LIETUVIŠKĄ ŽIEMĄ iškeitė į egzotišką vasarą

Kol Lietuvoje skaičiuojame krintančias snaiges ir ste­ termometro

Laura BULVYDĖ

Kūrybininkė Rimantė Kulvins ky tė ­ Miš ki nė ­ Eidukonė (37 m.) su šeima lietuvišką žiemą šiais metais iškeitė į saulėtąją Indoneziją – ji su vyru režisieriumi ir verslininku Povilu, septynmete dukterimi Luna ir pernai rugsėjį gimusiu sūnumi Atumu dienas leidžia Balio saloje.

Jauna moteris prisiminė, kad pirmą kartą atskridus į Aziją ji tą pačią akimirką suprato, jog posakis „kol Vakarai uždirbinėjo pinigus, Rytai rūpinosi širdimi“, yra visiška tiesa.

„Azija užburia ne vien saule, skoniais ir kvapais. Ji užburia žmonėmis. Šypsenomis, nuoširdumu, dvasingumu, o atspindėdamas aplinką ir pats imi keistis: esi atviresnis, nuoširdesnis, jautresnis, jautiesi drąsus būdamas savimi. Tas psichologinis (ir fizinis) nuogumas yra di­ delė dovana. Tam jausmui greitai išsivysto priklausomybė“, – kalbėjo Rimantė.

Dvejus metus ji su šeima žiemojo Indonezijoje, Balio saloje, trečią žiemą dėl palankesnių keliavimo karantino metu sąlygų tyrinėjo Tailandą, o šiemet, iškart atšventę Naujuosius, jie vėl grįžo į Balį.

Kodėl Balis? Čia ji su artimaisiais jaučiasi kaip antruose namuose – turi draugų, pažįstamų, žino, kur geriausias kokosų vanduo, kur maloniausios skalbėjos ir kaip motoroleriu aplenkti spūstis. Be to, moterį be galo žavi baliečių tradicijos, vertybės, pagarba gamtai.

„Gal ir keistai nuskambės, bet jie man labai artimi lietuviams, – šypsojosi pašnekovė ir išvardijo kitus privalumus. – Garantuotai geri orai, pigus transportas ir sveikatą tausojantis baliečių maistas. Tiesa, šiemet jau matome ir minusų: 50 proc. pabrangę skrydžiai ir apgyvendinimas, o dėl kondicionuojamų patalpų – dažna sloga ir kosulys.“

Kūrybininkė, jau išleidusi ne vie­ ną knygą, atvira: Balyje dirbti itin sunku, kad ir kaip bandytum suktis. Karštis tarsi natūraliai stumia į tingumą, lėtesnį tempą. O vietos gyventojai stebisi: „Jūs tikriausiai Lietuvoje visą žiemą nedirbate – kaip galima dirbti sniege?“ kams tapo antra teta. Wayan tokia su jais švelni, tiek jiems dainuoja ir taip užsiima, kad ašaroju kaskart juos visus tris matydama, bet tokia meilė dovanoja man ramybę dirbant.

Vis dėlto susikaupti darbams padeda ir pati gamta – kadangi šeima į Balį vyksta liūčių sezonu, žinojimas, kad popiet lis, leidžia planuotis darbus. Tai patogu, nes Balis laiko požiūriu nuo Lietuvos yra 6 valandomis priekyje. Kol Lietuva miega, Rimantė su šeima keliauja, ilsisi ir sportuoja, o tautiečiams pabudus abu su vyru sėda prie kompiuterių.

Dėl nuogąstavimų – taip. Sulaukiau daug stebėjimosi, kaip nebijome išvažiuoti, bet man baisiau buvo Lunos parnešami virusai – jau dviejų savaičių mažius persirgo laringitu. Čia vykstant tik domėjausi, ar pavyks Atumui pakartoti pirmaisiais mėnesiais gautus skiepus. Kai gavau teigiamą atsakymą, nurimau. Ne džiunglėse gyvename, nors iš nuotraukų gal ir atrodo kitaip“, – juokėsi Rimantė.

Azija jaunai moteriai – tai buvimas

„Atspindėdamas aplinką Balyje ir pats imi keistis: esi atviresnis, nuoširdesnis, jautresnis, jautiesi drąsus būdamas savimi“, – atviravo R.Kulvinskytė.

„Ubudas, kuriame apsistojome, garsėja jogos ir sąmoningumo mokyklomis. Rodos, visi čia esantys žmonės – nuo jauno iki seno – yra gražūs ir sveiki. Tai puikiai matyti, nes visi čia mažai apsirengę. (Juokiasi.) Tad rūpintis savimi spaudimas nemažas“, – kalbėjo moteris.

Ne kartą girdėjusi klausimus, susijusius su kelionėmis su vaikais, Rimantė paaiškina: antrokė dukra Vilniaus privačioje gimnazijoje mokosi pagal hibridinę programą – į dalį pamokų jungiasi nuotoliniu būdu, dalį užduočių atlieka savarankiškai namuose. Kad netrūktų socializacijos, saloje mergaitė lanko baseiną, keramikos būrelį, išbandė ir vietos mokyklą – tiesa, ji pasirodė „absoliučiai nuobodi ir lengva“.

Ar netrūksta pagalbos su mažyliu, ar nebuvo nuogąstavimų, kad keliauja už jūrų marių su tokiu mažu kūdikiu?

„Prisipažinsiu, jos Lietuvoje niekada tiek nesulaukiau, kiek čia. Baliečiai pamišę dėl vaikų, ypač kūdikių. Jie tiki, kad kiekvienas mažylis yra dievas. Čia dar nėkart nevalgiau kavinėje su vaiku ant rankų – Atumą iškart pasigrobia padavėjos ir padavėjai. Ir nebandyk už tai palikti arbatpinigių – įsižeis.

Čia radome ir auklę, kuri mano vai­ kartu su šeima, tad labiausiai ir džiugina, kad tikrai visi būna drauge. Juolab kad buitis čia nekankina, nes visi namai, kuriuos nuomojasi, turi namų tvarkytojus. Tiesa, skalbimo mašinų čia nėra – baliečiai skalbiasi viešose skalbyklose, kur už kilogramą išskalbtų, išlygintų skalbinių mokama apie 30 euro centų.

„Maistą ruošiu tik tada, kai pasiilgstame konkrečių lietuviškų ar naminių reikalų, nes valgyti gatvėje ar restorane čia kainuoja tiek pat ar pigiau nei gaminti namie. Be to, Balio virtuvė – be laktozės ir gliuteno, o man turint alergišką mažiuką tai labai aktualu. Taip kad neturiu kuo pasiskųsti“, – pasakojo R.Kulvinskytė.

Šiek tiek erzina ją tik prekeiviai, nuolat siūlantys ką nors įsigyti, ir derėjimasis. Nors tai Rimantė daro puikiai, derėtis vis dėlto nemėgsta.

„Ar verta taip išvykti? Verta. Gal labiausiai dėl savęs pažinimo kitokioje aplinkoje ir kitokiuose kontekstuose. Čia gali būti bet kuo. Ir būti vertinamas pagal savo šypseną, ne mašiną – jomis Balyje baisiai nepatogu keliauti.

Tiesa, vykčiau čia ne trumpiau nei 3 savaitėms. Priprasti prie laiko skirtumo ir karščio užtrunka“, – pasakojo ji.