, taip pat ir tavo asmeninis santykis su valstybe. Visos šalys susiduria su didžiuliais antros kartos emigracijos iššūkiais. Jeigu pirmos kartos emigrantus su šalimi dar sieja socialiniai saitai, tai antra karta jau šiek tiek „aptirpusi“, o trečia bus dar labiau ir t. t. Antras prioritetas – sistemos sukūrimas, kuri padėtų diasporai būti aktyvia valstybės kūrėja. Juk kas yra valstybė? Valstybė – tai mes, todėl turime susitarti, kaip mes visi galim bendradarbiauti kuriant geresnę ir turtingesnę Lietuvą.

Trečias didelis prioritetas – emigrantų grįžimo politika. Dabar jau yra sukurtas taip vadinamasis „Vienas langelis“, kur informaciją galima gauti vienoje vietoje ir nereikia blaškytis po visas institucijas. Reikia tą grįžimą žmonėms padaryti paprastesnį, nes atgal sugrįžti iš tikrųjų nėra taip lengva. Todėl prašome siūlyti, jeigu matote, kas yra neefektyvu, kur reikėtų investuoti, o kur ne, sakykit, kas jums neįdomu, ką reikėtų padaryti ar ko iš viso nereikėtų daryti. Mūsų tikslas – kad tie lietuviai, kurie gyvena užsienyje, taptų aktyviais savo valstybės kūrėjais, kad mes susikurtume tokią valstybę, kurioje norisi ir kurioje gera gyventi.

Istorikas, diplomatas dr. Vytautas Žalys: „Lietuvos diplomatinei tarnybai – 100“ Dr. Vytautas Žalys: „Noriu papasakoti apie vieną įspūdį, kurį parsivežiau iš Amerikos ir kuris gyvas lig šiol. Kai mačiau Amerikos lietuvių gyvenimą, jų veiklą, man visą laiką atrodė, kad matau atsarginį Lietuvos civilizacijos variantą. Nes kas galėjo pasakyti, kuo baigsis tas eksperimentas su bolševizmu ir Sovietų Sąjunga? Niekas negalėjo pasakyti ar mūsų tautai užteks jėgų atlaikyti tą eksperimentą, kurį atlaikė ne tik Lietuva, bet ir ta pati rusų tau-

ta, ir ukrainiečių ir kt. Bet žiūrėdamas į tą Amerikos lietuvių gyvenimą supratau, kad jeigu mūsų tėvynei būtų baigęsi blogai (o baigėsi gerai), mes būtume turėję tą kitą Lietuvą. Pirmą kartą Amerikoje buvau 1987 m. ir pamačiau, kaip gyvena Amerikos lietuviai ir supratau, kad ten buvo dar viena Lietuva. Šis pavyzdys parodo, kokia svarbi mūsų valstybei yra diaspora ir jos sėkmingas vystymasis. Tačiau mano vizito į Airiją tikslas yra ne vien padiskutuoti su jumis apie diasporą – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga mūsų ministro L. Linkevičiaus iniciatyva kuriama ekspozicija „Lietuvos diplomatinei tarnybai – 100“, kuri ateityje peraugs į muziejų. Tarp visų Lietuvos institucijų, vienintelė institucija, kuri dirbo ir gyvavo be pertraukų nuo 1918 m. iki dabar yra Lietuvos diplomatinė tarnyba. Bet tai nėra visai tiksli data – jeigu atidžiau panagrinėtume, pamatytume panašų į Izraelį atvejį, kada valstybės dar nėra, bet jau yra diplomatinės tarnybos užuomazgų.

Mūsų tiklas – būsimos ekspozicijos pagalba parodyti žmonėms, ką veikia diplomatinės tarbybos, pradedant nuo įsikūrimo istorijos. Ekspozicijoje rasim vietos visom valstybėm, taip pat ir Airijai. Mūsų ambasadoriaus Airijoje Egidijaus Meilūno dėka, turim galimybę panagrinėti Lietuvos-Airijos diplomatinius ryšius. Mūsų tikslas – pažiūrėti, kas mūsų valstybes siejo, kada prasidėjo tie tikrieji santykiai tarp Lietuvos ir Airijos, ir man įdomu tai, kad tokia nedidelė šalis kaip Airija, užėmė gan principingą poziciją, nepripažindama Lietuvos okupacijos ir inkorporacijos į Sovietų Sąjungos sudėtį. Mes sieksime, kad tai atsi-

spindėtų ir mūsų rengiamoje ekspozicijoje „Lietuvos diplomatinei tarnybai – 100“.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius dr. Dalius Žižys: “Airijos archyvuose sukaupta nemažai dokumentų, turinčių ryšį su Lietuva”

kus American pilot, landed in Ballinrobe“. Kita pavardė, kurią radome, buvo Vatkus. Amerikos leitenantas Vatkus, kuris skrenda į Lietuvą ir Vyriausybė prašo leisti jam praskristi Airijos teritoriją arba, esant reikalui, leisti nusileisti. Ten aprašoma, koks lėktuvo modelis, kad nėra radijo ryšio, kad skrenda vienas ir be ginklų – beje, tai buvo šeštasis „solo“ skrydis pasaulyje. Kitoje byloje, kurią mes radome, rašoma, kad lėktuvas sulaužytas, F. Vaitkui reikia grįžti, o lėktuvą reikia išmontuoti ir pergabenti į Lietuvą.

Ir prasideda diplomatinis susirašinėjimas, kas gi užmokės už visa tai. Airijos valdžia prašo sumokėti už tai, kad kariuomenės kareiviai saugojo tą lėktuvą, už pervežimą, remontą, supakavimą – 46

Dr. Dalius Žižys: „Mano vizito į Airiją tikslas buvo dvejopas: susipažinti, kaip dirba Airijos archyvas ir palyginti jį su Lietuvos archyvu.

Sakykim, atlikau tokį tyrimą ir galiu pasakyti, kad pas mus dirbama ne blogiau. Tačiau visgi pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti, ką Airija turi apie F. Vaitkaus skrydį.

Pirmiausiai, mes nuvažiavome į tą vietą, kur nusileido Feliksas Vaitkus – į Mayo grafystę. Ilgai ieškojom to bulvių lauko, kuriame jis nusileido, aš dar pajuokavau, kad F. Vaitkus surado vietą kur nusileisti, o mes nerandame.

Spaudoje skaičiau, kad F. Vaitkus apsuko kelis ratus apie miestelį, kol surado lauką, kuriame galėtų nusileisti, o dėl to, kad tas laukas buvo klampus, lėktuvo ratai įsmigo į žemę, o vienas sparnas pakrypo į šoną ir tai jam išgelbėjo gyvybę, nes kitaip būtų smigęs į medžius. Duomenų ieškojom visais būdais – surandam „Va-

svarus 5 šilingus ir 2 pensus. Manau, kad tuomet tai buvo nemaži pinigai. Dar vieni mūsų „vikingai“ – tai Darius ir Girėnas, kurie irgi skrido virš Airijos. Radom dokumentus, kuriuose prašoma leidimo praskristi virš teritorijos, taip pat pateikiami visi lėktuvo duomenys. To meto Airijos spauda labai daug rašė apie abu šiuos skrydžius. Įsivaizduokit, Airijos kaimas, jie čia bulves augina, o čia nusileidžia lėktuvas. Tai iš tiesų buvo įvykis. Dabar dar gyvas 96-erių metų žmogus, kuris visa tai atsimena. Norime padėkoti Lietuvos ambasadai Airijoje – jai padedant praleidome čia penkias labai kūrybingas dienas ir pasistengsime paplatinti informaciją, kad kuo daugiau žmonių sužinotų, ką turi Airijos archyvai, kas yra susiję su Lietuva ir mes pasirūpinsime, kad diplomatijos parodoje atsirastų keli dokumentai ir iš Airijos archyvų“.

47 Ailesbury Road, Ballsbridge, Dublin 4, IRELAND

Tel.:+353 1 2035757, +353 1 2035737 Faksas: +353 1 2839354 El. paštas: amb.ie@urm.lt http://ie.mfa.lt Priėmimo laikas darbo dienomis: 10 - 13 val. Konsulinė informacija ir registracija darbo dienomis: 14 - 17 val.

„Lietuvis“ E-mail: lietuvis.ie@gmail.com

Redakcija nėra atsakinga už reklaminės mežiagos turinį. Disclaimer: The publisher cannot be responsible and liable for any contents of any advertising and other material contained herein whatsoever. Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autoriaus nuomone. Laikraščio platinimo klausimais kreipkitės telefonu: + 35385 1602896. For distribution queries call: + 35385 1602896.

Reklamos klausimais kreipkitės telefonu: + 35385 1602896 sales@russianireland.com. For advertising call + 35385 1602896.

Laikraščio tiražas – 5000 egzempliorių. ISSN 1649-5574

NAUJIENOS

Nr. 12 (501) birželio 12 d., 2018

3

Kavano lituanistinei mokyklai „Gintarėlis“ jau 10!

Mums jau 10 metų! Ar mums tik... 10 metų? Klausėme savęs ir mūsų draugų, atvykusių mūsų pasveikinti iš įvairiausių Airijos miestų, gegužės 27 dieną švęsdami savo jubiliejų. Ar mokykla, švęsdama 10-metį jau yra didelė, ar dar labai maža?

Mokyklos mokinukus, jų tėvelius bei mūsų svečius pakvietėme praleisti sekmadienio popietę su mumis ir kartu leistis šviesos bei paieškų keliu. Juk beveik visada švęsdami savo gimtadienį stabtelime, susimąstome, pradedame svarstyti ar nueitas kelias buvo prasmingas. Džiaugėmės, turėdami gerų draugų ir kad savo švente galime dalintis su Lietuvos

ambasadoriumi Airijoje Egidijumi Meilūnu, ambasados patarėja Virginija Umbrasiene, lituanistinėmis mokyklomis iš Dublino, Monaghano, Trimo, Mullingaro, Carrickmacroso ir Tullamorės.

Mūsų šventės bei gimtadienio idėja buvo šviesa. Juk visi, kurie yra mokyklos dalis, yra žmonės-šviesuliai, kurie šviečia kitiems. Tai ir mokinukai, kiekvieną šeštadienio rytą kulniuojantys į pamokas, ir tėveliai, kurie skatina, motyvuoja, padrąsina savo vaikus, ir mokytojai, kurie aukoja savo savaitgalius tam, kad lietuvių kalba jaunajai kartai būtų miela ir brangi, ir mokyklos draugai, kurie pataria, pagiria, ir papeikia kai reikia, paskatina nesustoti daryti tai, ką mes taip

mėgstame ir darome – puoselėti gimtąją kalbą. Šviesos keliu mūsų gimtadienio šventėje keliavo du personažai: moderni Lietuva, švenčianti savo 100–ąjį gimtadienį ir Gintarė, kurią visi vadina Gintarėliu ir kuriai šiemet sukako 10 metų. Susitikusios kryžkelėje, po obelimi, abi leidosi į kelionę po šviesos ir vertybių pasaulį, nes jas abi kamavo begalės įvairiausių klausimų: kodėl vieni myli Lietuvą, o kiti jos nemėgsta, kodėl vieni vaikai nori eiti į mokyklą, o kiti jos vengia....

Kodėl kartais atrodo, kad ta pati saulė vieniems šviečia šilčiau nei kitiems?....

Pakeliui abi pasimetę keliauninkės sutiko daug draugų, kurie dalijosi savo šviesa ir dovanojo

joms savo vertybes, taip pamažu išsklaidydami rūškanas Lietuvos ir Gintarės mintis ir įkvėpdami nesustoti , o eiti ir ieškoti. „Gintarėlio“ mokyklos mokiniai dovanojo joms laiko, vaikystės džiaugsmų, saldaus juoko, nuoširdaus pasveikinimo, sustabdytų akimirkų.

Mokyklos svečiai dalinosi tuom, ko turi daugiausiai ir ko Lietuvai ir Gintarei labiausiai reikėjo: Mokykla iš Mullingaro „Bičiuliai“ mums atvežė draugystės, Trimo „Šaltinėlis“ – gyvybės ir energijos, Carrimacroso „Saulės zuikučiai“ dalinosi savo saule, Monaghano „Lietuvos vaikai“ nepagailėjo gražių žodžių ir nerūpestingumo, juk jo vaikams netrūksta, Tullamorės „Lietuvaičiai“ mums atseikėjo patriotiškumo bei graudino jautrio-

mis eilėmis, o mokykla „4 vėjai“ iš Dublino padovanojo mums naujų vėjų, kurie, apleidus jėgoms, įpūs naujų minčių bei idėjų! Ambasadorius Egidijus ir patarėja Virginija dalinosi savo šviesa ir padovanojo mums savo pasiaukojimo bei apdalino mokytojas padėkomis bei sveikinimais. Taip pat dovanų gavome L.Mažylio rasto Nepriklausomybės akto kopiją. O kur dar ministro pirmininko S.Skvernelio dovanota vėliava, Užsienio reikalų ministro L.Linkevičiaus sveikinimas bei Užsienio lietuvių departamento vadovo Marijaus Gudyno perduotos dovanos bei palinkėjimai!

Mūsų keliauninkių kelias darėsi vis šviesesnis ir lengvesnis, nes visi sutikti draugai skleidė šviesą bei vedė jas į priekį. Lietuva suprato, kad iš tiesų žmonės ją myli ir gerbia, tik ne visada tai moka parodyti ir pasakyti. Gintarė džiaugėsi išsiaiškusi jai rūpimą klausimą: ar ji jau didelė ar dar vis maža? Aišku, kad didelė, nes kai turi tokį būrį draugų, mokinių bei jų tėvelių, aplankančių tave kiekvieną šeštadienį, tu negali būti maža. O kai augi pats, tuomet gali auginti ir kitus. Šventės pabaigoje padėkojome tėveliams už jų indėlį į mokyklos

veiklą bei įteikėme vaikams pažymėjimus už sunkų darbą bei įveiktas mokslo viršūnes. Pažymėjimai šiemet surašyti buvo Signato šriftu taip pagerbiant Nepriklausomybės akto rankraštininką Jurgį Šaulį. O ir teikiame pažymėjimus mes ne bet kaip!

Jau tampa gražia mūsų mokyklos tradicija kuomet pažymėjimus vaikams teikia jų tėveliai. Tai puiki proga padėkoti savo vaikams už jų pastangas, atkaklumą, už kiekvieną nepamiegotą šeštadienio rytą tam, kad jie išmoktų savo tėvų bei senelių kalbą.

Kelionės pabaigoje mūsų laukė finalinė daina, bendra nuotrauka bei tėvelių suruoštos vaišės! Šviesa, yra tai, kas dega ir šviečia mumyse, jei ji nešviečia visam pasauliui ji yra tamsybė. Visi atėję pasidžiaugti mūsų gimtadieniu yra šviesuoliai, kurie šviečia, džiugina bei augina kitus. O mes tikimės ir toliau augti, nes jūsų atnešta šviesa mus įkvėpė naujiems darbams ir užmojams. Nepamirškite, #gintarėlisnesnaudžia.

Donata Simonaitienė Lituanistinės mokyklos “Gintarėlis” vadovė Ingos Smaižienės ir Daivos Bagvilaitės nuotr.

4

Nr. 12 (501) birželio 12 d., 2018

NAUJIENOS

Airijoje nuskambėjo ypatingas 2018-ųjų metų „Poezijos pavasaris” Šįmet Lietuvoje vyko jau 54-asis „Poezijos pavasario“ festivalis ir tuo pat metu Airijoje vyko 10-asis. Pirmoji „Poezijos pavasario“ paukštė į Airiją atskrido 2007 metais. Iniciatyva tokį renginį suorganizuoti Smaragdinėje saloje priklauso Lietuvos Respublikos ambasadai ir pirmajai mūsų šalies ambasadorei Airijoje – Izoldai Bričkovskienei.

2010 metais, šio gražaus pavasario renginio organizavimo džiaugsmus ir rūpesčius perėmė Airijos lietuvių bendruomenė, tačiau Lietuvos Respublikos ambasada Airijoje liko nuolatine šio puikaus ir šviesaus renginio rėmėja, taip pat kaip ir Lietuvos rašytojų sąjunga.

Tiesa, pernai „Poezijos pavasaris“ neatkeliavo į Airiją, todėl šįmet vykęs buvo dešimtasis, kurį dar vasario mėnesį surengti Airijoje paskatino Lietuvos rašytojų sąjunga, paraginusi nenutraukti šios gražios tradicijos Airijoje.

Beje, šįmet Airijoje vykęs „Poezijos pavasaris“ buvo ypatingas. Pirma, jis buvo skirtas Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui pažymėti, o antra, į jį pirmą kartą pakviesti dalyvauti ir airių poetai. Paprastai „Poezijos pavasario“ renginius Airijoje stengiamasi surengti dviejuose-trijuose miestuose, šįmet jie vyko Carlow ir Dubline. Airijos sostinėje vykusioje poezijos šventėje dalyvavo airių poetai Alan Jude Moore, Peter Sirr ir Paul Perry, o Carlow – nuostabūs vietiniai airių poetai Derek Coyle ir Simon Lewis bei dūdmaišininkas Colm Broderick. Beje, Simon Lewis turi lietuviškas šaknis, kurios siekia Kauną. Dauguma airių poetų,

kurie dalyvavo šįmet rengtame „Poezijos pavasaryje“ yra buvę Lietuvoje, tad mūsų šalis jiems yra pažįstama ir jie jau yra girdėję lietuviškų eilių skambesį.

Peter Sirr ir Paul Perry yra žinomi, po kelias svarbiausias nacionalines premijas laimėję poetai, prozininkai ir kūrybinio rašymo

dėstytojai. Paul Perry romano „Nežinoma mergaitė“ motyvais kuriamas filmas pagal jo paties scenarijų. Abu poetai skaitė savo eilėraščius istorine tematika, nukeliančius į Airijos, JAV ir Vokietijos praeitį. Alan Jude Moore, kiek kitos stilistikos poetas, skaitė eilėraščius apie savo

keliones ir dviprasmius nacionalinius idealus. Jų eiles į lietuvių kalbą vertė Marius Burokas, Sara Poisson ir Edgaras Platelis. Eilių vertimus skaitė Simona Tomkutė, kurios balsas gerai pažįstamas ir mielas Airijos lietuviams. Į šįmetinį „Poezijos pavasarį“ Airijoje atskrido puiki mūsų šalies šiuolaikinė poetė, populiarios knygos „Atleisk savo šefą“ autorė Ilzė Butkutė. Ji tyliu, sodriu balsu skaitė Rimo Užgirio verstus savo eilėraščius iš neseniai anglų kalba išleistos knygos „Karavanų lopšinė“. JAV gimęs ir augęs, angliškai rašantis, tačiau Lietuvoje gyvenantis ir literatūrinį vertimą Vilniaus universitete dėstantis vertėjas ir poetas Rimas Užgiris skaitė savo paties eiles apie emigraciją ir vertimus.

Jis yra išvertęs net keturių svarbių šiuolaikinių Lietuvos poetų rinktines į anglų kalbą. Savo kūrybos dainas gitara atliko ir nuo rimtos poezijos pavargusiems

Monaghan grafystė draugaus su Alytumi!

Gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos ambasadorius Airijoje Egidijus Meilūnas, Monaghan grafystės Tarybos atstovai, Alytaus administracijos direktoriaus pavaduotoja Vilija Ramanauskienė ir Monaghan lietuvių bendruomenės atstovai nutiesė bendradarbiavimo tiltą tarp Monaghan grafystės ir gražaus Dzūkijos miesto – Alytaus.

Liepos mėnesį įvyks Alytaus pristatymas šiame Airijos mieste bei bus pasirašyta bendradarbiavimo sutartis ir užmegzti ryšiai tarp dviejų šalių mokyklų.

Pasak LR ambasadoriaus Airijoje Egidijaus Meilūno, visa tai buvo pasiekta Monaghan gyvenančių

lietuvių dėka. Ambasadorius padėkojo Agnei Stašaitytei, Editai

Vaitkaitienei, Sofijai Višnevskienei ir visiems, aktyviai prisidėju-

siems prie šių labai reikalingų ir naudingų ryšių užmezgimo.

klausytojams atokvėpį suteikė poetas, prozininkas, dramaturgas, dainų autorius ir atlikėjas Mindaugas Valiukas, kurio trumpi, sąmojingi eilėraščiai kai kuriuos prajuokino net iki ašarų.

Kadangi šįmet renginyje dalyvavo dviejų šalių poetai, o eilių pasiklausyti atėjo ne tik mūsų tautiečiai, bet ir airiai bei anglakalbiai poezijos mėgėjai. Todėl vakaras vyko dviem kalbomis.

Su šia užduotimi puikiai susitvarkė renginio vedėja, literatūros kritikė, Airijos Nacionalinio Maynooth universiteto mokslinė bendradarbė Eglė Kačkutė, kuri įdomiai pristatė poetus ir jų kūrybą. Taigi, šįmet buvo pirmas bandymas „Poezijos pavasario“ šventėje sujungti dviejų

surengtas tradicinis konkursas „Poezijos pavasaris 2018“ almanachams laimėti – šiemet jie atiteko Donatai Simonaitienei ir Tadui Leon.

Tikimės, kad jau kitais metais vyksiantis „Poezijos pavasaris“ Airijoje taps gražia jau dviejų tautų tradicija, juk gerų ir šiltų žodžių, kuriuos mums dovanoja šio renginio poetai ir kuriuos mes kartais bijome vienas kitam ištarti, niekada nebūna per daug... Šįmetinio „ Poezijos pavasario“ organizatorės Martyna Starzinskaitė, Eglė Kačkutė, Valentina Navakauskaitė ir Sandra Kazlauskaitė.

Organizatorės dar kartą dėkoja visiems, atėjusiems į poezijos

tautų bendruomenes – Airijos ir Lietuvos, siekiant, kad Airijoje gyvenantys lietuviai geriau susipažintų su airių poezija, jos ritmais ir įvaizdžiais, o airiai atrastų ir pajustų lietuvių pasaulėjautą. Manau, kad šį kartą tai pavyko. Tikimės, kad ilgainiui jis taps tradiciniu tiek tarp lietuvių, tiek ir tarp airių.

Tiesa, dar prieš renginį buvo

skaitymus Dubline ir Carlow. O taip pat ir rėmėjams: Lietuvos Respublikos ambasadai Airijoje, Lietuvos rašytojų sąjungai, „MV Transport Ltd“ kompanijai, VISUAL menų centrui, Arūnui ir Aušrai Teišerskiams, Daliai Smelstoriutei ir Jack O‘Sullivan.

Iki kitų šiltų susitikimų.

Anna Karolina Nowak ir Juozo Vitkaus nuotr.

NAUJIENOS

Nr. 12 (501) birželio 12 d., 2018

Antrasis sekmadienis po Sekminių yra skirtas Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmei „Bevakarieniaujant Jėzus paėmęs duoną sukalbėjo palaiminimą, ją laužė ir davė mokiniams” (Mt 14, 22) Antrasis sekmadienis po Sekminių yra skirtas Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmei. Šį sekmadienį dar kartą įsisamoniname mūsų tikėjimo paslaptį, kad duonos

ir vyno pavidaluose, kurie yra aukojami šv.Mišių liturgijoje, sutinkame tikrą Prisikėlusį Jėzų.

Nors šie pavidalai išlieka regima akimi nepakitę, tačiau tikėjimo šviesoje įgauna naują dievišką prasmę.

Sakoma, kad tikėjimų lyginti negalima, bet kartą Osho Rajne-

esh (1931-1990) paklaustas savo mokinių, kurie buvo katalikai, koks yra skirtumas tarp Gautamos Budos ir Kristaus atsakė: “Kai Buda gulėjo mirties patale, jo mokinys Anandas paprašė kokios nors dovanos atminčiai iš paties mokytojo. Tada Buda padavė jam jazmino šakelę“. Bet

gėlė yra gėlė – ji nuvyto...

Jėzaus Kristaus dovana Bažnyčiai yra Jo Kūnas ir Kraujas, pralietas už pasaulio atpirkimą.

Paskutinės Vakarienės metu Jėzaus aukojami duona ir vynas ir ši auka tęsiasi ne tik iki šių dienų.

Ir taip bus iki pasaulio pabaigos.

Prieš tai nuo amžių buvusios

5

kruvinos aukos nutraukiamos vienintele Jėzaus auka ir kančia ant kryžiaus. Kristaus Prisikėlimo paslaptis yra pradžia ne-

kruvinos aukos, kurią Bažnyčia aukoja šv. Mišių metu jau du tūkstančius metų.

Ne veltui Jėzus pradeda ir baigia savo kalbą apie Duoną, nužengusią iš dangaus. Ji yra ta, kuri valgoma tam, kad mylėtume. Šita duona yra Kūnas. Ji išdalijama. Ji atiduodama, nepaisant jokių funkcijų, jokio išskaičiavimo, nepaisant statusų, pareigų, įsipareigojimų. Šita Duona išdalijama tam, kad gyventume.

Lietuvių katalikų misijos Airijoje kapelionas, kunigas Egidijus Arnašius

Gruodžio 2 d. bus tiesiamas gerumo tiltas tarp Airijos ir Čikagos lietuvių ir tą pačią dieną bus surengta Kalėdų Senelio šventė, kurios metu surinktos lėšos bus paaukotos onkologinėmis ligo-

mis sergantiems vaikams Lietuvoje.

Airijos lietuvių kilnūs darbai vardan onkologinėmis ligomis sergančių vaikų Lietuvoje bei mūsų tautiečių Airijoje tęsiasi!!!

“Airijos lietuviams rūpi” kibinų labdaros akcijoje sergantiems vaikams paaukota 2900 eurų Labdaros organizacijos “Airijos lietuviams rūpi” įkūrėja Rita Lamsargytė Mockė džiaugiasi, kad birželio 2 d. kibinų savaitgalio akcija pavyko. “Iškepėm apie 1500 kibinų (iš tiesų pasimetėm juos beskaičiuodami). Po kibinų savaitgalio jaučiasi nuovargis, bet jis malonus. Mūsų šauniausios kibinų komandos kepimo savanorės: Laura Didjurgytė, Jesenta Calpanova, Saulė, Aistė Merkelienė, Viktorija Petrauskaitė, Asta Vilimaitienė, Viktorija Juškienė, Gabija Jankūnaitė. Dėkojame In-

gai Varkojytei ir Povilui Viršilai už kibinų išvežiojimą ir už loterijai keptus keksus, Andriui Grusauskui už paruoštą mėsą kibinams, Svetlanai Borisovai-Žukienei ir Editai Liuberskei už tortus, skirtus loterijos laimėtojams, mažai mergytei Adelijai Petrauskaitei, kuri ir vėl iškrapštė pinigėlius iš savo taupyklės, kad paaukotų juos sergantiems vaikams, “Lituanica Ireland” už produktus, Genutei Bruzgelevičienei ir jos vyrui už paramą diabetu sergantiems vaikams, Aušrai Stankevičiūtei

Vekrikienei už patį skaniausią Kuršėnų vyniotinį, Rimai Čingei už maišelius, Danguolei Jurkonienei už dovanas vaikams, Svetlanai Kononovai už rankdarbius ir visiems, visiems, visiems Airijos lietuviams, kurie užsisakė kibinų ir palaikė sergančius vaikus!!! Surinkom 2 900 eurų. Jūsų tiek daug ir jūs, palaikydami mus, suteikiat mūsų komandai sparnus kilti naujiems prasmingiems darbams. Ačiū!!!!”, – dėkojo Rita Lamsargytė Mockė.

Kviečiame visus prisijungti prie labadros akcijų, kurios vyks šiemet: Nuo birželio 7d. iki rugpjūčio 30 d.

Elonos šokių studijos vadovė Elo-

na Šemetienė kiekvieną ketvirtadienį ves Labdaros zumbą.

Rugsėjo mėnesį “Žalgirio” Garbės klubas Airijoje organizuos “3X3” labdaringą krepšinio turnyrą, o “Baltic United” futbolo klubas taip pat surengs kasmetinį futbolo turnyrą – šiuose renginiuose paaukoti pinigėliai taip pat keliaus sergantiems vaikams.

Spalio 7 d. žvejų klubas “Iascaire feeder fishing club” organizuos jau 4-ąjį žvejų turnyrą.

Spalio 20 d. Labdaros organizacija “Airijos lietuviams rūpi”organizuoja tradicinę “Labdaros vakarienę”.

Tariamasi dėl Kerry grafystės ir Lietuvos bendradarbiavimo galimybių Gegužės viduryje prie Kerry grafystės Tarybos pastato Tralee mieste pirmą kartą buvo iškelta Lietuvos vėliava ir šia iškilminga proga Lietuvos LR ambasadoriaus Egidijaus Meilūno susitikime su Tarybos pirmininku John Sheahan buvo aptartos galimybės pradėti bendradarbiavimą tarp Kerry ir Lietuvos bei galima parama Lietuvių bendruomenės veiklai. Egidijus Meilūnas taip pat susitiko su vietinės Lietuvių bendruomenės atstovais ir aptarė lituanistinės mokyklos kūrimo, lietuvybės puoselėjimo, kultūrinės veiklos klausimus.

6

Nr. 12 (501) birželio 12 d., 2018

MANO AIRIJA

Šv. Patriko sostas Vakarėjant dar sugalvojame pavažiuoti prie Šv. Patriko „sosto“ – taip vadinamų megalitinių (megalitiniai akmenys buvo naudojami vario bei bronzos amžiuje ritualinėms šventykloms, kapavietėms; tai dideli akmenys, be rišamosios medžiagos įvairiai sustatyti vienas ant kito) akmenų, išties primenančių didžiulį sostą.

Karališkoje girioje, kuri priklauso

Šiaurinei Airijai, Tyrone grafystėje, tarp ypatingai aukštų eglių ir juosmenį siekiančių paparčių bei mėlynojų, užlipame į siaurą, bet statų kalniuką. Apačioje, per apsamanojusius akmenis, teka šaltiniuotas upeliūkštis. Ši giria man kelia šiurpulį: apsamanoję, gebenėmis apsiraizgę medžiai, išsišakoję, nepereinami oleandrų krūmai, barzdotos samanos, prisi-

sunkusios drėgmės – visa dvelkia grėsme, o gal mistika... Nejauku. Šmėksteli kadai matyti pamėkliški vaizdai iš fantastinių, šiurpą keliančių filmų. Pasirodo, tokių vietų esama ir tikrovėje.

Pačioje aukščiausioje vietoje, paslėptoje visžalių krūmų, išvystu didingą, dviejų metrų aukščio „sostą“. Aplink – didžiulių akmenų grūstys, apsamanojusios, bet nutreplentos, nuletentos daugybės lankytojų kojų: ypač daug žmonių čia atvyksta per Šv. Patriko – kovo 17 dieną. Čia pat ir akmuo su apvalia, matyt, iškalta duobute, apie 25 centimetrų gylio. Vanduo šitame šulinėlyje neišdžiūsta net vasarą. Manoma, kad jame – šventas vanduo, atvykusieji vilgosi juo skaudamas vietas, pasisėmę nešasi į namus, be to, airiai mėgsta tokio vandens nunešti ir į kapines. Jis apsaugo nuo piktų dvasių. Kai kas ant krūmų, tarp akmenų palieka šventųjų paveikslėlių, statulėlių, įvairiausių smulkių daiktelių: žiebtuvėlių, raktų pakabukų, net

ti... Viso pasaulio pasakos vaikus moko gerumo, nuolankumo, kantrybės, mandagumo... Gaila tik, kad mūsų laikų pragmatizmas šiomis vertybėmis nesižavi, greičiau jau pasišaipo, nes svarbiausia – būti sėkmingam, kokiu būdu – nesvarbu. O barbiškas žaislų blizgesys mūsų mažiesiems neleidžia pasidžiaugti vaikyste, jos naiviu gerumu...

Karališkąja ši giria buvo pavadinta 1611 metais, kai apylinkes ir mišką serui Ridgeway padovanojo Anglijos karalius Jokūbas.

Konkreti vietovė su „sostu“ dar gerokai anksčiau buvusi vadinama Demonų uola (Altadaven

metų ir išsigabenę į Airiją. Ten jis šešetą metų ganė avis. Maewynui (toks buvo Patriko vardas iki krikšto) visgi pavyko pabėgti į Prancūziją, ten jis 12 metų praleido vienuolyne, pasikrikštijo ir kaip misijonierius sugrįžo atgal į Airiją skelbti naujojo tikėjimo. Jo misija buvo sėkminga: krikštijo airių žmones, kūrė vienuolynus, statė bažnyčias. Būtent Šv. Patriko dėka žalias dobilo lapas tapo Airijos simboliu: rodydamas dobilo lapą, Šv. Patrikas aiškino Švč.

Trejybės slėpinį. Pasakojama, kad skambindamas varpu, jis išvijo iš Airijos nuodingus roplius ir gyvates, todėl ikonografijoje vaizduojama, kaip Šv. Patrikas pastoralu persmeigia gyvatę. Oficiali katalikybės įsitvirtinimo Airijoje data – 432 metai, susiję su Patriko apaštalavimu. Nors pavienių katalikų bendruomenių jau buvo ir anksčiau, Šv. Patriko veikla buvo impulsas platesniam atsivertimui. Šv. Patrikas mirė 461-ais metais, palaidotas Olsteryje. Galbūt ir Šv.

Patriko dėka Airijoje katalikybė įsitvirtino be kraujo praliejimo...

kojinių! Mano supratimu, kojinės čia visai nederėtų, gal net būtų nepagarbu, bet airiai, kaip ir mes, lietuviai, į katalikiškąjį tikėjimą daug ką yra pasiėmę iš senojo, pagoniškojo, palikę kaip paprotį, atspindintį tautos koloritą. Seniau tikėta, kad tokiuose tamsiuose, tankiuose miškuose gyvenę maži, stori, susiraukšlėję (suprask – senučiukai) mistiniai atsiskyrėliai žmogiukai, kuriuos keltai vadino leprikanais. Jie saugo žemėje paslėptus turtus, be to, nuolat siuva batus, todėl vienoje rankoje laiko plaktuką, kitoje – batą... Norintieji jiems prisigerinti, turi palikti dovanų... Dingtelėjo mintis, kad visos pasaulio tautos turėjo savų nykštukų, kurie vadinami įvairiai, bet paskirtis jų labai panaši – kažkodėl būtent jiems buvo patikėta saugoti turtus, brangenybes, paslėptas žemėje... Norint pelnyti jų palankumą, reikia pasilenkti, būti dėmesingam (juk tik tokiu būdu gali pamatyti už save mažesnį), neišsigąsti nepatrauklios jų išvaizdos, neužgauti, neįžeis-

Glen), tikėta, kad jose senieji keltų žyniai – druidai čia atlikdavę religinius ritualus. Apie tai byloja megalitiniai akmenys, legendos. Šv. Patrikui nugalėjus demonus, „sostas“ atiteko jam. Nuo 1962ųjų popiežius Jonas XXIII-asis Šv. Patriką patvirtino tradiciniu Airijos globėju. Skirtingai nuo kitų šventųjų, jis nebuvo nukankintas, nors nuosekliai kovojo su pagonybe net 30 metų. Manoma, kad jis yra gimęs apie 390-uosius metus romėnų užimtoje Britanijos dalyje Velse. Vienuose šaltiniuose sakoma, kad airių plėšikai jį pagrobę 14, kituose – 16

Suprantama, kad šiame soste Šv.

Patrikas niekuomet nesėdėjo.

Greičiau jis buvo pastatytas keltų žyniui, vadinasi, gerokai anksčiau. Tuo ši vieta, bylojanti apie senąjį keltų tikėjimą, ne mažiau įdomi. Šv. Patrikas buvo Airijos vyskupas, taigi, jam nebuvo būtinas akmeninis sostas šventoje girioje – jo skleidžiamas tikėjimas jau turėjo savus namus. Vis tik šis gamtos ir žmogaus sukurtas paminklas liudija, kaip vienas tikėjimas išauga iš kito, pirmiausia persipindami ieškančio žmogaus sąmonėje.

Regina Jasiukaitienė

KONSULTACIJOS

Nr. 12 (501) birželio 12 d., 2018

Turto padalijimas Globos įstatymas Nesenai išsiskyriau su savo gyvenimo drauge. Mes nebuvome susituokę. Ji turėjo vaiką su savo buvusiu sutuoktiniu. Praėjusiais metais pagimdė mūsų dukrą. Girdėjau, kad įstatymas, susijęs su globa, nesenai buvo pakeistas.

Gal galite apibūdinti tuos pakeitimus?

Patekau į labai sudėtingą situaciją ir nežinau į ką kreiptis dėl pagalbos. Esu dešimt metų ištekėjusi už airio, nusipirkome namą ir paėmėme paskolą.

Aš sumokėjau užstatą ir po to viena mokėjau už paskolą. Mano vyras, pasirodo, yra nepatikimas žmogus, kuris nuolat pamiršdavo, kad reikia mokėti už paskolą. Todėl man reikėjo daug ir sunkiai dirbti, kad galėčiau atsiskaityti su banku. Prieš kelis mėnesius jis paliko šeimą ir grįžo pas savo buvusią merginą. O visai neseniai jie abu persikėlė į mūsų namus ir dabar čia gyvena.

Jo mergina niekada nedirbo. Mano gyvenimas tapo pragaru, namuose nuolat kyla skandalai, bet, atrodo, niekas negali padėti. Policija ir bankas sako, kad jis turi teisę gyventi tuose namuose. Bankas taip pat sako, kad aš turiu mokėti už paskolą. Ką man daryti?

Padėtis iš tiesų yra kebli. Visų pirma, jūs turite suprasti, kad kol nėra teismo sprendimo ar rašytinės sutarties tarp jūsų, namas išlieka bendra nuosavybe, net jeigu jis nemoka paskolos. Be to, pareiga mokėti paskolą yra bendra jums abiems ir tuo pačiu metu taikoma kiekvienam sutuoktiniui atskirai (joint and several liability).

Tokiu būdu bankas apsaugoja save ir jeigu vienas iš sutuoktinių nemoka paskolos arba pakeičia gyvenamąją vietą, bankas visada gali kreiptis dėl išmokų į kitą sutuoktinį. Kadangi jūsų situacija yra sudėtinga, aš primygtinai rekomenduoju jums pasitarti su advokatu. Jeigu neturite advokato, kreipkitės į mane, aš paaiškinsiu, nuo ko pradėti, nes neįmanoma patarti, jeigu neturi visos informacijos.

Pabandysiu bendrais bruožais apžvelgti jūsų situaciją. Jeigu aš teisingai suprantu, jūs galite mokėti paskolą (nors tai jums sunku) ir jūs norėtumėte likti gyventi tuose namuose. Tokiu atveju jums reikia kreiptis į teismą ir jūsų problema bus sprendžiama teisme. Antras variantas – parduoti namą ir padalinti pelną ar nuostolius. Teismas turi atsižvelgti į tai, kad, būdama santuokoje, jūs į šį turtą investavote daug daugiau pinigų. Aš kalbu apie teismą ir teisminį padalijimą (judicial separation), kuris yra galimas jeigu vienerius metus gyvenote atskirai,

nes, kaip man atrodo, pasiekti judviem susitarimo bus sunku. Taip pat noriu įspėti, kad teisminio padalijimo (judicial separation) procesas gali ilgai užtrukti.

Jei jūs manote, kad dabar jums gyvenant po vienu stogu jums gresia pavojus, arba jei sutuoktinis ar jo mergina daro jums spaudimą, galite imtis kitų, neatidėliotinų priemonių, pvz., kreiptis į policiją ir teismą dėl saugos orderio (protection safety batting order), o pagrindinės teisinės procedūros klausimus spręsti vėliau. Iškilus bet kokiai grėsmei dėl jūsų saugumo, nedelsiant skambinkite į policiją (Garda) arba pateikite skundą. Būtina, kad pareigūnai žinotų apie jūsų situaciją ir ją užregistruotų.

Ateityje ši informacija bus naudojama teisme, į kurį jūs galite pateikti pareiškimą vadovaudamasi įstatymu dėl smurto namuose (Domestic Violence Act) ir gauti teismo paskirtą apsaugos orderį (Protection/Safety/Barring Order). Toks prašymas pateikiamas rajono Šeimos teismui (District Family Court). Teismas pirmą kartą paprastai suteikia laikiną apsaugą iki proceso dienos, o ateityje teisėjas gali nuspręsti, ar sutuoktinis ir jo mergina iš tiesų kelia jums grėsmę ir iškeldinti juos iš namų.

Jums atsakė advokatė Jelizaveta Donneri (r u s a k a l b ė advokatė, turinti ilgalaikę veiklos praktiką Airijoje). Ji nagrinėja bylas, susijusias su padaryta žala sveikatai, imigracija, darbo, komercine, šeimos ir civiline teise. Advokatė taip pat gali atstovauti jūsų interesus teisme. Kreipkitės: mob.: 086 0380385; tel.: 01 853 7301; interneto svetainė: www.dtsolicitors.ie ; www. dtsolicitors.ie/blog/

Kai Airijoje vaikas gimsta nesusituokusiai porai, mama yra laikoma vienintele globėja ir tėvo pozicija yra neužtikrinta. Jei motina sutinka, tėvas gali tapti bendru globėju, kai abu tėvai pasirašo teisės pareiškimą Taikos komisijos nario ar advokato akivaizdoje.

Tačiau, jei motina nesutinka, kad tėvas būtų bendru vaiko globėju, tėvas turi teisę kreiptis į teismą, kuris gali paskirti jį bendru globėju. Nors ir bus atsižvelgta į motinos nuomonę, nuo to nepriklausys, ar nutarimas bus atmestas. Teismas nuspręs ir priims sprendimą, atsižvelgdamas į vaiko interesus.

Jums nereikės advokato, kad galėtumėte pateikti paraišką teismui dėl bendros vaiko globos. Jūsų vietinio teismo darbuotojai padės jums šio proceso metu.

Kaip jau minėjote, šiame įstatyme iš tikrųjų yra pakeitimų: 1. Patėvis, civilinis sutuoktinis ar asmuo, kuris su vaiko tėvu/motina gyveno bent 3 metus gali kreiptis į teismą ir tapti bendru vaiko globėju, jei vaiką kartu auklėjo daugiau nei 2 metus.

2. Nesusituokęs tėvas automatiškai taps globėju, jei jis gyveno su vaiko motina 12 mėnesių be pertraukos, įskaitant bent 3 mėnesius su motina ir vaiku po jo/jos gimimo bet kuriuo laikotarpiu prieš vaikui sukankant 18 metų.

Jei turite daugiau klausimų, susisiekite su advokatu, kuris jums detaliau papasakos apie visą globos procesą.

Griffin Solicitors, Advokatai. Notaro paslaugos.

Gabriel House, 6 Cypress Park, Templogue, Dublin 6W Mes dirbame 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.

Mob.: 0862179620 Jeigu jums reikia teisininko patarimo, prašau paskambinti man tel.: 0862179620 arba parašyti elektroninį laišką: inga@griffinsolicitors.ie Apsilankykite mūsų internetinėje svetainėje http://griffinsolicitors.ie/?lang=lt

7

8

Nr. 12 (501) birželio 12 d., 2018

PORTRETAI

Valdas Molevičius: Dešimt metų, gyvenant tarp Lietuvos ir Airijos 2018 m. birželio 19 d. Airijoje veikianti krovinių pervežimo kompanija „MV Transport Ltd“ švęs savo 10 metų veiklos sukaktį. Kompanija seniai išsikovojo gerą vardą ir pelnė autoritetą visų, kurie nors kartą su ja gabeno siuntas/ krovinius maršrutu Airija-Lietuva ir Lietuva-Airija. Tačiau kompanija garsėja ne tik krovinių gabenimu – Airijos lietuviams ji gerai žinoma, kaip įvairių renginių, labdaros akcijų rėmėja. Artėjant gražiai kompanijos veiklos 10 metų sukakčiai, laikraštis „Lietuvis“ kalbina jos vadovą Valdą Molevičių.

– Kaip ir kada Jums gimė idėja atidaryti savo siuntų-krovinių pervežimo kompaniją?

– Idėja pradėti krovinių gabenimo verslą Airijoje kilo mano sūnui Mindaugui, kuris tuo metu jau ketverius metus gyveno ir dirbo Dubline, o man dažnai į Lietuvą siųsdavo siuntinius. 2008 m. pavasarį jis man paskambino ir pasakė, kad siuntų skaičius tarp Airijos ir Lietuvos sparčiai auga, tad laikas steigti savo įmonę Airijoje ir pabandyti „įšokti į paskutinį traukinį“. Teko viską mesti Lietuvoje ir susiruošti į Airiją, o birželio 19 d. jau iš Lietuvos į Airiją išriedėjo mūsų pirmasis autobusiukas.

– Kokia buvo ta pati pradžia – juk naujai įsikūrusiai įmonei reikėjo transporto, žmonių, pagaliau reikėjo, kad žmonės apie jus sužinotų?

– Savo veiklą pradėjom Dubline.

Dešimt dienų gyvenom Airijoje, dešimt dienų – autobusiuke ir dešimt dienų Lietuvoje. Iš pradžių mes nusipirkom vieną autobusiuką, dviese su sūnum sėdom į jį ir išriedėjom. Gruodžio mėnesį jau prisikabinom pirmą priekabą, o kitų metų pavasarį jau turėjom du autobusiukus ir pradėjom samdyti darbuotojus. Sūnus, gyvendamas Dubline, turėjo draugų, pažįstamų, tad reklamuotis ir nelabai reikėjo – jie ir buvo mūsų pirmieji klientai. Beje, kai kurie iš jų laikė siuntinius iki tos dienos, kol pradėsim juos vežti. Galima sakyti, mums pasisekė – Lietuvoje irgi turėjom žmonių, kurie iš karto savo krovinius pradėjo siųsti per mūsų kompaniją. Greitai supratome, kad reikia ieškoti vietos, kur kompanija galėtų pastoviai įsikurti, turėtų savo biurą, sandėlius, transporto stovėjimo aikštelę. Norėjome, kad tai būtų Airijos vidurys, pasiekiamas lengvai iš bet kurio taško. Rinkomės iš trijų miestų – Tullamore, Athlone ir Portlaoise – ir pasirinkom pastarąjį. Siuntinių daugėjo, todėl pradėjom važinėti

kas tris dienas keturiais autobusiukais su priekabom. Ilgainiui padarydavome septynis reisus per mėnesį, dabar – devynis. Jau treji metai, kai autobusiukus pakeitėme į vilkikus su priekabomis.

Dabar, kai atsigręžiu į pradžią, galiu nuoširdžiai pasakyti, kad antrą kartą šito biznio tikrai nepradėčiau. Gal ir dabar dar yra galvojančių, kad užtenka padaryti vieną-kitą reisą ir tavo kišenėje jau tūkstančiai eurų. Iš tikrųjų taip nėra. Reikia daug ir sunkiai dirbti, kad galėtum užsidirbti.

– Kiek dabar pas jus dirba darbuotojų ir kiek turite transporto priemonių?

– Kartu su mūsų turima įmone Lietuvoje UAB „Valdema“ ir Airijoje veikiančia „MV Transport Ltd“, turim penkis vilkikus su puspriekabėm ir 15-17 autobusiukų, kurie išvežioja krovinius Lietuvoje ir Airijoje. Šiuo metu kompanijoje dirba apie keturiasdešimt darbuotojų.

– Ar turite konkurentų tiek Airijoje, tiek Lietuvoje?

– Noriu pasakyti, kad mes vežame tiek smulkias siuntas, tiek stambius krovinius. Kiek man žinoma, tokių vežėjų daugiau nėra. Stambius krovinius veža 5-6 įmonės, todėl konkurencija čia gana didelė. Dėl smulkių siuntų situacija truputį kitokia. Kadangi mes vežame apie 90m3 vienu metu, tai smulkios siuntos sudaro apie pusę viso krovinio. Nesunku suskaičiuoti, kad per mėnesį pervežame apie 400-450 m3 siuntinių.

Aiškumo dėlei, galiu pasakyti, kad tai pavyktų sutalpinti į 30-35 autobusiukus. Vadinasi, turėtume važiuoti reguliariai kasdien. Kadangi siuntų turime pakankamai, nei gyvūnų, nei žmonių nevežame. Taip pat nevežame siuntinių nei į Angliją, nei į kitas Europos šalis. Mūsų reguliarūs važiavimai yra Airija – Lietuva ir Lietuva – Airija.

– Gal galėtume nors apytikriai pasakyti, kiek dabar turite klientų ir kokie jūsų santykiai?

– Dirbti su klientais iš tikrųjų nėra lengva, ypač turint mintyje, kad per mėnesį mes apvažiuojam apie pustrečio tūkstančio adresų, tiek Airijoje, tiek ir Lietuvoje . Kilus ginčui, visada stengiamės išsiaiškinti kodėl tai įvyko ir dažniausiai tą problemą pavyksta išspręsti.

Principas, kad klientas visdada yra teisus, pas mus negalioja – pas mus galioja principas – teisus yra tas, kuris yra teisus. Iš tiesų mes turime labai didelį pastovių klientų ratą, kurie jau daug metų krovinius ir siuntas veža tik su mūsų kompanija. Kažkada bandėm suskaičiuoti, kiek žmonių naudojasi mūsų paslaugomis – pasirodo, turim apie aštuonis-devynis tūkstančius savų klientų.

– Iš kur daugiau krovinių keliauja: ar iš Airijos į Lietuvą, ar atvirkščiai?

– Tiek iš Airijos, tiek iš Lietuvos visos mašinos išvyksta pilnai pakrautos.

– Sakykime, jeigu šeima ketina grįžti iš Airijos į Lietuvą ir nori pasiimti su savimi visą, čia užgyventą turtą, ar padėsite jį per vieną reisą parvežti namo?

– Kadangi vienu metu galime pervežti iki 90 m3 krovinio, problemos neturėtų būti. Reikia tik iš anksto užsiregistruoti ir realiai įvertinti gabenamų daiktų kiekį bei svorį.

–Kokiu metų laiku turite daugiausiai darbo?

– Prieš Kalėdas ir vasarą, kada žmonės pradeda siųsti dovanas ir kai ruošiasi atostogauti. Pastarieji kartais veža su savim net dešimt lagaminų – kam tiek daug reikia, nežinau. Žmonės žino, kad pas mus bagažą vežti pigiau nei skraidinti lėktuvu, be to, ir patogiau, nes mes vežame krovinį nuo durų iki durų sutartą dieną ir sutartą

laiką ir atskridusiam žmogui nereikia galvoti, kaip tuos lagaminus nusigabenti iki namų.

– Ar turėjote kada nors problemų su muitinėm?

– Kadangi tenka važiuoti per 6 valstybes, muitinės patikrinimų visada papuola. Tačiau nebuvo atvejo, kad mūsų krovinius sulaikytų. Lietuvoje mūsų darbuotojai patikrina daugelį siuntinių, todėl visi jau žino, kad draudžiamų daiktų dėti neverta. Kartais žmonės pyksta, kad siuntinys buvo atidarytas, bet mes informuojame, kad pas mus tokia tvarka ir kurios keisti nesiruošiame.

– Gal galite atskleisti, kokių turite ateities planų versle?

– Kai įsitrauki į biznį, tai, galima sakyti, kelio atgal nėra ir pasirinkimas nedidelis – arba žlugti, arba plėstis. Jeigu tik pasakai sau, man tiek mašinų užtenka ir galvoji pristabdyti savo plėtrą, reiškia, tu pasiruošęs žlugimui. O jeigu yra paklausa, tai kodėl gi nesiplėsti?

Jeigu tik yra galimybių ir noro, visada reikia eiti tik pirmyn. Kartais aš jau ir apie poilsį pagalvoju, bet turiu sūnų, kuris, manau, šią veiklą sėkmingai tęs. Plėstis galimybių tikrai yra, ypač dabar, kai verslas tarp Airijos ir Lietuvos plečiasi.

Labai daug pastangų deda mūsų naujasis ambasadorius Airijoje Egidijus Meilūnas, siekdamas ne tik užmegzti, bet ir sustiprinti bendradarbiavimo ryšius ne tik tarp Airijos ir Lietuvos, bet ir tarp šių dviejų šalių miestų, įvairių kompanijų ir institucijų.

– Jūsų darbo kabineto sienos mirga įvairiausiais padėkos raštais – ar tai nuo dėkingų klientų ar juos gavote už kitą veiklą?

– Geriausia padėka, kurią gauname iš kliento – kitas užsakymas.

O padėkas gauname už įvairias labdaros akcijas, nemokamą siuntų gabenimą, įvairių renginių rėmimą ir t. t. Labdara užsiimame nuo pat verslo pradžios – pradėjus biznį reikėjo pusės metų, kol patys atsistojom ant kojų ir tada jau galėjom padėti kitiems. Prisimenu, pradėjom nuo Trimo lituanistinės mokyklėlės, kuriai pervežėme knygas, dabar jas vežame beveik visoms Airijoje veikiančioms lietuviškoms mokyklėlėms, taip pat vežame mūsų vaikučiams kalėdines dovanėles, medicininę įrangą, kurią už suaukotus Airijos lietuvių pinigus perka labdaros organizacija „Airijos lietuviams rūpi“, „Mamų Unija“ ir kt. organizacijos. Kažkada atvežėm „Lituanica II“ lėktuvo kopiją, kuri šiuo metu pastatyta Ballinrobe miestelyje. Žodžiu, kiek galim, tiek padedam. Dažnai įvairius renginius paremiam ir finansiškai.

– Valdai, jūsų išvaizda byloja, kad esate aistringas roko muzikos gerbėjas – ar tai jūsų hobi, o gal tai dar viena, bet jau kitokios veiklos dalis?

– Jeigu pakilsime į mano ofiso antrą aukštą, aš jums parodysiu savo „slaptą“ kambarį, į kurį, beje, ne visus įsileidžiu. Manau, kad ten pabuvojus, jums akivaizdžiai atsiskleis mano hobiai. Taip, aš esu aistringas roko mėgėjas. Ši meilė gimė jaunystėje, besiklausant „Led Zeppelin“, „Rolling Stones“, „Deep Purple“ muzikos.

Ypač įsiminė gyvai Vilniaus sporto rūmuose koncertavusios grupės „Deep Purple“ koncertas. Nuo tada stengiuosi nepraleisti nei vieno roko muzikos koncerto. Kitas mano hobi – kelionės, kurios, beje, irgi susijusios su roko muzika

– kelionėms pirmiausiai renkuosi tą šalį, kurioje yra „Hard Rock Cafe“, esu kolekcionierių klubo narys. Lapkričio mėnesį važiuoju į Prahą, kur vyks pasaulinis to klubo narių susitikimas. Pasaulyje yra gal apie 200 kavinių „Hard Rock Cafe“ – mano tikslas aplankyti kiek galima daugiau šio pasaulinio tinklo kavinių. Rudenį planuoju vykti į Japoniją, kur tikiuosi aplankyti visas 5 ten esančias HRC. Be to, dar kolekcionuoju pašto ženklus (mano pašto ženklų kolekcija Lietuvos šimtmečio atkūrimo proga dabar yra eksponuojama LR ambasadoje Airijoje). Taip pat esu aistringas krepšinio fanas.

Be to, artimai bendrauju su Marijampolėje įsikūrusia „Lietuvos samariečių bendrija“ – dažnai susiskambinam, susitinkam, o ištikus nelaimei, mūsų žmonės visada padeda. Taip pat Airijoje turim „Miško brolių“ klubą, apie kurį, turbūt ne daug kas yra girdėjęs.

Organizacija yra įkurta Lietuvoje, bet čia mes irgi turim savo filialą.

Esu gavęs Garbės legionieriaus medalį už partizaninės veiklos propagavimą ir skatinimą. Taigi, planų, idėjų turiu daug ir esu dėkingas mane supantiems ir visiems gyvenimo kelyje sutiktiems žmonėms už suteiktas galimybes daugelį iš jų realizuoti.

– Sveikiname Jus su gražia kompanijos sukaktimi, dėkojame, kad Jūsų dėka mes lengvai ir greitai galime pradžiuginti mūsų artimuosius dovanomis ir siuntinukais, o jie mus, kad Jums padedant galime organizuoti renginius ir realizuoti įvairius projektus čia, Airijoje.

Linkime, kad Jūsų gyvenimas tarp Airijos ir Lietuvos visada būtų lydimas naujų pasiekimų ir kilnių tikslų.

AKTUALU

Nr. 12 (501) birželio 12 d., 2018

Kaip emigrantai galėtų padėti Lietuvai Šimtai tūkstančių naujųjų emigrantų ir senosios lietuvių bendruomenės užsienyje gali padėti mūsų šaliai pritraukti daugiau užsienio investicijų, ypač – į regionus. Tam siūloma pasinaudoti vieną didžiausių diasporų užsienyje turinčios Airijos pavyzdžiu. Airija naudojasi diasporos galia siekdama pritraukti investicijų ir atgaivinti regionus. 2012 metais šioje šalyje įkurta nevyriausybinė organizacija „Connect Ireland“, burianti užsienyje gyvenančius airius. Projekto esmė, kad airiai teikia užsienyje gyvenančių savo draugų ar šeimos narių kontaktus, o naudodamasi jais organizacija bando pritraukti užsienio investuotojų į Airiją ir taip kurti darbo vietas ne tik sostinėje Dubline, bet ir šalies regionuose.

Vilniuje viešėjusi nevyriausybinės organizacijos „Connect Ireland“ generalinė direktorė Joanna Murphy mano, kad toks modelis – puikus pasirinkimas ir daugybę emigrantų turinčiai Lietuvai.

– Airiai atsiliepė į kvietimą – Jūsų vadovaujama organizacija „Connect Ireland“ pasinaudodama diaspora siekia pritraukti investicijų į šalį. Ar galite apie šią iniciatyvą papasakoti plačiau?

– „Connect Ireland“ iniciatyva atsirado iššūkių Airijos ekonomikoje kupinu laikotarpiu. 2009–2012 metais patekome į labai sudėtingą padėtį – nedarbo lygis buvo didžiulis. Vargšas „Keltų tigras“ mirė.

Tuo metu Vyriausybė nusprendė surengti Globalios Airijos ekonomikos forumą. Jis skatino sėkmingus airius, gyvenančius užsienyje, grįžti namo, dalytis idėjomis, kaip atkurti ekonomiką. Viena tada kilusių idėjų buvo „Connect Ireland“.

Tai – privataus sektoriaus iniciatyva, besivadovaujanti vyriausybės programa „Pasiek sėkmę Airijoje“, pradėta 2012 metais ir paremta visų politinių partijų. Mūsų iniciatyvos tikslas – skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą ateiti į Airiją, taip padedant investicijų pritraukimu besirūpinančiai valstybinei agentūrai. Mūsų programa siekia įtraukti airius, gyvenančius užsienyje, taip pat ir Airijoje, tiek turinčius, tiek neturinčius verslo patirties. Prašome jų pristatyti mums bendroves, o mes jau nurodysime joms visas priežastis, kodėl jos turėtų įsikurti ir investuoti Airijoje. Iki 2012-ųjų, kai pradėjome, Airijoje nebuvo nieko panašaus. Turėjome daug diasporai skirtų programų, tačiau niekada nesuteikėme svetur gyvenantiems airiams tokio labai

specifinio uždavinio. Užsienyje gyvenantys airiai atsiliepė ir suprato programos svarbą. „Connect Ireland“ šiandien turi daugiau kaip 110 tūkst. savanorių visame pasaulyje, 147 valstybėse.

– Kaip sugebėjote investicijoms pritraukti pasitelkti užsienyje gyvenančius airius? Ar Airijos diasporos atstovai nori ir gali padėti?

– Darbas, siekiant įtraukti airius į programą, ir tai, kad jie jaustųsi jos dalimi, yra sunkus. Tam reikia daug pastangų, išsamių tyrimų, bandyti įvairias strategijas, kurios kartais pasiteisina, o kartais – ne. Darydami tai pradėjome pristatyti pozityvų Airijos įvaizdį, kurį atpažintų užsienyje bei tėvynėje gyvenantys airiai ir kurio dalimi norėtų būti. Tai – geros valios iniciatyva. Žmonės, kurie prie jos prisidėjo ir į ją įsitraukė, pirmiausia taip pasielgė dėl to, kad jiems buvo svarbu būti airiais, siejamais su Airija. Jiems malonu būti paprašytiems nuveikti ką nors naudingo šalies labui. Gali gyventi užsienyje, ne Airijoje, bet gali būti labai naudingas šaliai, jei esi paprašytas padėti.

– Kokie didžiausi jūsų pasiekimai? Kokias bendroves jums pavyko pritraukti į Airiją? Kiek darbo vietų buvo sukurta pasitelkiant šią iniciatyvą?

– Didžiausia kompanija įsikūrė Vakarų Airijoje, Clare grafystėje, Shannon. Priežastis, kodėl Australijos bendrovė investicijoms pasirinko šią vietą, paprasta – įmonės vadovo senelis buvo kilęs iš šių vietovių. Atėjusi į Airiją bendrovė sukūrė 450 darbo vietų. Šioje vietovėje nebuvo pakankamai

reikiamos kvalifikacijos darbuotojų. Užuot pritraukusi darbo jėgos iš kitur, bendrovė apmokė vietos žmones. Iš tiesų „Connect Ireland“ gerokai labiau suinteresuota nedidelio skaičiaus – 6–10 – darbo vietų sukūrimu už Dublino ribų. Mūsų didžiausia sėkmė, kad sugebėjome pritraukti investicijų į 18 Airijos grafysčių. Tai reiškia, kad beveik kiekviena grafystė turėjo naudos iš programos.

– Koks verslas ateina į Airiją?

– Sekame valstybinės agentūros keliu, siekdami pritraukti aukštųjų technologijų įmonių. Tačiau taip buvo ne visada. Esame pritraukę investicijų ir iš gamybos įmonių.

Dairomės į įvairius sektorius. Mūsų tikslas – „pagauti“ tai, ko gali „nepagauti“ Vyriausybės agentūra.

Taigi, jei norėtumėte investuoti Airijoje, plėstis Europoje, mes jums padėsime.

– Turite pasiūlymų ir Lietuvai dirbti panašia kryptimi. Kodėl manote, kad toks modelis tinkamas mūsų šaliai ir gali būti sėkmingai pritaikomas čia?

– Manau, šiuo metu Lietuva yra ten, kur buvo Airija, kai atsirado „Connect Ireland“. Tai – puikus momentas. Jūsų šalis su pasididžiavimu, ambicijomis ir pasitikėdama savimi švenčia atkurto valstybingumo šimtmetį. Siūlyčiau, kad tai taptų nacionaliniu tikslu. Tai – ne trumpalaikė investicija į darbo vietas, bet ambicija visame pasaulyje suvienyti žmones iš Lietuvos. Ji galėtų turėti didžiulės naudos šaliai.

Turėtumėte norėti ir ieškoti progų, pavyzdžiui, per Dainų šventę, pasikviesti užsienyje gyvenančius savo žmones, kad sužinotų, kas jie yra,

suteikti jiems tapatumo jausmą.

Iš to Lietuva ateityje išloštų. Tokia buvo Airijos patirtis.

– Lietuvoje, ypač mažesniuose miesteliuose, trūksta darbo jėgos. Tad kokia jūsų nuomonė apie mūsų šalies galimybes pritraukti investicijų į regionus, kaimiškąsias vietoves?

– Su šia problema susiduriama visur pasaulyje. Manau, reikia pradėti pritraukti investicijų, kuriančių darbo vietas, ir žmonės sugrįš arba kelsis gyventi į regionus. Be naujų darbo vietų to nebus. Pirmiausia reikia sukurti palankią ekonominę aplinką. Pavyzdžiui, Airijoje kaimiškosiose vietovėse mums kyla iššūkių dėl infrastruktūros. Jūs tokių problemų neturite. Todėl nėra jokių priežasčių, kodėl negalėtumėte pritraukti naujų darbo vietų į kaimiškąją Lietuvą pasinaudodami diasporos kontaktais. Svarbu turėti pasitikėjimo.

– Mūsų šalis deda daug pastangų siekdama pritraukti aukštųjų technologijų, informacinių technologijų sektoriaus bendrovių, gerokai mažiau dėmesio skirdama gamybos pramonei. Ar turėtume keisti požiūrį į verslą, kurį galima plėtoti čia?

– Nemanau, kad turėtumėte keisti požiūrį. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad agentūra „Investuok Lietuvoje“ dirba labai gerai. Tačiau reikia papildomų priemonių, daryti daugiau, nes darbo vietų, investicijų niekada nebus per daug.

Jeigu sugebėtumėte mobilizuoti savo diasporą, kuri reklamuotų Lietuvą ir padėtų suteikti naujų galimybių čia, tai būtų labai protingas sprendimas.

– Kaip jūs bandote pasiekti užsienyje gyvenančius tautiečius ir juos mobilizuoti?

– Pradėjome nuo vietos valdžios.

Vykome susitikti su visais savivaldos vadovais Airijoje ir stengėmės suartinti bendruomenes. Taip pat dirbome per mūsų šalies ambasadas, konsulatus užsienyje, pristatydami savo siūlomas galimybes airių diasporai. Užsienyje gyvenantys tautiečiai labai palankiai priėmė idėją, buvo jai atviri. Todėl mums tai nebuvo didelis iššūkis.

– Kai kur Lietuvoje vietos valdžia nėra pajėgi dirbti su potencialiais investuotojais ir jų pritraukti. Ar Airijoje susiduriate su panašiomis problemomis ir kaip jas sprendžiate?

– Manau, šiuo požiūriu visos šalys turi tam tikrų sunkumų. Lietuva – tikrai ne išimtis. Tačiau vietos valdžiai būtina dirbti siekiant pritraukti investicijų. Pavyzdžiui, mums labai reikalingas vietos žmonių žinojimas – kai į miestą atvedamas investuotojas, paprastai vietos valdžia tiksliai žino, kur viskas yra, kam jį pristatyti, pažįsta vietos žmones ir supranta, kaip toje vietoje viskas veikia. Tai – didelis privalumas.

– Kokia Airijos valstybės politika diasporos atžvilgiu? Ar jūsų šalis yra įteisinusi dvigubą pilietybę?

– Airijoje jau labai seniai įteisinta dviguba pilietybė. Pripažįstame, kad dėl skirtingų priežasčių žmonėms kartais reikia dvigubos pilietybės, ir visiškai tai palaikome.

Pasaulis yra globalus. Pavyzdžiui, airiai JAV nėra nei airiai, nei ameri-

9

kiečiai. Jie – Amerikos airiai. Reikia tai priimti, pripažinti, kad žmonės keičiasi ir reikia juos palaikyti. Kuo atviresni ir pagarbesni tam esame, tuo geriau, tuo labiau žmonės norės pas mus atvykti ir būti. Matome, kas vyksta Didžiojoje Britanijoje (kalbu apie „Brexitą“), kur jaučiama, kad kai kurie žmonės nėra laukiami, kaip buvo anksčiau.

Manau, tai skausmingai atsilieps šiai šaliai ateityje. Airija yra valstybė, kuri buvo įkurta remiantis atvirumo ir įtraukimo principais. Esame viena bendruomenė, dirbame drauge ir visi esame Airija. Esame per maži izoliuotis, turime skatinti žmones atvykti. Tai ir ekonomiškai naudinga. Būtent todėl atsitiesę po 2012-ųjų harmagedono esame ir viena greičiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje.

Seimo narys Žygimantas Pavilionis: – Buvau pirmas, kuris Airijoje susitikau su Joanna Murphy. Man įdomu tai, kad „Connect Ireland“ dėmesį kreipia ne tik į pinigus, bet ir į žmones. Kaip jie sako, svarbu ne tik investicijos, bet ir investuotojai.

Organizacija sugebėjo žmogiškumą sujungti su pinigais ir patriotizmu. Airijos diasporos atstovų mažesnės investicijos natūraliai nukeliauja į tas vietas, iš kur žmonės yra kilę. Jie bando pagerinti savo kaimus, regionus. „Connect Ireland“ tai padarė suprasdama, kad norint harmoningo šalies plėtojimo nepakanka vien didžiųjų investuotojų. Manau, ir mes turėtume adaptuoti šį modelį. Jei tokia idėja taptų kūnu, tai leistų panaudoti milijono išvykusių mūsų žmonių pagalbą Lietuvai, „paskleisti“ investuotojus po visą šalį, ne tik Vilniuje ar Kaune, kaip yra šiuo metu.

Premjero patarėjas Lukas Savickas: „Connect Ireland“ įspūdingi veiklos rezultatai jau ne pirmus metus rodo, kad diaspora, gyvenanti visame pasaulyje, gali prisidėti prie šalies kūrimo. Pažvelgę į jau Lietuvoje esančius užsienio investuotojus taip pat galime pamatyti kelis pavyzdžius, tarkime, „Western Union“, pasirinkusią Lietuvą būtent diasporos profesionalų dėka. Vyriausybės lygmeniu matome potencialą, kaip lietuviai, gyvenantys visame pasaulyje, galėtų prisidėti pritraukiant naujų projektų į Lietuvą, ir jau turime pirmuosius sprendimus, pritariančius panašios idėjos įgyvendinimui. Planuojame stiprinti naujų darbo vietų kūrimą pasitelkdami diasporą, pritraukdami tiesioginių užsienio investicijų, skatindami pačią diasporą kurti verslą Lietuvoje.

Roberta Tracevičiūtė Lietuvos žinios

10 Nr. 12 (501) birželio 12 d., 2018

SUDOKU

PRIE KAVOS

ANEKDOTAI Tikybos pamoka. Mokytoja klausia: – Kas viską mato ir girdi?

– Mūsų kaimynė! *** – Ką man daryti? Negaliu susigrąžinti savo vyro.

– Pati kalta, tokių dalykų niekas neskolina! *** Vyras tikina žmoną: – Gana! Ryt kardinaliai keičiu savo gyvenimą!

– Atsigulsi ant televizoriaus ir žiūrėsi į sofą? – tikslinasi žmona. *** Jeigu naktį išeitumėte į lauką, atsigultumėte ant žemės ir per kiaurasamtį žiūrėtumėte į žvaigždes, galite pamatyti greitosios personalą... *** Blondinė garsiai mąsto: „Įdomu, jeigu mylimasis nuspręs mane palikti, ar jam reikia dvi savaites atidirbti?“ *** Vyras parduotuvėje staugia ant direktoriaus: – Jūs apgavikai! Melagiai !

Tas sumišęs: – Dėl Dievo meilės, paaiškinkite, kas atsitiko?

– Nusipirkau pas jus skalbimo miltelius, kur ant pakuotės buvo parašyta: ”100 gramų nemokamai”.

Grįžau namo, atsiplėšiau pakelį, o ten...tik milteliai! *** – Ir ką gi tu padarei, kad iš tavęs at-

ASTROLOGINĖ AUROS PROGNOZĖ birželio14-28 d.

Prasidės labai palankus laikotarpis poilsiui, bet ne rimtam darbui. Šiuo periodu galimos netikėtos kliūtys, nesklandumai. Gali tekti imtis seniai pamiršto darbo, atidedant tai, kas dabar jums aktualu. Būkite atsargesni tvarkydami piniginius ir turtinius reikalus. Beje, išryškės finansinės problemos, kurios net gali priversti atsisakyti svarbaus reikalo tvarkymo ar užimamų pareigų. Visai nepalankus metas svarbiems dokumentams, sandoriams tvirtinti. Daugiau laiko praleiskite namuose su artimaisiais. Palankus laikotarpis priimti svečius, linksmintis, puotauti, užsiimti labdara.

Visiškai netiks pasirašyti ilgalaikius atsakingus dokumentus nes juos įtakos Marso planetos atgalinis judėjimas. Strigs beveik visi biznio, finansų, teisiniai bei sveikatos reikalai. Tai užsitęs visai vasarai, net iki rugpjūčio pabaigos. Marso planeta, tai mūsų jėgos, iniciatyvos variklis, sprendžiant daugelį problemų. Tad geriausiai būtų nusiteikti

atostogoms, tinginiavimui, atsipalaidavimui, nei kryptingam ir ryžtingam darbui.

Avinas. Netikėtai gali tekti grįžti prie ko nors pamiršto ir tai bus naudinga – dabar gali atsiverti anksčiau nepastebėtos galimybės. Nors būsite linkę žavėtis naujomis idėjomis, geriau įkvėpimo dabar semtis iš praeities.

Jautis. Mokėkite apginti savo nuomonę, interesus. Laikykitės senos nuomonės, nekeiskite ankstesnių apsisprendimų, kad ir kaip jus mėgintų paveikti aplinkiniai. Seksis tvarkyti dalykinius reikalus, susijusius su kelionėmis, užsieniečiais. Iš užsieniečių, įtakingų asmenų, tolimų giminaičių gauti pasiūlymai bus naudingi.

Dvyniai. Geras metas taikytis, derėtis, dėl ko nors susitarti. Ieškokite sąjungininkų, pagalbininkų. Vėliau – sudėtingas laikas, svarbu išlikti ramiems, santūriems – tik tai padės sustabdyti nepalankių įvykių tėkmę. Pasisaugokite apgaulių, vagysčių, nemenka nelaimingų atsitikimų tikimybė. Vis dėlto sukrėtimai suteiks protui aiškumo, padės rasti tinkamą išeitį.

Vėžys. Užgrius įvairiausi rūpesčiai. Negerai pervargti, tad rinkitės tik tai, kas svarbiausia, paieškokite pagalbininkų. Galite susidurti su opozicija tiek šeimoje, tiek darbe. Tie-

ėmė butą ir nurėžė pusę atlygimo?

– Vedžiau... *** Pamėginkite bent vieną dieną sakyti tiesą ir vakarop jūs būsite bedarbis, vienišas ir visų prakeiktas neįgalusis reanimacijos palatoje... *** – Argi reikėjo tiek prisigerti? – galvoja Pelenė, traukdama kojas iš krikštolinės salotinės... *** Šeštadienį 7-ą valandą ryto pasigirdo skambutis į duris. Užsimiegojęs nuėjau jų atidaryti. Tai buvo mano uošvė. Ji paklausė: – Galima, aš čia pasiliksiu savaitėlei?

– Žinoma! – atsakiau ir iškart uždariau duris. *** Susitinka seniai nesimačiusios draugės: – Tu vis dar netekėjusi?

– Jei moteris ilgai negali susirasti vyro, vadinasi, Viešpats ją saugo kažkokiam ypatingam tikslui.

– Svarbiausia, kad saugojimo terminas nepasibaigtų... *** Atlikdamas kunigui išpažintį, jaunuolis klausia: – Pasakykit, šventasis tėve, ar didelė nuodėmė miegoti su merga?

– Žinoma, kad ne. Tačiau bėda, kad jūs, vyručiai, nemiegate... *** – Gydytojau, ar tiesa, kad geriausia

miegoti kojomis į vakarus?

– Geriausia, tėvuk, visam miegoti Vakaruose... *** Maža mergaitė su mama ateina prie bankomato. Mama iš bankomato pasiima grynųjų pinigų. Mergaitės akys iš nuostabos išsiplečia: – Mama, ten tėtis sėdi? *** Skelbimas: “Gerbiami turistai! Jeigu jums liko pietų talonų, galite juos suvalgyti vakarienei“. *** Tarnautojas vadovui: – Viršininke, juk žadėjote man daugiau pinigų mokėti, jei būsite manimi patenkintas.

– Taip, bet kaip aš galiu būti jumis patenkintas, jei jūs norite daugiau pinigų? *** Kai tik gera mintis ateina į galvą, svarbu, kad ji rastų smegenis... *** – Stepai, duris uždarei?

– Uždariau – Raktu užrakinai?

– Raktu.

– Du kartus raktą pasukai?

– Du kartus.

– Taip, vyrai, Stepui daugiau nebepilkit, kol būsime palapinėje... *** Kažin kodėl citrinų sultys daromos iš koncentrato, o ploviklis – iš natūralių citrinų? *** Numirė diedukas. Kitą dieną po laidotuvių močiutė užsiiminėja spiritizmu – išsikviečia jo vėlę ir klausia: – Na, kaip ten tau? Ką veikiat, pasakok.

– Na, iš ryto pavalgom, paskui mylimės, tada pamiegam, pavalgom ir vėl mylimės...

– Siaubas! Visai ne taip rojų įsivaizdavau.

– Arojuje, aš Australijoje, į triušį reinkarnavausi... *** – Vicka, ko akis pamušta?

– Į žmoną kreipiausi „tu“.

– Už tokį menkniekį?!

– Guliu. Ji primena, kad mes seniai mylėjomės. Aš ir tarstelėjau, kad ne mes, o tu...

Parinko Jonas Paulauskas

ATSAKYMAS

sa, būsite išradingi ieškodami kompromisų, tik jie neturi virsti intrigomis.

Liūtas. Jums šis periodas bus sėkmingas – viskas pavyks beveik savaime. Vėliau įtampa gali augti – ieškokite pagalbininkų darbe ir labiau pasirūpinkite savo sveikata. Būkite atidūs smulkmenoms: jos bus lemtingos, galinčios viską pakreipti į gerą ar į blogą.

Mergelė. Nesiimkite sunkių ir atsakingų darbų – verta daugiau dėmesio skirti nebaigtiems, užvilkintiems darbams. Vėliau atsigausite, apims džiugios, pakilios nuotaikos.

Vis dėlto esate ganėtinai atsargūs ir apdairūs. Tiesa, labiau pasaugokite vaikus.

Svarstyklės. Susitikimams, reikalams tvarkyti nebus geras metas, geriausia laiką leisti namie su artimaisiais. Nebetvarkykite dalykinių reikalų, nebespręskite karjeros klausimų – tik pakenksite savo ateičiai. Apmąstykite senas klaidas ir padarykite išvadas.

Skorpionas. Gilinkitės į esmines savo gyvenimo problemas ir ilgam atsiminkite, ką suprasite, – tai galimybė atgauti vidinę harmoniją, išspręsti sudėtingas šeimos bendravimo problemas. Nesibaiminkite netikėtų posūkių tvarkydami reikalus, asmeniniame gyvenime,

meilės santykiuose. Šaulys. Svarbių atradimų, susitikimų, lemtingų sprendimų priėmimo metas. Suvokite savo nepaprastumą, aiškinkitės, kas jums svarbiausia meilėje. Gerai tvarkyti įvairius susikaupusius reikalus, tik būkite atidesni smulkmenoms.

Ožiaragis. Planai, ypač moterims, gali keistis dėl įvairių netikėtumų namuose.

Tik nesinervinkite, jei teks greitai persiorientuoti, – nekomplikuokite ir taip įtemptos padėties. Šioms dienomis turite elgtis apdairiau, o gautą informaciją bei draugų elgesį vertinti kritiškiau, blaiviau.

Vandenis. Bus gana įtemptas metas, kol nerasite tinkamos vietos, nenusiraminsite. Neblogai paveiks darbas vienumoje – jums reikia pabūti vieniems, atsiribojus ir nuo šeimos ir nuo dalykinių reikalų. Žuvys. Apgaulingos dienos: galite susižavėti netikrais dalykais, pasiduoti kieno nors žalingai įtakai. Nepervertinkite savo galimybių, kritiškiau vertinkite gražius pažadus. Svečiuose būkite atidesni savo porai, venkite konfliktuoti su sutuoktiniu.

DĖMESIO! Kiekvieno penktadienio vakarą, 19:00 val., renkama grupė psichoterapiniam seansui tema: “Kaip įvaldyti stresą”.

Dalyvavimo trukmė 1,5val., mokestis-20 eurų. Pasiteiravimui skambinti telefonu: 0857626922 Aura

TIKĖJIMAS

Nr. 12 (501) birželio 12 d., 2018

Abortų legalizavimas?!

Neseniai Airijoje vyko balsavimas dėl abortų legalizavimo. Pagal balsavimo duomenis 66 proc. nubalsavo už abortų legalizavimą. Tik Donegal sritis nubalsavo prieš. Iki kitų metų pradžios šis balsavimas turi būti peržiūrėtas, aptartas ir pasirašytas Prezidento, kad įgautų juridinę teisę.

Ką tai reiškia kiekvienam Airijos gyventojui ir pačiai Airijai? Pagal Airijos konstitucijos 8 pataisą, buvo ginamos ne tik motinos, bet ir kūdikio teisės. Ir nesant pavojaus motinos sveikatai, abortai buvo draudžiami. Po abortų legalizavimo esant nėštumui iki 12 savaičių, galima nutraukti nėštumą.

Aborto esmė – vaiko žudymas.

Balsavimo už abortus legalizavimo esmė – vaiko žudymo įteisinimas. Tačiau tai vyksta ne tik Airijoje, bet ir visame pasaulyje.

Balsavusių už abortų legalizavimą reakcija ir atmosfera buvo pilna agresijos. Tik nedaugelis iš jų bandė klausytis, aiškintis, diskutuoti apie šio balsavimo prasmę.

Airijoje dar labiau išryškėjo skirtumai ir pasidalinimas tarp žmonių visuose visuomenės sluoks-

niuose. Abortų legalizavimas nežada nieko šviesaus nei žmogui, nei šeimai, nei visai šaliai. O pasekmės gyvenimuose tų, kurie darys abortus ar palaikys juos darančius (taip pat ir balsavusius) bus, ir dažnai – nenumatytos.

Jei iki šiol kūdikio teises gindavo įstatymas, tai dabar atsakomybė didesne dalimi tenka nėščiai mo-

Maloniai kviečiame į Dublino Krikščionių Bažnyčią Gyvasis Vanduo Susirinkimai vyksta: Dublin International Hostel salėje 61 Moutjoy Street, Dublin 7 Sekmadieniais 12:00 val.

Tel.: +353894016414 www.gyvasisvanduo.com facebook.com/gyvasisvanduo

teriai. Ar nuo to pagerės moters padėtis šalyje? Ar bus suteikiama geresnė medicininė pagalba? Nemanau. Tačiau aišku, kad abortų skaičius žymiai padidės.

Pažvelkime į tai iš dvasiniės pusės. „Jaunuoli, džiaukis savo jaunyste!

Tegul tavo širdis džiugina tave ir eik, kur tavo širdis traukia ir kur akys mato, bet žinok, kad už viską turėsi atsiskaityti prieš Dievą“ (Ekl 11, 9).

Dievo Įstatymų laužymas – nuodėmė. Nuodėmės pasekmė – mirtis (1 Jn 3, 4; Rom 6, 23). Šeštas Dievo įsakymas sako – Nežudyk!

(Iš 20, 13). O kas daro abortą – žudo. Man sunku įsivaizduoti merginą, kuri atsiduria tokioje situacijoje... Koks atsakingas,

Brangus(i) drauge, “Atpildas už nuodėmę mirtis, o Dievo dovana amžinasis gyvenimas per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.”

(Rom 6, 23) Galbūt tu ir tiki, bet nežinai kaip gauti išgelbėjimą. Štai Dievo žodis tau: “Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas Jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas. Nes širdimi tikima, ir taip įgyjamas teisumas, o lūpomis išpažįstama, ir taip įgyjamas išgelbėjimas.” (Rom 10, 9-10) Nuoširdi atgaila ir viena malda šiandien gali pakeisti tavo amžinąjį likimą. Ar tu susitaikei su Dievu? Ar Jėzaus kraujas nuplovė tavo nuodėmes? Jei nesi užtikrintas, melskis tiesiog dabar: “Brangus Viešpatie Jėzau, aš tikiu, kad Tu praliejai Savo šventą kraują už mano nuodėmes ir mirei ant kryžiaus mano vietoje. Aš tikiu, kad Tu prisikėlei iš numirusių, kad būčiau išgelbėtas ir turėčiau amžinąjį gyvenimą. Jėzau, atleisk mano nuodėmes ir įeik į mano širdį; būk mano asmeniniu Gelbėtoju ir Viešpačiu. Aš priimu Tave ir visa, ką Tu padarei dėl mano išgelbėjimo.

Dėkoju Tau, Jėzau. Amen” Jei nuoširdžiai meldeisi šia malda, tu tapai Dievo vaiku.”Visiems, kurie Jį priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais” ( Jn 1, 12 ) Nors pasaulis eina vis tamsyn, bet Jėzus yra šviesa, kurios niekas ir niekada neušgesins. Mano drauge, jei Jo šviesa ir meilė nušvito tavo širdyje, aš raginu tave eiti į Bažnyčią, kur Jėzaus vardas yra išaukštintas, nes tu vienas negalėsi atsilaikyti prieš tamsos jėgas.

Dievo malonė tebūna su tavimi.

skausmingas turi būti sprendimas. Tačiau kiekviena mergina turi žinoti, kad po aborto būna įvairios komplikacijos. Tai negali praeiti be pasekmių. Tai gali būti ir emocinės, ir fizinės komplikacijos. Tai gali būti daugelio moteriškų ligų ir nevaisingumo priežastimi. Tai gali nuvesti prie girtavimo, narkotikų ar net savižudybės. Dar daugiau – poveikis po aborto gali būti ne tik merginai bet ir vaikinui, kuris pritarė abortui.

Ką gi daryti? Kaip išvengti tokių skaudžių pasekmių?

Pirmiausiai tai priklauso nuo auklėjimo šeimoje ir visuomenėje.

Jei mergina ar vaikinas būtų aukėjami ir laikytųsi krikščioniškų gyvenimo vertybių, tai abortų klausimo beveik visai nebebūtų.

Nebūtų nei paleistuvystės, nei abortų. O kūdikiai augtų tėvelių meilės apsupti, jausdami ir žinodami, kad yra laukiami ir branginami.

Na, bet jei mergina papuolė į skaudžią situaciją ir tapo nėščia, jei abortas jau įvykęs – ką daryti tokiu atveju? Jei visa tai jau įvykę... reikalinga nuoširdi atgaila.

Būtina išpažinti abortą kaip žudymo nuodėmę ir apsispręsti nebenusidėti ateityje. Po nuoširdžios atgailos, galima tikėtis ne tik atleidimo, bet išlaisvinimo ir išgydymo, nes Dievas gailestingas ir mylintis. Jis nenori kad nusidėjelis pražūtų, bet kad atgailautų ir gyventų.

Jei abortai visgi bus pilnai legalizuoti ir pripažinti Airijoje, asmuo, padaręs abortą, išvengs žemiškojo teismo. Tačiau nepriklausomai nuo žemiško teismo, yra dangiškas teismas, nuo kurio negalės pabėgti nei vienas as-

muo. Dangiškas teismas galutinis ir baisus tiems, kurie nusideda, neatgailauja patys ir kitus verčia daryti nuodėmę – pragaras. Man pačiam teko matyti pragarą. Tai vieta, į kurią nelinkėčiau patekti nei vienam, nors ir pačiam dižiausiam priešui. Bet aš šaukiausi Viešpaties vardo ir Jis manęs pasigailėjo.

Pragaras nėra vieta, skirta žmonėms, bet tiems kurie draugauja su velniu. Dievas nori, kad visi būtų išgelbėti ir eitų į dangų.

Dėl to Jis atsiuntė savo vienatinį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas nesiuntė Sūnus, kad pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas (Jn 3, 16). Jėzus už mus ėjo ant kryžiaus, paėmė mūsų nuodėmes, praliejo savo kraują, buvo žaizdotas, mirė ir nužengė į pra-

garą, bet trečią dieną prisikėlė iš numirusių. Jis paėmė mūsų nuodėmes, kaltes, skausmus, ligas, visą bausmę su visomis prakeikimo pasekmėmis. Kad šiandien tu ir aš per jo kryžių ir prisikėlimą iš mirties būtume išteisinti, išlaisvinti, išgydyti ir išgelbėti, o, svarbiausia, turėtume amžiną gyvenimą ir nepapultume į pragarą ir ugnies ežerą kartu su šetonu ir kritusiais angelais. Šiandien daugelis tų, kurie balsavo už abortų legalizavimą džiaugiasi, kad laimėjo... laimėjo ką – savo vaikų žudymo legalizavimą.

Galbūt rytoj jie džiaugsis, kai bus išleistas įstatymas žudyti visus, kurie nepritaria „jų“ požiūriui, nepriima žvėries ženklo (pasižadėjimo antikristui) be kurio niekas negalės nei pirkti, nei parduoti... nei maisto nusipirkti (Apr 13, 17).

Jėzus kalbėjo apie paskutinius laikus ir apie paskutinių laikų ženklus. Tame kontekste jis pasakė: „Kai matysite visa tai, pakelkite savo galvas, nes jūsų išvadavimas arti“ (Lk 21, 28). Kristus greitai grįžta ir jis grįžta ne kaip kūdikis,

11

ne kaip Avinėlis, bet kaip Liūtas (Judo liūtas), kaip karalių Karalius ir viešpačių Viešpats. Jis grįžta kaip teisėjas ir teis visas tautas, visus žmones, atskirdamas juos kaip avis ir ožius. Avys įeis į tūkstantmetę taikos karalystę, o ožiai į pražūtį (Mat 25, 31- 46). Šiandien dar yra laikas, kad susitaikytume su Dievu, nes per Jėzaus auką ant kryžiaus, kaina už mūsų sutaikymą su šventu Dievu sumokėta.

Ar tu pasirinksi eiti su visais, pagal tėkmę, ar atsigręši į Jėzų ir seksi Juo. Nuo to priklausys ne tik tavo likusi gyvenimo dalis žemėje, bet ir visa ažminybė. Tas, kuris sutvėrė dangų ir žemę, girdi ir mato. Jo valdžia – amžina. O tie, kurie su Juo – gyvens amžinai.

Tai kas vyksta žemėje vis didėjančiu greičiu, šiandien mums kalba, kad pasaulis taip greitai eina į pražūtį kad tikrai Kristus sugrįš.

Ar tu Jį pažinsi? Didesnė dalis bus apgauta ir nueis paskui antikristą, kaip ir rodo paskutiniųjų laikų balsavimai Airijoje.

Ninevės miestui buvo pasiųstas

pranašas Jona su perspėjimu, kad ateina Dievo teismas visam dideliam miestui... Tada karalius, karalystės žmonės ir net gyvuliai pasnikavo ir meldė dangaus Dievo pasigailėjimo. Ir Ninevė nepražuvo dėl savo atgailos (Jonos knyga).

Tai kas įvyko Airijoje per du paskutinius balsavimus kviečia mus visus atgailai. Laikas atsibusti ir gręžtis į Dievą visa širdimi. Gal Jis pasigailės ir pakeis istorijos eigą, gal Jis dar prailgins žmonėms duotajį laiką šioje žemėje, gal dar galėsime matyti malonę, gerovę ir palaimintą gyvenimą.

Dievo žodis mums duoda vilties. „Jei mano tauta, kuri vadinasi mano vardu, nusižemims, melsis, ieškos mano veido ir nusigręš nuo savo nedorų kelių, aš išgirsiu savo dangaus buveinėje, atleisiu nuodėmes ir išgydysiu jų žemę“ (2 Kron 7, 14).

Ir kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas (Rom 10, 13).

Pastorius Gintautas Tautkus

12 Nr. 12 (501) birželio 12 d., 2018

SKELBIMAI

Kaip paduoti skelbimą į laikraštį?

Dabar paduoti skelbimą į laikraštį

labai paprasta!

- Užsiregistruokite mūsų naujoje svetainėje www.lietuvis.ie; - Suraskite skelbimų skiltį ir sukurkite naują; - Sumokėkite už skelbimą svetainėje arba per banką.

Jūsų skelbimą pamatys visi laikraščio “Lietuvis” skaitytojai!

Jeigu turėsite klausimų dėl skelbimų talpinimo, rašykite adresu: classifieds@lietuvis.ie Dėl skelbimų publikavimo skyrelyje "Paslaugos" prašome skambinti tel.: +353851602896 arba rašyti adresu: sales@russianireland.com

SIŪLO DARBĄ We are accountancy firm and currently looking for a data entry clerk with Lithuanian, Polish and English language. The person must have ability to accurately enter the data- processing of income and costs. Meticulousness, attention to details, punctuality, meet the deadline, involvement must have. Experience in Microsoft Office Excel, Word and Outlook required.

Ability to work in a team and independently.

CV in English send us to e.biczel@tractus.ie. We are based in Ashbourne, full time job. We will contact with selected people.

Logistikos kompanija ieško sandėlio darbuotuojo. Skambinti tel.: 353852793858.

Statybos darbams reikalingas pagalbinis darbininkas. Darbas Cavan apskrityje ir tik savaitgaliais. Anglų kalbos nereikia. Tel.: 085 7727186.

Reikalinga vyrų kirpėja, turinti darbo patirties.

Galima dirbti pilnu arba nepilnu etatu. Skambinti tel.: +353852788750 .

Siūlau darbą statybininkams. Reikalingi staliai, mūrininkai, pagalbiniai darbininkai. Būtina darbo patirtis Airijoje. Darbas Dubline. Skambinti tel.: 085 7300023.

Hiring Personal Assistant Job requirement Part Time (25/30hrs/ week). Full driving license, fluent English and Russian, basic computer skills.

Contact: Vlad, mob.: 353857377154.

Siūlau darbą dažytojui-tinkuotojui ir apdailininkui. Skambinti tel.: +353892337723.

Siūlau darbą siuvėjai salone „Be Magic“, Co. Kildare, Athy. Skambinti tel.: +353838706746.

Reikalingas dujinių viryklių aptarnavimo meistras. Skambinti tel.: +353868978098.

Midlands Gymnastics Club are looking for a motivated gymnastics coach and for a coach assistant who can coach recreational and competitor groups for girls and boys aged 4+ located in Nenagh. Gymnastics Club is a recreational club where the focus is learning gymnastics in a safe, fun and friendly environment.

For further information contact: midlandsgymnastics@gmail.com Andrei 0877528346 Ne visai darbo dienai – nuo pirmadienio iki penktadienio – reikalingas kurjeris. (Pagei-

dautina, kad anglų kalbos lygis būtų vidutinis). Darbo sąlygos sutartinės. Skambinti tel.: 0872982183.

Reikalingas ofiso administratorius, turintis darbo patirtį šioje srityje. Gera anglų kalba ir mokėjimas bendrauti telefonu – būtini. Pirmenybė bus teikiama žinantiems kitas užsienio kalbas.

Skambinti tel.: 0872982183.

IEŠKO DARBO Ieškau bet kokio darbo. Skambinti tel.: 353851236707.

19-os metų vyras ieško bet kokio darbo Blanchardstown. Turi B kategorijos teises. Skambinti tel.: 0851236707 Moteris ieško darbo. Pageidautina Dublin 22.

Skambinti tel.: 0852723435.

Vidutinio amžiaus vyras ieško bet kokio darbo Dubline. Dirbęs apsauginiu, sandėlyje, parduotuvėje. Kalbos: lietuvių ir rusų. Skambinti tel.: 0857440003.

I have experience in looking after babies and toddlers. I love kids and I’m Garda vetted. I have kids of my own, but they are older. I can look after your child all day or evenings. I have been looking after children for most of my life, and I love the job, so if you are interested or want to discuss anything further don’t hesitate to contact me - Renata on 0872774694.

My name is Tatyana. I am 58, originally from Latvia and in HAP program. I am looking for an accommodation. I am single and very peaceful person. Phone: +353868909155.

I’m looking for nany work in Dublin city centre. I have a long time experience and love for children. I can work on weekends. Mob: + 353874585582.

26 metų mergina ieško darbo. Turiu darbo patirties valant namus, ofisus. Tel.: 00353874624564.

Flexible with own car childminder available in Dublin 15. I will look after your child together with my 3 year boy. Speak in Lithuanian, Russian and English.

Good rates. Please contact for more info by mob.

0863090303.

Moteris ieško auklės darbo Dubline. Skambinti tel.: 00353852753323.

PERKU- PARDUODU Vilniaus priemiestyje, Pikutiškių kaime, 153 kv. metrų sklype, 17,5 arai, parduodamas namas. Name atlikta dalinė apdaila. Sklypas yra kraštinis, iš jo atsiveria gražūs apylinkės vaizdai. Kaina – 130000 eurų. Skambinti tel.: 0851496550.

Parduodu automobilį: dyzelinas, automatas, juodas, tamsinti stiklai, ekonomiškas, švarus, geros būklės. Savininkė – moteris. NCT iki 03/2018. Dėl kainos galima derėtis. Daugiau informacijos: www. donedeal.ie, tel.: 0851609218 .

PASLAUGOS Lessons of English language for beginners.

Mob.: 0874585582 I offer cleaning service and can look after your children during the weekend in your home.

Mob.: 0874585582.

Anglų kalbos mokymasis naudojant SKYPE. Pirma pamoka – nemokamai. Garantuojame rezultatą. Naudojant unikalią mokymo metodiką, jūs išmoksite laisvai kalbėti anglų kalba ir, kas svarbiausia, taisyklingai. Mokykitės anglų kalbos neišeidami iš namų, jums įprastoje aplinkoje ir jums patogiu metu. Pamokos – 45 min. Kaina – 6 eurai, 60 min. – 8 eurai. Taikoma iki 15 proc. Nuolaida, užsisakant visą kalbos mokymosi kursą. Norėdami užsisakyti pamokas, rašykite į el.paštą, adresu: englishelp911@ mail.ru Skambinti tel.: +37125970564 Lombardo paslaugos (kreditas, užstatas, auksas). Rašyti į el.paštą, adresu: arcimas66@yahoo.com. Skambinti: 0858440475 Tarptautinio lygio meistras, turintis 10 metų patirtį, moko vaikus žaisti šachmatais per SKYPE. Susisiekti per SPYPE: svetalano4ka84; el. paštu: svetalano4ka.chess@gmail.com.

Išsinuomosiu kambarį Dublin 7. Rašyti į el. paštą, adresu: an.nik.1946@mail.ru. Skambinti tel.: 0899896307.

Nuo balandžio mėn. išnuomoju dvivietį kambarį su dušu ir tualetu dirbančiai merginai ar moteriai. Namas tvarkingas, ramūs gyventojai, patogus susisiekimas maršrutais 16, 17a.

Skambinti tel.: 353857164063.

Išnuomojamas dvivietis kambarys Tallaght rajone. Skambinti tel:.0857206023.

Nuo kovo 1 d. dirbančiam žmogui išnuomojamas kambarys Lucan. Kaina 500 eurų + 250 depozitas + sąskaitos (bills). Skambinti tel.: 0851575747.

Nuo balandžio 20 d. išuomoju dvivietį kambarį Santry D9 dirbančiai moteriai ar merginai. Name gyvena tvarkingi žmonės. Patogus susisiekimas. Skambinti tel.: +353857164063.

Dublin 3 rajone išnuomojamas vienvietis kambarys dirbančiai ir tvarkingai merginai ar moteriai. Kaina - 380 eurų, įskaitant sąskaitas (bilus) ir internetą. Skambinti tel.: 0851318984.

PAŽINTYS Ieškau žavios merginos/moters pasimatymams.

Gali būti ištekėjusi. Konfidencialumą garantuoju. Esu sportiškas, kultūringas ir išsilavinęs, turintis gerą jumoro jausmą, simpatiškas juodaplaukis rudaakis. Man 36m. Būtų šaunu rasti pastovią draugę šiltiems ir abipusiai maloniems susitikimams, kartu romantiškai leisti laisvalaikį:) Jei tau liūdna ar šiaip norėtum paįvairinti pilką kasdienybę – parasyk…Foto ir daugiau info apsikeisime vėliau:) Pradžiai pabendraukime el. paštu: ledinukasx@gmail.com Iki… 50-ies metų moteris, gyvenanti Dublino priemiestyje, susipažintų su nuoširdžiu žmogumi.

Skambinti tel.: 0863395110.

ĮVAIRŪS

49-erių metų išsiskyręs vyrukas ieško supratingos ir mokančios išklausyti panelės iki 45-erių metų amžiaus. Rašykite, skambinkite, atsakysiu. Tel.: 0894044785.

Krepšinio treniruotės Clondalkin rajone. Norintys prisijungti prie mūsų, skambinkite tel.: 0857389490.

http://issuu.com/LaikrastisLietuvis

NUOMA

REKLAMA

Nr. 12 (501) birželio 12 d., 2018

13

14 Nr. 12 (501) birželio 12 d., 2018

REKLAMA

Mes sukūrėme jums naują ir patogią svetainę www.lietuvis.ie, kuri dirba tiek kompiuteryje, tiek ir kituose mobiliuose įrenginiuose.

Dabar paduoti skelbimą ar patalpinti kitą informaciją laikraštyje „Lietuvis“ labai paprasta.

Užsiregistruokite interneto svetainje www.lietuvis. ie ir turėsite galimybę sužinoti visas Airijos naujienas lietuvių kalba pirmieji.

Dėmesio! Socialinė akcija!

Birželio mėnesį komercinius sklebimus laikraštyje „Lietuvis“ ir laikraščio internetiniame puslapyje www.lietuvis.ie talpinkite nemokamai.

Kepykla „Dublin Duona” gamina produkciją pagal lietuviškas senolių tradicijas ir autentiškas receptūras tiktai iš lietuviškų natūralių produktų.

Duona natūraliai rauginama ir ilgai brandinama, pagardinama kmynais ir ruginiu salyklu. Ypatingo pripažinimo sulaukė “Gardžioji” duona, kuri kepama dideliais kepalais, kad išsaugotų puikų aromatą ir skonines savybes.

“Dublin Duona” - tai išskirtinio skonio gaminiai, pagaminti su meile ir rankų šiluma.

Internetinė svetainė: www.dublinduona.com Nenusipirkai „Lietuvio“ numerio?

Skaityk elektronines ankstesnių laikraščio numerių versijas!

http://issuu.com/LaikrastisLietuvis

BRANGIAI SUPERKAME • Spalvotą metalą • Katalizatorius • Mobiliuosius telefonus ir elektronikos laužą.

AIRIJOJE PASIIMAME PATYS

Tel.: 0857742544 EURO SCRAP METAL www.euroscrapmetal.ie

Reklamos patalpinimo klausimais skambinkite: +353851602896 sales@russianireland.com

REKLAMA

Nr. 12 (501) birželio 12 d., 2018

Perkant už 50€ ir daugiau

NEMOKAMA CITOLOGIJA JOHN KILROY ADVOKATŲ KOMPANIJA

Rusakalbis advokatas – praktikantas • Nelaimingi atsitikimai, traumos, autoįvykiai • Medikų aplaidumas • Šeimos teisė • Darbo teisė

Е: info@jkilroy.ie Т: 01 214 5535 087 7672457

Daugiaprofilinė poliklinika

Darbo laikas

Pirmadienis – šeštadienis 9.00- 20.00, Sekmadienis 10.00 - 15.00

Dublin:

01 8686121, 01 406 27 20

SIUNTOS

«NUO DURŲ IKI DURŲ»

Airija - Anglija - Lietuva Latvija - Estija 00353 860469396(Airija) 00371 25453182 (Latvija) Komercinių krovinių gabenimas 00353 867813400(Airija) www.disalservices.com

15

MANUAL HANDLING VERTIMAS Į RUSŲ

Kaina Safe Pass €125; Manual Handling €40

0877834724 АNDREJ

Perkant už

100€

ir daugiau

20%

10% nuolaida

nuolaida

Parduotuvėje “Taste of Europe” Palmerstown Court, Mungret Street, Limerick

Follow us on Fasebook: Taste of Europe. Limerick Voucher must be presented at the checkout!

PRENUMERATA SUBSCRIPTION 24 numeriai €80

Užpildę šį kuponą, jūs galite užsiprenumeruoti laikraštį „Lietuvis“

NAME/VARDAS, PAVARDĖ ADDRESS/ADRESAS TEL.

E-MAIL

DATE/DATA Please complete order form, enclose your cheque or postal order and send to the following address: “Lietuvis”, 3 floor, 55 O’Connell Street Lower, Dublin 1, Ireland.

Please Make Cheque and PO Payable to NewsInfo Media and PublicationsLtd.

16 Nr. 12 (501) birželio 12 d., 2018

REKLAMA