Teismai.lt 2012 m. gruodis Nr. 4 (8)

Teisėjų tarybos pirmininkas: ,,Lemiamas žingsnis – teismų reforma”| TEISMAI.LT 1

2012 m. gruodis Nr. 4 (8) ISSN 2029-730

TEISMAI.LT Teismams ir apie teismus

Nusikratykime to nepilnavertiškumo komplekso

Lemiamas žingsnis – teismų reforma

Bylų nagrinėjime tarėjai dažnai neaktyvūs

2 TEISMAI.LT | REDAKCIJOS ŽODIS

Teisėjų tarybos pirmininkas: ,,Lemiamas žingsnis – teismų reforma”| TEISMAI.LT 3

ATVIRI TIEK PAT, KIEK IR KITI Prabėgo metai… metai – ypač nestokoję rūsčių žinių žiniasklaidoje, persmelkti neigiamo tono ir visuomenėje įsitvirtinusios nuostatos, kad teismai – savo valstybės piliečių priešas. Pastarieji – 2012-ieji –, kaip niekada, buvo tinkami purvo ir juodinimo klestėjimo laikui. Į geras žinias net neatsigręžta ar jos tikslingai nutylėtos. Iš televizijos ekranų ir leidinių puslapių kiekvieną dieną, savaitę ar mėnesį srūva tik neigiamos žinios. Visuomenė skaito tuos pačius leidinius, žiuri tuos pačius televizijos kanalus ir laidas. Situacija, sutikite, negali keistis, jei visuomenę pasiekiantis neigiamos informacijos srautas neturi alternatyvos.

Tačiau tie patys 2012-ieji parodė ir tai, kad viskas palengva turėtų keistis. Praėjusiais metais pradėtas leisti žurnalas TEISMAI.LT tapo atsvara teismų atžvilgiu šaudomoms neigiamų žinių strėlėms. Žurnalo straipsniai pasiekė didžiausius šalies naujienų portalus. Pagaliau visuomenė įgijo teisę sužinoti teigiamas naujienas iš pirmų lūpų, pažinti teismus iš arčiau. Jei iki šiol piliečiai Lietuvos žiniasklaidoje teisėjus matė tik teismo posėdžių salėse ar teismo koridoriuose, TEISMAI.LT puslapiuose su jais galėjo susipažinti iš žmogiškosios perspektyvos. Visi, paėmę į savo rankas bent vieną TEISMAI.LT numerį, savo akimis galėjo įsitikinti – teismai atviri, skaidrūs ir patikimi tiek pat, kiek ir kitos šalies institucijos ar įstaigos.

2013-aisiais linkime vieno – žurnalui ir kitoms teismų atvirumą įrodančioms komunikacijos priemonėms užsiauginti raumenis ir tapti atsvara ne visada objektyvios informacijos srautui.

TEISMAI.LT redakcija

Dainiaus Stankaus nuotr.

TEISĖJŲ TARYBOS PIRMININKAS: „LEMIAMAS ŽINGSNIS – TEISMŲ REFORMA“ Gintarė ŠATKAUSKAITĖ Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė

Teisėjų tarybos pirmininku antrąjį kartą išrinktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vadovas Gintaras Kryževičius dėkojo kolegoms už parodytą pasitikėjimą ir linkėjo toliau kartu kryptingai dirbti tobulinant teismų sistemos veiklą. Įvardykite ryškiausius lapkritį ketverių metų kadenciją baigusios Teisėjų tarybos pasiekimus.

TEISMAI.LT:

TURINYS:

4-ojo numerio redaktorius – Irmantas Kuzas

Teisėjų tarybos pirmininkas: ,,Lemiamas žingsnis – teismų reforma”

3

Skundai po keliasdešimt lapų: ir tik dėl to, kad nebuvo kur atsisėsti

5

Nusikratykime pagaliau to nepilnavertiškumo komplekso

8

Straipsnių autoriai: Gintarė Šatkauskaitė, Airinė Šerelytė, Irmantas Kuzas, Renata Tamašauskienė, Airė Antanaitytė, Edvinas Emarta, Jevgenija Vienažindytė, Monika Obolevičiūtė, Indrė GylytėValienė, Vladimir Kosatyj, Neringa Metrikienė, Rasa Lapukienė

Bylų nagrinėjime tarėjai dažnai neaktyvūs

12

Nuotraukos: Dainius Stankus, Irmantas Kuzas, teisėjų asmeninis archyvas

Mokestinių santykių vertinimas – ne iliuzija

14

Teisminė mediacija ar teisminis sutaikinimas: ką pasirinkti?

17

Kas gali būti atstovai civilinėse bylose?

19

Temų, straipsnių ir pasiūlymų laukiame elektroniniu paštu. Už straipsnių turinį atsako straipsnių autoriai.

Redakcija pasilieka teisę straipsnius redaguoti, koreguoti ir trumpinti. Straipsnius perspausdinti ar kitaip naudoti jų medžiagą galima tik su redakcijos leidimu.

Nei vienas iš išteisintųjų nepasakė ačiū

21

Leidėjas: Nacionalinė teismų administracija L. Sapiegos g. 15, Vilnius Tel. (8 5) 251 4120 Faks. (8 5) 268 5186 El. p. komunikacija@teismai.lt Tiražas − 1 000

Pastaraisiais metais Teisėjų tarybai pavyko užmegzti glaudžius ryšius su konstituciniais partneriais, t. y. įstatymų leidžiamąja ir vykdomąja valdžia, sprendžiant pačius jautriausius ir reikšmingiausius teismų sistemai klausimus, pirmiausia, teisingumo vykdymo efektyvumo didinimą. Sėkmingas teismų ir kitų konstitucinių valdžių bendradarbiavimas davė rezultatų.

Pakeitus administracinių teisės pažeidimų ir administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojančius teisės aktus, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas perduotas bendrosios kompetencijos apylinkių ir apygardų teismams, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Taip perskirstytos bendrųjų ir administracinių teismų kompetencijos, sudarytos sąlygos nuosekliai atitinkamų teismų specializacijai, subalansuotas specializuotų teismų teisėjų darbo krūvis, taip pačiu užtikrinant, kad šios kategorijos bylos būtų nagrinėjamos per įmanomą trumpiausią laiką.

Esminės Civilinio proceso kodekso naujovės sudarė prielaidas proceso operatyvumui skatinti. Šiais pakeitimais ir Teisėjų tarybos pasiūlytomis organizacinėmis priemonėmis žymiai paspartėjo žmonėms ir visuomenei itin jautrių bylų, kaip darbo ir viešųjų pirkimų, nagrinėjimas. Tuo pat metu kryptingai veikėme, siekdami identifikuoti priežastis, kurios

daro įtaką teisminių procesų trukmei, bylų vilkinimui, netinkamo darbo organizavimo tendencijoms.

Vienas iš pavyzdžių – patvirtinta teismo posėdžių koordinavimo dėl greičiau nagrinėtinų bylų tvarka.

Civilinio proceso kodekso ir Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimai lėmė ir svarbias elektroninės erdvės naujoves. Viena svarbiausių – rašytinių teismo posėdžių prokolų keitimas garso įrašais. Nuo 2012 metų liepos administraciniuose teismuose neliko rašytinių protokolų, o 2013 metais jų planuojama atsisakyti visose civilinėse bylose.

Kokius pagrindinius naująja Teisėjų taryba?

uždavinius

išsikėlėte

su

Teisingumo vykdymo efektyvumo kėlimas lieka esminis iššūkis. Šiandien mes patys puikiai matome kai kurias įsisenėjusias teismų sistemos ydas, daug kur kylančias iš nepakankamo pačios sistemos mobilumo.

Nenoriu leistis į detales, bet ne kartą sprendėme „gaisrų gesinimo“ situacijas konkrečiuose teismuose, dėl objektyvių priežasčių staiga kelis kartus išaugus darbo krūviui. Matėme, kad taikomos priemonės neišsprendžia sisteminių bėdų – darbo krūvio skirtumai tarp tos pačios grandies teismų teisėjų neretai skiriasi, o organizacinių instrumentų tokiai situacijai pakeisti neturime. Todėl jau metus tęsiasi diskusijos, kaip pasiekti teismų sistemos dinamiškumą, leidžiantį užtikrinti teisėjų darbo krūvio suvienodinimą visos šalies

4 TEISMAI.LT | Teisėjų tarybos pirmininkas: ,,Lemiamas žingsnis – teismų reforma”

mastu, o tai, suprantama, indikuoja ir bylų nagrinėjimo kokybės bei operatyvumo rezultatų gerėjimą.

Apylinkių teismų sujungimas (stambinimas) yra viena iš tokių priemonių. Jos efektyvumą rodo kitų Europos valstybių pavyzdžiai. Mes itin suinteresuoti šiais pokyčiais. Puikiai suvokiame, kad spartėjantis bylų nagrinėjimas ir augantys kokybiniai rezultatai pakeistų bendrą mūsų žmonių požiūrį į teismus ir visą teismų sistemą. Todėl jau artimiausiu metu mūsų laukia diskusijos šia tema su konstituciniais partneriais – kitomis valdžiomis, kurių politiniai sprendimai ir lems, ar lūkesčiai taps tikrove.

Matydami Civilinio proceso kodekso pakeitimų naudą, plėtojame kryptingą veiklą ieškodami išeičių, kaip galėtų būti paprastinamas baudžiamasis procesas. Jau kuris laikas, bendradarbiaudama su mokslininkais, kitų valdžių atstovais, ta linkme dirba speciali Teisėjų tarybos darbo grupė. Kai kurie svarbūs siūlymai dėl įstatymų keitimo jau parengti.

Toliau dirbsime šia linkme ir, kai būsime pasirengę, savo matymą pristatysime Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto „teismui“.

Teisėjų taryba optimistiškai vertina jau pradėtą įgyvendinti elektroninių teismo paslaugų projektą „Elektroninės paslaugos teisingumo vykdymo procese“. Elektroninių paslaugų teikimo srityje pirmieji žingsniai jau žengti. Kitąmet turėtų būti baigti parengiamieji techniniai darbai Lietuvos teismuose įdiegiant elektroninės bylos sistemą. Esu įsitikinęs, kad sėkmingas šio proceso įgyvendinimas ne tik palengvins teisėjų duoną, sumažins teisingumo vykdymo kaštus, bet ir duos didelės naudos proceso dalyviams.

Teisėjų taryba skatino lanksčias darbo formas, organizavo išvažiuojamuosius teismo posėdžius. Ar ketinate tęsti šią tradiciją?

Aš palaikau idėją rengti išvažiuojamuosius Teisėjų tarybos posėdžius. Tai viena iš jos veiklos formų, kuri turėtų būti įgyvendinama ir toliau. Visuose išvažiuojamuosiuose posėdžiuose aktyviai dalyvavo apylinkių teismų atstovai. Jie susipažino su Teisėjų tarybos darbu, į dienos šviesą kėlė savo problemas, diskutavo rūpimais klausimais. Pavyzdžiui, Panevėžyje buvo išsamiai diskutuota apie buhalterijos veiklos centralizavimo poreikį, informacinių technologijų specialistų darbo optimizavimą. Išvažiuojamuosiuose teismo posėdžiuose kuriami planai, kaip užtikrinti veiksmingesnį mažųjų teismų darbą, kartu ieškoma „receptų“, kaip geriau organizuoti teisėjų darbą.

Seimui priėmus Teismų įstatymo pakeitimus, apygardų ir apylinkių teismai į naujai išrinktą Teisėjų tarybą delegavo nebe po tris, o po penkis narius.

Kaip Jūs vertinate aktyvesnį mažesnių teismų atstovų dalyvavimą Teisėjų tarybos veikloje?

Tik teigiamai. Kiekvienos apygardos ir jos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų atstovavimas padės užtikrinti veiksmingesnį Teisėjų tarybos administravimo funkcijų įgyvendinimą vietose, vyks operatyvesnis komunikavimas atliekant tvarkomojo pobūdžio veiksmus.

Dabar, kai kiekviena apygarda Teisėjų taryboje turi

po savo atstovą, visos regionų problemos ir siūlymai, kaip jas spręsti, Teisėjų tarybą pasieks per juos. Žinoma, tikiuosi šių regionų atstovų aktyvios pozicijos ieškant optimaliausių iškilusių problemų sprendimų būdų.

Noriu pabrėžti tai, ką akcentavome visų išvažiuojamųjų posėdžių metu. Apygardos teismo vadovybė turi būti tos teritorijos teismų sistemos veiklos centru visais klausimais. Būtent čia turi būti identifikuota problema, atlikta jos analizė ir pasiūlytas sprendimas, kaip problemą pašalinti.

Pernai Teisėjų tarybos iniciatyva Lietuvoje įvyko Europos teismų tarybų tinklo Generalinė Asamblėja, šiemet sėkmingai suorganizuotas pagrindinis EUROPOS TEISĖS DIENA 2012 renginys, į kurį atvyko svarbiausi Europos teisingumo sistemos atstovai. Kaip vertinate Lietuvos teismų sistemos bendradarbiavimą su užsienio valstybių teisingumo institucijomis?

Tarptautiniai renginiai yra sudėtinė mūsų sistemos įvaizdžio formavimo dalis tarptautiniame kontekste.

Be jų mes nebūtume žinomi ir vertinami. Tai parodė Europos teismų tarybų tinklo Generalinės Asamblėjos pavyzdys. Po šio renginio Lietuvos teismų sistemos įvaizdis akivaizdžiai pagerėjo. Europos teisės dienos renginyje dalyvavusi Europos Komisijos atstovė Paraskevi Mišau (Paraskevi Michou) pabrėžė, kad pasitikėjimas Lietuvos galimybėmis yra išaugęs, – tai mums didžiausias įvertinimas.

Kitas laimėjimas – Teisėjų tarybos pastangomis šiemet Lietuva tapo Europos teisės akademijos (ERA) nare. ERA – organizacija, rengianti mokymus, konferencijas ir seminarus Europos Sąjungos teisės temomis. Lietuvos teisėjams tai bus puiki galimybė mokytis, specializuotis ir tapti konkrečių sričių ekspertais.

Be to, ši organizacija turi didelę patirtį, galinčią padėti tinkamai pasirengti pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, prisidėti 2013 metais organizuojant Lietuvoje vyksiančius renginius.

Pirmosios kadencijos metu akcentavote Teisėjų tarybos pastangas visuomenei atverti „užkaltas teismų duris“. Kaip sekėsi pralaužti ledus?

Ryšių su visuomene srityje įvykęs lūžis. Galbūt tai mažiau parodo kasdienė rutina, tačiau tam tikromis progomis jau susiformavo gražios tradicijos, priartinančios piliečius prie teismų. Galiu paminėti atvirų durų dienų renginius Konstitucijos ir Europos teisės dienai paminėti, kurie vyksta kiekvieną rudenį ir organizuojami beveik visuose Lietuvos teismuose.

Teisėjai kviečia moksleivius, studentus, vietos bendruomenes ir žiniasklaidos atstovus apsilankyti posėdžių salėse ir savo darbo kabinetuose, atsako į rūpimus klausimus, labiau atsiveria visuomenei. Tai pozityvūs pokyčiai.

Viešumas, atvirumas, skaidrumas, visuomenės pasitikėjimo teismais didinimas ir toliau liks prioritetiniais Teisėjų tarybos veiklos principais. Šiuo metu laukiama Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto vykdomos teismų darbo vertinimo apklausos rezultatų, po kurių paaiškės, kuria kryptimi toliau dirbti ryšių su visuomene srityje, kuriose vietose teismų sistemai reikia keistis, norint gerinti dialogą su visuomene.

Skundai po keliasdešimt lapų: ir tik dėl to, kad nebuvo kur atsisėsti| TEISMAI.LT 5

SKUNDAI PO KELIASDEŠIMT LAPŲ: IR TIK DĖL TO, KAD NEBUVO KUR ATSISĖSTI

Irmanto Kuzo nuotr.

Airinė ŠERELYTĖ Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo atstovė ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Žmonės susidarę įspūdį, kad teismuose dirbama atsainiai. Tačiau konkretūs teisėjų elgesį skundžiančių asmenų atvejai rodo neadekvatų pačių žmonių požiūrį. Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK) užverčiama šūsniais popierių, kuriuose įvardijamų teisėjų blogybių nė su žiburiu nerasi.

Teisingumą Lietuvos Respublikos vardu vykdantis trečiosios valdžios atstovas – teisėjas – privalo ne tik teisingai taikyti teisės aktus bei spręsti iškilusius teisinius konfliktus tarp šalių, tačiau gerbti teisėjo vardą ir kelti visuomenės pasitikėjimą teismų sistema. ,,Pasitikėjimas teismais yra betarpiškai susijęs ir su teisėjo elgesiu bei požiūriu į žmogų. Teisėjas privalo gerbti žmogaus teises ir laisves; pagarbiai išklausyti procese dalyvaujančius asmenis kaip to reikalauja įstatymas; dėmesingai reaguoti į jų prašymus ir siūlymus, o nepagrįstus prašymus atmesti taktiškai.

Teisėjas turi būti reiklus proceso tvarkos pažeidėjams, laikytis bylų nagrinėjimo grafiko, o jį pakeitus paaiškinti proceso dalyviams pasikeitimo priežastis”, – teigia TEDK pirmininkas Algis Norkūnas.

Reikia teisėjo gero elgesio vadovo ,,TEDK svarsto gautus teikimus ir sprendžia dėl drausmės bylų iškėlimo teisėjams, tačiau šie komisijos įgaliojimai yra gana siauri. Kitose šalyse esama kitokių teisėjų etiką įgyvendinančių koncepcijų.

Jos apima teisėjų konsultavimą, išvadų teikimą dėl teisėjų elgesio ir kt. Negalima sakyti, kad mes visiškai to nedarome, kadangi pareiškėjai, pateikdami

teismuose nutinkančias įdomias situacijas ir aplinkybes, skunduose ne visada prašo iškelti drausmės bylas, o tiesiog klausia, ar toks teisėjų elgesys neprasilenkia su reikalaujamu teisėjo elgesiu”, – sako TEDK pirmininkas.

Problema A. Norkūnas įvardija tai, kad nėra teisėjo gero elgesio vadovo. Kalbėdamas apie ateities perspektyvas, TEDK pirmininkas galvoja, kad vertėtų svarstyti apie komisijos funkcijų išplėtimą, siekiant įteisinti tai, kas TEDK iš tikrųjų daroma: konsultuojami teisėjai dėl to, kaip elgtis tam tikrose situacijose, komentuojami įvykiai dėl teisėjų elgesio, besikreipiantiems asmenims pateikia situacijos įvertinimą etikos požiūriu. Svarbu tik aiškiai atskirti sritis, kuriose TEDK įgaliojimai baigiasi.

Neretai skunduose yra keliami klausimai įvertinti aiškiai procesinio pobūdžio teisėjų veiksmus: kodėl teisme neapklausti liudytojai, kodėl jų parodymais buvo vadovaujamasi (pareiškėjų nuomone, jie sakė netiesą ar buvo nepatikimi, suinteresuoti), kodėl nebuvo paskirta ekspertizė, kodėl jos išvados buvo atmestos. Tai klausimai dėl bylos aplinkybių tyrimo ir įrodymų rinkimo, bet jų tirti ir vertinti TEDK neturi teisės. ,,Komisija nėra iš tų instancijų, kuri prižiūrėtų ar peržiūrėtų teisėjo veiklą vykdant teisingumą. Ji neturi teisės net svarstyti, ar pagrįstas teisėjo priimtas sprendimas (nuosprendis, nutartis, nutarimas) byloje,

6 TEISMAI.LT |Skundai po keliasdešimt lapų: ir tik dėl to, kad nebuvo kur atsisėsti

ar teisėjas tinkamai taikė įstatymus spręsdamas bylą, ar pagrįstai įvertino įrodymus, ar gerai išsprendė ginčą, ar pakankamai nubaudė nusikaltusįjį, ar pagrįstai išteisino teisiamąjį ir kt. Apibendrindamas galiu pasakyti, kad komisija nesvarstė ir nesvarstys tokio pobūdžio klausimų, kadangi ji neturi tokios teisės”, – atkreipia dėmesį į tai, ko TEDK nedaro, A. Norkūnas. Pagal įstatymą TEDK yra viena iš savivaldos institucijų ir privalo veikti taip, kad nepažeistų teisėjų nepriklausomumo.

Skundai peržiūrėti sprendimus grąžinami atgalios Komisija gauna labai daug skundų. Antai 2011 m. per tris pirmuosius ketvirčius TEDK gavo 283 pareiškimus, prašymus, skundus, teikimus, o per tą patį laiką 2012 m. – jau 326. Pažymėtina, kad tarp jų yra labai daug skundų, kuriuose prašoma peržiūrėti sprendimus. Iš nurodytų skundų skaičiaus 2011 m. buvo nenagrinėta 218 tokių skundų, o 2012 m. - 272. Daugiausiai grąžintų pareiškimų sudaro būtent pareiškimai dėl teisėjų sprendimų pagrįstumo.

Taip pat didelę dalį sudaro abstraktaus pobūdžio skundai. Pagal nuostatus TEDK turi būti paduodamas motyvuotas teikimas. A. Norkūnas teigia, kad jame turi būti nurodomi konkretūs faktai ir motyvai, kad aprašytasis teisėjo veiksmas ar elgesys gali pažeisti teisėjo etikai ar drausmei keliamus reikalavimus. ,,Neretai sulaukiame visiškai nemotyvuotų raštų, kuriuose nurodoma, kad Lietuvoje ar konkrečiame teisme dirba negeri teisėjai ar teisėjas, kurie blogai išsprendė pareiškėjo bylą. Toliau keliasdešimtyje puslapių surašomos bylos ir bylinėjimosi teisme aplinkybės. O užbaigiama tuo, kad įvykdyta didelė neteisybė ir dėl to reikia iškelti drausmės bylą visiems teisėjams, kurie tą klausimą sprendė. Tokio pobūdžio ir turinio skundai komisijoje nenagrinėjami,” – apie atmetamus skundus pasakoja TEDK pirmininkas ir prideda – ,,Reikėtų akcentuoti dar štai ką – neretai skundžiamasi dėl smulkmeniškų pažeidimų arba pareiškėjai dėl teisinių reikalavimų nesupratimo klaidingai mano, kad teisėjas pažeidė įstatymą.

Komisija vadovaujasi įstatymo nuostata, kad pagrindas drausmės bylai kelti yra aiškus teisėjo pareigų nevykdymas (aplaidumas) ar piktnaudžiavimas jomis.”

Dėl didelio skundų skaičiaus komisijos pirmininkas mano, kad savaime tai nėra didelė problema.

Skunduose būna informacijos ir pagal juos galima pajusti, kokie nusiskundimai dėl teisėjų ar teismo darbo reiškiami, kokie yra teismų darbo organizaciniai trūkumai, kokios yra ginčytinos ar vengtinos situacijos.

Tai suteikia pagrindo svarstyti ir gerinti teismo darbą. Ši informacija panaudojama susitikimuose ir diskusijose su kolegomis, galvojant, kaip ateityje geriau išvengti panašių atvejų. Gali būti, kad teisėjai tam tikrose situacijose buvo teisūs, bet nesijautė tuo užtikrinti ir nesiryžo pasielgti reikliai ir principingai. Po apsvarstymo pasidaro aiškiau ir jų elgesys tampa labiau savim pasitikintis.

Yra pareiškimus paduodančių asmenų, kurie tiesiog geranoriškai informuoja apie buvusią situaciją, sukėlusią abejonių dėl teisėjo pozicijos. Dažni skundai dėl teismų nuolaidžiavimo posėdžio tvarkos

Skundai po keliasdešimt lapų: ir tik dėl to, kad nebuvo kur atsisėsti| TEISMAI.LT 7

pažeidėjams, proceso dalyviams, kurie užgaulioja kitus proceso dalyvius, neužtikrina privatumo.

Nuolatinis informacijos gavimas, jos analizė ir teisėjų bei visuomenės švietimas šiais klausimais yra būtinas.

Skundžiamos aplinkybės

nuo

teisėjų

nepriklausančios

Komisija nemažai skundų gauna dėl teismo veiklos, pavyzdžiui, netinkamo posėdžių organizavimo, netgi posėdžiavimo sąlygų. ,,Gauname nusiskundimų netgi dėl teismo posėdžiavimo sąlygų, pavyzdžiui, kad susirinkusiems nėra pakankamai vietos atsisėsti, arba kad nepatogu pasidėti dokumentus ir užrašus. Viena pareiškėja iš Panevėžio skundėsi, kad jos byla buvo nagrinėjama niūriame pusrūsyje ir ankštame kabinete.

Tai formavo jos neigiamą nuomonę apie teismą ir teisėjo požiūrį į žmones. Deja, tenka tik apgailestauti, kad teismai priversti dirbti tokiomis sąlygomis ir nuo teisėjo dažniausiai tai nepriklauso”, – konkrečius skundų pavyzdžius įvardija A. Norkūnas.

Terminai neproporcingi Vienu iš TEDK sunkumų, organizuojant darbą, TEDK pirmininkas įvardija įstatyme nustatytus terminus, per kiek laiko TEDK turi išspręsti klausimą. Priiminėjant įstatymą, buvo siekiama operatyvumo. Intencija buvo gera, tačiau TEDK darbo krūviai ir nustatyti terminai, pirmininko nuomone, yra neproporcingi ir nepasiteisino. Dėl TEDK narių nuolatinio užimtumo sudėtinga laiku spėti organizuoti posėdžius, kadangi per trijų mėnesių terminą dar turi būti atliktas ir tyrimas, o pasitaiko atvejų, kad teisėjai bando delsti su paaiškinimais, siekia atidėlioti nagrinėjimą.

Jeigu nebūtų nustatyti procedūriniai terminai, anot A. Norkūno, TEDK veikla nebūtų tiek suvaržyta, o rezultatas nenukentėtų. Į TEDK turėtų kreiptis turintys pagrįstų įrodymų

Objektyvumas vertinant kolegų veiksmus

Teisę kreiptis į TEDK turi bet kokie asmenys, susidūrę su Lietuvos teismais, teisėjais ir turintys informacijos apie netinkamą teisėjo elgesį ar veiksmus. Toks platus subjektų ratas turi ir teigiamą, ir neigiamą pusę. Pasak pašnekovo, iš vienos pusės, tai informacija apie tai, kokiais teisėjų ir teismų veiklos klausimais visuomenė yra nepatenkinta. Iš kitos, vienas iš pagrindinių trūkumų – labai didelis darbo krūvis dėl ne tuo adresu paduodamų ir aiškiai nepagrįstų skundų, tenkantis teismų savivaldos ir administracinėms institucijoms.

Daugiausia nusišalinimo

keblumų

kelia

skundai

Pasak jo, TEDK pozicija šiuo metu yra tokia: jeigu klausimas dėl teisėjo šališkumo buvo spręstas procesine tvarka, tai yra teisėjų procesinė veikla, kurios tikrinti komisija neturi teisės. Teisėjo šališkumo klausimas jau būna patikrintas. Bet pareiškėjai, anot TEDK pirmininko, dažnai nurodo situacijas, kai aplinkybės, kurios buvo ir kurios sudarytų pagrindą abejoti teisėjo nešališkumu, bet posėdžio metu nebuvo žinomos.

Gali būti, kad teisėjas jų nežinojo, bet gali būti, kad jis tų aplinkybių neišviešino. Pavyzdžiui, kad teisėjas turi giminaičių ar kitų asmenų, susijusių su jo nagrinėjama byla. ,,Būta ir tokių atvejų, kai paaiškėdavo, kad iš asmens vardo, pavardės ar asmens kodo teisėjas iš pradžių nežino, kad tai su juo susijęs asmuo. Sužinojęs šią aplinkybę teisėjas paprastai iš karto nusišalina, bet teisėjo veiksmas jau yra atliktas ir į TEDK skundas jau būna parašytas. Buvo atvejis, kai teisėjas sprendė dėl žmogaus, o vos ne visi vieno kaimo gyventojai yra ta pačia pavarde ir teisėjas tik iš vardo, pavardės, asmens kodo nenustatė, kad tai yra žmogus, nuo kurio jo šeima yra nukentėjusi”, – sako A. Norkūnas. Pasak jo, TEDK mano, kad visiškai vadovautis nuomone, kad visais atvejais tai yra procesinė veikla, nebūtų pagrįsta. TEDK kiekvienas atvejis yra išsprendžiamas individualiai.

Dėl teisėjo nešališkumo pagal Teisėjų etikos kodeksą svarbu nustatyti, kad teisėjas turi asmeninį interesą – turtinį ar kitokį, iš šeimos santykių, bendro gyvenimo ar darbo (pvz., mokslo įstaigose).

Paprastai, jeigu procese tai svarstyta, vadinasi, tai procesinė veikla ir TEDK dėl to stengiasi neperžiūrėti šių sprendimų. Jeigu tai kitokios aplinkybės, kurios rodo esant teisėjo suinteresuotumą, tai TEDK šį klausimą imasi svarstyti. ,,Komisija svarstė ir sprendė, kad vienos akcijos turėjimas kredito unijoje, kai teisėjas aktyviai nedalyvauja jos veikloje, netrukdo teisėjui nagrinėti tos unijos bylos”, – TEDK pirmininkas pateikia konkretų pavyzdį.

dėl

,,Komisijai nemažai ginčų sukelia tie atvejai, kai siūloma svarstyti teisėją, kuris turėjo nusišalinti, tačiau to nepadarė ar buvo neobjektyvus. Komisija neturi aiškaus atsakymo, nėra suformuota vienoda nuomonė šiuo klausimu nei teisės moksle, nei praktikoje. Šiuo klausimu vieni sako, kad nusišalinimo ir objektyvumo klausimas yra procesinė veikla, todėl šis klausimas turi būti sprendžiamas tik proceso tvarka ir gali būti svarstoma TEDK”, – sako A. Norkūnas.

Šiuo klausimu yra bent dvi pozicijos. Anot A. Norkūno, privalumas tai, kad, kai vertini savo kolegų veiksmus, jei pats esi dirbęs ir pirmoje instancijoje, ir antroje instancijoje, tai turi patirties ir žinai, kas iš tikrųjų vyksta ir kaip teismo procese tai daroma. ,,Kai žmogus parašo, kad teisėjas kažką blogai padarė, iš karto galvoji, kokia ten galėjo būti tikroji situacija, kad sudarė pagrindą jam skųstis. Jei skaitytų žmogus, kuris nežino teisėjo darbo, jo požiūris būtų kitoks – manau, jam būtų sunkiau susigaudyti. Iš kitos pusės, gal tai būtų objektyvesnė nuomonė. Manau, kad reikia suderinti du požiūrius – teisėjo požiūrį ir visuomenės požiūrį.”, – mintimis apie kolegų vertinimą dalijasi TEDK pirmininkas.

TEDK darbe labai dera tai, kad TEDK nariai yra ir teisėjai, ir visuomenininkai. Šiuo metu TEDK visiškai sukomplektuota: ją sudaro septyni nariai, iš kurių keturi yra teisėjai, o trys – visuomenės atstovai. Stengiamasi, kad TEDK posėdžiuose dalyvautų visi, apsikeistų nuomonėmis, jos visos būtų išklausytos ir gerbiamos.

TEDK siekia veikti objektyviai. Jeigu TEDK nario

santykiai su teisėju, kurio klausimas svarstomas, yra pakankamai artimi, tai susiklosčiusi praktika, kad šis TEDK narys nusišalina nuo klausimo tyrimo ir svarstymo.

Paprastai teisėjai-TEDK nariai nusišalina nuo nagrinėjamo klausimo dėl to teisėjo, su kuriuo ilgėliau dirba viename teisme, su kuriuo palaikomi asmeniniai kontaktai, o advokatas-TEDK narys nenagrinėja klausimo tuo atveju, jei su TEDK svarstomu teisėju tuo metu turi bylų.

Rotacija neleistų susiformuoti stereotipams ,,TEDK, kaip ir visoms tarnyboms, nuolat reikia atsinaujinimo. Jei vadovas ar nariai yra tie patys asmenys ilgesnį laiką, tai susiformuoja tam tikri stereotipai ar darbo stilius. Rotacija ir šioje srityje yra sveikintinas dalykas”, – įsitikinęs TEDK pirmininkas.

A. Norkūnas mano, kad TEDK turi būti asmenys, pasižymintys autoritetu visuomenėje ar teisėjų tarpe, profesine kompetencija ir siekiu veikti atvirai, kad komisijos veikla būtų efektyvi, aktyvi ir žinoma visuomenei. Šiuo metu labai atsinaujinę apylinkių ir apygardų teismai, teisėjai dabar yra savarankiškesni ir nuostatos jų kitokios. Kinta visuomenės požiūris, ji laisvesnė, bet ir reiklesnė - reikalaujama teisėjų profesionalumo, pagarbos ir žmogiškumo. TEDK narių ir vadovų keitimas – natūralus dalykas ir puikus būdas atsinaujinti, eiti koja kojon su besikeičiančiu gyvenimu. ,,Dirbdamas TEDK daug laiko skyriau susitikimams su teisėjais ir visuomene. Susitikimuose Kaune, Klaipėdoje, Alytuje ir kituose miestuose vyko aiškinamasis ir prevencinis darbas. Apsvarstydavome, koks elgesys teisėjui deramas, diskutavome apie tai ir su Seimo nariais, visuomenininkais, žurnalistais, o ne tik uždarame rate. Aiškindavomės ir dėl įstatymų, ir apie teismo darbo reikalavimus, teisėjo atsakomybę, viešumą ir atvirumą teismų veikloje. Manau, kad TEDK darbą organizuojantis asmuo turi ir toliau laikytis atvirumo politikos. Galvoju, kad yra geriau susitikti ir išsiaiškinti su kolegomis teisėjais dėl galimų nesusipratimų negu daryti klaidas. Jeigu tai vyksta dalyvaujant visuomenei, tai jai tampa gera teisinio švietimo pamoka”, – teigia pašnekovas.

Neužmiršti, kad esi teisėjas TEDK pirmininkas teisėjams pataria darbe išlikti profesionalais, dalykiškais ir sąžiningais, o asmeninius reiklus tvarkyti santūriai, mandagiai, niekada neafišuoti savo pareigų, neužmiršti, kad esi teisėjas.

Naujus TEDK narius skirsiančiai Teisėjų tarybai linki, kad ji orientuotųsi į tokius kriterijus, formuodama TEDK naujajai kadencijai. ,,Linkiu, kad Teisėjų taryba išrinktų kompetentingus, principingus žmones, kurie turi naujesnės patirties.

TEDK nariams linkiu išlaikyti aukštą reiklumą teisėjams, bet jį suderinti su kitu labai svarbiu dalyku – teisėjo nepriklausomumu. Visuomenei reikalingas profesionalus, atsakingas ir nepriklausomas nuo valdžių ir kitų asmenų įtakos teisėjas”, – pokalbį baigia TEDK pirmininkas.

8 TEISMAI.LT | Nusikratykime pagaliau to nepilnavertiškumo komplekso

Nusikratykime pagaliau to nepilnavertiškumo komplekso| TEISMAI.LT 9

Naują Lietuvos teismų viešumo erą pradėjęs Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Audrius Cininas įsitikinęs – šalies teismai atviri, skaidrūs ir patikimi tiek pat, kiek ir universitetai ar žiniasklaida.

Nors teisėjas kratosi revoliucionieriaus etiketės, jau dabar aišku, kad teisėjo rašomas blogas ir aktyvi komunikacija socialiniame tinkle Facebook įeis į Lietuvos teisingumo vykdymo istoriją. Parodęs pavyzdį, kaip, passitelkiant elektroninę žiniasklaidą, visuomenėje rezonansą sukėlusias bylas galima komunikuoti, užbėgant už akių nepagrįstoms manipuliacijoms, Audrius Cininas naujų formų nuosprendžio argumentų pateikimui atranda ir toliau.

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje po nuosprendžio paskelbimo garsiojoje pedofilijos byloje teisėjas surengė spaudos konferenciją, paaiškino nuosprendžio motyvus ir pateikė visuomenės informavimo priemonių atstovams išdėstytus A4 formato puslapyje.

NUSIKRATYKIME PAGALIAU TO NEPILNAVERTIŠKUMO KOMPLEKSO Irmantas KUZAS Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas

Irmanto Kuzo nuotr.

10 TEISMAI.LT | Nusikratykime pagaliau to nepilnavertiškumo komplekso

Dabar Jus jau galima tituluoti teismų atvirumo visuomenei revoliucionieriumi. Kaip kilo idėja rašyti savo tinklaraštį?

Nenorėčiau būti tituluojamas revoliucionierium ar pionierium. Apskritai nelabai mėgstu pompastiką.

Kukliai dirbu savo darbą ir pagal galimybes stengiuosi jį padaryti kuo geriau. Nesu tinklaraštininkas. Vertinu šią veiklą kaip savo profesinės veiklos dalį.

Mano patirtis šioje srityje prasideda 2005 m. nelabai maloniais įvykiais, kai, nagrinėjant vieno leidinio savininko bylą, buvau neetiškai atakuojamas to paties leidinio publikacijose. Nesulaukęs pagalbos kitur, paklausiau patarimo vieno viešųjų ryšių specialisto ir netrukus suvokiau, kad geriausias ginklas prieš tokį puolimą yra tas pats viešumas.

Esu įsitikinęs, kad didžioji dalis Lietuvos žiniasklaidos siekia pateikti teisingas žinias, todėl vienintelis būdas išvengti blogiečių skleidžiamos tendencingos informacijos arba ją neutralizuoti yra sudaryti galimybę kitiems gauti informaciją be tarpininko – iš pirmo šaltinio. Šiuo atveju – iš teismo.

Tuomet – 2005 m. – interaktyvios komunikacijos galimybės internete buvo kuklios – iš esmės tik elektroniniai laiškai. Nebuvo nei Facebook (FB), nei turinio valdymo programų kaip, pavyzdžiui, WordPress ar kitos, kurios leidžia visam pasauliui dviem mygtuko paspaudimais paskelbti savo žinią. Tas pirmas mano 2005 m. tinklaraštis, jei jį taip galima būtų pavadinti, dabar man kelia šypseną – tai iš esmės buvo tik negrabiai Word‘u sukompiliuota skelbimų lenta. Bet ir ji veikė kaip viešųjų ryšių įrankis.

Kai buvau paskirtas į kolegiją, nagrinėjančią garsiąją pedofilijos bylą, pamaniau, kad nepakenks panaudoti jau kartą naudotus metodus, tam kad, pirma, būtų patenkintas visuomenės noras ir teisė gauti teisingą informaciją ir, antra, teismas būtų apgintas nuo galimų išpuolių kai kuriose neetiškose laidose. Taip mano tinklaraštis atgimė nauja forma.

Ta pati ir mano FB profilio paskirtis, tačiau FB kultūra leidžia bendrauti neformaliau, interaktyviau, aišku, tiek, kiek leidžia procesas ir etika.

Prieš žengdamas žingsnį į socialinės žiniasklaidos erdvę, konsultavotės su teismo pirmininku, kažkuo iš teismų sistemos atstovų, ryšių su visuomene specialistais ar tai buvo spontaniškas Jūsų sprendimas?

2005 m. vienintelis mano konsultantas ir patarėjas buvo vienas viešuosius ryšius išmanantis žmogus.

Atnaujindamas tinklaraštį šiais metais bei pradėdamas veiklą FB, apsisprendžiau visiškai savarankiškai. Su niekuo nepasikonsultavau ir nederinau. Tai visiškai mano asmeninis sprendimas ir tik aš už jį atsakingas. Žinojau, kad reikia pašalinti juodos katės tamsiame kambaryje efektą. Remdamasis savo ankstesne patirtimi, tiesiog jaučiau, kad taip bus geriau. Ir buvo, nes mano iki tol stebėtos iškraipytos informacijos apie bylą srautas viešoje erdvėje gerokai sumažėjo. Beje, prie to prisidėjo ne tik mano veikla internete, bet ir teismo kolegijos sprendimas bylą nagrinėti viešai, mūsų teismo viešųjų ryšių atstovės darbas.

Prisiminkite, kaip reagavo Jūsų kolegos į pirmąją paskelbtą žinią socialinėje erdvėje?

Nebuvo tokios dienos, kai, lyg sprogus bombai, visi subėgo į mano kabinetą klausti, ką aš čia po šimts pypkių darau. Kaip suprantu, informacija apie šią mano darbinės veiklos dalį į teismų bendruomenę skverbėsi palaipsniui. Niekas nei gyrė, nei peikė.

Dabar jaučiu, kad iš esmės tokiai mano veiklai, bent jau šioje byloje pritariama, tik reiškiamos abejonės, kiek tai suderinama su teisėjo etika ir jo procesiniu statusu konkrečioje nagrinėjamoje byloje.

Ar sulaukiate kolegų prašymų patarti, kaip geriau komunikuoti su visuomene?

Ne. Tokių prašymų nėra. Be to, nesu viešųjų ryšių specialistas. Tikrai nepatarčiau savo kolegoms be patirties ir tinkamo pasiruošimo eiti į FB ar kurti oficialius teisėjų blogus. Jei viešai, kaip teisėjas, skelbi žinią, turi gerai žinoti, ką nori pasakyti ir koks to tikslas. To reikia mokytis, o aš šią patirtį ir žinias įgijau ne visai maloniu, galima sakyti, prievartiniu būdu, įsistatęs ne vieną gumbą. Antra vertus, matau rezonansines bylas, kur aš viešoje erdvėje būčiau komunikavęs kitaip. Tam nereikia daug resursų. Dažnai pakanka tik surašyti protingą informacinį pranešimą. Kad minusą pakeistų pliusas.

Tenka girdėti nuomonių, kad Jūsų tinklaraštis atsirado dėl vienos tikslinės garsios bylos. Tuo labiau, kad Jūsų tinklaraštyje sukurtas net konkretus šios bylos įskiepis?

Taip. Jūs teisus. Mano tinklaraštis 2012 m. atnaujintas dėl vienos konkrečios mano jau minėtos rezonansinės bylos.

Nebijote, kad savo pasisakymais elektroninėje erdvėje galite nusižengti etikos normoms, tikriausiai, net galite būti apkaltintas neobjektyvumu ar šališkumu?

Taip. Bijau. Todėl gerai apsvarstau kiekvieną parašytą žodį ir privengiu verbalinės, spontaniškos komunikacijos su žiniasklaida.

Kaip manote, kodėl Jūsų tinklaraštis ir paskyra socialiniame profilyje Facebook sulaukė tokio populiarumo ir tiek dėmesio iš visuomenės? Toks jausmas, kad internautai jus dievina.

Mano paskyroje FB tik apie 1 000 draugų ir prenumeratorių. Palyginkite su atitinkamais bet kurio politiko ar šou atstovo skaičiais jų FB paskyrose ir pamatysite, kad teiginys apie mano populiarumą, kaip, beje, ir apie, neva, labai didelį domėjimąsi garsiąja byla, gal kiek perdėtas. Be to, FB esu pakankamai aštriai kritikuojamas, remiamas prie sienos įvairiais nepatogiais klausimais, o su dievais taip nesielgiama.

Neseniai labai populiaraus blogo autorius, buvęs Teisingumo ministras, savo socialiniame profilyje

Bylų nagrinėjime tarėjai dažnai neaktyvūs| TEISMAI.LT 11

atskleidė, kad jo blogas ilgą laiką buvo ministro vardą turėjęs kitų asmenų kuriamas produktas. Galite sumažinti abejones, kad teisėjo Audriaus Cinino blogas nėra tik geras ryšių su visuomene produktas?

Bet koks specialistas pasakys, kad mano blogas ir FB veikla – amatininko darbas, tačiau malonu, kad ir tai vertinate kaip gerą ryšių su visuomene produktą.

Aš į tai žiūriu pakankamai savikritiškai. Bet kai nėra jokių manipuliacinių tikslų, komercijos, o tik noras pateikti tikslią informaciją, tai komunikacija gerai veikia ir tokia mėgėjiška forma. Šia prasme mano projektas sėkmingas ne dėl to, kad specialiom viešųjų ryšių priemonėm ar formom stengiuosi pagerinti savo ar teismų įvaizdį, kas yra politikų tikslas. Aš tik sąžiningai, kiek leidžia etika ir procesas, teikiu neiškraipytas žinias.

Kokią ateitį regite, atsiras daugiau teisėjų blogerių?

Nemanau, kad ši veikla suklestės. Teisėjų profesinėje veikloje tokios viešųjų ryšių priemonės prireikia ne dažnai. Be to, tokia komunikacija balansuoja ties profesinės etikos ir teisėjo procesinių galimybių riba.

Nuolat girdime, kad teisėjai nepakankamai atviri visuomenei? Ką, Jūsų nuomone, patys teisėjai realiai galėtų padaryti, kad teismų sistema taptų atviresnė, skaidresnė ir patikimesnė?

Teismų sistema jau yra ir atvira, ir skaidri, ir patikima.

Nusikratykime pagaliau to nepilnavertiškumo komplekso. Jei nori, kad tave gerbtų kiti, turi pirmiausiai gerbti pats save. Savo tinklaraštyje rašiau – turiu rimtų argumentų teigti, kad teismai ne mažiau atviri ir skaidrūs nei mūsų universitetai ir žiniasklaida.

Deja, niekas apie tai nežino. Tai ir nepakankamos teismų komunikacijos, ir nekorektiškos kai kurių politikų retorikos rezultatas.

Eilinis teisėjas gali nedaug - nuolat stebėti save iš šalies, vengti arogancijos, šališkumo. Mokėti bet kokį sprendimą paaiškinti lakoniškai ir glaustai. Bet kokio sprendimo esmę galima išsamiai ir suprantamai išdėstyti viename lape. Teisėjas privalo bendrauti su teismo viešųjų ryšių atstovu ir derinti savo bylų informacinius pranešimus. Kas jaučia saiką, konkretaus komunikacijos kanalo kultūrą, tiki, kad sugebės, ir nebijo šiek tiek rizikuoti, gali bendrauti tiesiogiai – bloguose ar tuose pačiuose FB profiliuose, gal net ir su radijo, televizijos žiniasklaida.

To nepakanka, bet visa kita nuo eilinio teisėjo nepriklauso, o yra visos teismų sistemos koordinuotos viešosios komunikacijos reikalas. Labai praverstų atskiras visiems Lietuvos teismams bendras viešųjų ryšių padalinys, savotiškas greitojo reagavimo būrys, galintis teisėjams ir teismams teikti efektyvią ir neformalią pagalbą rezonansinėse bylose ir krizių metu. Žmones erzina neįtaigi, medinė, oficiozinė informacija. Dar labiau kenkia jokios informacijos nebuvimas, kai jos laukiama. Manau šia linkme ir reiktų dirbti.

Joniškiečių moksleivių mintys apie teisėją, teismą, teisingumą, teisybę ,,Aš manau, kad pasaulyje teisybė yra. Jeigu tu padarai ką nors bloga – turi už tai atsakyti. Jeigu blogai elgiesi, tai ir su tavimi blogai elgsis kiti. Bausmė yra atlyginimas už blogus darbus. Kad būtų teisybė mūsų valstybėje – rūpinasi teismas ir teisėjai. Jie nusprendžia, ar žmonės nusikalto. Teisėjai patys turi būti labai teisingi“ (Neilas P.).

,,Mano teisėja eidama į teismo posėdį užsivelka ilgą, juodą mantiją... Teisme ji turi būti teisinga, sąžininga ir, jei reikia, griežta. Ji sprendžia sunkias bylas. Teisėjos darbas labai sunkus ir atsakingas, nes ji sprendžia žmonių likimus.

Norint būti teisėja, reikia gerai mokytis, turėti daug valios ir užsispyrimo, būti sąžiningai ir teisingai“ (Eva K.)

,,Kiekviena valstybė turi turėti savo teismą, nes be teismo nebus teisingumo. Jeigu teismas yra, tai žmonės valstybėje jaučiasi ramiai ir saugiai. Mano šeimoje teisėja yra mama. Ji pasako, ką aš blogai darau, kartais mane nubaudžia. Kitą kartą aš elgiuosi geriau. Manau, kad ir valstybėje teisėja turi būti kaip mama šeimoje. Ji turi būti teisinga ir atsakinga, tada visi žmonės gyvens gerai ir ramiai.“ (Gabrielė B.)

,,Teismas reikalingas žmonėms, kurie elgiasi negražiai, teisti. Teisėjas turi spręsti tarp žmonių įvykusius ginčus. Teisėjas yra svarbiausias teisme. Jis nusprendžia, kas teisus, o kas ne. Todėl aš, manau, kad teisėjas turi būti labai sąžiningas ir teisingas, kaip mūsų mokytoja. Ji taip pat sprendžia visus ginčus klasėje. Jos žodis yra svarbiausias. Užaugusi aš norėčiau būti mokytoja arba teisėja, kad gyvenime būtų tvarka.“ (Gabija D.)

,,Teisėjai teisia nusikaltėlius ir jie yra labai sąžiningi. Jei nebūtų teisėjų, tai pas mus būtų betvarkė. Visi vagys ir chuliganai, kurie muša vaikus, turi sėdėti kalėjime. Teisėjas nusprendžia, ar žmogus kaltas ar ne. Nekaltus žmones jie apgina, nes žmogų galima ir apšmeižti, pasakyti, kad jis yra negeras, bet taip nėra...“ (Aistė B.) ,,STOT – TEISMAS EINA! Man labai patinka, kai filmuose taip sako. Todėl aš manau, kad teismą visi labai gerbia.

Ten dirba teisėjai, kurie dėvi juokingus drabužius. Dar jie turi labai gražų papuošalą ant kaklo. Aš norėčiau būti teisėja, tada manęs visi klausytų. Aš nubausčiau kai kuriuos mūsų klasės berniukus, nes jie dažnai negražiai elgiasi“ (Šarūnė Š.)

,,Mano teisėjas yra teisingas, bet griežtas. Jam tenka spręsti sudėtingiausias bylas. Jis niekada nebūna šališkas ir visada laikosi įstatymų. Jo darbas yra sunkus, bet labai reikalingas. Mano teisėjas blogiems žmonėms yra tikras siaubas, o geriems ir sąžiningiems yra teisėjas išgelbėtojas.

Teisėjas – teisybės draugas!“ (Gintarė M.).

Parengė Rasa LAPUKIENĖ Joniškio rajono apylinkės teismo administracijos sekretorė

12 TEISMAI.LT | Bylų nagrinėjime tarėjai dažnai neaktyvūs

Bylų nagrinėjime tarėjai dažnai neaktyvūs| TEISMAI.LT 13 dauguma“).

Teisėjas ar tarėjas, kuris balsavo prieš asmens pripažinimą kaltu, turi teisę susilaikyti nuo tolesnio balsavimo. Tokiu atveju jo balsas prijungiamas prie nuomonės, palankiausios kaltinamajam. Nei civilinėse, nei baudžiamosiose bylose tarėjai sprendimo ar nuosprendžio nepasirašo.

Reikalavimai norintiems tapti tarėjais

Irmanto Kuzo nuotr.

BYLŲ NAGRINĖJIME TARĖJAI

DAŽNAI NEAKTYVŪS

Renata TAMAŠAUSKIENĖ Nacionalinės teismų administracijos Teismų veiklos analizės skyriaus vyriausioji specialistė Tarėjai Lenkijoje labai dažnai bylos nagrinėjime aktyviai nedalyvauja – pažymi Lenkijos teisininkai. Nepaisant to, tarėjų dalyvavimas teisingumo vykdyme leidžia pasiekti didesnį teismo sprendimo suderinamumą su visuomenės nuomone. Be to, tai yra savotiška visuomenės kontrolės forma teisingumo vykdymo procese.

Lenkijoje atlikti tyrimai rodo, kad tarėjų institutas – reikšmingas veiksnys, darantis faktinę įtaką bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Tačiau tarėjams dažnai sunku susiorientuoti, kokios aplinkybės byloje yra esminės, kokios neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui. Tokia situacija dažnai lemia, kad proceso dalyviams tarėjų užduodami klausimai nėra esminiai arba labai konkretūs.

Tarėjai turi ne tik žodį, bet ir balsą Vadovaujantis Lenkijos Respublikos civilinio proceso kodeksu, vieno teisėjo ir 2 tarėjų sudėties pirmosios instancijos teismas nagrinėja šiame kodekse išvardytas darbo bylas, pavyzdžiui, dėl grąžinimo į darbą, bei šeimos bylas, pavyzdžiui, dėl santuokos nutraukimo.

Prieš sprendimo priėmimą vyksta diskusijos, kuriose pirmas pasisako kolegijos pirmininkas (teisėjas), o vėliau – tarėjai, pradedant nuo jauniausiojo iš jų. Jeigu kolegijos narių nuomonės nesutampa, lemia kolegijos pirmininko balsas.

Po diskusijų balsuojama dėl sprendimo ir jis priimamas balsų

dauguma (kolegijos pirmininkas balsuoja pirmas).

Vadovaujantis Lenkijos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, bylas dėl tyčinių nusikaltimų, už kuriuos įstatymas numato ne mažesnę kaip trejų metų laisvės atėmimo bausmę, nagrinėja vieno teisėjo ir dviejų tarėjų teismas. Bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos įstatymas numato laisvės atėmimą iki gyvos galvos, nagrinėja dviejų teisėjų ir trijų tarėjų sudėties teismas.

Baudžiamosiose bylose, prieš priimant nuosprendį, vyksta kolegijos sudėties (vieno teisėjo ir dviejų tarėjų arba dviejų teisėjų ir trijų tarėjų) pasitarimas ir balsavimas dėl šių klausimų (eilės tvarka): kaltės ir veikos kvalifikavimo, bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių, kitų klausimų.

Dėl kiekvieno klausimo balsuojama atskirai. Tarėjai turi teisę gauti teisėjo išaiškinimą dėl nuteisimo teisinio pagrindo ir bausmės skyrimo. Nuosprendis priimamas balsų dauguma. Jeigu nuomonės pasiskirsto taip, kad nė viena iš jų negauna balsų daugumos, nuomonė, nepalankiausia kaltinamajam, yra prijungiama prie artimiausios nuomonės tol, kol pasiekiama balsų dauguma (vadinamoji „dirbtinė

Lenkijos Respublikos įstatymas dėl bendrosios kompetencijos teismų sąrangos nustato tarėjams pozityvius ir negatyvius reikalavimus. Kad asmuo galėtų kandidatuoti į tarėjo postą, jis turi atitikti visus pozityvius reikalavimus ir neatitikti nė vieno negatyvaus.

Kandidatams į tarėjus keliami pozityvūs reikalavimai: Lenkijos pilietybė ir galimybė neribotai naudotis civilinėmis ir pilietinėmis teisėmis; nepriekaištinga reputacija; ne mažesnis kaip 30 metų amžius; kandidatas mažiausiai 1 metus turi dirbti, vykdyti ūkinę veiklą arba gyventi kandidatavimo vietovėje; ne didesnis kaip 70 metų amžius; kandidato sveikatos būklė turi leisti jam eiti tarėjo pareigas; kandidatas turi būt įgijęs bent vidurinį išsilavinimą.

Lenkijoje veikia specializuoti teismai darbo byloms. Juose dirbantiems tarėjams taip pat yra keliamas reikalavimas ypač gerai išmanyti darbo bylas.

Vadovaujantis Įstatymu dėl bendrosios kompetencijos teismų sąrangos, tarėjais negali būti: asmenys, dirbantys bendrosios kompetencijos ir specializuotuose teismuose bei prokuratūroje; asmenys, įeinantys į organų, nuo kurių sprendimų priėmimo galima reikalauti perduoti bylą į teismą, sudėtį; policijos pareigūnai ir kiti asmenys, kurių pareigybės yra susijusios su nusikalstamų veikų ir pažeidimų tyrimu; advokatai ir advokatų padėjėjai; dvasininkai; kariai, atliekantys tikrąją karo tarnybą; kalėjimų tarnybos pareigūnai; savivaldos institucijų nariai. Įdomu tai, kad tarėjais Lenkijoje nedraudžiama būti notarams ir asesoriams, antstoliams ir antstolių padėjėjams.

Toks draudimas taip pat netaikomas nei Lenkijos Seimo, nei Senato nariams.

Tarėjo teisinis statusas Tarėjo teisinio statuso ypatumus geriausiai, matyt, atskleistų jo palyginimas su teisėju – pareigūnu, su kuriuo tarėjui kartu tenka nagrinėti ir spręsti kai kurias baudžiamąsias ir civilines bylas.

Kalbant apie teisėjo ir tarėjo statuso panašumus, paminėtina, kad tiek teisėjas, tiek tarėjas privalo būti nepriklausomi ir vadovautis tik Konstitucija ir įstatymais, turi teisę pareikšti atskirąją nuomonę, privalo prisiekti, proceso metu dėvėti mantiją. Tarėjams, kurie gyvena už atitinkamo teismo buveinės ribų, jų funkcijų atlikimo metu yra mokami dienpinigiai bei kompensuojamos kelionės ir apgyvendinimo išlaidos tokia pačia apimtimi kaip ir teisėjams.

Laikui, kuriuo tarėjas atlieka savo funkcijas, jam yra paliekama darbo vieta pagrindinėje darbovietėje, tačiau atlyginimas tuo metu nemokamas. Už tarėjų funkcijų atlikimą jiems mokama kompensacija. Tarėjas savo funkcijas gali atlikti tik viename teisme ir ne daugiau kaip 12 dienų per metus. Tarėjo darbo dienų skaičių gali padidinti atitinkamo teismo pirmininkas tik dėl svarbių priežasčių, ypač tais atvejais, kai reikia baigti bylą, kurioje dalyvauja tarėjas.

1

Lenkijos Baudžiamasis kodeksas tiek teisėją, tiek tarėją priskiria valstybės pareigūnų kategorijai (kartu su Lenkijos Respublikos Prezidentu, senatoriais, prokurorais ir kt.), todėl tarėjui yra taikomas valstybės pareigūnų apsaugos režimas (pavyzdžiui, Baudžiamasis kodeksas numato asmenims griežtesnę atsakomybę už valstybės pareigūno užpuolimą, įžeidimą ir pan.). Kita vertus, tarėjai yra įgaliojimų viršijimo, informacijos, sudarančios paslaptį, atskleidimo ir kitų panašių nusikalstamų veikų subjektai.

Teisėjo ir tarėjo statusai, be abejonės, turi ir esminių skirtumų. Tarėjas, kitaip nei teisėjas, neturi teisinio imuniteto, negali vadovauti procesui, pasirašyti galutinio procesinio teismo dokumento1 (sprendimo, nuosprendžio ir pan.), neatsako drausmine tvarka, dalyvauja nagrinėjant bylas tik pirmosios instancijos teismuose. Akivaizdu, kad, nepaisant visų išvardytų panašumų, šie reikšmingi skirtumai lemia, kad būtent teisėjo, o ne tarėjo, pozicija yra stipresnė teisminio proceso metu.

Galimybės tapti tarėju Tarėjus į apylinkių ir apygardų teismus Lenkijos Respublikoje slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma renka savivaldybių tarybos. Tarėjų skaičių į visus apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančius apylinkių teismus, kurį turi išrinkti atitinkamos savivaldybės taryba, nustato apygardos teismo kolegija. Konkretų tarėjų skaičių kiekviename iš apylinkių teismų taip pat nustato apygardos teismo kolegija, gavusi apylinkių teismų pirmininkų nuomonę šiuo klausimu.

Kandidatus į tarėjo pareigas gali siūlyti teismų pirmininkai, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotos asociacijos ir kitos visuomeninės bei profesinės organizacijos, išskyrus politines partijas, bei ne mažiau kaip 50 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir nuolat gyvenančių savivaldybėje, kurios taryba renka tarėjus.

Išrinktų tarėjų sąrašą su visais reikiamais dokumentais savivaldybių tarybos persiunčia teismų pirmininkams. Būtent teismų pirmininkai tarėjams praneša apie jų išrinkimą, priima tarėjų priesaiką, įrašo į tarėjų, galinčių dalyvauti bylose, sąrašą ir įteikia jiems tarėjų pažymėjimus.

Tarėjų kadencija apygardų ir apylinkių teismuose yra ketveri metai. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitų metų po tarėjo išrinkimo. Pasibaigus kadencijai, tarėjas gali dalyvauti tik tose bylose, kurios buvo pradėtos jo kadencijos metu ir tik tol, kol byla bus išnagrinėta. Įstatymai nenumato tarėjų kadencijų skaičiaus ribojimo. Vienintelis apribojimas – 70 metų amžiaus riba.

Labai abstrakti Lenkijos Konstitucijos nuostata dėl visuomenės atstovų dalyvavimo teisingumo vykdyme leidžia Lenkijos įstatymų leidėjui pastaruoju metu ženkliai sumažinti bylų, nagrinėjamų dalyvaujant tarėjams, skaičių.

Dėl šių priežasčių tarėjo vaidmuo teisingumo vykdyme Lenkijoje mažėja.

Pagrindas tarėjų institutui Lenkijoje randamas bendro pobūdžio Lenkijos Respublikos Konstitucijos nuostatoje, kad piliečių dalyvavimą teisingumo vykdymo procese numato įstatymas. Šiuo metu Lenkijoje galiojantis 2001 m. liepos 27 d. Įstatymas dėl bendrosios kompetencijos teismų sąrangos nustato, kad piliečiai teisingumo vykdymo procese dalyvauja per tarėjus (taigi tarėjų dalyvavimo teisingumo vykdyme atvejus reglamentuoja įstatymo lygio teisės aktai).

Pažymėtina, kad tarėjas turi teisę pareikšti atskirąją nuomonę.

14 TEISMAI.LT | Mokestinių santykių vertinimas – ne iliuzija

Mokestinių santykių vertinimas – ne iliuzija| TEISMAI.LT 15

MOKESTINIŲ SANTYKIŲ VERTINIMAS –

NE ILIUZIJA

Irmanto Kuzo nuotr.

Airė ANTANAITYTĖ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo padėjėja Edvinas EMARTA Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo darbuotojas Jevgenija VIENAŽINDYTĖ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Teisinės analizės ir informacijos departamento konsultantė Mokesčiai – pagrindinė valstybės biudžeto dalis, panaudojama švietimui, kultūrai, mokslui, sveikatos apsaugai ar ūkio plėtrai. Todėl kiekvieną kartą kilus mokestiniam ginčui, turi būti ieškoma balanso ir pagrįsto kompromiso tarp viešojo intereso surinkti mokesčius ir žmogaus teisių apsaugos.

Mokesčių teisė – specifinė šaka Mokesčių surinkimą, konstitucinės pareigos mokėti mokesčius priežiūros vykdymą patikėta užtikrinti kompetentingoms valstybės institucijoms.

Joms suteikti įgalinimai visuomet daugiau ar mažiau paliečia fundamentalias asmenų teises ir laisves.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) dar 2006 m., Jussila prieš Suomiją byloje (pareiškimo Nr. 73053/01), pripažino, kad mokesčių svarba efektyviam valstybės funkcionavimui procesinių garantijų, kurias užtikrina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (Konvencija), nepašalina. Tai, kad žmogaus teisės ir laisvės, sprendžiant mokestinius ginčus, tapo teismų naudojamu imperatyviu vertinimo kriterijumi, puikiai pademonstruoja ir Lietuvai aktualios EŽTT nagrinėtos bylos UAB „Impar“ prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 13102/04) ar UAB „Rikoma“ prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 9668/06). Todėl, nors mokesčių teisė gana specifinė teisės šaka, ši specifika neturėtų eliminuoti (užgniaužti) konstitucinių teisės principų –

inter alia vienos iš žmogaus teisių apsaugą įtvirtinančių teisinės išraiškos priemonių – veikimo. Žiūrint iš kitos pusės, surinkti mokesčiai, be kita ko, prisideda prie valstybės pareigos garantuoti fundamentalių asmens teisių įgyvendinimą. Šį balansą padeda nustatyti tokie teisės principai, kaip proporcingumo, teisinės valstybės, kuris apima teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių, aiškumo imperatyvus, ir kiti principai.

Mokestinių santykių vertinimas Lietuvoje nėra tik iliuzinė, teorinė siekiamybė, įrodo aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktika.

Galima išskirti tris itin aktualias 2012 metais LVAT išplėstinių teisėjų kolegijų išnagrinėtas administracines bylas: 1) byla dėl „žemės statyboms“ apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (PVM); 2) „feniksų“ byla; 3) „pagalvės mokesčio“ byla. „Žemės statyboms“ apmokestinimo PVM byla Dėl „žemės statyboms“ apmokestinimo PVM (LVAT

2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-200/2012). Šioje byloje nagrinėtas ginčas dėl mokesčių administratoriaus teisės apmokestinti mokesčių mokėtoją PVM, jei jis parduoda žemės ūkio paskirties žemės sklypus, tačiau prieš pardavimą inicijuoja detaliojo planavimo procedūrą, kuria siekiama parduodamų žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį pakeisti į kitą, numatant mažaaukščių namų statybos galimybę. Mokesčių administratorius, nustatęs, kad prieš žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimą, pardavėjas (mokesčių mokėtojas) aktyviai veikė dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo, laikė, kad mokesčių mokėtojas pardavė „žemę statyboms“ Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ) 32 straipsnio 2 dalies prasme. Motyvuodamas tuo, mokesčių administratorius pardavėjui papildomai paskaičiavo 360 000 Lt PVM, taip pat delspinigius ir baudą.

Išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. liepos 5 d. nutartyje pirmiausiai pažymėjo, kad siekiant apmokestinti žemės sklypo pardavimą PVM, iš esmės būtina nustatyti dvi sąlygas: pirma, ar šis pardavimas yra „žemės statyboms“ tiekimas PVMĮ prasme bei, antra, ar tokį pardavimą atliko apmokestinamasis asmuo.

Nagrinėdama pirmąją sąlygą Europos Sąjungos teisės aktų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktikos kontekste, išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad valstybė turi teisę apibrėžti tai, kokia žemė yra pripažįstama „žeme statyboms“ apmokestinimo PVM tikslais. Atsižvelgus į tai, sistemiškai vertinti nacionalinius statybos, teritorijų planavimo, žemės teisinius santykius reguliuojantys teisės aktai. Šios analizės pagrindu išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad norint pripažinti sklypą statybai skirtos žemės kategorija ir dėl to apmokestinti PVM, esminę reikšmę turi tai, ar teisės aktų nustatyta tvarka yra patvirtina žemės paskirtis ir patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, pagal kuriuos nustatomos konkrečių sklypų ar jų grupių užstatymo sąlygos. Konkretus žemės sklypas iš esmės gali būti priskirtas statybos sklypų kategorijai inter alia „žemei statyboms“ PVMĮ 32 straipsnio 2 dalies taikymo prasme, kai teisės aktuose nustatyto subjekto sprendimu pagal parengtus ir patvirtintus specialiuosius teritorinio planavimo dokumentus ir (ar) detaliuosius planus šiame sklype esančiai žemei nustatoma tokia pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, kurios naudojimo būdas bei pobūdis leidžia šioje žemėje vykdyti statybą.

Paneigdama mokesčių administratoriaus poziciją, išplėstinė teisėjų kolegija akcentavo, kad atsižvelgiant į išimtinę konstitucinę įstatymų leidėjo kompetenciją nustatyti mokesčius (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67, 127 str.), teisės norma, kurios pagrindu mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė, negali būti aiškinama išplečiamai. Priešingas aiškinimas, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, pažeistų teisinės valstybės principą, ypač tokius jo elementus kaip teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir saugumas, taip pat apmokestinimo aiškumo principus bei užkirstų kelią mokesčių mokėtojui tinkamai ir laiku įvykdyti jam nustatytą pareigą mokėti mokesčius.

Taigi LVAT šia nutartimi pripažino, kad, taikant

mokesčių teisės aktus, būtina vadovautis bendraisiais teisės principais ir nepažeisti iš Konstitucijos kylančių vertybių. Išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad žemės sklypų pardavėjas neperleido „žemės statyboms“ PVMĮ 32 straipsnio 2 dalies prasme, todėl mokesčių administratorius nepagrįstai ir neteisėtai jį apmokestino PVM. „Feniksų“ byla „Feniksų“ byla (LVAT 2012 m. balandžio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5751686/2012). „Fenikso sindromu“ mokesčių administratorius pavadino tokį reiškinį, kai vienas juridinis asmuo bankrutuoja, taip likdamas nesumokėjęs mokesčių valstybei, ir su šiuo juridiniu asmeniu susiję asmenys įsteigia naują subjektą, kuris įsigyja pirmojo juridinio asmens turtą, užsiima identiška veikla, – iš esmės tai būna tapatus juridinis asmuo tik „naujai atgimęs“, t. y. nebeturintis skolų.

Konkrečioje byloje UAB „Šimtas aukštų“ iš UAB „Swedbank lizingas“ įsigijo ilgalaikį turtą, kuriuo naudojosi ketverius metus. Dėl bankrutuojančios UAB „Šimtas aukštų“ nevykdomų įsipareigojimų, UAB „Swedbank lizingas“ lizingo sutartis vienašališkai nutraukė. Tokiu būdu pasikeitė ilgalaikio turto tiekimo atlygis, UAB „Swedbank lizingas“ už sugrąžintą turtą išrašė kreditines sąskaitas faktūras ir patikslino pardavimo PVM. Bankrutuojanti įmonė pagal šias patikslintas PVM sąskaitas faktūras PVM deklaracijoje patikslino PVM atskaitą, t. y. 54 505 Lt (ją sumažino), tačiau šios sumos į biudžetą nesumokėjo. Tą patį mėnesį pagal lizingo sutartis su UAB „Swedbank lizingas“ minėtą ilgalaikį turtą įsigijo pareiškėjas ir įtraukė 60 023 Lt į PVM atskaitą.

Mokesčių administratorius apribojo pareiškėjo teisę į PVM atskaitą už pareiškėjo iš UAB „Swedbank lizingas“ įsigytą ilgalaikį turtą. Tai mokesčių administratorius padarė nustatęs, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas, tai yra žinojo ar turėjo galimybę žinoti, kad ankstesnėje įsigyto turto apyvartos grandinėje (tarp bankrutuojančios įmonės ir UAB „Swedbank lizingas“) bankrutuojanti įmonė nesumokės PVM. Mokesčių administratorius pareiškėjo nesąžiningumą kildino iš šių aplinkybių: bankrutuojančios įmonės darbuotojai, kurie taip pat buvo bankrutuojančios įmonės akcininko giminės, tapo pareiškėjo akcininkais, dalis bankrutuojančios bendrovės darbuotojų perėjo dirbti į pareiškėjo įmonę, bankrutuojanti bendrovė ir pareiškėjas vykdė analogišką veiklą, sudarinėjo tarpusavio sandorius, bankrutuojanti įmonė pareiškėjui pardavė įrangą bei priemones darbams atlikti, pareiškėjas savo veiklą pradėjo vykdyti patalpose, kurios nuosavybės teise priklausė bankrutuojančiai įmonei, pareiškėjas nuomojosi sandėliavimo bei administracines patalpas iš bankrutuojančios įmonės. Taigi mokesčių administratorius iš principo tokiais veiksmais naujai įsteigtai įmonei, susijusiai su bankrutuojančiąja, siekė perkelti tos bankrutuojančios įmonės mokestinę prievolę.

Siekdama atsakyti į klausimą, ar ši mokesčių administratoriaus pozicija yra teisinga, išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 23 d. sprendime įvertino tiek susiformavusią ESTT praktiką, tiek šiuo

16 TEISMAI.LT | Mokestinių santykių vertinimas – ne iliuzija

metu galiojančius nacionalinius mokesčių teisės aktus.

Apibendrindama kolegija pažymėjo, kad teisės į PVM atskaitą ribojimas gali būti teisėtas ir pagrįstas tuomet, jei atsižvelgus į objektyvias aplinkybes, nustatoma viena iš trijų alternatyvių aplinkybių: apmokestinamo asmens sukčiavimas, apmokestinamo asmens piktnaudžiavimas arba apmokestinamo asmens dalyvavimas tokiame sukčiavime. Tai yra žinojimas ar turėjimas žinoti, kad, įsigydamas prekes, jis dalyvauja į kito asmens sukčiavimą PVM įtrauktame sandoryje. Šios aplinkybės gali būti konstatuotos tik objektyviai įvertinus realų nagrinėjamų sandorių pobūdį, jų prasmę, turinį ir paskirtį, sudarymo priežastis ir ekonominį kontekstą, teisinius, ekonominius, asmeninius sandoriuose dalyvaujančių subjektų ryšius.

Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šioje byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad nagrinėjamu atveju atliktų sandorių pagrindinis tikslas buvo siekis gauti neteisėtos mokestinės naudos.

Visi nagrinėti sandoriai buvo realūs ir teisėti, pagrįsti ekonomine logika, o įvykęs įmonės bankrotas – natūralus ekonominis–teisinis reiškinys, kuris pats savaime nėra neteisėtas. Aptariamu atveju aktualūs teisės aktai nei laiko, nei ūkinės komercinės veiklos turinio aspektais neribojo bankrutavusios įmonės akcininkų, vadovų ar darbuotojų teisės po bendrovės bankroto iš naujo panaudoti savo turimas žinias ir patirtį bei pradėti vykdyti ūkinę komercinę veiklą, inter alia įsteigti naują ūkinės veiklos subjektą. Be to, antrasis sandoris, tai yra ilgalaikio turto perleidimas pareiškėjui, buvo visiškai logiška lizingo bendrovės ekonominės veiklos dalis, pagrįsta ūkinės komercinės veiklos tikslu – kuo greičiau realizuoti turimą turtą ir gauti pelną.

Remiantis Konstitucijos garantuojama ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, sutarčių laisvės principu, ūkio subjektas, užsiimdamas ūkine komercine veikla, tai yra sudarydamas sandorius, kontrahentus pasirenka bei tarpusavio teises ir pareigas nustato savo nuožiūra.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad vien tik aplinkybė, kad bankrutuojanti įmonė dėl nemokumo negali sumokėti tam tikrų PVM sumų, nereiškia, kad kuris nors iš anksčiau aptartų ginčo prekių tiekimo ir grąžinimo sandorių (ar jų visuma) buvo sandoris, kuriuo objektyviai siekta sukčiauti ar piktnaudžiauti.

Taip pat pažymėjo, kad aktualūs teisės aktai nenumato galimybės riboti apmokestinamo asmens teisę į PVM atskaitą ar perkelti mokestinę prievolę naujai įsteigtai įmonei vien dėl pirmiau įsteigtos įmonės nemokumo. Tam tikrų, ypač teisės normoms iš esmės neprieštaraujančių ryšių tarp bankrutuojančios ir naujai įsteigtos įmonės egzistavimas minėtos išvados automatiškai nepaneigia. Įvertinusi apmokestintą mokesčių mokėtojo veiklą Konstitucijos garantuojamos ūkinės veiklos laisvės ir draudimo piktnaudžiauti principo kontekste, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad mokesčių administratorius mokestinę prievolę pareiškėjui apskaičiavo neteisėtai ir nepagrįstai. „Pagalvės mokesčio“ byla „Pagalvės mokesčio“ byla (LVAT 2012 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-

Teisminė mediacija ar teisminis sutaikinimas: ką pasirinkti?| TEISMAI.LT 17

1282/2012). Šioje byloje buvo tiriamas Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimo nustatyti vietinę rinkliavą apgyvendinimo paslaugų teikėjams už naudojimąsi kurorto viešąja infrastruktūra teisėtumas. Šiuo aktu Druskininkų savivaldybėje buvo įvestas vadinamas „pagalvės mokestis“, tai yra apgyvendinimo paslaugų teikėjai buvo įpareigoti mokėti fiksuotą sumą (2 Lt) už kiekvieną asmenį, kuriam jie suteikė apgyvendinimo paslaugas.

Vertindama šio akto teisėtumą, išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi pirmiausiai vėlgi atsižvelgė į Konstituciją ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus bei pažymėjo, kad savivaldybės turi konstitucinę teisę veikti savarankiškai ir gali nustatyti vietines rinkliavas, taip įgyvendindamos savivaldybių biudžetų nepriklausomumą nuo centrinės valdžios.

Visgi nors Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas leidžia savivaldybėms nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi kurorto viešąja infrastruktūra, tačiau nedetalizuoja, nei kas gali būti šios rinkliavos mokėtojais, nei kokio ji turi būti dydžio, tai palikta pačių savivaldybių teisei, kuri yra ribojama Konstitucijos ir įstatymų nuostatomis.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija vertino, ar analizuojama rinkliava nepažeidžia konstitucinių lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principų.

Lygiateisiškumo principo aspektu pažymėjo, kad išimtinai apgyvendinimo paslaugų teikėjų apmokestinimas yra teisėtas, nes būtent apgyvendinimo paslaugų teikėjai gauna tiesioginę ir betarpišką naudą iš kurorto viešosios infrastruktūros, kadangi nuo infrastruktūros būklės priklauso pas juos apsigyvenusių asmenų skaičius ir pajamos. Įvertinusi tai, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, kad vietinės rinkliavos nustatymas tik apgyvendinimo paslaugų teikėjams yra diskriminacinis ir prieštarautų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui, kadangi šios verslo šakos išskyrimas dėl minėtų aplinkybių yra objektyviai pateisinamas.

Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir teisėtų lūkesčių ar teisinio tikrumo principų pažeidimo tuo atžvilgiu, kad savivaldybės taryba priėmė sprendimą prieš pat vasaros sezono pradžią. Išplėstinė teisėjų kolegija vertino, kad verslininkai, žinodami (ar bent turėdami žinoti) apie savivaldybės teisę nustatyti tokią vietinę rinkliavą, negali turėti pagrįsto lūkesčio, kad šis nebus nustatytas. Be to, nuo sprendimo dėl rinkliavos nustatymo iki jos įsigaliojimo praėjo daugiau nei mėnuo, t. y. teismas toko termino nelaikė akivaizdžiai neprotingu.

Teismas padarė išvadą, kad Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimas dėl „pagalvės mokesčio“ įvedimo yra teisėtas, inter alia neprieštarauja teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principams. Taigi aptarta aktuali LVAT praktika parodo, kad teismas, siekdamas visapusiškai išnagrinėti ginčą ir priimti teisingą sprendimą, net ir tokiame specifiniame, mokestinio pobūdžio teisiniame santykyje, akcentuoja bendrųjų teisės principų, įtvirtinančių konstitucines teises, tarp jų ir pagrindines žmogaus teises, svarbą, taikydamas juos kaip imperatyvų vertinimo kriterijų.

TEISMINĖ MEDIACIJA AR TEISMINIS SUTAIKINIMAS:

KĄ PASIRINKTI?

Monika OBOLEVIČIŪTĖ Nacionalinės teismų administracijos praktikantė, Mykolo Romerio universiteto II kurso magistrantė Indrė GYLYTĖ-VALIENĖ Praktikos vadovė, Nacionalinės teismų administracijos Teisės ir administravimo skyriaus vedėja

Irmanto Kuzo nuotr.

Nors kompiuteris žodį mediaciją taiso į meditaciją, mediacija tikrai nėra dvasinio susitelkimo menas. Aišku, mokėjimą kilusius ginčus ir nesutarimus išspręsti taikiai galima ir menu pavadinti.

Teisininkų bendruomenė pripažįsta, kad teisminę mediaciją gana sudėtinga atskirti nuo teismo vykdomos sutaikinimo procedūros. Dažnai šios procedūros painiojamos tarpusavyje, kadangi turi bendrą tikslą – savanorišką šalių susitarimą dėl taikos sudarymo. Žurnalas TEISMAI.LT pasigilino, kuo gi skiriasi šios iš esmės panašios procedūros?

Teisminis sutaikymas įspraustas į įstatymo rėmus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 231 straipsnis tiesiogiai numato taikinimo procedūrą kaip privalomąją parengiamojo posėdžio dalį. CPK 231 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad iškart po to, kai nustatoma ginčo esmė, teismas pasiūlo šalims abipusėmis nuolaidomis pasiekti abiem priimtiną susitarimą ir sudaryti taikos sutartį. Taigi teismas šalims pasiūlo išsakyti savo nuomonę dėl ginčo, išdėstyti savo požiūrį į kitos šalies nuomonę, jos tikslus ir motyvus, t. y. skatinama diskusija per kurią gali atsirasti šalių dialogas, derybos. Šiuos pokalbius teismas seka, klauso, užduoda tam tikrus klausimus, kurie vis labiau atskleidžia tikrąją konflikto pusę ir taip teismui leidžia suformuluoti dar kitus klausimus, kurie padėtų šalims pačioms ieškoti savo ginčo išprendimo būdų1. Jeigu sutaikymas rezultatų nedavė, teismas tęsia teismo posėdį ir, jeigu tam tinkamai pasirengta ir 1

R. Simaitis. Teisminis sutaikymas.Teisė. 2004. Nr. 52

šalys neprieštarauja, pradeda žodinį bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 231 str. 4 d. ir 5 d. ). Susitaikyti įmanoma ir teismo sprendimo vykdymo stadijoje. Pabaigus bylą nagrinėti iš esmės, teisėjas nepabaigia sutaikinimo procedūros, t. y. jis vis tiek turi išaiškinti šalims, kad, ir priėmus teismo sprendimą ir jam įsiteisėjus, šalys turi teisę ginčą užbaigti taikiai teismo sprendimo vykdymo stadijoje (CPK 595 str.).

Vis dėl to sutaikinimą vykdantis teisėjas negali būti toks lankstus, kaip kad daugeliu atvejų galėtų būti tarpininkas (mediatorius). Bylą nagrinėjantis teisėjas privalo paklusti griežtiems bylos nagrinėjimo teisme principams, proceso taisyklėms, teisėjų etikos normoms. Teisminis sutaikymas yra įspraustas į civilinio proceso rėmus, nes vyksta griežtai reglamentuota tvarka, visi teismo posėdžiai protokoluojami, daromas garso įrašas. Be to, teisminio sutaikymo metu sutaikytoju gali būti tik įstatymo nustatyta tvarka bylą nagrinėti paskirtas teisėjas.

Teisminė mediacija: lanksčiai ir neformaliai Nuo 2005 m. Lietuvoje taikomas teisminės mediacijos procesas yra lankstesnis nei teisminio sutaikymo procedūra: visų pirma, šalys bendru sutarimu gali pačios pasirinkti mediatorių, kuris vadovaus mediacijos procedūrai. Antra, šalys taip

18 TEISMAI.LT | Teisminė mediacija ar teisminis sutaikinimas: ką pasirinkti?

pat turi teisę savo pageidavimu pasirinkti ir taisykles, kuriomis bus vadovaujamasi procese.

Pažymėtina, kad mediatoriumi gali būti ir ne teisėjas. Tai ypač gali būti svarbu šalims tais atvejais, kai ginčas yra susijęs su labai specifiniais, specialių ekspertinių žinių reikalaujančiais klausimais (pvz., sudėtingų šeimos ginčų atveju mediatoriumi gali būti pasirenkamas šeimos santykių klausimais besispecializuojantis psichologas, psichoterapeutas, ginčuose dėl statybų broko – inžinierius, darbo ginčuose – patyręs buhalteris ar nesusijusios įmonės personalo specialistas). Lietuvoje šiuo metu yra 45 asmenys, įrašyti į teismo mediatorių sąrašą2, tai įvairių profesijų specialistai. Jei šalims sunku susitarti dėl mediatoriaus kandidatūros, jos gali susitarti, kad mediatorių parinks arba rekomenduos trečiasis asmuo. Bendru ginčo šalių prašymu mediatorių gali skirti ir apylinkės teismas, CPK nustatyta tvarka. Šalims nusprendus ginčą spręsti mediacijos būdu, mediatoriumi negali būti paskiriamas tas pats teisėjas, ar kurios nors vienos šalies advokatas ar atstovas.

Visais atvejais mediatorius turi būti nešališkas, jis turi informuoti šalis apie savo išsilavinimą ir patirtį.

Paprastai mediacijos procedūros nėra detaliai reglamentuotos, bet yra nustatyti ir šalims išaiškinami pagrindiniai mediacijos principai (savanoriškumas, proceso sąžiningumas, operatyvumas, mediatoriaus nešališkumas, nepriklausomumas, šalių lygiateisiškumas, šalių valios dominavimas, kooperavimasis, konfidencialumas, procedūrų efektyvumas ir lankstumas). Mediatorius medijuoja nesilaikydamas griežtų formalumų ar procesinių teisės aktų reikalavimų.

Mediacija pasižymi ir tuo, kad joje nėra jokio oficialumo. Čia svarbiausia jauki konstruktyviam pokalbiui tinkanti atmosfera, padedanti šalims išsakyti savo požiūrį į ginčo objektą, ramiai aptarti šalis jaudinančias aplinkybes, kurios nebūtinai turi būti tiesiogiai susijusios su ginčo esme. Civiliniame procese teismui paprastai neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribų. Mediacijos atveju toks draudimas neegzistuoja. Šios ginčų sprendimo procedūros metu, šalys gali susitarti dėl visų su jų ginču susijusių reikalavimų, netgi tų, kurie nebuvo keliami pradinėje ginčo sprendimo stadijoje. Tokiu būdu mediacijos neformalumas pasitarnauja ginčo šalims. Taip sudaroma galimybė vienu metu išspręsti visus klausimus ir daugiau nebegrįžti prie nesantarvę sukėlusios problemos.

Jeigu mediacija pavyksta ir šalys susitaiko bei sudaro taikos sutartį, teisminė mediacija baigiasi ir byla grąžinama tam teisėjui, kuris ją pradėjo nagrinėt, taikos sutarčiai patvirtinti. Jeigu mediacija nepavyksta, t. y. šalys nesusitaiko, mediacijos procesas nutraukiamas ir byla grąžinama teisėjui, kuris šį ginčą pradėjo nagrinėti, tolimesniam bylos nagrinėjimui.

Tokiu atveju šalys neturi teisės bylą nagrinėjančiame teisme pasinaudoti pateikta ar sužinota informacija, dokumentais, kurie buvo paruošti vien mediacijos tikslais, taip pat teismas negali vertinti aplinkybių, kad šalis parodė polinkį priimti mediatoriaus ar kitos šalies pasiūlymą dėl ginčo sureguliavimo; kitos šalies pareiškimai, pripažinimai bei nuomonės, kurie buvo išreikšti teisminės mediacijos metu, taip pat negali 2

http://www.teismai.lt/lt/mediatoriams/

būti vertinami kaip leistini įrodymai.

Bylinėjimosi ir mediacijos tikslai skiriasi Tiek mediacijos, tiek civilinio proceso metu yra sprendžiamas šalių ginčas. Tačiau mediacijos ir civilinio proceso tikslai skiriasi. Civilinio proceso metu svarbiausia – apginti asmenų, kurių teisės ar interesai yra pažeisti, interesus, taip atkuriant teisinę taiką tarp šalių. Tuo tarpu mediacijos tikslas daug platesnis – jos metu siekiama atkurti socialinę taiką. Mediacijos sesijos metu į pirmą vietą iškeliami šalių interesai, jų norai ir poreikiai. Mediacija siekia kurti harmoningus šalių santykius, padėti joms išlaikyti tarpusavio santykius ateityje. Tuo tarpu bylinėjimosi metu siekiama įvykdyti teisingumą, neturint tikslo išsaugoti šalių bendradarbiavimo perspektyvos.

Vertinantiems privatumą Renkantis ginčų sprendimo būdus, šalims neretai yra svarbus konfidencialumas. Tikriausiai ne kiekvienas nori savo „nešvarius baltinius“ iškabinti miesto aikštėje? Privatumo aspektas dažnai priešinamas teismo procesui, kuris yra atviras visuomenei, ir kurio posėdžiai yra įrašomi bei protokoluojami. Norintiems visiško privatumo yra išeitis – teisminė mediacija.

Visos mediacijos procedūros yra konfidencialios.

2011 m. padarius pakeitimus CPK, tiek taikinamojo tarpininkavimo procedūros metu gauti duomenys negali būti įrodymai civiliniame procese (CPK 177 str.

5 d.), tiek liudytojais negali būti apklausiami taikinimo tarpininkai – apie aplinkybes, kurias jie sužinojo taikinamojo tarpininkavimo procedūros metu (CPK 189 str. 2 d. 5 p.).

Vertėtų pamėginti Teismų sistemoje teisminė mediacija vis dar neranda savo vietos, tačiau galima pasidžiaugti, kad Lietuvos žmonių bylinėjimosi tradicijos keičiasi ir vis dažniau lietuviai renkasi taikų ginčų sprendimą.

Nacionalinės teismų administracijos atliktos apklausos (44 teismuose (iš viso 67)) duomenimis, nuo 2010 m. teisminei mediacijai perduotų bylų yra 45, tačiau taikos sutartimi užbaigtos tik 13. Tuo tarpu sutaikinimo būdu priimtų taikos sutarčių yra net 1 962.

Kol kas nėra atlikta jokio tyrimo, kuris padėtų tiksliai atsakyti, kas trukdo žmonėms pasinaudoti teisminės mediacijos privalumais. Galimos priežastys – informacijos stoka ir mediacijos tradicijos Lietuvoje nebuvimas.

Ir vis dėlto, jei nesiryžtama ginčus spręsti teisminės mediacijos būdu, pravartu pasinaudoti bent jau teisminio sutaikinimo institutu. Dr. Rimantas Simaitis teigia – kelios valandos sutaikymo gali sutaupyti ne vieną bylinėjimosi dieną. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad dėmesingas šalių nuomonių išklausymas, pagarba ir pasitikėjimas jomis, sąlygų sudarymas pačioms šalims imtis veiksmų konfliktams spręsti paprastai sukelia didesnio pasitenkinimo teisingumo vykdymo procesu efektą, formuoja šalių įsivaizdavimą apie teisingą teismo procesą net ir tais atvejais, kai galutinis bylos rezultatas būna nepalankus.

Kas gali būti atstovai civilinėse bylose?| TEISMAI.LT 19

KAS GALI BŪTI ATSTOVAI CIVILINĖSE BYLOSE? Vladimir KOSATYJ Nacionalinės teismų administracijos Teismų veiklos analizės skyriaus vyriausiasis specialistas Prireikė keliauti į civilinės bylos nagrinėjimą teisme? Atstovauti jus galite pasirinkti advokatą, jo padėjėją, giminaitį, turintį aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir pan. Jei turite teisinių žinių, ir pats sau advokatas pabūsite.

Civilinio proceso kodekso 56 straipsnyje įtvirtintas imperatyvus klausimas, kas gali būti asmens atstovas pagal pavedimą civiliniame procese, reglamentuotas baigtinis tokių asmenų sąrašas. Kiti asmenys atstovai gali būti pagal pavedimą civiliniame procese tik kartu su advokatais ar advokato padėjėjais. TEISMAI.LT pasigilino, kas lemia tokių griežtų apribojimų egzistavimą?

Atstovo reikiamybės esmė Kaip ir bet kokio kito atstovavimo, atstovavimo civiliniame procese esmė yra atstovaujamojo asmens pakeitimas jo atstovu. Jei tai būtų vienintelis atstovavimo pagal pavedimą civiliniame procese tikslas, asmens teisė rinktis, kas gali būti jo atstovu teisme, neturėtų būti ribojima ir jis galėtų pavesti savo interesus atstovauti bet kuriam kitam veiksniam asmeniui. Pavyzdžiui, Rusijos Federacijoje procesinis atstovavimas siejamas tik su asmens pakeitimo procese jo atstovu tikslo įgyvendinimu. Dėl šios priežasties Rusijoje vykstančiame civiliniame procese asmenį gali atstovauti bet kuris kitas veiksnus fizinis asmuo.

Atstovavimas pagal pavedimą civiliniame procese Lietuvos teisės doktrinoje ir teismų praktikoje taip pat siejamas ir su kitų tikslų įgyvendinimu ir tam tikromis aplinkybėmis.

Nereikalingos, bet reikalingos teisinės žinios Atstovavimas civiliniame procese yra susijęs su kvalifikuotos teisinės pagalbos suteikimo tikslo įgyvendinimu. Užtikrinant šio tikslo įgyvendinimą, galimybė būti atstovu civiliniame procese siejama su tam tikru aspektu – specialių teisinių žinių turėjimu.

Advokatu ar advokato padėjėju gali būti tik asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. O advokato statusas dažniausiai yra įgijamas išlaikius specialų kvalifikacinį egzaminą. Kitų Civilinio proceso kodekse nurodytų asmenų galimybė būti atstovais civiliniame procese taip pat gali būti siejama su aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo turėjimu.

Kalbant apie specialių teisinių žinių turėjimą, kaip kvalifikuotos teisinės pagalbos suteikimo ir galimybės būti atstovu civiliniame procese pagrindą, taip pat reikia įvertinti ir kitus civilinio proceso aspektus. Pirma reikia nurodyti tai, kad civiliniame procese galioja principas teismas išmano teisę. Vadovaujantis šiuo principu ieškovas ar atsakovas, grįsdamas savo poziciją, neprivalo pateikti teisinių argumentų,

pavyzdžiui, ieškinyje privalomai turi būti nurodytas tik faktinis ieškinio pagrindas. Atitinkamai, kai asmuo veda bylą pats, jis gali ir neturėti teisinių žinių. Tačiau šį asmenį procese pakeitus atstovu, tam tikrais atvejais jo atstovu civiliniame procese gali būti tik asmuo su teisiniu išsilavinimu. Nors ir tokiais atvejais galioja nurodytas principas, kad teismas žino teisę.

Taigi susiklosto paradoksali situacija, kai vienu atveju, pačiam asmeniui dalyvaujant bylos nagrinėjime, teisinių žinių turėjimas nėra privaloma galimybės ginti teisme teises. Kitu atveju, proceso dalyvį pakeitus atstovu, galėjimas ginti teises jau siejamas su teisinio išsilavinimo turėjimu.

Antra aplinkybė, kelianti abejonių dėl teisinių žinių turėjimo, kaip atstovavimo civiliniame procese apribojimo pagrindo, yra tai, kad Civilinis kodeksas numato atvejus, kai asmens atstovas civiliniame procese gali būti asmuo ir be teisinio išsilavinimo.

Pavyzdžiui, bendrininkus gali atstovauti vienas iš bendrininkų, kuriam nekeliamas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, arba atstovais be teisinio išsilavinimo gali būti profesinių sąjungų, asociacijų ar kitų viešųjų juridinių asmenų, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, valdymo organų nariai.

Nori, nenori – atstovaujantį asmenį privalėsi rinktis Kartu reikia atkreipti dėmesį į tai, kad bet kurio asmens atstovu civiliniame procese gali būti tik advokatai ir advokatų padėjėjai. Kiti asmenys su teisiniu išsilavinimu gali būti atstovai tik kodekse nurodytais atvejais. Dėl to susiklosto situacija, kai, vienu atveju, vertinant tam tikro asmens atitiktį keliamam reikalavimui turėti specialių teisinių žinių, asmeniui suteikiama teisė būti kito asmens atstovu civiliniame procese, o kitu atveju, nepaisant jo turimų teisinių žinių, jis kito asmens atstovu būti nebegalės.

Dėl nurodytų priežasčių kvalifikuotos teisinės pagalbos suteikimas, pakeičiant atstovaujamąjį asmenį procese, nors ir yra svarbus atstovavimo civiliniame procese tikslas, tačiau neturi būti laikomas vieninteliu procesiniam atstovavimui civilinėje byloje keliamu tikslu. Pripažįstant šio tikslo absoliutumą, teisės aktuose būtų įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, kad asmuo, norėdamas apginti savo teises civiliniame procese, jei pats neturi teisinio išsilavinimo, privalo pavesti savo teises ginti asmeniui su teisiniu išsilavinimu.

Kartu reikia pripažinti, kad tam tikrais atvejais galimybė atlikti procesinius veiksmus yra siejama su teisinių žinių

20 TEISMAI.LT | Kas gali būti atstovai civilinėse bylose?

turėjimu. Pavyzdžiui, Civilinio proceso kodekso 347 straipsnis numato bendrą kasacijos surašymo taisyklę, pagal kurią kasacinį skundą surašo advokatas. Pats asmuo gali surašyti kasacinį skundą tik tuo atveju, jei jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Toks reglamentavimas pagrįstas kasacinio bylų proceso prigimtimi: patikrinti apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu.

Pagalba teismui vykdant teisingumą Taip pat kaip procesinio atstovavimo civilinėje byloje tikslas – nurodoma pagalba teismui, vykdant teisingumą civilinėje byloje. Šis tikslas įgyvendinamas kai asmenį civiliniame procese atstovauja advokatas ar advokato padėjėjas. Tai paaiškinama tuo, kad advokato veikla yra sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Advokatas turi elgtis taip, kad jo veikla atitiktų teisingumo įgyvendinimo interesus ir advokatas negali veikti priešingai teisingumo interesams. Tai nulemia tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis. Taip pat šiam tikslui įgyvendinti tarnauja advokatų savivaldos institucijų sistema, kuri taip pat užtikrina advokatų savikontrolės mechanizmo, advokatų garbės teismo, veikimą.

Kalbant apie pagalbos teismui, vykdant teisingumą, tikslo įgyvendinimą procesinio atstovavimo instituto pagalba, galima nurodyti tą patį paradoksą, kad, kai asmuo pats veda bylą teisme, jis neprivalo padėti teismui vykdyti teisingumą, o, kai asmenį atstovauja advokatas, šis tikslas turi būti įgyvendinamas.

Pripažįstant kvalifikuotos teisinės pagalbos suteikimo ir pagalbos teismui vykdant teisingumą tikslų absoliutumą, teisiniame reglamentavime turėtų būti įtvirtinama privalomojo advokato dalyvavimo norma. Tačiau privalomas advokato dalyvavimas civilinėje byloje yra numatytas tik konkrečiais įstatymų nurodytais atvejais, pavyzdžiui, Civilinio kodekso 2.115 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šalys bylose dėl priverstinio akcijų (teisių, pajų) pardavimo gali bylinėtis tik privalomai dalyvaujant advokatui. Taigi galima teigti, kad sričių, kuriose nurodyti du procesinio atstovavimo tikslai civiliniame procese yra absoliutūs ir lemia privalomą advokato dalyvavimą byloje, skaičius nėra didelis. Kartu galima nurodyti, kad pavyzdžiui, Austrijoje privalomo advokato dalyvavimo pareiga egzistuoja visais atvejais, kai ginčo suma viršija 5 000 eurų. Pats asmuo gali ginti savo teises tik bylose, kuriose ginčo suma yra mažesnė už 5 000 eurų, paveldėjimo ir išlaikymo priteisimo bylose. Panaši privalomo advokato dalyvavimo pareiga egzistuoja ir Vokietijoje, kur apygardų ir aukštesnių instancijų teismuose asmens interesus turi atstovauti advokatas.

Ryšiai tarp atstovo ir atstovaujamojo Kadangi, remiantis tik trim nurodytais procesinio atstovavimo tikslais (asmens pakeitimas procese, kvalifikuotos teisinės pagalbos suteikimas ir pagalba teismui vykdant teisingumą) negali būti pilna apimtimi paaiškinti atstovavimo civiliniame procese ribojimai, galima nurodyti ketvirtąjį aspektą, darantį įtaką asmens galimybėms būti kito asmens atstovu

Nei vienas iš išteisintųjų nepasakė ačiū| TEISMAI.LT 21

civiliniame procese. Toks ketvirtas aspektas yra tam tikrų ryšių tarp atstovo ir atstovaujamojo egzistavimas, kuris leidžia kalbėti apie tikslų jų tapatumą. Ryšius tarp atstovo ir atstovaujamojo ir jų tikslų panašumą, pagal jų intensyvumą, galima suskirstyti į tris rūšis: 1. Pirmuoju atveju atstovas ir atstovaujamasis turi identiškus tikslus. Tokių ryšių pagrindu gali būti identiška padėtis procese: bendraieškiai ar bendraatsakovai siekia to paties tikslo, kad ieškinys būtų patenkintas arba netenkintas. Apie siekiamų tikslų identiškumą taip pat galima kalbėti ir tais atvejais, kai profesinė sąjunga, asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo, kurio steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, atstovauja savo nariams ar dalyviams 2. Atstovo ir atstovaujamojo ryšys, kurio pagrindu asmeniui suteikiama teisė pakeisti civiliniame procese kitą asmenį, gali pasireikšti kaip giminystės ryšis, taip pat atstovo (antstolio padėjėjo) ir atstovaujamojo (antstolio) profesinio statuso ryšiai. Šiais atvejais tarp atstovo ir atstovaujamojo egzistuoja tam tikri ilgalaikiai ryšiai, kurie leidžia daryti prielaidą, kad atstovas yra suinteresuotas veikti atstovaujamojo interesais.

3. Pagaliau advokato ar advokato padėjėjo ir jų kliento ryšiai gali būti susiję tik su atstovavimu tam tikroje civilinėje byloje ir nepasižymėti ilgalaikiškumu.

Advokato ar advokato padėjėjo santykiams su klientu taikoma Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kurią advokato ir advokato padėjėjo veikla turi būti grindžiama lojalumo klientui ir interesų konflikto vengimo principais. Tačiau kartu visuomet egzistuoja advokato ar advokato padėjėjo pareiga atsižvelgti į viešąjį teisingumo vykdymo interesą. Taigi bet kokiu atveju advokato ar advokato padėjėjo kaip atstovo veiklai yra keliamas reikalavimas siekti ne vien tik atstovaujamojo tikslų, bet ir veikti teisingumo įgyvendinimo interesais.

Atstovo ir atstovaujamojo ryšių rūšis lemia, kokie tikslai yra įgyvendinami asmens procesiniu atstovavimu civiliniame procese. Kai vienas bendrininkas atstovauja kitam bendrininkui arba profesinė sąjunga ar kita asociacija atstovauja savo nariams ar dalyviams, atstovavimo galimybė grindžiama jų tikslų identiškumu ir asmens pakeitimo procese tikslo įgyvendinimu. Savo giminaičių arba sutuoktinio (sugyventinio) atstovavimo arba kai antstolį atstovauja antstolio padėjėjas atvejais atstovavimui be ryšių egzistavimo aspekto atstovavimui keliamas dviejų tikslų įgyvendinimo uždavinys: asmens pakeitimo civiliniame procese ir kvalifikuotos teisinės pagalbos suteikimo tikslai. Advokato ir advokato padėjėjo atvejais be jų ir jų kliento ryšio egzistavimo taip pat turi būti įgyvendinti visi trys procesinio atstovavimo tikslai. Taigi galima pastebėti vieną dėsningumą: mažėjant atstovaujamojo ir atstovo tikslų identiškumui ir silpnėjant jų tarpusavio ryšiams, atitinkamai didėja kitų, procesiniam atstovavimui civilinėse bylose keliamų, tikslų skaičius.

Taigi tam tikro ryšio tarp atstovo ir atstovaujamojo egzistavimas, kai galima daryti pagrįstą prielaidą dėl jų tikslų tapatumo, ir vieno ar kelių procesinio atstovavimo tikslų įgyvendinimo siekis sudaro pagrindą tam tikram asmeniui tapti kito asmens atstovu civiliniame procese.

NEI VIENAS IŠ IŠTEISINTŲJŲ NEPASAKĖ AČIŪ Neringa METRIKIENĖ Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjo padėjėja

Buvęs teisėjas Vytautas Antanėlis

Vladas Nikitinas

Geras nuosprendis – toks nuosprendis, kuriuo patenkintas ir nukentėjusysis, ir prokuroras, ir nuteistasis bei jo advokatas. Tačiau taip būna labai retai. Apie geras ir blogas akimirkas, dirbant teisėjo darbą ir gyvenimą baigus teisėjo karjerą, TEISMAI.LT kalbėjosi su buvusiu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku, Vilniaus rajono apylinkės teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėju Vladu Nikitinu ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėju Vytautu Antanėliu.

Kas paskatino rinktis teisėjo karjerą?

Vladas: Dar mokydamasis mokykloje buvau vienišius: klasiokai gainiodavo kamuolį, siausdavo lauke, o man didžiausias malonumas būdavo atsiskyrus nuo visų skaityti knygas. Skaičiau viską, kas papuldavo po ranka, po to kildavo begalė neatsakytų klausimų.

Nebuvo ko paklausti ar kam išpasakoti savo įspūdžių – anksti likęs našlaitis, augau vaikų namuose. Knygose dažniausiai nugalėdavo tiesa, o gyvenime, deja, ne visada taip būdavo. Taigi svajonėse susikūriau savo pasaulį, kuriame viskas buvo labai teisinga ir kilnu.

Tik vienuoliktoje klasėje suvokiau, kad noriu būti studentas, įgyti aukštąjį išsilavinimą ir kažką pakeisti netobulame pasaulyje, įrodyti, kad ir aš esu žmogus.

Po armijos nusprendžiau stoti į teisės fakultetą, kadangi grįžti neturėjau kur, o universitetas suteikė bendrabutį ir davė stipendiją. Mokytis buvo be galo įdomu.

Suvokiau, kad pataikiau kaip tik į tą sritį, kurioje galėsiu save įprasminti. Baigęs studijas, buvau paskirtas dirbti teisėju Trakų rajone. Taip prasidėjo mano, kaip teisėjo, karjera. Būdamas 35 metų buvau pakviestas teisėjauti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

Vytautas: Teisėju tapau visai atsitiktinai. Prieš tai dirbau Miškų ūkio ministerijoje juristkonsultu. Ši ministerija turėjo būti likviduota ir prijungta prie kitos ministerijos, todėl teko ieškotis darbo. Išlaikiau egzaminus, ir 1993 metais buvau paskirtas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėju. Ten dirbau iki kadencijos pabaigos.

Kurie teisėjavimo metai Jums buvo įsimintiniausi?

Vladas: Kaip ir kaip būtų keista, labiausia man įsiminė laikotarpis, kai savo karjeros viršūnėje (Lietuvos Aukščiausio Teismo teisėjas, Teisingumo ministro pirmasis pavaduotojas, Generalinis prokuroras) dėl susiklosčiusių politinių aplinkybių vėl turėjau pradėti nuo paties žemiausio laiptelio – rajono apylinkės teisėjo pareigų. Kolegos juokaudavo – kaip Feniksas kilau iš pelenų, nes savo kailiu patyriau neteisybę ir bandžiau ją nugalėti žvėriškai daug dirbdamas: per mėnesį išnagrinėdavau daugiausia bylų, palyginti su kitais teisėjais.

Vytautas: Kiekviena byla skirtinga. Tai žmonių likimai ir istorijos. Tragiškos ir kurioziškos, pasitaiko ir juokingų.

Teko nagrinėti vieno šventiko (kunigo) bylą.

Kadangi jis turėjo senyvo amžiau motiną, teismas jam neskyrė realios laisvės atėmimo bausmės. Nežinau, ar dėl to, bet dėl tokio bylos sprendimo turėjau daug nemalonumų ,,per valdiškus namus”. Buvau jau baisiai plakamas kolegų.

Ko labiausiai ilgitės baigęs teisėjo karjerą?

Vladas: kolegomis.

Labiausiai

pasiilgstu

bendravimo

su

Vytautas: Ramybės. Visi kolegos stebėdavosi, kad

22 TEISMAI.LT | Nei vienas iš išteisintųjų nepasakė ačiū

mano ramybė olimpinė. Taip pat kolegų.

Ir dar, galiu pasakyti, kad su sekretore man labai pasisekė. Su ja dirbau nuo kadencijos pradžios iki pabaigos. Kiti teisėjai man jos labai pavydėjo. Tai nuostabus žmogus. Geriausi jos bruožai – sąžiningumas ir darbštumas. Žodžiu, mes buvome vienas kitam ištikimi. Bent aš taip galvoju. Tiesa, nežinau, kaip jai sekasi su kitu teisėju.

Jei tektų iš naujo rinktis profesiją, pasirinkimas būtų toks pats?

Vladas: Ir šimtąjį kartą rinkčiausi tik teisėjo profesiją.

Nors ji ir nelengva, tačiau kiekviena gerai išnagrinėta byla suteikdavo didelį pasitenkinimą, ypač, kai bylos būdavo painios ir sudėtingos.

Vytautas: Niekada negalvojau ir netikėjau, kad kada nors dirbsiu teisėju ar advokatu. Galiu prisipažinti, kad teisėju tapau atsitiktinai.

Aš meninės prigimties žmogus. Esu nepripažintas ir neįsikūnijęs menininkas. Žaviuosi menininkų fantazija, jų kūryba. Kad ir kaip ten būtų – teisėjai yra grafomanai.

Mėgstu teatrą, muziką, tapybą. Su šeima vaikštau į koncertus. Kartais nueinu ir vienas. Tačiau tai nereiškia, kad ta kryptimi esu ką nors nuveikęs. Įsimintiniausia Jūsų nagrinėta byla?

Vladas: Visos bylos buvo įsimintinos, nes visose jose buvo sprendžiamas žmogaus likimas, tačiau sunkiausios būdavo tos, kuriose tekdavo skirti pačią griežčiausią bausmę.

Vytautas: Vienoje baudžiamojoje byloje paskelbiau išteisinamąjį nuosprendį devynių asmenų atžvilgiu. Kolegos kalbėjo, kad padariau nesąmonę.

Aukštesnės instancijos paliko galioti šį nuosprendį. Kas įdomiausia, kad nei vienas iš išteisintųjų nepasakė nei ačiū. Ką jau darysi, toks teisėjo darbas.

Geriausias nuosprendis yra tada, kai pasiekiamas kompromisas, kai nuosprendžiu būna patenkintas nukentėjusysis, prokuroras, nuteistasis ir jo advokatas.

Tačiau taip būna labai retai.

Dirbote baudžiamosios teisės srityje. Galėtumėte įvardyti patį sunkiausią nuosprendį, kurį teko paskelbti?

Vladas: Nors suvokdavau, kad bausmė teisinga, ilgai kankindavausi prie nuosprendžio, būtent dėl etinių dalykų – juk žmogui gyvybę atimti gali tik tas, kuris jį sukūrė...

Vytautas: Jausdavau didelį moralinį pasitenkinimą, jeigu žmogui galėdavau padėti skirdamas kiek galimą švelnesnę bausmę arba baudą. Tiesa, jeigu jis to nusipelnydavo. Tačiau ne visuomet pavykdavo taip pasielgti, nes įstatymas yra įstatymas...

Kokia dabar Jūsų dienotvarkė?

Vladas: Žinau, kad tik fizinis ir protinis aktyvumas

Kas gali būti atstovai civilinėse bylose?| TEISMAI.LT 23

prailgina ir palengvina senatvę, todėl rytais darau mankštą, važiuoju dviračiu apie dešimt kilometrų ir tik tada pradedu dieną. O veiklos turiu tikrai pakankamai: daug skaitau, dirbu sode, kartu su anūkėm jodinėjam žirgais, dažnai bendrauju su kolegomis ir draugais, mėgstu keliones po Lietuvą ir kartais pasilepinu šiltuose kraštuose.

Vytautas: Šiuo metu labai daug dirbu. Tvarkau savo dienoraštį, kurį rašau nuo mažų dienų. Tiesa, didelę dalį užrašų esu praradęs. Tai dabar reikia informaciją atkurti, daug ką prisiminti. Bet nieko, darbas po truputį vyksta. Rašau prisiminimus apie kolegas, klasės draugus.

Savo vyresniam broliui (šeimoje augome aštuoniese ir visi broliai) padėjau parašyti prisiminimų knygelę apie jį ir apie didelę mūsų giminę. Brolis tikrai tapo laimingesnis, nes tai buvo maža jo svajonė.

Aktyviai dalyvauju Lietuvos „BOČIŲ“ susivienijimo veikloje. Neseniai buvau deleguotas į tarptautinę Baltijos šalių pagyvenusių žmonių trijų dienų forumą „Kartų solidarumas“, Taline. Buvome priimti Estijos parlamente. Konferencijoje kalbėjo Estijos Prezidentas. Šių metų spalį analogiška konferencija vyko ir Lietuvoje.

Ar Jūsų šeimoje yra teisininkų? Darėte įtaką savo šeimos narių pasirinkimui?

Vladas: Jaunesnysis sūnus Vilius pasirinko teisininko profesiją. Ir marti teisininkė. Pasirinkimui įtakos nedariau. Tai buvo paties sprendimas.

Vytautas: Vienas iš vyresnis brolių, Marcelinas buvo baigęs Teisės fakultetą, tačiau dėl kai kurių aplinkybių teisininku nedirbo. Viena iš dukrų yra teisininkė, ji dirba pagal specialybę. Tolimas giminaitis Bronius Antanėlis tarpukario laiku dirbo prokuroru Kaune ir Telšiuose. Jis tyrė Rainių žudynių bylą. Jo palaikai buvo surasti vienoje iš Tuskulėnų dvaro duobių. Šiuo metu jo palaikai ilsisi ten įrengtame kolumbariume.

Ką padarysi toks jau tragiškas jo likimas...

Kas Jums teikia laimės pojūtį?

Vladas: Anksčiau – darbinė veikla, karjeros pasiekimai, vaikų sėkmės. Dabar anūkių meilė ir suvokimas, kad vis dėlto gyvenimas, nors ir nelengvas, tačiau yra tikrai puikus dalykas.

Vytautas: Kai pavyksta ką nors gero, kad ir visai nepažįstamam žmogui, padaryti. Tiesa, tas pasitaiko ne taip dažnai.

Ko palinkėtumėte kolegoms teisėjams?

Vladas: Matyti ne tik formalią įstatymo raidę, bet ir už jo esantį žmogų. Visada pabrėžiu, kad teisėjas gali būti tik tas, kuris myli žmogų.

Vytautas: Savo buvusiems kolegoms norėčiau palinkėti būti gerais žmonėmis, o ne gerais teisėjais.

VISUOTINIS TEISĖJŲ SUSIRINKIMAS 2012, Kaunas, 578 teisėjai

24 TEISMAI.LT |Skundai po keliasdešimt lapų: ir tik dėl to, kad nebuvo kur atsisėsti

Nacionalinė teismų administracija L. Sapiegos g. 15 LT-10312 Vilnius www.teismai.lt