Transliacijų MAESTRO

Elvyra KUČINSKAITĖ

Transliacijos režisieriaus darbų sąrašas tikrai ilgas ir solidus, o jo kulminacija – Eurolygos finalo ketverto ir Tokijo olimpinės žaidynės. Geografija irgi įspūdinga: retransliuotos Azijos žaidynės Filipinuose, pasaulio vyrų rankinio čempionatas Egipte, FIBA vyrų pasaulio krepšinio čempionatas Kinijoje, pasaulio jaunių lengvosios atletikos čempionatas Kenijoje...

Lietuvoje Tomą pažįstame kaip ilgametį „Lietuvos balso“, Lietuvos futbolo rinktinės, Kauno „Žalgirio“ Eurolygos transliacijų režisierių.

– Ar jautė te savo talentą jau nuo vaikys tės?

– Televizija ir videomenas man kėlė labai dideles emocijas. Ypač jei tai būdavo susiję su muzika. Tie vaizdo klipai mane tiesiog pakerėdavo. Nuo vaikystės esu gana lakios fantazijos. Kartais pamatau kokį nors vaizdinį – tarkim, galimo klipo fragmentą, sporto epizodą, kaip jį būtų galima perteikti – ir per kūną net pereina šiurpuliukas, kaip visa tai norisi įgyvendinti, papasakoti vaizdu.

Ne visada žinau, kokiu būdu tai galėčiau padaryti, bet per daugelį metų pavyko surinkti nuostabią žmonių komandą – jai papasakoju savo viziją ir nuo to atspirties taško bandome idėją vizualizuoti.

O jei kalbėtume apie transliaciją, mane ypač traukė sportas. Nes jame neapsakomai daug energijos, dramaturgijos. Žiūrėdamas varžybas, viena vertus, dažnai to pasigesdavau, kita vertus – pamačiau, kaip tai yra gražu, ir kilo noras tai papasakoti savaip. Ypač per tiesiogines transliacijas, nes tai nėra pastatomasis renginys, todėl padaryti kokybiškai gerai yra daug sudėtingiau. Viską turi pasakoti čia, dabar ir tame yra tiek adrenalino...

– Savaip papa sakoti jums seka si geriau nei dau geliui. Kaip manote, kodėl?

– Turbūt todėl, kad atėjęs į transliaciją aš ją pajuntu visu kūnu. Tiesiog jaučiu ją kadruotėmis, kamerų darbu, mygtukų paspaudimais. Tas procesas persmelkia mane, būna, kad ir susijautrinu, susigraudinu, netgi liaujuosi kalbėjęs su operatoriais. Sunku