Baltijos šalių energetikos rinkų apžvalga 2017 m. I pusmetis
Baltijos šalių energetikos rinkų apžvalga 2017 metais Baltijos šalių energetikos sektoriuje vyksta reikšmingi pokyčiai, turintys įtaką elektros ir dujų rinkai. Pagrindiniai pokyčiai: Gamtinių dujų rinka • Pasinaudodami SGD terminalu UAB Litgas, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ bei AB „Achema“ per 2017 m. pirmą pusmetį pristatė 4,7 TWh gamtinių dujų. Buvo įvykdytos pirmosios SGD perkrovos iš terminalo į mažos apimties SGD dujovežius. • Latvijos gamtinių dujų rinkoje 2017 m. balandžio 3 d. oficialiai baigėsi gamtinių dujų importo ir tiekimo monopolis - rinka liberalizuota; • Latvijoje gamtinių dujų perdavimo ir saugojimo veiklos atskirtos nuo skirstymo veiklos vykdant trečiojo energetikos paketo reikalavimus. • Latvijoje gamtinių dujų perdavimo veiklą perėmus naujai įmonei, nuo 2017 m. II pusm. keisis ir perdavimo tarifai, kurie skatins įmones efektyviau naudotis perdavimo tinklu ir tarpvalstybiniais perdavimo pajėgumais. Skaičiuojama, kad įleidimo taškuose kainos mažės apie 3,7 karto. Elektros rinka • 2016 m. pradėjus veikti tarptautinėms elektros jungtims su Švedija („NordBalt“) ir su Lenkija („LitPol Link“) kainų skirtumai tarp Šiaurės šalių ir Baltijos šalių elektros rinkų sumažėjo, dalį laiko elektros kainos Lietuvos ir ketvirtojoje Švedijos prekybos zonose buvo vienodos.
Šioje energijos išteklių apžvalgoje pateikiamas objektyvus energijos išteklių kainų palyginimas remiantis viešais informacijos šaltiniais.
Elektros kainĹł palyginimas
Buitiniai vartotojai
Lietuvoje elektros energija buitiniams vartotojams ir toliau kainuoja mažiausiai Baltijos šalyse. Priežastis - mažesni skirstymo ir perdavimo paslaugų kaštai.
Lietuvoje visi galutinės buitinių vartotojų mokamos elektros kainos elementai yra reguliuojami. Latvijoje ir Estijoje reguliuojamos tik atskiros infranstruktūros dedamosios. Lietuvoje gyventojams taikoma galutinė elektros kaina 2017 m. I pusm. yra mažiausia Baltijos šalyse - 11,2 ct/kWh. Palyginti su Latvija (14,0 ct/kWh), elektra Lietuvoje yra 20 proc. pigesnė, palyginti su Estija (12,6 ct/kWh), - 11,1 proc. pigesnė. Dedamųjų palyginimas1 (Palyginimui naudojami tarifų planai: Lietuvoje Strandartinis vienos laiko zonos tarifų planas, Latvijoje - S1 vienos laiko zonos tarifų planas, Estijoje - VÕRK1 vienos laiko zonos tarifų planas):
3,7 ct/kWh
elektros įsigijimo kaina Lietuvoje 2017 m. I pusmetį yra antra pagal dydį Baltijos šalyse. Lietuvoje kaina siekia 3,7 ct/kWh - 2,6 proc. mažesnė nei Latvijoje (3,8 ct/kWh) ir 2,8 proc. didesnė nai Estijoje2 (3,6 ct/kWh);
3,1 ct/kWh
skirstymo kaina Lietuvoje mažiausia (3,1 ct/kWh): 18,4 proc. mažesnė nei Latvijoje (3,8 ct/kWh) ir 26,2 proc. mažesnė nei Estijoje (4,2 ct/kWh);
1,4 ct/kWh
VIAP kaina Lietuvoje siekia 1,4 ct/kWh: 48,1 proc. mažesnė nei Latvijoje (2,7 ct/kWh) ir 40 proc. didesnė nei Estijoje (1,0 ct/kWh);
1,1 ct/kWh
perdavimo paslaugos kaina Lietuvoje 2,7 ct/kWh yra 1,1 ct/kWh: 15,4 proc. mažesnė nei Latvijoje3 (1,3 ct/kWh) ir 8,3 proc. mažesnė nei Estijoje (1,2 ct/ kWh);
0 ct/kWh
Lietuvoje ir Latvijoje buitiniai elektros energijos vartotojai nemoka akcizo, Estijoje akcizas - 0,447 ct/kWh;
21 %
PVM Lietuvoje ir Latvijoje 21 proc., Estijoje - 20 proc.
1. Galimi tarpinių skaičių nuokrypiai dėl jų apvalinimo. 2. Estijos ir Latvijos elektros įsigijimo kainos nustatytos, kaip NPS elektros įsigijimo kainos svertinis vidurkis už praėjusius 12 mėnesių (2016-06-10 - 2017-06-09) įvertinant 4 % nuo NPS kainos priedą dėl vartojimo grafiko netolygumo. 3. Latvijoe elektros perdavimo kaina apskaičiuota remiantis, finanasinių ataskaitų duomenimis (perdavimo veiklos pajamos/ perduotas kiekis)
4
Elektros energijos kainos palyginimas 3,7
1,4
1,1
3,1
2,0
11,2
Lietuva
ct/kWh 3,8
2,7
1,3
3,8
2,4
14,0
Latvija
ct/kWh
3,6
1,0
1,2
4,2
0,4
2,1
12,6
Estija
ct/kWh
PVM
Skirstymas
Perdavimas
Akcizas
Elektros įsigyjimas
VIAP
Lietuvoje 2017 m. I pusmetį visos buitinių vartotojų mokamos elektros energijos kainos dedamosios, išskyrus elektros energijos sisteminių paslaugų kainos dedamąją (grafike pastaroji atvaizduojama, kaip perdavimo kainos dalis), mažėjo 5-50 proc. arba nesikeitė. Sisteminių paslaugų kaina lyginant su 2016 m. II pusmečiu, 2017 m. I pusmetį buvo didesnė 33,3 proc. (0,393 ct/kWh). Tuo tarpu visuomeninio tiekimo dedamoji (kuri grafike neanalizuojama) mažėjo 50 proc. iki 0,143 ct/kWh. Ši dedamoji grafikuose neanalizuojama, dėl rinkų atvėrimo skirtumų Baltijos šalyse.
Elektros energijos kainos dinamika Lietuvoje Standartinis vienos laiko zonos tarifų planas
2016 m. II pusmetis 1,5
3,9
1,0
2,0
3,4
11,8
ct/kWh
2017 m. I pusmetis 3,7
1,4
1,1
3,1
2,0
11,2
ct/kWh
PVM VIAP
Skirstymas
Galutinio tarifo mažėjimą lėmė: 8,8 proc. sumažinta skirstymo kaina, pasibaigęs „NordBalt“ jungties finansavimas iš VIAP lėšų ir dėl užbaigtos „NordBalt“ jungties vis dar mažėjanti elektros energijos kaina.
Perdavimas
Elektros įsigyjimas
Elektros kainų palyginimas
5
Vidutinės Baltijos šalių elektros energijos kainos buitiniams vartotojams 2007-2016 m., Eur/kWh (su PVM) 0,20 0,15
Nuo 2013 metų elektros energijos kaina Lietuvoje nuosekliai mažėja.
0,10 0,05 2008
2010
2012 Latvija
Lietuva
2014
2016
Estija
Šaltinis http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do (Band DC: 2 500 kWh < Consumption < 5 000 kWh)
2016 m. II pusmetį pastebimas 10 paskutinių metų nematytas elektros energijos kainų Lietuvos gyventojams atotrūkis, lyginant su kitomis Baltijos šalimis. 2016 m. II pusmetį buitiniai elektros energijos vartotojai Lietuvoje už elektros energiją mokėjo 28 proc. mažiau nei Latvijoje ir 5 proc. mažiau nei Estijoje. 2016 m. II pusmečio elektros energijos kaina buitiniams vartotojams palyginus su 2016 m. I pusmečiu daugiausiai atpigo Lietuvoje - 4,9 proc. ir buvo žemiausia Baltijos šalyse. Latvijoje elektros energijos kaina gyventojams pigo - 0,2 proc., o Estijoje brango - 2,5 proc.
Elektros energijos kaina buitiniams vartotojams ES šalyse, Eur/kWh (su PVM) Bulgarija Vengrija
Eurostato duomenimis, tarp Europos Sąjungos šalių buitiniai vartotojai 2016 m. II pusmetį už elektros energiją mažiausiai mokėjo Bulgarijoje, Vengrijoje ir Lietuvoje. Lietuvoje 2016 m. II pusmetį gyventojai už elektros energiją mokėjo 43 proc. mažiau nei vidutiniškai mokėjo ES šalių gyventojai.
Lietuva Rumunija Estija Malta Kroatija Lenkija Čekija Slovakija
Daugiausiai mažėjančia kaina gyventojams Lietuva pasižymėjo ne tik tarp Baltijos šalių, bet ir tarp ES šalių. Čia ją lenkė tik Didžioji Britanija, kur kaina gyventojams per pusmetį krito 6,2 proc.
Suomija Nyderlandai Kipras Latvija Slovėnija Liuksenburgas Prancūzija Graikija Didžioji Britanija Švedija Austrija ES (28 šalys) ES (27 šalys) Eurozona Ispanija Airija Italija Portugalija Belgija Vokietija Danija
0,00
0,05
0,10
0,15
0,20
0,25
0,30
0,35
Šaltinis http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do (Band DC: 2 500 kWh < Consumption < 5 000 kWh)
6
Komerciniai vartotojai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje reguliuojamos tik į komercinių vartotojų mokamą elektros energijos kainą įtraukiamos infrastruktūros dedamosios ir VIAP. Lietuvoje taikoma galutinė elektros kaina 2017 m. I pusmetį yra mažiausia Baltijos šalyse - 8,9 ct/kWh. Palyginti su Latvija, elektra Lietuvoje yra 38,6 proc. pigesnė, palyginti su Estija - 10,1 proc. pigesnė. Dedamųjų palyginimas1:
3,6 ct/kWh
elektros įsigijimo kaina 2017 m. I pusm. visose Baltijos šalyse yra panaši ir siekia atitinkamai 3,3-3,6 ct/kWh.;
Baltijos šalyse elektra vidutiniam komerciniam vartotojui mažiausiai kainuoja Lietuvoje, to priežastis - mažesnės infrastruktūros išlaikymo sąnaudos.
2,9 ct/kWh
skirstymo kaina Lietuvoje mažiausia 2,9 ct/kWh: apie 58 proc. mažesnė nei Latvijoje (6,9 ct/kWh) ir apie 25,6 proc. mažesnė nei Estijoje (3,9 ct/kWh);
1,4 ct/kWh
VIAP kaina Lietuvoje siekia 1,4 ct/kWh: 48,1 proc. mažesnė nei Latvijoje (2,7 ct/kWh) ir 40 proc. didesnė nei Estijoje (1,0 ct/kWh);
1,1 ct/kWh
perdavimo paslaugos kaina Lietuvoje yra 1,1 ct/kWh: 15,4 proc. mažesnė nei Latvijoje (1,3 ct/kWh) ir 8,3 proc. mažesnė nei Estijoje (1,2 ct/kWh);
0,052 ct/kWh
akcizas Lietuvoje komerciniams elektros energijos vartotojams siekia 0,052 ct/kWh, t. y. 48,5 proc. mažiau nei Latvijoje (0,101 ct/kWh) ir 88,4 proc. mažiau nei Estijoje (0,447 ct/kWh).
1. Galimi tarpinių skaičių nuokrypiai dėl jų apvalinimo.
Elektros kainų palyginimas
7
Elektros energijos kainos palyginimas 3,6
1,4
1,1
2,9
0,1
8,9
Lietuva
ct/kWh
3,5
2,7
1,3
6,9
0,1
14,5
Latvija
ct/kWh 3,3
1,0
1,2
3,9
0,4
9,9
Estija
Skirstymas
ct/kWh
Perdavimas
VIAP
Elektros įsigyjimas
Akcizas
Prielaidos: • elektros įsigijimo kaina - NPS elektros įsigijimo kainos 2017 m. sausio gegužės mėn. aritmetinis vidurkis įvertinant 4 % nuo NPS kainos priedą dėl vartojimo grafiko netolygumo; • vartotojas per metus suvartoja 33 100 kWh, galia - 34 kW , elektros srovės stipris - 107 A; • Lietuvoje pasirenkamas persiuntimo 2 gr. vienos laiko zonos I tarifų planas žemoje įtampoje1, Estijoje - VMA12, Latvijoje - S63.; • tiekėjo maržos nevertinamos; • komerciniams vartotojams elektros energijos kainos pateikiamos be PVM.
Vidutinės Baltijos šalių elektros energijos kainos komerciniams vartotojams 2007–2016 m., Eur/kWh (su PVM) 0,15
Pirmą kartą per paskutinius 10 metų Lietuvos komerciniai vartotojai 2016 m. II pusmetį mokėjo mažiausią elektros energijos kainą Baltijos šalyse.
0,12 0,09 0,06 2008
2010 Lietuva
2012 Latvija
2014
2016
Estija
Šaltinis http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do (Band IC: 500 MWh < Consumption < 2 000 MWh)
2016 m. II pusmetį pirmą kartą per paskutinius 10 metų komerciniai elektros enegrijos vartotojai Lietuvoje mokėjo mažiau nei Estijoje. Elektros energijos kaina komerciniams vartotojams Lietuvoje buvo 26 proc. mažesnė nei Latvijoje ir 1 proc. mažesnė nei Estijoje. Visose Baltijos šalyse, išskyrus Lietuvą elektros enegrijos kaina komerciniams vartotojams didėjo. 2016 m. II pusmečio kaina lyginant su 2016 m. I pusmečiu Latvijoje didėjo 3 proc., o Estijoje 2 proc. Lietuvoje atitinkamai pigo - 6 proc. 1. http://www.regula.lt/elektra/Puslapiai/tarifai/persiuntimo-tarifai-ab-lesto-.aspx (2 gr. vienos laiko zonos I tarifų planas žemoje įtampoje). 2. https://www.elektrilevi.ee/-/doc/6305157/kliendile/el_hinnakiri_vorguteenused_eng.pdf (VMA1) 3. https://www.sadalestikls.lv/files/newnode/tarifieur/ST_tarifi_01.08.2016_EN.pdf (S4)
8
Elektros energijos kaina komerciniams vartotojams ES šalyse, Eur/kWh (su PVM) Švedija
Eurostato duomenimis, Lietuva 2016 m. II pusmetį, kaip ir 2016 m. I pusmetį, buvo 12 vietoje pagal elektros energijos kainą komerciniams vartotojams tarp Europos Sąjungos šalių ir tai yra ketvirtadaliu (25 proc.) mažiau nei vidutinė kaina ES.
Suomija Čekija Rumunija Liuksenburgas Bulgarija Nyderlandai Vengrija Lenkija Slovėnija Prancūzija Lietuva Estija Kroatija Austrija Ispanija Graikija Slovakija Portugalija Belgija Airija ES (28 šalys) ES (27 šalys) Latvija Malta Euro zona Kipras Didžioji Britanija Italija Vokietija Danija
0,00
0,05
0,10
0,15
0,20
0,25
0,30
Šaltinis http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do (Band IC: 500 MWh < Consumption < 2 000 MWh)
Elektros kainų palyginimas
9
Elektros mažmeninės rinkos koncentracija 2016 m. (i) „Latvenergo“ užėmė 73 proc. Latvijos, 14 proc. Lietuvos ir 11 proc. Estijos mažmeninės rinkos; (ii) „Eesti Energia“ – 16 proc. Latvijos, 5 proc. Lietuvos ir 59 proc. Estijos mažmeninės rinkos; (iii) LE – 53 proc. Lietuvos ir 2 proc. Latvijos mažmeninės rinkos. Dėl tarp LE grupės įmonės ir Latvijos skirstymo operatorės AS „Sadales tikls“ pasirašytos elektros tiekimo sutarties, prognozuojama, kad 2017 m. LE užimama rinkos dalis Latvijoje gali preliminariai didėti iki 7 %. Iš Baltijos šalių mažiausiai koncentruota mažmeninė rinka yra Lietuvoje, daugiausiai – Latvijoje. Valstybinių energetikos įmonių 2016 m. rinkos dalis elektros mažmeninėje rinkoje Lietuva
Latvija 2%
Estija 9%
28%
11%
30%
16%
53% 5% 73% 14%
LE
10
59%
Latvenergo
Eesti Energia
Kiti
Dujų kainų palyginimas
Elektros kainų palyginimas
11
Buitiniai vartotojai Analizė atlikta remiantis galutinėmis kainomis, kurias sumoka gyventojai, naudojantys dujas šildymui – vidutiniškai apie 1 700 m3 per metus. Lietuvoje gyventojams taikoma galutinė gamtinių dujų kaina (36,4 Eur/MWh) 2017 m. I pusmetį yra mažiausia Baltijos šalyse - 4 proc. mažesnė nei Latvijoje (37,9 Eur/MWh) ir 29 proc. nei Estijoje (51 Eur/MWh).
Lietuvoje pastebimos mažiausios gamtinių dujų kainos buitiniams vartotojams Baltijos šalyse.
Dedamųjų palyginimas:
14,8 Eur/MWh gamtinių dujų tiekimo kaina Lietuvoje 2017 m. I pusmetį (kaip ir praėjusį pusmetį) yra mažiausia (14,8 Eur/MWh): 16,8 proc. mažesnė nei Latvijoje (17,9 Eur/MWh), 57 proc. mažesnė nei Estijoje (34,7 Eur/MWh);
2,8 Eur/MWh perdavimo kaina Lietuvoje didžiausia (2,8 Eur/MWh), 86,9 proc. didesnė nei Latvijoje (1,5 Eur/MWh) ir 77 proc. didesnė nei Estijoje (1,6 Eur/MWh);
8,2 Eur/MWh skirstymo kaina Lietuvoje (8,2 Eur/MWh) yra šiek tiek mažesnė nei Latvijoje (9,3 Eur/MWh), tačiau didesnė nei Estijoje (2,5 Eur/MWh). 2017 m. II pusmečiui skirstymo kaina Lietuvoje mažės 6,1 proc. iki 7,7 Eur/MWh;
0 Eur/MWh Lietuvoje buitiniai gamtinių dujų vartotojai nemoka akcizo, Latvijoje akcizo mokestis sudaro 1,7 Eur/MWh, Estijoje - 3,8 Eur/MWh;
21 % PVM Lietuvoje ir Latvijoje 21 proc., Estijoje – 20 proc.
4,2 Eur/MWh suskystintų gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos Lietuvoje. Estijoje ir Latvijoje šios dedamosios nėra, nes nėra SGD terminalo. Numatyta, kad ši dedamoji nuo 2017 m. II pusmečio mažės apie 10 proc. (vertinant nagrinėjamą tipinį vartotoją, vartojantį dujas šildymui). 1. Eesti Gaas paskelbė, kad nuo 2017-04-01 yra taikoma 0,37 Eur/m3 (be PVM) tiekimo kaina, kurią ir naudojome nustatyti 2017 m. I pusm. Estijos gamtinių dujų galutinę kainą buitiniams vartotojams. Taip pat Eesti Gaas skelbia, kad nuo šiol jų kainos tampa individualesnės ir klientams, kurie naudojasi kitomis Eesti Gaas teikiamomispaslaugomis gali būti taikomos nuolaidos.
12
Gamtinių dujų kainos Lietuvoje Q ≤ 500m3 22,9
2,4
28,6
1,9
11,7
67,5
Eur/MWh
500m3 < Q ≤ 20 000m3 14,8
2,8
8,2
4,2
6,3
36,4
Eur/MWh
Tipinis buitinis GD vartotojas, suvartojantis apie 1 700 m3 per metus
PVM
Skirstymas
Dujos, tiekimas
Perdavimas
Baltijos šalyse vis labiau atveriant gamtinių dujų rinką, pastebimas viešai skelbiamos informacijos apie dujų kainą ir jos dedamąsias mažėjimas.
SGDT tiekimo saugumo dedamoji
Gamtinių dujų kainos Latvijoje Q ≤ 500m3 30,7
19,6
1,5
1,7 1,0
11,4
65,9
Eur/MWh
500m3 < Q ≤ 25 000m3 17,9
1,5
9,3
1,7 1,0
6,6
37,9
Eur/MWh
Tipinis buitinis GD vartotojas, suvartojantis apie 1 700 m3 per metus
PVM
Skirstymas
Saugojimas
Dujos, tiekimas
Perdavimas
Akcizas
Gamtinių dujų kainos Estijoje 34,7
1,6 2,5
3,8
8,5
51,0
Eur/MWh
Tipinis buitinis GD vartotojas, suvartojantis apie 1 700 m3 per metus PVM
Akcizas
Dujų kainų palyginimas
Skirstymas
Perdavimas
Dujos, tiekimas
13
I gr. buitiniai vartotojai (dujas naudojantys maistui ruošti), Eur/1 m3, su PVM 1,0 0,9 0,8
-22%
0,7
+14%
0,6 0,5
-33%*
0,4 2012
2013
2014
2015
2016
*Kaina suskaičiuota buitiniam vartotojui per metus vidutiniškai suvartojančiam 60 m3 (Estijos kainos preliminarios priimant, kad Eesti Gaas skelbiama tiekimo kaina 0,37 Eur/m3 taikoma visiems butiniams vartotojams.
Lietuva
Latvija
Estija
2012-2017 m. laikotarpiu gamtinių dujų kainos I gr. buitiniams vartotojams Baltijos šalyse kito nevienodai: Latvijoje kaina augo 14 proc., Lietuvoje ir Estijoje - mažėjo atitinkamai 22 proc. ir 33 proc.
Visose Baltijos šalyse I gr. buitiniams vartotojams kainos didėja, išskyrus Lietuvą, kurioje kainos 2017 m. I pusm. išliko tame pačiame lygyje, kaip ir 2016 m. II pusm.
II gr. buitiniai vartotojai (dujas naudojantys būstui šildyti), Eur/1 m3, su PVM 0,7 0,6
6%*
0,5
-1%
0,4
-41%
0,3 2012
2013
2014
2015
2016
*Kaina suskaičiuota buitiniam vartotojui per metus vidutiniškai suvartojančiam 1 700 m3 (Estijos kainos preliminarios priimant, kad Eesti Gaas skelbiama tiekimo kaina 0,37 Eur/m3 taikoma visiems butiniams vartotojams)
Lietuva
Latvija
Estija
2012-2017 m. laikotarpiu gamtinių dujų kainos II gr. buitiniams vartotojams Baltijos šalyse judėjo skirtingomis kryptimis. Lietuvoje kaina mažėjo - 41 proc., Latvijoje - 1 proc., o Estijoje didėjo 6 proc. Tai sąlygojo Lietuvos GD įsigijimas palankesnėmis kainomis (nuolaidų taikymas). 2012 m. II pusmetį Lietuvoje galutinė gamtinių dujų kaina buvo net 62 proc. didesnė nei Latvijoje, tačiau 2017 m. I pusmetį gamtinių dujų kaina Lietuvoje jau buvo net 4 proc. mažesnė nei Latvijoje.
14
Gamtinių dujų kainos buitiniams vartotojams ES šalyse, Eur/kWh (su PVM) Bulgarija
Eurostato duomenimis, Lietuva 2016 m. II pusmetį yra 6 vietoje pagal gamtinių dujų kainas gyventojams tarp Europos Sąjungos šalių ir tai 39 proc. (2016 m. I pusm. - 34 proc.) mažiau nei vidutinė kaina ES.
Rumunija Estija Vengrija Kroatija Lietuva Latvija Liuksenburgas Lenkija Slovakija Didžioji Britanija Belgija Čekija Slovėnija ES (28 šalys) ES (27 šalys) Vokietija Graikija Austrija Prancūzija Airija Euro zona Danija Nyderlandai Portugalija Italija Ispanija Švedija
0,00
0,05
0,10
0,15
Šaltinis http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do (Band D2: 20 GJ < Consumption < 200 GJ)
Dujų kainų palyginimas
15
Komerciniai vartotojai Analizė atlikta remiantis didelių gamtinių dujų vartotojų duomenimis1. Lietuvoje komercijai taikoma galutinė gamtinių dujų kaina 2017 m. I pusmetį (23,9 Eur/MWh) yra 5 proc. mažesnė nei Latvijoje (25,2 Eur/MWh) ir apie 6 proc. didesnė nei Estijoje (22,6 Eur/MWh). Dedamųjų palyginimas:
14,3 Eur/MWh
gamtinių dujų tiekimo kaina Lietuvoje 2017 m. I pusmetį yra mažiausia (14,3 Eur/MWh): 17,8 proc. mažesnė nei Latvijoje (17,4 Eur/MWh), 3,4 proc. mažesnė nei Estijoje (14,8 Eur/MWh2);
2,1 Eur/MWh
perdavimo kaina Lietuvoje didžiausia (2,1 Eur/MWh) , 40,0 proc. didesnė nei Latvijoje (1,5 Eur/MWh) ir 31,3 proc. didesnė nei Estijoje (1,6 Eur/MWh);
2017 m. I pusmetį gamtinių dujų kainos Lietuvos verslui atitinka Baltijos šalių vidurkį.
3,9 Eur/MWh
skirstymo kaina Lietuvoje didžiausia - 3,9 Eur/MWh, atitinkamai Latvijoje 3,7 Eur/MWh, Estijoje - 2,5 Eur/MWh. 2017 m. II pusmečiui skirstymo kaina Lietuvoje mažės 5,1 proc. iki 3,7 Eur/MWh;
0,54 Eur/MWh Lietuvoje komercinių gamtinių dujų vartotojų mokamas akcizas yra mažiausias - 0,54 Eur/MWh, t. y. 67,3 proc. mažiau nei Latvijoje (1,65 Eur/MWh) ir 85,8 proc. mažiau nei Estijoje (3,80 Eur/MWh);
2,96 Eur/MWh
suskystintų gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos Lietuvoje. Estijoje ir Latvijoje šios dedamosio nėra, nes šiose šalyse nėra SGD terminalo. Ši dedamoji nuo 2017 m. II pusmečio mažės apie 4 proc.
1. Nagrinėjami: Lietuvoje egzistuojantis vienas didesnių vartotojų suvartojantis 4 941 tūkst. m3 - 14 823 tūkst. m3 per metus, Latvijoje ir Estijoje priimtas neesamas vartotojas suvartojantis 1260 tūkst. m3 - 12 600 tūkst. m3 per metus. 2. Kadangi Estijoje nei galutinės nei tiekimo gamtinių dujų kainos komerciniams vartotojamos neviešinamos, ši kaina apskaičiuota galutine kaina priimant Eurostat skelbiamą galutinę kainą 2016 m. II pusm. (be PVM) ir eliminuojant kitas žinomas dedamąsias.
16
Gamtinių dujų kainos palyginimas 14,3
2,1
3,9
0,5
3,0
23,9
Lietuva
Eur/MWh 17,4
1,5
3,7
1,7
1,0
25,2
Latvija
Eur/MWh 14,8
1,6
2,5
3,8
22,6
Estija
Eur/MWh
Akcizas
Skirstymas
SGDT tiekimo saugumo dedamoji
Saugojimas
Dujos, tiekimas
Perdavimas
Vidutinės Baltijos šalių gamtinių dujų kainos komerciniams vartotojams 2007–2016 m., Eur/kWh (su PVM)* 0,06 0,05 0,04 0,03 0,02 2008
2010
2012
2014
2016
Lyginant 2016 m. I ir II pusmečius, gamtinių dujų kaina labiausiai sumažėjo Lietuvos verslui.
*Atnaujinus Eurostato duomenis Estijos 2016 m. I pusm. kaina buvo sumažinta nuo ankščiau skelbtos 0,0371 Eur/kWh iki 0,0290 Eur/kWh.
Lietuva
Latvija
Estija
Šaltinis: http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do (Band I3: 10 000 GJ < Consumption < 100 000 GJ)
2016 m. II pusmetį visose Baltijos šalyse gamtinių dujų kaina komerciniams vartotojams, palyginus su 2016 m. I pusmečiu mažėjo. Lietuvos verslui kaina mažėjo labiausiai - 8 proc., Latvijoje kiek mažiau - 7 proc., o Estijoje - 3 proc.
Dujų kainų palyginimas
17
Gamtinių dujų kainos komerciniams vartotojams ES šalyse, Eur/kWh (su PVM) Bulgarija
Eurostato duomenimis, 2016 m. II pusmetį gamtinių dujų kaina Lietuvos verslui buvo viena žemiausių ES ir tai yra 18 proc. mažiau nei vidutinė kaina ES.
Estija Didžioji Britanija Lietuva Latvija Italija Belgija Čekija Ispanija Graikija Lenkija Rumunija Portugalija Kroatija Nyderlandai Vengrija Liuksenburgas ES (28 šalys) ES (27 šalys) Euro zona Airija Slovakija Vokietija Slovėnija Austrija Prancūzija Suomija Danija Švedija
0,00
0,02
0,04
0,06
0,08
Šaltinis http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do (Band I3: 10 000 GJ < Consumption < 100 000 GJ)
18
Didžiausio gamtinių dujų tiekėjo vartotojams užimama mažmeninės rinkos dalis
88% 2016 Lietuva
100%
93%
2016
2016 Estija
Latvija
Baltijos šalyse 2016 m. Lietuva buvo mažiausiai monopolizuota gamtinių dujų tiekimo sektoriuje, tai rodo didesnį nei kitų šalių konkurencingumo skatinimą ir rinkos atvėrimą.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos gamtinių dujų skirstymo infrastruktūros bei veiklos rodiklių palyginimas 1. Lietuvos (ESO) ir Latvijos („Latvijas Gaze“ - LG) dujų skirstymo sistemos operatorių reguliuojamos pajamos yra panašiame lygyje. ESO - 48 mln. Eur, LG - 51 mln. Eur. Mažiausios pajamos Estijos dujų skirstymo operatoriaus („Eesti Gas“ - EG) - 10 mln. Eur. 2. ESO sąnaudų bazė tenkanti 1 km skirstomojo tinklo yra mažiausia, t. y. apie 5,8 tūkst. Eur, EG - 6,8 tūkst. Eur, o LG - 10,1 tūkst. Eur. Estijoje skirstomojo tinklo ilgis daugiau nei 5 kartus mažesnis nei Lietuvoje, o Latvijoje - 40 % mažesnis nei Lietuvoje. 3. Dėl Lietuvoje esančio didžiausio dujų skirstymo tinklo 1 km, tenkantis paskirstytas dujų kiekis yra mažiausias - 794 MWh/km, EG - 2 748 MWh/km, o LG - 3 178 MWh/km. 4. Gamtinių dujų skirstomojo tinklo vertė didžiausias Latvijoje - 235 mln. Eur, nors tinklo ilgis mažesnis nei Lietuvoje. Atitinkamai 1 km skirstomojo tinklo vertė Estijoje - 37 tūkst. Eur, Latvijoje - 46 tūkst. Eur, o Lietuvoje - tik 15 tūkst. Eur.
2017 m. balandžio 3 d. Latvijoje oficialiai baigėsi gamtinių dujų importo ir tiekimo monopolis. Liberalizavus rinką LE grupės įmonė „Lietuvos dujų tiekimas“ jau pasirašė pirmąsias gamtinių dujų tiekimo sutartis su klientais Latvijoje.
5. Dėl kritusio vartojimo dujų skirstomasis tarifas ESO yra didžiausias - 7,25 Eur/ MWh, EG - 2,5 Eur/MWh, o LG - 3,2 Eur/MWh. Esminės priežastys: a. Estijoje skirstomuosiuose tinkluose suvartojama 38 proc. mažiau, nors tinklas yra daugiau nei 5 kartus mažesnis nei Lietuvoje; b. Latvijoje skirstomuosiuose tinkluose suvartojama daugiau nei 2 kartus didesnį kiekį gamtinių dujų nei Lietuvoje, nors tinklas yra 40 % mažesnis nei Lietuvoje. c. Lietuvoje ESO gamtinių dujų skirstomuoju tinklu paskirstomas gamtinių dujų kiekis 2010-2016 m. laikotarpiu mažėjo 1,9 karto, atitinkamai gamtinių dujų skirstymo paslaugos tarifas 2011-2016 m. laikotarpiu didėjo (tačiau 2017 metams kaina palyginti su 2016 m. mažėja jau nuo 7,92 iki 7,25 Eur/MWh, o 2017 m. II pusm. mažės dar 5-6 %.
Baltijos šalių dujų skirstymo tinklo dydis ir vertė, mln. Eur
124 8 400 km skirstymo tinklo dydis Lietuva
2351 5 061 km skirstymo tinklo dydis Latvija
551 1 500 km skirstymo tinklo dydis Estija
1. Finanasinių ataskaitų duomenys (Eesti Gaas, Latvijas Gaze)
Dujų kainų palyginimas
19
Šaltiniai: 1. http://www.regula.lt/Puslapiai/default.aspx 2. http://www.eso.lt/lt/namams.html 3. http://www.ldtiekimas.lt/dujos-namams/ 4. https://www.etiekimas.lt/Namu-ukiams 5. http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Energy_price_statistics 6. http://www.nordpoolspot.com/ 7. https://www.sadalestikls.lv/eng/sistemas_pakalpojuma_tarifi/oik_tirgus_dalibniekiem/ 8. http://www.ast.lv/eng/ 9. https://www.elektrum.lv/en/for-home/products/7/8081608101?startDate=2017-07-01&personClass=Private&percentage[day]=60&marketingProductId=7&billingProductId=3915291725 10. http://www.lg.lv/uploads/filedir/File/Norekini/Dabasgazes_tarifi_neakcizeta.pdf 11. http://lg.lv/uploads/filedir/File/Norekini/New%20Folder/Paziņojums_par%20tarifiem_līdz%2025_2017_aprīlis.pdf 12. http://www.lg.lv/index.php?id=139&lang=lat 13. http://www.latvenergo.lv/files/news/LE_sustainability_annual_report_2016.pdf 14. https://www.sprk.gov.lv/ 15. http://www.lg.lv/uploads/filedir/File/Investoru_attiecibas/Finansu_parskati_2016/2016_12_Months_Audited.pdf 16. http://www.lg.lv/uploads/filedir/File/Investoru_attiecibas/Finansu_parskati_2017/2017_3_Months.pdf 17. https://www.sprk.gov.lv/uploads/doc/LemumsN247D24072008.pdf 18. http://elering.ee/renewable-energy-charges/ 19. https://www.elektrilevi.ee/-/doc/6305157/kliendile/el_hinnakiri_vorguteenused_eng.pdf 20. https://www.energia.ee/en/elekter/elektriturg 21. https://www.riigiteataja.ee/en/eli/502012017003/consolide%20(66%20punkto%2012%20dalis);https:// 22. https://www.elektrilevi.ee/-/doc/6305157/kliendile/el_hinnakiri_vorguteenused_01072017_eng.pdf 23. http://www.gaas.ee/en/for-a-customer/natural-gas-price/ 24. https://elering.ee/vorguteenus-0 25. http://www.konkurentsiamet.ee/ 26. http://www.gaas.ee/wp-content/uploads/2016/09/web_aruanne_2015_inglise.pdf
20
Elektros kainĹł palyginimas
21