LE knyga_v02_2016 02 18 by "Lietuvos energija", UAB

LE KNYGA „Lietuvos energijos“ grupės darbuotojo gidas

Versija 2.0

MIELAS KOLEGA,

2015-ieji mums visiems buvo svarbių struktūrinių pokyčių metai. Sukūrėme ir įgyvendinome „Lietuvos energijos“ vertės grandinės išgryninimo programą „LE startas“. Šie pokyčiai leis „Lietuvos energijos“ grupei tapti efektyvesnei ir geriau pasirengusiai ateities iššūkiams greitai besikeičiančioje rinkoje. Metų pabaigoje lankydamasis mūsų įmonėse regionuose ir su komanda pristatydamas ten dirbantiems žmonėms „LE starto“ rezultatus, nudžiugau pamatęs, kad naujam startui jau esame pasirengę. Taigi visi bendrai ir atsakingai toliau įgyvendinsime LE strategiją ir kūrybiškai bendradarbiaudami sieksime geriausio rezultato.

Keičiantis mūsų įmonių grupės struktūrai, atnaujiname ir „LE knygą“. Darbuotojo gido debiutas sulaukė daugybės teigiamų vertinimų tiek grupės viduje, tiek ir išorėje. Knyga tapo kasdienio darbo įrankiu, puikiu gidu mūsų naujokams ir pirmąja pažintimi su LE grupe tiems, kurie dar tik pretenduoja tapti mūsų komandos nariais. „LE knygą“ pastebėjo ir verslo bendruomenė, pažymėjusi, kad tai modernus, informatyvus ir šiltas gidas po mūsų grupės verslo pasaulį. Atnaujindami „LE knygą“, atsižvelgėme į jūsų pateiktus atsiliepimus ir pastabas. 2016-aisiais ir toliau tobulinsime veiklos procesus, projektų valdymą, visi bendrai kursime naują vertę ir dar geriau rūpinsimės savo klientais. Naujas klientų aptarnavimo standartas, IT sistemų modernizavimo ir Veiklos meistriškumo programos kiekvienam iš mūsų suteiks galimybę atskleisti kūrybiškumą ir inovatyvų mąstymą, susitelkimą ir discipliną, profesionalumą ir naujus įgūdžius. Tikiu, kad esame tam pasirengę, nes ateitis yra mūsų pačių rankose! „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius dr. Dalius Misiūnas

TURINYS Vadovo žodis

Turinys 4 Kas mes?

Mūsų vertybės

Mūsų vizija

Mūsų misija

Grupė ir valdančioji bendrovė

Grupės įmonės

Kokie mūsų tikslai?

Kaip valdoma grupė?

Korporatyvinis valdymas

Veiklos procesai

Kaip veikia mūsų grupė?

Veiklos planavimas ir stebėsena

Rizikų valdymas

Žmogiškųjų išteklių valdymas

Darbuotojų sauga ir sveikata

Informacijos sauga ir prevencija

Komunikacija 46 Pirkimai 48

Projektų valdymas

Vidaus auditas

Pokyčių valdymas

Klientų aptarnavimas Dėmesys žmonėms

54 57

Darbuotojų veiklos valdymas

Karjeros modelis

Darbuotojų paieška ir atranka

Talentų programa

Lyderystė 68 Tradicijos ir renginiai Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

69 71

Aplinkosauga 72 Santykiai su darbuotojais

Darbuotojų ugdymas

Santykiai su visuomene

Socialiai atsakinga veikla rinkoje

Sąvokos 79

Aleksandr, 5 m. „Lietuvos energijos gamyba“, AB (Nadežda Kulik) 6

KAS MES? Mes dirbame strategiškai svarbiame energetikos sektoriuje, kuriame elektros ir dujų verslui atstovauja dvi pagrindinės įmonių grupės – „Lietuvos energija“ (toliau – LE) ir „Epso-G“. Pastaroji yra pavaldi Energetikos ministerijai, o mūsų akcininkė yra Finansų ministerija. Tai, kad mūsų šalyje veikia šios dvi valdančios įmonės, lėmė Lietuvoje įgyvendinto III Europos Sąjungos (toliau – ES) energetikos paketo reikalavimai. Jo esmė – vienas savininkas negali valdyti visos energijos išteklių grandinės, apimančios gamybą ir gavybą bei transportavimą iki kliento. Dėl to „Epso-G“ valdo Lietuvos elektros ir dujų perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ ir „Amber Grid“, o LE – „Energijos skirstymo operatorių“ (ESO) ir elektros gamybos bendrovę „Lietuvos energijos gamyba“. Grupės įmonės valdo visą šalies teritoriją apimantį elektros skirstomąjį tinklą bei aptarnauja daugiau kaip 1,6 mln. klientų visoje Lietuvoje ir tiekia dujas daugiau kaip 560 tūkst. klientų.

1,6 mln.

Tiek klientų tiekiame energiją

. ¸IMONIU ¸ GRUPES VEIKLOS PAGRINDINĖS VEIKLOS

GAMYBA „Lietuvos energijos gamyba“, Vilniaus kogeneracinė jėgainė, Kauno kogeneracinė jėgainė

PREKYBA, TIEKIMAS „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), Energijos tiekimas, „Lietuvos dujų tiekimas“, „Litgas“

PERDAVIMAS „Amber grid“, Litgrid

SKIRSTYMAS „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO)

KLIENTŲ APTARNAVIMAS „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), Verslo aptarnavimo centras, „Lietuvos dujų tiekimas“, Energijos tiekimas

APTARNAUJANČIOS VEIKLOS

KORPORATYVINIS VALDYMAS Strateginis valdymas ir veiklos planavimas „Lietuvos energija“

ADMINISTRAVIMAS Apskaita, žmogiškieji ištekliai, viešieji pirkimai, NT, transportas, darbuotojų mokymai, IT NT Valdos

Energetikų mokymo centras

Technologijų ir inovacijų centras

Verslo aptarnavimo centras

RANGA IR TECHNOLOGIJOS

Duomenų logistikos centras

Energetikos paslaugų ir rangos organizacija (EnePRO)

. MUSU ¸ VERTYBES _

Jų pagrindas – vertybėmis grįstas elgesys ir bendro tikslo bei vertės kūrimo siekis. LE grupėje mus vienija bendros vertybės: atsakomybė, bendradarbiavimas, rezultatas. Jos yra kelrodžiai kasdienėje mūsų veikloje. Šias mūsų vertybes labai gerai apibendrina vienas paprastas sakinys: mes esame atsakingi, dirbame išvien ir siekiame geriausio rezultato. Ir tai girdėsite dažnai.

Eglė, 5 m. „Lietuvos energijos gamyba“, AB (Lina Triponienė)

Kalbėdami apie LE grupės įmones, pristatydami veiklą, kolegas ir bendrus darbus, sakome ne „aš“, o „mes“. Tai, atrodytų, smulkmena, bet ji – svarbi. „Mes“, o ne „jie“ ar „jūs“ rodo įsitraukimą, bendradarbiavimo suvokimą, šeimininkiškumą prisiimant atsakomybę už atliekamus darbus, rezultatus, poveikį aplinkai ir LE grupei. Mes ne vaikomės trumpalaikės naudos, o siekiame būti organizacija, kurioje darbuotojus ir darbdavį sieja ilgalaikės partnerystės santykiai.

. ATSAKOMYBE Savo tikslų siekiame atsakingai – visuomenės, darbuotojų ir mus supančios aplinkos atžvilgiu.

BENDRADARBIAVIMAS Kartu dirbdami ir kurdami, siekiame geriausio rezultato.

REZULTATAS Didindami energetikos sektoriaus vertę, stipriname šalies ekonomiką.

MUSU ¸ Vizija Turime ambicingą tikslą – tapti vertingiausia energetikos įmonių grupe Baltijos šalyse.

MUSU ¸ MISija Tvarus vertės didinimas energetikoje, skatinant šalies ūkio ir visuomenės vystymąsi.

Nojus, 9 m. AB „Lietuvos dujos“ (Mindaugas Šimkus) 13

^ . GRUPE IR VALDANCIOJI . BENDROVE Mūsų įmonių grupę sudaro apie 20 bendrovių: valdančioji bendrovė „Lietuvos energija“, biržoje listinguojamos įmonės ESO ir „Lietuvos energijos gamyba“ bei kitos įmonės: Energetikos paslaugų ir rangos organizacija (EnePRO), „NT valdos“, „VAE SPB“, „Lietuvos dujų tiekimas“, „Litgas“, Duomenų logistikos centras, Technologijų ir inovacijų centras, Verslo aptarnavimo centras, Energijos tiekimas ir jos antrinės įmonės Latvijoje ir Estijoje, Elektroninių mokėjimų agentūra (EMA), Energetikų mokymo centras, Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės. Mūsų veikla ypatinga tuo, kad tam tikrose srityse turime natūralios monopolijos statusą, todėl daugiau nei 80 % grupės veiklos pagal pajamas yra reguliuojama. Reguliuojama veikla – tai su energetikos sektoriumi (šiluma, gamtinėmis dujomis, elektra, atsinaujinančiais ištekliais) susijusi veikla, kuriai reikalingos licencijos ir kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos. Mūsų atveju reguliuojamos kainos taikomos elektros ir šilumos energijai, dujoms ir elektros energijos bei dujų skirstymo paslaugoms.

Reguliuojamą veiklą prižiūri Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK). Ji nustato grupės įmonių reguliuojamos veiklos kainas ir paslaugų kokybės parametrus. Nustatydama kainas VKEKK įvertina energetikos sektoriuje veikiančių įmonių teikiamų paslaugų sąnaudas, atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą. Kitas ypatumas – esame valstybės valdomi. Nepaisant to, savo veikloje taikome aukščiausius verslo standartus. Bendraudami su kolegomis dažnai girdėsite sakant „holdingas“ arba „valdančioji bendrovė“. Šitaip grupės viduje vadinama „Lietuvos energija“, UAB. Joje dirba apie 80 žmonių. Valdančioji bendrovė rūpinasi, kad visos grupės įmonės glaudžiai bendradarbiautų ir koordinuotai siektų bendro strateginio tikslo – didintų vertę efektyvindamos ir stiprindamos veiklą, kurdamos naujas paslaugas, gerindamos aptarnavimą. Tam pasitelkiami bendri valdymo principai, taisyklės arba, kaip dažnai girdėsite, politikos, tvarkos ir metodikos.

. _ GRUPES STRUKTURA „Lietuvos energija“

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO)

NT valdos

Verslo aptarnavimo centras

Technologijų ir inovacijų centras

Duomenų logistikos centras

„Lietuvos dujų tiekimas“

Litgas

„Lietuvos energijos gamyba“

„VAE SPB“

Energetikų mokymo centras

Energijos tiekimas

Energetikos paslaugų ir rangos organizacija (EnePRO)

Vilniaus kogeneracinė jėgainė

Kauno kogeneracinė jėgainė

„Geton Energy“ SIA

„Geton Energy“ OU

Elektroninių mokėjimų agentūra

. . Grupes ¸imones Skirstomaisiais dujotiekiais gamtinės dujos pasiekia per 559 tūkst. privačių ir 9 tūkst. verslo bei viešojo sektoriaus vartotojų. „Energijos skirstymo operatorius“, trumpiau – ESO, – tai elektros ir dujų skirstymo bendrovė, kuri savo veiklą pradėjo nuo 2016 m. sausio mėnesio, sujungus LESTO ir „Lietuvos dujas“. Bendrovė valdo daugiau kaip 122 tūkst. kilometrų elektros linijų ir 8,5 tūkst. kilometrų skirstomųjų dujotiekių. ESO elektros tiekimo ir skirstymo paslaugas užtikrina 1,6 mln. klientų.

Bendrovė, kuri grupėje dažniausiai vadinama tiesiog LEG, gamina elektros ir šilumos energiją. Joje dirba beveik 450 darbuotojų. Jauniausiam jų – 23, o vyriausiam – 68 metai. „Lietuvos energijos gamybai“ priklauso trys gamybos padaliniai: šalies elektros energetikos sistemos stabilumo garantas – Elektrėnų kompleksas (EK), sujungiantis rezervinę elektrinę, kombinuoto ciklo bloką ir šilumos energiją Elektrėnams gaminančią biokuro katilinę, Kauno

ESO – tai daugiau paslaugų iš vienų rankų, todėl į naujai sukurtą įmonę galima kreiptis ir dėl elektros, ir dėl dujų įvedimo, pasikeisti tiek elektros, tiek ir dujų skaitiklius. Jei sutriks elektros ar dujų tiekimas, gedimus šalins taip pat viena bendrovė ESO. Ji yra ir viena didžiausių Lietuvos įmonių, kurios turtas siekia apie 1 mlrd. EUR.

Algirdo Brazausko hidroelektrinė (KHE) – didžiausia šalyje jėgainė, kuri elektros energiją gamina iš atsinaujinančių energijos išteklių, taip pat vienintelė tokio tipo Baltijos šalyse Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (KHAE). Dėl savo išskirtinumo ši elektrinė nuolat sulaukia daugybės svečių. Pavyzdžiui, 2013 m. Kruonyje apsilankė charizmatiškasis britų verslininkas, „Virgin group“ įkūrėjas seras Richardas Bransonas. 2014 metų vasarą LEG pirmoji iš Lietuvos įmonių prisijungė prie NASDAQ OMX Commodities – išvestinių priemonių biržos, kurioje prekiau-

jama finansiniais instrumentais, susietais su elektros energijos kaina „Nord Spool Spot“ biržoje. Šia proga „Lietuvos energijos gamybos“ pavadinimas sužibo ant NASDAQ pastato Niujorke, Taimso aikštėje. Išgrynindama savo veiklą, LEG dalį

„Lietuvos dujų tiekimas“ (LDT) yra didžiausia gamtinių dujų tiekimo įmonė Lietuvoje, kuri dujomis aprūpina daugiau kaip 560 tūkst. klientų Lietuvoje: verslo ir energetikos bendroves, pramonę, viešojo sektoriaus įstaigas bei gyventojus. Tai jauna įmonė, ji pradėjo veikti po to, kai 2014 m. lapkritį perėmė gamtinių dujų tiekimo veiklą iš „Lietuvos dujų“. Pastaroji ir jos veiklos buvo suskaidytos vadovaujantis ES teisės aktų reikalavimais.

„Litgas“ užsiima suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importu per SGD terminalą bei prekyba dujomis. „Litgas“ mūsų grupėje atsirado 2013 metais, kai du trečdalius jos akcijų išpirko „Lietuvos energija“. Kitas trečdalis iki šiol priklauso „Klaipėdos naftai“, tačiau dėl ES reikalavimų „Klaipėdos nafta“ yra nusišalinusi

savo komercinės didmeninės elektros prekybos veiklos, susijusios su prekyba išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, nuo 2016 m. pradžios pardavė kitai grupės įmonei - Energijos tiekimui. Tai leido LEG visiškai susitelkti į savo tiesioginę veiklą elektros ir šilumos energijos gamybą.

Nuo 2016 m. , kai į LE grupės Verslo aptarnavimo centrą persikėlė apie 50 LDT klientų aptarnavimo kolegų, įmonėje dirba apie 30 žmonių. „Lietuvos dujų tiekimo“ paslaugos ir konsultacijos siūlomos devyniuose jungtiniuose „Gilės“ dujų ir elektros klientų aptarnavimo centruose, įkurtuose didžiuosiuose šalies miestuose. Tačiau vis labiau plečiamas bendravimas su klientais nuotoliniais būdais – per manogile.lt portalą, telefonu ar elektroniniu paštu.

nuo sprendimų priėmimo ir savo akcijas ruošiasi parduoti. „Litgas“ yra paskirtasis tiekėjas, kuris aprūpina SGD terminalą dujomis, reikalingomis palaikyti jo minimaliai veiklai. Šiam tiekimui užtikrinti, „Litgas“ yra pasirašiusi 5 metų sutartį su Norvegijos „Statoil“ kompanija, pagal kurią kasmet importuojama apie 540 mln. kubinių metrų dujų. „Litgas“ taip pat viena pirmųjų pradėjo prekybą dujomis Baltijos šalyse. Iki 2016

metų vidurio „Litgas“ numatoma prijungti prie „Lietuvos dujų tiekimo“. Tą numatoma padaryti, esant teigiamam atsakymui dėl valstybės pagalbos paskirtojo tiekimo schemoje. Sujungus įmones, „Lietuvos

Trumpiau TIC, arba TIC‘as, viena didžiausių informacinių technologijų ir telekomunikacijų bendrovių Lietuvoje, galima sakyti, yra glaudžiausiai susijusi su visomis grupės įmonėmis – teikia informacinių technologijų ir telekomunikacijų paslaugas. Bendrovės valdomą duomenų perdavimo tinklą sudaro beveik 2 700 km kabelių. Visų TIC prižiūrimų kompiuterių operatyvinė atmintis sudaro 7 602 936 GB, procesorių greitis – 7 085 353

Energetikų mokymo centras (toliau – EMC) jau daugiau kaip 50 metų pramonės ir energetikos įmonėms teikia mokymų, sertifikavimo, audito, projektų rengimo ir administravimo paslaugas. Mokymai vykdomi pagal formalias, neformalias, privalomąsias

dujų tiekimas“ iš „Litgas“ perimtų ir paskirtojo dujų tiekimo veiklą. „Litgas“ vardas būtų naudojamas kaip „Lietuvos dujų tiekimo“ prekės ženklas tarptautinėje veikloje.

MHz, monitorių įstrižainė – 1,27 km. Visa tai sudėję į vieną dėžę galėtume turėti superkompiuterį! Bendras TIC dirbančių sistemų administratorių mėnesio darbo valandų skaičius yra beveik 7 000 val.

Įdomioji TIC‘o statistika: • 200 darbuotojų 7 didžiuosiuose Lietuvos miestuose; • 17 aptarnaujamų įmonių; • 6 232 klientai; • 102 paslaugos; • 395 ITT užklausos kiekvieną dieną arba 4 užklausos kas 5 minutes.

ir kvalifikacijos kėlimo programas. Pageidaujant, mokymo programos yra adaptuojamos pagal specialius poreikius. Sertifikavimo paslaugos teikiamos energetikos, statybos ir suvirinimo sektoriaus darbuotojams. Vykdomi energetinio efektyvumo pastatuose ir technologiniuose procesuose auditai. EMC veikla paremta kokybiškų pas-

laugų kūrimu ir teikimu, efektyvumu ir nauja organizacine kultūra. Nuolatiniai pokyčiai ir noras numatyti tai, kas netrukus bus svarbu kiekvienam

Ši bendrovė teikia duomenų perdavimo paslaugas įmonėms ir ryšių operatoriams, valdo duomenų centrus, kuriuose savo įrangą laiko didžiosios įmonės, bankai, telekomunikacijų operatoriai, debesų kompiuterijos paslaugų teikėjai. Duomenų logistikos centro optinių skaidulų tinklo ilgis Lietuvoje siekia 2 000 km.

Tai nepriklausomas elektros energijos tiekėjas, kuris laisvoje elektros energijos rinkoje yra pritraukęs didžiausią klientų skaičių – daugiau nei 6 tūkst. Energijos tiekimas taip pat yra sertifikuotos elektros energijos, pagamintos Lietuvoje iš atsinaujinančių išteklių, tiekėjas. Jo tiekiama energija yra žymima prekės ženklu „Žalia lietuviška energija“. Šiuo metu visa elektros energija, žymima šiuo ženklu, yra generuojama didžiausioje AEI naudojančioje elektrinėje Lietuvoje – Kauno

nenorinčiam stovėti vietoje, skatina kurti tai, kas vadinama šiuolaikiškais ir išmaniaisiais mokymais nuotoliniu būdu. Centras kartu su partneriais naudojasi 3 000 km ilgio iki 9,6 Tbit/s pralaidumo tarptautiniu „Baltic Highway“ tinklu Talinas–Frankfurtas bei didžiausiu ir ilgiausiu (>8 000 km ilgio) optiniu duomenų perdavimo tinklu Baltijos šalyse – „Baltic Optical Network“. Bendrovė pastatė ir eksploatuoja pirmąjį Lietuvoje „Tier III“ patikimumo lygio duomenų centrą „Data Inn“.

Algirdo Brazausko hidroelektrinėje. Bendrovė aktyviai konkuruoja ir kitų Baltijos šalių elektros rinkose. Ji Latvijoje ir Estijoje turi savo antrines įmones, kurios veikia „Geton Energy“ pavadinimu. Nuo 2016 metų pradžios Energijos tiekimas pradės didmeninę prekybą elektros energija. Dėl to bendrovė rinkai turės galimybę pasiūlyti įvairesnių ir labiau specializuotų, su elektros energijos prekyba susijusių produktų. Dėl mažmeninės ir didmeninės prekybos sujungimo mažės jos teikiamų paslaugų kaina visiems klientams.

Tai viena iš didžiausią patirtį energetikos įrenginių statybos, rekonstravimo, remonto ir priežiūros srityse sukaupusių įmonių Lietuvoje. Bendrovė tęsia veiklą susijungus dviem „Lietuvos energijos“ įmonių grupės įmonėms – „Elektros tinklo paslaugos“ ir „Kauno energetikos

remontas“. Perėmus šių įmonių ilgametę patirtį ir gerąją veiklos praktiką, EnePRO atlieka 0,4–400 kV įtampos elektros įrenginių statybos, rekonstravimo, remonto ir techninės priežiūros darbus, mechaninius darbus, gamina plieno gaminius bei įrangą pramoniniams procesams, teikia projektų valdymo, projektavimo bei akredituotų laboratorijų paslaugas, užsiima biokuro gamyba ir tiekimu.

Šiai bendrovei yra skirta atlikti parengiamuosius darbus, plėtojant naujos branduolinės elektrinės projektą Lietuvoje. Tai atsispindi ir jos logotipe – skrendanti gervė, simbolizuojanti ryšį su Visaginu, kurio simbolis taip

pat yra gervė. „VAE SPB“ analizuoja ir didina projekto patrauklumą, ekspertų lygiu atstovauja Lietuvos interesams branduolinės energetikos srityje bendraudama su regioniniais partneriais, strateginiu investuotoju ir kitomis suinteresuotomis institucijomis. Bendrovė taip pat dalyvauja kituose „Lietuvos energijos“ vykdomuose projektuose.

VILNIAUS KOGENERACINĖ JĖGAINĖ Vilniaus kogeneracinė jėgainė yra specialios paskirties bendrovė, kuri buvo įsteigta 2015 m. kovą, rengiantis sostinėje įgyvendinti kogeneracinės jėgainės projektą. Kogeneracinė jėgainė kaip kurą naudos biokurą ir rūšiuotas, tolesniam perdirbimui netinkamas, nepavojingas, bet energetinę vertę turinčias komunalines atliekas. Planuojama, kad jėgainės elektrinės galia bus 88 MW (atliekų KAUNO KOGENERACINĖ JĖGAINĖ Tuo pat metu, kaip Vilniaus kogeneracinė jėgainė, buvo įsteigta ir kita specialios paskirties bendrovė – Kauno kogeneracinė jėgainė. Ji 21

dalis – 18 MW), o šiluminė – 227 MW (atliekų dalis – 53 MW). Vilniaus šilumos ūkio modernizavimo projektas pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu, jo įgyvendinimas leis sumažinti šilumos kainas didmiesčių gyventojams ir įmonėms. 100 % bendrovės akcijų priklauso „Lietuvos energijai“, vėliau akcininkų struktūra gali kisti, kadangi dalį bendrovės akcijų, neviršijant 49 %, gali būti pasiūlyta įsigyti partneriams. įgyvendins kogeneracinės jėgainės projektą Kaune. Kogeneracinė jėgainė kaip kurą naudos rūšiuotas, tolesniam perdirbimui netinkamas, nepavojingas, bet energetinę vertę turinčias komunalines atliekas.

Planuojama, kad jėgainės elektrinė galia sudarys 24 MW, o šiluminė – 70 MW. Kauno šilumos ūkio modernizavimo projektas pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu, jo įgyvendinimas leis sumažinti šilumos kainas didmiesčių

gyventojams ir įmonėms. Numatoma, kad 51 % bendrovės akcijų priklausys „Lietuvos energijai“, o 49 % – konkursą laimėjusiai partnerei UAB „Fortum Heat Lietuva“ (5 % akcijų gali būti pasiūlyta Kauno miesto savivaldybei). Centras padalinius turi 9 miestuose, aptarnauja didžiausias perkančiąsias organizacijas Lietuvoje.

Šiame centre yra sutelktos viešųjų pirkimų organizavimo, buhalterinės apskaitos, darbo santykių administravimo, teisinės ir klientų aptarnavimo paslaugos. Sutelkiant aptarnavimo funkcijas vienoje bendrovėje, į Verslo aptarnavimo centro (VAC, kuris kartais dar vadinamas ir VACiuku) komandą buvo suburti visi šių sričių specialistai iš grupės įmonių. Iš viso – 438 apskaitos, viešųjų pirkimų, darbo santykių administravimo, teisės ir klientų aptarnavimo sričių profesionalai. VAC gali teikti paslaugas ir trečiosioms šalims.

Tai viena sparčiausiai augančių turto valdymo bendrovių, teikianti nekilnojamojo turto, transporto nuomos, poilsio ir konferencijų organizavimo paslaugas visoje Lietuvoje. Šiuo metu ji valdo apie 220 tūkst. kv. m įvairios paskirties nekilnojamojo turto: prestižinius biurus verslo centruose, atskirus administracinius pastatus, gamybai ar sandėliavimui

Klientų aptarnavimą apjungė vienas prekės ženklas –„Gilė“. Patogumą didina galimybė bendrame paslaugų portale vienu mokėjimu atsiskaityti už dvi paslaugas – elektros energiją ir gamtines dujas. Prie bendro klientų aptarnavimo kviečiamos prisijungti ir kitos bendrovės.

skirtas daugiafunkces teritorijas. Transporto versle bendrovė koncentruojasi ilgalaikės veiklos nuomos srityje. O jos stiprybė ir išskirtinumas – lankstumas, patirtis ir galimybės įgyvendinti įvairiausius klientų poreikius visoje šalyje. Valdydama didelės apimties automobilių parką bendrovė „NT valdos“ trumpalaikei nuomai siūlo platų pasirinkimą – nuo įvairios klasės lengvųjų automobilių iki specialiosios paskirties technikos ir mechanizmų. 22

¸ KOKIE MUSU TIKSLAI?

MUSU ¸ TIKSLAS iki 2020 m. įmonių grupės vertę padidinti du kartus ir tapti vertingiausia energetikos įmone Baltijos šalyse.

_ ¸ VEIKSMAI MUSU SIEKIANT TIKSLO KOKYBIŠKŲ PASLAUGŲ KLIENTAMS UŽTIKRINIMAS VEIKLOS DIVERSIFIKAVIMAS VEIKLOS EFEKTYVUMO DIDINIMAS NAUJOS ORGANIZACINĖS KULTŪROS FORMAVIMAS Nuo 2014 m. visa mūsų įmonių grupė turi bendrą strategiją – tvariai didinti įmonių grupės vertę plečiant veiklą, didinant efektyvumą, užtikrinant kokybiškas paslaugas klientams ir puoselėjant organizacinę kultūrą. Strategija numato pagrindinius tikslus iki 2020 metų. Ji gimė, nes mes augome ir supratome, kad, suvieniję pajėgas, išsikėlę bendrus aiškius tikslus ir numatę gaires jiems pasiekti, galime nuveikti kur kas daugiau. Mūsų strategija mums patinka tuo, kad yra labai paprasta – kartą ją išgirdęs, gali labai lengvai perteikti kitiems. Veiklos plėtra, diversifikavimas yra viena iš keturių pagrindinių strateginių krypčių. Iki 2020 m.

grupė planuoja investuoti 580-870 mln. EUR į įvairias sritis: šilumos sektorių, naujų kogeneracinių jėgainių statybą ir esamų modernizavimą, gamtinių dujų tiekimą ir prekybą panaudojant SGD terminalo potencialą, atsinaujinančius energijos išteklius ir, priėmusi atitinkamus sprendimus, dalyvauti įgyvendinant branduolinės elektrinės projektą. Kita strateginė kryptis – efektyvumo didinimas. Tai siekis uždirbti ar sutaupyti panaudojant turimus išteklius. Todėl nuolat ieškome optimizavimo galimybių: 2015 m. vykdyta „LE starto“ programa duos naudos LE grupės akcininkams ir klientams

(vartotojams). Skaičiuojama, kad bendras šių naudų finansinis efektas sieks 64 mln. EUR. Kokybiškų paslaugų kryptis rodo, kad mes siekiame kurti naujas klientams vertingas paslaugas, tobulinti esamas bei užtikrinti kokybišką jų teikimą ir klientų aptarnavimą. Rūpindamiesi savo klientais, jiems sukūrėme naują savitarnos svetainę manogile.lt. Ji suteikia galimybę elektros ir dujų vartotojus aptarnauti realiu laiku „vieno langelio“ principu ne tik internetu, telefonu ar tiesiog klientų aptarnavimo centruose, bet ir išmaniąja programėle „Gilė“. Be to, atsiskaityti už dujas ir elektrą jau galima vienu mokėjimu. Klientai čia taip pat gali deklaruoti elektros ir dujų skaitiklių rodmenis, pateikti prašymus ar pranešti apie techninius sutrikimus. Ateityje „Gilė“ taps ne tik paslauga klientams, bet ir platforma komunalinio sektoriaus ar kitoms įmonėms, kurios norėtų per ją pasiū-

lyti savo paslaugas. Aiškiai suvokiame ir tai, kad organizaciją ir jos sėkmę kuria žmonės. Organizacinė kultūra yra dirva, ir nuo to, kaip ji paruošiama, priklauso strateginių krypčių sėkmė ir bendrojo tikslo įgyvendinimas. Mūsų organizacinė kultūra remiasi ilgalaike darbuotojo ir darbdavio partneryste, kurios esmė – vertybes atitinkantis elgesys, bendras vertės kūrimo ir tikslo siekis. Partnerystė reiškia, kad organizacija taip pat kuria vertę darbuotojui. Tai – galimybės augti ir tobulėti grupės viduje, aplinka, kurioje įgyjama vertingos patirties, vertinamos kūrybiškos pastangos ir naujos iniciatyvos. Ko iš kiekvieno mūsų tikisi organizacija? Kompetencijos, greičio, atsakomybės, bendradarbiavimo, mokymosi, akcininkų poreikių supratimo. Taip pat drąsos, nebijojimo suklysti, inovatyvumo, gebėjimo pasiekti maksimalų rezultatą mažiausiomis sąnaudomis.

^ _ Ko is kiekvieno mUsU ¸ tikisi organizacija? Kompetencijos, greičio, atsakomybės, bendradarbiavimo, mokymosi, akcininkų poreikių supratimo.

KAIP VALDOMA . GRUPE? Mes veikiame pagal korporatyvinio valdymo modelį. Tai yra grupės įmonių valdymo principų visuma – kaip priimami sprendimai, paskirstomos atsakomybės ir prižiūrima grupės įmonių veikla.

Mūsų sėkmė didele dalimi priklauso nuo aiškaus suvokimo, ką darome, kaip darome ir kodėl tai darome. Todėl mūsų įmonių grupėje, pirmoje iš valstybės valdomų įmonių, yra įdiegti korporatyvinio valdymo (angl. corporate governance) principai. Jais vadovaujamės kasdienėje veikloje ir priimdami svarbius sprendimus. Korporatyvinis valdymas yra grupės įmonių valdymo principų visuma – kaip priimami sprendimai, paskirstomos atsakomybės ir prižiūrima grupės įmonių veikla. Kitaip tariant, korporatyvinis valdymas yra visuma to, ką mes darome ir kaip mes tai darome.

Finansų ministro patvirtintos korporatyvinio valdymo gairės apibrėžia minimus principus ir nustato, kaip bei kokie valdymo ir priežiūros organai formuojami grupės įmonėse. Kalbant apie įmonių valdymo ir priežiūros organus, reikia pasakyti, kad grupėje taikomi keli modeliai: su stebėtojų tarybomis ir valdybomis, kurias turi LE ir listinguojamos bendrovės, – vadinamoji dviejų lygių valdymo sistema bei vieno lygio valdymo sistema, kai formuojamos tik valdybos. Šiuo atveju valdybos formuojamos deleguojant akcininko atstovus ir nepriklausomus narius.

LE stebėtojų taryba Stebėtojų tarybą ketverių metų kadencijai renka visuotinis akcininkų susirinkimas. LE stebėtojų tarybą sudaro 7 nariai – asmenys, kuriuos deleguoja Finansų, Energetikos, Ūkio ministerijos ir Lietuvos Vyriausybės kanceliarija, bei 3 nepriklausomi nariai. Tai bendrovių „Ekonovus“,

„Avestis“ ir „Šiaulių plento“ grupės valdybų pirmininkas, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Šarūnas Kliokys, Organizacijų vystymo centro steigėjas dr. Virginijus Lepeška ir buvęs „Swedbank“ Lietuvoje vadovas Antanas Danys. Stebėtojų taryba pirmininką išsirenka iš savo narių.

Grupės valdymo ir priežiūros organai Visuotinis akcininkų susirinkimas Audito komitetas

Stebėtojų taryba

Rizikų valdymo priežiūros komitetas Skyrimo ir atlygio komitetas

Valdyba

Pagrindinės stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė apima šias sritis: valdybos narių rinkimas ir jų atšaukimas, valdybos ir vadovo veiklos priežiūra, atsiliepimų dėl bendrovės strategijos, finansinių planų ir ataskaitų, pelno (nuostolio) paskirstymo, metinio pranešimo visuotiniam akcininkų susirinkimui ar kitų svarbių klausimų teikimas.

Stebėtojų taryba taip pat nustato įmonių grupės Vidaus audito tarnybos funkcijas ir skiria tarnybos vadovą – tokiu būdu užtikrinamas šios srities skaidrumas ir nešališkumas. Stebėtojų taryba ir jos komitetai veikia visos grupės mastu, t. y. esant poreikiui joje svarstomi klausimai, susiję ne tik su bendrovės, bet ir su

kitų grupės įmonių ar tų įmonių valdymo, ar priežiūros organų veikla. Stebėtojų taryba sudaro tris komitetus: Skyrimo ir atlygio, Rizikų valdymo priežiūros ir Audito.

Jų veikloje taip pat dalyvauja ir nepriklausomi – išoriniai ekspertai. Jie savo kompetencijomis gerina komitetų veiklos kokybę, nešališkumą ir skaidrumą.

LE valdyba

generalinį direktorių. Valdybos nariai grupės mastu pagal kompetenciją yra atsakingi už tam tikrų funkcinių sričių kuravimą grupėje.

Valdyba yra kolegialus valdymo organas. Jos narius Skyrimo ir atlygio komiteto siūlymu ketverių metų kadencijai renka ir atšaukia stebėtojų taryba. Valdyba, kurią sudaro 5 nariai, iš savo narių renka valdybos pirmininką – bendrovės

Pagrindinis grupės korporatyvinio valdymo įgyvendinimo ir palaikymo įrankis yra integruota valdymo ir kontrolės sistema (VKS).

LE grupės veiklų ir procesų sistema Pagrindinės įmonių veiklos - paslaugos ir produktai klientams.

Paslauga – vertė

Vertinimas, siūlymai tobulinimui

Aptarnavimo ir aprūpinimo procesų grupės Įmonių pagrindinių veiklų aprūpinimas ištekliais (finansiniais, žmogiškaisiais, infrastuktūriniais, IT ir kitais) užtikrinant sąlygas vertės kūrimui

Vertinimas, siūlymai tobulinimui

Aptarnavimas, aprūpinimas

Atitikties, kontrolės ir tobulinimo procesų grupės Atitikties keliamiems reikalavimams užtikrinimas, veiklos vertinimas ir kontrolė, išvadų bei siūlymų tobulinimui rengimas ir teikimas

Klientai, suinteresuotos šalys

Prielaidos vertės kūrimui: lūkesčiai, tikslai, sprendimai

Klientai apima tiek išorės LE grupės mastu klientus, tiek kitas LE grupės įmones, kurioms teikiamos paslaugos

•

Orientacija į klientą ir vertę jam

•

Aptarnavimas ir aprūpinimas skirtas užtikrinti prielaidas pagrindinėms veikloms

•

Atitiktis ir kontrolė skirta gerinti pagrindines veiklas, jų aprūpinimą ir aptarnavimą

•

Valdymas užtikrina veiklos intergralumą, sinergiją ir sisteminius sprendimus.

Vertinimas, siūlymai tobulinimui Valdymų procesų grupės

Pasitenkinimas, lūkesčiai

LE grupės valdymo sistemos vystymas, sprendimai ir jų įgyvendinimo užtikrinimas grupės mastu, siekiant daugiau vertės išorės ir vidaus klientams

LE grupė

FUNKCINIS KURATORIUS Lyderystė grupės mastu funkcinėje srityje

Atsakomybė: 1. 2. 3.

Įmonė

4. 5. 6. 7.

Jis pažįsta žmones, žmonės pažįsta jį

Ši sistema apima visus svarbiausius veiklos elementus nuo cikliško veiklos planavimo, nustatant siektinus veiklos rodiklius, veiklos vykdymo iki rodiklių pasiekimo bei pasiektų veiklos rezultatų vertinimo ir užtikrina, kad procesas yra nenutrūkstamas – vieno ciklo

Formuoja funkcijos kryptį (strategiją; politiką); Nustato ir suderina tikslus ir prioritetus (KPIs); Užtikrina tikslų ir prioritetų įgyvendinimą grupėje; Komunikuoja apie pokyčius, praktiką, naujienas; Padeda procesų savininkams įmonėse suderinti jų tikslus; Valdo funkcijos rizikas grupės mastu; Atsako už funkcijos rezultatus grupėje. Atskaitomybė: Administraciškai – savo tiesioginiam vadovui; Funkciškai – LE valdybai.

pabaigos rezultatai tampa kito ciklo pradžios duomenimis. Įmonių grupėje veiklos atskirose finansinėse srityse yra valdomos matriciniu principu. Tai užtikrina vienodą kryptį, suvokimą, taikymą ir sinergiją visose srityse.

Visa informacija apie už veiklas ir procesus atsakingus kuratorius grupės įmonėse pateikta VKS matricoje. Matrica – tai įmonių grupės vykdomų veiklų bei procesų grupių struktūra. Ją rasite savo įmonės intranete.

VEIKLOS PROCESAI Visa tai, ką daro mūsų grupės įmonės, vadinama veikla. Vienos įmonės tiekia dujas, elektrą, kitos valdo infrastruktūrą – elektros ir dujų skirstomuosius tinklus, dar kitos gamina. Prie pagrindinių veiklos sričių yra priskiriama elektros energijos gamyba, elektros ir dujų tiekimas bei prekyba, skirstomųjų tinklų priežiūra ir klientų aptarnavimas. Tai veiklos, kurias vykdant siūlomos paslaugos, prekės ir šitaip uždirbama pinigų grupei. Grupėje, be pagrindinių, yra ir aptarnavimo bei aprūpinimo veiklos, tokios kaip žmogiškųjų ir finansinių išteklių valdymas, komunikacija ir kt. Šiose srityse dirbantys kolegos padeda pagrindinėse veiklose dirbantiems žmonėms efektyviau dirbti, geriau aptarnauti klientus, pasiūlyti geresnes, naujas paslaugas. Taip pat yra veiklos valdymo dalis, apimanti veiksmų planavimą, sprendimų priėmimą, kontrolę bei veiklos vertinimą ir tobulinimą – auditą, stebėseną. Šios veiklos padeda nuolat tobulinti grupės veikimą. Visą informaciją apie įmonės ir grupės veiklos procesus rasite savo įmonės vidiniame tinklalapyje

pateikiamame „Veiklos vadove“. Jame esančioje veiklos procesų matricoje rasite sąrašą žmonių, kurie minėtas veiklas kuruoja grupės mastu. Pavyzdžiui, už finansus ir iždą kiekvienoje įmonėje yra atsakingas finansų direktorius, o šią sritį visoje grupėje kuruoja LE Finansų ir iždo direktorius Darius Kašauskas.

Prie pagrindinių veiklos sričių yra priskiriama elektros energijos gamyba, elektros ir dujų tiekimas bei prekyba, skirstomųjų tinklų priežiūra ir klientų aptarnavimas.

KAIP VEIKIA _ . ¸ GRUPE? MUSU Siekiame savo pavyzdžiu laužyti dogmas ir įrodyti, kad efektyviai veikianti valstybės valdoma įmonė yra ne mitas, o tikrovė.

Mes esame svarbi Lietuvos energetikos istorijos dalis, bet negyvename praeitimi – iš jos semiamės patirties ir žvelgiame į priekį. Siekiame savo pavyzdžiu laužyti dogmas ir įrodyti, kad efektyviai veikianti valstybės valdoma įmonė yra ne mitas, o tikrovė. Tai galime pasiekti tik dirbdami išvien, dėl to mums svarbu, kad suprastumėte, kaip veikia mūsų grupė. Joje svarbus vaidmuo tenka valdančiajai bendrovei „Lietuvos energija“, kuri dalyvauja kitų savo grupės įmonių valdyme, rengia ir įgyvendina grupės strategiją, taip pat koordinuoja ir inicijuoja pokyčius visoje įmonių grupėje.

Kitaip tariant, grupės įmonėms LE nustato bendras politikas – gaires (kryptis, principus) ir rūpinasi, kad jų valdymas būtų efektyvus. Tačiau kiekviena grupės įmonė pati yra atsakinga už savo pagrindinę veiklą (angl. core business). Įmones pagal veiklą galime suskirstyti į tokias dideles grupes: gamybos, prekybos, tiekimo, perdavimo, skirstymo ir aptarnavimo paslaugų. Dalis aptarnavimo veiklų – apskaita, žmogiškųjų išteklių ir viešųjų pirkimų administravimas, nekilnojamojo turto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų ūkio priežiūra ir plėtra yra centralizuotos grupės įmonėse Verslo aptarnavimo centre, „NT valdos“ bei Technologijų ir inovacijų centre. Gamybos, komercijos, finansų, teisės, strategijos ir plėtros, žmogiškųjų išteklių, rizikos valdymo, audito, technologijų, komunikacijos ir kitose srityse veiklą grupės lygmeniu koordinuoja valdančioji bendrovė „Lietuvos energija“. Daugiau informacijos, kaip veikia mūsų grupė, rasite korporatyvinio valdymo gairėse. Kitas vidaus

teisės aktas – „Valdymo ir kontrolės sistemos politika“ – nurodo, kaip grupėje organizuojamas valdymas. Šis ir visi kiti politikų aprašai nustato bendrus principus tam tikroje funkcijų srityje, jie taikomi visoms grupės įmonėms. Iš viso grupėje turime daugiau nei 20 politikų aprašų. Vaizdžiai kalbant, jeigu korporatyvinio valdymo gairės yra mūsų konstitucija, tai politikų aprašai – įstatymai, kuriuos turime žinoti ir gerbti. Politikų aprašai yra taikomi visoms grupės įmonėms tiesiogiai, jie numato pagrindinius konkrečios veiklos principus. O politikų įgyvendinimo gairės nustato konkrečios politikos įgyvendinimo principines nuostatas, pagrindinius įgyvendinimo proceso veiksmus ir dalyvius. Be politikų aprašų ir jų

Korporatyvinio valdymo gairės yra mūsų konstitucija, tai politikų aprašai – įstatymai, kuriuos turime žinoti ir gerbti.

ĮMONIŲ GRUPĖS TEISĖS AKTŲ HIERARCHIJA

Korporatyvinio valdymo gairės

Politikų aprašai

Tvarkos, metodikos, reglamentai, procesų aprašai

Politikų įgyvendinimo gairės

įgyvendinimo gairių, dar turime aprašus, metodikas, reglamentus, instrukcijas. Šie dokumentai nustato darbuotojų atsakomybes, elgesio taisykles ir kt. Mes norime būti efektyvūs ir kurti vertę. Siekdama šių tikslų, visa

įmonių grupė turi veikti tiksliai kaip laikrodis. Tam reikia sutarimo ir darnos, kurią ir garantuoja išvardytų teisės aktų visuma. Tolesniuose skyriuose aptariamas mūsų veiklos modelis detaliai pateikiamas politikų aprašuose.

Donatas, 11 m. AB LESTO (Aleksandras Pozniakovas)

VEIKLOS PLANAVIMAS IR . STEBESENA Mūsų grupės įmonės savo ilgalaikę veiklą planuoja sudarydamos planavimo dokumentų paketą. Jį sudaro strategija, veiklos planas ir biudžetas. Planavimo dokumentai, kaip ir teisės aktai, turi savo eiliškumą. Strategija yra pirminis planavimo dokumentas, pagal kurį rengiami kiti planavimo dokumentai. Pavyzdžiui, „Lietuvos energija“ yra atsakinga už įmonių grupės strategiją, į kurią atsižvelgdama kiekviena grupės įmonė rengia savo strategiją. Pagal jas visos bendrovės rengia savo veiklos planus trejiems metams ir juos kiekvienais metais atnaujina. Visų grupės įmonių planavimo dokumentai yra vienodos formos ir suderinti. Štai Technologijų ir inovacijų centras savo biudžetą sudaro atsižvelgdamas į kitų grupės įmonių planuojamas investicijas. „Lietuvos

energija“ koordinuoja, kad įmonių strategijos atitiktų grupės strategiją, taip pat stebi, kaip jos vykdo savo veiklos planus. Taigi turime dviejų lygių stebėseną: tai daro kiekviena įmonė, kad žinotų, kas vyksta jos viduje, o „Lietuvos energija“ stebi visą grupę, kad žinotų, kaip sekasi kiekvienai jos įmonei.

Planavimo dokumentų tarpusavio sąsaja

Strategija

Veiklos planas

Ilgalaikis finansinis planas

Biudžetas

Rizikų valdymo priemonių planas

Rizikų registras

¸ VALDYMAS RIZIKU Bet kuri kasdienė veikla yra susijusi su rizika. Mūsų atveju tiek dėl išorės (objektyvių), tiek dėl vidaus (subjektyvių) veiksnių gali nukentėti veikla, jos rezultatai ar reputacija, darbuotojų sveikata. Riziką mes suprantame kaip nepageidaujamo įvykio, kuris būtų žalingas kuriai nors iš įmonių, visai grupei ar darbuotojams, ir dėl to nepasiek-

tume užsibrėžtų tikslų, grėsmę. Todėl mūsų įmonių grupėje sukurta ir įdiegta rizikų valdymo sistema pagal geriausias rizikų valdymo praktikas. Tam, kad rizikas galėtume valdyti, mes jas įvertiname, numatome priemonių planus ir juos įgyvendiname. Įmonės savo veikloje gali susidurti su 4 pagrindinių grupių rizikomis. Tai:

1. Strateginės rizikos

2. Atitikties rizikos

Jų įmonių veikloje gali kilti dėl klaidingų veiklos ar nepalankių išorės sprendimų;

Jų gali kilti dėl išorės ar vidinės reguliacinės aplinkos neatitikties;

3. Veiklos rizikos

4. Finansinės rizikos

Tai rizikos, kurių gali kilti dėl bendrovės vidinių procesų, žmogiškųjų klaidų ar naudojamų informacinių sistemų sutrikimų;

Jos susijusios su valiutos kursų, palūkanų normų pokyčiais, likvidumo nepakankamumu ir kita.

Rizikų valdymo ir kontrolės modeliS LE STEBĖTOJŲ TARYBA SKYRIMO IR ATLYGIO KOMITETAS

RIZIKŲ VALDYMO PRIEŽIŪROS KOMITETAS

AUDITO KOMITETAS

Įmonių valdymo organai – STEBĖTOJŲ TARYBOS

GYNYBO S LINIJA

ATSAKO MYBĖ

R O LĖ RIZIK Ų VA LDYME

LE grupės įmonių padalinių darbuotojai (nepriklausantys 2 ir 3 gamybos linijai)

Rizikos valdymo, atitikties, finansų kontrolės, saugos ir prevencijos specialistai

Vidaus auditas

Nustatyti ir valdyti riziką

Nustatyti rizikos politiką, koordinuoti ir stebėti

Užtikrinti I ir II gynybos linijų efektyvumą

• Vadovauti verslui pagal sutartą strategiją ir su tuo susijusį rizikos apetitą ir ribas; • Nustatyti, vertinti ir valdyti riziką įprastinėje verslo veikloje; • Užtikrinti rizikos valdymo kultūrą ir sprendimų priėmimą pagrįstą rizikos ir naudos vertinimu.

• Stebėti apibrėžtas rizikos ribas ir tais atvejais kai jos viršijamos, informuoti vadovybę; • Nepriklausomai vertinti rizikas; • Apibrėžti rizikos valdymo politiką, metodikas, priemones; • Padėti 1-ai gynybos linijai valdyti rizikas.

• Vertinti rizikos ir kontrolės modelio optimalumą; • Vertinti veiklos padalinių rizikos valdymo priemonių efektyvumą; • Pateikti valdybai, audito komitetui, stebėtojų tarybai nepriklausomą vertinimą dėl rizikos ir kontrolės sistemos efektyvumo.

IŠ O RĖS AU D I TA S

R I Z I K A

K I TI Š A LTI NI A I

ĮMONIŲ PRIEŽIŪROS ORGANAI: VALDYBOS, ĮMONIŲ VADOVAI

Rizikas vertiname pagal du kriterijus. Vienas iš jų – rizikos pasireiškimo tikimybė. Pavyzdžiui, ji gali nutikti kartą per 1–3 metus, kartą per 3–7 metus ir t. t. Kitas kriterijus – tikėtinas rizikos poveikis (finansinis, poveikis žmonėms, reputacijai ir kt.). Įmonių specialistai yra sudarę bendrąjį rizikų sąrašą. Galimų rizikų sąrašai kiekvienoje įmonėje yra peržiūrimi ir atnaujinami kartą per metus. Atnaujinimo metu rizika gali būti įvertinta kaip kritinė, didelė, vidutinė ar maža. Tačiau yra 5 pagrindinės rizikos, kurias kiekvienas darbuotojas turi žinoti ir valdyti kasdienėje veikloje: 1. Darbuotojų saugos ir sveikatos rizika; 2. Išorinio reguliavimo rizika; 3. Rinkos pokyčių ir konkurencingumo neužtikrinimo rizika; 4. Informacijos saugos rizika; 5. Projektų valdymo rizika.

Tadas, 5 m. UAB Technologijų ir inovacijų centras (Nerijus Adomaitis)

Tam, kad rizikas galėtume valdyti, imtis prevencinių ir atsakomųjų veiksmų, mes jas įvertiname, numatome priemonių planus ir juos įgyvendiname.

Be pagrindinių rizikų, grupės vadovai apibrėžia rizikos apetitą ir toleranciją – kiek galime prisiimti rizikos kiekvienoje veiklos srityje norėdami gauti didesnę naudą? Grupės tikslas – veiklą vykdyti taip, kad neviršytume susitarto rizikos apetito ir tolerancijos ribų. Kas valdo rizikas? Kiekvienas įmonės darbuotojas yra rizikos valdymo proceso dalyvis, atliekantis jam skirtą vaidmenį, o nuo rizikų pasireiškimo ginamės trijų gynybos linijų principu.

^ ^ ^ ZMOGISKUJU ¸ ¸ ISTEKLIU ¸ VALDYMAS Žmogiškųjų išteklių valdymo vizija organizacijoje – įsitraukę darbuotojai brandžioje ir vienodos kultūros organizacijoje. Mūsų žmogiškuosius išteklius sudaro tam tikras kompetencijas turintys grupės darbuotojai, kurių priimami ir įgyvendinami sprendimai kuria pridėtinę vertę. Santykiai tarp grupės įmonių, vadovų ir su jais dirbančių žmonių yra esminiai, todėl mes kuriame organizacinę kultūrą, kuri skatina:

1. 2.

Darbdavio ir darbuotojo ilgalaikę partnerystę, grįstą įmonės vertybėmis ir jas atitinkančiu elgesiu, abipusiu vertės ir bendros ateities kūrimu.

Palankų mikroklimatą efektyviam darbui, darbuotojų įsitraukimą ir socialiai atsakingą elgesį.

Siekdami pritraukti reikalingus žmones, juos išlaikyti, suteikti veiklai reikiamų įgūdžių bei sudaryti sąlygas tobulėti, o kartu nukreipti darbuotojus ten, kur jie galėtų geriausiai tai realizuoti ir savo idėjomis bei darbais kurtų didžiausią vertę grupei, esame parengę žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą.

Mūsų esminiai žmogiškųjų išteklių valdymo principai: • ugdome darbuotojų sąmoningumą, kurdami efektyvumu, rezultatų siekimu ir inovacijomis grįstą bei į klientą orientuotą organizacinę kultūrą; • formuojame „plokščius“ ir „lieknus“ („plokščia“ ir „liekna“ organizacijos struktūra užtikrina optimalų atsakomybės, pareigų ir teisių pasiskirstymą tarp tarpusavyje susijusių struktūrinių vienetų) įmonės valdymo modelius: reikalingus sprendimus priimame operatyviai, o grupė valdoma efektyviai;

• optimizuojame ir konsoliduoja-

me žmogiškųjų išteklių valdymą: dalijamės ir įgyvendiname gerąją žmogiškųjų išteklių valdymo praktiką;

• stipriname lyderystės kompetenciją: darbuotojams sudarome sąlygas drąsiai priimti sprendimus ir būti atsakingiems už grupės tikslus;

Atrankos kompetencijų centras

Pamainos sistema

Veiklos valdymo sistema

• saugome žinias ir skatiname

darbuotojus mokytis: sukauptą patirtį ir žinias perduodame naujiems darbuotojams, atsižvelgdami į vykstančius ir numatomus pokyčius darbuotojams suteikiame naujų žinių ir gebėjimų;

• sistemiškai žvelgiame į žmogiškųjų išteklių valdymą: įmonių grupėje integruojamos pagrindinės žmogiškųjų išteklių valdymo sritys, kurių pagrindas – kompetencijų modelis;

• kuriame konkurencingą ir motyvuojančią pripažinimo sistemą: siekdami būti konkurencingi rinkoje, stengiamės pritraukti ir išlaikyti darbuotojus grupėje, taip pat rūpinamės tolesniu savo srities profesionalų tobulėjimu grupėje. Daugiau apie žmogiškųjų išteklių valdymą galite paskaityti skyriuje „Dėmesys žmonėms“.

Integruotos žmogiškųjų išteklių valdymo sistemos

Talentų sistema

Kompetencijų modelis

Rotacijos sistema

Ugdymo programos ir karjeros keliai

DARBUOTOJU ¸ SAUGA IR SVEIKATA Rūpestis – toks būtų tinkamiausias žodis, norint apibūdinti tai, ką darome, kad įmonių grupėje būtų saugi aplinka ir sveikos darbo sąlygos. Darbuotojų saugos ir sveikatos (toliau – DSS) politika yra tos gairės, kurios padeda žodį „rūpestis“ paversti realiais darbais ir įsipareigojimais. Todėl nenustebkite, kai jau pirmosiomis darbo biure dienomis sulauksite DSS specialisto, kuris jums primins saugaus darbo taisykles ir reikalavimus. Mūsų darbuotojų sauga apima visas prevencines priemones, skirtas žmonių darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti. Tokios priemonės yra naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Kai kurie rezultatai džiugina. Pavyzdžiui, 2015 m. rugpjūtį visoje įmonių grupėje nebuvo užfiksuotas nė vienas nelaimingas atsitikimas.

dėmesingai dirbti, prisiimti atsakomybę ne tik už savo, bet ir už kolegų saugą. Mes darome viską, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, to tikimės ir iš savo rangovų. Todėl daug dėmesio skiriame darbo saugai ir nelaimingų atsitikimų prevencijai. Apie tai kalbame ne tik su savo žmonėmis, bet ir su partneriais, rangovais bei visuomene, pavyzdžiui, vaikams aiškiname, kad pavojinga lįsti prie kištukinių lizdų.

Darbuotojų prašome, kad jie elgtųsi ne tik taip, kaip parašyta saugaus darbo taisyklėse, bet ir juos pačius skatiname elgtis saugiai, dėmesingai dirbti, prisiimti atsakomybę ne tik už savo, bet ir už kolegų saugą.

Visada darbuotojų prašome, kad jie elgtųsi ne tik taip, kaip parašyta saugaus darbo taisyklėse, bet ir juos pačius skatiname elgtis saugiai,

INFORMACIJOS SAUGA IR PREVENCIJA Esame didelė grupė, kuri ne tik užsiima komercine veikla, bet ir rūpinasi strateginę svarbą valstybei turinčiomis elektrinėmis, plėtoja strateginius projektus, be to, palaikome ryšius su daugiau nei 1,6 mln. gyventojų ir įmonių. Todėl ypatingą dėmesį skiriame informacijos saugai ir prevencijai.

nevyktų nusikalstama veikla ar piktnaudžiavimas užimamomis pareigomis, nebūtų atskleista konfidenciali informacija. Kalbant paprastai, šių specialistų tikslas yra blogiems dalykams užbėgti už akių. O jeigu kažkas ir atsitinka, tai imtis priemonių, kad tai nepasikartotų ateityje.

Žodis „preveñcija“ yra kilęs iš lotyniško žodžio „praeventio“ ir reiškia veiksmą, kuriuo siekiama tam tikriems įvykiams užbėgti už akių.

Prevencijos specialistai taip pat atsako už Nulinės tolerancijos korupcijai politiką. Ji buvo sukurta pagal geriausią užsienio praktiką. Viena svarbiausių Nulinės tolerancijos korupcijai politikos nuostata yra ta, kad mūsų įmonės negali finansuoti politinių partijų. Su politinėmis partijomis susijęs klausimas įtrauktas ir į Privačių interesų deklaraciją, kurią darbuotojai pildo pirmosiomis savo darbo dienomis. Privačių interesų deklaracijas intranete pildo ne visi darbuotojai. Kam tai daryti privalu, sprendžia kiekvienos įmonės vadovas.

Taigi mūsų prevencijos specialistai imasi visų reikiamų veiksmų tam, kad grupės įmonėse neatsitiktų nepageidaujamų įvykių –

Tiek turime įvairaus pobūdžio informacinių sistemų, kuriose saugoma mūsų informacija.

Informacija mes vadiname visa tai, kas yra mūsų popieriniuose dokumentuose, saugoma elektroniniu formatu, pavyzdžiui, vidiniame įmonės tinklalapyje, taip pat ir žinias, perduodamas žodžiu, pavyzdžiui,

per mėnesinį darbuotojų susirinkimą. Mes turime daugiau nei 50 įvairaus pobūdžio informacinių sistemų, kuriose saugoma mūsų informacija. Informacijos sauga susijusi su konfidencialumu, prieinamumu ir vientisumu. Visa įmonių turima informacija yra konfidenciali (prieiga prie informacijos užtikrinama tik tiems vartotojams, kuriems tokia teisė suteikta), išskyrus tą, kuri paskelbta viešai. Todėl pradėdami dirbti įmonių grupėje jūs pasirašote konfidencialumo sutartį. Nepamirškite to, kai apie savo darbą kalbate šeimos šventėse, vakarieniaudami su draugais ar kaimynais.

neatskleistos informacijos konfidencialumo užtikrinimo ir atskleidimo politikos aprašus. Pastarasis dokumentas labai aktualus tada, kai priimami sprendimai, susiję su į biržos sąrašus įtrauktomis bendrovėmis: jis padeda mums apsisaugoti, kad nebūtų paviešinta konfidenciali informacija ar kas nors iš darbuotojų nepasinaudotų vidine informacija.

Informacijos prieinamumas užtikrina, kad reikiamą informaciją gausite reikiamu metu. Informacijos vientisumas būtinas tam, kad grupėje disponuotume vienoda informacija, pavyzdžiui, apie finansinius rodiklius ar darbuotojų skaičių. Tą mums užtikrina visose įmonėse naudojama ta pati duomenų surinkimo ir apdorojimo sistema. Už mūsų įmonių grupės informacijos saugą esame atsakingi mes visi, todėl tam, kad nekiltų nesklandumų, rekomenduojame jums perskaityti Informacijos saugos politikos, Nulinės tolerancijos korupcijai politikos ir „Lietuvos energijos“ įmonių grupės listinguojamų bendrovių viešai

Paula, 6 m. AB „Lietuvos dujos“ (Albina Šegždavičienė)

KOMUNIKACIJA

Nepriekaištinga reputacija yra didelis mūsų organizacijos turtas. Todėl tai, ką sakome, yra ne mažiau svarbu už tai, ką darome.

Mes visi esame atsakingi už tai, kad būtų išlaikytas geras LE vardas, įmonių grupė būtų socialiai atsakinga ir nepriekaištingos reputacijos. Komunikacijai svarbu ne tik tai, ką pasakė vadovas ar koks pranešimas spaudai pateko į viešumą, bet ir tai, kaip kiekvienas iš mūsų elgiamės, kaip kalbame su klientais, visuomenėje. Už įmonių komunikaciją atsakingi jų komunikacijos specialistai (kai kuriais atvejais tai gali būti ir kitos įmonės specialistai) arba šios funkcijos priskiriamos kuriam nors įmonės darbuotojų. Bendrai visos grupės komunikaciją koordinuoja kontroliuojančioje bendrovėje „Lietuvos energija“ veikianti Korporatyvinės komunikacijos

tarnyba. Ji siekia, kad vienų grupės įmonių komunikacija, socialinės atsakomybės iniciatyvos nesikirstų su kitų, būtų suderinamos ir papildytų viena kitą, atitiktų bendrąsias grupės komunikacijos gaires.

Kaip ir kitose veiklose, taip ir komunikacijos srityje siekiama, kad visi balsai susilietų į darnią melodiją. Komunikaciją grupės mastu reguliuoja keli politikų aprašai, pagal juos kiekviena įmonė kuria savo komuni-

kacijos tvarkos aprašus. Pagrindinio dokumento – „Grupės reputacijos valdymo politika“ – taisyklės aktualios visiems grupės darbuotojams, ne tik atsakingiesiems už komunikaciją.

Svarbiausios taisyklės: socialiniuose tinkluose mūsų darbuotojai gali teikti tik asmeninę informaciją;

teikti komentarus, susijusius su grupės veikla, žiniasklaidai gali tik tam įgaliojimus turintys ir bendrauti su žiniasklaida apmokyti darbuotojai;

jeigu grupėje ar kurioje nors iš jos įmonių įvyksta incidentas arba koks nors svarbus įvykis, tai visada apie tai informuojame įmonės komunikacijos darbuotojus. Jeigu paaiškėja, kad įvykis gali turėti įtakos visai grupei, tai Korporatyvinės komunikacijos direktorius parengia krizės valdymo planą ir atsako už krizės valdymą. Šiuo atveju jokie kiti grupės darbuotojai jokios informacijos viešai teikti negali.

PIRKIMAI Įmonėms, kaip ir žmonėms, nuolat kyla poreikis kažką įsigyti ir racionaliai panaudoti tam skirtas lėšas. Tai dažniausiai būna prekės, paslaugos ar darbai. Pirkimuose mums svarbiausia – skaidrumas. Didžioji dalis – 11 – grupės įmonių yra perkančiosios organizacijos. Iš jų didžiausios pirkėjos – ESO ir „Lietuvos energijos gamyba“. Per metus visos įmonės pirkimų atlieka už daugiau nei 0,5 mlrd. EUR. Viešiesiems pirkimams skiriamas biudžetas priklauso nuo mūsų įmonių planuojamų projektų. Siekdami efektyvumo, viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo veiklą sutelkėme UAB Verslo aptarnavimo centre. Šis sprendimas jau pasiteisino – tiekėjams siekiame nustatyti vienodus reikalavimus, be to, užtikriname didesnį skaidrumą ir efektyvumą. Kitos grupės įmonės, neperkančiosios organizacijos, pirkimus vykdo pagal savo pasitvirtintus tvarkų ir procedūrų aprašus: jeigu pavyzdžiui, „NT valdoms“ reikia įsigyti savo valdomų objektų saugos paslaugą, tai ši įmonė tiekėjo ieško pagal savo nustatytą tvarką – informaciją skelbia savo tinklalapyje arba derasi su saugos kompanijomis. Rinkdamasi

geriausią pasiūlymą, įmonė atsižvelgia ne tik į kainos, bet ir į kokybės kriterijus. Su pirkimais kasdienėje veikloje susiduria didžioji dalis mūsų darbuotojų, todėl tam, kad apie juos pakankamai informacijos turėtų naujokai, organizuojame mokymus.

Esame socialiai atsakingi, pirkimuose taikome aplinkosauginius reikalavimus ir siekiame, kad juose taip pat dalyvautų socialinės įmonės.

Organizuodami pirkimus elgiamės skaidriai, siekiame, kad procesai būtų efektyvūs, vyktų didelė tiekėjų konkurencija. Kadangi esame socialiai atsakingi, pirkimuose taikome aplinkosauginius reikalavimus ir siekiame, kad juose taip pat dalyvautų socialinės įmonės (tai įmonės, kuriose dirba asmenys, praradę profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvūs, negalintys lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje).

PROJEKTU ¸ VALDYMAS

projektų, kurių vertė – daugiau nei

mln. EUR

„Projektas“ yra vienas dažniausiai mūsų vartojamų žodžių. Projektu vadiname darbuotojų, dažniausiai kelių sričių specialistų, laikiną veiklą, kuri sukuria unikalų rezultatą. Pavyzdžiui, šio darbuotojo gido sukūrimas taip pat buvo projektas, nes jo rengimas nebuvo susijęs su prie jo dirbusios komandos kasdiene veikla. Kalbant apie įmonių grupę, galima sakyti, kad joje projektas veja projektą – vien 2015 m. pabaigoje grupėje buvo vykdoma apie 60 projektų, kurių vertė – daugiau nei 65 mln. EUR. Daugelis mūsų projektų yra susiję su grupės strategijos įgyvendinimu, todėl vieni jų daromi tam, kad didintų veiklos efektyvumą, pvz., diegiama turto valdymo sistema. Kiti, pavyzdžiui, Kruonyje planuojamas statyti vėjo jėgainių elektrinių parkas, užtikrintų didesnę grupės

įmonių veiklos diversifikaciją, o treti – pagerintų organizacinę kultūrą ar paslaugų kokybę. Siekiame, kad mūsų darbuotojai iniciatyviai dalyvautų projektuose ir kuo geriau atliktų savo darbus. Projektus mes skirstome į dvi kategorijas:

1. Grupės projektai apima kelias įmones, pavyzdžiui, didelių IT sistemų diegimas, įmonių veiklos optimizavimas;

2. Bendrovių projektai vyksta ir naudas kuria atskirose įmonėse, pavyzdžiui, ESO vykdo elektros ir dujų skirstomojo tinklo atnaujinimo ir plėtros projektus.

Įmonių grupėje įprasta, kad vienu metu projektų vadovas turi 2–3 projektus, kurių kiekvienas turi savo savininką – labiausiai projekto rezultatais suinteresuotą asmenį. Kartais nutinka taip, kad keli projektai, kurie turi vieną tikslą, gali būti sujungti į vieną darinį – programą. Ji taip pat turi vadovą ir savininką. Projektai grupėje inicijuojami pagal sudarytus trejų metų veiklos planus, pakitusią teisinę aplinką ar inovacijas. Tačiau ne visos veiklos planuose numatytos priemonės yra laikomos projektais. Tai gali būti ir mažesnės apimties darbai – užduotys. Nors jos

turi projekto veiklos požymių, tačiau jų svarba yra mažesnė ir mažiau darbuotojų dalyvauja jas vykdant. Projektų valdymas, kaip užduočių vykdymo metodas, grupėje apima laiką nuo tikslo nustatymo iki pat rezultato gavimo. Kiekvienas projektas turi aiškią pradžią ir pabaigą. Baigus darbus vertinama, ar projekto pradžioje užsibrėžti tikslai buvo pasiekti, o rezultatai naudojami. Šitaip galime užtikrinti, kad rodikliai ir numatyti tikslai yra adekvatūs ir susiję su visos grupės įgyvendinamos strategijos kriterijais.

Projektų valdymas

Inicijavimas

Planavimas

Sprendimas dėl projekto pasiūlymo tinkamumo ir projekto plano rengimo

Sprendimas dėl projekto plano tinkamumo ir projekto vykdymo

Vykdymas

Užbaigimas

Sprendimas dėl projekto plano tinkamumo ir projekto vykdymo

Sprendimas dėl projekto užbaigimo

VIDAUS AUDITAS Vienas iš mūsų strateginių tikslų – didinti savo veiklos efektyvumą ir tai daugiausia susiję su centralizavimu. Dėl to nuo 2015 m. sausio žengėme dar vieną svarbų žingsnį – į kontroliuojančios „Lietuvos energijos“ vidaus audito tarnybą iš kitų grupės įmonių perėjo dirbti visi vidaus auditoriai. Vidaus auditoriai pagal pateiktus faktus vertina grupės įmonių valdymo, veiklos ir rizikų valdymo procesus, vidaus kontrolių tinkamumą ir veiksmingumą. Tai gali būti finansų, veiklos, atitikties, sistemų

Vidaus auditoriU¸ atliekaMA FUNKCIJA

apsaugos arba specialūs audito projektai. Audito misija yra objektyviais, nepriklausomais, aukštos kokybės vertinimais ir konsultacijomis siekti LE grupės strateginių tikslų įgyvendinimo. Vidaus audito tarnyboje dirba 12 vidaus auditorių. Įmonėms paskirti kuruojantys auditoriai, o kiekvieno audito atveju pasitelkiami atitinkamos specializacijos auditoriai.

Vertina grupės įmonių valdymo, veiklos ir rizikų valdymo procesus, vidaus kontrolių tinkamumą ir veiksmingumą.

^ POKYCIU ¸ VALDYMAS

Pokyčiai yra varomoji jėga, kuri padeda kurti vertę ir įgyvendinti strateginius tikslus.

Mes keičiamės, nes įgyvendiname veiklos strategiją, tobuliname įmonių ir struktūrinių padalinių veiklą bei procesus, didiname efektyvumą ir veiklos kokybę. Mes žinome, kad, norint sėkmingai įgyvendinti pokyčius, pirmiausia būtina suformuoti tinkamą komandą – tokią, kuri gebėtų pokyčius įgyvendinti savo jėgomis ir sėkmingai. Naujausias didelis mūsų pokytis – „LE starto“ programa.

Pokyčiams pritariantiems darbuotojams suteikiama galimybė tapti pokyčių ambasadoriais, kurie skleidžia informaciją apie tikslus ir svarbą.

Pokyčių valdymą sudaro šie etapai: • pokyčio identifikavimas; • pokyčio komandos sudarymas; • pokyčio tikslų nustatymas; • aiški komunikacija ir darbuotojų įtraukimas; • užduočių darbuotojams pateikimas; • pokyčio rezultatų skelbimas; • pokyčio efekto įvertinimas. Svarbiausi pokyčių dalyviai yra žmonės, todėl planuodami pirmiausia siekiame kuo didesnio jų pritarimo ir dalyvavimo su pokyčiu susijusiuose procesuose. Pavyzdžiui, į „LE starto“ programą aktyviai buvo įsitraukę daugiau kaip 100 mūsų žmonių. Praktika rodo, kad organizacija pokyčius gali sklandžiai ir sėkmingai įgyvendinti tada, kai tinkamai, laiku ir nuolat apie tai informuoja savo darbuotojus. Poky-

čiams pritariantiems darbuotojams suteikiama galimybė tapti pokyčių ambasadoriais, kurie skleidžia informaciją apie tikslus ir svarbą. Vykstant

pokyčiams, į šį procesą vadovai turi įtraukti savo darbuotojus ir skirti jiems konkrečias užduotis.

Informuojant apie pokyčius svarbu numatyti:

šaltinį – kas informuos apie pokytį;

pranešimą – apie ką reikia informuoti;

komunikacijos priemones – kaip bus komunikuojama;

auditoriją – kam bus pranešama;

grįžtamojo ryšio surinkimo kanalus;

rizikas ir jų valdymo priemones, dėl kurių informacija galėtų būti iškraipyta ar praleista nemačiomis.

¸ APTARNAVIMAS KLIENTU Jeigu klausysimės klientų, su kuriais dirbame, išlaikysime savo vertybes ir tai, kas svarbiausia mums bei mūsų organizacijai.

Vienas iš mūsų strateginių tikslų – kokybiškas klientų aptarnavimas, todėl įgyvendindami „LE starto“ programą, sukūrėme naują klientų aptarnavimo modelį. Nuo 2016 m. ESO, „Lietuvos dujų tiekimo“ ir Energijos tiekimo klientus aptarnauja bendruose paslaugų centruose bei elektroninėje erdvėje. Bendras klientų aptarnavimas sutelkia geriausią praktiką ir per vieną langelį leidžia operatyviai pasiūlyti klientams aktualiausias paslaugas jiems patogiausiu būdu – internetu, telefonu ar klientų aptarnavimo centre. Klientų aptarnavimą apjungė vienas prekės ženklas – „Gilė“. Patogumą didina galimybė bendrame paslaugų portale vienu mokėjimu atsiskaityti už dvi paslaugas – elektros energiją ir gamtines dujas. Prie bendro klientų aptarnavimo kviečiamos prisijungti ir kitos bendrovės: vandens,

šilumos tiekimo ir kitos komunalines paslaugas teikiančios bendrovės. „Gilėje“ klientai taip pat gali pasirinkti, kokiu būdu atsiskaityti už paslaugas: per kurį nors iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ar mūsų pačių sukurtą mokėjimo įstaigą „Elektroninių mokėjimų agentūrą“ (trumpiau – EMA). Klientų aptarnavimo specialistai sutelkti vienoje grupės įmonėje – Verslo aptarnavimo centre (VAC). Tai leidžia sumažinti veiklos išlaidas, padidinti lankstumą, sukurti papildomas naudas vartotojui. VAC taip pat administruoja įmokas, vykdo sąskaitybą, valdo įsiskolinimus. Orientuodamiesi į klientą, nuolat tobuliname ir klientų aptarnavimo kokybę. Tam esame įsidiegę klientų aptarnavimo standartą, kuriame nustatyti elgesio principai ir normos. Jų privalo laikytis visi įmonių grupės darbuotojai.

Kai bendraujate su klientais:

būkite pasiekiami: klientui svarbu susisiekti jam patogiu būdu;

parodykite dėmesį: pagarbiai bendraukite, kalbėkite suprantamai;

suteikite profesionalią konsultaciją: pateikite tikslius ir išsamius atsakymus, ieškokite abiem pusėms geriausių sprendimų, atsiprašykite už padarytas klaidas;

padėkite iškart, kai tik sužinosite apie klientui kilusias problemas;

tobulėkite: atsižvelkite į klientų pateiktas pastabas ir pasiūlymus bei perduokite pagyrimus tiems, kam jie skirti.

^ DEMESYS . ZMONEMS ¸ VEIKLOS VALDYMAS DARBUOTOJU Nesame vien tik darbuotojai, kolegos, pavaldiniai ar vadovai. Pirmiausia mes esame žmonės. Kiekvienais metais vertiname darbuotojų veiklą. Darbuotojų susitikimai su vadovais, kurių metu aptariama darbo veikla, mums padeda pasiekti geresnių organizacijos, padalinio ir konkretaus darbuotojo veiklos rezultatų. Be to, tai padeda suderinti visus veiklos vektorius taip, kad bendrų tikslų siektume koordinuotai – kaip tobulai derantis simfoninis orkestras. Vienas svarbiausių darbuotojų veiklos valdymo elementų – metinis pokalbis. Kol kas jie daugiausia vyksta su biuro darbuotojais ir specialistais, bet siekiama, kad ši geroji praktika pasiektų visus mūsų darbuotojus. Darbuotojai, kuriems keliami trumpalaikiai tikslai – pasiekti tam tikrus rodiklius per konkretų laiką, kas mėnesį ar ketvirtį tiesiog kalbasi su vadovais. Per metinį pokalbį vadovas susitinka su pavaldžiu darbuotoju ir aptaria, ar

jam pavyko pasiekti praėjusių metų tikslus, vertinama kompetencija bei numatomi kitų metų tikslai. Taip pat kartu aptariami lūkesčiai, susiję su darbuotojo veiklos kokybe ir kompetencijomis, numatomos ugdymo priemonės, apžvelgiami karjeros siekiai. Šio pokalbio metu sprendžiami ir atlygio klausimai – paūgėjus profesinėje srityje, galima tikėtis aukštesnio pagrindinio atlygio. Įgyvendinus užsibrėžtus tikslus ir puikiai atliekant pagrindines pareigas – motyvuojama kintamąja atlygio dalimi.

Per metinį pokalbį aptariami lūkesčiai, susiję su darbuotojo veiklos kokybe ir kompetencijomis, numatomos ugdymo priemonės, apžvelgiami karjeros lūkesčiai.

Metiniai pokalbiai vyksta „iš viršaus į apačią“, t. y. generalinis direktorius kalbasi su jam pavaldžiais vadovais, šie – su skyrių, departamentų vadovais. Šiuo principu pokalbiai vyksta iki specialistų lygmens.

vertinimas šitaip vadinamas dėl to, kad darbuotojai savo kompetencijas vertina ir patys, jas taip pat vertina jų vadovai bei kolegos. Be to, darbuotojai vertina ir savo vadovus; • vasarį–balandį vyksta metiniai pokalbiai – apie juos jau rašėme;

Darbuotojų veiklos vertinimas susideda iš kelių etapų: • sausio–vasario mėnesiais vyksta vadinamasis darbuotojų 360˚ kompetencijų vertinimas: nuo bendrųjų, tokių kaip bendradarbiavimas ir orientacija į rezultatą, iki lyderystės, vadovavimo. 360˚

• III metų ketvirtį vyksta tarpiniai pokalbiai. Dirbame dinamiškoje srityje, todėl praėjus pusmečiui šių pokalbių metu aptariami metiniai tikslai ir, pasikeitus aktualijoms, jie gali būti keičiami.

Darbuotojų veiklos vertinimo etapai

Veiklos tikslų planavimas

Tarpinė pažangos apžvalga

Nukreipimas, nuolatinis grįžtamasis ryšys ir ugdymas

3. Veiklos tikslų vertinimas

Kodėl reikia tikslų? Kiekvieno iš mūsų išsikelti tikslai turi būti konkretūs, išmatuojami, įgyvendinami, aktualūs organizacijai ir įvykdomi per konkretų laiką.

Tikslų nauda:

Metiniai tikslai siejami su:

darbams suteikia kryptį ir prioritetus;

įmonės tikslais;

didina darbuotojų motyvaciją;

padalinio tikslais;

didina efektyvumą;

projektais;

skatina darbuotojų įsitraukimą;

kasdienės veiklos tobulinimu.

stiprina bendrumą komandoje ir norą tobulėti.

KARJEROS MODELIS Kiek aš uždirbsiu? Kokios perspektyvos uždirbti daugiau? Nuo ko priklausys mano atlygis? Vieni to klausia tiesiai, kiti bando išsiaiškinti aplinkiniais keliais, nuspėti. Mūsų atsakymas – LE grupėje įdiegti skaidrūs ir vienodi atlygio nustatymo principai. Darbuotojų atlygį sudaro pagrindinė ir kintamoji dalys, papildomos naudos bei nefinansinės motyvacijos priemonės – pripažinimas, savirealizacijos ir augimo galimybės bei kita. Pagrindinė atlygio dalis, dažnai vadinama iškalbinga santrumpa PAD‘u, yra gaunama kiekvieną mėnesį. Ji nustatoma atsižvelgiant į situaciją rinkoje, finansines įmonės galimybes ir darbuotojo pareigybės lygmenį, jos svarbą (aukščiausi, vidurinio lygmens vadovai, specialistai) ir profesines kompetencijas. Pavyzdžiui, finansų specialistas gali būti pradedantysis, pažengęs, vyresnysis ar ekspertas. Taigi atlygis gali didėti ne tik lipant karjeros laiptais aukštyn, bet ir tobulinant savo, kaip profesionalo, įgūdžius ir žinias. Kintamoji atlygio dalis (KAD‘as) yra papildomas atlygis, kuris uždirbamas pasiekus savo metinius tikslus. Tai

tam tikra dalis nuo darbo sutartyje nurodyto atlygio ir jos dydis priklauso nuo įmonės rezultatų, individualių metinių tikslų pasiekimo, pagrindinių pareigų atlikimo kokybės. Skirtingų pareigybių KAD‘ams šie rezultatai turi nevienodą svorį. Pavyzdžiui, valdybos narių KAD‘as šimtu procentų priklauso nuo pasiektų įmonės rezultatų. O štai specialistų KAD‘e įmonės rezultatai sudaro apie 10 %, individualių tikslų pasiekimas – apie 90 %.

Atlygis mūsų grupėje tiesiogiai priklauso nuo darbo rezultatų ir suinteresuotumo savo profesine bei įmonės sėkme.

Papildomos naudos yra ir tam tikros tiesioginės piniginės išmokos, pavyzdžiui, gimus vaikui, ir finansinę išraišką turinčios kompensacijos – mokymosi atostogų apmokėjimas ar papildomų mokamų atostogų už stažą suteikimas.

Esame įsitikinę, kad tokia sistema yra skaidri ir teisinga. Ja siekiame parodyti, kad atlygis mūsų grupėje tiesiogiai priklauso nuo darbo rezultatų ir suinteresuotumo savo profesine bei įmonės sėkme.

Mes skatiname darbuotojus drąsiai dalytis savo idėjomis, iniciatyvomis, prisiimti daugiau atsakomybės ir taip save realizuoti, nes grupėje nuolat galima rasti veiklos, į kurią įdomu įsitraukti. Dėl to skatiname ir palaikome darbuotojų vidinę karjerą ir rotaciją.

Rinkdamiesi žmogų į laisvą poziciją, į kurią kandidatuoja vidiniai ir išoriniai kandidatai, mes:

atsižvelgiame, ar kandidato požiūris atitinka mūsų įmonių grupės vertybes ir organizacijos kultūrą;

Pamainumo sistemą galima priskirti prie mūsų grupės naujovių, nes ji buvo įdiegta tik 2014 m. Ji mums reikalinga ir svarbi, nes ilgalaikėje perspektyvoje padės užtikrinti reikiamas kompetencijas ir veiklos tęstinumą. Esame parengę sąrašą kertinių pareigybių ir žmonių, kurie galėtų pakeisti dabartinius šių pareigybių darbuotojus . Šie sąrašai mums padeda suprasti, kokio darbuotojo kokias kompetencijas reikia ugdyti. Rengiame kryptingus jų mokymo planus. Į juos įtraukti ir vadovai, ir specialistai. Nustačius kertines pareigybes ir darbuotojus, kurie prireikus pakeistų jas užimančius kolegas, lengviau planuoti ir darbuotojų rotaciją.

vertiname kandidato profesines ir bendrąsias kompetencijas bei gebėjimus pasiekti keliamus tikslus.

Darbuotojų rotaciją įmonių grupėje pradėjome taikyti prieš kelerius metus, kai tam atsirado natūralus poreikis. Skatindami rotaciją siekiame, kad grupės įmonės būtų ne vertikalių struktūrinių vienetų darinys, o įmonių visuma, kurioje darbuotojai galėtų save realizuoti, judėdami per bendroves ir tinkamai panaudodami turimas žinias, patirtį, taip pat mokytis bei tobulėti. Rotaciją pirmiausia siūlome darbuotojams, kurie geba kurti naujoves, dirbti savarankiškai. Rotacija padeda kurti vertę visai įmonių grupei ir pačiam darbuotojui: jis nuolat tobulėja, todėl rinkoje yra vertinamas kaip daug ir įvairios patirties sukaupęs specialistas. Mūsų bendrovėms rotacija naudinga tuo, kad užtikrina pasidalijimą vertinga patirtimi tarp skirtingų įmonių.

Rotacijos naudos:

LE grupei

• aukšto potencialo profesionalų išlaikymas; • organizacinės kultūros skleidimas / puoselėjimas ir korporatyvinio valdymo stiprinimas; • teigiamas ekonominis efektas; • lyderystės ir vadovavimo bei profesinių kompetencijų stiprinimas grupės mastu, potencialo kaupimas; • veiklos tęstinumas; • darbuotojų motyvavimas.

Įmonei • taupomos atrankos sąnaudos; • rotuojamas darbuotojas gali užbaigti pradėtus darbus jau būdamas kitoje įmonėje; • didinamas darbuotojų įsitraukimas; • greitesnė darbuotojo adaptacija (tos pačios vertybės, darbo priemonės, unifikuoti procesai); • darbuotojų ugdymas; • įmonės lankstumo ir efektyvumo skatinimas.

Darbuotojui • daugiau karjeros galimybių; • kompetencijų ugdymas; • universalumo didinimas; • vertės darbo rinkoje padidėjimas; • akiračio praplėtimas; • galimybė keisti darbo pobūdį, išbandyti save kitoje srityje.

Rotacija gali būti:

Numatoma iš anksto Jei vienoje įmonėje baigiamas didelis projektas, o kitoje panašus projektas pradedamas, tai darbuotojams siūloma imtis darbo kitoje bendrovėje. Tokia planinė rotacija garantuoja darbuotojui karjeros tęstinumą ir tobulėjimą;

Esant poreikiui Kai įmonių grupėje atsiranda laisva darbo vieta, ji pirmiausia pasiūloma grupės darbuotojams;

Terminuota: •

Trumpalaikė; jos metu įgyjama žinių, patirties ir gerosios praktikos kitoje įmonėje, dažniausiai trunka kelias dienas;

•

Ilgalaikė; skirta konkrečiai užduočiai ar projektui įvykdyti, trukmė priklauso nuo šių darbų tikslų ir trukmės – gali trukti nuo kelių savaičių iki kelerių metų;

Neterminuota

Trunka neribotą laiką.

. . SEKMES ISTORIJOS

Giedrė Maumevičiūtė „Lietuvos energijos“ Veiklos vystymo vadovė Giedrė Maumevičiūtė į valdančiąją bendrovę grįžo baigusi savo darbus „Lietuvos dujų tiekime“, kur buvo Organizacinio vystymo departamento vadovė. Prieš prisijungdama prie „Lietuvos dujų tiekimo“ komandos, ji dirbo „Lietuvos energijos“ Rizikų ir procesų valdymo vadove, o dar anksčiau – Procesų vystymo skyriaus vadove bendrovėje „Lietuvos energijos gamyba“.

Valentina Birulienė „Lietuvos energijos“ įmonių grupėje dirba nuo 2010 m. lapkričio. Pradėjo dirbti VST, tada perėjo į „Lesto“, dar vėliau tęsė darbus „Lietuvos energijos gamyboje“, po to – „Lietuvos energijoje“. Iki 2016 m. sausio ji buvo „Lietuvos dujų“ Organizacijos vystymo tarnybos direktorė, o dabar vadovauja VAC Klientų aptarnavimo departamentui.

Saulius Barauskas Dabartinis Vilniaus kogeneracinės jėgainės direktorius energetikos sektoriuje dirba nuo 2005 m. Pradėjęs vadovauti rinkodaros ir pirkimų padaliniams naujai įsteigtoje antrinėje AB Rytų skirstomųjų tinklų transporto bendrovėje UAB „Rytra“ (šią veiklą toliau vykdo NT Valdos), vėliau išrinktas ir į valdybos narius. 2010 m. viduryje prisijungė prie RST ir AB VST reorganizacijos darbų, kurių metu buvo įkurta AB LESTO. Nuo 2011 m. LESTO pradėjo dirbti strategijos ekspertu, dalyvavo kuriant bendrovės strategiją ir įgyvendinant įvairius strateginius projektus. Nuo 2014 m. pabaigos vadovavo vienam didžiausių LE grupės įmonių pokyčių – „LE starto“ programai.

^ ¸ PAIESKA IR DARBUOTOJU ATRANKA Savo organizacijai ieškome žmonių, žvelgdami į ilgalaikę perspektyvą. Mūsų verslas labai dinamiškas – optimizuojame, efektyviname, diversifikuojame savo veiklas, todėl šiems tikslams įgyvendinti nuolat ieškome žmonių, kurie atitiktų mūsų organizacijos vertybes ir kultūrą. Siekiame pritraukti ir atrinkti profesionalius darbuotojus, todėl tinkamų kandidatų ieškome tiek grupės viduje, tiek darbo rinkoje. Dalyvaujame mokymo įstaigų organizuojamose karjeros dienose ir kituose specializuotuose renginiuose, kurių metu galime susipažinti su potencialiais darbuotojais, bendradarbiaujame su studentais, suteikdami jiems galimybę atlikti praktiką įmonių grupėje. Per metus grupėje vidutiniškai vyksta 600 vidinių ir išorinių atrankų. Todėl galima sakyti, kad darbuotojų paieškos ir atrankos procesai vyksta nuolat. Pavyzdžiui, dėl vertės grandinės išgryninimo programos vyko aukščiausio ir vidurinio lygmens vadovų atrankos, po jų buvo pradėta grupės įmonių valdymo organų atranka. Mūsų vykdomos darbuotojų atrankos susideda iš kelių etapų, per kuriuos vertinama, ar kandidato vertybės atitinka mūsų organizacinę kultūrą ir vertybes, taip pat jo motyvacija, gebėjimai, kompetencija ir veiklos vizija. Atrankos kriterijams visada skiriame didelį dėmesį, nes tai padeda teisin67

gai pasirinkti. Atsakingai rengiamės ir pokalbiams su kandidatais, nes puikiai suprantame, kad renkamės ne tik mes, bet renkasi ir mus. Pasirinkus kandidatą kitas labai svarbus etapas – naujo darbuotojo adaptacija. Tai laikas, dažniausiai pirmieji trys mėnesiai, per kurį darbuotojas stengiasi integruotis į įmonės veiklą, įsisavinti būtiną informaciją ir perprasti savo darbo specifiką. Mes stengiamės sudaryti visas sąlygas, suteikti reikiamą informaciją ir pagalbą, būtiną savarankiško darbo pradžioje integruojantis į kolektyvą ir organizacijos kultūrą, nes tai padeda naujam darbuotojui sklandžiai įsilieti į įmonės veiklą. Tam kartą per ketvirtį organizuojame LE grupės naujokų dienas, orientuotas į visoms įmonėms aktualias sritis ir temas. Jos vyksta vieną dieną, o mokymai trunka visą adaptacijos laikotarpį. Naujam darbuotojui privalu išklausyti tam tikrą mokymų paketą priklausomai nuo jo veiklos. 2016 m. dalis mokymų perkeliami į elektroninę erdvę, todėl juose naujokai galės dalyvauti sau patogiu metu. Adaptacijos sėkmė labai priklauso nuo šio proceso dalyvių – tiesioginio vadovo, paskirtojo kuratoriaus, kolegų, personalo skyriaus specialistų ir, aišku, paties naujoko. Galime tik pasidžiaugti, kad tokie atvejai, kai nauji darbuotojai iš mūsų organizacijos pasitraukia per bandomąjį laikotarpį, itin reti.

TALENTU ¸ PROGRAMA

Mums reikia tokių žmonių, kurie geba kurti naujoves, dirba savarankiškai ir tam yra labiausiai atsidavę.

Formuodami savo komandas, į jas stengiamės kuo daugiau pritraukti savo srityje geriausių ir profesionaliausių žmonių. Šis nuolatinis poreikis mus paskatino žengti naują žingsnį – parengti programą, kuri padėtų formuoti ir ugdyti talentus. Tokiu būdu galėsime pritraukti tinkamus žmones, kurie gebėtų atskleisti savo potencialą ir didintų įsitraukimą organizacijoje bei prisidėtų prie vertės ir efektyvumo kūrimo.

dekanatais, analizuodami duomenų bazes ir socialiniuose tinkluose pateikiamą informaciją. Planuojame, kad integruota talentų valdymo sistema mūsų organizacijoje pradės veikti 2016 metais.

Talentų atranką planuojame daryti pasitelkdami LE įmonių grupės darbuotojus ir pritraukdami potencialius kandidatus iš darbo rinkos – aktyviai dalyvaudami karjeros dienose, dirbdami su tikslinių universitetų

LYDERYSTE Lyderystė yra procesas, kuris nepriklauso nuo užimamų pareigų. Žmogaus lyderystė gali pasireikšti bet kokioje organizacijoje. Tokios galimybės kiekvieno mūsų gyvenime atsiranda kiekvieną dieną, kai dirbame komandoje, susiduriame su iššūkiais ar bendraujame su draugais. Lyderystės galima išmokti.

Mes lyderystę suprantame kaip gebėjimą daryti įtaką žmonėms – elgtis taip, kad kiti norėtų eiti kartu vardan vieno tikslo. Skatiname ir tikimės lyderystės iš savo žmonių. Tam, kad būtum lyderiu, nereikia užimti kokių nors pareigų. Lyderystę mes visi galime demonstruoti savo kasdienėje veikloje, prisidėdami prie projekto, socialinės veiklos ar kitų iniciatyvų. Mūsų vadovai yra lyderiai, kurie komunikuoja mūsų grupės viziją ir misiją, uždega tuo tikėjimu kitus, bet tai nėra privilegijuota vadovų veikla. Lyderystė apima tai, ką tu pats ugdai savyje, ir tai, ką gali ugdyti kituose.

Vis dėlto lyderystę suprantame ne tik kaip vizijos ar gerų žinių komunikavimą. Tai ir atviras požiūris į problemas, iššūkius, atsakomybės prisiėmimas ir siekis daryti pokyčius. Šiuo požiūriu lyderystė gali būti rizikinga ir net nuvilti pokyčiams nepasirengusius žmones. Nepaisydami to, visada sakome savo žmonėms: turi idėją, imkis lyderystės. Mes aktyviai skatiname lyderystę – turime Talentų programą, kuri mums padeda pritraukti tinkamus žmones ir didina įsitraukimą į organizacijos veiklą. Apie tai daugiau informacijos rasite skyrelyje „Talentų programa“.

TRADICIJOS IR RENGINIAI Kiekvienais metais minime Energetikų dieną, organizuojame kalėdinius ir naujamečius renginius, švenčiame įmonių ir darbuotojų gimtadienius. Mes švenčiame: • 1892 m. balandžio 17 d. kunigaikščio Bogdano Oginskio dvare įžiebta pirmoji elektros lemputė Lietuvoje, pažymėjusi elektros energetikos plėtros pradžią. Nuo tada visi šalies energetikai balandžio 17-ąją švenčia Energetiko dieną;

Puoselėdami bendrą grupės kultūrą, kuriame ir naujas tradicijas.

• kartu su darbuotojais ir darbuotojų šeimų nariais švenčiame didžiąsias metų šventes, organizuojame ir dalyvaujame socialinėse veiklose; • esame socialiai atsakingi, todėl dalyvaujame ir organizuojame aplinkos tvarkymo akcijas įvairiose Lietuvos vietose; • esame sportiški – organizuojame ir patys dalyvaujame sporto renginiuose; • darbuotojų iniciatyva organizuojami dviračių, baidarių žygiai ir protų mūšiai; • pastebime savo darbuotojų nuopelnus, todėl renkame ir apdovanojame geriausius kolegas.

¸ SANTYKIS MUSU SU APLINKA IR VISUOMENE Kiekvienas iš mūsų galime padėti išsaugoti tai, ką dabar turime.

Esame socialiai atsakingi ir mūsų tikslas – ne ką nors perauklėti, o priešingai – „užkrėsti“ geru elgesiu. Toks mūsų siekis atsispindi keturiose srityse – aplinkosaugos, santykių su darbuotojais ir visuomene bei mūsų veiklos.

Neringa, 4 m. „Lietuvos energijos gamyba“, AB (Kristina Kavalnytė)

APLINKOSAUGA Skatiname kitus ir patys savo veikloje naudojame pažangias priemones, technologijas, padedančias mažinti veiklos poveikį aplinkai bei diegiame procesus, atitinkančius ekologijos standartus.

Mes: rūšiuojame atliekas – gamybinėse patalpose ir virtuvėlėse stovi specialūs rūšiavimo konteineriai;

renkamės gamtai draugišką transportą: savo automobilių parke didiname elektromobilių skaičių;

surenkame panaudotas baterijas;

šiltuoju metų laiku darbuotojus skatiname į darbą vykti dviračiais, taip pat šia transporto priemone vykti ir į susitikimus. Dėl to darbuotojams Vilniuje suteikiame galimybę važinėti oranžiniais įprastais ir elektriniais dviračiais.

naudojame taupiąsias elektros lemputes; montuojame išmaniuosius elektros jungiklius; taupome šilumą – užtikriname tolygų šilumos srautą patalpose, suvienodiname radiatorių šildymą; aktyviai dalyvaujame ekologinėse iniciatyvose ir aplinkos apsaugą užtikrinančiose prevencinėse programose;

SANTYKIAI SU DARBUOTOJAIS Su darbuotojais mus sieja ilgalaikės partnerystės santykiai, kurių pagrindą sudaro vertybes atitinkantis elgesys, abipusis vertės kūrimas ir bendro tikslo siekis.

Santykiuose su darbuotojais siekiame partnerystės – bendradarbiavimo, kuris padėtų įgyvendinti mūsų organizacijos strateginius tikslus ir kurtų vertę. Tam, kad pasiektume užsibrėžtus tikslus, o esant galimybei, ir viršytume lūkesčius, turime gerai jaustis ir būti įsitraukę į organizacijos veiklą. Todėl savo darbuotojams siekiame sukurti novatorišką ir motyvuojančią darbo aplinką, nes jie yra pagrindinis ir svarbiausias sėkmingos LE grupės veiklos veiksnys. Skatiname darbuotojų profesiona-

lumą, atsakomybę, novatoriškumą ir pastangas siekti geriausio rezultato. Nuo 2012 m. grupėje periodiškai atliekame darbuotojų nuomonės tyrimus. Jie mums padeda suprasti, kaip mūsų darbuotojai vertina pačią organizaciją, kaip joje jaučiasi, kas jiems yra svarbu, taip pat sužinoti, ar jie noriai įsitraukia į projektus ir organizacijos veiklą. Naujausius rezultatus skelbiame po kiekvieno tyrimo. Mūsų darbuotojai vertina tai, kad dirba didelėje strateginės reikšmės įmonių grupėje, kurioje vykdomos plačios ir sudėtingos programos. Todėl skatiname jų iniciatyvumą, gebėjimą ir norą dalyvauti įgyvendinant strateginius projektus ir programas bei atkaklumą siekiant rezultato.

Simona, 9 m. „Lietuvos energijos gamyba“, AB (Lina Markauskienė)

¸ UGDYMAS DARBUOTOJU

Siekiame, kad mūsų darbuotojai nuolat tobulėtų, todėl jų ugdymas yra neatsiejama mūsų organizacijos dalis. Ugdymas – tai atsakomybė, kuri remiasi darbuotojo, tiesioginio jo vadovo ir organizacijos bendradarbiavimu.

• Vadovybė darbuotojams nustato aiškius lūkesčius, užtikrina tinkamus išteklius, paramą ir aplinką nuolatiniam ugdymuisi bei grįžtamajam ryšiui.

• Tiesioginis vadovas prižiūri, ar

asmens ugdymo tikslai atitinka įmonės poreikius; kuria aplinką nuolatiniam ugdymui ir grįžtamajam ryšiui bei aktyviai siekia užtikrinti darbuotojui ugdymo ir mokymosi galimybes.

• Darbuotojas prisiima atsakomybę už savo ugdymą ir naudojasi įmonių grupėje turima patirtimi.

Planuodami darbuotojo tobulėjimą, remiamės vadinamuoju 70/20/10 mokymų organizavimo principu: • 70 % sudaro savarankiškas mokymasis: naujų žinių ir įgūdžių įgyjama darbinėse situacijose, atliekant užduotis ir sprendžiant problemas. Kompetencijos ugdomos atliekant sudėtingesnes užduotis, įgyvendinant nustatytus tikslus ir dalyvaujant įvairiuose projektuose; • 20 % – mokymasis iš kitų. Tai daroma stebint kitų veiklą, klausiant ir konsultuojantis su tam tikroje srityje labiau patyrusiais kolegomis; • 10 % – tai formalusis ugdymas. Šiuo atveju naujų žinių ir įgūdžių semiamasi seminaruose, kursuose, studijose, skaitant knygas ar gilinantis į teoriją ir ieškant būdų, kaip ją pritaikyti praktikoje.

Siekiame, kad kiekvienam organizacijos darbuotojui būtų prieinamos visų tipų ugdymosi priemonės – privalomieji, bendrieji, atvirieji seminarai ir konferencijos, profesiniai, e. mokymai, studijos aukštosiose mokyklose, rotacijos, elektroninės ir fizinės bibliotekos, kurių reikia jo pareigybei reikalaujamoms kompe-

tencijoms ugdyti. Taip pat skatiname dalytis patirtimi ir gerąja praktika. Organizacijoje taip pat siekiame ugdyti bendrą vadovų identitetą, vienodus vadovavimo ir lyderystės principus. Tam parengėme ilgalaikį ugdymo modelį. Jo programos apima aukščiausio ir vidurio lygmens vadovų bei specialistų ugdymą.

UGDYMO PLANAVIMO ŠALTINIAI

Darbuotojo veiklos vertinimas (DVV)

Įmonės strategija ir verslo poreikis

360 tyrimas

Vadovo lūkesčiai

Įsistraukimo tyrimas

Reikalavimai pareigybei

Išorinė aplinka Darbuotojo kvalifikacija

SANTYKIAI SU VISUOMENE Glaudžiai bendradarbiaujame su visuomene, atsiskaitome jai už savo vykdomas veiklas, prisidedame prie socialinės raidos ir gerovės kūrimo. Esame įsteigę Paramos fondą, kuris visos grupės vardu remia reikšmingas, valstybei ir visuomenei vertingas iniciatyvas bei projektus. Užtikrindami skaidrumą, viešai skelbiame vertinimo kriterijus, keliais etapais vykdome paraiškų vertinimą ir sprendimo skirti konkrečią paramą priėmimo procesą. Siekdami paramą teikti įvairaus lygio iniciatyvoms ir projektams, iki 80 % fondo lėšų skiriame nacionalinio, 15 % – regioninio lygio, o 5 % – kitiems projektams ir veikloms. Esame numatę, kad paramos neskiriame ir jos nenaudojame politinėms partijoms ar politinėms kampanijoms finansuoti, ekstremaliam sportui remti. Paramos fondo biudžetą sudaro visų grupės įmonių įnašai, siekiantys iki 1 % konsoliduotojo grynojo pelno. Gabija, 5 m. AB „Lietuvos dujos“ (Vida Kazlauskienė)

Siekdami paramą teikti įvairaus lygio iniciatyvoms ir projektams, iki 80 % fondo lėšų skiriame nacionalinio, 15 % – regioninio lygio, o 5 % – kitiems projektams ir veikloms.

Pagal ES direktyvą Bendrijos šalys, taip pat ir Lietuva, iki 2020 m. energijos suvartojimą turi sumažinti 20 %. Į tai atsižvelgdami aktyviai šviečiame visuomenę energetikos srityje: • skatiname racionaliai naudoti elektros energiją: vykdydami iniciatyvą „Tiek, kiek reikia“ pateikiame racionalaus elektros energijos vartojimo buityje ir versle būdus; • jaunimą mokome saugiai elgtis su elektra ir jos įrenginiais. Prie moksleiviams skirtos edukacinės priemonės „Elektromagija“ prisijungia ir mokytojai, ir tėvai.

Keturis kartus per metus dalyvaujame „Karjeros dienų“ mugėje ir šitaip skatiname jaunimo profesinę veiklą, dalijimąsi žiniomis. Aktyviai bendradarbiaujame su bendrojo ugdymo ir aukštosiomis mokyklomis, studentams sudarome sąlygas atlikti praktiką visoje įmonių grupėje. Akademinę bendruomenę kviečiame į stažuotę įmonių grupėje. Pavyzdžiui, gerąja praktika dalysimės su KTU dėstytojais. Skatiname ir palaikome tiek savo darbuotojų, tiek ir visuomenės savanorišką veiklą, siekiant visuomenei naudingų tikslų.

Kartu su Kauno technologijos universitetu (KTU) įsteigėme bendrą „Lietuvos energijos“ taikomųjų tyrimų centrą. „Santakos“ slėnyje įkurtoje bendradarbiavimo platformoje nagrinėjame energetikos sektoriuje kylančius technologinius iššūkius ir plėtojame naujos veiklos idėjas.

SOCIALIAI ATSAKINGA VEIKLA RINKOJE Visuomenės ir verslo bendruomenės vertinimai neleidžia abejoti, kad būti socialiai atsakinga įmone versle verta, todėl socialinės atsakomybės dvasią ir jos principus taikome ir savo kasdieniame darbe: etiškai, skaidriai ir sąžiningai elgiamės su savo klientais, tiekėjais ir investuotojais, taip pat bendradarbiaujame su partneriais. Visą informaciją stengiamės pateikti aiškiai ir suprantamai, laiku ir be klaidų. Netoleruojame korupcijos ir darome viską, kad užkirstume jai kelią tiek grupės viduje, tiek išorėje. Skatiname sąžiningą verslo politiką ir skaidrų bendravimą su valstybinėmis institucijomis, bendradarbiaujame su organizacijomis, kurios Lietuvoje populiarina etišką ir socialiai atsakingą požiūrį į verslą.

Skatiname sąžiningą verslo politiką ir skaidrų bendravimą su valstybinėmis institucijomis, bendradarbiaujame su organizacijomis, kurios Lietuvoje populiarina etišką ir socialiai atsakingą požiūrį į verslą.

¸ SAVOKOS 1. AK – „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybos Audito komitetas

18. PPK – projekto priežiūros komitetas

2. DC – duomenų centras

19. RVPK – „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybos Rizikų valdymo priežiūros komitetas

3. DLC – UAB Duomenų logistikos centras 4. DSAIP – duomenų saugojimo, apdorojimo ir pateikimo informacinė sistema

20. RVPP – rizikų valdymo priemonių planas

5. DSS – darbuotojų sauga ir sveikata

21. SAK – „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybos Skyrimo ir atlygio komitetas

6. EMC – VšĮ Energetikų mokymo centras

22. ST – „Lietuvos energijos“ stebėtojų taryba

7. ET – UAB Energijos tiekimas

23. TIC – UAB Technologijų ir inovacijų centras

8. EnePRO – UAB Energetikos paslaugų ir rangos organizacija 9. FA – finansinė ataskaita 10. KAD – kintamoji atlygio dalis 11. KKJ – UAB Kauno kogeneracinė jėgainė 12. ESO – AB „Energijos skirstymo operatorius“ 13. LDT – UAB „Lietuvos dujų tiekimas“

24. VAC – UAB Verslo aptarnavimo centras 25. VAP – veiklos ataskaitų paketas 26. VIAP – viešuosius interesus atitinkančios paslaugos 27. VKEKK – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 28. VKJ – UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė

14. LE – „Lietuvos energija“, UAB

29. VKS – valdymo ir kontrolės sistema

15. LEG – AB „Lietuvos energijos gamyba“

30. VP – veiklos planas

16. NTV – NT Valdos, UAB

31. ŽI – žmogiškieji ištekliai

17. PAD – pagrindinė atlygio dalis