Tvaraus augimo metai by "Lietuvos energija", UAB

Tvaraus augimo metai LIETUVOS ENERGIJA

ATSAKOMYBÄ&#x2013;

BENDRADARBIAVIMAS

REZULTATAS

TURINYS

Dėmesys klientams

Plėtra ir naujos veiklos

Didesnis veiklos efektyvumas

Modernus ir skaidrus valdymas

Nauja organizacinė kultūra

ĮŽANGA

Prieš penkerius metus valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ pradėjo naują veiklos etapą. Pasitvirtinusi strategiją, įmonių grupė išsikėlė tikslą iki 2020 metų padvigubinti vertę ir tapti vertingiausia energetikos įmone Baltijos šalyse. Per šį laikotarpį „Lietuvos energija“ įrodė, kad turint aiškią viziją ir jos įgyvendinimo planą, įmanoma pasiekti ne tik tvarų rezultatą, bet ir sukurti daugiau vertės klientams ir akcininkui – Lietuvos valstybei. Nuo 2013 metų grupė pertvarkė ir išgrynino veiklas bei įgyvendino plėtros projektus. Tai sudarė sąlygas mažinti energijos kainas gyventojams ir verslui, gerinti klientų aptarnavimo kokybę.

Sėkminga savo veikla „Lietuvos energija“ prisidėjo prie Lietuvos ekonominės gerovės kūrimo. Per pastaruosius metus įmonė į valstybės biudžetą sumokėjo virš 240 mln. eurų dividendų. Taip pat per šį laikotarpį pavyko iš esmės pertvarkyti svarbių šalies energetikos įmonių valdymą - šiandien jis vertinamas kaip efektyvios ir skaidrios vadybos pavyzdys,

atitinkantis geriausias tarptautines praktikas. 2017-aisiais „Lietuvos energija“ ketvirtą kartą iš eilės buvo pripažinta pažangiausiai valstybės valdoma įmone. Šis leidinys skirtas apžvelgti „Lietuvos energijos“ penkerių metų kelionės rezultatus. Leidinio struktūra atspindi svarbiausias strategines įmonių grupės kryptis, kuriomis siekiama didinti vertę: kokybiškas paslaugas, plėtrą ir veiklos diversifikavimą, veiklos efektyvumo didinimą ir organizacinės kultūros formavimą. Šiandien „Lietuvos energija“ – moderniai, skaidriai ir efektyviai valstybės valdoma įmonė, kurios veiklos rezultatus puikiai įvertino ir tarptautiniai investuotojai. Žvelgiant į per penkerius metus nueitą organizacijos kelią, įgyvendintus pokyčius ir pasiektus rezultatus, galima užtikrintai teigti, kad pirmasis „Lietuvos energijos“ transformacijos etapas buvo sėkmingas. Tai – paskatinimas nesustoti ir toliau eiti pirmyn.

MISIJA

VIZIJA

Tvarus vertės didinimas energetikoje, skatinant šalies ūkio ir visuomenės vystymąsi

Vertingiausia energetikos įmonė Baltijos šalyse Vertė

FORMAVIMAS

ATSAKOMYBĖ

REALIZAVIMAS

Plėtra ir veiklos diversifikavimas

Veiklos efektyvumo didinimas

PRIEMONĖS

STRATEGINĖS KRYPTYS

Įmonių strateginės kryptys

Kokybiškos paslaugos klientams

Naujos organizacinės kultūros formavimas

BENDRADARBIAVIMAS

Įmonių priemonių portfelis

REZULTATAS

„Lietuvos energija“ vertę supranta kaip tvarų balansą tarp trijų elementų:

TURTO GRĄŽOS

KONKURENCINGUMO DIDINIMO

ATSAKOMYBĖS DARBUOTOJŲ, VISUOMENĖS BEI APLINKOS ATŽVILGIU

TURTO GRĄŽA

EBITDA* AUGO:

VEIKLOS SĄNAUDOS VIENAM EBITDA EURUI UŽDIRBTI MAŽĖJO:

236 mln. eur

POKYTIS

151 UŽTIKRINTA AUKŠTA NUOSAVO KAPITALO GRĄŽA (ROE):

+9,5

PROC.

mln. eur

2012

+85 mln. eur +56 %

240 MLN. EUR

-34 %

2017

PAJAMOS AUGO: IŠMOKĖTI DIVIDENDAI VALSTYBEI:

POKYTIS 2012-2017 m.

GRYNASIS PELNAS* AUGO:

1092 mln. eur

811

+281

mln. eur

127

POKYTIS

mln. eur

POKYTIS 2012

mln. eur

+35 %

2017

-15

+142

mln. eur

2012

2017

*EBITDA ir grynojo pelno rezultatai yra pateikiami po vadovybės atliktų korekcijų, eliminuojant faktinių ir reguliuojamų pajamų nuokrypį bei vienkartinių veiksnių įtaką. Šiomis korekcijomis siekiama atskleisti įprastos veiklos, be netipinių, vienkartinių ar su einamuoju veiklos laikotarpiu tiesiogiai nesusijusių veiksnių, rezultatus.

KONKURENCINGUMO DIDINIMAS ELEKTROS IR DUJŲ KAINOS GYVENTOJAMS IR VERSLO KLIENTAMS MAŽĖJO:

Elektros energijos kaina gyventojams 2013-2017 m. MAŽĖJO APIE 22 PROC.

Pasaulio banko paskelbtame „Doing Business 2018“ reitinge Lietuva pagal prisijungimo prie elektros tinklų rodiklį pakilo į 33 vietą – 22 pozicijomis aukščiau nei prieš metus.

Tai yra geriausias rezultatas tarp Baltijos šalių.

Dujų kaina gyventojams 20132017 m. MAŽĖJO APIE 36 PROC. Dujų kaina verslo klientams 20132017 m. MAŽĖJO APIE 52 PROC.

Naujų vartotojų prijungimas prie elektros skirstomųjų tinklų nuo 2013 metų sutrumpėjo nuo

270

Klientų pasitenkinimas teikiamomis paslaugomis ir aptarnavimu augo:

78 76 2017

46 d.

Prijungimas prie dujų tinklo atitinkamais metais sutrumpėjo nuo

2013

iki

2013-2017 m. klientų pasitenkinimo indeksas (GCSI tyrimų metodologija) pakilo 2 punktais ir pasiekė

146 d.

ES įmonėse jis vidutiniškai siekia 70.

ATSAKOMYBĖ

Darbuotojų įsitraukimas augo:

45 %

2014

58 % 48 % 56 %

2015

2016

„Lietuvos energija“ 4 metus iš eilės Valdymo koordinavimo centro (VKC) pripažinta kaip

geriausiai valdoma valstybės įmonė Lietuvoje.

2017

„Lietuvos energija“ pripažinta viena geriausiai viešai atsiskaitančių didžiųjų įmonių Lietuvoje –

„Lietuvos energijos“ inicijuotas projektas „Darni mokykla“ Švedijos verslo apdovanojimų ceremonijoje paskelbtas

užimta antra vieta „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atliktame įmonių atskaitingumo tyrime.

metų socialinės atsakomybės iniciatyva.

DĖMESYS KLIENTAMS „Lietuvos energija“ turi daugiau kaip 1,6 mln. klientų visoje Lietuvoje. Todėl nuolatinis klientų patirčių valdymas ir aptarnavimo gerinimas, naujų paslaugų diegimas yra įmonės veiklos dėmesio centre. Per šiuos metus „Lietuvos energija“ ėmėsi nemažai iniciatyvų. Tarp jų bendri klientų aptarnavimo centrai, centralizuotos veiklos, efektyvesni procesai, greičiau ir kokybiškiau teikiamos paslaugos. Šių iniciatyvų įgyvendinimas lėmė ir augantį klientų pasitenkinimą. Grupei priklausančių bendrovių ESO, „Lietuvos dujų tiekimas“, Energijos tiekimas ir LITGAS atlikti GCSI tyrimai parodė, kad klientų pasitenkinimas teikiamomis paslaugomis ir aptarnavimu per penkerius veiklos metus nuosekliai augo – nuo 2013 m. iki 2017 m. jis pakilo 2 punktais ir pasiekė 78. Toks aukštas įvertinimas pranoksta vidutinius Europos ir pasaulio komunalinių paslaugų bendrovių rodiklius, kurie siekia 70 punktų.

Šiuolaikiškas klientų aptarnavimas 2016 m. startavo bendras elektros ir dujų klientų aptarnavimas, sutelktas vienose – Verslo aptarnavimo centro – rankose, žinomas „Gilės“ vardu. Šiuolaikiškas klientų aptarnavimas vieno langelio principu leidžia greitai pasiūlyti klientams aktualiausias paslaugas jiems patogiausiu būdu – internetu, telefonu, išmaniąja programėle ar klientų aptarnavimo centre. Tais pačiais metais startavęs savitarnos portalas manogile.lt susilaukė didelio populiarumo tiek senų, tiek naujų klientų tarpe. 2017 m. įdiegus naujus svetainės manogile.lt funkcionalumus, čia vienu mokėjimu jau galima sumokėti ir už kitas komunalines paslaugas: šildymą, vandens tiekimą, šiukšlių išvežimą, taip pat kabelinę televiziją, internetą, mobilaus ryšio paslaugas bei atlikti kitus mokėjimus.

500

TŪKST.

Tiek klientų prisijungė prie manogile.lt savitarnos svetainės per mažiau nei dvejus metus.

MLN.

Tiek sutarčių buvo sudaryta savitarnos svetainėje.

181 Tiek paslaugų galima apmokėti manogile.lt

Greitesnis naujų klientų prijungimas

ESO PASTANGOS GERINTI ELEKTROS ĮVEDIMO PROCESĄ NAUJIEMS KLIENTAMS 2017 METAIS BUVO ĮVERTINTOS PASAULIO BANKO EKSPERTŲ.

Pasaulio banko paskelbtame „Doing Business 2018“ reitinge Lietuva pagal prisijungimo prie elektros tinklų rodiklį pakilo į 33 vietą – 22 pozicijomis aukščiau nei prieš metus. Tai yra geriausias rezultatas tarp Baltijos šalių.

Naujų vartotojų prijungimas prie elektros skirstomųjų tinklų nuo 2013 metų sutrumpėjo nuo 68 iki 46 dienų 2017 metais.

Prijungimas prie dujų tinklo atitinkamais metais sutrumpėjo nuo 270 iki 146 dienų.

Naujos paslaugos Nuosekliai grynindama veiklą, „Lietuvos energijos“ grupė sukūrė prielaidas naujų paslaugų kūrimui ir plėtrai. Išnaudojant galimybes, buvo siekiama gerinti klientų informavimą, siūlyti naujas paslaugas ir sprendimus verslo bei privatiems klientams. Siekdama gerinti klientų informavimą, bendrovė ESO 2017 m. pristatė nemokamą elektros gedimų registravimo numerį 1852. Plėsdama gedimų registravimo galimybes, ESO taip pat pristatė interaktyvų žemėlapį, kuriame realiu laiku skelbiama informacija apie elektros skirstymo tinklo darbą. Žemėlapyje galima sužinoti, kurioje vietovėje atjungti elektros skirstymo tinklo įrenginiai, taip pat pranešti apie elektros energijos tiekimo sutrikimą. Žemėlapis pritaikytas ir mobiliems įrenginiams. ESO planuoja ir toliau vystyti žemėlapį – numatoma diegti naujus funkcionalumus ir pateikti

daugiau informacijos apie saugų elgesį prie elektros skirstymo tinklo įrenginių ir namuose. Nuo 2017 m. pradžios klientų patogumui ESO pradėjo teikti elektros vidaus tinklo įrengimo paslaugą, norintiems šildytis namus ar patalpas dujomis. Tais pačiais metais „Lietuvos dujų tiekimas“ savo klientams pradėjo siūlyti efektyvius kondensacinius dujų katilus.

10 dienų Per tiek ESO klientams siūlo įrengti autonominę dujų tiekimo sistemą.

20 proc. Tiek dujų vartojimo efektyvumą klientams padidins „Lietuvos dujų tiekimo“ siūlomi modernūs kondensaciniai dujų katilai.

Interaktyviame žemėlapyje ESO klientai gali sekti informaciją realiu laiku apie elektros skirstymo tinklo darbą.

PLĖTRA IR NAUJOS VEIKLOS „Lietuvos energijos“ įmonių grupės veiklos diversifikavimas – viena pagrindinių sąlygų siekiant didinti visos grupės vertę. Iki 2020 metų grupės strategijoje numatyta investuoti į įvairias sritis: šilumos sektorių, statant naujas kogeneracines jėgaines, į gamtinių dujų tiekimą bei prekybą, panaudojant SGD terminalo potencialą, taip pat į atsinaujinančius energijos išteklius bei energetinio efektyvumo paslaugas. Per penkerius metus „Lietuvos energija“ atliko kelis strategiškai reikšmingus žingsnius, leidusius sukurti daugiau vertės tiek klientams, tiek visai įmonių grupei.

ESTIJA Grupės veiklos ir prekybos plėtra užsienyje:

LATVIJA LENKIJA

LENKIJA

ELEKTRA LATVIJA Gamtinės dujos iš Lietuvos pasiekė šias šalis:

ESTIJA

ŠVEDIJA NORVEGIJA

DUJOS

Strateginiai įsigijimai 2014 m. birželį „Lietuvos energija“ įgyvendino strateginę investiciją – įsigijo ir į Lietuvos rankas grąžino itin svarbią energetikos sektoriaus įmonę – „Lietuvos dujos“. Išpirkus bendrovės akcijas iš Vokietijos ir Rusijos bendrovių, buvo imtasi „Lietuvos dujų“ integracijos į „Lietuvos energijos“ įmonių grupę. Jau tada buvo matyti, kad ši investicija leis pasiūlyti didesnę vertę klientams: visi dujų vartotojai kartu yra ir elektros vartotojai, todėl iškart buvo vertinamos sinergijos galimybės, leidžiančios efektyvinti veiklą ir pagerinti teikiamų paslaugų kokybę. Nuo 2014 m. lapkričio, vykdant Europos Sąjungos reikalavimus atskirti gamtinių dujų tiekimo ir skirstymo veiklas, nuo „Lietuvos dujų“ atskirta bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“, kuri atsakinga už gamtinių dujų tiekimą Lietuvos vartotojams. 2016 m. sausį „Lietuvos energija“ žengė dar toliau ir investavo į dvi vėjo elektrinių parkus Lietuvoje ir Estijoje valdančias bendroves – UAB „Eurakras“ ir „Tuulueenergia“ OU. Tai ne tik pirmieji „Lietuvos energijos“ 42 MW (megavatų) galios vėjo pajėgumai, bet ir investicija už Lietuvos ribų. Viena iš „Lietuvos energijos“ strateginių krypčių

yra gamybos plėtra ir diversifikavimas, todėl, vertinant esamą aplinką ir ateities perspektyvas, kaip viena iš plėtros krypčių buvo pasirinkta vėjo energetika.

„LIETUVOS DUJŲ“ ĮSIGIJIMAS LEIDO SUGRĄŽINTI VALSTYBEI SVARBIĄ ENERGETIKOS INFRASTRUKTŪRĄ. Vėjo elektrinių parkų ir „Lietuvos dujų“ įsigijimai yra pavyzdys, patvirtinantis įmonių grupės darbuotojų kompetenciją įgyvendinti tokius sandorius savo jėgomis be išorinių konsultantų pagalbos. Užsibrėžta strategija įgyvendinti projektus, kiek įmanoma daugiau naudojantis vidiniais ištekliais ir kuo mažiau pasitelkiant konsultantų paslaugas, duoda apčiuopiamų rezultatų.

PROC.

Tokia energijos dalis 2017 m. buvo pagaminta „Lietuvos energijos“ valdomuose pajėgumuose iš atsinaujinančių išteklių.

Kogeneracinių jėgainių projektai „Lietuvos energija“ Vilniuje ir Kaune įgyvendina modernių atliekas ir biokurą naudojančių didelio efektyvumo kogeneracinių jėgainių projektus. Jėgainės gamindamos šilumą ir elektrą užtikrins mažesnes šilumos gamybos kainas miestų gyventojams, taip pat papildomą vietinės elektros energijos gamybą konkurencinga kaina, spręs atliekų tvarkymo problemas ir padės Lietuvai pasiekti Europos Žiedinės ekonomikos tikslus. Lietuvos Vyriausybė kogeneracines jėgaines yra pripažinusi valstybei svarbiais ekonominiais projektais. Vilniuje 2018 m. pradžioje pradėta statyti kogeneracinė jėgainė pagamins kone pusę sostinei centralizuotai tiekiamos šilumos, o elektros energijos - tiek, kad pakaktų aprūpinti 230 tūkst. arba 80 proc. Vilniaus namų ūkių. Jėgainėje energijos gamybai per metus bus panaudota iki 160 tūkst. tonų po rūšiavimo likusių komunalinių atliekų.

Naujoji jėgainė metines vilniečių išlaidas šilumai mažins 13 mln., atliekų tvarkymui – 10 mln. eurų. Jėgainę planuojama paleisti 2019 m. pabaigoje. Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje 2017 m. pabaigoje pradėta statyti kogeneracinė jėgainė šilumos ir elektros energijos gamybai naudos ne tik po rūšiavimo likusias komunalines atliekas, bet ir nepavojingas pramonines atliekas bei vandenvalos nuotekų dumblą. Jėgainė pagamins apie 40 proc. Kauno miestui reikalingos šilumos bei išspręs atliekų kaupimo sąvartynuose problemą. Pastačius naują jėgainę, Kauno gyventojai sutaupys apie 13 mln. eurų per metus mažiau mokėdami tiek už atliekų tvarkymą, tiek už šilumą. Jėgainėje bus pagaminama vietinės elektros energijos, kurios pakaktų apie 100 tūkst. namų ūkių. Jėgainės projektą įgyvendina „Lietuvos energija“ ir „Fortum Heat Lietuva“. Jėgainę planuojama paleisti 2020 m.

23 MLN. EURŲ PER METUS Tiek Vilniaus jėgainė atpigins šilumą ir atliekų tvarkymą sostinės gyventojams. 13 MLN. EURŲ PER METUS Tiek mažiau už šilumą ir atliekų tvarkymą mokės Kaunas.

330 TŪKST. Tiek namų ūkių bus aprūpinti kogeneracinėse jėgainėse gaminama energija.

SGD proveržis Grupės įmonė LITGAS 2014 m., tapusi Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo paskirtuoju tiekėju, tiekiančiu SGD terminalo veiklos palaikymui reikalingas dujas, pasirašė pirmąją SGD importo sutartį su Norvegijos „Statoil“ ir importavo pirmąsias istorijoje dujas ne iš Rusijos. 2016 m. LITGAS išsiderėjo palankesnes sąlygas SGD tiekimo sutartyje. Dėl to paskirtojo tiekimo sąnaudos, įtraukiamos į SGD terminalo saugumo dedamąją, mažėjo apie 32,7 mln. eurų arba apie 30 proc., palyginus su 2015 m. pabaigoje planuotu biudžetu. Nuo 2016 m. SGD Lietuvos rinkoje tapo konkurencinga alternatyva ir jau dvejus metus per SGD terminalą įvežama apie pusę Lietuvoje suvartojamų gamtinių dujų. 2016 m. bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“ pirmoji Baltijos šalyse pradėjo pirkti SGD iš palankias sąlygas pasiūliusios neatidėliotinų sandorių rinkos (angl. SPOT market) ir savo daugiau nei 570 tūkst. privačių ir verslo klientų tiekti dujas per SGD terminalą. Taip diversifikavusi tiekimą, įmonė „Lietuvos dujų tiekimas“ savo verslo klientams dujų kainas 2016 m. sumažino du kartus – tai leido sutaupyti klientams maždaug 17,3 mln. eurų. O 2016 m. II pusmetį iki 15 proc. nukritusios kainos padėjo gyventojų išlaidas sumažinti 4 mln. eurų.

Tokia dalis gamtinių dujų klientams Lietuvoje buvo tiekiama iš SGD terminalo 2017 m.

2017 m. pradžioje LITGAS ir „Lietuvos dujų tiekimas“ pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos jūroje įgyvendino mažos apimties SGD perkrovos sandorį. Per 2017 m. šios įmonės įgyvendino šešis mažos apimties sandorius. Tų pačių metų vasarą „Lietuvos dujų tiekimas“ įsigijo ir atgabeno pirmąsias gamtines dujas iš JAV ir pasinaudojo Latvijos Inčiukalnio gamtinių dujų saugykla pasaugoti pigiau įsigytą krovinį. SGD į Lietuvą yra atkeliavę ne tik iš Norvegijos, bet ir iš JAV bei Nigerijos. 2017 m. rudenį, bendradarbiaudamos įmonės LITGAS ir „Lietuvos dujų tiekimas“ įgyvendino pirmuosius Lietuvoje SGD tiekimo sausuma sandorius. Pirmieji kroviniai iš ką tik pradėjusio veikti antžeminio mažos apimties Klaipėdos SGD terminalo LITGAS buvo parduoti į Lenkiją, Estiją ir Druskininkus, kuriuose pradėjo veikti laikinoji SGD išdujinimo stotelė.

10 proc. Tiek Latvijos rinkos per 2017 m. pusmetį užėmė „Lietuvos dujų tiekimas“, įgyvendinęs SGD sandorius šioje šalyje. Bendrovė tapo antruoju dujų tiekėju Latvijoje.

Ketvirtadalis pajamų Tokią dalį grupės konsoliduotų pajamų sudarė pajamos iš prekybos dujomis 2017 m.

Prekybos plėtra Lenkijoje ir Latvijoje 2017 m. „Lietuvos energija“ žengė į Lenkijos rinką. Grupės įmonė Energijos tiekimas įregistravo antrinę įmonę „Geton Energy“, kuri vykdo didmeninę prekybą elektros energija Lenkijoje. Procesas buvo įgyvendintas vos per 6 mėn. nuo „Lietuvos energijos“ pritarimo pradėti didmeninės elektros prekybos veiklos plėtrą į kaimyninę šalį. Taip pat praėjusiais metais Energijos tiekimo antrinė bendrovė „Geton Energy“ Latvijoje pradėjo teikti elektros rinkos ekspertizės ir portfelio valdymo paslaugas didžiausiai Latvijos telekomunikacijų įmonių grupei ,,Lattelecom“. Mobilaus ryšio, interneto, IT ir kitas paslaugas teikianti grupė nuo balandžio mėn. siūlo Latvijos gyventojams įsigyti elektros energijos, kurią „Lattelecom“ iš rinkos nusipirkti padeda Energijos tiekimui priklausanti „Geton Energy“.

LATVIJA

KARTUS

Tiek išaugo pajamos iš mažmeninės prekybos elektra Latvijoje 2016-2017 m.

PROC.

Tiek per 5 metus išaugo elektros prekybos mažmeniniams klientams pajamos.

ESCO: mažiau energijos - daugiau vertės 2016 m. buvo įsteigta nauja įmonė UAB Energijos sprendimų centras (ESC), kuri užsiima energijos vartojimo efektyvumo didinimo, atsinaujinančių energijos išteklių projektų ir elektromobilių infrastruktūros vystymu. Naujos įmonės veikla paremta ESCO modeliu (angl. Energy Service Company). Tai verslo modelis, kai privati kompanija investuoja ir įdiegia moderniausias energetinio efektyvumo priemones be kliento pradinių investicijų, o klientas atsiskaito iš sutaupytų lėšų per sutarties galiojimo laikotarpį. Šis modelis gali būti pritaikomas viešų įstaigų, komercinės ir pramoninės paskirties objektų apšvietimo modernizavimo ir energetinio efektyvumo didinimo projektams finansuoti. 2017 m. Lazdijų rajono savivaldybė tapo pirmąja Lietuvoje, visose gatvėse ir teritorijose naudojanti modernų energiją taupantį LED apšvietimą. Tai buvo pirmasis šalyje visą rajoną apimantis gatvių apšvietimo modernizavimo projektas paremtas ESCO modeliu, kurį įgyvendino UAB Energijos sprendimų centras.

60 proc.

Tiek gatvių apšvietimui suvartojamos elektros energijos kasmet sutaupys Lazdijų savivaldybė, kurioje ESC įgyvendino apšvietimo modernizavimo projektą.

700 tūkst. eurų Tiek lėšų savivaldybei leis sutaupyti įgyvendintas apšvietimo modernizavimo projektas.

Inovacijų fondo įsteigimas Įgyvendindama savo veiklos strategiją ir skatindama inovacijas, „Lietuvos energija“ 2017 m. įsteigė į energetikos startuolius investuosiantį inovacijų fondą bei pradedančiųjų verslų akseleratorių. Šis fondas tapo pirmuoju korporatyviniu energetikos rizikos kapitalo fondu Baltijos šalyse. Planuojama, kad fondas per metus į startuolius investuos iki 1 mln. eurų, o akseleratorius per tris metus turėtų prisidėti išvystant mažiausiai 15 startuolių. Fondo veikla apims ir akseleratorių – atrinktų verslo idėjų autoriams bus suteikiama prieiga prie ekspertų konsultacijų, kompetentingų „Lietuvos energijos“ profesionalų ir kitų išteklių. Tinkamas verslo idėjas siekiama pritraukti ne tik iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, bet ir kitų Šiaurės ir Rytų Europos šalių. Atrinktos idėjų komandos, kurios dar neturi veikiančio savo idėjos prototipo, galės tikėtis prieš–ankstyvosios (angl. pre–seed) stadijos investicijos iki 50 tūkst. eurų. Labiau pažengusios komandos gali tikėtis iki 300 tūkst. eurų arba išskirtiniai atvejais didesnės ankstyvosios (angl. seed) stadijos investicijos.

1 MLN. EURŲ Tiek per metus planuojama investuoti į energetikos inovacijas vystančius startuolius.

PIRMASIS Baltijos šalyse energetikos rizikos kapitalo fondas.

Sėkmingas pirmųjų obligacijų platinimas 16 gyvų pristatymų 7 Europos valstybėse per 5 dienas; 130 susidomėjusių investuotojų iš 25 valstybių; beveik 1,4 mlrd. eurų sumą siekusi vertybinių popierių paklausa ir itin palankiai rinkos ekspertų įvertinta 300 mln. eurų obligacijų emisija. Tokie rezultatai ir skaičiai vainikavo 2017 m. liepą energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ žaliųjų obligacijų platinimą, kurio metu dėl Lietuvos valstybinės įmonės vertybinių popierių itin aktyviai konkuravo tiek tarptautiniai, tiek vietiniai investiciniai ir pensijų fondai, bankai bei draudimo bendrovės. Daugiausiai žaliųjų obligacijų įsigijo Vokietijos, Suomijos, Prancūzijos bei Lietuvos instituciniai investuotojai.

„Lietuvos energijos“ itin sėkmingai išplatinta 300 mln. eurų dydžio 10 metų trukmės obligacijų emisija tapo didžiausia ir ilgiausios trukmės iš visų kada nors išplatintų emisijų Lietuvos bendrovių tarpe bei didžiausia ir ilgiausios trukmės žaliųjų korporatyvinių euroobligacijų emisija visose Centrinės ir Rytų Europos valstybėse. Pastarajame regione nei viena bendrovė per pastarųjų 3 metų laikotarpį kapitalo rinkose nesiskolino 10-čiai metų pigiau nei „Lietuvos energija“. Prieš obligacijų platinimą, tarptautinė kredito reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ suteikė „Lietuvos energijai“ BBB+ kredito reitingą su stabilia perspektyva. Toks valstybės valdomos įmonės įvertinimas tarp analogiškų Baltijos šalių energetikos įmonių yra aukščiausias ir antras geriausias visame Centrinės ir Rytų Europos analogiškų energetikos įmonių sektoriuje.

Žaliosios obligacijos „Lietuvos energija“ įgyvendinama strateginį tikslą plėtoti atsinaujinančios energijos gamybą, pasirinko platinti žaliąsias obligacijas. Už jas gautas investuotojų lėšos naudojamos tik žaliosios energetikos projektams atsinaujinančiai energetikai, energetinio efektyvumo sprendimams, išmaniojo tinklo plėtrai bei atliekų tvarkymui.

BBB+

Tokiu reitingu įvertintas „LIETUVOS ENERGIJOS“ FINANSINIS TVARUMAS.

300 mln. eurų

Tokios vertės yra PIRMOJI LIETUVOJE IŠLEISTA ŽALIŲJŲ OBLIGACIJŲ EMISIJA.

DIDESNIS VEIKLOS EFEKTYVUMAS 2015 m. „Lietuvos energijos" grupė įgyvendino itin reikšmingą projektą - vertės grandinės išgryninimo programą. Jos tikslas - dirbant efektyviau valstybei sukurti didžiausią vertę, o klientams pasiūlyti papildomas naudas ir palankiausias kainas. Sėkmingai įgyvendinti pokyčiai iš esmės mažina energetikos infrastruktūros sąnaudas ir kainą vartotojams, centralizuoti ir efektyvesni procesai sumažina procedūrų naštą verslui, leidžia užtikrinti dar palankesnes paslaugų kainas ir mažinti verslo išlaidas energetikai, dažniau rinktis atsinaujinančių šaltinių energiją – visa tai didina šalies verslo konkurencingumą ir sudaro didesnes galimybes auginti tvarią šalies ekonomiką.

Pagrindinių veiklų išgryninimas LESTO ir „Lietuvos dujų“ pagrindu 2016 m. įkurta bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ESO sutelkė geriausias dviejų bendrovių kompetencijas. Tuo buvo pasiektas didenis efektyvumas, mažesnės veiklos sąnaudos ir papildomos naudos elektros ir gamtinių dujų vartotojams. Verslui pirmiausia tai užtikrina dar palankesnes energijos išteklių kainas. Skaičiuojamas šio sujungimo finansinis efektas nuo 2016 m. - 12,7 mln. eurų sumažėjusios veiklos sąnaudos. Energijos gamybos veikla sutelkta „Lietuvos energijos gamybos“ įmonėje, o didmeninės prekybos elektra veikla nuo jos atskirta ir perkelta į Energijos tiekimą. Taip pat sujungimo būdu reorganizavus dvi grupės valdomas įmones – „Elektros tinklo paslaugos“ ir „Kauno energetikos remontas“, įkurta „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“ (EnePRO).

Skaičiuojama, kad šių pokyčių bendra nauda klientams bei akcininkams iki 2020 m. sieks 64 mln. eurų, o klientų aptarnavimo paslaugas „Lietuvos energija“ pasiūlys ir kitiems paslaugų teikėjams.

MLN. EUR. Tokia skaičiuojama POKYČIŲ NAUDA KLIENTAMS IR AKCININKAMS iki 2020 m. išgryninus pagrindines veiklas.

Paslaugų centro sukūrimas 2014 m. liepą „Lietuvos energijos“ įmonių grupėje veiklą pradėjo Verslo aptarnavimo centras (VAC). Šios įmonės veikla orientuota į grupės įmonių aptarnavimą, teikiant viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo, buhalterinės apskaitos, žmogiškųjų išteklių administravimo, teisės paslaugų ir klientų aptarnavimo paslaugas. Į bendrovę buvo pritraukti kompetetingi šių sričių specialistai, dauguma jų anksčiau yra dirbę „Lietuvos energijos“ grupės įmonėse. Grupei sėkmingai naudojantis VAC paslaugomis, buvo nuspręsta pritraukti ir išorinių klientų: Verslo aptarnavimo centro specialistai, suderinę ir standartizavę aptarnaujančius procesus bei sumažinę grupės įmonių sąnaudas, jau siūlo savo paslaugas savivaldybėms, komunalinių paslaugų teikėjams ir kitoms įmonėms.

1,1 MLN. EURŲ

Tiek užsakovų sąnaudų 2015-2016 m. sutaupė VAC. Tikslas iki 2020 m. – sutaupyti 7 mln. eurų.

TŪKST.

Nepagrindinių veiklų atsisakymas Įgyvendindama Valstybės kontrolės audito rekomendacijas bei grynindama veiklą, „Lietuvos energija“ nusprendė visos grupės mastu atsisakyti nepagrindinių veiklų, parduodant jas rinkoje. Realizuodama šį siekį, 2017 m. vasarą „Lietuvos energija“ sėkmingai pardavė Energetikų mokymo centrą bei pasirašė sutartį su „Telia Lietuva“ dėl „Duomenų logistikos centro“ pardavimo. Šiuo metu taip pat vykdomas bendrovės „NT Valdos“ valdomo nekilnojamo turto realizavimas rinkoje viešų aukcionų būdu bei transporto veiklos pardavimas.

Tiek pirkimų VAC sėkmingai užbaigė 2016 m. Jų vertė – daugiau kaip 727 mln. eurų.

2 MLN. EURŲ

TIEK PELNO „LIETUVOS ENERGIJA“ UŽDIRBO pardavusi veikloje nenaudojamą nekilnojamą turtą.

Skaitmeninės transformacijos programa „LE 4.0“ Kurdama patogesnes paslaugas klientams ir didindama veiklos efektyvumą, „Lietuvos energija" inicijavo skaitmeninės transformacijos programą „LE 4.0”. Šiuo pavadinimu siekta atspindėti pokyčio apimtį ir programą susieti su šiuo metu vykstančia, ketvirtąja pramonės revoliucija. „LE 4.0“ vizija – įgalinti darbuotojus valdyti skaitmeninius įrankius kasdieninėje veikloje. Tokiu būdu klientui įmonė galės pasiūlyti kokybiškesnes esamas ir naujas paslaugas bei didinti veiklos efektyvumą. Skaitmenizacijos programa numato grupės veiklos pokyčius visose srityse. Programą sudaro kryptys, orientuotos tiek į vidinių procesų efektyvinimą, tiek į vertės klientui kūrimą. Pirmąjį programos veiklos etapą galima įvardyti kaip bandymų ir atradimų laikotarpį. Įgyvendinti pilotiniai projektai, atliktos galimybių studijos bei pristatyti pirmieji rezultatai.

„Lietuvos energija“ siekia tapti su duomenimis dirbančia ir iš to vertę kuriančia organizacija (angl. Data-Driven Organization - DDO). 2017 m. grupėje buvo inicijuota 12 pilotinių verslo analitikos projektų. Pilotai atnešė greitus ir apčiuopiamus rezultatus: sutaupė laiką duomenų surinkimui, pagerino funkcionalumus, padėjo rasti naujų sprendimų ir sujungti skirtingas sistemas. Taip pat buvo pradėta kurti vieninga grupės duomenų platforma (sukurta DWH platforma) – siekiama, kad iki 2020 m. visi strateginiai duomenys būtų patalpinti vienoje vietoje.

VAC medžiagų nurašymo darbuose 2017 m. pradėjo TAIKYTI PROCESŲ ROBOTIZAVIMO (angl. Robot Process Automation - RPA) sprendimus.

Tiek pilotinių verslo analitikos projektų buvo inicijuota 2017 m.

NAUJA ORGANIZACINĖ KULTŪRA Nuo 2013 m. buvo skiriamas didelis dėmesys „Lietuvos energijos“ grupės, kaip vieningos organizacijos, vystymuisi. Subūrus įmones po bendromis vertybėmis, pradėtos diegti vieningos modernios personalo vadybos praktikos, kurios leido ne tik formuoti reikiamas kompetencijas ir pagrindinių darbuotojų pamainą, bet ir įgalino žmones realizuoti save, atskleisti turimą potencialą siekiant bendro tikslo – ilgalaikės vertės kūrimo. „Lietuvos energijos“ įmonių grupė tapo modernia, efektyvia ir dinamiška organizacija, kurios kultūra nukreipta į darbuotojų įsitraukimo didinimą. Efektyvų personalo valdymą užtikrina sėkmingai įdiegtas veiklos organizavimo modelis: kai darbo santykių administravimas yra centralizuotas, o įmonėse dirbančių personalo partnerių dėmesys telkiamas į pagrindinei veiklai didžiausią naudą kuriančio personalo valdymą.

Nuo 2014 m. grupė kasmet atlieka darbuotojų įsitraukimo tyrimą. Jis įmonei padeda suprasti, kaip darbuotojai vertina organizaciją, kaip joje jaučiasi, kas juos labiausiai motyvuoja. 2014 m. – 2017 m. „Lietuvos energijos“ darbuotojų įsitraukimo rodiklis išaugo nuo 45 proc. iki 58 proc.

45 %

2014

48 %

2015

56 %

58 %

2016

2017

Vieningas karjeros modelis „Lietuvos energijos“ įmonių grupėje atlygis priklauso tiesiogiai nuo darbo rezultatų ir suinteresuotumo savo profesine bei įmonės sėkme. Grupėje yra įdiegta vieninga atlygio sistema – tai leidžia užtikrinti skaidrumą ir organizacinį teisingumą. Įmonės darbuotojų atlygį sudaro pagrindinė ir kintamoji dalys, papildomos naudos bei nefinansinės motyvacijos priemonės. Siekiant kuo naudingesnio abipusio ryšio, 2017 m. „Lietuvos energija“ inicijavo darbuotojų veiklos valdymo sistemą „GPS“. Jos pavadinime užkoduoti trys svarbiausi karjerai elementai – gebėjimai, pastangos ir sėkmė. GPS sistema padeda atskleisti kiekvieno darbuotojo gebėjimus, padeda kurti organizacinę kultūrą, grįstą atvirumu ir nuolatiniu tobulėjimu. Kiekvienų metų pradžioje organizacijoje vyksta darbuotojų ir vadovų metiniai pokalbiai, kurių metu apsikeičiama grįžtamuoju ryšiu, aptariami pasiekti rezultatai, iškeliami nauji tikslai ir aptariamos karjeros galimybės. 2014 m. „Lietuvos energijoje“ taip pat buvo įdiegta pakaitumo sistema. Ji padeda organizacijai užtikrinti reikiamas

kompetencijas ir veiklos tęstinumą. Įmonė turi parengusi kertinių pareigybių ir darbuotojų, kurie prireikus pakeistų kolegas, sąrašą. Pakaitumo sistema padeda lengviau planuoti ir darbuotojų rotaciją. Grupėje yra skatinama ir palaikoma darbuotojų vidinė karjera ir rotacija. Dėl to „Lietuvos energijoje“ buvo įtvirtinti vidinės darbuotojų rotacijos principai. Jais siekiama, kad darbuotojai galėtų save realizuoti, judėdami iš bendrovės į bendrovę ir tinkamai panaudodami turimas žinias, patirtį, taip pat nuolat mokytis. Rotacija padeda kurti vertę visai įmonių grupei ir pačiam darbuotojui: jis nuolat tobulėja, todėl rinkoje yra vertinamas kaip daug ir įvairios patirties sukaupęs specialistas. „Lietuvos energijai“ svarbu į savo komandą pritraukti kuo daugiau talentingų žmonių, kurie gebėtų kurti naujoves. 2017 m. buvo parengtos Talentų pritraukimo ir atrankos bei Darbuotojų rekomendavimo sistemos. Šios sistemos organizacijai padeda atrasti ir pritraukti savo srities profesionalus ir jaunuosius talentus.

GRUPĖJE įdiegta vieninga atlygio sistema – tai leidžia užtikrinti skaidrumą ir organizacinį teisingumą.

2017 M. „Lietuvos energijoje“ parengtos Talentų pritraukimo ir atrankos bei Darbuotojų rekomendavimo sistemos.

Nuolatinis tobulėjimas „Lietuvos energija“ siekia būti atsakingu ir konkurencingu darbdaviu. Nuolatinis tobulėjimas ir ugdymas yra neatsiejama įmonių grupės organizacinės kultūros dalis. Organizacijoje siekiama, kad kiekvienam darbuotojui būtų prieinamos visų tipų ugdymosi priemonės – privalomieji, bendrieji, atvirieji seminarai ir konferencijos, profesiniai mokymai, studijos aukštosiose mokyklose ir kt., reikalingos kompetencijų ugdymui. „Lietuvos energijoje“ veikia e. mokymų platforma – vieninga elektroninių mokymų sistema. Ji sukurta tam, kad nauji darbuotojai galėtų greičiau adaptuotis, o esami – keltų kvalifikaciją. E. mokymų platforma yra pasiekiama visiems grupės darbuotojams bet kuriuo metu. Grupės darbuotojai taip pat yra skatinami dalintis patirtimi ir gerąja praktika. Tam buvo įkurta „LE akademija“, kurioje mokymus veda kelios dešimtys vidinių lektorių, tokiomis temomis kaip: „MS Excel mokymai pažengusiems“, „Kad auditorija neužmigtų: kaip parengti aiškią ir įdomią prezentaciją“, „Veiklos meistriškumas: 5S elektroninėje erdvėje ir mano kompiuteryje“.

Organizacija taip pat siekia formuoti ir visos grupės mastu skleisti vienodus vadovavimo ir lyderystės principus. Dėl to „Lietuvos energija“ inicijavo ilgalaikę vadovų ugdymo programą „Stiprių lyderių lyga“. Šie mokymai skirti vadovų lyderystės, vadovavimo įgūdžių stiprinimui, kurie yra svarbūs efektyviau vadovaujant, motyvuojant ir įgalinant darbuotojus siekti užsibrėžtų tikslų.

GRUPĖS DARBUOTOJAI SKATINAMI DALINTIS PATIRTIMI IR GERĄJA PRAKTIKA. Tam buvo įkurta „LE akademija“, kurioje mokymus veda kelios dešimtys vidinių lektorių.

Nuolatinis tobulėjimas Siekiant užtikrinti tinkamą naujų darbuotojų adaptacijos procesą, jiems periodiškai organizuojamas „Naujokų dienos“ renginys. Jo metu darbuotojai susipažįsta su bendrovės strategija, vadovais, padalinių veiklomis. Naujiems komandos nariams taip pat pristatomos bendrovės strateginės kryptys, misija, vizija, vertybės, svarbiausi energetikos sektoriaus veikimo principai. Taip pat renginio metu vyksta „Vertybių dialogo“ simuliacija, kurios pagrindinis tikslas – supažindinti naujus darbuotojus su „Lietuvos energijos“ vertybėmis.

Kas tris mėn. vykstančios „NAUJOKŲ DIENOS" kaskart sutraukia apie 100 darbą grupėje pradėjusių naujų žmonių.

Veiklos meistriškumas „Lietuvos energijos“ strateginiams tikslams pasiekti svarbi sąlyga – veiklos efektyvumas ir kokybiškos paslaugos klientams. Todėl įmonių grupė 2016 m. inicijavo Veiklos meistriškumo programą, kurios tikslas – didesnė vertė klientui. Ją kuria kiekvienas darbuotojas, dirbdamas greičiau, geriau ir pigiau. Veiklos meistriškumo programa paremta geriausia tarptautine praktika, LEAN vadybos sistemos principais, metodais ir įrankiais. Veiklos meistriškumas padeda kurta vertę ne tik organizacijai ir klientui, bet ir pačiam darbuotojui. Įgyvendindami programą darbuotojai skatinami darbus atlikti patogiau, lengviau, greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis. Darbui pasitelkdama veiklos meistriškumo principus organizacija siekia atlaisvinti išteklius naujoms idėjoms ir plėtros veikloms įgyvendinti. Taip „Lietuvos energijoje“ skatinama nuolatinio tobulėjimo organizacinė kultūra.

TŪKST.

Tiek grupės darbuotojų buvo apmokyta per metus, iš jų didžioji dalis gavo Meistriškumo sertifikatą.

340

TŪKST. VALANDŲ

Tiek darbo valandų sutaupė „Lietuvos energijos“ darbuotojai savo kasdieninėje veikloje naudodami veiklos meistriškumo įrankius.

1,5

MLN. EURŲ

Tiek organizacija sutaupė per pirmuosius programos įgyvendinimo metus. Dalis šių lėšų buvo nukreipta į skaitmenizavimo sprendimų diegimą.

MODERNUS IR SKAIDRUS VALDYMAS 2013 m. Finansų ministerija patvirtino valstybės valdomos energetikos įmonių grupės korporatyvinio valdymo gaires – naująjį energetikos įmonių grupės valdymo modelį, kuris tapo „Lietuvos energijos“ veiklos pagrindu.

Korporatyvinio valdymo pertvarka Pradėjus „Lietuvos energijos“ grupės valdymo pertvarką, rengiant naująją valdymo struktūrą ir modelį, buvo pritaikyta pažangiausia tarptautinė ir nacionalinė praktika, naudotasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijomis, atsižvelgta į NASDAQ valdymo kodeksą, Baltic Institute of Corporate Governance (BICG) rekomenduojamas valdymo gaires valstybės valdomoms įmonėms.

Tokį aukščiausią įvertinimą už 2016 m. „LIETUVOS ENERGIJA“ PELNĖ VKC VVĮ GEROJO VALDYMO INDEKSE.

Šios ir kitos organizacijos, prižiūrinčios valstybės valdomų įmonių skaidrumą, nuolat stebi „Lietuvos energijos“ grupės valdymą ir veiklą. Valdymo koordinavimo centro (VKC) ataskaitose „Lietuvos energija“ keturis metus iš eilės buvo pripažinta kaip geriausiai valstybės valdoma bendrovė Lietuvoje. Už 2016 m. „Lietuvos energija“ pelnė aukščiausią įmanomą „A+“ įvertinimą.

Skaidrumas Įgyvendindama grupės valdymo pertvarką, „Lietuvos energijos“ valdyba patvirtino grupės Nulinės tolerancijos korupcijai politiką, kuri įpareigojo visus grupės darbuotojus sąžiningai laikytis su veikla susijusių teisės normų, įskaitant antikorupcines, kovoti su korupcija ir įgyvendinti antikorupcines priemones. Politika taikoma visiems darbuotojams, rangovams, tiekėjams, konsultantams, kitiems tarpininkams. 2015 m. „Transparency International“ paskelbė „Lietuvos energiją“ kaip vieną iš dviejų geriausiai viešai atsiskaitančių didžiųjų įmonių Lietuvoje. Grupė įvertinta už tinkamą informavimą apie sumokamus mokesčius, investicijas ir kitus finansus, už įgyvendinamas antikorupcines priemones ir įmonės organizacinį skaidrumą.

Socialinė atsakomybė Būdama viena didžiausių energetikos grupių Baltijos šalyse, savo veikla „Lietuvos energija“ siekia užtikrinti ilgalaikę verslo ir visuomenės pažangą, prisidėti prie visuomenės socialinės raidos ir gerovės kūrimo. Grupė prisideda prie Jungtinių Tautų „Darnaus vystymosi tikslų“ įgyvendinimo socialinėje, aplinkosaugos bei ekonominėje srityje. Socialinėje srityje – per santykius su darbuotojais ir visuomene, siekiant užtikrinti žmogaus teisių apsaugą, darbo vietos kokybę ir saugą, lygias galimybes, skatinant pilietiškumą, savanorystę, ryšių ir bendradarbiavimo su vietos bendruomenėmis palaikymą, mokslo ir verslo bendradarbiavimą, visuomenės švietimą energetinio efektyvumo bei saugaus energijos vartojimo tematika bei Lietuvos visuomenei naudingų veiklų ir projektų rėmimą. Aplinkosaugos srityje – per pažangių ir tausojančių technologijų diegimą, energijos gamybos apimčių iš atsinaujinančių ir vietinių energijos išteklių didinimą, skatinant ir aktyviai dalyvaujant aplinkos apsaugą ir puoselėjimą užtikrinančiose prevencinėse

programose bei vystant energetinio efektyvumo paslaugas ir produktus. Ekonominėje srityje – per skaidrią veiklą rinkoje, užtikrinant vykdomų veiklų rentabilumą bei finansinę grąžą akcininkui, propaguojant etišką ir sąžiningą bendradarbiavimą su klientais, tiekėjais, investuotojais, partneriais, aktyviai kovojant su bet kokiomis korupcijos formomis, teikiant aukštos kokybės, saugias ir patikimas paslaugas, tobulinant veiklą, naudojant ir diegiant išmanius bei saugius skaitmeninius sprendimus.

Tokiu reitingu VKC Gerojo valdymo indekse įvertinta „LIETUVOS ENERGIJOS“ SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS VEIKLA.

Paramos fondas 2014 m. įsteigto „Lietuvos energijos“ paramos fondo tikslas – skaidriai ir koordinuotai teikti paramą projektams ir veiklai, kuri atitinka „Lietuvos energijos“ grupės socialinės atsakomybės kryptis, strategiją ir puoselėjamas vertybes, kuria vertę visuomenei ir valstybei. Paramos fondo biudžetą sudaro visų grupės įmonių įnašai, galintys siekti iki 1 proc. konsoliduotojo grupės įmonių grynojo pelno. Paraiškos fondui teikiamos vieną kartą per metus pagal viešai skelbiamas taisykles, nustatyta tvarka ir terminais. Nacionalinės apimties projektams iš fondo paramai numatyto biudžeto paprastai skiriama 60 proc., bendruomenių, kurių aplinkoje veikia grupės įmonės, t.y. regioniniams projektams – 40 proc. Fondas taip pat skiria ir stipendijas studentams, studijuojantiems „Lietuvos energijos“ strateginėms verslo kryptims svarbias studijų kryptis, pasirinkusiems baigiamojo magistro darbo temą iš pateikto temų sąrašo. Nuo 2014 m. „Lietuvos energijos“ paramos fondas yra skyręs daugiau kaip 2,5 mln. eurų paramą nacionaliniams bei regioniniams projektams. Paramos fondo veikla ir paramos teikimo skaidrumas bei principai buvo teigiamai įvertinti ir valstybės institucijų.

10 101

Tiek gabių Lietuvos studentų 2016-2017 m. GAVO VARDINES „LIETUVOS ENERGIJOS“ STIPENDIJAS.

Tiek PROJEKTŲ buvo finansuota „Lietuvos energijos“ paramos fondo lėšomis.

Įvertinimai

SKAIDRUMAS

ATSKAITINGUMAS

2016 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje, skirtoje įvertinti visas Lietuvos valstybės valdomas įmones, „Lietuvos energijos“ grupė minima kaip skaidriai valdoma bendrovė.

„Lietuvos energija“ pripažinta viena geriausiai viešai atsiskaitančių didžiųjų įmonių Lietuvoje – užimta antra vieta „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atliktame įmonių atskaitingumo tyrime.

VALDYMAS

FINANSINIS TVARUMAS

Savaitraštis „Veidas“ 2016 m. energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ generalinį direktorių išrinko „Metų vadovu“. 16 m. vykusiuose prestižiniuose rinkimuose nugalėtoju pirmą kartą istorijoje buvo išrinktas valstybės valdomos įmonės vadovas.

2015 m. verslo dienraštis „Verslo žinios“ Metų finansų vadovu titulavo „Lietuvos energijos“ finansų ir iždo direktorių.

RYŠIAI SU INVESTUOTOJAIS

TEISĖS FUNKCIJA

2016 m. Vertybinių popierių biržos renginyje „Nasdaq Baltic Market Awards“ pelnė tris apdovanojimus – už „Lietuvos dujų“ ir LESTO pasiektą pažangą gerinant ryšius su investuotojais 2015 m.

Bendrovių ir institucijų teisininkų asociacijos (B.I.T.A.) įsteigtą apdovanojimą „Metų teisininkas“ 2016 m. pelnė ESO Teisės departamento direktorė.

BENDRUOMENIŠKUMAS

SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ

2016 m. bendrovei ESO Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose didelių įmonių kategorijoje įteiktas sertifikatas „Metų bendruomeniškiausia įmonė 2015“. Šis įvertinimas skirtas už glaudų ir aktyvų bendradarbiavimą su bendruomenėmis.

„Lietuvos energijos“ grupės įmonės ESO (tuometinės LESTO) inicijuotas projektas „Darni mokykla“ 2015 m. Švedijos verslo apdovanojimų ceremonijoje paskelbtas metų socialinės atsakomybės iniciatyva. Projekto tikslas – skatinti ugdymo įstaigų bendruomenes taupiai naudoti energijos išteklius ir tausoti aplinką.