LE metine ataskaita 2016 by "Lietuvos energija", UAB

METINĖ ATASKAITA 2015 „Lietuvos energija“, UAB KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS BEI KONSOLIDUOTOS IR ĮMONĖS FINANSINĖS ATASKAITOS už 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus, parengtos pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, pateikiamos kartu su nepriklausomo auditoriaus išvada 1 METINĖ ATASKAITA 2015 | Turinys

Turinys Bendrovės ir Grupės konsoliduotas metinis pranešimas Valdybos pirmininko pranešimas

Apie Grupę ir Bendrovę

Reikšmingiausi įvykiai

Grupės finansinių ir veiklos rezultatų analizė

Grupės įmonių veiklos rezultatai

Rinkos apžvalga

Bendrovės ir Grupės veiklos apžvalga

Verslo atsakomybė

Korporatyvinis valdymas

Pagrindinė informacija apie Bendrovę ir Grupę

Nepriklausomo auditoriaus išvada

Konsoliduotos ir įmonės finansinės ataskaitos

Finansinės padėties ataskaitos

Bendrųjų pajamų ataskaitos

Pinigų srautų ataskaitos

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

2 METINĖ ATASKAITA 2015 | Turinys

„Lietuvos energijos“ grupės esminiai rodikliai 2015 m.

2014 m.

Pokytis (+/-)

Pajamos

mln. EUR

1 095,8

972,7

mln. Eur 123,1

Elektros, dujų, kuro, ir susijusių paslaugų pirkimų sąnaudos

mln. EUR

-774,0

-612,4

-161,6

26,4%

Veiklos sąnaudos (1)

mln. EUR

-151,9

-143,3

-8,6

6,0%

Veiklos sąnaudos (palyginamosios)

mln. EUR

-110,1

-119,2

9,2

-7,7%

EBITDA (2)

mln. EUR

221,1

216,9

4,2

1,9%

20,2%

22,3%

Grynasis pelnas

mln. EUR

55,3

-280,0

335,3

Grynasis pelnas (palyginamasis)

mln. EUR

127,9

118,2

9,7

2015.12.31

2014.12.31

EBITDA marža (3)

% 12,7%

8,2%

Pokytis (+/-)

Visas turtas

mln. EUR

2 339,2

2 369,2

mln. Eur -29,9

% -1,3%

Nuosavas kapitalas

mln. EUR

1 304,5

1 308,9

-4,4

-0,3%

Finansinės skolos

mln. EUR

420,7

391,6

29,1

7,4%

Finansinės skolos grynąja verte (4)

mln. EUR

251,8

175,9

75,9

43,2%

Nuosavybės pelningumas (ROE) (5)

9,8%

9,0%

Nuosavo kapitalo lygis (6)

55,8%

55,2%

kartais

1,14

0,81

19,3%

13,4%

Finansinės skolos grynąja verte / EBITDA Finansinės skolos grynąja verte / Nuosavybės santykis

1) Veiklos sąnaudos, išskyrus elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimų sąnaudas, nusidėvėjimo ir amortizacijos bei vertės sumažėjimo ir ilgalaikio materialaus turto nurašymų sąnaudas; 2) Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą + finansinės veiklos sąnaudos - finansinės veiklos pajamos - gauti dividendai + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos + vertės sumažėjimo sąnaudos + ilgalaikio materialaus turto nurašymai +dujų kainos nuolaidos vartotojams poveikis (plačiau skyriuje „EBITDA ir grynasis pelnas“); 3) EBITDA / Pajamos; 4) Finansinės skolos - pinigai ir pinigų ekvivalentai - trumpalaikės investicijos ir terminuoti indėliai - ilgalaikio kito finansinio turto dalis, kurią sudaro investicijos į skolos vertybinius popierius; 5) Grynasis pelnas (nuostolis), perskaičiuotas metinė išraiška ⁄ nuosavas kapitalas laikotarpio pabaigoje; 6) Nuosavas kapitalas laikotarpio pabaigoje/visas turtas laikotarpio pabaigoje.

3 METINĖ ATASKAITA 2015 | „Lietuvos energijos“ grupės esminiai rodikliai

2015 m. „Lietuvos energijos“ grupės pajamos buvo rekordinės.

Nuosavybės grąža dvigubai didesnė nei Vyriausybės keliamas tikslas VVĮ

9,80% 9,03%

160 140

118,2

120

6% 4% 2%

-0,79%

40,8

-2%

-4%

-6% -15

-40

Palyginamasis grynasis pelnas

2012 m. Grynasis pelnas

-227,0

2013 m. 40,8

Nuosavybės grąža

2014 m.

2015 m.

-280,0

55,3

Nedidelė skola leidžia aktyviai plėsti veiklą ir mokėti dividendus.

Finansiniai duomenys pateikiami mln. Eur.

4 METINĖ ATASKAITA 2015 | „Lietuvos energijos“ grupės esminiai rodikliai

-20

EBITDA – pasiekta 40 proc. 2020 m. strateginio tikslo.

127,9

2,30%

100 80

10%

-8% -10%

Valdybos pirmininko pranešimas

Mieli klientai, partneriai, darbuotojai, akcininkai, Nuosekliai įgyvendindama užsibrėžtą strategiją valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ užbaigė dar vienus sėkmingus metus. 2015 m. toliau gerėjo finansiniai rezultatai, augo efektyvumas, mažėjo paslaugų kainos vartotojams, gerėjo paslaugų kokybės rodikliai. Sėkmingai įgyvendinta vertės grandinės išgryninimo programa padėjo pagrindus tolesniam grupės vystymuisi. Užbaigus konsoliduotų finansinių ataskaitų auditą, galime vertinti galutinius metinius rezultatus. 2015 m. gavome rekordines pajamas, uždirbome didžiausią grynąjį pelną. Todėl teiksime siūlymą į valstybės biudžetą išmokėti ir didžiausius dividendus – beveik 86 mln. Eur už visus 2015 metus. „Lietuvos energija“ 2015 m. uždirbo 221,1 mln. Eur pelno prieš palūkanas mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją – tai 4,9 mln. Eur daugiau nei prieš metus. Grynasis palyginamasis pelnas sudarė 127,9 mln. Eur, 8,2 proc. daugiau nei prieš metus. Pirmą kartą grupės pajamos perlipo 1 mlrd. Eur ribą. „Lietuvos energijos“ nuosavybės grąža 2015 m. siekė net 9,8 proc. – tai dvigubai daugiau nei Vyriausybės valstybės valdomoms įmonėms iškeltas siektinas 5 proc. kapitalo grąžos reikalavimas. Pasiekti rekordiniai rezultatai yra visų grupės darbuotojų nuoseklaus kasdienio darbo rezultatas.

5 METINĖ ATASKAITA 2015 | Valdybos pirmininko pranešimas

Per 2015 metus iš esmės pertvarkę grupės struktūrą, nepamiršome ir efektyvumo – 7,7 proc. sumažinome įprastos veiklos sąnaudas. Lygiagrečiai plėtėme veiklą suskystintų gamtinių dujų sektoriuje, atsinaujinančioje energetikoje, tęsėme kogeneracinių jėgainių projektus. Įdirbis leidžia klientams pasiūlyti palankesnes paslaugų kainas: mažėjo prijungimo prie elektros tinklų įkainiai, gamtinių dujų kaina verslui. 2016 metų susitarimai su „Statoil“ dėl SGD dujų, o taip pat naujos elektros jungtys atveria papildomų galimybių metų viduryje sumažinti energijos kainas Lietuvos gyventojams ir verslui. Šiuo metu esame įpusėję įgyvendinti užsibrėžtą strategiją. Įgyvendinti ją iki pabaigos sieksime per veiklos plėtros projektus, tokius kaip šiemetiniai vėjo jėgainių parkų įsigijimai, naujų kogeneracinių jėgainių statyba, taip pat toliau efektyvindami veiklas, klientams pasiūlydami daugiau ir geresnių paslaugų. Nuo 2016 m. žengiame toliau – klientų aptarnavimą sutelkėme po „Gilės“ vardu ir vis aktyviau paslaugas keliame į elektroninę erdvę. Dujų ir elektros vartotojai gali tikėtis kokybiško greito aptarnavimo „vieno langelio“ principu jiems patogiausiu būdu. Ateityje bendruose klientų aptarnavimo centruose, internete ir per programėlę išmaniajame telefone tikimės pasiūlyti ir kitų komunalinių bendrovių paslaugas, bendrus atsiskaitymus. Sėkmingai įgyvendindami 2020 m. strategiją tikimės toliau auginti grupės veiklos rezultatus ir didinti sukuriamą vertę. Dr. Dalius Misiūnas Valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius „Lietuvos energija“, UAB

Apie grupę ir bendrovę

METINĖ ATASKAITA 2015 | Valdybos pirmininko pranešimas

Apie grupę ir bendrovę

„Lietuvos energijos“ grupė – tai valstybės valdoma, viena didžiausių energetikos įmonių grupių Baltijos šalyse. Pagrindinė Grupės veikla apima elektros ir šilumos energijos gamybą, tiekimą, elektros energijos prekybą ir skirstymą, prekybą gamtinėmis dujomis, jų skirstymą, tiekimą, taip pat elektros energetikos ūkio aptarnavimą ir plėtrą. „Lietuvos energijos“ grupės akcininko teises ir pareigas įgyvendina LR finansų ministerija. Daugiau kaip 5 300 darbuotojų turinti „Lietuvos energijos“ grupė valdo ir eksploatuoja svarbiausius Lietuvos elektros energijos gamybos pajėgumus, užtikrinančius energijos tiekimo saugumą, visą šalies teritoriją apimantį elektros skirstomąjį tinklą bei aptarnauja daugiau kaip 1,6 mln. klientų visoje Lietuvoje, siūlo elektros tiekimo paslaugas klientams užsienyje, taip pat eksploatuoja 8,5 tūkst. km skirstomųjų dujotiekių, dujas tiekia beveik 570 tūkst. klientų, įgyvendina strateginę reikšmę turinčius plėtros projektus, siekia Nacionalinės energetikos strategijos tikslų. Per 2015 m. buvo pagaminta 2,01 TWh ir klientams persiųsta 8,53 TWh elektros energijos, o skirstomaisiais dujotiekiais transportuota 657 mln. m3 gamtinių dujų.

METINĖ ATASKAITA 2015 | Apie grupę ir bendrovę

2015 m. konsoliduotos Grupės pajamos sudarė 1 095,8 mln. Eur, Grupės EBITDA siekė 221,1 mln. Eur. Grynasis 2015 m. dvylikos mėnesių palyginamasis pelnas sudarė 127,9 mln. Eur. Patronuojanti Grupės įmonė – „Lietuvos energija“, UAB (toliau – „Lietuvos energija“ arba Bendrovė) yra atsakinga už skaidrų visos Grupės veiklos valdymą ir koordinavimą, efektyvumo didinimą, siekiant teikti konkurencingas paslaugas klientams ir socialiai atsakingą ilgalaikės vertės akcininkams didinimą. Bendrovė analizuoja Grupės veiklą, reprezentuoja Grupę, įgyvendina akcininko teises ir pareigas, nustato veiklos gaires bei taisykles ir koordinuoja veiklą gamybos, komercijos, finansų, teisės, strategijos ir plėtros, žmogiškųjų išteklių, rizikos valdymo, audito, technologijų, komunikacijos ir kitose srityse.

Grupės struktūra Ataskaitos parengimo dieną „Lietuvos energijos“ grupę sudarė 22 bendrovės: patronuojanti Bendrovė ir 21 tiesiogiai bei netiesiogiai valdoma įmonė. Pagrindinė Grupės veikla – elektros ir šilumos gamyba, elektros prekyba, skirstymas ir tiekimas, prekyba gamtinėmis dujomis, jų skirstymas. Šias pagrindines veiklas aptarnaujančiųjų Grupės

METINĖ ATASKAITA 2015 | Grupės struktūra

įmonių veikla apima informacinių technologijų ir telekomunikacijų (ITT), nekilnojamojo turto, transporto, energetikos įrenginių remonto, statybos, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, viešųjų pirkimų, apskaitos bei darbo santykių administravimo ir kitas paslaugas. Detalus Grupės įmonių sąrašas pateikiamas šio dokumento 60 psl. Grupės struktūra, aktuali 2016 m. kovo 31 d.:

Grupės strategija

MISIJA –

VIZIJA –

VERTYBĖS –

tvarus vertės didinimas energetikoje, skatinant šalies ūkio ir visuomenės vystymąsi.

tapti vertingiausia energetikos įmone Baltijos šalyse.

atsakomybė, bendradarbiavimas, rezultatas.

Pagrindinis „Lietuvos energijos“ grupės strategijos tikslas – iki 2020 metų Grupės

Veiklos diversifikavimas apima investicinių projektų įgyvendinimą elektros energi-

vertę padidinti du kartus ir tapti vertingiausia energetikos įmone Baltijos šalyse. Ši vertė suprantama, kaip tvarus balansas tarp trijų elementų: turto grąžos, kon-

jos, šilumos ir gamtinių dujų sektoriuje. Projektai didina Grupės ir viso šalies ūkio konkurencingumą bei šalies energetinę nepriklausomybę, taip pat gamybos ir prekybos portfelio optimizavimą, naujų veiklų vystymą, plečiant „Lietuvos energijos“ grupės vertės grandinę. Šių tikslų siekiama panaudojant turimus išteklius ir infrastruktūrą, investuojant į naujos infrastruktūros kūrimą ir efektyvų valdymą, vykdant įsigijimus.

kurencingumo didinimo ir atsakomybės darbuotojų, visuomenės bei aplinkos atžvilgiu. Grupės turto grąža auginama vykdant plėtrą – diversifikuojant veiklą, plėtojant naujus ekonomiškai pagrįstus projektus ir veiklas, įsigyjant įmones, taip pat kasdien veikiant efektyviai bei siekiant akcininko iškeltų tikslų. Prie ūkio konkurencingumo didinimo Grupė prisidės užtikrindama stabilų elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimą, siūlydama naujus produktus, skatindama racionalų elektros energijos ir gamtinių dujų vartojimą. Grupė prisiima atsakomybę prieš visuomenę ir darbuotojus, proaktyviai įgyvendina aplinkosaugos reikalavimus, užtikrina kompetencijų tęstinumą ir augimą.

Veiklos efektyvumo didinimas. Efektyvumo siekiama pagrindinėse Grupės veiklose,

Pagrindinės Grupės strateginės kryptys:

taip pat vykdant aptarnaujančias funkcijas, valdant turtą ar kitus išteklius visose Grupės įmonėse. Siekiant didesnio efektyvumo integruojama Grupės įmonių valdymo ir kontrolės sistema, nustatyti bendri veiklos valdymo, atsakomybių pasidalijimo, koordinavimo ir kontrolės principai. Taip pat tęsiamos efektyvumą didinančios priemonės, apimančios visas Grupės įmones arba vienodas ar labai panašias kiekvienoje įmonėje veiklas. Skatinamas ir siekiamas aktyvus dalinimasis gerąja praktika tarp įmonių.

Kokybiškų paslaugų teikimo klientams užtikrinimas. Rūpinamasi geresniu klientų

Naujos organizacinės kultūros formavimas. Kuriama moderni, efektyvi ir dina-

aptarnavimu, elektroninių (taupančių klientų laiką) ir naujų poreikius atitinkančių paslaugų kūrimu, klientų pasirinkimo galimybių plėtimu; taip pat užtikrinamas energijos gamybos, skirstymo ir tiekimo, taip pat gamtinių dujų skirstymo ir tiekimo patikimumas.

METINĖ ATASKAITA 2015 | Grupės strategija

miška organizacija, kurioje veikla grindžiama bendromis vertybėmis, reikiamos kompetencijos ir pagrindinių darbuotojų pamaina formuojama nuosekliai bei kryptingai, o vidinė aplinka didina darbuotojų įsitraukimą.

Reikšmingiausi įvykiai

2015 m. I ketv. 2015 m. sausio 1 d. LITGAS pradėjo minimalaus būtinojo SGD terminalo gamtinių dujų kiekio tiekimą.

II ketv. 2015 m. balandžio 10 d. Įsteigtos kogeneracinių jėgainių projektų bendrovės. 2015 m. balandžio 22 d. „Lietuvos energija“ ir Kauno technologijos Universitetas atidarė bendrą Lietuvos energijos taikomųjų tyrimų centrą.

2015 m. balandžio 29 d. Už 2014 metus „Lietuvos energija“ valstybei skyrė 52,6 mln. EUR dividendų – daugiausiai iš visų VVĮ. 2015 m. birželio 4 d. pristatyta Vilniaus kogeneracinės jėgainės poveikio aplinkai vertinimo ataskaita.

METINĖ ATASKAITA 2015 | Reikšmingiausi įvykiai

IV ketv.

2015 m. liepos 28 d. Paaiškėjo pertvarkomų įmonių vadovai.

2015 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos energijos paramos fondas išdalino beveik 600 tūkst. Eur paramos.

2016 m. I ketv. 2016 m. sausio 21 d. „Lietuvos energija“įsigijo du vėjo elektrinių parkus, kurių bendra įrengtoji galia sudaro 42,3 megavato.

2015 m. rugpjūčio 14 d. Paskelbti planai investuoti į integruotą verslo valdymo sistemą (IT).

2015 m. rugpjūčio 31 d. paskelbtos LESTO ir „Lietuvos dujų“ sujungimo sąlygos

2015 m. sausio 1 d. Mažesni elektros energijos ir gamtinių dujų skirstymo tarifai vartotojams. 2015 m. vasario 13 d. Viešai pristatyta vertės grandinės išgryninimo programa

III ketv.

2015 m. spalio 15 d. „Lietuvos energija“ ir „Fortum Heat Lietuva“ pasirašė akcininkų sutartį dėl kogeneracinės jėgainės projekto. 2015 m. spalio 20 d. „Lietuvos energijos“ grupę Valdymo koordinavimo centras pripažino geriausiai 2014 m. valdoma valstybės kapitalo įmone.

2015 m. gruodžio 31 d. baigtas svarbiausias metų projektas – vertės grandinės išgryninimo programa, nuo naujų metų veiklą pradėjo pertvarkytos bendrovės.

2016 m. vasario 5 d. „Lietuvos dujų tiekimas“ sudarė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekimo sutartį su „Statoil“, pagal kurią šiais metais patenkins daugiau kaip pusę (apie 300 mln. kubinių metrų) dujų kiekio poreikio. 2016 m. vasario 18 d. Įsteigta UAB Energijos sprendimų centras, kuri užsiims energijos vartojimo efektyvumo didinimo bei atsinaujinančių energijos išteklių projektų vystymu. 2016 m. kovo 18 d. „Metų vadovu 2015“ išrinktas „Lietuvos energija“ generalinis direktorius dr. Dalius Misiūnas.

kkkk

Grupės finansinių ir veiklos rezultatų analizė

METINĖ ATASKAITA 2015 | Reikšmingiausi įvykiai

Grupės finansinių ir veiklos rezultatų analizė LIETUVOS ENERGIJA, UAB GRUPĖS ESMINIAI VEIKLOS RODIKLIAI

2014 m.

TWh

2,01

1,84

0,17

9,3%

Paskirstyta el. energijos vartotojams vidutinės ir žemos įtampos tinklais

TWh

8,53

8,39

0,14

1,6%

Visuomeninis ir garantinis tiekimas Paskirstyta nepriklausomų tiekėjų vartotojams

TWh TWh

3,12 5,41

3,22 5,17

-0,10 0,23

-3,1% 4,5%

min. vnt.

66,0 0,84

71,6 0,90

-5,53 -0,06

-7,7% -7,0%

6,76%

7,31%

-0,01

-7,6%

mlrd. m3 TWh mlrd. m3 TWh

0,66 6,83 1,42 14,76

0,75 7,78 0,80 8,31

-0,09 -0,95 0,62 6,45

-12,2% -12,2% 77,6% 77,6%

min. vnt.

0,25 0,0033

1,67 0,0060

-1,43 -0,027

Elektros energija Pagaminta elektros energijos

Elektros energijos tiekimo kokybės rodikliai SAIDI, min. (be „force majeure“) SAIFI, vnt. (be „force majeure“) Technologinės sąnaudos skirstomajame tinkle Dujos Paskirstytas dujų kiekis Paskirstytas dujų kiekis Parduotas dujų kiekis Parduotas dujų kiekis Dujų tiekimo kokybės rodikliai SAIDI, min. (be „force majeure“) SAIFI, vnt. (be „force majeure“)

Augant šalies ekonomikai, 2015 m. didėjo elektros vartojimas. Per sausį-gruodį Grupės paskirstytos elektros energijos kiekis vartotojams vidutinės ir žemos įtampos tinklais, lyginant su 2014 m., išaugo +1,6 proc. (0,14 TWh) ir sudarė 8,53 TWh. Augimą lėmė elektros vartojimo pramonėje didėjimas – 2015 m. šiai vartotojų grupei buvo paskirstyta 2,44 TWh elektros energijos, arba +2,7 proc. daugiau negu 2014 m. (2,37 TWh). „Lietuvos energijos“ grupės visuomeninio ir garantinio elektros energijos tiekimo apimtis per 2015 m. sudarė 3,12 TWh, tai -3,1 proc., arba -0,10 TWh mažiau nei prieš metus. Elektros energijos paskirstymas nepriklausomiems vartotojams augo ir sudarė 5,41 TWh (+4,5 proc., +0,23 TWh).

Pokytis (+/-) +/%

2015 m.

METINĖ ATASKAITA 2015 | Grupės finansinių ir veiklos rezultatų analizė

Per 2015 m. „Lietuvos energijos“ grupė pagamino 2,01 TWh elektros energijos (+9,3 proc. daugiau, lyginant su 2014 m. rezultatu). Lyginamuoju laikotarpiu elektros energijos gamyba Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinėje sumažėjo -13,6 proc. (nuo 0,32 TWh per 2014 m., iki 0,24 TWh per 2015 m.). Kruonio HAE gamybos apimtys beveik nepakito – per 2015 m. pagaminta ir parduoda 0,67 TWh elektros energijos, tai daugiau nei 2014 m. (0,66 TWh). Gamyba Elektrėnų komplekso kombinuoto ciklo dujų turbinos bloke per 2015 m. sudarė 1,03 TWh, t. y. +0,33 TWh, arba + 47,9 proc. daugiau negu palyginamuoju laikotarpiu 2014 m., kuomet Elektrėnų komplekso kombinuoto ciklo dujų turbinos bloke buvo pagaminta 0,7 TWh elektros energijos. Elektrėnų komplekso blokai yra naudojami elektros energijos gamybai, siekiant užtikrinti patikimą elektros sistemos veikimą, kai dėl kitų elektros generacijos šaltinių remonto, apriboto pralaidumo šalyje ar kitų priežasčių ima trūkti elektros energijos ir pakyla jos

kaina biržoje. Tokiu būdu organizuojant elektros energijos gamybą Elektrėnų komplekse užtikrintas efektyvus VIAP lėšų naudojimas. 2015 m. technologinės sąnaudos skirstomajame tinkle sumažėjo – sudarė 6,76 proc. (per 2014 m. – 7,31 proc.). Vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmė, nevertinant stichinių reiškinių („force majeure“) poveikio, arba SAIDI rodiklis, lyginamuoju laikotarpiu gerėjo ir sudarė 66 minutes (prieš metus SAIDI buvo 71,6 minutės), o SAIFI rodiklis, parodantis neplanuotų nutrūkimų dažnį, tenkantį vienam vartotojui, per 2015 m. siekė 0,84 karto, palyginti su 0,90 karto per 2014 m. Mažėjant gamtinių dujų vartojimui, mažėjo Grupės įmonių paskirstytas dujų kiekis. 2015 m. Grupės įmonių paskirstytas dujų kiekis sudarė 6,83 TWh (apie 0,66 mlrd. kub. metrų), t. y. -12,2 proc., arba -0,95 TWh mažiau, palyginti su 2014 m., kai buvo paskirstyta apie 7,78 TWh (0,75 mlrd. kub. metrų) dujų.

Pradėjus veikti suskystintų gamtinių dujų terminalui ir Grupės bendrovei LITGAS pradėjus vartotojams pardavinėti dujas, Grupės įmonių parduotas dujų kiekis augo ir per 2015 m. sudarė 14,76 TWh (apie 1,42 mlrd. kub. metrų). Tai +77,6 proc., arba +6,45 TWh daugiau, nei 2014 m. „Lietuvos dujų“ parduotas gamtinių dujų kiekis (8,31 TWh arba 0,8 mlrd. kub. metrų dujų). Vidutinė neplanuoto dujų transportavimo nutraukimo trukmė vienam vartotojui, nevertinant stichinių reiškinių („force majeure“) poveikio (SAIDI rodiklis) per 2015 m. vienam vartotojui buvo žemas ir siekė 0,24 min. (2014 m. buvo 1,67 min.), o vidutinis dujų transportavimo nutraukimų skaičius vienam vartotojui (SAIFI rodiklis) sudarė 0,0033 karto (2014 m. siekė 0,006 karto). Šių rodiklių gerėjimą lėmė, tai kad 2015 metais nebuvo reikšmingų dujų tiekimo apribojimų.

Elektros energijos gamyba, skirstymas ir pardavimas , TWh 5,15

Paskistyta nepriklausomų tiekėjų vartotojams

5,17 5,41

3,06

Visuomeninis ir garantinis tiekimas

3,22 3,12

8,21

Paskirstyta el. energijos vartotojams vidutinės ir žemos įtampos tinklais

8,39 8,53

1,96 Pagaminta elektros energijos

1,84 2,01 0

METINĖ ATASKAITA 2015 | Grupės finansinių ir veiklos rezultatų analizė

2 2013 m.

4 2014 m.

6 2015 m.

Pagrindiniai finansiniai rodikliai Grupės pajamų pokyčiai pagal veiklos sektorius, mln. Eur

800

Išaugus pajamoms iš dujų perdavimo ir paskirstymo veiklos, ši pajamų dalis reikšmingai padidėjo ir sudarė 28 proc. visų Grupės pajamų (2014 m. – 17,5 proc.). Mažėjant pajamoms iš elektros energijos persiuntimo paslaugos, šios pajamų grupės dalis Grupės bendroje pajamų struktūroje sumažėjo nuo 38,6 proc. 2014 m. iki 30 proc. 2015 m.

Grupės pajamos,

972,7

1.095,8

-1,8

-2,0

-14,4

-4,5

-49,3

600 400 200

2015 m. pajamos

Elektros energijos persiuntimas

Pagamintos elektros pardavimas, elektros prekyba ir tiekimas

Dujų paskirstymo ir pardavimo pajamos

2014 m. pajamos

Į Grupės bendrųjų pajamų ataskaitą įtrauktos pajamos, susijusios su dujų perdavimo ir paskirstymo veikla, padidėjo +85,4 proc. (+145,2 mln. Eur, nuo 170 mln. Eur 2014 m. iki 315,2 mln. Eur 2015 m.).

0,5

Balansavimas, reguliavimas ir galios rezervavimas

Per ataskaitinį laikotarpį didžioji pajamų dalis gauta iš elektros energijos persiuntimo paslaugos (30 proc. visų pajamų – 325,9 mln. Eur), pagamintos elektros pardavimo, elektros tiekimo ir prekybos (28 proc. visų pajamų – 309,4 mln. Eur) bei dujų paskirstymo ir pardavimo veiklos (29 proc. pajamų, arba 315,2 mln. Eur). Palyginus su 2014 m. pajamomis, 2015 m., didėjant elektros energijos pardavimams laisvojoje rinkoje, +19,3 proc. (+49,4 mln. Eur, nuo 260 mln. Eur iki 309,4 mln. EUR) padidėjo pajamos iš pagamintos elektros pardavimo, elektros tiekimo ir prekybos. Pajamos iš elektros energijos persiuntimo paslaugos, sumažėjus persiuntimo kainai, krito -13,1 proc. (-49,3 mln. Eur), nuo 375,3 mln. Eur per 2014 m., iki 325,9 mln. Eur 2015 m.

1000

49,4

145,2

VIAP LEG rėmimas

1200

Šilumos energija

„Lietuvos energijos“ grupės pajamos per 2015 m., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo +12,7 proc., arba +123,1 mln. Eur, ir pasiekė 1 095,8 mln. Eur.

Naujų vartotojų prijungimas

1400

Kitos veiklos pajamos

Pajamos

Grupės pajamų struktūra, % ir mln. EUR

mln. EUR Elektros energijos persiuntimas 315,2 29%

325,9 30%

2015 m.

Balansavimas, reguliavimas ir galios rezervavimas VIAP LEG rėmimas Šilumos energija

1 096 mln. EUR

Naujų vartotojų prijungimas

309,4 28%

METINĖ ATASKAITA 2015 | Pagrindiniai finansiniai rodikliai

55,8 5%

58,7 6%

Kitos veiklos pajamos Pagamintos elektros pardavimas, elektros prekyba ir tiekimas Dujų paskirstymo ir pardavimo pajamos

Turtas ir nuosavas kapitalas Per 2015 m. Grupės turtas sumažėjo -1,3 proc., arba -29,9 mln. Eur, ir 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 2 339,2 mln. Eur. Palyginimui, 2014 m. gruodžio 31 d. Grupės turtas sudarė 2 369,2 mln. Eur. Grupės turto mažėjimą lėmė efektyvesnis trumpalaikio turto valdymas – per 2015 m. Grupės atsargų lygis sumažėjo -13 mln. Eur, arba -24,5 proc., o prekybos ir kitos gautinos sumos mažėjo -24,1 mln. Eur, arba -15,8 proc.

Grupės veiklos sąnaudos, mln. EUR 143,3 140 120

„Lietuvos energijos“ grupės nuosavas kapitalas per 2015 m. sumažėjo -0,3 proc., arba -4,4 mln. Eur, ir 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 304,5 mln. Eur. 2014 m. gruodžio 31 d. Grupės nuosavas kapitalas buvo 1 308,9 mln. Eur. Grupės nuosavo kapitalo mažėjimą lėmė dividendų išmokėjimas 2015 m. IV ketv. ir pripažintas AB „Lietuvos energijos gamyba“ ilgalaikio turto vertės sumažėjimas nutraukus Lietuvos elektrinės 5 ir 6 bloko eksploataciją. Grupės nuosavo kapitalo lygio rodiklis per 2015 metus beveik nepakito ir 2015 m. pabaigoje buvo lygus 55,8 proc. (2014 m. gruodžio 31 d. jis siekė 55,2 proc.).

Veiklos ir pirkimų sąnaudos Per 2015 m. Grupės veiklos sąnaudos sudarė 151,9 mln. Eur ir, palyginti su 2014 m., išaugo +6 proc. (+8,6 mln. Eur). Sąnaudų augimą lėmė 2014 m. birželį įsigyta „Lietuvos dujų“ kontrolė – nuo tada perimtos dujų perdavimo ir skirstymo veiklos sąnaudos įtraukiamos į Grupės veiklos sąnaudas. Neįvertinant šių sąnaudų, Grupės įprastos veiklos palyginamosios sąnaudos 2015 m., palyginus su 2014 m., sumažėjo -7,7 proc., arba -9,2 mln., nuo 119,2 mln. Eur, iki 110,1 mln. Eur. Ataskaitiniu laikotarpiu Grupės elektros, dujų, kuro ir susijusių paslaugų pirkimų sąnaudos, palyginti su 2014 m., padidėjo +26,4 proc., arba +161,6 mln. Eur. Šį augimą lėmė su prekyba dujomis susijusių sąnaudų, kurios 2015 m. sudarė 363,7 mln. Eur, įtraukimas į Grupės pirkimų sąnaudas. Grupė, įsigijusi „Lietuvos dujų“ kontrolinį akcijų paketą, nuo 2014 m. birželio pradėjo vykdyti prekybos dujomis veiklą. 2015 m., palyginus su 2014 m., konsoliduoti dujų ir mazuto pirkimai energijos gamybai sumažėjo 84 proc., nuo 75,9 mln. Eur, iki 11,9 mln. Eur, elektros ir susijusių paslaugų pirkimai per 2015 m. buvo 2,7 proc. didesni.

151,9

160

+6,0% 35,1

18,5 5,6

6,8

-7,7%

100

Turto vertės perkainavimo, pardavimo, demontavimo ir kitos vienkartinės sąnaudos

80 60

119,2

110,1

20 0 2014 m.

2015 m.

Grupės elektros, dujų, kuro ir kitų paslaugų pirkimo sąnaudos, mln. EUR 900 774,0

800 700 600 500 400

200

612,4

Dujų ir susijusių palaugų pirkimas prekybai

+144% 363,8

Dujų ir mazuto gamybai pirkimas

148,9 75,9

-84% 11,9

Elektros ar susijusių paslaugų pirkimai

+2,7% 387,7

398,3

2014 m.

2015 m.

100 0

METINĖ ATASKAITA 2015 | Pagrindiniai finansiniai rodikliai

Įprastos veiklos palyginamosios sąnaudos

300

Veiklos sąnaudos, susijusios su perimta dujų perdavimo ir skirstymo veikla, naujais projektais

EBITDA ir grynasis pelnas

Grupės EBITDA šaltiniai, %

Grupės 2015 m. pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) sudarė 221,1 mln. Eur – tai +1,9 proc., arba +4,2 mln. Eur, daugiau nei 2014 m. EBITDA pelnas, kuris buvo lygus 216,9 mln. Eur (į 2015 m. EBITDA neįtraukta neigiama 49,96 mln. EUR dujų kainos nuolaidos, taikytinos buitiniams ir nebuitiniais vartotojams 2015 m., įtaka, ir neigiama 5,3 mln. EUR ankstesnių laikotarpių sąnaudų priskyrimo 2015 m. veiklos rezultatams įtaka, eliminuotas teigiamas suskystintų dujų 4,04 mln. EUR prekybos rezultatas, kuriuo bus mažinami Grupės ateities veiklos rezultatai). Grupės EBITDA augimą lėmė teigiamas (+21,6 mln. EUR) dujų perdavimo ir skirstymo veiklos rezultato pokytis 2015 m.

10%

11% AB „Lietuvos dujos“

22%

2015 m.

LESTO, AB

EBITDA

Lietuvos energijos gamyba, AB

221,1 mln. EUR

Kitos veiklos

57%

Ataskaitinio laikotarpio Grupės EBITDA pelningumo marža nežymiai sumažėjo ir sudarė 20,2 proc. (2014 m. EBITDA pelningumo marža buvo 22,3 proc.). Šį pokytį lėmė Grupės dujų pardavimo prekybinės veiklos, kuri 2015 m. sudarė reikšmingą Grupės pajamų dalį ir kurios dalis Grupės pajamų struktūroje 2015 metais augo, pelningumas, kuris yra reikšmingai mažesnis, lyginant su kitomis pagrindinėmis Grupės veiklomis.

Grupės EBITDA pokyčiai pagal veiklos sektorius, mln. EUR

Grupės EBITDA, mln. EUR

300 250 221,1

216,9 +1,9%

216,9

21,6

0,8 -2,5

200

221,1 -15,6

150 100 50

METINĖ ATASKAITA 2015 | Pagrindiniai finansiniai rodikliai

2015 m. EBITDA

Elektros gamyba

Elektros skirstymas ir tiekimas

Kita veikla

Dujų tiekimas ir skirstymas

2014 m. EBITDA

Grupės investicijos 2015 m. sudarė 156,7 mln. Eur, t. y. +15,4 proc., arba +21 mln. Eur, daugiau negu per tą patį laikotarpį 2014 m. (135,8 mln. Eur). 2015 m. daugiausia investicijų (66 proc.) buvo skirta elektros skirstomojo tinklo plėtrai ir palaikymui. Per 2015 m. ypač augo investicijos į elektros skirstomojo tinklo palaikymą (+21,1 mln. Eur), į dujų sistemų statybą (+7,3 mln. Eur), dujų sistemų rekonstrukciją (+6 mln. Eur), didėjo investicijos kituose sektoriuose (iš viso +5 mln. Eur), išskyrus sumažėjusias investicijas į elektros skirstomojo tinklo plėtrą (-6,6 mln. Eur) ir šilumos gamybos pajėgumų plėtrą (-9,7 mln. EUR) bei ITT (-3,5 mln. Eur).

Grupės investicijų struktūra,% ir mln. EUR 4% 4%

Įvertinant šiuos veiksnius, palyginamasis 2015 m. grynasis pelnas (127,9 mln. Eur) buvo +8,2% arba +9,7 mln. Eur didesnis negu 2014 m. grynasis palyginamasis pelnas (118,2 mln. EUR).

Palyginamasis grynasis pelnas, mln. EUR

Elektros skirstomojo tinklo plėtra ITT (IT, telekomunikacijų ir valdymo sistemos)

27%

Šilumos gamybos pajėgumai

2015 m.

Dujų sistemų statyba

156,7 mln. EUR

Grynasis pelnas, mln.

Elektros skirstomojo tinklo palaikymas

3% 5% 5%

45%

Elektros generacijos pajėgumai Dujų sistemų rekonstrukcija Kitos investicijos

EUR

+8,2%

Grupės investicijos pagal sektorius, mln. Eur

Elektros skirstomojo tinklo plėtra

ITT (IT, telekomunikacijų ir valdymo sistemos)

5,0

Elektros generacijos pajėgumai

-3,5

6,0

Kitos investicijos

-6,6

7,3

Dujų sistemų rekonstrukcija

-9,7

Šilumos gamybos pajėgumai

135,8 120

1,4

Dujų sistemų statyba

160

21,1

156,7

2015 m. investicijos

2015 m. grynojo pelno dydžiui reikšmingos įtakos turėjo papildomos sąnaudos, susijusios su 2015 m. Grupės įmonių taikoma dujų kainos nuolaida dujų buitiniams ir nebuitiniais vartotojams (bendras neigiamas poveikis -42,5 mln. Eur), reikšminga neigiama (-4,5 mln. EUR) turto pervertinimo ir sąnaudų perkėlimo iš ankstesnių laikotarpių įtaka ir „Lietuvos energijos gamybos“ turto pervertinimo neigiama (-25,6 mln. Eur) įtaka 2015 m. grynojo pelno rezultatui. 2014 m. grynojo pelno rezultatą lyginant su 2015 metų rezultatu, būtina įvertinti teigiamą nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudų sumažėjimo poveikį 2015 m. grynajam rezultatui – tą lėmė nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudų sumažėjimas po 2014 m. gruodžio mėn. įvykdyto dėl AB LESTO turto pervertinimo (+50,6 mln. EUR).

Investicijos

Elektros skirstomojo tinklo palaikymas

2015 m. Grupė uždirbo 55,3 mln. Eur grynojo pelno, tai yra 335,3 mln. Eur, daugiau negu 2014 m. grynasis rezultatas (-280 mln. Eur). 2014 m. grynajam rezultatui reikšmingą įtaką turėjo AB „Lietuvos dujos“ gautos Gazprom dujų kainos nuolaidos bei AB LESTO turto pervertinimo įtaka.

80 40

2014 m. investicijos

METINĖ ATASKAITA 2015 | Pagrindiniai finansiniai rodikliai

Finansinės skolos 2015 m. gruodžio 31 d. Grupės finansinės skolos grynąja verte sudarė 251,8 mln. Eur ir, palyginti su 2014 m. pabaigoje buvusiomis finansinėmis skolomis grynąja verte, išaugo 75,9 mln. Eur. Šių skolų didėjimą lėmė finansinių skolų, skirtų Grupės bendrovių investicijų finansavimui, didėjimas ir dividendų išmokėjimas Grupės įmonių akcininkams 2015 m. Grupės finansinių skolų lygis per 2015 m. padidėjo 7,4 proc., arba 29,1 mln. Eur, ir 2015 m. pabaigoje sudarė 420,7 mln. Eur (2014 m. pabaigoje –391,6 mln. Eur). Grupės įmonių piniginės lėšos ir trumpalaikės investicijos 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 168,9 mln. Eur, – tai yra -46,8 mln. Eur, arba -21,7 proc. mažiau negu 2014 m. pabaigoje (215,7 mln. Eur). Piniginės lėšos sumažėjo dėl Grupės bendrovių vykdomų investicijų ir dividendų išmokėjimo.

29,1

250 200

175,9

251,8

46,8

150 100 50

2015 12 31 Finansinės skolos grynąja verte

Finansinės skolos

Pinigai ir trumpalaikės investicijos

2014 12 31 Finansinės skolos grynąja verte

Grupės finansinių skolų grynąja verte ir Grupės nuosavybės santykis padidėjo nuo 13,4 proc. 2014 m. pab., iki 19,3 proc. 2015 m. pabaigoje. Dabartinis Grupės finansinių skolų grynąją verte lygis išlieka pakankamai žemas tiek uždirbamų pajamų, tiek ir kapitalo struktūros atžvilgiu, lyginant jį su atitinkamais Europos energetikos sektoriaus įmonių rodikliais. Žemas Grupės finansinių skolų ir aukštas nuosavybės lygis, įprastos veiklos pelningumas atspindi tvirtą ir stabilią esamą Grupės finansinę padėtį bei jos perspektyvą, Grupės finansines galimybes vykdyti investicijas, būtinas užtikrinti esamų Grupės paslaugų teikimą, įgyvendinti ir finansuoti naujus projektus ir užtikrinti tolimesnę Grupės plėtrą ateityje.

Grupės finansinės skolos grynąja verte/12 mėn. EBITDA, kartais

Grupės finansinės skolos grynąja verte, mln. EUR 300

Dėl didesnės finansinės skolos Grupės finansinių skolų grynąją verte ir Grupės paskutinių 12 mėn. EBITDA santykis padidėjo (nuo 0,81 karto 2014 m. pab., iki 1,14 karto 2015 m. pabaigoje).

METINĖ ATASKAITA 2015 | Pagrindiniai finansiniai rodikliai

Grupės finansinės skolos grynąja verte ir nuosavybės santykis,%

Grupės įmonių veiklos rezultatai

METINĖ ATASKAITA 2015 | Pagrindiniai finansiniai rodikliai

Grupės įmonių veiklos rezultatai AB LESTO veiklos rezultatai LESTO – Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius, kurio pagrindinės funkcijos: elektros energijos persiuntimas skirstymo tinklais, naujų vartotojų įrenginių ir objektų prijungimas, skirstomųjų tinklų eksploatavimas, jų priežiūra, valdymas, plėtojimas, saugumo ir patikimumo užtikrinimas, visuomeninis ir garantinis elektros tiekimas. LESTO įkurta 2011 m. po reorganizavimo sujungus skirstomųjų tinklų bendroves – AB Rytų skirstomieji tinklai ir AB „VST“, kurios 2010 m. gruodžio 31 d. baigė savo veiklą kaip juridiniai asmenys. 2015 m. pabaigoje LESTO prižiūrimas elektros skirstomųjų tinklų ilgis sudarė beveik 122 tūkst. km, bendrovės aptarnavo 1,67 mln. klientų. Nuo 2016 m. sausio 1 d. šią veiklą tęsia AB „Energijos skirstymo operatorius“.

Esminiai finansiniai rezultatai Iš viso per 2015-uosius LESTO į elektros skirstymo tinklą investavo 117,6 mln. eurų – 15,9 proc. daugiau nei 2014 metais. Į tinklo modernizavimą investuota 74,4 mln. eurų, į plėtrą – 43,2 mln. eurų. Vien paskutinįjį ketvirtį baigtas tinklo modernizavimo projektas 96-iose sodų bendrijose pagerino teikiamų paslaugų kokybę 10 tūkst. klientų. Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos per 2015 m. dvylika mėnesių sudarė 373,8 mln. eurų ir, lyginant su 2014 m. atitinkamu laikotarpiu, sumažėjo 14,8 proc. Mažėjimą lyginant su 2014 m. lėmė elektros įsigijimo kainos, VIAP ir perdavimo kainos dedamųjų sumažėjimas ir garantinio tiekimo kiekio bei technologinių nuostolių kiekio sumažėjimas.

Finansiniai rodikliai Mln. Eur, jeigu nenurodyta kitaip

2015 m.

2014 m.

Pajamos Veiklos sąnaudos (OPEX) EBITDA Grynasis pelnas

581,8 83,1 124,8 72,5

650,7 83,0 128,9 -164,6

Turtas Nuosavas kapitalas Finansinės skolos Finansinės skolos grynąja verte

881,5 433,1 247,0 228,0

816,3 394,1 222,1 218,0

EBITDA marža, % Grynoji skola / Nuosavas kapitalas, % Grynoji skola / EBITDA Nuosavo kapitalo grąža, % Nuosavas kapitalas/ Turtas,%

21,5% 52,6% 1,82 16,7% 49,1%

19,8% 55,3% 1,69 -41,7% 48,3%

Darbuotojų sk., etatai

2178

2229

Veiklos duomenys RODIKLIAI Klientų skaičius Gautas el. energijos kiekis į skirstomąjį tinklą Technologinės sąnaudos Paskirstytas elektros energijos kiekis

METINĖ ATASKAITA 2015 | Grupės įmonių veiklos rezultatai

2015 m.

2014 m.

Vnt. TWh

1 673 801 9,15

1 627 238 9,06

6,9

7,4

TWh

8,53

8,4

„Lietuvos energijos gamyba“, AB veiklos rezultatai „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) yra strateginės svarbos įmonė, vykdanti elektros energijos ir šilumos gamybos, tiekimo, elektros energijos importo bei eksporto ir prekybos elektra veiklą. „Lietuvos energijos gamyba“ sudaro Lietuvos elektros gamybos pajėgumų pagrindą, kurie užtikrina šalies energetinį saugumą. Įmonei priklauso trys gamybos vienetai: Lietuvos elektrinė (LEL), Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (KHAE) bei Kauno hidroelektrinė (KHE). Įmonė turi neribotos trukmės leidimus gaminti elektros energiją. Įmonei tenka didžiausia atsakomybė stiprinant šalies elektros ūkio efektyvumą, konkurencingumą bei skaidrumą ir užtikrinant vartotojų interesus. LEG parduoda elektros energiją ir teikia elektros energijos balansavimo ir reaktyviosios galios valdymo paslaugas Lietuvos rinkoje veiklą vykdantiems visuomeniniams ir nepriklausomiems tiekėjams, taip pat eksportuoja ir parduoda elektros energiją elektros energijos biržoje.

Esminiai finansiniai rezultatai 2015 m. Bendrovė patyrė 208,6 mln. eurų sąnaudų, LEG Grupė – 219,3 mln. eurų sąnaudų. LEG grupę 2015 m. sudarė: LEG, UAB „Kauno energetikos remontas“ (iki 2015 m. kovo 31 d.), UAB „Energijos tiekimas“ (iki 2015 m. kovo 31 d.), UAB „NT Valdos“ (iki 2015 m. balandžio 27 d.) Didžiąją dalį Bendrovės sąnaudų (133,9 mln. eurų, arba 64,2 proc.) ir LEG Grupės sąnaudų (137,6 mln. eurų, arba 62,8 proc.) sudarė elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo bei kuro elektros energijos gamybai sąnaudos. Bendrovės ir LEG Grupės nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 2015 m. atitinkamai sudarė 22,4 mln. eurų ir 22,6 mln. eurų. Bendrovės ir LEG Grupės EBITDA krito dėl šiuo metu teisme ginčijamų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) sprendimų dėl Bendrovės 2010–2012 m. veiklos patikrinimo rezultatų bei Bendrovės pripažinimo turinčia didelę įtaką elektros energijos gamybos rinkoje. Dėl šių sprendimų Bendrovei 2015 metams buvo nustatytos sumažintos reguliuojamų paslaugų kainos. To neigiama įtaka 2015 m. EBITDA ir grynajam pelnui atitinkamai siekia 15,9 mln. eurų ir 13,5 mln. eurų. Bendrovės investicijos į ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą 2015 m. sudarė 14,1 mln. eurų.

METINĖ ATASKAITA 2015 | Grupės įmonių veiklos rezultatai

Finansiniai rodikliai Mln. Eur, jeigu nenurodyta kitaip

2015 m.

2014 m.

Pajamos Veiklos sąnaudos (OPEX) EBITDA Grynasis pelnas

214,4 24,1 54,7 -0,2

233,2 22,4 65,2 33,4

Turtas Nuosavas kapitalas Finansinės skolos Finansinės skolos grynąja verte

833,5 342,9 146,3 80,1

914,6 367,3 162,9 87,1

EBITDA marža, % Grynoji skola / Nuosavas kapitalas, % Grynoji skola / EBITDA Nuosavo kapitalo grąža, % Nuosavas kapitalas/ Turtas,%

25,5% 23,4% 1,46 0,0% 41,1%

27,9% 23,7% 1,33 9,09% 40,2%

429

474

Darbuotojų sk., etatai

Veiklos duomenys RODIKLIS Pagaminta elektros energijos

TWh

2015 m.

2014 m.

2,01

1,84

AB „Lietuvos dujos“ veiklos rezultatai „Lietuvos dujos“ (LD) – Lietuvos gamtinių dujų skirstomojo tinklo operatorius. Pagrindinis „Lietuvos dujų“ akcininkas – „Lietuvos energija“, valdanti 96,6 proc. bendrovės akcijų. „Lietuvos dujos“ atsakinga už dujų skirstymo infrastruktūrą, jos saugumą, atnaujinimą ir plėtrą, vartotojų pritraukimą ir prijungimą prie skirstomųjų dujotiekių, teikia avarinės dujotiekių priežiūros paslaugas. Bendrovės eksploatuojamų dujotiekių tinklas sudaro beveik 8,5 tūkst. km. Nuo 2016 m. sausio 1 d. šią veiklą perėmė „Energijos skirstymo operatorius“. Iki 2014 m. lapkričio 1 d. „Lietuvos dujos“ vykdė tiek dujų skirstymo, tiek dujų tiekimo vartotojams veiklas. Gamtinių dujų tiekimo veikla nuo „Lietuvos dujų“ buvo atskirta įgyvendinant Europos Sąjungos Trečiąjį energetikos paketo ir su juo susijusius teisės aktų reikalavimus. 2014 m. spalio 15 d. „Lietuvos dujos“ ir „Lietuvos dujų tiekimas“ sudarė verslo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu „Lietuvos dujų tiekimas“ iš „Lietuvos dujų“ įsigijo gamtinių dujų tiekimo veiklą su visu jai priskirtu turtu, teisėmis bei įsipareigojimais. 2014 m. gruodžio mėnesį buvo pilnai atsiskaityta už iš „Lietuvos dujų“ įsigytą turtą.

Esminiai finansiniai rezultatai 2015 metais „Lietuvos dujose“ įgyvendinti organizaciniai ir veiklos pokyčiai leido bendrovei veikti efektyviau, supaprastinti organizacinę struktūrą, mažinti sąnaudas ir didinti vertę. 2015-aisiais „Lietuvos dujose“ atliktų pokyčių finansinis efektas sudaro apie 2,3 mln. eurų per metus. „Lietuvos dujų“ sąnaudos per metus sumažėjo net 17 proc. ir sudarė 41,3 mln. eurų (2014 m. – 49,8 mln. eurų). „Lietuvos dujų“ investicijos 2015 metais augo: jos sudarė 14 mln. eurų – tai 1,9 mln. eurų arba 15,7 proc. daugiau nei 2014 metais. 2015 m. daugiau investuota į patikimumo projektus bei dujų sistemų rekonstravimą ir modernizavimą. Investicijų didėjimą taip pat lėmė prie dujų tinklo prijungiamų naujų klientų skaičius ir dėl to augančios naujų dujų sistemų statybų apimtys.

METINĖ ATASKAITA 2015 | Grupės įmonių veiklos rezultatai

Finansiniai rodikliai Mln. Eur, jeigu nenurodyta kitaip

2015 m.

2014 m.

Pajamos Veiklos sąnaudos (OPEX) EBITDA Grynasis pelnas

56,4 28,6 24,1 12,9

55,6 30,4 20,3 5,9

Turtas Nuosavas kapitalas Finansinės skolos Finansinės skolos grynąja verte

197,3 140,7 0,0 -7,9

214,8 165,6 0,0 -19,8

EBITDA marža, % Grynoji skola / Nuosavas kapitalas, % Grynoji skola / EBITDA Nuosavo kapitalo grąža, % Nuosavas kapitalas/ Turtas,%

42,7%

36,5%

9,1% 71,3%

3,5% 77,1%

971

1.134

Darbuotojų sk., etatai

NT Valdos, UAB veiklos rezultatai NT Valdos, UAB – viena didžiausių turto valdymo bei transporto paslaugų įmonių Lietuvoje. Įmonė teikia administracinių, gamybinių, sandėliavimo patalpų nuomos, teritorijų nuomos, lengvųjų automobilių ir specialios paskirties transporto priemonių bei mechanizmų ilgalaikės/trumpalaikės nuomos paslaugas, transporto parko valdymo ir apgyvendinimo bei konferencijų organizavimo paslaugas.

Esminiai finansiniai rezultatai Bendrovės Pajamos 2015 m. buvo 761 tūkst. EUR (5 proc.) didesnės negu 2014 metais. Šį pokytį lėmė efektyvesnis transporto ir nekilnojamojo turto valdymas, patobulinti pardavimų ir klientų aptarnavimo procesai. 2015 m. gruodžio 31 d. „NT Valdos“ turėjo 297 827 kv.m. VĮ Registrų centras registruoto nekilnojamojo turto. Bendrovės disponuojamas nekilnojamasis turtas 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 241 890 kv.m. Veiklos sąnaudos 2015 m. buvo 1.104 tūkst. EUR (7 proc.) didesnės negu 2014 metais. Šį pokytį daugiausiai lėmė investicinio turto tikrosios vertės pasikeitimas, ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatas, nusidėvėjimas ir amortizacija bei kitos sąnaudos (kilnojamojo turto įsigijimas).

Finansiniai rodikliai Mln. Eur, jeigu nenurodyta kitaip

2015 m.

2014 m.

Pajamos Veiklos sąnaudos (OPEX) EBITDA Grynasis pelnas

17,4 11,7 5,7 0,3

16,6 11,5 5,1 0,6

Turtas Nuosavas kapitalas Finansinės skolos Finansinės skolos grynąja verte

110,6 88,2 1,5 1,4

91,4 88,0 0,0 -5,6

EBITDA marža, % Grynoji skola / Nuosavas kapitalas, % Grynoji skola / EBITDA Nuosavo kapitalo grąža, % Nuosavas kapitalas/ Turtas,%

32,8% 1,6% 0,25 0,3% 79,7%

30,7%

240

219

Darbuotojų sk., etatai

METINĖ ATASKAITA 2015 | Grupės įmonių veiklos rezultatai

0,6% 96,2%

UAB Duomenų logistikos centras veiklos rezultatai Duomenų logistikos centras (iki 2013 m. lapkričio 4 d. buvęs pavadinimas – UAB Technologijų ir inovacijų centras) yra viena didžiausių duomenų perdavimo tinklų bei duomenų centrų operatorių Baltijos šalyse. Bendrovė teikia duomenų perdavimo paslaugas įmonėms ir ryšių operatoriams, valdo duomenų centrus, kuriuose savo įrangą laiko didžiosios įmonės, bankai, telekomunikacijų operatoriai, debesų kompiuterijos paslaugų teikėjai. Duomenų logistikos centras buvo įkurtas 2010 m., sujungus iki tol atskirose Lietuvos elektros energetikos sektoriaus įmonėse dirbusius IT, telekomunikacijų bei technologinių įrenginių valdymo specialistus. Iki 2013 m. įmonė taip pat teikė IT ūkio priežiūros ir projektinės veiklos paslaugas, nuo 2014 m. teikiamos tik duomenų perdavimo tinklų bei duomenų centrų operatoriaus paslaugos. 2013 m. gruodžio 31 d. Duomenų logistikos centras perdavė Technologijų ir inovacijų centro nuosavybėn su nekomercine Duomenų logistikos centro IT priežiūros ir projektine veikla susijusį turtinį kompleksą. Tokiu būdu buvo išgryninta tiesioginė Duomenų logistikos centro veikla (funkcija), t. y. duomenų perdavimas ir duomenų centrų nuomos paslaugų teikimas, o nekomercinė bendrovės veikla (funkcija), t. y. elektros energetikos grupės įmonių IT ūkio priežiūra ir aptarnavimas, buvo perkelta (perduota) į Technologijų ir inovacijų centrą. Už perduotą turtą įmonės gautos lėšos buvo panaudotos 2014 m. balandžio 30 d. akcininkų sprendimo sumažinti įmonės įstatinį kapitalą 13 mln. EUR (45 mln. litų) įgyvendinimui.

Esminiai finansiniai rezultatai UAB Duomenų Logistikos centras teikia paslaugas susijusioms įmonėms, remiantis LR pelno mokesčio įstatymu, paslaugų kainos tarp grupės įmonių turi būti tokios, kokios būtų tuo atveju, jei panašūs sandoriai vyktų tarp nesusijusių asmenų – įmonės grąža nustatoma pagal rinkoje esančias analogiškų paslaugų kainas. UAB Duomenų logistikos centras pasirinktas teikiamų paslaugų kainos nustatymo metodas „kaštai plius“ garantuoja tam tikro dydžio pelną, atitinkantį atliktas funkcijas.

METINĖ ATASKAITA 2015 | Grupės įmonių veiklos rezultatai

Finansiniai rodikliai Mln. Eur, jeigu nenurodyta kitaip

2015 m.

2014 m.

Pajamos Veiklos sąnaudos (OPEX) EBITDA Grynasis pelnas

4,9 3,9 1,0 -0,2

5,5 4,6 1,0 0,4

Turtas Nuosavas kapitalas Finansinės skolos Finansinės skolos grynąja verte

8,4 4,4 3,2 1,7

9,3 4,8 3,5 2,6

20,4% 38,6% 1,7 -4,5% 52,4%

18,1% 53,6% 2,6 8,3% 52,0%

EBITDA marža, % Grynoji skola / Nuosavas kapitalas, % Grynoji skola / EBITDA Nuosavo kapitalo grąža, % Nuosavas kapitalas/ Turtas,% Darbuotojų sk., etatai

UAB „ELEKTROS TINKLO PASLAUGOS“ veiklos rezultatai „Elektros tinklo paslaugos“ – Grupės įmonė, atliekanti 0,4 - 400 kV įtampos elektros įrenginių statybos, rekonstravimo, remonto ir techninės priežiūros bei bandymų ir diagnostikos darbus energetikos sektoriaus įmonėms ir išorinei rinkai. Įmonė teikia paslaugas Lietuvos energetikos sektoriaus ir kitų sektorių įmonėms bei fiziniams asmenims Lietuvoje. Didžiausią pajamų dalį sudaro pajamos iš energetikos projektų, apimančių oro linijų, oro kabelių linijų, kabelių linijų, 6–10 kV įtampos transformatorinių, 6–10 kV įtampos skirstomųjų punktų, 35 kV ir aukštesnės įtampos transformatorių pastočių remonto, rekonstravimo, statybos darbus ir techninę priežiūrą.

Esminiai finansiniai rezultatai Pajamos 2015 metais buvo 3,6 mln. EUR didesnės negu 2014 metais. Šį pokytį lėmė UAB „Elektros tinklo paslaugos“ plėtra. Sąnaudos 2015 m. buvo 4,8 mln. EUR (21,2 proc.) didesnės negu 2014 metais. Šį pokytį lėmė išaugusios UAB „Elektros tinklo paslaugos“ pajamos, atitinkamai padidėjusi darbų savikaina. Pelningumas mažėja dėl didėjančios konkurencijos rinkoje dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose.

Finansiniai rodikliai Mln. Eur, jeigu nenurodyta kitaip

2015 m.

2014 m.

Pajamos Veiklos sąnaudos (OPEX)* EBITDA Grynasis pelnas

26,9 12,0 0,0 -0,6

23,3 10,6 1,2 0,4

Turtas Nuosavas kapitalas Finansinės skolos Finansinės skolos grynąja verte

11,5 3,5 0,0 -0,4

10,9 7,0 0,0 -0,7

EBITDA marža, % Grynoji skola / Nuosavas kapitalas, % Grynoji skola / EBITDA Nuosavo kapitalo grąža, % Nuosavas kapitalas/ Turtas,%

0,0%

5,1%

-17,1% 30,4%

5,7% 64,3%

Darbuotojų sk., etatai 568 556 *2014 m. iš veiklos sąnaudų eliminuota subranga ir medžiagų įsigijimai, kad rezultatai būtų palyginami.

METINĖ ATASKAITA 2015 | Grupės įmonių veiklos rezultatai

UAB „Kauno energetikos remonto“ veiklos rezultatai „Kauno energetikos remontas“ – viena iš didžiausią patirtį energetikos remonto srityje sukaupusių įmonių Lietuvoje. Pagrindinės įmonės veiklos sritys: elektrotechninė veikla: elektros stočių rekonstrukcija, remontas ir techninė priežiūra, elektros įrenginių (transformatorių, variklių, generatorių) remontas; mechaninė veikla: katilų, technologinių vamzdynų montavimas; gamybinė veikla: kaminų, statybinių metalo konstrukcijų, slėginių talpų gamyba, inžinerinių projektų valdymas.

Esminiai finansiniai rezultatai Ataskaitiniu laikotarpiu „Kauno energetikos remontas“ uždirbo 44 proc. pajamų iš energetikos sektoriaus, 22 proc. iš užsienio rinkų. Metinės pardavimo pajamos tenkančios vienam darbuotojui išaugo nuo 129 tūkst. EUR iki 134 tūkst. EUR 2015 metais. 2015 metais pasirašyta sutarčių už 27 mln. EUR, iš kurių pasirašytų sutarčių likutis 2016 metų darbams sudarė 14 mln. EUR. 2015 m. bendrovės EBITDA (-0.2 mln. Eur) ir grynasis pelnas buvo neigiami (-0,6 mln. Eur). Rezultatą lėmė su 2014-2015 įgyvendintu šilumos gamybos projektu (biokuro katilinės statybos) susijusios sąnaudos, patirtos 2015 metais.

Finansiniai rodikliai Mln. Eur, jeigu nenurodyta kitaip

2015 m.

2014 m.

Pajamos Veiklos sąnaudos (OPEX)* EBITDA Grynasis pelnas

33,1 10,1 -0,2 -0,6

31,8 6,4 -2,8 -3,4

Turtas Nuosavas kapitalas Finansinės skolos Finansinės skolos grynąja verte

17,2 5,4 2,8 2,4

21,0 5,3 2,9 1,8

-0,6% 44,4%

-8,9% 34,1%

-11,1% 31,4%

-64,1% 25,4%

EBITDA marža, % Grynoji skola / Nuosavas kapitalas, % Grynoji skola / EBITDA Nuosavo kapitalo grąža, % Nuosavas kapitalas/ Turtas,%

Darbuotojų sk., etatai 245 236 *2014 m. iš veiklos sąnaudų eliminuota subranga ir medžiagų įsigijimai, kad rezultatai būtų palyginami.

METINĖ ATASKAITA 2015 | Grupės įmonių veiklos rezultatai

„Energijos tiekimas“ UAB veiklos rezultatai „Energijos tiekimas“ – lietuviško kapitalo nepriklausomas elektros energijos tiekėjas. Bendrovės pagrindinė veikla yra elektros energijos nepriklausomas tiekimas, įskaitant tiekimą, planavimą, prognozavimą, balansavimą, pirkimą, pardavimą, balansavimo elektros energijos, prekybos tarpininkavimą, importą, eksportą. Bendrovei priklauso energijos tiekimo veikla užsiimančios bendrovės Estijoje (Geton Energy OU) ir Latvijoje (Geton Energy SIA). „Energijos tiekimas“ tarp nepriklausomų elektros energijos tiekėjų Lietuvoje turi didžiausią skaičių klientų – virš 6 tūkst. Įmonė taip pat yra vienintelė sertifikuotos elektros energijos, pagamintos Lietuvoje iš atsinaujinančių išteklių, tiekėja.

Esminiai finansiniai rezultatai Pilnai atvertoje juridinių elektros energijos vartotojų rinkoje Lietuvoje „Energijos tiekimas“ prioritetinis segmentas išliko smulkus ir vidutinis verslas. Per 2015 m. klientų skaičius nuosekliai didėjo ir metų pabaigoje siekė 6 348, t.y. išaugo 63 klientais, lyginant su 2014 m. (6 285). 2015 m. spalio 12 d. buvo sudaryta Verslo dalies pirkimo ir pardavimo sutartis tarp AB „Lietuvos energijos gamyba“ ir „Energijos tiekimas“. 2016 m. sausio 1 d. vadovaujantis šia sutartimi „Energijos tiekimas“ buvo perleista didmeninės elektros energijos prekybos verslo dalis, kurią sudaro su fizine elektros energijos prekyba nesusijusi prekyba išvestinėmis finansinėmis priemonėmis bei balansavimo paslaugų teikimas. 2015 m. gruodžio 23 d. „Energijos tiekimas“ akcininko UAB „Lietuvos Energija“ sprendimu ir 2015 m. gruodžio 23 d. akcijų pasirašymo sutartimi nutarta padidinti „Energijos tiekimo“ įstatinį kapitalą 16,24 mln. Eur, išleidžiant 16 240 000 naujų paprastųjų vardinių nematerialiųjų 1 Eur nominalios vertės akcijų emisiją, kuri apmokama papildomais piniginiais vienintelio „Energijos tiekimo“ akcininko įnašais.

METINĖ ATASKAITA 2015 | Grupės įmonių veiklos rezultatai

Finansiniai rodikliai Mln. Eur, jeigu nenurodyta kitaip

2015 m.

2014 m.

Pajamos Veiklos sąnaudos (OPEX) EBITDA Grynasis pelnas

72,3 1,0 2,4 2,1

67,2 1,0 0,9 0,7

Turtas Nuosavas kapitalas Finansinės skolos Finansinės skolos grynąja verte

21,7 13,6 0,0 -13,7

12,0 2,9 0,0 -2,5

EBITDA marža, % Grynoji skola / Nuosavas kapitalas Grynoji skola / EBITDA Nuosavo kapitalo grąža, % Nuosavas kapitalas/ Turtas,%

3,3%

1,3%

15,4% 62,7%

24,1% 23,8%

Darbuotojų sk., etatai

Veiklos duomenys RODIKLIS Parduota elektros energija

TWh

2015 m.

2014 m.

1,371

1,273

UAB LITGAS veiklos rezultatai LITGAS yra strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė, įkurta 2012 m. gruodžio mėn., vykdanti suskystintų gamtinių dujų (SGD) prekybos ir gamtinių dujų tiekimo per SGD terminalą Klaipėdoje veiklą. 2014 m. vasario 10 d. energetikos ministro įsakymu Bendrovė patvirtinta paskirtuoju tiekėju, užtikrinančiu nepertraukiamą SGD terminalo veiklą Lietuvoje. Nuo 2015 m. pradžios LITGAS, sudaręs sutartį su suskystintų gamtinių dujų tiekėju, SGD terminalui tiekė minimalų gamtinių dujų – 540 mln. kubinių metrų – kiekį, kuris yra būtinas nepertraukiamos SGD terminalo veiklos užtikrinimui. Suskystintos gamtinės dujos pradėtos dujinti ir tiekti LITGAS klientams per Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemą.

Esminiai finansiniai rodikliai 2015 m. LITGAS pradėjo vykdyti paskirtojo tiekimo veiklą – tai atsispindi ir LITGAS finansiniuose rezultatuose 2015 m., palyginus su 2014 m., kada buvo vykdoma pasiruošimo paskirtajam tiekimui veikla bei realizuojamas bandomasis SGD krovinys. Pagrindinės veiklos sąnaudos per 2015 m. yra susijusios su darbo užmokesčio bei susijusių mokesčių, teisinėmis ir kitomis sąnaudomis. 2015 m. 1-9 mėn. patirtos sąnaudos VKEKK buvo įvertintos ir įtrauktos į 2016 metų paskirtojo tiekėjo dujų tiekimo kainą. 2015 m. 10-12 mėn. patirtos sąnaudos VKEKK bus įvertintos 2016 m. pabaigoje ir įtrauktos į 2017 m. paskirtojo tiekėjo dujų tiekimo kainą.

Finansiniai rodikliai Mln. Eur, jeigu nenurodyta kitaip

2015 m.

2014 m.

Pajamos Veiklos sąnaudos (OPEX) EBITDA EBITDA koreguota* Grynasis pelnas Grynasis pelnas koreguotas*

209,3 1,1 8,1 4,1 4,9 1,5

31,7 0,9 0,0

Turtas Nuosavas kapitalas Finansinės skolos Finansinės skolos grynąja verte

46,4 17,1 20,0 16,6

49,1 12,1 0,0 -4,8

1,9% 97,1% 4,04 8,7% 36,9%

0,0%

Koreguota EBITDA marža, % Grynoji skola / Nuosavas kapitalas, % Grynoji skola / koreguota EBITDA Nuosavo kapitalo grąža, % Nuosavas kapitalas/ Turtas,%

-0,7

-5,7% 24,6%

Darbuotojų sk., etatai 14 13 *eliminuotas paskirtojo tiekėjo sąnaudų nuokrypis ir paskirtojo tiekėjo pajamų nuokrypis, susidaręs dėl prognozuotų ir faktinių SGD įsigijimo ir realizavimo kainų bei kiekių skirtumo.

METINĖ ATASKAITA 2015 | Grupės įmonių veiklos rezultatai

UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ veiklos rezultatai „Lietuvos dujų tiekimo“ (LDT) pagrindinė veikla – gamtinių dujų tiekimas, pirkimas (importas), pardavimas vartotojams. Bendrovė buvo įsteigta 2014 m. rugsėjo 2 d. 100 proc. jos akcijų priklauso „Lietuvos energijai“. 2014 m. spalio 10 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija LDT išdavė gamtinių dujų tiekimo licenciją. 2014 m. spalio 15 d. LDT ir „Lietuvos dujos“ sudarė verslo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu LDT iš „Lietuvos dujų“ įsigijo gamtinių dujų tiekimo veiklą su visu jai priskirtu turtu, teisėmis bei įsipareigojimais. 2014 m. gruodžio mėnesį buvo pilnai atsiskaityta už iš „Lietuvos dujų“ įsigytą turtą. Gamtinių dujų tiekimo veikla nuo „Lietuvos dujų“ buvo atskirta įgyvendinant Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo ir su juo susijusių teisės aktų reikalavimus. LDT pradėjo veiklą 2014 m. lapkričio 2 d. ir šiuo metu tiekia gamtines dujas energetikos, pramonės ir verslo įmonėms bei gyventojams – iš viso daugiau kaip 560 tūkst. klientų.

Esminiai finansiniai rodikliai 2015 m. „Lietuvos dujų tiekimas“ pasiekė 226,9 mln. EUR pardavimo pajamas: 63,7 mln. EUR iš gamtinių dujų pardavimo gyventojams ir 163,2mln. EUR gamtinių dujų pardavimo verslo klientams. Pardavimo pajamose 57,2 mln. EUR sudarė gamtinių dujų perdavimo, skirstymo paslaugų perpardavimo pajamos bei SGDT mokesčio pajamos. 169,8 mln. EUR – pajamos iš gamtinių dujų pardavimo.

METINĖ ATASKAITA 2015 | Grupės įmonių veiklos rezultatai

Finansiniai rodikliai Mln. Eur, jeigu nenurodyta kitaip

2015 m.

2014 m.

Pajamos Veiklos sąnaudos (OPEX) EBITDA EBITDA koreguota* Grynasis pelnas Grynasis pelnas koreguotas*

227,0 4,7 -37,5 9,8 -35,0 8,4

31,7 0,9 0,0

Turtas Nuosavas kapitalas Finansinės skolos Finansinės skolos grynąja verte

96,8 22,3 0,0 -35,8

49,1 12,1 0,0 -4,8

Grynoji skola / EBITDA Nuosavo kapitalo grąža, % Nuosavas kapitalas/ Turtas,%

37,6% 23,0%

-5,7% 24,6%

-0,7

Darbuotojų sk., etatai 97 141 *nuostolingą veiklą 2015 m. lėmė atidėjiniai nuostolingoms sutartims dėl „Lietuvos dujų tiekimo“ vartotojams grąžintinų sumų, susijusių su gamtinių dujų retrospektyviniu importo kainos sumažinimu už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 balandžio 30 d., taip pat buitiniams ir nebuitiniams vartotojams perkelta importo kainos sumažinimo dalis.

VšĮ Energetikų mokymo centras veiklos rezultatai Respublikinis energetikų mokymo centro pagrindinės veiklos rūšys yra suaugusiųjų profesinis mokymas, kvalifikacijos kėlimas, atestavimas bei seminarai ir konferencijos. Įmonė moko darbininkus, inžinierius, vadybininkus ir vadovus, dirbančius elektros energetikos ir šilumos energetikos ūkio valdymo, darbų saugos ir sveikatos, suvirinimo darbų ir kėlimo įrenginių darbo organizavimo bei dujų ūkio srityse. Reguliariai moko ir atestuoja potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrus ir specialiųjų darbų vadovus.

Esminiai finansiniai rodikliai Įstaigos sąnaudos siekė 1 173 tūkst. EUR iš jų didžioji dalis teko su darbo santykiais susijusioms sąnaudoms – 61,6 proc., mokymų sąnaudoms - 9,0 proc., turto nuomos sąnaudoms – 5,6 proc. telekomunikacijų sąnaudoms – 3,2 proc., transporto išlaikymo sąnaudoms 2,5 proc., kitoms sąnaudoms - 13,8 proc.

Finansiniai rodikliai Mln. Eur, jeigu nenurodyta kitaip

2015 m.

2014 m.

Pajamos Veiklos sąnaudos (OPEX) EBITDA Grynasis pelnas

1,2 1,2 0,1 0,0

1,0 0,9 0,1 0,1

Turtas Nuosavas kapitalas Finansinės skolos Finansinės skolos grynąja verte

0,2 -0,2 0,0 0,0

0,1 -0,2 0,0 -0,1

EBITDA marža, % Grynoji skola / Nuosavas kapitalas, % Grynoji skola / EBITDA Nuosavo kapitalo grąža, % Nuosavas kapitalas/ Turtas,%

8,3%

12,5%

145

163

Darbuotojų sk., etatai* *Darbuotojų skaičius nurodytas, kartu su lektoriais

METINĖ ATASKAITA 2015 | Grupės įmonių veiklos rezultatai

UAB „VAE SPB“ veiklos rezultatai VAE SPB įsteigta 2012 m. gegužės 23 d. 2012 m. ir 2013 m. bendrovė veiklos nevykdė. VAE SPB pagrindinė veikla – vystyti branduolinės elektrinės projektą Lietuvoje. Bendrovė perėmė anksčiau vykdytus parengiamuosius darbus, projektus ir programas susijusias su branduoline energetika. Bendrovė užtikrina su šiuo projektų susijusių darbų tęstinumą ir yra pasirengusi tiesiogiai dalyvauti įgyvendinant naujos branduolinės elektrinės projektą. Bendrovė taip pat koordinuoja naujų technologijų ir jų taikymo veiklą energijos įmonių grupėje, dalyvauja vykdomuose projektuose, plėtoja mokslinę veiklą, vykdo konsultacine veiklą, tyrimus. Bendrovė aktyviai analizuoja su branduoline energetika susijusių konsultacijų poreikius ir galimybes Lietuvos ir užsienio rinkose.

Esminiai finansiniai rodikliai Bendrovės 2015 m. veiklos sąnaudos sudarė 1,018 tūkst. EUR, iš kurių 773 tūkst. EUR sudarė su darbo užmokesčiu susijusios sąnaudos. 2015 m. gruodžio 31 d. VAE SPB dirbo 11 darbuotojų, kurių suminė darbo sutarčių etatų suma sudarė 3,5 etatų. 2014 m. gruodžio 31 d. VAE SPB dirbo 17 darbuotojų, kurių suminė darbo sutarčių etatų suma sudarė 16 etatų.

Finansiniai rodikliai Mln. Eur, jeigu nenurodyta kitaip

2015 m.

2014 m.

Pajamos Veiklos sąnaudos (OPEX) EBITDA Grynasis pelnas

0,0 1,0 -1,0 -1,0

0,0 0,2 -0,2 -0,2

Turtas Nuosavas kapitalas Finansinės skolos Finansinės skolos grynąja verte

0,2 0,2 0,0 -0,2

0,2 0,1 0,0 -0,1

100,0%

85,3%

EBITDA marža, % Grynoji skola / Nuosavas kapitalas, % Grynoji skola / EBITDA Nuosavo kapitalo grąža, % Nuosavas kapitalas/ Turtas,% Darbuotojų sk., etatai

METINĖ ATASKAITA 2015 | Grupės įmonių veiklos rezultatai

UAB Technologijų ir inovacijų centras veiklos rezultatai UAB Technologijų ir inovacijų centras – viena didžiausių Lietuvoje ITT įmonių, teikianti IT ir telekomunikacijų paslaugas elektros energetikos sektoriaus bendrovėms. Įmonės veikla organizuota pagal geriausias pasaulio vadybos praktikas, veiklos informacija valdoma pagal ISO 9001 ir ISO 27001 standartus. Technologijų ir inovacijų centras įregistruotas 2013 m. gruodžio 4 d. Bendrovė 2013 m. gruodžio 31 d. iš Duomenų logistikos centro įsigijo su nekomercine Duomenų logistikos centro IT priežiūros ir projektine veikla susijusį turtinį kompleksą. Nuo 2014 m. sausio 1 d. Technologijų ir inovacijų centras pradėjo savo veiklą – elektros energetikos grupės įmonių IT ūkio priežiūrą ir aptarnavimą. Įmonė koncentruojasi išskirtinai į „Lietuvos energijos“ grupės įmonių IT ūkio priežiūrą ir aptarnavimą.

Finansiniai rodikliai Mln. Eur, jeigu nenurodyta kitaip

2015 m.

2014 m.

Pajamos Veiklos sąnaudos (OPEX) EBITDA Grynasis pelnas

14,4 9,9 2,9 0,5

13,3 10,7 2,6 0,5

Turtas Nuosavas kapitalas Finansinės skolos Finansinės skolos grynąja verte

9,7 6,7 0,0 -0,9

9,3 5,7 0,2 0,2

20,1%

19,8% 3,7%

7,5% 69,1%

8,7% 61,3%

187

190

Esminiai finansiniai rodikliai Technologijų ir inovacijų centras teikia paslaugas susijusioms įmonėms, remiantis LR pelno mokesčio įstatymu, paslaugų kainos tarp grupės įmonių turi būti tokios, kokios būtų tuo atveju, jei panašūs sandoriai vyktų tarp nesusijusių asmenų. Technologijų ir inovacijų centras pasirinktas teikiamų paslaugų kainos nustatymo metodas „kaštai plius“ užtikrina tam tikro dydžio pelną, atitinkantį atliktas funkcijas.

EBITDA marža, % Grynoji skola / Nuosavas kapitalas, % Grynoji skola / EBITDA Nuosavo kapitalo grąža, % Nuosavas kapitalas/ Turtas,% Darbuotojų sk., etatai

METINĖ ATASKAITA 2015 | Grupės įmonių veiklos rezultatai

UAB Verslo aptarnavimo centras veiklos rezultatai Verslo aptarnavimo centras įregistruotas 2014 m. liepos 30 d. Įmonės veikla orientuota į Lietuvos energijos įmonių grupės aptarnavimą, teikiant viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo, buhalterinės apskaitos bei darbo santykių administravimo paslaugas. Į bendrovę buvo pritraukti visų šių sričių kompetentingi specialistai, daugumas jų anksčiau yra dirbę Lietuvos energijos grupės įmonėse. Verslo aptarnavimo centras nuo 2014 m. spalio 1 d. pradėjo teikti viešųjų pirkimų paslaugas, o nuo 2014 m. gruodžio 1 d. – buhalterinės apskaitos paslaugas. Darbo santykių administravimo paslaugos pradėto teikti 2015 m.

Esminiai finansiniai rodikliai Verslo aptarnavimo centras dirbo pelningai bei uždirbo 65 tūkst. EUR pelną. Verslo aptarnavimo centro pelningumas nėra aukštas, nes 2015 metais buvo patirta ganėtinai daug sąnaudų, susijusių su veiklos efektyvinimu. Verslo aptarnavimo centras teikia paslaugas susijusioms įmonėms, remiantis LR pelno mokesčio įstatymu, paslaugų kainos tarp grupės įmonių turi būti tokios, kokios būtų tuo atveju, jei panašūs sandoriai vyktų tarp nesusijusių asmenų. Verslo aptarnavimo centras pasirinktas teikiamų paslaugų kainos nustatymo metodas „kaštai plius“ užtikrina tam tikro dydžio pelną, atitinkantį atliktas funkcijas.

Finansiniai rodikliai Mln. Eur, jeigu nenurodyta kitaip

2015 m.

2014 m.

Pajamos Veiklos sąnaudos (OPEX) EBITDA Grynasis pelnas

3,8 3,8 0,1 0,1

0,3 0,5 -0,2 -0,2

Turtas Nuosavas kapitalas Finansinės skolos Finansinės skolos grynąja verte

1,1 0,5 0,0 -0,4

0,5 0,4 0,0 -0,3

EBITDA marža, % Grynoji skola / Nuosavas kapitalas, % Grynoji skola / EBITDA Nuosavo kapitalo grąža, % Nuosavas kapitalas/ Turtas,%

2,6%

-54,5%

20,0% 45,5%

-50,0% 70,9%

171

121

Darbuotojų sk., etatai

METINĖ ATASKAITA 2015 | Grupės įmonių veiklos rezultatai

UAB Elektroninių mokėjimų agentūra veiklos rezultatai 2015 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos energija, UAB ir UAB Kauno energetikos remontas pasirašė akcijų pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią Lietuvos energija, UAB įsigijo 100 proc. UAB Elektroninių mokėjimų agentūra akcijų. Bendrovės veikla koncentruojasi į finansines paslaugas – įmokų už komunalines paslaugas ir kitas periodines surinkimą iš paslaugų vartotojų ir jų paskirstymą paslaugų tiekėjams.

Esminiai finansiniai rodikliai 2015 m. Bendrovė veiklos nevykdė. Per 2015 m. IV ketv. UAB „Gotlitas“ pavadinimas buvo pakeistas į UAB Elektroninių mokėjimų agentūra, padidintas šios įmonės įstatinis kapitalas iki 700 000 Eur, pakeistas veiklos pobūdis. 2015 m. gruodžio 22 d. Bendrovė gavo Lietuvos banko mokėjimo įstaigos licenciją Nr. 28 ir nuo 2016 m. pradėjo teikti finansines paslaugas – įmokų surinkimą ir paskirstymą. UAB Elektroninių mokėjimų agentūra pagrindiniai klientai – komunalines ir kitas paslaugas teikiančios bendrovės gaunančios periodines įmokas už suteiktas paslaugas.

Finansiniai rodikliai Mln. Eur, jeigu nenurodyta kitaip

2015 m.

2014 m.

Pajamos Veiklos sąnaudos (OPEX) EBITDA Grynasis pelnas

0 0,0 0 0

0,2 0,2 0 0

Turtas Nuosavas kapitalas Finansinės skolos Finansinės skolos grynąja verte

0,5 0,5 0,0 0,0

0,4 0,4 0,0 0,0

100%

EBITDA marža, % Grynoji skola / Nuosavas kapitalas, % Grynoji skola / EBITDA Nuosavo kapitalo grąža, % Nuosavas kapitalas/ Turtas,% Darbuotojų sk., etatai

METINĖ ATASKAITA 2015 | Grupės įmonių veiklos rezultatai

UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė veiklos rezultatai „Lietuvos energija“ vykdydama pasiruošiamuosius darbus kogeneracinių jėgainių projektų įgyvendinimui, įsteigė specialios paskirties bendrovę UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė projekto vykdymui Vilniuje. Bendrovės steigimas numatytas LR Vyriausybės 2014 m. gegužės 28 d. nutarime dėl projektų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais. Remiantis atliktais vertinimais, Vilniuje įrengtų atliekomis ir biokuru kūrenamų kogeneracinių elektrinių komplekso šiluminė galia galėtų sudaryti sudarytų iki 274 megavatų (MW), o elektrinė galia – iki 145 MW.

Esminiai finansiniai rodikliai UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė ruošėsi kogeneracinių jėgainių projektų įgyvendinimui ir neturėjo jokių pajamų. Veiklos sąnaudas sudarė 61 tūkst. EUR iš kurių 34 tūkst. EUR sudarė darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos, informacinių technologijų ir telekomunikacijų sąnaudos 10 tūkst. EUR, teisinių išlaidų 0,5 tūkst. EUR ir kitos sąnaudos (pirkimai, apskaita, darbo santykių administravimas ir kt.) – 17 tūkst. EUR.

UAB Kauno kogeneracinė jėgainė veiklos rezultatai Lietuvos energija, UAB , vykdydama pasiruošiamuosius darbus kogeneracinių jėgainių projektų įgyvendinimui, įsteigė specialios paskirties bendrovę UAB Kauno kogeneracinė jėgainė projekto vykdymui Kaune. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. 486, į Bendrovės kapitalą planuota pritraukti savivaldybių ir (arba) jų valdomų įmonių ir (arba) privačių partnerių investicijas. Išanalizavus iš partnerių gautus pasiūlymus „Lietuvos energija“, UAB priėmė sprendimą Projektą įgyvendinti su partneriu UAB „FORTUM HEAT LIETUVA“. Akcininkų sutartis tarp „Lietuvos energija, UAB, UAB „FORTUM HEAT LIETUVA“ ir Bendrovės dėl UAB Kauno kogeneracinės jėgainės akcijų pasirašyta 2015 m. spalio 15 d. Remiantis atliktais vertinimais, Kaune įrengtų atliekomis ir biokuru kūrenamų kogeneracinių elektrinių komplekso šiluminė galia galėtų sudaryti sudarytų iki 70 MW, o elektrinė galia – iki 24 MW.

METINĖ ATASKAITA 2015 | Grupės įmonių veiklos rezultatai

Vilniaus kogeneracinės jėgainės finansiniai rodikliai Mln. Eur, jeigu nenurodyta kitaip

2015 m.

Pajamos Veiklos sąnaudos (OPEX) EBITDA Grynasis pelnas

0 -0,1 -0,1 -0,1

Turtas Nuosavas kapitalas Finansinės skolos Finansinės skolos grynąja verte

1,0 0,9 0,0 0,0

EBITDA marža, % Grynoji skola / Nuosavas kapitalas, % Grynoji skola / EBITDA Nuosavo kapitalo grąža, % Nuosavas kapitalas/ Turtas,% Darbuotojų sk., etatai

0,0%

100% 13

Rinkos apžvalga

METINĖ ATASKAITA 2015 | Grupės įmonių veiklos rezultatai

Ekonominė veiklos aplinka

Lietuvos elektros rinka Baltijos šalys pagamina mažiau elektros nei suvartoja, šis atotrūkis akivaizdus Lietuvoje – šalyje 2015 m. pagaminta tik apie trečdalį (33 proc.) visos suvartotos elektros energijos. Tarpsisteminių jungčių plėtra nuo 2016 m., nutiesus elektros perdavimo linijas į Švedija ir Lenkiją, leidžia importo būdu užsitikrinti beveik visą Baltijos šalims reikalingą elektros energijos kiekį, ir mažina energijos kainas rinkoje.

METINĖ ATASKAITA 2015 | Ekonominė veiklos aplinka

5,0 4,5 4,0 3,5 3,0

Gruodis

Lapkritis

2016 m.

Spalis

Rugsėjis

2015 m.

Rugpjūtis

Liepa

Birželis

2014 m.

2,5

Gegužė

Lietuvos bankų ekonomistų 2016 m. pradžioje paskelbtose Lietuvos ekonomikos augimo prognozėse taip pat numatomas Lietuvos ekonomikos augimas. Rinką prižiūrintis Lietuvos bankas kovo 17 d. paskelbė prognozę, kad šalies BVP per 2016 m. augs 2,6 proc., o 2017 m. – 3,4 proc. Didieji šalies komerciniai bankai šalies ūkio vystymosi perspektyvas taip pat vertina teigiamai: 2016 m. prognozuojamas 2,8-3 proc. siekiantis BVP augimas, 2017 m. tikimasi 3-3,4 proc. augimo. Palanki ekonominė aplinka, kitoms sąlygoms nekintant, teigiamai veiks elektros energijos ir gamtinių dujų vartojimą.

5,5

Balandis

Lietuvos ekonomikos augimas dėl vidaus vartojimo ir eksporto augimo 2016 m. padidės 2,9 proc., o 2017 m. – 3,4 proc. (European Commission. European Economic Forecast Winter 2016).

6,0

Kovas

Pagal Europos Komisijos prognozes, paskelbtas 2016 m. vasarį, šiemet Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto augimas sudarys 1,9 proc., o euro zonos – 1,7%. 2017 m. rodikliai, prognozuojama, augs atitinkamai 2 proc. ir 1,9 proc.

Vidutinė elektros kaina biržoje „Nord Pool Spot“

Vasaris

Ketverius metus iš eilės Europos Sąjungos bendrasis vidaus produktas nežymiai auga dėl didėjančio vartojimo. Ekonomikos augimą sąlygoja nukritusios žaliavų ir energijos išteklių kainos, skatinanti pinigų politika, lemianti palankias finansavimo sąlygas, silpnesnis euro kursas kitų pagrindinių valiutų atžvilgiu. Teigiamos šių veiksnių įtakos laukiama ir 2016 m. Ekonominį aktyvumą mažinti gali papildomos rizikos, susijusios su lėtėjančiu Kinijos ir besivystančių valstybių ūkio augimu, Rusijos ekonomine recesija, silpna pasauline prekyba ar geopolitine įtampa kaimyninėse valstybėse.

Elektros perdavimo tinklo operatoriaus AB „Litgrid“ duomenimis, 2015 m. Lietuvoje suvartota 10,86 teravatvalandžių elektros energijos, tai 1,4 proc. daugiau nei 2014 m. Suvartojimo apimtis buvo didžiausia nuo 2009 m. Šalyje per metus pagaminta 4,6 TWh elektros energijos, 13 proc. daugiau, lyginant su 2014 m., beveik pusę šios apimties pagaminto atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios elektrinės.

Sausis

Elektros energijos, gamtinių dujų, prekių bei paslaugų vartojimas yra glaudžiai susijęs su šalies ūkio augimu ir ekonomikos raida – atitinkamai tai veikia ir „Lietuvos energijos“ grupės veiklos rezultatus.

„Nord Pool Spot“ (NPS) elektros biržos Lietuvos kainų zonoje vidutinė elektros energijos kaina 2015 m. siekė 4,19 Eur ct/kWh – tai 0,82 Eur ct, arba 16,3 proc., mažiau nei 2014 m., kuomet elektros kaina sudarė 5,01 Eur ct/kWh. Lyginant su 2013 m. (4,89 Eur ct/kWh) elektros energijos kaina buvo 14,3 proc. mažesnė. Reikšmingą kainos mažėjimą nulėmė paklausos ir pasiūlos santykio kaita ir dujų kainų kritimas. Taip pat kainas mažėjimo linkme paveikė ir šiltesni orai žiemą bei elektros tiekimo stabilumas. 2015 m. žiemos vidutinė temperatūra buvo 2,5 laipsnio aukštesnė nei 2014 m. 2015 m. aukščiausia vidutinė mėnesinė kaina elektros biržoje buvo užfiksuota spalio mėnesį – lyginant su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, kaina buvo išaugusi 4,9 proc., iki 5,64 Eur ct/kWh. Elektros energijos kainų augimą lėmė anksti atšalę orai, o taip pat elektros perdavimo jungčių remontai Latvijoje bei Rusijoje.

Nuo 2016 m., panaikinus remtinos energijos kvotas, „Lietuvos energijos gamybos“ elektrinė nebegamina subsidijuojamos elektros energijos, išskyrus, kai tai būtina energetikos sistemos stabilumui ir saugumui užtikrinti. 2016 m. vasarį užfiksuota mažiausia vidutinė savaitės kaina nuo „Nord Pool Spot“ biržos veikimo Lietuvoje pradžios. Vasario 15-21 d., vidutinė elektros kaina biržos Lietuvos prekybos zonoje buvo 2,77 EUR ct/kWh, tai 33 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Taip elektros rinka sureagavo į vasario 18 d. bandomuoju režimu pradėjusią veikti Lietuvos ir Švedijos elektros jungtį „NordBalt“.

Lietuvos gamtinių dujų rinka Pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką gamtinių dujų vartojimo perspektyvai – atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra bei konkuruojančių energijos išteklių (biokuro, mazuto ir pan.) kainos. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje nustatyta, kad iki 2020 m. atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) turės sudaryti ne mažiau kaip 23 proc. galutinio energijos suvartojimo (ne mažiau kaip 20 proc. elektros sektoriuje, ne mažiau kaip 60 proc. centrinio šildymo sektoriuje, ne mažiau kaip 10 proc. transporto sektoriuje). Atsižvelgiant į strateginius Lietuvos tikslus, dalis energetikos sektoriaus bei verslo įmonių aktyviai investuoja, keisdami naudojamo kuro rūšį ir pereidami prie AEI naudojimo. Tai lemia gamtinių dujų vartojimo Lietuvoje mažėjimą. Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius AB „Amber Grid“ duomenimis, visiems Lietuvos vartotojams Lietuvos vartotojams 2015 m. buvo transportuota 26,2 TWh gamtinių dujų – tai 1,8 proc. mažiau, nei 2014 m., kuomet buvo perduota 26,6 TWh gamtinių dujų. Pernai gamtinių dujų vartojimo mažėjimą lėmė vidutiniškai 0,4 laipsnio Celsijaus aukštesnė vidutinė metinė temperatūra ir išaugęs alternatyvaus kuro vartojimas. Per 2015 m. AB „Lietuvos dujos“ skirstomaisiais dujotiekiais klientams transportavo 6,8 teravatvalandes (TWh) (646,3 mln. kubinių metrų) gamtinių dujų – apie 13,6 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Mažėjant gamtinių dujų vartojimui, kyla

METINĖ ATASKAITA 2015 | Ekonominė veiklos aplinka

tarifo didėjimo rizika, kadangi infrastruktūros išlaikymo išlaidos tenka mažesniam gamtinių dujų kiekiui. Tikimasi, ateityje dujų vartojimas stabilizuosis, daugės naujų vartotojų. Tam sąlygas sudaro sumažėjusi dujų kaina, leidžianti naujiems vartotojams rinktis patogų šildymosi būdą. Mažėjant dujų kainai, ši kuro rūšis tampa vienu patraukliausių energijos šaltinių. Didėjanti konkurencija dujų rinkoje ir pastaraisiais metais iki istorinių žemumų nusileidusi naftos kaina, tikėtina, ilgainiui užtikrins dar patrauklesnę dujų kainą vartotojams ir didins vartotojų skaičiaus augimą. Dujų kaina buitiniams vartotojams per trejus metus sumažėjo beveik trečdaliu. Lyginant 2013 m. ir 2016 m. dujų kainas, dabar antros grupės buitiniai vartotojai, naudojantys gamtines dujas šildymui, moka maždaug 30 proc. mažiau: 2013 m. 1 kubinis metras dujų kainavo apie 0,89 Eur, 2016 m. – apie 0,45 Eur. Vidutinė nebuitiniams vartotojams taikoma gamtinių dujų kaina lyginamuoju laikotarpiu sumažėjo daugiau nei perpus. Nuo 2015 m. pradžios paskirtojo tiekėjo veiklą Lietuvoje ir Klaipėdos SGD terminalui būtinąjį dujų kiekį užtikrinanti LITGAS per šį terminalą galėtų užtikrinti iki 90 proc. Baltijos šalių gamtinių dujų poreikio. 2016 m. „Lietuvos dujų tiekimas“, pagal pasirašytą naują komercinę sutartį su „Statoil“, patenkins daugiau kaip pusę (apie 300 mln. kubinių metrų) klientų dujų kiekio poreikio. Tai leido sumažinti gamtinių dujų tiekimo kainas klientams netgi nepaisant nepalankia linkme pasikeitusios „Gazprom“ kainodaros. LITGAS ir „Statoil“ derybose 2016 m. pasiekė geresnių paskirtojo tiekimo sutarties sąlygų, dėl to šiemet 38,7 mln. Eur mažėja paskirtojo tiekimo sąnaudos. Įvertinus prognozuojamą dujų vartojimą, šių sąnaudų mažėjimas kiekvieną Lietuvoje 2016 m. suvartotą dujų megavatvalandę atpigintų vidutiniškai 1,7 euro. Optimizavus „Lietuvos dujų tiekimo“ dujų įsigijimo portfelį numatoma sutaupyti dar apie 11 mln. eurų. Šie du pokyčiai leis sutaupyti iš viso 50 mln. Eur. Vykdomas gamtinių dujų jungties su Lenkija dar labiau išplėstų gamtinių dujų tiekimo šaltinių pasirinkimo galimybę ateityje.

Bendrovės ir Grupės veiklos apžvalga

Bendrovės ir grupės veiklos apžvalga 39

METINĖ ATASKAITA 2015 | Bendrovės ir grupės veiklos apžvalga

„Lietuvos energijos“ grupės veiklos apžvalga apima laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki ataskaitos parengimo dienos.

Išgryninta grupės vertės grandinė Per 2015 m. „Lietuvos energijos“ įmonių grupėje baigtas įgyvendinti svarbiausias projektas – vertės grandinės išgryninimo programa. Jos metu išgrynintos pagrindinės Grupės veiklos ir jos paskirstytos tarp įmonių taip, kad Grupė dirbtų efektyviau, būtų sukurta didžiausia vertė, klientai gautų papildomų naudų: sujungtos giminingos veiklos, centralizuotas klientų aptarnavimas. Įvertinta, kad šių pokyčių bendra nauda klientams bei akcininkams iki 2020 metų sieks 64 mln. eurų. Nauja grupės struktūra įsigaliojo nuo 2016 m. sausio 1 d., kuomet jungtinės įmonės pradėjo veiklą. Atnaujinta veiklos koncepcija pagerino klientų aptarnavimą, didina veiklos efektyvumą ir mažina sąnaudas. Didžiausią pokyčių nauda juntama klientams – pasiūlytas paprastas ir patogus vienas langelis, unifikuotas aptarnavimas ir procesai, teikiama naujų paslaugų, spartesnės prisijungimo prie inžinerinių tinklų ir kitos procedūros. Vertės grandinės išgryninimo programa apėmė 4 pagrindines veiklos sritis: „gamybą“, „tiekimą/prekybą“, „tinklą“, „klientų aptarnavimą“, taip pat lygiagrečiai įvykdytas ir rangos įmonių veiklos projektas.

ESO susitelkė į klientą, kokybę ir efektyvumą Nuo 2016 metų sausio 1 dienos veiklą pradėjo LESTO ir „Lietuvos dujų“ pagrindu įkurta bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), ji elektros tiekimo ir skirstymo bei gamtinių dujų skirstymo paslaugas teikia daugiau kaip 1,6 mln. klientų. ESO valdybos pirmininku ir generaliniu direktoriumi paskirtas Liudas Liutkevičius, jis iki tol vadovavo bendrovei „Lietuvos dujos“. ESO sutelkė geriausias dviejų bendrovių kompetencijas – sinergija leidžia didinti Grupės efektyvumą, mažinti veiklos sąnaudas ir kurti kuo daugiau papildomų naudų elektros ir gamtinių dujų vartotojams. Vertinama, jog dėl sujungimo veiklos sąnaudos sumažės 5 procentais, o metinis sutaupymo efektas sieks 3,6 mln. eurų. ESO sudaro 5 regioniniai padaliniai – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Regionų centruose įsikūrę padaliniai koordinuoja aplinkiniuose rajonuose esančių dispečerinių darbą, planuoja elektros ir dujų skirstymo tinklų remonto, plėtros ir modernizavimo darbus. 2016 m. sausio 11 d. simboliniu varpo dūžiu startavo ESO akcijų prekyba biržoje „Nasdaq Vilnius“. Akcijų kotiravimo proga ESO logotipas sušvito ir Niujorko Times aikštėje.

METINĖ ATASKAITA 2015 | Bendrovės ir grupės veiklos apžvalga

„Gilė“ sujungė aptarnavimą ESO, „Lietuvos dujų tiekimo“ ir „Energijos tiekimo“ klientai nuo 2016 m. pradžios aptarnaujami bendrame paslaugų centre „Gilė“, kurį valdo grupės įmonė „Verslo aptarnavimo centras“. Paslaugoms internetu teikti įkurta savitarnos svetainė www.manogile.lt, taip pat pristatyta išmanioji programėle. Bendras klientų aptarnavimas sutelkė geriausią praktiką ir per vieną langelį leidžia operatyviau pasiūlyti klientams aktualiausias paslaugas jiems patogiausiu būdu – internetu, telefonu ar klientų aptarnavimo centre. Patogumą klientams didina galimybė bendrame paslaugų portale vienu mokėjimu atsiskaityti už dvi paslaugas – elektros energiją ir gamtines dujas. Prie bendro klientų aptarnavimo kviečiamos prisijungti ir kitos komunalines paslaugas teikiančios bendrovės, pvz., vandens, šilumos tiekimo. Klientų aptarnavimo specialistų sutelkimas vienoje Grupės įmonėje – „Verslo aptarnavimo centre“ – leidžia sumažinti veiklos išlaidas, padidinti lankstumą, sukurti papildomas naudas vartotojui. „Verslo aptarnavimo centras“ taip pat pradėjo administruoti įmokas, vykdyti sąskaitybą, valdyti įsiskolinimus. „Gilės“ klientų aptarnavimo centrai veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje ir Visagine, daugiausia jie įkurti buvusių LESTO ir „Lietuvos dujų tiekimo“ klientų aptarnavimo centrų patalpose. Centruose užtikrinama galimybė išmokti naudotis „Gilės“ programėle ir savitarnos portalu www.manogile.lt. Kituose miestuose ESO tęsia bendradarbiavimą su partneriais – viešosiomis bibliotekomis ir Lietuvos paštu. Bibliotekose veikia specialios www.manogile.lt savitarnos vietos, o pašto skyriuose galima nemokamai atsiimti atsiskaitymo už elektros energiją knygelę ar pasitikslinti elektros vartojimo rodmenis. Dėl elektros ir dujų klausimų ir toliau visą parą bus galima skambinti vienu telefonu 1802. Dujų nuotėkio atveju – avarinės tarnybos telefonu 1804.

Sutelkta prekybos elektra ir išgryninta gamybos veikla „Lietuvos energijos gamybos“ įmonėje sutelkta energijos gamybos veikla, o didmeninės prekybos elektra veikla nuo jos atskirta ir perkelta į „Energijos tiekimą“. Taip padidintas lankstumas rinkoje, užtikrinta galimybė taikyti naujus produktus pagal klientų poreikius. 2015 m. spalio 12 d. „Lietuvos energijos gamyba“ pardavė komercinės didmeninės elektros energijos prekybos veiklą bendrovei „Energijos tiekimas“. Parduotą verslo dalį

sudarė su fizine elektros energijos gamyba nesusijusi prekyba išvestinėmis finansinėmis priemonėmis bei balansavimo paslaugos teikimas. Po pardavimo „Lietuvos energijos gamyba“ ir toliau gauna pajamas už rinkoje parduodamą jos valdomose elektrinėse pagamintą elektros energiją bei teikiamas sistemines paslaugas. Maksimali sandorio vertė gali siekti 21,1 mln. eurų, iš jų 13,1 mln. eurų bus sumokėta iki 2017-ųjų kovo pabaigos. Dar 8 mln. eurų (po 2 mln. eurų per metus) priklausomai nuo parduodamos veiklos rezultatų gali būti sumokėti iki 2019 metų. Didmeninės elektros energijos prekybos veiklą „Energijos tiekimas“ perėmė nuo 2016 metų sausio 1 d. „Energijos tiekimo“ generaliniu direktoriumi paskirtas Vidmantas Salietis.

„EnePRO“ įtvirtina naują vardą energetikos rangos rinkoje Nuo 2016 m. sausio 1 d. sujungimo būdu reorganizuotos dvi „Lietuvos energijos“ grupės valdomos energetikos paslaugų įmonės „Elektros tinklo paslaugos“ (ETP) ir „Kauno energetikos remontas“ (KER) – įkurta viena „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“, trumpiau – EnePRO. Bendrovės generaliniu direktoriumi tapo Martynas Pargaliauskas. EnePRO sujungė dviejų bendrovių kompetenciją ir patirtį, įkurta viena stipri energetikos paslaugų ir rangos įmonė užtikrina energetikos įrenginių statybą, rekonstravimą, remontą ir priežiūrą bei kitas paslaugas. Dviejų panašių ir viena kitos veiklą papildančių įmonių sinergija suteikia daugiau galimybių plėtoti kompleksiškus, tikslingus sprendimus, plėsti paslaugų portfelį, didinti įmonės konkurencingumą energetikos paslaugų rinkoje, mažinti veiklos sąnaudas ir prisidėti prie grupės vertės didinimo. EnePRO daug dėmesio skiria veiklos efektyvumo didinimui, diegiant LEAN įrankius ir kitas pažangias praktikas.

Atidėtas „Lietuvos dujų tiekimo“ ir LITGAS reorganizavimas 2015 m. gruodžio 29 dieną atidėtas gamtinių dujų tiekimo ir prekybos bendrovių „Lietuvos dujų tiekimas“ (LDT) ir LITGAS reorganizavimas, kurį įgyvendinus LITGAS turėjo būti prijungta prie LDT. Sujungimas atidėtas iki kol bus galutinai parengta ir suderinta suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą ir paskirtąjį tiekimą reguliuojanti teisinė ir reguliacinė bazė. LDT ir LITGAS sujungimas padėtų efektyviau teikti paslaugas, didinti jų pasirinkimą ir leistų veikti lanksčiau. Buvęs LITGAS generalinis direktorius Dominykas Tučkus nuo 2016 m. sausio 4 d. perėjo į „Lietuvos energiją“, kur tapo valdybos nariu bei Gamybos

METINĖ ATASKAITA 2015 | Bendrovės ir grupės veiklos apžvalga

ir paslaugų tarnybos direktoriumi. LITGAS, iki jos prijungimo prie „Lietuvos dujų tiekimo“, laikinai vadovauja bendrovės plėtros departamento vadovas Vytautas Čekanavičius.

Veiklos diversifikavimas Grupės įmonių veiklos diversifikavimas – tai viena pagrindinių sąlygų siekiant didinti Grupės vertę. Iki 2020 metų Grupė planuoja investuoti beveik 1 mlrd. eurų į įvairias sritis: šilumos sektorių, statant naujas ar modernizuojant esamas kogeneracines jėgaines, gamtinių dujų tiekimą bei prekybą, panaudojant SGD terminalo potencialą, atsinaujinančius energijos išteklius.

Vykdomi kogeneracinių jėgainių projektai Vilniuje ir Kaune „Lietuvos energijos“ grupė Vilniuje ir Kaune įgyvendina modernių atliekas ir biokurą naudojančių didelio efektyvumo kogeneracinių jėgainių projektus. Jėgainės gamindamos šilumą ir elektrą užtikrins mažesnes šilumos gamybos kainas miestų vartotojams, taip pat papildomą vietinės elektros energijos gamybą konkurencinga kaina, spręs atliekų tvarkymo problemas. Pagal 2014 m. gegužės 28 d. LR Vyriausybės nutarimą projektai pripažinti valstybei svarbiais ekonominiais projektais. Vilniuje projektą „Lietuvos energija“ įgyvendina savarankiškai, yra numatyta galimybė partnerius pritraukti kituose projekto įgyvendinimo etapuose. Aplinkos apsaugos agentūra yra pripažinusi planuojamą Vilniaus kogeneracinės jėgainės veiklą leistina. 2015 m. gegužės 8 d. „Lietuvos energijos“ Grupė paskelbė tarptautinį Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos „iki raktų“ darbų konkursą. Pirkimo objektas sudarytas iš visų darbų, paslaugų, įrangos, medžiagų, kurias naudojant suprojektuojama ir pastatoma nauja Vilniaus kogeneracinė jėgainė. Pirkėjas yra specialios paskirties bendrovė, kurią „Lietuvos energija“ įsteigė šio projekto įgyvendinimui – UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė. Spalio 12 d. atranką praėjusiems potencialiems rangovams išsiųstos techninės specifikacijos, pagal jas potencialūs rangovai rengia ir pateiks galutinius įpareigojančius pasiūlymus. Konkursas yra dviejų dalių – atliekų deginimo ir biokuro kogeneracinių įrenginių statybos. Atliekų deginimo įrenginio elektrinė galia, planuojama, sudarys apie 18 megavatų, o šiluminė – apie 53 MW, o biokuro – atitinkamai 70 MW ir 174 MW.

2015 m. spalio 26 d. „Lietuvos energijos“ valdyba patvirtino naujus UAB Vilniaus kogeneracinės jėgainės įstatus – numatyta valdyba, jos nariais išrinkti Mindaugas Keizeris, Nerijus Rasburskis, Valdas Lukoševičius. Paskirtas generalinis direktorius – Saulius Barauskas.

kitų SGD tiekėjų pasiūlymus, „Statoil“ buvo pasirinktas dėl pasiūlytų geriausių ekonominių sąlygų ir kainodaros. Ši sutartis „Lietuvos dujų tiekimui“ padės diversifikuoti tiekimo portfelį ir išlaikyti stabilias gamtinių dujų tiekimo kainas klientams, nepaisant nepalankia linkme pasikeitusios „Gazprom“ kainodaros.

Kaune kogeneracinės jėgainės projektą Lietuvos energija plėtoja su partneriu – UAB „Fortum Heat Lietuva“. Vyriausybei rugsėjo 28 d. pritarus, spalio 15 d. „Lietuvos energija“ ir „Fortum Heat Lietuva“ pasirašė sutartį, kuri galutinai įtvirtino partnerių įsipareigojimą ir bendro verslo sąlygas kartu investuojant į naujos atliekų kogeneracinės jėgainės bendrovę Kaune. 2015 m. lapkričio 24 d. Europos Komisija leido partneriams vykdyti koncentraciją dėl UAB Kauno kogeneracinės jėgainės.

2016 m. vasario 16 d. į Klaipėdos uostą atplaukė dujovežis su pirmuoju komerciniu „Lietuvos dujų tiekimo“ SGD kroviniu – apie 70 tūkst. kubinių metrų – 50 proc. dujovežio talpos, įsigytu iš „Statoil“. Kitą pusę dujovežio sudarė SGD, skirtos „Achemai“ – irgi 70 tūkst. kubinių metrų.

Pagal akcininkų sutartį numatyta, kad „Lietuvos energijai“ priklauso 51 proc. bendros įmonės Kauno kogeneracinė jėgainė akcijų – taip bus užtikrinta valstybės kontrolė projekte kaip numatyta Vyriausybės nutarime. Būsima bendra įmonė turės 3 narių valdybą, iš kurių 2 skirs „Lietuvos energija“, iš jų vienas bus nepriklausomas. Įmonės įstatinis kapitalas sieks 24-40 mln. eurų, priklausomai nuo to, kiek bus gauta ES paramos. Bendros investicijos į projektą sudarys apie 147 milijonus eurų. 2016 m. kovo 31 d. partneriai pasirašė sandorio užbaigimo aktą. Į Kauno kogeneracinės jėgainės valdybą paskirtas Nerijus Rasburskis („Lietuvos energijos“ Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius), UAB „Fortum Heat Lietuva“ generalinis direktorius Vitalijus Žuta, ir nepriklausomas narys – Andrius Vilkauskas. Generaliniu direktoriumi paskirtas Ramūnas Paškauskas. 2015 m. IV ketv. UAB Kauno kogeneracinė jėgainė viešai paskelbė pagrindinių technologinių įrenginių technines specifikacijas. Pagal jas, gavus rinkos dalyvių pastabas ir pasiūlymus, 2016 m. tęsiami viešieji pirkimai pagrindiniams būsimos atliekų jėgainės komponentams: katilui, garo turbinai ir generatoriui, dūmų valymo įrangai, kranams bei inžinerinėms – projekto valdymo paslaugoms. Kaune planuojama įrengti naują atliekas kaip kurą naudojančią didelio efektyvumo kogeneracinę jėgainę, kurios elektrinė galia sieks 24 MW, o šilumos gamybos galia – 70 MW. Tokie pajėgumai leis racionaliai panaudoti apie 200 tūkst. tonų regione susidarančių atliekų ir pagaminti apie 500 GWh šilumos bei apie 170 GWh elektros energijos.

SGD dujos tampa konkurencinga alternatyva 2016 m. vasario 5 d. grupės įmonė „Lietuvos dujų tiekimas“ sudarė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekimo sutartį su „Statoil“, pagal kurią šiais metais patenkins daugiau kaip pusę (apie 300 mln. kubinių metrų) dujų kiekio poreikio. Įvertinus „Gazprom“ bei

METINĖ ATASKAITA 2015 | Bendrovės ir grupės veiklos apžvalga

Kita grupei priklausanti gamtinių dujų prekybos įmonė LITGAS reguliuojamiems energijos gamintojams būtinąjį gamtinių dujų kiekį, reikalingą SGD terminalui, tiekia nuo 2015 m. sausio 1 d. 2015 m. lapkričio 17 d. LR Seimas patvirtino SGD terminalo įstatymo pakeitimus, kuriais realizuojamas naujasis SGD tiekimo ir paskirtojo tiekimo sąnaudų išdalinimas visiems gamtinių dujų sistemos vartotojams priklausomai nuo jų maksimalių deklaruojamų poreikių. Naujasis SGD terminalo išlaikymo modelyje numato, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) turėtų nustatyti vidutinę dujų rinkos kainą – už šią kainą LITGAS parduotų dujas šilumos ir elektros gamintojams, o skirtumas tarp įsigijimo ir pardavimo kainos, taip pat kitos paskirtojo tiekimo sąnaudos būtų dengiamos iš surinkto galios mokesčio iš visų dujų vartotojų. 2016 m. vasario 18 d. LITGAS pasirašė atnaujintą paskirtojo tiekimo sutartį su Norvegijos „Statoil“. Atsižvelgiant į mažėjantį gamtinių dujų poreikį energetikos sektoriuje, kuris yra įpareigotas vartoti dujas iš SGD terminalo, apie trečdaliu sumažintas metinis kiekis – nuo maždaug 5,5 TWh (apie 540 mln. kubinių metrų), iki maždaug 3,6 TWh (350 mln. kubų). Sutarties trukmė pailginta iki 2024 metų pabaigos ir sutaps su „Independence“ laivo nuomos sutarties trukme. Taip pat buvo pakeista kainos formulė, kuri priartina tiekiamų pagal šią sutartį SGD kainą prie dujotiekiu tiekiamų dujų kainų. LITGAS prognozėmis, vidutinė SGD importo kaina 2016 metais gali būti apie 16-21 eurų už megavatvalandę, kai pernai ji siekė 29,04 euro už megavatvalandę. Dėl sutarties pakeitimų turėtų daugiau nei trečdaliu (apie 34 mln. Eur) mažėti Klaipėdos SGD terminalo išlaikymo sąnaudas, o tuo pačiu – energijos kainas galutiniams vartotojams: šilumos vartotojai kasmet turėtų išleisti 11,3 mln. eurų mažiau, elektros – 9,8 mln. eurų, pramonės vartotojai – apie 7 mln. eurų ir dujas vartojantys gyventojai bei įmonės – atitinkamai 2 mln. eurų ir 3,6 mln. eurų mažiau.

ESCO projektus įgyvendins nauja bendrovė 2016 m. vasario mėn. „Lietuvos energija“ įsteigė naują įmonę UAB Energijos sprendimų centras (ESC), kuri užsiims energijos vartojimo efektyvumo didinimo bei atsinaujinančių energijos išteklių projektų vystymu Lietuvoje ir užsienyje. Vasario 19 d. valdybos posėdyje „Lietuvos energijos“ valdyba ESC generaliniu direktoriumi išrinko Donatą Černiauską. Naujos įmonės veikla bus paremta ESCO modeliu (angl. Energy Service Company) – tai energijos taupymo paslaugų bendrovė, kuri investuoja į energinio efektyvumo priemones ir per sutarties galiojimo laikotarpį iš būsimų energijos sutaupymų padengia patirtas investicijas. Įmonės veikla leis pasiekti didžiausią energijos sutaupymų efektą ir tuo pačiu pastatų ar įrenginių savininkams, valdytojams nepatirti didelių pradinių investicijų. 2016 m. vasario 19 d. paskelbta ir apie pirmąjį ESCO modelio principais paremtą gatvių apšvietimo projektą Širvintose – šį projektą įgyvendina „Energijos tiekimas“. Širvintų rajono savivaldybėje bus pakeista apie 70 proc. savivaldybės turimų ir daugiausiai elektros energijos sunaudojančių šviestuvų moderniais LED tipo šviestuvais. Skaičiuojama, kad modernios technologijos rajono savivaldybei kasmet leis sutaupyti apie 75 proc. gatvių apšvietimui suvartojamos elektros energijos.

Vertinama galimybė perimti trečiąją termofikacinę jėgainę 2015 m. spalio 16 d. Grupė paskelbė, kad Vilniaus savivaldybei perėmus Vilniaus trečiąją termofikacinę elektrinę (TEC), atsirastų galimybių objektyviai nustatyti rinkos sąlygas atitinkančią jos vertę ir įvertinti tolimesnes TEC panaudojimo galimybes. Iki tol jokių galimybių įvertinti TEC technologinę įrenginių būklę, nustatyti rinkos sąlygas atitinkančią turto vertę nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei valstybės valdoma įmonių grupė „Lietuvos energija“ neturi. Grupė bendradarbiauja su savivaldybe ir ieško galimybių iš TEC gauti didžiausią pridėtinę vertę elektros ir šilumos vartotojams. Prieš perimant tokios apimties turtą, būtina atlikti išsamią techninę, finansinę ir ekonominę analizes, TEC turto vertę turės įvertini kompetentingi turto vertintojai – ekspertai.

Baigtas šilumos gamybos infrastruktūros projektas Elektrėnuose „Lietuvos energijos gamyba“ 2015 m. baigė įgyvendinti projektą „Šilumos energijos gamybos pajėgumų ir garo gamybos pajėgumų statyba Lietuvos elektrinėje“ ir pradėjo eksploatuoti naujas garo ir biokuro katilines, kaip nepriklausomus nuo elektros energijos gamybos, efektyvius bei ekonomiškus šilumos energijos gamybos pajėgumus.

METINĖ ATASKAITA 2015 | Bendrovės ir grupės veiklos apžvalga

Garo katilinės statyba baigta 2015 m. pradžioje. Ši 49,8 MW garo katilinė įrengta šilumos rezervų palaikymui, šilumos energijos gamybos šalčių piko metu užtikrinimui, taip pat rezervinės elektrinės blokų paleidimui. Katilinė užtikrina nepertraukiamą šilumos energijos gamybą, rezervinės elektrinės elektros energijos gamybos pajėgumų paleidimą iš šaltos būklės. 2015 m. buvo užbaigta ir biokuro katilinės statyba. Visiškai įrengti du biokuro katilai su kondensaciniais ekonomaizeriais, kurių bendra šiluminė galia 40 MW. Baigti biokuro katilinės statinių statybos darbai, įvykdytos statinių statybos baigimo procedūros.

Grupės portfelį papildė du vėjo elektrinių parkai „Lietuvos energija“ 2016 m. sausį įsigijo dvi vėjo elektrinių parkus Lietuvoje ir Estijoje valdančias bendroves – UAB „Eurakras“ ir „Tuulueenergia“ OU. Turimus elektros energijos gamybos pajėgumus valstybės valdoma įmonių grupė išplėtė papildomais 42,3 megavatais (MW). Planuojama, kad „Lietuvos energijos“ valdomi vėjo elektrinių parkai per metus galės pagaminti apie 136 tūkstančius megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – toks kiekis prilygtų Klaipėdos miesto gyventojų metiniam poreikiui. Įsigyta Lietuvos bendrovė „Eurakras“ valdo 24 MW galios 8 vėjo jėgainių parką Geišių ir Rotulių II kaimuose, Jurbarko rajone. „Lietuvos energija“ įsigijo 75 proc. šios bendrovės akcijų iš UAB „Renagro“ ir investicijų bendrovės „BaltCap“. Vėjo jėgaines šiam parkui pagamino Vokietijos įmonė „Nordex“, kiekvienos elektrinės įrengtoji galia siekia po 3 MW, bokšto aukštis – 120 metrų, o rotoriaus skersmuo – 117 m. Šis vėjo jėgainių parkas yra visiškai naujas – statybos užbaigimo aktas ir leidimas elektros energijos gamybai išduoti 2015 m. gruodžio pabaigoje. „Eurakro“ vėjo elektrinių parkas yra laimėjęs elektros energijos gamybos skatinimo kvotą –– VKEKK organizuotame skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, vykusiame 2013 m. vasario 22 d. Vėjo elektrinių parke pagaminta elektros energija 12 metų bus superkama už 71 EUR/MWh tarifą. Bendrovė „Tuulueenergia“ valdo 18,3 MW galios 6 vėjo jėgainių parką Mali ir Tamba vietovėse, Estijoje. 100 proc. bendrovės akcijų „Lietuvos energija“ įsigijo iš „BaltCap“ ir smulkiųjų akcininkų. Visas šešias vėjo jėgaines pagamino Vokietijos įmonė „Enercon“, kiekvienos jėgainės įrengtoji galia yra po 3 MW, bokšto aukštis – 99 metrai, o rotoriaus skersmuo – 101 m. Šis vėjo elektrinių parkas pradėjo veikti 2015 m. pradžioje. „Tuulueenergia“ vėjo elektrinių parkas įrengtas pasinaudojant dviejų tipų parama: dalis parko įrengta pasinaudojant investicine parama, o kitai daliai užtikrintas skatinamasis tarifas, kuris Estijoje mokamas 12 metų nuo parko eksploatacijos pradžios (prie elektros energijos rinkos kainos mokama fiksuota 53,7 Eur/MWh priemoka).

Bendra dviejų sandorių akcijų kaina siekia 28 mln. eurų, įvertinus įmonių finansines skolas, įmonių vertės ir EBITDA daugiklis (EV/EBITDA) svyruoja tarp 9 ir 10 kartų. Šiuos sandorius grupė finansavo daugiausia skolintomis lėšomis. Vėjo elektrinių parkų savininkus apsvarstyti galimybes parduoti valdomą infrastruktūrą „Lietuvos energija“ viešai pakvietė 2015 m. rugpjūčio 5 d.

Vertinamas vėjo energijos potencialo Kruonio HAE 2015 m. pradžioje Kruonio HAE teritorijoje užbaigti kompleksiniai vėjo greičio, krypčių ir kitų meteorologinių sąlygų matavimai, siekiant atlikti pirminį sklypo potencialo vėjo elektrinių parkui įrengti įvertinimą. Remiantis teigiamais vėjo matavimų rezultatais, Bendrovė inicijavo vėjo elektrinių parko įrengimo Kruonio HAE teritorijoje parengiamuosius darbus. 2015 m. parengtos: Kruonio vėjo elektrinių parko įtakos NATURA 2000 teritorijoms studija, vėjo resurso ir elektros energijos gamybos apimčių įvertinimo galimybių studija ir poveikio aplinkai vertinimo programa. Šiuo metu yra rengiama poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, procedūrą numatoma užbaigti iki 2016 m. vidurio.

„Duomenų logistikos centrą“ renkasi tarptautinės kompanijos 2016 m. vasarį „Duomenų logistikos centrą“ (DLC) savo startui Baltijos šalyse pasirinko didžiausias pasaulyje IPv6 paslaugų teikėjas „Hurricane Electric Internet Services“ – pristatė savo naujausią prisijungimo tašką (ang. Point of Presence, PoP), įrengtą duomenų centre, esančiame A. Juozapavičiaus g. 13, Vilniuje. Įrengus šį naująjį prisijungimo tašką, DLC klientai, o kartu ir visos Lietuvos bendrovės, įgis tiesioginę prieigą prie patikimų „Hurricane Electric“ IPv4 ir IPv6 tinklų. DLC klientai taip pat turės keitimosi IP srautu su „Hurricane Electric“ pasauliniu tinklu, galimybę. DLC 2015 m. sausio 21 d. pristatė 3000 kilometrų ilgio duomenų perdavimo magistralę „Baltic Highway“, kuri oficialiai pradėjo veiklą ir didelio pralaidumo ryšiu sujungė Vilnių ir Taliną su vienu iš didžiausių duomenų perdavimo centrų pasaulyje – Frankfurtu per Rygą, Varšuvą ir Berlyną. 2015 m. liepos 14 d., siekdamas padidinti pajamas iš duomenų centrų paslaugos bei diversifikuoti veiklą, (DLC) pasiūlė naują mikrokolokacijos paslaugą – moderniausiame Lietuvoje Tier-III lygio duomenų centre „Data Inn“ savo įrangą gali laikyti ir tie klientai, kuriems reikalinga patalpinti vos vieną serverį.

METINĖ ATASKAITA 2015 | Bendrovės ir grupės veiklos apžvalga

Veiklos efektyvumo didinimas Efektyvesnė Grupės veikla užtikrina tvarų balansą tarp didesnio pelno ir grąžos akcininkams bei mažesnių tarifų vartotojams. „Lietuvos energijos“ 2014-2020 metų strategijoje numatyta, kad didinti veiklos efektyvumą siekiama pritaikant pažangiausias vadybos praktikas korporatyvinio valdymo, veiklos planavimo ir stebėsenos, finansų, pirkimų, rizikų valdymo bei vidaus audito srityse. Grupėje šiuo metu yra įdiegta ir plėtojama vieninga valdymo ir kontrolės sistema, patvirtinta valdymo ir kontrolės sistemos politika, rizikų valdymo politika ir metodika, integruotos planavimo ir stebėsenos sistemos politika, inovacijų valdymo politika, projektų valdymo politika ir tvarka, procesų valdymo standartas, rengiama portfelių formavimo ir stebėsenos tvarka bei kt. Vieninga valdymo ir kontrolės sistema padeda siekti efektyvumo, sinergijos Grupės įmonių veikloje bei iškeltų tikslų įgyvendinimo.

Centralizuojami ir efektyvinami procesai Siekiant pagerinti pagrindinę Grupės veiklą aptarnaujančius procesus ir sumažinti jų sąnaudas, „Lietuvos energijos“ grupės įmonės dalį pagrindinę veiklą aptarnaujančių funkcijų sukoncentravimo atskiroje įmonėje – UAB Verslo aptarnavimo centras. Ji Grupės įmonėms teikia viešųjų pirkimų, apskaitos bei darbo santykių administravimo paslaugas. Centralizuojant viešųjų pirkimų, apskaitos bei darbo santykių administravimo procesus siekiama juos standartizuoti, užtikrinti didesnį skaidrumą ir efektyvumą, užtikrinti greitesnį jų vykdymą. Toks aptarnaujančių procesų koncentravimo modelis atitinka geriausias pasaulyje taikomas praktikas. 2015 m. pradžioje per Verslo aptarnavimo centrą pradėta administruoti darbo santykius Grupės įmonėse. 2015 m. „Lietuvos energija“ optimizavo Vilniuje esančių biuro patalpų panaudojimą ir taip planuoja per trejus metus sutaupyti beveik 1 mln. eurų bei sukurti sąlygas grupės įmonių darbuotojams glaudžiau bendradarbiauti. Iš viso, per 4 metus, centralizuodama ir optimizuodama nekilnojamojo turto valdymą, grupė išlaidas patalpų nuomai visoje Lietuvoje sumažino beveik trečdaliu, o užimamus plotus – triskart. Anksčiau centralizavusi ir „NT Valdose“ sutelkusi nekilnojamojo turto valdymą, grupė, didinant veiklos efektyvumą ir koncentruojantis į pagrindinę veiklą, imasi strateginės reikšmės energetikos sektoriui neturinčio nekilnojamojo turto pardavimo. Pirmasis „NT Valdų“ administruojamo nekilnojamojo turto aukcionas suorganizuotas 2016 m. vasario 26 d. Dalyviams pasiūlyti biurams, sandėliavimui, gamybai tinkami objektai,

įskaitant ir kelis gyvenamosios ar poilsio paskirties objektus. Aukcione už 1,265 mln. eurų parduoti 8 objektai. Įmonių Grupė centralizuoja ir transporto priemonių valdymą – 2015 m. balandžio 3 d. pradėjo organizuoti vieningą 14-ai Grupės įmonių automobilių nuomos paslaugų pirkimą. Tikimasi, kad tokie sprendimai padės sutaupyti Grupės transporto ūkio administravimo sąnaudų. 2016 m. sausio 5 d. „Lietuvos energija“ paskelbė ir dviejų metų trukmės sąskaitos kredito limito (angl. overdraft) konkursą. Šiuo trumpalaikio skolinimosi instrumentu galės naudotis visos grupės įmonės, todėl joms nebereikės tokių paslaugų pirkti atskirai. Centralizuotai valdant iždą, grupės sąskaitos kredito limitas bus perpus mažesnis, nei įmonėms limitus užsitikrinant atskirai. Tai leis sumažinti grupės patiriamas palūkanų sąnaudas skolinantis apyvartines lėšas ir taip padidinti grupės iždo valdymo efektyvumą. 2016 m. vasario 1 d. „Lietuvos energijos“ valdyba pritarė grupės iždo veiklos efektyvinimo projektui – numatoma bendrai valdyti dalį iždo funkcijų grupėje. Sąskaitos kredito limito palūkanos bus susietos su euro zonos vienos nakties tarpbankinių palūkanų norma (EONIA). Esant faktinei neigiamai tarpbankinei palūkanų normai, šios palūkanos bus prilyginamos nuliui. Sąskaitos kredito limito terminas, kuris sudaro 24 mėn., galės būti nukeltas papildomiems 12 mėn. Sąskaitos kredito grąžinimui nebus įkeičiamas grupės turtas, kredito sąlygos neapribos jokios tolimesnės grupės skolinimosi ar ūkinės veiklos.

Planuojama vieninga integruota verslo valdymo sistema 2015 m. rugpjūčio 14 d. „Lietuvos energijos“ įmonių grupė paskelbė planus pereiti prie vieningos integruotos verslo valdymo sistemos, taip siekdama padidinti veiklos efektyvumą, lankstumą ir sudaryti geresnes galimybes plėtrai. Numatoma, kad išskirtinės apimties projektas užtruks iki trejų metų. Integruotos verslo valdymo sistemos, kuri apimtų bendrąją verslo valdymo, sąskaitybos ir klientų aptarnavimo bei technologinio turto valdymo informacines sistemas, diegėjui atrinkti įmonių Grupė skelbs tarptautinį viešąjį pirkimą. Diegėjas taip pat turės dar trejetą metų po sistemos įdiegimo teikti aptarnavimo paslaugas. Naujos sistemos naudą turėtų pajusti ir „Lietuvos energijos“ grupės įmonių klientai – dėl vieningos ir modernios sistemos įmonės galės kokybiškiau ir lanksčiau teikti paslaugas Grupės įmonių klientams: kurti lankstesnius paslaugų planus, geriau aptarnauti klientus centruose ir savitarnos kanalais, išaugs sistemų patikimumas bei greitis.

METINĖ ATASKAITA 2015 | Bendrovės ir grupės veiklos apžvalga

Elektrėnuose nutraukiamas 5 ir 6 blokų eksploatavimas 2015 m. gruodžio 8 d. „Lietuvos energijos gamybos“ valdyba priėmė sprendimą nuo 2016 metų nutraukti dar dviejų – 5 ir 6 – Elektrėnuose veikiančios rezervinės elektrinės blokų eksploataciją. Šių blokų demontavimo darbai preliminariai prasidės 2017 m. pradžioje, pabaigus 1 ir 2 blokų demontavimui. 5 ir 6 elektrinės blokų, kurių abiejų galia siekia po 300 MW, išvedimas iš eksploatacijos buvo numatytas 2014 m. viduryje paskelbtoje ilgalaikėje bendrovės strategijoje. Blokai išvedami iš eksploatacijos dėl prastos techninės būklės, mažo išnaudojimo potencialo ateityje ir didelių palaikymo kaštų. Šie 1967-1968 m. elektros energiją pradėję gaminti blokai neveikė jau kelerius metus, pastaruoju metu buvo konservuojami.

Kokybiškų paslaugų užtikrinimas Investuojama į elektros tinklą ir paslaugas Iki 2016 m. veikusi Grupės įmonė LESTO aptarnavo daugiau kaip 1,64 mln. klientų ir skyrė daug dėmesio elektros tinklo plėtrai ir modernizavimui, atsižvelgdama į kintančius klientų poreikius, nuosekliai plėtė ir tobulina teikiamas paslaugas (nuo 2016 m. šią veiklą tęsia ESO). Per 2015 m. prie elektros skirstomųjų tinklų prijungta 28 504 nauji vartotojai – 7,8 proc. daugiau nei 2014 m. atitinkamu laikotarpiu (26 433 nauji vartotojai). Naujų vartotojų prijungtų objektų leistinoji naudoti galia sudarė 386 863 kW – tai 15,2 proc. daugiau nei 2014 m. (335 910 kW). 2015 m. spalio 27 d. Pasaulio bankas paskelbė šalių verslo sąlygų reitingą „Doing Business 2016“, kuriame Lietuva pagal elektros įvedimo rodiklį iš 66 vietos pakilo į 54 vietą. Šis rodiklis pagerėjo ženkliai supaprastinus ir pagreitinus elektros įvedimą naujiems klientams: sumažėjo elektros įvedimo procedūrų skaičius, per metus prijungimo darbų procesas sutrumpintas visa savaite. Pagal Pasaulio banko metodiką, elektros energijos įvedimo trukmė Lietuvoje verslui 2015 m., palyginti su 2014 m., sutrumpėjo 42 kalendorinėmis dienomis iki 95 dienų. Palyginti su 2014, vidutinė elektros prijungimo prie elektros skirstymo tinklo trukmė verslui sutrumpėjo net dešimčia kalendorinių dienų, privatiems klientams – keturiomis dienomis. Šiuo metu verslo klientų objektai prie skirstymo tinko prijungiami vidutiniškai per 45 kalendorines dienas, privačių – per 47 kalendorines dienas. Palyginimui, 2011 m. verslo klientams elektra buvo įvedama vidutiniškai per 65 dienas, privatiems – per 61 dieną.

ESO tęsia sodininkų bendrijų elektros tinklų išpirkimą, taip užtikrindama patikimą, saugų elektros energijos tiekimą, vykdo tinklų modernizavimo projektus, iš dalies finansuojamus ES struktūrinių fondų. 2015 m. baigti du tinklų modernizavimo projektai, kurių metu pertvarkyta atitinkamai 76-ių ir 17-os sodų bendrijose esantys skirstomieji tinklai. ESO per artimiausią dešimtmetį planuoja iš esmės modernizuoti skirstomąjį tinklą. Siekdama užtikrinti patikimas, saugias ir išmaniai valdomas paslaugas, bendrovė į tinklo modernizavimą ir atnaujinimą iki 2025 metų numato investuoti 1,7 mlrd. eurų. Per 2015 m. LESTO pakeitė 86 051 vnt. metrologiškai pasenusių elektros apskaitos prietaisų, naujiems klientams įrengė 23 845 vnt. apskaitos prietaisų. Investuodama į elektros apskaitos prietaisų modernizavimą bei jų automatizavimą, LESTO per 12 mėn. prie automatizuotos duomenų nuskaitymo sistemos prijungė 2 228 vnt. elektros apskaitos prietaisų, taip padidindama įmonės eksploatuojamų elektros apskaitos prietaisų, kurių duomenys nuskaitomi nuotoliniu būdu, skaičių iki 27 338. 2016 m. sausio 8 d. ESO, kartu su Lietuvos ir užsienio bendrovių konsorciumu, laimėjusiu tarptautinį viešąjį pirkimo konkursą, pradėjo ruoštis išmaniųjų skaitiklių diegimui. Išmanieji elektros energijos skaitikliai bus įrengti 3 tūkst. ESO klientų. Įgyvendindama bandomąjį projektą ESO siekia ištirti išmaniųjų skaitiklių efektyvumą ir jų naudą gyventojams. Klientai specialiame ekrane arba „Gilės“ savitarnos svetainėje www.manogile.lt galės stebėti valandinį energijos suvartojimą, o ESO specialistai gaus detalesnę informaciją apie tiekiamos energijos kokybę ir tinklo būklę.

Pritraukiami nauji gamtinių dujų vartotojai Grupė gamtines dujas tiekia apie 560 tūkst. privačių klientų ir apie 9,5 tūkst. verslo ir viešojo sektoriaus klientų. Apie 89 tūkst. buitinių vartotojų dujas naudoja namų šildymui, didžioji dalis vartotojų – apie 471 tūkst. – dujas naudoja viryklėms, gamindami maistą. Didžiausią dujų kiekį – apie 5,28 TWh (500 mln. kubinių metrų) per metus sunaudoja verslo vartotojai – pramonės įmonės ir šilumos gamintojai bei viešojo sektoriaus objektai. Privatūs vartotojai per metus suvartoja apie 1,54 TWh (146 mln. m3) dujų. „Lietuvos dujos“ per 2015 m. naujiems vartotojams prijungti investavo 7,3 mln. Eur, palyginimui, 2014 m. – 5,7 mln. Eur. Bendrovė pastatė 82,7 km skirstomojo dujotiekio (prieš metus – 87,3 km) ir prie dujotiekių prijungė 4 078 naujus vartotojus – 13,5 proc. daugiau nei 2014 m. (3 592 klientai).

METINĖ ATASKAITA 2015 | Bendrovės ir grupės veiklos apžvalga

2015 m. gruodžio 1 d. „Lietuvos dujos“ parengė 2016–2025 m. investicijų planą, kuriame pateikti ilgalaikiai investavimo tikslai, kryptys ir apimtys. Skirstomojo tinklo investicijų poreikis buvo suplanuotas nustačius investicijų kryptis ir identifikavus prasčiausios būklės turto grupes. Planuojama, kad 2016–2025 m. investicijų į skirstomąjį dujų tinklą poreikis sieks 141,1 mln. eurų arba vidutiniškai po 14,1 mln. eurų per metus. Didžiausią dalį lėšų sudaro planuojamos investicijos į naujų dujotiekių statybą ir klientų prijungimą prie tinklo. Vienas iš stambiausių investicijų į naujų dujų sistemų statybą projektų, pradėtas įgyvendinti 2015 m. – Tauragės rajono savivaldybės teritorijos dujofikavimas. Visi Tauragės dujofikavimo darbai turėtų būti atlikti iki 2016 m. pabaigos. 2015 m. užbaigtas vidutinio slėgio skirstomojo dujotiekio statybos projektas Kaune, Pramonės prospekte. Dujotiekis nutiestas įmonei „Dirbtinis pluoštas“, investicijos sudarė beveik 87 tūkst. EUR. Taip pat pastatytas beveik 2 kilometrų ilgio dujotiekis Kauno rajone, Noreikiškių gyvenvietėje, gerinant infrastruktūrines paslaugas naujo privačių namų kvartalo gyventojams, investicijos sudarė daugiau kaip 63 tūkst. EUR. Per 2015 m. į dujų sistemų rekonstravimo ir dujų skirstymo patikimumo ir saugumo užtikrinimo projektus buvo investuota 6,7 mln. EUR (per 2014 m. – 5,8 mln. EUR), rekonstruoti 157 vnt. dujotiekio uždaromųjų įtaisų, įrengti 246 vnt. nuotolinio valdymo ir duomenų surinkimo sistemų dujų slėgio reguliavimo įrenginiuose ir pas gamtinių dujų vartotojus, pakeista apie 13,5 tūkst. vnt. dujų kiekio apskaitos prietaisų. 2015 m. spalio 7 d. „Lietuvos dujos“ pasirašė sutartis su bendrovėmis „Mano Būstas“, „Elektrovoltas“ ir „Inlinen“, kurios nuo šiol tikrins mažiausiai rizikingų „Lietuvos dujų“ vartotojų, dujas naudojančių tik maisto gaminimui, dujų skaitiklius. Dalį nepagrindinės savo veiklos funkcijų bendrovė perdavė tiekėjams rinkoje, didinant efektyvumą, mažinant išlaidas ir orientuojantis į pagrindines veiklas, kuriančias didžiausią vertę akcininkui ir klientams. 2016 m. „Energijos skirstymo operatorius“ planuoja pastatyti virš 100 kilometrų skirstomųjų dujotiekių ir prijungti beveik 4 tūkstančius naujų dujų vartotojų.

Toliau pinga paslaugos klientams Nuo 2016 m. sausio 1 d. buvo paskelbtos naujos elektros energijos kainos, pakoreguotos atsižvelgiant į Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pataisas – energijos kaina gyventojams vidutiniškai sumažėjo apie 0,2 cento už kilovatvalandę. Elektros energijos skirstymo vidutinės įtampos tinklais paslaugos kainos viršutinė riba 2016 m. siekia 1 centą už kWh ir yra 0,178 cento mažesnė nei 2015 metais. Žemos įtampos elektros tinklais paslaugos kainos viršutinė riba 2016 metais siekia 1,766

cento už kWh, arba 0,216 cento daugiau nei 2015 metais. Ši dalis didėja dėl didesnio investicijų poreikio į žemos įtampos tinklų modernizavimą. Bendras svertinis gamtinių dujų skirstymo tarifas, palyginti su 2015 metais, sumažėjo maždaug 1 proc. 2015 m. lapkričio 30 d. VKEKK patvirtino 2016 m. I pusmečio dujų kainos gyventojams – nuo 2016 m. sausio 1 d. gyventojai už gamtines dujas moka tiek pat, kiek ir 2015 m. II pusmetį. Stabilias dujų kainas gyventojams padėjo išlaikyti taikoma papildoma nuolaida, kuri padeda išlyginti gamtinių dujų importo ir infrastruktūros paslaugų kainų svyravimus. Nuo 2015 m. birželio 1 d. sumažėjo elektros įvedimo įkainiai naujiems vartotojams. statistinis naujas vartotojas, planuojantis įsivesti elektrą, moka 230 eurų, verslas – 758 eurais mažiau nei iki tol. Mažinti elektros energijos tarifus leidžia ir mažesnis Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetas. Spalio 26 d. VKEKK patvirtino iš viso 139,981 mln. Eur siekiantį 2016 m. VIAP biudžetą (11,5 proc. mažiau nei 2015 m.). Dėl panaikintų VIAP kvotų, elektros energijos gamyba termofikacinėse elektrinėse ir „Lietuvos energijos gamybos“ elektrinėje Elektrėnuose nebebus remiama, kai 2015 metams gamybai Elektrėnuose remti buvo skirta 50,59 mln. Eur. „Lietuvos energijos gamybos“ teikiamai elektros energetikos sistemos rezervų paslaugai užtikrinti iš šios sumos skirta 11,578 mln. Eur. 2015 m. spalio 1 d. LESTO pradėjo elektros energijos mainus su gaminančiais klientais, kurie yra įsirengę nedideles saulės elektrines ir plėtoja gamybą. Už naudojimąsi infrastruktūra nustatyta paslaugos kaina – jos skaičiavimo metodiką liepos 17 dieną patvirtinto VKEKK. Vidutinės įtampos tinklo naudojimosi paslaugos kaina siekia 1,59 euro cento už kilovatvalandę (kWh), žemosios įtampos tinklo – 3,04 euro cento už kWh.

Užtikrinama aukšta klientų aptarnavimo kokybė 2015 m. rudenį „Lietuvos energijos“ grupės įmonių LESTO, „Lietuvos dujos“ ir „Lietuvos dujų tiekimas“ atlikti klientų pasitenkinimo tyrimai atskleidė geresnius nei Europos bei pasaulio komunalinių paslaugų įmonių vidutinius rodiklius. Elektros energijos privačių klientų pasitenkinimo indeksas 2015 m., palyginti su 2014m., išaugo 4 punktais iki 80, verslo klientų – 2 punktais iki 76. Gamtinių dujų privačių klientų indeksas yra analogiškas (80 punktų), o verslo – 77 punktai. „Lietuvos dujų tiekimo“ indeksas pasiekė 81 punktą. Šie rezultatai pranoksta vidutinius Europos ir pasaulio komunalinių paslaugų bendrovių klientų pasitenkinimo indeksus – Europos vidutinis indeksas yra 70, o pasaulio vidurkis – 73. Aukštą klientų pasitenkinimą nulėmė į aptarnavimo gerinimą nukreiptos „Lietuvos energijos“ grupės iniciatyvos –

METINĖ ATASKAITA 2015 | Bendrovės ir grupės veiklos apžvalga

bendri klientų aptarnavimo centrai, centralizuojamos veiklos, efektyvesni procesai, greičiau ir kokybiškiau teikiamos paslaugos. Per 2015 metus pagerėjo visi pagrindiniai LESTO klientų pasitenkinimo rodikliai. Privačių klientų patirtis su LESTO pranoko turėtus lūkesčius, 7 proc. punktais sumažėjo nusiskundimų, teigiamai įvertintas aptarnaujančių darbuotojų profesionalumas, greitai suteikiama pagalba, patogus aptarnavimas tiek internetu (www.manoelektra.lt), tiek trumpuoju numeriu 1802.

Grąža akcininkams „Lietuvos energija“ už 2015 m. I pusm. skyrė 29,83 mln. Eur dividendų, jie išmokėti į biudžetą. Už 2014 metus valstybės valdoma „Lietuvos energijos“ įmonių grupė skyrė 52,6 mln. EUR dividendų ir tai yra daugiausia iš visų valstybės valdomų įmonių. „Lietuvos energijos“ valdomos bendrovės už 2015 m. pirmą pusmetį akcininkams skyrė dividendus: LESTO – 21,742 mln. Eur, arba po 0,036 euro už akciją, „Lietuvos energijos gamyba“ – 2,667 mln. Eur, arba po 0,0042 euro už akciją, o „Lietuvos dujos“ – 10,348 mln. Eur, arba po 0,0356 euro už akciją, dividendų. Už 2016 m. II pusmetį „Energijos skirstymo operatorius“ dividendams skyrė 30,596 mln. Eur.

Verslo atsakomybė

Santykiai su darbuotojais ir visuomene

Aplinkosauga

„Lietuvos energijos“ grupė siekia verslą vystyti atsakingai ir ypač daug dėmesio skiria įmonės socialinei atsakomybei (ĮSA). Grupė siekia vadovautis Jungtinių Tautų inicijuoto „Pasaulinio susitarimo“ (angl. Global Compact) principais, apibrėžiančiais verslo atsakomybę žmogaus teisių, darbuotojų teisių, aplinkosaugos ir kovos su korupcija srityse. „Lietuvos energijos“ grupės socialiai atsakingos veiklos modelis įgyvendinamas per kryptingą ir nuoseklią veiklą trijose srityse: santykiuose su darbuotojais bei visuomene, aplinkosaugoje, ir trečia, atsakinga ir skaidria veikla rinkoje. „Lietuvos energija“ siekia mažinti savo veiklos poveikį aplinkai, bendruomenei, kitiems verslams ir bendromis pastangomis su institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis dalyvauti ekonominių, socialinių ir aplinkos apsaugos problemų sprendime bei prisidėti prie visuomenės raidos ir ekonomikos augimo.

Socialinė atsakomybė ir aplinkosauga Atsakingoje veikloje „Lietuvos energija“ vadovaujasi Valdybos patvirtinta įmonių grupės Socialinės atsakomybės politika, kurioje visoms Grupės įmonėms apibrėžiamos bendros ĮSA kryptys ir nuostatos, kuriomis vadovaujantis būtų kuriama socialiai atsakingo ir darniai vystomo „Lietuvos energijos“ įmonių grupės verslo kultūra bei praktika. „Lietuvos energija“ savanoriškai siekia užtikrinti ilgalaikę verslo ir visuomenės pažangą, prisidėti prie visuomenės socialinės raidos ir gerovės kūrimo, vysto Paramos

METINĖ ATASKAITA 2015 | Verslo atsakomybė

Atsakinga ir skaidri veikla rinkoje

fondo veiklą ir remia reikšmingas, valstybei ir visuomenei vertingas iniciatyvas bei projektus.Savo veikloje grupė siekia naudoti pažangias priemones, technologijas bei procesus, padedančius mažinti veiklos poveikį aplinkai, skatina racionalų išteklių valdymą ir naudojimą, įgyvendina sąnaudas ir atliekas mažinančias veiklas. Grupės įmonės skatina ir aktyviai dalyvauja aplinkos apsaugos iniciatyvose bei prevencinėse programose. „Lietuvos energijos“ įmonės ypač rūpinasi visuomenės ir verslo švietimu energetikos srityje (saugumo, energetinio efektyvumo ir racionalaus vartojimo didinimo srityse), inicijuodama savo ir įsitraukdama į visuomenines iniciatyvas, skatindama atsakingumą bei sąmoningumą, aktyviai bendradarbiaudama su vietos bendruomenėmis.

Saugumas Saugumo užtikinimas veikloje – vienas aukščiausių „Lietuvos energijos“ grupės prioritetų. Visoms grupės įmonėms galioja „Darbuotojų saugos ir sveikatos politika“. Aukščiausio lygmens vadovai yra atsakingi už saugią ir sveiką darbo aplinką.

Skaidrumas „Lietuvos energijos“ grupėje patvirtinta „Nulinės tolerancijos korupcijai politika“, taikoma visiems Grupės darbuotojams bei jos suinteresuotoms šalims – rangovams, tiekėjams, konsultantams, agentams ir kitiems tarpininkams. „Nulinės tolerancijos korupcijai politika“ yra tobulinama, atnaujinama, pildoma. Paskirti asmenys atsakingi už politikos įgyvendinimą.

Politikoje viešai įsipareigojama nepažeisti su veikla susijusių teisės normų ir kovoti su korupcija. Grupėje visi darbuotojai supažindinami su šia politika ir jos reikalavimais, vykdomos edukacinės antikorupcijos programos. Įmonių grupėje aiškiai reglamentuota tvarka dėl dovanų bei kitų naudų, veikia visai grupei bendra „Pasitikėjimo linija“, kuria naudotis gali tiek darbuotojai, tiek visos suinteresuotosios šalys – telefono numeris ir el. pašto adresas skelbiami viešai, interneto svetainėje. Grupė įsipareigoja užtikrinti konfidencialumą ir neatskleisti pranešimą pateikusio asmens tapatybės.

Atskaitingumas Daugiau informacijos apie įmonės verslo atsakomybę ir vykdomas veiklas – interneto svetainėse: Socialinės atsakomybės skiltyse ir ĮSA pažangos ataskaitose: http://www.le.lt/lt/socialine-atsakomybe/12, www.eso.lt/Socialinėatsakomybe, https://gamyba.le.lt/lt/socialine-atsakomybe.

Parama Lietuvos energija“, remdamasi LR Finansų ministro įsakymu, yra įsteigusi paramos fondą, kuris visos Grupės vardu remia reikšmingas, valstybei ir visuomenei vertingas iniciatyvas bei projektus. 2015 m. fondas paramą skyrė 19 projektų ir veiklų, paramos suma sudarė beveik 600 tūkst. Eur. Nacionaliniu lygiu parama buvo skirta paramos ir labdaros fondo „Mamų unija“ projektui „Šeimos namučiai“, Lietuvos neįgaliųjų dalyvavimui parolimpinėse žaidynėse (Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija), Š. Marčiulionio krepšinio akademijai

METINĖ ATASKAITA 2015 | Verslo atsakomybė

ruošiančiai krepšinio talentus jaunučių, jaunių ir Lietuvos nacionalinei vyrų krepšinio rinktinei, Kauno vyrų krepšinio klubui „Žalgiris“, Šv. Kristoforo kamerinio orkestro plėtrai, siekiant didinti kultūros prieinamumą Lietuvos gyventojams bei Baltijos pažangių technologijų instituto renginiui „Tyrėjų naktis 2015“.

Įvertinta veikla Įvertinas valdymas. „Metų vadovu 2015“ savaitraštis „Veidas“ 2016 m. kovo 18 d. išrinko energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ generalinį direktorių dr. Dalių Misiūną. Šešioliktus metus vykstančiuose prestižiniuose rinkimuose nugalėtoju pirmą kartą išrinktas valstybės valdomos įmonės (VVĮ) vadovas. Metų socialinės atsakomybės iniciatyva. LESTO inicijuotas projektas „Darni mokykla“ 2015 m. Švedijos verslo apdovanojimų ceremonijoje paskelbtas metų socialinės atsakomybės iniciatyva. Projekto tikslas – skatinti ugdymo įstaigų bendruomenes taupiai naudoti energijos išteklius ir tausoti aplinką. Ryšiai su investuotojais. Vertybinių popierių biržos renginyje „Nasdaq Baltic Market Awards 2015“ pelnė tris apdovanojimus – už „Lietuvos dujų“ ir LESTO pasiektą pažangą gerinant ryšius su investuotojais 2015 metais. „Lietuvos dujos“ pateko tarp didžiausią pažangą pasiekusių bendrovių, šioje kategorijoje užimdama 3 vietą. LESTO laimėjo apdovanojimus Geriausios metinės ir bendrovės valdymo ataskaitos bei Geriausios interaktyvių ryšių su investuotojais kategorijose, abiejose užimdama 3 vietą. Įvertintas skaidrumas. 2015 m. „Lietuvos energija“ pripažinta viena iš geriausių viešai atsiskaitančių didžiųjų įmonių Lietuvoje – „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atliktame įmonių atskaitingumo tyrime užimta antra vieta.

Korporatyvinis valdymas

„Lietuvos energijos“ grupei, kurios akcininkas yra Lietuvos valstybė, yra svarbu užtikrinti efektyvią ir skaidrią veiklą. To siekiant 2013 metais buvo atlikta valdymo pertvarka, kurios metu buvo pertvarkytas ir sustiprintas korporatyvinis Grupės valdymas.

Svarbiausias korporatyvinio valdymo tikslas – pasiekti sinergijos efektą, suderinant „Lietuvos energijos“ grupės įmonių skirtingas veiklas ir nukreipiant jas į visos Grupės bendrų tikslų siekimą.

Rengiant naująją Grupės valdymo struktūrą ir modelį, buvo pritaikyta pažangiausia tarptautinė ir nacionalinė praktika, naudotasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos skelbiamomis rekomendacijomis, atsižvelgta į NASDAQ OMX Vilnius biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodeksą, BICG (angl. Baltic Institute of Corporate Governance) rekomenduojamas valdymo gaires valstybės valdomoms įmonėms. Energetikos įmonių Grupės korporatyvinio valdymo modelis įgyvendintas pagal 2013 m. birželio 7 d. LR finansų ministerijos patvirtintas valdymo gaires (su gairėmis susipažinti galima www.le.lt).

Grupės valdymo struktūra suformuota pagal korporatyvinio valdymo principus ir prisideda prie jų įgyvendinimo. Bendrovės akcininkas – valstybė, kuriai priklauso 100 proc. akcijų. Akcininko teises ir pareigas įgyvendina LR finansų ministerija, priimanti pagrindinius su nuosavybės teisių ir pareigų įgyvendinimu susijusius sprendimus.

METINĖ ATASKAITA 2015 | Korporatyvinis valdymas

2015 m. spalio 19 d. „Lietuvos energijos“ grupę Valdymo koordinavimo centras pripažino geriausiai 2014 m. valdoma valstybės kapitalo įmone. Itin palankiai įvertintas skaidrumas ir valdymas. Gerojo valdymo indeksą Grupė, lyginant su 2013 m., pagerino 8 proc. – surinko 8,44 balo iš dešimties galimų.

Priežiūros organai Stebėtojų taryba Stebėtojų taryba yra Bendrovės įstatuose numatytas kolegialus priežiūros organas, kurią ketverių metų kadencijai renka visuotinis akcininkų susirinkimas. „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybą sudaro 7 nariai – fiziniai asmenys, atstovaujantys Finansų ministerijai, Energetikos ministerijai, Ūkio ministerijai, LR Vyriausybės kanceliarijai ir 3 nepriklausomi nariai. Stebėtojų tarybai vadovaujantį jos pirmininką stebėtojų taryba renka iš savo narių. Toks stebėtojų tarybos formavimo modelis atitinka korporatyvinio valdymo principus. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (2015 m. gruodžio 31 d.) veikusi „Lietuvos energijos“ stebėtojų taryba*:

Šarūnas Kliokys (g. 1959)

Antanas Danys (g. 1975)

Dr. Virginijus Lepeška (g. 1955)

Pirmininkas, nepriklausomas narys Nepriklausomas narys Nepriklausomas narys

Tomas vičius (g. 1978)

Garasima- Aloyzas Vitkauskas (g. 1954)

Rasa Noreikienė (g. 1959)

Rokas Baliukovas (g. 1977)

Narys

Narė

Narys (nuo 2014-12-17)

Kauno technologijos universitetas, Viešojo administravimo magistro laipsnis; Vilniaus Universitetas, Teisininko specialybė.

Kauno technologijos universitetas, Elektros inžinerijos bakalauro laipsnis; Šiaulių universitetas, Energetikos inžinerijos magistras; Šiaulių universitetas, Vadybos ir verslo administravimo magistras.

Išsilavinimas

Vyrauto Didžiojo universitetas, Baltijos vadybos Institutas, Verslo administravimo magistro laipsnis (EMBA); Vilniaus universitetas, Ekonomisto diplomas.

Vilniaus universitetas, Verslo Vilniaus universitetas, Socialadministravimo magistro inių mokslų daktaro laipsnis. laipsnis (MBA); Bostono Koledžas (Boston College), bakalauro laipsnis.

Kreitono universitetas, Politikos magistratūros studijos; Vilniaus universiteto TSPMI, Politikos magistratūros studijos; Vilniaus universitetas TSPMI, Politikos mokslų bakalauro laipsnis.

Vilniaus inžinerinis statybos institutas, Techninių mokslų aspirantūra; Vilniaus inžinerinis statybos institutas, Civilinės inžinerijos magistro laipsnis.

Darbovietė, pareigos

UAB „Ekonovus“ valdybos pirmininkas; UAB „Avestis“ valdybos pirmininkas; UAB „Šiauliu plento grupė“ valdybos pirmininkas ir vykdomasis direktorius; AB „Kilimai“ valdybos pirmininkas; VĮ Registrų centras, valdybos narys, Asociacija EUROCHAMBERS, valdybos narys, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, prezidentas

Grinvest PTE.LTD direktorius; UAB „Kaštonų kalva“, plėtros vadovas; Lanestead OU, valdybos narys; Balaef OU, valdybos narys; UAB Neo Finance, Tarybos pirmininkas; Asian Pacific Green Energy Pte. Ltd, direktorius.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Ministro pirmininko patarėjas energetikai.

Lietuvos Respublikos finansų Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, viceministras. ministerija, viceministrė.

UAB „Organizacijų vystymo centras“ valdybos pirmininkas, konsultantas; UAB „OVC mokymai“ konsultantas; UAB „Vilandra“ valdybos pirmininko patarėjas; UAB „AL holdingas“ generalinio direktoriaus patarėjas; Asociacijos „Mentor Lietuva“ valdybos narys; VšĮ „Paramos vaikams centras“ valdybos narys; Pretendentų į teisėjus atrankos komisijoje yra komisijos narys.

*Nei vienas stebėtojų tarybos narys nedalyvauja bendrovės ar grupės įmonių kapitale.

METINĖ ATASKAITA 2015 | Korporatyvinis valdymas

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, viceministras.

Pagrindinės stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė apima šias sritis: valdybos narių rinkimą ir jų atšaukimą, valdybos ir vadovo veiklos priežiūrą, atsiliepimų dėl Bendrovės strategijos, finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolio) paskirstymo, metinio pranešimo visuotiniam akcininkų susirinkimui teikimą. Stebėtojų taryba taip pat sprendžia kitus jos kompetencijai priskirtus klausimus. Stebėtojų taryba veikia visos Grupės mastu, t. y., esant poreikiui joje yra svarstomi klausimai, susiję ne tik su Bendrovės, bet ir su jos dukterinių įmonių ar tų įmonių valdymo ar priežiūros organų veikla.

Stebėtojų tarybos komitetai Efektyviam savo funkcijų ir pareigų vykdymui Stebėtojų taryba sudaro komitetus. Stebėtojų tarybos komitetai pagal kompetenciją savo išvadas, nuomones bei siūlymus teikia Stebėtojų tarybai. Komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip trys nariai, iš kurių ne mažiau kaip vienas narys yra Stebėtojų tarybos narys ir ne mažiau kaip vienas – nepriklausomas narys. „Lietuvos energijoje“ veikia šie Stebėtojų tarybos komitetai: 

 

Rizikų valdymo priežiūros komitetas yra atsakingas už išvadų ar pasiūlymų dėl valdymo ir kontrolės sistemos Grupėje veikimo ir (ar) svarbiausių rizikos faktorių bei rizikos valdymo ar prevencinių priemonių įgyvendinimo teikimą stebėtojų tarybai; Audito komitetas yra atsakingas už objektyvių ir nešališkų išvadų ar siūlymų dėl audito ir kontrolės sistemos Grupėje veikimo teikimą stebėtojų tarybai; Skyrimo ir atlygio komitetas yra atsakingas už išvadų ar siūlymų dėl valdybos narių skyrimo, atšaukimo ar skatinimo klausimų teikimą stebėtojų tarybai, taip pat už valdybos ir jos narių veiklos vertinimą ir atitinkamos nuomonės teikimą. Komiteto funkcijos taip pat apima bendros atlygio politikos formavimą įmonių Grupėje, atlygio dydžio ir sudėties nustatymą, skatinimo principus ir kt.

Audito komitetas Komiteto narys

LR ūkio ministerija, viceministrė

Danielius Merkinas Nepriklausomas narys

UAB „Nordnet“ finansų direktorius

Aušra Vičkačkienė Narė

LR finansų ministerija, turto valdymo departamento direktorė

Gintaras Adžgauskas Narys

Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto direktorius

Irena Petruškevičienė Nepriklausoma narė

Europos Komisijos audito vystymo komiteto narė

Pagrindinės komiteto funkcijos: 



METINĖ ATASKAITA 2015 | Korporatyvinis valdymas

Darbovietė

Rasa Noreikienė Komiteto pirmininkė

Esant poreikiui gali būti ad hoc principu sudaromi ir kiti komitetai (pvz., specialiems klausimams spręsti, strateginiams projektams rengti, prižiūrėti ar koordinuoti ir pan.).

Turimų Bendrovės ir Grupės įmonių akcijų skaičius

Stebėti Bendrovės ir Bendrovės įmonių grupės įmonių finansinių ataskaitų rengimo procesą, ypatingą dėmesį skiriant naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui; Stebėti Bendrovės ir Bendrovės įmonių grupės įmonių vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų veiksmingumą, atlikti šių sistemų poreikio ir tinkamumo analizę, vykdyti jau egzistuojančių vidaus kontrolės valdymo sistemų peržiūrą; Stebėti, kaip atestuotas auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų, teikti su tuo susijusias rekomendacijas, teikti rekomendacijas dėl pasirenkamos audito įmonės; Stebėti Bendrovės ir Bendrovės įmonių grupės įmonių audito atlikimo procesus, tikrinti audito veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei; Stebėti Bendrovės ir Bendrovės įmonių grupės įmonių vidaus audito funkcijos veiksmingumą, analizuoti šios funkcijos poreikį ir tinkamumą, teikti rekomendacijas dėl vidaus audito funkcijos reikalingumo, veiksmingumo ir kitais su vidaus auditu susijusiais klausimais; Teikti pasiūlymus dėl Bendrovės ir Bendrovės įmonių grupės įmonių vidaus audito planų, teikti rekomendacijas dėl Bendrovės ir Bendrovės įmonių grupės įmonių vidaus audito padalinių nuostatų, vidaus audito funkcijas atliekančio struktūrinio padalinio vadovo skyrimo ir atleidimo, jo pareiginių nuostatų tvirtinimo, skatinimo ir nuobaudų skyrimo;

  

Stebėti ar Bendrovės ir Bendrovės įmonių grupės įmonių veikla atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus, įstatus ir veiklos strategiją; Vertinti ir analizuoti kitus klausimus, Stebėtojų tarybos sprendimu priskirtas Komiteto kompetencijai; Vykdyti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekse numatytas funkcijas, susijusias su Komiteto funkcijomis.

Rizikų valdymo priežiūros komitetas Komiteto narys

Turimų Bendrovės ir Grupės įmonių akcijų skaičius

Darbovietė

Skyrimo ir atlygio komitetas Komiteto narys Aloyzas Vitkauskas Komiteto pirmininkas Virginijus Lepeška Nepriklausomas narys Tomas Garasimavičius Narys



Grinvest PTE.LTD direktorius

Raimundas Petrauskas Nepriklausomas narys

Schmitz Cargobull Baltic, UAB generalinis direktorius

Donatas Kaubrys Nepriklausomas narys

Dovirma, UAB direktorius



Tomas Garasimavičius Narys

LR Ministro Pirmininko patarėjas energetikai



         

Stebėti, kaip identifikuojamos, vertinamos ir valdomos Bendrovės ir Bendrovės įmonių grupės tikslų pasiekimui aktualios rizikos; Vertinti vidaus kontrolės procedūrų ir rizikos valdymo priemonių adekvatumą identifikuotoms rizikoms; Vertinti rizikų valdymo priemonių įgyvendinimo būklę; Stebėti rizikų valdymo proceso vykdymą; Analizuoti finansines galimybes rizikų valdymo priemonėms įdiegti; Vertinti rizikas ir Bendrovės bei Bendrovės įmonių grupės įmonių rizikų valdymo planą; Vertinti periodinio rizikų nustatymo ir vertinimo ciklą; Kontroliuoti, ar sudaromi rizikų registrai, analizuoja jų duomenis, teikia pasiūlymus; Stebėti vidaus dokumentų, susijusių su rizikų valdymu, rengimą; Vykdyti kitas funkcijas, Stebėtojų tarybos sprendimu priskirtas Komiteto kompetencijai.

METINĖ ATASKAITA 2015 | Korporatyvinis valdymas

Darbovietė LR finansų ministerija, viceministras UAB „Organizacijų vystymo centras“ valdybos pirmininkas LR Ministro Pirmininko patarėjas energetikai

Pagrindinės komiteto funkcijos:

Antanas Danys Komiteto pirmininkas

Pagrindinės komiteto funkcijos:

Turimų Bendrovės ir Grupės įmonių akcijų skaičius

  

 

Vertinti ir teikti pasiūlymus dėl Bendrovės, Bendrovės įmonių grupės įmonių ilgalaikės atlyginimų politikos (fiksuoto pagrindinio atlyginimo, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, pensijų draudimo, kitų garantijų ir atlygio formų, kompensacijų, išeitinių išmokų, kitų atlygio paketo dalių), taip pat su asmens veikla susijusių išlaidų kompensavimo principų; Vertinti ir teikti pasiūlymus dėl Bendrovės, Bendrovės įmonių grupės įmonių tantjemų politikos; Prižiūrėti Bendrovės, Bendrovės įmonių grupės įmonių atlyginimų ir tantjemų politikos atitikimą tarptautinei praktikai ir gero valdymo praktikos rekomendacijoms ir teikti atitinkamus pasiūlymus dėl atlyginimų, tantjemų politikos tobulinimo; Teikti pasiūlymus dėl tantjemų, skirstant Bendrovės, Bendrovės įmonių grupės įmonių atitinkamų finansinių metų paskirstytinąjį pelną (nuostolius); Vertinti Bendrovės, Bendrovės įmonių grupės įmonių sutarčių su Bendrovės, Bendrovės įmonių grupės įmonių valdymo organų nariais sąlygas; Vertinti kandidatų į Bendrovės, Bendrovės įmonių grupės įmonių organų narius ir vyresniąją vadovybę paieškos bei atrankos procedūras bei kvalifikacinių reikalavimų nustatymą; Nuolat vertinti Bendrovės, Bendrovės įmonių grupės įmonių valdymo ir priežiūros organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą; Prižiūrėti, kaip Bendrovės, Bendrovės įmonių grupės įmonių valdymo organų nariai ir darbuotojai informuojami apie galimybes kelti kvalifikaciją ir reguliariai ją kelia; Prižiūrėti ir vertinti Bendrovės, Bendrovės įmonių grupės įmonių valdymo ir priežiūros organų veiklos tęstinumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimą; Vykdyti kitas funkcijas, Stebėtojų tarybos priskirtas Komiteto kompetencijai.

Valdymo organai Valdyba Valdyba yra Bendrovės įstatuose numatytas kolegialus valdymo organas. Valdybos narius Skyrimo ir atlygio komiteto siūlymu keturių metų kadencijai renka ir atšaukia stebėtojų taryba. Valdyba, kurią sudaro 5 nariai, iš savo narių renka valdybos pirmininką – Bendrovės generalinį direktorių. Valdybos nariai pagal kompetenciją turi užtikrinti tinkamą Bendrovės veiklos vykdymą/atitinkamų sričių kuravimą Grupės mastu. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (2015 m. gruodžio 31 d.) veikusi „Lietuvos energijos“ valdyba*:

Dr. Dalius Misiūnas (g. 1978)

Ilona Daugėlaitė (g. 1970)

Darius Kašauskas (g. 1972)

Mindaugas Keizeris (g. 1980)

Dominykas Tučkus (g. 1981)

Valdybos pirmininkas, generalinis Valdybos narė, Organizacinio direktorius vystymo direktorė

Valdybos narys, Finansų ir iždo direktorius

Valdybos narys, Strategijos ir plėtros direktorius

Valdybos narys, Gamybos ir Valdybos narė, Gamybos ir paslaugų direktorius nuo 2016- paslaugų direktorė nuo 2015-0301-04 02 iki 2015-11-27

Išsilavinimas

Lundo universitetas, Technologi- Vilniaus universitetas, Hidrogejos mokslų daktaro laipsnis; ologijos ir inžinerinės geologijos Lundo universitetas, Pramoninės magistro laipsnis. elektrotechnikos ir automatikos magistro laipsnis; Kauno technologijos universitetas, Elektros inžinerijos bakalauro laipsnis.

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Socialinių mokslų ekonomikos krypties doktorantūros studijos; ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, BI Norvegijos verslo mokykla, Vadybos magistro laipsnis; Vilniaus universitetas, Ekonomikos magistro laipsnis.

Vilniaus universitetas, Tarptautinio verslo magistro laipsnis; Vilniaus universitetas, Verslo administravimo ir vadybos bakalauro laipsnis.

L. Bocconi universitetas (Italija), Finansų magistro laipsnis; L. Bocconi universitetas, Verslo vadybos ir administravimo laipsnis.

Darbovietės, pareigos

„Lietuvos energijos gamyba“, AB stebėtojų tarybos pirmininkas (iki 201512-02); AB „Energijos skirstymo operatorius“, stebėtojų tarybos pirmininkas (nuo 2015-12-03); Asociacija „Eurelectric“ Direktorių tarybos narys; Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacija, Prezidentas; KTU Alumnų Asociacija, Prezidentas; Lietuvos energijos paramos fondas, valdybos narys; Lietuvos pramonininkų konfederacija, tarybos narys.

AB LESTO stebėtojų tarybos pirmininkas (iki 2015-12-31); AB „Lietuvos dujos“ stebėtojų tarybos pirmininkas (iki 2015-12-31); NT Valdos UAB valdybos pirmininkas; UAB „Kauno energetikos remontas“ valdybos narys (iki 2015-12-31); UAB Verslo aptarnavimo centro valdybos pirmininkas (iki 2016-01-06); UAB Elektroninių mokėjimų agentūra“, valdybos pirmininkas, UAB Duomenų logistikos centras, valdybos pirmininkas.

„Lietuvos energijos gamyba“, AB, stebėtojų tarybos pirmininkas (nuo 201512-02); UAB „Elektros tinklo paslaugos“ valdybos pirmininkas (iki 2015-12-31); Energijos tiekimas UAB valdybos pirmininkas (iki 2016-02-08); UAB LITGAS valdybos pirmininkas (iki 2016-01-11); UAB „Kauno energetikos remontas“ valdybos pirmininkas (iki 2015-12-31); UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ valdybos narys (iki 2016-01-11); UAB „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“, valdybos pirmininkas (nuo 2015-10-26); UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė, valdybos pirmininkas (nuo 2015-11-06), Lietuvos energijos paramos fondas, valdybos narys, UAB Elektroninių mokėjimų agentūra Stebėtojų tarybos narys.

„Lietuvos energijos gamyba“, AB, AB „Energijos skirstymo operatorius“, stebėtojų tarybos narys; valdybos narė (nuo 2015-12-03). UAB LITGAS, valdybos pirmininkas; UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, valdybos narys; Energijos tiekimas UAB, valdybos narys; UAB Elektroninių mokėjimų agentūra Stebėtojų tarybos narys. HOB OU valdybos narys; „Tuuleenergia“ OU valdybos narys, UAB „EURAKRAS“o valdybos narys.

AB LESTO stebėtojų tarybos narė (iki 2015-12-31); AB „Lietuvos dujos“ stebėtojų tarybos narė (iki 2015-12-31); AB „Energijos skirstymo operatorius“, stebėtojų tarybos narė (nuo 2015-1203); UAB Technologijų ir inovacijų centro valdybos pirmininkė; UAB „Elektros tinklo paslaugos“ valdybos narė (iki 2015-12-31); UAB Duomenų logistikos centro valdybos pirmininkė (iki 201601-22); UAB Verslo aptarnavimo centro valdybos pirmininkė (nuo 2016-0106); UAB Elektroninių mokėjimų agentūra Stebėtojų tarybos narė.

*Nei vienas valdybos narys nedalyvauja bendrovės ar grupės įmonių kapitale.

METINĖ ATASKAITA 2015 | Korporatyvinis valdymas

Dalia Andrulionienė (g. 1971)

BI Norwegian Business School, Executive Master, Management program; Vilniaus universitetas, Ekonomikos ir valdymo magistro laipsnis.

Organizacinė kultūra ir darbuotojai „Lietuvos energijos“ grupės strategijos įgyvendinimo pagrindas yra joje dirbantys žmonės. Siekiama suformuoti ir palaikyti vertybėmis grįstą organizacinę kultūrą, skatinančią darbuotojų motyvaciją prisiimti atsakomybę, bendradarbiauti ir vieningai siekti geriausio rezultato. Įgyvendindami akcininko keliamus tikslus ir vykdydami socialiai atsakingą verslą, siekiame į Grupę pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, užtikrinant abipusę naudą, kurti su jais ilgalaikės partnerystės santykius ir bendrą sėkmingą ateitį. 2015 m. gruodžio 31 d. Grupėje dirbo 5379 1 darbuotojai. „Lietuvos energijos“ grupės darbuotojų skaičius per metus sumažėjo 223 darbuotojais, arba 4 proc. Įmonė „Lietuvos energija“, UAB AB LESTO „Lietuvos energijos gamyba“, AB AB „Lietuvos dujos“ UAB Technologijų ir inovacijų centras UAB Duomenų logistikos centras Energijos tiekimas UAB UAB „Kauno energetikos remontas“ UAB „Elektroninių mokėjimų agentūra" UAB „ELEKTROS TINKLO PASLAUGOS“ NT Valdos, UAB VšĮ Respublikinis energetikų mokymo centras UAB LITGAS UAB VAE SPB UAB Verslo aptarnavimo centras UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ Iš viso

Galiojančių darbo sutarčių skaičius.

METINĖ ATASKAITA 2015 | Korporatyvinis valdymas

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje dirbo 78 darbuotojai. 96,2 proc. Bendrovėje dirbančių darbuotojų turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, iš jų – 6 mokslo daktarai. Bendrovėje dirba 2 sertifikuoti profesionalūs projektų vadovai (PRINCE2 ir PMP), 1 sertifikuotas finansų analitikas (CFA), 1 sertifikuotas vidaus audito ekspertas (CIA), 1 sertifikuotas neteisėtų veiksmų ekspertas (Certified Fraud Examiner; CFE), 2 sertifikuoti rizikos valdymo užtikrinimo ekspertai (CRMA), 5 darbuotojai, turintys Baltijos korporatyvinio valdymo instituto (Baltic Institute of Corporate Governance) profesionalaus valdybos nario kvalifikaciją. Darbuotojai yra aktyvūs asociacijų ir sąjungų nariai, akademinės visuomenės dalyviai (KTU verslo taryba, LEI stebėtojų taryba, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros Technologinės plėtros komitetas).

Bendrovės darbuotojų išsilavinimo struktūra, % 2,6

Viso darbuotojų 78 2178 429 971 187 16 15 245 1 568 240 145 14 11 171 97 13 5 379

1,3

96,2

10%

20%

30% 40% Aukštasis

50% 60% 70% Aukštesnysis Vidurinis

80%

90%

100%

56,1 proc. Grupėje dirbančių darbuotojų turi aukštąjį išsilavinimą, iš jų – 19 mokslo daktarai, 28 proc. turi aukštesnįjį išsilavinimą, 13 proc. turi vidurinį išsilavinimą.

Grupės darbuotojų išsilavinimo struktūra, % 28,0

56,1

10%

20%

30% 40% Aukštasis

50% 60% Aukštesnysis

70% 80% Vidurinis Kita

13,0

90%

2,9

100%

Didžiąją dalį Grupės darbuotojų sudarė vyrai – 75,8 proc., moterys sudarė 24,2 proc. Tarp vadovaujančias pozicijas užimančių darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį taip pat labai panašus: 77,8 proc. vadovų sudarė vyrai, o moterys – 28,2 proc.

Darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį 24%

Vadovų pasiskirstymas pagal lytį

Vyrai

Moterys

72% Vyrai

Moterys

Bendras Bendrovės darbo užmokesčio fondas už 2015 m. sausio–gruodžio mėn. buvo 2 005 tūkst. EUR.

Bendrovės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis 2015 m. sausio-gruodžio mėn., prieš mokesčius Darbuotojų kategorija

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, eurais

Įmonės vadovas

6 788

Aukščiausio lygmens vadovai

4 878

Vidurinio lygmens vadovai

3 273

Ekspertai, specialistai

1 801

2015 m. gruodžio 31 d. Grupėje dirbo 5379 darbuotojai. Bendras Grupės darbo užmokesčio fondas už 2015 m. sausio–gruodžio mėn. buvo 72 757 tūkst. EUR.

Grupės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis 2015 m. sausio-gruodžio mėn., prieš mokesčius Darbuotojų kategorija

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, eurais

Įmonės vadovas

4 734

Aukščiausio lygmens vadovai

4 004

Vidurinio lygmens vadovai

2 079

Ekspertai, specialistai, darbininkai

METINĖ ATASKAITA 2015 | Korporatyvinis valdymas

Pertvarkius „Lietuvos energijos“ grupės valdymą 2015 m. dėmesys skirtas koordinuotam organizacijos vystymui, žmogiškųjų išteklių valdymui, naujos organizacinės kultūros formavimui, veiklos organizavimo efektyvumui, kompetencijų stiprinimui ir išlaikymui. 2015 m. parengtas ir pradėtas įgyvendinti Žmogiškųjų išteklių valdymo išgryninimo projektas. Numatoma, kad Žmogiškųjų išteklių valdymo funkcijos bus – korporatyvinės („Lietuvos energijoje“), partnerystės (grupės įmonėse) ir administracinės (Verslo aptarnavimo centre). Formuojama Žmogiškųjų išteklių valdymo konsultavimo funkcija ir įmonių vadovai turės vidinius partnerius strateginiais personalo valdymo klausimais. Įmonių ŽI valdymo partneriai galės daugiau laiko skirti savo įmonių vadovų kasdieniam ugdymui, lyderystės vystymui organizacijoje, taip didinant jų brandą žmogiškųjų išteklių valdymo srityje.

28%

76%

Organizacijos ir jos kultūros vystymas

984

Trečią kartą įmonių grupėje inicijuotas darbuotojų kompetencijų 360 vertinimas, kurio metu darbuotojai gaus grįžtamąjį ryšį iš tiesioginių vadovų, pavaldinių bei kolegų. Toliau sėkmingai tęsiami karjeros valdymo, rotacijų sistemų struktūrizavimo procesai (per 2015 metus tarp Grupės įmonių rotavo 171 darbuotojas, o karjerą įmonės viduje padarė 236 darbuotojai).

Kompetencijų ugdymas „Lietuvos energijos“ grupėje nuosekliai rūpinamasi darbuotojų kvalifikacijos kėlimu bei užtikrinama, kad darbuotojai turėtų visus įstatymų numatytus darbui privalomus atestatus, tobulintų darbui reikalingas kompetencijas. Per 2015 m., „Lietuvos energijos” grupėje darbuotojams vidiniai ir išoriniai mokymai buvo surengti 10917 kartų – vidutiniškai po du kartus vienam darbuotojui. Atskirose įmonėse organizacijos lygmeniu organizuoti įvairūs bendrųjų, profesinių ir vadovavimo kompetencijų mokymai, pvz., lyderystės, komandos formavimas, pokyčių valdymas, komunikavimas, projektų valdymas, verslo procesų valdymas ir kt. 2015 m. suformuota vidinių lektorių komanda. Akademijos lektoriai dalyvaus vadovų, Grupės naujų darbuotojų ugdymo programose ir ugdys jau dirbančių darbuotojų kompetencijas.

Praktikos galimybės Grupės įmonės sudaro sąlygas aukštųjų ir profesinių mokyklų studentams pritaikyti teorines žinias bei įgyti praktinių įgūdžių. Per 2015 m. praktiką grupėje atliko 243 praktikantai, iš jų vėliau bendrovėje įsidarbino 15 praktikantų.

Listinguojamų Grupės įmonių priežiūros organai 2015 m. gruodžio 3 d. sujungimo būdu reorganizuojant AB LESTO ir AB „Lietuvos dujos“ buvo įsteigta AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), kuris pradėjo veiklą nuo 2016 m. sausio 1 d., o 2015 m. gruodžio 31 d. AB LESTO ir AB „Lietuvos dujos“ baigė savo veiklą ir buvo išregistruotos.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. ESO veikė stebėtojų taryba, kurią sudarė: Vardas, pavardė

Dalyvavimas Bendrovės ir Grupės įmonių kapitale, %

Kadencijos laikotarpis

2015 m. gruodžio 31 d. AB LESTO veikė stebėtojų taryba, kurią sudarė: Darbovietė

Dalius Misiūnas Pirmininkas

2015-12-03 – 2019 m. gruodis

„Lietuvos energija“, UAB generalinis direktorius

Ilona Daugėlaitė Narė

2015-12-03 – 2019 m. gruodis

„Lietuvos energija“, UAB Organizacinio vystymo direktorė

Petras Povilas Čėsna Nepriklausomas narys

2015-12-03 – 2019 m. gruodis

LITEXPO valdybos pirmininkas

2015 m. gruodžio 31 d. „Lietuvos energijos gamyba“, AB veikė stebėtojų taryba, kurią sudarė: Vardas, pavardė

Dalyvavimas Bendrovės ir Grupės įmonių kapitale, %

Mindaugas Keizeris Pirmininkas nuo 2015-12-02

Pranas Vilkas Nepriklausomas narys

Dominykas Tučkus Narys

Dalius Misiūnas Pirmininkas iki 2015-12-02

Kadencijos laikotarpis

Vardas, pavardė

Dalyvavimas Bendrovės ir Grupės įmonių kapitale, %

Kadencijos laikotarpis

Darbovietė

Darius Kašauskas Pirmininkas

2013 m. liepa2015-12-31

„Lietuvos energija“, UAB, Finansų ir iždo direktorius

Petras Povilas Čėsna Nepriklausomas narys

2013 m. rugsėjis2015-12-31

LITEXPO valdybos pirmininkas

Ilona Daugėlaitė Narė

2013 m. liepa2015-12-31

„Lietuvos energija“, UAB Organizacinio vystymo direktorė

2015 m. gruodžio 31 d. AB „Lietuvos dujos“ veikė stebėtojų taryba, kurią sudarė:

Darbovietė

2014-11-20 2017 m. rugpjūtis

„Lietuvos energija“, UAB strategijos ir plėtros direktorius

2013 m. rugpjūtis2017 m. rugpjūtis

2015-12-21 2017 m. rugpjūtis

„Lietuvos energija“, UAB gamybos ir paslaugų direktorius

2013 rugpjūtis 2015-12-02

„Lietuvos energija“, UAB generalinis direktorius

METINĖ ATASKAITA 2015 | Korporatyvinis valdymas

Vardas, pavardė

Dalyvavimas Bendrovės ir Grupės įmonių kapitale, %

Kadencijos laikotarpis

Darbovietė

Darius Kašauskas Pirmininkas

2014 m. lapkritis2015-12-31

„Lietuvos energija“, UAB, Finansų ir iždo direktorius

Petras Povilas Čėsna Nepriklausomas narys

2014 m. lapkritis2015-12-31

LITEXPO valdybos pirmininkas

Ilona Daugėlaitė Narė

2014 m. lapkritis2015-12-31

„Lietuvos energija“, UAB Organizacinio vystymo direktorė

Listinguojamų Grupės įmonių valdymo organai 2015 m. gruodžio 31 d. „Energijos skirstymo operatoriaus“ valdybą sudarė: Vardas, pavardė

Dalyvavimas Bendro- Kadencijos laiDarbovietė vės ir Grupės įmonių kotarpis kapitale, %

2015 m. gruodžio 31 d. AB „Lietuvos dujos“ valdybą sudarė: Vardas, pavardė

Dalyvavimas Bendrovės ir Grupės įmonių kapitale, %

Kadencijos laikotarpis

Darbovietė

Liudas Liutkevičius Pirmininkas

2015-12-31 – AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2019 m. gruodis generalinis direktorius

Liudas Liutkevičius Pirmininkas

2014 m. lapkritis2018 m. lapkritis

AB „Lietuvos dujos“ generalinis direktorius

Eglė Čiužaitė Narė

2015-12-03 – AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2019 m. gruodis Finansų ir administravimo tarnybos direktorė

Giedrė Glinskienė Narė

2014 m. lapkritis2018 m. lapkritis

AB „Lietuvos dujos“ Finansų ir iždo tarnybos direktorė

2015-12-03 – AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2019 m. gruodis Paslaugų tarnybos direktorė

Nemunas Biknius Narys (iki 2015-01-30)

Dalia Andrulionienė Narė

2014 m. lapkritis2018 m. lapkritis

AB „Lietuvos dujos“ Paslaugų teikimo ir plėtros tarnybos direktorius

Rytis Borkys Narys

2015-12-03 – AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2019 m. gruodis Tinklų eksploatavimo tarnybos direktorius

Valentina Birulienė Narė

2014 m. lapkritis2018 m. lapkritis

AB „Lietuvos dujos“ Organizacijos vystymo tarnybos direktorė

Dalius Svetulevičius Narys

2015-12-03 – AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2019 m. gruodis Tinklų plėtros tarnybos direktorius

Dalius Svetulevičius Narys nuo 2015-02-09

2015 m. vasaris2018 m. lapkritis

AB „Lietuvos dujos“ Dujų tinklo tarnybos direktorius

Vadovas: Liudas Liutkevičius, AB „Energijos skirstymo operatorius“ generalinis direktorius.

2015 m. gruodžio 31 d. AB LESTO valdybą sudarė: Vardas, pavardė

Dalyvavimas Bendrovės ir Grupės įmonių kapitale, %

Kadencijos laikotarpis

2015 m. gruodžio 31 d. „Lietuvos energijos gamybos“, AB valdybą sudarė: Dalyvavimas Bendrovės ir Grupės įmonių kapitale, %

Darbovietė

Vardas, pavardė

Juozas Bartlingas Pirmininkas

2013 m. rugsėjis2017 m. rugsėjis

„Lietuvos energijos gamyba“, AB, generalinis direktorius

Adomas Birulis Narys

2013 m. rugsėjis2017 m. rugsėjis

„Lietuvos energijos gamyba“, AB, verslo plėtros departamento direktorius

Eglė Čiužaitė Narė

2013 m. rugsėjis2015-12-02

„Lietuvos energijos gamyba“, AB, finansų ir teisės departamento direktorė

Darius Kucinas Narys

2013 m. rugsėjis2017 m. rugsėjis

„Lietuvos energijos gamyba“, AB, gamybos departamento direktorius

Vidmantas Salietis Narys

2013 m. rugsėjis2017 m. rugsėjis

„Lietuvos energijos gamyba“, AB, Didmeninės elektros prekybos departamento direktorius, „Energijos tiekimas“, UAB generalinis direktorius

Aidas Ignatavičius Pirmininkas

2013 m. rugsėjis2015-12-31

AB LESTO generalinis direktorius

Andrius Bendikas Narys

2013 m. rugsėjis2015-12-31

AB LESTO Finansų ir administravimo tarnybos direktorius

Sergejus Ignatjevas Narys

2015-12-31

AB LESTO Klientų aptarnavimo tarnybos direktorius

Virgilijus Žukauskas Narys

2013 m. rugsėjis2015-12-31

Vadovas: Liudas Liutkevičius, AB „Lietuvos dujos“ generalinis direktorius.

AB LESTO Elektros tinklo tarnybos direktorius

Vadovas: Aidas Ignatavičius, AB LESTO generalinis direktorius

Kadencijos laikotarpis

Darbovietė

Vadovas: Juozas Bartlingas, „Lietuvos energijos gamyba“, AB, generalinis direktorius.

METINĖ ATASKAITA 2015 | Korporatyvinis valdymas

Pagrindinė informacija apie Bendrovę ir Grupę „Lietuvos energijos“ ir jos dukterinių įmonių metinė ataskaita yra rengiama vadovaujantis 2010 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1052 „Dėl valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo ir koordinuojančios institucijos paskyrimo“ bei skelbiama viešai Bendrovės internetinėje svetainėje adresu www.le.lt. Bendrovės pavadinimas

Lietuvos energija“, UAB

Bendrovės kodas

301844044

Įstatinis kapitalas

1 212 156 tūkst. Eur (4 179 849 289 Lt)

Apmokėtas įstatinis kapitalas

1 212 156 tūkst. Eur

Adresas

Žvejų g. 14, LT-09310, Vilnius, Lietuva

Telefonas

(8 5) 278 2998

Faksas

(8 5) 278 2115

Elektroninis paštas

biuras@le.lt

Interneto tinklapis

www.le.lt

Teisinė forma

Uždaroji akcinė bendrovė

Įregistravimo data ir vieta Registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę

2008 m. rugpjūčio 28 d. Juridinių asmenų registre Juridinių asmenų registras, VĮ Registrų centras

METINĖ ATASKAITA 2015 | Pagrindinė informacija apie Bendrovę ir Grupę

2013 m. vasario 13 d. Bendrovės akcijos patikėjimo teise perduotos Finansų ministerijai. Nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Visagino atominė elektrinė“ pavadinimas pakeistas į „Lietuvos energija“, UAB. Įstatinis kapitalas 2015 m. gruodžio 31 d. buvo padalintas į paprastąsias vardines 1 Lt (0,29 Eur) nominalios vertės akcijas. Visos akcijos pilnai apmokėtos.

Bendrovės akcininkai Lietuvos Respublika, atstovaujama LR finansų ministerijos

Akcinis kapitalas (tūkst. Eur)

1 212 156

1 095,7

Informacija apie dukterines įmones, filialus ir atstovybes Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (2015 m. gruodžio 31 d.) „Lietuvos energija“, UAB tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliavo šias įmones: Įmonė

„Lietuvos energijos gamyba“, AB

Valdomų akcijų efektyvioji dalis, 2015-12-31 (%) Elektrinės g. 21, Elektrėnai 96,1

AB LESTO (iki 2015-12-31)

Aguonų g. 26, Vilnius

94,4

AB „Lietuvos dujos“ (iki 2015-12-31)

Aguonų g. 24, Vilnius

96,6

84 299

Gamtinių dujų tiekimas ir skirstymas vartotojams

NT Valdos, UAB

Geologų g. 16, Vilnius

100

85 550

Nekilnojamojo turto disponavimas, kita su tuo susijusi veikla ir paslaugų teikimas

UAB Duomenų logistikos centras

A. Juozapavičiaus g. 13, Vilnius

79,6

4 028

Informacinių technologijų ir telekomunikacijų aptarnavimo paslaugos

UAB „ELEKTROS TINKLO PASLAUGOS“ (iki 2015-12-31) UAB „Kauno energetikos remontas“ (iki 2015-12-31) UAB LITGAS

Motorų g. 2, Vilnius

100

2 582

Chemijos g. 17, Kaunas

100

4 421

Elektros tinklų ir susijusių įrenginių statyba, remontas, techninė priežiūra, vartotojų prijungimas prie elektros tinklų Energetinių įrenginių remontas, metalo konstrukcijų gamyba

Žvejų g. 14, Vilnius

66,7

13 050

Suskystintų gamtinių dujų tiekimas per terminalą ir prekyba gamtinėmis dujomis

UAB Elektroninių mokėjimų agentūra

Žvejų g. 14, Vilnius

100

437

Energijos tiekimas UAB

P. Lukšio g. 1, Vilnius

100

10 000

VšĮ Energetikų mokymo centras

Jeruzalės g. 21, Vilnius

100

Geton Energy OÜ

Narva mnt 5, 10117 Talinas

100

Energetikos sektoriaus specialistų profesinis ugdymas ir tęstinis profesinis mokymas Elektros energijos tiekimas

Geton Energy SIA

Bezdelingu 12, LV-1048, Ryga

100

Elektros energijos tiekimas

UAB Technologijų ir inovacijų centras

A. Juozapavičiaus g. 13, Vilnius

97,8

6 440

UAB „VAE SPB“

Smolensko g. 5, Vilnius

100

293

Konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla

UAB Verslo aptarnavimo centras

P. Lukšio g. 5 b, Vilnius

97,0

580

UAB „Lietuvos dujų tiekimas“

Žvejų g. 14, Vilnius

100

870

Viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo, apskaitos, personalo administravimo paslaugos Dujų tiekimas

Lietuvos energijos paramos fondas

Žvejų g. 14, Vilnius

100

UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė

Žvejų g. 14, Vilnius

100

1 003

UAB Kauno kogeneracinė jėgainė

Žvejų g. 14, Vilnius

100

Įmonės buveinės adresas

Įstatinis kapitalas Pagrindinė veikla (tūkst. Eur) 2015-12-31 184 174 Elektros energijos gamyba, tiekimas, elektros energijos importas bei eksportas ir prekybos elektra veikla 175 144 Elektros energijos tiekimas ir skirstymas vartotojams

METINĖ ATASKAITA 2015 | Pagrindinė informacija apie Bendrovę ir Grupę

Įmokų surinkimo paslaugų teikimas Elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimas

Informacinių technologijų ir telekomunikacijų ir kitų paslaugų teikimas

Paramos teikimas visuomenei reikšmingiems projektams, iniciatyvoms bei veikloms Vilniaus miesto centralizuoto šilumos tiekimo ūkio modernizavimas Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo ūkio modernizavimas

Informacija apie Grupės įmonių vertybinius popierius LESTO, „Lietuvos energijos gamybos“ ir „Lietuvos dujų“ akcijos įtrauktos į „Nasdaq Vilnius“ biržos Oficialųjį prekybos sąrašą. Bendrovių akcijos pradėtos listinguoti atitinkamai nuo 2011 m. sausio 17 d., 2011 m. rugsėjo 1 d., ir balandžio 23 d. Įmonių akcijomis prekiaujama tik „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržoje.

Įstatinio kapitalo struktūra ir akcininkai, 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėję daugiau kaip 5 proc. emitento įstatinio kapitalo Bendrovė

Bendra nominalioji akcijų vertė, Eur

ISIN kodas

VP trumpinys

Prekybos sąrašas

Akcininko vardas, pavardė (įmonės pavadinimas)

AB LESTO

175 143 931,97

LT0000128449

LES1L

BALTIC MAIN LIST

„Lietuvos energija“, UAB

94,39%

„Lietuvos energijos gamyba“, AB

184 174 248,35

LT0000128571

LNR1L

BALTIC MAIN LIST

„Lietuvos energija“, UAB

96,13%

84 298 864,6

LT0000116220

LDJ1L

BALTIC MAIN LIST

„Lietuvos energija“, UAB

96,64%

AB „Lietuvos dujos“

Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis, proc.

Informacija apie sutartis su vertybinių popierių tarpininkais

AB „Lietuvos dujos“

„Lietuvos energija“ nėra sudariusi sutarčių su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais, nes jos vertybiniais popieriais biržoje neprekiaujama.

2015 m. gruodžio 31 d. įmonė buvo išleidusi 290 685 740 paprastąsias vardines 0,29 Eur nominaliosios vertės akcijas. AB „Lietuvos dujos“ akcijos buvo įtrauktos į NASDAQ OMX Vilnius oficialųjį prekybos sąrašą. Emisijos ISIN kodas LT0000116220.

Grupės įmonės: „Lietuvos energijos gamyba“, AB 2015 m. gruodžio 31 d. įmonė buvo išleidusi 635 083 615 paprastąsias vardines 0,29 Eur nominaliosios vertės akcijas. „Lietuvos energijos gamybos“ akcijos įtrauktos į NASDAQ OMX Vilnius oficialųjį prekybos sąrašą. Emisijos ISIN kodas LT0000128571. „Lietuvos energijos gamyba“ vertybinių popierių apskaitos tvarkymo sutartis dėl išleistų vertybinių popierių apskaitos ir asmeninių vertybinių popierių sąskaitų sudaryta su AB SEB banku.

AB „Lietuvos dujos“ yra sudariusi sutartį su AB SEB banku dėl bendrovės išleistų vertybinių popierių apskaitos ir asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo. AB LESTO 2015 m. gruodžio 31 d. įmonė buvo išleidusi 603 944 593 paprastąsias vardines 0,29 Eur nominaliosios vertės akcijas. Nuo LESTO paprastosios vardinės akcijos buvo įtrauktos į NASDAQ OMX Vilnius oficialųjį prekybos sąrašą.Emisijos ISIN kodas LT0000128449. LESTO įgaliotasis vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojas yra AB SEB bankas.

METINĖ ATASKAITA 2015 | Informacija apie Grupės įmonių vertybinius popierius

Vertybinių popierių kainos dinamika 2016 m. „Energijos skirstymo operatorius“, įkurta sujungus LESTO ir „Lietuvos dujas“ tapo pačia didžiausia pagal rinkos kapitalizaciją įmone Baltijos šalių vertybinių popierių biržose – kovo 31 d. bendrovės kapitalizacija sudarė 781 mln. Eur. Per 2015 metus LESTO akcijų kaina sumažėjo 6,81 proc. Žemiausia akcijų kaina metų laikotarpiu buvo 0,89 EUR, o aukščiausia – 1,09 EUR. „Lietuvos energijos gamybos“ akcijų kaina per 2015 m. sumažėjo 13,97 proc., ji svyravo 0,65-0,94 Eur ribose. Lietuvos dujų akcijų kaina per 2015 m. išaugo 9,54%, ji per metus svyravo 0,606-0,9 EUR už akciją ribose. Palyginimui, biržos indeksas „OMX Vilnius“ per 2015 m. augo 7,42 proc.

Vertybinių popierių kainos, Eur už akciją 1,1

1,0

0,9

0,8

0,7

0,6

0,5

0,4 LESTO 0,3

METINĖ ATASKAITA 2015 | Informacija apie Grupės įmonių vertybinius popierius

Lietuvos Dujos

Lietuvos Energijos Gamyba

Energijos skirstymo operatorius

Svarbiausi Grupėje įvykiai iki ataskaitos parengimo datos  „Lietuvos dujų tiekimas“ 2015 m. gamtinių dujų kainą verslui ir nebuitiniams vartotojams sumažino maždaug penktadaliu. (2015 m. sausio 1 d.).  „Lietuvos dujos“ pradėjo viešai skelbti į tinklą patiektų dujų šilumingumo duomenis. (2015 m. sausio 1 d.).  LITGAS pradėjo minimalaus būtinojo SGD terminalo gamtinių dujų kiekio tiekimą reguliuojamiems energijos gamintojams. (2015 m. sausio 1 d.).  Vilniaus apygardos administraciniame teisme priimtas „Lietuvos energijos gamybos“ skundas dėl VKEKK 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. O3-934 panaikinimo. (2015 m. sausio 16 d.).  „Lietuvos energijos gamyba" tapo elektros kainų išvestinių priemonių rinkos formuotoja Latvijos kainų zonoje. (2015 m. sausio 20 d.).  Veiklą oficialiai pradėjo didelio pralaidumo 3000 kilometrų ilgio duomenų perdavimo magistralė „Baltic Highway“. (2015 m. sausio 21 d.).  Vilniaus apygardos administraciniame teisme priimtas „Lietuvos energijos gamybos“ skundas dėl 2014 m. gruodžio 19 d. VKEKK nutarimo Nr. O3-941 dalinio panaikinimo. (2015 m. sausio 21 d.).  Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nagrinėti LESTO skundą dėl VKEKK 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimo „Dėl AB LESTO planinio patikrinimo“ ir jo pagrindu priimtų nutarimų panaikinimo. (2015 m. sausio 23 d.).  LITGAS pasirašė gamtinių dujų tiekimo sutartis su Estijos „Eesti Energia“ ir grupės „Alexela Group“ bendrove „Reola Gaas“ (2015 m. sausio 27 d.).  Atsistatydino „Lietuvos dujų“ valdybos narys Tomas Šidlauskas. (2015 m. sausio 30 d.).  LESTO paskelbė į tinklo modernizavimą iki 2025 metų ketinanti investuoti 1,7 mlrd. EUR. (2015 m. vasario 3 d.).  Estijos reguliatorius suteikė išimtį LITGAS ir leido prekiauti gamtinėmis dujomis Estijos viduje nesteigdama filialo. (2015m. vasario 19 d.).  LITGAS užsitikrino dujų tranzitą per Latviją – pasirašė sutartį su „Latvijas gaze“. (2015 m. vasario 20 d.).  LITGAS pasirašė memorandumą dėl dujų tiekimo iš JAV terminalo „Delfin LNG“. (2015m. vasario 26 d.).  LITGAS pasirašė bendrąją prekybos sutartį su „Cheniere Marketing“. (2015 m. vasario 27 d.).  „Lietuvos energijos“ valdyba posėdyje pritarė įmonių grupės vertės grandinės išgryninimo programos koncepcijai. (2015 m. vasario 27 d.).

 Vilniaus apygardos administraciniame teisme priimtas LESTO skundas dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) 2015 m. sausio 19 dienos nutarimo Nr. O3-11 „Dėl AB LESTO skirstymo paslaugų vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2016-2020 metams nustatymo“ panaikinimo. (2015 m. kovo 10 d.).  „Lietuvos energija“ perėmė 100 proc. „Elektros tinklo paslaugų“ akcijų iš LESTO, taip pat 100 proc. „Energijos tiekimo“ akcijų ir 100 proc. „Kauno energetikos remonto“ akcijų iš „Lietuvos energijos gamybos“. (2015 m. kovo 31 d.).  „Lietuvos energija“ baigė vertinti iš potencialių partnerių gautus pasiūlymus dėl kogeneracinių jėgainių projektų Vilniuje ir Kaune. Vilniuje negavus tikslus atitinkančių partnerių pasiūlymų atrankos procedūra nutraukta. (2015 m. kovo 31 d.).  LESTO supaprastino elektros įvedimą naujiems vartotojams ir sutrumpino elektros įvedimo terminus. (2015m. balandžio 3 d.)  LESTO paskelbė ketinanti pradėti viešąjį pirkimą ilgalaikei 70 mln. Eur paskolai gauti. (2015 m. balandžio 15 d.).  „Lietuvos energija“ iš savo antrinių įmonių ir „Litgrid“, AB perėmė valdytas „NT Valdų“ akcijas. (2015 m. balandžio 27 d.).  Visuotiniuose akcininkų susirinkimuose patvirtinta, kad LESTO išmokės 12,1 mln. EUR, „Lietuvos energijos gamyba“ – 21,72 mln. EUR, o „Lietuvos dujos“ – 28 mln. EUR dividendų. (2015m. balandžio 27 d.).  Teismas galutinai atsisakė nagrinėti LESTO skundą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos išvados. (2015 m. balandžio 28d.).  Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė 2014 m. rugsėjo 16 d. „Lietuvos energijos gamybos“ skundą dėl VKEKK 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. O3-757 „Dėl elektros energijos gamybos rinkos tyrimo rezultatų“ panaikinimo. (2015 m. balandžio 30 d.).  „Lietuvos energijos gamyba“ gavo biokuro katilinės Elektrėnų komplekse statybos užbaigimo aktą. (2015 m. gegužės 6 d.).  VKEKK konstatavo, kad Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) ir LITGAS ginčas dėl įpareigojimų KTE įsigyti SGD terminalo būtinojo dujų kiekio dalį ir apmokėjimo už patiektas dujas, yra faktiškai išspręstas. (2015 m. gegužės 7 d.).  Paskelbtas tarptautinis Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos „iki raktų“ darbų konkursas. (2015 m. gegužės 8 d.).  LESTO ir Suomijos bankas „Pohjola Bank“ pasirašė sutartį dėl 75 mln. eurų ilgalaikės paskolos. (2015 m. gegužės 15 d.).

METINĖ ATASKAITA 2015 | Svarbiausi Grupėje įvykiai iki ataskaitos parengimo datos

 VKEKK suderino „Lietuvos energijos gamybos“ 2015 m. numatytas įgyvendinti investicijas, kurių bendra vertė siekia apie 5,6 mln. Eur. (2015 gegužės 15 d.).  Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme priimtas „Lietuvos energijos gamybos“ apeliacinis skundas dėl 2015 m. balandžio 30 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) sprendimo. (2015 m. gegužės 15 d.).  VKEKK pritarė „Lietuvos dujų tiekimo“ siūlymui vieneriems metams, iki 2017 m. pirmojo pusmečio pabaigos, pratęsti terminą, kurio metu gyventojams būtų mažinama gamtinių dujų kaina panaudojant 11,75 mln. eurų dydžio nuolaidą už dujas (2015 m. gegužės 15 d.).  „Lietuvos energija“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su UAB „Fortum Heat Lietuva“ dėl naujos kogeneracinės jėgainės projekto Kaune plėtojimo. (2015 m. gegužės 20 d.).  „Klaipėdos nafta“ pradėjo savo valdomų trečdalio LITGAS akcijų paketo potencialių pirkėjų paiešką. (2015 m. gegužės 21 d.).  VKEKK suderino „Lietuvos dujų tiekimo“ gamtinių dujų tarifus gyventojams 2015 m. II pusmečiui. Dujų kaina išliko stabili. (2015 m. gegužės 28 d.).  Neeiliniuose „Lietuvos dujų“ ir LESTO akcininkų susirinkimuose pritarta įmonių reorganizavimo sujungimo būdu sąlygų parengimui. (2015 m. gegužės 29 d.).  Panaikinti „Lietuvos dujų“ filialų juridiniai statusai, vietoje jų sukurti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaurės (sujungus Šiaulių ir Panevėžio regionus) dujų tinklo regioniniai departamentai. Pakeistas „Lietuvos dujų“ regionų aptarnaujamų teritorijų pasiskirstymas. (2015 m. birželio 1 d.).  Pasikeitė elektros įvedimo įkainiai naujiems vartotojams. Statistiniam vartotojui elektros įvedimas atpigo 230 EUR. (2015 m. birželio 1 d.).  VKEKK skyrė LESTO 300 tūkst. Eur dydžio baudą už sąnaudų patikrinimo akte nustatytus pažeidimus bei įpareigojo patikslinti reguliuojamų sąnaudų ataskaitas už 2011-2013 metus. (2015 m. birželio 6 d.).  LESTO pasirašė sutartį dėl tinklo valdymo sistemos modernizavimo. Kartu su partneriais sistemą įrengs „General Electric“ bendrovė „IGE Energy Management Services Limited“. (2015 m. birželio 30 d.)  Grupės įmonių LESTO, „Lietuvos energijos gamybos“ ir „Lietuvos dujų“ akcininkų susirinkimuose nutarta, jog 2015 metų įmonių ir konsoliduotų finansinių ataskaitų auditą atliks bendrovė „PricewaterhouseCoopers“. (2015 m. liepos 1 d.).  LITGAS kredito linijos limitas sumažintas nuo 83,33 mln. Eur iki 70,0 mln. Eur. (2015 m. liepos 2 d.).  UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 1 003 tūkst. Eur. (2015 m. liepos 4 d.).

 VKEKK suderino LITGAS prognozuojamos dujų įsigijimo kainos, taikomos energijos gamintojams, nustatymo tvarkos pakeitimus. (2015 m. liepos 9 d.).  Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nagrinėti LESTO skundą dėl VKEKK sprendimo skirti bendrovei baudą dėl reguliuojamos veiklos pažeidimo. (2015 m. liepos 10 d.).  VKEKK skyrė įspėjimą „Lietuvos energijos gamybai“ už 2014 m. birželio 30 d. ir liepos 1 d. padarytą prekybos elektra skaidrumo pažeidimą, kurį lėmė žmogiškoji klaida. (2015 m. liepos 15 d.).  Vilniuje pradėtas dujotiekių tarp Nemenčinės ir Kairėnų sužiedinimo projektas. (2015 m. liepos 20 d.).  UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, AB „Lietuvos dujos“ ir PAO „Gazprom“ pasirašė trišalį susitarimą, kuriuo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ formaliai perėmė visas teises ir pareigas, susijusias su 1999 m. gamtinių dujų tiekimo sutartimi tarp PAO „Gazprom“ ir AB „Lietuvos dujos“. (2015 m. rugpjūčio 3 d.).  „Lietuvos energija“ paskelbė viešą kvietimą vėjo elektrinių savininkams ir planus įsigyti bent 50 MW galios vėjo jėgainių ir jų parkų. (2015 m. rugpjūčio 5 d.).  „Lietuvos energija“ paskelbė planus pereiti prie vieningos integruotos verslo valdymo sistemos. (2015 m. rugpjūčio 14 d.).  Lietuvos energijos paramos fondas parama skyrė 19 projektų ir veiklų, kuriems skirta beveik 600 tūkst. eurų. (2015 m. rugpjūčio 17 d.).  „Lietuvos energija“ pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su „Kauno energetikos remontu“, pagal kurią įsigijo 100 proc. „Gotlito“ akcijų. Įsigijimo kaina – 61 tūkst. Eur. (2015 m. rugpjūčio 19 d.).  VKEKK patvirtino elektros energiją gaminančių klientų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą 2015 m. (2015 m. rugpjūčio 20 d.).  Paskelbtos LESTO ir „Lietuvos dujų“ bendrovių reorganizavimo sąlygos. (2015 m. rugpjūčio 31 d.).  „Lietuvos dujų tiekimas“ ir LITGAS viešai paskelbė savo reorganizavimo sąlygas. (2015 m. rugsėjo 2 d.).  Aplinkos apsaugos agentūra pripažino Vilniaus kogeneracinės jėgainės veiklą leistina. (2015 m. rugsėjo 3 d.).  Dalius Misiūnas atsakydamas į Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio kvietimą, sutiko užimti LPK viceprezidento pareigas. LPK prezidiumas D. Misiūno kandidatūrą patvirtino rugsėjo 8 d. posėdyje. (2015 m. rugsėjo 8 d.).  Prasidėjo elektros energijos mainai su gaminančiais klientais, kurie įsirengė nedideles saulės elektrines. (2015 m. spalio 1 d.).  „Lietuvos energijos gamyba“ gavo šilumos tiekimo licenciją (2015 m. spalio 1 d.).

METINĖ ATASKAITA 2015 | Svarbiausi Grupėje įvykiai iki ataskaitos parengimo datos

 „Lietuvos energijos gamyba“ pardavė komercinės didmeninės elektros energijos prekybos veiklą „Energijos tiekimui“. Maksimali sandorio vertė gali siekti 21,1 mln. eurų. (2015 m. spalio 12 d.).  „Lietuvos energija“ ir „Fortum Heat Lietuva“ pasirašė sutartį dėl investicijų į „Kauno kogeneracinę jėgainę“. (2015 m. spalio 15 d.).  „Lietuvos energijos“ valdyba priėmė sprendimą pakeisti UAB „Gotlitas“, pavadinimą į UAB Elektroninių mokėjimų agentūra, padidintas šios įmonės įstatinis kapitalas iki 700 000 Eur. (2015 m. spalio 26 d.).  VKEKK patvirtino 2016 m. elektros energetikos sektoriaus VIAP biudžetą – iš viso 139,981 mln. Eur. „Lietuvos energijos gamybos“ teikiamai elektros energetikos sistemos rezervų paslaugai užtikrinti iš šios sumos skirta 11,578 mln. Eur. (2015 m. spalio 26 d.).  „Lietuvos energijos gamyba“ išdavė naujosios biokuro katilinės Elektrėnuose perėmimo pažymą generaliniam statybų rangovui. (2015 m. spalio 22 d.).  VKEKK nustatė 2016 m. „Lietuvos energijos gamybos“ rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutines ribas. (2015 m. spalio 22 d.).  Išrinkta UAB „Vilniaus kogeneracinės jėgainė“ valdyba: Mindaugas Keizeris, Nerijus Rasburskis, Valdas Lukoševičius (nepriklausomas). (2015 m. spalio 26 d.).  VKEKK nustatė gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinę ribą, galiosiančią 2016 m. – 7,92 Eur už MWh. (2015 m. spalio 29 d.).  VKEKK nustatė 2016 metų elektros energijos visuomeninės kainos viršutinę ribą buitiniams vartotojams. (2015 m. lapkričio 6 d.).  „Lietuvos dujos“ perleido AB „Amber Grid“ 34 proc. UAB GET Baltic akcijų. Akcijos parduotos už nepriklausomo turto vertintojo nustatytą akcijų paketo rinkos vertę – 130 832 Eur. (2015 m. lapkričio 6 d.).  Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė „Lietuvos energijos gamybos“ skundus dėl VKEKK 2014 m. spalio 30 d. ir gruodžio 11 d. nutarimų panaikinimo. (2015 m. lapkričio 17 d.).  Dalius Misiūnas atsistatydino iš „Lietuvos energijos gamybos“ stebėtojų tarybos. Jo kandidatūra patvirtinta „Energijos skirstymo operatoriaus“ Stebėtojų taryboje. (2015 m. lapkričio 18 d.).  LESTO su „Pohjola Bank Plc.“ pasirašė sutartį dėl 70 mln. eurų ilgalaikės paskolos suteikimo. (2015 m. lapkričio 19 d.).  Europos Komisija leido „Lietuvos energija“ ir UAB „Fortum Heat Lietuva“ vykdyti koncentraciją dėl UAB Kauno kogeneracinės jėgainės. (2015 m. lapkričio 25 d.).  2015-12-01 „Lietuvos dujos“ parengė 2016–2025 m. investicijų planą, kuriame numatytas 141,1 mln. EUR investicijų poreikis iki 2025 m. (2015 m. gruodžio 1 d.).

 Priimtas „Lietuvos energijos gamybos“ apeliacinis skundas dėl 2015 m. lapkričio 17 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo atmesti bendrovės skundus dėl VKEKK 2014 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. O3-875, bei 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. O3-934, panaikinimo. (2015 m. gruodžio 2 d.).  LESTO ir „Lietuvos dujų“ akcininkai pritarė bendrovių reorganizavimui į ESO. ESO neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas išrinko Stebėtojų tarybą, kurią sudaro: dr. Dalius Misiūnas, Ilona Daugėlaitė ir Petras Povilas Čėsna. Valdybos nariais išrinkti Dalia Andrulionienė, Eglė Čiužaitė, Rytis Borkys ir Dalius Svetulevičius. (2015 m. gruodžio 3 d.).  „Energijos tiekimo“ įstatinis kapitalas padidintas iki 17 mln. eurų, taip pat „Lietuvos energijos“ valdyba pritarė kredito ir garantijų ir laidavimo limito sutarčių sudarymui su bendrove. (2015 m. gruodžio 7 d.).  2015-12-08 Aidas Ignatavičius pateikė pranešimą apie atsistatydinimą iš LESTO ir ESO valdybos pirmininko ir generalinio direktoriaus pareigų nuo 2016 m. sausio 1 d. (2015 m. gruodžio 8 d.).  „Lietuvos energijos gamybos“ valdyba priėmė sprendimą nutraukti 5 ir 6 rezervinės elektrinės blokų eksploataciją. (2015 m. gruodžio 8 d.).  „Nordea Bank AB“ įkeista „Lietuvos energijos gamybos valdoma biokuro katilinė Elektrėnuose. (2015 m. gruodžio 9 d.).  Juridinių asmenų registre įregistruota AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). (2015 m. gruodžio 11 d.).  ESO gavo Valstybinės energetikos inspekcijos atestatus eksploatuoti elektros ir gamtinių dujų įrenginius. (2015 m. gruodžio 16 d.).  „Lietuvos energijos gamybos“ stebėtojų tarybos nariu išrinktas Dominykas Tučkus. (2015 m. gruodžio 21 d.).  Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė LESTO skundą, kuriuo buvo prašoma iš dalies panaikinti 2014 m. spalio 17 dienos VKEKK nutarimus. (2015 m. gruodžio 22 d.).  Gauta Lietuvos banko licencija „Elektroninių mokėjimų agentūros“ veiklai. (2015 m. gruodžio 22 d.).  VKEKK pakeitė elektros energijos visuomeninės kainos viršutines ribas 2016 metams (8,086 ct/kWh (be PVM) iš vidutinės įtampos tinklų, 9,852 ct/kWh (be PVM) – iš žemos įtampos). (2015 m. gruodžio 23 d.).  Lietuvos dujų“ nekilnojamąjį turtą įsigijo „NT Valdos“, sandorio vertė – 16,5 mln. Eur. (2015 m. gruodžio 23 d.).  Atidėtas LITGAS ir „Lietuvos dujų tiekimo“ reorganizavimas sujungimo būdu (2015 m. gruodžio 28 d.).

METINĖ ATASKAITA 2015 | Svarbiausi Grupėje įvykiai iki ataskaitos parengimo datos

 „Lietuvos energijos gamyba“ ir „Energijos tiekimas“ pasirašė verslo dalies perdavimo-priėmimo aktą. Juo „Energijos tiekimas“ nuo 2016 m. sausio 1 d. perėmė nuosavybės teises į komercinę didmeninės elektros prekybos verslo dalį. (2015 m. gruodžio 30 d.).  „Lietuvos energijos gamybos“ valdybos nariu ir Finansų ir administravimo departamento direktoriumi išrinktas Mindaugas Kvekša. (2015 m. gruodžio 31 d.).  Pradėti „Kauno kogeneracinės jėgainės“ įrenginių pirkimai: katilui, turbinai ir generatoriui, dūmų valymo įrangai, kranams, inžinerinėms paslaugoms. (2015 m. gruodžio 31 d.).  Veiklą pradėjo LESTO ir „Lietuvos dujų“ pagrindu įkurta bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Pradėjo veikti nauja savitarnos svetainė www.manogile.lt. (2016 m. sausio 1 d.).  Pradėjo veikti „Elektros tinklo paslaugos“ ir „Kauno energetikos remontas“ pagrindu įkurta Energetikos paslaugų ir rangos organizacija (EnePRO). (2016 m. sausio 1 d.).  „Lietuvos energija“ paskelbė 2 metų trukmės, 60 mln. EUR sąskaitos kredito limito (angl. overdraft) konkursą. (2016 m. sausio 5 d.).  Pradėta ESO akcijų prekyba biržoje „Nasdaq Vilnius“. (2016 m. sausio 11 d.).  Iš „Lietuvos dujų tiekimo“ ir LITGAS valdybų atšauktas Mindaugas Keizeris, vietoje jo paskirtas Dominykas Tučkus. (2016 m. sausio 11 d.).  Lietuvos vartotojų asociacija kreipėsi į teismą dėl bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“ tariamai negrąžinamos permokos už gamtines dujas. (2016 m. sausio 12 d.).  Vilniaus apygardos teismas atmetė „Vilniaus energijos“ ieškinį „Lietuvos dujų tiekimui“ dėl 19 mln. Eur permokos už dujas. (2016 m. sausio 21 d.).  „Lietuvos energija“ įsigijo dvi vėjo elektrinių parkus Lietuvoje ir Estijoje valdančias bendroves – UAB „Eurakras“ ir „Tuulueenergia“ OU. (2016 m. sausio 21 d.).  „Energijos tiekimas“ prisijungė prie elektros išvestinių finansinių priemonių biržos Nasdaq Commodities. (2016 m. sausio 28 d.).  Paskelbta apie 2016 m. vasario 26 d. organizuojamą „NT Valdų“ nekilnojamojo turto aukcioną. (2015 m. vasario 1 d.).  Pradėtas buvusios akcinės bendrovės LIETUVOS ELEKTRINĖ smulkiųjų akcininkų akcijų išpirkimo procesas. Už apskaičiuotą išperkamų „Lietuvos energijos gamybos“

 

   



akcijų kiekį mokama nustatyta kaina – 1,2959 euro už akciją. (2016 m. vasario 2 d.). Išrinkta nauja „Energijos tiekimo“ valdyba: Dominykas Tučkus, Ieva Lauraitytė ir Edvardas Jatautas (nepriklausomas narys). (2016 m. vasario 2 d.). Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė LESTO skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti VKEKK 2014-12-19 nutarimą „Dėl AB LESTO planinio patikrinimo“. (2016 m. vasario 5 d.). Nacionalinė Lietuvos elektros ir Lietuvos dujų asociacijos susijungė ir tapo Nacionaline Lietuvos energetikos asociacija. (2016 m. vasario 8 d.). LITGAS pasirašė atnaujintą paskirtojo tiekimo sutartį su Norvegijos „Statoil“ – sutarties pakeitimai padės daugiau nei trečdaliu sumažinti Klaipėdos SGD terminalo išlaikymo sąnaudas. (2016 m. vasario 18 d.). VKEKK nutarė, kad „Lietuvos dujų tiekimas“ turi didelę įtaką didmeninėje ir mažmeninėje rinkose. (2016 m. vasario 18 d.). ESO valdybos nariu bei Finansų ir administravo tarnybos direktoriumi paskirtas Augustas Dragūnas. Jis pakeitė Eglę Čiužaitę, kuri paskirta „Lietuvos energijos gamybos“ valdybos pirmininke ir generaline direktore. Prieš tai patenkintas buvusio „Lietuvos energijos gamybos“ generalinio direktoriaus atsistatydinimo prašymas – jis ir Vid09mantas Salietis atšaukti iš bendrovės valdybos. (2016 m. vasario 19 d.). Įvykusiame „NT Valdų“ nekilnojamojo turto aukcione už 1,265 mln. eurų parduoti 8 objektai.(2016 m. vasario 26 d.) „Lietuvos dujų tiekimas“ sumažino šių metų gamtinių dujų kainas verslo klientams vidutiniškai 16 procentų. (2016 m. vasario 25 d.). „Lietuvos energija“ ir SEB bankas pasirašė 2 metų trukmės, 40 mln. EUR sąskaitos kredito limito (angl. overdraft) sutartį. (2016 m. kovo 7 d .). Atlikus sutartus pasirengimo darbus, energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ ir UAB „Fortum Heat Lietuva“ pasirašė UAB Kauno kogeneracinė jėgainė sandorio užbaigimo aktą. (2016 m. kovo 18 d.). „Energijos skirstymo operatorius“ dividendams skyrė 30,596 mln. Eur už II pusm. (2016 m. kovo 29 d.).

„Lietuvos energija“, UAB Generalinis direktorius 2015 m. balandžio 7 d.

METINĖ ATASKAITA 2015 | Svarbiausi Grupėje įvykiai iki ataskaitos parengimo datos

Dr. Dalius Misiūnas

KONSOLIDUOTOS IR ĮMONĖS FINANSINĖS ATASKAITOS už 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus, parengtos pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, pateikiamos kartu su nepriklausomo auditoriaus išvada

Bendrovės ir Grupės konsoliduotos metinės finansinės ataskaitos buvo patvirtintos „Lietuvos energija“, UAB vadovybės ir pasirašytos 2016 m. balandžio 7 d.:

Dalius Misiūnas Generalinis direktorius

70 METINĖ ATASKAITA 2015 | Bendroji informacija

Darius Kašauskas Finansų ir iždo direktorius

Edita Steponavičienė UAB Verslo aptarnavimo centro Apskaitos departamento direktorė, veikianti pagal 20150424 įsakymą Nr.V-020

„Lietuvos energija”, UAB, įmonės kodas 301844044, Žvejų g. 14, LT-09310 Vilnius, Lietuva FINANSINĖS PADĖTIES ATASKAITA 2015 m. gruodžio 31 d. Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

Pastabos TURTAS Ilgalaikis turtas Ilgalaikis nematerialusis turtas Ilgalaikis materialusis turtas Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį turtą Investicinis turtas Investicijos į dukterines įmones Investicijos į asocijuotas įmonės Po vienerių metų gautinos sumos Ilgalaikės investicijos Kitas ilgalaikis turtas Atidėtojo pelno mokesčio turtas Ilgalaikis turtas iš viso Trumpalaikis turtas Atsargos Išankstiniai apmokėjimai Prekybos gautinos sumos Kitos gautinos sumos Kitas trumpalaikis turtas Iš anksto sumokėtas pelno mokestis Trumpalaikės investicijos Pinigai ir pinigų ekvivalentai Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti Trumpalaikio turto iš viso TURTO IŠ VISO

6 7

8 9 10 15 11 20

12 12 13 14

15 16

2015-12-31

Grupė 2014-12-31

21.539 1.631.117

15.334 1.621.089

1.267 48.519 6 243.153 3.288 6.488 1.955.377

7 37.394 123 240.812 4.696 7.574 8.203 1.935.232

39.974 40.170 107.066 20.977 798 5.757 4.561 164.341 383.644 209 383.853 2.339.230

53.013 9.338 130.534 21.557 645 7.247 15 211.019 433.368 576 433.944 2.369.176

Pastabos NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI Nuosavas kapitalas Įstatinis kapitalas Rezervai Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) Nuosavas kapitalas, tenkantis patronuojančios įmonės akcininkams Nekontroliuojanti dalis Nuosavo kapitalo iš viso Įsipareigojimai Ilgalaikiai įsipareigojimai Ilgalaikės paskolos Išperkamosios nuomos įsipareigojimai Dotacijos ir subsidijos Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas Atidėjiniai Ateinančių laikotarpių pajamos Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso Trumpalaikiai įsipareigojimai Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis Trumpalaikės paskolos Išperkamosios nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis Prekybos mokėtinos sumos Gauti išankstiniai apmokėjimai Pelno mokesčio įsipareigojimai Atidėjiniai Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso Įsipareigojimų iš viso NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO

71 METINĖ ATASKAITA 2015 | Bendroji informacija

17 18

2015-12-31

Grupė 2014-12-31

1.212.156 91.148 (49.264)

1.210.568 92.039 (42.547)

1.254.040 50.445 1.304.485

1.260.060 48.830 1.308.890

277.805 473 296.437

250.015 42 304.449

20 23 22

26.648 5.084 53.602

21.436 8.543 53.973

9.033 669.082

17.550 656.008

19 19

99.023 43.232

128.076 13.456

155 92.119 39.386 1.314 23.333

18 142.405 40.030 12.032 5.884

67.101 365.663 1.034.745

62.377 404.278 1.060.286

2.339.230

2.369.176

23 26

Pastabos TURTAS Ilgalaikis turtas Ilgalaikis materialusis turtas Dukterinės įmonės ir kitos investicijos Po vienerių metų gautinos sumos Ilgalaikės investicijos Atidėtojo pelno mokesčio turtas Ilgalaikis turtas iš viso Trumpalaikis turtas Išankstiniai apmokėjimai Prekybos gautinos sumos Kitos gautinos sumos Trumpalaikės investicijos Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Bendrovė 2015-12-31 2014-12-31

7 9 10 15

286 1.102.286 238.975 50 1.341.597

9 968.386 238.975 4.696 32 1.212.098

12 13 14 15 16

6 4.760 4.561 13.179 22.506 77 22.583 1.364.180

3 2.102 15 31.347 33.467 77 33.544 1.245.642

Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti Trumpalaikio turto iš viso TURTO IŠ VISO

72 METINĖ ATASKAITA 2015 | Bendroji informacija

Pastabos NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI Nuosavas kapitalas Įstatinis kapitalas Rezervai Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) Nuosavo kapitalo iš viso Įsipareigojimai Ilgalaikiai įsipareigojimai Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso Trumpalaikiai įsipareigojimai Prekybos mokėtinos sumos Gauti išankstiniai apmokėjimai Pelno mokesčio įsipareigojimai Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso Įsipareigojimų iš viso NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO

Bendrovė 2015-12-31 2014-12-31

17 18

1.212.156 4.255 83.289 1.299.700

1.210.568 74 34.323 1.244.965

17.873 17.873

23 23

443 28 223 45.913 46.607 64.480 1.364.180

188 159 307 654 677 1.245.642

Pastabos Pajamos Pardavimo pajamos Kitos veiklos pajamos Pajamos, iš viso

27 28

Veiklos sąnaudos Elektros, dujų prekybai ir 29 susijusių paslaugų pirkimai Gamybai skirtų dujų ir mazuto pirkimai Nusidėvėjimas ir amortizacija 6,7,21 Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos Remontų ir priežiūros sąnaudos Ilgalaikio turto perkainavimas 7,8 Kitos sąnaudos 30 Veiklos sąnaudos, iš viso Veiklos pelnas (nuostoliai) AB "Lietuvos dujos" įsigijimo neigiamas prestižas Nuosavybės metodu apskaitomos investicijos rezultato dalis Nuosavybės metodu apskaitomos investicijos pervertinimas Finansinės veiklos pajamos Finansinės veiklos sąnaudos Asocijuotų įmonių rezultatų dalis Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) Grynasis pelnas (nuostoliai)

Grupė 2015

2014

Bendrovė 2015 2014

Pastabos

1.048.021 47.745 1.095.766

926.065 46.624 972.689

1.992 2 1.994

2 2

(761.490)

(536.527)

(12.511) (74.237)

(75.853) (131.917)

(3)

(4)

(93.705) (27.196) (1.277) (60.257) (1.030.673) 65.093

(76.534) (34.721) (416.501) (91.547) (1.363.600) (390.911)

(2.735) 14.445 11.707 13.701

(2.652) (59.668) (62.324) (62.322)

44.660

43.209

33 33 31 32 9

34 20, 34

5.632 (6.549) -

(28.379) 5.422 (7.824) 291

99.885 (2.321) -

146.717 (120) -

64.176

(333.532)

111.265

84.275

(2.140)

(15.394)

(262)

(158)

(6.740) 55.296

68.965 (279.961)

14 111.017

24 84.141

73 METINĖ ATASKAITA 2015 | Bendroji informacija

Grynasis pelnas (nuostoliai) Priskirtinas: patronuojančios įmonės savininkams nekontroliuojančiai daliai

Grupė 2014

Bendrovė 2015 2014

49.216 6.080

(261.428) (18.533)

111.017 -

84.141 -

1.080

(165.893)

1.080

(165.893)

(26)

2015

Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos) Straipsniai, kurie nebus perklasifikuojami į pelną (nuostolius) Pelnas (nuostolis) dėl ilgalaikio turto perkainojimo Straipsniai, kurie nebus perklasifikuojami į pelną (nuostolius), iš viso Straipsniai, kurie bus perklasifikuojami į pelną (nuostolius) Galimo parduoti finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimas Straipsniai, kurie bus perklasifikuojami į pelną (nuostolius), iš viso Kitos bendrosios pajamos (išlaidos), iš viso Laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos), iš viso

1.054

(165.819)

(26)

56.350

(445.780)

110.991

84.215

Priskirtinos: patronuojančios įmonės savininkams nekontroliuojančiai daliai

50.256 6.094

(417.972) (27.808)

110.991 -

84.215 -

Pastabos

Grupė 2015-12-31 2014-12-31

Bendrovė 2015-12-31 2014-12-31

Pastabos

Grupė 2015-12-31 2014-12-31

Bendrovė 2015-12-31 2014-12-31

Pagrindinės veiklos pinigų srautai Grynasis pelnas (nuostoliai) Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas: Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos Prestižo vertės sumažėjimas Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertės sumažėjimas Finansinio turto vertės sumažėjimas Investicinio turto perkainojimas Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatas Investicijų į dukterines bei asocijuotas įmones vertės sumažėjimas (atstatymas) Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių (pelno) dalis Investicijų į dukterines bei asocijuotas įmones perleidimo (pelnas) nuostolis Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) Dotacijų (nusidėvėjimas) Atidėjinių padidėjimas (sumažėjimas) Atsargų vertės sumažėjimo sąnaudos (pajamos) (Pelnas) nuostoliai iš ilgalaikio turto (išskyrus finansinį turtą) perleidimo/nurašymo Aplinkos taršos leidimų perkainojimo sąnaudos (pajamos) Panaudoti aplinkos taršos leidimai Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas: - Palūkanų (pajamos) - Palūkanų sąnaudos - Kitos finansinės veiklos (pajamos) sąnaudos Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: Pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas Atsargų ir išankstinių apmokėjimų ir kito trumpalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas Mokėtinų sumų, ateinančių laikotarpių pajamų ir gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas (sumažėjimas) (Sumokėtas) pelno mokestis Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai

55.296

(279.961)

111.017

84.141

86.439 -

143.880 51.582

3 -

4 -

30.133 (2.289) 1.407

(130)

416.501

(16.216)

58.344

(291)

6,7 6 7, 21 8

(21) 8.880 (12.202) 13.819

(53.571) (11.963) 2.426

248 -

135 -

(1.077)

(822)

3.710

3.963

(370) 2.992

2.908

31 32

(4.957) 4.456

(4.693) 6.991

(6.060) 419

(4.870) 116

1.418

106

(91.923)

(141.847)

34 21

26.902

(20.705)

(3.315)

(52)

(16.209)

35.828

(3)

(60.158) (12.624)

3.370 (14.142)

322 -

(11) -

125.428

281.407

(5.508)

(4.040)

74 METINĖ ATASKAITA 2015 | Bendroji informacija

Investicinės veiklos pinigų srautai Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas) Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perleidimas (Suteiktos) paskolos Susigrąžintos paskolos Investicijų į dukterines ir asocijuotas įmones (įsigijimas) perleidimas Gautos dotacijos Obligacijų perleidimas Gautos palūkanos Nekontroliuojančios dalies pasikeitimas dėl pokyčių Grupės struktūroje Gauti dividendai AB LESTO akcijų įsigijimas iš mažumos AB Lietuvos dujos akcijų įsigijimas Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai Finansinės veiklos pinigų srautai Gautos paskolos Sugrąžintos paskolos Išperkamosios nuomos mokėjimai Sumokėtos palūkanos Išmokėti dividendai AB LESTO akcijų įsigijimas iš mažumos UAB LITGAS įstatinio kapitalo didinimas UAB Duomenų logistikos centro įstatinio kapitalo mažinimas Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai Pinigų ir pinigų ekvivalentų (įskaitant sąskaitos perviršį) padidėjimas (sumažėjimas) Pinigai ir pinigų ekvivalentai (įskaitant sąskaitos perviršį) laikotarpio pradžioje Pinigai ir pinigų ekvivalentai (įskaitant sąskaitos perviršį) laikotarpio pabaigoje

35 9 33

35 9

16 16

(148.722)

(142.848)

(280)

(3)

306 96

1.495 (29.000) -

(29.000) -

125 9.362 145 4.629

5.779 6.987 47.181 3.893

(54.627) 131 6.507

(20.218) 47.181 4.205

(320) -

1.924 (102.746)

93.825 -

141.720 (34.142) (139.411)

(134.379)

(207.335)

45.556

(29.668)

282.048 (282.031) 120 (4.329) (62.035) -

98.149 (40.685) (28) (6.675) (35.230) (34.142) 4.014

(372) (57.844) -

14.623 (14.623) (116) (24.604) -

(66.227)

(2.731) (17.328)

(58.216)

(24.720)

(75.178)

56.744

(18.168)

(58.428)

197.988

141.244

31.347

89.775

122.810

197.988

13.179

31.347

Nuosavas kapitalas, priskirtinas Grupės akcininkams Grupė Likutis 2014 m. sausio 1 d. Galimo parduoti finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimas, atėmus atidėtojo pelno mokesčio įtaką Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas, atėmus atidėtojo pelno mokesčio įtaką Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos), iš viso Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) Laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos) iš viso Perkainojimo rezervo pervedimas į nepaskirstytąjį pelną (perkeltas nusidėvėjimas atėmus atidėtąjį pelno mokestį) Pervesta į rezervus ir rezervų pasikeitimai Dividendai Akcinio kapitalo didinimas Akcijų įsigijimas iš nekontroliuojančios dalies Dukterinės įmonės įsigijimas UAB Duomenų logistikos centras įstatinio kapitalo mažinimas UAB LITGAS įstatinio kapitalo didinimas Tiekimo verslo pardavimas iš AB „Lietuvos dujos“ į UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ Kiti struktūriniai pokyčiai Likutis 2014 m. gruodžio 31 d. Likutis 2015 m. sausio 1 d. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas, atėmus atidėtojo pelno mokesčio įtaką Galimo parduoti finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimas, atėmus atidėtojo pelno mokesčio įtaką Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos), iš viso Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) Laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos) iš viso Perkainojimo rezervo pervedimas į nepaskirstytąjį pelną (perkeltas nusidėvėjimas atėmus atidėtąjį pelno mokestį) Pervesta į rezervus ir rezervų pasikeitimai Dividendai Įstatinio kapitalo konvertavimo rezultatas Akcijų įsigijimas iš nekontroliuojančios dalies UAB „Kauno energetikos remontas“ ankstesnių metų klaidų taisymas Likutis 2015 m. gruodžio 31 d.

Pastabos

35 17

75 METINĖ ATASKAITA 2015 | Bendroji informacija

Privalomasis rezervas

Perkainojimo rezervas

Kiti rezervai

1.177.932

22.322

210.721

188.678

(15.248)

1.584.405

Nekontroliuojanti dalis 197.466

(156.617) (156.617) (156.617)

74 74

(261.428) (261.428)

(156.617) (156.543) (261.428) (417.971)

(9.276) (9.276) (18.533) (27.809)

(165.893) (165.819) (279.961) (445.780)

32.636 -

362 1.678 -

(14.579) 28.105 -

(188.703) (2) -

14.579 188.341 (24.604) 54.154 -

(24.604) 32.636 83.935 -

(10.626) (118.077) 8.040 (2.654) 3.935

(35.230) 32.636 (34.142) 8.040 (2.654) 3.935

1.210.568

24.362

67.630

1.659 (42.547)

1.659 1.260.060

(1.659) 214 48.830

214 1.308.890

1.210.568

24.362

67.630

(42.547)

1.260.060

48.830

1.308.890

1.066

1.080

(26)

1.066 1.066

(26) (26)

49.216 49.216

1.040 49.216 50.256

14 6.080 6.094

1.054 55.296 56.350

(6.614)

6.614

1.588 -

4.413 2

141

27 -

(4.440) (57.844) (166)

(57.844) 1.588 (23)

9 (4.191) (297)

9 (62.035) 1.588 (320)

1.212.156

28.777

100 62.323

(97) (49.264)

3 1.254.040

50.445

3 1.304.485

Kapitalas

Nepaskirstytasis pelnas

Tarpinė suma

Iš viso 1.781.871

Bendrovė Likutis 2014 m. sausio 1 d. Galimo parduoti finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimas, atėmus atidėtojo pelno mokesčio įtaką Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos), iš viso Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas Laikotarpio bendrosios pajamos iš viso Akcinio kapitalo didinimas Dividendai Likutis 2014 m. gruodžio 31 d. Likutis 2015 m. sausio 1 d. Galimo parduoti finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimas, atėmus atidėtojo pelno mokesčio įtaką Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos), iš viso Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas Laikotarpio bendrosios pajamos iš viso Pervesta į rezervus Dividendai Įstatinio kapitalo konvertavimo įtaka Likutis 2015 m. gruodžio 31 d.

76 METINĖ ATASKAITA 2015 | Bendroji informacija

Pastabos

35 17

Kapitalas

Privalomasis rezervas

Nepaskirstytasis pelnas

Kiti rezervai

Iš viso

1.177.932

(25.214)

1.152.718

32.636 1.210.568

74 74 74 74

84.141 84.141 (24.604) 34.323

74 74 84.141 84.215 32.636 (24.604) 1.244.965

1.210.568

34.323

1.244.965

1.588 1.212.156

4.207 4.207

(26) (26) (26) 48

111.017 111.017 (4.207) (57.844) 83.289

(26) (26) 111.017 110.991 (57.844) 1.588 1.299.700

1 Bendroji informacija „Lietuvos energija“, UAB (toliau - Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje įregistruota uždaroji akcinė bendrovė. Buveinės adresas - Žvejų g. 14, LT-09310, Vilnius, Lietuva. Bendrovė - ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantis ūkio subjektas, 2008 m. rugpjūčio 28 d. įregistruotas Juridinių asmenų registre, kurio tvarkytojas yra VĮ "Registrų centras". Bendrovės kodas 301844044, PVM mokėtojo kodas LT100004278519. Bendrovė įsteigta neribotam laikui. Bendrovė yra patronuojanti įmonė, kuri atsakinga už grupės įmonių, užsiimančių elektros ir šilumos energijos gamyba, tiekimu, elektros energijos importu bei eksportu, skirstymu ir prekyba, gamtinių dujų skirstymu ir tiekimu, taip pat elektros energetikos ūkio aptarnavimu ir plėtra, valdymu ir veiklos koordinavimu.

Bendrovė analizuoja grupės įmonių veiklą, reprezentuoja grupę, įgyvendina akcininko teises ir pareigas, nustato veiklos gaires ir taisykles bei koordinuoja veiklą finansų, teisės, strategijos ir plėtros, žmogiškųjų išteklių, rizikos valdymo, audito, technologijų, komunikacijos ir kitose srityse. Bendrovė siekia efektyvios įmonių grupės veiklos, Nacionalinėje energetikos strategijoje ir kituose teisės aktuose numatytų ir su grupės veikla susijusių tikslų įgyvendinimo, užtikrindama socialiai atsakingą ilgalaikės vertės didinimą. Bendrovės akcijos priklauso Lietuvos Respublikos Valstybei. Bendrovės akcininkas Lietuvos Respublika, atstovaujama LR finansų ministerijos

2015-12-31 Akcinis proc. kapitalas 1.212.156

100,00

2014-12-31 Akcinis proc. kapitalas 1.210.568

100,00

Grupę sudaro „Lietuvos energija“, UAB bei dukterinės įmonės, kurias Bendrovė tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja:

Įmonės

Įmonių buveinės adresas

Valdomų akcijų efektyvioji dalis, 2015-12-31 (proc.)

Įstatinis kapitalas (tūkst. Eur) 2015-12-31

„Lietuvos energijos gamyba“, AB AB LESTO AB „Lietuvos dujos“ NT Valdos, UAB UAB Duomenų logistikos centras

Elektrinės g. 21, Elektrėnai Aguonų g. 26, Vilnius Aguonų g. 24, Vilnius Geologų g. 16, Vilnius A. Juozapavičiaus g. 13, Vilnius

96,1 94,4 96,6 100,00 79,6

184.174 175.144 84.299 85.550 4.028

UAB „ELEKTROS TINKLO PASLAUGOS“ UAB „Kauno energetikos remontas“

Motorų g. 2, Vilnius Chemijos g. 17, Kaunas

100,00 100,00

2.582 4.421

UAB LITGAS UAB Elektroninių mokėjimų agentūra (buvęs Gotlitas UAB) Energijos tiekimas UAB VšĮ Energetikų mokymo centras Geton Energy OÜ Geton Energy SIA UAB Technologijų ir inovacijų centras UAB „VAE SPB“

Žvejų g. 14, Vilnius

66,66

13.050

Žvejų g. 14, Vilnius P. Lukšio g. 1, Vilnius Jeruzalės g. 21, Vilnius Narva mnt 5, 10117 Talinas Bezdelingu 12, LV-1048, Ryga A. Juozapavičiaus g. 13, Vilnius Smolensko g. 5, Vilnius

100,00 100,00 100,00 100,00 100,00 97,8 100,00

437 10.000 85 35 28 6.440 293

UAB Verslo aptarnavimo centras UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ Lietuvos energijos paramos fondas UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė UAB Kauno kogeneracinė jėgainė

P.Lukšio g. 5 b, Vilnius Žvejų g. 14, Vilnius Žvejų g. 14, Vilnius Žvejų g. 14, Vilnius Žvejų g. 14, Vilnius

97,0 100,00 100,00 100,00 100,00

580 870 3 1.003 3

77 METINĖ ATASKAITA 2015 | Bendroji informacija

Pagrindinė veikla

Elektros energijos gamyba, tiekimas, elektros energijos importas bei eksportas ir prekybos elektra veikla Elektros energijos tiekimas ir skirstymas vartotojams Gamtinių dujų tiekimas ir skirstymas vartotojams Nekilnojamojo turto disponavimas, kita su tuo susijusi veikla ir paslaugų teikimas Informacinių technologijų ir telekomunikacijų aptarnavimo paslaugos Elektros tinklų ir susijusių įrenginių statyba, remontas, techninė priežiūra, vartotojų prijungimas prie elektros tinklų Energetinių įrenginių remontas, metalo konstrukcijų gamyba Suskystintų gamtinių dujų tiekimas per terminalą ir prekyba gamtinėmis dujomis (100 proc. balsų) Įmokų surinkimo paslaugų teikimas Elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimas Energetikos sektoriaus specialistų profesinis ugdymas ir tęstinis profesinis mokymas Elektros energijos tiekimas Elektros energijos tiekimas Informacinių technologijų ir telekomunikacijų ir kitų paslaugų teikimas Konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla Viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo, apskaitos, teisės, personalo administravimo paslaugos Dujų tiekimas Paramos teikimas visuomenei reikšmingiems projektams, iniciatyvoms bei veikloms Vilniaus miesto centralizuoto šilumos tiekimo ūkio modernizavimas Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo ūkio modernizavimas

2015 m. gruodžio 31 d. Grupėje buvo 5.379 darbuotojai (2014 m. gruodžio 31 d. – 5.602), Bendrovėje – 78 darbuotojai (2014 m. gruodžio 31 d. - 61). Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2016 m. balandžio 7 d. Bendrovės akcininkai turi teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų bei reikalauti, kad vadovybė parengtų naujas finansines ataskaitas.

2 Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovės ir Grupės finansines ataskaitas už metus, pasibaigusius 2015 m. gruodžio 31 d.

- 40-ojo TAS pataisomis patikslinta, kad 40-asis TAS ir 3-asis TFAS nėra tarpusavyje nesuderinami. 40-jame TAS pateikti nurodymai padeda ataskaitas rengiantiems ūkio subjektams atskirti investicinį turtą ir savininko reikmėms naudojamą turtą. Ataskaitas rengiantys ūkio subjektai taip pat turi remtis 3-jojo TFAS gairėmis nustatydami, ar investicinio ūkio subjekto įsigijimas yra verslo jungimas. Šios pataisos Grupės/Bendrovės finansinėms ataskaitoms įtakos neturėjo. Kiti standartai, pakeitimai ir išaiškinimai, įsigalioję finansiniams metams, prasidedantiems 2015 m. sausio 1 d., nėra aktualūs Grupės/Bendrovei. b)

2.1

Rengimo pagrindas

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje, ir atitinka juos. 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės finansinės ataskaitos parengtos įsigijimo vertės pagrindu, išskyrus tam tikrą ilgalaikį materialųjį turtą, kuris apskaitytas perkainota verte, investicinį turtą, aplinkos taršos leidimus ir tam tikras finansines priemones, kurios apskaitomos tikrąja verte. a)

Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas

2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais Grupė ir Bendrovė pirmą kartą pritaikė šiuos TFAS ir jų pakeitimus: TFAAK 21-asis aiškinimas – „Mokesčiai“. Šiuo aiškinimu patikslinta įsipareigojimo sumokėti mokestį, kuris nėra pelno mokestis, apskaita. Įpareigojamasis įvykis, dėl kurio atsiranda įsipareigojimas, – tai įstatymais apibrėžtas įvykis, dėl kurio kyla įsipareigojimas sumokėti mokestį. Tai, kad ūkio subjektas turės ekonominių priežasčių toliau vykdyti veiklą būsimu laikotarpiu arba tai, jog jis rengia finansines ataskaitas vadovaudamasis veiklos tęstinumo prielaida, nelemia įsipareigojimo atsiradimo. Tokie patys pripažinimo principai taikomi tiek tarpinėms, tiek metinėms finansinės ataskaitoms. Aiškinimo nuostatų taikymas įsipareigojimams, atsirandantiems dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos schemų, nėra privalomas. Šis aiškinimas Grupės/Bendrovės finansinėms ataskaitoms įtakos neturėjo. 2013 m. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai. Patobulinimai apima keturių standartų pakeitimus. - Išvadų dėl 1-ojo TFAS pagrindas patikslintas siekiant išaiškinti, kad jeigu naujos standarto versijos taikymas dar nėra privalomas, tačiau ją galima taikyti anksčiau laiko, standartus pirmą kartą taikantis ūkio subjektas gali taikyti arba senąją, arba naująją versiją, jeigu tas pats standartas taikomas visiems nurodytiems laikotarpiams. - 3-ojo TFAS pataisomis patikslinta, kad šis standartas netaikomas jungtinės veiklos formavimo apskaitai pagal 11-ąjį TFAS. Pataisomis taip pat patikslinta, kad taikymo išimtis taikoma tik pačios jungtinės veiklos finansinėms ataskaitoms. - 13-ojo TFAS pataisomis patikslinta, kad 13-jame TFAS numatyta portfeliui taikoma išimtis, kuri leidžia ūkio subjektui finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų grupės tikrąją vertę vertinti grynąją verte, yra taikoma visoms sutartims (įskaitant sutartis dėl nefinansinių priemonių pirkimo ar pardavimo), kurios priklauso 39-ojo TAS arba 9-ojo TFAS taikymo sričiai.

78 METINĖ ATASKAITA 2015 | Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas

Dar neįsigalioję nauji standartai, pakeitimai ir išaiškinimai

Kiti nauji standartai, standartų pataisos ir aiškinimai, kurie taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau, ir kurie nebuvo taikomi rengiant šias finansines ataskaitas, nurodyti toliau: 9-asis TFAS „Finansinės priemonės: klasifikavimas ir vertinimas“. Pagrindiniai naujajame standarte numatyti reikalavimai: - Finansinį turtą reikalaujama suskirstyti į tris grupes pagal tai, kaip jis yra vertinamas: finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina; finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis; ir finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais. - Skolos priemonių klasifikavimas priklauso nuo ūkio subjekto finansinio turto valdymo verslo modelio ir ar sutartiniai pinigų srautai apima tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimus. Jeigu skolos priemonė laikoma sutartiniams pinigų srautams gauti, ji gali būti apskaitoma amortizuota savikaina, jeigu ji taip pat tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą. Skolos priemonės, kurios tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą ir kurios sudaro ūkio subjekto portfelio, kuriame pinigų srautams gauti skirtas turtas yra laikomas ir parduodamas, gali būti pripažįstamos finansiniu turtu, vertinamu tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis. Finansinis turtas, kuris neapima pinigų srautų, tenkinančių tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimų reikalavimo, turi būti vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais (pavyzdžiui, išvestinės finansinės priemonės). Įterptosios išvestinės finansinės priemonės nuo šiol neatskiriamos nuo finansinio turto, tačiau į jas atsižvelgiama vertinant, ar vykdomas tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimas. - Investicijos į nuosavybės priemones visada vertinamos tikrąja verte. Tačiau vadovybė gali priimti neatšaukiamą sprendimą pripažinti tikrosios vertės pasikeitimą kitomis bendrosiomis pajamomis, jeigu priemonė nėra skirta parduoti. Jeigu nuosavybės priemonė klasifikuojama kaip skirta parduoti, tikrosios vertės pasikeitimas pripažįstamas pelnu ar nuostoliais. - Daugelis 39-jame TAS numatytų reikalavimų, susijusių su finansinių įsipareigojimų klasifikavimu ir vertinimu, buvo perkelti į 9-ajį TFAS be pakeitimų. Pagrindinis pasikeitimas yra tas, kad ūkio subjektas kitų bendrųjų pajamų straipsnyje turės pateikti kredito rizikos, iškylančios dėl finansinių įsipareigojimų, klasifikuojamų kaip vertinamų tikrąją verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, pokyčių poveikį. - 9-ajame TFAS nustatytas naujas vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo modelis – tikėtinų kredito nuostolių (TKN) modelis. Standarte numatytas trijų etapų metodas, grindžiamas finansinio turto kredito kokybės pokyčiu nuo pirminio pripažinimo momento. Praktikoje

naujosios taisyklės reiškia, kad ūkio subjektai, apskaitoje pirmą kartą pripažindami finansinį turtą, kurio kredito kokybė nėra pablogėjusi, apskaitoje turės iš karto registruoti numatomus nuostolius, kurių suma lygi 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių sumai (prekybos gautinų sumų atveju, tikėtinų kredito nuostolių sumai už visą terminą). Tuo atveju, jeigu kredito rizika yra labai išaugusi, vertės sumažėjimas vertinamas nustatant tikėtinų kredito nuostolių sumą už visą terminą, o ne už 12 mėnesių. Modelyje numatyti procedūriniai supaprastinimai, apimantys lizingo ir prekybos gautinas sumas. - Apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimai buvo pakeisti, siekiant juos labiau suderinti su rizikos valdymu. Standarte numatyta galimybė ūkio subjektams pasirinkti, ar taikyti 9-ajame TFAS numatytus apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimus, ar toliau taikyti 39-ąjį TAS visoms apsidraudimo nuo rizikos priemonėms, nes dabartinis standartas šiuo metu neapima makro apsidraudimo sandorių apskaitos. Šis standartas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas Europos Sąjungos. Šiuo metu Grupė/Bendrovė vertina naujo standarto įtaką jos finansinėms ataskaitoms. 2012 m. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai Patobulinimai apima septynių standartų pataisas. 2-ojo TFAS pataisomis patikslintas „teisių suteikimo sąlygų“ apibrėžimas ir atskirai apibrėžtos „veiklos sąlygos“ bei „paslaugų teikimo sąlygos“. Pataisa taikoma mokėjimo akcijomis sandoriams, kurių suteikimo data yra 2014 m. liepos 1 d. arba vėlesnė. 3-ojo TFAS pataisomis patikslinta, kad (1) prievolė sumokėti neapibrėžtąjį atlygį, kuris atitinka finansinės priemonės apibrėžimą, klasifikuojama kaip finansinis įsipareigojimas arba nuosavybė remiantis 32-ajame TAS pateiktais sąvokų apibrėžimais ir kad (2) bet koks ne nuosavybės neapibrėžtasis atlygis – tiek finansinis, tiek nefinansinis – yra vertinamas tikrąja verte kiekvieną finansinių ataskaitų parengimo datą, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais. 3-ojo TFAS pataisos taikomos verslo jungimams, kurių įsigijimo data yra 2014 m. liepos 1 d. arba vėlesnė. 8-ojo TFAS pataisomis reikalaujama atskleisti (1) vadovybės sprendimus, susijusius su veiklos segmentų agregavimu, įskaitant segmentų, kurie buvo agreguoti, ir ekonominių rodiklių, kurie buvo vertinami nustatant, ar agreguoti segmentai turi panašias ekonomines charakteristikas, apibūdinimą ir (2) segmento turto sutikrinimą su ūkio subjekto turtu, jeigu ataskaitose pateikiamas segmento turtas. Išvadų dėl 13-ojo TFAS pagrindas patikslintas siekiant išaiškinti, kad išbraukiant tam tikrus 39-ojo TAS straipsnius po 13-ojo TFAS paskelbimo nebuvo siekiama panaikinti galimybės vertinti trumpalaikes gautinas ir mokėtinas sumas sąskaitoje faktūroje nurodyta suma, jeigu diskontavimo poveikis yra nereikšmingas. 16-ojo TAS ir 38-ojo TAS pataisomis patikslintas bendrosios balansinės vertės ir sukaupto nusidėvėjimo traktavimas, kai ūkio subjektas naudoja perkainojimo modelį. 24-ojo TAS pataisomis reikalaujama kaip susijusią šalį nurodyti ūkio subjektą, kuris ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui ar ataskaitas teikiančio ūkio subjekto patronuojančiai įmonei („vadovaujančiam ūkio subjektui“) teikia pagrindinių vadovaujančių darbuotojų paslaugas ir atskleisti sąnaudas, kurias vadovaujantis ūkio subjektas patyrė, teikdamas paslaugas ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui. Šie patobulinimai taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau. Šiuo metu Grupė/Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

79 METINĖ ATASKAITA 2015 | Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas

15-asis TFAS „Pajamos pagal sutartis su klientais“ Naujame standarte pateiktas pagrindinis principas, kuriuo remiantis pajamos turi būti pripažįstamos sandorio kaina tuomet, kai prekės arba paslaugos perduodamos klientui. Kompleksinės prekės ar paslaugos, kurias galima išskirti, turi būti pripažįstamos atskirai ir bet kokios nuolaidos ar lengvatos, taikomos sutarties kainai, paprastai turi būti priskiriamos atskiriems elementams. Jeigu atlygis yra skirtingas dėl tam tikrų priežasčių, turi būti pripažįstamos minimalios sumos, jeigu rizika, kad jos bus atstatytos, nėra reikšminga. Sąnaudos, patirtos siekiant užtikrinti sutarčių su klientais sudarymą, turi būti kapitalizuojamos ir amortizuojamos per sutarties naudos suvartojimo laikotarpį. Standartas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas Europos Sąjungos. Šiuo metu Grupė/Bendrovė vertina, kokios įtakos šis standartas turės jos finansinėms ataskaitoms. 2014 m. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai Patobulinimai apima keturių standartų pataisas. 5-ojo TFAS pataisomis patikslinta, kad pardavimo būdo pasikeitimas (perklasifikavimas iš "skirto parduoti" į "skirtą paskirstyti" arba atvirkščiai) nėra pardavimo ar paskirstymo plano pasikeitimas ir kaip toks neturi būti apskaitytas. 7-ojo TFAS pataisomis pateiktos gairės, skirtos padėti vadovybei nustatyti, ar susitarimo sąlygos dėl perduoto finansinio turto aptarnavimo gali būti traktuojamos kaip tolesnis ryšys pagal 7-ąjį TFAS reikalaujamos atskleisti informacijos tikslams. Šiomis pataisomis taip pat patikslinta, kad 7-jame TFAS numatyti užskaitos atskleidimo reikalavimai nėra konkrečiai taikomi visiems tarpiniams laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai to reikalauja 34-asis TAS. 19-ojo TAS pataisomis patikslinta, kad įvertinant išmokų, mokamų pasibaigus tarnybos laikui, įsipareigojimus, sprendimai dėl diskonto normos, aukštos kokybės įmonių obligacijų stiprios rinkos egzistavimo ar dėl to, kokias vyriausybės obligacijas naudoti kaip pagrindą, turėtų būti priimami remiantis valiuta, kuria išreikšti įsipareigojimai, o ne šalimi, kurioje jie atsirado. 34-jame TAS bus reikalaujama pateikti nuorodą iš tarpinių finansinių ataskaitų į „informacijos, atskleistos kitur tarpinėje finansinėje ataskaitoje“ vietą. Šie patobulinimai taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau. Šiuo metu Grupė/Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms. „Informacijos atskleidimo iniciatyva“ – 1-ojo TAS pataisos Standarto pataisomis patikslinta reikšmingumo sąvoka ir paaiškinta, kad ūkio subjektas neturi specialiai atskleisti informacijos, kurios reikalauja TFAS, jei informacija, susijusi su atskleidimu, nėra reikšminga, net jei TFAS numatytas konkrečių reikalavimų sąrašas arba jie apibūdinti kaip minimalūs reikalavimai. Standarte pateiktos naujos gairės dėl finansinėse ataskaitose pateikiamų tarpinių sumų, visų pirma tai, kad tokias tarpines sumas (a) turi sudaryti straipsnių eilutės, kuriose nurodytos pagal TFAS pripažintos ir įvertintos sumos; (b) būtina pateikti ir pavadinti taip, kad tarpines sumas sudarančios straipsnių eilutės būtų aiškios ir suprantamos; (c) būtina pateikti nuosekliai visais laikotarpiais; ir kad (d) tokios tarpinės sumos neturi būti labiau išskirtos nei TFAS reikalaujamos pateikti tarpinės ir galutinės sumos. Šios pataisos taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau. Šiuo metu Grupė/Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms. 16-asis TFAS „Nuoma“ Naujajame standarte numatyti nuomos pripažinimo, vertinimo, pateikimo, informacijos atskleidimo principai. Pagal visas nuomos rūšis nuomininkas įgyja teisę naudoti turtą nuomos pradžioje ir, jeigu nuomos mokėjimai atliekami per tam tikrą laikotarpį, taip pat gauna finansavimą. Dėl to, 16-uoju TFAS

panaikinamas nuomos skirstymas į veiklos nuomą arba finansinę nuomą, kaip to reikalaujama 17ajame TAS, o vietoj to pateikiamas bendras nuomininko apskaitos modelis. Nuomininkai turi pripažinti: (a) visų nuomos rūšių, kurių laikotarpis ilgesnis nei 12 mėnesių, turtą ir įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai pagal nuomos sutartį perduodamo turto vertė yra nedidelė; (b) nuomos turto nusidėvėjimą atskirai nuo palūkanų už nuomos įsipareigojimus pelno (nuostolių) ataskaitoje. Į 16-ąjį TFAS iš esmės perkeliami 17-jame TAS apibrėžti nuomotojo apskaitos reikalavimai. Dėl šios priežasties nuomotojas toliau turi skirstyti nuomą į veiklos nuomą arba finansinę nuomą ir apskaitoje skirtingai registruoti šias dvi nuomos rūšis. Šis standartas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas Europos Sąjungos. Šiuo metu Grupė/Bendrovė vertina, kokios įtakos naujasis standartas turės jos finansinėms ataskaitoms. Kiti paskelbti, bet dar neįsigalioję standartai ar jų patobulinamai, tikėtina, neturės reikšmingos įtakos Grupei/Bendrovei.

2.2

Konsolidavimas

Konsolidavimas Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima patronuojančios įmonės „Lietuvos energija“, UAB ir jos tiesiogiai ir netiesiogiai kontroliuojamų dukterinių įmonių finansines ataskaitas. Grupė kontroliuoja ūkio subjektą, jei ji gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektu, į kurį investuojama, ir gali naudotis savo galia valdyti šį ūkio subjektą, kad paveiktų šios grąžos dydį. Kontrolė paprastai yra įgyjama valdant daugiau negu 50 proc. balsų suteikiančių akcijų. Dukterinės bendrovės yra konsoliduojamos nuo tada, kai Grupė įgyja kontrolę, ir nebekonsoliduojamos nuo kontrolės praradimo momento. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos taikant tokias pačias apskaitos politikas ir apima tokį patį ataskaitinį laikotarpį kaip ir patronuojančios įmonės finansinės ataskaitos. Visi Grupės įmonių tarpusavio sandoriai, likučiai bei nerealizuotas tarpusavio sandorių pelnas ir/ar nuostoliai tarp Grupės įmonių konsolidavimo metu yra eliminuojami. Nekontroliuojanti dalis atspindi pelno (nuostolių) ir grynojo turto dalį, nepriklausančią Grupei. Ji yra parodoma atskirai konsoliduotoje bendrųjų pajamų ataskaitoje, o konsoliduotame balanse atskirai išskiriama nuosavybės dalis, priklausanti nekontroliuojančiai daliai, ir nuosavybė, priklausanti patronuojančios įmonės akcininkams. Verslo jungimai Verslo jungimams, įvykusiems tarp bendro pavaldumo įmonių, nėra taikomas 3-iasis TFAS „Verslo jungimai“. Verslo jungimo sandoriai tarp bendro pavaldumo ūkio subjektų yra apskaityti taikant dalyvavimo (kontrolės) sujungimo (angl. pooling of interest) metodą. Dukterinių įmonių, nepriklausančių Bendrovės grupei, įsigijimas yra apskaitomas taikant įsigijimo metodą. Įsigijimo savikaina yra tikroji vertė, kurią sudaro mainais suteikto turto, išleistų nuosavybės priemonių, gautų ar prisiimtų įsipareigojimų tikroji vertė mainų dieną. Su įsigijimu susijusios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tuo laikotarpiu, kai yra patiriamos. Įsigyjamojoje įmonėje identifikuojamas įsigytas turtas, įsipareigojimai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai, atitinkantys 3 TFAS „Verslo jungimai“ pateiktus pripažinimo kriterijus. Jie yra pripažįstami jų tikrosiomis vertėmis įsigijimo dieną. Perleisto atlygio ir nekontroliuojančios dalies įsigyjamame ūkio subjekte sumos bei anksčiau turėtos nuosavybės dalies įsigyjamame ūkio subjekte tikrosios vertės perviršis lyginant su įsigyto

80 METINĖ ATASKAITA 2015 | Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas

identifikuojamo grynojo turto tikrąja verte yra pripažįstamas prestižu. Jeigu bendra perleisto atlygio, pripažintos nekontroliuojančios dalies ir anksčiau turėtos nuosavybės dalies suma yra mažesnė už įsigytos dukterinės įmonės grynojo turto tikrąją vertę (perkant pigiau nei rinkos kaina), skirtumas pripažįstamas tiesiogiai pelno (nuostolių) ataskaitoje. Nekontroliuojanti dalis įgytoje įmonėje pirminio pripažinimo metu yra įvertinama kaip apskaityto grynojo turto, įsipareigojimų ir neapibrėžtųjų įsipareigojimų tikrosios vertės proporcinga dalis, tenkanti nekontroliuojančiai daliai. Nuosavybės dalies dukterinėse įmonėse pasikeitimas, neturintis įtakos kontrolės pasikeitimui Sandoriai su nekontroliuojančios dalies akcininkais, dėl kurių kontrolė neprarandama, apskaitomi kaip sandoriai, kurie pripažįstami nuosavybės dalyje, t. y. kaip sandoriai su akcininkais. Skirtumas tarp sumokėto atlygio tikrosios vertės ir įsigytos dukterinės įmonės atitinkamos grynojo turto dalies balansinės vertės apskaitomas nuosavybės dalyje. Vykdant perleidimo nekontroliuojančiai daliai sandorius, pelnas ar nuostoliai taip pat apskaitomi nuosavybės dalyje.

2.3

Bendrovės investicijos į dukterines įmones

Dukterinė įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja patronuojanti įmonė. Investicijos į tiesiogiai kontroliuojamas dukterines įmones patronuojančios įmonės balanse yra apskaitytos įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos apskaitinė vertė patronuojančios įmonės balanse viršija tikėtiną atsiperkamąją vertę.

2.4

Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones

Asocijuota įmonė - tai tokia įmonė, kuriai Bendrovė ar Grupė daro reikšmingą įtaką. Reikšminga įtaka - tai galėjimas dalyvauti priimant finansinės ir veiklos politikos sprendimus, tačiau tai nėra galia kontroliuoti ar bendrai kontroliuoti šiuos sprendimus. Investicijos į asocijuotas įmones patronuojančios įmonės balanse yra apskaitytos įsigijimo savikaina atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos apskaitinė vertė patronuojančios įmonės balanse viršija tikėtiną atsiperkamąją vertę. Asocijuotų įmonių turtas, įsipareigojimai bei veiklos rezultatai įtraukiami į Grupės konsoliduotas finansines ataskaitas naudojant nuosavybės metodą, išskyrus atvejus, kai investicija yra klasifikuojama kaip laikoma pardavimui, kai ji yra apskaitoma pagal 5-ąjį TFAS „Ilgalaikis turtas, laikomas pardavimams ir nutraukiama veikla“. Taikant nuosavybės metodą, investicija į asocijuotą įmonę yra apskaitoma konsoliduotame balanse įsigijimo savikaina, pakoreguota po įsigijimo datos įvykusiais Grupės grynojo turto asocijuotoje įmonėje dalies pasikeitimais, atėmus bet kokį nuosavų investicijų vertės sumažėjimą. Asocijuotos įmonės nuostoliai, viršijantys Grupės turto dalį joje, nėra pripažįstami, išskyrus tuos atvejus, kai Grupė prisiėmė teisinius arba netiesioginius įsipareigojimus arba padarė mokėjimus asocijuotos ar bendrai valdomos įmonės vardu. Bet koks įsigijimo savikainos perviršis, lyginant su Grupės identifikuojamo turto, įsipareigojimų ir neapibrėžtųjų įsipareigojimų grynosios tikrosios vertės asocijuotoje įmonėje dalimi įsigijimo dieną, apskaitomas kaip menamas prestižas. Prestižas yra įtraukiamas į investicijos likutinę vertę ir vertinamas dėl vertės sumažėjimo kaip investicijos dalis. Jei po pakartotinio vertinimo Grupei tenkanti identifikuojamo turto, įsipareigojimų ir neapibrėžtųjų įsipareigojimų grynosios tikrosios vertės dalis viršija įsigijimo savikainą, perviršis yra nedelsiant pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje. Kai

Grupės įmonė vykdo operacijas su asocijuota Grupės įmone, nerealizuotas pelnas ar nuostoliai, tenkantys Grupei, yra eliminuojami. Finansinės garantijos už asocijuotų įmonių įsipareigojimus pradinio pripažinimo metu yra apskaitomos nustatyta tikrąja verte kaip investicijos į asocijuotas įmones ir finansiniai įsipareigojimai balanse. Tikroji vertė įvertinama kaip tikrosios įsipareigojimo, už kurį suteikta garantija, vertės bei analogiško įsipareigojimo be garantijos tikrosios vertės skirtumas. Atlikus pradinį pripažinimą, vėliau šie finansiniai įsipareigojimai amortizuojami ir pripažįstami pajamomis, priklausomai nuo susijusių asocijuotos įmonės finansinių įsipareigojimų bankui amortizacijos/grąžinimo. Jeigu atsiranda požymių, kad asocijuota įmonė gali neįvykdyti savo įsipareigojimų bankui, įmonės finansiniai įsipareigojimai apskaitomi didesniąja iš amortizuotos vertės ir pagal 37 TAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtas turtas“ nuostatas apskaičiuotos vertės. Bendrai valdoma įmonė (bendra įmonė) – tai jungtinė veikla, kai veiklą bendrai kontroliuojančios šalys turi teisių į tos veiklos grynąjį turtą. Tos šalys vadinamos bendros įmonės dalininkais. Iki 2015 m. lapkričio 6 d. Grupė turėjo dalį bendrai valdomoje įmonėje UAB GET Baltic, kuri yra bendrai kontroliuojama ir kurios savininkai turi rašytinį susitarimą, nustatantį bendrą įmonės ekonominės veiklos kontrolę. Grupė finansinėse ataskaitose apskaitė savo dalį bendrai valdomoje įmonėje taikydama nuosavybės metodą. Taikant nuosavybės metodą, investicijos vertė finansinės būklės ataskaitoje nustatoma prie savikainos pridedant investicijos į bendrą įmonę grynojo turto pasikeitimo dalį, priklausančią Grupei. Pelno (nuostolių) ataskaitoje parodoma Grupei priklausanti bendrai valdomos įmonės veiklos rezultatų dalis. Grupei priklausanti nerealizuoto pelno ar nuostolių, atsiradusių dėl sandorių tarp jos ir jai priklausančios bendros įmonės, dalis yra eliminuojama.

2.5

Užsienio valiutų perskaičiavimas

(a) Funkcinė ir pateikimo valiuta Kiekvienos Grupės įmonės finansinėse ataskaitose parodyti straipsniai įvertinti pirminės ekonominės aplinkos, kurioje konkreti įmonė vykdo veiklą, valiuta (toliau – funkcinė valiuta). Konsoliduotos finansinės ataskaitos pateiktos Eurais (Eur), kurie yra Bendrovės funkcinė ir pateikimo valiuta nuo 2015 m. sausio 1 d. Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublika tapo visateise euro zonos nare, o iki tol buvusią nacionalinę valiutą litą pakeitė euras. Litai į eurus buvo keičiami išlaikant tą patį euro ir lito keitimo santykį – 3,4528. (b) Sandoriai ir likučiai Sandoriai užsienio valiuta perskaičiuojami į funkcinę valiutą naudojant valiutų kursus, galiojančius sandorių atlikimo dieną. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su šiais sandoriais, bei perskaičiuojant piniginius turto bei įsipareigojimų likučius, išreikštus užsienio valiutomis, pagal metų pabaigoje galiojančius kursus apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2.6

Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikis turtas apskaitomas įsigijimo savikaina arba perkainota verte. Ilgalaikio materialiojo turto grupė, kurią sudaro hidroelektrinė ir hidroakumuliacinė elektrinės, Šiluminės elektrinės statinių ir įrenginių (kombinuoto ciklo blokas bei rezervinė elektrinė), skirstomieji dujotiekiai, dujų technologinė įranga, taip pat informacinių technologijų ir telekomunikacijų įranga apskaitoma savikaina atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Kitas ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais, ne rečiau kaip kartą per 5 metus nepriklausomų

81 METINĖ ATASKAITA 2015 | Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas

turto vertintojų arba Grupės vadovybės atliekamais turto vertinimais, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo bei vertės sumažėjimo suma. Įsigijimo vertė apima ilgalaikio materialiojo turto dalių pakeitimo išlaidas, kai jos patiriamos, jei šios išlaidos atitinka turto pripažinimo kriterijus. Visas sukauptas nusidėvėjimas bei vertės sumažėjimas perkainojimo metu sudengiamas su bendrąja turto verte ir likusi suma koreguojama iki perkainotos turto vertės. Visos kitos remonto ir priežiūros sąnaudos apskaitomos bendrųjų pajamų straipsnyje kai yra patiriamos. Apskaitinės vertės padidėjimas dėl ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo pripažįstamas kitose bendrosiose pajamose ir parodomas perkainojimo rezerve akcininkų nuosavybės dalyje. Jeigu perkainojus ilgalaikį materialųjį turtą jo vertė padidėja, tačiau anksčiau šio turto vertė buvo sumažėjusi ir dėl to buvo pripažintos sąnaudos, tada turto vertės padidėjimo suma, įvertinus nusidėvėjimą, mažinamos sąnaudos, kurios anksčiau buvo pripažintos bendrųjų pajamų ataskaitoje, o likusi dalis įtraukiama į perkainojimo rezervą. Vertės sumažėjimai, kurie padengia to paties turto ankstesnius vertės padidėjimus, pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir pateikiami mažinant perkainojimo rezervą nuosavybės dalyje; visi kiti vertės sumažėjimai pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitos pelno (nuostolių) dalyje. Kiekvienais metais skirtumas tarp nusidėvėjimo, apskaičiuoto pagal turto perkainotą apskaitinę vertę (kai perkainojant vertė padidėja), pripažinto bendrųjų pajamų ataskaitoje pelno (nuostolių) dalyje, ir nusidėvėjimo, apskaičiuoto pagal to turto pirminę įsigijimo savikainą, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytą pelną, įvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikį. Turto nusidėvėjimas apskaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, nurašant turto įsigijimo / perkainotą vertę iki likvidacinės vertės per šiuos įvertintus naudingo tarnavimo laikotarpius (metais):

Pastatai Statiniai ir mašinos - elektros ir ryšių įtaisai - elektros skirstymo įranga - elektros įrenginiai - kita įranga Hidroelektrinės, hidroakumuliacinės, rezervinės elektrinės kombinuotojo ciklo bloko turtas Hidroelektrinės ir hidroakumuliacinės elektrinių turtas: - vandentakos hidrotechniniai statiniai ir įrengimai - slėgiminiai vamzdynai - hidrotechninės turbinos - kita įranga Rezervinės elektrinės turtas: - statiniai ir tiesiniai - šilumos ir elektros įrenginiai - matavimo prietaisai ir įranga - kita įranga Kombinuoto ciklo bloko turtas: - statiniai ir tiesiniai - elektros linijos - elektros gamybos įrenginiai Skirstomieji dujotiekiai ir jų įrenginiai Transporto priemonės Informacinių technologijų ir telekomunikacijų įranga

8-75 20-25 15-45 15-35 5-50 ir

75 50 25-40 8-15 10-70 10-60 5-30 8-15 20-50 20-40 20-50 18 - 55 2-35 3-10

2.8 Kitas ilgalaikis materialusis turtas: - įrankiai, kitas ilgalaikis materialusis turtas

4-10

Ilgalaikis materialusis turtas apima atsargines dalis, atsarginius įrenginius ir priežiūros įrenginius, kai jie atitinka ilgalaikio materialaus turto apibrėžimą. Turto likvidacinės vertės ir naudingo tarnavimo laikotarpiai peržiūrimi ir, prireikus, koreguojami. Skolinimosi išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto, kurio parengimas naudojimui arba pardavimui trunka ilgiau negu vienerius metus, įsigijimu, statyba ar gamyba, kapitalizuojamos kaip to turto savikainos dalis (žr. 2.17 pastabą). Kai ilgalaikis materialusis turtas nurašomas arba kitaip perleidžiamas, jo įsigijimo vertė bei susijęs sukauptas nusidėvėjimas toliau nebeapskaitomi finansinėse ataskaitose, o su tuo susijęs pelnas arba nuostolis apskaitomas pelno (nuostolių) dalyje bendrųjų pajamų ataskaitoje. Pelnas arba nuostolis, perleidus ilgalaikį materialųjį turtą, yra apskaičiuojami iš gautų pajamų atimant parduoto turto likutinę vertę. Pardavus perkainotą turtą, atitinkama perkainojimo rezervo dalis perkeliama į nepaskirstytąjį pelną (nuostolį). Remonto išlaidos yra pridedamos prie apskaitinės ilgalaikio materialiojo turto vertės, jei yra tikėtina, kad ateityje iš šių išlaidų bus gauta ekonominė nauda, ir jei jas galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinė vertė yra nurašoma. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje tuo metu, kai jos yra patiriamos. Nebaigta statyba perkeliama į atitinkamas ilgalaikio materialiojo turto grupes tuomet, kai ji užbaigiama ir turtas yra parengtas jo numatytam naudojimui.

2.7

Ilgalaikis nematerialusis turtas

(a) Patentai ir licencijos Patentai ir licencijos yra parodomos įsigijimo savikaina. Prekių ženklai ir licencijos, įgytos jungiant verslą, yra pripažįstamos tikrąja verte įsigijimo datą. Prekių ženklai ir licencijos apskaitomos įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją. Amortizacija skaičiuojama taikant tiesiogiai proporcingą metodą per numatytą naudingo tarnavimo laiką 3-5 metus arba per licencijos ir/ar patento konkretų galiojimo laiką, jeigu toks nustatytas. Naudingo tarnavimo laikotarpis yra peržiūrimas kiekvienais metais. (b) Kompiuterių programinė įranga Įsigytos kompiuterių programinės įrangos licencijos kapitalizuojamos remiantis su konkrečios programinės įrangos įsigijimu ir parengimu naudojimui susijusiomis išlaidomis. Šios išlaidos amortizuojamos per įvertintą naudingo tarnavimo laikotarpį (2-4 metai). (c) Taršos leidimai Detali taršos leidimų apskaitos politika pateikta 2.22 pastaboje. (d) Kitas nematerialusis turtas Nematerialusis turtas, iš kurio tikimasi gauti ekonominės naudos ateityje, apskaitomas įsigijimo savikaina, sumažinta sukauptos amortizacijos ir vertės sumažėjimo nuostolių suma. Amortizacija skaičiuojama taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per 3-4 metų įvertintą ekonominės naudos gavimo laikotarpį.

82 METINĖ ATASKAITA 2015 | Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas

Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Kiekvienų finansinių ataskaitų sudarymo datą Grupė ir Bendrovė peržiūri likutinę ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertę, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Esant tokiems požymiams, yra įvertinama šio turto atsiperkamoji vertė, kad būtų galima apskaičiuoti vertės sumažėjimą (jei toks yra). Kai neįmanoma įvertinti turto atsiperkamosios vertės, yra paskaičiuojama pajamas generuojančios turto grupės, kuriai šis turtas priklauso, atsiperkamoji vertė. Kai gali būti nustatytas patikimas ir nuoseklus paskirstymo pagrindas, turtas yra paskirstomas atskiriems pajamas generuojančio turto vienetams, priešingu atveju turtas yra paskirstomas mažesnėms pajamas generuojančio turto vienetų grupėms, kurioms gali būti nustatytas patikimas ir nuoseklus paskirstymo pagrindas. Kiekvienų finansinių ataskaitų sudarymo datą bei, kai yra vertės sumažėjimo požymių, atliekami ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio naudingo tarnavimo laikotarpis yra neapibrėžtas, ir ilgalaikio nematerialiojo turto, kuris nėra dar paruoštas naudojimui, vertės sumažėjimo testai. Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, tikėtini ateities pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės, naudojant diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant ateities pinigų srautus. Jei turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo pripažįstami iš karto bendrųjų pajamų straipsnyje. Jei po nuostolių dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė vėliau padidėja, tai apskaitinė turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertė padidinama iki naujai paskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet tiek, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per bendrųjų pajamų straipsnį iš karto.

2.9

Investicinis turtas

Investicinį turtą sudaro Grupės pastatai ir statiniai, kurie laikomi uždirbti nuomos pajamas arba tikintis vertės padidėjimo. Investicinis turtas pirminio pripažinimo metu apskaitomas įsigijimo savikaina, vėliau - tikrąja verte. Tikroji vertė yra nustatoma nepriklausomų turto vertintojų turinčių reikiamą kvalifikaciją ir nesenos patirties vertinant panašios paskirties turtą. Investicinio turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas, pelnas ar nuostoliai dėl tikrosios vertės pasikeitimo sudarant finansines ataskaitas, parodomi ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) dalyje bendrųjų pajamų ataskaitoje. Perkėlimai į investicinį turtą ir iš jo atliekami tik tada, kai pasikeičia turto paskirtis. Tam tikras nekilnojamasis turtas gali būti naudojamas Grupės, o nenaudojama dalis gali būti skiriama nuomos pajamoms uždirbti arba tikintis turto vertės padidėjimo. Jeigu Grupės naudojama turto dalis gali būti atskirai parduota, turto dalys apskaitomos atskirai. Grupės naudojama turto dalis apskaitoma vadovaujantis 16-ojo TAS, o skirta turto nuomos pajamoms uždirbti – 40–ojo TAS reikalavimais.

2.10 Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti Ilgalaikis turtas, laikomas pardavimui, apskaitomas žemesne iš apskaitinės vertės ir tikrosios vertės, atėmus numatomas pardavimo išlaidas, jeigu jo apskaitinę vertę ketinama atgauti iš pardavimo sandorio, o ne iš nepertraukiamo naudojimo.

2.11 Finansinis turtas Grupės ir Bendrovės finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte (vertės pokytis apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje), finansinį turtą, laikomą iki išpirkimo termino, suteiktas paskolas ir gautinas sumas. Klasifikavimas priklauso nuo įsigyto finansinio turto paskirties, vadovybės ketinimų ir nuo to, ar investicijos kotiruojamos aktyvioje rinkoje. Vadovybė nustato finansinio turto klasifikaciją jo pirmojo pripažinimo metu. Finansinio turto įsigijimai ir pardavimai apskaitoje atvaizduojami sandorio sudarymo dieną – dieną, kai Grupė ir Bendrovė įsipareigoja pirkti ar parduoti turtą. Pirminio pripažinimo metu finansinis turtas įvertinamas tikrąja verte. Jei investicijos apskaitytos ne tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas parodant bendrųjų pajamų ataskaitoje, prie investicijų pridedamos tiesioginės išlaidos, susijusios su sandoriu. Finansinio turto apskaita po pirminio pripažinimo priklauso nuo to, kuriai grupei finansinis turtas yra priskirtas Finansinis turtas apskaitomas tikrąja verte bendrųjų pajamų ataskaitoje pelno (nuostolių) dalyje Grupės finansinis turtas apskaitomas tikrąja verte bendrųjų pajamų ataskaitoje pelno (nuostolių) dalyje sudaro tiktai turtas, susijęs su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis (žr. 2.12 pastabą). Finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo Finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo – neišvestinis finansinis turtas, kuriuo prekiaujama aktyvioje rinkoje, turintis nustatytą galiojimo terminą su fiksuotais arba galimais nustatyti mokėjimais, kurį ūkio subjektas neabejotinai ketina ir gali laikyti iki galiojimo pabaigos. Finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo, apskaitomas amortizuota savikaina, naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Apskaičiuotų palūkanų normos metodas – tai finansinio turto amortizuotos savikainos skaičiavimo ir palūkanų pajamų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Apskaičiuotų palūkanų norma – tai palūkanų norma, tiksliai diskontuojanti numatomas būsimas grynųjų pinigų išmokas ar įplaukas iki finansinio turto grynosios balansinės vertės per numatytą finansinės priemonės galiojimo laikotarpį ar, jeigu būtina, per trumpesnį laikotarpį. Galimas parduoti finansinis turtas Galimas parduoti finansinis turtas – tai neišvestinis finansinis turtas, priskirtas galimam parduoti turtui arba nepriskirtas prie paskolų ir gautinų sumų, investicijų laikomų iki išpirkimo ar finansinio turto, apskaitomo tikrąja verte per pelną/nuostolius. Vadovybė nustato, kaip bus klasifikuojamos jos investicijos jų įsigijimo metu. Galimi parduoti vertybiniai popieriai vertinami tikrąja verte pagal rinkos pardavimo kainas arba remiantis diskontuotų pinigų srautų modelių taikymo rezultatais. Nerealizuotas pelnas ar nuostolis, atsiradęs dėl galimo parduoti finansinio turto tikrosios vertės pokyčių, apskaitomas tiesiogiai per nuosavybę, išskyrus vertės sumažėjimo nuostolius ir užsienio valiutos keitimo rezultatą. Kai tokio turto pripažinimas nutraukiamas visas anksčiau nuosavybėje sukauptas perkainojimo rezultatas iškeliamas

83 METINĖ ATASKAITA 2015 | Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas

į bendrųjų pajamų ataskaitos pelno (nuostolių) dalį. Tačiau palūkanos už tokį finansinį turtą, apskaičiuotos taikant faktinę palūkanų normą, yra pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio pajamomis. Paskolos ir gautinos sumos Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kuris nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Jos pripažįstamos trumpalaikiu turtu, išskyrus tas paskolas ir gautinas sumas, kurių grąžinimo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių po finansinės būklės ataskaitos parengimo dienos; tokiu atveju paskolos ir gautinos sumos pripažįstamos ilgalaikiu turtu. Paskolos ir gautinos sumos pradžioje apskaitomos įsigijimo savikaina (suteikto atlygio tikrąja verte), o vėliau - amortizuota verte, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostolis pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitos pelno (nuostolių) dalyje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas. Prekybos gautinos sumos pradžioje yra apskaitomos tikrąja verte, o vėliau amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą, sumažinta vertės sumažėjimo nuostolių suma. Prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimas pripažįstamas tada, kai yra objektyvių įrodymų, jog Grupė ar Bendrovė nesugebės atgauti visų šių sumų per pradžioje nustatytus terminus. Reikšmingi skolininko finansiniai sunkumai, tikimybė, kad skolininkas bankrutuos arba bus įvykdyta finansinė reorganizacija, taip pat mokėjimų nevykdymas ar uždelsimas (daugiau nei 2 mėnesius) – tai prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimo požymiai. Vertės sumažėjimo suma yra skirtumas tarp turto apskaitinės vertės ir įvertintų būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant apskaičiuotų palūkanų normą, dabartinės vertės. Turto apskaitinė vertė mažinama vertės sumažėjimo suma, o nuostolių suma pripažįstama bendrųjų pajamų ataskaitoje. Kai prekybos gautina suma yra neatgautina, ji nurašoma, mažinant vertės sumažėjimo sumą prekybos gautinoms sumoms. Anksčiau nurašytos, tačiau vėliau atgautos sumos apskaitomos bendrųjų pajamų ataskaitoje kaip pajamos. Finansinio turto vertės sumažėjimas Kiekvienų finansinių ataskaitų sudarymo datą Grupė ir Bendrovė įvertina finansinį turtą, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Finansinio turto vertė sumažėja tada, kai yra objektyvių požymių, tokių kaip vienas ar keli įvykiai, įvykę po finansinio turto pirminio pripažinimo, kurie turi įtakos įvertintiems finansinio turto ateities pinigų srautams. Vertės sumažėjimo požymių pavyzdžiu gali būti požymiai, kad skolininkas ar grupė skolininkų susiduria su reikšmingais finansiniais sunkumais, nemoka ar vėluoja mokėti palūkanas ar pagrindinę skolos sumą; tikimybė, kad jie bankrutuos ar bus vykdoma kita finansinė reorganizacija; akivaizdūs faktoriai, tokie kaip įsiskolinimų pokyčiai ar verslo sąlygų pokyčiai, sutampantys su finansinių įsipareigojimų nevykdymu, rodantys, jog egzistuoja įvertinamas būsimų pinigų srautų sumažėjimas. Finansinio turto, apskaitomo amortizuota savikaina, vertės sumažėjimo nuostolių suma yra skirtumas tarp finansinio turto apskaitinės vertės ir įvertintų ateities pinigų srautų dabartinės vertės, apskaičiuotos naudojant pirminio pripažinimo metu nustatytą apskaičiuotų palūkanų normą. Viso finansinio turto apskaitinė vertė yra tiesiogiai sumažinama įvertintais vertės sumažėjimo nuostoliais, išskyrus prekybos gautinas sumas, kurių apskaitinė vertė yra sumažinama naudojant abejotinų gautinų sumų sąskaitą. Nuvertėjusios gautinos sumos yra nurašomos, kai jos yra įvertinamos kaip nebeatgautinos. Jei po finansinių ataskaitų sudarymo datos įvertintų vertės sumažėjimo nuostolių suma sumažėja ir šis sumažėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiais, kurie įvyko po įvertintų vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo, tuomet šie anksčiau pripažinti vertės sumažėjimo nuostoliai yra atstatomi ir

parodomi bendrųjų pajamų ataskaitoje, bet taip, kad vertės sumažėjimo nuostolių atstatymo dieną turto apskaitinė vertė neviršytų amortizuotos savikainos, kuri būtų buvusi, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais laikotarpiais nebūtų buvę pripažinti. Finansinio turto pripažinimo nutraukimas Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

2.15 Įstatinis kapitalas Paprastosios akcijos apskaitomos nuosavybėje. Jei įmonė superka savo akcijas, šios supirktos akcijos atimamos iš nuosavybės. Joks pelnas ar nuostolis nepripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje dėl įmonei priklausančių nuosavybės priemonių pirkimo, pardavimo, išleidimo ar atšaukimo.

- baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;

Skirtumas tarp naujos akcijų emisijos nominalios vertės ir už akcijas gauto apmokėjimo tikrosios vertės apskaitomas kaip akcijų priedai.

- išlaikoma teisė į pinigų srautus, bet prisiimamas įsipareigojimas sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; arba

2.16 Prekybos mokėtinos sumos

- perleidžiama teisė gauti pinigines įplaukas iš turto ir/arba (a) perleidžiama iš esmės visa su finansinio turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda, arba (b) nei perleidžiama, nei išlaikoma su finansiniu turtu susijusi rizika ir nauda, bet perleidžiama šio turto kontrolė.

Prekybos mokėtinos sumos yra pripažįstamos, kuomet kita šalis įvykdo savo įsipareigojimus pagal sutartį, ir pradžioje pripažįstamos tikrąja verte, o vėliau apskaitomos amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.

2.12 Išvestinės finansinės priemonės

2.17 Paskolos

Išvestinės finansinės priemonės klasifikuojamos kaip laikomos prekybai. Pirminio pripažinimo metu jos pripažįstamos tikrąja verte ir vėliau jos taip pat apskaitomos tikrąja verte. Tikroji vertė yra apskaičiuojama pagal kotiruojamas rinkos kainas arba naudojant kainų nustatymo modelius, kurie apima su finansinėmis priemonėmis susijusio turto dabartines rinkos ar sutartines kainas bei kitus veiksnius. Išvestinės finansinės priemonės yra apskaitomos kaip turtas, kai jų tikroji vertė yra teigiama, ir kaip įsipareigojimai, kai neigiama. Pelnas ar nuostoliai iš šių finansinių priemonių yra įtraukiami į bendrųjų pajamų ataskaitos pelno (nuostolių) dalį kaip finansinės veiklos pajamos ar sąnaudos).

Paskolos pradžioje apskaitomos tikrąja verte, atėmus patirtas sandorio išlaidas. Vėliau paskolos apskaitomos amortizuota savikaina. Bet koks skirtumas, susidaręs tarp pradžioje pripažintos sumos ir išpirkimo vertės, pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitos pelno (nuostolių) dalyje per skolinimosi laikotarpį, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.

2.13 Atsargos Atsargos pripažįstamos savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra mažesnė. Savikaina nustatoma naudojant FIFO metodą, išskyrus gamtines dujas ir suskystintas gamtines dujas, kurių savikaina apskaičiuojama naudojant svertinio vidurkio metodą. Atsargų savikaina apima pirkimo kainą, mokesčius (išskyrus tuos, kuriuos vėliau Grupė ir Bendrovė susigrąžina iš mokesčių institucijų), transportavimo, tvarkymo ir kitas išlaidas, tiesiogiai priskirtinas atsargų įsigijimui. Savikainai nepriskiriamos skolinimosi išlaidos. Grynoji galimo realizavimo vertė yra įvertinta pardavimo kaina, esant įprastoms verslo sąlygoms, atėmus priskirtinas kintamas pardavimo sąnaudas.

2.14 Pinigai ir pinigų ekvivalentai Pinigai ir pinigų ekvivalentai apima pinigus kasoje, indėlius iki pareikalavimo bankuose ir kitas trumpalaikes labai likvidžias investicijas, kurių terminas yra ne ilgesnis kaip trys mėnesiai. Pinigų srautų ataskaitoje pinigai ir pinigų ekvivalentai apima pinigus kasoje, indėlius iki pareikalavimo bankuose ir kitas trumpalaikes labai likvidžias investicijas, kurių terminas yra ne ilgesnis kaip trys mėnesiai, bei banko sąskaitos kreditus (angl. overdrafts). Banko sąskaitos kreditas (overdraft) apskaitomas balanso trumpalaikių įsipareigojimų paskolų straipsnyje.

84 METINĖ ATASKAITA 2015 | Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas

Paskolos priskiriamos prie trumpalaikių įsipareigojimų, nebent Grupė ir Bendrovė turi besąlyginę teisę atidėti įsipareigojimo įvykdymą ne mažiau kaip 12 mėnesių po finansinių ataskaitų sudarymo dienos. Skolinimosi kaštai, tiesiogiai susiję su turto įsigijimu, statyba ar turto, kuriam pagaminti ar jį paruošti naudojimui ar pardavimui reikia gana daug laiko (daugiau nei vienerių metų), pasigaminimu ar paruošimu naudojimui ar pardavimui, yra pridedami prie šio turto įsigijimo vertės tol, kol šis turtas visiškai parengiamas naudojimui ar pardavimui. Palūkanų pajamos, susijusios su laikinu skolintų lėšų investavimu iki jos bus panaudotos turto įsigijimui, yra atimamos iš turto įsigijimo vertės.

2.18 Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis Pelno mokestis Ataskaitinių ir praėjusių metų pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra apskaityti suma, kuri, tikimasi, bus atgauta iš arba sumokėta mokesčius administruojančiai institucijai. Skaičiuojant pelno mokestį yra naudojami tokie mokesčių įstatymai ir mokesčio tarifai, kurie galioja balanso sudarymo datą. Pelno mokestis apskaičiuojamas nuo metinio pelno, įvertinus atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos mokesčių įstatymų reikalavimus. Standartinis Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas 2015 ir 2014 metais yra 15 proc. Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno.

Atidėtasis pelno mokestis Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei laikini skirtumai yra susiję su prestižu (arba neigiamu prestižu), arba jei nesusijusio su verslo jungimu sandorio metu pripažintas turtas ar įsipareigojimai neįtakoja nei apmokestinamojo, nei finansinio pelno ar nuostolio. Atidėtojo pelno mokesčio turto apskaitinė vertė peržiūrima kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną ir yra sumažinama, jeigu nėra tikėtina, kad ateityje bus gautas pakankamas apmokestinamas pelnas šiam turtui ar jo daliai realizuoti. Sumažinama iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtasis pelno mokestis apskaičiuojamas taikant mokesčio tarifus, kuriuos numatoma taikyti, kai bus realizuojamas susijęs atidėtojo pelno mokesčio turtas arba įvykdomas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami, kai egzistuoja teisiškai pagrindžiama teisė sudengti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimais ir kai atidėtasis pelno mokestis susijęs su ta pačia fiskaline institucija. Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis už ataskaitinį laikotarpį Ataskaitinio laikotarpio ir atidėtieji mokesčiai turi būti pripažinti pajamomis ar sąnaudomis ir įtraukti į laikotarpio grynąjį pelną ar nuostolį, išskyrus atvejus, kai mokestis atsiranda iš sandorio ar įvykio, kuris pripažįstamas tiesiogiai nuosavybėje arba kitose bendrosiose pajamose tą patį ar kitą laikotarpį arba atsiranda iš verslo jungimo.

2.19 Išmokos darbuotojams Socialinio draudimo sąnaudos Grupė ir Bendrovė moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų įmokų planą ir vadovaujantis šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Grupė ir Bendrovė moka fiksuoto dydžio įmokas į Fondą ir neturi teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo toliau mokėti įmokas, jei Fondas neturi pakankamai turto, kad sumokėtų visas išmokas darbuotojams, susijusias su jų darbu dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos prie darbo užmokesčio sąnaudų. Išeitinės kompensacijos Išeitinės išmokos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki jo įprasto išėjimo į pensiją dienos arba darbuotojui priėmus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Grupė ir Bendrovė pripažįsta išeitines išmokas tada, kai ji yra akivaizdžiai įpareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų oficialų darbo santykių nutraukimo planą be galimybės jo atsisakyti arba įpareigota mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už išėjimą iš darbo savo noru. Ilgalaikės išmokos yra pripažįstamos dabartine verte, taikant rinkos palūkanų normą.

85 METINĖ ATASKAITA 2015 | Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas

Aktuarinis pelnas ar nuostoliai, atsirandantys iš koregavimų, pagrįstu patirtimi, ar dėl aktuarinių prielaidų pasikeitimo ir nedelsiant pripažįstami Grupės ir Bendrovės kitose bendrosiose pajamose bendrųjų pajamų ataskaitoje. Visos ankstesnės darbo sąnaudos yra pripažįstamos nedelsiant. Ilgalaikės išmokos darbuotojams Kiekvienam Grupės ir Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir pagal kolektyvinę sutartį priklauso 2–6 mėnesių atlyginimų dydžio išmoka. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę balanso sudarymo dieną. Aprašytas ilgalaikis išmokų darbuotojams įsipareigojimas finansinės būklės ataskaitos dieną yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Nustatytos ilgalaikės išmokos įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, naudojant palūkanų normas, nustatytas vyriausybės obligacijoms, kurios išreikštos tokia valiuta, kuria bus sumokėtos išmokos darbuotojams ir kurių terminas panašus į susijusio įsipareigojimo terminą.

2.20 Atidėjiniai Atidėjiniai apskaitomi tada, kai dėl įvykio praeityje Grupė ir Bendrovė turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Kai Grupė ir Bendrovė tikisi, kad dalis ar visa atidėjinių suma bus kompensuota, pavyzdžiui, pagal draudimo sutartį, gautina kompensacija yra pripažįstama kaip atskiras turtas, bet tik tada, kai kompensavimas yra garantuotas. Su atidėjiniais susijusios išlaidos yra apskaitomos bendrųjų pajamų ataskaitoje grynąja verte, atsižvelgiant į kompensuojamas sumas. Jei pinigų laiko vertė yra reikšminga, atidėjiniai yra diskontuojami naudojant efektyvią laikotarpio palūkanų normą (prieš mokesčius), jei reikia, atsižvelgiant į konkrečią įsipareigojimui specifinę riziką. Kai naudojamas diskontavimas, atidėjinio padidėjimas, atspindintis praėjusio laiko tarpą, yra apskaitomas kaip finansinės sąnaudos. Atidėjiniai nuostolingai sutarčiai Atidėjiniai nuostolingai sutarčiai yra įsipareigojimai, kurie pirminio pripažinimo metu apskaitoje pripažįstami tikrąja verte. Po pirminio pripažinimo kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atidėjiniai yra pripažįstami dabartine verte, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.

2.21 Pajamų ir sąnaudų pripažinimas Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Grupė ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pajamos įvertinamos gauto ar gautino už prekes ar paslaugas atlygio tikrąja verte, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, atėmus grąžinimus ir nuolaidas. Pajamos iš elektros energijos pardavimo galutiniams vartotojams Grupės pajamos iš elektros energijos pardavimo galutiniams vartotojams apima gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo, Viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) ir kitas paslaugas, suteikiamas elektros energijos pardavimo galutiniam vartotojui proceso metu. Perdavimo, skirstymo paslaugų ir VIAP, kurias teikia Grupės įmonės, kainas reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Elektros energijos pardavimo pajamos gyventojams yra pripažįstamos tada, kai elektros energija yra patiekiama ir už ją yra gautas apmokėjimas. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra sukaupiamos pardavimo pajamos, siekiant apskaityti patiektą, tačiau vartotojų dar nedeklaruotą elektros energiją. Šis sukaupimas yra nustatomas remiantis istorine patirtimi bei vidutiniu vartotojų atsiskaitymo už elektros energiją periodu. Elektros energijos pardavimo verslo klientams pajamos pripažįstamos tada, kai elektros energija yra patiekiama atsižvelgiant į faktiškai suvartotą elektros energijos kiekį, kuris nustatomas pagal skaitiklių rodmenis. Kainų ir pelningumo reguliavimas Atskirų Grupės įmonių ir jų vykdomų veiklų pelningumas yra reguliuojamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tvirtinant paslaugų kainas ateinantiems metams. Kainų lygis priklauso nuo numatomų ateinančių metų sąnaudų, prognozuojamos teikiamų paslaugų apimties, ankstesniais laikotarpiais uždirbto pelno nukrypimo nuo reguliuojamo dydžio ir kitų dalykų. Faktinės per metus Grupės reguliuojamų veiklų patirtos sąnaudos gali skirtis nuo prognozuojamų tvirtinant kainas, taip pat faktinė paslaugų apimtis gali skirtis nuo prognozuojamos. Tokiu būdu, reguliuojamų veiklų faktinis pelnas gali nukrypti nuo reguliuojamo lygio, ir skirtumas turės įtakos ateities paslaugų kainoms. Grupė nepripažįsta reguliuojamos veiklos turto ar įsipareigojimų, kurių paskirtis būtų išlyginti einamųjų metų pelną iki reguliuojamo lygio, jei šis skirtumą bus atgautas / grąžintas per paslaugų teikimą ateityje. Elektros energijos ir dujų skirstymo kainas reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (Komisija), nustatydama viršutines kainų ribas. Konkrečias skirstymo paslaugų kainas nustato Grupės bendrovės, kuri yra skirstomųjų tinklų operatoriai, neviršydami Komisijos patvirtintų ribų. Suskystintų dujų pardavimo reguliuojamiems vartotojams veikla reguliuojama nustatant pardavimo kainas. Perdavimo ir VIAP teikimo paslaugų kainos reguliuojamos Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – Komisijai) nustatant viršutines kainų ribas. Konkrečias perdavimo ir VIAP kainas ir tarifus nustato paslaugos teikėjas, kuris nepriklauso Grupei, neviršydamas Komisijos patvirtintų ribų. Gamintojų ir nepriklausomų tiekėjų parduodamos elektros energijos ir rezervinės galios kainos nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai gamintojas ar nepriklausomas tiekėjas užima daugiau kaip 25 procentus rinkos. Tokiu atveju, kainų reguliavimo tvarką nustato Komisija. Elektros importo ir eksporto kainos nereguliuojamos. Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos Vykdydama VIAP veiklą, Grupė uždirba pajamas bei patiria sąnaudas. VIAP lėšos - tai lėšos, sumokamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjams (remiantis iš anksto patvirtintais metiniais paslaugų kiekiais bei kainomis). Šios paslaugos vėliau teikiamos skirstomojo tinklo operatoriams bei elektros energijos vartotojams pagal Komisijos nustatytą tarifą. Grupės dukterinė įmonė, užsiimanti elektros energijos gamyba, gauna lėšas už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (toliau – VIAP lėšos), kurios sumokamos elektros energijos gamintojams pagal

86 METINĖ ATASKAITA 2015 | Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas

viešuosius interesus atitinkančių paslaugų schemą, remiantis iš anksto patvirtintais metiniais paslaugų kiekiais bei kainomis, kuriuos nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). Tarifą nustato Komisija, remdamasi apskaičiuotomis kintamomis elektros energijos gamybos sąnaudomis, kurias pateikia gamintojai. Grupės skirstomųjų tinklų dukterinė įmonė surenka VIAP lėšas iš vartotojų remdamasi Komisijos nustatytais tarifais ir perduoda jas elektros energijos perdavimo sistemos operatoriui (Grupei nepriklausančiai įmonei), kuris yra atsakingas už VIAP lėšų paskirstymą elektros energijos gamintojams. Lėšos iš vartotojų už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, kurios vėliau paskirstomos Grupei nepriklausančioms elektros gamybos įmonėms, pripažįstamos remiantis faktiškai suvartotu elektros energijos kiekiu ir Komisijos nustatytais tarifais. Lėšos už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, kurios vėliau paskirstomos Grupės dukterinei įmonei, užsiimančiai elektros energijos gamyba, pripažįstamos remiantis faktiškai patirtomis kintamomis sąnaudomis, nors elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus kiekvieną mėnesį atliekami mokėjimai elektros energijos gamintojui yra nustatomi remiantis iš anksto patvirtintais kiekiais ir kainomis. Komisija patvirtina faktinę gautinų VIAP lėšų sumą per vienerius metus po ataskaitinio laikotarpio pabaigos ir skirtumas sumokamas elektros energijos perdavimo sistemos operatoriui per antrus metus po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Taigi, skirtumas tarp sukauptų pajamų ir faktinių per metus atliktų mokėjimų pripažįstamas ilgalaike gautina arba mokėtina suma (straipsnyje „Po vienerių metų gautinos sumos“ arba „Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“), o ateinančių metų pabaigoje suma perklasifikuojama į trumpalaikę gautiną ar mokėtiną sumą (straipsnyje „Kitos gautinos sumos“ arba „Prekybos mokėtinos sumos“). Skirstomųjų tinklų dukterinės įmonės mėnesinės mokėtinos sumos elektros energijos perdavimo sistemos operatoriui pripažįstamos trumpalaikėmis mokėtinomis sumomis (straipsnyje „Prekybos mokėtinos sumos“). Pajamos už gamtinių dujų skirstymą ir tiekimą Pajamos iš nebuitinių vartotojų už gamtinių dujų skirstymą pripažįstamos kas mėnesį, remiantis vartotojų pateiktais matavimo prietaisų rodmenimis arba, jei vartotojai nepateikė matavimo prietaisų rodmenų, dujų kiekiais, apskaičiuotais pagal skirstymo įmonės patvirtintą gamtinių dujų kiekių apskaičiavimo metodiką. Pajamos iš gamtinių dujų tiekimo nebuitiniams vartotojams pripažįstamos kas mėnesį, remiantis jų pateiktais ir skirstymo sistemos operatoriaus patikrintais matavimo prietaisų parodymais (kaupimo principas). Pajamos iš buitinių vartotojų pripažįstamos kas mėnesį, remiantis jų pateiktais matavimo prietaisų parodymais ir atliktais įvertintų neatitikimų tarp deklaruotų ir suvartotų dujų kiekių koregavimais (kaupimo principas). Statybų sutartys Jeigu statybų sutarčių rezultatus galima patikimai įvertinti, pajamos ir išlaidos, susijusios su statybų sutartimis, pripažįstamos pajamomis ir sąnaudomis, atsižvelgiant į sutarties darbų įvykdymo lygį ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, t. y. taikant procentinį ilgalaikių sutarčių įvykdymo metodą, nustatant, kokią įvertintą bendrų sutarties pajamų ir išlaidų dalį sudaro pajamos arba išlaidos, uždirbtos arba patirtos atliekant darbus iki einamųjų finansinių metų pabaigos, lyginant jas su atliekamų darbų sąmatinėmis pajamų ir sąnaudų vertėmis ir tokiu būdu nustatant įvykdymo procentą.

Naujųjų vartotojų prijungimo pajamos Mokesčiai gauti už naujų vartotojų, gamintojų prijungimą bei elektros tinklo objektų ar įrenginių perkėlimą ar rekonstrukciją pageidaujant vartotojui, gamintojui ar kitiems asmenims, gauti po 2009 m. liepos 1 d., pripažįstami pajamomis prijungus vartotoją. Iki 2009 m. liepos 1 d. gauti aukščiau išvardinti mokesčiai apskaitomi kaip sukauptos ateinančių laikotarpių pajamos ir proporcingai pripažįstami pajamomis per naujai sukurto susijusio ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką. Susijusios sąnaudos, kurias sudaro ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė bei kitos sąnaudos, yra kapitalizuojamos ir nudėvimos per nustatytą kapitalizuoto turto naudojimo laikotarpį. Vartotojų sumokėtos įmokos už prijungimą prie dujų sistemos apskaitomos kaip atidėtosios pajamos ir pripažįstamos pajamomis per kapitalizuoto susijusio turto nusidėvėjimo laikotarpį. Paslaugų pardavimo pajamos Paslaugų pardavimo pajamos pripažįstamos tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kuomet buvo suteiktos paslaugos, atsižvelgiant į konkretaus sandorio įvykdymo lygį, įvertinamą pagal faktiškai suteiktas paslaugas, kaip visų teiktinų paslaugų procentinę dalį. Paslaugų pardavimo pajamos pripažįstamos, kai tikimasi, kad bus gauta su paslaugų teikimo sandoriu susijusi ekonominė nauda ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta. Pajamos pripažįstamos suteikus paslaugas.

2.22 Aplinkos taršos leidimai Remiantis Europos Sąjungos (ES) direktyva 2003/07/EC, buvo sukurta prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis sistema , kuri įsigaliojo nuo 2005 m. sausio 1 d. Pirmasis šios sistemos veikimo periodas yra 3 metų, kuris prasidėjo 2005 m. ir baigėsi 2007 m., antrasis yra 5 metų, kuris prasidėjo 2008 m. ir baigėsi 2012 m., trečiasis yra 7 metų, kurio trukmė yra nuo 2013 m. iki 2020 m. Sistemos veikimo periodas sutampa su Kyoto sutartyje numatytu periodu. Sistema veikia „Cap“ ir „Trade“ pagrindu. Iš Europos Sąjungos šalių narių vyriausybių yra reikalaujama, kad šios nustatytų ribas kiekvienam šios sistemos taršos objektui bei įgyvendinimo periodui. Ši riba yra nustatoma Nacionaliniame Paskirstymo Plane (NPP), kurį paruošia kiekvienos šalies narės atsakinga institucija (Lietuvoje – Aplinkos ministerija). NPP nustato metinį taršos kiekį (matuojama anglies dioksido tonomis ekvivalentui ) kiekvienam taršos objektui bei periodui bei paskirsto metinius aplinkos taršos leidimus jiems. Veiklos vykdytojai, dalyvaujantys ES aplinkos taršos leidimų prekybos sistemoje, 2008 – 2020 m. laikotarpiu turi teisę naudoti taršos mažinimo vienetus, pripažįstamus ES aplinkos taršos leidimų prekybos sistemoje, bet ne daugiau kaip 20 procentų jiems per 2008 – 2012 m. laikotarpį išduotų apyvartinių taršos leidimų kiekio. Šalis narė privalo paskirstyti aplinkos taršos leidimus iki kiekvienų metų vasario 28 d. remdamasi NPP (dalis aplinkos taršos leidimų yra rezervuojama naujiems objektams). Šalis narė turi užtikrinti, kad iki kitų metų balandžio 30 d., kiekvieno taršos objekto valdytojas pateiktų taršos objekto faktinės išmestos taršos į aplinką duomenis per einamuosius kalendorinius metus.

Prekių pardavimo pajamos Prekių pardavimo pajamos pripažįstamos tuomet, kai visa rizika, susijusi su prekių praradimu ar sugadinimu, bei bet kokios papildomos sąnaudos, atsirandančios dėl įvykių, atsitinkančių po to, kai prekės buvo pristatytos vežėjui ar į sutartą vietą, yra perduodama iš Grupės pirkėjui pagal standartizuotas pardavimo sąlygas (INCOTERMS), sutartas su pirkėju, bei yra pagrįstai užtikrintas susijusių gautinų sumų susigrąžinimas. Palūkanų pajamos Palūkanų pajamos pripažįstamos taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Gautos palūkanų įplaukos pinigų srautų ataskaitoje pateikiamos kaip investicinės veiklos pinigų srautai, bendrųjų pajamų ataskaitoje - kaip finansinės veiklos pajamos. Dividendų pajamos Dividendų pajamos pripažįstamos tada, kai akcininkai įgauna teisę gauti dividendus. Gautos dividendų įplaukos pinigų srautų ataskaitoje pateikiamos kaip investicinės veiklos pinigų srautai. Dukterinių įmonių dividendai, paskirti patronuojančiai įmonei, konsoliduotose finansinėse ataskaitose yra išeliminuojami. Veiklos nuomos pajamos Nuomos pajamos yra pripažįstamos lygiomis dalimis per nuomos laikotarpį. Sąnaudų pripažinimas Sąnaudos pripažįstamos bendrųjų pajamų ataskaitoje kaupimo principu, kai patiriamos.

87 METINĖ ATASKAITA 2015 | Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas

Nematerialusis turtas ES aplinkos taršos leidimai yra nematerialus turtas, kurį nepiniginės dotacijos forma suteikė valstybė ar įmonė įsigijo, ir kuris apskaitoje pripažįstamas tikrąja verte jo išleidimo ar perdavimo momentui. Po pirminio pripažinimo aplinkos taršos leidimai yra perkainojami tikrąja verte remiantis aktyvios rinkos kainomis. Taršos leidimų perkainojimo metu susidariusi apskaitinės vertės padidėjimo suma pateikiama kitose bendrosiose pajamose ir yra didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale, o vertės sumažėjimo suma, viršijanti prieš tai sukauptą sumą rezerve, yra apskaitoma bendrųjų pajamų ataskaitos pelno (nuostolių) dalyje. Realizavus aplinkos taršos vienetus, perkainojimo rezervo teigiamas likutis tiesiogiai pripažįstamas nepaskirstytame pelne. Valstybės dotacija Grupei nemokamai suteikti ES aplinkos taršos leidimai yra laikomi kaip nepiniginė valstybės dotacija, kurie pripažįstami apskaitoje tikrąja verte jų gavimo ar išleidimo datai. Vėliau valstybės dotacija atitinkamai taršos leidimų panaudojimui per taršos leidimų galiojimo laiką ar ją pardavus pripažįstama pajamomis. Atidėjinys taršos leidimų panaudojimui Grupei išmetus į aplinką teršalus atsiranda įsipareigojimas atsiskaityti už taršą su valstybe leidimais, kurių nominali vertė atitiktų išmestų teršalų kiekį. Šis įsipareigojimas yra atidėjinys, kuris yra įvertintas verte, atitinkančia sąnaudas, kurias Grupė patirs atsiradusiam įsipareigojimui padengti finansinių ataskaitų sudarymo datai. Įsipareigojimas gali būti sudengtas su nematerialiu turtu tik tada, kai išmestas taršos kiekis yra patvirtinimas atsakingos reguliuojančios valstybės institucijos. Įsipareigojimo vertės pasikeitimai pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Paskolinti aplinkos taršos leidimai

2.24 Dotacijos ir subsidijos

Aplinkos taršos leidimų skolinimas – pardavimo sandoris, kurio metu perleidžiamas turtas ir įgyjama teisė gauti aplinkos taršos leidimus. Teisė gauti aplinkos taršos leidimus apskaitoma kaip kitas ilgalaikis turtas. Pirminio pripažinimo metu toks turtas pripažįstamas įsigijimo savikaina, o vėliau tikrinama ar nesumažėjo jo vertė kaip aprašyta 2.8 pastaboje.

Dotacijos, susijusios su turtu

2.23 Veiklos nuoma ir lizingas

Vyriausybės ir Europos Sąjungos dotacijos, susijusios su turtu, apima dotacijas, kurios yra gautos ilgalaikio turto forma arba skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti. Dotacijos yra apskaitomos gauto turto tikrąja verte ir vėliau pripažįstamos bendrųjų pajamų ataskaitoje mažinant turto nusidėvėjimo sąnaudas per atitinkamo ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpį.

Nustatant, ar sutartis yra nuoma, remiamasi sutarties turiniu pasirašymo datą. Atliekamas įvertinimas, ar sutartis yra susijusi su specifiško turto naudojimu ir ar sutartimi perduodama teisė naudotis turtu.

Ilgalaikio turto perkainojimo metu, dotacijos, susijusios su ilgalaikiu turtu, kuriam turto vertinimo metu buvo suformuotas vertės sumažėjimas, yra nurašomos.

Nuoma yra pripažįstama išperkamąja, kai pagal nuomos sąlygas nuomininkui iš esmės perduodama visa rizika ir nauda, susijusi su turto nuosavybe. Veiklos nuoma – tai į išperkamosios nuomos sąvoką neįeinanti nuoma.

Dotacijos, susijusios su pajamomis

Bendrovė ir (arba) Grupė kaip nuomotojas Pajamos pagal veiklos nuomos sutartis yra pripažįstamos tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį. Pradiniai tiesioginiai nuomos sandorio kaštai yra pridedami prie nuomojamo turto vertės ir pripažįstami per nuomos laikotarpį, analogiškai kaip ir pačios nuomos pajamos. Bendrovė ir (arba) Grupė kaip nuomininkas Išperkamąja nuoma išsinuomotas turtas yra pripažįstamas kaip turtas verte, lygia išsinuomoto turto tikrajai vertei nuomos pradžioje, arba dabartinei minimalių nuomos įmokų pagal nuomos sutartį vertei, jeigu ji yra mažesnė. Atitinkamas įsipareigojimas nuomotojui yra parodomas balanse kaip išperkamosios nuomos įsipareigojimas. Nuomos mokėjimai yra išskiriami į finansines sąnaudas ir finansinių įsipareigojimų mažinimą taip, kad būtų pasiekta įsipareigojimo likučio pastovi palūkanų norma. Finansinės sąnaudos yra pripažįstamos sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje. Veiklos nuomos mokėjimai yra pripažįstami sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį. Finansinė nuoma (lizingas) Lizingas (finansinė nuoma) yra tokia nuomos rūšis, kai įmonė (lizingo gavėjas) per nuomos laikotarpį sumoka visą turto įsigijimo kainą ir palūkanas, o nuomos laikotarpio pabaigoje dažniausiai tampa to turto savininku. Lizingo davėjas, perdavęs lizingo gavėjui turtą pagal lizingo sutartį, apskaitoje registruoja po vienerių metų gautinas sumas, tokia suma, kuri lygi grynųjų investicijų į lizingą sumai. Suma, lygi grynųjų investicijų į lizingą sumai, parodoma kaip ilgalaikis finansinis turtas . Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ilgalaikių skolų sumos, kurios turi būti padengtos per vienerius metus, perkeliamos į straipsnį trumpalaikes gautinas sumas. Lizingo davėjo gautinos sumos ataskaitinių laikotarpių pabaigoje turi būti įvertintos ir, jeigu reikia, sumažintos abejotinų gautinų skolų sumomis. Lizinguojamas turtas yra nudėvimas per to turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Tuo atveju, jei Grupė ketintų nepasinaudoti įsigijimo teise lizingo periodo pabaigoje, turtas būtų nudėvimas per trumpesnį laiką iš šių dviejų: nustatytą naudingo tarnavimo laikotarpį arba lizingo laikotarpį.

Vyriausybės ir Europos Sąjungos dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, suma pripažįstama panaudota dalimi tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija. Šios dotacijos apskaitomos bendrųjų pajamų ataskaitoje atėmus susijusias išlaidas. Vartotojų sumokėtos įmokos už prijungimą prie Grupės dujų sistemos apskaitomos kaip atidėtosios pajamos ir pripažįstamos pajamomis per kapitalizuoto susijusio turto nusidėvėjimo laikotarpį. Šios pajamos apskaitomos Pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje Pardavimo pajamos.

2.25 Dividendų paskirstymas Dividendų paskirstymas Bendrovės akcininkams pripažįstamas įsipareigojimu Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose tuo laikotarpiu, kuomet dividendus patvirtina Bendrovės akcininkai.

2.26 Neapibrėžtumai Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai jų įvykdymui išteklių panaudojimas nėra tikėtinas. Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.27 Įvykiai po finansinės būklės ataskaitos sudarymo dienos Visi po finansinės būklės ataskaitos sudarymo dienos įvykę įvykiai (koreguojantys įvykiai) yra apskaitomi finansinėse ataskaitose, jei jie susiję su ataskaitiniu laikotarpiu ir turi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms. Visi įvykiai, kurie yra reikšmingi, tačiau nėra koreguojantys įvykiai, yra atskleidžiami finansinių ataskaitų pastabose.

2.28 Susijusios šalys Susijusiomis šalimis pripažįstami akcininkai, Valdybos nariai, jų artimi giminės, valstybės valdomos įmonės bei įmonės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai per tarpininką kontroliuoja Grupę arba yra kontroliuojamos atskirai ar kartu su kita šalimi, kuri taip pat pripažįstama susijusia šalimi, galiojant

88 METINĖ ATASKAITA 2015 | Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas

sąlygai, kad šis ryšys suteikia galimybę vienai iš šalių kontroliuoti kitą šalį arba daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai, priimant finansinius ir valdymo sprendimus.

Palūkanų normos rizika vertinama atsižvelgiant į Grupės/Bendrovės jautrumą palūkanų normų pokyčiams. Šis vertinimas pateiktas žemiau esančioje lentelėje.

2.29 Užskaitos Grupė

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra užskaitomi tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai atskiras TFAS reikalauja būtent tokio užskaitymo.

2.30 Tikroji vertė

2015 m. 2014 m.

Tikroji vertė apibrėžiama kaip kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių. Išskiriami trys tikrosios vertės hierarchijos lygiai. Pirmam lygiui priskiriama ta turto vienetų tikroji vertė, kuri nustatyta remiantis identiško turto kotiruojamomis (nekoreguotomis) kainomis, aktyviose rinkose. Antram lygiui priskiriama ta turto vienetų tikroji vertė, kuri nustatyta remiantis kitais tiesiogiai arba netiesiogiai stebimais rodikliais.

Padidėjimas/ sumažėjimas procentiniais punktais +0,3/-0,3 +0,5/-0,5

Bendrovė 2015 m. 2014 m.

Padidėjimas/ sumažėjimas procentiniais punktais +0,3/-0,3 +0,5/-0,5

Pelno (sumažėjimas)/ padidėjimas (42)/42 (65)/65

Pelno padidėjimas/ (sumažėjimas) 51/(51) 115/(115)

Trečiam lygiui priskiriama ta turto vienetų tikroji vertė, kuri nustatyta remiantis nestebimais rodikliais. Finansinių priemonių tikrosios vertės

3 Finansinės rizikos valdymas 3.1

Finansinės rizikos veiksniai

Vykdydamos veiklą, Grupė ir Bendrovė susiduria su įvairiomis finansinėmis rizikomis: rinkos rizika (įskaitant valiutos riziką, pinigų srautų palūkanų normos riziką), kredito rizika ir likvidumo rizika. Valdydamos šias rizikas Grupės įmonės siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti Grupės ir Bendrovės finansinius veiklos rezultatus, įtaką. Rinkos rizika Valiutų kursų svyravimo rizika Nuo 2015 m. sausio 1 d. Nacionalinė šalies valiuta yra euras. Grupė ir Bendrovė pirkimo ir pardavimo sandorius daugiausia sudaro euras. Sandoriai kitomis valiutomis (JAV doleriais) yra nereikšmingi Grupės mastu.

Tikrąja verte vertinamos Grupės išvestinės finansinės priemonės, Bendrovės ir Grupės galimas parduoti finansinis turtas (1 tikrosios vertės hierarchijos lygis), Bendrovės mokėtinas kainos priedas už dukterinių įmonių įsigijimą (3 tikrosios vertės lygis). Visam kitam finansiniam turtui ir finansiniams įsipareigojimams pirminio pripažinimo metu taikoma įsigijimo savikaina, o po to jie apskaitomi amortizuota savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Tikroji vertė apibrėžiama kaip kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių. Tikroji finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų vertė yra paremta kotiruojamomis rinkos kainomis, diskontuotų pinigų srautų modeliais arba opcionų kainų modeliais, priklausomai nuo aplinkybių. Grupės ir Įmonės finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų, vertinamų amortizuota savikaina, balansinė vertė yra artima jų tikrajai vertei, išskyrus suteiktas hipotekines paskolas (žr. 10-ą pastabą), Grupės įmonės „Lietuvos energijos gamyba“, AB gautas paskolas (žr. 19-ą pastabą), gautinas sumas už Litgrid AB pardavimą.

Grupės įmonės 2015 metais naudojosi išvestiniais finansiniais sandoriais, padedančiais valdyti užsienio valiutos riziką. Tačiau šie sandoriai 2015 m. pabaigoje buvo pasibaigę, o naujų sudaryta nebuvo.

2015 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės gautinų sumų už Litgrid AB pardavimą (žr. 10-ą pastabą) balansinė vertė lygi 238.975 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. 238.975 tūkst. Eur), tikroji vertė buvo apytiksliai lygi 247.350 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. 241.350 tūkst. Eur); tikroji vertė nustatyta remiantis diskontuotais pinigų srautais taikant 1,00 proc. (2014 m. gruodžio 31 d. - 1,40 proc.) diskonto normą. Tikroji vertė atitinka 3 lygį tikrosios vertės nustatymo hierarchijoje.

Palūkanų normos rizika

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti tikrąja verte Grupėje ir Bendrovėje naudojami tokie metodai ir prielaidos:

Grupės pajamoms ir pinigų srautams daro įtaką rinkos palūkanų normos svyravimai, kadangi dauguma 2015 m. gruodžio 31 d. Grupės suteiktų ir gautų paskolų yra su kintama palūkanų norma. Grupė turi finansinio turto su fiksuotomis palūkanų normomis, apskaitomo tikrąja verte, ir patiria tikrosios vertės pokyčio dėl palūkanų normos rizikos. Terminuoti indėliai yra su fiksuota palūkanų norma, todėl jiems neturi įtakos palūkanų normos rizika.

89 METINĖ ATASKAITA 2015 | Finansinės rizikos valdymas

a) Trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos ir kitų skolų ir trumpalaikių skolų, kurioms skaičiuojamos palūkanos, apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei. b) Ilgalaikių skolų (įskaitant trumpalaikę ir ilgalaikę dalis), kurioms skaičiuojamos palūkanos, tikroji vertė buvo apskaičiuota diskontuojant sutartinius ateities pinigų srautus taikant palūkanų normą,

nustatytą remiantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Minėtų skolų, išskyrus hipotekines paskolas (žr. 10-ą pastabą), „Lietuvos energijos gamyba“ AB paskolas (žr. pastaba 19) ir gautinas sumas iš Litgrid AB, tikroji vertė apytiksliai lygi balansinei vertei. Kredito rizika Grupės ir Bendrovės kredito rizika susijusi tiek su pagrindine įmonių veikla (prekybos bei kitos gautinos sumos), tiek su finansavimo veikla (pinigai ir pinigų ekvivalentai, terminuoti indėliai, paskolų suteikimas). Grupė neturi reikšmingos kredito rizikos, susijusios su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, koncentracijos. Bendrovėje iš esmės visos prekybos ir kitos gautinos sumos yra iš susijusių šalių (žr. 37-ą pastabą). Bendrovėje ir Grupėje suteiktas paskolas iš esmės sudaro EPSO-G paskolintos sumos (žr. 37-ą pastabą). Grupė ir Bendrovė laikinai laisvas pinigines lėšas investuoja tik į mažai rizikingus pinigų rinkos ir skolos vertybinių popierių instrumentus, t.y. terminuotus indėlius, obligacijas, Lietuvos Respublikos skolos vertybinius popierius. Prioritetinis Grupės ir Bendrovės iždo valdymo tikslas yra lėšų saugumo užtikrinimas ir, laikantis šio tikslo, investicijų grąžos maksimizavimas. Sandorio šalies kredito rizika valdoma sudarant sandorius tik su patikimomis finansinėmis institucijomis, turinčiomis ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta kredito reitingą, ne žemesnį nei A- pagal „Fitch Ratings“ agentūrą (arba kitų tarptautinių reitingo agentūrų atitikmenį). Kredito rizika, susijusi su lėšomis bankuose, yra ribota, nes Grupė ir Bendrovė atlieka operacijas su bankais, turinčiais aukštus užsienio reitingavimo agentūrų suteiktus kredito reitingus. Grupė ir Bendrovė laiko pinigus ir terminuotus indėlius didžiųjų Lietuvos bankų sąskaitose, kuriems pagal Fitch Ratings suteiktas ne žemesnis nei „A–„ ilgalaikio skolinimosi kredito reitingas. Maksimali kredito rizika 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. lygi balansinei finansinio turto vertei. Grupė 2015

Bendrovė 2014

2015

Likvidumo rizika valdoma planuojant būsimus Grupės įmonių pinigų srautus ir užtikrinant, kad kiekviena Grupės įmonė visada turėtų pakankamai lėšų, pasirašytų kredito sutarčių bei sąskaitų pereikvojimų, užtikrinančių įprastinę Grupės veiklą. Refinansavimo rizika valdoma užtikrinant, kad finansinės skolos, mokėtinos per tam tikrą laikotarpį, būtų padengtos turimais pinigais, per šį laikotarpį laukiamu Grupės įmonių veiklos pinigų srautu ir nepanaudotų kreditų, kurie turi būti grąžinti vėlesniais laikotarpiais, suma. 2015 m. gruodžio 31 d. Grupės bendro likvidumo rodiklis (trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai) buvo 1,05; skubaus padengimo rodiklis (trumpalaikis turtas-atsargos / trumpalaikiai įsipareigojimai) – 0,94 (2014 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 1,07 ir 0,94). Bendrovės suteikta garantija UAB LITGAS, skirta pateikti užtikrinimo priemones pagal UAB LITGAS sudarytas kredito sutartis su kredito institucijomis bei sudarytas ilgalaikes suskystintų gamtinių dujų (SGD) pirkimo sutartis su SGD tiekėjais baigė galioti 2016 m. vasario 23 d. Lentelėje žemiau pateikta informacija apie Grupės ir Bendrovės finansinius įsipareigojimus pagal grupes: Grupė

Mokėtinos sumos, vertinamos amortizuota savikaina Paskolos ir išperkamosios nuomos įsipareigojimai Prekybos mokėtinos sumos (25 pastaba) ir ilgalaikės skolos tiekėjams (24 pastaba) Kitos mokėtinos sumos

Bendrovė

2015

2014

2015

2014

420.688

391.607

93.648 35.545

143.788 32.147

45.995 361

188 307

549.881

567.542

17.819 64.175

495

2014

Paskolos ir gautinos sumos: Prekybos ir kitos gautinos sumos Suteiktos paskolos ir gautinos sumos Galimas parduoti finansinis turtas: Galimas parduoti finansinis turtas

125.878 239.707

151.597 239.761

4.549 238.975

1.602 238.974

4.548

4.711

4.561

4.711

Pinigai ir pinigų ekvivalentai Iš viso Nebalansiniai įsipareigojimai: Suteiktos atviros garantijos Iš viso

164.341 534.474

211.019 607.088

13.179 261.264

31.347 276.634

67.430 67.430

73.645 73.645

67.430 67.430

73.645 73.645

90 METINĖ ATASKAITA 2015 | Finansinės rizikos valdymas

Likvidumo rizika

Įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte Iš viso

Lentelėje pateikta informacija apie Grupės ir Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus pagal sutartis (imant finansinių įsipareigojimų, kuriems skaičiuojamos palūkanos, nediskontuotus pinigų srautus, ir kitų finansinių įsipareigojimų balansinę vertę):

Grupė

Paskolos, lizingas ir kiti įsiskolinimai, kuriems skaičiuojamos palūkanos Prekybos mokėtinos sumos Kitos mokėtinos sumos 2015 m. gruodžio 31 d.

Grupė

2015 Nuo 3 mėn. Nuo 1 iki iki 1 metų 5 metų

Iki 3 mėn.

60.067 91.954 32.507 184.528

87.945 255 2.912 91.112

2014 Nuo 3 Nuo 1 iki mėn. iki 5 metų 1 metų

Iki 3 mėn.

Paskolos, lizingas ir kiti įsiskolinimai, kuriems skaičiuojamos palūkanos Prekybos mokėtinos sumos Kitos mokėtinos sumos 2014 m. gruodžio 31 d.

Bendrovė

Paskolos, lizingas ir kiti įsiskolinimai, kuriems skaičiuojamos palūkanos Prekybos mokėtinos sumos Kitos mokėtinos sumos 2015 m. gruodžio 31 d.

224.223 674 224.897

Po 5 metų

Iš viso

60.661 765 61.426

432.896 93.648 35.419 561.963

Po 5 metų

Iš viso

59.566

123.312

164.563

56.633

404.074

141.612 32.148 233.326

792 124.104

1.383 165.946

56.633

143.787 32.148 580.009

Po 5 metų

Iš viso

Iki 3 mėn.

443 361 804

2015 Nuo 3 Nuo 1 mėn. iki iki 5 1 metų metų

45.552 45.552

19.400 19.400

Bendrovė

Iki 3 mėn.

Paskolos, lizingas ir kiti įsiskolinimai, kuriems skaičiuojamos palūkanos Prekybos mokėtinos sumos Kitos mokėtinos sumos 2014 m. gruodžio 31 d.

3.2

188 307 495

2014 Nuo 3 Nuo 1 mėn. iki iki 5 1 metų metų

Iš viso

Po 5 metų

188 307 495

Kapitalo rizikos valdymas

Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 40 tūkst. Eur, o uždarosios akcinės bendrovės ne mažesnis kaip 2,5 tūkst. Eur. Nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 50 procentų bendrovės įstatinio kapitalo dydžio. 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir visos grupės įmonės, išskyrus VŠĮ Energetikų mokymo centras, vykdė šiuos reikalavimus. „Lietuvos Energija“, UAB suteikė šiai įmonei patvirtinimą, kad bus užtikrinamas finansinės paramos teikimas ne mažiau kaip 12 mėnesių nuo jų finansinių ataskaitų patvirtinimo dienos. Grupės įmonės, valdydamos kapitalo riziką ilguoju laikotarpiu, siekia optimalios kapitalo struktūros, kuri užtikrintų tiek kapitalo kaštų, tiek ir rizikos minimizavimo tikslų suderintą įgyvendinimą. Grupės įmonės kapitalo struktūrą formuoja, įvertindamos įmonių vidinius reguliarios veiklos, planuojamų investicijų ir plėtros veiksnius bei atsižvelgdamos į Grupės įmonių veiklos strategijas, išorinius veiklai reikšmingus esamus ir numatomus rinkų, reguliavimo, šalies ekonominės aplinkos veiksnius.

4 Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai, naudojami rengiant finansines ataskaitas Vertinimai ir sprendimai nuolat peržiūrimi ir įvertinami remiantis praeities patirtimi bei kitais veiksniais, įskaitant būsimų įvykių tikimybę, kuri laikoma pagrįsta tam tikromis aplinkybėmis.

64.952 443 361 65.756

Rengiant finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti ES, vadovybei reikia padaryti tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie turėjo įtakos pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumoms bei neapibrėžtumų atskleidimui. Prielaidų, vertinimų ir sprendimų pasikeitimai galėtų turėti reikšmingos įtakos šioms Bendrovės atskiroms ir Grupės konsoliduotoms finansinėms ataskaitoms. Turto perkainojimas ir vertės sumažėjimas Grupė ilgalaikį materialųjį turtą, išskyrus elektrinių turtą, skirstomuosius dujotiekius, dujų technologinę įrangą bei informacinių technologijų ir telekomunikacijų įrangą apskaito perkainota verte vadovaujantis 16-uoju Tarptautiniu apskaitos standartu "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai".

91 METINĖ ATASKAITA 2015 | Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai, naudojami rengiant finansines ataskaitas

Dukterinių įmonių, išskyrus AB LESTO, turto perkainojimas ir tikrosios vertės nustatymas 2015 m. gruodžio 31 d. nepriklausomas turto vertinimas Grupėje buvo atliktas AB „Lietuvos dujos“ (pastatai), UAB „Kauno energetikos remontas“ ir NT Valdos, UAB (pastatų ir statinių). Turto vertinimą atliko nepriklausomos vertinimo bendrovės. Dukterinės įmonės AB „Lietuvos dujos“ ilgalaikis materialusis turtas buvo įvertintas tikrąja verte verslo jungimo metu (33 pastaba). 2015 m. rugsėjo mėn. buvo perkainota visa pastatų grupė pagal nepriklausomų turto vertintojų – Uždaroji akcinė bendrovė korporacija „Matininkai“ ir Uždaroji akcinė bendrovė „Ober - Haus“ nekilnojamas turtas – nustatytą vertę. Atliekant vertinimą buvo taikytas palyginamųjų kainų metodas. Kitų ilgalaikio materialiojo turto grupių, kurios apskaitomos perkainota verte, tikroji vertė, AB „Lietuvos dujos“ vadovybės nuomone, per 2015 m. reikšmingai nepakito. 2014 m. gruodžio 31 d. dukterinės įmonės AB „Lietuvos dujos“ ilgalaikis materialusis turtas buvo įvertintas tikrąja verte verslo jungimo metu (33 pastaba). Dukterinės įmonės UAB „Kauno energetikos remontas“ ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės vertinimą 2015 m. gruodžio 31 d. atliko nepriklausomi turto vertintojai, kur vertinant nekilnojamo turto grupę naudotas palyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodas. Vertinant kitas turto grupes, naudoti lygiagrečiai palyginamosios vertės ir atstatomosios vertės metodai. Turto daliai, kuri buvo vertinta atstatomosios vertės metodu atliktas vertės sumažėjimo testas, kuris parodė, kad nėra požymių galimam vertės sumažėjimui. Dukterinės įmonės NT Valdos, UAB visų pastatų ir statinių vertinimas buvo atliktas 2015 m. lapkričio mėn. nepriklausomų turto vertintojų UAB „InReal“ taikant lyginamosios vertės (pardavimų kainos analogų) ir pajamų metodą. NT Valdos, UAB vadovybės nuomone, remiantis šiuo metodu pakoreguotos pastatų ir statinių vertės 2015 m. gruodžio 1 d. atitinka jų tikrąją vertę 2015 m. gruodžio 31 d. 2014 m. gruodžio 31 d. nepriklausomas turto vertinimas Grupėje buvo atliktas NT Valdos, UAB (pastatų, statinių ir transporto priemonių), AB LESTO ir AB „Lietuvos dujos“ (pastatų, statinių ir transporto priemonių). Turto vertinimą atliko nepriklausomos vertinimo bendrovės ir Grupės vertinimo specialistai. Kitos Grupės įmonės neatliko turto, apskaitomo perkainota verte, perkainojimo 2015 m. gruodžio 31 d., nes perkainojimai buvo atlikti ne seniau nei prieš 4 metus ir nėra požymių, kad perkainota verte apskaitomo turto likutinė vertė reikšmingai skirtųsi nuo rinkos vertės.

AB LESTO turto perkainojimas 2014 m. AB LESTO ilgalaikį materialųjį turtą apskaito perkainota verte vadovaujantis 16-uoju TAS "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai". Įgyvendindama 16-ojo TAS 31 straipsnio nuostatą, Bendrovė 2014 m. remiantis UAB „Ernst & Young Baltic“ ilgalaikio materialiojo turto vertinimo ataskaita, atliko ilgalaikio materialiojo turto vertinimą ir nustatė, kad 2014 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė (įskaitant nebaigtą statybą) sudarė 683 mln. Eur. Nustatyta, kad ilgalaikio materialiojo turto vertė 618 mln. Eur mažesnė nei 2014 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio materialiojo turto likutinė balansinė vertė, kuri buvo lygi 1.301 mln. Eur. Reikšmingas ilgalaikio materialiojo turto vertės pokytis įvyko didžiąja dalimi dėl taikomo ekonominio nusidėvėjimo. Įvertinus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2009-2015 m. priimtus sprendimus ir apskaičiavus ekonominį nusidėvėjimą (turto vertinimas pajamų metodu), AB LESTO ilgalaikio materialiojo turto vertė yra mažesnė nei pagal kaštų metodą nustatyta vertė. Vertinant AB LESTO ilgalaikį materialųjį turtą perkainota verte, buvo naudojami pajamų ir kaštų vertinimo metodai. Turto vertinimas buvo atliekamas tokiais etapais: (I) nustatyta naujo turto atstatomoji vertė, (II) nustatytas turto fizinis ir funkcinis nusidėvėjimas, (III) atliktas turto atsipirkimo galimybių vertinimas (pajamų metodas). Vertinant pajamų metodu AB LESTO naudojo šias pagrindines prielaidas: Komisija, 2015 m. sausio 19 d. pažymoje Nr. O5-16 nustatydama 2016 - 2020 m. skirstymo paslaugos kainos viršutinę ribą, šiam laikotarpiui patvirtino investicijų grąžos normą lygią 6,79 proc. Ši norma naudojama nustatant investicijų grąžą 2016 m., 2015 m. naudojama Komisijos nustatyta 6,13 proc. investicijų grąžos norma, visu kitu planuojamu pinigų srautų periodu (20172024 m.) naudojama Bendrovės apskaičiuota investicijų grąžos norma 7,5 proc., darant prielaidą, kad bus patenkintas teisminis Bendrovės skundas dėl netinkamo dydžio investicijų grąžos taikymo; diskontuojant pinigų srautus buvo naudota ikimokestinė 7,5 proc. diskonto norma; AB LESTO veiklos sąnaudos 2016-2020 m. periodu planuojamos pagal patvirtintus AB LESTO ilgalaikius planus, nuo 2021 m. planuojami pokyčiai pagal vertinimo metu galiojančias vidutinio metinio vartotojų kainų indekso (VKI) ir darbo užmokesčio kitimo projekcijas; įvertinta, kad atskirais reguliavimo periodais dėl planuojamo įmonės efektyvumo bus gautas papildomas pelnas;

AB LESTO turto perkainojimas 2015 m. 2015 m. gruodžio 31 d. AB LESTO patikrino, ar ilgalaikio materialaus turto balansinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jo tikrosios vertės. Vadovybė nustatė tikrąją vertę taikydama pajamų metodą. Vadovybės vertinimu, turto tikroji vertė reikšmingai nesiskyrė nuo balansinės vertės, todėl perkainojimo rezultatas nebuvo apskaitytas. AB LESTO turto tikrosios vertės nustatymui bei investicijos į AB LESTO atsiperkamosios vertės nustatymui atskirose Bendrovės ataskaitose buvo naudojamos vienodos prielaidos, jos aprašytos toliau skyriuje Investicijų į dukterines įmones vertinimas atskirose Bendrovės ataskaitose.

investicijos nurodytos 2015-2024 m. pagal patvirtintą 10-ies metų investicijų planą; AB LESTO vadovybės nuomone, 16,46 mln. Eur suma, kuria Komisija sumažino 2015 m. AB LESTO pajamų lygį, buvo pagrįstai įtrauktos i reguliuojamos veiklos sąnaudas 2011-2013 m. ir padarė prielaidą, kad teismas priims AB LESTO palankų sprendimą bei minėta suma Komisijos bus įtraukta į 2017 m. AB LESTO pajamų lygį. AB LESTO vadovybės nuomone, 2014 m. rugsėjo 24 d. Vyriausybės nutarimu (toliau – Vyriausybės nutarimas) patvirtintame Valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo principų apraše nurodytas reguliuojamos turto bazės priedas, apskaičiuojamas kaip balansinės turto

92 METINĖ ATASKAITA 2015 | Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai, naudojami rengiant finansines ataskaitas

vertės ir reguliuojamos turto bazės skirtumas, susidaręs 2014 m. birželio 30 d., turėjo būti įtrauktas i kapitalo kaštus nustatant AB LESTO 2015-2016 m. pajamų lygį. AB LESTO kreipėsi i teismą dėl minėto priedo įtraukimo į pajamų lygį ir į planuojamus pinigų srautus įtraukė su reguliuojamos turto bazės priedu susijusius pinigų srautus su 50% tikimybe. 2014 m. AB LESTO atliko tikrosios vertės nustatymo jautrumo analizę nestebimų duomenų pokyčiams, remiantis tokiais scenarijais: I jautrumo analizės scenarijus: pasikeitus esamai reguliavimo aplinkai ir Komisijai nustatant AB LESTO pajamų lygį 2017-2024 m. laikotarpiu, nebus įtraukiama investicijų grąža nuo Vyriausybės nutarimu patvirtinto reguliuojamos turto bazės priedo, todėl AB LESTO pajamos prognozuojamu laikotarpiu (2015-2024 m.) sumažėtų 122,22 mln. eurų, o ilgalaikio materialaus turto tikroji vertė sumažėtų iki 601 mln. Eur. II jautrumo analizės scenarijus: teisminėms institucijoms atmetus AB LESTO pateiktą skundą, kuriuo skundžiamas Komisijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. O3-944 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. O3-845 „Dėl AB LESTO skirstymo paslaugų vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2015 metams perskaičiavimo“ pakeitimo“, kuriuo remiantis buvo sumažintas Bendrovės skirstymo veiklos pajamos 16,46 mln. Eur suma, AB LESTO pajamos prognozuojamu laikotarpiu (2015-2024 m.) sumažėtų minėta 16,46 mln. Eur suma, o ilgalaikio materialaus turto tikroji vertė sumažėtų iki 669 mln. Eur. III jautrumo analizės scenarijus: pasikeitus esamai reguliavimo aplinkai ir Komisijai nustatant AB LESTO pajamų lygį 2017-2024 m. laikotarpiu, bus įtraukiama investicijų grąža (100 proc. apimtimi) nuo Vyriausybės nutarimu patvirtinto reguliuojamos turto bazės priedo, todėl AB LESTO pajamos prognozuojamu laikotarpiu (2015-2024 m.) padidėtų 120 mln. eurų, o ilgalaikio materialaus turto tikroji vertė padidėtų iki 762,6 mln. eurų. Įsigijimo savikaina vertinamo turto vertės sumažėjimas Grupė mažiausiai kartą per metus, įvertina, ar yra kokių nors požymių, kad ilgalaikio materialiojo turto apskaitinė vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokių požymių yra, Grupė atlieka vertės sumažėjimo testą. 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Grupės vadovybė įvertino ir nenustatė Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės ir Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo požymių. Atsižvelgiant į 2015 m. pabaigoje priimtą „Lietuvos energijos gamyba“, AB vadovybės sprendimą dėl Rezervinės elektrinės 5-6 blokų demontavimo, 2015 m. gruodžio 31 d. Grupė pripažino 36,7 mln. Eur vertės sumažėjimo nuostolį, lygų Rezervinės elektrinės 5-6 blokų likutinei vertei. Atsižvelgiant į 2014 m. pabaigoje priimtą „Lietuvos energijos gamyba“, AB vadovybės sprendimą dėl Rezervinės elektrinės 1-2 blokų demontavimo, 2014 m. gruodžio 31 d. Grupė pripažino 11,5 mln. Eur vertės sumažėjimo nuostolį, lygų Rezervinės elektrinės 1-2 blokų likutinei vertei. Likusiam Rezervinės elektrinės, Kombinuotojo ciklo bloko bei naujųjų Biokuro ir Garo katilinių (toliau kartu – Elektrėnų kompleksas) ilgalaikiam materialiajam turtui 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. buvo atliktas turto vertės sumažėjimo testas ir nustatyta, kad Elektrėnų komplekso turto atsiperkamoji vertė viršija jo balansinę vertę, lygią 542 mln. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. Elektrėnų

komplekso atsiperkamoji vertė viršija jo balansinę vertę, lygią 590 mln. Eur) todėl vertės sumažėjimas nebuvo apskaitytas. Elektrėnų kompleksas vertinamas kaip vienas pinigų srautą generuojantis vienetas atsižvelgiant į tai, kad:  Perdavimo sistemos operatorius traktuoja kiekvieną elektrinę kaip vieną generuojantį vienetą nepriklausomai nuo to, iš kelių skirtingų blokų elektrinė yra sudaryta;  Visi Rezervinės elektrinės ir Kombinuotojo ciklo blokai gali būti naudojami tiek elektros energijos gamybai, tiek teikti galios rezervo paslaugas. Kuris blokas konkrečiu momentu yra naudojamas elektros energijos gamybai, galios rezervo aktyvavimui priklauso nuo sistemos poreikių, blokų techninės būklės (pvz. planiniai remonto darbai, bloko darbo sutrikimai), galimų gamtinių dujų tiekimo sutrikimų ir pan.;  Elektrėnų komplekso elektros energijos ir šilumos gamyba bei teikiamos galios rezervo paslaugos yra reguliuojama veikla;  Naujosios Biokuro ir Garo katilinės dalinasi ta pačia infrastruktūra su kitais Elektrėnų komplekso įrenginiais (elektros jungtimis, šilumos tinklais, kitais vamzdynais, siurbliais, chemijos baru ir t.t.), kuri sudaro reikšmingą dalį viso Elektrėnų komplekso valdomo turto. Garo katilai įrengti tame pačiame pastate kaip senieji Elektrėnų komplekso blokai, o pagrindinė garo katilų paskirtis (šiai sričiai priskiriama 99,3% garo katilinės turto) – Elektrėnų komplekso elektros gamybos blokų aktyvavimas iš „šalto“ režimo ir garo energijos, reikalingos Elektrėnų komplekso infrastruktūros palaikymui, gamyba;  Naujosios Biokuro ir Garo katilinės taip pat tiekia šilumos energiją, reikalingą Elektrėnų komplekso infrastruktūros palaikymui ir Elektrėnų komplekso elektros gamybos blokų aktyvavimui;  Nustatant reguliuojamų paslaugų kainas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau - VKEKK) vertina visas Rezervinės elektrinės ir Kombinuotojo ciklo bloko kintamas bei pastovias sąnaudas, dalį šių sąnaudų priskiriant ir dengiant galios rezervo pajamomis, o likusią dalį padengiant VIAP lėšomis. Elektros energijos supirkimo kaina nustatoma Elektrėnų komplekse gaminamai elektros energijai. Biokuro ir Garo katilinės teikia tas pačias paslaugas kaip ir Elektrėnų komplekso elektros gamybos įrenginiai. Dalis šių katilinių pastoviųjų ir kintamųjų sąnaudų bei turto yra priskiriama Elektrėnų komplekso elektros gamybos įrenginių teikiamoms VIAP ir tretinio galios rezervo paslaugoms. VIAP ir tretinio galios rezervo paslaugų kaina nustatoma bendrai visam Elektrėnų kompleksui, o ne skirtingiems įrenginiams. Pinigų srautus generuojančių vienetų atsiperkamoji vertė buvo nustatyta remiantis naudojimo vertės skaičiavimais. Atliekant šiuos skaičiavimus, remiamasi pinigų srautų prognozėmis prieš mokesčius, kurios yra pagrįstos vadovybės patvirtintais penkių metų laikotarpio finansiniais biudžetais. Tęstinis srautas nustatomas naudojant penktų metų diskontuotą pinigų srautą. Vadovybė planuojamą veiklos pelną apskaičiavo remdamasi istoriniais duomenimis, rinkos padėties prognozėmis ir galiojančiais teisės aktais. Pagrindinės prielaidos naudotos atliekant vertės sumažėjimo testą 2015 m. gruodžio 31 d. buvo: 1. Naudojimo vertė apskaičiuota remiantis naujausiu 2016 metų biudžetu ir 2017-2020 m. finansiniu planu, numatytais diskontuotais pinigų srautais prieš apmokestinimą, taikant 6,26 proc. (2014 m. – 6,53 proc.) kapitalo kainos svertinį ikimokestinį vidurkį (toliau – KKSV).

93 METINĖ ATASKAITA 2015 | Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai, naudojami rengiant finansines ataskaitas

KKSV buvo nustatytas naudojant rinkos ilgalaikio skolinimosi kainą, bei remiantis tuo metu galiojusia vidutine Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma (EURIBOR); Pinigų srautų prognozes nustato vadovybė atlikdama finansines prognozes, pagrįstas veiklos rezultatais, rinkos plėtros lūkesčiais bei reguliavimo aplinka. Prognozuojant reguliuojamos veiklos pajamas taip pat vertinamas ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas bei investicijų grąža, kuri skaičiuojama nuo reguliuojamoje veikloje naudojamo turto vertės. Vadovybė investicijų grąžos įvertinimui naudojo 2016 metams VKEKK nustatytą investicijų grąžos normą, kuri yra 5,35 proc.

3. 4.

Remiantis atlikta analize, Grupės vadovybė nustatė, kad 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. nereikia apskaityti jokių vertės sumažėjimo nuostolių, išskyrus vertės sumažėjimo nuostolį Rezervinės elektrinėms 5-6 blokams. 2015 m. ir 2014 m. diskonto normai padidėjus 0,5 procentinio punkto, Elektrėnų komplekso naudojimo vertė būtų didesnė už apskaitinę vertę.

5. 6.

Investicijų į dukterines įmones vertinimas atskirose Bendrovės ataskaitose Nors Bendrovės dukterinių įmonių AB LESTO, „Lietuvos energijos gamyba“, AB ir AB „Lietuvos dujos“ prekiaujama Vilniaus vertybinių popierių biržoje, Grupės vadovybės vertinimu, ši rinka nėra pakankamai aktyvi, kad skelbiamą biržos akcijų kainą būtų galima laikyti investicijų į dukterines įmones tikrąja verte finansinių ataskaitų sudarymo datą. AB LESTO 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atliko investicijos į dukterinę įmonę AB LESTO vertės sumažėjimo testą, naudodama diskontuotų pinigų srautų metodą, ir apskaitė 38,9 mln. Eur vertės sumažėjimo atstatymą, kuris didžiąja dalimi buvo nulemtas reguliacinės aplinkos pasikeitimų. Po vertės sumažėjimo atstatymo investicijos atsiperkamoji vertė (ja laikoma tikroji vertė) yra lygi 522,0 mln. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 483,1 mln. Eur). Diskontuoti pinigų srautai buvo apskaičiuoti remiantis 2015 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų datai galiojančiais teisės aktais ir metodikomis, reglamentuojančiomis skirstymo ir tiekimo veiklą: 1.

Komisijos 2015 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. O3-3 patvirtinta ir 2015 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. O3-572 pakeista „Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodika“ (toliau - Metodika); Komisijos 2014 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. O3-112 patvirtintu ir 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. O3-507 pakeistu „Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų aprašu“ (toliau – Aprašas); Komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. O3-510 patvirtinta „Investicijų grąžos normos nustatymo metodika“ (toliau – WACC metodika).

Atliekant investicijos į AB LESTO vertės sumažėjimo testą, Bendrovė naudojo šias pagrindines prielaidas: 1. 2.

Pinigų srautai planuoti iki 2055 m., nes skirstymo veikla reglamentuojama remiantis ilgalaikio turto reguliuojama baze, kurią daugiausiai sudaro ilgo naudojimo (40 m.) turtas – elektros linijos; Komisija, 2015 m. spalio 29 d. pažymoje Nr. O5-386 nustatydama 2016 - 2020 m. skirstymo paslaugos kainos viršutinę ribą, šiam laikotarpiui patvirtino investicijų grąžos normą lygią 5,24 proc. Ši norma naudota nustatant investicijų grąžą visu planuojamu pinigų srautų periodu;

Diskontuojant pinigų srautus buvo naudota ikimokestinė 6,6 proc. diskonto norma; AB LESTO veiklos sąnaudos 2016-2020 m. periodu planuojamos pagal patvirtintus AB LESTO ilgalaikius planus, nuo 2021 m. planuojami pokyčiai pagal vertinimo metu galiojančias vidutinio metinio vartotojų kainų indekso (VKI) ir darbo užmokesčio kitimo projekcijas; Remiantis Aprašo nuostatomis dalis AB LESTO patiriamų veiklos sąnaudų nėra įtraukiamos į reguliuojamas skirstymo ir tiekimo veiklos kainas; Įvertinta, kad atskirais reguliavimo periodais dėl planuojamo įmonės efektyvumo bus gautas papildomas pelnas (tokia galimybė yra numatyta Metodikoje); Investicijos nurodytos 2016-2025 m. pagal patvirtintą 10-ies metų investicijų planą, o nuo 2026 proporcingai mažinamos, darant prielaidą kad iki 2055 metų, bus atstatytas visas šiuo metu susidėvėjęs ar per laikotarpį iki 2055 m. susidėvėsiantis technologinis turtas; AB LESTO kapitalo kaštai (investicijų grąža ir ilgalaikio turto nusidėvėjimas) apskaičiuojami ir nustatant kitų reguliavimo periodų skirstymo bei tiekimo paslaugų kainas įtraukiami remiantis Komisijos patvirtinto ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) modelio (toliau – Modelis) pagalba ir vadovaujantis Metodikos 7 punktu; Bendrovė netraukė į vertinimą galimų palankių pinigų srautų iš vykstančių teisminių ginčų.

Bendrovė atliko vertės sumažėjimo testo jautrumo analizę nestebimų duomenų pokyčiams: 1.

Diskonto normos pokyčiai turi reikšmingą įtaką vertinimo rezultatui. Atlikta jautrumo analizė rodo, kad 0,5 p.p. diskonto normos svyravimas vertės sumažėjimo atstatymą padidintų iki 101,9 mln. Eur (jei naudojama diskonto norma – 6,10 proc.) arba lemtų 17,0 mln. Eur vertės sumažėjimą (jei naudojama diskonto norma - 7,10 proc.). Komisijai nustatant AB LESTO pajamų lygį nuo 2021 m. ir pritaikant 10 proc. mažesnę investicijų grąžos normą, lygią 4,72 proc., AB LESTO pajamos prognozuojamu laikotarpiu (2016-2055 m.) sumažėtų 318 mln. Eurų. Tai lemtų 23,3 mln. Eur vertės sumažėjimą.

2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atliko investicijos į AB LESTO vertės sumažėjimo testą ir nustatė 55,8 mln. EUR vertės sumažėjimą. Atliekant investicijos į AB LESTO vertės sumažėjimą, buvo atsižvelgiama į pastaboje „AB LESTO turto perkainojimas 2014 m.“ naudotas ilgalaikių prognozių prielaidas, papildomai koreguojant pinigų srautus įvertinant AB LESTO kaip įmonės (t.y. ne tik iš ilgalaikio materialaus turto generuojamą vertę) vystymosi perspektyvas. Diskontuoti pinigų srautai buvo koreguoti įvertinant grynąją finansinė skolą ir investicijas į dukterines įmones. AB „Lietuvos dujos“ 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atliko investicijos į dukterinę įmonę AB „Lietuvos dujos“ vertės sumažėjimo testą, naudodama diskontuotų pinigų srautų metodą, ir apskaitė 20,4 mln. Eur vertės sumažėjimą, kuris didžiąja dalimi buvo nulemtas reguliacinės aplinkos pasikeitimų. Bendrovė apskaičiavo investicijos tikrąją ir naudojimo vertes, naudojimo vertė buvo didesnė ir laikoma investicijos atsiperkamąja verte. Po vertės sumažėjimo investicijos atsiperkamoji vertė yra lygi 151,6 mln. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 174,8 mln. Eur). Atliekant investicijos į AB „Lietuvos dujos“ vertės sumažėjimo testą, Bendrovė naudojo šias pagrindines prielaidas: 1.

Naudojimo vertė apskaičiuota remiantis 2016-2020 m. finansiniu planu, numatytais diskontuotais pinigų srautais prieš apmokestinimą, taikant 6,60 proc. kapitalo kainos svertinį ikimokestinį vidurkį (toliau – KKSV); Pinigų srautų prognozes nustatytos atliekant finansines prognozes, pagrįstas veiklos rezultatais, rinkos plėtros lūkesčiais bei reguliavimo aplinka. Prognozuojant reguliuojamos

94 METINĖ ATASKAITA 2015 | Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai, naudojami rengiant finansines ataskaitas

veiklos pajamas taip pat vertintas ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas bei investicijų grąža, kuri skaičiuojama nuo reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto vertės. Vadovybė investicijų grąžos įvertinimui naudojo 2016-2018 metams VKEKK nustatytą investicijų grąžos normą, kuri yra 7,09 proc., o nuo 2019 metų – 5,59 proc.; Į naudojimo vertės skaičiavimus įtrauktos tik finansiniu planu patvirtintos investicijos esamai turto bazei palaikyti, į tikrosios vertės skaičiavimus buvo traukiamos investicijos turto bazei plėsti ir modernizuoti. Planuojami pinigų srautai buvo apskaičiuoti remdamasi istoriniais duomenimis, gamtinių dujų suvartojimo prognozėmis ir galiojančiais teisės aktais.

Bendrovė atliko vertės sumažėjimo testo jautrumo analizę nestebimų duomenų pokyčiams: 1.

Investicijų grąžos norma (nuo 2019 m.) turi reikšmingą įtaką vertinimo rezultatui. Atlikta jautrumo analizė rodo, kad 1 p.p. svyravimas vertės sumažėjimą padidintų iki 35,4 mln. Eur (jei naudojama grąžos norma - 4,59 proc.) arba sumažintų iki 5,4 mln. Eur (jei naudojama grąžos norma - 6,59 proc.). Jeigu investicijų grąžos norma nuo 2019 m. nekistų (liktų lygi 7,09 proc.), atsiperkamąja verte būtų laikoma tikroji vertė, kuri tokiu atveju būtų lygi 178,2 mln. Eur (tai atitiktų 6,2 mln. Eur atsiperkamosios vertės perviršį, lyginant su investicijos įsigijimo savikaina); Diskonto normos pokyčiai taip pat turi reikšmingą įtaką vertinimo rezultatui. Atlikta jautrumo analizė rodo, kad 1 p.p. diskonto normos svyravimas vertės sumažėjimą padidintų iki 34,4 mln. Eur (jei naudojama diskonto norma – 7,60 proc.) arba sumažintų iki 1,9 mln. Eur (jei naudojama diskonto norma - 5,60 proc.).

„Lietuvos energijos gamyba“, AB 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atliko investicijos į dukterinę įmonę „Lietuvos energijos gamyba“, AB vertės sumažėjimo testą ir nustatė, kad 2015 m. gruodžio 31 d. nėra investicijos į „Lietuvos energijos gamyba“, AB vertės sumažėjimo. 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vadovybės vertinimu nėra indikacijų dėl investicijos į „Lietuvos energijos gamyba“, AB vertės sumažėjimo požymių.

nustatyta kaip reikalaujama akcinio kapitalo grąža. Remiantis atlikta analize, Bendrovės vadovybė nustatė, kad 2015 m. birželio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. investicijos į UAB „Litgas“ vertės sumažėjimas lygus 1.092 tūkst. Eur. 2015 m. gruodžio 31 d. kitoms Bendrovės investicijoms į dukterines įmones nebuvo vertės sumažėjimo požymių. Litgrid AB perleidimo kaina Įgyvendinant Elektros energetikos įstatymo reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. liepos 4 d. priėmė nutarimą Nr. 826 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės steigimo ir valstybės turto investavimo“, kuriuo nurodė Energetikos ministerijai įsteigti uždarąją akcinę bendrovę ir priimti visus reikalingus sprendimus, kad „Lietuvos energija“, UAB valdomos Litgrid AB akcijos būtų atlygintinai perduotos naujai įsteigtai uždarajai akcinei bendrovei UAB „EPSO-G“, atsižvelgiant į nepriklausomų vertintojų nustatytą akcijų rinkos vertę. Nepriklausomas vertintojas nustatė 97,5 proc. Litgrid AB akcijų rinkos vertę, naudodamas pajamų (naudojimo pajamų) vertės metodą. Litgrid AB akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje yra numatytas galutinės kainos priedas, kurio dydis priklauso nuo būsimųjų laikotarpių reguliacinės aplinkos. 2015 m. sausio 15 d. VKEKK patvirtinto naują (LRAIC) reguliavimo metodiką, pagal kurią 2015 m. sausio 19 d. VKEKK nustatė Litgrid AB perdavimo paslaugų aukštos įtampos tinklais kainos viršutines ribas 2016–2020 metams. VKEKK 2015 m. rugsėjo 21 d. patvirtino minėtos metodikos pakeitimus, pagal kuriuos atitinkamai perskaičiavo elektros energijos aukštos įtampos tinklais kainos viršutines ribas 2016–2020 metams ir jas patvirtino 2015 m. spalio 19 d. nutarimu. Atsižvelgdama į aukščiau minimus pasikeitimus, Bendrovė atliko kainos priedo įvertinimą ir nustatė, kad vadovaujantis Litgrid AB akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. kainos priedo vertė lygi nuliui. Kainų priedų įvertinimas nustatant akcijų įsigijimo kainas Priedas už NT Valdos, UAB akcijas

UAB Duomenų logistikos centras 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atliko investicijos į dukterinę įmonę UAB Duomenų logistikos centras vertės sumažėjimo testą ir nustatė, kad 2015 m. gruodžio 31 d. nėra investicijos į UAB Duomenų logistikos centras vertės sumažėjimo. 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vadovybės vertinimu nėra indikacijų dėl investicijos į UAB Duomenų logistikos centras vertės sumažėjimo požymių. UAB „VAE SPB“ 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atliko investicijos į dukterinę įmonę UAB „VAE SPB“ vertės sumažėjimo testą ir pripažino 1.168 tūkst. Eur investicijos vertės sumažėjimą. UAB „Litgas“ 2015 m. birželio 30 d. Bendrovė atliko investicijos į dukterinę įmonę UAB „Litgas“ vertinimą naudodama diskontuotų pinigų srautų metodą. Diskontuoti pinigų srautai buvo apskaičiuoti remiantis galiojančiais teisės aktais ir metodikomis, reglamentuojančiais paskirtojo tiekėjo veiklą, ir atsižvelgiant į labiausiai tikėtiną gamtinių dujų prekybos veiklos vystymosi scenarijų bei egzistuojančius neapibrėžtumus SGD sektoriuje. Skaičiuojant diskontuotus pinigų srautus buvo naudota 9,72 proc. diskonto norma, kuri

2015 m. balandžio mėn. Bendrovė įsigijo NT Valdos, UAB akcijas iš LESTO, AB, „Lietuvos energijos gamyba“ AB, UAB Duomenų logistikos centras ir Litgrid AB ir taip įgijo 100% NT Valdos, UAB tiesioginę akcijų kontrolę. Detali informacija apie akcijų pirkimo sandorius pateikta 9 pastaboje. Už įsigytas akcijas iki 2019 m. kovo 31 d. yra numatytas bazinės pardavimo kainos priedas, kurio dydis gali svyruoti priklausomai nuo NT Valdos, UAB pasiektų rezultatų. Maksimalus priedo dydis yra 19.400 tūkst. Eur. Bendrovės vadovybė įvertino, kad NT Valdos, UAB ateityje pasieks numatytus rezultatus ir apskaitė maksimalų priedą prie akcijų kainos mokėtinose sumose 19.400 tūkst. Eur. Priedas buvo diskontuotas iki dabartinės vertės naudojant Lietuvos Banko skelbiamą vidutinę paskolų virš 1.000 tūkst. Eur palūkanų normą, kuri diskontavimo metu buvo lygi 2,65%. Diskontavimo verte buvo sumažinta investicijos į NT Valdos, UAB įsigijimo savikaina. Diskontavimo įtaka vėlesniais laikotarpiais bus apskaitoma finansinėse sąnaudose.

95 METINĖ ATASKAITA 2015 | Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai, naudojami rengiant finansines ataskaitas

Priedas už UAB Kauno energetikos remontas akcijas 2015 m. kovo 31 d. Bendrovė pasirašė akcijų pirkimo pardavimo sutartį su „Lietuvos energijos gamyba“, AB, pagal kurią įsigijo 100 proc., t.y. 15.244.112 UAB „Kauno energetikos remontas“ paprastųjų vardinių akcijų. UAB „Kauno energetikos remontas“ „Lietuvos energijos gamyba“ AB užsakymu vykdo „Biokuro katilinės projektą“, kuriam 2014 m. gruodžio 31 d. buvo apskaitytas 3.853 tūkst. Eur atidėjinys UAB „Kauno energetikos remontas“ ataskaitose. Tuo atveju, jei nuostolis iš „Biokuro katilinės projekto“ įgyvendinimo padidėja arba sumažėja daugiau nei 50 tūkst. Eur, UAB „Kauno energetikos remontas“ akcijų pirkimo-pardavimo kaina koreguojama 89% šio pokyčio sumos. 2015 m. gruodžio 31 d. atsižvelgiant į tai, kad „Biokuro katilinės projekto“ nuostolis padidėjo, Bendrovės vadovybė įvertino, jog UAB „Kauno energetikos remontas“ akcijų įsigijimo kaina turėtų būti 436 tūkst. EUR mažesnė. Bendrovė atitinkamai sumažino investicijos į UAB „Kauno energetikos remontas“ įsigijimo savikainą nuo 4.778 tūkst. Eur iki 4.342 tūkst. Eur. Mokestinio prestižo apmokestinimo pasikeitimas 2014 m. spalio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi AB „Lietuvos dujos“ perleido UAB „Lietuvos dujų tiekimas” gamtinių dujų tiekimo veiklą su jai priskirtu turtu, teisėmis ir pareigomis. Nuosavybės teisė į įmonės dalį – gamtinių dujų tiekimo veiklą – pagal pasirašytą priėmimo-perdavimo aktą UAB „Lietuvos dujų tiekimas” perėjo 2014 m. spalio 31 d. Pagal pirkimo-pardavimo sutartį už gamtinių dujų tiekimo veiklą su jai priskirtu turtu, teisėmis bei pareigomis, UAB „Lietuvos dujų tiekimas” sumokėjo kainą, atitinkančią nepriklausomų turto vertintojų nustatytą gamtinių dujų tiekimo veiklos rinkos vertę, sudarančią 17.510 tūkst. eurų. Tuo tarpu apskaitinė tiekimo veiklos grynojo turto vertė verslo įsigijimo metu sudarė 74.434 tūkst. eurų. Reikšmingas skirtumas tarp sumokėtos kainos ir įsigyto verslo grynojo turto apskaitinės vertės susidarė dėl tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų reikalavimų, pagal kuriuos PAO „Gazprom“ importuojamų gamtinių dujų kainos retrospektyvinio sumažinimo nebuitiniams vartotojams įtaka už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. negalėjo būti pripažinta einamojo laikotarpio sąnaudomis. Vertindama mokestinę riziką bei atsižvelgdama į susirašinėjimą tarp UAB „Lietuvos dujų tiekimas” ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – „VMI“) susidariusį skirtumą tarp įgyto su gamtinių dujų tiekimo veikla susijusio grynojo turto vertės (74.434 tūkst. eurų) ir turto vertintojų nustatytos gamtinių dujų tiekimo veiklos rinkos kainos (17.510 tūkst. eurų), UAB „Lietuvos dujų tiekimas” traktavo kaip neigiamą prestižą ir atitinkamai šią sumą 2014 m. apmokestino pelno mokesčiu. Siekdama išsiaiškinti šio sandorio mokestinius aspektus UAB „Lietuvos dujų tiekimas” kreipėsi į VMI, prašydama išduoti įpareigojantį spendimą, kadangi nagrinėjami mokestiniai klausimai yra betarpiškai susiję su būsimais gamtinių dujų pardavimo sandoriais, nors jiems ir daro įtaką praeityje iš PAO „Gazprom“ gautas retrospektyvus importuojamų gamtinių dujų kainos sumažinimas. 2015 m. balandžio 30 d. UAB „Lietuvos dujų tiekimas” gavo VMI įpareigojantį sprendimą, pagal kurį vertinant eilę sandorio aplinkybių skirtumas tarp įgyto su gamtinių dujų tiekimo veikla susijusio grynojo turto vertės ir turto vertintojų nustatytos gamtinių dujų tiekimo veiklos rinkos kainos neturėtų būti

traktuojamas kaip neigiamas prestižas ir atitinkamai apmokestinamas pelno mokesčiu. Kadangi verslo įsigijimo sandorio mokestinė įtaka, sudaranti 8.539 tūkst. eurų 2014 m. Grupėje buvo apskaityta bendrųjų pajamų ataskaitos pelno (nuostolių) straipsniuose, dėl gauto VMI išaiškinimo koreguota pelno mokesčio suma 2015 metais buvo taip pat apskaityta koreguojant Grupės bendrųjų pajamų ataskaitos pelno (nuostolių) dalies straipsnius. Ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpiai Ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpiai nustatomi atsižvelgiant į panašaus turto naudingo tarnavimo laikotarpius. Tokie veiksniai kaip turto senėjimas technine arba komercine prasme, turto nusidėvėjimas mažina iš turto gaunamą naudą. Likę naudingo tarnavimo laikotarpiai nustatomi atsižvelgiant į dabartinę turto techninę būklę ir laikotarpį, per kurį Grupė tikisi gauti naudos iš turto. Svarbiausi yra šie veiksniai: (a) planuojamas turto naudojimas; (b) planuojamas fizinis nusidėvėjimas, kuris priklauso nuo turto eksploatavimo būdo; ir (c) turto senėjimas techniniu arba komerciniu atžvilgiu dėl pokyčių rinkoje. Sukauptos pajamos Iš gyventojų gautos pajamos pripažįstamos remiantis gautais mokėjimais. Dėl šios priežasties kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Grupės skirstomųjų tinklų bendrovės vadovybė apskaičiuoja ir sukaupia uždirbtų, bet dar gyventojų neapmokėtų, pajamų sumą. Sukauptos pardavimo pajamos apskaičiuojamos, kaip gruodžio mėnesį gautų apmokėjimų už elektros energiją 1/3 dalis. Šis sukaupimas yra nustatytas remiantis istorine patirtimi bei vidutiniu vartotojų atsiskaitymo už elektros energiją periodu. Vadovybė apskaičiavo, kad daugelis gyventojų suvartotą elektros kiekį deklaruoja ir už jį sumoka 20 mėnesio dieną arba panašiu metu, tačiau elektros energija tiekiama visą mėnesį (30 arba 31 dieną). Todėl per likusias 10 dienų suvartotas elektros energijos kiekis proporcingai apskaičiuojamas atsižvelgiant į visą per mėnesį į elektros energijos tiekimo tinklą patiektą elektros energiją (faktiškai žinomas kintamasis) bei per visą gruodžio mėnesį gyventojų deklaruotą elektros energijos kiekį ir dauginant skirtumą iš vidutinio 1 kWh tarifo (14 pastaba). Perdeklaruotos elektros energijos suvartojimas Nuo 2015 m. bei nuo 2016 m pradžios Grupė sumažino elektros energijos kainas, tačiau dalis gyventojų deklaravo daugiau elektros energijos nei realiai suvartojo. Grupė įvertino perdeklaruotą sumą. Įvertintas skirtumas 2014 m. ir 2015 m. buvo apskaitytas kaip gauti avansai. Vartotojų prijungimo mokesčių apskaita Iki 2009 m. liepos 1 d. Grupė atidėdavo pajamas, gautas už vartotojų prijungimą prie elektros tinklo. Šios būsimųjų laikotarpių pajamos yra pripažįstamos pajamomis per 31 metų laikotarpį, t. y. elektros įrangos, Grupės pastatytos prijungiant vartotoją, vidutinį naudingo tarnavimo laiką. Grupė yra vienintelis elektros energijos skirstymo paslaugos teikėjas visos Lietuvos vartotojams, todėl vadovybė mano, kad paslaugų vartotojams teikimas yra neriboto laiko, dėl to elektros įrangos, pastatytos Grupės prijungiant vartotoją, vidutinis naudingo tarnavimo laikas buvo naudojamas kaip geriausias galimas įvertinimas laikotarpio, per kurį vartotojų sumokėti prijungimo mokesčiai yra pripažįstami pajamomis. Nuo 2009 m. liepos 1 d. remiantis TFAAK 18 išaiškinimu, kadangi prie elektros tinklų prijungiami nauji vartotojai ateityje papildomos naudos iš prijungimo, lyginant su visais kitais vartotojais, negauna, prijungimo paslaugos teikimas yra baigtas ir prijungimo pajamos pripažįstamos prijungus vartotoją (22 pastaba).

96 METINĖ ATASKAITA 2015 | Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai, naudojami rengiant finansines ataskaitas

Grupė atideda už naujų vartotojų prijungimą prie dujų sistemos gautas pajamas, t.y. tas, kurios gautos po 2014 m. birželio 30 d., kai dujų skirstymo operatorius tapo Grupės dalimi. Šios būsimųjų laikotarpių pajamos yra pripažįstamos pajamomis per 55 metų laikotarpį, t.y. dujų tinklų įrangos, pastatytos prijungiant vartotoją, vidutinį naudingo tarnavimo laiką. Bendrovė yra vienintelis dujų skirstymo paslaugos teikėjas 41-oje Lietuvos Respublikos savivaldybėje, todėl vadovybė mano, kad paslaugų vartotojams teikimas yra neriboto laiko, dėl to dujų tinklų įrangos, pastatytos prijungiant vartotoją, vidutinis naudingo tarnavimo laikas buvo naudojamas kaip geriausias galimas įvertinimas laikotarpio, per kurį vartotojų sumokėti prijungimo mokesčiai yra pripažįstami pajamomis. Gautinų sumų vertės sumažėjimas Gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai yra nustatyti remiantis vadovybės atliktais jų atgavimo tikimybės ir terminų įvertinimais, susijusiais su sumomis, kurios nebus atgautos pagal pradžioje numatytus terminus. Šiam įvertinimui atlikti reikia priimti svarbius sprendimus. Šie sprendimai remiasi reikšmingų skolininko finansinių sunkumų požymiais, tikimybe, kad skolininkas bankrutuos arba bus įvykdyta finansinė reorganizacija, taip pat mokėjimų nevykdymu ar uždelsimu. Dabartiniai vadovybės įvertinimai galėtų labai pasikeisti dėl pasikeitusios padėties rinkoje ar visoje šalies ekonomikoje. Atgavimo rodiklis taip pat labai priklauso nuo sėkmės rodiklio bei veiksmų, kurių buvo imtasi, siekiant atgauti labai uždelstas gautinas sumas.

Grupės vadovybė atsižvelgdama į 2015 m. nustatytų ir faktinių reguliuojamos veiklos sąnaudų skirtumą ir atnaujintus skaičiavimus dėl teisme ginčijamų VKEKK sprendimų įtakos 2015 m. reguliuojamos veiklos pajamoms 2015 m. gruodžio 31 d. apskaitė 7.018 tūkst. Eur grąžintiną VIAP sumą Kitose ilgalaikėse mokėtinose sumose ir įsipareigojimuose, kuri bus kompensuota per 2017 metus (2014 m. gruodžio 31 d. – 14,706 tūkst. Eur mokėtiną sumą Kitose ilgalaikėse mokėtinose sumose ir įsipareigojimuose, kuri bus grąžinta per 2016 m.) (24 pastaba). Galios rezervo pajamų sukaupimas Vadovaudamasi Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainos nustatymo metodika, kuri buvo patvirtinta VKEKK nutarimu Nr. O3-229, Grupės vadovybė 2015 m. gruodžio 31 d. apskaitė gautiną 533 tūkst. Eur galios rezervų sumą Po vienerių metų gautinose sumose, kuri bus kompensuota per 2017 m. (10 pastaba). 2014 m. gruodžio 31 d. apskaitė 697 tūkst. Eur grąžintiną Galios rezervų sumą Kitose ilgalaikėse mokėtinose sumose ir įsipareigojimuose, kuri bus kompensuota per 2016 metus (24 pastaba).

Gautinos sumos, siekiant nustatyti jų vertę ir jų sumažėjimą, vertinamos individualiai arba bendrai panašių gautinų sumų grupėje. Atliekant individualų gautinų sumų vertinimą, atsižvelgiama į turimus ar prieinamus duomenis išorės informacijos šaltiniuose apie rinkos tendencijas bei prognozes, galimas gautinos sumos užtikrinimo priemones ir įvykius, patvirtinančius, kad gautinos sumos vertė sumažėjo, pvz., sutarties sąlygų vykdymą, skolininko veiklos faktinius duomenis ir pan. Atliekant gautinų sumų vertės sumažėjimą bendrai, atsižvelgiama į istorinius statistinius duomenis, kasmet patikrinama, ar bendram vertinimui taikomos atidėjimo normos atitinka istorinius gautinų sumų vertės sumažėjimo duomenis ir patvirtinamos bendrai vertinamų gautinų sumų atidėjimo normos kitiems metams. Atidėjiniai taršos leidimų panaudojimui Grupė vertina atidėjinius aplinkos taršos leidimams/taršos mažinimo vienetams atsižvelgdama į faktiškai per ataskaitinį laikotarpį išmestą taršą bei padaugindama šį kiekį iš vieno taršos leidimo/vieneto rinkos kainos. Faktinis išmestas taršos kiekis yra patvirtinimas atsakingos reguliuojančios valstybės institucijos per keturis mėnesius po metų pabaigos. Remiantis savo patirtimi, Grupės vadovybė nesitiki reikšmingų skirtumų tarp įvertinto atidėjinio 2015 m. gruodžio 31 d. bei taršos kiekių, kurie bus patvirtinti 2016 m. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų sukaupimas VIAP lėšų kintama dalis yra apskaičiuojama remiantis per ataskaitinį laikotarpį patirtomis kintamomis sąnaudomis. Gamintojai, užtikrinantys elektros energijos tiekimo saugumą ir energetikos sistemos rezervus, pateikia VKEKK VIAP lėšų skaičiavimus, detalizuojant kintamas elektros energijos gamybos sąnaudas – gamtinių dujų ir mazuto, aplinkos taršos leidimų sąnaudas, išlaidas reagentams nusierinimui. VIAP lėšų kintama dalis ateinantiems kalendoriniams metams yra apskaičiuojama remiantis planuojamomis kintamomis sąnaudomis patvirtintos remtinos elektros energijos kvotai pagaminti.

97 METINĖ ATASKAITA 2015 | Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai, naudojami rengiant finansines ataskaitas

5 Palyginamosios informacijos pertvarkymas Nuo 2015 m. Grupė pateikia dujų, skirtų prekybai, pirkimo sąnaudas „Elektros, dujų prekybai ir susijusių paslaugų pirkimų“ sąnaudose. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. šios sąnaudos buvo pateikiamos kartu su „Dujų ir mazuto pirkimo“ sąnaudomis. Kad informacija būtų palyginama, 2014 m. finansiniai duomenys buvo pertvarkyti. Nuo 2015 m. Grupė pateikia Subrangos ir medžiagų rangos darbams sąnaudas „Remonto ir priežiūros sąnaudų“ straipsnyje bendrųjų pajamų ataskaitoje. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. šios sąnaudos buvo pateikiamos „Kitų sąnaudų“ straipsnyje. Kad informacija būtų palyginama, 2014 m. finansiniai duomenys buvo pertvarkyti.

Iki perklasifikavimo Pardavimo pajamos Kitos veiklos pajamos Pajamos, iš viso Elektros, dujų prekybai ir susijusių paslaugų pirkimai Gamybai skirtų dujų ir mazuto pirkimai Nusidėvėjimas ir amortizacija Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos Remontų ir priežiūros sąnaudos Ilgalaikio turto perkainavimas Kitos sąnaudos Veiklos sąnaudos, iš viso Veiklos pelnas (nuostoliai) AB "Lietuvos dujos" įsigijimo neigiamas prestižas Nuosavybės metodu apskaitomos investicijos rezultato dalis Nuosavybės metodu apskaitomos investicijos pervertinimas Finansinės veiklos pajamos Finansinės veiklos sąnaudos Kitų asocijuotų įmonių rezultatų dalis

Dujų, skirtų prekybai, sąnaudų perklasifikavimas

2014 m. Subrangos ir medžiagų rangos darbams perklasifikavimas

Po perklasifikavimo

926.065 46.624 972.689

(387.673)

(148.854)

(536.527)

(224.707) (131.917)

148.854 -

(131.917)

(76.534) (29.924) (416.501) (96.344) (1.363.600) (390.911)

(4.797) 4.797 -

(76.534) (34.721) (416.501) (91.547) (1.363.600) (390.911)

44.660

43.209

(28.379) 5.422 (7.824) 291

(75.853)

98 METINĖ ATASKAITA 2015 | Palyginamosios informacijos pertvarkymas

Dujų, skirtų prekybai, sąnaudų perklasifikavimas

2014 m. Subrangos ir medžiagų rangos darbams perklasifikavimas

(333.532)

Iki perklasifikavimo

Po perklasifikavimo

Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) Grynasis pelnas (nuostoliai)

(15.394)

68.965 (279.961)

Priskirtinas: patronuojančios įmonės savininkams nekontroliuojančiai daliai

(261.428) (18.533)

Kitos bendrosios pajamos (išlaidos), iš viso

(165.819)

Laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos), iš viso

(445.780)

Priskirtinos: patronuojančios įmonės savininkams nekontroliuojančiai daliai

(417.972) (27.808)

6 Ilgalaikis nematerialusis turtas Grupė 2013 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė Sukaupta amortizacija Likutinė vertė Likutinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d. Įsigijimai Perklasifikuota į/iš IMT Padidėjimas įsigijus dukterinę įmonę Nurašymai/Panaudoti aplinkos taršos leidimai Gauta dotacija Pardavimai Vertės sumažėjimas Aplinkos taršos leidimų perkainojimas Amortizacija Likutinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d. 2014 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė Sukaupta amortizacija Likutinė vertė Likutinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d. Įsigijimai Perklasifikuota į/iš IMT Nurašymai Panaudoti aplinkos taršos leidimai Aplinkos taršos leidimų perkainojimas Paskolintų aplinkos taršos leidimų grąžinimas Aplinkos taršos leidimų gauta dotacija Amortizacija Likutinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d. 2015 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo vertė Sukaupta amortizacija Likutinė vertė

Patentai ir licencijos

Programinė įranga

Aplinkos taršos leidimai

Kitas nematerialusis turtas

Prestižas

Iš viso

265 (25) 240

5.319 (3.522) 1.797

8.313 8.313

1.340 (116) 1.224

51.676 (94) 51.582

66.913 (3.757) 63.156

240 1.164 29 313 (390) 1.356

1.797 266 1.968 314 (75) (1.069) 3.201

8.313 (2.908) 2.328 2.798 10.531

1.224 691 (1.635) (4) (30) 246

51.582 (51.582) -

63.156 2.121 362 627 (2.908) 2.328 (79) (51.582) 2.798 (1.489) 15.334

2.891 (1.535) 1.356

9.395 (6.194) 3.201

10.531 10.531

526 (280) 246

23.343 (8.009) 15.334

1.356 87 1 (592) 852

3.201 403 1.501 (91) (1.746) 3.268

10.531 (2.992) 2.144 4.615 2.140 16.438

246 2.191 (1.423) (33) 981

15.334 2.681 79 (91) (2.992) 2.144 4.615 2.140 (2.371) 21.539

2.836 (1.984) 852

10.760 ( 7.492) 3.268

16.438 16.438

1.259 ( 278) 981

31.293 (9.754) 21.539

2014 m. gruodžio 31 d. Grupė, vertinant AB LESTO turtą, atliko prestižo vertės sumažėjimo testą ir visą prestižo vertę lygią 51.582 tūkst. Eur nurašė.

99 METINĖ ATASKAITA 2015 | Ilgalaikis nematerialusis turtas

Aplinkos taršos leidimų tikroji vertė yra nustatoma remiantis aktyvioje rinkoje egzistuojančiomis kainomis, todėl yra priskiriama pirmam hierarchijos lygiui tikrosios vertės nustatymo modelyje. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje aplinkos taršos leidimų vertė yra įvertinama pagal paskutinę dieną galiojusias rinkos kainas, skirtumas yra apskaitomas veiklos sąnaudose. 2015 m. Grupė nekapitalizavo aplinkos taršos leidimų. 2014 m. Grupė, atlikdama Biokuro katilinės bandymus, į Biokuro katilinės savikainą kapitalizavo bandymų metu sunaudotus aplinkos taršos leidimus, kurių vertė sudarė 4 tūkst. Eur. Grupė ir Bendrovė neturi viduje pasigaminto nematerialiojo turto.

7 Ilgalaikis materialusis turtas Grupė

Žemė

Pastatai

Statiniai ir mašinos

Skirstomieji dujotieki ai ir jų įrenginiai

Dujų technolo -ginė įranga ir statiniai

Hidroelektrinės ir hidroakumu -liacinės elektrinės statiniai ir įrenginiai

Šiluminės elektrinės statiniai ir įrenginiai

Transpor to priemonė s

Informacinių technologijų ir telekomunikacijų įranga

Kitas ilgalaikis materialusis turtas

Nebaigta statyba

Iš viso

2013 m. gruodžio 31 d. 129.743

1.620.758

203.770

952.131

26.794

19.964

33.036

27.448

3.015.655

(25.022) (7)

(416.158) -

(63.505) -

(348.912)

(11.137) -

(10.262) -

(13.742) ( 2)

(7.280)

(888.738) (7.289)

104.714

1.204.600

140.265

603.219

15.657

9.702

19.292

20.168

2.119.628

104.714

1.204.600

140.265

603.219

15.657

9.702

19.292

20.168

2.119.628

198 14.986 (45.625) (373) (81) (383) 1 817

1.169 1.212 (560.866) (145) (3.820) (50) 102.044

255 100.102 (132) 174 5.970

4.336 (26) (8) 13 518

36 557

287 (139) (11.461) 1.680

4.808 3.274 (1.063) (488) -

5.899 758 56 (259) (4) 107

392 4.580 (9.495) (6) (6) 2.232

138.371 1.061 (51) (114.925)

151.415 130.309 (616.993) (1.436) (4.102) (11.720) 13 -

(423)

(363)

(2.074) (6.291)

( 90.233) -

(1.558) -

(222) -

55 (7.900) -

284 (25.373) -

(421) (2.873) (1.106)

(9) (2.837) -

(5.104) -

(421) 330 (2.074) (142.391) (1.106)

66.948

653.911

104.811

4.611

133.013

568.497

17.788

13.413

11.885

44.201

1.621.089

68.190 (1.242) -

658.802 (4.891) -

106.368 (1.557) -

4.833 (222) -

204.418 (71.405) -

921.772 (341.814) (11.461)

19.330 (1.542) -

24.283 (10.870) -

13.382 (1.497) -

44.424 (223)

2.067.813 (435.040) (11.684)

66.948

653.911

104.811

4.611

133.013

568.497

17.788

13.413

11.885

44.201

1.621.089

Įsigijimo arba perkainojimo vertė Sukauptas nusidėvėjimas Sukauptas vertės sumažėjimas

2.011 -

Likutinė vertė

2.011

Likutinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d. Įsigijimai Padidėjimas įsigijus dukterinę įmonę Perkainojimas Pardavimai Nurašymai Vertės sumažėjimas Vertės sumažėjimo atstatymas Perklasifikavimai tarp grupių Perklasifikavimas į turtą, nematerialųjį turtą Perklasifikavimas į turtą skirtą parduoti Perklasifikavimas į (iš) atsargas (ų) Perklasifikavimas į investicinį turtą Nusidėvėjimas Perklasifikavimas į finansinį lizingą

2.011 -

Likutinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d.

2.011

2014 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo arba perkainojimo vertė Sukauptas nusidėvėjimas Sukauptas vertės sumažėjimas

2.011 -

Likutinė vertė

2.011

(Tęsinys kitame puslapyje)

100 METINĖ ATASKAITA 2015 | Ilgalaikis materialusis turtas

Grupė

Likutinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d. Įsigijimai Perkainojimas Pardavimai Nurašymai Perklasifikavimai tarp grupių Perklasifikavimas į turtą, nematerialųjį turtą Perklasifikavimas į turtą skirtą parduoti Perklasifikavimas į investicinį turtą Perklasifikavimas į finansinį lizingą Perklasifikavimas iš (į) atsargų Vertės sumažėjimas Vertės sumažėjimo atstatymas Nusidėvėjimas Likutinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d.

Žemė

Statiniai ir mašinos

Pastatai

Skirstomieji dujotieki ai ir jų įrenginiai

Dujų technolo -ginė įranga ir statiniai

Hidroelektrinės ir hidroakumu -liacinės elektrinės statiniai ir įrenginiai

Šiluminės elektrinės statiniai ir įrenginiai

Transpor to priemonė s

Informacinių technologijų ir telekomunikacijų įranga

17.788 7.325 (29) (330) (1) 10

13.413 1.274 (93) (15) 8.036

Kitas ilgalaikis materialusis turtas

Nebaigta statyba

Iš viso

11.885 377 (424) (17) (3.863)

44.201 136.508 (21) (43) (162.383)

1.621.089 147.739 1.404 (1.536) (2.699) -

2.011 -

66.948 44 1.308 (612) (14) 3.658

653.911 1.133 125 (56) (2.605) 109.715

104.811 15 (2) 9.018

4.611 (2) 515

133.013 18 722

568.497 1.045 34.572

(15)

(64)

(79)

2.011

(11.973) (3.380) 55.979

(559) (32.093) 729.571

(3.232) 110.610

(454) 4.670

28 (7.954) 125.827

175 (36.734) 148 (25.426) 542.277

(46) (1.957) 48 (6) (4.923) 17.879

(3) (4.704) 17.893

(1.902) 6.056

146 18.344

(46) (12.532) (1.957) 394 (36.740) 148 (84.068) 1.631.117

2.011 2.011

60.698

766.198

115.398

5.344

205.122

887.174

23.801

34.604

8.145

18.567

2.127.062

(4.719) 55.979

(36.627) 729.571

(4.788) 110.610

(674) 4.670

(79.295) 125.827

(307.330) (37.567) 542.277

(5.922) 17.879

(16.711) 17.893

(2.089) 6.056

( 223) 18.344

(458.155) (37.790) 1.631.117

2015 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo arba perkainojimo vertė Sukauptas nusidėvėjimas Sukauptas vertės sumažėjimas Likutinė vertė

2015 m. ir 2014 m. Grupė ilgalaikį materialųjį turtą, išskyrus hidroelektrinės, hidroakumuliacinės, Šiluminės elektrinės statinių ir įrenginių (kombinuotojo ciklo bloko, rezervinės elektrinės) turtą, skirstomuosius dujotiekius, dujų technologinę įrangą bei informacinių technologijų ir telekomunikacijų įrangą apskaitė perkainota verte.

101 METINĖ ATASKAITA 2015 | Ilgalaikis materialusis turtas

Bendrovė 2013 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo arba perkainojimo vertė Sukauptas nusidėvėjimas Sukauptas vertės sumažėjimas Likutinė vertė Likutinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d. Įsigijimai UAB „VAE SPB“ perduotas turtas įsigyjamo savikaina UAB „VAE SPB“ perduoto turto vertės sumažėjimo atstatymas Nusidėvėjimas Likutinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d.

Kitas ilgalaikis materialusis turtas 25 (15) 10

Nebaigta statyba 7.057 (7.057) -

10 3

bendrovė „Ober - Haus“ nekilnojamas turtas – nustatytą vertę. Atliekant vertinimą buvo taikytas palyginamųjų kainų metodas.

Iš viso 7.082 (15) (7.057) 10

10 3

(7.048)

7.048

(4) 9

Apie kitų dukterinių įmonių atliktus vertinimus ankstesniais laikotarpiais pažymėta 4 pastaboje. Toliau pateikiama informacija apie 2015 m. atlikto perkainojimo rezultatus:

Grupė

Apskaitinės vertės padidėjimas (sumažėjimas)

(4) 9

Kitų bendrųjų pajamų ir perkainojimo rezervo nuosavame kapitale sumažėjimas

Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje

1.274

130

1.404

1.274

130

1.404

Visa perkainojimo įtaka

Toliau pateikiama informacija apie 2014 m. atlikto perkainojimo rezultatus: 2014 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo arba perkainojimo vertė Sukauptas nusidėvėjimas Likutinė vertė Likutinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d. Įsigijimai Nusidėvėjimas Likutinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d. 2015 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo arba perkainojimo vertė Sukauptas nusidėvėjimas Likutinė vertė

28 (19) 9

9 (3) 6

280 280

9 280 (3) 286

28 (22) 6

280 280

308 (22) 286

2015 m. Grupės įmonė UAB „Kauno energetikos remontas“ atliko perkainota verte apskaitomo turto vertinimą. Vertinimą atliko nepriklausomi turto vertintojai, kurie naudojo palyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodą vertindami nekilnojamo turto grupę. Vertinant kitas turto grupes, naudoti lygiagrečiai palyginamosios vertės ir atstatomosios vertės metodai. Turto daliai, kuri buvo vertinta atstatomosios vertės metodu atliktas vertės sumažėjimo testas, kuris parodė, kad nėra požymių galimam vertės sumažėjimui. 2015 m. lapkričio mėn. Grupės įmonė NT Valdos, UAB atliko pastatų ir statinių perkainojimą remiantis nepriklausomojo turto vertinimo bendrovės UAB „InReal“ pateiktomis Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitomis. 2015 m. rugsėjo mėn. Grupės įmonė AB „Lietuvos dujos“ atliko pastatų grupės perkainojimą pagal nepriklausomų turto vertintojų – Uždaroji akcinė bendrovė korporacija „Matininkai“ ir Uždaroji akcinė

102 METINĖ ATASKAITA 2015 | Ilgalaikis materialusis turtas

Grupė

Apskaitinės vertės padidėjimas (sumažėjimas) Dotacijų nurašymas

Kitų bendrųjų pajamų ir perkainojimo rezervo nuosavame kapitale sumažėjimas

Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje

(195.169)

(421.824)

(616.993)

(195.169)

5.323 (416.501)

5.323 (611.670)

Visa perkainojimo įtaka

Grupės vadovybės vertinimu 2015 m. gruodžio 31 d. iš esmės viso turto, vertinamo perkainota vertė, balansinė vertė reikšmingai nesiskyrė nuo jo tikrosios vertės. Informacija apie pervertinto Grupės ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės paskirstymą 2015 m. gruodžio 31 d. pagal hierarchijos lygius (tikrosios vertės hierarchijos lygiai aprašyti 2.30 pastaboje).

Grupė

Žemė Pastatai Statiniai ir mašinos Transporto priemonės Kitas ilgalaikis materialus turtas Nebaigta statyba Iš viso

1 lygis Aktyviose rinkose kotiruojamos kainos

2 lygis Kiti tiesiogiai arba netiesiogiai skelbiami rodikliai

Transporto priemonės buvo priskirtos 2 ir 3 hierarchijos lygiams. Vertinimas buvo atliekamas naudojant lyginamąjį ir išlaidų (kaštų) metodus.

3 lygis Neskelbiami rodikliai

Statiniai ir mašinos buvo priskirti 2 ir 3 hierarchijos lygiui. 2 lygiui priskirtiems turto vienetams vertinimas buvo atliekamas naudojant lyginamąjį ir išlaidų (kaštų) metodus. Trečiam hierarchijos lygiui priskirti turto vienetai, įvertinti taikant pajamų metodą. Vertintojas disponavo sukauptais duomenimis ir informacija, įgalinančia tiksliai prognozuoti būsimuosius pinigų srautus.

Iš viso

1.880 6.891 3.078 16.881

79 49.088 725.519 971

1.959 55.979 728.597 17.852

118 28.848

5.475 12.297 793.429

5.593 12.297 822.277

Informacija apie pervertinto Grupės ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės paskirstymą 2014 m. gruodžio 31 d. pagal hierarchijos lygius (tikrosios vertės hierarchijos lygiai aprašyti 2.30 pastaboje).

Nebaigta statyba ir kitas ilgalaikis materialusis turtas didžiąja dalimi priskirtas 3 hierarchijos lygiui. Trečiam hierarchijos lygiui priskirti turto vienetai, įvertinti taikant pajamų metodą. Per 2015 metus Grupės įmonės kapitalizavo 111 tūkst. Eur palūkanų už paskolas, susijusias su ilgalaikio turto vystymu (2014 m. – 348 tūkst. Eur). Vidutinė kapitalizuotų palūkanų norma – 0,29 proc. (2014 – 1,20 proc.). Grupė turi reikšmingų ilgalaikio materialiojo turto pirkimo įsipareigojimų, kuriuos turės vykdyti vėlesniais metais. 2015 m. gruodžio 31 d. Grupės įsipareigojimai įsigyti ir statyti ilgalaikį materialųjį turtą sudaro 20,1 mln. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 17,7 mln. Eur). 2015 m. gruodžio 31 d. Grupė yra įkeitusi bankams ilgalaikio materialiojo turto už 345.297 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 333.298 tūkst. Eur) (19 pastaba).

8 Investicinis turtas Grupė

Grupė

Žemė Pastatai Statiniai ir mašinos Transporto priemonės Kitas ilgalaikis materialus turtas Nebaigta statyba Iš viso

1 lygis Aktyviose rinkose kotiruojamos kainos

2 lygis Kiti tiesiogiai arba netiesiogiai skelbiami rodikliai

3 lygis Neskelbiami rodikliai

Iš viso

1.880 22.720 5.150 17.426

79 44.227 648.751 237

1.959 66.947 653.901 17.663

282

11.418

11.700

47.458

11.281 715.993

11.281 763.451

Didžiąja dalimi žemė buvo priskirta 2 hierarchijos lygiui. Vertinimas buvo atliekamas naudojant lyginamąjį ir išlaidų (kaštų) metodus. Pastatai buvo priskirti 2 ir 3 hierarchijos lygiui. 2 lygiui priskirtiems pastatams vertinimas buvo atliekamas naudojant lyginamąjį ir išlaidų (kaštų) metodus. Trečiam hierarchijos lygiui priskirti turto vienetai, įvertinti taikant pajamų metodą.

103 METINĖ ATASKAITA 2015 | Investicinis turtas

Investicinis turtas

Balansinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d. Perklasifikavimas į turtą skirtą parduoti Perklasifikavimas iš ilgalaikio materialiojo turto Vertės padidėjimas Vertės sumažėjimas Balansinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d.

35.225 (209) 2.074 585 (281) 37.394

Balansinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d. Perklasifikavimas iš ilgalaikio materialiojo turto Vertės padidėjimas Vertės sumažėjimas Balansinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d.

37.394 12.532 515 (1.922) 48.519

Grupės pajamos iš investicinio turto nuomos 2015 metais sudarė 2.652 tūkst. Eur (2014 metais – 2.315 tūkst. Eur). Bendrovė 2015 ir 2014 metais investicinio turto neturėjo.

Informacija apie Grupės investicinio turto tikrosios vertės paskirstymą 2015 m. gruodžio 31 d. pagal hierarchijos lygius (tikrosios vertės hierarchijos lygiai aprašyti 2.30 pastaboje).

Grupė

1 lygis Aktyviose rinkose kotiruojamos kainos

Pastatai Statiniai Iš viso

2 lygis Kiti tiesiogiai arba netiesiogiai skelbiami rodikliai -

3 lygis Neskelbiami rodikliai 47.148 1.371 48.519

Iš viso

47.148 1.371 48.519

Informacija apie Grupės investicinio turto tikrosios vertės paskirstymą 2014 m. gruodžio 31 d. pagal hierarchijos lygius (tikrosios vertės hierarchijos lygiai aprašyti 2.30 pastaboje).

Grupė

1 lygis Aktyviose rinkose kotiruojamos kainos

Pastatai Statiniai Iš viso

2 lygis Kiti tiesiogiai arba netiesiogiai skelbiami rodikliai -

3 lygis Neskelbiami rodikliai 36.713 681 37.394

Iš viso

36.713 681 37.394

2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. investicinio turto tikroji vertė buvo nustatyta 2015 m. ir 2014 m. gruodžio mėn. Vertinimai buvo atlikti nepriklausomų turto vertintojų taikant lyginamąjį ir pajamų metodus. Investicinis turtas priskiriamas 3 hierarchijos lygiui. Vertintojas disponavo sukauptais duomenimis ir informacija, įgalinančia tiksliai prognozuoti būsimuosius pinigų srautus. Būsimos pajamos apskaičiuotos remiantis lyginamųjų objektų nuomos kainomis, koreguotomis atsižvelgiant į vietą, plotą, būklę ir kitus vertę įtakojančius faktorius, ir vertinamo objekto faktinėmis nuomos kainomis, koreguotomis atsižvelgiant į užimtumą. Vertinimui taikoma ūkinių patalpų nuomos kaina, administracinių patalpų nuomos kainą. Grupės vadovybės nuomone, remiantis šiuo metodu nustatyta investicinio turto vertė 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. atitiko jo tikrąją vertę.

9 Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones

2015 m. kovo 31 d. Bendrovė pasirašė akcijų pirkimo pardavimo sutartį su „Lietuvos energijos gamyba“, AB, pagal kurią įsigijo 100 proc., t.y. 15.244.112 UAB „Kauno energetikos remontas“ paprastųjų vardinių akcijų ir 100 proc., t.y. 750.000 Energijos tiekimas UAB paprastųjų vardinių akcijų. UAB „Kauno energetikos remontas“ akcijų įsigijimo kaina – 4.778 tūkst. Eur, Energijos tiekimas UAB – 6.883 tūkst. Eur. Po šio sandorio Bendrovė ir toliau turi netiesiogiai valdomų dukterinių įmonių Geton Energy SIA ir Geton Energy OU kontrolę. Akcijos įsigytos už nepriklausomo turto vertintojo nustatytą akcijų paketo rinkos vertę. Kaip aprašyta 4 pastaboje, UAB „Kauno energetikos remontas“ įsigijimo savikaina 2015 m. gruodžio 31 d. buvo sumažinta atsižvelgiant į į tai, kad „Biokuro katilinės projekto“ nuostolis padidėjo. Investicijos įsigijimo savikaina buvo sumažinta 436 tūkst. Eur. 2015 m. kovo 31 d. Bendrovė pasirašė akcijų pirkimo pardavimo sutartį su LESTO AB, pagal kurią įsigijo 100 proc., t.y. 18.904 UAB „ELEKTROS TINKLO PASLAUGOS“ paprastąsias vardines akcijas. Akcijos įsigytos už nepriklausomo turto vertintojo nustatytą akcijų paketo rinkos vertę - 7.695 tūkst. Eur 2015 m. balandžio 27 d. Bendrovė pasirašė akcijų pirkimo pardavimo sutartis su dukterinėmis įmonėmis ir 2015 m. balandžio 27 d. – su Litgrid, AB, ir įsigijo iki tol netiesiogiai valdomos bendrovės NT Valdos, UAB akcijas. Akcijos įsigytos už nepriklausomo turto vertintojo nustatytą akcijų paketo rinkos vertę. Lentelėje žemiau pateikiama informacija apie NT Valdos, UAB akcijų įsigijimą: Įmonė, iš kurios buvo įsigytos NT Valdos, UAB akcijos

LESTO AB „Lietuvos energijos gamyba“ AB UAB Duomenų logistikos centras Litgrid AB Iš viso

Akcijų skaičius

% įstatiniame kapitale

Bazinė įsigijimo kaina

Įsigijimo kainos priedas (4 pastaba)

1.692.666

57,30

41.176

11.120

1.232.897

41,73

29.987

8.099

17.384 10.193 2.953.140

0,59 0,35 99,97

424 252 71.839

114 67 19.400

Apskaitytas 2019 m. mokėtinas NT Valdos, UAB akcijų kainos priedas, kuris iš viso sudarė 19.400 tūkst. Eur buvo diskontuotas iki dabartinės vertės naudojant Lietuvos Banko skelbiamą vidutinę palūkanų normą 2,65% (4 pastaba), diskontavimo įtaka investicijų pirminio pripažinimo metu sudarė 1.895 tūkst. Eur. Šiais sandoriais Lietuvos Energija UAB įgijo 100% NT Valdos, UAB akcijų kontrolę.

Dukterinių įmonių įsigijimai ir steigimas 2015 m. vasario 19 d. buvo įsteigtos naujos įmonės UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė ir UAB Kauno kogeneracinė jėgainė, kurių veikla orientuota į Vilniaus ir Kauno šilumos ūkio modernizavimą, įrengiant atliekomis ir biokuru kūrenamų kogeneracinių elektrinių kompleksus. Naujos elektrinės taip pat gamins reikšmingą kiekį elektros energijos konkurencinga kaina, kuri leis užtikrinti palankesnes kainas elektros vartotojams. Bendrovių įstatinis kapitalas yra po 2.900 Eur, akcijų skaičius po 10.000, akcijos nominali vertė 0,29 Eur, pasirašytos akcijos buvo apmokėtos 2015 m. vasario 20 d.

104 METINĖ ATASKAITA 2015 | Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones

2015 m. rugpjūčio 19 d. Bendrovė pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Kauno energetikos remontas“, pagal kurią įsigijo 100 proc., t.y 100 vnt. UAB „Gotlitas“ paprastųjų vardinių akcijų. Akcijų įsigijimo kaina - 61 tūkst. Eur. 2015 m. spalio mėn. UAB „Gotlitas“ pavadinimas buvo pakeistas į UAB Elektroninių mokėjimų agentūra. UAB Elektroninių mokėjimų agentūra veikla – įmokų surinkimo paslaugų teikimas. 2015 m. spalio 15 d. įsigaliojo sutartis tarp „Lietuvos energija“, UAB ir UAB „FORTUM HEAT LIETUVA“ dėl UAB Kauno kogeneracinė jėgainė, kuri galutinai įtvirtino partnerių įsipareigojimą ir bendro verslo

sąlygas kartu investuojant į naujos atliekų kogeneracinės jėgainės bendrovę Kaune. Kaune planuojama įrengti naują atliekas kaip kurą naudojančią didelio efektyvumo kogeneracinę jėgainę, kurios elektrinė galia sieks 24 MW, o šilumos gamybos galia – 70 MW. Sutartyje numatyta, kad užbaigus sandorį „Lietuvos energija“, UAB valdys 51 proc. UAB Kauno kogeneracinė jėgainė akcijų, o UAB „FORTUM HEAT LIETUVA“ atitinkamai 49 proc. akcijų. UAB Kauno kogeneracinė jėgainė įstatinis kapitalas bus iš dalies padidintas turtiniais įnašais nustačius jų tikrąją vertę, o likusi dalis bus apmokėta piniginiais įnašais. Būtinas sandorio užbaigimui Europos Komisijos leidimas veiklos koncentracijai buvo gautas 2015 m. lapkričio 23 d., o įstatinis kapitalas pradėtas didinti 2016 m. (38 pastaba). 2015 m. lapkričio 6 d. AB „Lietuvos dujos“ ir AB „Amber Grid“ sudarė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Šia akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi AB „Lietuvos dujos“ perleido AB „Amber Grid“ UAB GET Baltic akcijas, kurios sudaro 34 proc. UAB GET Baltic įstatinio kapitalo. Akcijos parduotos už nepriklausomo turto vertintojo nustatytą akcijų paketo rinkos vertę – 131 tūkst. Eur.

Įstatinio kapitalo didinimai ir mažinimai 2015 m. balandžio 24 d. vienintelio akcininko sprendimu buvo nuspręsta sumažinti UAB „ELEKTROS TINKLO PASLAUGOS“ įstatinį kapitalą anuliuojant 10.000 tūkst. vienetų paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 0,29 Eur. Bendra anuliuojamų akcijų vertė 2.900 tūkst. Eur, nauji įstatai buvo įregistruoti ir įstatinio kapitalo sumažinimas apskaitytas 2015 m. liepos 20 d. 2015 m. liepos 4 d. buvo padidintas UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė įstatinis kapitalas iki 1.004 tūkst. Eur, išleidžiant 3.450.000 paprastų vardinių akcijų. 2015 m. spalio 14 d. įregistravus įstatus Energijos tiekimas UAB įstatinis kapitalas buvo padidintas išleidžiant 782.500 naujų paprastųjų vardinių nematerialių 1 Eur nominalios vertės akcijų emisiją.

105 METINĖ ATASKAITA 2015 | Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones

2015 m. gruodžio 23 d. Energijos tiekimas UAB įstatinis kapitalas buvo padidintas išleidžiant 16.240.000 naujų paprastųjų vardinių nematerialių 1 Eur nominalios vertės akcijų emisiją. 2015 m. gruodžio 31 d. neapmokėta įstatinio kapitalo dalis 7.240 tūkst. Eur. 2015 m. rugpjūčio 24 d. Bendrovė priėmė sprendimą padidinti UAB Elektroninių mokėjimų agentūra įstatinį kapitalą išleidžiant 347.104 naujas paprastąsias vardines nematerialias akcijas, bendra išleistų akcijų vertė 347 tūkst. Eur, t.y. UAB Elektroninių mokėjimų agentūra įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 350 tūkst. Eur. 2015 m. rugpjūčio 28 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruoti pakeisti UAB Elektroninių mokėjimų agentūra įstatai. 2015 m. spalio 26 d. Bendrovė priėmė sprendimą padidinti UAB Elektroninių mokėjimų agentūra įstatinį kapitalą išleidžiant 350.000 naujas paprastąsias vardines nematerialias akcijas, bendra išleistų akcijų vertė 350 tūkst. Eur, t.y. UAB Elektroninių mokėjimų agentūra įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 700 tūkst. Eur. 2015 m. gruodžio 31 d. likusi neapmokėta įstatinio kapitalo dalis yra 263 tūkst. Eur. 2015 m. lapkričio 6 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruoti pakeisti UAB Elektroninių mokėjimų agentūra įstatai.

2015 m. gruodžio 31 d. Grupės struktūra buvo:

Įmonės pavadinimas

Verslo vykdymo vieta

Įmonės tipas

Grupės valdoma efektyvi nuosavybės dalis (proc.)

Nekontroliuojamos dalies valdoma nuosavybės dalis (proc.) -

Pagrindinė veikla

Lietuvos energija, UAB

Lietuva

Patronuojanti įmonė

„Lietuvos energijos gamyba“, AB

Lietuva

Dukterinė įmonė

96,13

3,87

Elektros energijos gamyba, tiekimas, elektros energijos importas bei eksportas ir prekybos elektra veikla

AB LESTO

Lietuva

Dukterinė įmonė

94,39

5,61

Elektros energijos tiekimas ir skirstymas vartotojams

AB „Lietuvos dujos“

Lietuva

Dukterinė įmonė

96,64

3,36

Gamtinių dujų skirstymo paslaugų teikimas, racionalus gamtinių dujų skirstymo infrastruktūros vystymas

NT Valdos UAB

Lietuva

Dukterinė įmonė

100,00

UAB Duomenų logistikos centras

Lietuva

Dukterinė įmonė

79,64

20,36

UAB „ELEKTROS TINKLO PASLAUGOS“

Lietuva

Dukterinė įmonė

100,00

Elektros tinklų ir susijusių įrenginių statyba, remontas, techninė priežiūra, vartotojų prijungimas prie elektros tinklų

UAB „Kauno energetikos remontas“

Lietuva

Dukterinė įmonė

100,00

Energetinių įrenginių remontas, metalo konstrukcijų gamyba

UAB LITGAS

Lietuva

Dukterinė įmonė

66,67*

33,33*

UAB Elektroninių mokėjimų agentūra (buvęs Gotlitas UAB)

Lietuva

Dukterinė įmonė

100,00

Įmokų surinkimo paslaugų teikimas

Energijos tiekimas UAB

Lietuva

Dukterinė įmonė

100,00

Elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimas

VŠĮ Energetikų mokymo centras

Lietuva

Dukterinė įmonė

100,00

Energetikos sektoriaus specialistų profesinis ugdymas ir testinis profesinis mokymas

Geton energy OU

Estija

Netiesiogiai valdoma dukterinė įmonė

100,00

Elektros energijos tiekimas

Geton energy SIA

Latvija

Netiesiogiai valdoma dukterinė įmonė

100,00

Elektros energijos tiekimas

UAB Technologijų ir inovacijų centras

Lietuva

Dukterinė įmonė

97,80

2,20

UAB „VAE SPB“

Lietuva

Dukterinė įmonė

100,00

UAB Verslo aptarnavimo centras

Lietuva

Dukterinė įmonė

97,00

3,00

UAB „Lietuvos dujų tiekimas“

Lietuva

Dukterinė įmonė

100,00

Gamtinių dujų pirkimas (importas) ir pardavimas klientams.

Lietuvos energijos paramos fondas

Lietuva

Dukterinė įmonė

100,00

Paramos teikimas visuomenei reikšmingiems projektams, programoms bei veikloms

UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė

Lietuva

Dukterinė įmonė

100,00

Vilniaus miesto centralizuoto šilumos tiekimo ūkio modernizavimas

UAB Kauno kogeneracinė jėgainė

Lietuva

Dukterinė įmonė

100,00

Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo ūkio modernizavimas

* Grupės valdoma visų įmonių efektyvioji nuosavybės dalis lygi balsų daliai, išskyrus UAB LITGAS, kurioje Grupė turi 100 proc. balsų.

106 METINĖ ATASKAITA 2015 | Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones

Kontroliuojančioji bendrovė

Nekilnojamojo turto disponavimas, kita su tuo susijusi veikla ir paslaugų teikimas; transporto priemonių nuoma, aptarnavimas ir su tokiomis paslaugomis susijusios paslaugos Informacinių technologijų ir telekomunikacijų aptarnavimo paslaugos

Suskystintų gamtinių dujų tiekimas per terminalą ir prekyba gamtinėmis dujomis

Informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų paslaugų teikimas Konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla; naujos Visagino branduolinės elektrinės projekto vystymas Viešųjų pirkimų, apskaitos bei darbo santykių administravimo paslaugos.

2014 m. gruodžio 31 d. Grupės struktūra buvo: Grupės valdoma efektyvi nuosavybės dalis (proc.) -

Nekontroliuojamos dalies valdoma nuosavybės dalis (proc.) -

Įmonės pavadinimas „Lietuvos energija“, UAB

Verslo vykdymo vieta Lietuva

Įmonės tipas Patronuojanti įmonė

„Lietuvos energijos gamyba“, AB

Lietuva

Dukterinė įmonė

96,13

3,87

Elektros energijos gamyba, tiekimas, elektros energijos importas bei eksportas ir prekybos elektra veikla

AB LESTO

Lietuva

Dukterinė įmonė

94,39

5,61

Elektros energijos tiekimas ir skirstymas vartotojams

AB „Lietuvos dujos“

Lietuva

Dukterinė įmonė

96,64

3,36

Gamtinių dujų skirstymo paslaugų teikimas, racionalus gamtinių dujų skirstymo infrastruktūros vystymas

94,71

5,29

Nekilnojamojo turto disponavimas, kita su tuo susijusi veikla ir paslaugų teikimas; transporto priemonių nuoma, aptarnavimas ir su tokiomis paslaugomis susijusios paslaugos

Netiesiogiai valdoma dukterinė įmonė

Pagrindinė veikla Kontroliuojančioji bendrovė

NT Valdos UAB

Lietuva

UAB Duomenų logistikos centras

Lietuva

Dukterinė įmonė

79,64

20,36

UAB „ELEKTROS TINKLO PASLAUGOS“

Lietuva

Netiesiogiai valdoma dukterinė įmonė

94,39

5,61

Elektros tinklų ir susijusių įrenginių statyba, remontas, techninė priežiūra, vartotojų prijungimas prie elektros tinklų

UAB „Kauno energetikos remontas“

Lietuva

Netiesiogiai valdoma dukterinė įmonė

96,13

3,87

Energetinių įrenginių remontas, metalo konstrukcijų gamyba

UAB LITGAS

Lietuva

Dukterinė įmonė

66,67*

33,33*

UAB „Gotlitas“ (nuo 2015 m. spalio mėn. UAB Elektroninių mokėjimų agentūra“

Lietuva

Netiesiogiai valdoma dukterinė įmonė

96,13

3,87

Apgyvendinimo paslaugos

Energijos tiekimas UAB

Lietuva

Netiesiogiai valdoma dukterinė įmonė

96,13

3,87

Elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimas

VŠĮ Energetikų mokymo centras

Lietuva

Dukterinė įmonė

100,00

Geton energy SIA

Latvija

Netiesiogiai valdoma dukterinė įmonė

96,13

3,87

Elektros energijos tiekimas

Geton energy OU

Estija

Netiesiogiai valdoma dukterinė įmonė

96,13

3,87

Elektros energijos tiekimas

UAB Technologijų ir inovacijų centras

Lietuva

Dukterinė įmonė

97,80

2,20

Informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų paslaugų teikimas

UAB „VAE SPB“

Lietuva

Dukterinė įmonė

100

Konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla; naujos Visagino branduolinės elektrinės projekto vystymas

UAB Verslo aptarnavimo centras

Lietuva

Dukterinė įmonė

97,00

3,00

UAB „Lietuvos dujų tiekimas“

Lietuva

Dukterinė įmonė

100

Gamtinių dujų pirkimas (importas) ir pardavimas klientams.

Lietuvos energijos paramos fondas

Lietuva

Dukterinė įmonė

100

Paramos teikimas visuomenei reikšmingiems projektams, programoms bei veikloms

* Grupės valdoma visų įmonių efektyvioji nuosavybės dalis lygi balsų daliai, išskyrus UAB LITGAS, kurioje Grupė turi 100 proc. balsų.

107 METINĖ ATASKAITA 2015 | Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones

Informacinių technologijų ir telekomunikacijų aptarnavimo paslaugos

Suskystintų gamtinių dujų tiekimas per terminalą ir prekyba gamtinėmis dujomis

Energetikos sektoriaus specialistų profesinis ugdymas ir testinis profesinis mokymas

Viešųjų pirkimų, apskaitos bei darbo santykių administravimo paslaugos.

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo akcijų šiose Grupės įmonėse: Grupės įmonė Dukterinės įmonės: AB LESTO „Lietuvos energijos gamyba“, AB AB „Lietuvos dujos“ NT Valdos, UAB Energijos tiekimas UAB UAB LITGAS UAB „ELEKTROS TINKLO PASLAUGOS“ UAB „Kauno energetikos remontas“ UAB Duomenų logistikos centras UAB Technologijų ir inovacijų centras UAB „VAE SPB“ UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ UAB „Elektroninių mokėjimų agentūra“ VšĮ Energetikų mokymo centras UAB Verslo aptarnavimo centras Lietuvos energijos paramos fondas UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė UAB Kauno kogeneracinė jėgainė

Įsigijimo vertė

538.874 294.832 172.047 89.373 16.666 8.689 4.795 4.342 7.268 3.218 1.018 869 495 309 295 3 1.004 3 1.144.100

Vertės sumažėjimas

(16.869) (20.436) (1.092) (2.563) (1.168) (42.128)

Įnašas nuostoliams padengti

Apskaitinė vertė

314 314

522.005 294.832 151.611 89.373 16.666 7.597 4.795 4.342 4.705 3.218 164 869 495 309 295 3 1.004 3 1.102.286

Dalies procentas

94,39 96,13 96,64 100,00 100,00 66,67 100,00 100,00 79,64 50,00 100,00 100,00 100,00 100,00 51,00 100,00 100,00 100,00

2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo akcijų šiose Grupės įmonėse: Grupės įmonė Dukterinės įmonės: AB LESTO „Lietuvos energijos gamyba“, AB AB „Lietuvos dujos“ UAB LITGAS UAB Duomenų logistikos centras UAB Technologijų ir inovacijų centras UAB „VAE SPB“ UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ VšĮ Energetikų mokymo centras UAB Verslo aptarnavimo centras Lietuvos energijos paramos fondas

Investicijos: NT Valdos, UAB

Įsigijimo vertė

Vertės sumažėjimas

Įnašas nuostoliams padengti

Apskaitinė vertė

538.874 294.832 172.047 8.689 7.268 3.218 293 869 309 295 3

(55.781) (2.563) -

4 -

483.093 294.832 172.047 8.689 4.705 3.218 297 869 309 295 3

1.026.697

(58.344)

968.357

29 29 1.026.726

(58.344)

29 29 968.386

108 METINĖ ATASKAITA 2015 | Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones

Dalies procentas

94,39 96,13 96,64 66,67 79,64 97,80 100,00 100,00 100,00 97,00 100,00

0,03

2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Grupės investicijas į asocijuotas ir bendras įmones sudarė: 2015 2014 Grupės Grupės Grupė Apskaitinė Apskaitinė dalies dalies vertė vertė proc. proc. UAB „Geoterma“ UAB GET Baltic AS „Nordic Energy Link“ Iš viso Grupei tenkanti asocijuotų įmonių nuostolių dalis Apskaitinė vertė

2.142 -

23.44 -

(2.142) -

2.142 123 2.265

23,44 34,00 25,00

(2.142) 123

Asocijuotų įmonių finansinė padėtis 2015 m. gruodžio 31 d. ir veiklos finansiniai rezultatai už metus, pasibaigusius 2015 m. gruodžio 31 d. (neaudituota): Turtas

Įsipareigojimai

Pardavimo pajamos

Grynasis pelnas (nuostoliai)

7.037

7.782

1.252

(329)

Asocijuotų įmonių finansinė padėtis 2014 m. gruodžio 31 d. ir veiklos finansiniai rezultatai už metus, pasibaigusius 2014 m. gruodžio 31 d. (neaudituota):

UAB „Geoterma“ UAB GET Baltic AS „Nordic Energy Link“

Grupė Apskaitinė vertė sausio 1 d. Bendros įmonės įsigijimas verslo jungimo metu Asocijuotos įmonės pardavimas/likvidavimas Gauti dividendai iš asocijuotos įmonės Asocijuotų ir bendrai valdomos įmonių finansinių rezultatų dalis Apskaitinė vertė gruodžio 31 d.

2015 123 (99) (24) -

2014 8.341 123 (6.417) (1.924) 123

Asocijuotos įmonės pardavimas/likvidavimas

Grupė neapskaitė asocijuotos įmonės UAB „Geoterma“ nuostolio dalies tenkančios Grupei, nes nuostolis viršijo Grupės investicijos vertę. Neapskaityta nuostolių dalis sudarė 331 tūkst. Eur (2014 m. - 254 tūkst. Eur).

UAB „Geoterma“

Už laikotarpius, pasibaigusius 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d., investicijų į asocijuotas ir bendras įmones judėjimas buvo:

Turtas

Įsipareigojimai

Pardavimo pajamos

Grynasis pelnas (nuostoliai)

7.893 3.997 207

8.325 3.635 206

2.094 150 96

(465) (50) (1.051)

109 METINĖ ATASKAITA 2015 | Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones

2015 m. lapkričio 6 d. AB „Lietuvos dujos“ ir AB „Amber Grid“ sudarė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Šia akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi AB „Lietuvos dujos“ perleido AB „Amber Grid“ UAB GET Baltic akcijas, kurios sudaro 34 proc. UAB GET Baltic įstatinio kapitalo. Akcijos parduotos už nepriklausomo turto vertintojo nustatytą akcijų paketo rinkos vertę – 131 tūkst. Eur. 2014 m. kovo 19 d. įvykusiame Nordic Energy Link AS (toliau – NEL) akcininkų susirinkime priimtas sprendimas likviduoti NEL bendrovę. 2014 m. kovo 19 d. NEL iš savo akcininkų proporcingai išpirko 10 proc. jų valdomų akcijų. Grupė pardavė 860,000 paprastųjų vardinių akcijų už 1,898 tūkst. Lt. 2014 m. gruodžio 29 d. NEL iš savo akcininkų išpirko likusias akcijas. Grupė pardavė 7 740 000 paprastųjų vardinių akcijų už 18 056 tūkst. 2014 m. kovo 19 d. NEL pervedė Grupei 6,643 tūkst. Lt. dividendų. Nuostolis likviduojant asocijuotą įmonę NEL apskaitytas Grupės bendrųjų pajamų ataskaitoje „Finansinės veiklos sąnaudos“ straipsnyje. 2014 m. gruodžio 31 d. NEL nebuvo išregistruota iš įmonių registro.

Grupės įmonių apibendrinta finansinės padėties ataskaita 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d.: Trumpalaikis turtas ir įsipareigojimai Iš viso grynojo Įsipareigojimai trumpalaikio turto

Įmonės pavadinimas Metai AB LESTO 2015 m. 2014 m. „Lietuvos energijos gamyba“, AB 2015 m. 2014 m. AB „Lietuvos dujos“ 2015 m. 2014 m. UAB „Kauno energetikos remontas“ 2015 m. 2014 m. Energijos tiekimas UAB 2015 m. 2014 m. Geton Energy SIA 2015 m. 2014 m. Geton Energy OÜ 2015 m. 2014 m. UAB Duomenų logistikos centras 2015 m. 2014 m. NT Valdos UAB 2015 m. 2014 m. UAB „ELEKTROS TINKLO PASLAUGOS“ 2015 m. 2014 m. UAB LITGAS 2015 m. 2014 m. UAB Technologijų ir inovacijų centras 2015 m. 2014 m. UAB Verslo aptarnavimo centras 2015 m. 2014 m. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 2015 m. 2014 m. UAB Elektroninių mokėjimų agentūra 2015 m. 2014 m.

Turtas

Grynasis turtas

105.169 68.187

(200.521) (228.365)

(95.352) (160.178)

776.334 748.064

(247.907) (193.766)

528.427 554.298

433.075 394.120

129.658 120.393

(54.741) (74.286)

74.917 46.107

703.816 794.244

(435.833) (473.073)

267.983 321.171

342.900 367.278

32.326 36.817

(12.894) (7.058)

19.432 29.759

164.971 178.461

(43.665) (42.630)

121.306 135.831

140.738 165.590

10.685 14.822

(10.066) (13.503)

619 1.319

6.563 6.090

(1.813) (2.177)

4.750 3.913

5.369 5.232

21.452 11.747

(8.178) (9.174)

13.274 2.573

278 297

13.552 2.870

403 573

(203) (548)

200 25

200 27

59 29

2.534 2.221

(3.576) (791)

(1.042) 1.430

5.837 7.014

(408) (3.625)

5.429 3.389

4.387 4.819

8.073 8.539

(21.022) (2.162)

(12.949) 6.377

102.509 82.876

(1.319) (1.299)

101.190 81.577

88.241 87.954

8.216 7.656

(7.963) (3.827)

253 3.829

3.328 3.265

(85) (69)

3.243 3.196

3.496 7.025

46.358 48.982

(29.331) (37.058)

17.027 11.924

33 196

17.060 12.120

4.397 2.821

(2.936) (3.601)

1.461 (780)

5.262 6.522

(39) (12)

5.223 6.510

6.684 5.730

1.067 519

(637) (151)

430 368

35 -

465 368

92.859 112.648

(72.231) (60.447)

20.628 52.201

3.977 2.188

(2.266) (5.561)

1.711 (3.373)

22.339 48.828

482 423

(36)

482 387

14 -

496 387

Pateikiami duomenys yra iš dukterinių įmonių finansinių ataskaitų ir neapima konsolidavimui atliekamų koregavimų.

110 METINĖ ATASKAITA 2015 |

Ilgalaikis turtas ir įsipareigojimai Iš viso grynojo Įsipareigojimai ilgalaikio turto

Turtas

Grupės įmonių apibendrinta Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita už 2015 m. ir 2014 m.: Įmonės pavadinimas / Metai AB LESTO 2015 m. 2014 m. „Lietuvos energijos gamyba“, AB 2015 m. 2014 m. AB „Lietuvos dujos“ 2015 m. nuo 2014 m. birželio 20 d. UAB „Kauno energetikos remontas“ 2015 m. 2014 m. Energijos tiekimas UAB 2015 m. 2014 m. Geton Energy SIA 2015 m. 2014 m. Geton Energy OÜ 2015 m. 2014 m. UAB Duomenų logistikos centras 2015 m. 2014 m. NT Valdos UAB 2015 m. 2014 m. UAB „ELEKTROS TINKLO PASLAUGOS“ 2015 m. 2014 m. UAB LITGAS 2015 m. 2014 m. UAB Technologijų ir inovacijų centras 2015 m. 2014 m. UAB Verslo aptarnavimo centras 2015 m. Nuo 2014 m. liepos 30 d. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 2015 m. Nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. UAB Elektroninių mokėjimų agentūra 2015 m. 2014 m.

Pajamos

Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą

Pelno mokesčio (sąnaudos) nauda

Pelnas (nuostoliai) po apmokestinimo iš tęsiamos veiklos

Pelnas po apmokestinimo iš nutrauktos veiklos

Iš viso bendrųjų pajamų

Pelnas (nuostoliai), tenkantis nekontroliuojamai daliai

Nekontroliuojamai daliai išmokėti dividendai

580.961 650.710

85.514 (193.552)

(12.967) 28.951

72.547 (164.601)

(331.480)

72.547 (496.081)

3.972 (27.830)

1.898 6.853

214.395 203.200

3.889 37.987

(4.120) (4.580)

(231) 33.407

(9) 1.292

943 2.463

56.442 84.681

15.058 (54.485)

(2.123) 11.220

12.935 (43.265)

443 4.914

13.378 (38.351)

449 360

1.286 1.196

32.855 31.415

(689) (3.496)

144 (21)

(545) (3.517)

673 -

128 (3.517)

45 (136)

72.290 67.229

2.406 850

(352) (108)

2.054 742

1.416 29

4.956 1.350

207 3

(31) -

176 3

173 3

205 2

30 (2)

4.893 5.534

(149) 505

(12) (116)

(161) 389

(33) 79

63 114

17.401 16.640

274 637

55 (80)

329 557

(36) 1.272

293 1.829

726 97

26.939 23.329

(697) 570

61 (127)

(636) 443

(602) 25

209.294 31.654

5.796 (808)

(873) 133

4.923 (675)

1.641 (225)

14.362 13.312

531 609

(74) (105)

457 504

10 11

3.826 331

53 (180)

12 -

65 (180)

2 (5)

226.927 81.670

(36.932) (458)

1.904 31

(35.028) (427)

1 163

(11) 4

2 (9)

(9) (5)

Pateikiami duomenys yra iš dukterinių įmonių finansinių ataskaitų ir neapima konsolidavimui atliekamų koregavimų.

111 METINĖ ATASKAITA 2015 |

Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos)

Grupės įmonių apibendrinta Pinigų srautų ataskaita už 2015 m. ir 2014 m.: Įmonės pavadinimas / Metai AB LESTO 2015 m. 2014 m. „Lietuvos energijos gamyba“, AB 2015 m. 2014 m. AB „Lietuvos dujos“ 2015 m. nuo 2014 m. liepos 1 d. UAB „Kauno energetikos remontas“ 2015 m. 2014 m. Energijos tiekimas UAB 2015 m. 2014 m. Geton Energy SIA 2015 m. 2014 m. Geton Energy OÜ 2015 m. 2014 m. UAB Duomenų logistikos centras 2015 m. 2014 m. NT Valdos UAB 2015 m. 2014 m. UAB „ELEKTROS TINKLO PASLAUGOS“ 2015 m. 2014 m. UAB LITGAS 2015 m. 2014 m. UAB Technologijų ir inovacijų centras 2015 m. 2014 m. UAB Verslo aptarnavimo centras 2015 m. Nuo 2014 m. liepos 30 d. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 2015 m. Nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. UAB Elektroninių mokėjimų agentūra 2015 m. 2014 m.

Pagrindinės veiklos pinigų srautai

(Sumokėtas) atgautas pelno mokestis

Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai

Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai

Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas)

Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje

Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje

(81.188) (88.811)

(19.133) (3.489)

6.603 9.244

(8.701) (17.945)

(1.829) (1.302)

106.924 101.544 25.364 86.572

8.597 3.086

(43.535) (65.486)

(9.574) 24.172

75.750 51.578

28.411 44.156

3.049 (2.442)

31.460 41.713

(4.944) 13.649

(38.333) (35.611)

(11.817) 19.751

19.751 -

1.495 (2.881)

(29)

1.495 (2.910)

(202) (417)

(2.017) 2.199

(724) (1.128)

696 1.825

2.622 1.826

(282) (120)

2.340 1.706

219 (313)

8.621 (873)

11.180 520

2.484 1.964

260 (253)

(262) 288

(2) 35

58 23

31 (2)

28 30

1.216 (110)

(354)

1.216 (464)

(2) 3.328

(632) (10.131)

582 (7.267)

892 8.159

13.664 2.484 56 58 59 28 1.474 892

4.744 4.072

(55) 80

4.689 4.152

(11.717) (3.897)

1.490 (1)

(5.538) 254

5.605 5.351

67 5.605

3.259 1.239

(91) (53)

3.168 1.186

(552) (247)

(2.913) (68)

(297) 871

687 (184)

390 687

(19.367) (7.649)

(29)

(2.105) 11.913

(21.472) 4.235

4.836 601

(16.636) 4.836

2.650 2.940

(378) -

2.272 2.940

(1.677) (9.103)

478 5.949

1.073 (214)

(211) 3

862 (211)

57 (254)

(3) -

31 548

85 294

294 -

379 294

(28.218) 49.369

183 13.623

849

(28.035) 63.841

63.841 -

35.806 63.841

(27) 19

(16) -

(43) 19

(12) 393

118 -

63 412

416 4

479 416

119.738 111.094

(12.814) (9.550)

27.193 87.874

Pateikiami duomenys yra iš dukterinių įmonių finansinių ataskaitų ir neapima konsolidavimui atliekamų koregavimų.

112 METINĖ ATASKAITA 2015 |

Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai

(2.098) (8.701) 66.176 75.750 7.934 19.751 (28) 696

Hipotekinių paskolų tikroji vertė buvo nustatyta remiantis diskontuotais pinigų srautais taikant 1,78 proc. diskonto normą (2014m. gruodžio 31 d. – 2,21 proc.). Diskonto norma atitinka Lietuvos banko skelbiamą paskolų nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams palūkanų normą. Hipotekinių paskolų tikroji vertė atitinka 3 lygį tikrosios vertės nustatymo hierarchijoje. Grupės hipotekinių paskolų diskontavimui buvo naudojamas palūkanų svertinis vidurkis, kuris 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 7,74 proc. (2014 m. buvo 7,69 proc.). Hipotekinių paskolų tikrosios vertės pateiktos žemiau:

10 Po vienerių metų gautinos sumos Po vienerių metų gautinas sumas sudaro: 2015 Suteiktos hipotekinės paskolos Gautina suma už Litgrid AB pardavimą Suteikta paskola Sukauptos pajamos, susijusios su elektros energijos pardavimais, už kurias dar neišrašytos sąskaitos* (4 pastaba) Finansinis lizingas Gautinos sumos už paskolintus aplinkos taršos leidimus Kitos ilgalaikės gautinos sumos Iš viso Atimti: vertės sumažėjimas Apskaitinė vertė

Grupė 2014

2014

Bendrovė 2014

738 209.975 29.000

863 209.974 29.000

209.975 29.000

533

1.938

931

214

427

1.844 244.242 (1.089) 243.153

859 242.054 (1.242) 240.812

238.975 238.975

Informacija apie iš EPSO-G gautinos sumos už Litgrid AB pardavimą ir suteiktos paskolos tikrąja vertę pateikta 3.1 pastaboje. 2014 m. gegužės mėn. buvo suteikta paskola bei buvo pakeistos atsiskaitymo sąlygos už 2012 m. įvykusį Litgrid AB akcijų pardavimą. Atsižvelgiant į mokėjimo terminų pakeitimą buvo peržiūrėtos ir nustatytos naujos kintamos palūkanų normos. 2014 m. birželio 17 d. su banku, Bendrove ir UAB „EPSO-G“ buvo pasirašyta paskolų subordinavimo sutartis. Šia sutartimi Bendrovės suteikta paskola UAB „EPSO-G“, kurios suma yra 52 000 tūkst. Eur, buvo subordinuota banko ir UAB „EPSO-G“ sudarytos kredito sutarties atžvilgiu.

Grupė 2015 Suteiktų paskolų tikroji vertė Suteiktų paskolų apskaitinė vertė (ilgalaikė ir trumpalaikė dalys)

Sukauptos pajamos, susijusios su elektros energijos pardavimas, priskiriamos trečiam lygiui tikrosios vertės nustatymo hierarchijoje. Šių sukauptų pajamų tikroji vertė reikšmingai nesiskyrė nuo jų balansinės vertės. Hipotekines paskolas sudaro paskolos, suteiktos fiziniams asmenims 25 metų laikotarpiui. Šios paskolos turi būti grąžinamos dalimis iki 2027 m. Hipotekinės paskolos užtikrintos įkeistu gyvenamuoju būstu. Šių paskolų einamųjų metų dalis sudarė 84 tūkst. Eur (2014 m. – 76 tūkst. Eur) ir ji apskaityta Kitų gautinų sumų straipsnyje (14 pastaba). Šioms paskoloms nustatyta fiksuota palūkanų norma sudarė nuo 0,1 proc. iki 1 proc.

113 METINĖ ATASKAITA 2015 | Po vienerių metų gautinos sumos

Bendrovė 2015 2014

765

854

630

708

Vertės sumažėjimo judėjimas metais, pasibaigusiais 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Grupė 2015 Sausio 1 d. Vertės sumažėjimas Vertės sumažėjimo atstatymas Gruodžio 31 d.

2014

1.242 (153) 1.089

1.934 (692) 1.242

Bendrovė 2015 2014 -

11 Kitas ilgalaikis turtas Kitą ilgalaikį turtą sudaro:

2015 m. gegužės 13 d. UAB „EPSO-G“ įvykdė skolinį įsipareigojimą kredito institucijai ir nuo 2015 m. gegužės 13 d. Bendrovės ir UAB „EPSO-G“ paskolų subordinavimo sutartis UAB „EPSO-G“ atžvilgiu yra laikoma pasibaigusia. 2015 m. gruodžio 31 d. gautinas sumas už paskolintus aplinkos taršos leidimus sudarė būsimosios įplaukos pagal skolinimo sutartį, sudarytą su STX BV. Gautinų sumų už paskolintus aplinkos taršos leidimus tikroji vertė atitinka trečią lygį tikrosios vertės nustatymo hierarchijoje.

2014

Grupė

Teisė gauti aplinkos taršos leidimus ateityje Atimti: vertės sumažėjimas Apskaitinė vertė

Bendrovė 2015 2014

2015

2014

5.087 (1.799)

9.702 (2.128)

3.288

7.574

2011 m. gruodžio 31 d. 400.000 vnt. aplinkos taršos leidimų buvo paskolinti pagal 2009 m. gruodžio 1 d. paskolos sutarties, sudarytos su STX Services BV, sąlygas. Sutartis galioja iki 2021 m. 2012 m. balandžio 16 d. papildomai paskolinta 650.000 vnt. aplinkos taršos leidimų pagal 2012 m. balandžio 13 d. paskolos sutarties, sudarytos su CF Partners (UK) LLP, sąlygas. 2015 m. balandžio 7 d. CF Partners (UK) LLP grąžino 650,000 vnt. aplinkos taršos leidimų. 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. aplinkos taršos leidimų vertės sumažėjimas buvo apskaičiuotas taikant aplinkos taršos leidimų rinkos kainas.

12 Atsargos Grupė 2015

2014

Grupės ir Bendrovės išankstinius apmokėjimus 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė:

Bendrovė 2015 2014

Grupė 2015

Gamtinės dujos Medžiagos, žaliavos ir atsarginės dalys Elektros ir dujų skaitikliai Mazutas Kita Iš viso Atimti: vertės sumažėjimas Apskaitinė vertė

29.471 5.979 775 5.519 1.110 42.854 (2.880) 39.974

44.246 6.332 803 4.771 818 56.970 (3.957) 53.013

Grupės atsargos, pripažintos sąnaudomis per metus, 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė: Grupė 2015 Gamtinės dujos Mazutas Kitos atsargos Iš viso

2014

28.200 8.669 1.154 721 249 1.177 40.170

5.171 474 239 3.454 9.338

Grupė 2015

355.471 1.916 16.500 373.887

219.397 1.360 14.432 235.189

Grupė 2015 3.957 106 (1.183) 2.880

2014 4.194 504 (741) 3.957

Bendrovė 2015 2014 -

Gautinos sumos už elektros energiją Lietuvoje Gautinos sumos už eksportuotą elektros energiją Gautinos sumos už dujas iš nebuitinių vartotojų Gautinos sumos už dujas iš buitinių vartotojų Kitos prekybos gautinos sumos Iš viso Atimti: prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimas Apskaitinė vertė

1 2

Atsargų nukainojimo iki grynosios galimo realizavimo vertės pasikeitimas apskaitytas bendrųjų pajamų ataskaitoje kitose sąnaudose. 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės dukterinė įmonė UAB LITGAS yra įkeitusi „Swedbank“ AB bankui visas apyvartoje esančias prekių atsargas bei visas mokėjimo reikalavimo teises, kylančias iš suskystintų gamtinių dujų pardavimo sandorių, kaip turtinio komplekso. Grupėje 2015 m. gruodžio 31 d. įkeistų atsargų vertė sudaro 20.000 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. - 34.665 tūkst. Eur) (19 pastaba).

2014

69.706

Bendrovė 2015 2014

78.310

30.577 2.563 16.945 120.044

2.107 49.221 1.982 13.305 144.925

(12.978) 107.066

(14.391) 130.534

253

Vertės sumažėjimo judėjimas 2015 ir 2014 metais: Grupė

Bendrovė

2015

2014

14.391 2.009 (3.422)

15.804

Vertės sumažėjimas, priskaičiuotas per metus Nurašyta

1.592 (3.005)

Gruodžio 31 d.

12.978

14.391

Grupės atsargų, įvertintų grynąja realizacine verte, 2015 m. gruodžio 31 d., įsigijimo vertė lygi 16.964 tūkst. Eur. (2014 m. gruodžio 31 d. 52.244 tūkst. Eur).

114 METINĖ ATASKAITA 2015 | Atsargos

1 5

13 Prekybos gautinos sumos

Bendrovė 2015 2014

Atsargų nukainojimo iki grynosios realizacinės vertės judėjimas 2015 ir 2014 metais:

Apskaitinė vertė sausio 1 d. Papildomas vertės sumažėjimas Vertės sumažėjimo atstatymas Apskaitinė vertė gruodžio 31 d.

Išankstiniai apmokėjimai už gamtines dujas Depozitai elektros biržoje Ateinančių laikotarpių sąnaudos Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį turtą Išankstiniai apmokėjimai už paslaugas Kiti išankstiniai apmokėjimai Iš viso

Bendrovė 2015 2014

2014

Sausio 1 d.

2015

2014

Gautinų sumų vertės sumažėjimas apskaitytas bendrųjų pajamų ataskaitoje kitose sąnaudose.

Prekybos gautinų sumų, kurios nebuvo pripažintinos abejotinomis, senėjimo analizė: Grupė

Nepradelsta iki 30 dienų 30-60 dienų 60-90 dienų 90-120 dienų Daugiau nei 120 dienų Apskaitinė vertė

2015

2014

89.896 7.923 2.186 954 381 5.726 107.066

117.409 5.796 1.476 996 597 4.260 130.534

15 Investicijos

Bendrovė 2015 2014 -

Ilgalaikes investicijas sudaro: -

Grupė 2015 2014 Galimas parduoti finansinis turtas

4.696

Apskaitinė vertė

4.696

Trumpalaikes investicijas sudaro: Grupė

Prekybos gautinų sumų tikroji vertė 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. apytikriai yra lygi jų apskaitinei vertei.

14 Kitos gautinos sumos Grupė 2015 2014 Pridėtinės vertės mokestis Sukauptos elektros energijos pardavimo pajamos (įskaitant susijusį PVM), už kurias dar neišrašytos sąskaitos Sukauptos pajamos, susijusios su elektros energijos pardavimais, už kurias dar neišrašytos sąskaitos Sukauptos pajamos už dujas Suteiktų hipotekinių paskolų einamųjų metų dalis Gautinos sumos už SGD testavimo krovinio tiekimą Finansinis lizingas – trumpalaikė dalis Kitos gautinos sumos Iš viso Atimti: kitų gautinų sumų vertės sumažėjimas Apskaitinė vertė

2015 Galimas parduoti finansinis turtas Gautinos palūkanos Apskaitinė vertė

Bendrovė 2015 2014

Bendrovė 2014

4.534 27 4.561

15 15

2015

2014

4.534 27 4.561

15 15

5.611

1.545

211

501

5.286

6.293

Grupės ir Bendrovės galimą parduoti finansinį turtą 2015 ir 2014 m. gruodžio 31 d. sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai litais, kurių išpirkimas 2016 metais. Vertybinių popierių svertinė metinė palūkanų norma 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 1,67 proc. (2014 m. gruodžio 31 d. – 1,67 proc.). 2014 m. Grupė ir Bendrovė dalį vertybinių popierių, kurie 2013 m. gruodžio 31 d. buvo klasifikuojami kaip laikomi iki išpirkimo termino, pardavė anksčiau termino ir likusius vertybinius popierius klasifikavo kaip galimą parduoti finansinį turtą ir įvertino tikrąja verte. Bendrovė 2 metus, t.y. iki 2016 m. gegužės 31 d. neklasifikuos vertybinių popierių kaip laikomų iki termino.

5.061

5.527 -

1.324 3.860 21.226 (249) 20.977

4.177 4.582 22.200 (643) 21.557

4.549 4.760 4.760

1.601 2.102 2.102

Investicijų tikroji vertė LR Vyriausybės obligacijos 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. yra apskaitytos tikrąja verte. Tikroji Skolos vertybinių popierių vertė priskiriama pirmam hierarchijos lygiui ir apskaičiuota taikant aukščiausią 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. galiojusią vieno iš trijų Lietuvos bankų siūlomą pirkimo su sukauptomis palūkanomis kainą atitinkamiems Skolos vertybiniams popieriams. Galimo parduoti finansinio turto judėjimo lentelė: Grupė

Kitų gautinų sumų tikroji vertė 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.

2015 Sausio 1 d. Įsigyta Išpirkta, įskaitant gautas palūkanas Gruodžio 31 d.

115 METINĖ ATASKAITA 2015 | Kitos gautinos sumos

4.696 (162) 4.534

2014 51.803 (47.107) 4.696

Bendrovė 2015 2014 4.696 (162) 4.534

51.803 (47.107) 4.696

16 Pinigai ir pinigų ekvivalentai Grupė 2015 Pinigai banke ir kasoje Vienos nakties indėliai Apskaitinė vertė

Bendrovė 2014

164.341 164.341

182.296 28.723 211.019

2015

2014

13.179 13.179

31.347 31.347

Pinigai ir pinigų ekvivalentai ir banko sąskaitos perviršis pinigų srautų ataskaitoje apima: Grupė 2015

Bendrovė 2014

2015

2014

Pinigai ir pinigų ekvivalentai Banko sąskaitos perviršis (19 pastaba)

164.341 (41.531)

211.019 (13.031)

13.179 -

31.347 -

Apskaitinė vertė

122.810

197.988

13.179

31.347

Pinigų ir pinigų ekvivalentų tikroji vertė 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. apytikriai yra lygi jų apskaitinei vertei. Pagal kreditavimo sutartis, pasirašytas su bankais, Grupė yra įkeitusi esamas bei būsimas lėšas (19 pastaba). Įkeistų lėšų likutis 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 2.400 tūkst. Eur. (2014 m. gruodžio 31 d. – 1.695 tūkst. Eur).

Finansų ministerija (toliau – Ministerija), patikėjimo teise valdanti Bendrovės valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas, 2014 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 1K-060 „Dėl „Lietuvos energija“, UAB įstatinio kapitalo padidinimo ir finansų ministro 2013 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 1K-251 „Dėl UAB „Visagino atominė elektrinė“ įstatų pakeitimo ir stebėtojų tarybos sudarymo“ pakeitimo“ nusprendė padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą 32.636 tūkst. Eur. Ministerija ir Bendrovė 2014 m. vasario 21 d. pasirašė akcijų pasirašymo sutartį, kuria Bendrovė įsipareigojo pateikti 112 685 657 paprastąsias vardines akcijas, o Ministerija įsipareigojo pasirašyti ir apmokėti visą išleidžiamų akcijų emisijos kainą, apmokėdama nepiniginiu įnašu – valstybei priklausančiomis AB „Lietuvos dujos“ akcijomis. 2014 m. kovo 6 d. „Lietuvos energija“, UAB įstatinis kapitalas buvo padidintas nuo 1.177.932 tūkst. Eur iki 1.210.568 tūkst. Eur. Išleidžiamų akcijų nominali vertė ir emisijos kaina – 0,29 Eur (1 litas). Ministerijos valdomo AB „Lietuvos dujos“ 17,7 proc. akcijų paketo vertė nustatyta, remiantis Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis ir yra lygi vidutinei svertinei 6 mėnesių rinkos kainai – 32.636 tūkst. Eur.

18 Rezervai Privalomasis rezervas Įstatymų numatytas rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Lietuvoje bendrovės iš paskirstytino pelno privalo kasmet pervesti į privalomąjį rezervą 5 proc. grynojo pelno, kol bendra šio rezervo suma pasiekia 10 proc. įmonės įstatinio kapitalo. Privalomasis rezervas negali būti naudojamas dividendams išmokėti ir sudaromas tik būsimiems nuostoliams padengti. 2014 m. gruodžio 31 d. Grupės privalomasis rezervas sudarė 28.777 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 24.362 tūkst. Eur).

17 Nuosavas kapitalas

Bendrovė į privalomąjį rezervą 2015 metais pervedė 4.207 tūkst. Eur.

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcinis kapitalas buvo lygus 1.212.156.294 Eur. Bendrovės akcinis kapitalas 2015 m. gruodžio 31 d. buvo padalintas į 4.179.849.289 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 0,29 Eur.

Perkainojimo rezervas

2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcinis kapitalas buvo lygus 4.179.849.289 Lt. Bendrovės akcinis kapitalas buvo padalintas į 4.179.849.289 vieno lito nominaliosios vertės paprastąsias vardines akcijas. 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. visos akcijos buvo pilnai apmokėtos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo bei AB “Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ akcinio kapitalo nominalios vertės keitimo į eurus tvarkos nuostatomis 2015 sausio 1 d. bendrovės įstatinis kapitalas buvo konvertuotas į eurus. Konvertavimo skirtumas, susidaręs dėl akcijų nominalios vertės konvertavimo iš litų į eurus sudarė 1.588 tūkst. Eur. Bendrovė apskaitė konvertavimo skirtumą bendrųjų pajamų ataskaitos pelno (nuostolių) dalyje. Konvertavimo skirtumas yra apskaitytas bendrųjų pajamų ataskaitoje finansinės veiklos sąnaudose.

116 METINĖ ATASKAITA 2015 |

Perkainojimo rezervas − tai ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Iš perkainojimo rezervo negali būti mažinami nuostoliai. Grupėje 2005 m. dalis perkainojimo rezervo buvo panaudota dukterinės įmonės įstatinio kapitalo didinimui, Siekiant Grupės konsoliduotų ataskaitų pelno (nuostolių) dalyje pateikti 2014 m. atlikto turto vertinimo rezultatą nepriklausantį nuo perkainojimo rezervo sumažinimo ankstesniais laikotarpiais (vertinimo rezultatai aprašyti 7 pastaboje), buvo atstatyti 11 mln. Eur rezervo, panaudoto didinant įstatinį kapitalą, iš nepaskirstyto pelno. Grupės perkainojimo rezervas 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 62.323 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 67.630 tūkst. Eur). Bendrovė šio rezervo neturėjo. Kiti rezervai Kiti rezervai sudaromi akcininkų sprendimu ir gali būti perskirstomi skirstant kitų metų pelną. Grupės kiti rezervai 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 48 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 47 tūkst. Eur).

2014 m. Kitų rezervų pasikeitimas susijęs su dukterinės įmonės „Lietuvos energijos gamyba“, AB pervedimais iš rezervo, susijusio su turtu, ir iš rezervo investicijoms. 188,7 mln. Eur pervedimai į nepaskirstytąjį pelną atlikti remiantis 2014 m. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Bendrovė kituose rezervuose apskaito galimo parduoti finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimus. 2015 m. gruodžio 31 d. buvo sukaupta 48 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 47 tūkst. Eur).

Grupė

Įstatinio kapitalo mažinimo rezervas

Rezervas Apriboti rezervai, Kiti investi- susiję su ilgalaikiu rezervai cijoms turtu

Likutis 2013 m. gruodžio 31 d. (17.757) Suformuoti rezervai Panaudoti/atstatyti rezervai Likutis 2014 m. gruodžio 31 d. (17.757) Suformuoti rezervai Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. (17.757)

32.518 (14.786) 17.732 17.732

173.918 (173.918) -

74 (2) 72 1 73

Iš viso

188.679 74 (188.706) 47 1 48

Rezervas investicijoms „Lietuvos energijos gamyba“, AB buvo suformuotas lėšų, skirtų ilgalaikio turto statybai ir plėtrai, kaupimui. Sprendimą dėl šių lėšų naudojimo priima Grupės įmonės akcininkai. Apriboti rezervai, susiję su ilgalaikiu turtu, buvo sukurti, kai „Lietuvos energijos gamyba“, AB 2004 m. sausio 1 d. pirmą kartą pritaikė TFAS. Pereinant prie TFAS, įmonės nuosavybė padidėjo ir siekiant apriboti šio padidėjimo paskirstymo galimybę buvo sudaryti rezervai, susiję su ilgalaikiu turtu. Šios lėšos akcininkų sprendimu 2014 m. buvo pervestos į nepaskirstytąjį pelną.

19 Paskolos

Ilgalaikės Banko paskolos Trumpalaikės Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis Trumpalaikės paskolos Akredityvai Banko sąskaitos kreditas (angl. overdrafts) Sukauptos palūkanos Iš viso paskolų

Bendrovė 2015 2014

2015

2014

277.805

250.015

99.023

128.076

1.490 206

418

41.531

13.031

5 420.060

7 391.547

117 METINĖ ATASKAITA 2015 | Paskolos

Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai: Grupė 2015

Įstatinio kapitalo mažinimo dėl mazuto saugyklų perdavimo rezervas yra neigiamas. Jis buvo suformuotas 1999 m. dėl „Lietuvos energijos gamyba“, AB mazuto saugyklų perdavimo VĮ „Vilniaus mazuto saugykla“ (nors tikėtasi, įstatinis kapitalas šia suma iki šiol nesumažintas).

Grupė

Visoms Grupės paskoloms yra nustatyto kintamos palūkanų normos, kurių peržiūrėjimo laikotarpis yra ne ilgesnis nei 6 mėnesiai.

Tarp 1 ir 2 metų Nuo 2 iki 5 metų Po 5 metų Iš viso

2014

57.138 161.052 59.615 277.805

81.334 95.928 72.753 250.015

Bendrovė 2015 2014 -

Paskolų apskaitinės vertės yra išreikštos šiomis valiutomis: Grupė

LTL EUR Iš viso

2015

2014

420.060 420.060

16.218 375.329 391.547

Bendrovė 2015 2014 -

2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. paskolų tikroji vertė apytiksliai lygi jų balansinei vertei, išskyrus „Lietuvos energijos gamyba“, AB paskolas, kurių balansinė vertė atitinkamai sudarė 145.674 tūkst. Eur ir 162.886 tūkst. Eur. Šių paskolų tikroji vertė 2015 m. gruodžio 31 d. apytiksliai lygi 137.590 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 154.143 tūkst. Eur). Tikroji vertė buvo skaičiuojama naudojant 2,46 proc. (2014 m. gruodžio 31 d. – 2,46 proc.) diskonto normą. Paskolų sutartyse numatytos finansinės ir nefinansinės sąlygos, kurių atskiros Grupės įmonės įsipareigojusios laikytis. 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovės dukterinė įmonė AB LESTO nevykdė vieno iš finansinių rodiklių, numatytų ilgalaikės paskolos sutartyje, todėl visas paskolos likutis – 6.316 tūkst. Eur – buvo perkeltas į trumpalaikių paskolų dalį. Kitos Grupės įmonės 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. sutartyse numatytus įsipareigojimus vykdė. Kai kurių paskolų grąžinimui užtikrinti Grupėje yra įkeistas ilgalaikis materialusis turtas (7 pastaba), atsargos (12 pastaba) ir pinigai (16 pastaba). 2015 m. gruodžio 31 d. Grupės nepanaudotų paskolų ir banko sąskaitų kredito (angl. overdrafts) likutis buvo 135.955 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 230 mln. Eur).

20 Atidėtasis pelno mokestis Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami, kuomet egzistuoja teisiškai pagrindžiama teisė sudengti einamojo laikotarpio mokesčių turtą su einamojo laikotarpio mokesčių įsipareigojimais ir kai atidėtasis pelno mokestis susijęs su ta pačia fiskaline institucija. Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų pokyčiai per ataskaitinį laikotarpį pateikiami žemiau:

2013.12.31 (koreguota)

Grupė

Atidėtojo pelno mokesčio turtas Naujų vartotojų prijungimo pajamų pripažinimo skirtumas Ateinančių laikotarpių pajamos Sukauptos sąnaudos Turto vertės sumažėjimai Nepanaudotų mokestinių nuostolių suma Kita Atidėtojo pelno mokesčio turtas prieš realizacinės vertės sumažėjimą Minus: realizacinės vertės sumažėjimas Atidėtojo pelno mokesčio turtas, grynąja verte Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai IMT vertinimas (vertės padidėjimas ir sumažėjimas) nusidėvėjimo normų skirtumai Mokesčių lengvata įsigyjant IMT Turto vertės padidėjimas Sukauptos sąnaudos Naujų vartotojų prijungimo pajamų pripažinimo skirtumas Kita Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas, grynąja verte Atidėtasis pelno mokestis, grynąja verte

118 METINĖ ATASKAITA 2015 | Atidėtasis pelno mokestis

Pripažinta per pelną (nuostolį)

Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje

Padidėjimas įsigijus dukterinę įmonę

2014.12.31

Pripažinta per pelną (nuostolį)

Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje

2015.12.31

525 3.552 641 5.345 953 638

(176) 2.591 (7) (513) 3.127 (638)

628 -

349 6.143 634 5.460 4.080 -

(183) (1.692) 1.349 (203) 1.130 -

166 4.451 1.983 5.257 5.210 -

11.654 (12) 11.642

4.384 12 4.396

628 628

16.666 16.666

401 (3.241) (2.840)

17.067 (3.241) 13.826

112.635

(66.119)

(29.275)

17.241

5.178

191

22.610

4.432 1 1.110 3.110 3.446 124.734 (113.092)

(700) (107) (285) 2.642 (64.569) 68.965

13 (29.262) 29.262

3.732 14 (1) 2.825 6.088 29.899 (13.233)

(1.023) 1 (37) (219) 3.900 (6.740)

(4) 187 (187)

2.709 10 2.788 5.869 33.986 (20.160)

(1.004) (1.004) 1.632

Bendrovė Atidėtojo pelno mokesčio turtas Sukauptos sąnaudos Atidėtojo pelno mokesčio turtas, grynąja verte Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai Finansinio turto vertinimo rezultatas Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas, grynąja verte Atidėtasis pelno mokestis, grynąja verte

2013.12.31

Pripažinta per pelną (nuostolį)

Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje

2014.12.31

Pripažinta per pelną (nuostolį)

Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje

2015.12.31

21 21

24 24

45 45

14 14

59 59

13 13 (13)

13 13 32

(4) (4) 4

9 9 50

2015 m. gruodžio 31 d. Grupės atidėtasis pelno mokestis nėra pripažintas nuo 2.080 tūkst. Eur sukauptų su veikla susijusių mokestinių nuostolių (2014 m. gruodžio 31 d. – 22.534 tūkst. Eur).

21 Dotacijos ir subsidijos Dotacijų likutį sudaro dotacijos, susijusios su turto įsigijimo finansavimu, su lėšomis, gautomis iš Tarptautinio Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo, iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, su VIAP lėšomis ir neatlygintinai gautu ilgalaikiu materialiuoju ir nematerialiuoju turtu. Per 2015 m. ir 2014 m. dotacijų judėjimą sudarė:

Grupė

Dotacijų likutis 2013 m. gruodžio 31d. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas Gautos dotacijos Panaudoti aplinkos taršos leidimai ES fondų lėšų panaudojimas Dotacijų atstatymai Dotacijų likutis 2014 m. gruodžio 31 d. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas Gautos dotacijos Panaudoti aplinkos taršos leidimai Dotacijų atstatymai Dotacijų likutis 2015 m. gruodžio 31 d.

Dotacijos, susijusios su turtu Atnaujinimo, gamtosauginių ir saugumo normų gerinimo projektai

Kiti Grupės vykdomi projektai

34.393 (1.249) 7.516 (36) (5.238) 35.386 (1.539) 10.656 (38) 44.465

Dotacijų amortizacija apskaitoma bendrųjų pajamų ataskaitos nusidėvėjimo ir amortizacijos straipsnyje ir mažina susijusio ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudas. Dotacijų atstatymai apskaitomi turto perkainojimo / vertės sumažėjimo straipsniuose ir mažina šias sąnaudas. Kaip aprašyta 4 pastaboje, Grupė priėmė sprendimą dėl Rezervinės elektrinės 5-6 blokų demontavimo, todėl 2015 m. gruodžio 31 d. Grupė pripažino 36.7 mln. Eur vertės sumažėjimo nuostolį bei apskaitė susijusios dotacijos atstatymą 6.459 tūkst. Eur.

119 METINĖ ATASKAITA 2015 | Dotacijos ir subsidijos

281.730 (10.714) (1.953) 269.063 (10.663) (6.459) 251.941

Aplinkos taršos leidimų dotacijos

2.328 (2.328) 2.139 (2.108) 31

Iš viso

316.123 (11.963) 9.844 (2.328) (36) (7.191) 304.449 (12.202) 12.795 (2.108) (6.497) 296.437

2014 m. atlikus ilgalaikio turto perkainojimą, Grupė atstatė 5.238 tūkst. Eur dotacijų, susijusių su ilgalaikiu turtu, kuriam vertinimo metu buvo suformuotas vertės sumažėjimas. Taip pat Grupė pripažino vertės sumažėjimo nuostolius, susijusius su Rezervinės elektrinės 1-2 blokų demontavimu, todėl apskaitė 1.953 tūkst. Eur dotacijos atstatymą. Atstatymai atliekami siekiant pateikti turto vertinimo / vertės sumažėjimo rezultatą, nepriklausantį nuo pasirinkto dotacijų pateikimo būdo finansinėse ataskaitose.

22 Ateinančių laikotarpių pajamos

Grupė

Grupė Metų pradžioje Gauta per laikotarpį Panaudota per laikotarpį Metų pabaigoje

Bendrovė

2015

2014

53.973 2.136 (2.507) 53.602

54.890 1.552 (2.469) 53.973

2015

2014 -

Ateinančių laikotarpių pajamas sudaro prijungimo prie gamtinių dujų sistemos naujų vartotojų pajamos ir naujų vartotojų už prijungimą prie elektros įrenginių pajamos. Prijungimo prie gamtinių dujų sistemos naujų vartotojų pajamos pripažįstamos pajamomis per susijusio ilgalaikio materialiojo turto vidutinį tarnavimo laikotarpį. Nuo 2009 m. liepos 1 d. visos iš naujų vartotojų už prijungimą prie elektros įrenginių ir iš užsakovų už elektros linijų perkėlimą gautos pajamos pripažįstamos tą laikotarpį, kai atliekami darbai. Iki 2009 m. liepos 1 d. ateinančių laikotarpių pajamos pripažįstamos pajamomis per susijusio ilgalaikio materialiojo turto vidutinį tarnavimo laikotarpį (žr. 2.21 bei 4-ą pastabas).

23 Atidėjiniai Grupė 2015

2015

2013 m. gruodžio 31 d. Padidėjimas įsigijus dukterinę įmonę Padidėjimas per laikotarpį Panaudota per laikotarpį (ATL-6 pastaba) Sumažėjimas/padidėjimas dėl prielaidų pasikeitimo 2014 m. gruodžio 31 d. Padidėjimas per laikotarpį Panaudota per laikotarpį (ATL-6 pastaba) Sumažėjimas/padidėjimas dėl prielaidų pasikeitimo 2015 m. gruodžio 31 d.

112

Aplinkos taršos limitų (ATL) įsipareigojimai *

Atidėjiniai išmokoms Kiti atidėdarbuojiniai tojams

Iš viso

2.822

1.997

4.931

2.306

6.930

9.236

2.839

540

1.178

4.557

(29)

(2.908)

(1.033)

(3.970)

(413)

(327)

83 -

2.839 3.888

3.397 807

8.108 13.301

14.427 17.996

(2.992)

(1.094)

(4.056)

(29)

3.735

3.189

21.439

28.417

*Bendrųjų pajamų ataskaitoje atidėjimų panaudotiems aplinkos taršos leidimams sąnaudos apskaitomos atėmus valstybės dotacijos sumas (21 pastaba).

Bendrovė 2014

Atidėjiniai teisminėms pretenzijoms ir išieškojimams tenkinti

2014

Ilgalaikiai Trumpalaikiai

5.084 23.333

8.543 5.884

Apskaitinė vertė

28.417

14.427

Kai kuriose dukterinėse įmonėse darbuotojams mokama didesnė už įstatymu numatytą išeitinė pensijinė išmoka, kaip tai numatyta pagal kolektyvinę sutartį. Atliekami aktuariniai skaičiavimai, siekiant tiksliau nustatyti įsipareigojimus darbuotojams. Įsipareigojimai pripažįstami dabartine diskontuota verte pagal rinkoje galiojančią palūkanų normą. Prie kitų atidėjinių pateikti atidėjiniai nuostolingoms dujų tiekimo sutartims, t.y. toms, kurių dujų pardavimo kainą bus mažesnė negu dujų įsigijimo savikaina. Šių atidėjinių suma 2015 m. pabaigai sudaro 21,4 mln. EUR (2014 m. 8,1 mln. EUR). Grupės įmonė UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ Įsigydama gamtinių dujų tiekimo veiklos verslą perėmė įsipareigojimą retrospektyviai gautą 2013 m. sausio – 2014 m. balandžio mėn. laikotarpiu importuotų gamtinių dujų kainos sumažinimą per ateities laikotarpius perkelti vartotojams. Tiekimo veiklos įsigijimo metu UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ perėmė 6.930 tūkst. eurų atidėjinį nuostolingoms sutartims, susijusį su buitiniams vartotojams nuostolingai perkeliamų sumų įvertinimu. 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Grupė pakoregavo buitinių ir nebuitinių vartotojų sutarčių nuostolingai daliai apskaityto atidėjinio sumą, įvertindama šių sutarčių vykdymo prielaidas finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Atidėjiniai buitinių vartotojų nuostolingoms sutartims apskaityti įvertinant prognozuojamus pardavimų kiekius, su VKEKK suderintomis 2016 m. I pusmečio ir prognozuojamomis 2016 m. II pusmečio bei 2017 m. kainomis. .

120 METINĖ ATASKAITA 2015 | Ateinančių laikotarpių pajamos

24 Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai Grupė 2015 Avansu gautos VIAP lėšos Ilgalaikės skolos tiekėjams Ilgalaikės mokėtinos sumos už Įsigytas dukterinių įmonių akcijas Kita Apskaitinė vertė

27 Pardavimo pajamos

Bendrovė 2014

2015

Grupė 2014

2015

7.018 1.529

15.403 1.383

61 425 9.033

764 17.550

17.819 54 17.873

23 23

Avansu gautų VIAP lėšų trumpalaikė dalis yra priskiriama gautiems išankstiniams apmokėjimams (2015 m. gruodžio 31 d. – 14.633 tūkst. Eur; 2014 m. gruodžio 31 d. – 20.753 tūkst. Eur).

Pajamos iš elektros energijos pardavimo Pajamos iš dujų pardavimo Kitos pardavimo pajamos Iš viso

Skolos už elektros energiją ir mazutą Skolos už rangos darbus, paslaugas Skolos už dujas Kitos mokėtinos sumos Apskaitinė vertė

2015

2014

43.353 11.874 30.817 6.075 92.119

47.441 10.397 77.436 7.131 142.405

188 188

26 Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai Grupė 2015 Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai Sukauptos sąnaudos ir ateinančių laikotarpių pajamos už elektros energiją ir dujas Skolos už ilgalaikį materialųjį turtą Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį Sukauptos sąnaudos ir ateinančių laikotarpių pajamos Trumpalaikės mokėtinos sumos už įsigytas dukterinių įmonių akcijas Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai Apskaitinė vertė

2014

Bendrovė 2015 2014

740.480 169.983 15.602 926.065

1.992 1.992

Grupė

Remonto paslaugos IT ir komunikacijų paslaugos Nuomos pajamos SGD testavimo krovinio tiekimo pajamos Kitos pajamos Iš viso

Bendrovė 2015 2014 443 443

Bendrovė 2015 2014 -

28 Kitos veiklos pajamos

25 Prekybos mokėtinos sumos Grupė

719.523 314.685 13.813 1.048.021

2014

2015

2014

25.128 5.476 6.254 10.887 47.745

14.096 7.574 6.146 7.430 11.378 46.624

Bendrovė 2015 2014 2 2

2 2

Grupės įmonės teikia transporto ir nekilnojamo turto veiklos nuomos paslaugas, sudarant nuomos sutartis tam tikram terminui, kuris gali trukti nuo kelių valandų iki kelių metų. Transporto ir nekilnojamojo turto nuomos pajamos pripažįstamos pajamomis pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje proporcingai per visą nuomos laikotarpį.

29 Elektros, dujų prekybai ir susijusių paslaugų pirkimai

7.615

5.162

470 31.994 14.066

1.692 27.640 13.840

9.405

9.536

126 3.425 67.101

4.507 62.377

45.552 361 45.913

307 307

121 METINĖ ATASKAITA 2015 | Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

Grupė

Dujų pirkimo prekybai sąnaudos Elektros ir susijusių paslaugų pirkimai Iš viso

2015

2014

345.504 415.986 761.490

144.915 391.612 536.527

Bendrovė 2015 2014 -

30 Kitos sąnaudos

32 Finansinės veiklos sąnaudos 2015

IMT vertės sumažėjimas (7, 21 pastaba) Mokesčiai Telekomunikacijų ir IT paslaugos Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas (6,7 pastabos) Klientų aptarnavimas Transportas Nuoma Verslo aptarnavimo sąnaudos Komunalinės paslaugos Konsultacinės paslaugos Reklama Mažaverčių atsargų sąnaudos Personalo plėtra Komandiruotės Prestižo vertės sumažėjimas (6 pastaba) Investicijų vertės sumažėjimas (9 pastaba) Kito ilgalaikio turto perkainavimo sąnaudos (pajamos) (11 pastaba) Aplinkos taršos leidimų perkainojimo ir atidėjinių sąnaudos Atsargų vertės sumažėjimas (vertės sumažėjimo atstatymas) (12 pastaba) Gautinų sumų vertės sumažėjimas (vertės sumažėjimo atstatymas) (13,14 pastabos) Kitos sąnaudos Apskaitinė vertė

Grupė 2014

Bendrovė 2015 2014

Grupė 2015

2015

2014

30.133 6.528 3.725

9.754 6.078 3.685

45 222

42 290

2.790

4.102

2.745 2.701 2.351 1.667 1.526 1.209 1.093 671 535 -

2.728 4.565 2.819 2.008 1.490 1.060 800 579 444 51.582 -

113 159 199 55 566 102 118 42 (16.216)

125 158 91 198 68 65 52 58.344

(329)

(2.404)

(382)

(3.056)

Pagrindinė AB „Lietuvos dujos“ veikla – gamtinių dujų pirkimas (importas) ir pardavimas klientams, skirstymo paslaugų teikimas, racionalus gamtinių dujų skirstymo infrastruktūros vystymas.

(1.077)

(538)

2014 m. birželio mėn. Bendrovė įgijo AB „Lietuvos dujos“ kontrolę. Įsigijimas įvyko trimis etapais.

(1.807)

(2.409)

6.178 60.257

8.260 91.547

150 (14.445)

235 59.668

31 Finansinės veiklos pajamos Grupė 2015 Palūkanų pajamos Gauti dividendai (35 pastaba) Kitos finansinės veiklos pajamos Iš viso

Palūkanų sąnaudos Kitos finansinės veiklos sąnaudos Įstatinio kapitalo konvertavimo sąnaudos Iš viso

Bendrovė 2014

4.957 675 5.632

2014 4.693 729 5.422

Bendrovė 2015 2014 6.060 93.825 99.885

Didžiausią palūkanų pajamų dalį Bendrovė uždirbo iš paskolos UAB „EPSO-G“.

122 METINĖ ATASKAITA 2015 | Kitos sąnaudos

4.870 141.720 127 146.717

4.456 505

6.991 833

419 314

116 4

1.588 6.549

7.824

1.588 2.321

120

33 Verslo jungimai 2015 metais Bendrovė ir Grupė nebuvo įsigijusi naujų įmonių. „Lietuvos energijos“, UAB pradėta plėtra į dujų sektorių, kurią vykdė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekimo ir prekybos gamtinėmis dujomis Grupės įmonė LITGAS 2014 m. vasarį patvirtinta paskirtuoju tiekėju, turėsiančiu užtikrinti nepertraukiamą SGD terminalo veiklą Lietuvoje, intensyviai buvo tęsiama ir antrą 2014 m. ketvirtį. Energetikos ir Finansų ministerijoms įgyvendinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. 120 „Dėl valstybės turto investavimo ir bendrovių įstatinio kapitalo didinimo“, 2014 m. vasario 21 d. „Lietuvos energija“, UAB, tapo 17,7 proc. AB „Lietuvos dujos“ akcijų valdytoja.

2014 m. vasario mėn. įgytos 17,7 proc. akcijų suteikė Bendrovei teisę dalyvauti AB „Lietuvos dujos“ Valdyboje, todėl investicija buvo pripažinta investicija į asocijuotą įmonę ir pritaikytas nuosavybės metodas. 2014 m. gegužės mėn. papildomai įgyti 38,9 proc. akcijų nesuteikė kontrolės teisės. Investicija atitiko jungtinės veiklos per bendrą įmonę apibrėžimą, nes reikšmingi sprendimai, susiję su AB „Lietuvos dujos“ veikla galėjo būti priimti bendru sutarimu su kitu akcininku. Investicijos apskaitai toliau buvo taikomas nuosavybės metodas, jo taikymo santrauka pateikiama žemiau:

Investicijos įsigijimo savikaina (17,7 proc.) Įsigyto grynojo turto tikroji vertė Identifikuotas prestižas Nuosavybės metodu apskaitomų investicijų rezultatų dalis už 2014 m. kovo gegužės mėn.

32.636 29.006 3.630

Investicijos įsigijimo savikaina (38,9 proc.) Įsigyto grynojo turto tikroji vertė Identifikuotas prestižas, įtrauktas prie nuosavybės metodu apskaitomų investicijų rezultatų dalies Nuosavybės metodu apskaitomų investicijų rezultatų dalis už 2014 m. birželio mėn.

63.429 93.198

Nuosavybės metodu apskaitomos investicijos rezultato dalis Nuosavybės metodu apskaitomos investicijos vertė Iki kontrolės įgijimo

13.395

46 43.210 139.275

Po privalomo oficialaus siūlymo Bendrovė valdo 96,6 proc. AB „Lietuvos dujos“ akcijų, o smulkieji akcininkai – 3,4 proc.

123 METINĖ ATASKAITA 2015 | Verslo jungimai

Ilgalaikis materialusis turtas Nematerialusis turtas Kitas ilgalaikis turtas Trumpalaikis turtas Pinigai Dotacijos Ateinančių laikotarpių pajamos Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai Trumpalaikiai įsipareigojimai Įsigytas grynasis turtas Nekontroliuojanti dalis Prestižas susidaręs įsigijimo metu Bendra kontrolės įsigijimo kaina

Tikroji vertė 130.167 627 1.790 101.604 36.664 (2.307) (28.967) 239.578 (8.040) (44.660) 186.878

29.769

Turėdama 56.6 proc. AB „Lietuvos dujos“, Bendrovė paskelbė privalomą nekonkurencinį oficialų siūlymą supirkti likusias akcijas. 2014 m. birželio 16 d. buvo baigtas šio siūlymo įgyvendinimas. Bendrovė iš OAO „Gazprom“ įsigijo 107.734.925 (vieną šimtą septynis milijonus septynis šimtus trisdešimt keturis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt penkias), iš smulkiųjų akcininkų – 8.622.363 (aštuonis milijonus šešis šimtus dvidešimt du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt tris) AB „Lietuvos dujos“ akcijas.

Iki kontrolės įgijimo turimos investicijos tikroji vertė Privalomo nekonkurencinio siūlymo metu sumokėtas atlygis Bendra kontrolės įsigijimo kaina

Šio įsigijimo metu buvo identifikuotas AB „Lietuvos dujos“ turtas bei įsipareigojimai, kurių tikrosios vertės įsigijimo momentui buvo tokios:

110.896 75.981 186.877

Grupė pripažino 28.379 tūkst. Eur nuostolį pervertinusi iki kontrolės įgijimo turimą investiciją į AB „Lietuvos dujos“ tikrąja verte, sąnaudos apskaitytos per pelną (nuostolius). Bendrovė nustatė tikrąją vertę taikydama diskontuotų pinigų srautų metodą tiekimo ir skirstymo veikloms. Ilgalaikio materialaus turto tikroji vertė buvo nustatyta skaičiuojant naudojimo vertę diskontuotų pinigų srautu metodu. Ateinančių laikotarpių pajamos ir dotacijos buvo nurašytos įsigijimo metu. Trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų tikroji vertė prilyginta jų balansinei vertei. Nekontroliuojanti dalis apskaičiuota proporciniu metodu. Su įsigijimu susijusios išlaidos nebuvo reikšmingos ir buvo priskirtos prie kitų sąnaudų pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje. Į konsoliduotą pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitą traukiamos AB „Lietuvos dujos“ pajamos nuo 2014 m. birželio 20 d.

34 Pelno mokesčio sąnaudos

35 Dividendai

Pelno mokesčio sąnaudos už laikotarpį apima ataskaitinio laikotarpio pelno mokestį ir atidėtąjį pelno mokestį.

Lietuvos Respublikos Finansų ministerija 2015 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtino Bendrovės 2014 m. konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinį ir paskyrė dividendams už valstybei priklausančias Bendrovės akcijas išmokėti 28.093 tūkst. Eur.

2015 metų pelnas (kaip ir 2014 metų) apmokestinamas 15 proc. pelno mokesčio tarifu pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus. Grupė 2015 Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos), apskaitytos per pelną (nuostolį)

2014

Bendrovė 2015 2014

2.140

15.394

262

158

6.740

(68.965)

(14)

(24)

8.880

(53.571)

248

134

Pelno mokestis, apskaičiuotas Grupės ir Bendrovės pelnui prieš apmokestinimą, skiriasi nuo teorinės sumos, kuri susidarytų taikant Įmonei taikytiną pelno mokesčio tarifą: Grupė 2015 Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) taikant 15 proc. tarifą Apmokestinamojo pelno nemažinančios sąnaudos Neapmokestinamos pajamos Pelno mokesčio patikslinimas dėl verslo dalies pardavimo* Investicinio projekto lengvata Praėjusių metų koregavimas Panaudotas mokestinis nuostolis Atidėtojo pelno mokesčio turto realizacinės vertės pasikeitimas Nepripažintas APM nuo mokestinio nuostolio Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)

Bendrovė 2014

Lietuvos Respublikos Finansų ministerija 2015 m. spalio 22 d. įsakymu patvirtino Bendrovės 2015 m. 6 mėnesių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinį už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį ir paskyrė dividendams už valstybei priklausančias Bendrovės akcijas išmokėti 29.750 tūkst. Eur. 2015 m. balandžio 27 d. AB LESTO visuotinis akcininkų susirinkimas skirstydamas pelną paskyrė 12.079 tūkst. Eur dividendams išmokėti. Bendrovė gavo 11.401 tūkst. Eur dividendų. 2015 m. rugsėjo 24 d. AB LESTO visuotinis akcininkų susirinkimas paskyrė 21.742 tūkst. Eur dividendams už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį išmokėti. Bendrovė gavo 20.522 tūkst. Eur dividendų. 2015 m. balandžio 27 d. „Lietuvos energijos gamyba“ AB visuotinis akcininkų susirinkimas skirstydamas pelną paskyrė 21.720 tūkst. Eur dividendams išmokėti. Bendrovė gavo 20.880 tūkst. Eur dividendų. 2015 m. rugsėjo 24 d. „Lietuvos energijos gamyba“ AB visuotinis akcininkų susirinkimas paskyrė 2.667 tūkst. Eur dividendams už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį išmokėti. Bendrovė gavo 2.564 tūkst. Eur dividendų. 2015 m. balandžio 27 d. AB „Lietuvos dujos“ visuotinis akcininkų susirinkimas skirstydamas pelną paskyrė 27.993 tūkst. Eur dividendams išmokėti. Bendrovė gavo 27.054 tūkst. Eur dividendų. 2015 m. rugsėjo 24 d. AB „Lietuvos dujos“ visuotinis akcininkų susirinkimas paskyrė 10.348 tūkst. Eur dividendams už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį išmokėti. Bendrovė gavo 10.001 tūkst. Eur dividendų.

2014

2015

64.176

(333.531)

111.265

84.275

9.626

(50.030)

16.690

12.641

6.664 (1.846)

7.646 (8.410)

3.469 (19.911)

8.751 (21.258)

2015 m. balandžio 8 d. UAB Duomenų logistikos centras visuotinis akcininkų susirinkimas skirstydamas pelną paskyrė 311 tūkst. Eur dividendams išmokėti. Bendrovė gavo 248 tūkst. Eur dividendų.

(8.539) (863) 21 19

(2.372) (417) (48)

2015 m. balandžio 27 d. Energijos tiekimas UAB visuotinis akcininkų susirinkimas skirstydamas pelną paskyrė 1.155 tūkst. Eur dividendams išmokėti. Bendrovė gavo 1.155 tūkst. Eur dividendų.

3.241

557

8.880

(53.571)

248

134

*Pelno mokesčio patikslinimas yra susijęs su 2014 metais UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ įsigyta gamtinių dujų tiekimo veikla iš AB „Lietuvos dujos“ ir plačiau aprašytas 4 pastabos skyriuje Mokestinio prestižo apmokestinimo pasikeitimas.

124 METINĖ ATASKAITA 2015 | Pelno mokesčio sąnaudos

Lietuvos respublikos Finansų ministerija 2014 m. lapkričio 14 d. įsakymu patvirtino Bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį už 6 mėnesių laikotarpį ir paskyrė dividendams už valstybei priklausančias Bendrovės akcijas išmokėti 60 procentų (24,6 mln. Eur) Bendrovės 2014 m. pirmo pusmečio pelno. 2014 m. balandžio 4 d. AB LESTO visuotinis akcininkų susirinkimas skirstydamas pelną paskyrė 33,2 mln. Eur dividendams išmokėti. Bendrovė gavo 27,5 mln. litų dividendų. 2014 m. balandžio 4 d. „Lietuvos energijos gamyba“ AB visuotinis akcininkų susirinkimas skirstydamas pelną paskyrė 43,4 mln. Eur dividendams išmokėti. Bendrovė gavo 41,8 mln. litų dividendų.

2014 m. balandžio 30 d. UAB Duomenų logistikos centras visuotinis akcininkų susirinkimas skirstydamas pelną paskyrė 0,6 mln. Eur dividendams išmokėti. Bendrovė gavo 0,4 mln. Eur dividendų.

36 Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir nebalansiniai įsipareigojimai

2014 m. liepos 22 d. AB „Lietuvos dujos“ visuotinis akcininkų susirinkimas skirstydamas pelną paskyrė 15,4 mln. Eur dividendams išmokėti. Bendrovė gavo 14,9 mln. Eur dividendų.

Elektros energetikos objektų išpirkimas

2014 m. rugsėjo 30 d. AB LESTO neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas paskyrė 19,2 mln. Eur dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį akcininkams išmokėti. Bendrovei skirta 18,2 mln. Eur dividendų. 2014 m. rugsėjo 30 d. „Lietuvos energijos gamyba“ AB neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas paskyrė 20,2 mln. Eur dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį akcininkams išmokėti. Bendrovei skirta 19,5 mln. Eur dividendų. 2014 m. rugsėjo 30 d. AB „Lietuvos dujos“ neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas paskyrė 20,2 mln. Eur dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį akcininkams išmokėti. Bendrovei skirta 19,5 mln. litų dividendų. 2015 m. Grupės įmonių paskelbti dividendai:

Dividendus paskelbusios šalys

„Lietuvos energijos gamyba“, AB AB LESTO AB „Lietuvos dujos“ UAB Energijos tiekimas UAB Duomenų logistikos centras Viso

Dividendus gavusios šalys „Lietuvos Nekontroenergija“, liuojanti Iš viso UAB dalis 23.444 31.924 37.054 1.155 248 93.825

943 1.898 1.287 63 4.191

24.387 33.822 38.341 1.155 311 98.016

2014 m. Grupės įmonių paskelbti dividendai:

Dividendus paskelbusios šalys

„Lietuvos energijos gamyba“, AB AB LESTO AB „Lietuvos dujos“ UAB Duomenų logistikos centras Viso

Dividendus gavusios šalys „Lietuvos Nekontroenergija“, liuojanti Iš viso UAB dalis 61.212 45.622 34.440 446 141.720

2.463 6.853 1.196 114 10.626

63.675 52.475 35.636 560 152.346

2015 m. AB LESTO vykdo sodininkų bendrijų lėšomis įrengtų bendrai naudojamų energetikos objektų (elektros tinklų) supaprastintomis sąlygomis išpirkimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarime Nr. 1257 „ Dėl mėgėjiško sodo teritorijoje sodininkų lėšomis įrengtų elektros perdavimo ir skirstymo linijų, transformatorių pastočių, elektros skydinių ir kitų elektros perdavimui ir skirstymui skirtų įrenginių išpirkimo iš bendrijos terminų nustatymo“ nustatytais terminais, t. y. iki 2011 m. liepos 1 d. Per 2015 m. išpirkta 4 vnt. 26 tūkst. eurų vertės bendrųjų elektros tinklų (2014 m. – 6 vnt. 67 tūkst. Eur vertės). Nuo išpirkimo proceso pradžios iki 2015 m. gruodžio 31 d. išpirkta 944 vnt. 3.459 tūkst. Eur vertės sodininkų bendrijų bendrųjų elektros tinklų. 2015 m. gruodžio 31 d. liko pateiktų 10 prašymų išpirkti turtą lengvatinėmis sąlygomis už 29 tūkst. Eur. Suteiktos ir gautos garantijos 2013 m. vasario 28 d. „Lietuvos energijos gamyba“, AB sudarė Garantijos sutartį su „Swedbank“ 30 tūkst. Eur sumai, skirtą užtikrinti „Lietuvos energijos gamyba“, AB įsipareigojimų, susijusių su mokėjimais Nord pool spot, AS, vykdymą. 2015 m. gruodžio 31 d. garantijos suma 30 tūkst. Eur. 2013 m. birželio 10 d. „Lietuvos energijos gamyba“, AB sudarė Garantijos sutartį su „Swedbank“, AB 400 tūkst. Eur sumai, skirtą užtikrinti „Lietuvos energijos gamyba“, AB įsipareigojimų, susijusių su mokėjimais Nord pool spot, AS, vykdymą. 2015 m. gruodžio 31 d. garantijos suma 5.000 tūkst. Eur. 2013 m. gruodžio 23 d. „Lietuvos energijos gamyba“, AB sudarė Garantijos sutartį su „Swedbank“, AB 195 tūkst. Eur sumai, skirtą užtikrinti „Lietuvos energijos gamyba“, AB įsipareigojimų, susijusių su Fingrid Oyj ir Elering AS konkursais. Garantijų suma 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 195 tūkst. Eur. 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. „Lietuvos energijos gamyba“, AB ir „Nordea Bank AB Lietuvos skyrius“ yra sudariusi Banko Garantijos išleidimo sutartį dėl Banko suteikiamos 1.013 tūkst. Eur garantijos, kuri, „Lietuvos energijos gamyba“, AB prašymu, gali būti padidinta iki 1.500 tūkst. EUR. Garantijos gavėjas – General Electric International Inc. 2014 m. gruodžio 31 d. „Lietuvos energijos gamyba“ buvo gavusi kitų įmonių garantijų bendrai 4.440 tūkst. Eur sumai. Šios garantijos yra susijusios su įvairių rangovų „Lietuvos energijos gamyba“, AB vykdomais projektais. 2011 m. balandžio 18 d. „Lietuvos energijos gamyba“, AB sudarė garantijos sutartį su „Nordea Bank AB Lietuvos skyrius“ dėl 1.766 tūkst. Eur garantijos suteikimo pagal UAB „Kauno energetikos remontas“ Garantijų sutartį, sudarytą 2007 m. sausio 18 d. Šia sutartimi „Lietuvos energijos gamyba“, AB garantavo tinkamą UAB „Kauno energetikos remontas“ įsipareigojimų vykdymą, bet ne didesnei nei 1.766 tūkst. Eur sumai. Ši garantija pakeista 2014 m. rugsėjo 8 d. – suma 1.665 tūkst. Eur. „Lietuvos energijos gamyba“, AB yra garantavusi bankui už UAB “Kauno energetikos remontas” tinkamą įsipareigojimų vykdymą (suma ne didesnė nei 1.665 tūkst. Eur) pagal tarp Banko ir UAB „Kauno energetikos remontas“ 2014 m. rugsėjo 5 d. pasirašytą Banko sąskaitos kredito sutartį

125 METINĖ ATASKAITA 2015 | Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir nebalansiniai įsipareigojimai

Nr. OS 14/09/01. 2015 m. gruodžio 31 d. šios garantijos terminas buvo pasibaigęs ir po balanso datos nebuvo pratęstas. 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. „Lietuvos energijos gamyba“, AB yra pateikusi „Nordea Bank AB Lietuvos skyrius“ Garantiją, kuria neatšaukiamai ir besąlygiškai garantavo 1.883 tūkst. Eur apmokėjimą po pirmo rašytinio pareikalavimo už UAB „Kauno energetikos remontas. „Lietuvos energijos gamyba“, AB yra garantavusi bankui už UAB “Kauno energetikos remontas” tinkamą įsipareigojimų vykdymą (suma ne didesnė nei 1.882 tūkst. Eur) pagal tarp Banko ir UAB „Kauno energetikos remontas“ 2012 m. gruodžio 4 d. pasirašytą Kredito sutartį Nr. KS 12/12/01. 2014 m. gruodžio 3 d. „Lietuvos energijos gamyba“, AB sudarė garantijos sutartį su „Swedbank“, AB, pagal kurią „Lietuvos energijos gamyba“, AB yra garantavusi bankui už UAB „Geoterma“ tinkamą įsipareigojimų vykdymą pagal tarp banko ir UAB „Geoterma“ pasirašytą kredito sutartį. Garantijos suma 2015 m. gruodžio 31 d. – 236 tūkst. Eur. 2014 m. gruodžio 31 d. Energijos tiekimas, UAB iš Danske Bank A/S Lietuvos filialo buvo įsigijusi garantijas, kurių suma sudaro 98 tūkst. Eur. 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „Kauno energetikos remontas“ iš bankų buvo įsigijusi garantijas, susijusias su dalyvavimu konkursuose. Garantijų suma 2014 m. gruodžio 31 d. – 6.509 tūkst. Eur. 2011 m. balandžio 8 d. Energijos tiekimas, UAB su Danske Bank A/S Lietuvos filialu sudarytas limitas banko garantijų ir laidavimų suteikimui. Limito dydis 6.15 mln. Eur. Garantijų ir laidavimų limitas suteiktas iki 2017 m. balandžio 7 d. 2015 m. gruodžio 31 d. Energijos tiekimas, UAB buvo panaudojusi 4.72 mln. Eur garantijų ir laidavimo limito. Išleistų garantijų galiojimo terminas nuo 2016 m. vasario 19 d. iki 2018 m. birželio 5 d. 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ buvo pasirašiusi 290 tūkst. eurų garantijų limitą su Nordea Bank AB Lietuvos skyrius. 126 tūkst. eurų šio limito buvo panaudota UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ vardu išleidžiant sutartinių įsipareigojimų įvykdymo garantijas. 2015 m. gruodžio 31 d. bankai buvo suteikę garantijų UAB Kauno energetikos remontas, susijusių su dalyvavimu konkursuose bendrai 6.391 tūkst. Eur sumai (2014 m. gruodžio 31 d. – 6.509 tūkst. Eur sumai). 2014 m. spalio 3 d. UAB LITGAS sudarė Laidavimo arba garantijų limito sutartį su Bendrove 100 mln. Eur sumai, kuri esant poreikiui gali būti didinama iki 125 mln. Eur sumos, skirtą pateikti užtikrinimo priemones pagal UAB LITGAS sudarytas kredito sutartis su kredito institucijomis bei sudarytas ilgalaikes suskystintų gamtinių dujų (SGD) pirkimo sutartis su SGD tiekėjais. 2015 m. gruodžio 31 d. UAB LITGAS buvo panaudojusi 67,43 mln. Eur laidavimų ir garantijų limito (2014 m. gruodžio 31 d. – 73,65 mln. Eur). NT Valdos, UAB vardu AB SEB Bankas suteikė garantijas, kurių vertė 987 tūkst. Eur; garantijoms užtikrinti yra deponuotos NT Valdos, UAB lėšos banko sąskaitose. Sutartiniai įsipareigojimai

suvartotino gamtinių dujų kiekio, kurį pagal minėtosios sutarties nuostatas UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ turi galimybę „išimti“ per 3 ateinančius metus, įvykdžius sutartyje numatytus apmokėjimo bei gamtinių dujų vartojimo įsipareigojimus. Nesuvartotas gamtinių dujų kiekis neturėjo įtakos UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 2015 m. finansinei būklei, tačiau 2015 m. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ sumokėjo avansinį mokėjimą 26,9 mln. eurų už dalį 2014 m. nesuvartoto gamtinių dujų kiekio (12 pastaba). 2014 m. gegužės mėn. AB „Lietuvos dujos“ ir PAO „Gazprom“ susitarė dėl importuojamų gamtinių dujų kainos sumažinimo už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Gamtinių dujų importo kainos sumažinimo įtaka už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. susijusi su buitiniais ir nebuitiniais gamtinių dujų vartotojais. Gamtinių dujų importo kainos skirtumo įtaka nebuitiniams vartotojams turi būti perkelta vartotojams per 2015-2016 metus ar ilgesnį laikotarpį, o buitiniams vartotojams – per 2015-2016 -2017 metų laikotarpį. 2015 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, AB „Lietuvos dujos“ ir PAO „Gazprom“ pasirašė trišalį susitarimą, kuriuo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ formaliai perėmė visas teises ir pareigas, susijusias su 1999 m. gruodžio 16 d. gamtinių dujų tiekimo sutartimi tarp PAO „Gazprom“ ir AB „Lietuvos dujos“. Teisiniai ginčai AB LESTO teisminis ginčas su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija 2014 m. lapkričio ir 2015 m. sausio mėn. AB LESTO kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundais prašydama panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau - Komisija) atitinkamus sprendimus ir prašydama įpareigoti Komisiją pašalinti padarytus pažeidimus bei nustatant AB LESTO viršutines skirstymo vidutinės ir žemos įtampos tinklais paslaugų kainų ribas kitam laikotarpiui, į ribų skaičiavimams naudojamą pajamų lygį įtraukti: - už 2015 metus susidariusį skirtumą dėl Komisijos netinkamai pritaikyto WACC dydžio – 7,78 mln. Eur; - už 2015 metus susidariusį skirtumą dėl Komisijos netinkamai pritaikytų teisės aktų reikalavimų, nustatančių AB LESTO leistiną investicijų grąžą – 4,64 mln. Eur; - dėl Komisijos patikrinimo metu nustatytų nepagrįstų sąnaudų, kurias AB LESTO laiko neatsiejamomis reguliuojamos veiklos sąnaudomis – 16,46 mln. Eur; Taip pat LESTO kreipėsi prašydama įpareigoti Komisiją pašalinti padarytus pažeidimus, kuriais buvo: - sumažintos AB LESTO elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklos pajamos 2015 metams 862,78 tūkst. Eur suma; - sumažintos AB LESTO elektros energijos įsigijimo sąnaudos 2015 metams 311,63 tūkst. Eur suma. AB LESTO nesutinka su tuo, kaip Komisija, priimdama sprendimus, aiškino ir taikė galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus. Dėl minėtų priežasčių, AB LESTO vertinimu, 2015 m. kainų ribos buvo apskaičiuotos nepagrįstai sumažinant pajamas 30,04 mln. Eur. AB LESTO palankaus teismo sprendimo atveju, minėtos sumos būtų įtrauktos į ateinančių metų tarifą, tokiu būdu padidėtų AB LESTO pajamos ir pelnas.

Pagal verslo įsigijimo metu perimtos gamtinių dujų tiekimo sutarties su PAO „Gazprom“ nuostatas, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ per 2014 m. nesuvartojo 128,3 mln. m3 iš 1 mlrd. m3 minimalaus

126 METINĖ ATASKAITA 2015 | Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir nebalansiniai įsipareigojimai

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio ir 2016 m. sausio mėn. bylas išnagrinėjo iš esmės ir priėmė sprendimus visiškai atmesti skundų reikalavimus. AB LESTO, nesutikdama su teismo sprendimais, pateikė apeliacinius skundus. 2015 m. vasario mėn. AB LESTO kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu prašydama panaikinti Komisijos nutarimą dėl AB LESTO skirstymo paslaugų vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2016-2020 metams nustatymo ir nurodydama, kad dėl Komisijos netinkamai pritaikytų teisės aktų reikalavimų, nustatančių AB LESTO leistiną investicijų grąžą ir būtinąsias reguliuojamos veiklos sąnaudas į 2016 m. kainų ribų skaičiavimams naudojamą pajamų lygį nebuvo įtraukta 11,93 mln. Eur. Per laikotarpį nuo skundo pateikimo teismui, Komisija iš esmės pakeitė teisinę reguliacinę aplinką, kuri turi tiesioginę įtaką Pareiškėjo pozicijai šioje byloje ir skunde keliamiems reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, kad ši pasikeitusi teisinė reguliacinė aplinka (įskaitant ir skundžiamą nutarimą) tokių teisinių ir finansinių pasekmių, kurios yra išdėstytos AB LESTO skunde, AB LESTO nebesukelia, AB LESTO 2016-02-20 Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl skundo atsisakymo. 2015 m. liepos mėn. AB LESTO pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Komisijos nutarimą dėl AB LESTO reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimo, kuriuo buvo konstatuotas LESTO padarytas licencijuojamos veiklos pažeidimas – t. y., AB LESTO reguliuojamoms skirstymo ir visuomeninio tiekimo veikloms nepagrįstai priskyrė daugiau sąnaudų nei faktiškai galėjo būti priskirta – bei pripažinti paskirtą 300 tūkst. Eur sankciją nepagrįsta.Bylos nagrinėjimas šiuo metu sustabdytas, kol bus priimtas sprendimas administracinėje byloje, kurioje AB LESTO ginčija Komisijos patikrinimo rezultatus. Atsižvelgdama į Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, AB LESTO finansinėse ataskaitose apskaitė minėtą baudą, pripažindama sąnaudas ir įsipareigojimą. AB LESTO teisminis ginčas su UAB „Vilniaus energija“ Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl 9,284 mln. Eur nuostolių priteisimo iš AB LESTO. Ieškovas teigia patyręs 9,284 mln. Eur nuostolių dėl to, kad AB LESTO 2014 metais, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-11-20 nutarimu Nr.1051 ir su Ieškovu sudarytos elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties nuostatomis, supirkdavo tik techninio minimumo režimu Ieškovui priklausančiose termofikacinėse elektrinėse pagamintą RGA (remtinos gamybos apimties) elektros energijos kiekį. Ieškovo teigimu, teisės aktuose yra nustatyta pareiga bendrovei AB LESTO išpirkti maksimalų kiekį, kurios AB LESTO neįvykdė. Ieškiniu prašoma pripažinti 2013 m. gruodžio 30 d. elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties Nr. 80000/232945/753, sudarytos tarp Ieškovo ir Atsakovo nuostatas negaliojančiomis ab initio, įpareigoti Atsakovą per 2014 m. supirkti iš Ieškovo maksimalų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-11-20 nutarimu Nr. 1051 Ieškovo termofikacinei elektrinei Nr. 2 ir Ieškovo termofikacinei elektrinei Nr. 3 nustatytą remtinos gamybos apimtį, priteisti iš Atsakovo 9,284 mln. Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už Ieškovo naudai priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

AB LESTO nesutinka su Ieškovo pozicija, jog Atsakovas privalo supirkti visą TEC2 ir TEC3 pagamintą remtinos gamybos apimties elektros energijos kiekį, kadangi VIAP teikimo aprašas ir kiti galiojantys teisės aktai nenustato pareigos Atsakovui supirkti visą Ieškovo TEC2 ir TEC3 pagamintą elektros energiją. Įvertinus tai, jog nagrinėjant bylą Ieškovas prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl minėto nutarimo atskirų nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau teismas šio prašymo netenkino, o AB LESTO ginčijamas sutarčių nuostatas sudarė, vadovaudamasi minėto nutarimo nuostatomis, tikėtina, jog teismas atmes Ieškovo reikalavimus. AB LESTO vertinimu ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti ir netenkintini, todėl finansinėse ataskaitose šis reikalavimas nėra apskaitytas. Byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. AB „Lietuvos dujos“ teisminis ginčas su Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2011 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, patikėjimo teise minėtai datai valdžiusi 17,7 proc. AB „Lietuvos dujos“ akcijų, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, kuriame atsakovais nurodė AB „Lietuvos dujos“, AB „Lietuvos dujos“ valdybos narius, deleguotus OAO „Gazprom“, bei generalinį direktorių. Ieškiniu reikalaujama pradėti AB „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimą ir, nustačius, kad akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ ir/ar minėtų valdybos narių ir/ar generalinio direktoriaus veikla yra netinkama, taikyti atitinkamus ieškinyje nurodytus reikalavimus. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos reikalavimą pradėti AB „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimą, 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi patenkino ieškovo reikalavimą ir nusprendė pradėti AB „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimą. AB „Lietuvos dujos“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, šį teismo sprendimą apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. 2013 m. birželio 29 d. AB „Lietuvos dujos“ kasaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą, prašydama panaikinti 2013 m. vasario 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, o ieškovo pareikštą ieškinį palikti nenagrinėtu arba atmesti. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2013 m. lapkričio 20 d. priėmė sprendimą stabdyti bylą, iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėta civilinė byla dėl Švedijos karalystės Stokholmo Prekybos Rūmų Arbitražo instituto (toliau – Arbitražas) sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-10-23 priėmė nutartį, kuria pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Arbitražo tribunolo sprendimą ir 2015-10-28 nutartimi atnaujino bylos dėl juridinio asmens veiklos tyrimo inicijavimo nagrinėjimą. 201512-07 Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gautas LR Energetikos ministerijos ir „Lietuvos energija“, UAB prašymas įtraukti „Lietuvos energija“, UAB bendraieške ir sustabdyti bylos nagrinėjimą iki sprendimo priėmimo Stokholmo prekybos rūmų arbitražo teisme nagrinėjamoje byloje pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ieškinį OAO „Gazprom“. Bylos baigtis yra neaiški ir negali būti pagrįstai įvertinta. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ieškinys AB „Lietuvos dujos“ 2014 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui kaltinamąjį aktą, kuriuo AB „Lietuvos dujos“ ir jos buvę darbuotojai yra kaltinami tariamai padarę žalą nustatant tiekimo veiklos tarifus buitiniams vartotojams. 2014 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas pradėjo nagrinėti šią baudžiamąją bylą. Generalinis prokuroras teismo prašė AB „Lietuvos dujos“ skirti 25.000 MGL, tai yra 950 tūkst. eurų dydžio baudą. AB „Lietuvos dujos“ su generalinės prokuratūros pateiktais kaltinimais ir reikalavimais nesutiko. AB „Lietuvos dujos“ tikėjosi

127 METINĖ ATASKAITA 2015 | Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir nebalansiniai įsipareigojimai

išteisinamojo nuosprendžio. 2015 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo nusprendė išteisinti AB „Lietuvos dujos“ nenustačius, kad buvo padarytos inkriminuotos veikos. Prokuroras 2015 m. kovo 18 d. pateikė apeliacinį skundą dėl išteisinamojo nuosprendžio. Šiuo metu byla nagrinėjama apeliacine tvarka, teismo nutarties paskelbimo data dar nėra paskelbta. AB „Lietuvos dujos“ nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl neturėtų būti keičiamas. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ir AB „Lietuvos dujos“ teisminis ginčas su UAB „Vilniaus energija“ 2015 m. sausio 23 d. UAB „Vilniaus energija“ pateikė ieškinį atsakovui UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ dėl 2012 m. gruodžio 28 d. ir 2013 m. gruodžio 30 d. gamtinių dujų tiekimo sutartyse nustatytų kainodaros taisyklių (sutartyse įtvirtintos gamtinių dujų kainos apskaičiavimo formulės) pakeitimo ir permokos už įsigytas gamtines dujas priteisimo. Pradinio reikalavimo suma buvo 19.132 tūkst. eurų. 2015 m. liepos 14 d. UAB „Vilniaus energija“ pateikė patikslintą ieškinį, kuriame antru atsakovu įtraukė AB „Lietuvos dujos“ ir prašo gamtinių dujų kainos permokos sumą bei palūkanas priteisti iš UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ir AB „Lietuvos dujos“ solidariai. 2015-12-03 UAB „Vilniaus energija“ pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko tikslinimo, mažindama ieškinio reikalavimą iki 15.235 tūkst. Eur (15.200 tūkst. Eur gamtinių dujų kainos permokos suma ir 35 tūkst. Eur palūkanų). 2016-01-21 teismo sprendimu UAB „Vilniaus energija“ ieškinys atmestas. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ir AB „Lietuvos dujos“ teisminis ginčas su UAB „Amilina“ 2015 m. kovo 18 d. AB „Amilina“ pateikė ieškinį atsakovui UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ dėl 2012 m. gruodžio 19 d. ir 2013 m. gruodžio 6 d. gamtinių dujų tiekimo sutartyse nustatytų kainodaros taisyklių (sutartyse įtvirtintos gamtinių dujų kainos apskaičiavimo formulės) pakeitimo ir permokos už įsigytas gamtines dujas priteisimo. Reikalavimo suma yra 1.266 tūkst. Eur, kuri susideda iš: 1.254 tūkst. Eur gamtinių dujų kainos permokos sumos ir 13 tūkst. Eur palūkanų. 2015 m. liepos 27 d. AB „Amilina“ pateikė patikslintą ieškinį, kuriame antru atsakovu įtraukė AB „Lietuvos dujos“ ir prašo gamtinių dujų kainos permokos sumą bei palūkanas priteisti iš UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ir AB „Lietuvos dujos“ solidariai. AB „Lietuvos dujos“ nuomone, jokie teisės aktai ir nė viena iš gamtinių dujų tiekimo sutarčių nenumatė jokių sąlygų, kurios nustatytų AB „Lietuvos dujos“ ar UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ prievolę mokėti AB „Amilina“ kokias nors sumas dėl gamtinių dujų importo kainų pokyčio ar esant tokiems pokyčiams – perskaičiuoti gamtinių dujų kainą; AB „Lietuvos dujos“ savo sutartinius įsipareigojimus pagal sutartis įvykdė tinkamai, todėl, AB „Lietuvos dujos“ vadovybės nuomone, ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti. Byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, teismo posėdis paskirtas 2016-02-26. VKEKK 2015 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. O3-557 „Dėl AB „Lietuvos dujos“ planinio patikrinimo“ patvirtino planinio patikrinimo aktą Nr. D3-1, kurio 2 punkte numatyta, jog koreguojant AB „Lietuvos dujos“ skirstymo kainų viršutinę ribą 2016 ir 2017 metams, įvertintina 2009 – 2013 m. laikotarpiu nepagrįstai įtrauktų sąnaudų ir eliminuotų pajamų iš reguliuojamos veiklos suma 3.291 tūkst. eurų. VKEKK 2015 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. O3-566 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinės ribos koregavimo 2016 metams“ nustatant gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinę ribą, galiosiančią nuo 2016 m. sausio 1 d., sumažino AB „Lietuvos dujos“ pajamų lygį 1.646 tūkst. eurų, remiantis minėto patikrinimo akto išvadomis. AB „Lietuvos dujos“ pažymi, kad šių nutarimų tesimuose nėra apskundusi. „Lietuvos energijos gamyba“, AB teisminiai ginčai su VKEKK „Lietuvos energijos gamyba“, AB kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl VKEKK 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo „Dėl elektros energijos gamybos rinkos tyrimo rezultatų“, Nr.

O3-757, panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu „Lietuvos energijos gamyba“, AB skundą atmetė. Nesutikdama su tokiu teismo sprendimu „Lietuvos energijos gamyba“, AB Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą dėl 2015 m. balandžio 30 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo. Nutarimu VKEKK pripažino „Lietuvos energijos gamyba“, AB didelę įtaką turinčiu asmeniu elektros energijos gamybos rinkoje bei, be kita ko, nuo 2015 m. sausio 1 d. nustatė su kainų taikymu ir informacijos apie reguliuojamos veiklos sąnaudas skelbimu susijusių pavedimų. Viešos konsultacijos metu teikdama pastabas nutarimo projektui „Lietuvos energijos gamyba“, AB yra pažymėjusi, kad gamybos rinkos tyrimas yra atliktas remiantis netinkamomis prielaidomis. Dėl šios priežasties, „Lietuvos energijos gamyba“, AB nuomone, VKEKK sprendimas pripažinti „Lietuvos energijos gamyba“, AB didelę įtaką turinčiu asmeniu elektros energijos gamybos rinkoje ir su tuo susiję įpareigojimai „Lietuvos energijos gamyba“, AB neturėtų būti taikomi. „Lietuvos energijos gamyba“, AB kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl VKEKK 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimo „Dėl „Lietuvos energijos gamyba“, AB, planinio patikrinimo“, Nr. O3-818, panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu „Lietuvos energijos gamyba“, AB skundą atmetė. Nesutikdama su tokiu teismo sprendimu „Lietuvos energijos gamyba“, AB Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą dėl 2015 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo. Nutarimu VKEKK pritarė 2014 m. rugsėjo 19 d. planinio patikrinimo aktui Nr. E3-2 ir nusprendė mažinti Ieškovo valdomos Lietuvos elektrinės gautinas remiamos elektros energijos gamybos veiklos pajamas 6,14 mln. EUR suma bei mažinti Ieškovo gautinas elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų teikimo veiklos pajamas 7.44 mln. EUR suma. Nutarime numatytas šių VKEKK sprendimų įgyvendinimo laikotarpis – 2015–2016 ataskaitiniai metai. Minimo nutarimo pagrindu „Lietuvos energijos gamyba“, AB 2015 m. gaunamos VIAP lėšos mažinamos 6,14 mln. EUR, o galios rezervų pajamos – 3,72 mln. EUR. Vadovybės sprendimu minimas pajamų sumažinimas „Lietuvos energijos gamyba“, AB finansinėse ataskaitose buvo apskaitytas. „Lietuvos energijos gamyba“, AB vertinimu šis VKEKK nutarimas yra neargumentuotas, prieštaraujantis ankstesniems VKEKK sprendimams tais pačiais klausimais. Be to, VKEKK, atlikdama patikrinimą, sprendimų nepagrindė taikytinais teisės aktais ir dėl to nutarimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu. „Lietuvos energijos gamyba“, AB kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl 2014-10-17 VKEKK nutarimo Nr. O3-852 „Dėl Lietuvos energijos gamyba“, AB elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2015 metams nustatymo ir dėl 2014-10-30 VKEKK nutarimo Nr. O3-866 „Dėl „Lietuvos energijos gamyba“, AB padalinyje Lietuvos elektrinėje pagamintos elektros energijos supirkimo kainos 2015 metams nustatymo“. Minėtais nutarimais VKEKK įgyvendina Vilniaus apygardos administraciniam teismui „Lietuvos energijos gamyba“, AB apskųstą VKEKK 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimą „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ planinio patikrinimo“ (toliau – Apskųstas nutarimas). Kaip buvo paminėta 2014 m. spalio 31 d. „Lietuvos energijos gamyba“, AB pranešime apie esminį įvykį, apskųstu nutarimu VKEKK pritarė 2014 m. rugsėjo 19 d. planinio patikrinimo aktui Nr. E3-2 ir nusprendė mažinti „Lietuvos energijos gamyba“, AB valdomos Lietuvos elektrinės gautinas remiamos elektros energijos gamybos veiklos pajamas 6,14 mln. EUR suma bei mažinti „Lietuvos energijos gamyba“, AB gautinas elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų teikimo veiklos pajamas 7,44 mln. EUR suma. Nutarime numatytas šių VKEKK sprendimų įgyvendinimo laikotarpis – 2015–2016 ataskaitiniai metai. „Lietuvos energijos gamyba“, AB vertinimu, nutarimuose pateikti investicijų grąžos skaičiavimai yra netikslūs ir klaidingi. Atsižvelgiant į tai bei į faktą, jog nutarimais VKEKK įgyvendina Apskųstą nutarimą, nutarimai laikytini nepagrįstais ir neteisėtais.

128 METINĖ ATASKAITA 2015 | Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir nebalansiniai įsipareigojimai

„Lietuvos energijos gamyba“, AB kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl 2014-12-19 VKEKK nutarimo Nr. O3-939 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. spalio 30 d. Nutarimo Nr. O3-866 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ padalinyje Lietuvos elektrinėje pagamintos elektros energijos supirkimo kainos 2015 metams nustatymo“ pakeitimo“. „Lietuvos energijos gamyba“ AB kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl 2014-12-19 VKEKK komisijos nutarimo Nr. O3-941 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. spalio 17 d. Nutarimo Nr. O3-840 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2015 metams nustatymo“ pakeitimo“. Prašomais panaikinti nutarimo punktais VKEKK, 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo dėl „Dėl elektros energijos gamybos rinkos tyrimo rezultatų“ pagrindu, sumažino „Lietuvos energijos gamyba“ AB skiriamo VIAP biudžetą 2015 m. „Lietuvos energijos gamyba“ AB vertinimu, šis nutarimas yra nepagrįstas ir neatitinka aukštesnės teisinės galios teisės aktų. „Lietuvos energijos gamyba“ AB gaunamos VIAP lėšos 2015 m. šiuo nutarimu 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo dėl „Dėl elektros energijos gamybos rinkos tyrimo rezultatų“ pagrindu mažinamos 5,44 mln. EUR. Vadovybės sprendimu minimas pajamų sumažinimas „Lietuvos energijos gamyba“ AB finansinėse ataskaitose buvo apskaitytas.

Mokesčių patikrinimai

„Lietuvos energijos gamyba“, AB kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl 2014-10-30 VKEKK Nr. O3-875 „Dėl „Lietuvos energijos gamyba“, AB Lietuvos elektrinės šilumos gamybos kainos dedamųjų perskaičiavimo“. Minėtu nutarimu VKEKK pripažino „Lietuvos energijos gamyba“ AB nesilaikančia Šilumos kainų nustatymo metodikoje numatyto investicinės grąžos apskaičiavimo reikalavimų bei įpareigojo „Lietuvos energijos gamyba“ AB pašalinti šį tariamą pažeidimą. „Lietuvos energijos gamyba“ AB vertinimu, nutarimas yra nepagrįstas. VKEKK pateikti investicijų grąžos skaičiavimai yra netikslūs bei prieštarauja teisės aktams. Taip pat „Lietuvos energijos gamyba“, AB kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl 2014-12-11 VKEKK nutarimo Nr. O3-934 „Dėl „Lietuvos energijos gamyba“ AB, Lietuvos elektrinės šilumos gamybos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“, kuriuo VKEKK įgyvendino „Lietuvos energijos gamyba“ AB jau apskųstą 2014-10-30 VKEKK nutarimą Nr. O3-875 „Dėl „Lietuvos energijos gamyba“, AB Lietuvos elektrinės šilumos gamybos kainos dedamųjų perskaičiavimo“. Atitinkamai abu šie ginčai Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo sujungti į vieną bylą, kurioje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-11-17 priėmė „Lietuvos energijos gamyba“ AB neigiamą sprendimą. Nesutikdama su tokiu teismo sprendimu „Lietuvos energijos gamyba“ AB vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą dėl 2015 m. lapkričio 17 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo.

Su susijusiomis šalimis buvo įvykdyti tokie sandoriai:

„Lietuvos energijos gamyba“, AB kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl 2015-10-22 VKEKK nutarimo Nr. O3-562 „Dėl AB Lietuvos energijos gamyba elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2016 metams nustatymo“ ir dėl 2015-1030 VKEKK nutarimo Nr. O3-579 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2016 metams nustatymo“. „Lietuvos energijos gamyba“ AB vertinimu. VKEKK priimti nutarimai yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi jie susiję su kitais „Lietuvos energijos gamyba“ AB anksčiau apskųstais VKEKK nutarimais, todėl taip pat turėtų būti panaikinti. 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „ Kauno Energetikos remontas“ dalyvauja kaip atsakovas viename teisiniame ginče Kauno apygardos teisme. Bylos esmė – ieškovas siekia prisiteisti skolą, delspinigius ir 6 proc. palūkanas. Preliminariais skaičiavimais, ieškinys gali sudaryti 342.699 Eur. Vadovybės manymu, ieškinys yra nepagrįstas ir dėl to su ieškiniu susiję įsipareigojimai finansinėse ataskaitose nėra apskaityti.

129 METINĖ ATASKAITA 2015 | Sandoriai su susijusiomis šalimis

Mokesčių inspekcija gali bet kuriuo metu per 5 iš eilės einančius metus po ataskaitinių mokestinių metų patikrinti apskaitos įrašus bei apskaičiuoti papildomus mokesčius ir baudas. Grupės vadovybei nežinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų iškilti potencialus reikšmingas įsipareigojimas šiuo atžvilgiu.

37 Sandoriai su susijusiomis šalimis 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. patronuojanti šalis buvo Lietuvos Respublika, atstovaujama LR finansų ministerijos. Susijusių šalių atskleidimo tikslams Lietuvos Respublika neapima centrinių ir vietinių valdžios institucijų. Atskleidimas apima sandorius ir likučius su akcininku, dukterinėmis (Bendrovės sandorius) įmonėmis, asocijuotomis įmonėmis, visomis valstybės kontroliuojamomis, ar reikšmingai įtakojamomis įmonėmis (sandoriai su tokiomis įmonėmis atskleidžiami atskirai tik tada, kai jie yra reikšmingi) bei vadovybe.

2015 m. Grupės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2015 m. gruodžio 31 sudarė:

Susijusios šalys

UAB "EPSO-G" Litgrid AB BALTPOOL UAB UAB "TETAS" AB „Amber Grid“ Grupės asocijuotos įmonės ir kitos susijusios šalys Viso

Finansinės veiklos pajamos (sąnaudos)

Mokėtinos sumos

Gautinos sumos

Pardavimai

Pirkimai

3.919 (2) 110 -

6.997 15.253 4.042 77

239.959 2.370 10.700 183 34

6 21.638 82.939 1.693 316

64.395 92.458 15.382 8.594

232

138

304

1.483

4.027

26.601

253.384

106.896

182.312

2014 m. Grupės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2014 m. gruodžio 31 sudarė:

Susijusios šalys

UAB "EPSO-G" Litgrid AB BALTPOOL UAB UAB "TETAS" AB „Amber Grid“ (nuo 2014 m. 07.01) Grupės asocijuotos įmonės Viso

Finansinės veiklos pajamos (sąnaudos)

Mokėtinos sumos

Gautinos sumos

Pardavimai

2015 m. Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2015 m. gruodžio 31 sudarė:

Pirkimai

4.062 23

8.976 19.487 3.275

240.372 3.198 9.983 359

31.173 104.359 1.745

78.402 133.404 13.076

349

297

2.059

5.054

5.779

494

272

9.864

32.581

254.282

139.608

229.964

Didžiausi pirkimai ir pardavimai susijusių šalių grupėje 2015 ir 2014 metais buvo tarp Grupės ir LR Energetikos ministerijos valdomų bendrovių Litgrid AB ir BALTPOOL UAB, nuo 2014 m. liepos 1 d. AB „Amber Grid“. Iš jų Grupė pirko elektros energiją, galią, perdavimo paslaugą, VIAP paslaugas, dujas. Parduodama buvo elektros energija, galia, VIAP paslaugos. Gautiną sumą iš UAB „EPSO-G“ sudaro neapmokėta suma už Litgrid AB pardavimą, suteikta paskola ir sukauptos palūkanos nuo neapmokėtos kainos dalies. Finansinės veiklos pajamas sudaro priskaičiuotos palūkanos per metus. Pirkimo ir pardavimo sandoriai su UAB GET Baltic neapima gautinų dujų pirkimų ir pardavimų, kadangi UAB GET Baltic yra tik pirkimo ar pardavimo tarpininkas, teikiantis tarpininkavimo paslaugą už tam tikrus komisinius. Sandoriai su kitomis Valstybės valdomomis įmonėmis sudarė įprastiniai verslo sandoriai, todėl šie sandoriai neatskleisti.

130 METINĖ ATASKAITA 2015 | Sandoriai su susijusiomis šalimis

Susijusios šalys Dukterinės įmonės AB LESTO „Lietuvos energijos gamyba“ AB AB „Lietuvos dujos“ UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ NT Valdos, UAB UAB „Kauno energetikos remontas“ UAB „Verslo aptarnavimo centras“ Energijos tiekimas UAB UAB LITGAS UAB „ ELEKTROS TINKLO PASLAUGOS“ UAB Technologijų ir inovacijų centras UAB „VAE SPB“ VšĮ Energetikų mokymų centras UAB Duomenų logistikos centras Kitos susijusios šalys UAB "EPSO-G" Litgrid AB Viso

Finansinės veiklos pajamos

Finansinės veiklos sąnaudos

402

324 -

Mokėtinos sumos

Gautinos sumos

34.682

144 -

Pardavimai

Pirkimai

645

58.906 48.520 -

28.253 -

119

350 369

160

109

294

102

199

2.003

170

2.939

215

321

529

3.919 5.922

2 730

188 63.487

239.957 243.583

6 2.371

312 108.712

2014 m. Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2014 m. gruodžio 31 sudarė: Susijusios šalys Dukterinės įmonės AB LESTO „Lietuvos energijos gamyba“ AB NT Valdos, UAB UAB „Verslo aptarnavimo centras“ UAB LITGAS UAB Technologijų ir inovacijų centras VšĮ Energetikų mokymų centras Kitos susijusios šalys UAB "EPSO-G" Viso

Finansinės veiklos sąnaudos

Mokėtinos sumos

5.527

11.975

315

369

204

290

4.063 4.435

110

131

240.372 240.576

18.135

Finansinės veiklos pajamos

Gautinos Pardavimai sumos

304151376, buveinės adresas Aguonų g. 24, Vilnius. Nuo 2016 m. sausio 11 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ akcijos įtrauktos į NASDAQ OMX Vilnius Oficialųjį prekybos sąrašą. Po reorganizavimo ESO perėmė visą AB LESTO ir akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, taip pat ilgalaikius ir trumpalaikius finansinius ir kitus įsipareigojimus, gautinas ir mokėtinas sumas pagal AB LESTO ir akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ sudarytas sutartis ar kitais pagrindais kylančias prievoles

Pirkimai

2016 m. sausio 1 d. įvyko UAB „ELEKTROS TINKLO PASLAUGOS“ ir UAB „Kauno energetikos remontas“ reorganizavimas sujungimo būdu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 4 dalį, po kurio UAB „ELEKTROS TINKLO PASLAUGOS“ ir UAB „Kauno energetikos remontas“ baigė savo veiklą kaip juridiniai asmenys, ir pradėjo veiklą nauja bendrovė UAB „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“. Naujos bendrovės juridinio asmens kodas 304132956, buveinės adresas Motorų g. 2, Vilnius. 2016 metų sausio 1 dieną planuotas UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ir UAB LITGAS sujungimo užbaigimas buvo atidėtas iki kol bus galutinai parengta ir suderinta suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą ir paskirtąjį tiekimą reguliuojanti teisinė ir reguliacinė bazė bei baigtos derybos dėl sutarties su „Statoil“ pakeitimų. Bendrovių apjungimas numatytas 2016 metų viduryje.

Komercinės verslo dalies perkėlimas

2014 m. ir 2015 m. pirkimai apimą paslaugų pirkimus ir įmonių įsigijimus. 2015 m. pardavimai apima valdymo paslaugas, kurias Bendrovė pradėjo teikti grupės įmonėms. 2015 m. ir 2014 m. paskelbti dividendai pateikti 35 –oje pastaboje. Išmokos vadovybei: Grupė 2015 Atlyginimai ir kitos trumpalaikės išmokos vadovams Iš jų: Išeitinės kompensacijos ir atlygis valdybos nariams Vadovų skaičius

2014*

Bendrovė 2015 2014

4.517

3.434

700

628

733

415

Vadovybe yra laikomi administracijos vadovai bei jų pavaduotojai. * AB „Lietuvos dujos“ atlyginimai ir kitos išmokos nuo 2014 m. liepos 1d.

38 Įvykiai po balanso datos Dukterinių įmonių reorganizavimas 2016 m. sausio 1 d. įvyko AB LESTO ir akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ reorganizavimas sujungimo būdu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 4 dalį, po kurio pradėjo veiklą nauja bendrovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO), juridinio asmens kodas

131 METINĖ ATASKAITA 2015 | Įvykiai po balanso datos

2015 m. spalio 12 d. Lietuvos energijos gamyba, AB ir Energijos tiekimas UAB (toliau – „Energijos tiekimas“) pasirašė didmeninės elektros prekybos komercinės dalies pirkimo–pardavimo sutartį. „Energijos tiekimui“ parduotą verslo dalį sudaro su fizine elektros energijos prekyba nesusijusi prekyba išvestinėmis finansinėmis priemonėmis bei balansavimo paslaugos teikimas. Nuosavybės teisė į parduotą komercinės didmeninės elektros prekybos verslo dalį „Energijos tiekimui“ perėjo 2016 m. sausio 1 d. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. šią veiklą vykdė Lietuvos energijos gamyba, AB.

Akcijų išpirkimas vykdant Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį Finansų ministro Įsakymu Bendrovė įpareigota įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. 1126 „Dėl akcijų išpirkimo“ (toliau – Nutarimas) ir jame nustatytomis sąlygomis išpirkti (įsigyti nuosavybėn) valstybės išpirktinas buvusios akcinės bendrovės LIETUVOS ELEKTRINĖ smulkiųjų akcininkų akcijas, kurios nuosavybės teise įgytos konvertuojant akcijas į Lietuvos energija, AB (dabartinis pavadinimas „Lietuvos energijos gamyba“, AB) akcijas po akcinės bendrovės „LIETUVOS ENERGIJA“ ir akcinės bendrovės LIETUVOS ELEKTRINĖS reorganizavimo, ir kurios nebuvo perleistos tretiesiems asmenims. 2016 m. vasario 9 d. buvo paskelbta akcijų išpirkimo pradžia. Išperkamos akcinės bendrovės LIETUVOS ELEKTRINĖ smulkiųjų akcininkų akcijos, kurios prilyginamos „Lietuvos energijos gamyba“, AB akcijoms pagal Nutarime nurodytą santykį – už vieną turėtą akcinės bendrovės LIETUVOS ELEKTRINĖ akciją suteikta 1,37 „Lietuvos energijos gamyba“, AB akcijos. Vienos išperkamos „Lietuvos energijos gamyba“, AB paprastosios vardinės akcijos kaina – 1,2959 euro. Per nustatytą 90 (devyniasdešimties) kalendorinių dienų laikotarpį po pranešimo apie „Lietuvos energijos gamyba“, AB akcijų išpirkimą paskelbimo Juridinių asmenų registro tvarkytojo (VĮ Registrų centras) leidžiamame elektroniniame leidinyje 2016 m. vasario 9 d. visi smulkieji akcininkai turi teisę pareikalauti, jog Bendrovė išpirktų jų turimas akcijas, tenkinančias anksčiau nurodytus kriterijus. To

nepadarę akcininkai, pasibaigus nurodytam 90 (devyniasdešimties) kalendorinių dienų laikotarpiui, praras teisę reikalauti išpirkti Nutarime nurodytas akcijas už Teismo nutartyje ir Nutarime nustatytą kainą. Bendrovė nesuformavo įsipareigojimo smulkiųjų akcininkų akcijų išpirkimui 2015 m. gruodžio 31 d., kadangi toks įsipareigojimas galutinai paaiškėjo 2016 m. sausio mėn. po to, kai atitinkamą sprendimą priėmė akcininkė LR Finansų ministerija. Taipogi, Bendrovės vadovybės nuomone negalima patikimai įvertinti įsipareigojimo dydžio, kadangi iki išpirkimo pradžios negalima nustatyti kiek akcijų atitiks išpirkimui numatytas sąlygas.

Investicijų įsigijimai ir perleidimai 2016 m. sausio 18 d. Bendrovė įsigijo 209.662 vnt. UAB „EURAKRAS“ paprastųjų vardinių akcijų, kurios sudaro 75 proc. UAB „EURAKRAS“ įstatinio kapitalo ir suteikia 75 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Akcijų įsigijimo kaina 17.058 tūkst. Eur. Įsigyta Lietuvos bendrovė „EURAKRAS“ valdo 24 MW galios 8 vėjo jėgainių parką Geišių ir Rotulių II kaimuose, Jurbarko rajone. 2016 m. sausio 20 d. Bendrovė įsigijo 100 proc. Estijos bendrovės „HOB OU“ paprastų vardinių akcijų ir 43,28 proc. Estijos bendrovės „Tuuleenergija Osauhing“ paprastųjų vardinių akcijų už 11.350 tūkst. Eur. „HOB OU“ nuosavybės teise priklauso 56,72 proc. „Tuuleenergija Osauhing“ akcijų, tokiu būdu po šio sandorio Bendrovė valdo 100 proc. „Tuuleenergija Osauhing“ akcijų. „Tuulueenergia Osauhing“ valdo 18,3 MW galios 6 vėjo jėgainių parką Mali ir Tamba vietovėse, Estijoje. Šio verslo jungimo metu buvo identifikuotas UAB „EURAKRAS“, „HOB OU“ ir „Tuuleenergija Osauhing“ turtas bei įsipareigojimas, kurių, pradiniu vertinimu, tikrosios vertės įsigijimo momentui buvo tokios:

UAB „EURAKRAS“

„HOB OU“ ir „Tuuleenergia Ousauhing“

2016 m. vasario 9 d. Bendrovė įsteigė naują įmonę - UAB Energijos sprendimų centras. Naujai įsteigtos bendrovės įstatinis kapitalas sudaro 10 tūkst. Eur ir yra padalintas į 10.000 paprastųjų vardinių 1 Eur nominalios vertės akcijų. Akcijų emisijos kaina 150 tūkst. Eur. UAB Energijos sprendimų centras pagrindinis veiklos tikslas yra energijos taupymo paslaugų teikimas ir atsinaujinančių energijos išteklių vystymo įgyvendinimas. UAB Energijos sprendimų centras įstatai buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre 2016 m. vasario 17 d. 2016 m. kovo 15 d. Grupės dukterinė įmonė UAB Kauno kogeneracinė jėgainė išleido 10.756.300 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 1 Eur. Visų naujų akcijų emisijos kaina 10.756.300 Eur. Bendrovė įsigijo 5.484.292 naujas akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė 1 Eur, apmokant šias akcijas piniginiu įnašu lygiu 5.484 tūkst. Eur. Po šio sandorio Bendrovei priklauso 51 proc. UAB Kauno kogeneracinė jėgainė akcijų. Atitinkamai 49 proc. UAB Kauno kogeneracinė jėgainė akcijų priklauso UAB „FORTUM HEAT LIETUVA“.

Paskolų gavimas 2016 m. sausio mėn. Grupės įmonė NT Valdos, UAB pasirašė 16,9 mln. Eur ilgalaikę kredito sutartį su banku dėl įsigyto nekilnojamojo turto finansavimo ir investicijų refinansavimo, paimtas kreditas ir pilnai atsiskaityta už įsigytą nekilnojamąjį turtą. Kredito prievolių užtikrinimui buvo įkeistas NT Valdos, UAB nekilnojamas turtas. Kreditavimo sutartis galioja iki 2021 metų sausio mėnesio. 2016 m. sausio mėn. Bendrovė pasirašė 25,6 mln. Eur ilgalaikę kredito sutartį su banku vėjo jėgainių parkų įsigijimui. Kredito paskutinė grąžinimo diena 2026 m. sausio 18 d., numatytos kintamos palūkanos. 2016 m. kovo mėn. Bendrovė pasirašė 40,0 mln. Eur kredito limito sutartį su banku apyvartinių lėšų refinansavimui. Kredito limitas gali būti padidintas iki 52 mln. Eur. Kredito limito paskutinė grąžinimo diena 2018 m. kovo 7 d., numatytos kintamos palūkanos. Šių finansinių ataskaitų pasirašymo dienai Bendrovė nebuvo pasinaudojusi kredito limitu.

Turto pardavimas Ilgalaikis materialusis turtas Kitos ilgalaikės gautinos sumos Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai Per vienerius metus gautinos sumos Pinigai ir pinigų ekvivalentai Ilgalaikiai įsipareigojimai Trumpalaikiai įsipareigojimai Grynasis turtas Nekontroliuojanti dalis Prestižas, susidaręs verslo jungimo metu Sumokėtas atlygis

32.036 124 13 319 580

30.636 605 499 154

(24.001) (1.219)

(21.538) (3.993)

7.852

6.363

1.963 11.169 17.058

4.987 11.350

Grupė turi 12 mėnesių nuo šio verslo jungimo tam, kad peržiūrėtų ir nustatytų turto ir įsipareigojimų tikrąsias vertes.

132 METINĖ ATASKAITA 2015 | Įvykiai po balanso datos

2016 m. sausio 25 d. buvo patvirtintas dalies Grupės įmonės NT Valdos, UAB nekilnojamojo turto, kurio vertė 15,4 mln. Eur, pardavimas aukciono būdu.

*****