GYVENIMO PAMOKOS dovanojo sąmoningumą

„Supermodels“ savininkė Jurgita Kiguolė (40 m.). Iš viešumos kelerius metus sąmoningai pasitraukusi Jurgita šiuo metu laimę atranda kur kas paprastesniuose dalykuose. Moteris atvira – į taip ilgai lauktą ramybę ją atvedė patirtos sunkios gyvenimo pamokos, psichoterapija ir noras išmokti daugiau.

Indrė ZIGMANTĖ

Anksčiau įvairius renginius mėgusi ir žurnalų viršelius, televizijos laidas puošusi Jurgita atsigręžė į save. Ji neslepia: naujas – kaip stiprios, tvirtai ant kojų stovinčios moters –etapas prasidėjo, kai 2014­aisiais subyrėjo daugiau nei dešimtmetį trukusi santuoka su milijonieriumi Ugniumi Kiguoliu (44 m.).

Kad šiandien drąsiai galėtų tarti žodžius „jaučiuosi puikiai“, prireikė nemažai laiko ir psichoterapijos, bet visas savęs pažinimas buvo vertas to.

„Nejaučiu noro būti viešumoje. Pastaruoju metu man gaila laiko vakarėliams. Ir, žinoma, prie to prisidėjo sudėtingesnis gyvenimo etapas, tad pradėjau gyventi ramiau. Nenorėjau savęs eikvoti viešumai“, – kalbėjo J.Kiguolė.

Jos dienos kaip niekada užimtos ir suskaičiuotos minutėmis. Pandemijos laikotarpiu įvyko nemažai pokyčių, prie kurių moteriai teko prisitaikyti. Šiuo metu modelių agentūroje „Supermodels“ Jurgita darbuojasi viena. Likusį laiką ji skiria studijoms, įvairiems projektams.

„Gyvenime darau daug dalykų. Nemažai laiko atima baigiamojo darbo rašymas, be to, dirbu prie aromatų kūrimo. Šiuo metu vyksta procesas, kurio rezultatas, jei viskas pavyks, pasirodys vasarą. Esu iš tų žmonių, kurie neperšokę griovio nesako „op“. Bandau visus darbus suderinti su buitimi, tad laiko išties labai mažai“, – prasitarė Jurgita.

– Net ru kus bus de šimt metis, kai apsisp rendė te vi siškai ne var toti alkoholio. Tik riau siai esate sulau ku si komentarų, o kaipgi links minatės?

– Pradėjau gyventi sąmoningiau, o alkoholis prie to nedera. Nejaučiu tam poreikio. Žinoma, daug kas klausia, kaip atsipalaiduo­ ju? O tai tikrai darau be alkoholio. Puikiai jaučiuosi ir toje kompanijoje, kuri vartoja alkoholį, bendrauju, man nebūna liūdna. Tame nematau problemos – man ir be alkoholio pavyksta linksmai leisti laiką. bai ilgas ir sudėtingas procesas. Tai nėra tas pat, kas kurti iš sintetinių molekulių, kurias sumaišęs gauni statišką, faktiškai nekintantį kvapą. Dirbu su natūraliomis, per laiką kintančiomis medžiagomis. Kol kas negaliu pasigirti, kad sukūriau aromatą, kuris man pačiai labai patiktų: esu savikritiška, ieškau tobulo rezultato. Esu perfekcionistė, mėgstu išbaigtumą.

– Ką jums reiškia gyventi sąmoningiau?

– Bandau tapti geresniu žmogumi: prisiimu atsakomybę už savo veiksmus, žodžius, mintis. Šiandien jaučiuosi geresnė savo versija nei anksčiau. Turiu daugiau ramybės, stiprybės, pasitikėjimo. Kaip tai išsiugdyti? Pamatyti savyje nepatinkančius dalykus ir dėti visas pastangas, kad juos pakeistum. Tai labai asmeninis, ilgas procesas. Kad tas pokytis vyktų, reikia savistabos ir valios, kad matytum motyvus ir žinotum, kodėl nori keistis.

– Dar vie na jū sų aist ra – įs pū dinga ak me nų kolekcija. Ar tikite jų skleidžiama energija?

– Šiuo metu mažiau į tai koncentruojuosi. Buvo etapas, kai mokiausi mineralogijos. Tame etape norėjosi pažinti kuo dau giau kris ta lų, įvai rių ak me nėlių. Norėjau jų turėti daug. Dabar inten­

Neslėpsiu, po skyrybų atėjo suvokimas keistis, nes supratau daugiau ir priėmiau tai kaip gyvenimo pamoką. Turėjau labai sustiprėti.

– Daugiau nei prieš ket ve rius metus leidotės į kvepalų pa žinimo ir kūrimo pasaulį. Kaip su sidomėjote šia nišine veikla?

– Visuomet mėgau daug kvepintis ir net kolekcionuodavau kvepalus, jiems turėjau aistrą. Bet vienu metu susidomėjau jų sudėtimi, kai kurie anksčiau patikę kvepalai pradėjo nebepatikti. Pamačiau, kad Laimė Kiškūnė organizuoja parfumerininkų kursus, užsiregistravau ir baigiau mokymus. Žinių įgavau tikrai daug, tačiau, kaip ir visur, – kvepalai kuriami tik per praktiką. Iki tam tikro lygio kursuose buvau išmokusi kurti aromatus, o dabar visa tai tęsiu savarankiškai, bendradarbiaudama su kolegėmis, kurios taip pat baigusios parfumerininkų kursus. Sukurti gerus, natūralius kvepalus – la­

Jurgita Kiguolė

syviai kolekcijos rinkimo nebetęsiu, bet jei kur nors keliauju, stengiuosi parsivežti ką nors įdomaus. Būna, kad ir paprastą akmenėlį iš paplūdimio pasiimu prisiminimui.

Tikiu akmenų ir kristalų poveikiu žmogui, todėl ne tik grožiuosi jais savo aplinkoje, bet ir labai mėgstu nešioti papuošalus, pagamintus iš jų.

– Jū sų įkurta modelių agentūra gy vuoja daugiau nei dvidešimt metų. Daž nai galima išgirsti, kaip verslai bankrutuoja, o po pande mijos tai jau tapo kone įprasta. Ką darėte, kad verslą lydėtų sėkmė?

– Kuriant verslą reikia apsišarvuoti kantrybe. Pačioje pradžioje mano agentūra nebuvo sėkminga – reikėjo labai daug dirbti,