LE knyga 3.0 by "Lietuvos energija", UAB

LE KNYGA „Lietuvos energijos“ grupės darbuotojo gidas

Versija 3.0

MIELAS KOLEGA,

Ką galima nuveikti per mažiau nei vienus metus? „Lietuvos energijos“ patirtis rodo, kad labai daug. Per laikotarpį nuo ankstesnės „LE knygos“ pasirodymo mūsų grupę spėjo papildyti nauja įmonė – tvarius energetikos sprendimus siūlantis Energijos sprendimų centras. Pirmieji Baltijos šalyse kuriame rizikos kapitalo fondą, kuris atrinks ir finansuos perspektyviausias verslo idėjas energetikos srityje. Geriausiems projektams kasmet planuojame skirti net iki 1 mln. eurų – tai bus mūsų indėlis į inovacijų kūrimą ne tik LE grupei, bet ir visai Lietuvai. Šiemet taip pat žengėme net keletą strategiškai svarbių žingsnių stiprindami LE energijos gamybos pajėgumus. Įsigijome du vėjo jėgainių parkus Lietuvoje ir Estijoje – tą padarėme savo jėgomis, be jokios išorinės pagalbos. Pradėtos ir kogeneracinių jėgainių Vilniuje bei Kaune statybos – jos sumažins atliekų kiekį dviejuose didžiausiuose šalies miestuose ir tuo pačiu atpigins šilumą jų gyventojams. Kai dirba stipri, profesionali, motyvuota komanda, net ir per trumpą laikotarpį galima nuveikti labai daug. Tad vėl atėjo metas atnaujinti „LE knygą“, kad ji

spėtų kartu su visais grupės pokyčiais ir naujienomis. Kaip jau įprasta, čia rasite visą svarbiausią informaciją apie LE grupę: nuo tikslų, vizijos ir vertybių iki renginių ir tradicijų aprašymo. Visa tai padės mums žvelgti viena kryptimi ir siekti darbo bei bendravimo darnos kasdien. 2016-aisiais „Lietuvos energija“ trečius metus iš eilės buvo pripažinta geriausiai valdoma valstybės įmone. Būtent trečiąjį kartą išleidžiame ir „LE knygą“. Galbūt tai tik gražus sutapimas, tačiau tikiu, kad ji iš tiesų prisideda prie mūsų pastangų tapti geresne, skaidresne, vieningesne organizacija. Ačiū už kiekvieno iš jūsų indėlį šiame kelyje. Dr. Dalius Misiūnas „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius

TURINYS

Kas mes?

Mūsų vertybės \ 10 Mūsų vizija ir misija \ 12 Grupė ir valdančioji bendrovė \ 13 Grupės įmonės \ 14

Kokie mūsų tikslai? \ 23

Kaip valdoma grupė?

Kaip veikia mūsų grupė?

Dėmesys žmonėms

Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

Korporatyvinis valdymas \ 27 Veiklos procesai \ 31

Veiklos planavimas ir stebėsena \ 36 Rizikų valdymas \ 38 Informacijos sauga ir prevencija \ 44 Komunikacija \ 46 Pirkimai \ 48 Projektų valdymas \ 49 Vidaus auditas \ 51 Pokyčių valdymas \ 52 Klientų aptarnavimas \ 54 Santykiai su darbuotojais \ 57 Žmogiškųjų išteklių valdymas \ 60 Darbuotojų ugdymas \ 66 Darbuotojų veiklos valdymas \ 67 Karjeros modelis ir pakaitumo užtikrinimas Darbuotojų atranka ir adaptacija \ 69 Talentų programa \ 69 Lyderystė \ 69 Darbuotojų sauga ir sveikata \ 69 Tradicijos ir renginiai \ 69

\ 68

Aplinkosauga \ 72 Atsakinga veikla rinkoje \ 73 Ryšiai su bendruomenėmis \ 74 Sutrumpinimai ir paaiškinimai \ 76 5

KAS MES?

mln.

Tiek klientų tiekiame energiją

Kaip veikia mūsų grupė?

Kaip valdoma grupė?

Kokie mūsų tikslai?

Kas mes?

1,6

Dėmesys žmonėms

Tai, kad mūsų šalyje veikia šios dvi valdančios įmonės, lėmė Lietuvoje įgyvendinto III Europos Sąjungos (toliau – ES) energetikos paketo reikalavimai. Jo esmė – vienas savininkas negali valdyti visos energijos išteklių grandinės, apimančios gamybą ir gavybą bei transportavimą iki kliento. Dėl to „Epso-G“ valdo Lietuvos elektros ir dujų perdavimo sistemos

operatorius „Litgrid“ ir „Amber Grid“, o LE – „Energijos skirstymo operatorių“ ir elektros gamybos bendrovę „Lietuvos energijos gamyba“. Grupės įmonės valdo visą šalies teritoriją apimantį elektros skirstomąjį tinklą bei aptarnauja daugiau kaip 1,6 mln. klientų visoje Lietuvoje ir tiekia dujas daugiau kaip 560 tūkst. klientų.

Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

Mes dirbame strategiškai svarbiame energetikos sektoriuje, kuriame elektros ir dujų verslui atstovauja dvi pagrindinės įmonių grupės – „Lietuvos energija“ (toliau – LE) ir „Epso-G“. Pastaroji yra pavaldi Energetikos ministerijai, o mūsų akcininkė yra Finansų ministerija.

IMONIŲ GRUPĖS VEIKLOS KORPORATYVINIS VALDYMAS

„Lietuvos energija“

GAMYBA

„Lietuvos energijos gamyba“ Vilniaus kogeneracinė jėgainė Kauno kogeneracinė jėgainė

SKIRSTYMAS

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO)

Tiekimas ir prekyba

Energijos tiekimas „Lietuvos dujų tiekimas“ „Litgas“

Duomenų logistikos centras Energetikų mokymo centras Elektroninių mokėjimų agentūra Energijos sprendimų centras

Specialios paskirties bendrovės

Vilniaus kogeneracinė jėgainė Kauno kogeneracinė jėgainė „VAE SPB“

Kokie mūsų tikslai?

Kas mes?

„NT valdos“

Kaip valdoma grupė?

Energetikos paslaugų ir rangos organizacija (EnePRO)

Kaip veikia mūsų grupė?

Rangos, NT, transporto ir kitos paslaugos

Verslo aptarnavimo centras

Dėmesys žmonėms

Technologijų ir inovacijų centras

Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

Aptarnavimo paslaugų centrai

MŪSŲ VERTYBĖS Kalbėdami apie LE grupės įmones, pristatydami veiklą, kolegas ir bendrus darbus, sakome ne „aš“, o „mes“. Tai, atrodytų, smulkmena, bet ji – svarbi. „Mes“, o ne „jie“ ar „jūs“ rodo įsitraukimą, bendradarbiavimo suvokimą, šeimininkiškumą prisiimant atsakomybę už atliekamus darbus, rezultatus, poveikį aplinkai ir LE grupei. Mes ne vaikomės trumpalaikės naudos, o siekiame būti organizacija, kurioje darbuotojus ir darbdavį sieja ilgalaikės

partnerystės santykiai. Jų pagrindas – vertybėmis grįstas elgesys ir bendro tikslo bei vertės kūrimo siekis. LE grupėje mus vienija bendros vertybės: atsakomybė, bendradarbiavimas ir rezultatas. Jos yra kelrodžiai kasdienėje mūsų veikloje. Šias mūsų vertybes labai gerai apibendrina vienas paprastas sakinys: mes esame atsakingi, dirbame išvien ir siekiame geriausio rezultato. Ir tai girdėsite dažnai.

ATSAKOMYBĖ

Savo tikslų siekiame atsakingai – visuomenės, darbuotojų ir mus supančios aplinkos atžvilgiu.

BENDRADARBIAVIMAS

Kartu dirbdami ir kurdami, siekiame geriausio rezultato.

REZULTATAS

Didindami energetikos sektoriaus vertę, stipriname šalies ekonomiką.

MŪSŲ Vizija

MŪSŲ MISija

Turime ambicingą tikslą – tapti vertingiausia energetikos įmonių grupe Baltijos šalyse.

Tvarus vertės didinimas energetikoje, skatinant šalies ūkio ir visuomenės vystymąsi.

Reguliuojamą veiklą prižiūri Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės

Kas mes? Kokie mūsų tikslai?

Bendraudami su kolegomis dažnai girdėsite sakant „holdingas“ arba „valdančioji bendrovė“. Šitaip grupės viduje vadinama „Lietuvos energija“, UAB. Joje dirba apie 80 žmonių. Valdančioji bendrovė rūpinasi, kad visos grupės įmonės glaudžiai bendradarbiautų ir koordinuotai siektų bendro strateginio tikslo – didintų vertę efektyvindamos ir stiprindamos veiklą, kurdamos naujas paslaugas bei gerindamos aptarnavimą. Tam pasitelkiami bendri valdymo principai, taisyklės arba, kaip dažnai girdėsite, politikos, tvarkos ir metodikos.

bendrovių.

Kaip valdoma grupė?

Mūsų veikla ypatinga tuo, kad tam tikrose srityse turime natūralios monopolijos statusą, todėl daugiau nei 80 % grupės veiklos pagal pajamas yra reguliuojama. Reguliuojama veikla – tai su energetikos sektoriumi (šiluma, gamtinėmis dujomis, elektra, atsinaujinančiais ištekliais) susijusi veikla, kuriai reikalingos licencijos ir kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos. Mūsų atveju reguliuojamos kainos taikomos elektros ir šilumos energijai, dujoms ir elektros energijos bei dujų skirstymo paslaugoms.

Kaip veikia mūsų grupė?

komisija (VKEKK). Ji nustato grupės įmonių reguliuojamos veiklos kainas ir paslaugų kokybės parametrus. Nustatydama kainas VKEKK įvertina energetikos sektoriuje veikiančių įmonių teikiamų paslaugų sąnaudas, atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą. Kitas ypatumas – esame valstybės valdomi. Nepaisant to, savo veikloje taikome aukščiausius verslo standartus.

Grupę sudaro daugiau nei

Dėmesys žmonėms

Mūsų įmonių grupę sudaro daugiau nei 20 bendrovių: valdančioji bendrovė „Lietuvos energija“, biržoje listinguojamos įmonės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir „Lietuvos energijos gamyba“ bei kitos įmonės: Energetikos paslaugų ir rangos organizacija (EnePRO), „NT valdos“, „VAE SPB“, „Lietuvos dujų tiekimas“, „Litgas“, Duomenų logistikos centras, Technologijų ir inovacijų centras, Verslo aptarnavimo centras, Energijos tiekimas ir jos antrinės įmonės Latvijoje bei Estijoje, Elektroninių mokėjimų agentūra (EMA), Energijos sprendimų centras (ESC), Energetikų mokymo centras, Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės, UAB „Eurakras“ ir „Tuuleenergia, OÜ“.

Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

GRUPĖ IR VALDANČIOJI BENDROVĖ

GRUPĖS STRUKTŪRA

„Lietuvos energija“, UAB

AB „Energijos skirstymo operatorius“

UAB „Lietuvos dujų tiekimas“

Energijos tiekimas UAB

„Geton Energy“ SIA

UAB LITGAS

„Geton Energy“ OU

UAB Verslo aptarnavimo centras

UAB Technologijų ir inovacijų centras

UAB Duomenų logistikos centras

„NT Valdos“ UAB

Kas mes? Kokie mūsų tikslai? Kaip valdoma grupė? UAB Energijos sprendimų centras

UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė

UAB „EURAKRAS“

UAB Kauno kogeneracinė jėgainė

„Tuulueenergia“ OU

VšĮ Energetikų mokymo centras

Kaip veikia mūsų grupė?

UAB Elektroninių mokėjimų agentūra

UAB „VAE SPB“

Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

UAB Energetikos paslaugų ir rangos organizacija (EnePRO)

Dėmesys žmonėms

„Lietuvos energijos gamyba“ AB

GRUPĖS ĮMONĖS

„Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) – tai elektros ir dujų skirstymo bendrovė, kuri savo veiklą pradėjo nuo 2016 m. sausio mėnesio, sujungus LESTO ir „Lietuvos dujas“. Bendrovė valdo daugiau kaip 122 tūkst. km elektros linijų ir 8,5 tūkst. km skirstomųjų dujotiekių. ESO elektros tiekimo ir skirstymo paslaugas užtikrina 1,6 mln. klientų. Prie dujų skirstymo tinklo prijungta per 560 tūkst. privačių ir per

Bendrovė, kuri grupėje dažniausiai vadinama tiesiog LEG, gamina elektros ir šilumos energiją. Joje dirba 400 darbuotojų, jauniausiam jų – 23, o vyriausiam – 68 metai. „Lietuvos energijos gamybai“ priklauso trys gamybos padaliniai: šalies elektros energetikos sistemos stabilumo garantas – Elektrėnų kompleksas (toliau - EK), jungiantis rezervinę elektrinę, kombinuoto ciklo bloką ir šilumos energiją Elektrėnams gaminančią biokuro katilinę, Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė (KHE) – didžiausia iš 14

9 tūkst. verslo klientų, kuriems užtikrinama skirstymo paslauga. ESO – tai daugiau paslaugų iš vienų rankų, todėl į naujai sukurtą įmonę galima kreiptis ir dėl elektros, ir dėl dujų įvedimo, pasikeisti tiek elektros, tiek ir dujų skaitiklius. Jei sutriks elektros ar dujų tiekimas, gedimus šalins taip pat viena bendrovė ESO. Ji yra ir viena didžiausių Lietuvos įmonių, kurios turtas siekia apie 1 mlrd. EUR.

atsinaujinančių energijos išteklių elektros energiją gaminanti jėgainė šalyje, taip pat vienintelė tokio tipo Baltijos šalyse Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (toliau - KHAE). Dėl savo išskirtinumo ši elektrinė nuolat sulaukia daugybės svečių. Pavyzdžiui, 2013 m. Kruonyje apsilankė charizmatiškasis britų verslininkas, „Virgin group“ įkūrėjas, seras Richardas Bransonas. LEG teikia sistemines paslaugas perdavimo sistemos operatoriui ir aktyviai prisideda užtikrinant nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą

Kas mes?

metams po šio įvykio ji įsigijo ir likusią dalį, ir tapo vienintele įmonės akcininke. „Klaipėdos naftai“ pardavus visas „Litgas“ akcijas, buvo galutinai įgyvendinti Europos Komisijos ir

Kokie mūsų tikslai?

„Litgas“ užsiima suskystintųjų gamtinių dujų importu per SGD terminalą ir prekyba dujomis. Į mūsų grupę ši įmonė perėjo 2013 m., kai LE išpirko du trečdalius jos akcijų. Praėjus trims

Nuo 2016 m., kai į LE grupės Verslo aptarnavimo centrą persikėlė apie 50 LDT klientų aptarnavimo kolegų, įmonėje dirba apie 30 žmonių. LDT paslaugos ir konsultacijos siūlomos devyniuose jungtiniuose „Gilės“ dujų ir elektros klientų aptarnavimo centruose, įkurtuose didžiuosiuose šalies miestuose. Tačiau vis labiau plečiamas bendravimas su klientais nuotoliniais būdais – per manogile.lt portalą, telefonu ar elektroniniu paštu.

Kaip valdoma grupė?

sudarys apie pusę 2016 m. LDT klientų poreikių, kita dalis atkeliaus iš įmonės „Gazprom“.

Kaip veikia mūsų grupė?

„Lietuvos dujų tiekimas“ (toliau – LDT) yra didžiausia Lietuvoje gamtinių dujų tiekimo įmonė, kuri dujomis aprūpina daugiau kaip 560 tūkst. klientų: verslą ir pramonę, viešojo sektoriaus įstaigas bei gyventojus. Nors LDT kolektyvas turi sukaupęs daug patirties dujų tiekimo ir prekybos srityje, pati įmonė dar jauna – ji pradėjo veikti po to, kai 2014 m. lapkritį perėmė gamtinių dujų tiekimo veiklą iš „Lietuvos dujų“. Pastaroji ir jos veiklos buvo suskaidytos vadovaujantis ES teisės aktų reikalavimais. 2016 m. LDT pirmą kartą pradėjo importuoti suskystintąsias gamtines dujas (toliau – SGD) ir jas tiekti savo klientams – jos

Išgrynindama savo veiklą, LEG dalį savo komercinės didmeninės elektros prekybos veiklos, susijusios su prekyba išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, nuo 2016 m. pradžios pardavė kitai grupės įmonei – „Energijos tiekimui“. Tai leido LEG visiškai susitelkti į savo tiesioginę veiklą – elektros ir šilumos energijos gamybą.

Dėmesys žmonėms

biržoje garantuoti padedančius Elektrėnų blokus.

Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

ir sistemos stabilumą. Staiga sumažėjus elektros energijos pasiūlai, pavyzdžiui, atsijungus elektros jungčiai su Švedija, pirmiausia įjungiama KHAE. Ji tokiu atveju elektrinė padeda užtikrinti energijos tiekimo stabilumą, nes gaminti elektros energiją gali pradėti per 2 min. nuo paleidimo pradžios. Vėliau elektros energijos trūkumas dengiamas pasitelkiant kitus šaltinius, tarp jų, prireikus, ir stabilų elektros energijos tiekimą ir mažesnes kainas

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės reikalavimai dėl veiklų atskyrimo. „Litgas“ yra paskirtasis tiekėjas, kuris aprūpina SGD terminalą dujomis, reikalingomis jo minimaliai veiklai palaikyti. Šiam tiekimui užtikrinti „Litgas“ 2014 m. pasirašė sutartį su Norvegijos „Statoil“ bendrove. 2016 m. pradžioje, po beveik pusmečio diskusijų ir derybų, šios sutarties sąlygos buvo pakeistos atsižvelgiant į numatomą reikšmingą dujų vartojimo energetikos sektoriuje sumažėjimą. Pakeitus kainodarą, pratęsus

„Litgas“ taip pat viena pirmųjų pradėjo prekybą dujomis Baltijos šalyse ir 2015 m. į Estiją eksportavo apie 276 GWh dujų, įsigytų iš LDT rinkos sąlygomis. „Litgas“ numatoma prijungti prie LDT. Sujungus įmones „Lietuvos dujų tiekimas“ iš „Litgas“ perimtų ir paskirtojo dujų tiekimo veiklą.

EnePRO – tai pažangių energetikos paslaugų įmonė, užsiimanti energetikos įrenginių ir sistemų statyba, rekonstravimu, gamyba, remontu ir priežiūra bei biokuro ruoša. Bendrovė savo paslaugas teikia įvairiems ūkio objektams: elektrinėms, šilumos ir elektros tinklams, pramonės įmonėms, statybų bendrovėms Lietuvoje, ES ir kitose užsienio valstybėse. Savo klientams EnePRO siūlo kompleksinius

energetikos sprendimus, apimančius visą paslaugų vertės grandinę – nuo klientų poreikių analizės ir sprendimo projektavimo iki jo diegimo bei aptarnavimo. Gerai išplėtota gamybinė bazė, kompetentingi ir patyrę specialistai, lankstumas ir galimybė įgyvendinti individualius sprendimus bendrovei EnePRO leidžia imtis ir sėkmingai įgyvendinti didelius energetikos, pramonės ir infrastruktūros projektus.

Turto valdymo bendrovė, teikianti nekilnojamojo turto, transporto nuomos, poilsio ir konferencijų organizavimo paslaugas visoje Lietuvoje.

administracinius pastatus, gamybai ar sandėliavimui skirtas daugiafunkces teritorijas. Transporto versle bendrovė koncentruojasi ilgalaikės veiklos nuomos srityje. O jos stiprybė ir išskirtinumas – lankstumas, patirtis ir galimybės įgyvendinti įvairiausius klientų poreikius

Šiuo metu ji valdo apie 290 tūkst. kv. m. įvairios paskirties nekilnojamojo turto: biurus verslo centruose, atskirus 16

sutarties galiojimą iki 2024 m. pabaigos ir trečdaliu sumažinus importuojamų dujų kiekį (nuo maždaug 5,5 TWh iki 3,6 TWh), SGD terminalo išlaikymo sąnaudos 2016 m. sumažėjo apie trečdaliu.

182 19 5 662 94 395

darbuotojai 7 didžiuosiuose Lietuvos miestuose; aptarnaujamų įmonių; klientai;

paslaugos;

ITT užklausos kiekvieną dieną arba 4 užklausos kas 5 minutes.

Energetikų mokymo centras (toliau – EMC) jau daugiau kaip 50 metų pramonės ir energetikos įmonėms teikia mokymų, sertifikavimo, audito, projektų rengimo ir administravimo paslaugas. Mokymai vykdomi pagal formalias, neformalias, privalomąsias ir kvalifikacijos kėlimo programas.

Pageidaujant mokymo programos adaptuojamos pagal specialius poreikius. Sertifikavimo paslaugos teikiamos energetikos, statybos ir suvirinimo sektoriaus darbuotojams. Vykdomi energetinio efektyvumo pastatuose ir technologiniuose procesuose auditai.

Kas mes? Kokie mūsų tikslai? Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

Dėmesys žmonėms

Visų TIC‘o prižiūrimų kompiuterių operatyvinė atmintis sudaro 14,821 57 TB, procesorių greitis – 11,065 04 THz, o monitorių įstrižainė – 1,90 km. Visa tai sudėję į vieną dėžę galėtume turėti superkompiuterį! Bendras TIC‘e dirbančių sistemų administratorių mėnesio darbo valandų skaičius daugiau kaip 7 000 val.

Įdomioji TIC‘o statistika:

Kaip valdoma grupė?

Trumpiau TIC, arba TIC‘as, viena didžiausių informacinių technologijų ir telekomunikacijų bendrovių Lietuvoje kuri, galima sakyti, glaudžiausiai susijusi su visomis grupės įmonėmis – teikia informacinių technologijų ir telekomunikacijų paslaugas. Bendrovės valdomą duomenų perdavimo tinklą sudaro beveik 2 700 km kabelių.

įvairios klasės lengvųjų automobilių iki specialiosios paskirties technikos ir mechanizmų.

Kaip veikia mūsų grupė?

visoje šalyje. Valdydama didelės apimties automobilių parką bendrovė nuomai siūlo platų pasirinkimą – nuo

EMC veikla paremta kokybiškų paslaugų kūrimu ir teikimu, efektyvumu ir nauja organizacine kultūra. Nuolatiniai pokyčiai ir noras numatyti tai, kas netrukus bus

svarbu kiekvienam, nenorinčiam stovėti vietoje, skatina kurti šiuolaikiškus ir išmaniuosius mokymus nuotoliniu būdu.

Ši bendrovė teikia duomenų perdavimo paslaugas įmonėms ir ryšių operatoriams, valdo duomenų centrus, kuriuose savo įrangą laiko bankai, telekomunikacijų operatoriai, debesų kompiuterijos paslaugų teikėjai. Duomenų logistikos centro optinių skaidulų tinklo ilgis Lietuvoje siekia 2 000 km. Centras kartu su partneriais naudojasi 3 000 km ilgio iki

9,6 Tbit/s pralaidumo tarptautiniu „Baltic Highway“ tinklu Talinas - Frankfurtas bei didžiausiu ir ilgiausiu (>8 000 km ilgio) optiniu duomenų perdavimo tinklu Baltijos šalyse – „Baltic Optical Network“. Bendrovė pastatė ir eksploatuoja pirmąjį Lietuvoje „Tier III“ patikimumo lygio duomenų centrą „Data Inn“.

Tai nepriklausomas elektros energijos tiekėjas, kuris laisvoje elektros energijos rinkoje yra pritraukęs didžiausią klientų skaičių – daugiau nei 6 tūkst. Energijos tiekimas taip pat yra sertifikuotos elektros energijos, pagamintos Lietuvoje iš atsinaujinančių išteklių, tiekėjas. Jo tiekiama energija yra žymima prekės ženklu „Žalia lietuviška energija“.

hidroelektrinėje. Bendrovė aktyviai konkuruoja ir kitų Baltijos šalių elektros rinkose. Ji Latvijoje ir Estijoje turi savo antrines įmones, kurios veikia „Geton Energy“ pavadinimu.

Šiuo metu visa elektros energija, žymima šiuo ženklu, generuojama didžiausioje atsinaujinančius energijos išteklius (toliau – AEI) naudojančioje elektrinėje Lietuvoje – Kauno Algirdo Brazausko

Nuo 2016 m. pradžios ET pradėjo didmeninę prekybą elektros energija. Dėl to bendrovė rinkai turės galimybę pasiūlyti įvairesnių ir labiau specializuotų, su elektros energijos prekyba susijusių produktų. Dėl mažmeninės ir didmeninės prekybos sujungimo mažės jos teikiamų paslaugų kaina visiems klientams.

Kas mes?

Elektroninių mokėjimų agentūra (toliau – EMA) – tai finansinis tarpininkas tarp LE grupės įmonių – ESO, „Lietuvos dujų tiekimo“, Energijos tiekimo ir kitų komunalinių paslaugų teikėjų.

komunalines ir kitas paslaugas.

Kokie mūsų tikslai?

finansavimo (angl. ESCO) sprendimų srityje. Taip pat – gatvių apšvietimo modernizacijos, elektromobilių įkrovimo stotelių infrastruktūros plėtros ir saulės jėgainių įrengimo veikloje. Pagrindiniai ESC klientai – didžiosios pramonės, prekybos ir paslaugų verslo įmonės, viešojo sektoriaus subjektai ir nekilnojamojo turto valdytojai.

Šiai bendrovei skirta atlikti parengiamuosius darbus, plėtojant naujos branduolinės elektrinės projektą Lietuvoje. Tai atsispindi ir jos logotipe – skrendanti gervė, simbolizuojanti ryšį su Visaginu, kurio simbolis taip pat yra gervė. „VAE SPB“ analizuoja ir didina projekto patrauklumą,

ekspertų lygiu atstovauja Lietuvos interesams branduolinės energetikos srityje, bendraudama su regioniniais partneriais, strateginiu investuotoju ir kitomis suinteresuotomis institucijomis. Bendrovė taip pat dalyvauja kituose LE vykdomuose projektuose.

Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

Dėmesys žmonėms

EMA apdoroja klientų vykdomus periodinius atsiskaitymus už

Nuo 2016 m. veiklą vykdanti bendrovė turi Lietuvos banko mokėjimo įstaigos licenciją, kuri suteikia teisę atlikti pinigų perlaidas. EMA šiuo metu teikia paslaugas manogile.lt portale.

Kaip veikia mūsų grupė?

Kaip valdoma grupė?

2016 m. pradžioje, matydami augantį potencialą, ėmėmės dar vienos veiklos – įkūrėme energijos taupymo paslaugų bendrovę Energijos sprendimų centrą (toliau – ESC). Jos pagrindinė veikla – energijos vartojimo efektyvumo didinimo bei AEI projektų plėtotė Lietuvoje ir užsienyje. Įmonė specializuojasi energijos taupymo priemonių

Vilniaus kogeneracinė jėgainė (toliau – VKJ) yra specialios paskirties bendrovė, kuri buvo įsteigta 2015 m. kovą, rengiantis sostinėje įgyvendinti kogeneracinės jėgainės projektą. Kogeneracinė jėgainė kaip kurą naudos biokurą ir rūšiuotas, tolesniam perdirbimui netinkamas, nepavojingas, bet energetinę vertę turinčias komunalines atliekas. Planuojama, kad atliekų deginimo įrenginio elektrinė galia sudarys apie 18

megavatų (MW), šiluminė – apie 53 MW, o biokuro – atitinkamai 70 MW ir 174 MW. Vilniaus šilumos ūkio modernizavimo projektas pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu, kurio įgyvendinimas leis sumažinti šilumos kainas didmiesčių gyventojams ir įmonėms. 100 % bendrovės akcijų priklauso LE, vėliau akcininkų struktūra gali kisti, kadangi dalį bendrovės akcijų, neviršijant 49 %, gali būti pasiūlyta įsigyti partneriams.

Kauno kogeneracinė jėgainė

Tuo pat metu, kaip Vilniaus kogeneracinė jėgainė, įsteigta ir kita specialios paskirties bendrovė – Kauno kogeneracinė jėgainė (toliau – KKJ). Ji įgyvendins kogeneracinės jėgainės projektą Kaune. Kogeneracinė jėgainė kaip kurą naudos rūšiuotas, tolesniam perdirbimui netinkamas, nepavojingas, bet energetinę vertę turinčias komunalines atliekas. Kaune

planuojama įrengti naują atliekas kaip kurą naudojančią didelio efektyvumo kogeneracinę jėgainę, kurios elektrinė galia sieks 24 MW, o šilumos gamybos galia – 70 MW. Tokie pajėgumai leis racionaliai panaudoti apie 200 tūkst. tonų regione susidarančių atliekų ir pagaminti apie 500 GWh šilumos bei apie 170 GWh elektros energijos. Bendros investicijos į projektą sudarys apie 147 mln. EUR.

Šiame centre sutelktos viešųjų pirkimų organizavimo, buhalterinės apskaitos, darbo santykių bei žmogiškųjų išteklių administravimo, teisinės ir klientų aptarnavimo paslaugos. Sutelkiant aptarnavimo funkcijas vienoje

bendrovėje, į Verslo aptarnavimo centro (toliau – VAC) komandą buvo suburti visi šių sričių specialistai iš grupės įmonių. Iš viso – daugiau nei 400 apskaitos, viešųjų pirkimų, darbo santykių bei žmogiškųjų išteklių administravimo,

„Tuuleenergia“ priklauso 18,3 MW galios 6 vėjo jėgainių parkai Malio ir Tambos vietovėse Estijoje.

energijos superkama mokant 53,7 EUR/MWh priemoką visus 12 metų. LE yra vienintelė šių vėjo jėgainių parkų savininkė.

Šiame parke dalis pagamintos elektros

Kas mes?

energija yra superkama mokant 71 EUR/MWh tarifą 12 metų. LE priklauso 75% šios bendrovės akcijų, likusias valdo „Renagro“.

Kokie mūsų tikslai?

Bendrovei priklauso 24 MW galios 8 vėjo jėgainių parkas Jurbarko rajone, pradėjęs veikti 2015 m. gruodžio mėn. Šiame parke pagaminta elektros

Kaip valdoma grupė?

paslaugas. Svetainėje galima gauti ir kitų su dujomis bei elektra susijusių paslaugų. Prie bendro klientų aptarnavimo nuolat kviečiamos prisijungti ir kitos bendrovės. Daugiau informacijos apie „Gilę“ rasite skyrelyje „Klientų aptarnavimas“.

Kaip veikia mūsų grupė?

Klientų aptarnavimą sujungė vienas prekės ženklas – „Gilė“. „Gilės“ siekis – patogumas ir paprastumas klientui. Patogumą užtikrina tai, kad bendrame paslaugų portale vienu mokėjimu galima atsiskaityti už elektros energiją, gamtines dujas ir kitas komunalines

Dėmesys žmonėms

dirba su įvairiomis bendrovėmis – skirstymo operatoriais, gamybinėmis, IT, telekomunikacijų įmonėmis bei finansinėmis įstaigomis.

Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

teisės ir klientų aptarnavimo sričių profesionalų. VAC gali teikti paslaugas ir trečiosioms šalims. Centras padalinius turi 10 miestų, aptarnauja didžiausias perkančiąsias organizacijas Lietuvoje,

KOKIE MŪSŲ TIKSLAI?

Kas mes? Kokie mūsų tikslai? Kaip valdoma grupė? Kaip veikia mūsų grupė? Dėmesys žmonėms

Iki 2020 m. įmonių grupės vertę padidinti du kartus ir tapti vertingiausia energetikos įmone Baltijos šalyse.

Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

MŪSŲ TIKSLAS

MŪSŲ VEIKSMAI SIEKIANT TIKSLO

KOKYBIŠKŲ PASLAUGŲ KLIENTAMS UŽTIKRINIMAS VEIKLOS DIVERSIFIKAVIMAS VEIKLOS EFEKTYVUMO DIDINIMAS NAUJOS ORGANIZACINĖS KULTŪROS FORMAVIMAS

Nuo 2014 m. visa mūsų įmonių grupė turi bendrą strategiją – tvariai didinti įmonių grupės vertę plečiant veiklą, didinant efektyvumą, užtikrinant kokybiškas paslaugas klientams ir puoselėjant organizacinę kultūrą. Strategija numato pagrindinius tikslus iki 2020 m. Ji gimė, nes mes augome ir supratome, kad, suvieniję pajėgas, išsikėlę bendrus aiškius tikslus ir numatę gaires jiems pasiekti, galime nuveikti kur kas daugiau. Mūsų strategija mums patinka tuo, kad yra labai paprasta – kartą ją išgirdęs, gali labai lengvai perteikti kitiems. Veiklos plėtra, diversifikavimas yra viena iš keturių pagrindinių strateginių krypčių. Per strategijos įgyvendinimo laikotarpį numatoma investuoti 580 - 870 mln. EUR į įvairias sritis: 24

šilumos sektorių, naujų kogeneracinių jėgainių statybą, gamtinių dujų tiekimą ir prekybą panaudojant SGD terminalo potencialą, atsinaujinančius energijos išteklius ir, priėmus atitinkamus sprendimus, dalyvauti įgyvendinant branduolinės elektrinės projektą. Iš minėtos sumos daugiau kaip 400 mln. EUR buvo investuota per 2014 - 2015 m. Didžioji dalis šios sumos skirta elektros skirstomajam tinklui plėtoti ir palaikyti bei „Lietuvos dujoms“ įsigyti. Kita strateginė kryptis – efektyvumo didinimas. Tai siekis uždirbti ar sutaupyti panaudojant turimus išteklius. Todėl nuolat ieškome optimizavimo galimybių: 2015 m. vykdyta „LE starto“ programa duoda naudos LE grupės akcininkams ir klientams (vartotojams). Skaičiuojama, kad bendras šių naudų finansinis efektas

Klientų aptarnavimo portale manogile.lt jau galima atsiskaityti už

Ko iš kiekvieno mūsų tikisi organizacija? Kompetencijos, greičio, atsakomybės, bendradarbiavimo, mokymosi ir akcininkų poreikių supratimo. Taip pat drąsos, nebijojimo suklysti, inovatyvumo, bei gebėjimo pasiekti maksimalų rezultatą mažiausiomis sąnaudomis.

Ko iš kiekvieno mūsų tikisi organizacija? Kompetencijos, greičio, atsakomybės, bendradarbiavimo, mokymosi ir akcininkų poreikių supratimo.

Kas mes? Kaip valdoma grupė? Kaip veikia mūsų grupė?

Organizacinė kultūra yra dirva, ir nuo to, kaip ji paruošiama, priklauso strateginių krypčių sėkmė ir bendrojo tikslo įgyvendinimas. Mūsų organizacinė kultūra remiasi ilgalaike darbuotojo ir darbdavio partneryste, kurios esmė – vertybes atitinkantis elgesys, bendras vertės kūrimo ir tikslo siekis. Partnerystė reiškia, kad organizacija taip pat kuria vertę darbuotojui. Tai – galimybės augti ir tobulėti grupės viduje, aplinka, kurioje įgyjama vertingos patirties, vertinamos kūrybiškos pastangos ir naujos iniciatyvos.

Kokie mūsų tikslai?

Aiškiai suvokiame ir tai, kad organizaciją ir jos sėkmę kuria žmonės.

Dėmesys žmonėms

Kokybiškų paslaugų kryptis orientuota į esamų paslaugų kokybę ir tų paslaugų tobulinimą. Taip pat siekiame kurti naujas klientams vertingas paslaugas ir gerinti klientų aptarnavimą. Rūpindamiesi savo klientais, jiems sukūrėme savitarnos svetainę manogile.lt. Ji suteikia galimybę vartotojus aptarnauti realiu laiku vieno langelio principu ne tik internetu, telefonu ar tiesiog klientų aptarnavimo centruose, bet ir naudojantis išmaniąja programėle „Gilė“.

visas komunalines paslaugas, kabelinę televiziją, internetą, mobiliojo ryšio paslaugas ir atlikti kitus mokėjimus.

Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

iki 2020 m. sieks 64 mln. EUR. 2016 m. pradėjome Veiklos meistriškumo programą. Į ją sudėjome geriausius dalykus iš to, kas puikiai žinoma kaip LEAN vadybos sistema, taip pat daugelį kitų metodų ir įrankių, kuriais siekiame skatinti darbuotojus kritiškai ir tuo pačiu drąsiai keisti savo įprastą darbo praktiką, atsisakyti visko, kas nereikalinga, kad galėtume dirbti dar geriau, dar patogiau, dar paprasčiau ir tokiu būdu didinti savo veiklos efektyvumą bei užtikrinti mūsų teikiamų paslaugų kokybę.

KAIP VALDOMA GRUPÄ&#x2013;?

Kas mes? Kokie mūsų tikslai? Kaip valdoma grupė?

Kalbant apie įmonių valdymo ir priežiūros organus, reikia pasakyti, kad grupėje taikomi keli modeliai: su stebėtojų tarybomis ir valdybomis, kurias turi LE ir listinguojamos bendrovės, – vadinamoji dviejų lygių valdymo sistema bei vieno lygio valdymo sistema, kai formuojamos tik valdybos. Šiuo atveju valdybos formuojamos deleguojant akcininko atstovus ir nepriklausomus narius.

Kaip veikia mūsų grupė?

Korporatyvinis valdymas yra grupės įmonių valdymo principų visuma – kaip priimami sprendimai, paskirstomos atsakomybės ir prižiūrima grupės įmonių veikla.

Kitaip tariant, korporatyvinis valdymas yra visuma to, ką mes darome ir kaip mes tai darome. Finansų ministro patvirtintos korporatyvinio valdymo gairės apibrėžia minimus principus ir nustato, kaip bei kokie valdymo ir priežiūros organai formuojami grupės įmonėse.

Dėmesys žmonėms

Mūsų sėkmė didele dalimi priklauso nuo aiškaus suvokimo, ką darome, kaip darome ir kodėl tai darome. Todėl mūsų įmonių grupėje, pirmoje iš valstybės valdomų įmonių, įdiegti ir nuo 2014 m. taikomi korporatyvinio valdymo (angl. corporate governance) principai. Jais vadovaujamės kasdienėje veikloje ir priimdami svarbius sprendimus.

Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

Mes veikiame pagal korporatyvinio valdymo modelį. Tai yra grupės įmonių valdymo principų visuma – kaip priimami sprendimai, paskirstomos atsakomybės ir prižiūrima grupės įmonių veikla.

LE stebėtojų taryba Stebėtojų tarybą ketverių metų kadencijai renka visuotinis akcininkų susirinkimas. LE stebėtojų tarybą sudaro 7 nariai – asmenys, kuriuos deleguoja Finansų, Energetikos, Ūkio ministerijos ir Lietuvos Vyriausybės kanceliarija, bei 3 nepriklausomi nariai. Tai bendrovių

„Ekonovus“, „Avestis“ ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Šarūnas Kliokys, Organizacijų vystymo centro steigėjas dr. Virginijus Lepeška ir buvęs „Swedbank“ Lietuvoje vadovas Antanas Danys. Stebėtojų tarybai pirmininkauja Š. Kliokys. Pirmininką iš savo narių išsirenka pati stebėtojų taryba.

GRUPĖS VALDYMO IR PRIEŽIŪROS ORGANAI

Visuotinis akcininkų susirinkimas

Stebėtojų taryba

Valdyba

Audito komitetas

Rizikų valdymo priežiūros komitetas

Skyrimo ir atlygio komitetas

Pagrindinės stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė apima šias sritis: valdybos narių rinkimas ir jų atšaukimas, valdybos ir vadovo veiklos priežiūra, atsiliepimų dėl bendrovės strategijos, finansinių planų ir ataskaitų, pelno (nuostolio) paskirstymo, metinio pranešimo visuotiniam akcininkų susirinkimui ar kitų svarbių klausimų teikimas. Stebėtojų taryba taip pat nustato įmonių grupės Vidaus audito tarnybos funkcijas ir skiria tarnybos vadovą – tokiu būdu užtikrinamas šios srities skaidrumas ir 28

nešališkumas. Stebėtojų taryba ir jos komitetai veikia visos grupės mastu, t. y. esant poreikiui joje svarstomi klausimai, susiję ne tik su bendrovės, bet ir su kitų grupės įmonių ar tų įmonių valdymo ar priežiūros organų veikla. Stebėtojų taryba yra sudariusi tris komitetus: Skyrimo ir atlygio, Rizikų valdymo priežiūros ir Audito. Jų veikloje taip pat dalyvauja ir nepriklausomi – išoriniai - ekspertai. Jie savo kompetencijomis gerina komitetų veiklos kokybę, didina nešališkumą ir skaidrumą.

Valdybos nariai grupės mastu pagal kompetenciją yra atsakingi už tam tikrų funkcinių sričių kuravimą grupėje.

Valdyba yra kolegialus valdymo organas. Jos narius Skyrimo ir atlygio komiteto siūlymu ketverių metų kadencijai renka ir atšaukia stebėtojų taryba. Valdyba, kurią sudaro 5 nariai, iš savo narių renka valdybos pirmininką – bendrovės generalinį direktorių.

Pagrindinės veiklos - vertės kūrimas klientams

Paslauga vertė

Vertinimas, siūlymai tobulinimui

Valdymo procesų grupės LE grupės valdymo sistemos vystymas, sprendimai ir jų įgyvendinimo užtikrinimas grupės mastu, siekiant sukurti daugiau vertės išorės ir vidaus klientams

Kaip veikia mūsų grupė?

Atitikties keliamiems reikalavimams užtikrinimas, veiklos vertinimas ir kontrolė, išvadų bei siūlymų tobulinimui rengimas ir teikimas

Dėmesys žmonėms

Veiklos vertinimo ir tobulinimo procesų grupės

Pasitenkinimas, lūkesčiai

Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

Įmonių pagrindinių veiklų aprūpinimas ištekliais (finansiniais, žmogiškaisiais, infrastruktūriniais, IT ir kitais) užtikrinant sąlygas vertės kūrimui

Vertinimas, siūlymai tobulinimui Vertinimas, siūlymai tobulinimui

Aptarnavimas, aprūpinimas

Klientai, suinteresuotos šalys

Prielaidos vertės kūrimui: lūkesčiai, tikslai, sprendimai

Pagrindinės įmonių veiklos – paslaugos ir produktai klientams. Klientai apima tiek išorės LE grupės mastu klientus, tiek kitas LE grupės įmones, kurioms teikiamos paslaugos

Kaip valdoma grupė?

Kokie mūsų tikslai?

Pagrindinis grupės korporatyvinio valdymo įgyvendinimo ir palaikymo įrankis yra integruota valdymo ir kontrolės sistema (VKS).

LE grupės veiklų ir procesų sistemA

Veiklą palaikančios procesų grupės

Kas mes?

LE valdyba

Funkcinis kuratorius Funkcinis kuratorius atsakingas už funkcinę sritį (procesų grupę pagal VKS matricą), jos tobulinimą įmonių grupės mastu ir atitinkamai: LE grupė

Įmonė

1 2 3 4 5 6 7

Ši sistema apima visus svarbiausius veiklos elementus nuo cikliško veiklos planavimo, nustatant siektinus veiklos rodiklius, veiklos vykdymo iki rodiklių pasiekimo bei pasiektų veiklos rezultatų vertinimo ir užtikrina, kad procesas yra nenutrūkstamas – vieno ciklo pabaigos

formuoja funkcinės srities kryptį (strategiją, politiką, praktiką); nustato ir suderina su procesų savininkais funkcinės srities tikslus, rodiklius, prioritetus; užtikrina tikslų ir prioritetų įgyvendinimą funkcinėje srityje; užtikrina komunikaciją funkcinėje srityje su procesų savininkais; inicijuoja funkcinės srities pokyčius; valdo funkcinės srities rizikas; atsako už funkcinės srities rezultatus.

rezultatai tampa kito ciklo pradžios duomenimis. Įmonių grupėje atskirų finansinių sričių veiklos valdomos remiantis matriciniu principu. Tai užtikrina vienodą kryptį, suvokimą, taikymą ir sinergiją visose srityse.

Visa informacija apie už veiklas ir procesus atsakingus kuratorius grupės įmonėse pateikta VKS matricoje. Matrica – tai įmonių grupės vykdomų veiklų bei procesų grupių struktūra. Ją rasite savo įmonės intranete. 30

priskiriama elektros energijos gamyba, elektros ir dujų tiekimas bei prekyba, skirstomųjų tinklų valdymas, eksploatavimas ir priežiūra.

Kaip valdoma grupė?

Kokie mūsų tikslai?

Kas mes?

Prie pagrindinių veiklos sričių

Kaip veikia mūsų grupė?

Grupėje, be pagrindinių, vykdomos ir aptarnavimo bei aprūpinimo veiklos. Tai žmogiškųjų ir finansinių išteklių valdymas, komunikacija ir kt. Šiose srityse dirbantys kolegos padeda pagrindinių veiklos sričių specialistams efektyviau dirbti, geriau aptarnauti klientus, pasiūlyti jiems naujas paslaugas. Taip pat yra veiklos valdymo dalis, apimanti veiklos planavimą ir stebėseną, sprendimų valdymą bei veiklos vertinimą ir tobulinimą – atitiktį, rizikų valdymą ir stebėseną. Šios veiklos padeda nuolat tobulinti grupės veikimą.

Visą informaciją apie įmonės ir grupės veiklos procesus rasite savo įmonės vidiniame tinklalapyje pateikiamame „Veiklos vadove“. Jame esančioje veiklos procesų matricoje pateikiamas sąrašas darbuotojų, kurie minėtas veiklas kuruoja grupės mastu. Pavyzdžiui, už finansus kiekvienoje įmonėje atsakingas finansų direktorius, o šią sritį visoje grupėje kuruoja LE Finansų ir kontrolės departamento vadovas Vitalijus Rakovskis.

Dėmesys žmonėms

Mūsų grupės įmonių veiklos skirstomos į pagrindines ir aptarnavimo. Vienos įmonės tiekia dujas, elektrą, kitos valdo infrastruktūrą – elektros ir dujų skirstomuosius tinklus, dar kitos gamina. Prie pagrindinių veiklos sričių priskiriama elektros energijos gamyba, elektros ir dujų tiekimas bei prekyba, skirstomųjų tinklų valdymas, eksploatavimas ir priežiūra. Tai veiklos, kurias vykdant siūlomos paslaugos, prekės ir šitaip uždirbamos pagrindinės grupės pajamos.

Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

VEIKLOS PROCESAI

KAIP VEIKIA MŪSŲ GRUPĖ?

Siekiame savo pavyzdžiu laužyti dogmas ir įrodyti, kad efektyviai veikianti valstybės valdoma įmonė yra ne mitas, o tikrovė.

Kas mes? Kokie mūsų tikslai? Kaip valdoma grupė? Kaip veikia mūsų grupė?

Daugiau informacijos, kaip veikia mūsų grupė, rasite korporatyvinio valdymo gairėse. Kitas vidaus teisės aktas – „Valdymo ir kontrolės sistemos politika“ – nurodo, kaip grupėje organizuojamas valdymas. Šis ir visi kiti politikų aprašai nustato bendrus principus tam tikroje funkcijų srityje, jie taikomi visoms grupės įmonėms. Iš viso grupėje turime daugiau nei 20 politikų.

Dėmesys žmonėms

Joje svarbus vaidmuo tenka valdančiajai bendrovei LE, kuri dalyvauja kitų savo grupės įmonių valdyme, rengia ir įgyvendina grupės strategiją, taip pat koordinuoja ir inicijuoja pokyčius visoje įmonių grupėje. Kitaip tariant, grupės įmonėms LE nustato bendras politikas – gaires (kryptis, principus) ir rūpinasi, kad jų valdymas būtų efektyvus. Tačiau kiekviena grupės įmonė pati yra atsakinga už savo pagrindinę veiklą (angl. core business). Įmones pagal veiklą galime suskirstyti į tokias dideles grupes: gamybos, skirstymo, tiekimo ir prekybos bei aptarnavimo paslaugų. Dalis aptarnavimo veiklų – apskaita, žmogiškųjų išteklių ir viešųjų pirkimų

administravimas, teisinės paslaugos, nekilnojamojo turto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų ūkio priežiūra ir plėtra – centralizuotos grupės įmonėse Verslo aptarnavimo centre, „NT valdos“ bei Technologijų ir inovacijų centre.

Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

Mes esame svarbi Lietuvos energetikos istorijos dalis, bet negyvename praeitimi – iš jos semiamės patirties ir žvelgiame į priekį. Siekiame savo pavyzdžiu laužyti dogmas ir įrodyti, kad efektyviai veikianti valstybės valdoma įmonė yra ne mitas, o tikrovė. Tai galime pasiekti tik dirbdami išvien, dėl to mums svarbu, kad suprastumėte, kaip veikia mūsų grupė.

Vaizdžiai kalbant, jeigu korporatyvinio valdymo gairės yra mūsų konstitucija, tai politikų aprašai – įstatymai, kuriuos turime žinoti ir gerbti. Politikų aprašai taikomi visoms grupės įmonėms tiesiogiai, jie numato pagrindinius konkrečios veiklos principus. O politikų įgyvendinimo gairės nustato konkrečios politikos įgyvendinimo principines nuostatas, pagrindinius įgyvendinimo proceso veiksmus ir dalyvius. Be politikų aprašų ir jų įgyvendinimo gairių, dar turime detalesnius dokumentus: tvarkų aprašus, metodikas, reglamentus, instrukcijas. Šie dokumentai nustato darbų atlikimo tvarką, darbuotojų atsakomybes, elgesio taisykles ir kt.

Mes norime būti efektyvūs ir kurti vertę. Siekdama šių tikslų, visa įmonių grupė turi veikti tiksliai kaip laikrodis. Tam reikia sutarimo ir darnos, kurią ir garantuoja išvardytų teisės aktų visuma. Tolesniuose skyriuose aptariamas mūsų veiklos modelis, kuris detaliai pateikiamas politikų aprašuose.

Korporatyvinio valdymo gairės yra mūsų konstitucija, tai politikų aprašai – įstatymai, kuriuos turime žinoti ir gerbti.

ĮMONIŲ GRUPĖS TEISĖS AKTŲ HIERARCHIJA

Korporatyvinio valdymo gairės

Politikų aprašai

Tvarkos, metodikos, reglamentai, procesų aprašai

Politikų įgyvendinimo gairės

Ilgalaikis finansinis planas

Rizikų registras

Veiklos planas

Dėmesys žmonėms

Strategija

Kokie mūsų tikslai?

Kas mes?

Planavimo dokumentų tarpusavio sąsaja

Kaip valdoma grupė?

Visų grupės įmonių planavimo dokumentai yra vienodos formos ir suderinti. Štai Technologijų ir inovacijų centras savo biudžetą sudaro atsižvelgdamas į kitų grupės įmonių planuojamas investicijas. „Lietuvos energija“ koordinuoja, kad įmonių strategijos atitiktų grupės strategiją, taip pat stebi, kaip jos vykdo savo veiklos planus. Taigi turime dviejų lygių stebėseną: tai daro kiekviena įmonė, fiksuodama, kas vyksta jos viduje, o LE stebi visą grupę, kad žinotų, kaip sekasi kiekvienai jos įmonei, ir – kad užtikrintų bendrų grupės tikslų įgyvendinimą, padėtų spręsti konfliktus ar problemas, jeigu tokių kiltų.

Biudžetas

Rizikų valdymo priemonių planas

Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

Mūsų grupės įmonės savo ilgalaikę veiklą planuoja rengdamos planavimo dokumentų paketą. Jį sudaro strategija, ilgalaikis finansinis planas, veiklos planas ir biudžetas. Planavimo dokumentai, kaip ir teisės aktai, turi savo eiliškumą. Strategija yra pirminis planavimo dokumentas, pagal kurį rengiami kiti planavimo dokumentai. Pavyzdžiui, LE yra atsakinga už įmonių grupės strategiją, į kurią atsižvelgdama kiekviena grupės įmonė rengia savo strategiją. Pagal jas visos bendrovės rengia savo veiklos planus trejiems metams ir juos kiekvienais metais atnaujina.

Kaip veikia mūsų grupė?

VEIKLOS PLANAVIMAS IR STEBĖSENA

RIZIKŲ VALDYMAS Bet kuri kasdienė veikla yra susijusi su rizika. Mūsų atveju tiek dėl išorės (objektyvių), tiek dėl vidaus (subjektyvių) veiksnių gali nukentėti veikla, jos rezultatai ar reputacija, darbuotojų sveikata. Riziką mes suprantame kaip nepageidaujamo įvykio, kuris būtų žalingas kuriai nors iš įmonių, visai grupei ar darbuotojams ir dėl to nepasiektume

1. Strateginės rizikos Jų įmonių veikloje gali kilti dėl klaidingų veiklos ar nepalankių išorės sprendimų;

3. Veiklos rizikos Tai rizikos, kurių gali kilti dėl bendrovės vidinių procesų, žmogiškųjų klaidų ar naudojamų informacinių sistemų sutrikimų;

užsibrėžtų tikslų, grėsmę. Todėl mūsų įmonių grupėje sukurta ir įdiegta rizikų valdymo sistema pagal geriausias rizikų valdymo praktikas. Tam, kad rizikas galėtume valdyti, mes jas įvertiname, numatome priemonių planus ir juos įgyvendiname. Įmonės savo veikloje gali susidurti su 4 pagrindinių grupių rizikomis. Tai:

2. Atitikties rizikos Jų gali kilti dėl išorės ar vidinės reguliacinės aplinkos neatitikties;

4. Finansinės rizikos Jos susijusios su valiutos kursų, palūkanų normų pokyčiais, likvidumo nepakankamumu ir kita.

Išorinio reguliavimo rizika;

Rinkos pokyčių ir konkurencingumo neužtikrinimo rizika;

Informacijos saugos rizika;

Projektų valdymo rizika.

Be pagrindinių rizikų, grupės vadovai apibrėžia rizikos apetitą ir toleranciją – kiek galime prisiimti rizikos kiekvienoje veiklos srityje norėdami gauti didesnę naudą. Grupės tikslas – veiklą vykdyti taip, kad neviršytume susitarto rizikos apetito ir tolerancijos ribų. Kas valdo rizikas? Kiekvienas įmonės darbuotojas yra rizikos valdymo

Kokie mūsų tikslai?

Kas mes?

Darbuotojų saugos ir sveikatos rizika;

proceso dalyvis, atliekantis jam skirtą vaidmenį, o nuo rizikų pasireiškimo ginamės trijų gynybos linijų principu. Tam, kad rizikas galėtume valdyti, imtis prevencinių ir atsakomųjų veiksmų, mes jas įvertiname, numatome priemonių planus ir juos įgyvendiname.

Dėmesys žmonėms

Kaip veikia mūsų grupė?

Kaip valdoma grupė?

Galimų rizikų sąrašai kiekvienoje įmonėje yra peržiūrimi ir atnaujinami kartą per metus. Atnaujinimo metu rizika gali būti įvertinta kaip kritinė, didelė, vidutinė ar maža. Tačiau yra 5 pagrindinės rizikos, kurias kiekvienas darbuotojas turi žinoti ir valdyti kasdienėje veikloje:

Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

Rizikas vertiname pagal du kriterijus. Vienas iš jų – rizikos pasireiškimo tikimybė. Pavyzdžiui, ji gali nutikti kartą per 1–3 metus, kartą per 3–7 metus ir t. t. Kitas kriterijus – tikėtinas rizikos poveikis (finansinis, poveikis žmonėms, reputacijai ir kt.). Įmonių specialistai yra sudarę bendrąjį rizikų sąrašą.

Rizikų valdymo ir kontrolės modeliS LE STEBĖTOJŲ TARYBA

SKYRIMO IR ATLYGIO KOMITETAS

RIZIKŲ VALDYMO PRIEŽIŪROS KOMITETAS

AUDITO KOMITETAS

Įmonių valdymo organai – STEBĖTOJŲ TARYBOS

GYNYBOS LINIJA ATSAKOMYBĖ ROLĖ RIZIKŲ VALDYME

LE grupės įmonių padalinių darbuotojai (nepriklausantys 2 ir 3 gamybos linijai)

Rizikos valdymo, atitikties, finansų kontrolės, saugos ir prevencijos specialistai

Vidaus auditas

Nustatyti ir valdyti riziką

Nustatyti rizikos politiką, koordinuoti ir stebėti

Užtikrinti I ir II gynybos linijų efektyvumą

• Vadovauti verslui pagal sutartą strategiją ir su tuo susijusį rizikos apetitą ir ribas; • Nustatyti, vertinti ir valdyti riziką įprastinėje verslo veikloje; • Užtikrinti rizikos valdymo kultūrą ir sprendimų priėmimą, pagrįstą rizikos ir naudos vertinimu.

• Stebėti apibrėžtas rizikos ribas ir tais atvejais, kai jos viršijamos, informuoti vadovybę; • Nepriklausomai vertinti rizikas; • Apibrėžti rizikos valdymo politiką, metodikas ir priemones; • Padėti 1-ai gynybos linijai valdyti rizikas.

• Vertinti rizikos ir kontrolės modelio optimalumą; • Vertinti veiklos padalinių rizikos valdymo priemonių efektyvumą; • Pateikti valdybai, audito komitetui ir stebėtojų tarybai nepriklausomą vertinimą dėl rizikos ir kontrolės sistemos efektyvumo.

IŠORĖS AUDITAS

KITI ŠALTINIAI

RIZIKA

ĮMONIŲ PRIEŽIŪROS ORGANAI: VALDYBOS, ĮMONIŲ VADOVAI

Taigi mūsų prevencijos specialistai imasi visų reikiamų veiksmų tam, kad grupės įmonėse neatsitiktų nepageidaujamų įvykių – nevyktų nusikalstama veikla ar piktnaudžiavimas užimamomis pareigomis, nebūtų atskleista konfidenciali informacija. Kalbant paprastai, šių specialistų tikslas yra blogiems dalykams užbėgti už akių. O jeigu kažkas ir atsitinka, tai imtis priemonių, kad tai nepasikartotų ateityje. Prevencijos specialistai taip pat atsako už Nulinės tolerancijos korupcijai politiką. Ji buvo sukurta pagal geriausią užsienio praktiką. Viena svarbiausių Nulinės tolerancijos korupcijai politikos nuostatų yra ta, kad mūsų įmonės

Siekdami apsaugoti savo veiklos procesus, stengiamės, jog grupės įmonių informacija būtų konfidenciali, nesugadinta ir pasiekiama tada, kai jos reikia. Ja su kitais dalijamės tik tais atvejais, kai tai būtina daryti dėl veiklos. Šiuo atveju konfidencialumas yra svarbus, nes, tarkime, mūsų turimai informacijai apie ateities planus, patekus į konkurentų rankas – galime prarasti pranašumą derybose. Arba – jeigu bus iškraipyti ar nepasiekiami įrangos valdymo duomenys, gali nutrūkti elektros tiekimas šalies gyventojams.

Kas mes? Kokie mūsų tikslai? Kaip valdoma grupė?

Informacija mes laikome visa tai, kas yra mūsų sukuriama, naudojama ir saugoma popieriniuose dokumentuose bei informacinėse sistemose tekstiniu, vaizdiniu ir garsiniu formatu. Prie informacijos priskiriame ir duomenis, atkeliaujančius iš įvairių įrenginių, pagal kuriuos automatizuotai valdoma svarbi įranga, taip pat, ką žino kiekvienas mūsų darbuotojas.

Kaip veikia mūsų grupė?

Žodis „preveñcija“ yra kilęs iš lotyniško žodžio „praeventio“ ir reiškia veiksmą, kuriuo siekiama tam tikriems įvykiams užbėgti už akių.

negali finansuoti politinių partijų. Su politinėmis partijomis susijęs klausimas įtrauktas ir į Privačių interesų deklaraciją, kurią darbuotojai pildo pirmosiomis savo darbo dienomis. Privačių interesų deklaracijas intranete pildo ne visi darbuotojai. Kam tai daryti privalu, sprendžia kiekvienos įmonės vadovas.

Dėmesys žmonėms

Esame įmonių grupė, kuri užtikrina šalies ypatingos svarbos objektų – elektrinės, elektros ir dujų tinklų – efektyvų ir patikimą veikimą. Tokių rezultatų mums padeda pasiekti ilgalaikė strategija, kruopščiai planuojama kasdieninė veikla ir greita reakcija į atsirandančius trikdžius. Veikiame visko daug svarbaus, todėl ypatingą dėmesį skiriame informacijos saugai ir prevencijai.

Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

INFORMACIJOS SAUGA IR PREVENCIJA

Pradėjus dirbti kurioje nors grupės įmonėje, jums teks susipažinti su informacijos saugos reglamentais, taisyklėmis, dalyvauti mokymuose ir žinių patikrinimuose. Tai darome tam, kad visi kartu tinkamai prisidėtume prie grupės įmonių informacijos saugos.

Siekdami apsaugoti savo veiklos procesus, stengiamės, jog grupės įmonių informacija būtų konfidenciali, nesugadinta ir pasiekiama tada, kai jos reikia. Su kitais ja dalinamės tik tais atvejais, kai tai būtina daryti dėl veiklos.

Už įmonių komunikaciją atsakingi jų komunikacijos specialistai (kai kuriais atvejais tai gali būti ir kitos įmonės specialistai) arba šios funkcijos priskiriamos kuriam nors įmonės darbuotojui. Bendrai visos grupės komunikaciją koordinuoja kontroliuojančioje bendrovėje LE veikianti Korporatyvinės komunikacijos tarnyba. Ji siekia, kad vienų grupės įmonių komunikacija,

Kas mes?

socialinės atsakomybės iniciatyvos nesikirstų su kitų, būtų suderinamos ir papildytų viena kitą, atitiktų bendrąsias grupės komunikacijos gaires. Kaip ir kitose veiklose, taip ir komunikacijos srityje siekiama, kad visi balsai susilietų į darnią melodiją. Komunikaciją grupės mastu reguliuoja keli politikų aprašai, pagal juos kiekviena įmonė kuria savo komunikacijos tvarkos aprašus. Pagrindinio dokumento – „Grupės reputacijos valdymo politika“ – taisyklės aktualios visiems grupės darbuotojams, ne tik atsakingiesiems už komunikaciją.

Kokie mūsų tikslai?

Nepriekaištinga reputacija yra didelis mūsų organizacijos turtas. Todėl tai, ką sakome, yra ne mažiau svarbu už tai, ką darome.

Kaip valdoma grupė?

Mes visi esame atsakingi už tai, kad būtų išlaikytas geras LE vardas, įmonių grupė būtų socialiai atsakinga ir nepriekaištingos reputacijos. Komunikacijai svarbu ne tik tai, ką pasakė vadovas ar koks pranešimas spaudai pateko į viešumą, bet ir tai, kaip kiekvienas iš mūsų elgiamės, kaip kalbame su klientais ir visuomenėje.

Kaip veikia mūsų grupė?

KOMUNIKACIJA

socialiniuose tinkluose mūsų darbuotojai gali teikti tik asmeninę informaciją;

Dėmesys žmonėms

Svarbiausios taisyklės:

jeigu grupėje ar kurioje nors iš jos įmonių įvyksta incidentas arba koks nors svarbus įvykis, apie tai visada informuojame įmonės komunikacijos darbuotojus. Jeigu paaiškėja, kad įvykis gali turėti įtakos visai grupei, tai Korporatyvinės komunikacijos direktorius (-ė) parengia krizės valdymo planą ir atsako už krizės valdymą. Šiuo atveju jokie kiti grupės darbuotojai jokios informacijos viešai teikti negali.

Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

teikti komentarus, susijusius su grupės veikla, žiniasklaidai gali tik tam įgaliojimus turintys ir bendrauti su žiniasklaida apmokyti darbuotojai;

PIRKIMAI Įmonėms, kaip ir žmonėms, nuolat kyla poreikis kažką įsigyti ir racionaliai panaudoti tam skirtas lėšas. Tai dažniausiai būna prekės, paslaugos ar darbai. Pirkimuose mums svarbiausia skaidrumas ir efektyvus lėšų panaudojimas. Didžioji dalis – 14 – grupės įmonių yra perkančiosios organizacijos. Iš jų didžiausios pirkėjos – ESO ir „Lietuvos energijos gamyba“. Per metus visos įmonės pirkimų atlieka pirkimų už daugiau nei 0,5 mlrd. EUR. Viešiesiems pirkimams skiriamas biudžetas priklauso nuo mūsų įmonių planuojamų projektų ir investicijų. Kasmet sudaroma apie 3,5 tūkst. viešųjų pirkimų sutarčių. Siekdami efektyvumo, viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo veiklą sutelkėme UAB Verslo aptarnavimo centre. Šis sprendimas jau pasiteisino – tiekėjams siekiame nustatyti vienodus reikalavimus, be to, užtikriname didesnį skaidrumą ir efektyvumą. Pirkimuose nuolat ieškome, kaip pagreitinti ir supaprastinti procesus – taikome LEAN metodus. Kitos grupės įmonės, neperkančiosios organizacijos, pirkimus vykdo pagal

grupės pirkimų politiką ir savo nustatytas taisykles. Rinkdamosi geriausius pasiūlymus, įmonės atsižvelgia ne tik į kainos, bet ir į kokybės kriterijus. Daugelyje pirkimų intensyviai deramasi

3,5 tūkst. Tiek kasmet sudaroma viešųjų pirkimų sutarčių.

su tiekėjais ir tai leidžia sutaupyti daugiau nei 10 mln. EUR per ketvirtį. Su pirkimais kasdienėje veikloje susiduria didžioji dalis mūsų darbuotojų, todėl tam, kad apie juos pakankamai informacijos turėtų naujokai, organizuojame mokymus. Organizuodami pirkimus elgiamės skaidriai, nešališkai, siekiame, kad procesai būtų efektyvūs, vyktų didelė tiekėjų konkurencija.

115

mln. EUR.

„Projektas“ yra vienas dažniausiai mūsų vartojamų žodžių. Projektu vadiname darbuotojų, dažniausiai kelių sričių specialistų, laikiną veiklą, kuri sukuria unikalų rezultatą. Pavyzdžiui, šio darbuotojo gido sukūrimas taip pat buvo projektas, nes jo rengimas nebuvo susijęs su prie jo dirbusios komandos kasdiene veikla. Kalbant apie įmonių grupę, galima sakyti, kad joje projektas veja projektą – vien 2016 m. pradžioje grupėje buvo vykdomi apie 55 projektai, kurių vertė – daugiau nei 115 mln. EUR. Daugelis mūsų projektų yra susiję su grupės strategijos įgyvendinimu, todėl vieni jų daromi tam, kad didintų veiklos efektyvumą, pavyzdžiui, Sistemų modernizavimo programa (SMP). Kiti, pavyzdžiui, Kruonyje planuojamas statyti vėjo jėgainių elektrinių parkas, užtikrintų didesnę grupės įmonių veiklos diversifikaciją, o treti

Kas mes?

1 Grupės projektai apima kelias įmones, pavyzdžiui, didelių IT sistemų diegimas, įmonių veiklos optimizavimas;

2 Bendrovių projektai vyksta ir naudas kuria atskirose įmonėse, pavyzdžiui, ESO vykdo elektros ir dujų skirstomojo tinklo atnaujinimo ir plėtros projektus.

Kokie mūsų tikslai?

Projektus mes skirstome į dvi kategorijas:

Kaip valdoma grupė?

projektai, kurių vertė – daugiau nei

Kaip veikia mūsų grupė?

Dėmesys žmonėms

– pagerintų organizacinę kultūrą ar paslaugų kokybę. Siekiame, kad mūsų darbuotojai iniciatyviai dalyvautų projektuose ir kuo geriau atliktų savo darbus.

Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

PROJEKTŲ VALDYMAS

Įmonių grupėje įprasta, kad vienu metu projektų vadovas vykdo 2-3 projektus, kurių kiekvienas turi savo savininką – labiausiai projekto rezultatais suinteresuotą asmenį. Kartais nutinka taip, kad keli projektai, kurių vienas tikslas, gali būti sujungti į vieną darinį – programą. Ji taip pat turi vadovą ir savininką. Projektai grupėje inicijuojami pagal sudarytus trejų metų veiklos planus, pakitusią teisinę aplinką ar inovacijas. Vis dėlto ne visos veiklos planuose numatytos priemonės yra laikomos projektais. Tai gali būti ir mažesnės

apimties darbai – užduotys. Nors jos turi projekto veiklos požymių, tačiau jų svarba yra mažesnė ir mažiau darbuotojų dalyvauja jas vykdant. Projektų valdymas, kaip užduočių vykdymo metodas, grupėje apima laiką nuo tikslo nustatymo iki pat rezultato gavimo. Kiekvienas projektas turi aiškią pradžią ir pabaigą. Baigus darbus vertinama, ar projekto pradžioje užsibrėžti tikslai buvo pasiekti, o rezultatai naudojami. Šitaip galime užtikrinti, kad rodikliai ir numatyti tikslai yra adekvatūs ir susiję su visos grupės įgyvendinamos strategijos kriterijais.

Projektų valdymas

Inicijavimas Sprendimas dėl projekto pasiūlymo tinkamumo ir projekto plano rengimo

Planavimas Sprendimas dėl projekto plano tinkamumo ir projekto vykdymo

Vykdymas Sprendimas dėl projekto plano tinkamumo ir projekto vykdymo

Užbaigimas Sprendimas dėl projekto užbaigimo

Vidaus auditorių atliekama funkcija Vertina grupės įmonių valdymo, veiklos ir rizikų valdymo procesus, vidaus kontrolių tinkamumą ir veiksmingumą.

Kokie mūsų tikslai?

Kas mes?

Įmonėms paskirti kuruojantys auditoriai, o kiekvieno audito atveju pasitelkiami atitinkamos specializacijos auditoriai.

Kaip valdoma grupė?

Audito misija – objektyviais, nepriklausomais, aukštos kokybės vertinimais ir konsultacijomis siekti LE grupės strateginių tikslų įgyvendinimo.

Kaip veikia mūsų grupė?

procentas grupės įmonėse padidėjo penktadaliu – iki 90 %.

Dėmesys žmonėms

Organizacijos viduje turime Vidaus audito tarnybą – tai vidaus kontrolės sistemos dalis. Ši tarnyba atlieka veiklos auditus grupės mastu. Vidaus auditoriai pagal pateiktus faktus vertina grupės įmonių valdymo, veiklos ir rizikų valdymo procesus, vidaus kontrolių tinkamumą ir veiksmingumą. Tai gali būti finansų, veiklos, atitikties, sistemų apsaugos arba specialūs audito projektai. Per metus audito rekomendacijų įgyvendinimo

Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

VIDAUS AUDITAS

POKYČIŲ VALDYMAS Pokyčiai yra varomoji jėga, kuri padeda kurti vertę ir įgyvendinti strateginius tikslus.

Mes keičiamės, nes įgyvendiname veiklos strategiją, tobuliname įmonių ir struktūrinių padalinių veiklą bei procesus, didiname efektyvumą ir veiklos kokybę. Mes žinome, kad, norint sėkmingai įgyvendinti pokyčius, pirmiausia būtina suformuoti tinkamą komandą – tokią, kuri gebėtų pokyčius įgyvendinti savo jėgomis ir sėkmingai. Naujausias didelis mūsų pokytis – grupės verslo valdymo sistemų modernizavimo programa. Pokyčių valdymą sudaro šie etapai: • pokyčio identifikavimas; • pokyčio komandos sudarymas; • pokyčio tikslų nustatymas;

• aiški komunikacija ir darbuotojų įtraukimas; • užduočių darbuotojams pateikimas; • pokyčio rezultatų skelbimas; • pokyčio efekto įvertinimas. Svarbiausi pokyčių dalyviai yra žmonės, todėl planuodami pirmiausia siekiame kuo didesnio jų pritarimo ir dalyvavimo su pokyčiu susijusiuose procesuose. Pavyzdžiui, į „LE starto“ programą aktyviai buvo įsitraukę daugiau kaip 100 mūsų žmonių. Praktika rodo, kad organizacija pokyčius gali sklandžiai ir sėkmingai įgyvendinti tada, kai tinkamai, laiku ir nuolat apie tai informuoja savo darbuotojus. Pokyčiams pritariantiems darbuotojams suteikiama galimybė tapti pokyčių ambasadoriais, kurie skleidžia informaciją apie tikslus ir svarbą. Vykstant pokyčiams, į šį procesą vadovai turi įtraukti savo darbuotojus ir skirti jiems konkrečias užduotis.

Pokyčiams pritariantiems darbuotojams suteikiama galimybė tapti pokyčių ambasadoriais, kurie skleidžia informaciją apie tikslus ir svarbą.

Kas mes?

Auditoriją – kam bus pranešama;

Grįžtamojo ryšio surinkimo kanalus;

Rizikas ir jų valdymo priemones, dėl kurių informacija galėtų būti iškraipyta ar praleista nemačiomis.

Kaip valdoma grupė? Kaip veikia mūsų grupė?

Komunikacijos priemones – kaip bus komunikuojama;

Dėmesys žmonėms

Pranešimą – apie ką reikia informuoti;

Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

Šaltinį – kas informuos apie pokytį;

Kokie mūsų tikslai?

Informuojant apie pokyčius svarbu numatyti:

KLIENTŲ APTARNAVIMAS Vienas iš mūsų strateginių tikslų – kokybiškas klientų aptarnavimas, todėl sukūrėme naują klientų aptarnavimo modelį. Nuo 2016 m. ESO, „Lietuvos dujų tiekimo“ ir ET klientus aptarnaujame bendruose paslaugų centruose 9-iuose Lietuvos miestuose bei savitarnos platformoje elektroninėje erdvėje. Bendras klientų aptarnavimas sutelkia geriausią praktiką ir leidžia operatyviai pasiūlyti jiems aktualiausias paslaugas patogiausiu būdu – internetu, telefonu ar klientų aptarnavimo centre. Klientų aptarnavimą sujungė vienas prekės ženklas – „Gilė“. Svetainėje vienu mokėjimu galima atsiskaityti ne tik už elektros energiją ir gamtines dujas, bet ir už kitas komunalines paslaugas bei kabelinę televiziją, internetą, mobiliojo ryšio paslaugas. Taip pat gauti kitų su dujomis ir elektra susijusių paslaugų: deklaruoti skaitiklių duomenis, pateikti

prašymą įsivesti elektrą ir dujas, pasirašyti sutartis, pasirinkti ir keisti tarifų planus, sužinoti savo vartojimo ir mokėjimų istoriją. „Gilėje“ klientai taip pat gali pasirinkti, kokiu būdu atsiskaityti už paslaugas: per kurį nors iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ar mūsų pačių sukurtą mokėjimo įstaigą EMA. LE grupės įmonių klientų aptarnavimo specialistai sutelkti vienoje grupės įmonėje – VAC. Tai leidžia sumažinti veiklos išlaidas, padidinti lankstumą, sukurti papildomas naudas vartotojui. VAC taip pat administruoja įmokas, vykdo sąskaitybą, valdo įsiskolinimus. Orientuodamiesi į klientus, nuolat tobuliname ir jų aptarnavimo kokybę. Tam esame įsidiegę klientų aptarnavimo standartą, kuriame nustatyti elgesio principai ir normos. Jų privalo laikytis visi įmonių grupės darbuotojai.

Jeigu klausysimės klientų, su kuriais dirbame, išlaikysime savo vertybes ir tai, kas svarbiausia mums bei mūsų organizacijai.

Kas mes?

klientui svarbu susisiekti jam patogiu būdu;

parodykite dėmesį: pagarbiai bendraukite, kalbėkite suprantamai;

Kaip valdoma grupė?

būkite pasiekiami:

Kokie mūsų tikslai?

Kai bendraujate su klientais:

pateikite tikslius ir išsamius atsakymus, ieškokite abiem pusėms geriausių sprendimų, atsiprašykite už padarytas klaidas;

Kaip veikia mūsų grupė?

suteikite profesionalią konsultaciją:

padėkite iškart,

Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

tobulėkite: atsižvelkite į klientų pateiktas pastabas ir pasiūlymus bei perduokite pagyrimus tiems, kam jie skirti.

Dėmesys žmonėms

kai tik sužinosite apie klientui kilusias problemas;

DĖMESYS ŽMONĖMS

Mūsų darbuotojai vertina tai, kad dirba didelėje strateginės reikšmės įmonių grupėje, kurioje vykdomos plačios ir sudėtingos programos. Todėl skatiname jų iniciatyvumą ir norą dalyvauti įgyvendinant strateginius projektus, programas bei atkaklumą siekiant rezultato.

Kas mes? Kokie mūsų tikslai? Kaip valdoma grupė?

būti įsitraukę į organizacijos veiklą. Todėl savo darbuotojams siekiame sukurti motyvuojančią darbo aplinką. Skatiname darbuotojų profesinį augimą, atsakomybę, novatoriškumą ir pastangas siekti geriausio rezultato. Nuo 2012 m. grupėje periodiškai atliekame darbuotojų nuomonės tyrimus. Jie mums padeda suprasti, kaip mūsų darbuotojai vertina pačią organizaciją, kaip joje jaučiasi, kas yra svarbu ir labiausiai motyvuoja. Naujausius rezultatus ir atsižvelgiant į juos planuojamus pokyčius skelbiame po kiekvieno tyrimo.

Kaip veikia mūsų grupė?

Mums partnerystė – tai vertybė, kuri padeda įgyvendinti mūsų organizacijos strateginius tikslus ir kuria vertę. Tam, kad pasiektume užsibrėžtus tikslus, o esant galimybei, ir viršytume lūkesčius, turime gerai jaustis ir

Dėmesys žmonėms

Su darbuotojais mus sieja partnerystė, kurios pagrindą sudaro vertybes atitinkantis elgesys, abipusis vertės kūrimas ir bendro tikslo siekis.

Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

SANTYKIAI SU DARBUOTOJAIS

ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS Žmogiškųjų išteklių valdymo vizija įmonių grupėje – įsitraukę darbuotojai brandžioje ir vienodos kultūros organizacijoje.

Mūsų žmogiškuosius išteklius sudaro tam tikras kompetencijas turintys grupės darbuotojai, kurių priimami ir įgyvendinami sprendimai kuria pridėtinę vertę. Santykiai tarp grupės įmonių, vadovų ir su jais dirbančių žmonių yra esminiai, todėl mes kuriame organizacinę kultūrą, kuri skatina: Darbdavio ir darbuotojo ilgalaikę partnerystę, grįstą įmonės vertybėmis ir jas atitinkančiu elgesiu, abipusiu vertės ir bendros ateities kūrimu; Palankų mikroklimatą efektyviam darbui, darbuotojų įsitraukimą ir socialiai atsakingą elgesį.

Siekdami pritraukti reikalingus žmones, juos išlaikyti, suteikti veiklai reikiamų įgūdžių bei sudaryti sąlygas tobulėti, o kartu nukreipti darbuotojus ten, kur jie galėtų geriausiai tai realizuoti ir savo idėjomis bei darbais kurtų didžiausią vertę grupei, esame parengę žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą. Mūsų esminiai žmogiškųjų išteklių valdymo principai:

• Ugdome darbuotojų sąmoningumą, kurdami efektyvumu, rezultatų siekimu ir inovacijomis grįstą bei į klientą orientuotą organizacinę kultūrą; • Formuojame „plokščius“ ir „lieknus“ („plokščia“ ir „liekna“ organizacijos struktūra užtikrina optimalų atsakomybės, pareigų ir teisių pasiskirstymą tarp tarpusavyje susijusių struktūrinių vienetų) įmonės valdymo modelius: reikalingus sprendimus priimame operatyviai, o grupė valdoma efektyviai; • Optimizuojame ir konsoliduojame žmogiškųjų išteklių valdymą: dalijamės ir įgyvendiname gerąją žmogiškųjų išteklių valdymo praktiką; • Stipriname lyderystės kompetenciją: darbuotojams sudarome sąlygas drąsiai priimti sprendimus ir būti atsakingiems už grupės tikslus; • Saugome žinias ir skatiname darbuotojus mokytis: sukauptą patirtį ir žinias perduodame naujiems darbuotojams, atsižvelgdami į vykstančius ir numatomus pokyčius darbuotojams suteikiame naujų žinių ir gebėjimų;

Kas mes?

Atlygio valdymas Dėmesys žmonėms

Kompetencijų modelis

Kaip veikia mūsų grupė?

Talentų pritraukimas

Kaip valdoma grupė?

Daugiau apie žmogiškųjų išteklių valdymą galite paskaityti skyriuje „Dėmesys žmonėms“.

Integruotos žmogiškųjų išteklių valdymo sistemos

Darbuotojų ir talentų veiklos valdymas

Kokie mūsų tikslai?

siekdami būti konkurencingi rinkoje, stengiamės pritraukti ir išlaikyti darbuotojus grupėje, taip pat rūpinamės tolesniu savo srities profesionalų tobulėjimu grupėje.

Darbuotojų ugdymas Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

• Sistemiškai žvelgiame į žmogiškųjų išteklių valdymą: įmonių grupėje integruojamos pagrindinės žmogiškųjų išteklių valdymo sritys, kurių pagrindas – kompetencijų modelis; • Kuriame konkurencingą ir motyvuojančią pripažinimo sistemą:

DARBUOTOJŲ UGDYMAS Siekiame, kad mūsų darbuotojai nuolat tobulėtų, todėl jų ugdymas yra neatsiejama mūsų organizacijos dalis. Ugdymas – tai kryptinga veikla, kuri remiasi darbuotojo, tiesioginio jo vadovo ir organizacijos bendradarbiavimu. • Vadovybė darbuotojams užtikrina tinkamus išteklius, paramą ir aplinką nuolatiniam ugdymuisi bei grįžtamajam ryšiui. • Tiesioginis vadovas prižiūri, ar asmens ugdymo tikslai atitinka įmonės poreikius; kuria aplinką nuolatiniam ugdymui ir grįžtamajam ryšiui bei siekia užtikrinti darbuotojui ugdymo ir mokymosi galimybes. • Darbuotojas prisiima atsakomybę už savo ugdymą ir naudojasi įmonių grupėje turima patirtimi. Planuodami darbuotojo tobulėjimą, remiamės vadinamuoju 70/20/10 mokymų organizavimo principu: • 70 % sudaro savarankiškas mokymasis: naujų žinių ir įgūdžių įgyjama darbinėse situacijose, atliekant užduotis ir sprendžiant problemas. Kompetencijos ugdomos vykdant sudėtingesnes užduotis, įgyvendinant nustatytus tikslus ir dalyvaujant įvairiuose projektuose; • 20 % – mokymasis iš kitų. Tai daroma stebint kitų veiklą, klausiant ir

konsultuojantis su tam tikroje srityje labiau patyrusiais kolegomis; • 10 % – tai formalusis ugdymas. Šiuo atveju naujų žinių ir įgūdžių semiamasi seminaruose, kursuose, studijose, skaitant knygas ar gilinantis į teoriją ir ieškant būdų, kaip ją pritaikyti praktikoje. Siekiame, kad kiekvienam organizacijos darbuotojui būtų prieinamos visų tipų ugdymosi priemonės – privalomieji, bendrieji, atvirieji seminarai ir konferencijos, profesiniai ir e. mokymai, studijos aukštosiose mokyklose, elektroninės ir fizinės bibliotekos, kurių reikia jo pareigybei reikalaujamoms kompetencijoms ugdyti. Taip pat skatiname dalytis patirtimi ir gerąja praktika. Tai jau daro keliasdešimt vidaus lektorių. Jie veda mokymus grupės darbuotojams tokiomis temomis, kaip „Projektų valdymas“, „Viešieji pirkimai“, „Klientų aptarnavimas“, „Asmeninis aktyvumas ir laiko planavimas“ ir kt. Norintys tapti vidaus lektoriais savanoriškai dalyvauja atrankoje. Organizacijoje taip pat siekiame ugdyti bendrą vadovų identitetą, vienodus vadovavimo ir lyderystės principus. Tam parengėme ilgalaikį ugdymo modelį. Jo programos apima aukščiausio ir vidurinio lygmens vadovų bei specialistų ugdymą.

Kas mes?

Vadovo lūkesčiai

Įsistraukimo tyrimas

Reikalavimai pareigybei

Išorinė aplinka

Darbuotojo kvalifikacija

Kaip veikia mūsų grupė?

360 tyrimas

Dėmesys žmonėms

Darbuotojo veiklos vertinimas (DVV)

Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

Įmonės strategija ir verslo poreikis

Kaip valdoma grupė?

Kokie mūsų tikslai?

UGDYMO PLANAVIMO ŠALTINIAI

Darbuotojų veiklos valdymas Nesame vien tik darbuotojai, kolegos, pavaldiniai ar vadovai. Pirmiausia mes esame žmonės.

Kiekvienais metais vertiname darbuotojų veiklą. Darbuotojų susitikimai su vadovais, kurių metu aptariama darbo veikla, mums padeda pasiekti geresnių organizacijos, padalinio ir konkretaus darbuotojo veiklos rezultatų. Be to, tai padeda suderinti visus veiklos vektorius taip, kad bendrų tikslų siektume koordinuotai – kaip tobulai derantis simfoninis orkestras. Vienas svarbiausių darbuotojų veiklos valdymo elementų – metinis pokalbis. Kol kas jie daugiausia vyksta su biuro darbuotojais ir specialistais, bet siekiama, kad ši geroji praktika pasiektų visus mūsų darbuotojus. Darbuotojai, kuriems keliami trumpalaikiai tikslai – pasiekti tam tikrus rodiklius per konkretų laiką, kas mėnesį ar ketvirtį tiesiog kalbasi su vadovais. Per metinį pokalbį vadovas susitinka su pavaldžiu darbuotoju ir

aptaria, ar jam pavyko pasiekti praėjusių metų tikslus, vertinamos kompetencijos bei numatomi kitų metų tikslai. Taip pat kartu aptariami lūkesčiai, susiję su darbuotojo veiklos kokybe ir kompetencijomis, numatomos ugdymo priemonės, apžvelgiami karjeros siekiai. Šio pokalbio metu sprendžiami ir atlygio klausimai – ūgtelėjus profesinėje srityje, galima tikėtis ir didesnio pagrindinio atlygio. Įgyvendinus užsibrėžtus tikslus ir puikiai atliekant pagrindines pareigas – motyvuojama kintamąja atlygio dalimi. Metiniai pokalbiai vyksta „iš viršaus į apačią“, t. y. generalinis direktorius kalbasi su jam pavaldžiais vadovais, šie – su skyrių, departamentų vadovais. Šiuo principu pokalbiai vyksta iki specialistų lygmens.

Per metinį pokalbį aptariami lūkesčiai, susiję su darbuotojo veiklos kokybe ir kompetencijomis, numatomos ugdymo priemonės, apžvelgiami karjeros siekiai.

Kas mes? Kaip valdoma grupė?

• Pirmąjį metų ketvirtį vyksta metiniai pokalbiai – apie juos jau rašėme; • Trečiąjį metų ketvirtį rengiami tarpiniai pokalbiai. Dirbame dinamiškoje srityje, todėl praėjus pusmečiui šių pokalbių metu aptariami metiniai tikslai ir, pasikeitus aktualijoms, jie gali būti keičiami.

Kokie mūsų tikslai?

Darbuotojų veikla vertinama šitaip: • Kartą per metus vyksta vadinamasis darbuotojų 360˚ kompetencijų vertinimas: nuo bendrųjų, tokių kaip bendradarbiavimas ir orientacija į rezultatą iki lyderystės, vadovavimo. 360˚ vertinimas taip vadinamas dėl to, kad darbuotojai savo kompetencijas vertina patys, jas taip pat vertina jų vadovai bei kolegos. Be to, darbuotojai vertina ir savo vadovus;

Veiklos tikslų planavimas

Tarpinė pažangos apžvalga

Nukreipimas, nuolatinis grįžtamasis ryšys ir ugdymas

3 Veiklos tikslų vertinimas

Dėmesys žmonėms

Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

Kaip veikia mūsų grupė?

Darbuotojų veiklos vertinimo etapai

Kodėl reikia tikslų? Kiekvieno iš mūsų išsikelti tikslai turi būti konkretūs, išmatuojami, įgyvendinami, aktualūs organizacijai ir įvykdomi per konkretų laiką.

Tikslų nauda:

Metiniai tikslai siejami su:

Darbams suteikia kryptį ir prioritetus;

Įmonės tikslais;

Didina darbuotojų motyvaciją;

Padalinio tikslais;

Didina efektyvumą;

Vykdomais projektais;

Skatina darbuotojų įsitraukimą;

Kasdienės veiklos tobulinimu.

Stiprina bendrumą komandoje ir norą tobulėti.

Pagrindinė atlygio dalis, dažnai vadinama iškalbinga santrumpa PAD‘u, yra gaunama kiekvieną mėnesį. Pastovi atlygio dalis nustatoma atsižvelgiant į konkrečios pareigybės ar pareigybių grupės (šeimos) lygį, kuris vertinamas pagal bendrąją pareigybių vertinimo metodiką. Atlygis gali didėti ne tik lipant karjeros laiptais aukštyn, bet ir tobulinant savo, kaip profesionalo, įgūdžius ir žinias. Kintamoji atlygio dalis (KAD‘as) yra papildomas atlygis, kuris uždirbamas pasiekus savo metinius tikslus. KAD taikomas už individualius darbo rezultatus atsižvelgiant į asmeninį tikslų pasiekimą ir indėlį į įmonės veiklos rezultatus. Papildomos naudos yra ir tam tikros tiesioginės piniginės išmokos,

Atlygis mūsų grupėje tiesiogiai priklauso nuo darbo rezultatų ir suinteresuotumo savo profesine bei įmonės sėkme.

Mes skatiname darbuotojus drąsiai dalytis savo idėjomis, iniciatyvomis, prisiimti daugiau atsakomybės ir taip save realizuoti, nes grupėje nuolat galima rasti veiklos, į kurią įdomu įsitraukti. Dėl to skatiname ir palaikome darbuotojų vidinę karjerą ir rotaciją. Rinkdamiesi žmogų į laisvą poziciją, į kurią kandidatuoja vidiniai ir išoriniai kandidatai, mes: 2014 m. buvo įdiegta pakaitumo sistema. Ji mums reikalinga ir svarbi, nes ilgalaikėje perspektyvoje padės užtikrinti reikiamas kompetencijas

Kas mes? Kokie mūsų tikslai? Kaip valdoma grupė?

Esame įsitikinę, kad tokia sistema yra skaidri ir teisinga. Ja siekiame parodyti, kad atlygis mūsų grupėje tiesiogiai priklauso nuo darbo rezultatų ir suinteresuotumo savo profesine bei įmonės sėkme.

Kaip veikia mūsų grupė?

Darbuotojų atlygį sudaro pagrindinė ir kintamoji dalys, papildomos naudos bei nefinansinės motyvacijos priemonės – pripažinimas, savirealizacijos ir augimo galimybės bei kita.

pavyzdžiui, gimus vaikui, ir finansinę išraišką turinčios kompensacijos – mokymosi atostogų apmokėjimas ar papildomų mokamų atostogų už stažą suteikimas.

Dėmesys žmonėms

Kiek aš uždirbsiu? Kokios perspektyvos uždirbti daugiau? Nuo ko priklausys mano atlygis? Vieni to klausia tiesiai, kiti bando išsiaiškinti aplinkiniais keliais, nuspėti. Mūsų atsakymas – LE grupėje įdiegti skaidrūs ir vienodi atlygio nustatymo principai.

Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

KARJEROS MODELIS IR pakaitumo UŽTIKRINIMAS

ir veiklos tęstinumą. Esame parengę sąrašą kertinių pareigybių ir žmonių, kurie galėtų pakeisti dabartinius šių pareigybių darbuotojus. Šie sąrašai

Atsižvelgiame, ar kandidato požiūris atitinka mūsų įmonių grupės vertybes ir organizacijos kultūrą; mums padeda suprasti, kokio darbuotojo kokias kompetencijas reikia ugdyti. Rengiame kryptingus jų mokymo planus. Į juos įtraukti ir vadovai, ir specialistai. Nustačius kertines pareigybes ir darbuotojus, kurie, prireikus pakeistų jas užimančius kolegas, lengviau planuoti ir darbuotojų rotaciją. Darbuotojų rotaciją įmonių grupėje pradėjome taikyti prieš kelerius metus, kai tam atsirado natūralus poreikis. Skatindami rotaciją siekiame, kad grupės įmonės būtų ne vertikalių

struktūrinių vienetų darinys, o įmonių visuma, kurioje darbuotojai galėtų save realizuoti, judėdami iš bendrovės į bendrovę ir tinkamai panaudodami

Vertiname kandidato profesines ir bendrąsias kompetencijas bei gebėjimus pasiekti keliamus tikslus. turimas žinias, patirtį, taip pat mokytis bei tobulėti. Rotaciją pirmiausia siūlome darbuotojams, kurie geba kurti naujoves ir dirbti savarankiškai. Rotacija padeda kurti vertę visai įmonių grupei ir pačiam darbuotojui: jis nuolat tobulėja, todėl rinkoje yra vertinamas kaip daug ir įvairios patirties sukaupęs specialistas. Mūsų bendrovėms rotacija naudinga tuo, kad užtikrina pasidalijimą vertinga patirtimi tarp skirtingų įmonių.

Kas mes?

Rotacijos naudos:

• Aukšto potencialo profesionalų išlaikymas; • Organizacinės kultūros skleidimas / puoselėjimas ir korporatyvinio valdymo stiprinimas; • Teigiamas ekonominis efektas; • Lyderystės ir vadovavimo bei profesinių kompetencijų stiprinimas grupės mastu, potencialo kaupimas;

Kokie mūsų tikslai?

LE grupei

• Veiklos tęstinumas;

Įmonei

Kaip valdoma grupė?

• Darbuotojų motyvavimas.

• Didinamas darbuotojų įsitraukimas; • Greitesnė darbuotojo adaptacija (tos pačios vertybės, darbo priemonės, unifikuoti procesai); • Darbuotojų ugdymas; • Įmonės lankstumo ir efektyvumo skatinimas.

Darbuotojui

Dėmesys žmonėms

• Rotuojamas darbuotojas gali užbaigti pradėtus darbus jau būdamas kitoje įmonėje;

Kaip veikia mūsų grupė?

• Taupomos atrankos sąnaudos;

• Daugiau karjeros galimybių; • Universalumo didinimas; • Vertės darbo rinkoje padidėjimas; • Akiračio praplėtimas; • Galimybė keisti darbo pobūdį, išbandyti save kitoje srityje.

Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

• Kompetencijų ugdymas;

Rotacija gali būti:

Numatoma iš anksto Jei vienoje įmonėje baigiamas didelis projektas, o kitoje panašus projektas pradedamas, tai darbuotojams siūloma imtis darbo kitoje bendrovėje. Tokia planinė rotacija garantuoja darbuotojui karjeros tęstinumą ir tobulėjimą;

Esant poreikiui Kai įmonių grupėje atsiranda laisva darbo vieta, ji pirmiausia pasiūloma grupės darbuotojams;

Terminuota: Trumpalaikė; jos metu įgyjama žinių, patirties ir gerosios praktikos kitoje įmonėje, dažniausiai trunka kelias dienas; Ilgalaikė; skirta konkrečiai užduočiai ar projektui įvykdyti, trukmė priklauso nuo šių darbų tikslų ir trukmės – gali trukti nuo kelių savaičių iki kelerių metų;

Neterminuota Trunka neribotą laiką.

Mūsų vykdomos darbuotojų atrankos susideda iš kelių etapų, per kuriuos vertinama, ar kandidato vertybės atitinka mūsų organizacinę kultūrą ir vertybes, taip pat jo motyvacija, gebėjimai, kompetencija ir veiklos vizija. Atrankos kriterijams visada skiriame didelį dėmesį, nes tai padeda teisingai pasirinkti. Atsakingai rengiamės ir pokalbiams su kandidatais, nes puikiai suprantame, kad

Pasirinkus kandidatą kitas labai svarbus etapas – naujo darbuotojo adaptacija. Tai laikas, dažniausiai pirmieji trys mėnesiai, per kurį darbuotojas stengiasi integruotis į įmonės veiklą, įsisavinti būtiną informaciją ir perprasti savo darbo specifiką. Mes stengiamės sudaryti visas sąlygas, suteikti reikiamą informaciją ir pagalbą, būtiną savarankiško darbo pradžioje integruojantis į kolektyvą ir organizacijos kultūrą, nes tai padeda naujam darbuotojui sklandžiai įsilieti į įmonės veiklą. Tam kartą per ketvirtį organizuojame LE grupės naujokų dienas, orientuotas į visoms įmonėms aktualias sritis ir temas. Jos vyksta vieną dieną, o mokymai trunka visą adaptacijos laikotarpį. Naujam darbuotojui privalu išklausyti tam tikrą mokymų paketą, priklausomai nuo jo veiklos. 2016 m. dalis mokymų perkeliami į elektroninę erdvę, todėl juose naujokai galės dalyvauti sau patogiu metu. Adaptacijos sėkmė labai priklauso nuo šio proceso dalyvių – tiesioginio vadovo, paskirtojo kuratoriaus, kolegų, žmogiškųjų išteklių specialistų ir, aišku, paties naujoko. Galime tik pasidžiaugti, kad tokie atvejai, kai nauji darbuotojai iš mūsų organizacijos pasitraukia per bandomąjį laikotarpį, itin reti.

Kas mes? Kokie mūsų tikslai? Kaip valdoma grupė?

renkamės ne tik mes, bet renkasi ir mus.

Kaip veikia mūsų grupė?

Mūsų verslas labai dinamiškas – optimizuojame, efektyviname, diversifikuojame savo veiklas, todėl šiems tikslams įgyvendinti nuolat ieškome žmonių, kurie atitiktų mūsų organizacijos vertybes ir kultūrą. Siekiame pritraukti ir atrinkti profesionalius darbuotojus, todėl tinkamų kandidatų ieškome tiek grupės viduje, tiek darbo rinkoje. Dalyvaujame mokymo įstaigų organizuojamose karjeros dienose ir kituose specializuotuose renginiuose, kurių metu galime susipažinti su potencialiais darbuotojais, bendradarbiaujame su studentais, suteikdami jiems galimybę atlikti praktiką įmonių grupėje. Darbuotojų paieškos ir atrankos procesai vyksta nuolat. Pavyzdžiui, dėl vertės grandinės išgryninimo programos vyko aukščiausio ir vidurinio lygmens vadovų atrankos, po jų buvo pradėta grupės įmonių valdymo organų atranka.

Dėmesys žmonėms

Savo organizacijai ieškome žmonių, žvelgdami į ilgalaikę perspektyvą.

Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

DARBUOTOJŲ ATRANKA IR ADAPTACIJA

TALENTŲ PROGRAMA

Mums reikia tokių žmonių, kurie geba kurti naujoves, dirba savarankiškai ir tam yra labiausiai atsidavę.

Formuodami savo komandas, į jas stengiamės kuo daugiau pritraukti savo srityje geriausių ir profesionalių žmonių. Šis nuolatinis poreikis mus paskatino žengti naują žingsnį – parengti programą, kuri padėtų formuoti ir ugdyti talentus. Tokiu būdu galėsime pritraukti tinkamus žmones, kurie gebėtų atskleisti savo potencialą ir didintų įsitraukimą į organizaciją bei prisidėtų prie vertės ir efektyvumo kūrimo. Talentų atranką planuojame daryti pasitelkdami LE įmonių grupės darbuotojus ir pritraukdami potencialius kandidatus iš darbo rinkos – aktyviai dalyvaudami karjeros dienose, dirbdami su tikslinių universitetų dekanatais, analizuodami duomenų bazes ir

socialiniuose tinkluose pateikiamą informaciją. Planuojame, kad integruota talentų valdymo sistema mūsų organizacijoje pradės veikti 2017 m.

Mūsų vadovai yra lyderiai, kurie komunikuoja mūsų grupės viziją ir misiją, uždega tuo tikėjimu kitus, bet tai nėra privilegijuota vadovų veikla. Lyderystė apima tai, ką tu pats ugdai savyje, ir tai, ką gali ugdyti kituose. Vis dėlto lyderystę suprantame ne tik kaip vizijos ar gerų žinių komunikavimą. Tai ir atviras požiūris į problemas, iššūkius, atsakomybės prisiėmimas ir siekis daryti pokyčius. Šiuo požiūriu lyderystė gali būti rizikinga ir net nuvilti pokyčiams nepasirengusius žmones. Nepaisydami to, visada sakome savo žmonėms: turi idėją, imkis lyderystės ją įgyvendinti.

Kas mes? Kokie mūsų tikslai? Kaip valdoma grupė?

Mes aktyviai skatiname lyderystę – turime Talentų programą, kuri mums padeda pritraukti tinkamus žmones ir didina įsitraukimą į organizacijos veiklą. Apie tai daugiau informacijos rasite skyrelyje „Talentų programa“.

Kaip veikia mūsų grupė?

Mes lyderystę suprantame kaip gebėjimą daryti įtaką žmonėms – elgtis taip, kad kiti norėtų eiti kartu vardan vieno tikslo. Skatiname ir tikimės lyderystės iš savo žmonių. Tam, kad būtum lyderiu, nereikia užimti kokių nors pareigų. Lyderystę mes visi galime demonstruoti savo kasdienėje veikloje, prisidėdami prie projekto, socialinės veiklos ar kitų iniciatyvų.

Dėmesys žmonėms

Lyderystė nepriklauso nuo užimamų pareigų. Žmogaus lyderystė gali pasireikšti bet kokioje organizacijoje. Tokios galimybės kiekvieno mūsų gyvenime atsiranda kiekvieną dieną, kai dirbame komandoje, susiduriame su iššūkiais ar bendraujame su draugais. Lyderystės galima išmokti.

Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

LYDERYSTĖ

DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA Rūpestis – toks būtų tinkamiausias žodis, norint apibūdinti tai, ką darome, kad įmonių grupėje būtų saugi aplinka ir sveikos darbo sąlygos. Darbuotojų saugos ir sveikatos (toliau – DSS) politika yra tos gairės, kurios padeda žodį „rūpestis“ paversti realiais darbais ir įsipareigojimais. Tad nenustebkite, kai jau pirmosiomis darbo biure dienomis sulauksite DSS specialisto, kuris jums primins saugaus darbo taisykles ir reikalavimus. Mūsų darbuotojų sauga apima visas prevencines priemones, skirtas žmonių darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti. Tokios priemonės naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Visada darbuotojų prašome, kad jie elgtųsi ne tik taip, kaip parašyta saugaus darbo taisyklėse, bet ir juos pačius skatiname elgtis saugiai, dėmesingai dirbti, prisiimti atsakomybę ne tik už savo, bet ir už kolegų saugą. Tokiu būdu siekiame diegti saugos kultūrą grupėje, kai darbuotojai veikia vedini atsakomybės jausmo, ne vien iš pareigos – juk darbuotojų elgesys yra pagrindinis nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos veiksnys.

Mes darome viską, kad nelaimingų atsitikimų būtų išvengta, to tikimės ir iš savo rangovų. Apie tai kalbame ne tik su savo darbuotojais, bet ir su partneriais, rangovais bei visuomene, pavyzdžiui, vaikams ir jaunimui aiškiname, kaip atsiranda elektra ir kodėl pavojinga lįsti prie kištukinių lizdų.

Darbuotojų prašome, kad jie elgtųsi ne tik taip, kaip parašyta saugaus darbo taisyklėse, bet ir juos pačius skatiname elgtis saugiai, dėmesingai dirbti, prisiimti atsakomybę ne tik už savo, bet ir už kolegų saugą.

Kiekvienais metais minime Energetikų dieną, organizuojame kalėdinius renginius, švenčiame įmonių ir darbuotojų gimtadienius.

Kas mes? Kokie mūsų tikslai?

TRADICIJOS IR RENGINIAI

Esame sportiški – organizuojame ir patys dalyvaujame sporto renginiuose; Darbuotojų iniciatyva organizuojami dviračių, baidarių žygiai ir protų mūšiai; Pastebime savo darbuotojų nuopelnus, todėl renkame ir apdovanojame geriausius kolegas.

Kaip veikia mūsų grupė?

Esame socialiai atsakingi, todėl dalyvaujame ir organizuojame aplinkos tvarkymo akcijas įvairiose Lietuvos vietose;

Dėmesys žmonėms

Kartu su darbuotojais ir darbuotojų šeimų nariais švenčiame didžiąsias metų šventes, organizuojame ir dalyvaujame socialinėse veiklose;

Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

1892 m. balandžio 17 d. kunigaikščio Bogdano Oginskio dvare įžiebta pirmoji elektros lemputė Lietuvoje, pažymėjusi elektros energetikos plėtros pradžią. Nuo tada visi šalies energetikai balandžio 17-ąją švenčia Energetikų dieną;

Kaip valdoma grupė?

Mes švenčiame:

MŪSŲ SANTYKIS SU APLINKA IR VISUOMENE

Kas mes? Kokie mūsų tikslai? Kaip valdoma grupė? Kaip veikia mūsų grupė?

Toks mūsų siekis atsispindi keturiose srityse: • Santykių su darbuotojais; • Aplinkosaugos; • Atsakingos veiklos rinkoje; • Ryšių su bendruomenėmis.

Dėmesys žmonėms

Esame atsakingai veikianti organizacija ir mūsų tikslas – ne ką nors perauklėti, o pirmiausia „užkrėsti“ geru elgesiu.

Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

Kiekvienas iš mūsų galime padėti išsaugoti tai, ką dabar turime.

APLINKOSAUGA Skatiname kitus ir patys savo veikloje naudojame pažangias, energiją ir išteklius tausojančias priemones bei technologijas, padedančias mažinti

veiklos poveikį aplinkai, diegiame aplinkosaugos standartus atitinkančius procesus.

Mes:

Rūšiuojame atliekas – gamybinėse patalpose ir virtuvėlėse stovi specialūs rūšiavimo konteineriai;

Surenkame panaudotas baterijas;

Aktyviai dalyvaujame ekologinėse iniciatyvose ir aplinkos apsaugą užtikrinančiose prevencinėse programose;

Renkamės gamtai draugišką transportą: savo automobilių parke didiname elektromobilių skaičių;

Naudojame taupiąsias elektros lemputes;

Montuojame išmaniuosius elektros jungiklius;

Taupome šilumą – užtikriname tolygų šilumos srautą patalpose, suvienodiname radiatorių šildymą;

Šiltuoju metų laiku darbuotojus skatiname į darbą vykti dviračiais, taip pat šia transporto priemone vykti ir į susitikimus. Dėl to darbuotojams Vilniuje suteikiame galimybę važinėti oranžiniais įprastais ir elektriniais dviračiais.

Netoleruojame korupcijos ir darome viską, kad užkirstume jai kelią tiek grupės viduje, tiek išorėje. Dėl to grupėje esame pasitvirtinę Nulinės tolerancijos korupcijai politiką ir ją nuosekliai diegiame. Skatiname sąžiningą verslo politiką ir skaidrų bendravimą su valstybinėmis institucijomis, bendradarbiaujame su organizacijomis, kurios Lietuvoje populiarina etišką ir atsakingą požiūrį į verslą. Esame vieni didžiausių mokesčių mokėtojų šalyje: 2015 m. į valstybės biudžetą sumokėjome 167,9 mln. EUR. Investicijoms į tinklo infrastruktūros gerinimą skyrėme 156,7 mln. EUR. Prisidedame prie verslo aplinkos

verslo politiką ir skaidrų bendravimą su valstybinėmis institucijomis, bendradarbiaujame su organizacijomis, kurios Lietuvoje populiarina etišką ir atsakingą požiūrį į verslą. Mūsų pokyčių nauda rinkai: 2015 m. grupėje įgyvendinti pokyčiai iš esmės mažina energetikos infrastruktūros sąnaudas ir kainas vartotojams, centralizuoti ir efektyvesni procesai sumažina procedūrų naštą verslui, leidžia užtikrinti dar palankesnes paslaugų kainas ir mažinti verslo išlaidas energetikai, dažniau rinktis atsinaujinančių šaltinių energiją – visa tai skatina didesnį šalies verslo konkurencingumą ir sudaro geresnes galimybes stiprinti tvarią šalies ekonomiką.

Kas mes? Kokie mūsų tikslai? Kaip valdoma grupė?

Siekiame, kad mūsų produktai būtų saugūs ir padėtų kurti vertę klientams.

Skatiname sąžiningą

Kaip veikia mūsų grupė?

Visą informaciją stengiamės pateikti aiškiai ir suprantamai, laiku ir be klaidų.

gerinimo: gerokai supaprastinome ir pagreitinome elektros įvedimo naujiems klientams darbus – Pasaulio banko paskelbtame šalių verslo sąlygų reitinge „Doing Business 2016“ Lietuva pagal elektros įvedimo rodiklį iš 66 vietos pakilo į 54-ąją.

Dėmesys žmonėms

Visuomenės ir verslo bendruomenės vertinimai neleidžia abejoti, kad būti atsakinga įmone versle verta, todėl atsakomybės dvasią ir jos principus taikome ir savo kasdieniame darbe: etiškai, skaidriai ir sąžiningai elgiamės su savo klientais, tiekėjais ir investuotojais, taip pat bendradarbiaujame su partneriais.

Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

ATSAKINGA VEIKLA RINKOJE

RYŠIAI SU BENDRUOMENĖMIS

Siekdami paramą teikti įvairaus lygio iniciatyvoms ir projektams, iki 80 % fondo lėšų skiriame nacionalinio, o 20 % – regioninio lygio projektams ir veikloms.

Glaudžiai bendradarbiaujame su visuomene ir bendruomenėmis: nuosekliai ir skaidriai joms atsiskaitome už savo vykdomas veiklas ir aktyviai prisidedame prie socialinės raidos bei gerovės kūrimo. Esame įsteigę Paramos fondą, kuris visos grupės vardu remia valstybei ir visuomenei vertingas iniciatyvas bei projektus. Šio fondo biudžetą sudaro visų grupės įmonių įnašai, siekiantys iki 1% konsoliduotojo grynojo pelno. Užtikrindami skaidrumą, viešai skelbiame paramos projektų vertinimo kriterijus, informuojame apie lėšų skyrimo procesą. Siekdami paramą teikti įvairaus lygio iniciatyvoms ir projektams, iki 80 % fondo lėšų skiriame nacionalinio, o 20 % – regioninio lygio projektams ir veikloms. Paramos neskiriame ir jos nenaudojame politinėms partijoms, politinėms kampanijoms finansuoti ar ekstremaliam sportui remti. Pagal ES direktyvą Bendrijos šalys, taip pat ir Lietuva, iki 2020 m. turi padidinti 72

atsinaujinančios energetikos dalį, sumažinti šilumos efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas ir 20% pagerinti energetinį efektyvumą. Į tai atsižvelgdami rinkai siekiame pasiūlyti ne tik naujų, energiją tausojančių produktų, paslaugų ir sprendimų, bet ir aktyviai šviečiame visuomenę: Skatiname racionaliai naudoti elektros energiją: vykdydami iniciatyvą „Tiek, kiek reikia“ (www.tiekkiekreikia.lt) pateikiame racionalaus elektros energijos vartojimo buityje ir versle būdus; Verslo atstovams organizuojame konferencijas, kuriose dalijamės gerąja praktika, kaip pasiekti geriausių energetinio efektyvumo sprendimų; Mūsų grupės įmonė „Energijos tiekimas“ siūlo rinktis iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą „Žalią lietuvišką energiją“, kurią naudojame ir dalies savo grupės įmonių veikloje;

Kas mes? Kokie mūsų tikslai? Kaip valdoma grupė? Kaip veikia mūsų grupė?

Kartu su Kauno technologijos universitetu (KTU) įsteigėme bendrą LE taikomųjų tyrimų centrą „Santakos“ slėnyje. Čia įkurtoje

Įgyvendindami savo strategiją ir skatindami inovacijas, inicijavome rizikos kapitalo fondo steigimą. Naujas fondas pradės veikti 2016 m. antroje pusėje ir finansuos pradedančiųjų verslo idėjas (startuolius) energetikos srityje. Kasmet į geriausius projektus numatome investuoti iki 1 mln. EUR. Tai bus mūsų indėlis į ateities energetiką – išmaniuosius tinklus, atsinaujinančius išteklius, smulkiąją generaciją, išmanius namus, didžiuosius duomenis ir analitiką, e. paslaugas ir kt.

Dėmesys žmonėms

Esame įsteigę „Žaliąjį protokolą“ prie kurio skatiname jungtis visas energijos tausojimo siekiančias ir tai daryti įpareigojančias įmones, iš kurių kasmet renkame ir apdovanojame pasiekusias geriausių rezultatų. „Žaliajame protokole“ šiuo metu jau yra per 200 įmonių!

bendradarbiavimo platformoje nagrinėjame energetikos sektoriuje kylančius technologinius iššūkius ir plėtojame naujos veiklos idėjas. Pavyzdžiui, gerąja praktika dalysimės su KTU dėstytojais;

Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

Pagal vadinamąjį ESCO modelį veikianti mūsų grupės įmonė Energijos sprendimų centras padeda diegti energiją tausojančias inovacijas, plėtoti atsinaujinančių išteklių projektus ir didinti energetinį efektyvumą. Tai daro be didelių pradinių investicijų;

SUTRUMPINIMAI IR PAAIŠKINIMAI 1. AK – „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybos Audito komitetas 2. DC – duomenų centras 3. DLC – UAB Duomenų logistikos centras 4. DSAIP – duomenų saugojimo, apdorojimo ir pateikimo informacinė sistema 5. DSS – darbuotojų sauga ir sveikata 6. EMC – VšĮ Energetikų mokymo centras 7. ET – UAB Energijos tiekimas 8. EnePRO – UAB Energetikos paslaugų ir rangos organizacija 9. FA – finansinė ataskaita 10. KAD – kintamoji atlygio dalis 11. KKJ – UAB Kauno kogeneracinė jėgainė 12. ESO – AB „Energijos skirstymo operatorius“ 13. LDT – UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 14. LE – UAB „Lietuvos energija“ 15. LEG – AB „Lietuvos energijos gamyba“ 16. NTV – UAB „NT valdos“ 17. ESC – UAB Energijos sprendimų centras 18. ESCO – energijos taupymo priemonių finansavimas 19. EMA – UAB Elektroninių mokėjimų agentūra 74

Kas mes?

21. PAD – pagrindinė atlygio dalis 22. PPK – projekto priežiūros komitetas

Kokie mūsų tikslai?

20. VKJ – UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė

24. RVPP – rizikų valdymo priemonių planas 25. SAK – „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybos Skyrimo ir atlygio komitetas

Kaip valdoma grupė?

23. RVPK – „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybos Rizikų valdymo priežiūros komitetas

27. TIC – UAB Technologijų ir inovacijų centras 28. VAC – UAB Verslo aptarnavimo centras 29. VAP – veiklos ataskaitų paketas 30. VIAP – viešuosius interesus atitinkančios paslaugos

Kaip veikia mūsų grupė?

26. ST – „Lietuvos energijos“ stebėtojų taryba

32. VKS – valdymo ir kontrolės sistema 33. VP – veiklos planas

Dėmesys žmonėms

31. VKEKK – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

35. 70/20/10 – mokymų organizavimo principas

Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

34. ŽI – žmogiškieji ištekliai