2009-2020 metų Valstybės kūno kultūros ir sporto strategija
2009-2020 metų Valstybės kūno kultūros ir sporto strategija
Situacijos apžvalga
2009-2020 metų Valstybės kūno kultūros ir sporto strategija Padėtį galima vertinti kaip nacionalinę katastrofą
Kasmet mažėja pirmosios sveikatos grupės (sveikiausių) mokinių skaičius. Šiuo metu šis parametras nebematuojamas! Mirtingumas dėl kraujotakos ligų (dalis bendroje mirtingumo struktūroje) - 54 proc. Vidutinė moterų sveiko gyvenimo trukmė – tik 54 metai, vyrų – 51 metai. 2004 m. Lietuvoje visiškai nesportavo ir nesimankštino 48 proc. gyventojų ir pagal sportuojančiųjų gyventojų procentą Lietuva yra tik 21 vietoje tarp kitų Europos Sąjungos šalių. Neišnaudojamos sporto poveikio bendruomenės solidarumui, jaunimo socializacijai, taigi ir visuomenės sanglaudai teikiamos galimybės. Neigiamas tendencijas dar sustiprina menkėjanti kūno kultūros ir sporto fizinė infrastruktūra.
2009-2020 metų Valstybės kūno kultūros ir sporto strategija
Sporto strategijos rengimas
2009-2020 metų Valstybės kūno kultūros ir sporto strategija Dokumentai, kuriais buvo remiamasi rengiant strategiją: • Lietuvos kūno kultūros ir sporto IV kongrese priimta Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto strategija 2005-2015 metams; • Lietuvos respublikos Kūno kultūros ir sporto strategija 2005–2015 metams, parengta KKSD; • Europos Komisijos parengta “Baltoji knyga dėl sporto”; • Europos sporto chartija bei Europos sporto visiems chartija; • Vaikų ir jaunimo socializacijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 209; • Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos chartijos, strategijos ir planai, Europos Sąjungos veiksmų programos sveikatos srityje.
2009-2020 metų Valstybės kūno kultūros ir sporto strategija Darbo grupė strategijai rengti: Gintautas Babravičius – ministro pirmininko neatlyginamas konsultantas (darbo grupės vadovas); Algimantas Salamakinas – Lietuvos Respublikos Seimo Jaunimo ir sporto komisijos pirmininkas (darbo grupės vadovo pavaduotojas); Vladas Garastas – Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas; Tomas Gražiūnas – Krašto apsaugos ministerijos sekretorius; Rimantas Kveselaitis – Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas; Arūnas Kučikas – Respublikos prezidento konsultantas;
2009-2020 metų Valstybės kūno kultūros ir sporto strategija Darbo grupė strategijai rengti: Ričardas Malinauskas – Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas; Gediminas Miškinis – Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos valstybės sekretorius; Edmundas Pupinis – Lietuvos Respublikos Seimo narys; Alvydas Puodžiukas – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius; Liutauras Radzevičius – Lietuvos teniso federacijos prezidentas Valdas Rupšys – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorius;
2009-2020 metų Valstybės kūno kultūros ir sporto strategija Darbo grupė strategijai rengti: Antanas Skarbalius – Lietuvos kūno kultūros akademijos profesorius; Evaldas Skyrius – Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus pavaduotojas; Liutauras Varanavičius – Lietuvos futbolo federacijos prezidentas; Linas Vingelis – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros skyriaus vedėjas; Vytautas Zubernis – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto generalinis sekretorius; Edmundas Žilevičius – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sekretorius.
Dabartiniai kūno kultūros ir sporto plėtros trūkumai Tai nėra vien paties sporto sektoriaus veiklos trūkumai, o labiau bendros valstybės politikos spragos
2009-2020 metų Valstybės kūno kultūros ir sporto strategija
Itin menkas dėmesys skirtas visuomenės suvokimo apie kūno kultūros ir sportavimo naudą skatinimui. Sporto prestižas visuomenėje yra smukęs, tačiau realių priemonių, kaip jį pataisyti, iki šiol nebuvo siūloma.
2009-2020 metų Valstybės kūno kultūros ir sporto strategija
Kūno kultūros ir sporto administravimo sistema neintegruotos horizontaliai. Visi kūno kultūros ir sporto programiniai dokumentai sprendžia vidinius, o ne valstybės strateginius uždavinius. Sporto socialinis vaidmuo ir galimybės liko nepakankamai suvoktos.
2009-2020 metų Valstybės kūno kultūros ir sporto strategija
Fizinis ugdymas siejamas tik su švietimo sistemos uždaviniais ir tai labai ribotai. Savivaldybių vaidmuo ir prioritetas bendruomeniškam sportui vystyti, bendruomenių gyvybingumui skatinti nėra iki galo suvoktas ir įgyvendintas.
2009-2020 metų Valstybės kūno kultūros ir sporto strategija
Privataus verslo vaidmuo apibrėžiamas kaip investicijų į sporto infrastruktūrą šaltinis, tačiau jo reikšmė sportavimo sąjūdžio plėtrai, bendradarbiavimas su socialiai atsakingu verslu kaip prioritetas liko iki galo nesuvoktas ir neįgyvendintas. Savarankiškas klubų, nevyriausybinių organizacijų vaidmuo ir jų reikšmė taip pat liko nesuvokta.
2009-2020 metų Valstybės kūno kultūros ir sporto strategija
Nėra realaus ryšio tarp keliamų uždavinių masto ir skiriamų lėšų. Nors socialinės sporto funkcijos plėtra formaliai yra pageidaujama, tai menkai teatsispindi finansavimo kriterijuose. Sporto infrastruktūros vystymas, sporto plėtra nėra prioritetas skiriant valstybės, savivaldybių bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.
2009-2020 metų Valstybės kūno kultūros ir sporto strategija
Neveikia efektyvi vidaus kontrolės sistema pagal aiškiai apibrėžtus ir patikimus rodiklius. Dabartinė Lietuvos sporto statistikos programa nepritaikyta valstybės naudojamų priemonių efektyvumui ir tarptautiniam palyginamumui matuoti.
2009-2020 metų Valstybės kūno kultūros ir sporto strategija
Strategijos tikslai ir įgyvendinimas
2009-2020 metų Valstybės kūno kultūros ir sporto strategija Kūno kultūros ir sporto plėtros strateginis tikslas Sudaryti sąlygas visų Lietuvos socialinių grupių įtraukimui į kūno kultūros ir sporto veiklą, tokiu būdu sprendžiant itin svarbius visuomenės sanglaudos, gyvenimo kokybės gerinimo, gyventojų sveikatos stiprinimo ir sveikos gyvensenos, didesnio darbingumo, laisvalaikio užimtumo uždavinius ir sukuriant socialinį pagrindą didelio meistriškumo sportininkų rengimo sistemai.
2009-2020 metų Valstybės kūno kultūros ir sporto strategija
PAGRINDINĖS GAIRĖS
2009-2020 metų Valstybės kūno kultūros ir sporto strategija
Sistemingai didinti suvokimą visuomenėje, kad fizinis aktyvumas, sportiškumas yra asmens darnos prielaida ir visuotinė vertybė. Sukurti ir tobulinti horizontalią kūno kultūros ir sporto viešojo administravimo struktūrą. Plėtoti žmogiškuosius išteklius kūno kultūros ir sporto srityje (didėjančiam kūno kultūros ir sporto vaidmeniui visuomenėje užtikrinti). Sukurti bazinę kūno kultūros ir sporto infrastruktūrą (visuotiniam sportavimui ir didelio meistriškumo sportui). Įdiegti patikimą specializuotos statistikos sistemą kūno kultūros ir sporto sektoriuje.
2009-2020 metų Valstybės kūno kultūros ir sporto strategija Laukiami rezultatai:
Efektyvesnis lėšų, skiriamų kūno kultūrai ir sportui, panaudojimas; Sveikesnė visuomenė; Privačių investicijų į masinio sporto sektorių augimas; Aktyvesnės ir stipresnės bendruomenės.