Miestai, kuriuose AUTOMOBILIUS IŠ GUJO PĖSTIEJI

Kai per pirmąją koronaviruso bangą daugelyje pasaulio šalių buvo užkirstas kelias susibūrimams uždarose patalpose, ne vieno miesto valdžia reagavo žaibiškai – mąstė, kaip galėtų atrodyti gyvenimas lauke.

Kai kuriuose jų atsirado gatvės, skirtos tik pėstiesiems, automobilių stovėjimo vietos virto restoranų erdvėmis, įrengta daugiau dviračių takų – kadaise automobilių pilnos teritorijos virto pėstiesiems ir dviratininkams draugiškomis erdvėmis. Šie pokyčiai davė naudos ne tik dėl padidėjusio ekonominio aktyvumo, bet ir dėl to, kad, kaip rodo tyrimai, virusas gali ne taip greitai plisti pėsčiųjų rajonuose.

Nors daug kur šios iniciatyvos jau atšauktos, nes gyvenimas grįžta į įprastas vėžes, kai kurie miestai tvirtai laikosi nuostatos gerinti sąlygas pėstiesiems ir siekia sukurti dar daugiau erdvių be automobilių. BBC pateikė keturių pasaulio miestų, kurie per pandemiją drąsiausiai ir greičiausiai įgyvendino pėstiesiems palankius pokyčius ir daugelį šių iniciatyvų išsaugojo, kad paskatintų gyventojus ir turistus keliauti pėsčiomis, aprašymus.

Paryžius, Prancūzija

Paryžius draugiškesnis pėstiesiems tapo dar prieš pandemiją. 2016 m. pabaigoje įgyvendinant viso miesto pastangas mažinti automobilių skaičių žemutinės krantinės, einančios palei Senos upę, buvo visiškai paverstos pėsčiųjų gatvėmis.

2020 m. miesto merė Anne Hidalgo buvo perrinkta iš dalies dėl to, kad palaikė „15 minučių miestą“: naują miesto planavimo koncepciją, pagal kurią gyventojai visas kasdienės veiklos vietas nuo apsipirkimo iki mokymosi mokykloje ir darbo gali pasiekti per 15 minučių pėsčiomis arba dviračiu. Pandemija ir daugybė viešojo transporto streikų tik sustiprino šių į žmogų ir aplinką orientuotų iniciatyvų populiarumą. medžių, kad Paryžius taptų malonesnis pėstiesiems.

Siekiant sumažinti automobilių srautą čia papildomai buvo įrengta dviračių takų. Miestas planuoja iki 2026 m. įrengti 180 km dviračių takų ir 180 tūkst. dviračių stovėjimo vietų.

„Paryžiuje gyvenu 14 metų ir galiu drąsiai pasakyti, kad niekada nemačiau didesnių visą miestą apimančių permainų nei tos, kurios įvyko visai neseniai siekiant paskatinti dviratininkus“, – sakė Sadie Sumner, vadovaujanti dviračių turizmo bendrovės „Fat Tire Tours“ Paryžiaus filialui.

Pagrindiniai keliai, tokie kaip Rivoli gatvė (Rue de Rivoli) Paryžiaus centre, buvo susiaurinti iki vienos eismo juostos, o dviratininkų takai išplėsti iki trijų automobilių juostų pločio.

Miestas taip pat planuoja iki 2026 m. pasodinti 170 tūkst.

2024­ųjų olimpinėms žaidynėms planuojama tiltą tarp Eiffelio bokšto ir Trokadero visiškai paversti pėsčiųjų tiltu. Miesto gyventojai teigiamai įvertino šiuos pokyčius ir laukia jų dar daugiau.

„Vietiniams tai labai patinka, čia mažiau automobilių ir žmonės labiau atsipalaidavę“, – sakė iš Paryžiaus kilęs Roobensas Filsas, rašantis tinklaraštį „Been Around the Globe“.

Tinklaraštininko rekomendacijos pėsčiomis vaikščioti mėgstantiems keliautojams: Senos parkas (Parc Rives de Seine) –7 km ruožas prie upės; Montorgiojaus (Montorgueuil) gatvė Paryžiaus centre – sūrio, vyno ir gėlių parduotuvės; Šventojo

Rustiko (SaintRustique) gatvė Monmartre – senovinis grindinys (tai seniausia Paryžiaus gatvė); Sent Emilijono kvartalas(Cour Saint Emilion) – butikai, kavinės ir restoranai.