Baltijos šalių energetikos rinkų apžvalga 2017 II pusmetis by "Lietuvos energija", UAB

Baltijos šalių energetikos rinkų apžvalga 2017 m. II pusmetis

Baltijos šalių energetikos rinkų apžvalga 2017 m. Baltijos šalių energetikos sektoriuje ir toliau vyksta pokyčiai, darantys įtaką elektros energijos ir gamtinių dujų rinkoms: Gamtinių dujų rinka • Pasinaudodami suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalu UAB LITGAS, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ bei AB „Achema“ per 2017 m. pristatė 12,8 TWh gamtinių dujų. • 2017 m. I pusmetį pradėtos papildomos veiklos susijusios su SGD terminalu ir toliau sėkmingai vykdomos 2017 m. II pusmetį - UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonės iš terminalo perkrovė 3 mažos apimties SGD dujovežius. Taip pat šį pusmetį buvo pradėti vykdyti pirmieji perkrovimai į SGD autocisternas iš naujos AB „Klaipėdos nafta“ atidarytos SGD antžeminės stotelės. • Nuo 2017 m. liepos 1 d. pradėjo veikti gamtinių dujų biržos GET Baltic įsteigtos prekybos aikštelės Latvijoje bei Estijoje. GET Baltic tapo regionine prekybos platforma bei žengė kitą svarbų žingsnį – pradėjo teikti trumpalaikių tarpvalstybinių pajėgumų paskirstymo paslaugas Baltijos šalių gamtinių dujų perdavimo sistemų operatoriams. Kartu su naujomis paslaugomis, GET Baltic išplėtė esamos elektroninės prekybos sistemos funkcionalumą ir prekiaujamų produktų sąrašą – atsirado galimybė teikti pilno įvykdymo pavedimus, vykdyti prekybą ilgalaikiais mėnesiniais produktais. • Bendra (vieninga) Baltijos šalių gamtinių dujų rinka planuojama, kad galėtų pradėti veikti jau nuo 2020 m. Sukūrus bendrą rinką bus: (i) panaikinti tarpvalstybiniai transportavimo mokesčiai, (ii) centralizuotai vykdomas gamtinių dujų sistemų balansavimas ir perdavimo pajėgumų paskirstymas, (iii) vykdoma gamtinių dujų prekyba viename virtualiame prekybos taške. Tai įgyvendinus sumažės gamtinių dujų kainų skirtumai tarp visų Baltijos šalių. 2017 m. liepos mėnesį Baltijos šalių reguliuotojai paskelbė įleidimo / išleidimo tarifų principais paremtą gamtinių dujų rinkos kainodaros modelio projektą. Gamtinių dujų rinkos įleidimo / išleidimo taškų kainodaros modelis įgalins maksimaliai išnaudoti turimą gamtinių dujų infrastruktūrą, įskaitant Lietuvos SGD terminalą bei Latvijos požeminę gamtinių dujų saugyklą, ir užtikrinti konkurencingas gamtinių dujų kainas.

Elektros energijos rinka • 2016 m. pradėjus veikti tarptautinėms elektros energijos jungtims su Švedija („NordBalt“) ir su Lenkija („LitPol Link“), kainų skirtumai tarp Šiaurės ir Baltijos šalių toliau mažėja: Elektros energijos kainų skirtumai

tarp Lietuvos ir Suomijos

tarp Lietuvos ir Švedijos 4 zonos

2016 m. 7-11 mėn.

2,53 EUR / MWh

3,84 EUR / MWh

2017 m. 7-11 mėn.

1,42 EUR / MWh

2,68 EUR / MWh

Nors elektros energijos kaina mažėja, tačiau Lietuvoje vis labiau jaučiami elektros energijos kainų svyravimai, kuriuos sąlygoja vėjo jėgainių gamybos apimčių nepastovumas Šiaurės šalių regione. Šioje energijos išteklių apžvalgoje pateikiamas objektyvus energijos išteklių kainų palyginimas remiantis viešais informacijos šaltiniais.

Elektros energijos kainĹł palyginimas

Buitiniai vartotojai

Lietuvoje elektros energija buitiniams vartotojams trečią pusmetį iš eilės1 kainuoja mažiausiai Baltijos šalyse. Priežastis išlieka ta pati - mažesni skirstymo ir perdavimo paslaugų kaštai nei kitose Baltijos šalyse.

Lietuvoje visi galutinės buitinių vartotojų mokamos elektros energijos kainos elementai yra reguliuojami. Latvijoje ir Estijoje reguliuojamos tik atskiros infrastruktūros dedamosios. Lietuvoje buitiniams vartotojams taikoma galutinė elektros energijos kaina 2017 m. II pusmetį yra mažiausia Baltijos šalyse - 11,2 ct/kWh. Palyginti su Latvija (13,9 ct/kWh), elektros energija Lietuvoje yra 19,4 proc. pigesnė, palyginti su Estija (12,4 ct/kWh), - 9,7 proc. pigesnė. Dedamųjų palyginimas2 (palyginimui naudojami tarifų planai: Lietuvoje Standartinis vienos laiko zonos tarifų planas, Latvijoje - S1 vienos laiko zonos tarifų planas, Estijoje - VÕRK1 vienos laiko zonos tarifų planas):

3,7 ct/kWh

elektros energijos įsigijimo kaina Lietuvoje 2017 m. II pusmetį yra tokia pati, kaip ir Latvijoje (3,7 ct/kWh), tačiau 2,8 proc. didesnė nei Estijoje3 (3,6 ct/ kWh);

3,1 ct/kWh

skirstymo paslaugos kaina Lietuvoje yra mažiausia (3,1 ct/kWh): 18,4 proc. mažesnė nei Latvijoje (3,8 ct/kWh) ir 24,4 proc. mažesnė nei Estijoje (4,1 ct/ kWh);

1,4 ct/kWh

VIAP kaina Lietuvoje siekia 1,4 ct/kWh: 48,1 proc. mažesnė nei Latvijoje (2,7 ct/kWh) ir 40 proc. didesnė nei Estijoje (1,0 ct/kWh);

1,1 ct/kWh perdavimo paslaugos kaina Lietuvoje yra 1,1 ct/kWh: 15,4 proc. mažesnė nei Latvijoje4 (1,3 ct/kWh) ir 8,3 proc. mažesnė nei Estijoje (1,2 ct/kWh);

0 ct/kWh Lietuvoje ir Latvijoje buitiniai elektros energijos vartotojai nemoka akcizo, Estijoje akcizas - 0,447 ct/kWh;

21 proc.

PVM Lietuvoje ir Latvijoje 21 proc., Estijoje - 20 proc.

1. Vertinamas tik šios apžvalgos rengimo laikotarpis. 2. Galimi tarpinių skaičių nuokrypiai dėl jų apvalinimo. 3. Estijos ir Latvijos elektros energijos įsigijimo kainos nustatytos, kaip NPS elektros energijos įsigijimo kainos svertinis vidurkis už praėjusius 12 mėnesių (2016-12-19 - 2017-12-18) įvertinant 4 proc. nuo NPS kainos priedą dėl vartojimo grafiko netolygumo. 4. Latvijoje elektros energijos perdavimo kaina apskaičiuota remiantis, finansinių ataskaitų už 2017 m. 9 mėn. duomenimis (perdavimo veiklos pajamos/perduotas elektros energijos kiekis)

Elektros energijos kainos palyginimas buitiniams vartotojams 3,7

1,4

1,1

3,1

2,0

11,2

Lietuva

ct/kWh 3,7

2,7

1,3

3,8

2,4

13,9

Latvija

ct/kWh

3,6

1,0

1,2

4,1

0,4

2,1

12,4

Estija

ct/kWh

Elektros įsigyjimas

VIAP

Perdavimas

Akcizas

Skirstymas

PVM

Elektros energijos kainos dinamika buitiniams vartotojams Lietuvoje Standartinis vienos laiko zonos tarifų planas

2017 m. I pusmetis 3,7

1,4

1,1

3,1

2,0

11,2

ct/kWh

2017 m. II pusmetis 3,7

1,4

1,1

3,1

2,0

11,2

ct/kWh

Elektros įsigyjimas Skirstymas

VIAP

Lietuvoje 2017 m. II pusmetį buitinių vartotojų mokamos elektros energijos kainos dedamosios nesikeitė ir išliko 2017 m. I pusmečio lygyje.

Perdavimas

PVM

Elektros energijos kainų palyginimas

Vidutinės Baltijos šalių elektros energijos kainos buitiniams vartotojams 2007-2017 m., Eur/kWh (su PVM) 0,20

Nuo 2013 m. Lietuvoje nuosekliai mažėjanti elektros energijos kaina 2017 m. I pusmetį ir toliau mažėjo (-4,7 proc.).

0,15 0,10 0,05

2009

2011

2013 Latvija

Lietuva

2015

2017

Estija

Šaltinis Šaltinis: http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=nrg_pc_204&lang=en (Band DC : 2 500 kWh < Consumption < 5 000 kWh)

Remiantis naujausiais viešai prieinamais Eurostato duomenimis, 2017 m. I pusmetį ir toliau didėja 10 paskutinių metų nematytas elektros energijos kainų Lietuvos buitiniams vartotojams atotrūkis, lyginant su kitomis Baltijos šalimis. 2017 m. I pusmetį elektros energijos buitiniai vartotojai Lietuvoje už elektros energiją mokėjo 30 proc. mažiau nei Latvijoje ir 8 proc. mažiau nei Estijoje. 2017 m. I pusmečio elektros energijos kaina buitiniams vartotojams palyginus su 2016 m. II pusmečiu daugiausiai atpigo Lietuvoje - 4,7 proc. ir buvo žemiausia Baltijos šalyse. Latvijoje elektros energijos kaina gyventojams pigo - 2,3 proc., Estijoje - 2,5 proc.

Elektros energijos kaina buitiniams vartotojams ES šalyse, Eur/kWh (su PVM) Bulgarija

Eurostato duomenimis, 2017 m. I pusmetį Lietuva užima antrą vietą (2016 m. II pusmetį 3 vieta) tarp ES šalių pagal elektros energijos kainą buitiniams vartotojams. 2017 m. I pusmetį Lietuvą lenkė tik Bulgarija, kurios buitiniai vartotojai už elektros energiją mokėjo 14,4 proc. mažiau nei Lietuvos buitiniai vartotojai.

Lietuva Vengrija Kroatija Rumunija Estija Malta Slovakija Čekija

Lietuvoje 2017 m. I pusmetį buitiniai vartotojai už elektros energiją mokėjo 45 proc. mažiau nei vidutiniškai mokėjo ES šalių buitiniai vartotojai.

Lenkija Nyderlandai Suomija Latvija Slovėnija Liuksemburgas Prancūzija Didžioji Britanija Kipras Graikija Švedija Austrija ES (28 šalys) Italija Portugalija Ispanija Airija Belgija Vokietija Danija

0,00

0,05

0,10

0,15

0,20

0,25

0,30

0,35

Šaltinis: http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=nrg_pc_204&lang=en (Band DC : 2 500 kWh < Consumption < 5 000 kWh)Eurostato ir NLEA apžvalgoje pateikiami duomenys gali nežymiai skirtis dėl analizėje taikomų prielaidų.

Komerciniai vartotojai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje reguliuojamos tik į komercinių vartotojų mokamą elektros energijos kainą įtraukiamos infrastruktūros dedamosios ir VIAP. Lietuvoje taikoma galutinė elektros energijos kaina 2017 m. II pusmetį yra mažiausia Baltijos šalyse - 8,8 ct/kWh. Palyginti su Latvija (14,7 ct/kWh), elektros energijos kaina komerciniams vartotojams Lietuvoje yra 40,1 proc. pigesnė, palyginti su Estija (11,2 ct/kWh) - 21,4 proc. pigesnė. Dedamųjų palyginimas2:

3,8 ct/kWh

elektros energijos įsigijimo kaina 2017 m. II pusmetį visose Baltijos šalyse išlieka panaši ir siekia atitinkamai 3,6-3,8 ct/kWh;

2,6 ct/kWh

skirstymo paslaugos kaina Lietuvoje yra mažiausia 2,6 ct/kWh: apie 62,3 proc. mažesnė nei Latvijoje (6,9 ct/kWh) ir apie 46,9 proc. mažesnė nei Estijoje (4,9 ct/kWh);

Baltijos šalyse elektros energija vidutiniam komerciniam vartotojui trečią pusmetį iš eilės1 mažiausiai kainuoja Lietuvoje, to priežastis išlieka ta pati - mažesnės infrastruktūros išlaikymo sąnaudos nei kitose Baltijos šalyse.

1,4 ct/kWh

VIAP kaina Lietuvoje siekia 1,4 ct/kWh: 48,1 proc. mažesnė nei Latvijoje (2,7 ct/kWh) ir 40 proc. didesnė nei Estijoje (1,0 ct/kWh);

1,1 ct/kWh

perdavimo paslaugos kaina Lietuvoje yra 1,1 ct/kWh: 15,4 proc. mažesnė nei Latvijoje (1,3 ct/kWh) ir 8,3 proc. mažesnė nei Estijoje (1,2 ct/kWh);

0,052 ct/kWh

akcizas Lietuvoje komerciniams elektros energijos vartotojams siekia 0,052 ct/kWh, t. y. 48,5 proc. mažiau nei Latvijoje (0,101 ct/kWh) ir 88,4 proc. mažiau nei Estijoje (0,447 ct/kWh).

1. Vertinamas tik šios apžvalgos rengimo laikotarpis. 2. Galimi tarpinių skaičių nuokrypiai dėl jų apvalinimo.

Elektros energijos kainų palyginimas

Elektros energijos kainos palyginimas komerciniams vartotojams 3,8

1,4

2,6

1,1

0,1

8,8

Lietuva

ct/kWh 3,7

2,7

1,3

6,9

0,1

14,7

Latvija

ct/kWh 3,6

1,0

1,2

4,9

0,4

11,2

Estija

Elektros įsigyjimas

ct/kWh

VIAP

Perdavimas

Skirstymas

Akcizas

Prielaidos: • Elektros energijos įsigijimo kaina - NPS elektros energijos įsigijimo kainos 2017 m. liepos 1 d. - 2017 m. gruodžio 18 d. aritmetinis vidurkis įvertinant 4 proc. nuo NPS kainos priedą dėl vartojimo grafiko netolygumo; • Vartotojas per metus suvartoja 33 100 kWh, galia - 34 kW; elektros energijos srovės stipris - 107 A; • Lietuvoje pasirenkamas persiuntimo 2 gr. vienos laiko zonos I-as tarifų planas žemoje įtampoje1, Estijoje - VMA12, Latvijoje - S63; • Tiekėjo maržos nevertinamos; • Komerciniams vartotojams elektros energijos kainos pateikiamos be PVM.

Vidutinės Baltijos šalių elektros energijos kainos komerciniams vartotojams 2007-2017 m., Eur/kWh (su PVM) 0,15

Lietuvos komerciniai vartotojai 2017 m. I pusmetį (antrą pusmetį iš eilės) mokėjo mažiausią elektros energijos kainą Baltijos šalyse.

0,12 0,09 0,06 0,03 2009

2011 Lietuva

2013 Latvija

2015

2017

Estija

Šaltinis: http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=nrg_pc_205&lang=en (Band ID : 2 000 MWh < Consumption < 20 000 MWh)

Remiantis naujausiais viešai prieinamais Eurostato duomenimis, 2017 m. I pusmetį komerciniai elektros energijos vartotojai antrą pusmetį iš eilės už elektrą mokėjo mažiausiai Baltijos šalyse. Elektros energijos kaina komerciniams vartotojams Lietuvoje buvo 27 proc. mažesnė nei Latvijoje ir 2 proc. mažesnė nei Estijoje. Elektros energijos kaina komerciniams vartotojams 2017 m. I pusmetį mažėjo visose Baltijos šalyse. Lietuvoje kaina, lyginant su 2016 m. II pusmečiu, mažėjo daugiausiai - 5 proc., Estijoje ir Latvijoje - 4 proc. 1. http://www.regula.lt/elektra/Puslapiai/tarifai/persiuntimo-tarifai-ab-lesto-.aspx (2 gr. vienos laiko zonos I tarifų planas žemoje įtampoje). 2. https://www.elektrilevi.ee/-/doc/6305157/kliendile/el_hinnakiri_vorguteenused_01112017_eng.pdf (VMA1) 3. https://www.sadalestikls.lv/files/tarifi/Jaunie__tarifi_ENG.pdf (S6)

Elektros energijos kaina komerciniams vartotojams ES šalyse 2017 m. I pusmetį, Eur/kWh (su PVM)

Švedija

Eurostato duomenimis, 2017 m. I pusmetį Lietuva užima 10 vietą pagal elektros energijos kainą komerciniams vartotojams ES šalyse ir tai yra 26 proc. mažiau nei vidutinė elektros energijos kaina komerciniams vartotojams ES.

Liuksemburgas Čekija Suomija Bulgarija Slovėnija Rumunija Kroatija Vengrija Lietuva Estija Nyderlandai Lenkija Prancūzija Austrija Graikija Ispanija Belgija Airija ES (28 šalys) Slovakija Latvija Portugalija Malta Didžioji Britanija Italija Kipras Vokietija Danija

0,00

0,05

0,10

0,15

0,20

0,25

0,30

Šaltinis: http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=nrg_pc_205&lang=en (Band ID : 2 000 MWh < Consumption < 20 000 MWh) Eurostato ir NLEA apžvalgoje pateikiami duomenys gali nežymiai skirtis dėl analizėje taikomų prielaidų.

Elektros energijos kainų palyginimas

Elektros energijos mažmeninės rinkos koncentracija (i) „Latvenergo“ 20161 m. užėmė 73 proc. Latvijos, 14 proc. Lietuvos ir 11 proc. Estijos mažmeninės rinkos; (ii) „Eesti Energia“ 2017 m. 1 - 9 mėn. - 14 proc. Latvijos, 6 proc. Lietuvos ir 60 proc. Estijos mažmeninės rinkos; (iii) „Lietuvos energija“ 2017 m. 1 - 9 mėn. - 50 proc. Lietuvos ir 8 proc. Latvijos mažmeninės rinkos. Lyginant su 2016 m. „Lietuvos energija“ užimamos mažmeninės rinkos dalis Latvijoje padidėjo nuo 2 proc. iki 8 proc. Iš Baltijos šalių mažiausiai koncentruota mažmeninė elektros energijos rinka yra Lietuvoje, daugiausia - Latvijoje.

Valstybinių energetikos įmonių 2016-2017 m. rinkos dalis elektros mažmeninėje rinkoje Lietuva

Latvija

Estija 8%

29%

30%

14% 11%

6% 50%

73%

14%

60%

Latvenergo

Aktualesnė informacija viešai nėra paskelbta.

Eesti Energia

Kiti

Gamtini킬 duj킬 kain킬 palyginimas

Elektros energijos kain킬 palyginimas

Buitiniai vartotojai Analizė atlikta remiantis galutinėmis kainomis, kurias sumoka gyventojai, naudojantys dujas šildymui vidutiniškai apie 1 700 m3 per metus Lietuvoje gyventojams taikoma galutinė gamtinių dujų kaina 2017 m. II pusmetį (39,7 Eur/MWh) yra 0,5 proc. didesnė nei Latvijoje (39,5 Eur/MWh) ir 22,5 proc. mažesnė nei Estijoje (51,2 Eur/MWh).

Lietuvoje gamtinių dujų tiekimo kaina buitiniams vartotojams trečią pusmetį iš eilės1 išlieka mažiausia Baltijos šalyse.

Dedamųjų palyginimas2:

18,5 Eur/MWh gamtinių dujų tiekimo kaina Lietuvoje 2017 m. II pusmetį (kaip ir 2017 m. I pusmetį ir 2016 m. II pusmetį) yra mažiausia (18,5 Eur/MWh): 3,3 proc. mažesnė nei Latvijoje (19,2 Eur/MWh) ir 46,8 proc. mažesnė nei Estijoje3 (34,8 Eur/ MWh);

2,8 Eur/MWh perdavimo kaina Lietuvoje didžiausia (2,8 Eur/MWh), 86,6 proc. didesnė nei Latvijoje (1,5 Eur/MWh) ir 76,7 proc. didesnė nei Estijoje (1,6 Eur/MWh);

7,7 Eur/MWh skirstymo kaina Lietuvoje (7,7 Eur/MWh) yra 17,5 proc. mažesnė nei Latvijoje (9,4 Eur/MWh), tačiau net 3 kartus didesnė nei Estijoje (2,5 Eur/MWh).

0 Eur/MWh Lietuvoje buitiniai gamtinių dujų vartotojai nemoka akcizo, Latvijoje akcizo mokestis sudaro 1,7 Eur/MWh, Estijoje - 3,8 Eur/MWh;

21 proc. PVM Lietuvoje ir Latvijoje 21 proc., Estijoje – 20 proc.

3,8 Eur/MWh suskystintų gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos Lietuvoje. Estijoje ir Latvijoje šios dedamosios nėra, nes nėra SGD terminalo. Lyginant su 2017 m. I pusmečiu, SGD tiekimo dedamoji mažėjo nuo 4,2 Eur/MWh iki 3,8 Eur/MWh.

1. Vertinamas tik šios apžvalgos rengimo laikotarpis. 2. Galimi tarpinių skaičių nuokrypiai dėl jų apvalinimo. 3. Eesti Gaas paskelbė, kad nuo 2017-04-01 yra taikoma 0,37 Eur/m3 (be PVM) tiekimo kaina, kurią ir naudojome nustatyti 2017 m. II pusm. Estijos gamtinių dujų galutinę kainą buitiniams vartotojams. Taip pat Eesti Gaas skelbia, kad nuo šiol jų kainos tampa individualesnės ir klientams, kurie naudojasi kitomis Eesti Gaas teikiamomis paslaugomis gali būti taikomos nuolaidos.

Gamtinių dujų kainos Lietuvoje buitiniams vartotojams Q ≤ 500 m3 27,7

2,4

26,9

1,8

12,4

71,2

Eur/MWh

500 m3 < Q ≤ 20 000 m3 18,5

2,8

7,7

3,8

6,9

39,7

Eur/MWh

Skirstymo kaina Lietuvoje tendencingai mažėja nuo 2016 metų. 2017 m. I pusmetį skirstymo kaina Lietuvoje buvo 8,2 Eur/MWh, 2017 m. II pusmetį - 7,7 Eur/ MWh, o 2018 metais mažės dar 24,2 proc. ir sieks 5,87 Eur/MWh.

Tipinis buitinis GD vartotojas, suvartojantis apie 1 700 m3 per metus

Dujos, tiekimas

Perdavimas

Skirstymas

SGDT tiekimo saugumo dedamoji

PVM

Gamtinių dujų kainos Latvijoje buitiniams vartotojams Q ≤ 500 m3 32,0

19,7

1,5

1,7 1,0

11,7

67,5

Eur/MWh

500 m3 < Q ≤ 25 000m3 19,2

1,5

9,4

1,7 1,0

6,9

39,5

Eur/MWh

Tipinis buitinis GD vartotojas, suvartojantis apie 1 700 m3 per metus

Dujos, tiekimas

Perdavimas

Skirstymas

Akcizas

Saugojimas

PVM

Gamtinių dujų kainos Estijoje buitiniams vartotojams 34,8

1,6 2,5

3,8

8,5

51,2

Eur/MWh

Tipinis buitinis GD vartotojas, suvartojantis apie 1 700 m3 per metus Dujos, tiekimas

Perdavimas

Gamtinių dujų kainų palyginimas

Skirstymas

Akcizas

PVM

I gr. buitiniai vartotojai (dujas naudojantys maistui ruošti), Eur/1 m3, su PVM 1,0 0,9 0,8

-18%

0,7

17%

0,6 0,5

-33%*

0,4 2013

Lietuvoje nuo 2012 m. iki šiol tendencingai mažėjusi gamtinių dujų kaina I gr. buitiniams vartotojams 2017 m. II pusmetį didėjo 5 proc., lyginant su 2017 m. I pusmečiu. To priežastis pasibaigusi gamtinių dujų importo kainos nuolaida.

2014

2015

2016

2017

*Kaina suskaičiuota buitiniam vartotojui per metus vidutiniškai suvartojančiam 60 m3 (Estijos kainos preliminarios priimant, kad Eesti Gaas skelbiama tiekimo kaina 0,37 Eur/m3 taikoma visiems butiniams vartotojams.)

Lietuva

Latvija

Estija

2012-2017 m. laikotarpiu gamtinių dujų kainos I gr. buitiniams vartotojams Baltijos šalyse kito nevienodai: Latvijoje gamtinių dujų kaina per šį laikotarpį augo 17 proc., Lietuvoje ir Estijoje - mažėjo atitinkamai 18 proc. ir 33 proc.

II gr. buitiniai vartotojai (dujas naudojantys būstui šildyti), Eur/1 m3, su PVM 0,7 0,6

6%*

0,5 3%

0,4

-36%

0,3 2013

2014

2015

2016

2017

*Kaina suskaičiuota buitiniam vartotojui per metus vidutiniškai suvartojančiam 1 700 m3 (Estijos kainos preliminarios priimant, kad Eesti Gaas skelbiama tiekimo kaina 0,37 Eur/m3 taikoma visiems butiniams vartotojams)

Lietuva

Latvija

Estija

2012-2017 m. laikotarpiu gamtinių dujų kainos II gr. buitiniams vartotojams Baltijos šalyse kito skirtingai. Lietuvoje per šį laikotarpį gamtinių dujų kaina mažėjo 36 proc., kai tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje didėjo 3 proc. ir 6 proc. Tai sąlygojo Lietuvos gamtinių dujų įsigijimas palankesnėmis rinkos sąlygomis (nuolaidų taikymas 2014 m. II pusmečio - 2017 m. I pusmečio laikotarpiu). Pasibaigus gamtinių dujų importo kainos nuolaidai nuo 2012 m. tendencingai mažėjusi gamtinių dujų kaina II gr. buitiniams vartotojams 2017 m. II pusmetį pirmą kartą didėjo 9 proc., lyginant su 2017 m. I pusmečiu.

Gamtinių dujų kainos buitiniams vartotojams ES šalyse 2017 m. I pusmetį, Eur/kWh (su PVM)

Rumunija

Eurostato duomenimis, Lietuva 2017 m. I pusmetį yra 5 vietoje (2016 m. II pusmetį 6 vieta) pagal gamtinių dujų kainas buitiniams vartotojams tarp ES šalių ir tai yra 37 proc. mažiau nei vidutinė gamtinių dujų kaina buitiniams vartotojams ES.

Bulgarija Vengrija Kroatija Lietuva Latvija Lenkija Liuksemburgas Estija Slovakija Didžioji Britanija Belgija Čekija Slovėnija Graikija ES (28 šalys) Vokietija Airija Prancūzija Ispanija Austrija Italija Nyderlandai Portugalija Danija Švedija

0,00

0,05

0,10

0,15

Šaltinis: http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=nrg_pc_202&lang=en (Band D2 : 20 GJ < Consumption < 200 GJ) Eurostato ir NLEA apžvalgoje pateikiami duomenys gali nežymiai skirtis dėl analizėje taikomų prielaidų.

Gamtinių dujų kainų palyginimas

Komerciniai vartotojai Analizė atlikta remiantis didelių gamtinių dujų vartotojų duomenimis1. Lietuvoje komercijai taikoma galutinė gamtinių dujų kaina 2017 m. II pusmetį (28,9 Eur/MWh) yra 9,5 proc. didesnė nei Latvijoje (26,4 Eur/MWh) ir apie 4 proc. didesnė nei Estijoje (27,8 Eur/MWh). Dedamųjų palyginimas2:

19,4 Eur/MWh

gamtinių dujų tiekimo kaina Lietuvoje 2017 m. II pusmetį (19,4 Eur/MWh) yra 4,3 proc. didesnė nei Latvijoje (18,6 Eur/MWh3, tačiau 2,5 proc. mažesnė nei Estijoje (19,9 Eur/MWh3);

2,1 Eur/MWh perdavimo kaina Lietuvoje didžiausia (2,1 Eur/MWh), 40,0 proc. didesnė nei Latvijoje (1,5 Eur/MWh) ir 31,3 proc. didesnė nei Estijoje (1,6 Eur/MWh);

2017 m. II pusmetį gamtinių dujų kainos verslui, lyginant su 2017 m. I pusmečiu, didėjo visose Baltijos šalyse. Lietuvoje ši kaina didėjo mažiausiai.

3,7 Eur/MWh

skirstymo kaina Lietuvoje siekia 3,7 Eur/MWh ir tai yra 2,6 proc. mažiau nei Latvijoje - 3,8 Eur/MWh, bet 48 proc. daugiau nei Estijoje - 2,5 Eur/MWh. 2018 metais skirstymo kaina Lietuvoje mažės dar 1,8 proc. iki 2,99 Eur/MWh;

0,54 Eur/MWh Lietuvoje komercinių gamtinių dujų vartotojų mokamas akcizas yra mažiausias - 0,54 Eur/MWh, t. y. 67,3 proc. mažiau nei Latvijoje (1,65 Eur/MWh) ir 85,8 proc. mažiau nei Estijoje (3,80 Eur/MWh);

3,2 Eur/MWh

suskystintų gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos Lietuvoje. Estijoje ir Latvijoje šios dedamosios nėra, nes šiose šalyse nėra SGD terminalo.

Nagrinėjami: Lietuvoje egzistuojantis vienas didesnių vartotojų suvartojantis 4 941 tūkst. m3 - 14 823 tūkst. m3 per metus, Latvijoje ir Estijoje priimtas neesamas vartotojas suvartojantis 1260 tūkst. m3 - 12 600 tūkst. m3 per metus. 2. Galimi tarpinių skaičių nuokrypiai dėl jų apvalinimo. 3. Kadangi Latvijoje ir Estijoje nei galutinės, nei tiekimo gamtinių dujų kainos komerciniams vartotojamos neviešinamos, ši kaina apskaičiuota galutine kaina priimant Eurostat skelbiamą galutinę kainą 2017 m. I pusm. (su PVM) ir eliminuojant kitas žinomas dedamąsias.

Gamtinių dujų kainos komerciniams vartotojams palyginimas 19,4

2,1

3,7

0,5

3,2

28,9

Lietuva

Eur/MWh

18,6

1,5

3,8

1,7 1,0

26,4

Latvija

Eur/MWh

19,9

1,6

2,5

3,8

27,8

Estija

Eur/MWh

Dujos, tiekimas

Perdavimas

Skirstymas

Akcizas

Saugojimas

SGDT tiekimo saugumo dedamoji

Vidutinės Baltijos šalių gamtinių dujų kainos komerciniams vartotojams 2007-2017 m., Eur/kWh (su PVM) 0,06 0,05 0,04 0,03 0,02 2009

2011

Lietuva

2013

Latvija

2015

2017

Tarp 26 ES šalių Lietuva 2017 m. I pusmetį užima 13 vietą tarp mažiausių gamtinių dujų kainų komerciniams vartotojams.

Estija

Šaltinis: http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=nrg_pc_203&lang=en (Band I3 : 10 000 GJ < Consumption < 100 000 GJ)

Remiantis naujausiais viešai prieinamais Eurostat duomenimis, 2017 m. I pusmetį ir 2016 m. II pusmetį, visose Baltijos šalyse gamtinių dujų kaina komerciniams vartotojams didėjo. Estijos verslui gamtinių dujų kaina didėjo labiausiai - 19 proc., Lietuvoje kiek mažiau - 14 proc., o Latvijoje - 9 proc.

Gamtinių dujų kainų palyginimas

Gamtinių dujų kainos komerciniams vartotojams ES šalyse 2017 m. I pusmetį, Eur/kWh (su PVM)

Bulgarija

Eurostato duomenimis, 2017 m. I pusmetį gamtinių dujų kaina Lietuvos verslui buvo 18 proc. mažesnė nei vidutinė gamtinių dujų kaina komerciniams vartotojams ES.

Čekija Belgija Didžioji Britanija Italija Kroatija Rumunija Graikija Latvija Vengrija Estija Lenkija Lietuva Slovakija Portugalija Liuksemburgas ES (28 šalys) Ispanija Airija Vokietija Slovėnija Prancūzija Austrija Nyderlandai Suomija Danija Švedija

0,00

0,02

0,04

0,06

0,08

Šaltinis: http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=nrg_pc_203&lang=en (Band I3 : 10 000 GJ < Consumption < 100 000 GJ) Eurostato ir NLEA apžvalgoje pateikiami duomenys gali nežymiai skirtis dėl analizėje taikomų prielaidų.

Didžiausio gamtinių dujų tiekėjo užimama mažmeninės rinkos dalis Baltijos šalyse

721proc.

851proc.

II pusmetis

2017 m.

Lietuva

2017 m.

732proc. 2017 m. II pusmetis

Estija

Latvija

2017 m. II pusmetį visų Baltijos šalių gamtinių dujų importo ir tiekimo rinkos yra pilnai liberalizuotos ir veikia atviros rinkos sąlygomis. Baltijos šalyse 2017 m. Lietuva buvo mažiausiai monopolizuota gamtinių dujų tiekimo sektoriuje, tai rodo didesnį nei kitų šalių konkurencingumą ir rinkos atvėrimą naujiems rinkos dalyviams.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos gamtinių dujų skirstomųjų tinklų bei veiklos rodiklių palyginimas 1.

2. 3.

Lietuvos gamtinių dujų skirstomųjų tinklų operatoriaus (ESO) reguliuojamos pajamos siekia 39 mln. Eur, Latvijas Gaze (LG) - 51 mln. Eur. Mažiausios reguliuojamos pajamos Estijos gamtinių dujų skirstomųjų tinklų operatoriaus („Eesti Gaas“ - EG) - 18 mln. Eur. Lietuvos gamtinių dujų skirstomasis tinklas didžiausias Baltijos šalyse: daugiau nei 5 kartus didesnis nei Estijoje ir 56 proc. didesnis nei Latvijoje. Sąnaudų bazė tenkanti 1 km gamtinių dujų skirstomojo tinklo Lietuvoje yra mažiausia, t. y. apie 4,8 tūkst. Eur/1 km, Estijoje - 11,9 tūkst. Eur/1 km, Latvijoje - 9,8 tūkst. Eur/1 km. Dėl Lietuvoje esančio didžiausio gamtinių dujų skirstymo tinklo, 1 kilometrui tenkantis paskirstytas gamtinių dujų kiekis Lietuvoje yra mažiausias - 864 MWh/km, Estijoje - 3 083 MWh/km, Latvijoje - 3 090 MWh/km. Vidutinis gamtinių dujų skirstymo tarifas yra didžiausias Lietuvoje - 5,5 Eur/ MWh, Estijoje - 2,5 Eur/MWh, Latvijoje - 3,2 Eur/MWh. Esminės priežastys: a. Lietuvoje gamtinių dujų skirstomuosiuose tinkluose suvartojama tik 1,5 karto daugiau gamtinių dujų nei Estijoje, nors gamtinių dujų skirstomasis tinklas Lietuvoje yra daugiau nei 5 kartus didesnis nei Estijoje; b. Lietuvoje skirstomuosiuose tinkluose suvartojama 2,3 karto mažiau gamtinių dujų nei Latvijoje, nors skirstomasis tinklas Lietuvoje yra 1,6 karto didesnis nei Latvijoje; c. Lietuvoje gamtinių dujų skirstomuoju tinklu paskirstomas gamtinių dujų kiekis 2010-2016 m. laikotarpiu mažėjo 1,9 karto, todėl gamtinių dujų skirstymo paslaugos tarifas 2011-2016 m. laikotarpiu didėjo. Tačiau nuo 2016 m. tendencingai ėmusi mažėti gamtinių dujų skirstymo kaina 2016-2018 m. laikotarpiu visoms vartotojų grupėms jau yra sumažinta 22-36 proc. Tai lėmė nežymiai išaugęs gamtinių dujų vartojimas bei mažėjančios gamtinių dujų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudos.

Oficialiai atvėrus Latvijos gamtinių dujų importo ir tiekimo rinkas, „Lietuvos dujų tiekimas“ jau yra sudariusi daugiau kaip 10 didmeninio ir mažmeninio pardavimo sutarčių su Latvijoje veikiančiomis įmonėmis ir iki 2017 m. pabaigos planuoja užimti 10 proc. Latvijos gamtinių dujų tiekimo rinkos.

Baltijos šalių gamtinių dujų skirstomųjų tinklų dydis ir pajamos iš gamtinių dujų skirstymo veiklos, mln. Eur

8 100 km skirstymo tinklo dydis Lietuva

513

5 206 km skirstymo tinklo dydis Latvija

183 1 500 km skirstymo tinklo dydis Estija

1. 2017 m. gruodžio mėn. prognozė 2. Šaltinis: Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenys pristatyti 6th Baltic Gas Market Forum 3. Finansinių ataskaitų duomenys (Eesti Gaas, Latvijas Gaze)

Gamtinių dujų kainų palyginimas

Gyventojų išlaidų dalis elektros energijai, gamtinėms dujoms ir šilumai Eurostato duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojų skirta išlaidų dalis elektros energijai, gamtinėms dujoms bei šilumai, nuo 2011 m. nuosekliai mažėjo ir 2016 m. sudarė 5 proc. nuo visų gyventojų išlaidų. Latvijoje šių išlaidų dalis atitinkamai sudarė 5,2 proc., Estijoje - 4 proc. nuo visų gyventojų išlaidų.

7 6 5 4 3 2010

2008

2012

Lietuva

2014

Latvija

2016

Estija

Šaltinis: http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Household_consumption_by_purpose

Kipras Malta

Eurostato duomenimis, Lietuvos gyventojų 2016 m. elektros energijai, gamtinėms dujoms bei šilumai skirta išlaidų dalis (5 proc.) buvo šiek tiek didesnė nei ES vidurkis - 4 proc. Didžiausią išlaidų dalį elektros energijai, gamtinėms dujoms bei šilumai 2016 m. skyrė Slovakijos gyventojai - 10,3 proc., mažiausiai - Kipro (1,8 proc.).

Liuksemburgas Didžioji Britanija Suomija Graikija Airija Portugalija Olandija Ispanija Austrija Italija Estija ES (28 šalys) Prancūzija Vokietija Vengrija Lietuva Belgija Latvija Bulgarija Danija Slovėnija Švedija Čekija Lenkija Slovakija

Šaltinis: http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Household_consumption_by_purpose

Šaltiniai: 1. http://www.regula.lt/Puslapiai/default.aspx 2. http://www.regula.lt/elektra/Puslapiai/tarifai/persiuntimo-tarifai-ab-lesto-.aspx 3. http://www.regula.lt/SiteAssets/naujienu-medziaga/2017/2017-rugsejis/elektros_stebesena_2017_I_ketv.pdf 4. http://www.regula.lt/SiteAssets/naujienu-medziaga/2017/2017-rugsejis/elektros_stebesena_2017_II_ketv.pdf 5. https://www.ldtiekimas.lt/naujienos/lietuvos-duju-tiekimas-antras-pagal-dydi-tiekejas-latvijoje/ 6. https://www.ldtiekimas.lt/dujos-namams/duju-kainos/ 7. https://www.etiekimas.lt/Namu-ukiams 8. http://www.eso.lt/lt/namams.html 9. Baltic region and Finaland natural gas data, 6th Baltic Gas Market Forum, 2017 lapkričio 6 d. 10. https://www.nordpoolgroup.com/ 11. http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Energy_price_statistics 12. http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Electricity_price_statistics 13. http://www.ast.lv/eng/ 14. https://www.sadalestikls.lv/files/tarifi/Jaunie__tarifi_ENG.pdf 15. https://www.sadalestikls.lv/eng/sistemas_pakalpojuma_tarifi/oik_tirgus_dalibniekiem/ 16. http://www.latvenergo.lv/files/news/LE_sustainability_annual_report_2016.pdf 17. http://www.lg.lv/uploads/filedir/File/Norekini/New%20Folder/Tarifi_saistītajiem%20lietotājiem_2017_jūlijs.pdf 18. http://www.lg.lv/?id=122&lang=lat 19. http://www.lg.lv/uploads/filedir/File/Norekini/Dabasgazes_tarifi_neakcizeta.pdf 20. https://www.sprk.gov.lv/ 21. https://www.sprk.gov.lv/lapas/dabasgaze-lietotajiem#Tarifi41 22. https://www.sprk.gov.lv/uploads/doc/LemumsN247D24072008.pdf 23. http://www.fm.gov.lv/en/s/taxes/electricity_tax/ 24. https://elering.ee/en/renewable-energy-charge#tab0 25. https://elering.ee/en/network-services#tab0 26. https://elering.ee/vorguteenus-0 27. https://www.elektrilevi.ee/-/doc/6305157/kliendile/el_hinnakiri_vorguteenused_01112017_eng.pdf 28. https://www.energia.ee/en/ettevottest/investorile 29. http://www.gaas.ee/en/estonian-gas/gaas-koju/gaasi-hind/ 30. http://www.konkurentsiamet.ee/ 31. http://www.konkurentsiamet.ee/index.php?id=14715 32. https://www.riigiteataja.ee/en/eli/ee/502012017003/consolide/current 33. https://www.emta.ee/eng/business-client/excise-duties-assets-gambling/about-excise-duties/rates-excise-duty 34. https://www.wec-indicators.enerdata.eu/secteur.php