TURINYS
KAS MES?
Mūsų vertybės \ 10 Mūsų vizija ir misija \ 10 Grupė ir valdančioji bendrovė \ 11 Grupės įmonės \ 14
KOKIE MŪSŲ TIKSLAI? \ 22
KAIP VALDOMA GRUPĖ?
Korporatyvinis valdymas \ 27 Veiklos procesai \ 31
KAIP VEIKIA MŪSŲ GRUPĖ?
Veiklos planavimas ir stebėsena \ 35 Rizikų valdymas \ 36 Informacijos sauga ir prevencija \ 39 Komunikacija \ 41 Pirkimai \ 42 Projektų valdymas \ 43 Vidaus auditas \ 45 Pokyčių valdymas \ 46 Klientų aptarnavimas \ 48
DĖMESYS ŽMONĖMS
Santykiai su darbuotojais \ 51 Personalo valdymas \ 52 Darbuotojų ugdymas \ 54 GPS veiklos valdymo sistema \ 56 Karjeros modelis ir pakaitumo užtikrinimas \ 61 Darbuotojų atranka ir adaptacija \ 65 Talentų pritraukimas \ 66 Lyderystė \ 67 Darbuotojų sauga ir sveikata \ 68 Tradicijos ir renginiai \ 69
MŪSŲ SANTYKIS SU APLINKA IR VISUOMENE
Aplinkosauga \ 72 Atsakinga ir skaidri veikla rinkoje \ 74 Ryšiai su bendruomenėmis \ 75 Sutrumpinimai ir paaiškinimai \ 78 3
KAS MES?
4
4
Kaip valdoma grupė?
Kokie mūsų tikslai?
Kas mes?
1,6
Kaip veikia mūsų grupė?
Tai, kad mūsų šalyje veikia šios dvi valdančios įmonės, lėmė Lietuvoje įgyvendinto III Europos Sąjungos (toliau – ES) energetikos paketo reikalavimai. Jo esmė – vienas savininkas negali valdyti visos energijos išteklių grandinės, apimančios gamybą ir gavybą bei transportavimą iki kliento. Dėl to „Epso-G“ valdo Lietuvos elektros ir dujų perdavimo sistemos
operatorius „Litgrid“ ir „Amber Grid“, o LE – „Energijos skirstymo operatorių“ ir elektros gamybos bendrovę „Lietuvos energijos gamyba“. Grupės įmonės valdo visą šalies teritoriją apimantį elektros skirstomąjį tinklą bei aptarnauja daugiau kaip 1,6 mln. klientų visoje Lietuvoje ir tiekia dujas daugiau kaip 570 tūkst. klientų.
Dėmesys žmonėms
Mes dirbame strategiškai svarbiame energetikos sektoriuje, kuriame elektros ir dujų verslui atstovauja dvi pagrindinės įmonių grupės – „Lietuvos energija“ (toliau – LE) ir „Epso-G“. Pastaroji yra pavaldi Energetikos ministerijai, o mūsų akcininkė yra Finansų ministerija.
Tiek klientų tiekiame energiją
Mūsų santykis su aplinka ir visuomene
mln.
5
ĮMONIŲ GRUPĖS VEIKLOS KORPORATYVINIS VALDYMAS
„Lietuvos energija“
GAMYBA
„Lietuvos energijos gamyba“ „Tuuleenergia“ „Eurakras“
SKIRSTYMAS
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO)
TIEKIMAS IR PREKYBA
Energijos tiekimas „Lietuvos dujų tiekimas“ „Litgas“
6
Kas mes?
RANGOS, NT, TRANSPORTO IR KITOS PASLAUGOS
Energetikos paslaugų ir rangos organizacija (EnePRO)
Verslo aptarnavimo centras
Kokie mūsų tikslai?
Technologijų ir inovacijų centras
Kaip valdoma grupė?
APTARNAVIMO PASLAUGŲ CENTRAI
Duomenų logistikos centras Elektroninių mokėjimų agentūra
Dėmesys žmonėms
Energijos sprendimų centras
Kaip veikia mūsų grupė?
„NT valdos“
Vilniaus kogeneracinė jėgainė Kauno kogeneracinė jėgainė „VAE SPB“
Mūsų santykis su aplinka ir visuomene
SPECIALIOS PASKIRTIES BENDROVĖS
7
MŪSŲ VERTYBĖS Kalbėdami apie LE grupės įmones, pristatydami veiklą, kolegas ir bendrus darbus, sakome ne „aš“, o „mes“. Tai, atrodytų, smulkmena, bet ji – svarbi. „Mes“, o ne „jie“ ar „jūs“ rodo įsitraukimą, bendradarbiavimo suvokimą, šeimininkiškumą prisiimant atsakomybę už atliekamus darbus, rezultatus, poveikį aplinkai ir LE grupei. Mes ne vaikomės trumpalaikės naudos, o siekiame būti organizacija, kurioje darbuotojus ir darbdavį sieja ilgalaikės
8
partnerystės santykiai. Jų pagrindas – vertybėmis grįstas elgesys ir bendro tikslo bei vertės kūrimo siekis. LE grupėje mus vienija bendros vertybės: atsakomybė, bendradarbiavimas ir rezultatas. Jos yra kelrodžiai kasdienėje mūsų veikloje. Šias mūsų vertybes labai gerai apibendrina vienas paprastas sakinys: mes esame atsakingi, dirbame išvien ir siekiame geriausio rezultato. Ir tai girdėsite dažnai.
ATSAKOMYBĖ
Savo tikslų siekiame atsakingai – visuomenės, darbuotojų ir mus supančios aplinkos atžvilgiu.
BENDRADARBIAVIMAS
Kartu dirbdami ir kurdami, siekiame geriausio rezultato.
REZULTATAS
Didindami energetikos sektoriaus vertę, stipriname šalies ekonomiką.
MŪSŲ VIZIJA
MŪSŲ MISIJA
Turime ambicingą tikslą – tapti vertingiausia energetikos įmonių grupe Baltijos šalyse.
Tvarus vertės didinimas energetikoje, skatinant šalies ūkio ir visuomenės vystymąsi.
Reguliuojamą veiklą prižiūri Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau - VKEKK). Ji nustato grupės įmonių reguliuojamos veiklos kainas
Kas mes? Kokie mūsų tikslai?
Bendraudami su kolegomis dažnai girdėsite sakant „holdingas“ arba „valdančioji bendrovė“. Šitaip grupės viduje vadinama „Lietuvos energija“, UAB. Joje dirba apie 100 žmonių. Valdančioji bendrovė rūpinasi, kad visos grupės įmonės glaudžiai bendradarbiautų ir koordinuotai siektų bendro strateginio tikslo – didintų vertę efektyvindamos ir stiprindamos veiklą, kurdamos naujas paslaugas bei gerindamos aptarnavimą. Tam pasitelkiami bendri valdymo principai, taisyklės arba, kaip dažnai girdėsite, politikos ir tvarkos.
bendrovių.
Kaip valdoma grupė?
Mūsų veikla ypatinga tuo, kad tam tikrose srityse turime natūralios monopolijos statusą, todėl daugiau nei 70 % grupės veiklos pagal pajamas yra reguliuojama. Reguliuojama veikla – tai su energetikos sektoriumi (šiluma, gamtinėmis dujomis, elektra, atsinaujinančiais ištekliais) susijusi veikla, kuriai reikalingos licencijos ir kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos. Mūsų atveju reguliuojamos kainos taikomos elektros ir šilumos energijai, dujoms ir elektros energijos bei dujų skirstymo paslaugoms.
20
Kaip veikia mūsų grupė?
ir paslaugų kokybės parametrus. Nustatydama kainas VKEKK įvertina energetikos sektoriuje veikiančių įmonių teikiamų paslaugų sąnaudas, atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą. Kitas ypatumas – esame valstybės valdomi. Nepaisant to, savo veikloje taikome aukščiausius verslo standartus.
Grupę sudaro apie
Dėmesys žmonėms
Mūsų įmonių grupę sudaro apie 20 bendrovių: valdančioji bendrovė „Lietuvos energija“, biržoje listinguojamos įmonės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir „Lietuvos energijos gamyba“ bei kitos įmonės: Energetikos paslaugų ir rangos organizacija (EnePRO), „NT valdos“, „VAE SPB“, „Lietuvos dujų tiekimas“, „Litgas“, Technologijų ir inovacijų centras, Verslo aptarnavimo centras, Energijos tiekimas ir jo antrinės įmonės Latvijoje bei Estijoje, Elektroninių mokėjimų agentūra (EMA), Energijos sprendimų centras (ESC), Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės, „Eurakras“ ir „Tuuleenergia“.
Mūsų santykis su aplinka ir visuomene
GRUPĖ IR VALDANČIOJI BENDROVĖ
9
GRUPĖS STRUKTŪRA
„Lietuvos energija“, UAB
„Energijos skirstymo operatorius“, AB
10
„Lietuvos dujų tiekimas“, UAB
„Energijos tiekimas“, UAB
„Litgas“, UAB
„Geton Energy“, SIA
„Geton Energy“, Sp.z o.o
„Geton Energy“, OU
Verslo aptarnavimo centras, UAB
Technologijų ir inovacijų centras, UAB
„NT valdos“, UAB
Kas mes? Kokie mūsų tikslai? Kaip valdoma grupė?
Energijos sprendimų centras, UAB
Vilniaus kogeneracinė jėgainė, UAB
„Eurakras“, UAB
Kauno kogeneracinė jėgainė, UAB
„Tuulueenergia“, OU
„VAE SPB“, UAB
Duomenų logistikos centras, UAB
Kaip veikia mūsų grupė?
Elektroninių mokėjimų agentūra, UAB
Dėmesys žmonėms
Energetikos paslaugų ir rangos organizacija (EnePRO), UAB
Mūsų santykis su aplinka ir visuomene
„Lietuvos energijos gamyba“, AB
11
GRUPĖS ĮMONĖS
12
„Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) – tai elektros ir dujų skirstymo bendrovė, kuri savo veiklą pradėjo nuo 2016 m. sausio mėnesio, sujungus LESTO ir „Lietuvos dujas“. Bendrovė valdo daugiau kaip 122 tūkst. km elektros linijų ir per 8,5 tūkst. km skirstomųjų dujotiekių. ESO elektros tiekimo ir skirstymo paslaugas užtikrina 1,6 mln. klientų. Prie dujų skirstymo tinklo prijungta
per 565,9 tūkst. privačių ir per 9,6 tūkst. verslo klientų, kuriems užtikrinama skirstymo paslauga. ESO – tai daugiau paslaugų iš vienų rankų, todėl į įmonę galima kreiptis ir dėl elektros, ir dėl dujų įvedimo, pasikeisti tiek elektros, tiek ir dujų skaitiklius. Jei sutriks elektros ar dujų tiekimas, gedimus šalins taip pat viena bendrovė ESO. Ji yra ir viena didžiausių Lietuvos įmonių, kurios turtas siekia apie 1 mlrd. EUR.
Bendrovė, kuri grupėje dažniausiai vadinama tiesiog LEG, gamina elektros ir šilumos energiją. Joje dirba apie 400 darbuotojų, jauniausiam jų – 25, o vyriausiam – 73 metai. „Lietuvos energijos gamybai“ priklauso trys gamybos padaliniai: šalies elektros energetikos sistemos stabilumo garantas – Elektrėnų kompleksas (toliau – EK), jungiantis rezervinę elektrinę, kombinuoto ciklo bloką ir šilumos energiją Elektrėnams gaminančią biokuro katilinę, Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė (toliau – KHE) – didžiausia iš atsinaujinančių energijos
išteklių elektros energiją gaminanti jėgainė šalyje ir vienintelė tokio tipo Baltijos šalyse Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (toliau – KHAE). Dėl savo išskirtinumo ši elektrinė nuolat sulaukia daugybės svečių. Pavyzdžiui, 2013 m. Kruonyje apsilankė charizmatiškasis britų verslininkas, „Virgin group“ įkūrėjas, seras Richardas Bransonas. LEG teikia sistemines paslaugas perdavimo sistemos operatoriui ir aktyviai prisideda užtikrinant nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą ir sistemos stabilumą. Staiga sumažėjus elektros energijos pasiūlai, pavyzdžiui,
2016 m. apie 40 proc. savo klientams parduodamų dujų importavo kaip SGD per Klaipėdos SGD terminalą, o 2016 m. rudenį bendrovės pastangomis į Lietuvą buvo pritrauktas ir naujas SGD tiekėjas – JAV bendrovė „Koch Supply & Trading“, tieksianti LDT 2017 m. Nuo 2016 m., kai į LE grupės Verslo aptarnavimo centrą persikėlė apie 50 LDT klientų aptarnavimo kolegų, įmonėje dirba apie 30 žmonių. LDT paslaugos ir konsultacijos siūlomos penkiuose jungtiniuose „Gilės“ dujų ir elektros klientų aptarnavimo centruose, įkurtuose didžiuosiuose šalies miestuose. Tačiau vis labiau plečiamas bendravimas su klientais nuotoliniais būdais – per manogile.lt portalą, telefonu ar elektroniniu paštu.
Kas mes?
„Lietuvos dujų tiekimas“ (toliau – LDT) yra didžiausia Lietuvoje gamtinių dujų tiekimo įmonė, kuri dujomis aprūpina daugiau kaip 560 tūkst. klientų: verslą ir pramonę, viešojo sektoriaus įstaigas bei gyventojus. Nors LDT kolektyvas turi sukaupęs daug patirties dujų tiekimo ir prekybos srityje, pati įmonė dar jauna – ji pradėjo veikti po to, kai 2014 m. lapkritį perėmė gamtinių dujų tiekimo veiklą iš „Lietuvos dujų“. Pastaroji ir jos veiklos buvo suskaidytos vadovaujantis ES teisės aktų reikalavimais. 2016 m. LDT sudarė pirmąją Lietuvoje komercinę suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo sutartį, kuri buvo istorinė – padėjo panaikinti „Gazprom“ dominavimą Lietuvos rinkoje. Lietuvos verslui ir gyventojams pirmą kartą buvo patiektos dujos, įsigytos pasaulinėje SGD rinkoje. „Lietuvos dujų tiekimas“
Kokie mūsų tikslai?
elektros ir šilumos energijos gamybą bei patrauklių paslaugų klientams teikimą. 2016 m. atnaujintoje strategijoje LEG numato iki 2020 m. penkiolika procentų sumažinti veiklos sąnaudas ir tiek pat daugiau laiko skirti naujoms veikloms. Įmonė strategiją įgyvendins, orientuodamasi į keturias pagrindines kryptis: kokybiškų paslaugų klientams teikimą, veiklos efektyvumo didinimą, veiklos diversifikavimą ir plėtrą bei darbuotojų įtraukimą ir įgalinimą.
Mūsų santykis su aplinka ir visuomene
Dėmesys žmonėms
Kaip veikia mūsų grupė?
Kaip valdoma grupė?
atsijungus elektros jungčiai su Švedija, pirmiausia įjungiama KHAE. Ji padeda užtikrinti energijos tiekimą, nes gaminti elektros energiją gali pradėti per 2 min. nuo paleidimo pradžios. Vėliau elektros energijos trūkumas dengiamas pasitelkiant kitus šaltinius, tarp jų, prireikus, ir stabilų elektros energijos tiekimą išlaikyti padedančius bei prie kainų biržoje stabilizavimo prisidedančius Elektrėnų blokus. Nuo 2016 m. LEG pagaminta elektra prekiauja kita grupės įmonė „Energijos tiekimas“, o pati LEG yra susitelkusi į
13
14
„Litgas“ užsiima SGD importu per SGD terminalą ir prekyba dujomis. „Litgas“ yra paskirtasis tiekėjas, kuris aprūpina SGD terminalą dujomis, reikalingomis jo minimaliai veiklai palaikyti. Į mūsų grupę ši įmonė perėjo 2013 m., kai LE išpirko du trečdalius jos akcijų. Praėjus trejiems metams po šio įvykio ji įsigijo ir likusią dalį ir tapo vienintele įmonės akcininke. „Klaipėdos naftai“ pardavus visas „Litgas“ akcijas, buvo galutinai įgyvendinti Europos Komisijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reikalavimai dėl veiklų atskyrimo. Paskirtajam tiekimui užtikrinti „Litgas“ 2014 m. pasirašė sutartį su Norvegijos „Statoil“ bendrove. 2016 m. pradžioje, po beveik pusmečio diskusijų ir derybų, šios sutarties sąlygos buvo pakeistos atsižvelgiant į numatomą reikšmingą dujų vartojimo energetikos sektoriuje sumažėjimą. Pakeitus kainodarą, pratęsus sutarties galiojimą iki 2024 m. pabaigos ir trečdaliu sumažinus importuojamų dujų kiekį (nuo maždaug 5,5 TWh iki 3,6 TWh), SGD terminalo išlaikymo sąnaudos 2016 m. sumažėjo beveik trečdaliu.
„Litgas“ taip pat viena pirmųjų pradėjo prekybą dujomis Baltijos šalyse ir 2015 m. į Estiją eksportavo apie 276 GWh dujų, įsigytų iš LDT rinkos sąlygomis. „Litgas“ 2016 m. taip pat tapo mažos apimties SGD tiekimo pradininke Baltijos jūros regione: kartu su LDT buvo pasirašyta sutartis su „Statoil“, pagal kurią trys bendrovės bendradarbiauja didmeniniais kiekiais iš Klaipėdos SGD terminalo tiekdamos SGD bendrovėms, kurios šias dujas nugabena galutiniams klientams. Pirmieji sandoriai šioje srityje buvo įgyvendinti pačioje 2017 m. pradžioje. Sausio mėnesį du kartus SGD buvo perpilta į mažos apimties SGD transportavimo laivą „Coral Energy“. Šie komerciniai sandoriai atneša pelną LE grupei, Klaipėdos uostui ir SGD terminalui. Taip pat padeda mažinti technologines terminalo sąnaudas – taigi ir kainas visiems dujų vartotojams.
EnePRO – tai pažangių energetikos sprendimų įmonė, užsiimanti energetikos įrenginių ir sistemų statyba, rekonstravimu, gamyba, remontu ir priežiūra. Bendrovė paslaugas teikia įvairiems ūkio objektams: elektrinėms, šilumos ir elektros tinklams, pramonės įmonėms, statybų bendrovėms Lietuvoje,
ES ir kitose užsienio valstybėse. Savo klientams EnePRO siūlo kompleksinius energetikos sprendimus, apimančius visą paslaugų vertės grandinę – nuo klientų poreikių analizės ir sprendimo projektavimo iki jo diegimo bei aptarnavimo. Gerai išplėtota gamybinė bazė, kompetentingi ir patyrę specialistai,
ĮDOMIOJI TIC‘O STATISTIKA
5 330 103 98 400
darbuotojai
aptarnaujama įmonė
klientų
Dėmesys žmonėms
182 21
paslaugos ITT užklausos per metus. Kas ketvirta jų yra išsprendžiama pirmojo kontakto metu – Pagalbos tarnyboje. Vienam tarnybos darbuotojui per dieną vidutiniškai tenka 71 užklausa
Mūsų santykis su aplinka ir visuomene
Trumpiau TIC, arba TIC‘as, viena didžiausių informacinių technologijų ir telekomunikacijų bendrovių Lietuvoje, kuri, galima sakyti, glaudžiausiai susijusi su visomis grupės įmonėmis, – teikia informacinių technologijų ir telekomunikacijų paslaugas. Bendrovės valdomą duomenų perdavimo tinklą sudaro beveik 2 700 km kabelių. Visų TIC‘o prižiūrimų kompiuterių operatyvinė atmintis sudaro 14,821 57 TB, procesorių greitis – 11,065 04 THz, o monitorių įstrižainė – 1,90 km. Visa tai sudėję į vieną dėžę galėtume turėti superkompiuterį! Bendras TIC‘e dirbančių sistemų administratorių mėnesio darbo valandų skaičius – daugiau kaip 7 000 val.
Kas mes?
versle bendrovė koncentruojasi ilgalaikės veiklos nuomos srityje. O jos stiprybė ir išskirtinumas – lankstumas, patirtis ir galimybės įgyvendinti įvairiausius klientų poreikius visoje šalyje. Valdydama didelės apimties automobilių parką bendrovė nuomai siūlo platų pasirinkimą – nuo įvairios klasės lengvųjų automobilių iki specialiosios paskirties technikos ir mechanizmų.
Kokie mūsų tikslai?
Turto valdymo bendrovė, teikianti nekilnojamojo turto, transporto nuomos, poilsio ir konferencijų organizavimo paslaugas visoje Lietuvoje. Šiuo metu ji valdo apie 213 tūkst. kv. m įvairios paskirties nekilnojamojo turto: biurus verslo centruose, atskirus administracinius pastatus, gamybai ar sandėliavimui skirtas daugiafunkces teritorijas. Transporto
Kaip valdoma grupė?
didelius energetikos, pramonės ir infrastruktūros projektus.
Kaip veikia mūsų grupė?
lankstumas ir galimybė įgyvendinti individualius sprendimus EnePRO leidžia imtis ir sėkmingai plėtoti
15
16
Tai nepriklausomas elektros energijos tiekėjas, kuris laisvoje elektros energijos rinkoje yra pritraukęs didžiausią klientų skaičių – daugiau nei 6 tūkst. Energijos tiekimas taip pat yra sertifikuotos elektros energijos, pagamintos Lietuvoje iš atsinaujinančių išteklių, tiekėjas. Jo tiekiama energija yra žymima prekės ženklu „Žalia lietuviška energija“. Šiuo metu visa elektros energija, žymima šiuo ženklu, generuojama didžiausioje atsinaujinančius energijos išteklius (toliau –
AEI) naudojančioje elektrinėje Lietuvoje – Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinėje. Bendrovė aktyviai konkuruoja ir kitų Baltijos šalių elektros rinkose. Ji Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje turi savo antrines įmones, kurios veikia „Geton Energy“ pavadinimu. Nuo 2016 m. pradžios ET pradėjo didmeninę prekybą elektros energija. Dėl to bendrovė rinkai turės galimybę pasiūlyti įvairesnių ir labiau specializuotų, su elektros energijos prekyba susijusių produktų.
2016 m. pradžioje, matydami augantį potencialą, ėmėmės dar vienos veiklos – įkūrėme energijos taupymo paslaugų bendrovę Energijos sprendimų centrą (toliau – ESC). Jo pagrindinė veikla – energijos vartojimo efektyvumo didinimo bei AEI projektų plėtotė Lietuvoje ir užsienyje. Įmonė specializuojasi energijos taupymo priemonių finansavimo (angl.
ESCO) sprendimų srityje. Taip pat – gatvių apšvietimo modernizacijos, elektromobilių įkrovimo stotelių infrastruktūros plėtros ir saulės jėgainių įrengimo veikloje. Pagrindiniai ESC klientai – didžiosios pramonės, prekybos ir paslaugų verslo įmonės, viešojo sektoriaus subjektai ir nekilnojamojo turto valdytojai.
Elektroninių mokėjimų agentūra (toliau– EMA) – tai finansinis tarpininkas tarp LE grupės įmonių – ESO, „Lietuvos dujų tiekimo“, Energijos tiekimo ir kitų komunalinių paslaugų teikėjų. EMA apdoroja klientų vykdomus periodinius atsiskaitymus už komunalines
ir kitas paslaugas. Nuo 2016 m. veiklą vykdanti bendrovė turi Lietuvos banko mokėjimo įstaigos licenciją, kuri suteikia teisę atlikti pinigų perlaidas. EMA šiuo metu teikia paslaugas manogile.lt portale.
Kas mes?
Ši bendrovė teikia duomenų perdavimo paslaugas įmonėms ir ryšių operatoriams, valdo duomenų centrus, kuriuose savo įrangą laiko bankai, telekomunikacijų operatoriai, debesų kompiuterijos paslaugų teikėjai. Duomenų logistikos centro optinių skaidulų tinklo ilgis Lietuvoje siekia 2 000 km. Centras kartu su partneriais
naudojasi 3 000 km ilgio iki 9,6 Tbit/s pralaidumo tarptautiniu „Baltic Highway“ tinklu Talinas - Frankfurtas bei didžiausiu ir ilgiausiu (>8 000 km ilgio) optiniu duomenų perdavimo tinklu Baltijos šalyse – „Baltic Optical Network“. Bendrovė pastatė ir eksploatuoja pirmąjį Lietuvoje „Tier III“ patikimumo lygio duomenų centrą „Data Inn“.
Kokie mūsų tikslai?
MW ir 169 MW. Vilniaus šilumos ūkio modernizavimo projektas pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu, kurio įgyvendinimas leis sumažinti šilumos kainas didmiesčių gyventojams ir įmonėms. 100 % bendrovės akcijų priklauso LE, vėliau akcininkų struktūra gali kisti, kadangi dalį bendrovės akcijų, neviršijant 49 %, gali būti pasiūlyta įsigyti partneriams.
Kaip valdoma grupė?
Vilniaus kogeneracinė jėgainė (toliau – VKJ) yra specialios paskirties bendrovė, kuri buvo įsteigta 2015 m. kovą, rengiantis sostinėje įgyvendinti kogeneracinės jėgainės projektą. Kogeneracinė jėgainė kurui naudos po rūšiavimo likusias ir perdirbimui netinkamas komunalines atliekas bei biokurą. Planuojama, kad atliekų deginimo įrenginio elektrinė galia sudarys apie 19 megavatų (MW), šiluminė – apie 60 MW, o biokuro – atitinkamai 73
Kaip veikia mūsų grupė?
ekspertų lygiu atstovauja Lietuvos interesams branduolinės energetikos srityje, bendraudama su regioniniais partneriais, strateginiu investuotoju ir kitomis suinteresuotomis institucijomis. Bendrovė taip pat dalyvauja LE ir kitų organizacijų vykdomuose projektuose.
Mūsų santykis su aplinka ir visuomene
Dėmesys žmonėms
Šiai bendrovei skirta atlikti parengiamuosius darbus, plėtojant naujos branduolinės elektrinės projektą Lietuvoje. Tai atsispindi ir jos logotipe – skrendanti gervė, simbolizuojanti ryšį su Visaginu, kurio simbolis taip pat yra gervė. „VAE SPB“ analizuoja ir didina projekto patrauklumą,
17
KAUNO KOGENERACINĖ JĖGAINĖ
18
Tuo pat metu, kaip Vilniaus kogeneracinė jėgainė, įsteigta ir kita specialios paskirties bendrovė – Kauno kogeneracinė jėgainė (toliau – KKJ). Ji įgyvendins kogeneracinės jėgainės projektą Kaune. Kogeneracinė jėgainė kurui naudos po rūšiavimo likusias ir perdirbimui netinkamas komunalines bei nepavojingas pramonines atliekas, o taip pat ir vandenvalos nuotekų dumblą. Kaune planuojama įrengti naują atliekas kaip kurą naudojančią didelio
efektyvumo kogeneracinę jėgainę, kurios elektrinė galia sieks 24 MW, o šilumos gamybos galia – 70 MW. Tokie pajėgumai leis racionaliai panaudoti apie 200 tūkst. tonų regione susidarančių atliekų ir pagaminti apie 500 GWh šilumos bei apie 170 GWh elektros energijos. Bendros investicijos į projektą sudarys apie 147 mln. EUR.
Šiame centre sutelktos viešųjų pirkimų organizavimo, buhalterinės apskaitos, darbo santykių bei žmogiškųjų išteklių administravimo, teisinės ir klientų aptarnavimo paslaugos. Sutelkiant aptarnavimo funkcijas vienoje bendrovėje, į Verslo aptarnavimo centro (toliau – VAC) komandą buvo suburti visi šių sričių specialistai iš grupės įmonių. Iš viso – daugiau nei 400 apskaitos, viešųjų pirkimų, darbo santykių bei žmogiškųjų išteklių administravimo, teisės ir klientų aptarnavimo sričių
profesionalų. VAC teikia paslaugas ne tik LE grupės įmonėms. Centras padalinius turi 8 miestuose, aptarnauja didžiausias perkančiąsias organizacijas Lietuvoje, dirba su įvairiomis bendrovėmis – skirstymo operatoriais, gamybinėmis, IT, telekomunikacijų įmonėmis bei finansinėmis įstaigomis.
Klientų aptarnavimą sujungė vienas prekės ženklas – „Gilė“. „Gilės“ siekis – patogumas ir paprastumas klientui. Patogumą užtikrina tai, kad bendrame paslaugų portale vienu mokėjimu galima atsiskaityti už elektros energiją, gamtines dujas ir kitas komunalines
paslaugas. Svetainėje galima gauti ir kitų su dujomis bei elektra susijusių paslaugų. Prie bendro klientų aptarnavimo nuolat kviečiamos prisijungti ir kitos bendrovės. Daugiau informacijos apie „Gilę“ rasite skyrelyje „Klientų aptarnavimas“.
Bendrovei priklauso 24 MW galios 8 vėjo jėgainių parkas Jurbarko rajone, pradėjęs veikti 2015 m. gruodžio mėn. Šiame parke pagaminta elektros
energija yra superkama mokant 71 EUR/MWh tarifu 12 metų. LE priklauso 75 % šios bendrovės akcijų, likusias valdo „Renagro“.
Kas mes?
energijos superkama mokant 53,7 EUR/MWh priemoką visus 12 metų. LE yra vienintelė šių vėjo jėgainių parkų savininkė.
Mūsų santykis su aplinka ir visuomene
Dėmesys žmonėms
Kaip veikia mūsų grupė?
Kaip valdoma grupė?
Kokie mūsų tikslai?
„Tuuleenergia“ priklauso 18,3 MW galios 6 vėjo jėgainių parkai Malio ir Tambos vietovėse Estijoje. Šiame parke dalis pagamintos elektros
19
KOKIE MŪSŲ TIKSLAI?
20
VEIKLOS DIVERSIFIKAVIMAS VEIKLOS EFEKTYVUMO DIDINIMAS NAUJOS ORGANIZACINĖS KULTŪROS FORMAVIMAS
Kas mes? Dėmesys žmonėms
KOKYBIŠKŲ PASLAUGŲ KLIENTAMS UŽTIKRINIMAS
Mūsų santykis su aplinka ir visuomene
MŪSŲ VEIKSMAI SIEKIANT TIKSLO
Kaip veikia mūsų grupė?
Kaip valdoma grupė?
Iki 2020 m. įmonių grupės vertę padidinti du kartus ir tapti vertingiausia energetikos įmone Baltijos šalyse.
Kokie mūsų tikslai?
MŪSŲ TIKSLAS
21
Nuo 2014 m. visa mūsų įmonių grupė turi bendrą strategiją – tvariai didinti įmonių grupės vertę plečiant veiklą, didinant efektyvumą, užtikrinant kokybiškas paslaugas klientams ir puoselėjant organizacinę kultūrą. Strategija numato pagrindinius tikslus iki 2020 m. Ji gimė, nes mes augome ir supratome, kad, suvieniję pajėgas, išsikėlę bendrus aiškius tikslus ir numatę gaires jiems pasiekti, galime nuveikti kur kas daugiau. Mūsų strategija mums patinka tuo, kad yra labai paprasta – kartą ją išgirdęs, gali labai lengvai perteikti kitiems.
Veiklos plėtra, diversifikavimas yra viena iš keturių pagrindinių strateginių krypčių. Per strategijos įgyvendinimo laikotarpį numatoma investuoti 580–870 mln. EUR į įvairias sritis: šilumos sektorių, naujų kogeneracinių jėgainių statybą, gamtinių dujų tiekimą ir prekybą panaudojant SGD terminalo potencialą, atsinaujinančius energijos išteklius ir, priėmus atitinkamus sprendimus, dalyvauti įgyvendinant branduolinės elektrinės projektą. Iš minėtos sumos daugiau kaip 600 mln. EUR buvo investuota per 2014–2016 m. Didžioji dalis šios sumos skirta elektros skirstomajam tinklui plėtoti ir palaikyti bei „Lietuvos dujoms“ įsigyti.
STRATEGINIAI RODIKLIAI 2020 NAUJŲ VEIKLŲ EBITDA GRUPĖJE
IŠPLĖSTOS GAMYBOS PRIEMONĖS
Kita strateginė kryptis – efektyvumo didinimas. Tai siekis uždirbti ar sutaupyti panaudojant turimus išteklius. Todėl nuolat ieškome optimizavimo galimybių: 2015 m. vykdyta „LE starto“ programa duoda naudos LE grupės akcininkams ir klientams (vartotojams). Skaičiuojama, kad bendras šių naudų finansinis efektas iki 2020 m. sieks 64 mln. EUR. 2016 m. pradėjome Veiklos meistriškumo programą. Į ją sudėjome geriausius
GAMYBOS IŠ AEI PORTFELIO PLĖTRA
INOVACIJŲ FONDO VEIKLA
dalykus iš to, kas puikiai žinoma kaip LEAN vadybos sistema, taip pat daugelį kitų metodų ir įrankių, kuriais siekiame skatinti darbuotojus kritiškai ir tuo pačiu drąsiai keisti savo įprastą darbo praktiką, atsisakyti visko, kas nereikalinga, kad galėtume dirbti dar geriau, dar patogiau, dar paprasčiau ir tokiu būdu didinti savo veiklos efektyvumą bei užtikrinti mūsų teikiamų paslaugų kokybę.
STRATEGINIAI RODIKLIAI 2020 ĮGYVENDINTA SKAITMENIZAVIMO PROGRAMA
22
DIDINAMAS PAGRINDINIŲ VEIKLŲ PELNINGUMAS
A
VKC VERTINIMAS VALDYMO INDEKSAS
Klientų aptarnavimo portale manogile.lt jau galima atsiskaityti už visas komunalines paslaugas, kabelinę televiziją, internetą, mobiliojo ryšio paslaugas ir atlikti kitus mokėjimus. Aiškiai suvokiame ir tai, kad organizaciją ir jos sėkmę kuria žmonės.
Kas mes?
klientų aptarnavimo centruose, bet ir naudojantis išmaniąja programėle „Gilė“.
Kokie mūsų tikslai?
Kokybiškų paslaugų kryptis orientuota į esamų paslaugų kokybę ir tų paslaugų tobulinimą. Taip pat siekiame kurti naujas klientams vertingas paslaugas ir gerinti jų aptarnavimą. Rūpindamiesi savo klientais, jiems sukūrėme savitarnos svetainę manogile.lt. Ji suteikia galimybę vartotojus aptarnauti realiu laiku vieno langelio principu ne tik internetu, telefonu ar tiesiog
NAUJŲ VARTOTOJŲ PRIJUNGIMAS PRIE DUJŲ TINKLO
Organizacinė kultūra yra dirva, ir nuo to, kaip ji paruošiama, priklauso strateginių krypčių sėkmė ir bendrojo tikslo įgyvendinimas. Mūsų organizacinė kultūra remiasi ilgalaike darbuotojo ir darbdavio partneryste, kurios esmė – vertybes atitinkantis elgesys, bendras vertės kūrimo ir tikslo siekis. Partnerystė reiškia, kad organizacija taip pat kuria vertę darbuotojui. Tai – galimybės augti ir tobulėti grupės viduje,
ELEKTROS TINKLO SAIDI IR SAIFI
DUJŲ TINKLO SAIDI IR SAIFI
aplinka, kurioje įgyjama vertingos patirties, vertinamos kūrybiškos pastangos ir naujos iniciatyvos. Ko iš kiekvieno mūsų tikisi organizacija? Kompetencijos, greičio, atsakomybės, bendradarbiavimo, mokymosi ir akcininkų poreikių supratimo. Taip pat drąsos, nebijojimo suklysti, inovatyvumo bei gebėjimo pasiekti maksimalų rezultatą mažiausiomis sąnaudomis.
Kaip veikia mūsų grupė?
85
Dėmesys žmonėms
NAUJŲ VARTOTOJŲ PRIJUNGIMAS PRIE ELEKTROS TINKLO
STRATEGINIAI RODIKLIAI 2020 AUKŠTAS DARBUOTOJŲ ĮSITRAUKIMO LYGIS
VEIKLOS MEISTRIŠKUMAS INTEGRUOTAS Į KULTŪRĄ
UŽTIKRINTA VADOVŲ IR PAGRINDINIŲ DARBUOTOJŲ PAMAINA
Mūsų santykis su aplinka ir visuomene
50
Kaip valdoma grupė?
STRATEGINIAI RODIKLIAI 2020
23
KAIP VALDOMA GRUPÄ–?
24
Kas mes? Kokie mūsų tikslai? Kaip valdoma grupė?
Kalbant apie įmonių valdymo ir priežiūros organus, reikia pasakyti, kad grupėje taikomi keli modeliai: su stebėtojų tarybomis ir valdybomis, kurias turi LE ir listinguojamos bendrovės, – vadinamoji dviejų lygių valdymo sistema bei vieno lygio valdymo sistema, kai formuojamos tik valdybos. Šiuo atveju valdybos formuojamos deleguojant akcininko atstovus ir nepriklausomus narius.
Kaip veikia mūsų grupė?
Korporatyvinis valdymas yra grupės įmonių valdymo principų visuma – kaip priimami sprendimai, paskirstomos atsakomybės ir prižiūrima grupės įmonių veikla.
Kitaip tariant, korporatyvinis valdymas yra visuma to, ką mes darome ir kaip mes tai darome. Finansų ministro patvirtintos korporatyvinio valdymo gairės apibrėžia minimus principus ir nustato, kaip bei kokie valdymo ir priežiūros organai formuojami grupės įmonėse.
Dėmesys žmonėms
Mūsų sėkmė didele dalimi priklauso nuo aiškaus suvokimo, ką darome, kaip darome ir kodėl tai darome. Todėl mūsų įmonių grupėje, pirmoje iš valstybės valdomų įmonių, įdiegti ir nuo 2014 m. taikomi korporatyvinio valdymo (angl. corporate governance) principai. Jais vadovaujamės kasdienėje veikloje ir priimdami svarbius sprendimus.
Mūsų santykis su aplinka ir visuomene
Mes veikiame pagal korporatyvinio valdymo modelį. Tai yra grupės įmonių valdymo principų visuma – kaip priimami sprendimai, paskirstomos atsakomybės ir prižiūrima grupės įmonių veikla.
25
LE STEBĖTOJŲ TARYBA Stebėtojų tarybą ketverių metų kadencijai renka visuotinis akcininkų susirinkimas. LE stebėtojų tarybą sudaro 7 nariai – asmenys, kuriuos deleguoja Finansų, Energetikos, Ūkio ministerijos ir Lietuvos Vyriausybės kanceliarija, bei 3 nepriklausomi nariai. Tai bendrovių
„Ekonovus“, „Avestis“ ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Šarūnas Kliokys, Organizacijų vystymo centro steigėjas dr. Virginijus Lepeška ir buvęs „Swedbank“ Lietuvoje vadovas Antanas Danys. Stebėtojų tarybai pirmininkauja Š. Kliokys. Pirmininką iš savo narių išsirenka pati stebėtojų taryba.
GRUPĖS VALDYMO IR PRIEŽIŪROS ORGANAI
Visuotinis akcininkų susirinkimas
Stebėtojų taryba
Valdyba
Audito komitetas
Rizikų valdymo priežiūros komitetas
Skyrimo ir atlygio komitetas
Pagrindinės stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė apima šias sritis: valdybos narių rinkimas ir jų atšaukimas, valdybos ir vadovo veiklos priežiūra, atsiliepimų dėl bendrovės strategijos, finansinių planų ir ataskaitų, pelno (nuostolio) paskirstymo, metinio pranešimo visuotiniam akcininkų susirinkimui ar kitų svarbių klausimų teikimas. Stebėtojų taryba taip pat nustato įmonių grupės Vidaus audito tarnybos funkcijas ir skiria tarnybos vadovą – tokiu būdu užtikrinamas šios srities skaidrumas ir 26
nešališkumas. Stebėtojų taryba ir jos komitetai veikia visos grupės mastu, t. y. esant poreikiui joje svarstomi klausimai, susiję ne tik su bendrovės, bet ir su kitų grupės įmonių ar tų įmonių valdymo ar priežiūros organų veikla. Stebėtojų taryba yra sudariusi tris komitetus: Skyrimo ir atlygio, Rizikų valdymo priežiūros ir Audito. Jų veikloje taip pat dalyvauja ir nepriklausomi – išoriniai – ekspertai. Jie savo kompetencijomis gerina komitetų veiklos kokybę, didina nešališkumą ir skaidrumą.
Valdybos nariai grupės mastu pagal kompetenciją yra atsakingi už tam tikrų funkcinių sričių kuravimą grupėje.
Valdyba yra kolegialus valdymo organas. Jos narius Skyrimo ir atlygio komiteto siūlymu ketverių metų kadencijai renka ir atšaukia stebėtojų taryba. Valdyba, kurią sudaro 5 nariai, iš savo narių renka valdybos pirmininką – bendrovės generalinį direktorių.
PAGRINDINĖS VEIKLOS – VERTĖS KŪRIMAS KLIENTAMS
Paslauga – vertė
Vertinimas, siūlymai tobulinti
VALDYMO PROCESŲ GRUPĖS LE grupės valdymo sistemos vystymas, sprendimai ir jų įgyvendinimo užtikrinimas grupės mastu, siekiant sukurti daugiau vertės išorės ir vidaus klientams
Kaip veikia mūsų grupė?
Atitikties keliamiems reikalavimams užtikrinimas, veiklos vertinimas ir kontrolė, išvadų bei siūlymų tobulinti rengimas ir teikimas
Dėmesys žmonėms
VEIKLOS VERTINIMO IR TOBULINIMO PROCESŲ GRUPĖS
Pasitenkinimas, lūkesčiai Mūsų santykis su aplinka ir visuomene
Įmonių pagrindinių veiklų aprūpinimas ištekliais (finansiniais, žmogiškaisiais, infrastruktūriniais, IT ir kitais) užtikrinant sąlygas vertės kūrimui
Vertinimas, siūlymai tobulinti
Vertinimas, siūlymai tobulinti
Aptarnavimas, aprūpinimas
Klientai, suinteresuotos šalys
Prielaidos vertės kūrimui: lūkesčiai, tikslai, sprendimai
Pagrindinės įmonių veiklos – paslaugos ir produktai klientams. Klientai apima tiek išorės LE grupės mastu klientus, tiek kitas LE grupės įmones, kurioms teikiamos paslaugos
Kaip valdoma grupė?
Kokie mūsų tikslai?
Pagrindinis grupės korporatyvinio valdymo įgyvendinimo ir palaikymo įrankis yra integruota valdymo ir kontrolės sistema (VKS).
LE GRUPĖS VEIKLŲ IR PROCESŲ SISTEMA
VEIKLĄ PALAIKANČIOS PROCESŲ GRUPĖS
Kas mes?
LE VALDYBA
27
FUNKCINIS KURATORIUS Funkcinis kuratorius atsakingas už funkcinę sritį (procesų grupę pagal VKS matricą), jos tobulinimą įmonių grupės mastu ir atitinkamai: LE grupė
Įmonė
Įmonė
Įmonė
1 2 3 4 5 6 7 8 9
Ši sistema apima visus svarbiausius veiklos elementus nuo cikliško veiklos planavimo, nustatant siektinus veiklos rodiklius, veiklos vykdymo iki rodiklių pasiekimo bei pasiektų veiklos rezultatų vertinimo ir užtikrina, kad procesas yra nenutrūkstamas – vieno ciklo pabaigos rezultatai tampa kito ciklo pradžios duomenimis. Įmonių grupėje atskirų
Formuoja funkcinės srities kryptį (strategiją, politiką, praktiką); Nustato ir suderina su procesų savininkais funkcinės srities tikslus, rodiklius, prioritetus; Užtikrina tikslų ir prioritetų įgyvendinimą funkcinėje srityje; Užtikrina komunikaciją su procesų savininkais funkcinėje srityje; Inicijuoja funkcinės srities pokyčius; Valdo funkcinės srities rizikas; Atsako už funkcinės srities rezultatus; Rengia ir tvirtina bendrovės valdybos patvirtintas funkcinės srities politikas, strategijas, rekomendacijas ar kt. įgyvendinančius dokumentus, galiojančius visoms grupės įmonėms; Užtikrina, kad funkcinės srities ir (ar) atskirų įmonių parengti dokumentai kuruojamoje funkcinėje srityje būtų suderinti su kitais funkciniais kuratoriais, o jeigu reikia – tai ir su įmonėmis.
finansinių sričių veiklos valdomos remiantis matriciniu principu. Tai užtikrina vienodą kryptį, suvokimą, taikymą ir sinergiją visose srityse.
Visa informacija apie už veiklas ir procesus atsakingus kuratorius grupės įmonėse pateikta VKS matricoje. Matrica – tai įmonių grupės vykdomų veiklų bei procesų grupių struktūra. Ją rasite savo įmonės intranete. 28
priskiriama elektros energijos gamyba, elektros ir dujų tiekimas bei prekyba, skirstomųjų tinklų valdymas, eksploatavimas ir priežiūra.
Kaip valdoma grupė?
Kokie mūsų tikslai?
Kas mes?
PRIE PAGRINDINIŲ VEIKLOS SRIČIŲ
Kaip veikia mūsų grupė?
Grupėje, be pagrindinių, vykdomos ir aptarnavimo bei aprūpinimo veiklos. Tai žmogiškųjų ir finansinių išteklių valdymas, komunikacija ir kt. Šiose srityse dirbantys kolegos padeda pagrindinių veiklos sričių specialistams efektyviau dirbti, geriau aptarnauti klientus, pasiūlyti jiems naujas paslaugas. Taip pat yra veiklos valdymo dalis, apimanti veiklos planavimą ir stebėseną, sprendimų valdymą bei veiklos vertinimą ir tobulinimą – atitiktį, rizikų valdymą ir stebėseną. Šios veiklos padeda nuolat tobulinti grupės veikimą.
Visą informaciją apie įmonės ir grupės veiklos procesus rasite savo įmonės vidiniame tinklalapyje pateikiamame „Veiklos vadove“. Jame esančioje veiklos procesų matricoje pateikiamas sąrašas darbuotojų, kurie minėtas veiklas kuruoja grupės mastu. Pavyzdžiui, už finansus kiekvienoje įmonėje atsakingas finansų direktorius, o šią sritį visoje grupėje kuruoja LE Finansų ir kontrolės departamento vadovas Vitalijus Rakovskis.
Dėmesys žmonėms
Mūsų grupės įmonių veiklos skirstomos į pagrindines ir aptarnavimo. Vienos įmonės tiekia dujas, elektrą, kitos valdo infrastruktūrą – elektros ir dujų skirstomuosius tinklus, dar kitos gamina. Prie pagrindinių veiklos sričių priskiriama elektros energijos gamyba, elektros ir dujų tiekimas bei prekyba, skirstomųjų tinklų valdymas, eksploatavimas ir priežiūra. Tai veiklos, kurias vykdant siūlomos paslaugos, prekės ir šitaip uždirbamos pagrindinės grupės pajamos.
Mūsų santykis su aplinka ir visuomene
VEIKLOS PROCESAI
29
KAIP VEIKIA MŪSŲ GRUPĖ?
30
Kas mes? Kokie mūsų tikslai? Kaip valdoma grupė?
Daugiau informacijos, kaip veikia mūsų grupė, rasite korporatyvinio valdymo gairėse. Kitas vidaus teisės aktas – „Valdymo ir kontrolės sistemos politika“ – nurodo, kaip grupėje organizuojamas valdymas. Šis ir visi kiti politikų aprašai nustato bendrus principus tam tikroje funkcijų srityje, jie taikomi visoms grupės įmonėms. Iš viso grupėje turime daugiau nei 20 politikų.
Siekiame savo pavyzdžiu laužyti dogmas ir įrodyti, kad efektyviai veikianti valstybės valdoma įmonė yra ne mitas, o tikrovė.
Mūsų santykis su aplinka ir visuomene
Dėmesys žmonėms
Joje svarbus vaidmuo tenka valdančiajai bendrovei LE, kuri dalyvauja kitų savo grupės įmonių valdyme, rengia ir įgyvendina grupės strategiją, taip pat koordinuoja ir inicijuoja pokyčius visoje įmonių grupėje. Kitaip tariant, grupės įmonėms LE nustato bendras politikas – gaires (kryptis, principus) ir rūpinasi, kad jų valdymas būtų efektyvus. Tačiau kiekviena grupės įmonė pati yra atsakinga už savo pagrindinę veiklą (angl. core business). Įmones pagal veiklą galime suskirstyti į tokias dideles grupes: gamybos, skirstymo, tiekimo ir prekybos bei aptarnavimo paslaugų. Dalis aptarnavimo veiklų – apskaita, žmogiškųjų išteklių ir viešųjų pirkimų
administravimas, teisinės paslaugos, nekilnojamojo turto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų ūkio priežiūra ir plėtra – centralizuotos grupės įmonėse Verslo aptarnavimo centre, „NT valdose “ bei Technologijų ir inovacijų centre.
Kaip veikia mūsų grupė?
Mes esame svarbi Lietuvos energetikos istorijos dalis, bet negyvename praeitimi – iš jos semiamės patirties ir žvelgiame į priekį. Siekiame savo pavyzdžiu laužyti dogmas ir įrodyti, kad efektyviai veikianti valstybės valdoma įmonė yra ne mitas, o tikrovė. Tai galime pasiekti tik dirbdami išvien, dėl to mums svarbu, kad suprastumėte, kaip veikia mūsų grupė.
31
Vaizdžiai kalbant, jeigu korporatyvinio valdymo gairės yra mūsų konstitucija, tai politikų aprašai – įstatymai, kuriuos turime išmanyti ir gerbti. Politikų aprašai taikomi visoms grupės įmonėms tiesiogiai, jie numato pagrindinius konkrečios veiklos principus. O politikų įgyvendinimo gairės nustato konkrečios politikos įgyvendinimo principines nuostatas, pagrindinius įgyvendinimo proceso veiksmus ir dalyvius. Be politikų aprašų ir jų įgyvendinimo gairių, dar turime detalesnius dokumentus: tvarkų aprašus, metodikas, reglamentus, instrukcijas. Šie dokumentai nustato darbų atlikimo tvarką, darbuotojų atsakomybes, elgesio taisykles ir kt.
Mes norime būti efektyvūs ir kurti vertę. Siekdama šių tikslų, visa įmonių grupė turi veikti tiksliai kaip laikrodis. Tam reikia sutarimo ir darnos, kurią ir garantuoja išvardytų teisės aktų visuma. Tolesniuose skyriuose aptariamas mūsų veiklos modelis, kuris detaliai pateikiamas politikų aprašuose.
Korporatyvinio valdymo gairės yra mūsų konstitucija, o politikų aprašai – įstatymai, kuriuos turime išmanyti ir gerbti.
ĮMONIŲ GRUPĖS TEISĖS AKTŲ HIERARCHIJA
32
KORPORATYVINIO VALDYMO GAIRĖS
POLITIKŲ APRAŠAI
TVARKOS, METODIKOS, REGLAMENTAI, PROCESŲ APRAŠAI
POLITIKŲ ĮGYVENDINIMO GAIRĖS
ILGALAIKIS FINANSINIS PLANAS
RIZIKŲ REGISTRAS
VEIKLOS PLANAS
Dėmesys žmonėms
STRATEGIJA
Kokie mūsų tikslai?
Kas mes?
PLANAVIMO DOKUMENTŲ TARPUSAVIO SĄSAJA
Kaip valdoma grupė?
Visų grupės įmonių planavimo dokumentai yra vienodos formos ir suderinti. Štai Technologijų ir inovacijų centras savo biudžetą sudaro atsižvelgdamas į kitų grupės įmonių planuojamas investicijas. „Lietuvos energija“ koordinuoja, kad įmonių strategijos atitiktų grupės strategiją, taip pat stebi, kaip jos vykdo savo veiklos planus. Taigi turime dviejų lygių stebėseną: tai daro kiekviena įmonė, fiksuodama, kas vyksta jos viduje, o LE stebi visą grupę, kad žinotų, kaip sekasi kiekvienai jos įmonei, ir užtikrintų bendrų grupės tikslų įgyvendinimą, padėtų spręsti konfliktus ar problemas, jeigu tokių kiltų.
BIUDŽETAS
RIZIKŲ VALDYMO PRIEMONIŲ PLANAS
Mūsų santykis su aplinka ir visuomene
Mūsų grupės įmonės savo ilgalaikę veiklą planuoja rengdamos planavimo dokumentų paketą. Jį sudaro strategija, ilgalaikis finansinis planas, veiklos planas ir biudžetas. Planavimo dokumentai, kaip ir teisės aktai, turi savo eiliškumą. Strategija yra pirminis planavimo dokumentas, pagal kurį rengiami kiti planavimo dokumentai. Pavyzdžiui, LE yra atsakinga už įmonių grupės strategiją, į kurią atsižvelgdama kiekviena grupės įmonė rengia savo strategiją. Pagal jas visos bendrovės rengia savo veiklos planus trejiems metams ir juos kiekvienais metais atnaujina.
Kaip veikia mūsų grupė?
VEIKLOS PLANAVIMAS IR STEBĖSENA
33
RIZIKŲ VALDYMAS Bet kuri kasdienė veikla yra susijusi su rizika. Mūsų atveju tiek dėl išorės (objektyvių), tiek dėl vidaus (subjektyvių) veiksnių gali nukentėti veikla, jos rezultatai ar reputacija, darbuotojų sveikata. Riziką mes suprantame kaip nepageidaujamo įvykio, kuris būtų žalingas kuriai nors iš įmonių, visai grupei ar darbuotojams ir dėl to nepasiektume
1. STRATEGINĖS RIZIKOS Jų įmonių veikloje gali kilti dėl klaidingų veiklos ar nepalankių išorės sprendimų;
3. VEIKLOS RIZIKOS Tai rizikos, kurių gali kilti dėl bendrovės vidinių procesų, žmogiškųjų klaidų ar naudojamų informacinių sistemų sutrikimų;
34
užsibrėžtų tikslų, grėsmę. Todėl mūsų įmonių grupėje sukurta ir įdiegta rizikų valdymo sistema pagal geriausias rizikų valdymo praktikas. Tam, kad rizikas galėtume valdyti, mes jas įvertiname, numatome priemonių planus ir juos įgyvendiname. Įmonės savo veikloje gali susidurti su 4 pagrindinių grupių rizikomis. Tai:
2. ATITIKTIES RIZIKOS Jų gali kilti dėl išorės ar vidinės reguliacinės aplinkos neatitikties;
4. FINANSINĖS RIZIKOS Jos susijusios su valiutos kursų, palūkanų normų pokyčiais, likvidumo nepakankamumu ir kita.
Kas mes?
Darbuotojų saugos ir sveikatos rizika;
2
Išorinio reguliavimo rizika;
3
Rinkos pokyčių ir konkurencingumo neužtikrinimo rizika;
4
Informacijos saugos rizika;
5
Projektų valdymo rizika.
Grupės tikslas – veiklą vykdyti taip, kad neviršytume susitarto rizikos apetito ir tolerancijos ribų. Kas valdo rizikas? Kiekvienas įmonės darbuotojas yra rizikos valdymo
proceso dalyvis, atliekantis jam skirtą vaidmenį, o nuo rizikų pasireiškimo ginamės trijų gynybos linijų principu. Tam, kad rizikas galėtume valdyti, imtis prevencinių ir atsakomųjų veiksmų, mes jas įvertiname, numatome priemonių planus ir juos įgyvendiname.
Dėmesys žmonėms
Kaip veikia mūsų grupė?
1
Be pagrindinių rizikų, grupės vadovai apibrėžia rizikos apetitą ir toleranciją – kiek galime prisiimti rizikos kiekvienoje veiklos srityje norėdami gauti didesnę naudą.
Kokie mūsų tikslai? Kaip valdoma grupė?
Galimų rizikų sąrašai kiekvienoje įmonėje yra peržiūrimi ir atnaujinami kartą per metus. Atnaujinimo metu rizika gali būti įvertinta kaip kritinė, didelė, vidutinė ar maža. Tačiau yra 5 pagrindinės rizikos, kurias kiekvienas darbuotojas turi žinoti ir valdyti kasdienėje veikloje:
Mūsų santykis su aplinka ir visuomene
Rizikas vertiname pagal du kriterijus. Vienas iš jų – rizikos pasireiškimo tikimybė. Pavyzdžiui, ji gali nutikti kartą per 1–3 metus, kartą per 3–7 metus ir t. t. Kitas kriterijus – tikėtinas rizikos poveikis (finansinis, poveikis žmonėms, reputacijai ir kt.). Įmonių specialistai yra sudarę bendrąjį rizikų sąrašą.
35
RIZIKŲ VALDYMO IR KONTROLĖS MODELIS LE STEBĖTOJŲ TARYBA
SKYRIMO IR ATLYGIO KOMITETAS
RIZIKŲ VALDYMO PRIEŽIŪROS KOMITETAS
AUDITO KOMITETAS
ĮMONIŲ VALDYMO ORGANAI – STEBĖTOJŲ TARYBOS
GYNYBOS LINIJA ATSAKOMYBĖ ROLĖ RIZIKŲ VALDYME
2
3
LE grupės įmonių padalinių darbuotojai (nepriklausantys 2 ir 3 gamybos linijomis)
Rizikos valdymo, atitikties, finansų kontrolės, saugos ir prevencijos specialistai
Vidaus auditas
Nustatyti ir valdyti riziką
Nustatyti rizikos politiką, koordinuoti ir stebėti
Užtikrinti 1 ir 2 gynybos linijų efektyvumą
• Vadovauti verslui pagal sutartą strategiją ir su tuo susijusį rizikos apetitą ir ribas; • Nustatyti, vertinti ir valdyti riziką įprastinėje verslo veikloje; • Užtikrinti rizikos valdymo kultūrą ir sprendimų priėmimą, pagrįstą rizikos ir naudos vertinimu.
• Stebėti apibrėžtas rizikos ribas ir tais atvejais, kai jos viršijamos, informuoti vadovybę; • Nepriklausomai vertinti rizikas; • Apibrėžti rizikos valdymo politiką, metodikas ir priemones; • Padėti 1-ai gynybos linijai valdyti rizikas.
• Vertinti rizikos ir kontrolės modelio optimalumą; • Vertinti veiklos padalinių rizikos valdymo priemonių efektyvumą; • Pateikti valdybai, audito komitetui ir stebėtojų tarybai nepriklausomą vertinimą dėl rizikos ir kontrolės sistemos efektyvumo.
IŠORĖS AUDITAS
36
1
KITI ŠALTINIAI
RIZIKA
ĮMONIŲ PRIEŽIŪROS ORGANAI: VALDYBOS, ĮMONIŲ VADOVAI
Taigi, ir mūsų Prevencijos tarnybos kuriama vertė organizacijai – ne koks nors apčiuopiamas produktas, o saugi ir skaidri verslo aplinka bei gera reputacija. Prevencijos specialistai palankias sąlygas verslui kuria veikdami šiose srityse: Užtikrina svarbių veiklos procesų patikimumą. Didžioji dalis mūsų organizacijos įmonių yra perkančiosios organizacijos, kurios viešiesiems pirkimams išleidžia milijonus eurų. Prevencijos specialistai prižiūri, kad perkant reikalingas prekes, darbus ir paslaugas nebūtų piktnaudžiaujama – procesai būtų patikimi ir skaidrūs. Užtikrina personalo ir verslo partnerių patikimumą.
Užtikrina fizinį darbo aplinkos ir turto saugumą. Dvi mūsų grupės įmonės – LEG ir ESO – yra strateginės svarbos, todėl pagal teisės aktų reikalavimus jų fizinę apsaugą vykdo Viešojo saugumo tarnyba, o prevencijos specialistai prižiūri, kad šis procesas vyktų sklandžiai. Informacija yra mūsų organizacijos turtas, kurį akylai saugome. Jis apima visa tai, ką sukuriame, gauname ir perduodame, naudojame, saugome popieriniuose ir elektroniniuose
Kas mes? Kokie mūsų tikslai? Kaip valdoma grupė?
Organizacijoje diegia antikorupcinę kultūrą. Remdamiesi Nulinės tolerancijos korupcijai politika, prevencijos specialistai užtikrina, kad darbuotojai nepiktnaudžiautų užimamomis pareigomis ir neužsiimtų prekyba poveikiu. Prevencijos tarnyba taip pat vykdo antikorupcinį švietimą ir atsako už sklandų darbuotojų privačių interesų deklaravimą. Tai mūsų grupės įmones apsaugo nuo reputacijos pažeidimų, o dažnai – ir nuo finansinės žalos.
Kaip veikia mūsų grupė?
Žodis „prevencija“ yra kilęs iš lotyniško žodžio „praeventio“ ir reiškia veiksmą, kuriuo siekiama tam tikriems įvykiams užbėgti už akių.
Prevencijos specialistai rūpinasi, kad mūsų organizacijoje dirbtų nepriekaištingos reputacijos žmonės. Tokie pat reikalavimai – patikimumas, skaidrumas, sąžiningumas, netolerancija korupcijai yra keliami ir su mūsų įmonėmis dirbantiems partneriams.
Dėmesys žmonėms
Esame įmonių grupė, kuri užtikrina šalies ypatingos svarbos objektų – elektrinės, elektros ir dujų tinklų – efektyvų ir patikimą veikimą. Tokių rezultatų mums padeda pasiekti ilgalaikė strategija, kruopščiai planuojama kasdieninė veikla ir greita reakcija į atsirandančius trikdžius. Atsižvelgdami į tai, ypatingą dėmesį skiriame informacijos saugai ir galimų grėsmių prevencijai.
Mūsų santykis su aplinka ir visuomene
INFORMACIJOS SAUGA IR PREVENCIJA
37
dokumentuose tekstiniu, vaizdiniu ar garsiniu formatu. Prie informacijos priskiriame ir įvairius duomenis bei signalus, kuriuos taikant automatizuotai valdomi energijos gamybos ir paskirstymo procesai. Siekdami apsaugoti savo organizaciją, stengiamės, kad mūsų informacija būtų konfidenciali, nesugadinta ir pasiekiama tada, kai jos reikia. Šiuo atveju konfidencialumas svarbus tuo, kad jeigu, tarkime, mūsų informacija apie organizacijos ateities planus patektų į konkurentų rankas – galėtume prarasti pranašumą derybose. Jeigu bus iškraipyti ar nepasiekiami gamybos įrangos valdymo signalai, gali nutrūkti elektros tiekimas šalies gyventojams. Todėl ir svarbu apsaugoti dokumentus, o informacija su kitais dalytis tik tada, kai tai tikrai būtina.
38
Siekdami apsaugoti organizaciją, stengiamės, kad mūsų informacija būtų konfidenciali, nesugadinta ir pasiekiama tada, kai jos reikia. Su kitais informacija dalijamės tik tada, kai tai tikrai būtina.
Pradėjus dirbti kurioje nors grupės įmonėje, jums teks susipažinti su informacijos saugos reglamentais, taisyklėmis, dalyvauti mokymuose ir žinių patikrinimuose. Tai darome tam, kad visi kartu tinkamai prisidėtume prie grupės įmonių informacijos saugos.
Bendrai visos grupės komunikaciją koordinuoja LE veikianti Korporatyvinės komunikacijos tarnyba. Ji siekia, kad vienų grupės įmonių komunikacija, socialinės atsakomybės iniciatyvos nesikirstų su
Kas mes?
kitų, būtų suderinamos ir papildytų viena kitą, atitiktų bendrąsias grupės komunikacijos gaires. Kaip ir kitose veiklose, taip ir komunikacijos srityje siekiama, kad visi balsai susilietų į darnią melodiją. Komunikaciją grupės mastu reguliuoja keli politikų aprašai, pagal juos kiekviena įmonė kuria savo komunikacijos tvarkos aprašus. Pagrindinio dokumento – „Grupės reputacijos valdymo politika“ – taisyklės aktualios visiems grupės darbuotojams, ne tik atsakingiesiems už komunikaciją.
Kaip valdoma grupė?
Už įmonių komunikaciją atsakingi jų komunikacijos specialistai (kai kuriais atvejais tai gali būti ir kitos įmonės specialistai) arba šios funkcijos priskiriamos kuriam nors įmonės darbuotojui.
Nepriekaištinga reputacija yra didelis mūsų organizacijos turtas. Todėl tai, ką sakome, yra ne mažiau svarbu už tai, ką darome.
Kaip veikia mūsų grupė?
Mes visi esame atsakingi už tai, kad būtų išlaikytas geras LE vardas, įmonių grupė būtų socialiai atsakinga ir nepriekaištingos reputacijos. Komunikacijai svarbu ne tik tai, ką pasakė vadovas ar koks pranešimas spaudai pateko į viešumą, bet ir tai, kaip kiekvienas iš mūsų elgiamės, kaip kalbame su klientais ir visuomenėje.
Kokie mūsų tikslai?
KOMUNIKACIJA
Socialiniuose tinkluose mūsų darbuotojai gali teikti tik asmeninę informaciją.
Dėmesys žmonėms
SVARBIAUSIOS TAISYKLĖS
Jeigu grupėje ar kurioje nors iš jos įmonių įvyksta incidentas arba koks nors svarbus įvykis, apie tai visada informuojame įmonės komunikacijos darbuotojus. Jeigu paaiškėja, kad įvykis gali turėti įtakos visai grupei, tai korporatyvinės komunikacijos direktorius (-ė) parengia krizės valdymo planą ir atsako už krizės valdymą. Šiuo atveju jokie kiti grupės darbuotojai jokios informacijos viešai teikti negali.
Mūsų santykis su aplinka ir visuomene
Teikti komentarus, susijusius su grupės veikla, žiniasklaidai gali tik tam įgaliojimus turintys ir bendrauti su žiniasklaida apmokyti darbuotojai.
39
PIRKIMAI Įmonėms, kaip ir žmonėms, nuolat kyla poreikis kažką įsigyti ir racionaliai panaudoti tam skirtas lėšas. Tai dažniausiai būna prekės, paslaugos ar darbai. Pirkimuose mums svarbiausia skaidrumas ir efektyvus lėšų panaudojimas. Didžioji dalis – daugiau kaip 10 grupės įmonių yra perkančiosios organizacijos. Iš jų didžiausios pirkėjos – ESO ir „Lietuvos energijos gamyba“. Per metus visos įmonės pirkimų atlieka už daugiau nei 0,5 mlrd. EUR. Viešiesiems pirkimams skiriamas biudžetas priklauso nuo mūsų įmonių planuojamų projektų ir investicijų. Kasmet sudaroma daugiau kaip 3 tūkst. viešųjų pirkimų sutarčių. Siekdami efektyvumo, viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo veiklą sutelkėme UAB Verslo aptarnavimo centre. Šis sprendimas jau pasiteisino – tiekėjams siekiame nustatyti vienodus reikalavimus, be to, užtikriname didesnį skaidrumą ir efektyvumą. Pirkimuose nuolat ieškome, kaip pagreitinti ir supaprastinti procesus – taikome LEAN metodus.
40
Kitos grupės įmonės, neperkančiosios organizacijos, pirkimus vykdo pagal grupės pirkimų politiką ir savo nustatytas taisykles. Rinkdamosi geriausius pasiūlymus, įmonės atsižvelgia ne tik į kainos, bet ir į kokybės kriterijus. Daugelyje pirkimų intensyviai deramasi su tiekėjais ir tai leidžia sutaupyti daugiau nei 10 mln. EUR per ketvirtį.
Daugiau nei
3 tūkst. Tiek kasmet sudaroma viešųjų pirkimų sutarčių.
Su pirkimais kasdienėje veikloje susiduria didžioji dalis mūsų darbuotojų, todėl tam, kad apie juos pakankamai informacijos turėtų naujokai, organizuojame mokymus. Organizuodami pirkimus elgiamės skaidriai, nešališkai, siekiame, kad procesai būtų efektyvūs, skaidrūs, vyktų didelė tiekėjų konkurencija.
Kas mes? Kaip valdoma grupė?
Kiti, pavyzdžiui, Kruonyje planuojamas statyti vėjo jėgainių elektrinių parkas, užtikrintų didesnę grupės įmonių veiklos diversifikaciją, o treti – pagerintų organizacinę kultūrą ar paslaugų kokybę. Siekiame, kad mūsų darbuotojai iniciatyviai dalyvautų projektuose ir kuo geriau atliktų savo darbus.
Projektus mes skirstome į dvi kategorijas:
1
2
Grupės projektai apima kelias įmones, pavyzdžiui, didelių IT sistemų diegimas, įmonių veiklos optimizavimas.
Bendrovių projektai vyksta ir naudas kuria atskirose įmonėse. Pavyzdžiui, ESO vykdo projektą, kurio – tikslas naujiems klientams pasiūlyti galimybę vieno prisijungimo prie elektroninės paslaugų savitarnos metu įsigyti prijungimo prie elektros ir dujų skirstymo tinklų paslaugas.
Dėmesys žmonėms
Kaip veikia mūsų grupė?
Daugelis mūsų projektų yra susiję su grupės strategijos įgyvendinimu, todėl vieni jų daromi tam, kad didintų veiklos efektyvumą, pavyzdžiui, Sistemų modernizavimo programa (SMP).
Mūsų santykis su aplinka ir visuomene
„Projektas“ yra vienas dažniausiai mūsų vartojamų žodžių. Projektu vadiname darbuotojų, dažniausiai kelių sričių specialistų, laikiną veiklą, kuri sukuria unikalų rezultatą. Pavyzdžiui, šio darbuotojo gido sukūrimas taip pat buvo projektas, nes jo rengimas nebuvo susijęs su prie jo dirbusios komandos kasdiene veikla. Kalbant apie įmonių grupę, galima sakyti, kad joje projektas veja projektą – vien 2017 m. grupėje vykdoma apie 50 projektų.
Kokie mūsų tikslai?
PROJEKTŲ VALDYMAS
41
Įmonių grupėje įprasta, kad vienu metu projektų vadovas vykdo 2–3 projektus, kurių kiekvienas turi savo savininką – labiausiai projekto rezultatais suinteresuotą asmenį. Kartais nutinka taip, kad keli projektai, kurių vienas tikslas, gali būti sujungti į vieną darinį – programą. Ji taip pat turi vadovą ir savininką. Projektai grupėje inicijuojami pagal sudarytus trejų metų veiklos planus, pakitusią teisinę aplinką ar inovacijas. Vis dėlto ne visos veiklos planuose numatytos priemonės yra laikomos projektais. Tai gali būti ir mažesnės
apimties darbai – užduotys. Nors jos turi projekto veiklos požymių, tačiau jų svarba yra mažesnė ir mažiau darbuotojų dalyvauja jas vykdant. Projektų valdymas, kaip užduočių vykdymo metodas, grupėje apima laiką nuo tikslo nustatymo iki pat rezultato gavimo. Kiekvienas projektas turi aiškią pradžią ir pabaigą. Baigus darbus vertinama, ar projekto pradžioje užsibrėžti tikslai buvo pasiekti, o rezultatai naudojami. Šitaip galime užtikrinti, kad rodikliai ir numatyti tikslai yra adekvatūs ir susiję su visos grupės įgyvendinamos strategijos kriterijais.
PROJEKTŲ VALDYMAS
INICIJAVIMAS Sprendimas dėl projekto pasiūlymo tinkamumo ir projekto plano rengimo
PLANAVIMAS Sprendimas dėl projekto plano tinkamumo ir projekto vykdymo
VYKDYMAS Sprendimas dėl projekto užbaigimo
UŽBAIGIMAS
42
vertina grupės įmonių valdymo, veiklos ir rizikų valdymo procesus, vidaus kontrolių tinkamumą ir veiksmingumą.
Kokie mūsų tikslai?
Kas mes?
Vidaus auditoriai
Kaip valdoma grupė?
Įmonėms paskirti kuruojantys auditoriai, o kiekvieno audito atveju pasitelkiami atitinkamos specializacijos auditoriai.
Kaip veikia mūsų grupė?
Audito misija – objektyviais, nepriklausomais, aukštos kokybės vertinimais ir konsultacijomis siekti LE grupės strateginių tikslų įgyvendinimo.
Dėmesys žmonėms
Organizacijos viduje turime Vidaus audito tarnybą – tai vidaus kontrolės sistemos dalis. Ši tarnyba atlieka veiklos auditus grupės mastu. Vidaus auditoriai pagal pateiktus faktus vertina grupės įmonių valdymo, veiklos ir rizikų valdymo procesus, vidaus kontrolių tinkamumą ir veiksmingumą. Tai gali būti finansų, veiklos, atitikties, sistemų apsaugos arba specialūs audito projektai.
Mūsų santykis su aplinka ir visuomene
VIDAUS AUDITAS
43
POKYČIŲ VALDYMAS Pokyčiai yra varomoji jėga, kuri padeda kurti vertę ir įgyvendinti strateginius tikslus.
Mes keičiamės, nes įgyvendiname veiklos strategiją, tobuliname įmonių ir struktūrinių padalinių veiklą bei procesus, didiname efektyvumą ir veiklos kokybę. Mes žinome, kad, norint sėkmingai įgyvendinti pokyčius, pirmiausia būtina suformuoti tinkamą komandą – tokią, kuri gebėtų pokyčius įgyvendinti savo jėgomis ir sėkmingai. Naujausias didelis mūsų pokytis – grupės verslo valdymo sistemų modernizavimo programa. Pokyčių valdymą sudaro šie etapai: • pokyčio identifikavimas; • pokyčio komandos sudarymas; • pokyčio tikslų nustatymas; • aiški komunikacija ir darbuotojų įtraukimas;
• užduočių darbuotojams pateikimas; • pokyčio rezultatų skelbimas; • pokyčio efekto įvertinimas. Svarbiausi pokyčių dalyviai yra žmonės, todėl planuodami pirmiausia siekiame kuo didesnio jų pritarimo ir dalyvavimo su pokyčiu susijusiuose procesuose. Pavyzdžiui, šiais metais LE grupėje pradedama programa „LE 4.0“, kurios tikslas – įgalinti darbuotojus valdyti skaitmeninius įrankius kasdieninėje veikloje. Tokiu būdu klientui galėsime pasiūlyti kokybiškesnes esamas ir naujas paslaugas bei didinti veiklos efektyvumą. Naujoji programa apima visas grupės įmones ir jų veiklas. Darbuotojai į šį pokytį įsitraukė dar pirminėje stadijoje, dalyvaudami konferencijoje, teikdami savo pasiūlymus dėl kuriamos programos strategijos ir inicijuodami pirmuosius projektus.
Pokyčiams pritariantiems darbuotojams suteikiama galimybė tapti pokyčių ambasadoriais, kurie skleidžia informaciją apie tikslus ir svarbą.
44
Šaltinį – kas informuos apie pokytį;
Kas mes? Kokie mūsų tikslai?
INFORMUOJANT APIE POKYČIUS SVARBU NUMATYTI:
Auditoriją – kam bus pranešama;
Kaip veikia mūsų grupė?
Komunikacijos priemones – kaip bus komunikuojama;
Kaip valdoma grupė?
Pranešimą – apie ką reikia informuoti;
Rizikas ir jų valdymo priemones, dėl kurių informacija galėtų būti iškraipyta ar praleista nemačiomis.
Mūsų santykis su aplinka ir visuomene
Dėmesys žmonėms
Grįžtamojo ryšio surinkimo kanalus;
45
KLIENTŲ APTARNAVIMAS Vienas iš mūsų strateginių tikslų – kokybiškas klientų aptarnavimas, todėl sukūrėme naują klientų aptarnavimo modelį. Nuo 2016 m. ESO, „Lietuvos dujų tiekimo“ ir ET klientus aptarnaujame bendruose paslaugų centruose 9-iuose Lietuvos miestuose bei savitarnos platformoje elektroninėje erdvėje. Nuo 2016 m. ESO ir „Lietuvos dujų“ klientus aptarnaujame bendruose paslaugų centruose 5-iuose Lietuvos miestuose bei savitarnos platformoje elektroninėje erdvėje. Klientų aptarnavimą sujungė vienas prekės ženklas – „Gilė“. Svetainėje vienu mokėjimu galima atsiskaityti ne tik už elektros energiją ir gamtines dujas, bet ir už kitas komunalines paslaugas bei kabelinę televiziją, internetą, mobiliojo ryšio paslaugas. Taip pat gauti kitų su dujomis ir elektra susijusių paslaugų:
deklaruoti skaitiklių rodmenis, pateikti prašymą įsivesti elektrą ir dujas, pasirašyti sutartis, pasirinkti ir keisti tarifų planus, sužinoti savo vartojimo ir mokėjimų istoriją. „Gilės“ savitarnos svetainėje klientai už paslaugas gali atsiskaityti vienu bankiniu mokėjimu mūsų sukurtoje mokėjimo įstaigoje EMA. LE grupės įmonių klientų aptarnavimo specialistai sutelkti vienoje grupės įmonėje – VAC. Tai leidžia sumažinti veiklos išlaidas, padidinti lankstumą, sukurti papildomas naudas vartotojui. VAC taip pat administruoja įmokas, vykdo sąskaitybą, valdo įsiskolinimus. Orientuodamiesi į klientus, nuolat geriname ir jų aptarnavimo kokybę. Tam esame įsidiegę klientų aptarnavimo standartą, kuriame nustatyti elgesio principai ir normos. Jų privalo laikytis visi įmonių grupės darbuotojai.
Jeigu klausysimės klientų, su kuriais dirbame, išlaikysime savo vertybes ir tai, kas svarbiausia mums bei mūsų organizacijai.
46
Kas mes?
KAI BENDRAUJATE SU KLIENTAIS:
BŪKITE PASIEKIAMI:
PARODYKITE DĖMESĮ:
Kokie mūsų tikslai?
klientui svarbu susisiekti jam patogiu būdu;
TOBULĖKITE: atsižvelkite į klientų pateiktas pastabas ir pasiūlymus bei perduokite pagyrimus tiems, kam jie skirti.
Kaip veikia mūsų grupė?
PADĖKITE IŠKART, kai tik sužinosite apie klientui kilusias problemas;
Dėmesys žmonėms
pateikite tikslius ir išsamius atsakymus, ieškokite abiem pusėms geriausių sprendimų, atsiprašykite už padarytas klaidas;
Mūsų santykis su aplinka ir visuomene
SUTEIKITE PROFESIONALIĄ KONSULTACIJĄ:
Kaip valdoma grupė?
pagarbiai bendraukite, kalbėkite suprantamai;
47
DĖMESYS ŽMONĖMS
48
Mūsų darbuotojai vertina tai, kad dirba didelėje strateginės reikšmės įmonių grupėje, kurioje vykdomos plačios ir sudėtingos programos. Todėl skatiname jų iniciatyvumą ir norą dalyvauti įgyvendinant strateginius projektus, programas bei atkaklumą siekiant rezultato.
Kas mes? Kokie mūsų tikslai? Kaip valdoma grupė?
Todėl savo darbuotojams siekiame sukurti motyvuojančią darbo aplinką. Skatiname darbuotojų profesinį augimą, atsakomybę, novatoriškumą ir pastangas siekti geriausio rezultato. Nuo 2012 m. grupėje periodiškai atliekame darbuotojų nuomonės tyrimus. Jie mums padeda suprasti, kaip mūsų darbuotojai vertina pačią organizaciją, kaip joje jaučiasi, kas yra svarbu ir labiausiai motyvuoja. Naujausius rezultatus ir atsižvelgiant į juos planuojamus pokyčius skelbiame po kiekvieno tyrimo.
Kaip veikia mūsų grupė?
Mums partnerystė – tai vertybė, kuri padeda įgyvendinti mūsų organizacijos strateginius tikslus ir kuria vertę. Tam, kad pasiektume užsibrėžtus tikslus, o esant galimybei, ir viršytume lūkesčius, turime gerai jaustis ir būti įsitraukę į organizacijos veiklą.
Dėmesys žmonėms
Su darbuotojais mus sieja partnerystė, kurios pagrindą sudaro vertybes atitinkantis elgesys, abipusis vertės kūrimas ir bendro tikslo siekis.
Mūsų santykis su aplinka ir visuomene
SANTYKIAI SU DARBUOTOJAIS
49
PERSONALO VALDYMAS Žmogiškųjų išteklių valdymo vizija įmonių grupėje – brandi lyderystė, kurianti įsitraukusią, tobulėjančią, vienodos kultūros organizaciją.
Mūsų žmogiškuosius išteklius sudaro tam tikras kompetencijas turintys grupės darbuotojai, kurių priimami ir įgyvendinami sprendimai kuria pridėtinę vertę. Santykiai tarp grupės įmonių, vadovų ir su jais dirbančių žmonių yra esminiai, todėl mes kuriame organizacinę kultūrą, kuri skatina: Darbdavio ir darbuotojo ilgalaikę partnerystę, grįstą įmonės vertybėmis ir jas atitinkančiu elgesiu, abipusiu vertės ir bendros ateities kūrimu; Palankų mikroklimatą efektyviam darbui, darbuotojų įsitraukimą ir socialiai atsakingą elgesį.
1
2
Siekdami pritraukti reikalingus žmones, juos išlaikyti, suteikti veiklai reikiamų įgūdžių bei sudaryti sąlygas tobulėti, o kartu nukreipti darbuotojus ten, kur jie galėtų geriausiai tai realizuoti ir savo idėjomis bei darbais kurtų didžiausią vertę grupei, esame parengę žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą. Mūsų esminiai personalo valdymo principai:
50
• Ugdome darbuotojų sąmoningumą kurdami efektyvumu, rezultatų siekimu ir inovacijomis grįstą bei į klientą orientuotą organizacinę kultūrą; • Formuojame „plokščius“ ir „lieknus“ („plokščia“ ir „liekna“ organizacijos struktūra užtikrina optimalų atsakomybės, pareigų ir teisių pasiskirstymą tarp tarpusavyje susijusių struktūrinių vienetų) įmonės valdymo modelius: reikalingus sprendimus priimame operatyviai, o grupė valdoma efektyviai; • Optimizuojame ir konsoliduojame personalo valdymą: dalijamės ir įgyvendiname gerąją personalo valdymo praktiką; • Stipriname lyderystės kompetenciją: darbuotojams sudarome sąlygas drąsiai priimti sprendimus ir būti atsakingiems už grupės tikslus; • Saugome žinias ir skatiname darbuotojus mokytis: sukauptą patirtį ir žinias perduodame naujiems darbuotojams, atsižvelgdami į vykstančius ir numatomus pokyčius darbuotojams suteikiame naujų žinių ir gebėjimų;
Kas mes?
INTEGRUOTOS PERSONALO VALDYMO SISTEMOS
Kompetencijų modelis
Atlygio valdymas Dėmesys žmonėms
Darbuotojų ir talentų veiklos valdymas
Kaip veikia mūsų grupė?
Talentų pritraukimas
Kokie mūsų tikslai?
Daugiau apie personalo valdymą galite paskaityti skyriuje „Dėmesys žmonėms“.
Kaip valdoma grupė?
rinkoje, stengiamės pritraukti ir išlaikyti darbuotojus grupėje, taip pat rūpinamės tolesniu savo srities profesionalų tobulėjimu grupėje.
Darbuotojų ugdymas Mūsų santykis su aplinka ir visuomene
• Sistemiškai žvelgiame į personalo valdymą: įmonių grupėje integruojamos pagrindinės personalo valdymo sritys, kurių pagrindas – kompetencijų modelis; • Kuriame konkurencingą ir motyvuojančią pripažinimo sistemą: siekdami būti konkurencingi
51
DARBUOTOJŲ UGDYMAS Siekiame, kad mūsų darbuotojai nuolat tobulėtų, todėl jų ugdymas yra neatsiejama mūsų organizacijos dalis. Ugdymas – tai kryptinga veikla, kuri remiasi darbuotojo, tiesioginio jo vadovo ir organizacijos bendradarbiavimu. • Vadovybė darbuotojams užtikrina tinkamus išteklius, paramą ir aplinką nuolatiniam ugdymuisi bei grįžtamajam ryšiui. • Tiesioginis vadovas prižiūri, ar asmens ugdymo tikslai atitinka įmonės poreikius; kuria aplinką nuolatiniam ugdymui ir grįžtamajam ryšiui bei siekia užtikrinti darbuotojui ugdymo ir mokymosi galimybes. • Darbuotojas prisiima atsakomybę už savo ugdymą ir naudojasi įmonių grupėje turima patirtimi. Planuodami darbuotojo tobulėjimą, remiamės vadinamuoju 70/20/10 mokymų organizavimo principu: • 70 % sudaro savarankiškas mokymasis: naujų žinių ir įgūdžių įgyjama darbinėse situacijose, atliekant užduotis ir sprendžiant problemas. Kompetencijos ugdomos vykdant sudėtingesnes užduotis, įgyvendinant nustatytus tikslus ir dalyvaujant įvairiuose projektuose; • 20 % – mokymasis iš kitų. Tai daroma stebint kitų veiklą, klausiant ir konsultuojantis su tam tikroje srityje
52
labiau patyrusiais kolegomis; • 10 % – tai formalusis ugdymas. Šiuo atveju naujų žinių ir įgūdžių semiamasi seminaruose, kursuose, studijose, skaitant knygas ar gilinantis į teoriją ir ieškant būdų, kaip ją pritaikyti praktikoje. Siekiame, kad kiekvienam organizacijos darbuotojui būtų prieinamos visų tipų ugdymosi priemonės – privalomieji, bendrieji, atvirieji seminarai ir konferencijos, profesiniai ir e. mokymai, studijos aukštosiose mokyklose, elektroninės ir fizinės bibliotekos, kurių reikia jo pareigybei reikalaujamoms kompetencijoms ugdyti. Taip pat skatiname dalytis patirtimi ir gerąja praktika. Tai jau daro keliasdešimt vidaus lektorių. Jie veda mokymus grupės darbuotojams tokiomis temomis, kaip „MS Excel mokymai pažengusiems“, „Kad auditorija neužmigtų: kaip parengti aiškią ir įdomią prezentaciją“, „Veiklos meistriškumas: 5S elektroninėje erdvėje ir mano kompiuteryje“. Organizacijoje taip pat siekiame ugdyti bendrą vadovų identitetą, vienodus vadovavimo ir lyderystės principus. Dėl to vyksta mokymai pagal ilgalaikį ugdymo modelį. Jo programos apima aukščiausio ir vidurinio lygmens vadovų bei specialistų ugdymą.
Kas mes? Kokie mūsų tikslai?
UGDYMO PLANAVIMO ŠALTINIAI
360 tyrimas
Vadovo lūkesčiai
Įsitraukimo tyrimas
Darbuotojo kvalifikacija
Dėmesys žmonėms
Išorinė aplinka
Mūsų santykis su aplinka ir visuomene
Reikalavimai pareigybei
Kaip veikia mūsų grupė?
GPS veiklos valdymo sistema
Kaip valdoma grupė?
Įmonės strategija ir verslo poreikis
53
GPS VEIKLOS VALDYMO SISTEMA Ten, kur nukreipiamas žmogaus dėmesys, ir vyksta pažanga.
Kiekvienais metais vertiname darbuotojų veiklą. Siekdami kuo naudingesnio abipusio ryšio, atnaujinome savo ankstesnę darbuotojų veiklos valdymo sistemą. Nuo šiol ją vadiname GPS: šiame puikiai visiems pažįstamame trumpinyje užkoduoti trys kiekvieno karjerai svarbiausi elementai – Gebėjimai, Pastangos ir Sėkmė. Visi jie nėra įmanomi be atviro ir konstruktyvaus darbuotojo ir vadovo grįžtamojo ryšio. GPS sistema padeda atskleisti kiekvieno darbuotojo gebėjimus, nukreipia pastangas į rezultatą ir skatina sėkmės kūrimą. Tokiu būdu mes visi kartu kuriame organizacijos kultūrą, kuri skatina atvirumą ir tobulėjimą. Kiekvienų metų pradžioje mūsų organizacijoje vyksta metiniai pokalbiai, o kas ketvirtį – ketvirtiniai veiklos tobulinimo pokalbiai. Metiniai pokalbiai vyksta „iš viršaus į apačią“, t. y. generalinis direktorius kalbasi su jam pavaldžiais vadovais, šie – su skyrių, departamentų vadovais. Šiuo principu pokalbiai vyksta iki specialistų lygmens. Per metinius pokalbius apžvelgiama ir
54
įvertinama praeitų metų veikla, taip pat susitariama dėl tikslų ir ugdymo plano ateinantiems metams, aptariama tolesnė darbuotojo karjera. Apžvelgiant praėjusių metų veiklą, pasidalijama grįžtamuoju ryšiu – aptariama tai, kas buvo pasiekta, ir tai, kaip buvo pasiekta. Tada įvertinamas kiekvienas metų pradžioje iškeltas tikslas ir darbuotojo demonstruojamos kompetencijos. Tikslų pasiekimo vertinimai lemia kintamą atlygio dalį, o pagal kompetencijų vertinimus formuojami ugdymo planai. Išsikeldami naujus tikslus, stengiamės būti ambicingi, o tikslus formuluojame konkrečius, pamatuojamus, pasiekiamus, aktualius ir apibrėžtus laiko požiūriu. Pokalbyje apie karjeros galimybes darbuotojai pasidalija savo lūkesčiais, o vadovai jiems suteikia grįžtamąjį ryšį. Per šį pokalbį sutariama dėl tobulėjimo ir karjeros krypčių bei numatomi ugdymo veiksmai ir visa tai užfiksuojama darbuotojų ugdymo planuose.
Kas mes?
apžvelgiama ir įvertinama praeitų metų veikla, taip pat susitariama dėl tikslų ir ugdymo
Kokie mūsų tikslai?
Per metinius pokalbius
Kaip veikia mūsų grupė? Dėmesys žmonėms
Reguliariai vykstantys darbuotojų susitikimai su vadovais, per kuriuos aptariama darbo veikla, mums padeda pasiekti geresnių organizacijos, padalinio ir konkretaus darbuotojo veiklos rezultatų. Be to, tai padeda suderinti visus veiklos vektorius taip, kad bendrų tikslų siektume koordinuotai – kaip tobulai derantis simfoninis orkestras. Svarbiausia nepamiršti, jog tai pasiekti galime tik formuodami atvirą ir konstruktyvų darbuotojo ir vadovo grįžtamąjį ryšį.
Mūsų santykis su aplinka ir visuomene
Dažniau vykstantys ketvirtiniai pokalbiai, palyginti su metiniais, yra neformalūs, trumpesni, juose dalyvauja visi darbuotojai, turintys metinius ir (ar) ketvirtinius tikslus. Per ketvirtinius pokalbius: • Pasidalijama informacija apie tai, kaip darbuotojui sekasi siekti savo užsibrėžtų tikslų, įvardijamos galimos rizikos ar kylančios problemos; • Aptariama, kokių žinių, išteklių ar pagalbos prireiks tikslams pasiekti; • Peržiūrimas ugdymo planas ir aptariamas pasiektas progresas; • Sutariama dėl darbų ateinantį ketvirtį; • Aptariama, kur būtų galima tobulinti ir optimizuoti veiklą.
Kaip valdoma grupė?
plano ateinantiems metams, aptariama tolesnė darbuotojo karjera.
55
Gebėjimai > Pastangos > Sėkmė
RETAI VYKSTANTI VEIKLOS PERŽIŪRA Vyksta metiniai ir pusmetiniai pokalbiai su vadovu.
ORIENTACIJA Į PRAEITĮ Į praeitį orientuotas veiklos vertinimas apie pasiektus rezultatus ir darbuotojo kompetencijas.
VADOVAS VEIKLOS VERTINTOJAS Vadovas nustato tikslus, užtikrina tam reikalingas priemones ir vertina pasiekimus.
DĖMESYS Į TAI, „KĄ“ PASIEKĖ Į rezultatą („ką“ pasiekė) orientuota veiklos valdymo kultūra, apibrėžianti darbuotojo vertę organizacijai.
56
NUOSEKLI IR DAŽNESNĖ VEIKLOS PERŽIŪRA Vadovai pakvies į metinius ir ketvirtinius veiklos tobulinimo pokalbius.
POŽIŪRIS NUKREIPTAS Į ATEITĮ Per metus reguliariai aptarsime siekiamus tikslus, kompetencijas ir tobulėjimo potencialą.
VADOVAS TOBULĖJIMO VEDLYS Vadovas padės darbuotojui siekti tikslų ir tobulėti nuoseklaus ir efektyvaus grįžtamojo ryšio būdu.
DĖMESYS Į TAI, „KĄ“ IR „KAIP“ PASIEKĖ Ne tik rezultatai, bet ir požiūris bei kompetencijos („kaip“ pasiekė) nulems darbuotojo vertę, jo tobulėjimo galimybes ir karjerą.
Kas mes? Kokie mūsų tikslai?
DARBUOTOJŲ VEIKLOS VERTINIMO ETAPAI
Q1
VEIKLOS TIKSLŲ VERTINIMAS
Q3 Tarpinė rezultatų apžvalga
Tarpinė rezultatų apžvalga
Kaip veikia mūsų grupė?
Q2
Dėmesys žmonėms
Nukreipimas, nuolatinis grįžtamasis ryšys ir ugdymas
Kaip valdoma grupė?
Tarpinė rezultatų apžvalga
Mūsų santykis su aplinka ir visuomene
VEIKLOS TIKSLŲ PLANAVIMAS
57
KODĖL REIKIA TIKSLŲ? Kiekvieno iš mūsų išsikelti tikslai turi būti konkretūs, išmatuojami, įgyvendinami, aktualūs organizacijai ir įvykdomi per konkretų laiką.
TIKSLŲ NAUDA:
Darbams suteikia kryptį ir prioritetus;
Įmonės tikslais;
Didina darbuotojų motyvaciją;
Padalinio tikslais;
Didina efektyvumą;
Vykdomais projektais;
Skatina darbuotojų įsitraukimą;
Kasdienės veiklos tobulinimu.
Stiprina bendrumą komandoje ir norą tobulėti.
58
METINIAI TIKSLAI SIEJAMI SU:
Pagrindinė atlygio dalis, dažnai vadinama iškalbinga santrumpa PAD‘u, yra gaunama kiekvieną mėnesį. Pastovi atlygio dalis nustatoma atsižvelgiant į konkrečios pareigybės ar pareigybių grupės (šeimos) lygį, kuris vertinamas pagal bendrąją pareigybių vertinimo metodiką. Atlygis gali didėti ne tik lipant karjeros laiptais aukštyn, bet ir tobulinant savo, kaip profesionalo, įgūdžius ir žinias. Kintamoji atlygio dalis (KAD‘as) yra papildomas atlygis, kuris uždirbamas pasiekus savo metinius tikslus. KAD‘as taikomas už individualius darbo rezultatus atsižvelgiant į asmeninį tikslų pasiekimą ir indėlį į įmonės veiklos rezultatus. Papildomos naudos yra ir tam tikros tiesioginės piniginės išmokos,
Mes skatiname darbuotojus drąsiai dalytis savo idėjomis, iniciatyvomis, prisiimti daugiau atsakomybės ir taip save realizuoti, nes grupėje nuolat galima rasti veiklos, į kurią įdomu įsitraukti. Dėl to skatiname ir palaikome darbuotojų vidinę karjerą ir rotaciją.
Atlygis mūsų grupėje tiesiogiai priklauso nuo darbo rezultatų ir suinteresuotumo savo profesine bei įmonės sėkme.
Kas mes? Kokie mūsų tikslai? Kaip valdoma grupė?
Esame įsitikinę, kad tokia sistema yra skaidri ir teisinga. Ja siekiame parodyti, kad atlygis mūsų grupėje tiesiogiai priklauso nuo darbo rezultatų ir suinteresuotumo savo profesine bei įmonės sėkme.
Kaip veikia mūsų grupė?
Darbuotojų atlygį sudaro pagrindinė ir kintamoji dalys, papildomos naudos bei nefinansinės motyvacijos priemonės – pripažinimas, savirealizacijos ir augimo galimybės bei kita.
pavyzdžiui, gimus vaikui, ir finansinę išraišką turinčios kompensacijos – mokymosi atostogų apmokėjimas ar papildomų mokamų atostogų už stažą suteikimas.
Dėmesys žmonėms
Kiek aš uždirbsiu? Kokios perspektyvos uždirbti daugiau? Nuo ko priklausys mano atlygis? Vieni to klausia tiesiai, kiti bando išsiaiškinti aplinkiniais keliais, nuspėti. Mūsų atsakymas – LE grupėje įdiegti skaidrūs ir vienodi atlygio nustatymo principai.
Mūsų santykis su aplinka ir visuomene
KARJEROS MODELIS IR PAKAITUMO UŽTIKRINIMAS
59
Rinkdamiesi žmogų į laisvą poziciją, į kurią kandidatuoja vidiniai ir išoriniai kandidatai, mes:
Atsižvelgiame, ar kandidato požiūris atitinka mūsų įmonių grupės vertybes ir organizacijos kultūrą.
2014 m. buvo įdiegta pakaitumo sistema. Ji mums reikalinga ir svarbi, nes ilgalaikėje perspektyvoje padės užtikrinti reikiamas kompetencijas ir veiklos tęstinumą. Esame parengę sąrašą kertinių pareigybių ir žmonių, kurie galėtų pakeisti dabartinius šių pareigybių darbuotojus. Šie sąrašai mums padeda suprasti, kokio darbuotojo kokias kompetencijas reikia ugdyti. Rengiame kryptingus jų mokymo planus. Į juos įtraukti ir vadovai, ir specialistai. Nustačius kertines pareigybes ir darbuotojus, kurie prireikus pakeistų jas užimančius kolegas, lengviau planuoti ir darbuotojų rotaciją. Darbuotojų rotaciją įmonių grupėje pradėjome taikyti prieš kelerius metus, kai tam atsirado natūralus poreikis. Skatindami rotaciją siekiame, kad grupės įmonės būtų ne vertikalių struktūrinių vienetų darinys,
60
Vertiname kandidato profesines ir bendrąsias kompetencijas bei gebėjimus pasiekti keliamus tikslus.
o įmonių visuma, kurioje darbuotojai galėtų save realizuoti, judėdami iš bendrovės į bendrovę ir tinkamai panaudodami turimas žinias, patirtį, taip pat mokytis bei tobulėti. Rotaciją pirmiausia siūlome darbuotojams, kurie geba kurti naujoves ir dirbti savarankiškai. Rotacija padeda kurti vertę visai įmonių grupei ir pačiam darbuotojui: jis nuolat tobulėja, todėl rinkoje yra vertinamas kaip daug ir įvairios patirties sukaupęs specialistas. Mūsų bendrovėms rotacija naudinga tuo, kad užtikrina pasidalijimą vertinga patirtimi tarp skirtingų įmonių.
Kas mes?
ROTACIJOS NAUDOS
• Aukšto potencialo profesionalų išlaikymas; • Organizacinės kultūros skleidimas / puoselėjimas ir korporatyvinio valdymo stiprinimas; • Teigiamas ekonominis efektas; • Lyderystės ir vadovavimo bei profesinių kompetencijų stiprinimas grupės mastu, potencialo kaupimas;
Kokie mūsų tikslai?
LE GRUPEI
• Veiklos tęstinumas;
ĮMONEI
Kaip valdoma grupė?
• Darbuotojų motyvavimas.
• Rotuojamas darbuotojas gali užbaigti pradėtus darbus jau būdamas kitoje įmonėje; • Didinamas darbuotojų įsitraukimas; • Greitesnė darbuotojo adaptacija (tos pačios vertybės, darbo priemonės, unifikuoti procesai); • Darbuotojų ugdymas;
Kaip veikia mūsų grupė?
• Taupomos atrankos sąnaudos;
DARBUOTOJUI
Dėmesys žmonėms
• Įmonės lankstumo ir efektyvumo skatinimas.
• Daugiau karjeros galimybių; • Universalumo didinimas; • Vertės darbo rinkoje padidėjimas; • Akiračio praplėtimas; • Galimybė keisti darbo pobūdį, išbandyti save kitoje srityje.
Mūsų santykis su aplinka ir visuomene
• Kompetencijų ugdymas;
61
ROTACIJA GALI BŪTI:
NUMATOMA IŠ ANKSTO Jei vienoje įmonėje baigiamas didelis projektas, o kitoje panašus projektas pradedamas, tai darbuotojams siūloma imtis darbo kitoje bendrovėje. Tokia planinė rotacija garantuoja darbuotojui karjeros tęstinumą ir tobulėjimą.
ESANT POREIKIUI Kai įmonių grupėje atsiranda laisva darbo vieta, ji pirmiausia pasiūloma grupės darbuotojams.
TERMINUOTA Trumpalaikė; jos metu įgyjama žinių, patirties ir gerosios praktikos kitoje įmonėje, dažniausiai trunka kelias dienas; Ilgalaikė; skirta konkrečiai užduočiai ar projektui įvykdyti, trukmė priklauso nuo šių darbų tikslų ir trukmės – gali trukti nuo kelių savaičių iki kelerių metų.
NETERMINUOTA Trunka neribotą laiką.
62
Savo organizacijai ieškome žmonių, žvelgdami į ilgalaikę perspektyvą.
Kas mes? Kaip valdoma grupė? Kaip veikia mūsų grupė?
Pasirinkus kandidatą kitas labai svarbus etapas – naujo darbuotojo adaptacija. Tai laikas, dažniausiai pirmieji trys mėnesiai, per kurį darbuotojas stengiasi integruotis į įmonės veiklą, įsisavinti būtiną informaciją ir perprasti savo darbo specifiką. Mes stengiamės sudaryti visas sąlygas, suteikti reikiamą informaciją ir pagalbą, būtiną savarankiško darbo pradžioje integruojantis į kolektyvą ir organizacijos kultūrą, nes tai padeda naujam darbuotojui sklandžiai įsilieti į įmonės veiklą. Tam kartą per ketvirtį organizuojame LE grupės naujokų dienas, orientuotas į visoms įmonėms aktualias sritis ir temas. Jos vyksta vieną dieną, o mokymai trunka visą adaptacijos laikotarpį. Naujam darbuotojui privalu išklausyti tam tikrą mokymų paketą, priklausomai nuo jo veiklos. 2016 m. dalis mokymų buvo perkelta į elektroninę erdvę, todėl juose naujokai galės dalyvauti sau patogiu metu. Adaptacijos sėkmė labai priklauso nuo šio proceso dalyvių – tiesioginio vadovo, paskirtojo kuratoriaus, kolegų, žmogiškųjų išteklių specialistų ir, aišku, paties naujoko. Galime tik pasidžiaugti, kad tokie atvejai, kai nauji darbuotojai iš mūsų organizacijos pasitraukia per bandomąjį laikotarpį, itin reti.
Dėmesys žmonėms
Mūsų vykdomos darbuotojų atrankos susideda iš kelių etapų, per kuriuos vertinama, ar kandidato vertybės atitinka mūsų organizacinę kultūrą ir vertybes, taip pat jo motyvacija, gebėjimai, kompetencija ir veiklos vizija. Atrankos kriterijams visada skiriame didelį dėmesį, nes tai padeda teisingai pasirinkti. Atsakingai rengiamės ir pokalbiams su kandidatais, nes puikiai
suprantame, kad renkamės ne tik mes, bet renkasi ir mus.
Mūsų santykis su aplinka ir visuomene
Mūsų verslas labai dinamiškas – optimizuojame, efektyviname, diversifikuojame savo veiklas, todėl šiems tikslams įgyvendinti nuolat ieškome žmonių, kurie atitiktų mūsų organizacijos vertybes ir kultūrą. Siekiame pritraukti ir atrinkti profesionalius darbuotojus, todėl tinkamų kandidatų ieškome tiek grupės viduje, tiek darbo rinkoje. Dalyvaujame mokymo įstaigų organizuojamose karjeros dienose ir kituose specializuotuose renginiuose, kurių metu galime susipažinti su potencialiais darbuotojais, bendradarbiaujame su studentais, suteikdami jiems galimybę atlikti praktiką įmonių grupėje. Darbuotojų paieškos ir atrankos procesai vyksta nuolat. Pavyzdžiui, dėl vertės grandinės išgryninimo programos vyko aukščiausio ir vidurinio lygmens vadovų atrankos, po jų buvo pradėta grupės įmonių valdymo organų atranka.
Kokie mūsų tikslai?
DARBUOTOJŲ ATRANKA IR ADAPTACIJA
63
TALENTŲ PRITRAUKIMAS
Mums reikia tokių žmonių, kurie geba kurti naujoves, dirba savarankiškai ir tam yra labiausiai atsidavę.
Formuodami savo komandas, į jas stengiamės kuo daugiau pritraukti savo srityje geriausių ir profesionalių žmonių. Šis nuolatinis poreikis mus paskatino žengti naują žingsnį – parengti programą, kuri padėtų formuoti ir ugdyti talentus. Tokiu būdu galėsime pritraukti tinkamus žmones, kurie gebėtų atskleisti savo potencialą ir didintų įsitraukimą į organizaciją bei prisidėtų prie vertės ir efektyvumo kūrimo. Talentų atranką planuojame daryti pasitelkdami LE įmonių grupės darbuotojus ir pritraukdami potencialius kandidatus iš darbo rinkos – aktyviai dalyvaudami
64
karjeros dienose, dirbdami su tikslinių universitetų dekanatais, analizuodami duomenų bazes ir socialiniuose tinkluose pateikiamą informaciją.
Mūsų vadovai yra lyderiai, kurie komunikuoja mūsų grupės viziją ir misiją, uždega tuo tikėjimu kitus, bet tai nėra privilegijuota vadovų veikla. Lyderystė apima tai, ką tu pats ugdai savyje, ir tai, ką gali ugdyti kituose. Vis dėlto lyderystę suprantame ne tik kaip vizijos ar gerų žinių komunikavimą. Tai ir atviras požiūris į problemas, iššūkius, atsakomybės prisiėmimas ir siekis daryti pokyčius. Šiuo požiūriu lyderystė gali būti rizikinga ir net nuvilti pokyčiams nepasirengusius žmones. Nepaisydami to, visada sakome savo žmonėms: turi idėją, imkis lyderystės ją įgyvendinti.
Kas mes? Kokie mūsų tikslai? Kaip valdoma grupė?
Mes aktyviai skatiname lyderystę – turime Talentų programą, kuri mums padeda pritraukti tinkamus žmones ir didina įsitraukimą į organizacijos veiklą. Apie tai daugiau informacijos rasite skyrelyje „Talentų pritraukimas“.
Kaip veikia mūsų grupė?
Mes lyderystę suprantame kaip gebėjimą daryti įtaką žmonėms – elgtis taip, kad kiti norėtų eiti kartu vardan vieno tikslo. Skatiname ir tikimės lyderystės iš savo žmonių. Tam, kad būtum lyderiu, nereikia užimti kokių nors pareigų. Lyderystę mes visi galime demonstruoti savo kasdienėje veikloje, prisidėdami prie projekto, socialinės veiklos ar kitų iniciatyvų.
Dėmesys žmonėms
Lyderystė nepriklauso nuo užimamų pareigų. Žmogaus lyderystė gali pasireikšti bet kokioje organizacijoje. Tokios galimybės kiekvieno mūsų gyvenime atsiranda kiekvieną dieną, kai dirbame komandoje, susiduriame su iššūkiais ar bendraujame su draugais. Lyderystės galima išmokti.
Mūsų santykis su aplinka ir visuomene
LYDERYSTĖ
65
DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA Rūpestis – toks būtų tinkamiausias žodis, norint apibūdinti tai, ką darome, kad įmonių grupėje būtų saugi aplinka ir sveikos darbo sąlygos. Darbuotojų saugos ir sveikatos (toliau – DSS) politika yra tos gairės, kurios padeda žodį „rūpestis“ paversti realiais darbais ir įsipareigojimais. Tad nenustebkite, kai jau pirmosiomis darbo biure dienomis sulauksite DSS specialisto, kuris jums primins saugaus darbo taisykles ir reikalavimus. Mūsų darbuotojų sauga apima visas prevencines priemones, skirtas žmonių darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti. Tokios priemonės naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Visada darbuotojų prašome, kad jie elgtųsi ne tik taip, kaip parašyta saugaus darbo taisyklėse, bet ir juos pačius skatiname elgtis saugiai, dėmesingai dirbti, prisiimti atsakomybę ne tik už savo, bet ir už kolegų saugą. Tokiu būdu siekiame diegti saugos kultūrą grupėje, kai darbuotojai veikia vedini atsakomybės jausmo, ne vien iš pareigos – juk darbuotojų elgesys yra pagrindinis nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos veiksnys.
66
Mes darome viską, kad nelaimingų atsitikimų būtų išvengta, to tikimės ir iš savo rangovų. Apie tai kalbame ne tik su savo darbuotojais, bet ir su partneriais, rangovais bei visuomene, pavyzdžiui, vaikams ir jaunimui aiškiname, kaip atsiranda elektra ir kodėl pavojinga lįsti prie kištukinių lizdų.
Darbuotojų prašome, kad jie elgtųsi ne tik taip, kaip parašyta saugaus darbo taisyklėse, bet ir juos pačius skatiname elgtis saugiai, dėmesingai dirbti, prisiimti atsakomybę ne tik už savo, bet ir už kolegų saugą.
Kiekvienais metais minime Energetikų dieną, organizuojame kalėdinius renginius, švenčiame įmonių ir darbuotojų gimtadienius.
Kas mes? Kokie mūsų tikslai?
TRADICIJOS IR RENGINIAI
Kartu su darbuotojais ir darbuotojų šeimų nariais švenčiame didžiąsias metų šventes, organizuojame ir dalyvaujame socialinėse veiklose;
Kaip veikia mūsų grupė?
1892 m. balandžio 17 d. Rietave įžiebta pirmoji elektros lemputė Lietuvoje, pažymėjusi elektros energetikos plėtros pradžią. Nuo tada visi šalies energetikai balandžio 17-ąją švenčia Energetikų dieną;
Kaip valdoma grupė?
MES ŠVENČIAME:
Darbuotojų iniciatyva organizuojami dviračių, baidarių žygiai ir protų mūšiai; Pastebime savo darbuotojų nuopelnus, todėl renkame ir apdovanojame geriausius kolegas.
Mūsų santykis su aplinka ir visuomene
Esame sportiški – organizuojame ir patys dalyvaujame sporto renginiuose;
Dėmesys žmonėms
Esame socialiai atsakingi, todėl dalyvaujame ir organizuojame aplinkos tvarkymo akcijas įvairiose Lietuvos vietose;
67
MŪSŲ SANTYKIS SU APLINKA IR VISUOMENE
68
Kas mes? Kokie mūsų tikslai? Kaip valdoma grupė? Kaip veikia mūsų grupė?
Toks mūsų siekis atsispindi trijose srityse: • Palaikant santykius su darbuotojais ir visuomene; • Tausojant aplinką; • Vykdant atsakingą ir skaidrią veiklą rinkoje.
Dėmesys žmonėms
Esame atsakingai veikianti organizacija ir mūsų tikslas – ne ką nors perauklėti, o pirmiausia „užkrėsti“ geru elgesiu.
Mūsų santykis su aplinka ir visuomene
Kiekvienas iš mūsų galime padėti išsaugoti tai, ką dabar turime.
69
APLINKOSAUGA Skatiname kitus ir patys savo veikloje naudojame pažangias, energiją ir išteklius tausojančias priemones bei technologijas, padedančias mažinti
veiklos poveikį aplinkai, diegiame aplinkosaugos standartus atitinkančius procesus.
MES:
Plėtojame žaliosios energijos gamybą – šiuo metu turime 142 MW galios atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius gamybos pajėgumus, įskaičiuojant gamybą vandens elektrinėse bei vėjo jėgainėse;
Siekiame mažinti taršius sąvartynus Lietuvoje – Vilniuje ir Kaune statome atliekas šilumos ir elektros energijos gamybai naudojančias modernias kogeneracines jėgaines, kurios mūsų valstybei leis pasiekti Europos keliamą tikslą – sąvartynuose šalinti vos 5 proc. atliekų vietoje dabar šalinamų 54 proc.;
2017 m. planuojame rinkoje išplatinti iki 200 mln. eurų vertės obligacijų. Gautas lėšas investuosime į žaliosios energetikos projektus;
Rūšiuojame atliekas – gamybinėse patalpose ir virtuvėlėse stovi specialūs rūšiavimo konteineriai;
Surenkame panaudotas baterijas;
Naudojame taupiąsias elektros lemputes;
70
Kas mes? Kaip veikia mūsų grupė?
Kaip valdoma grupė?
Kokie mūsų tikslai?
Aktyviai dalyvaujame ekologinėse iniciatyvose ir aplinkos apsaugą užtikrinančiose prevencinėse programose;
Šiltuoju metų laiku darbuotojus skatiname į darbą vykti dviračiais, taip pat šia transporto priemone vykti ir į susitikimus. Dėl to darbuotojams Vilniuje suteikiame galimybę važinėti oranžiniais įprastais ir elektriniais dviračiais.
Dėmesys žmonėms
Taupome šilumą – užtikriname tolygų šilumos srautą patalpose, suvienodiname radiatorių šildymą;
Renkamės gamtai draugišką transportą: savo automobilių parke didiname elektromobilių skaičių;
Mūsų santykis su aplinka ir visuomene
Montuojame išmaniuosius elektros jungiklius;
71
ATSAKINGA IR SKAIDRI VEIKLA RINKOJE Visuomenės ir verslo bendruomenės vertinimai neleidžia abejoti, kad būti atsakinga įmone versle verta, todėl atsakomybės dvasią ir jos principus taikome ir savo kasdieniame darbe: etiškai, skaidriai ir sąžiningai elgiamės su savo klientais, tiekėjais ir investuotojais, taip pat bendradarbiaujame su partneriais. Visą informaciją stengiamės pateikti aiškiai ir suprantamai, laiku ir be klaidų. Siekiame, kad mūsų produktai būtų saugūs ir padėtų kurti vertę klientams. Netoleruojame korupcijos ir darome viską, kad užkirstume jai kelią tiek grupės viduje, tiek išorėje. Dėl to grupėje esame pasitvirtinę Nulinės tolerancijos korupcijai politiką ir ją nuosekliai diegiame. Skatiname sąžiningą verslo politiką ir skaidrų bendravimą su valstybinėmis institucijomis, bendradarbiaujame su organizacijomis, kurios Lietuvoje populiarina etišką ir atsakingą požiūrį į verslą. Esame vieni didžiausių dividendų mokėtojų šalyje: 2016 m. į valstybės biudžetą sumokėsime per 100 mln. eurų dividendų. Prisidedame prie verslo aplinkos gerinimo: gerokai supaprastinome ir pagreitinome elektros įvedimo naujiems klientams darbus – Pasaulio banko 72
paskelbtame šalių verslo sąlygų reitinge „Doing Business 2016“ Lietuva pagal elektros įvedimo rodiklį iš 66 vietos pakilo į 54-ąją. Mūsų pokyčių nauda rinkai: 2015 m. grupėje įgyvendinti pokyčiai iš esmės
Per 4 mūsų veiklos metus įgyvendintų pokyčių nauda gyventojams ir šalies ekonomikai: gyventojams elektra vidutiniškai atpigo apie 20 proc., gamtinės dujos – apie 30 proc. Didesnis efektyvumas leido prijungimo prie elektros ir dujų tinklų terminą sutrumpinti ketvirtadaliu. mažina energetikos infrastruktūros sąnaudas ir kainas vartotojams, centralizuoti ir efektyvesni procesai sumažina procedūrų naštą verslui, leidžia užtikrinti dar palankesnes paslaugų kainas ir mažinti verslo išlaidas energetikai, dažniau rinktis atsinaujinančių šaltinių energiją – visa tai skatina didesnį šalies verslo konkurencingumą ir sudaro geresnes galimybes stiprinti tvarią šalies ekonomiką.
Esame įsteigę Paramos fondą, kuris visos grupės vardu remia valstybei ir visuomenei vertingas iniciatyvas bei projektus. Šio fondo biudžetą sudaro visų grupės įmonių įnašai, siekiantys iki 1 % konsoliduotojo grynojo pelno. Užtikrindami skaidrumą, viešai skelbiame paramos projektų vertinimo kriterijus, informuojame apie lėšų skyrimo procesą. Siekdami paramą teikti įvairaus lygio iniciatyvoms ir projektams, iki 60 % fondo lėšų skiriame nacionalinio, o 40 % – regioninio lygio projektams ir veikloms. Paramos neskiriame ir jos nenaudojame politinėms partijoms, politinėms kampanijoms finansuoti ar ekstremaliam sportui remti.
Fondas, siekdamas stiprinti bendradarbiavimą tarp verslo ir mokslo įstaigų, gabiausiems Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams skiria vardines stipendijas. Tokiu būdu skatiname jaunus žmones, pasirinkusius „Lietuvos energijos“ įmonių grupės strateginėms verslo kryptims svarbias studijas bei baigiamųjų darbų temas. 2016–2017 mokslo metams numatyta skirti aštuonias stipendijas pažangiausiems magistro studijų studentams. Vienos vardinės stipendijos dydis sieks 1 500 EUR visiems mokslo metams. Pagal ES direktyvą Bendrijos šalys, taip pat ir Lietuva, iki 2020 m. turi padidinti atsinaujinančios energetikos dalį, sumažinti šilumos efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas ir 20 % pagerinti energetinį efektyvumą. Į tai atsižvelgdami rinkai siekiame pasiūlyti ne tik naujų, energiją tausojančių produktų, paslaugų ir sprendimų, bet ir aktyviai šviečiame visuomenę:
Kas mes? Kokie mūsų tikslai? Kaip valdoma grupė?
Glaudžiai bendradarbiaujame su visuomene ir bendruomenėmis: nuosekliai ir skaidriai joms atsiskaitome už savo vykdomas veiklas ir aktyviai prisidedame prie socialinės raidos bei gerovės kūrimo.
Kaip veikia mūsų grupė?
įvairaus lygio iniciatyvoms ir projektams, iki 60 % fondo lėšų skiriame nacionalinio, o 40 % – regioninio lygio projektams ir veikloms.
Dėmesys žmonėms
Siekdami paramą teikti
Mūsų santykis su aplinka ir visuomene
RYŠIAI SU BENDRUOMENĖMIS
73
Skatiname racionaliai naudoti elektros energiją: vykdydami iniciatyvą „Tiek, kiek reikia“ (www.tiekkiekreikia.lt) pateikiame racionalaus elektros energijos vartojimo buityje ir versle būdus; Verslo atstovams organizuojame konferencijas, kuriose dalijamės gerąja praktika, kaip pasiekti geriausių energetinio efektyvumo sprendimų; Mūsų grupės įmonė „Energijos tiekimas“ siūlo rinktis iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą „Žalią lietuvišką energiją“, kurią naudojame ir dalies savo grupės įmonių veikloje;
Esame įsteigę „Žaliąjį protokolą“, prie kurio skatiname jungtis visas energijos tausojimo siekiančias ir tai daryti įpareigojančias įmones, iš jų kasmet renkame ir apdovanojame pasiekusias geriausių rezultatų. „Žaliajame protokole“ šiuo metu jau yra per 200 įmonių! Kartu su Kauno technologijos universitetu (KTU) įsteigėme bendrą LE taikomųjų tyrimų centrą „Santakos“ slėnyje. Čia įkurtoje bendradarbiavimo platformoje nagrinėjame energetikos sektoriuje kylančius technologinius iššūkius ir plėtojame naujos veiklos idėjas. Pavyzdžiui, gerąja praktika dalysimės su KTU dėstytojais.
Pagal vadinamąjį ESCO modelį veikianti mūsų grupės įmonė Energijos sprendimų centras padeda diegti energiją tausojančias inovacijas, plėtoti atsinaujinančių išteklių projektus ir didinti energetinį efektyvumą. Tai daro be didelių pradinių investicijų;
SKATINAME INOVACIJŲ KŪRIMĄ Įgyvendindami savo strategiją ir skatindami inovacijas, inicijavome rizikos kapitalo fondo steigimą. Naujas fondas pradės veikti 2017 m. ir finansuos pradedančiųjų verslo idėjas (startuolius) energetikos srityje. Kasmet į geriausius projektus numatome investuoti iki 1 mln. EUR. Tai bus mūsų indėlis į ateities energetiką – išmaniuosius tinklus, atsinaujinančius išteklius, smulkiąją generaciją, išmanius namus, didžiuosius duomenis ir analitiką, e. paslaugas ir kt; 74
Prisijungėme prie didžiausių Lietuvoje jaunųjų kūrėjų dirbtuvių – konkurso „Hacker Games” bei verslumo skatinimo projekto „Futurepreneurs”, kuriuose įsteigėme „Išmaniosios energetikos” bei „Švariųjų technologijų” kategorijas greta tradicinių techninės įrangos, žaidimų ir programinės įrangos sesijų. Už geriausius sukurtus produktus, sprendimus ar paslaugas pažangios energetikos tema jų kūrėjams įteikėme 1 000 EUR prizus.
75
Mūsų santykis su aplinka ir visuomene
Dėmesys žmonėms
Kaip veikia mūsų grupė?
Kaip valdoma grupė?
Kokie mūsų tikslai?
Kas mes?
SUTRUMPINIMAI IR PAAIŠKINIMAI 1. AK – „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybos Audito komitetas 2. DC – duomenų centras 3. DSAIP – duomenų saugojimo, apdorojimo ir pateikimo informacinė sistema 4. DSS – darbuotojų sauga ir sveikata 5. EMA – UAB Elektroninių mokėjimų agentūra 6. EnePRO – UAB Energetikos paslaugų ir rangos organizacija 7. ESC – UAB Energijos sprendimų centras 8. ESCO – energijos taupymo priemonių finansavimas 9. ESO – AB „Energijos skirstymo operatorius“ 10. ET – UAB Energijos tiekimas 11. FA – finansinė ataskaita 12. GPS – veiklos valdymo sistema 13. KAD – kintamoji atlygio dalis 14. KKJ – UAB Kauno kogeneracinė jėgainė 15. LDT – UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 16. LE – UAB „Lietuvos energija“ 17. LE 4.0 – skaitmenizacijos programa 18. LEG – AB „Lietuvos energijos gamyba“ 19. NTV – UAB „NT valdos“ 76
Kas mes?
21. PPK – projekto priežiūros komitetas 22. RVPK – „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybos Rizikų valdymo priežiūros komitetas
Kokie mūsų tikslai?
20. PAD – pagrindinė atlygio dalis
24. SAK – „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybos Skyrimo ir atlygio komitetas 25. ST – „Lietuvos energijos“ stebėtojų taryba
Kaip valdoma grupė?
23. RVPP – rizikų valdymo priemonių planas
26. TIC – UAB Technologijų ir inovacijų centras
28. VAP – veiklos ataskaitų paketas 29. VIAP – viešuosius interesus atitinkančios paslaugos
Kaip veikia mūsų grupė?
27. VAC – UAB Verslo aptarnavimo centras
30. VKEKK – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
32. VKS – valdymo ir kontrolės sistema 33. VP – veiklos planas
Dėmesys žmonėms
31. VKJ – UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė
35. 70/20/10 – mokymų organizavimo principas
Mūsų santykis su aplinka ir visuomene
34. ŽI – žmogiškieji ištekliai
77