Teismai.lt (2011 m. rugpjūčio mėn. naujienlaiškis Nr. 4) by Lietuvos teismai

Generalinė Asamblėja

1 3 5 7 10 12

J. Žilys: „Sėkmingos teisėjo karjeros pagrindas – nuolatinis profesinis tobulėjimas, padorumas ir sąžiningumas“

Teisėjų švenčių akimirkos

Kongresas Maltoje

2011 m. Rugpjūtis Nr. 4

Teismai.lt ISSN 2029-730

Generalinė Asamblėja Živilė Navickaitė-Babkin Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus vedėja

Emocinis intelektas - stiprioji darbuotojo pusė Teisės aktų pakeitimai

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimų apžvalga Teismų sistema Nyderlanduose

Iš kairės: Rumunijos Teisėjų tarybos prezidentas Nicolae Horatius Dumbrava; Europos teismų tarybų tinklo prezidentas Miguel Carmona Ruano; Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė; Belgijos Teisėjų tarybos narys, Prof. Dr. Geert Vervaeke; Airijos teismų administracijos narys, teisėjas Paul Gilligan; Lietuvos Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius

Teisėjas sako, kad paskutiniosios knygos dar neparašė

Lietuvos teismų atkūrimas (Straipsnių ciklo tęsinys)

18 20

31 31 32

Kalbos patarimai

Naujai paskirti teismų pirmininkai, pavaduotojai, teisėjai

AKTUALIJOS

E. Žiobienė: “Vaikų interesai teismuose bus ginami geriau”

ių metų vasara Lietuvoje prasidėjo svarbiais šaliai ir visai Europai renginiais. Vienas tokių – birželio 9-10 d. Vilniuje vykusi Europos teismų tarybų tinklo (ETTT) Generalinė Asamblėja. Į šį forumą susi-rinko per 100 teismų savivaldos institucijų atstovų iš 30 Europos šalių, susirinkusiuosius sveikino Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pranešimus skaitė Europos Komisijos, Teisingumo ministerijos atstovai. „TeisGeneralinės Asamblėjos dalyvius pasveikino mai.lt“ skaitytojams pristatome Prezidentė Dalia Grybauskaitė Generalinės Asamblėjos ir renginio neoficialiosios dalies fotoreportažą.

Jubiliejai

srityje, kitos priemonės. Lietuva – aktyvi ETTT tinklo narė

Šių metų Generalinėje Asamblėjoje aukščiausio rango teisėjai diskutavo tema „Iššūkiai ir galimybės teismų sistemai dabartinės ekonominės situacijos metu“. Šia tema renginyje buvo paskelbta „Vilniaus deklaracija“ – rekomendacinio pobūdžio dokumentas Europos šalių teismams dėl jų veiklos tobulinimo ir reformų dabartinės ekonominės situacijos metu. „Rengdami šį dokumentą, analizavome dabartinę situaciją ir aiškinomės, ką teismų sistemoje būtina keisti siekiant pagerinti teismų veiklos efektyvumą. Teismų sistema yra vienas iš ekonominio atsigavimo įrankių, taip pat piliečių teisių užtikrinimo garantija, todėl ji turi veikti sklandžiai ir efektyviai“, - pristatydamas dokumentą teigė ETTT prezidentas Miguel Carmona Ruano. Siekiant pagerinti Europos teismų veiklos efektyvumą, deklaracijoje įvardijamos pagrindinės būtinos reformos teismų sistemoje, skatinamas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, glaudesnis bendradarbiavimas su visuomene, informacinių technologijų ir inovacijų taikymas teisingumo

Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius

Iš kairės: Teisėjų tarybos nariai Vigintas Višinskis, Diana Labokaitė, Arūnas Sutkevičius, Nacionalinės teismų administracijos direktorius Kęstutis Vaškevičius

Teisėjų tarybos sekretorė Laima Garnelienė

Darbas grupėse

AKTUALIJOS

Europos teismų savivaldos atstovai Vilniuje ne tik ieškojo būdų, kaip teismams susidoroti su iškilusiais Į Vilnių suvažiavo per 100 teismų savivaldos atstovų iš 30 Europos šalių iššūkiais dabartinės ekonominės situacijos metu, bet ir dirbo specialiRenginio svarbą pažymėjo šalies vadovė zuotose darbo grupėse. Čia vyko diskusijos, kaip laiku ir kokybiškai teikti teisingumo vykdymo pasPirmąją renginio dieną Europos teismų savivaldos laugas piliečiams, tartasi dėl minimalių standartų institucijų atstovus pasveikinusi Prezidentė Dalia teisėjų atrankos bei paskyrimo procedūrose, kvaliGrybauskaitė pažymėjo, kad šis renginys ne tik fikacijos kėlimo srityje. garbė ir išskirtinė galimybė jį organizuoti, bet ir puiki Kaip pažymėjo ETTT prezidentas Miguel Carproga plėtoti glaudesnius tarpusio ryšius teisingumo mona Ruano, šių metų Generalinė Asamblėja Vilvykdymo srityje ir bendromis jėgomis tobulinti visą niuje buvo surengta atsižvelgus į Lietuvos Teisėjų Europos teismų sistemą. „Veiksmingos teisinės sistarybos iniciatyvą ir aktyvumą. Šių savybių Teisėjų temos funkcionavimas tarybos nariams netrūko ir Vilniuje vykusių darbo ir prigimtinių Europos grupių pasitarimų metu. Renginyje ir darbo grupėse Sąjungos vertybių šalį atstovavo Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras įstatymo viršenybės ir Kryževičius, sekretorė Laima Garnelienė, Teisėjų lygių teisių visiems tarybos nariai Vygintas Viščinskis, Diana Labokaitė, įgyvendinimas vykdant Zita Smirnovienė, Arūnas Sutkevičius ir Boleslovas teisingumą yra esminis Kalainis. Lietuvos ir visos EuroGeneralinė Asamblėja vyko Teisėjų tarybos narė Diana Labokaitė darbo grupėje oficialiomis ETTT kalbomis pos teismų uždavinys“, - anglų ir prancūzų. „Abipusis pasitikėjimas“ pateikė pasiūlymą plėtoti - pažymėjo Prezidentė. projektą, kurio metu būtų ieškoma būdų, kaip bendradarbiauti su žiniasklaida, kuri viešojoje erdvėje „Vilniaus deklaracija“ – kelrodis Europos teisdažniausiai nušviečia tik negatyvius su teismais ir mams

Oficialios Generalinės Asamblėjos dalyvių vakarienės Vilniaus Rotušėje metu svečiams koncertavo Vilniaus pedagoginio universiteto ansamblis „Poringė“

Svečius sužavėjo Trakų pilis ir ją supantis gamtovaizdis

teisėjais susijusius įvykius. Ši darbo grupė kitais metais taip pat planuoja išanalizuoti politinių institucijų įtaką Europos šalių teismų sistemoms, nustatyti procedūras, kaip padėti valstybėms, kurio-se susiduriama su šių sričių painiojimu. Darbo grupėje „Savalaikiškumas“ Teisėjų tarybos narė Zita Smirnovienė kartu su kolegomis iš užsienio aptarė optimalų bylų nagrinėjimo laiką ir trukmę, diskutavo apie raštu teikiamų nutarčių ir nedidelės vertės ieškinių nagrinėjimo tvarkos supaprastinimą, procedūrinių veiksmų trumpinimą, teismams nepriklausančių funkcijų perdavimą kitoms institucijoms, teikė siūlymus dėl teisėjų specializacijos. Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius ir Teisėjų tarybos narys Arūnas Sutkevičius darbo grupėje „Minimalūs standartai“ teikė siūlymus dėl bendrų principų teisėjų atrankos ir vertinimo procedūrose. Pagrindinis principas, kurį įvardijo darbo grupės atstovai - šių procedūrų atvirumas, skaidrumas ir nepriklausomumas.

Dvi dienas trukusią ETTT Generalinę Asamblėja organizavo ETTT biuras, Lietuvos Respublikos Teisėjų taryba ir Nacionalinė teismų administracija. Svečiams organizatoriai surengė oficialią vakarienę Vilniaus rotušėje, o pasibaigus darbiniams susitikimams – išvyką į Trakų pilį. 2012 m. ETTT Generalinė Asamblėja vyks Airijoje.

E. Žiobienė: “Vaikų interesai teismuose bus ginami geriau” Kristina Petrošienė Lietuvos apeliacinio teismo atstovė spaudai

eisėjų taryba 2011 m. gegužės mėnesį vykusio posėdžio metu pritarė tam, kad bendrosios kompetencijos apygardų teismuose atsirastų vaikų psichologų pareigybės. Kaip teigia pristačiusi svarstyti šį klausimą Teisėjų tarybai Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, svarbiausi yra vaiko interesai, tačiau neatmetama, kad ši naujovė palengvins ir bylas nagrinėjančių teisėjų darbą. Apie tai ir kalbamės su Vaiko teisių apsaugos kontroliere. Kas inicijavo šią naujovę ir ko dar trūksta iki realios vaikų psichologų darbo pradžios teismuose? 2010 m. į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą keldami vaikų apklausų klausimus kreipėsi Generalinės prokuratūros atstovai. Pradžioje buvo svarstoma galimybė vaikų psichologų etatus kurti

policijoje, prokuratūroje, apylinkių bei apygardų teismuose, taip pat – pirkti privačias psichologų paslaugas. Tais pačiais metais Nacionalinė teismų administracija paskaičiavo teorinius tokios naujovės kaštus ir informavo, kad dabartiniuose teismų biudžetuose lėšų tokioms išlaidoms tikrai nėra. Tapo aišku, 3

AKTUALIJOS

Svečiams iš užsienio – priėmimas Vilniaus rotušėje ir ekskursija po Trakus

kad jei teismai neturi lėšų, tai policija juo labiau jų nerastų. Vėliau, 2011 m. viduryje buvome informuoti, kad lėšų psichologams teismuose vis dėlto atsiras. Taigi nuo kitų metų pradžios vaikų psichologai turėtų pradėti darbus. Iki to laiko reikia sutvarkyti reikalingą teisinę bazę, gauti leidimus steigti pareigybes, patvirtinti pareigybių aprašymus ir atlikti kitas būtinas procedūras.

nebendrauja su vaiku: jie apklausą stebi iš kitos patalpos. Psichologas su teisėju bendrauja tam tikromis techninėmis ryšio priemonėmis. Ši vaiko ir psichologo akistata reikalinga tam, kad vaikas išvengtų streso dėl svetimos aplinkos, svetimų veidų, įtariamojo reakcijos, sunkiai suprantamos teisinės kalbos ir, be abejo, dalijimosi ne pačiais maloniausiais išgyvenimais.

Iki šio laiko psichologų dalyvavimo teismo procese problema nebuvo sprendžiama, valstybė lėšų neinvestavo. Ypač opi ši problema tapo po to, kai 2010 m. dėl finansavimo trūkumo tokių apklausų nebeatlieka VšĮ „Vaiko namas“ bei „Paramos vaikams centras“.

Ko tikimasi iš teismuose dirbančių psichologų?

Ar tikrai egzistuoja akivaizdus nuolat dirbančių vaikų psichologų poreikis?

Tokio specialisto buvimas apygardos teisme užtikrintų, kad tos apygardos teismo veiklos teritorijoje dirbantys apylinkių teismai prireikus visuomet galės tinkamai apklausti vaikus ir sparčiau nagrinėti bylas. Kaip turėtų vykti vaiko, nepilnamečio nukentėjusiojo arba liudytojo apklausa? Visų pirma teismuose turėtų būti įrengti vaikų apklausos kambariai. Kiek mums žinoma, 25 teismuose tokie kambariai jau yra. Tiesa, man juose dar neteko lankytis. Todėl papasakosiu, kaip vyksta apklausos “Paramos vaikams centre“. Apklausos kambaryje apklausos metu būna tik psichologas ir vaikas. Teisėjas ir kiti proceso dalyviai sėdi kitame – stebėjimo – kambaryje ir tiesiogiai

Ar su vaikais teismuose dirbantys psichologai turėtų turėti kokių nors specialių darbui su vaikais reikalingų žinių, ar pakaktų bendro psichologinio išsilavinimo ir patirties? Žinoma, jie turi būti profesionalūs psichologai, tačiau jiems būtina būti išklausius ir tam tikrus vaikų ir raidos psichologijos, krizių ir traumų psichologijos bei, be abejo, teisės pagrindų kursus. Ar profesionalėjančios vaikų apklausos reiškia, kad mažės vaikams skiriamų ekspertizių? Tikėtina. Šiuo metu skiriant ekspertizes rizikuojama gerokai prailginti teismo procesą, kadangi laukia ilgos eilės, be to, ekspertizės ilgai atliekamos ir yra brangios, nors tai ir visiškai skirtingi dalykai nuo vaikų apklausų dalyvaujant psichologui. Psichologo tikslas – palengvinti bendravimą su vaiku, tarpininkauti tarp teisėjo, tyrėjo ir vaiko, netraumuoti vaiko, o ekspertizės metu nustatomi tam tikri tyrimui svarbūs faktai, pvz., polinkis meluoti, fantazuoti, galimos kokio nors įvykio pasekmės ir pan. Kaip psichologų dalyvavimas vaikų apklausose palengvintų teisėjų darbą? 4

AKTUALIJOS

Žiūrėkime į skaičius. Kiekvienais metais teismuose nagrinėjama apie 3 tūkst. bylų, kuriose kaip nukentėjusieji figūruoja vaikai (pagal Vaiko teisių konvenciją vaiku laikomas žmogus iki 18 metų), dar tiek vaikų būna apklausiami kaip liudytojai. Jų apklausose gana retai dalyvauja specialių žinių turintys psichologai, taigi dėl to nukenčia būtent vaikai. Reikia mokėti prakalbinti vaiką, suteikti jam maksimalaus pasitikėjimo ir komforto jausmą. Juk jis apklausos metu patiria didžiulį stresą, neturi tam tikrų apsaugos mechanizmų ar įgūdžių jį įveikti. Specialistas padėtų užtikrinti, kad vaikas apklausos metu patirtų kuo mažiau streso. Be to, psichologas užtikrintų tarpininkavimą tarp vaiko ir teisėjo arba proceso šalių: „išverstų“ vaiko kalbą teisėjui, o teisėjo kalbą – vaikui.

Visų pirma – užtikrinti, kad vaikas būtų apklausiamas profesionaliai ir tik vieną kartą, kad pakartotinės apklausos būtų atliekamos tik išimtiniais atvejais ir vykdomos to paties vaikui jau pažįstamo asmens. Neatmetu ir to, kad vaikų psichologai teismuose įgis teisinių žinių, susipažins su teismo proceso specifika, teisine kalba, t. y. gerės tokių psichologų kvalifikacija. O tai neabejotinai prisidės prie vaiko teisių apsaugos. Juk šiuo metu ne visose vaikų apklausose dalyvauja psichologai, o specialių žinių neturintys, vaiko savijautai dėmesio neskiriantys, su vaikų psichikos ypatumais ir raida nesusipažinę tyrėjai gali stipriai pakenkti ir vaikui, ir pačiam bylos nagrinėjimui.

Manau, kad pats teismo procesas taps kokybiškesnis. Psichologas padės teisėjui suprasti, išgirsti vaiką. Be to, neabejoju, rečiau prireiks papildomų apklausų, o tai paspartintų bylų nagrinėjimą. Ačiū už pokalbį!

J. Žilys: „Sėkmingos teisėjo karjeros pagrindas – nuolatinis profesinis tobulėjimas, padorumas ir sąžiningumas“ Zita Bislienė Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus vyresnioji specialistė

pie pretendentų į teisėjus vertinimo kriterijus, jų viešumą, teisėjo savybes ir veiksnius, lemiančius sėkmingą teisėjo karjerą, kalbamės su Pretendentų į teisėjus atrankos (komisijos) pirmininku, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros profesoriumi Juozu Žiliu. Kokias matytumėte problemas ir ką būtų galima tobulinti?

Nuo 1995-1996 m. metų vyko radikalūs teismų sistemos pokyčiai, taigi keitėsi ir teisėjų atrankos procedūros, pretendentų vertinimo kriterijai. Per pastaruosius trejus metus buvo diskutuojama, kokį vaidmenį vertinant pretendentą turi vaidinti teisėjo stažas, visuomeniškumas, asmeninės savybės ir pan. Vieni teigė, jog stažas turi būti lemtingas faktorius sprendžiant teisėjo karjeros klausimus, kiti laikėsi nuomonės, jog tai turi būti vienas iš kriterijų, bet ne esminis. Pagal dabartinę įtvirtintą tvarką yra nustatytas tam tikras lygmuo, kurį peržengus daugiau balų pretendentas dėl savo turimo stažo neįgyja. Mano manymu, atrankos procedūros pozityvėja, padeda išvengti atsitiktinumų ir objektyvizuoti atranką. Viena iš pozityviausių atrankos procedūrų naujovių – Teismų įstatyme įtvirtinta nuostata, jog konkursų metu sudarytas kandidatų sąrašas galioja pusę metų, jeigu neatsiranda naujų kandidatų ir jeigu pretenduojama į tuos pačius teismus. Toks Teismų įstatymo pakeitimas ypač pagreitino atrankos procedūras.

Kokia Jūsų nuomonė apie šiuo metu vis labiau didėjantį teisėjų atrankos procedūrų viešumą (anksčiau buvo pateikiamas tik teisėjų sąrašas, 5

AKTUALIJOS

Kaip keitėsi teisėjų atrankos procedūros per pastaruosius trejus Jūsų pirmininkavimo metus? Kaip vertinate šiuos pokyčius?

Norisi teismų vadovus paagituoti teikti tokias kandidatuojančių teisėjų charakteristikas, kurios nebūtų tik formalus standartinių frazių rinkinys. Tokios standartinės frazės nepadeda pretendentui, atvirkščiai – niveliuoja visus, o galimai ypač svarbios asmens savybės taip ir lieka neįvardytos. Kandidato charakteristika turėtų padėti išsiskirti jam iš kitų pretendentų, pabrėžti jo individualumą. Tokių charakteristikų pavyzdžiu galėtų būti prieš metus vykusiai atrankai į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjus pateiktos kandidatų charakteristikos, kuriose buvo pateikti išsamūs duomenys apie kiekvieną pretendentą. Buvo aplankyti teisėjų posėdžiai, aprašyti gebėjimai organizuoti procesą, etiškumas, pastebėtos klaidos. Komisijos nariai taip pat diskutuoja svarstydami Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvadas. Jose taip pat neretai pasigendama individualumo, trūksta informacijos apie teisėjų profesinę veiklą, platesnės analizės apie teisėjo priimtus sprendimus. Kartais teisėjo sprendimas aukštesnėje instancijose pakeičiamas dėl techninių dalykų, o kartais pakeičiamas dėl rimtų motyvų ir klaidų. Teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvadose tai turi atsispindėti. Tačiau pozityvių poslinkių, be abejo, yra. Vis dažniau sutinkame atvejų, kai teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvadose plačiau, išsamiau apžvelgiama teisėjų veikla. Taigi atsiranda daugiau galimybių matyti pretendentą platesnėje panoramoje. Vykdant atrankas ateityje daugiau dėmesio turėtų būti skiriama kandidato psichologiniam pasirengimui dirbti teisėjo darbą.

o dabar atsirado ir vertinimo lentelė, kuroje galima pamatyti balus už kiekvieną vertinimo kriterijų)?

Kodėl taip nutinka, kad nesutampa komisijos ir Prezidentės nuomonė, t. y. Prezidentė teisėju paskiria nebūtinai komisijos geriausiai įvertintą asmenį? Teiginiai, jog neva kuriuo tai atveju nesutapo Komisijos ir Prezidentės nuomonė, yra ne visai tikslūs. Kaip jau minėjau, komisija pagal turimus duomenis ir vertinimo rezultatus gali išskirti iš jau minėtos lyderių grupės, jos nuomone, tinkamiausią kandidatą, tačiau Prezidentė priimdama galutinį sprendimą vadovaujasi papildoma informacija,

Ar per pastaruosius metus padaugėjo pretendentų į teisėjus? Pastaruoju metu pretendentų labai gausėja, ir tai, mano nuomone, yra labai geras reiškinys. Labai didėja ir pretendentų kvalifikacija. Ypač teisėjų padėjėjų. Tai ir užsienio kalbų žinojimas, patirtis dirbant su aukštos kvalifikacijos teisėjais. Juk posakyje “geras teisėjas – geras padėjėjas” labai daug tiesos. Daugėja ir būsimų teisėjų kalvių: Vilniaus universitetas, M. Romerio universitetas, ateina nauja Kauno Vytauto Didžiojo universiteto išugdytų teisinkų karta. Tokia konkurencija yra labai sveikintina. Taip pat pastebėjau, jog daugėja kandidatų, dirbančių prokuratūroje, mokslininkų. Dėl mokslininkų vyksta įvairių diskusijų, bet, mano nuomone, prioritetą turėtų tie mokslininkai, kurie dirbo pragmatiškosiose srityse, susijusiose su teismine veikla – baudžiamojoje arba administracinėje. Tokie žmonės ateitų į teismus su tikrai vertingomis profesinėmis žiniomis. Ar visiems pretendentams į teisėjus tikslinga pradėti karjerą nuo apylinkių teismų? Tie, kurių mokslinė veikla daugiau bendrateorinio lygio, manyčiau, turėtų orientuotis į žemutinės grandies teismus – rajonų, miestų apylinkių teismus. Lietuvos apeliaciniame, apygardų, apygardų administraciniuose teismuose būtinos ne tik teorinės žinios, bet ir praktinė teisminės veiklos patirtis. Todėl pretendentams mokslininkams būtų tikslinga tradiciškai rinktis žemutinę teisminės veiklos grandį ir tik išimtiniais atvejais, ten, kur ypač svarbūs moksliniai pasiekimai labai glaudžiai siejasi su teismine veikla, pavyzdžiui, kasacinėje instancijoje – Lietuvos aukščiausiame Teisme, Lietuvos apeliaci niame teisme galimas toks pasirinkimas. Yra nemažai pavyzdžių, kai mokslininko atėjimas į tokį teismą labai pasiteisino. Bet aš visiškai suprantu ir pateisinu pretendentus, kurie renkasi pirmosios instancijos teismus, kur jie turės progos įrodyti savo gebėjimus ir pradėti teisėjo karjerą. 6

AKTUALIJOS

Aš tai vertinu labai pozityviai. Pirma, žmonėms yra aiškiau, kodėl atrankoje vienas kandidatas įgyja pranašumą prieš kitą ir kokie komisijos narių priimto sprendimo motyvai. Toks vertinimo rezultatų viešinimas neleidžia atsirasti nereikalingoms tiek visuomenės, tiek pačių pretendentų interpretacijoms. Antra, anksčiau, kai įvertinus kandidatus pagal visus atrankos kriterijus būdavo susumuojami balai ir viešai paskelbiamas tik pretendentų sąrašas (eiliškumas) į tam tikrą vietą, neretai sąrašo gale atsidūrę pretendentai pasijausdavo nejaukiai. Dabar pateiktose išsamiose lentelėse galima matyti įvertinimą pagal atskirus kriterijus, ir sąrašo gale esantis kandidatas gali pamatyti esąs lyderis pagal kurį nors konkretų parametrą, arba, atvirkščiai, žinoti, kuriuos rodiklius galima gerinti. Juk vertinimas pagal, pavyzdžiui, teisminės veiklos rodiklius, atspindinčius teisėjų veiklos intensyvumą nagrinėjant bylas ir profesionalumą, gali kisti. Galiu tvirtinti, jog šiuo metu teisėjų atrankos procedūros yra optimalios. Problema, jog informacijos, ypač apie pretenduojančius tapti teisėjais, yra ne tiek daug. Kiek daugiau žinoma apie pretenduojančius tapti teisėjais teisėjų padėjėjus. Bene svarbiausias rodiklis tokiu atveju – egzamino balas. Kalbant apie objektvumą vykdant atrankas, esu įsitikinęs, jog keliasdešimt pretendentų grupėje objektyviai susiformuoja 5-8 kandidatų lyderių grupė pagal visus turimus duomenis ir vertinimo kriterijus. Kurį tos grupės narį galima laikyti pirmaujančiu, kurį antru, trečiu, sunku vienareikšmiškai įvardyti. Tinkamiausias kandidatas į tam tikrą vietą paaiškėja po pretendentų pokalbio Prezidentūroje, taip pat įvertinus kitą, tik valstybės vadovams teikiamą, papildomą informaciją apie kandidatą.

savo prioritetiniais kriterijais. Galiu tvirtinti, jog šalies vadovei priimant sprendimus vis dėlto būna orientuojamasi į mano minėtą lyderių grupę. Tokį faktą, kai pasirenkamas ne pirmas, antras eilėje, o trečias arba penktas kandidatas, netikslinga traktuoti ir komisija netraktuoja to kaip nuomonių nesutapimo. Tokios situacijos nėra pagrindo sureikšminti ir galiu patikinti, jog ji tikrai nėra kokiu nors požiūriu problematiška.

Kokių savybių turi turėti teisėjas, kad sėkmingai kiltų karjeros laiptais? Visiems, kurie tampa teisėjais ir nori siekti gražios karjeros, norėčiau palinkėti nepaliaujamo nuolatinio tobulėjimo. Kita vertus, teisėjui ne mažiau svarbi ir teisėjo etika, kultūra, padorumas ir sąžiningumas. Ne tik teisme, bet ir už jo ribų. Teisėją turėtume matyti orų, garbingą, dvelkiantį ramybe ir išmintimi žmogų, kuris atėjusiam į teismą žmogui keltų pasitikėjimą ir suteiktų tikėjimą, jog čia yra ta vieta, kur jis ras teisingumą. Taigi visiems būsimiems teisėjams linkėčiau ugdyti šias savybes, o tiems, kam nepavyksta iš pirmo karto tapti teisėjais, linkiu atkaklumo ir pasiryžimo siekti užsibrėžto tikslo. Ačiū už pokalbį.

Teisėjų švenčių akimirkos Kristina Petrošienė Lietuvos apeliacinio teismo atstovė spaudai

AKTUALIJOS

nksčiau visos šalies teisėjai kartą per metus rinkdavosi poilsio bazėje Dubingiuose, vėliau gimė tradicija rengti ir regionines teisėjų, teismų darbuotojų ir jų šeimų narių šventes. Šiais metais tokios šventės praūžė Kaune, Palangoje ir Šiaulių krašte. Teisėjų asociacijai – krepšinio taurė Šiais metais dėl objektyvių priežasčių Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija nekvietė teisėjų į kasmetinę Teisėjų sporto ir poilsio šventę Dubingiuose, tačiau vietoj jos surengė tarptautines teisėjų krepšinio kovas istorinėje Kauno sporto halėje. 2011 m. gegužės 21 d. legendinėje Kauno sporto halėje pagrindinę krepšinio taurę iškovojo Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos krepšinio rinktinė, aršioje kovoje nugalėjusi Teisėjų padėjėjų asociacijos komandą. Kova dėl turnyro trečiosios vietos pasibaigė šventėje dalyvavusios Lietuvos prokuratūros rinktinės naudai. Jie nugalėjo svečius – Latvijos teisėjų asociaci7

jos rinktinę, susirinkusiuosius džiuginusią aistringais sirgaliais. Šventės dalyvius sveikino legendinis krepšininkas, olimpinis čempionas Modestas Paulauskas, kuris pabrėžė, kad Teisėjų sporto šventės dalyviams teko garbė vieniems iš paskutinių žaisti istorinėje Kauno sporto halėje. Krepšinio legenda vėliau išmetė ir pirmąjį varžybų kamuolį. Svečių iš Latvijos krepšinio komandos kapitonas Normunds Rinkis savo sveikinime pabrėžė, kad Kauno sporto halė – ne tik Lietuvos, bet viso Pabaltijo krepšinio lopšys.

Žirono sveikinimai.

Renginio svečiams ir dalyviams buvo perskaityti Teisėjų tarybos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko G. Kryževičiaus, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko E.

Tradiciškai per Teisėjų sporto šventes rengiamas vaikų baudų mėtymo varžybas nugalėjo Žygimantas Valantinas, antras buvo Paulius Mulevičius, o trečiąją vietą užėmė devynmetis Matas Širvys. Vaikų tritaškių mėtymo varžybas laimėjo trylikametis Edvinas Milius, antrasis buvo Mykolas Stankevičius, trečiasis - Žygimantas Valantinas. AKTUALIJOS

Vaikų gatvės krepšinio varžybas laimėjo Tomo Kazlausko, Naglio Žemaičio ir Edvino Miliaus trijulė. Akmenės rajono teisėjas Nerijus Masiulis laimėjo suaugusiųjų ir baudų mėtymo varžybas, ir tritaškių turnyrą. Šventės organizatoriai dėkojo visiems susirinkusiems už entuziazmą, o taip pat Dariaus ir Girėno sporto centro direktoriui už galimybę žaisti Kauno sporto halėje ir palinkėjo gražios vasaros bei sėkmingų darbų. „Mažieji Dubingiai“ vyko Klaipėdos krašte 2011 m. birželio 3 d. Klaipėdos apygardos teismo, Klaipėdos, Palangos miestų, Klaipėdos, Kretingos, Plungės, Skuodo, Šilalės, Šilutės, Tauragės rajonų apylinkių teismų teisėjai su savo šeimų nariais susirinko į kasmetinę sporto ir poilsio šventę „Mažieji Dubingiai“. Susitikimas vyko poilsio namų „Auska“ Botanikos parke Palangoje. Teismų komandos dalyvavo sportinėse alpinizmo rungtyse, orientacinėse varžybose, teismo rūmų statymo iš smėlio rungtyse. 8

Varžybų nugalėtoju buvo pripažinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo komanda, kurią pasveikino ir pereinamąją nugalėtojų taurę įteikė renginio organizatorė Palangos miesto apylinkės teismo pirmininkė Diana Jakštienė. Po sportinių varžybų, neseniai teisėjo karjerą pradėjusios Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė ir Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Skaistė Valinskytė surengė savo prisistatymą. Renginį užbaigė koncertas ir šventinis fejerverkas. Ketvirtajame Šiaulių krašto teismų sąskrydyje žibėjo meninės programos Birželio 4 dieną Akmenės rajone, Šiaulių universiteto Balsių poilsio bazėje įvyko ketvirtasis Šiaulių apygardos teismų darbuotojų sąskrydis. Tradiciškai į sporto ir pramogų šventę teismų darbuotojai atvyko su savo šeimų nariais, draugais.

Renginio dalyviai sulaukė garbių svečių, o taip pat Lietuvos Aukščiausiojo ir Lietuvos apeliacinio teismų vadovų perduotų sveikinimų. Vienas iš renginio koordinatorių, Šiaulių apygardos teismo teisėjas, Lietuvos teisėjų asociacijos valdybos narys Vidmantas Mylė pastebėjo, kad Asociacija yra ypač didelė tokių teismų renginių rėmėja. Šiaulių apygardos teismo pirmininkas, Teisėjų tarybos narys Boleslovas Kalainis, sužavėtas kolektyvų išradingumu ir nuoširdumu, teigė, kad tik mylintys savo darbą ir kolegas žmonės sugeba ir gražiai pailsėti.

Teismų kolektyvai renginiui pasiruošė negailėdami pastangų ir išradingumo. Visada ypač laukiama kolektyvų paruošta meninė programa. Ši programos dalis pranoko visus lūkesčius – visi kolektyvai puikiai pasiruošė. Dėl pirmosios vietos susirungė pagrindiniai varžovai – Šiaulių apygardos teismo ir Šiaulių miesto apylinkės teismo kolektyvai. Šį kartą komisiją ir renginio dalyvius pakerėjo Šiaulių apygardos teismo nuotaikinga ir spalvinga meninė programa, antri buvo Šiaulių miesto apylinkės teismo atstovai. Apygardos teismo kolektyvas gerai pasirodė ir sporto programoje, tad jiems ir atiteko pereinamoji taurė. Bendroje įskaitoje antrąją vietą užėmė Telšių rajono apylinkės teismo kolektyvas, treti – Šiaulių miesto apylinkės teismo darbuotojai. Sporto varžybose, kaip visada, labai gerus rezultatus parodė rajonų apylinkių teismų kolektyvai. Daug prizinių vietų iškovojo Pakruojo, Akmenės, Raseinių, Telšių, Joniškio kolektyvai, visi jie buvo apdovanoti 9

AKTUALIJOS

Kaip ir ankstesnėse šventėse, sąskrydžio dalyviai rungėsi sporto aikštelėse (visos rungtys buvo improvizuotos), demonstravo menines programas, kurios pagal reglamentą truko ne daugiau kaip 10 minučių.

nugalėtojų taurėmis, diplomais.

Kongresas Maltoje Diana Labokaitė Teisėjų tarybos narė, Kauno miesto apylinkės teismo teisėja

irželio 3-4 dienomis Maltoje įvyko Europos darbo teismų teisėjų asociacijos (EALCJ) metinis kongresas. Kongrese dalyvavo Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė. Šių metų kongreso tema buvo “Prieiga prie teisingumo labiausiai pažeidžiamiems darbuotojams”. Tai jau penkioliktasis EALCJ metinis ren- “Net ir nebūdami migrantais savo šalyje darbuotoginys. Kasmet pasirenkama tam tikra tema, jai gali sudaryti labiausiai pažeidžiamų kategoriją paruošiamas klausimynas, į kurį asociacijos - kai nepaisoma jų teisių, darbdavys nesuteikia nariai išsamiai atsako, paminėdami savo šalių jiems reikalingos informacijos, kai darbuotojai praktiką ir kylančias problemas. Kongrese gauna pernelyg mažą darbo užmokestį ir turi aptariami atsakymai, dalijamasi patirtimi, kartu bandoma rasti atsakymus ir problemų sprendi- pernelyg sunkias darbo sąlygas, kurios nepalieka jiems pakankamai laiko ir galimybių išsiaiškinti mo būdus.

savo teises, gauti informaciją ir imtis priemonių savo padėčiai pagerinti”

Pirmiausia buvo kalbama, kas gali ir kas padeda darbininkams gauti informaciją apie jų teises, kaip veikia valstybinės teisinės pagalbos sistemos. Pavyzdžiui, Austrijoje teismai turi vadinamąsias viešas valandas, kurių metu bet kuris interesantas gali ateiti į teismą ir gauti teisinę konsultaciją iš teisėjo arba kandidato į teisėjus. Žinoma, tai išdėstoma kaip neprivaloma nuomonė, ir konsultavęs teisėjas vėliau nenagrinėja tos bylos. Šios konsultacijos apima ne tik procesinės, bet ir materialinės teisės sritį. Daugelyje kitų valstybių galimos teisėjo konsultacijos yra tik procesinio pobūdžio, panaušiai kaip ir Lietuvoje egzistuojantis trūkumų šalinimo institutas. Įdomu tai, kad Jungtinėje Karalystėje ieškinio priėmimo klausimą sprendžia ne teisėjas, o teismo personalas, kuris priėmęs ieškinį siunčia jį atsakovui, gauna ir priima atsiliepimą ir tik tokia jau paruošta pirmajam posėdžiui byla yra pateikiama teisėjui, kuris iškart gali skirti preliminarų posėdį. Teisėjai nėra apkrauti techniniu bylos paruošimo darbu, gali susitelkti tik į nagrinėjimą pačios problemos, kuri yra byloje. Kalbėjome apie atstovavimo ir vertimo problemas bylose. Olandijoje daug dėmesio skiriama apginti šalis nuo netinkamo atstovavimo. Egzistuoja galimybė priteisti išlaidų atlyginimą šaliai iš ją netinkamai atstovavusio atstovo. Nevienodas profesinių sąjungų kaip atstovų vaidmuo – profesinės sąjungos kai kur apskritai nesiima atstovauti pavienių bylininkų, nes teisė tampa vis labiau sudėtinga, 10

AKTUALIJOS

Tokiose valstybėse kaip Jungtinė Karalystė, Airija, Vokietija, Norvegija – pažeidžiami darbuotojai pirmiausia suprantami kaip darbuotojai migrantai arba laikinai perkelti į kitą valstybę dirbti darbuotojai. Tačiau galima pastebėti, kad net ir nesantys migrantais savo šalyje darbuotojai gali sudaryti labiausiai pažeidžiamų kategoriją- kai nepaisoma jų teisių, darbdavys nesuteikia jiems reikalingos informacijos, kai darbuotojai gauna pernelyg mažą darbo užmokestį ir turi pernelyg sunkias darbo sąlygas, kurios nepalieka jiems pakankamai laiko ir galimybių išsiaiškinti savo teises, gauti informaciją ir imtis priemonių savo padėčiai pagerinti, savo teisėms apginti.

atstovavimui neužtenka elementarių žinių. Be to, profesinės sąjungos gina ir rūpinasi tik savo nariais, migrantams profesinių sąjungų niekas nekuria. Darbininkai turi būti pasiekę aukštą sąmoningumo lygį, kad įkurtų profesinę sąjungą. Prieiga prie teisingumo - tai yra galimybė lengvai ir paprastai iškelti bylą teisme ir gauti sprendimą patiriant kuo mažiau nuostolių - matuojant laiku, pinigais ir kitokiais nepatogumais, kurie ištinka norint kreiptis į teismą. Tose valstybėse, kuriose prieiga prie teismo yra nemokama, kur teikiama daug konsultacijų iki besikreipiant į teismą, bylų keliama labai daug, jaučiamas netgi teisėjų trūkumas, nes esamas skaičius teisėjų nepajėgia greitai išnagrinėti didelio kiekio ginčų. Tačiau Olandijos visuomenė nesiskundžia teisėjų trūkumu, nes kiekvienas ieškinys nuo šių metų sausio 1 dienos turi būti iš anksto apmokėtas žyminiu mokesčiu ( net ir darbo bylose). Nuo 2012/2013 metų Olandijos vyriausybė ketina įdiegti sistemą, kad žyminis mokestis padengtų visas teismų išlaidas, vadinasi, žyminis mokestis turės padidėti daugiau kaip dvigubai. Sąlyga, kad pralaimėjusi šalis turi apmokėti laimėjusios šalies teismo išlaidas galioja daugelyje valstybių. Išimčių yra nedaug. Prancūzijoje pralaimėjęs darbuotojas turi atlyginti laimėjusiai šaliai tik pašto išlaidas. Vokietijoje, pirmos instancijos darbo teisme pralaimėjęs bylą darbininkas mokės tik pašto išlaidas, kurias patyrė laimėjusi šalis. Airijoje pralaimėjusi šalis neatlygina išlaidų laimėjusiai šaliai, išskyrus tik kelionės išlaidas išimties atveju teismui nusprendus. Liuksemburge, Maltoje pralaimėjęs darbuotojas nemoka jokių išlaidų laimėjusiai šaliai. Be abejo, tokios nuostatos, kai pralaimėjęs bylą darbuotojas rizikuoja mažiau finansiškai nukentėti, didina teismo prieinamumą.

Kita dalis diskusijų buvo apie perkeltus darbuotojus, kurių darbą reguliuoja Europos Parlamento ir tarybos direktyva 96/71/EB “Dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje”. Tokių perkeltų darbuotojų darbdavys pasilieka valstybėje, iš kurios darbuotojai siunčiami. Suomijoje įvyko įdomus teismo procesas - čia buvo atsiųsti dirbti ispanų darbininkai. Nors sektoriuje, kuriame buvo įdarbinti perkelti darbuotojai, galiojo kolektyvinis susitarimas, nustatantis, kad darbininkams turi būti mokama didesnė minimali alga, negu yra nustatyta visoje Suomijoje, tačiau perkeltiems ispanams buvo mokama mažiau - tokia minimali alga, kokia nustatyta Suomijoje. Perkeltieji darbuotojai skundė tokį mokėjimą ir pralaimėjo bylą Suomijos Aukščiausiajame teisme. Atrodo, kad toks sprendimas tiesiogiai prieštarauja jau minėtai Direktyvai, kuri sako, kad kolektyvinis susitarimas turėtų galioti ir perkeltiems darbuotojams. Tačiau kita vertus, sprendimas padrąsina įmones aktyviau siųsti darbuotojus į kitas valstybes, palengvina verslininkams sąlygas gauti didesnius pelnus. Kitas EALCJ kongresas vyks Berlyne.

AKTUALIJOS

Skirtinga valstybių teisinė bazė dažnai būna sunkiai suprantama darbininkams migrantams, atvykusiems iš kitų šalių. Rasti įstatymus internete ne visuomet lengva - trukdo kalbos nemokėjimas, laiko ir bendrųjų žinių stoka. Kongrese buvo gvildenama ir idėja, kad valstybių institucijos galėtų teikti informacinę pagalbą savo piliečiams, kurie dirba emigracijoje, surinkdamos ir viename tinklapyje talpindamos kitų valstybių esmines taisykles, kaip kreiptis į teismą, kokios bylinėjimosi sąlygos, kaštai ir pan.

Emocinis intelektas – stiprioji darbuotojo pusė Kristina Figūrinaitė Nacionalinės teismų administracijos vyriausioji specialistė

ene kiekvieno darbdavio tikslas – suburti imlių, kompetentingų, turinčių reikiamų dalykinių ir asmeninių savybių tam tikroms pareigoms užimti darbuotojų komandą.

Paprastai priimant į darbą asmenį didžiausią vaidmenį vaidina pretendento patirtis, kompetencija, tokios dalykinės ir asmeninės savybės, kurias turintis asmuo galės atlikti jam priskirtas funkcijas, prisitaikyti prie darbo aplinkos. Puiku, jeigu pretendentas pasižymi ne tik pirmiau nurodytomis savybėmis, bet ir emocine kompetencija (intelektu). Tačiau ši dalis pretendentų, kaip žinoma, niekada nebūna didžioji. Reikalavimai pretendentams į valstybės tarnybą Priėmimo į valstybės tarnybą būdus ir reikalavimus pretendentams nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Atsilaisvinus karjeros valstybės tarnautojo darbo vietai, įstaiga, norėdama priimti darbuotoją, turi skelbti konkursą. Laikinai atsilaisvinus karjeros valstybės tarnautojo vietai (pavyzdžiui, darbuotojui išėjus vaiko priežiūros atostogų), gali būti skelbiamas priėmimas į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas. Teisės norminiai aktai nustato tvarką, kai valstybės tarnautojas gali būti grąžinamas į anksčiau eitas pareigas (tokie atvejai šiame straipsnyje nebus analizuojami plačiau) Asmuo, pretenduojantis į karjeros valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu, egzaminuojamas raštu (testas) ir pokalbiu žodžiu. Antrasis ir trečiasis išvardyti priėmimo būdai vadinami „be konkurso“. Pokalbio metu tikrinami asmens gebėjimai at-

likti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, žinios apie įstaigos, kurioje jis siekia dirbti, veiklą, taip pat kalbų, privalomų tokioms funkcijoms atlikti, mokėjimas ir, aišku, atskleidžiamos asmeninės ir dalykinės savybės. Įstaiga, nustatydama specialiuosius reikalavimus pretendentui, paprastai akcentuoja iniciatyvumą, mokėjimą kaupti, analizuoti ir apibendrinti informaciją, gebėjimą organizuoti ir planuoti savo laiką, pareigingumą. Išvardytų savybių reikalingumas, eiliškumas ir reikšmė apskritai priklauso nuo konkrečios pareigybės, įstaigos žmogiškųjų išteklių politikos. Emocinė kompetencija – patikimesnis profesinio ir asmeninio gyvenimo sėkmės rodiklis negu darbo patirtis arba intelekto koeficientas Taip teigia psichologai. Ne paslaptis, kad sėkmę tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime dažnai lemia emocinis intelektas. Emocijos daro įtaką mūsų sprendimams ir veiksmams. Kiekviename žmoguje slypi emociniai sugebėjimai, iš kurių susideda emocinė kompetencija. Juos galima ugdyti visą gyvenimą. Emocinė kompetencija arba intelektas literatūroje apibūdinamas kaip gebėjimas suvokti savo jausmus, emocinę kitų būseną, teisingai vertinti ir kontroliuoti savo emocijas bei konstruktyviai jas reikšti, taip pat daryti įtaką kitų žmonių elgesiui. Pasak specialistų, emocinė kompetencija – tai procesas, kurio metu mes bandome suprasti, kaip išoriniai faktoriai paveikia mūsų elgesį. Jei mes žinome apie emocinius impulsus ir provokacijas, mes galime „pasufleruoti“ savo smegenims, ką daryti, kaip elgtis. Tokiu būdu ne tik galime kontroliuoti savo elgesį, priimti teisingus sprendimus, bet ir jausti ramybę, vidinę harmoniją, pasitenkinimą. Emocinės kompetencijos svarba ir reikšmė karjerai Daugybė tyrimų rodo, kad intelekto lygis yra svarbi žmogaus charakteristika. Tačiau ji nenusako, ar žmogui sekasi gyvenime. Amerikiečių psichologų tyrimai parodė, kad būtent emocinės kompetencijos dėka žmogus greičiau kyla karjeros laiptais, jam 12

KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS

Asmens priėmimą į viešojo sektoriaus įstaigą gana griežtai reglamentuoja teisės aktai, tačiau egzistuoja žmogiškieji veiksniai, kurie neretai turi lemiamos įtakos atrenkant tinkamiausią pretendentą pareigoms užimti. Privatus sektorius turi daugiau laisvės – darbuotojai atrenkami laikantis ne tokių griežtų teisės aktų reikalavimų kaip viešajame sektoriuje.

Kaip tobulinti atranką siekiant atrinkti geriausius darbuotojus? Jau minėtos pretendento į darbuotojus savybės yra pageidaujamos priimant darbuotojus į darbą tiek privačiame, tiek ir viešajame sektoriuje (valstybės tarnyboje). Tačiau komisija, sprendžianti dėl pretendentų į valstybės tarnybą tinkamumo, vadovaudamasi Valstybės tarnybos įstatymu, iš esmės neturi įgaliojimų asmens emocinio intelekto ir kitų asmeninių savybių vertinti kaip kriterijų, nulemiančių asmens priėmimą ar jo nepriėmimą į valstybės tarnybą. Komisija gali tik remdamasi pateiktomis rekomendacijomis ar pokalbio su pretendentais metu sąlyginai įvertinti jų emocinį intelektą. Toks įvertinimas turi turėti svarbią reikšmę. Kita vertus, asmenys, vertinantys pretendentų emocinę kompetenciją, patys turi būti aukštos emocinės kompetencijos ir turėti pakankamai žinių bei suvokimą apie tai. Privataus sektoriaus įmonės ištobulinusios atrankos procedūras šiuo požiūriu. Viešojo sektoriaus įstaigoms yra kur tobulėti. Kasmetinio tarnautojų vertinimo procedūrose reglamentuota aibė kriterijų, pagal kuriuos turi būti įvertinamas darbuotojo darbas, asmeninės ir dalykinės savybės. Neracion-

alu, jog priimant į valstybės tarnybą, teisės norminiuose aktuose iki šiol nėra atsižvelgti į pretendentų emocinį intelektą bei kitas asmenines savybes. Žinios, naudojamos emociškai nepakankamai intelektualaus asmens, niekuomet neduos tokių pat rezultatų kaip naudojamos emociškai išprususios asmens, kadangi šiuolaikinėje visuomenėje suvokimas apie reiškinius nuolat kinta, o sėkmę darbinėje veikloje neretai užtikrina ne žinių gausa, o tinkamas nu(si)teikimas ir atsakomybės bei savo vietos sistemoje bei vykdomų pareigų svarbos suvokimas. Priešingu atveju valstybinis sektorius ir toliau bus atsilikęs nuo privataus sektoriaus, kuriame daug greičiau prigyja „geroji praktika“, pagal kurią investuojama į žmogų ne tik jį priėmus į darbą, bet, visų pirma, atrenkant jį iš kitų pretendentų. Todėl teisės norminiai aktai turėtų įtvirtinti nuostatą, jog priimant asmenį į valstybės tarnybą, be kitų nurodytų kriterijų, būtų vertinamas ir asmens emocinis intelektas. Siekiant išvengti subjektyvumo, tai gali būti daroma raštu (testas). Pavyzdžiui, asmeniui būtų pateikiami psichologų ar darbuotojų su psichologu suderinti klausimai, kuriais vadovaujantis būtų įvertinamos asmens emocinės galimybės vykdyti jam pavestus darbus. Pokalbio žodžiu metu taip pat turėtų būti sudarytos galimybės įvertinti ne tik profesines, bet ir asmenines kiekvieno pretendento savybes. Manytina, jog jas konkrečiu pažymiu turėtų įvertinti kiekvienas komisijos narys, remdamasis objektyviais kriterijais. Taigi įstaigai reikalinga komanda, kurios nariai – emociškai kompetentingi, iniciatyvūs, atsakingi, lojalūs įstaigai, jų veikla nukreipta į rezultatus. Kiekvienas naujas darbas reikalauja naujų įgūdžių, adaptacijos periodo, greitos orientacijos ir noro mokytis, o patirtis – ji ateina su laiku.

KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS

labiau sekasi asmeninis gyvenimas. Teigiama, jog siekiant didesnių laimėjimų darbe, emocinės kompetencijos reikšmė keturiskart didesnė nei intelekto. Emocinė kompetencija leidžia užmegzti ir palaikyti gerus santykius su draugais, giminaičiais, kolegomis, emociškai kompetentingi žmonės socialiniu požiūriu atrodo sėkmingesni, juos rečiau apninka depresija. Pastebima, jog pastaruoju metu apie emocinę kompetenciją vis daugiau kalbama darbuotojų tobulinimosi seminaruose. Teigiama, jog bet kurios įstaigos ar įmonės sėkmė priklauso nuo darbuotojų emocinio nusiteikimo. Neretai būtent ši darbuotojo savybė suvaidina pagrindinį arba lemiamą vaidmenį priimant ar atleidžiant darbuotoją iš darbo. Tad net ir ilgametė pretendento profesinė patirtis, jeigu jis neturi pakankamai emocinės kompetencijos, negali būti tas kriterijus, kuris nulemtų asmens, pretenduojančio į valstybės tarnybą, (ne)pasirinkimą. Pavyzdžiui, pretendentas, turintis 5 metų reikiamo darbo patirtį, jau per pokalbį žodžiu gali pasirodyti esąs arogantiškas, netaktiškas, nelankstus. Emocinė kompetencija turbūt ir yra tas kriterijus, kuris praktikoje turi būti vertinamas kaip vienas iš svarbiausių.

Teisės aktų pakeitimai Dovilė Mekionytė Nacionalinės teismų administracijos Teisės ir administravimo skyriaus vedėjo pavaduotoja

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 49-2374) Įtvirtinta nuostata, kad už baudžiamąjį nusižengimą asmeniui būtų skiriama bauda iki 50 MGL dydžio, už nesunkų nusikaltimą – iki 500 MGL dydžio, už apysunkį nusikaltimą – iki 1000 MGL dydžio, už sunkų nusikaltimą – iki 1500 MGL dydžio, už neatsargų nusikaltimą – iki 75 MGL dydžio. Šiuo pakeitimu didinamos Baudžiamajame kodekse įtvirtintos baudos fizi14

VERTA ŽINOTI

teismui nesudaroma prielaidų perimti konstitucinių prokuroro įgaliojimų organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti, todėl nėra teisinių argumentų teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu paneigiami iš Konstitucijos, jos 109 straipsnio 1 dalies, 118 straipsnio (2003 m. kovo 20 d. redakcija) 1 dalies, kylantys imperatyvai. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad BPK 168 straipsnio 4 dalis tiek, kiek pagal joje nustatytą reguliavimą ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar prokuroro sprendimo nepanaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą skundžiamas aukštesniajam teismui, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, 118 straipsnio 1 dalies nuostatai „Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja <...> prokuroras“.

kad įstatymų leidėjas gali nustatyti įvairius ikiteisminio tyrimo etape dalyvaujančių asmenų, be kita ko, nukentėjusių nuo nusikalstamos veikos, skundų dėl prokuroro veiksmų arba sprendimų nagrinėjimo modelius, tačiau nustatytu teisiniu reguliavimu negali būti paneigta konstitucinė tokių asmenų teisė kreiptis į teismą dėl jų teisių pažeidimo ikiteisminio tyrimo metu. Pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį įstatymu turi būti nustatyta ikiteisminio tyrimo etape dalyvaujančių asmenų, taip pat ir nukentėjusių nuo nusikalstamos veikos teisė apskųsti prokuroro procesinius veiksmus bei sprendimus, be kita ko, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jeigu tokiu atsisakymu pažeidžiamos jų teisės. Nutarime pažymėta ir tai, kad pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį įstatymų leidėjas, reglamentuodamas ikiteisminio tyrimo etape dalyvaujančių asmenų, taip pat ir nukentėjusių nuo nusikalstamos veikos asmenų, galimybę apskųsti su ikiteisminiu tyrimu baudžiamajame procese susijusius veiksmus bei sprendimus, gali nustatyti tokią tvarką, pagal kurią teismo sprendimas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas aukštesniajam teismui; tai darydamas įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos normų ir principų. Nutarime konstatuota, kad pagal BPK 168 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, ginčijamą šioje konstitucinės justicijos byloje, aukštesniajam

KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 4 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija) nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Žin., 2011, Nr. 42-1985) Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 straipsnio 4 dalies nuostata tiek, kiek pagal joje nustatytą reguliavimą ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar prokuroro sprendimo nepanaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą skundžiamas aukštesniajam teismui, neprieštarauja Konstitucijai. Nutarime pabrėžta, kad pagal Konstituciją, jos 109 straipsnio 1 dalį, 118 straipsnio 1 dalį, įstatymų leidėjas, reguliuodamas baudžiamąjį procesą, negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį teismas galėtų organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti. Pagal Konstituciją, jos 118 straipsnio 1, 2 dalis, organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas prokuroras privalo užtikrinti, kad būtų atlikti įstatyme numatyti procesiniai veiksmai ir kad tai būtų padaryta įstatymo nustatyta tvarka. Prokuroras ikiteisminio tyrimo etape dalyvaujantiems asmenims, taip pat nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos asmenims privalo užtikrinti Konstitucijoje ir baudžiamojo proceso įstatyme jiems nustatytas teises, be kita ko, asmens teisę kreiptis į teismą dėl jo teisių pažeidimo ikiteisminio tyrimo metu. Konstitucinis Teismas pažymėjo,

niams asmenims, siekiant, kad maksimalūs baudų dydžiai būtų adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17214 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 49-2373) Šio įstatymo tikslas – pakeisti ATPK 17214 straipsnio nuostatas ir tobulinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos teisinę bazę atsižvelgiant į Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (FATF) 2003 m. Rekomendacijas kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje, perkeliant ir įgyvendinant direktyvą 2005/60/EB bei 2005 m. Europos Tarybos konvencijos dėl nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo, paieškos bei konfiskavimo bei teroristų finansavimo reikalavimus. Šiuo pakeitimu padidinamos baudos už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimą, diferencijuojant veikas, už kurias taikoma administracinė atsakomybė. Administracinėn atsakomybėn būtų traukiami fiziniai asmenys ir įmonių, įstaigų bei organizacijų vadovai. Tikimasi, kad tai sudarytų teisines prielaidas efektyviau taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, formuotų nepakantumą ir nepalankią erdvę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atsiradimo aplinkybėms. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 49-2370) Įtvirtinta nuostata papildyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 4

punkte numatytų darbo santykių teisinio reguliavimo principų sąrašą, pagal kurį reguliuojant darbo teisinius santykius turi būti laikomasi darbo teisės subjektų lygybės principo nepaisant jų ketinimo turėti vaiką (vaikų). Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatymas (Žin., 2011, Nr. 52-2511) Šio įstatymo tikslas – užtikrinti fizinių asmenų pagrindinių teisių, ypač teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ir teisės į asmens duomenų apsaugą, apsaugą tvarkant asmens duomenis vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, numatytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečiosios dalies V antraštinėje dalyje, reglamentuojant Lietuvos kompetentingų institucijų (operatyvinės veiklos subjektų pagrindinės institucijos, ikiteisminio tyrimo įstaigos, Lietuvos Respublikos prokuratūra ir teismai) asmens duomenų tvarkymą nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, baudžiamojo persekiojimo arba bausmių vykdymo tikslais vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, šių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis šioje srityje. Šis įstatymas taikomas tais atvejais, kai nusikalstamų veikų prevencijos ir tyrimo, baudžiamojo persekiojimo arba bausmių vykdymo tikslais asmens duomenis: 1) valstybės narės teikia ar teikė viena kitai arba sudaro ar sudarė galimybę su šiais duomenimis susipažinti; 2) valstybės narės teikia ar 15

VERTA ŽINOTI

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.134 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas (Žin., 2011 Nr. 743545) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2011, Nr.74-3546) Įstatymais nustatoma, kad nukentėję nuo Sovietų Sąjungos okupacinio režimo nusikaltimų – tarptautinių nusikaltimų, kuriems netaikomas senaties terminas pagal Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 8 dalį, turi teisę reikalauti iš nusikaltimų vykdytojų nusikaltimais padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimo. Tokiems reikalavimams netaikoma ieškininė senatis ir jiems taikomos Civilinio kodekso nustatytos neturtinės žalos atlyginimo taisyklės. Pagal Civilinio kodekso 1.134 straipsnio papildymo įstatymą šis straipsnis papildomas nauju 3 punktu, kuris numato, kad ieškininė senatis netaikoma reikalavimams atlyginti tarptautiniais nusikaltimais, kuriems netaikoma senatis (BK 95 straipsnio 8 dalyje numatytiems nusikaltimams), padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymą numatoma išimtis, pagal kurią Civilinio kodekso taisyklės dėl neturtinės žalos atlyginimo taikomos ir tiems santykiams, kurių faktinis pagrindas yra minėti tarptautiniai nusikal-

timai, padaryti iki Civilinio kodekso įsigaliojimo.

Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 5 ir 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 9(1) straipsniu įstatymas (Žin., 2011, Nr. 57-2703) Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 57-2704) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 9, 18, 29 ir 44 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 3(1), 30(1) straipsniais įstatymas (Žin., 2011, Nr. 572705). Šiais įstatymų pakeitimais siekiama sukurti realius svertus siekti, kad valstybės tarnyboje ir kitose viešąsias funkcijas atliekančiose

institucijose dirbtų maksimaliai sąžiningi, nepriekaištingos reputacijos ir minimalią korupcijos pasireiškimo riziką keliantys asmenys. Šio tikslo ketinama siekti tobulinant vienos iš korupcijos prevencijos priemonių – informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, pateikimas – teisinį reglamentavimą, apibrėžiant apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, pateikiamos informacijos turinį, išplečiant asmenų, dėl kurių informacijos prašymo pateikimas yra privalomas, ratą bei patikslinant ir papildant informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, surinkimo ir pateikimo tvarką. Taip pat numatyta galimybė operatyvinės veiklos metu gautus duomenis panaudoti tarnybinio (drausminio) nusižengimo tyrime. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatų pakeitimo tikslas – numatyti galimybę Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka remiantis surinkta informacija nepriimti asmens į valstybės tarnybą arba atleisti jį iš valstybės tarnautojo pareigų, siekiant užtikrinti valstybės tarnautojų veiklos etikos principų, kaip ypatingų patikimumo ir sąžiningumo reikalavimų, besąlygišką laikymąsi, užtikrinantį, kad valstybės tarnautojų korpusą sudarytų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, numatyti operatyvinės informacijos panaudojimo tarnybinio nusižengimo tyrime galimybę. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nėra įtvirtinti

specialūs asmens nepriėmimo į pareigas ar atleidimo iš jos pagrindai, t. y. asmens nepriėmimas į pareigas ar atleidimas iš jos Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo surinktos informacijos pagrindu, todėl Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka informacijos rinkimas ir pateikimas dažnu atveju tampa betikslis. Todėl net ir tais atvejais, kai pateikta informacija akivaizdžiai neigiamai apibūdina tikrinamą asmenį ir nesant kitų asmens nepriėmimo ar atleidimo pagrindų, toks asmuo vis tiek gali būti priimamas arba gali toliau eiti pareigas valstybės tarnyboje. Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 3, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 21, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2011 Nr.653047) Šio įstatymo tikslas – padidinti operatyvinės veiklos subjektų veiklos efektyvumą, nusikalstamų veikų išaiškinamumą, užtikrinti teisėtumą. Kaip teigia įstatymo projekto rengėjai, tiriant ekonominius, korupcinius ir neekonominius nusikaltimus (neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, prekybą žmonėmis) turi būti tiriama ir nusikalstamos veikos finansinė pusė – nustatomas, areštuojamas ir konfiskuojamas nusikalstamas pelnas. Toks turtas nustatytinas vykdant žvalgybą banko paslaptį sudarančioje informacijoje – asmenų sąskaitose. Todėl priimtomis pataisomis operatyvinės veiklos subjektams numatyta teisė gauti informaciją apie fizinio ar juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą. Informaciją iš Lietuvos banko bus galima gauti remian16

VERTA ŽINOTI

teikė valdžios institucijoms ar informacinėms sistemoms, įdiegtoms pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečiosios dalies V antraštinę dalį, arba sudaro ar sudarė galimybę susipažinti su šiais duomenimis; 3) valstybių narių kompetentingoms institucijoms teikia ar teikė valdžios institucijos arba jie teikiami ar buvo teikti iš informacinių sistemų, įdiegtų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečiosios dalies V antraštinę dalį, arba šios institucijos ar informacinės sistemos sudaro ar sudarė galimybę susipažinti su šiais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo nuostatos nėra taikomos asmens duomenims, Lietuvos kompetentingų institucijų tvarkomiems Lietuvoje vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, kurių kilmės šalis yra Lietuva. Taip pat įstatyme apibrėžtos naujos sąvokos asmens duomenų anoniminimas ir asmens duomenų blokavimas.

2011 m. gegužės 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 194 „Dėl Nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“ papildymo (Žin., 2011, Nr. 63-2990) Vyriausybė nutarė papildyti Nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 194 „Dėl Nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“, nauju 14 punktu (ankstesnius 14–18 punktus laikyti 15–19 punktais): „14. Esant svarbioms priežastims, nesumokėta darbo užmokesčio dalis teisėjams ar

jų įpėdiniams gali būti išmokėta išimties tvarka, netaikant šio aprašo 10 ir 13 punktuose nustatytų reikalavimų. Lėšos nesumokėtai darbo užmokesčio daliai išmokėti išimties tvarka paskirstomos teismams Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos motyvuotą teikimą.“ Šiuo nutarimo pakeitimu siekiama įtvirtinti galimybę esant svarbioms priežastims teisėjams nesumokėtą darbo užmokesčio dalį išmokėti išimties tvarka, netaikant Nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos apraše įtvirtinto proporcingumo principo. Priimto nutarimo pagrindas – Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymo 4 straipsnis bei Nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo 3 punktas. Atsižvelgiant į tai, kad į Teisėjų tarybą, Teisingumo ministeriją ar Lietuvos Respublikos Vyriausybę gali kreiptis ir daugiau teisėjų, prašydami grąžinti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį išimties tvarka, siekiant išvengti dažnai pasikartojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų priėmimo ir keitimo, buvo nustatyta, jog lėšos, numatytos teisėjams nesumokėtai darbo užmokesčio daliai grąžinti išimties tvarka, paskirstomos teismams Vyriausybės įgaliotos institucijos (kuri, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 194 ,,Dėl Nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 punktu, nuo 2010 m. yra Teisingumo ministerija),

atsižvelgiant į Teisėjų tarybos motyvuotą teikimą. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas dėl veiksmų tiriant Seimo narių, Ministro Pirmininko, ministrų, Konstitucinio Teismo teisėjų, teisėjų, prokurorų ir statutinių valstybės tarnautojų padarytus administracinius teisės pažeidimus (Žin., 2011, Nr. 703355) Lietuvos policijos generalinis komisaras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsniu, 29 straipsnio 4 dalimi, 224 straipsnio 3 dalimi, 261 straipsnio 5 dalimi ir 288 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio 4 ir 5 dalimis ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 12 straipsnio 5 dalimi, teritorinių policijos ir specializuotų policijos įstaigų vadovus įpareigojo užtikrinti, kad: 1. nustačius Konstitucinio Teismo teisėjo, teisėjo ar prokuroro padarytą administracinį teisės pažeidimą, administracinio teisės pažeidimo byla būtų perduota nagrinėti rajono (miesto) apylinkės teismui; 2. nustačius administracinį teisės pažeidimą, kurį padarė Seimo nariai, Ministras Pirmininkas, ministrai, Konstitucinio Teismo teisėjai, teisėjai ir už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato administracinį areštą, surašius protokolą, prieš perduodant bylą teismui, ne vėliau kaip per 3 dienas būtų kreipiamasi į generalinį prokurorą dėl išankstinio Seimo sutikimo suvaržyti šių asmenų laisvę, o tarp Seimo sesijų – dėl Respublikos Prezidento išankstinio sutikimo suvaržyti Ministro Pirmininko, ministrų, 17

VERTA ŽINOTI

tis Vyriausybės, suderinus su Lietuvos banku, nustatyta tvarka, o iš komercinių bankų, kitų kredito ir finansų įstaigų, taip pat kitų juridinių asmenų – Vyriausybės nustatyta tvarka. Priimtomis pataisomis iš dalies pakeista telefoninių pokalbių klausymosi ir kito slapto sekimo sankcionavimo tvarka. Atliekant operatyvinį tyrimą bus galima kontroliuoti sekamo asmens naudojamus abonento numerius, tinklo galinius įrenginius. Tikimasi, kad šios naujos nuostatos padidins operatyvinės veiklos efektyvumą, turės tiesioginės įtakos nusikalstamų veikų atskleidimui, taip pat patikslins sankcionavimo procedūras, kai asmuo, kurio pokalbiai kontroliuojami motyvuota teismo nutartimi, pakeičia ar įgyja naują abonento numerį ir sankcija tokio asmens pokalbių kontrolei jau yra išduota.

Konstitucinio Teismo teisėjų, teisėjų laisvę; 3. apie teisėjo padarytą administracinį teisės pažeidimą per 3 dienas būtų pranešta Teisėjų tarybai adresu: L. Sapiegos g. 15, LT-10312 Vilnius; 4. priėmus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, jei pažeidimą padarė statutinis valstybės tarnautojas, nutarimo nuorašas būtų išsiųstas institucijai, kurioje šis asmuo tarnauja.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimų apžvalga Sigita Fimičiova Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento konsultantė

Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šios priemonės nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, tačiau pareiškus prevencinį ieškinį laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti. Tais atvejais, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas, laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinosios apsaugos priemonės, priklausomai nuo konkretaus jų turinio, gali būti taikomos tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio bylose, jos gali būti taikomos materialinio ir procesinio teisinio pobūdžio ieškinio reikalavimams užtikrinti, nes tuo atveju, jeigu šie reikalavimai būtų patenkinti, atsakovas turėtų atlyginti ir ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis). Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustatytas CPK 144 straipsnio 1 dalyje – tokios priemonės gali būti taikomos, jeigu jų nesiėmus teismo

sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Ar taikyti ir kokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, nustato teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurie turi būti įvertinti sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu. Neturtinio pobūdžio bylose dažniausiai atsižvelgiama į šalių teisių pažeidimo riziką, vertybes, kurioms apsaugoti laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos, poreikį užtikrinti kitų suinteresuotų asmenų teises, naujų teisinių ginčų atsiradimo tikimybę ir kt. Visais atvejais turėtų būti įvertinta ir tai, ar tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai leidžia įžvelgti ieškovui palankaus sprendimo tikimybę, taip pat ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso. Nors teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad CPK normos nereikalauja sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą įvertinti ir ieškinio pagrįstumą, visgi iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pa18

VERTA ŽINOTI / TEISMINĖS PRAKITKOS AKTUALIJOS

tsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių svarbą asmenų teisių apsaugai, būtinybę užtikrinti tinkamą suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyrą tokias priemones taikant, į tai, kad ilgėjant bylų nagrinėjimo terminams laikinosios apsaugos priemonės santykinai ilgą laikotarpį varžo suinteresuotų asmenų teises, į didelį tokių priemonių, taikomų Lietuvos Respublikos teismuose, skaičių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apžvelgė ir Teismų praktikos biuletenio 34 numeryje paskelbė teismų praktikos taikant laikinąsias apsaugos priemones apžvalgą. Apžvalgoje be kita ko analizuojami bendrieji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai, jų parinkimo kriterijai ir procesinė tvarka, taip pat atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo problematika.

gos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimus pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus. Akivaizdu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, tačiau kiekvienu atveju turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių apsaugos. Paprastai įmonėms yra itin skausmingas jų lėšų areštas, todėl teismų praktikoje nurodoma, kad pirmiausia turėtų būti areštuojamas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – lėšos kreditoriaus reikalavimų sumai užtikrinti. Tuomet, kai atsakovo ūkinę– komercinę veiklą mažiau riboja ne nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, bet lėšų areštas, pirmiausia turėtų būti taikomas pastarasis. Ekonomiškumo ir interesų pusiausvyros principai suponuoja būtinybę palikti galimybę skolininkui toliau vykdyti ūkinę– komercinę veiklą, net jei ieškovo reikalavimas nebūtų visiškai užtikrintas, nes laikinosios apsaugos priemonės negali būti nemokumo ar įmonės veiklos pabaigos priežastis. Tais pačiais principais yra vadovaujamasi taikant laikinąsias apsaugos priemones fiziniams asmenims ir paprastai yra paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri yra reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į paties skolininko, bet ir į jo šeimos narių (ypač mažamečių vaikų) interesus, jų teisių apsaugą. Kai byloje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, ieškinio (priešieškinio) suma yra vienas iš kriterijų, kuris yra svarbus, vertinant būtinybę konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir, jeigu šios priemonės yra taikomos, – nusprendžiant dėl jų masto. Tai, ar ieškinio (priešieškinio) suma yra didelė, turi būti vertinama priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, atsižvelgiant į šalių padėtį, byloje pareikštus reikalavimus ir kitą ginčo specifiką. Teismų praktikoje egzistuoja nevienodumas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo: ar duomenų apie (gerą) atsakovo (skolininko) turtinę padėtį neturėjimas (nepateikimas) yra aplinkybė, vertintina ieškovo, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos 19

TEISMINĖS PRAKITKOS AKTUALIJOS

grindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas, t.y., tikimybės, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką. Taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimą taip pat turi būti vertinami ne tik galimi atsakovo nuostoliai, bet ir tikimybė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali pasunkėti. Be to, kadangi taikant laikinąsias apsaugos priemones nereikalaujama įrodyti ieškinio pagrįstumo, analogiškai ir taikant atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą teismui nebūtina turėti įrodymų, kad tam tikro dydžio nuostolių ateityje tikrai atsiras. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą svarbu įvertinti, ar byloje egzistuoja viešasis interesas. Siekdamas jį apginti, teismas laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti savo iniciatyva (CPK 144 straipsnio 1 dalis) arba, atvirkščiai, viešojo intereso egzistavimas tam tikrais atvejais gali lemti, jog laikinosios apsaugos priemonės nebus taikomos, nors ir egzistuotų teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Tačiau vien aplinkybė, jog ieškinį pareiškia viešąjį interesą ginantis subjektas (CPK 49 straipsnis), nesudaro pagrindo, neišnagrinėjus ginčo, daryti išvadą dėl viešojo intereso egzistavimo ir nelemia ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinimo. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo principas glaudžiai siejasi su proporcingumo principu. Šio principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsau-

apsaugos priemones momentu yra kilusi (galbūt kils) grėsmė suinteresuoto asmens turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo patenkinti ieškinį įvykdymo arba iki sprendimo atmesti ieškinį įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 4, 5 dalys). Tais atvejais, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo, kuriuo ji būtų išsprendžiama iš esmės (ieškinys paliekamas nenagrinėtas arba byla nutraukiama), pagrindas laikinosios apsaugos priemonės taikyti išnyksta, ir jos turi būti panaikintos. Galimybė byloje paduoti kasacinį skundą nėra pagrindas palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones. Tokiu atveju asmuo, duodantis skundą, gali prašyti, kad laikinąsias apsaugos priemones taikytų kasacinis teismas. CPK 146 straipsnyje išvardyti pagrindai, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos byloje dalyvaujančių ir suinteresuotų asmenų prašymu. Visi šie asmenys, kurie turi teisę paduoti prašymą pirmosios instancijos teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, taip pat turi teisę paduoti atskirąjį skundą, jei pirmosios instancijos teismas tokio jų prašymo netenkintų.

Teismų sistema Nyderlanduose Indrė Gylytė-Valienė Nacionalinės teismų administracijos Projekto vadovė

yderlandų1 konstitucinė valstybės valdžios sandara grindžiama teisinės valstybės principais. Vienas iš jų – valdžių padalijimo principas, kuris suponuoja tai, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios veikia neperžengdama joms Konstitucijoje bei įstatymuose nustatytų ribų – valstybės valdžios atskirtos, jų galios derinamos. 1983 metais priimtoje Nyderlandų Karalystės Konstitucijoje aiškiausiai yra išskiriama teisminė valdžia. Ji yra savarankiška ir nepriklausoma. Vykdomoji bei įstatymų leidžiamoji valdžios atskirtos ne taip griežtai, nes Vyriausybė kartu su Parlamentu įgyvendina įstatymų leidžiamąją valdžią, Vyriausybė gali nustatyti piliečiams privalomas taisykles. Dėl to Nyderlandų Vyriausybė kartais vadinama „įstatymų leidybos partnere“. Kaip jau minėta, Nyderlandų teismų sistema yra atskira, visiškai nepriklausoma valstybės valdžios dalis. Organizaciniu požiūriu, teismų sistemos priežiūra patenka į Teisingumo ministerijos kompetencijos sritį. Teisingumo ministras yra politiškai atskaitingas Parlamentui už teismų sistemos veiklą. Šis atskaitingumas jokiu būdu nereiškia, jog gali būti reikalaujama teismo pasiaiškinti dėl priimto sprendimo konkrečiose bylose. Niekas Lietuvių kalboje pavadinimai Nyderlandai, Olandija bei Nyderlandų Karalystė dažniausiai vartojami sinonimiškai, tačiau iš tiesų jie turi šiek tiek skirtingas reikšmes: Nyderlandų Karalystė – tai oficialus valstybės pavadinimas, apima Nyderlandus, Nyderlandų Antilus Karibų jūroje bei šešias Arubos salas; Nyderlandai – Europinė Nyderlandų karalystės dalis; Olandija yra istorinis Nyderlandų regionas, apimantis dvi (iš 12) provincijas – Šiaurės Olandiją ir Pietų Olandiją. Patys olandai šalį įvardija vienaskaita – Nederland. Išvertus iš olandų kalbos „Nederland“ reiškia „Žemas kraštas“. Kai šis žodis vartojamas daugiskaita – Nederlanden – jis apima ne tik europinę šalies dalį, bet ir visą karalystę (su Antilais ir Aruba). Aruba, turinti specialų statusą, ir kitos salos yra susijusios federaciniais ryšiais su Nyderlandų teritorija Europoje. Jų tarpusavio ryšius reglamentuoja Nyderlandų Karalystės chartija (konstitucinis aktas), turinti aukštesnę teisinę galią nei 1983 m. vasario 17. Nyderlandų Karalystės Konstitucija.

TEISMINĖS PRAKITKOS AKTUALIJOS / UŽ LIETUVOS RIBŲ

priemones, ar atsakovo (skolininko) nenaudai. Nustatant, kuri šalis turi įrodyti vienokias ar kitokias aplinkybes, turėtų būti vadovaujamasi bendrosiomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kuriai iš bylos šalių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali būti pareikštas ieškinyje, priešieškinyje, pareiškime išduoti teismo įsakymą; paduodamas kartu su ieškiniu arba atskirai, kai byla jau iškelta ir nagrinėjama teisme, taip pat vykdymo procese. Laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visumai. Pirma, turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios, kodėl ieškinys nepateikiamas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo taikyti laikinąsias

Nyderlandų teismų sistema Nyderlanduose šiuo metu gyvena apie 16,7 mln. gyventojų, juos aptarnauja apie 2300 teisėjų, teismuose

Pagal Nyderlandų Karalystės Konstituciją, Parlamentas pats turi teisę spręsti, ar Parlamento aktas neprieštarauja Konstitucijai turinio, formos ar priėmimo procedūros požiūriu. Konstitucingumo ginčų klausimai yra įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios rankose. Teismai turi teisę pasisakyti tik dėl poįstatyminių teisės aktų konstitucingumo.

UŽ LIETUVOS RIBŲ

neturi teisės panaikinti ar kvestionuoti teisėjo priimtų sprendimų, išskyrus aukštesnės instancijos teismus. 2002 metais teismų sistema Nyderlanduose patyrė didelę įstatymų reformą. Poreikis reformuoti teismų sistemą atsirado dėl keleto priežasčių: - sparčiai plečiantis Europos Sąjungai vis didesnį vaidmenį teismuose pradėjo vaidinti ES teisė, kilo iššūkių dėl asmenų, kalbančių užsienio kalbomis ar įpratusių prie kitokios kultūros, aptarnavimo; - taip pat atsirado didesnis tarptautinės teisės žinių poreikis dėl sudėtingėjančių tarptautinių santykių prekybos ir gamybos sektoriuose; - medicininių technologijų plėtra reikalavo naujų žinių, kurios padėtų suprasti, kaip turėtų būti vertinami įvairūs moraliniai aspektai su šiomis technologijomis susijusiose bylose; - reikėjo strateginių sprendimų, kaip informacinės technologijos gali būti panaudotos teismuose; - kilo poreikis apsaugoti teismus ir teisėjus nuo politinių sprendimų. Viena iš esminių naujovių –Teisėjų Tarybos (Raad voor de rechtspraak) sukūrimas. Šiai įstaigai buvo perduota nemažai Teisingumo ministro funkcijų, pvz., biudžeto paskirstymas teismams, paskesnioji teismų finansų kontrolė, žmogiškųjų išteklių politika, informacinių technologijų vystymas, pastatų, ūkio priežiūra ir kt. Teisėjų Taryba tapo teismų sistemos dalis, tačiau teisingumo ji nevykdo. Ji yra tarpininkas tarp Teisingumo ministro ir 26 Nyderlandų teismų. Nuo pat savo veiklos pradžios viena iš pagrindinių Teisėjų Tarybos iniciatyvų buvo visapusiškos kokybės vadybos sistemos RechtspraaQ kūrimas ir palaikymas. RechtspraaQ yra taikoma visuose Nyderlandų teismuose. Šios sistemos tikslas – sukurti sąlygas teismams nuosekliai gerinti savo veiklos kokybę. 2002 m. reformos metu taip pat buvo sumažintas teismų skaičius, peržiūrėta jų kompetencija. Šiuo metu teismų sistemą Nyderlanduose sudaro 19 apygardos teismų, 5 apeliaciniai teismai, Aukščiausiais Teismas, Centrinis Apeliacinis Tribunolas, Prekybos ir pramonės Apeliacinis Tribunolas, Valstybės Tarybos Administracinės jurisdikcijos skyrius. Skirtingai nuo daugumos kitų kontinentinės teisės tradicijų šalių, Nyderlanduose nėra įsteigtos konstitucinės kontrolės institucijos. Teismams nesuteikta teisė pripažinti Parlamento priimtus įstatymus prieštaraujančiais Konstitucijai, niekam nesuteikta ir Konstitucijos oficialaus interpretavimo teisė2. Įvykę pasikeitimai dar labiau sustiprino teisminės valdžios konstitucinę padėtį kitų valstybės valdžių atžvilgiu ir dar geriau užtikrino teisėjo nepriklausomumą. Nyderlandų teismų sistema tapo savarankiškesnė ir mažiau priklausoma nuo politinės valdžios, tuo pat metu labiau atsakinga už savo veiklą.

dirba apie 6600 kitų darbuotojų. Iš viso per 2010 metus buvo išnagrinėta 1,9 mln. bylų. Iš jų, 66 proc. bylų priskirtinos apygardos teismų nesudėtingų bylų skyrių kompetencijai, 15 proc. – civilinės bylos, 10 proc. – baudžiamosios bylos, 6 proc. – administracinės bylos, 3 proc. – apeliacinėse instancijose išnagrinėtos bylos (įskaitant apskųstas nesudėtingas bylas, ir neįskaitant Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtų bylų). Apygardų teismai

Baudžiamųjų bylų skyrius Šiame skyriuje nagrinėjamos visos baudžiamosios bylos, nepatenkančios į nesudėtingų bylų skyriaus teisėjo kompetencijos sritį. Bylas paprastai nagrinėja vienas teisėjas, tačiau numatyta galimybė sudėtingų bylų atveju paskirti trijų teisėjų kolegiją. Bylos, kuriose prokuroras reikalauja kaltinamajam skirti didesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat nagrinėjamos trijų teisėjų kolegijoje. Civilinių/šeimos bylų skyrius Civilinių bylų skyriuje nagrinėjamos bylos, nepriskirtinos nesudėtingų civilinių bylų kategorijai. Paprastai bylas nagrinėja vienas teisėjas, tik sudėtingų bylų atveju gali būti sudaroma trijų teisėjų kolegija. Šiame skyriuje taip pat nagrinėjamos šeimos, nepilnamečių bylos (santuokos nutraukimas, išlaikymas, įvaikinimas, globa ir kt.). Administracinių bylų skyrius Su tam tikromis išimtimis, administraciniai ginčai yra sprendžiami apygardų teismuose. Šių teismų administracinių bylų skyrių kompetencijai yra priskirtini mokesčių ginčai bei užsieniečių teisių bylos (imigracija, prieglobstis, leidimų gyventi bei dirbti išdavimas ir pan.). Šias bylas paprastai nagrinėja vienas teisėjas, tačiau teismui nusprendus gali būti sudaroma trijų teisėjų kolegija. Toks sprendimas priimamas tada, kai byla yra sudėtinga, arba tada, kai joje sprendžiami fundamentalūs klausimai. 22

UŽ LIETUVOS RIBŲ

Nyderlandų teritorija suskirstyta į 19 apygardos teismų jurisdikcijas. Kiekvienas apygardos teismas turi tam tikrą skaičių jam priklausančių vietos teismų ir/ar jam priklausančių teismo posėdžių vietų, pvz., oro uoste. Apygardos teismuose yra šie skyriai: nesudėtingų bylų skyrius, civilinės/ šeimos teisės skyrius, baudžiamosios teisės skyrius, administracinės teisės skyrius. Nesudėtingų bylų skyrius Eiliniam piliečiui yra ganėtinai paprasta tapti teismo proceso dalyviu, nagrinėjant jo bylą šio skyriaus kompetencijai priskirtose bylose. Jis gali savo teises bei teisėtus interesus teisme ginti pats tiesiogiai, nedalyvaujant teisininkui ar advokatui. Bylas nagrinėja vienas teisėjas. Paprastai teisėjas priima žodinį sprendimą iškart po bylos svarstymo. Šiame skyriuje nagrinėjamos nesudėtingos civilinės bei baudžiamosios bylos. Civilinės teisės srityje nagrinėjami ginčai dėl ilgalaikės nuomos, nuomos mokesčio, darbo ginčai, taip pat bylos dėl sumų iki 5000 eurų priteisimo. Baudžiamosios teisės srityje teisėjas šiame skyriuje nagrinėja bylas tik dėl baudžiamųjų nusižengimų. Dažniausiai tai yra tokios bylos, kuriose policija ar valstybės kaltintojas pateikia siūlymą dėl kaltinamajam skirtinos bausmės už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Jei pastarasis nesutinka su teikiamu siūlymu, tokiu atveju byla patenka pas minėto skyriaus teisėją. Įdomu tai, kad šiuo metu Parlamente yra užregistruotas įstatymų pakeitimo projektas dėl apygardų teismų nesudėtingų bylų skyrių kompetencijos išplėtimo, priskiriant jiems visas civilines bylas dėl sumų iki 25000 eurų priteisimo, taip pat vartotojų teisių pažeidimo bei vartojimo kreditų bylas.

Šiame skyriuje nagrinėjamos valstybės tarnybos bei socialinės apsaugos bylos, dėl kurių apeliacija paduodama specialiajam apeliaciniam teismui – Centriniam Apeliaciniam Tribunolui. Kitose administracinėse bylose, priskirtose apygardos teismų administracinių bylų skyrių kompetencijai, apeliacija gali būti paduodama Valstybės Tarybos Administracinės jurisdikcijos skyriui. Apeliaciniai teismai Nyderlanduose veikia penki apeliaciniai teismai: šalies vakaruose Hagos ir Amsterdamo apeliaciniai teismai, rytuose – Arnhemo, pietuose – s-Hertogenboscho apeliacinis teismas ir šalies šiaurėje – Leeuwardeno apeliacinis teismas. 19 apygardos teismų yra priskirti šių apeliacinių teismų veiklos teritorijoms. Apeliaciniai teismai yra antroji instancija civilinėms ir baudžiamosioms bylos, kurios patenka iš apygardų teismų. Apeliacinis teismas dar kartą tiria bylos fakto klausimus ir priima atitinkamus sprendimus. Daugumoje bylų yra numatyta apeliacinio teismo sprendimo apskundimo galimybė – kasacija, kreipiantis į Nyderlandų Aukščiausiąjį Teismą. Be civilinių bei baudžiamųjų bylų, apeliaciniai teismai yra antroji instancija mokestinių ginčų bylose, kuriose jis veikia kaip administracinis teismas. Aukščiausiasis Teismas

Administraciniai teismai Valstybės Tarybos Administracinės jurisdikcijos skyrius Hagoje yra įsikūręs Valstybės Tarybos Administracinės jurisdikcijos skyrius, kuris yra aukščiausioji administracines bylas nagrinėjanti teisminė instancija šalyje. Jo veiklos teritorija apima visą Nyderlandų Karalystę. Šiai instancijai skundus dėl vietos ar centrinės valdžios institucijų priimtų sprendimų gali teikti viešieji asmenys, asociacijos, privačios komercinės kompanijos. Čia taip pat sprendžiami ginčai, kilę tarp dviejų viešųjų įstaigų, institucijų ar organizacijų. Valstybės Tarybos Administracinės jurisdikcijos skyriuje nagrinėjamos ir individualių asmenų bylos, pvz., dėl atsisakymo išduoti statybos leidimus, bei aplinkos apsaugos bylos, pvz., dėl teritorinio plano. Centrinis Apeliacinis Tribunolas Centrinis Apeliacinis Tribunolas, įsikūręs Ultrechte, yra apeliacinė aukščiausioji teisminė instancija socialinės apsaugos bei valstybės tarnybos bylose. Prekybos ir pramonės Apeliacinis Tribunolas Prekybos ir pramonės Apeliacinis Tribunolas yra specialusis administracinis teismas, kaip pirmos instancijos teismas nagrinėjantis socialinės ekonomikos teisės bylas bei kaip apeliacinės instancijos teismas, sprendžiantis ginčus, kuriuose taikytini specialieji įstatymai, t. y. Konkurencijos įstatymas ir Telekomunikacijų įstatymas. Šis teismas įsikūręs Hagoje. 23

UŽ LIETUVOS RIBŲ

Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausia teisminė institucija Nyderlanduose, Nyderlandų Antiluose ir Aruboje. Svarbiausia šio teismo funkcija – civilinių, baudžiamųjų ir mokestinių ginčų nagrinėjimas kasacinio proceso tvarka. Aukščiausiasis Teismas faktų klausimų nenagrinėja ir pasisako tik dėl teisės taikymo konkrečioje byloje. Šis Teismas per kasacinėse nutartyse suformuotus precedentus, kurie yra privalomi žemesnės instancijos teismams, užtikrina vienodos teismų praktikos formavimą valstybėje. Kasacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Prie Aukščiausiojo Teismo yra prijungtas Nyderlandų Karalystės Prokuratūros ofisas, susidedantis iš Generalinio prokuroro bei Generalinių Advokatų. Jų pagrindinis veiklos tikslas – teikti nepriklausomas rekomendacijas, įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus teismams, kurie atsižvelgia į juos, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. Be to, Aukščiausiasis Teismas kartu su Generaliniu Prokuroru nagrinėja skundus dėl teisėjų veiksmų, jų įgaliojimų sustabdymo ar atleidimo, taip pat palaiko kaltinimus bei teikia nuomonę dėl aukščiausių valstybės valdžios pareigūnų padarytų pažeidimų, vykdant savo pareigas.

Teismų sistemos finansavimas

Nyderlandų teismų sistemos finansavimo paskirstymo schema Naujos Nyderlandų teismų sistemos reformos Nuo 2002 metų Nyderlanduose įvykusios teismų sistemos reformos vertinamos kaip labai sėkmingos, todėl tiek iš pačių teismų, tiek iš Teisingumo Ministerijos bei Parlamento kyla naujos iniciatyvos dėl teismų sistemos veiklos gerinimo. Teismai įsitikino, jog teismų sujungimas į didesnes teismų organizacines struktūras ypatingai teigiamai veikia teismų sistemos darbo kokybę – tapo lengviau specializuotis, sutrumpėjo bylų nagrinėjimo laikas, paprastesnis tapo teisėjų perkėlimas, žmoniškųjų išteklių valdymas ir kt. 24

UŽ LIETUVOS RIBŲ

Finansiniai ištekliai teismų sistemai kasmet yra skiriami įstatymu. Biudžetą sudaro Teisingumo ministras. Skiriamo finansavimo dydis kasmet apskaičiuojamas pagal formulę, padauginus bylos kainą iš bylų skaičiaus. Teisėjų Taryba yra atskaitinga Teisingumo ministrui už teismų sistemos finansinių išteklių panaudojimą. Ji paskirsto visai teismų sistemai skirtą biudžetą: 26 teismams, keletui institutų (tarp jų Teisėjų mokymo institutui), Teisėjų Tarybos administracijai (kurioje dirba apie 150 darbuotojų) ir kiekvienais metais tiria šių išteklių panaudojimo teisėtumą bei efektyvumą. Taryba nėra atsakinga už Nyderlandų Aukščiausiojo Teismo biudžetą, kadangi pastarasis Teismas savo biudžetą formuoja tiesiogiai tardamasis su Teisingumo ministru. Kiekvieno teismo vadovybė savarankiškai apsisprendžia dėl konkrečiam teismui skirto finansavimo panaudojimo. Teismai kas keturis mėnesius Teisėjų Tarybai teikia pažangos ataskaitas, o metų gale – metinę ataskaitą. Teisėjų Taryba yra atsakinga už bendrąjį Nyderlandų teismų sistemos metų planą ir metinę ataskaitą. 2008 metais visai teismų sistemai buvo skirta 880 mln. eurų, 2010 metais – 975 mln. eurų.

Teisėjas sako, kad paskutiniosios knygos dar neparašė Vytautas Jončas Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene

iaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Alfredas Vilbikas niekada neapsiribojo vien tik profesine veikla. Kupinas energijos, idėjų, jis laiko veltui niekada neleidžia. Dar būdamas vienas iš Šiaulių miesto policijos vadovų, įgyvendino idėją įkurti miesto policijos muziejų, netrukus buvo parašyta ir jo pirmoji knyga – apie ginklus. Tačiau teisėjui paklūsta ne tik rašytojo plunksna. Kiekvienas žmogus turi savąją aistrą, tačiau Jūs, regis, turite ne vieną. Taigi tik Jūs galite atsakyti, kas pirmiau – rašyti knygas ar kolekcionuoti, pavyzdžiui, lietuviškus pasus? Be abejo, kolekcionuoti. Tai dariau dar būdamas vaikas. Lietuvos teritorijoje naudotus pasus kolekcionuoti pradėjau po 1990 m. kovo 11 d., nors keletą pasų turėjau ir anksčiau.

Pirmąją knygą parašėte apie ginklus, tada dar buvote vienas iš Šiaulių policijos vadovų. Negi jau tada buvote užsibrėžęs tikslą rašyti apie teismus? Ji išleista 1998 m. Tai daugiau galiojančių Lietuvoje įstatymų ir įstatymus lydinčiųjų aktų rinkinys. Apie teismus tuo metu rašyti tikslo dar nebuvau užsibrėžęs, tačiau nuo moksleiviško amžiaus labai domėjausi Lietuvos istorija, rinkau retai apie Lietuvos istoriją išleidžiamas knygas. Idėja parašyti apie teismus kilo jau dirbant teisėju. 2005 m. išleista knyga „Šiaulių apygardos teismų istorija (1915–1945 ir 1990–2004)“, 2007 m. buvau knygos „Šiaulių metraštis 2003–2006“ bendraautorius, 2007 m. – „Šiaulių apygardos teismų istorija (1915–1945 ir 1990–2006)“, 2009 m. – „Teismai ir teisėjai Lietuvoje 1918–2008 metais“, 2010 m. – „Šeimos ir socialinė teisė“ sudarytojas, 2011 m. – „Šiaulių metraštis 2007–2010“ bendraautorius.

UŽ LIETUVOS RIBŲ / IŠ TEISĖJŲ GYVENIMO

Nuo 2010 metų Nyderlandų Vyriausybė yra pateikusi Parlamentui įstatymų projektą, kuriame siūloma dar kartą restruktūrizuoti teismų sistemą, iš dabar veikiančių 19 apygardos teismų paliekant 10, bei panaikinant vieną apeliacinį teismą (po reformos liktų tik 4 apeliaciniai teismai). Taip pat siūloma sumažinti apygardų teismams priklausančių vietos teismų ir jiems priklausančių teismo posėdžių vietų skaičių, kuriuose dirba teisėjai ir visas teismo personalas. Taip pat planuojama ypač specializuotas bylas sukoncentruoti 5 teismuose. Vykstančios reformos tikslai – užtikrinti aukštesnę teismų sistemos darbo kokybę (įskaitant teismo priimamų sprendimų kokybę), operatyvų teismų išteklių (finansinių, žmoniškųjų ir kt.) valdymą, sumažinti bylos nagrinėjimo kaštus, didinti teisėjų specializaciją. Taip pat siekiama, jog teismai taptų patraukliu darbdaviu, užtikrinančiu gerą aprūpinimą, investuojančiu į „talentų“, gebėjimų ugdymą bei ieškančiu naujų darbo organizavimo priemonių, priartintų prie kiekvieno darbuotojų, pvz., „lanksti“ darbo vieta, darbas namuose ir kt.

Ir romanai dažnai pasaulį išvysta tik po ilgų archyvuose praleistų dienų. Jūsų knygos istorinio-enciklopedinio pobūdžio. Juk tai milžiniškas darbas.

Teismų istorija jau pasipildė naujais faktais, ar mes pamatysime ir trečiąją dalį? Laikas eina, viskas keičiasi. Keičiasi ir teismų istorija, struktūros, įstatymai, reglamentuojantys teismų veiklą, ateina nauji žmonės, kiti išeina. Visa tai yra kaupiama ir yra vilties, kad bus išleista nauja knyga apie teismus. Aistra seniems dokumentams, pavyzdžiui, lietuviškiems pasams. Esate ir parodą surengęs, sakėte, jog kolekcija dar ne visa. Kas paskatino rinkti tokius įdomius dokumentus? Seni dokumentai ir daiktai domina mane jau apie 30 metų, nes tai yra visų mūsų istorijos šaltiniai, kurie fiksuoja tuo metu vykstančius faktus ir juos išsaugojus pasipildo mūsų žinios ir apie tuo metu gyvenusius žmones. Trumpai apie pasus Lietuvos teritorijoje: Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštijoje pasais ilgai buvo laikomas rekomendacinis raštas, kurį duodavo valdovai ir

Ar yra tokių faktų, kurie Jus patį kolekcionuojant pasus nustebino? Duomenys apie paso savininką, jo identifikavimo požymius: vokiečių I ir II pasaulinio karų metu išduotuose pasuose yra 26

IŠ TEISĖJŲ GYVENIMO

Teko ne kartą sėdėti valstybės, teisingumo ministerijos, Aukščiausiojo teismo archyvuose, bibliotekų, muziejų saugyklose ir rinkti informaciją savo knygoms. Šis užsiėmimas atima nemažai laiko. Pasitenkinimą jaučiu, kai pavyksta pasiekti užsibrėžtą tikslą, kai tai įvertina kolegos, draugai ir kiti žmonės. Labai malonu buvo, kai apie mano knygą Teisėjų asociacijos suvažiavimo metu gerą žodį pasakė žinomas Lietuvos teisininkas, buvęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas Juozas Žilys, o žinoma advokatė ir visuomenės veikėja Gražbylė Venslauskaitė pristatydama knygą Šiauliuose palygino mane su visuomenės veikėju ir teisėju Peliksu Bugailiškiu.

įvairūs kunigaikščiai savo į užsienį siunčiamiems patikėtiniams ir savo reikalais vykstantiems kilmingiesiems. Daug tokių raštų originalų (laiškų), kuriuose ne tik buvo prašoma pasitikėti laiško turėtoju, bet drauge ieškoma jam atitinkamo valdovo globos ir saugumo, iš Lietuvos yra Karaliaučiaus, Vatikano ir kt. archyvuose. Nuo XVI a. pradžios tos rūšies „pasų“ skaičius ėmė smarkiai didėti, nes ir įvairūs Lietuvos didikai ėmė išrašyti savo patikėtiniams, vykstantiems į užsienį, savo rekomendacinius raštus. Pasai buvo duodami, kai kilmingasis siųsdavo į Prūsus ar toliau savo įgaliotinį parduoti ar nupirkti prekių. Be lydimųjų raštų nevykdavo į užsienį ir magnatų bei žymesnių bajorų sūnūs studijuoti. Apie XVI a. vidurį daug tokių pasų yra davęs Lietuvos kancleris Mikalojus Radvila Juodasis, kuris kartais drauge rekomenduodavo po kelis užsienin vykstančius studentus. Į tokį raštą paprastai būdavo sužymimos geros siunčiamojo ypatybės ir jo kelionės tikslas. Nusistovėjus respublikinei santvarkai, ir Lietuvoje tokius pasus išdavinėjo vaivados, šitokia tvarka išsilaikė iki pat XIX a. Po padalijimų vaivadas pakeitė gubernatoriai. Atskirą pasų rūšį sudarė Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštijoje vadinami valstiečių pasai. Jie reiškė dvarininko duotą leidimą baudžiauninkui išeiti uždarbiauti kitur. Bepasis žmogus buvo tas, kuris amžinai buvo prirakintas prie savo dvarininko. Visuotinis pasų įvedimas gyventojams težinomas tik prieš I pasaulinį karą, kai Rusija visoje teritorijoje išdavinėjo piliečiams pasus. Plačiausiai Lietuvoje jį pritaikė per 1915–1918 metų okupaciją vokiečiai, reikalaudami gyventojus nuolat su savimi nešiotis jų išduotus pasus. Pasas – asmens tapatybės liudijamasis dokumentas. Valstybės viduje jos piliečių tapatybei liudyti yra vidaus pasai, užsienin vykstantiems jos piliečiams — užsienio pasai. Nepriklausomoje Lietuvoje pasų reikalai buvo tvarkomi 1919 m. gruodžio 12 d. Pasų įstatais bei vėlesniais jų papildymais ir atitinkamomis taisyklėmis. Pagal juos kiekvienas 17 m. amžiaus sulaukęs pilietis turėjo vidaus pasą, į kurį įrašoma: paso savininko vardas ir pavardė, gimimo data ir vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta, užsiėmimas, tikyba, tautybė, šeimos sudėtis, karinės prievolės atlikimas ir dokumentai, kuriais remiantis pasas duotas. Prie paso prisegama jo savininko fotografija. Pasą išduoda valsčiuose valsčiaus valdyba arba viršaitis, o miestuose – policijos valdyba. Pasai duodami be termino, bet tiems, kurie turės atlikti karine prievolę, jie duodami ligi šaukiamojo laiko. Užsienio pasą piliečiams Lietuvoje išdavė vidaus reikalų ministerijos piliečių apsaugos departamento pasų skyrius, užsienyje – Lietuvos vyriausybės įgaliotos atstovybės ir konsulatai. Diplomatinius ir tarnybinius užsienio pasus išdavė užsienio reikalų ministerija.

pirštų antspaudai. Lietuviškuose pasuose pirštų antspaudai atsirado 2009 m. vasarą. Tarpukario Lietuvos pasuose fiksuoti: asmens ūgis, plaukų, akių spalva, veidas ir ypatingos žymės. Lietuvos teismų sistema neretai kritikuojama tikrai nepelnytai, vien dėl populizmo. Kritikuoti pareigūnus tapo madinga, nes tai daliai visuomenės patinka. Kada liausimės įžvelginėti tik blogį? Gal pasakytumėte, ko trūksta, kad atsipeikėtume? Vienas šaukštas deguto sugadina statinę medaus. Tą reikia pripažinti. Tačiau artėjant bet kuriems rinkimams, teisėsauga, tarp jų ir teismai, imami kritikuoti, nes tai tokia sritis, kurioje negali būti visi patenkinti: ir kaltininkai, o kai kada ir nukentėjusieji... O dar nesibaigiančios teisėsaugos reformos... Kokių dar pomėgių turite?

– Ačiū. Lauksime Jūsų kūrybos vaisių ir toliau.

Lietuvos teismų atkūrimas

IŠ TEISĖJŲ GYVENIMO

Tai sportas. Ir, be abejo, aistra krepšiniui. 1994 m. įkūriau vyrų krepšinio klubą „Policija“ ir iki 2000 m. buvau jos vadovas. Pradėjome žaisti regioninėje krepšinio lygoje, o vėliau antroje pagal pajėgumą lygoje, kur užėmėme 4 vietą. 1998 m. Šiaulių mieste įkūriau vyrų krepšinio A ir B lygas ir joms vadovavau 1999–2002 m. Pradėjęs dirbti teisme subūriau apygardos teismų krepšinio komandą, treniravomės Jovaro vidurinės mokyklos salėje ir dalyvavome teismų asociacijos rengiamuose turnyruose bei miesto pirmenybėse. Suorganizavau visų Šiaulių apygardos teismo darbuotojų sąskrydį Balsiuose, kuris buvo toks pirmas Lietuvoje, o šiuo metu jau tapo tradicinis. Ir pats iki šiol žaidžiu krepšinį ir labai mėgstu žiūrėti. Linkiu visiems gerų įspūdžių žiūrint Europos krepšinio čempionatą ir Lietuvos komandai didelės sėkmės.

IŠ TEISMŲ ISTORIJOS

Alfredas Vilbikas Šiaulų miesto apylinkės teismo teisėjas Alfredas Vilbikas

918 m. vasario 16 d. aktu atkūrus Lietuvos valstybingumą, šalyje dar šeimininkavo vokiečių okupacinė kariuomenė, todėl valstybinių institucijų, tarp jų ir teisingumo, formavimas buvo dirbtinai stabdomas. Tų pačių metų lapkričio mėnesį, sudarius pirmąją atkurtos valstybės Vyriausybę ir 1918 m. lapkričio 11 d. paskyrus teisingumo ministru teisininką Petrą Leoną, buvo įkurta Teisingumo ministerija. Ministerija pradėjo kurti laikinąją teismų sistemą ir organizuoti jų darbą, tai yra trijų pakopų teismus, taip pat karinius teismus bei skyrė teisėjus. I ir II kabineto teisingumo ministras (1918–1919 m.) Petras Leonas

Nepriklausomos Lietuvos teismai buvo pradėti steigti vadovaujantis pirmojo Lietuvos teisingumo ministro P. Leono 1918 m. gruodžio 14 d. įsaku. Teisingumo ministras P. Leonas visiems teismams skirtame aplinkraštyje pabrėžė: Teismams skirtas aplinkraštis „Naujojoje Lietuvos valstybėje, laisvame demokratiniame krašte, teismas privalo būti tikras laisvės ir demokratijos apgynėjas, t. y. ir tvarkos apgynėjas, nes be tvarkos negali būti nei laisvės, nei demokratybės“.

Konstitucija

1922 metais L i e t u v o s Konstitucija nustatė, kad Lietuvos valstybės valdžią vykdo Seimas, Vyriausybė ir teismas. Teismo valdžios sritis yra valstybės teisingumas, kurį Advokatūra valstybėje atlieka teismai, prokuratūra ir advokatūra. Vadovaujantis Laikinojo Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymo, priimto 1918 m. lapkričio 28 d. Lietuvos valstybės tarybos, 3 paragrafu, Teismo valdžiai Lietuvoje vykdyti buvo įsteigti Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas, apygardų teismai ir taikos teisėjai. Taip pat įsteigti papildomi organai: teismo tardytojai, teismo antstoliai ir notariatas.

Lenkų kariuomenės paradas Vilniuje 1919 m. Vilniaus apygardos apskričių prijungimas prie Kauno apygardos teismo.

Aukščiausiąja teismo instancija buvo numatytas Vyriausiasis Tribunolas su būstine Vilniuje. Šio teismo sprendimai galiojo visoje Lietuvoje. Vyriausiasis Tribunolas dėl okupuoto Vilniaus ir jo krašto veikė Kaune. Minėtasis teismas buvo įsteigtas kaip apeliacinės instancijos teismas. Kasacijos pirminiame Teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatyme nebuvo, tai ribotai buvo įteisinta 1921 m. birželio 15 d. Steigiamojo Seimo priimtame Laikinojo Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkyme, civilinio ir baudžiamojo proceso įstatymų pakeitime ir papildyme. Kasacijos procesas buvo taikomas tik mažiau reikšmingoms byloms, t. y. taikos teisėjų priimtiems sprendimams, jau patikrintiems apygardos teismų, o apygardos teismų sprendimams Vyriausiasis Tribunolas liko tik apeliacinė instancija.

IŠ TEISMŲ ISTORIJOS

Pagal Laikinąjį Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymą žemiausiosios grandies teismai buvo taikos teisėjai. Jų veiklos teritoriją apibrėžė įstatymo 6 straipsnis, kuriame sakoma, kad taikos teisėjai skiriami kiekvienoje apskrityje ir Teismų laikinasis įstatymas miestuose, kur gyvena apie 20 tūkstančių gyventojų. Taikos teisėjai turėjo savo veiklos teritorijų nuovadą, kuriai priklausė keletas valsčių. Antra aukštesnioji teismų sistemos pakopa buvo apygardos teismai. Pirmiesiems Kauno ir Suvalkų (Marijampolės) apygardos teismams teko didžiulis krūvis sprendžiant bylas, todėl vėliau buvo įsteigti Šiaulių ir Panevėžio apygardų teismai. Vilniaus apygardos teismas buvo įsteigtas 1918 m., tačiau dėl bolševikų ir lenkų okupacijos dirbti nepradėjo.

Karo teismai veikė kaip specializuoti teismai. Šio pobūdžio bylų nebuvo daug, nes toks specialus teismas nebuvo nuolatinis ir veikė išimtiniais atvejais spręsdamas būtent baudžiamąsias bylas, susijusias su karo nusikaltimais. Įdomu, kad 1920 m. lapkričio 6 d. papildyta Karo įstatų XXII knyga 160 straipsniu, kuris skelbia: „Sargybiniai ir kiti kariškiai eidami Valstybės sienų sargybą, jei padeda kontrabandai šmukliavimui iš Lietuvos bet kokiomis prekėmis, baudžiami sunkiųjų darbų kalėjimu ligi 6 metų“. Karo teismai

Dvasiški teismai veikė kaip specializuoti teismai. Kauno arkivyskupijos ir metropolijos tribunolas pirmojoje instancijoje sprendė Kauno arkivyskupijos santuokos (moterystės) ir dvasiškių kriminalines bei bažnytinio ginčo bylas, antrojoje instancijoje − visų kitų Lietuvos vyskupijų anksčiau paminėtas bylas. Kai kurios bylos buvo sprendžiamos vieno teisėjo, o kai kurios trijų ir net penkių teisėjų kolegijos. Tribunolas vadovavosi Kanonų teisės kodeksu, Konkordatu ir Lietuvos valstybės įstatymais. Tribunolo nutarimai per 10 dienų nuo jų paskelbimo dienos galėjo būti skundžiami apeliaciniais skundais aukštesniajai instancijai − Vilkaviškio vyskupijos tribunolui ar Romos rotos tribunolui ir galiausiai galėjo būti paduota kasacija Apaštalų sostui.

Valstybinė gynėjų ataskaita

Teismo tardytojai buvo skiriami atlikti tardymą kriminalinėse bylose, kurios priklausė apygardos teismams. Teismo tardytojų veiklos teritoriją ir jų skyrimo bei atleidimo tvarką reglamentavo „Laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymas“. Teismo tardytojai atlikdavo parengiamąjį darbą ir ruošdavo bylą nagrinėti teisme. Civilinėje srityje veikė notarai ir antstoliai. Notarų veiklą reglamentavo Valstybės Tarybos priimtas 1919 m. gruodžio 10 d. Papildomasai Lietuvos Notariato Sutvarkymo įstatymas. Notarams buvo pavesta tarpininkauti piliečiams sudarant įvairius sandorius, tvirtinant įgaliojimus, testamentus, dokumentų nuorašus, parašus, saugoti priimtus privačių asmenų dokumentus. Notarų įstatymas

Teismo antstoliai vykdė teismo sprendimus civilinėse bylose.

Antstoliai 29

IŠ TEISMŲ ISTORIJOS

Valstybės gynėjų institucija veikė prie apygardos teismų ir Vyriausiojo Tribunolo. Valstybės gynėjams buvo pavesta prižiūrėti milicijos (policijos) darbą kovojant su nusikaltimais, sekti tardymą, surašyti kaltinamąjį aktą, reikalauti atitinkamos bausmės nusikaltėliui. Taigi visa gynėjų veikla buvo susieta tik su kriminalinėmis bylomis.

Teisingumo ministerija savo nurodymais, aplinkraščiais administruodavo teismų darbą. Pavyzdžiui, 1919 m. gegužės 22 d. aplinkraščiu Nr. 7 teisingumo ministras L. Noreika informavo taikos teisėjus ir teismo tardytojus, kad kartais kaltininkai yra paleidžiami dėl to, jog milicija per savo nepatyrimą pristato nepakankamai kaltės įrodymų. Tokiais atvejais teisėjas ne tik turi teisę, bet ir privalo pats padėti išaiškinti teisybę: arba pavesti milicijai papildyti kaltės įrodymus nurodydamas, kaip ir kuo reikia papildyti, ką reikia papildomai dar ištirti, arba pasikviesti į teismą liudytojus bei pačius milicininkus, atlikusius nusikaltimo tyrimą, ir juos apklausti.

VI vyriausybės teisingumo ministras Vincas Karoblis.

KALBOS PATARIMAI

Pirmasis teisingumo ministras P. Leonas 1918 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 22 nustatė Lietuvos teismų atkūrimo datą – 1918 m. gruodžio 15 d., kadangi nuo tos dienos Lietuvos teismai turėjo priimti bylas iš vokiečių ir pradėti teismų darbą. Taip atsirado valstybės grandis, kuri tiesiogiai turėjo rūpintis teisingumo institucijų organizavimu, jų veiklos užtikrinimu. Prasidėjo nelengvas organizacinis darbas nelengvu Lietuvai metu.

1926 m. rugpjūčio 6 d. aplinkraštyje Teisingumo ministerijos generalinis sekretorius pranešė, kad prasikaltusios katalikų tikybos nepilnametės mergaitės gali būti apgyvendinamos Krakių Šv. Kotrinos seserų kongregacijos vienuolyne pagal Baudžiamojo statuto 41 str. Mergaitės turi būti siunčiamos į tą vienuolyną per Kėdainių arešto namus. Vienuolės prižiūrėjo nepilnamečių mergaičių nusikaltėlių auklėjimo įstaigą, mokė namų ruošos, rankdarbių.

IŠ TEISMŲ ISTORIJOS

1926 m. gegužės 31 d. teisingumo ministro V. Karoblio buvo pasirašytas raštas Nr. 7240, III, IV, V vyriausybių teisingumo kuriame nurodyta, kad apygardos ministras L. Noreika teismai ir taikos teisėjai, spręsdami nepilnamečių nusikaltėlių bylas pagal Baudžiamojo statuto 55 str. ir esant reikalui nepilnametį uždaryti į drausmės ar auklėjimo įstaigą, privalo pažymėti sprendime, kad nusikaltėlis turi būti uždarytas į nepilnamečių nusikaltėlių drausmės ir auklėjimo įstaigą, bet nenurodyti laiko, kurį nusikaltėlis toje įstaigoje privalo išbūti. Pati nepilnamečių nusikaltėlių drausmės ir auklėjimo įstaiga pagal Baudžiamojo statuto 55 str. 2 pastabą nusikaltėlį turi laikyti įstaigoje tol, kol jis bus pripažintas pasitaisęs. 13.VI vyriausybės teisingumo ministras Vincas Karoblis.

Kalbos patarimai Zita Bislienė Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus vyresnioji specialistė

Nelogiški pasakymai Daugeliui iš mūsų nė į galvą nešauna, jog dažnai vartodami „nelogiškus pasakymus“ susikalbame tik todėl, jog numanome, ką mūsų pašnekovas turi omenyje ir žinome pasakymo kontekstą.

...jeigu kalbame apie šalį arba valstybę.... Dažnai pasitaiko, jog kalbant apie šalį, kuri yra moteriškosios giminės, susijusius su ja kitus žodžius vartojama vyriškąja: Japonija gali tapti ypač svarbiu Europos Sąjungos partneriu. Taisome: Japonija gali tapti ypač svarbia Europos Sąjungos partnere.

NAUJAI PASKIRTI TEISMŲ PIRMININKAI IR JŲ PAVADUOTOJAI 2011-07-18 Mažeikių rajono apylinkės teismo pirmininke paskirta Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė. 2011-08-22 Kauno apygardos teismo pirmininku paskirtas Nerijus Meilutis. Teisėjai, paskirti į aukštesnės pakopos teismus 2011-06-09 Rūta Veniulytė-Jankūnienė paskirta Vilniaus apygardos teismo teisėja. 2011-06-09 Vidas Stankevičius paskirtas Vilniaus apygardos teismo teisėju. 2011-06-09 Daiva Kazlauskienė paskirta Vilniaus apygardos teismo teisėja. Naujai paskirti teisėjai 2011-07-29 Lina Rakštelytė paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja. 2011-07-29 Tomas Romeika paskirtas Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėju. 2011-07-29 Jurgita Kolyčienė paskirta Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja. 2011-07-29 Bronius Vinciūnas paskirtas Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėju. 31

KARJERA

Naujai paskirti teismų pirmininkai, pavaduotojai, teisėjai

...jeigu kalbame apie terminą... Taryba pareiškia, kad planas turi būti parengtas ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo paskutinio Tarybos posėdžio. Ne vėliau kaip praėjus 45 dienoms po sutarties įsigaliojimo.... „ne vėliau kaip“ ir „praėjus“ vienas kitam prieštarauja: reikia planą rengti kai „praeis“, bet kai „praeis“, jau nebus galima to daryti! Taigi taisome: Taryba pareiškia, kad planas turi būti parengtas per 6 mėnesius nuo paskutinio Tarybos posėdžio. Ne vėliau kaip per 45 dienas po sutarties įsigaliojimo....

KALBOS PATARIMAI

....jeigu vartojame žodį „pakankamai“.... Prieveiksmis pakankamai iš tiesų reiškia „užtektinai“ ir dažniausiai vartojamas kalbant apie siekiamus dalykus, pvz.: Uždirbate pakankamai, kad būtų suteikta paskola. Deja, dažniausiai pakankamai vartojamas netinkama reikšme, pvz., pakankamai didelis darbo krūvis. Taip sakydami turime omenyje, jog esame beveik patenkinti tokiu darbo krūviu, bet būtų gerai, kad jis būtų dar skurdesnis! Jeigu norime pabrėžti, kad padėtis yra labai prasta, darbo daug vartokime: gana didelis, labai didelis ar pernelyg didelis darbo krūvis. Taip pat netaisyklingas pasakymas pakankamai apgaulinga išvaizda. Jei mes arba žmogus, apie kurį kalbame, ketino ir stengėsi savo išvaizda kažką apgauti, gal taip ir tiktų sakyti. Jei išvaizda apgaulinga būti neturėtų, jei mes piktinamės ar stebimės tokia išvaizda, reikėtų sakyti: Jo išvaizda gana apgaulinga.

Jubiliejai

SVEIKINIMAI GEGUŽĖS —RUGPJŪČIO MĖN. ŠVENTUSIEMS IR ŠVĘSIANTIEMS JU B I L I E J I N E S S U K A K T I S ! Vilniaus apygardos teismo teisėjui Alvydui Barkauskui Klaipėdos apygardos teismo teisėjui Broniui Valiui Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėjai Malvyrai Bučienei Kauno m. apylinkės teismo teisėjai Irenai Poderienei Vilniaus m. 2 apylinkės teismo teisėjai Renatai Vaitiekėnaitei Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjai Linai Jociuvienei Kauno apygardos teismo teisėjai Neringai Venckienei Vilniaus apygardos teismo teisėjui Ryšardui Skirtunui Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjai Gražinai Gudžiūnienei SVEIKINAME

Panevėžio m. apylinkės teismo teisėjui Audriui Sadauskui Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo teisėjai Jūratei Trinkūnienei Rokiškio rajono apylinkės teismo pirmininkei Nijolei Bražiūnienei Klaipėdos m. apylinkės teismo pirmininko pavaduotojai Editai Lapinskienei Klaipėdos apygardos teismo teisėjai Aurelijai Sadauskaitei Palangos m. apylinkės teismo teisėjai Eglei Žakevičiūtei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui Artūrui Driukui Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjui Virginijui Skaraičiui Biržų rajono apylinkės teismo teisėjui Dainiui Strautininkui Vilniaus m. 1-osios apylinkės teismo teisėjai Natalijai Daškovienei Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjai Daivai Žebelienei

Redakcija: Nacionalinė teismų administracija Valstybės biudžetinė įstaiga L. Sapiegos g. 15, LT-10312 Vilnius Tel. (8 5) 268 5186. Faks. (8 5) 268 5187.

El. p. info@teismai.lt, komunikacija@teismai.lt www.teismai.lt ISSN 2029-7300