BUTĄ IŠKEITĖ

Jau daugiau nei metus dainininkas Juozas Butnorius (37 m.) su žmona Gražina (34 m.) ir jųdviejų atžalomis Karolina (10 m.), Matu (8 m.) ir Agota (2 m.) džiaugiasi maloniais naujakurių rūpesčiais.

Indrė ŠLIKAITĖ

Praėjusių metų gegužę įsigijęs, o liepos 1­ąją su šeima į naują namą Klaipėdos priemiestyje įsikėlęs dainininkas sako, kad rasti tinkamą variantą jiems prireikė maždaug pusės metų.

„Turėjome aiškią viziją, ko mums reikia. Turime tris vaikus, tad norėjome, kad visi turėtų po atskirą kambarį. Taip pat prioritetas buvo šiuolaikiškas, erdvus namas su kiemu vaikams ir garažu. Nors turėjome aiškius kriterijus, išsirinkti nebuvo lengva – rinkomės apie pusę metų. Apžiūrėti pavyko tik tris namus. Iš jų išsirinkome pirmąjį“, – prisimindamas paieškas šyptelėjo dainininkas.

Šeima įsigijo 155 kvadratinių metrų namą su visa išorės apdaila. Pagal jų poreikius ir įnorius meistrai atliko visą vidaus apdailą.

„Namo statybininkai buvo pažadėję už tą pačią kainą pagal mūsų norus įrengti ir namo vidų, tad sienų spalvą, grindis ir duris turėjome galimybę pasirinkti patys“, – pasakojo jis.

Per du mėnesius nuo namo įsigijimo meistrai atliko visus vidaus apdailos darbus ir pora su atžalomis turėjo galimybę įsikelti į dar dažais kvepiančius namus, kuriuos baldais apstatyti pasiryžo patys.

„Namų įsirengimas atima daug laiko ir prireikia daug kantrybės. Kai pasisamdai dizainerį, jis, be abejonės, viską padaro pagal tavo norus greitai ir paprastai. Tačiau prieš tai turėtą butą mes su žmona baldais buvome apstatę patys, tad žinojome, iš kur ir kaip kiekviena mūsų interjero detalė atsirado. Tai buvo labai žavu, tad patys nutarėme apstatyti ir šį savo namą“, – sakė vyras.

Daugiau nei prieš metus naujų namų slenkstį su šeima peržengęs Juozas sako, kad vis dar trūksta baldų, tačiau pirkti visko neskuba – ieško širdžiai mielų daiktų.

„Liko visai nebedaug, tad tikimės per artimiausius mėnesius tai pabaigti. Viską darome po truputėlį, nepuolame stačia galva. Kai ateina įkvėpimas ir noras, renkamės ir perkame. Mūsų namuose dar nėra valgomojo stalo. Neskubame, nes ieškome tinkamo mūsų didelei šeimai. Su žmona vis žiūrime, bet nerandame, ko norime. Yra tam tikri momentai, kuriuos, mano manymu, reikia išlaukti, kad paskui tuo džiaugtumeisi visą gyvenimą. Juk visuomet smagu papildyti namus kokiu nors nauju daiktu, tad tuo dar mėgaujamės“, – šyptelėjo dainininkas.

Kadangi juodu su žmona Gražina turi tokį pat stiliaus pojūtį, pykčių įsirengiant ir apstatant namus nekilo. Abu mėgsta kuo mažiau apsikrauti daiktais ir renkasi minimalizmą, tad namus stengėsi įsirengti skandinavišku stiliumi.

„Kadangi mūsų šeima didelė, atsakingai žvelgėme į gaminamus baldus. Pavyzdžiui, virtuvėje, kad viskas tilptų, rinkomės spinteles iki lubų.

Mes labai greitai randame kompromisą, dėl visko kalbamės, svarstome visus „už“ ir „prieš“. Vaikų kambarius ir virtuvę rinko žmona, o visa kita – drauge. Vienintelė vieta, kurią įrengiant žmona nesikišo, – garažas. Ten mano teritorija ir mano vieta“, – sakė Juozas.

Prieš įsigydama namą šeima gyveno bute, tad erdvus kiemas jiems – didelis džiaugsmas.

Net ir įtemptas koncertų grafikas Juozui netrukdo tinkamai pasirūpinti aplinka ir skirti laiko šeimai. Dainininkas sako, kad esant šiltiems orams norisi kuo daugiau laiko su vaikais ir žmona praleisti lauke.

„Prieš ku rį lai ką drau ge su vai kais nudažėme lauke esantį jų namelį. Tokie paprasti dalykai, kuriuos darome drauge, labai jaukūs ir malonūs“, – baigdamas pokalbį džiaugėsi jis.

– Kur šiuo me tu gy ve na te – na me ar bute?

– Uždarame privačių namų rajone Didžiuosiuose Gulbinuose, kurie yra visai šalia Vilniaus. Gyvenu su vyru aktoriumi Rimantu Bagdzevičiumi. Draugiją mums palaiko didžiulis šuo Bondas.

– Kokia inter je ro stilis tika jums artimiau sia?

– Kadaise atrodė, kad man labai patinka minimalizmas. Bet juk vienas namų nekuri. Kai gyveni kartu, vienas kitą papildai. Ir tas minimalizmas virto turbūt klasikiniu stiliumi, nes čia daug visokių daiktų daiktelių. Tikrai jis nėra labai modernus ir nėra stilistiškai vientisas, nes yra senų daiktų, taip pat visiškai modernių. Tokia maišyta klasika.

Kai įsikeli į visiškai naują namą, jį įrenginėti pradedi nuo pradžių, lengviau tą stilių sukurti. O mudu su vyru tą namą iš pradžių nuomojomės. Paskui aplinkybės susiklostė taip, kad savininkai panoro jį parduoti, ir mudu jį nupirkome.

– Ar būs to dydis turi įtakos jū sų savijautai? Ar jis ats pindi jū sų as me nybę?

– Kad būsto dydis turi įtakos savijautai, tikrai taip. Kai pajutau erdvę, supratau, kad tai labai gerai. Buvo pastabų, kad kam jums trims – tada kartu dar gyveno ir mano sūnus – reikia namo? Arba jums dviem? Visiems kildavo toks klausimas.

Bet iš tikrųjų tos erdvės čia ne per daug – 140 kv. m. Ateina svečių, kas nors atvažiuoja, pernakvoja.

Ta erdvė turi įtakos poilsiui, tylai, galima atskirti savo darbo vietą nuo poilsio zonos. Dabar man tai jau svarbu.

Manau, kad dabar jau taip, būstas atspindi mano asmenybę. Todėl, kad yra atskiri kampai su savo stiliumi, su skirtingomis nuotaikomis. Pavyzdžiui, mano kambaryje yra mano knygos, mano lentynos, mano kompiuteris, mano darbo stalas, tai, pasirodo, man svarbu. Tekstų mokymuisi, ruošimuisi paskaitoms man ta erdvė padeda. Ne tik aš, bet ir mano vyras turi darbo kambarį.

– Ar daž nai pert varkote erdves, perstumdote baldus?

– Taip, baldus perstumdome. Nusipirkę namą daug kartų tai darėme. Pastebė­ jau, kad tai vyksta dažniausiai pavasarį: gal čia reikia ką nors pakeisti, patobulinti. Bufetas stovėjo ir vienoje vietoje, ir kitoje. Toje vietoje, kur turėtų būti televizorius, Rimas pastatė patefoną ir leidžia vinilines plokšteles.

Ir tikrai keičiasi šitas būstas.

– Iš kur se mia tės įk vė pi mo kurdama as me ninę erdvę? Ar tariatės su dizaine riais?

– Greičiausiai įkvėpimas ateina iš mūsų pačių vaizduotės. Teko konsultuotis su dizainere. Ji pasiūlė tai, ką mes patys buvome apmąstę, gal tik sukonkretino akcentus. Bet galų gale jos patarimu nepasinaudojome, o padarėme taip, kaip mums patogu. Tad jos vientisą stilistinį vaizdinį – kad viskas būtų kaip nulieta –paaukojome savo poreikiams.

– Mėgs tate, kai namuose vy rauja ramybė ar kai jie triukš mingi?

– Mėgstu, kai būna ramybė pramaišiui su triukšmu. Smagu, kai kas nors atvažiuoja, pavyzdžiui, Rimo sūnūs, anūkai, ir sukelia šurmulį. Tada gali įvertinti, kokia gera ta ramybė. Nes jeigu būtų vien tik ramybė, namuose vyrautų monotonija.

Turime tradiciją pasikviesti kolegų iš teatro pavasarį arba rudenį. Tai vadiname teatro sezono uždarymu arba atidarymu. Tada atvažiuoja daug žmonių. Nėra taip, kad namuose sėdime tik mudu dviese.

– Smalsu, kaip apibūdintumėte jaukius namus?

– Pastebėjau, kad jaukiuose namuose būtinai yra kas nors, kas brangu šeimininkams, – knygos, mezginiai, kokie nors daiktai, atsivežti iš tėvų ar senelių namų. Tada susimaišo tie gyvenimai.

Rimo kambaryje yra močiutės daiktų, kad ir skaitytuvai. Manau, kad tie daiktai iš vaikystės namų ir kuria jaukumą. Gal ne tik daiktai – ir meno kūriniai: paveikslai, vazos, kurie gali būti parsivežti ir iš kelionių. Net nežinau, kas iš tikrųjų kuria jaukumą. Gal tai, kad žmogus gyvena nepaklusdamas taisyklėms, o taip, kaip jam gražu? Ir tada namuose būna jauku. Nes jeigu namuose būna labai sterilu, man trūksta jaukumo.

– O stilingus?