Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Metinis informacinis pranešimas 2016

2016

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

TURINYS BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS PRAKTIKA­.....................................................................................5 NUOSAVYBĖS TEISE KITAM ASMENIUI PRIKLAUSANČIŲ DAIKTŲ IR PAJAMŲ KONFISKAVIMAS ........5 BAUSMĖS SKYRIMO NUOSTATŲ AIŠKINIMAS KASACINIO TEISMO PRAKTIKOJE .....................................8 SLAPTŲ TYRIMO VEIKSMŲ, PANAUDOTŲ ATSKLEIDŽIANT NUSIKALSTAMAS VEIKAS VALSTYBĖS TARNYBAI IR VIEŠIESIEMS INTERESAMS, TEISĖTUMO VERTINIMO ASPEKTAI KASACINIO TEISMO PRAKTIKOJE ......................................................................................................................................................................12 CIVILINIS IEŠKINYS BAUDŽIAMAJAME PROCESE ...............................................................................................16 LAISVĖS ATĖMIMO IKI GYVOS GALVOS BAUSMĖ ...............................................................................................20 NUSIKALTIMAI ŽMONIŠKUMUI IR KARO NUSIKALTIMAI ..............................................................................24

CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS PRAKTIKA .............................................................31 ŠEIMOS TEISĖ ....................................................................................................................................................................31 SUTARČIŲ TEISĖ ..............................................................................................................................................................34 CIVILINĖ ATSAKOMYBĖ ...............................................................................................................................................38 DRAUDIMO TEISĖ ...........................................................................................................................................................41 PAVELDĖJIMO TEISĖ ......................................................................................................................................................46 CIVILINIS PROCESAS .....................................................................................................................................................49 VIEŠIEJI PIRKIMAI ..........................................................................................................................................................53

STATISTIKA ...................................................................................................................57 LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS, SUDĖTIS, KOMPETENCIJA ..............................................................................................67 LIETUVOS AUKŠČIAUSIAJAME TEISME - KOKYBĖS VADYBOS MODELIAI ...69 LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO PERSONALAS ............................................71 KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS IR BENDRADARBIAVIMAS ......................................71 KITA LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO VEIKLA ............................................75 BENDRADARBIAVIMAS SU EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ TEISMU .................................................................75 BENDRADARBIAVIMAS SU VYRIAUSYBĖS ATSTOVU EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ TEISME ................76 BENDRADARBIAVIMAS SU TEISĖKŪROS SUBJEKTAIS ........................................................................................78 VIENODOS TEISMŲ PRAKTIKOS FORMAVIMAS ...................................................................................................79 LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO PARENGTOS APŽVALGOS .....................................................................80 LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO KREIPIMAISI Į KONSTITUCINĮ TEISMĄ IR EUROPOS SĄJUNGOS TEISINGUMO TEISMĄ ....................................................................................................................................................82

2

METŲ ĮVYKIAI IR RENGINIAI ...................................................................................88

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit Ir tatai skaitydami permanykit: Mokslo šito tėvai jūsų trokšdavo turėti, Ale to negalėjo nė vienu būdu gauti.

Prieš 470 metų, 1547 m., šiais žodžiais prasidėjo pirmoji spausdinta lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Pirmą kartą ėmė plakti, pulsuoti lietuviškas žodis. Jo svarba neįkainuojama. Kalba – vienas iš svarbiausių tautos ir valstybės identiteto elementų, jos egzistencijos atspirtis. Tačiau kalba – tai ir būdas komunikuoti, priemonė vienas kitą suprasti.

2016 metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo metinį pranešimą žodžiais apie kalbą ir tarpusavio supratimą pradedu neatsitiktinai. Šie Teismo metai paženklinti gausa tam skirtų iniciatyvų.

Sekdami geriausiomis Europos teismų tradicijomis, 2016 metais ėmėme numeruoti baigiamųjų teismų sprendimų pastraipas. Tai toli gražu ne formalus–techninis pokytis. Teksto numeravimas skatina mintis dėstyti aiškiai ir glaustai, užtikrina dokumento struktūrinį vientisumą, palengvina nuorodų į precedentus darymą tiek teismų sistemos viduje, tiek išorėje. Malonu, kad dėl šios naujovės sulaukėme teigiamų atsiliepiamų tiek iš kolegų, kurie iš pradžių šiek tiek skeptiškai žiūrėjo į tai, tiek iš mūsų informacijos vartotojų.

3

2016 metais Lietuvos Teisėjų taryba patvirtino Rekomenduojamus teismų procesinių sprendimų kokybės standartus. Nuo pat pirmos jų pasirodymo dienos siekiame, kad mūsų teismo sprendimai maksimaliai juos atitiktų. Juk standartai kalba apie teismo sprendimo įtikinamumą, skaidrumą, nuoseklumą, aiškumą ir suprantamumą, lingvistinį ir teisinį korektiškumą, motyvų

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

pakankamumą. Be šių dalykų Teismo kalba ir žodis būtų tuščias ir bergždžias.

2016 metais išplėtėme bylų skyrimą teisėjams atsižvelgiant į jų specializaciją. Tikime, kad specializacija sudaro prielaidas ne tik greičiau išspręsti sudėtingėjančias teisės problemas, bet ir geriau, kokybiškiau argumentuoti priimamus sprendimus. Teismo sprendimo tekstas yra pagrindinė mūsų skleidžiamos žinios, priimto sprendimo paaiškinimo, komunikavimo ir atskaitomybės visuomenei forma.

2016 metais prisijungėme prie Europos Žmogaus Teisių Teismo aukštesniųjų teismų tinklo.

Galimybė glaudžiau bendradarbiauti su šiuo Teismu leis mums sustiprinti ir užtikrinti, geriau pažinti ir nuoseklia praktika skleisti žinią apie aukščiausius žmogaus teisių apsaugos standartus.

2016 metais plėtojome bendradarbiavimą, dalijimąsi informacija ir žiniomis su kitais bendrosios kompetencijos teismais. Juk mūsų tikslas bendras – aukščiausios kokybės darbai. Kartu su partneriais – Ispanijos, Latvijos, Vengrijos Aukščiausiaisiais Teismais, Liublianos ir Antverpeno universitetais ¬– pradėjome veiklą Europos Sąjungos finansuojamame projekte „Aukščiausieji Teismai kaip teisminių sistemų Europos Sąjungoje efektyvumo garantas“. Paskyrėme du teisėjus spaudai, aiškinome priimtus reikšmingus sudėtingus sprendimus, dalyvavome diskusijose, pokalbiuose įvairiomis Lietuvos teisinio gyvenimo aktualijomis, leidome filmuoti sprendimų paskelbimus rezonansinėse bylose, padėjome kitam teismui vaizdo konferencijos būdu apklausti liudytojus ir t. t.

Atsižvelgdamas į tai ir pasinaudodamas proga noriu padėkoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjams ir kolektyvui už jų nuoširdų indėlį įgyvendinant pirmiau paminėtas ir kitas iniciatyvas, taip pat kasdienį jų darbą Lietuvos žmonių labui. Atrodo, kad padaryta nemažai.

Tačiau suprantame, kad dar turime kur tobulėti. Tai ir darysime. Eisime didesnio atvirumo, tarpusavio supratimo paieškos keliu, įsiklausydami į mus supančias nuomones, pasiūlymus. Turime būti budrūs, atidžiai stebėti kas vyksta teisme, o dar svarbiau – kas vyksta už jo ribų. Negalime likti abejingais vykstantiems pokyčiams, besikeičiantiems lūkesčiams. Štai rengdami šį metinį pranešimą išsikėlėme tikslą mūsų teismo praktiką pristatyti kaip įmanoma aiškiau, paprasčiau (bet ne prasčiau!). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neturi būti teismu, kurio sprendimus skaito ir supranta tik advokatai ar prokurorai. Kaip ir kiekvieno kito Lietuvos teismo, taip ir mūsų pagrindinis tikslas – saugoti ir ginti žmogaus teises. Mūsų praktika, jos viešinimas svarbi šio tikslo įgyvendinimo garantija. Tik savo teises žinantis žmogus gali jas veiksmingai apginti. Tad maloniai kviečiu Jus imti šį metinį pranešimą ir jį skaityti, bei skaitant plačiau sužinoti, kas įvyko ir ką reikšmingo nusprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 metais.

Su pagarba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas 4

Rimvydas Norkus

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS PRAKTIKA NUOSAVYBĖS TEISE KITAM ASMENIUI PRIKLAUSANČIŲ DAIKTŲ IR PAJAMŲ KONFISKAVIMAS

1961 metų Baudžiamajame kodekse numatytos turto konfiskavimo bausmės turinį sudarė viso ar dalies kaltininkui nuosavybės teise priklausančio turto paėmimas į valstybės pajamas. Naujajame 2000 metų Baudžiamajame kodekse turto konfiskavimas buvo susietas su nusikalstamu būdu gautu ar nusikalstamas veikas darant panaudotu turtu ir neteko bausmės statuso, o buvo priskirtas baudžiamojo poveikio priemonių institutui.

Sprendžiant „mažąsias baudžiamąsias bylas“ – administracinių teisės pažeidimų teisenoje – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 21 straipsnis daikto, kuris buvo administraciBaudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Šeškauskas nio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos padarius administracinį teisės pažeidimą, konfiskavimą priskiria administracinių nuobaudų institutui. Jis paprastai skiriamas kaip papildoma administracinė nuobauda, kurios tikslas nubausti kaltininką.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. ir kiti nutarimai).

Lietuvos konstitucinėje jurisprudencijoje nuolat pabrėžiama ir tai, kad, ,,nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti“ (2006 m. sausio 16 d., 2009 m. kovo 2 d. ir kiti nutarimai).

5

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas konstitucinės jurisprudencijos nuostatas, ir į nuo 2016 m. sausio 1 d. pasikeitusį teisinį reglamentavimą, teismai susidūrė su naujomis turto, nuosavybes teise priklausančio ne pažeidėjui, o kitam asmeniui, konfiskavimo taikymo administracinių teisės pažeidimų teisenoje problemomis ir jų sprendimo paieškomis. Jos dažniausiai iškyla kontrabandos (ATPK 210 straipsnis), akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką (ATPK 1632 straipsnis) bylose ar atskirose bylose, susijusiose su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, pažeidėjo padarytais vairuojant svetimą transporto priemonę (ATPK 1242, 127, 13 straipsniai). Žvelgiant į ateitį pažymėtina, kad naujajame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (29 straipsnis) „mažųjų baudžiamųjų bylų“ teiseną priartinus prie pagrindinių principų ir bausmių sistemos, galiojančios baudžiamojoje teisenoje, nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Šiame kodekse nuostatos, susijusios su nuosavybės teise kitam asmeniui priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimu, nepakito, teismai privalės pasverti tokios priemonės taikymo proporcingumą, nustatyti įstatyme apibrėžtas svetimo turto konfiskavimo sąlygas, užtikrinti teisingą bylos procesą teisme sudarant galimybes konfiskuotino turto savininkui dalyvauti konfiskavimo taikymo teisinėse procedūrose.

Ne pažeidėjui priklausantis automobilis gali būti konfiskuotas, kai jo savininkas, perduodamas jį naudotis pažeidėjui ar kitiems asmenims, žinojo, kad šis automobilis bus naudojamas teisės pažeidimui daryti arba kitaip elgėsi nerūpestingai Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-4-489/2016

Šioje byloje krovinių pervežimo bendrovėje dirbantis vairuotojas pagal ATPK 210 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad tuščiu krovininiu automobiliu su priekaba per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai, nepateikdamas muitinės kontrolei, gabeno cigaretes. Cigarečių pakeliai su baltarusiškomis banderolėmis buvo paslėpti po priekiniu skydu ir po miegamojo gultais. Teismai nubaudė šį asmenį bauda, konfiskuodami ne tik neteisėtai vežtas cigaretes, bet ir krovinių pervežimo įmonei priklausantį automobilį su priekaba, nes transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos daiktams gabenti.

6

Lietuvos Aukščiausiais Teismas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje pažymėjo, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo ATPK 26 straipsnio pakeitimai, pagal kuriuos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto konfiskavimo yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimą. Šios sąlygos laikytinos palankesnėmis pažeidėjui ir konfiskuotino daikto savinin-

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

kui, nes švelnina administracinio teisės pažeidimo baudžiamumą, susiaurina administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto paėmimo valstybės nuosavybėn galimybes.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą, nurodė, kad transporto priemonė, nepriklausanti pažeidėjui, gali būti konfiskuota tik tada, kai jos savininkas (šiuo atveju – darbdavys), perduodamas ją naudotis pažeidėjui ar kitiems asmenims, žinojo, kad ši transporto priemonė bus naudojama teisės pažeidimui daryti arba kitaip elgėsi nerūpestingai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad konfiskuoti transporto priemonę paprastai galima tik tada, kai pati transporto priemonė buvo specialiai pritaikyta kontrabandai vykdyti. Šiuo atveju automobilis specialiai tam pritaikytas nebuvo, cigaretės gabentos slepiant jas neperdarytose automobilio vietose, t. y. po priekiniu skydu vairuotojui skirtais gultais. Dėl šių priežasčių automobilio savininkui nebuvo objektyvių galimybių įtarti jo darbuotoją turint ketinimų gabenti kontrabanda cigaretes, pats pažeidėjas patvirtino, kad darbdavys nieko nežinojo apie kontrabandą.

Konfiskuotos transporto priemonės, kuria kitas asmuo padarė administracinį nusižengimą, savininkui turi būti pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-82-303/2016

Pareiškėjas, būdamas konfiskuotos transporto priemonės savininkas, kuria kitas asmuo padarė administracinį nusižengimą – vairavo būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nebuvo informuotas apie teismo posėdį ir įtrauktas į bylos procesą. Dėl to, anot pareiškėjo, buvo pažeistos jo procesinės teisės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodė, kad ATPK (272–277 straipsniai, 291 straipsnis, 296 straipsnis, 3022 straipsnis, 3029 straipsnis) nereguliuoja asmens, kurio turtas konfiskuojamas, procesinių teisių administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau, kita vertus, ATPK 249 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ATPK nereguliuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, atitinkamai vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, taikomomis baudžiamajame procese. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad pagal BPK 312 straipsnio 4 dalį asmeniui, kurio turtas konfiskuotas, baudžiamajame procese suteikta teisė paduoti apeliacinį skundą dėl tokio sprendimo, be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, tokiais atvejais, kai yra duomenų, patvirtinančių, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas naudojantis transporto priemone, nuosavybės teise priklausančia ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, ir byla išnagrinėjama nepranešus šiam apie teismo posėdžio laiką ir vietą, konstatuojama, kad nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas bei efektyvi savininko teisių gynyba ir taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas.

7

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

BAUSMĖS SKYRIMO NUOSTATŲ AIŠKINIMAS KASACINIO TEISMO PRAKTIKOJE

Dažni atvejai, kai skirtingi asmenys padaro tokią pat nusikalstamą veiką, tačiau tai nereiškia, kad jiems turi būti paskirta ir vienoda bausmė. Bausmės skyrimas yra sudėtingas procesas, kurio metu vertinama bausmių skyrimui svarbių aplinkybių visuma ir kuris užbaigimas konkrečios bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Nors atrodytų, kad Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau – BK) šioje srityje palieka teismui laisvę, tačiau, skiriant bausmę, teismui yra privalomi bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, bausmės paskirtis, kitos baudžiamajame įstatyme numatytos bausmių skyrimo nuostatos, Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas taip pat teisingumo, proporcingumo ir kiti konstituciAurelijus Gutauskas niai principai. Kaip antai, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šiame procese ne mažiau svarbi yra ir bausmės paskirtis, nes parinktoji bausmė ir konkretus jos dydis turi ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti jam galimybę vėl nusikalsti, bet ir paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, paskirta bausme turi būti įgyvendintas ir teisingumo principas.

Taigi tinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą baudžiamosiose bylose rodo ne tik teisingas nusikalstamų veikų kvalifikavimas, bet ir tai, kas ne mažiau svarbu – teisingos bausmės paskyrimas. Todėl bausmės skyrimo procese itin aktualus tinkamas bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų aiškinimas ir taikymas.

Bausmės vykdymo atidėjimas paprastai negali būti taikomas, jei nuo alkoholio apsvaigęs asmuo sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata Baudžiamoji byla Nr. 2K-39-895/2016

8

Šioje byloje nustatyta, kad asmuo vairavo automobilį ne tik neturėdamas tam teisės, bet ir,

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į pakelėje buvusią betoninę sieną. Kadangi eismo įvykio metu žuvo automobilio keleivis, kitiems keleiviams padaryti įvairaus masto sveikatos sutrikdymai, veika kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, o ją padariusiam asmeniui skirta laisvės atėmimo aštuoneriems metams bausmė, uždraudžiant trejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Su tokia bausme nesutikęs kaltininkas teigė, kad teismai, nesilaikydami bausmės skyrimo nuostatų, jam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę – šioje byloje, jo manymu, paskirta bausmė turėtų būti sumažinta perpus, o jos vykdymas atidėtas. Atsakydamas į tokius argumentus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose teismai, skirdami bausmes, be kitų aplinkybių, turi įvertinti padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kurį lemia kilę padariniai, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimų pobūdį, o jei veika buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio – į tokio apsvaigimo laipsnį, aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę, elgesį po eismo įvykio, į kaltininko pastangas atlyginti nukentėjusiems asmenims padarytą žalą, į jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Šioje byloje prieita prie išvados, kad bausmės skyrimą reglamentuojančios nuostatos pažeistos nebuvo, o paskirta laisvės atėmimo bausmė nelaikytina per griežta. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad padarytas nusikaltimas, nors ir neatsargus, bet dėl jo buvo sukelti sunkūs padariniai – vienas keleivis žuvo, dar keturiems sutrikdyta sveikata. Vertinant nuteistojo asmenybę pažymėta, kad jis nusikalto nebe pirmą kartą (teistumas neišnykęs), už administracinius teisės pažeidimus baustas dešimt kartų. Šie administraciniai baustumai buvo susiję ir su transporto priemonės vairavimu neblaiviam ir neturint teisės tokias priemones vairuoti, t. y. su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, keliančiais pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Neigiamai charakterizuojant nuteistą asmenį taip pat remtasi tuo, kad jis, būdamas pakankamai jauno amžiaus ir darbingas, niekur nedirbo, nesimokė, darbo biržoje neregistruotas, nuolat girtavo (už girto pasirodymą viešoje vietoje ne kartą baustas administracine tvarka), nusikalstamą veiką padarė būdamas vidutinio girtumo būsenos, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Tai teismui leido konstatuoti, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, sąmoningai ir piktybiškai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles bei įstatymų reikalavimus. Byloje pažymėta, kad padarytas nusikaltimas yra ne atsitiktinis, bet loginis nuteistojo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio padarinys, kilęs dėl susiformavusių neigiamų antivisuomeninių nuostatų, nihilistinio požiūrio į teisės ir visuomenės priimtas elgesio normas.

Aktualu ir tai, kad šioje byloje kasacinis teismas pasisakė dėl bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis) taikymo galimybių tais atvejais, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata. Teismas pažymėjo, kad minėtų aplinkybių nustatymas paprastai paneigia galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ir nesudaro prielaidų išvadai, kad bausmės paskirtis bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo.

9

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

Kaltinimo apimties sumažinimas pats savaime neįpareigoja teismo švelninti už tą veiką paskirtos bausmės, jei tai nesudaro pagrindo iš esmės kitaip įvertinti veikos pavojingumą ar kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes Baudžiamoji byla Nr. 2K-328-511/2016

Kaltininkas bute neteisėtai laikė miltelius, turinčius savo sudėtyje labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, ir šias narkotines medžiagas, supakuotas į tris plastikinius maišelius, neteisėtai platino turėdamas tikslą, kad narkotinės medžiagos būtų permestos į pataisos namų teritoriją. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, pašalino dalį kaltinimų dėl šių medžiagų gabenimo, tačiau paskirtos vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmės nesušvelnino.

Nesutikdamas su tokia teismo išvada, kaltinamasis nurodė, kad jam paskirta bausmė neteisinga ir turi būti švelninta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad paskirtoji vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės paskirtį ir neprieštarauja teisingumo principui.

Teismas pažymėjo, kad byloje skiriant bausmę tinkamai taikytos bausmių skyrimo nuostatos, atsižvelgta į konkrečias tam reikšmingas aplinkybes ir jos nuosprendyje aptartos. Pavyzdžiui, skiriant bausmę įvertinta tai, kad padarytas baigtas labai sunkus nusikaltimas, turint tikslą narkotines medžiagas permesti į pataisos namų teritoriją, veikiant tiesiogine tyčia, kaltinamasis teistas (už du analogiškus nusikaltimus), baustas administracine tvarka, nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Teismas taip pat pažymėjo ir tai, kad vien tik kaltinimo apimties sumažinimas teismo neįpareigoja švelninti už tą veiką paskirtos bausmės, jei tai nesudaro pagrindo iš esmės kitaip įvertinti padarytos veikos pavojingumą ar kitas bausmės skyrimui reikšmingas BK numatytas aplinkybes. Šioje byloje, anot kasacinio teismo, bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės iš esmės nepasikeitė. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas kaltininką buvo nuteisęs už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką pagal tris šios veikos požymius: didelio kiekio narkotinės medžiagos gabenimą į namus, tos pačios medžiagos neteisėtą laikymą ir platinimą. Šie požymiai yra alternatyvūs ir, nepriklausomai nuo jų skaičiaus, už šią veiką gali būti skiriama viena ir ta pati sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Nors byloje iš kaltinimo buvo pašalintas vienas iš alternatyvių šios veikos požymių – didelio kiekio narkotinės medžiagos gabenimas, tačiau tai, kaip nurodė kasacinis teismas, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad dėl to reikšmingai pasikeitė veikos pavojingumas – kaltinime liko to paties kiekio medžiagos neteisėtas laikymas ir požymis, kuris iš esmės labiausiai nulemia tokios veikos pavojingumą – šios medžiagos platinimas. Vadovaudamasis tokiais argumentais, kasacinis teismas pripažino, kad paskirta bausmė nėra per griežta ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams, atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, bausmės paskirtį ir yra teisinga.

Skirdamas bausmes nusikaltimo bendrininkams teismas turi ne tik vadovautis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, bet ir atsižvelgti į kiekvieno jų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį

10

Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-67-511/2016

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016 11

Byloje nustatyta, kad kaltininkas, veikdamas bendrininkų grupe, pagrobė namo kieme stovėjusį automobilį, taip pat kitą dieną, ir vėl bendrininkaujant, įvykdė plėšimą, kurio metu keliems nukentėjusiesiems buvo padaryti įvairaus masto sveikatos sutrikdymai. Teismas už šias nusikalstamas veikas jam paskyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis, nesutikdamas su tokia teismo išvada, nurodė, kad byloje nebuvo atsižvelgta į jo asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes, taip pat jo mažesnį vaidmenį padarytuose nusikaltimuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje atkreipė dėmesį į tai, kad skiriant bausmę yra būtina vadovautis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, o esant bendrininkavimui – atsižvelgti ir į bausmės skyrimo bendrininkams ypatumus. Aktualu tai, kad BK 58 straipsnis papildomai įpareigoja teismą, skiriant bausmes nusikaltimą padariusiems bendrininkams, atsižvelgti į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį.

Taigi kasacinis teismas konstatavo, kad byloje už tas pačias veikas visiems nusikalstamų veikų bendrininkams negalėjo būti paskirta vienoda bausmė, nes, pagal bylos duomenis, skyrėsi tiek nuteistųjų asmenybes apibūdinantys duomenys, tiek jų bendrininkaujant tose pačiose veikose padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir apimtys. Antai, bendrininkams pagrobiant automobilį, padarant nukentėjusiesiems sveikatos sutrikdymus, taip pat plėšimo metu, kasatorius buvo mažiau aktyvus, nei kiti du bendrininkai. Byloje nustatyta, kad pastarųjų smurtiniai veiksmai buvo intensyvesni, jie smurtą naudojo abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, plėšimo būdu užvaldant turtą jie realizavo du veikos požymius – ir fizinio smurto naudojimą ir turto užvaldymą, o kasatorius naudojo tik fizinį smurtą, kuris, be to, buvo mažesnės apimties nei kitų bendrininkų. Svarbu ir tai, kad, priešingai nei kiti du nuteistieji, kasatorius anksčiau nebuvo teistas, po nusikalstamų veikų padarymo įsidarbino, teigiamai apibūdinamas darbovietės. Įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, kasacinis teismas konstatavo, kad teismai, neatsižvelgę į vieno iš bendrininkų asmenybę teigiamai apibūdinančius požymius, mažiau pavojingą jo vaidmenį darant nusikalstamas veikas, netinkamai taikė bausmės skyrimui svarbias BK nuostatas. Atsižvelgus į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, šioje byloje paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė sušvelninta iki trejų metų laisvės atėmimo bausmės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

SLAPTŲ TYRIMO VEIKSMŲ, PANAUDOTŲ ATSKLEIDŽIANT NUSIKALSTAMAS VEIKAS VALSTYBĖS TARNYBAI IR VIEŠIESIEMS INTERESAMS, TEISĖTUMO VERTINIMO ASPEKTAI KASACINIO TEISMO PRAKTIKOJE

Įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai išspręsti teisingai, ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytais proceso veiksmais. Aktualu tai, kad įrodymais baudžiamojoje byloje gali būti pripažinti ne tik BPK, bet ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, pavyzdžiui, taikant Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymą (iki 2013 metų Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymą). Tokiais atvejais teismas, spręsdamas, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais, Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas turi patikrinti, ar jie gauti laikantis įstatymo reikalaVladislovas Ranonis vimų. Vertintina ne tik tai, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas tokiems veiksmams atlikti, bet ir tai, ar tokie veiksmai buvo atlikti laikantis įstatyme numatytos tvarkos. Taigi tam, kad duomenys, surinkti naudojant slaptus tyrimo veiksmus ir priemones, byloje būtų pripažinti įrodymais nepakanka tik šių priemonių sankcionavimo nepažeidžiant įstatymo nuostatų – svarbią reikšmę turi ir šių slaptų veiksmų realizavimo teisėtumas.

Teismo nutartyje, kuria sankcionuoti slapti tyrimo veiksmai, turi būti aiškiai apibrėžtos leistinų veiksmų ribos Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-85-696/2016

12

Šioje byloje, kurioje asmenys kaltinti piktnaudžiavimu (BK 228 straipsnis) ir papirkimu (BK 227 straipsnis), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad duomenys, gauti kontroliuojant pokalbius tarnybiniame asmens kabinete negalėjo būti pripažinti įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Prie tokios išvados prieita atsižvelgus į tai, kad teismo nutartyje, kuria sankcionuoti slapti tyrimo veiksmai, nebuvo duotas leidimas įrengti tarnybiniame kabinete slaptą garso ir vaizdo įrašymo aparatūrą. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad duodant leidimą specialia tvarka panaudoti technines priemones apsiribota lakoniškomis frazėmis, pats leidimas suformuluotas itin abstrakčiai, nurodant bendrus teiginius, kad leidžiama kontroliuoti ar fiksuoti ki-

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

tokį asmens susižinojimą ar veiksmus, kai apie tokią kontrolę nėra žinoma. Tokios aptakios frazės teismo nutartyje, nenurodant, kokios konkrečios priemonės ir veiksmai, kokioje vietoje bus taikomi, netoleruotinos, o jų pagrindu atlikti veiksmai gali šiurkščiai pažeisti žmogaus teises, kai be pagrindo bus kontroliuojamas visas asmens privatus ir viešas gyvenimas. Teismas pabrėžė, kad tokio pobūdžio nutartyje turėjo būti aiškiai apibrėžtos leistinų veiksmų ribos, nurodant, kokioje vietoje, kokie slapti operatyviai (nuo 2013 metų kriminalinės žvalgybos) veiksmai gali būti atliekami ir kokios priemonės gali būti taikomos. Todėl aiškindamas nutarties tekstą, kasacinis teismas konstatavo, kad byloje nebuvo duotas leidimas įmontuoti vaizdo ir garso įrašymo priemones ir klausytis pokalbių kabinete (išskyrus telefono numeriais perduodamos informacijos kontrolę) ir tokiu būdu gauti duomenys nelaikytini gautais teisėtai. O neteisėtu būdu gauti duomenys negali būti laikomi įrodymais byloje, jais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 20 straipsnio 4 dalis).

Kasacinis teismas šioje byloje atkreipė dėmesį ir į operatyvinio tyrimo veiksmų trukmę.

Baudžiamasis procesas turi būti greitas ir teisingas – paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, privalu imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, nusikalstamos veikos turi būti atskleistos greitai ir išsamiai. Kasacinis teismas nurodė ir tai, kad teisė į privatų gyvenimą yra viena iš fundamentalių piliečio teisių, todėl atskiri šių teisių ir laisvių apribojimai yra laikini ir gali būti taikomi tik įstatymų nustatyta tvarka, siekiant apginti kito asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą. Todėl operatyviniai veiksmai, kuriems yra reikalinga teismo sankcija, negali tęstis begalę laiko, operatyvinių veiksmų laikas turi būti optimalus, t. y. jie turi būti atliekami tik tiek laiko, kiek reikia visiškai atskleisti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Atsižvelgdamas į tai, kad valstybės tikslas yra ginti žmonių teises, laiku užkardyti nusikaltimus, o ne juos skatinti, kasacinis teismas nurodė, kad operatyviniai veiksmai paprastai turi būti tęsiami tol, kol surenkama pakankamai įrodymų, leidžiančių pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą, ir bylą perduoti teismui. Nagrinėjamoje byloje minėti reikalavimai buvo pažeisti – ikiteisminis tyrimas dėl padarytos nusikalstamos veikos pradėtas tik po septynių mėnesių, o asmuo visą tą laiką toliau atliko savo darbines funkcijas. Be to, laiku nepradėjus ikiteisminio tyrimo, bet tęsiant slaptus operatyvinius veiksmus, po gana ilgo laiko buvo padarytas naujas nusikaltimas. Tokia situacija, anot kasacinio teismo, nebūtų susiklosčiusi, jei pradėjus ikiteisminį tyrimą būtų imtasi aktyvių veiksmų tiriant jau padarytas nusikalstamas veikas.

Asmens teisė į privatų gyvenimą nėra pažeidžiama, jei slapti tyrimo veiksmai taikomi įstatymo nustatyta tvarka, įvertinus jų būtinumą, laikantis proporcingumo reikalavimų Baudžiamoji byla Nr. 2K-96-697/2016

13

Šioje byloje statutinis valstybės tarnautojas – policijos patrulis – nuteistas už kyšininkavimą (BK 225 straipsnis). Jis priėmė kyšį už tai, kad nefiksuotų galimai padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo – automobilio vairavimo be techninės apžiūros. Kaltinamasis ginčijo šioje

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

byloje taikytų slapto sekimo ir savo tapatybės neatskleidžiančių pareigūnų veiksmų teisėtumą.

Anot nuteistojo, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl kito pareigūno (N. L.) galbūt padarytų nusikalstamų veiksmų, taigi teismas leido atlikti slaptus tyrimo veiksmus būtent šiam pareigūnui ir jo bendrininkams, todėl pagrindo sekti nuteistąjį ar jam taikyti kitas procesinės prievartos priemones byloje nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas su šiais argumentais nesutiko. Teismas nustatė, kad ikiteisminiame tyrime, pradėtame dėl N. L. ir jo bendrininkų nusikalstamų veiksmų, teismo nutartimi pareigūnams leista slapta patekti į konkrečiai nurodytus tarnybinius automobilius, įrengti juose vaizdą ir garsą fiksuojančias technines priemones, specialiąsias technines priemones, jas eksploatuoti nuo įrengimo dienos, daryti garso ir vaizdo įrašus, slapta sekti nurodytas priemones (automobilius). Taigi teisėjo nutartimi buvo leista taikyti BPK 158, 160 straipsniuose nustatytas procesines prievartos priemones ne tik dėl konkretaus įtariamojo (N. L.) ir jo bendrininkų, bet ir konkretiems objektams – nurodytiems tarnybiniams automobiliams, t. y. leista pareigūnams įmontuoti vaizdo, garso fiksavimo priemones juose, daryti įrašus bei juos sekti. Viename iš sekamų (jame įrengus garso pasiklausymo įrangą) tarnybinių automobilių patruliavo kasatorius, jo pokalbis buvo įrašytas darbo metu, t. y. jam atliekant savo darbines – policijos patrulio – pareigas. Kadangi naudotos procesinės prievartos priemonės, kaip pažymėjo kasacinis teismas, buvo taikomos įstatymo nustatyta tvarka, įvertinus jų būtinumą, laikantis proporcingumo reikalavimų, sekamame automobilyje asmens pokalbiai buvo įrašomi tik asmens darbinės veiklos metu, todėl nuteistojo teisė į privatų gyvenimą nebuvo pažeista.

Tais atvejais, kai reikia atlikti veiksmus, panašius į baudžiamojo proceso įstatyme numatytus neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus, asmenys, užuot ėmęsi privačios iniciatyvos, pirmiausia turėtų apsvarstyti kreipimosi į teisėsaugos institucijas galimybę Baudžiamoji byla Nr. 2K-55-489/2016

14

Šioje byloje kaltinamoji – kolegijos dėstytoja – buvo išteisinta dėl kyšininkavimo (BK 225 straipsnis), be kita ko, ir dėl to, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patirtinančių asmens kaltę priėmus kyšį. Pakankamu įrodymu, be kitų, nepripažintas ir studentės diktofonu darytas pokalbio su dėstytoja, neva reikalavusia kyšio už teigiamą neišlaikyto egzamino įvertinimą, įrašas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad privačių asmenų teisė rinkti ir teikti baudžiamajame procese duomenis, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, turi svarbią reikšmę ginant atitinkamų asmenų teises ir prisidedant prie veiksmingesnio nusikalstamų veikų išaiškinimo vykdant teisingumą baudžiamosiose bylose. Tai aktualu atsižvelgiant į korupcinių nusikalstamų veikų specifiką (jų latentiškumą, padarymo mechanizmą, kaltininko bendravimo su nukentėjusiuoju pobūdį ir kt.). Nepaneigiant nurodytos privačių asmenų teisės svarbos, kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tais atvejais, kai reikia atlikti veiksmus, kurie dėl savo turinio, sudėtingumo, trukmės ir kitų ypatumų yra panašūs į baudžiamojo proceso įstatyme reglamentuojamus neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus, asmenys, užuot ėmęsi privačios iniciatyvos, esant praktinei galimybei, turėtų pirmiausia apsvarstyti kreipimąsi į kompetentingas teisėsaugos institucijas, turinčias reikiamą patirtį ir žinių apie įrodymų rinkimo tvarką ir

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016 15

jų vertinimą teisme. Tokia nuostata grindžiama tiek asmenų teisių apsaugos, tiek teisingumo vykdymo baudžiamojoje byloje interesais. Kvalifikuoti teisėsaugos pareigūnai, kurių tiesioginė pareiga atskleisti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, skirtingai negu nepatyrę privatūs asmenys, turi galimybes organizuoti ir įgyvendinti neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus taip, kad iš tikrųjų pavyktų gauti nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti svarbių kaltinančių duomenų. Nagrinėjamoje byloje atskirų liudytojų, o ne kompetentingų teisėsaugos institucijų iniciatyva atlikto įrodymų rinkimo eiga ir jų įrodomoji reikšmė akivaizdžiai tai parodė. Šioje byloje konstatuota, kad privataus asmens padarytuose garso įrašuose nepakanka informacijos, patvirtinančios asmens kaltės priėmus kyšį – pokalbio pradžioje abi dalyvės neužsiminė apie atneštus pinigus, taip pat apie voko su pinigais padėjimo aplinkybes, išvados dėl kyšininkavo neleido padaryti ir vėlesnio pokalbio turinys.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad BPK normos draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį – asmuo negali būti nuteistas, jei byloje nesurinkta pakankamų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui – tai išreiškia nekaltumo prezumpcijos taikymą baudžiamajame procese.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

CIVILINIS IEŠKINYS BAUDŽIAMAJAME PROCESE

Baudžiamasis procesas siejamas su baudžiamųjų įstatymų taikymu ir nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimu, tačiau tais atvejais, kai nusikalstama veika asmeniui yra padaroma žala, baudžiamasis procesas tampa taip pat priemone realizuoti civilinę atsakomybę tokiai žalai atlyginti, o baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys yra ne vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas tokiu atveju yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įtvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (LietuBaudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas vos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau Olegas Fedosiukas – BPK) 1 straipsnio 1 dalis). Civilinis ieškinys baudžiamajame procese sudaro galimybę asmeniui nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos greičiau atkurti savo pažeistas teises ir išvengti pakartotinio bylos nagrinėjimo (iš pradžių baudžiamajame, vėliau civiliniame procesuose).

Verta pažymėti, kad, nors civilinis ieškinys ir nagrinėjamas pagal baudžiamojo proceso taisykles, civilinio proceso normos tokiame procese nėra visiškai ignoruojamos – tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Automobilio savininkas, kuris neįsitikino, kad transporto priemonę perdavė teisę vairuoti turinčiam asmeniui, už padarytą žalą atsako solidariai su eismo įvykio kaltininku Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-49-788/2016

Šioje baudžiamojoje byloje asmuo buvo nuteistas už tai, kad pažeidė kelių eismo saugumo taisykles (toliau – KET) ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Solidariai atsakinga už dėl eismo įvykio metu padarytą žalą kartu su nuteistuoju buvo pripažinta ir automobilio, kurį vairavo nuteistasis, savininkė (nuteistojo motina), nes, anot teismų, ji neteisėtai leido nuteistajam naudotis automobiliu. Automobilio savininkė ginčijo teismų sprendimus ir nurodė, kad teismai nepagrįstai priteisė iš jos žalą, jos leidimas sūnui naudotis automobiliu buvo teisėtas, nes ji neprivalėjo žinoti apie sūnaus teisės vairuoti apribojimą.

16

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

Spręsdamas šį klausimą kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tiek Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, tiek KET draudžia duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie neturi teisės vairuoti atitinkamos transporto priemonės. Tuo tarpu šioje byloje civilinė atsakovė, būdama automobilio savininkė, davė jį vairuoti tokios teisės neturinčiam asmeniui, taip pažeisdama nurodytas teisės normas. Kasacinis teismas pažymėjo ir tai, kad šiuo atveju automobilio savininkė turėjo aktyvią pareigą įsitikinti perdavimo teisėtumu, t. y. kad transporto priemonę perduoda teisę vairuoti turinčiam asmeniui ir negalėjo gintis vien tuo, kad nežinojo, jog nuteistasis neturi teisės vairuoti automobilio. Pareiga įrodyti, kad nežinojo ir negalėjo žinoti, tenka neteisėtai vairavimą perdavusiam asmeniui.

Kadangi automobilio savininkė negali būti laikoma faktine transporto priemonės valdytoja, jos atsakomybė kildinama iš bendros pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsakydamas į klausimą, ar automobilį vairavusio ir jo valdymą jam perdavusio asmens atsakomybė gali būti solidari, kasacinis teismas nurodė, kad skolininkų pareiga yra solidari, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

Formalūs civilinio ieškinio trūkumai, pvz., netiksliai nurodant civilinį atsakovą, paprastai nelaikomi esminiu pažeidimu, jei teisme nagrinėjant civilinį ieškinį atsakovo teisės buvo užtikrintos Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-124-648/2016

Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu dėl nusikalstamos veikos žalą patyręs juridinis asmuo pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė pripažinti save civiliniu ieškovu ir priteisti iš įtariamosios D. G. ir „kitų galbūt prie nusikalstamos veikos prisidėjusių asmenų (jei tokių būtų)“ nurodytą turtinę žalą. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu juridinis asmuo buvo pripažintas civiliniu ieškovu dėl ieškinyje nurodytos sumos. Tęsiantis ikiteisminiam tyrimui, civilinis ieškinys buvo patikslintas, ieškinio reikalavimas padidintas, o juridinis asmuo ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu pripažintas civiliniu ieškovu dėl patikslintos sumos. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarime taip pat buvo nurodyta, kad civilinis ieškovas reikalauja atlyginti žalą ne tik dėl D. G., bet ir dėl kito įtariamojo – G. G. nusikalstamos veikos patirtą turtinę žalą.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad civilinis ieškinys byloje pareikštas tik kaltinamajai D. G., o G. G. byloje neįgijo civilinio atsakovo statuso, nes civiliniuose ieškiniuose G. G. nebuvo konkrečiai įvardijamas vardu ir pavarde, kaip materialiai atsakingas už padarytą žalą asmuo.

17

Nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą Lietuvos Aukščiausiasis teismas pažymėjo, kad baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, o civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu gali būti pareiškiamas bet kurioje tyrimo stadijoje, net ir nenustačius nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens ar dalies jų, taip pat visų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių. Taigi civilinio ieškinio pagrindas ar dalykas gali būti tikslinami iki įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje pradžios.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

Teisėjų kolegijos nuomone, nors šioje byloje nei pirminiame, nei patikslintame civiliniame ieškinyje G. G. nėra konkrečiai įvardijamas vardu ir pavarde, kaip materialiai atsakingas už padarytą žalą, ir tai galima laikyti civilinio ieškinio turinio trūkumu, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarime pripažinti civiliniu ieškovu yra aiškiai įvardijami asmenys, iš kurių civilinis ieškovas reikalauja atlyginti turtinę žalą. Teisiamajame posėdyje įrodymų tyrimo stadijoje civilinio ieškovo atstovė pateikė prašymą dėl civilinio ieškinio patikslinimo, kuriuo didino ieškinio reikalavimus. Šiame prašyme buvo nurodyti abu kaltinamieji. Teisiamajame posėdyje svarstant minėtą prašymą civilinio ieškovo atstovė žodžiu nurodė, kad civiliniame ieškinyje nurodytas patikslintas sumas prašo priteisti iš „nusikalstamas veikas padariusių asmenų“. Kaltinamieji savo poziciją svarstomu klausimu posėdyje išreiškė ir civilinio ieškovo atstovės prašymui (dėl ieškinio tikslinimo) neprieštaravo. Kasacinis teismas pažymėjo ir tai, kad teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, jog abiem kaltinamiesiems išaiškino ir civilinio atsakovo teises, įtvirtintas BPK 111 straipsnyje, o kaltinamieji nurodė, kad teises suprato. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje esantys formalūs civilinio ieškinio turinio trūkumai neleidžia konstatuoti, jog civilinis ieškinys byloje vienam iš kaltinamųjų nebuvo pareikštas. Teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad teismų praktikoje formalūs civilinio ieškinio turinio pažeidimai (pvz., pareiškime nurodomas ne tas asmuo, kuris yra atsakingas už padarytą žalą) paprastai nelaikomi esminiu pažeidimu, suvaržančiu asmens teises ar sukliudančiu teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį, su sąlyga, jei teisme civilinis ieškinys buvo išnagrinėtas ir kaltinamojo (civilinio atsakovo) teisės buvo užtikrintos.

Bylinėjimosi išlaidos gali būti priteistos ir iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje Baudžiamoji byla Nr. 2K-428-788/2016

Šioje baudžiamojoje byloje krovinių pervežimo įmonėje dirbantis vairuotojas darbo metu, būdamas neblaivus, vairuodamas darbdaviui priklausantį krovininį automobilį, pažeidė KET nustatytus reikalavimus ir dėl to kliudė kelkraštyje stovėjusį lengvąjį automobilį ir šalia jo stovėjusią policijos pareigūnę, kuri nuo patirtų sužalojimų žuvo. Teismai šioje baudžiamojoje byloje nuteisdami dėl įvykio pripažintą kaltu krovininio automobilio vairuotoją, tenkino taip pat ir civilinį ieškinį, kuriuo iš vairuotojo darbdavio, esančio šioje baudžiamojoje byloje civiliniu atsakovu, priteisė kiekvienam iš civilinių ieškovų po 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinis atsakovas – vairuotojo darbdavys – kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu prašydamas sumažinti priteistos žalos atlyginimo dydį. Atsiliepime į šį kasacinį skundą nukentėjusieji – civiliniai ieškovai ir jų atstovas, be kita ko, pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė dėl atsiliepimo į kasacinį skundą parengimo, išieškojimo iš kasacinį skundą padavusio civilinio atsakovo. Nagrinėdamas šią bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio 18

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016 19

byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą kasaciniame teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

Nagrinėjamoje byloje civilinio atsakovo – vairuotojo darbdavio – kasaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiųjų interesais byloje, šie buvo priversti kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos surašant atsiliepimą. Civilinio atsakovo paduotas kasacinis skundas buvo atmestas, todėl kasacinis teismas pripažino nukentėjusiųjų teisę į minėtų išlaidų (ar jų dalies) atlyginimą. Kadangi nuteistasis kasacinio skundo dėl priimtų teismų sprendimų nepadavė, todėl proceso išlaidų išieškojimas iš nuteistojo neatitiktų proceso teisės principų ir būtų neteisingas. Proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normose tiesiogiai nėra numatytas, todėl teisėjų kolegija vadovavosi BPK 113 straipsnio 2 dalimi ir taikė CPK 98 straipsnį, kuris numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Taigi, nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija konstatavo, kad civilinių ieškovų turėtos išlaidos už advokato teisines paslaugas surašant atsiliepimą turi būti išieškotos ne iš nuteistojo, bet iš civilinio atsakovo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

LAISVĖS ATĖMIMO IKI GYVOS GALVOS BAUSMĖ

Pagal baudžiamąjį įstatymą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti skiriama tik už nedaugelį nusikaltimų – pavyzdžiui, už sunkiausius nužudymus, nusikaltimus žmoniškumui ir sunkiausius karo nusikaltimus, kai kuriuos sunkius nusikaltimus valstybei, visuomenės saugumui. Parinkdamas ir skirdamas bausmę už konkretų nusikaltimą, teismas atsižvelgia į įvairias aplinkybes, apibūdinančias jo pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Be to, bausmė teisinga tik tada, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, nė vieniems iš jų nesuteikiant prioritetinės reikšmės. Skiriant bausmę, negali būti ignoruojamos Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės Aldona Rakauskienė (pvz., gyvybė, sveikata, turtas), jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, taip pat Lietuvai privalomuose tarptautiniuose žmogaus teisių aktuose įtvirtintas draudimas žmogų kankinti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis ir nustatyti tokias bausmes. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, paskyrus laisvės atėmimą iki gyvos galvos, nuteistajam turi būti paliekama viltis, kad pasitaisęs jis galės išeiti į laisvę. Lietuvoje tokia bausme nuteistas asmuo išeiti į laisvę gali tik Lietuvos Respublikos Prezidentui patenkinus jo malonės prašymą.

Lietuvos Respublikos Prezidento malonė užtikrina nuteistiesiems laisvės atėmimu iki gyvos galvos galimybę pasitaisius išeiti į laisvę Baudžiamosios bylos Nr. 2K-7-2-699/2016, 2K-184-746/2016

20

2016 metais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą nagrinėti ir atmesti laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteistų asmenų ir jų gynėjų argumentai, kad, nesant lygtinio paleidimo galimybės, tokia bausmė yra nežmoniška arba prilygsta kankinimui, prieštarauja Konstitucijai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (toliau – Konvencija), EŽTT praktikai ir yra nesuderinama su bausmės tikslais bei paskirtimi. Kasatoriai įrodinėjo, kad Lietuvoje nėra veiksmingos galimybės peržiūrėti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, kurios

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

reikalaujama pagal EŽTT praktiką.

Atsakydama į tokius argumentus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija (toliau – išplėstinė septynių teisėjų kolegija) vienoje iš baudžiamųjų bylų atkreipė dėmesį į tai, kad pagal pastaraisiais metais plėtojamą EŽTT praktiką bylose prieš Jungtinę Karalystę, Bulgariją, Turkiją, Kiprą, Belgiją, Prancūziją, Nyderlandus, Vengriją, Slovakiją ir kitas valstybes laisvės atėmimo iki gyvos galvos skyrimas suaugusiam nuteistajam savaime nėra draudžiamas. Priešingai, EŽTT pabrėžia, kad pagal Konvenciją valstybės privalo imtis priemonių visuomenei apsaugoti nuo smurtinių nusikaltimų. Viena esminių laisvės atėmimo bausmės funkcijų – kelio kaltininkui padaryti naujus nusikaltimus užkirtimas – itin aktuali nužudymų ir kitų sunkių nusikaltimų asmeniui bylose, kuriose laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteistų kaltininkų laisvės atėmimas gali būti tęsiamas tiek ilgai, kiek jie išlieka pavojingi. Tačiau tam, kad ši bausmė atitiktų Konvencijos 3 straipsnį (kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio uždraudimas), pagal EŽTT praktiką reikalaujama, kad būtų galima ją sumažinti, t. y. peržiūrėti apsvarstant, ar bausmę atliekančio asmens pasikeitimai ir pažanga siekiant reabilituotis yra tokie reikšmingi, jog tolesnis laisvės atėmimas nėra pateisinamas. Šioje srityje valstybėms – Konvencijos dalyvėms suteikiama didelė vertinimo laisvė. Todėl EŽTT nenustato, kaip konkrečiai – teismine tvarka ar vykdomosios valdžios institucijų – ir per kokius terminus turi būti atliekamas šis peržiūrėjimas, bet jis turi būti garantuojamas ne vėliau kaip praėjus dvidešimt penkeriems metams po laisvės atėmimo iki gyvos galvos paskyrimo. Galutinai paskyrus asmeniui laisvės atėmimą iki gyvos galvos, jis iš karto turi teisę žinoti, ką daryti, kad ateityje būtų svarstomas jo paleidimas į laisvę, ir šio svarstymo sąlygas. Įvertinusi Lietuvoje galiojantį Prezidento malonės institutą ir EŽTT pripažįstamą valstybių vertinimo laisvę reglamentuojant laisvės atėmimo iki gyvos galvos sumažinimo galimybes, išplėstinė septynių teisėjų kolegija nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog Lietuvos Respublikos Prezidento malonės sistema neatitiktų Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų.

Pagal Malonės komisijos nuostatuose nustatytą tvarką asmenų, nuteistų laisvės atėmimu iki gyvos galvos, malonės prašymai gali būti svarstomi ne anksčiau, kaip atlikus dešimties metų laisvės atėmimo bausmės. Teikiant malonę, atsižvelgiama į nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, elgesį, požiūrį į darbą, atliktos bausmės laiką, nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos, visuomeninių organizacijų bei buvusių darboviečių nuomonę ir į kitas aplinkybes. Nepatenkinus malonės prašymo, pakartotinai jis svarstomas praėjus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams nuo ankstesnio svarstymo. Svarbu ir tai, kad nuteistiesiems laisvės atėmimu iki gyvos galvos atliekant bausmę suteikiama galimybė ugdyti galimam grįžimui į laisvę būtinus socialinius įgūdžius, pavyzdžiui, organizuojamas jų bendrasis ugdymas ir profesinis mokymasis; jeigu patys to pageidauja, jie gali dirbti, ir kt.

Iš esmės analogiškos pozicijos laikytasi ir kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 metais nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje, be kita ko, buvo spręstas klausimas dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės.

21

Pažymėtina, kad šiuo metu EŽTT yra nagrinėjama byla Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pe-

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016 22

ticijos Nr. 22662/13), kurioje aštuoni pareiškėjai, atliekantys laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pagal Konvencijos 3 straipsnį skundžiasi dėl jos sušvelninimo galimybės nebuvimo.

EŽTT sprendimas šioje byloje (jo priėmimo data kol kas nėra žinoma) turės svarbią reikšmę Lietuvos teisinei sistemai.

Laisvės atėmimas iki gyvos galvos skiriamas tik itin sunkius nusikaltimus padariusiems labai pavojingiems asmenims Baudžiamosios bylos Nr. 2K-7-2-699/2016, 2K-184-746/2016

Abiejose minėtose baudžiamosiose bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat atmetė nuteistųjų ir jų gynėjų skundus dėl to, kad paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė yra pernelyg griežta, ir konstatavo, kad teismai tokią bausmę paskyrė laikydamiesi baudžiamojo įstatymo reikalavimų.

Pirmojoje iš minėtų baudžiamųjų bylų laisvės atėmimas iki gyvos galvos nuteistajam buvo paskirtas už nužudymą dėl savanaudiškų paskatų – siekiant pašalinti asmenį, nepanorusį dalytis nusikalstamu pelnu ir konkuruojantį dėl įtakos sferų nusikalstamame versle, atsiskyrusį nuo nusikalstamo susivienijimo ir nepaisantį jo vadovų autoriteto. Teismai nustatė, kad nuteistasis, vadovaudamas bei dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, nužudė asmenį, kuris slapstėsi dėl prieš tai nepavykusio nužudymo, bet buvo surastas ir atvežtas į mišką prie iš anksto iškastos duobės, o jam pradėjus bėgti, nuteistasis į jį ne mažiau kaip du kartus iššovė, taigi nužudymą padarė kaip šio nusikaltimo vykdytojas, veikdamas tiesiogine apibrėžta tyčia dėl savanaudiškų paskatų. Šį nusikaltimą nuteistasis padarė praėjus keliems mėnesiams po to, kai dėl savanaudiškų paskatų nužudė kitą asmenį (už šį nusikaltimą jam buvo paskirtas laisvės atėmimas aštuoniolikai metų). Be to, nuteistasis taip pat dėl savanaudiškų paskatų dar vieną asmenį rengėsi, o kitą – pasikėsino nužudyti (už šiuos nusikaltimus jam paskirtas terminuotas laisvės atėmimas). Šių dviejų nužudymų, dviejų pasikėsinimų ir vieno rengimosi nužudyti padarymo aplinkybės rodo padidintą nusikaltimų pavojingumo laipsnį. Nuteistasis prieš tai buvo teistas, nusikalstama veikla buvo jo gyvenimo būdas. Laisvės atėmimas iki gyvos galvos paskirtas teismui padarius išvadą, kad nuteistasis yra labai pavojingas visuomenei ir jo nusikalstamų polinkių neįmanoma pakeisti švelnesne terminuoto laisvės atėmimo bausme. Šiuo atveju griežčiausios rūšies bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta, nes nenustatyta jokių aplinkybių, kurios rodytų nuteisto asmens vidinį išgyvenimą, kritišką požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nužudymo, teismuose jis neigė kaltę dėl visų nusikalstamų veikų padarymo (išskyrus dėl disponavimo suklastotais dokumentais, su kuriais buvo sulaikytas), o tai leidžia daryti išvadą, kad jam yra visiškai svetimas bendražmogiškų socialinių elgesio normų laikymasis, kritiškas savo elgesio vertinimas ir pagarba prigimtinei vertybei – žmogaus gyvybei.

Antrojoje baudžiamojoje byloje asmuo laisvės atėmimu iki gyvos galvos buvo nuteistas už tai, kad, siekdamas nuslėpti kitus nusikaltimus, itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės žmogų: būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių bei psichotropinių medžiagų, veikdamas bendri-

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016 23

ninkų grupe su kitu asmeniu, siekdamas nuslėpti prieš tai padarytus nusikaltimus – neteisėtą nepilnametės nukentėjusiosios laisvės atėmimą ir jos išžaginimą (už šiuos nusikaltimus jis taip pat nuteistas), uždarė nukentėjusiąją automobilio bagažinėje ir padegė automobilį. Dėl dūmų sukelto dusimo ir ugnies karščio nukentėjusioji mirė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad teismai, skirdami nuteistajam laisvės atėmimą iki gyvos galvos, atsižvelgė į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą ir dar du smurtinius nusikaltimus (sunkų ir apysunkį); nusikaltimas padarytas tiesiogine konkretizuota tyčia, šaltakraujiškai, esant trims kvalifikuojančioms aplinkybėms – bejėgiška nukentėjusiosios būklė, itin žiauriai ir siekiant nuslėpti kitus nusikaltimus; nusikaltimas padarytas dėl žemų paskatų ir sukėlė itin skaudžias pasekmes – nepilnametės nukentėjusiosios mirtį; kaltininkas dėl padaryto nusikaltimo neatgailavo; nusikaltimą padarė turėdamas teistumą už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką (būdamas recidyvistas); po nusikalstamos veikos padarymo teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą; praeityje – teistas už nusikalstamų veikų padarymą ir baustas administracine tvarka; nusikaltimo padarymo metu nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje, apibūdinamas neigiamai; nusikaltimą padarė bendrininkų grupe kaip bendravykdytojas; būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių bei psichotropinių medžiagų, ir tai turėjo įtaką nusikaltimo padarymui. Kiekvienas nužudymas, savaime suprantama, vertintinas kaip nežmoniškas ir žiaurus veiksmas, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į veikos padarymo būdą (iš esmės gyvo žmogaus sudeginimas, ypač didelių fizinių kančių jam sukėlimas), taip pat į kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti apie ypatingą nusikaltimo pavojingumą ir nuteistųjų žiaurumą, jų, apsvaigusių nuo psichotropinių medžiagų, išskirtinai drastišką elgesį, rodantį moralės ir elgesio normų niekinimą (iki tol nukentėjusiosios ir nuteistųjų nesiejo jokie tarpusavio santykiai, jie nebuvo pažįstami, nukentėjusioji buvo sutikta gatvėje ir nugabenta į jai nežinomą vietą, su ja elgtasi kaip su daiktu, neteisėtai atimta laisvė, jai neturint jokios galimybės pasirinkti buvimo vietos, sumušta, pažeminta, išžaginta, uždaryta į automobilio bagažinę ir palikta mirti tyčia padegant automobilį), griežčiausios bausmės paskyrimas yra neišvengiamas. Tik tokios bausmės rūšies paskyrimas leis pasiekti bausmių skyrimo tikslus ir gali sulaikyti nuo naujų nusikaltimų padarymo, nes nusikaltimo padarymo aplinkybės rodo didelį nusikalstamų veikų pavojingumą, o patį nusikaltėlį apibūdina kaip itin cinišką, žiaurų ir visiškai abejingą kito žmogaus išgyvenimams bei gyvybei. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas ir skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nepažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimo užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

NUSIKALTIMAI ŽMONIŠKUMUI IR KARO NUSIKALTIMAI

Nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų samprata ir baudžiamosios atsakomybės už juos principai pirmiausia susiformavo tarptautinėje teisėje. Šiais nusikaltimais kėsinamasi į visuotinai pripažintus ir tarptautinėje teisėje įtvirtintus gėrius ir vertybes, kurie užtikrina žmonijos ir valstybių saugų egzistavimą. Dėl didelio masto ir pavojingumo šie nusikaltimai kelia grėsmę ir daro žalą net tik konkretiems nuo jų nukentėjusiems asmenims, bet ir ištisoms žmonių grupėms, o galiausiai – visai žmonijai. Nusikaltimai žmoniškumui paprastai (kai kuriais atvejais ir karo nusikaltimai) yra tam tikros valstybės politikos rezultatas.

Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis

Dėl paminėtų aptariamų nusikaltimų ypatumų po Antrojo pasaulinio karo tarptautinėje teisėje susiformavo principas, kad už nusikaltimus žmoniškumui ir sunkiausius karo nusikaltimus kaltininkai atsako nepriklausomai nuo to, ar veikos padarymo metu ji buvo laikoma nusikaltimu pagal valstybės, kurioje padaryta, teisę. Asmuo, vykdęs vyriausybės ar karinio viršininko įsakymą, neatleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu jis iš tikrųjų turėjo moralinio pasirinkimo galimybę. Šiems nusikaltimams netaikoma baudžiamosios atsakomybės senatis.

Tačiau ir vykdant teisingumą bylose dėl tokių veikų, dažnai susijusių su skaudžiais istoriniais įvykiais, būtina laikytis teisinėje valstybėje galiojančių žmogaus teisių ir baudžiamosios teisės principų. Principas nullum crimen nulla poena sine lege (niekas negali būti pripažintas kaltu ir nubaustas, jeigu nėra įstatymo) reiškia, kad niekas negali būti nuteistas už veiksmus ar neveikimą, kurie pagal jų padarymo metu galiojusius valstybės įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais. Šis principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir baudžiamajame įstatyme, taip pat tarptautinės teisės aktuose dėl žmogaus teisių (pavyzdžiui, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 7 straipsnyje).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra išaiškinęs, kad ši garantija yra esminis teisinės valstybės elementas. Jos tikslas – apsaugoti asmenį nuo savavališko baudžiamojo persekiojimo, nuteisimo ir bausmės. Nusikalstama veika turi būti apibrėžta teisėje (nacionalinėje ar tarptautinėje) tiksliai, kad asmuo iš atitinkamos nuostatos teksto ir, jeigu reikia, pasinaudojęs teismų aiškinimu ar teisine konsultacija, galėtų žinoti, už kokius veiksmus ar neveikimą jam kils baudžiamoji atsakomybė.

24

Lietuvos teismų praktikoje dažniausiai nagrinėjami genocido ir okupuotos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

valstybės civilių trėmimo nusikaltimai, kurie buvo padaryti Antrojo pasaulinio karo ar pokario metais. Kadangi tuo metu Lietuvos teritorijoje taikomuose įstatymuose nebuvo numatyta baudžiamoji atsakomybė už tokius nusikaltimus, tai už juos atsakingi asmenys persekiojami ir baudžiami pagal Lietuvos Respublikos 1961 ar 2000 m. baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK). Tačiau laikantis principo nullum crimen sine lege, tokia grįžtamoji baudžiamojo įstatymo galia (jo taikymas atgal) galima tik su sąlyga, kad veikos padarymo metu ji buvo laikoma nusikaltimu pagal visuotinai pripažintas tarptautinės teisės normas ar civilizuotų tautų visuotinai pripažintus bendruosius teisės principus, ir nuteistasis galėjo numatyti, kaip gali būti kvalifikuojama veika, už kurią jis galiausiai nuteistas.

Sovietinio okupacinio režimo represinių struktūrų veikla prieš Lietuvos partizanus, kaip reikšmingą nacionalinės, etninės grupės – lietuvių tautos – dalį, vertinama kaip genocidas Baudžiamosios bylos Nr. 2K-P-18-648/2016, 2A-P-8-788/2016, 2K-5-895/2016

Pagal 1948 metų Jungtinių Tautų Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį (toliau – Konvencija prieš genocidą) genocidas – tai tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama visiškai ar iš dalies sunaikinti kokią nors nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę. O Lietuvos BK apibrėžiant genocido nusikaltimą į saugomų grupių sąrašą yra įtrauktos dar socialinės ir politinės grupės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. kovo 18 d. nutarime pažymėjo, kad taip atsitiko dėl konkrečių tarptautinių teisinių, istorinių ir politinių aplinkybių, kuriomis okupaciniai totalitariniai režimai padarė Lietuvoje tarptautinius nusikaltimus. Tačiau Konstitucinis Teismas pripažino BK nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį asmuo gali būti teisiamas už socialinės ar politinės grupės genocidą, padarytą iki baudžiamosios atsakomybės už tokį genocidą įtvirtinimo BK, t. y. numatytas Lietuvos baudžiamojo įstatymo taikymas atgal dėl veiksmų, kurie nelaikomi genocidu pagal visuotinai pripažintas tarptautinės teisės normas, prieštaraujančiu Konstitucijoje įtvirtintam principui nullum crimen nulla poena sine lege ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Kita vertus, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal visuotinai pripažintas tarptautinės teisės normas genocidu gali būti pripažįstami tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama sunaikinti tam tikras socialines ar politines grupes kaip tokią reikšmingą nacionalinės, etninės, rasinės ar religinės grupės dalį, kurios sunaikinimas turėtų įtakos visai atitinkamai grupei – jos išlikimui. Todėl vertinant veiksmus, atliktus prieš pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvius kaip politinę grupę, turi būti atsižvelgiama į šios grupės reikšmingumą visai nacionalinei grupei (lietuvių tautai).

Be to, 2015 m. spalio 20 d.1 EŽTT Didžioji kolegija byloje Vasiliauskas prieš Lietuvą 9 balsais prieš 8 nusprendė, kad nuteisiant pareiškėją už Lietuvos gyventojų politinės grupės genocidą – dalyvavimą 1953 metais nužudant du Lietuvos partizanus – buvo pažeistas Konvencijos 7 straipsnis, nes 1953 metais politinių grupių genocidas pagal tarptautinę teisę nebuvo pripažįsta-

25

1 V. Vasiliauskas į EŽTT kreipėsi dar 2005 metais, kai buvo priimta galutinė kasacinė nutartis jo baudžiamojoje byloje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016 26

mas. Valstybės negali taikyti savo baudžiamųjų įstatymų, kuriuose nustatytas platesnis genocido apibrėžimas, atgal, t. y. nuteisti asmens už įvykius, buvusius iki įstatymo įsigaliojimo. Už tokius įvykius asmenį galima persekioti tik už genocidą, kaip jis suprantamas tarptautinėje teisėje – už nacionalinių, etninių, rasinių ar religinių grupių genocidą. EŽTT Didžioji kolegija nusprendė, kad Lietuvos teismai V. Vasiliausko baudžiamojoje byloje nepagrindė išvados, jog Lietuvos partizanai sudarė reikšmingą nacionalinės grupės dalį.

Išdėstyti Konstitucinio Teismo ir EŽTT išaiškinimai buvo svarbūs kasacinio teismo 2016 metais nagrinėtose genocido bylose, kuriose buvę Lietuvos Respubliką okupavusios SSRS represinių saugumo struktūrų pareigūnai kaltinti Lietuvos partizanų genocidu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi konstatavo, kad S. D. pagrįstai nuteistas už tai, kad 1956 metais būdamas LSSR valstybės saugumo komiteto (VSK, toliau – KGB) pareigūnas (vyresnysis operatyvinis įgaliotinis) dalyvavo lietuvių ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai judėjimo struktūros – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos – pirmininko ir Gynybos pajėgų vado, partizanų pulkininko Adolfo Ramanausko – ,,Vanago“, bei jo žmonos – partizanės Birutės Mažeikaitės sulaikymo operacijoje. Taip kaltinamasis padėjo sovietų okupacinės valdžios atstovams įvykdyti prieš juos, kaip atskiros nacionalinės-etninės-politinės grupės – lietuvių ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacijai – narius, genocido veiksmus. Sulaikytas A. Ramanauskas buvo įkalintas, kalėjime tą pačią dieną nenustatytų asmenų žiauriai kankinamas ir sunkiai sužalotas. Vėliau jis buvo tardomas ir neteisėtos sovietų okupacinės valdžios teismo nuosprendžiu nuteistas mirties bausme ir nužudytas ją įvykdžius. B. Mažeikaitė neteisėtos sovietų okupacinės valdžios teismo nuosprendžiu aštuoneriems metams deportuota į SSRS RSFSR Kemerovo srities lagerį.

Nuteistojo gynėjas teigė, kad S. D. negalima nuteisti už padėjimą įvykdyti politinės grupės genocidą, nes 1956 metais už tai nebuvo numatyta baudžiamoji atsakomybė nei pagal tarptautinę, nei pagal Lietuvos teisę. Plenarinė sesija remdamasi tuo metu egzistavusiais tarptautinės teisės šaltiniais, konstatavo, kad 1956 metais genocidas buvo pripažįstamas nusikaltimu pagal tarptautinę teisę. Plenarinė sesija vadovaudamasi, be kita ko, ir Konstitucinio Teismo nutarimu, įvertino 1940–1956 metų laikotarpio tarptautines teisines ir istorines aplinkybes. Teismas atsižvelgė į nacionalinio pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai masiškumą bei okupacinės valdžios vykdytų represijų prieš Lietuvos gyventojus, kuriomis siekta sunaikinti Lietuvos pilietinės tautos pagrindą, be kita ko, buvusią Lietuvos valstybės socialinę ir politinę struktūrą, mastą. Taip pat atkreiptas dėmesys į ginkluotų pasipriešinimo dalyvių – Lietuvos partizanų, įgyvendinusių tautos teisę į savigyną nuo okupacijos ir agresijos, vaidmenį ir reikšmę šiomis aplinkybėmis.

Atsižvelgdama į tai, Plenarinė sesija konstatavo, kad pasipriešinimo okupacijai (rezistencijos) dalyviai – Lietuvos partizanai, jų ryšininkai ir rėmėjai – buvo reikšminga lietuvių tautos kaip nacionalinės, etninės grupės dalis. Ši dalis turėjo esminės įtakos lietuvių tautos išlikimui, buvo labai svarbi siekiant apsaugoti ir ginti lietuvių tautinį identitetą, kultūrą bei nacionalinę savimonę.

Taigi šios grupės asmenų naikinimas tiek pagal tarptautinę teisę, tiek pagal BK vertintinas kaip genocidas. A. Ramanauskas ir B. Mažeikaitė – aktyvūs rezistencijos dalyviai, o A. Ramanauskas dar ir vienas iš jos vadovų. Vadinasi, jie buvo pagal Konvenciją prieš genocidą saugomos naci-

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

onalinės, etninės grupės, prieš kurią buvo nukreipti okupacinės valdžios institucijų veiksmai siekiant sunaikinti jos dalį, nariai. 1956 metais S. D. buvo žinomi genocidą draudžiantys tarptautinės teisės aktai, juolab kad SSRS dalyvavo Konvencijoje prieš genocidą. Kaltinamasis suvokė LSSR valstybės saugumo ministerijos (toliau – MGB)–KGB, kaip represinės struktūros, vieną iš esminių veiklos tikslų – fiziškai sunaikinti organizuoto lietuvių nacionalinio pasipriešinimo okupaciniam sovietų režimui judėjimo narius – Lietuvos partizanus, jų ryšininkus ir rėmėjus. Jis galėjo numatyti, kad Lietuvos partizanų, kaip reikšmingos dalies lietuvių tautos, naikinimas gali būti kvalifikuojamas kaip genocidas. Plenarinė sesija pabrėžė, kad pagal bendruosius teisės principus kaltinamieji negali pateisinti savo elgesio vien tuo, kad tai buvo įprasta praktika. Valstybės praktika toleruoti ar skatinti veikas, kurios buvo laikomos nusikaltimais pagal nacionalinės ar tarptautinės teisės aktus, ir su tuo susijęs kaltininkų nebaudžiamumo jausmas neužkerta kelio patraukti juos atsakomybėn ir nubausti.

Plenarinės sesijos nuomone, tai, kad kaltinime nenurodyti konkretūs asmenys, kankinę ir sušaudę A. Ramanauską bei deportavę B. Mažeikaitę, nereiškia, kad S. D. nuteistas nepagrįstai. Ši aplinkybė neturi esminės reikšmės teisiniam jo nusikalstamos veikos vertinimui. Dalyvavimas genocide pasireiškia ne tik veiksmų, kuriais atimama gyvybė, žalojami žmonės, sudaromos nežmoniškos gyvenimo sąlygos ar ribojamas gimstamumas, atlikimu, bet ir sąlygų tokių veiksmų atlikimui sudarymu – padėjimo veiksmais. Plenarinės sesijos nuomone, šioje byloje tiesioginiai genocido vykdytojai nenustatyti dėl objektyvių priežasčių (pernelyg ilgas laiko tarpas nuo nusikaltimo padarymo iki tyrimo pradžios, archyvinių dokumentų trūkumas, asmenų, dalyvavusių genocide, nustatymo sudėtingumas ir pan.). Be to, sovietinis genocidas tarptautinių teisminių institucijų iki šiol nėra įvertintas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas S. D. paskirtos bausmės dydį sumažino iki faktiškai atlikto jos laiko – penkių mėnesių 6 dienų. Teismas atsižvelgė į tai, kad padarytame nusikaltime S. D. vaidmuo buvo antraeilis, šiuo metu jam yra aštuoniasdešimt penkeri metai, jis silpnos sveikatos ir nepadaręs jokių kitų nusikaltimų. Be to, nuo nusikaltimo padarymo praėjo beveik šešiasdešimt metų; S. D. dalį laisvės atėmimo bausmės yra atlikęs. Teismas konstatavo, kad iš įstatyme numatytų bausmės tikslų šiuo atveju gali būti pasiektas tik vienas – nubaudimas, kiti bausmės tikslai objektyviai negali būti pasiekti ir netenka prasmės.

Tuo tarpu po minėto EŽTT sprendimo byloje Vasiliauskas prieš Lietuvą V. Vasiliausko teisių perėmėjų prašymu atnaujinta jo baudžiamoji byla. 2016 m. spalio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų plenarinės sesijos nutartimi ši byla nutraukta dėl kaltinamųjų V. Vasiliausko ir M. Ž. mirties.

27

V. Vasiliauskas buvo nuteistas už tai, kad tarnaudamas MGB vietos padalinio operatyviniu įgaliotiniu 1953 metais, padedant M. Ž., kuri suteikė duomenis apie Lietuvos partizanus J. Aštrauską ir A. Aštrauską, nurodė kelią iki jų buvimo vietos ir už tai gavo 2000 rublių, kartu su kitais MGB pareigūnais nuvyko prie partizanų bunkerio, jį apsupo ir užpuolė. Šio užpuolimo metu Aštrauskai buvo nušauti, t. y. fiziškai sunaikinti kaip atskirai politinei grupei priklausę pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai dalyviai. Plenarinė sesija nurodė, kad V. Vasiliausko dalyvavimas sovietų okupacinės struktūros operacijoje, kurios metu buvo nužudyti du Lietuvos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016 28

partizanai, byloje nustatytas ir nekelia jokių abejonių. Šie veiksmai buvo sovietinio okupacinio režimo vykdytų represijų prieš Lietuvos gyventojus dalis ir vertintini kaip nukreipti ne tik prieš konkrečius asmenis, bet ir prieš Lietuvos valstybę plačiąja prasme. Plenarinė sesija patvirtino S. D. bylos nuostatą, kad Lietuvos partizanai buvo reikšminga lietuvių tautos, kaip nacionalinės, etninės grupės, dalis, todėl prieš juos nukreipta sovietinio okupacinio režimo represinių struktūrų veikla gali būti pripažinta genocidu. Tačiau plenarinė sesija nustatė, kad V. Vasiliausko bylos kaltinimas ir visų teismų sprendimai buvo priimti vadovaujantis klaidinga nuostata, kad Lietuvos teisėje įtvirtinta ir politinių bei socialinių grupių požymiais papildyta genocido norma visa apimtimi gali būti taikoma 1953 metų įvykiams. Dėl to EŽTT sprendime konstatuotas pamatinio Konvencijos 7 straipsnyje nustatyto reikalavimo pažeidimas, kuris kartu reiškia ir Lietuvos nacionalinės teisės atitinkamų nuostatų pažeidimą. Šie pažeidimai privalo būti ištaisyti. Plenarinės sesijos nuomone, tai galima būtų padaryti tik atitinkamai pakeitus V. Vasiliauskui kaltinimą, užtikrinant jam galimybę tiksliai suvokti performuluoto kaltinimo pobūdį ir nuo jo gintis. Tačiau Baudžiamojo proceso kodekso normos nenumato jokios galimybės modifikuoti ar keisti kaltinimų mirusiam asmeniui. Todėl kasacinis teismas panaikino teismų priimtus sprendimus V. Vasiliausko byloje ir procesą nutraukė mirus kaltinamajam. Kadangi byloje nustatyti pažeidimai turėjo įtakos ir kartu su V. Vasiliausku nuteistai M. Ž., kuri yra mirusi, baudžiamoji byla tuo pačiu pagrindu nutraukta ir jai. Šeši Plenarinės sesijos teisėjai pareiškė atskirąją nuomonę, pasak kurios, prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą vis dėlto turėjo būti atmestas, paliekant galioti joje priimtus teismų sprendimus. Šių teisėjų nuomone, EŽTT nustatytas Konvencijos 7 straipsnio pažeidimas galėjo būti ištaisytas išdėsčius išsamius motyvus, kodėl Lietuvos partizanai buvo reikšminga lietuvių tautos kaip nacionalinės grupės dalis, atitinka saugomos grupės dalies pagal Genocido konvenciją požymius ir šios grupės asmenų žudymas tiek pagal tarptautinę teisę, tiek pagal BK vertintinas kaip genocidas.

Tuo tarpu dar vienoje baudžiamojoje byloje, atmetus nukentėjusiosios (žuvusio partizano sesers) kasacinį skundą, buvo palikti galioti teismų sprendimai, kuriais M. M. išteisintas dėl kaltinimo genocidu dalyvavus fiziškai sunaikinant Lietuvos partizaną A. Kraujelį. Toks kaltinimas M. M. buvo pareikštas dėl jo dalyvavimo 1965 metais vykusioje KGB operacijoje. Jos metu radus A. Kraujelio bunkerį po gyvenamajame name esančia krosnimi, apsupus ir apšaudant namą, jis nusprendė gyvas nepasiduoti ir nusišovė. Kasacinis teismas pažymėjo, kad vien tai, jog A. Kraujelis buvo sulaikomas 1965 metais, nepaneigia jo kaip partizano statuso ir to, kad sulaikymas galėjo būti susijęs ir su jo kaip partizano veikla (taip pat ir partizaninio karo metu) priešinantis sovietų okupacijai. Tačiau savaime M. M. dalyvavimas sulaikant A. Kraujelį nereiškia jo kaltės dėl genocido padarymo. M. M. veiksmuose nebuvo būtinųjų subjektyviųjų genocido požymių – tiesioginės tyčios ir specialaus tikslo. Teismai nustatė, kad iš vakaro tiesioginis viršininkas nedetalizuodamas nurodė M. M. kitą dieną dalyvauti kratoje Utenos rajone. Tik nuvykus į Utenos rajoną, nepažįstamas tardytojas iš Vilniaus informavo, kad krata bus daroma turint tikslą surasti ir suimti ieškomą „ginkluotą nelegalą“ A. Kraujelį, kuriam iškelta baudžiamoji byla. M. M. nežinojo, dėl kokių nusikaltimų A. Kraujeliui buvo iškelta baudžiamoji byla, nematė jokių KGB struktūrose turėtų dokumentų, susijusių su juo ir jo veikla. Į Anykščius M. M. buvo paskirtas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

atlikti praktikos, dvejiems metams išėjo rašyti diplominio darbo, 1964 m. išvažiavo į Kijevo specialiąją mokyklą, grįžo 1965 m. vasario mėn., t. y. prieš mėnesį iki kratos. Baudžiamoji byla A. Kraujeliui buvo iškelta KGB tardymo skyriuje Vilniuje. Nėra duomenų, kad M. M. šioje byloje iki nagrinėjamo įvykio būtų atlikęs kokius nors procesinius veiksmus, rinkęs ar susipažinęs su jau surinkta KGB operatyvine medžiaga dėl A. Kraujelio. Byloje apskritai nėra duomenų apie tai, kad M. M. kada nors būtų buvęs įvykio vietoje, kai buvo nužudytas ar nusižudė dar nors vienas Lietuvos partizanas. Įvertinusi tokias teismų nustatytas aplinkybes, kasacinio teismo teisėjų kolegija neturėjo pagrindo teigti, kad M. M. suvokė, jog dalyvauja sulaikant būtent A. Kraujelį kaip partizaną, ir veikė turėdamas specialų tikslą fiziškai sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių politinei grupei (partizanams). Juolab kad M. M. sulaikymo operacijos neorganizavo ir jai nevadovavo. Šios išvados nepaneigė ir kasacinio skundo argumentai. Teisėjų kolegija priminė, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Dalyvavimas tremiant okupuotos Lietuvos gyventojus – karo nusikaltimas. Atsakomybės už šį nusikaltimą nešalina tai, kad kaltininkas tik vykdė okupacinės valdžios įsakymus Baudžiamoji byla Nr. 2K-214-976/2016

A. K. pagal BK 102 straipsnį buvo nuteistas už tai, kad 1949 metais, būdamas LSSR Valstybės saugumo ministerijos Tardymo dalies padalinio vyr. tardytojas, bendrininkaudamas su kitais sovietų okupacinės valdžios represinių struktūrų darbuotojais, vykdė civilių gyventojų trėmimą iš okupuotos Lietuvos teritorijos į okupavusios valstybės, SSRS, teritoriją. Taip pat iš nuteistojo trims nukentėjusiesiems priteista po 15 000 Eur, kitiems trims – atitinkamai 10 000, 8000 ir 6000 Eur. Kasacinis teismas atmetė nuteistojo ir jo gynėjos argumentus, kad A. K. 1949 metais negalėjo numatyti, jog jo veiksmai yra nusikaltimas žmoniškumui ar karo nusikaltimas. Teismas nustatė, kad 1949 metais civilių asmenų trėmimas (deportacija) tarptautinėje teisėje buvo pakankamai aiškiai apibrėžtas kaip karo nusikaltimas, be to, buvo laikomas karo nusikaltimu pagal civilizuotų tautų visuotinai pripažintus bendruosius teisės principus. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad civilių trėmimas iš okupuotos valstybės teritorijos buvo pripažįstamas karo nusikaltimu ir tuo atveju, kai padarytas okupacijos (nebūtinai tik karo) metu.

29

Kasatoriai įrodinėjo, kad A. K. neatliko jokių tiesioginių trėmimo veiksmų, nebuvo įtrauktas į specialų būrį vykdant operaciją „Priboj“, negavo apdovanojimų kaip tiesioginis trėmimų vykdytojas. Jis tik dirbo techninį darbą pasirašydamas išvadas, kurios nebuvo įsakymai ištremti civilius gyventojus, ir pildydamas dokumentus. Kasacinis teismas nurodė, kad trėmimas – tai ne tik asmenų įsodinimas į ešeloną, kaip buvo teigiama skunde, o visuma veiksmų, kurių atlikimas buvo reikalingas įgyvendinti galutinį SSRS nutarimuose nurodytą tikslą – juose nurodytų

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

civilių asmenų grupių iškeldinimą iš Lietuvos teritorijos. A. K. buvo pripažintas kaltu už tai, kad parengė ir savo parašu patvirtino išvadas dėl civilių gyventojų ištrėmimo į nutolusius SSRS rajonus specialiajam apgyvendinimui. Minėtas išvadas patvirtinus atitinkamiems pareigūnams, jų pagrindu sovietinių represinių struktūrų atstovai 1949 m. kovo 25 d. sulaikė ir į geležinkelio ešeloną perdavė civilius Lietuvos gyventojus, dėl to šie asmenys prievarta buvo išvežti į SSRS, RSFSR Irkutsko sritį. Civilių asmenų trėmimas buvo gerai organizuotas kompleksinis veikimas, susidėjęs iš įvairių administracinių procedūrų grandinės. Kiekviena atskira procedūra, tarpinis veiksmas ar sprendimas, buvo būtinas galutiniam rezultatui pasiekti, priverstinai išvežti civilius iš Lietuvos teritorijos. A. K. pareiga buvo patikrinti, ar byloje surinkti duomenys yra teisingi ir ar nėra SSRS nutarimuose nurodytų aplinkybių, kurias nustačius civiliai asmenys galėjo būti neištremti. Parašas ant išvados patvirtindavo, kad pateikti duomenys teisingi ir kad asmuo bei jo šeima gali būti išvežami. Išvados buvo vienas iš sudedamųjų tremties bylos dokumentų, būtinas, kad prasidėjęs trėmimo procesas būtų baigtas; kiti dokumentai negali jos pakeisti. Taigi, A. K. savo veiksmais prisidėjo prie pradėtos tremties procedūros įgyvendinimo prieš tuos žmones, dėl kurių išvadose jis pasirašė. Jo veiksmai buvo neatsiejami nuo tiek prieš tai buvusių veiksmų, tiek po to sekusių aukštesnių pareigūnų patvirtinimo ar sutikimo ištremti nurodytus asmenis, turint tikslą įgyvendinti įsakymą ištremti tam tikrą civilių grupę. Kasacinis teismas konstatavo, kad trėmimo proceso procedūrų grandinėje A. K. veiksmai pagrįstai įvertinti kaip trėmimo vykdytojo veiksmai – tiesioginis dalyvavimas trėmimo procese (mechanizme).

Kasacinis teismas taip pat atmetė skundo argumentus, kad A. K. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios (kaltininkas suvokė, kad dėl jo veiksmų tremiami ar perkeliami civiliai, ir to siekė).

Vien tai, kad, kaip nurodoma kasaciniame skunde, tik XX amžiaus pabaigoje buvo pripažintas Lietuvos okupacijos faktas, nepaneigia paties okupacijos fakto egzistavimo visą okupacijos laikotarpį. Kartu tai nėra kliūtis tuo laikotarpiu gyvenusiems asmenims suvokti neteisėtus vienos valstybės veiksmus prieš kitą valstybę. Juolab kad šį laikotarpį okupuotoje valstybėje buvo vykdoma aktyvi rezistencinė (ginkluota ir neginkluota) veikla, patvirtinusi tautos priešinimąsi kitos valstybės veiksmams. Būtent šiam priešinimuisi malšinti buvo įsteigtos institucijos, kuriose ir dirbo nuteistasis A. K. A. K. sąmoningai ir savanoriškai vykdė tarnybą tuometinėje valstybės saugumo tarnyboje.

Ilgalaikis darbas okupacinės valdžios struktūroje rodo pasirinkimo tarnauti okupacinei valdžiai kryptingumą, taip sąmoningai vykdant jos nurodymus, ir būtent tai paneigia jo tvirtinimą apie tuometinės politinės situacijos nesuvokimą.

30

Kasatoriai teigė, kad ne A. K., o vadovybė priimdavo sprendimus dėl trėmimų, o jis gavęs įsakymą neturėjo pasirinkimo teisės. Tačiau kasacinis teismas nurodė, kad neteisėto įsakymo įvykdymas nešalina galimybės patraukti baudžiamojon atsakomybėn nei jį davusį, nei jį įvykdžiusį asmenį. Pagal tarptautinę teisę įsakymas vykdyti nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus laikomas žinomai nusikalstamu, todėl nešalina baudžiamosios atsakomybės jį vykdžiusiam asmeniui. Byloje nebuvo duomenų, leidžiančių teigti, kad nuteistasis neturėjo pasirinkimo vykdyti ar nevykdyti atitinkamus įsakymus, dalyvaujant civilių trėmimo procese. Priešingai, jis dirbo šį darbą ir vykdė jam pavestas pareigas laisva valia.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS PRAKTIKA ŠEIMOS TEISĖ Šeima yra visuomenės vertybė, grindžiama monogamijos, santuokos savanoriškumo, sutuoktinių lygiateisiškumo, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei kitais principais. Šeimos teisiniai santykiai apima tiek sutuoktinių tarpusavio santykius, tiek tėvų ir vaikų tarpusavio santykius ir gali būti turtiniai ir asmeniniai neturtiniai. Vienas iš turtinių santykių pavyzdžių gali būti tėvų pareiga teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, kuri neretai tampa ginčo objektu sutuoktiniams išsiskyrus ar vaiko tėvams gyvenant skyrium, o neturtiniai santykiai, be kita ko, apima tėvų ir vaikų asmenines neturtines teises, pvz., vaikų teisę žinoti, kas yra jų Civilinių bylų skyriaus teisėja tėvai, taip pat teisę būti išklausytiems, kai sprendžiami Gražina Davidonienė bet kokie su vaiku susiję klausimai, jeigu vaikas jau geba suformuluoti savo nuomonę. Modernėjant visuomenės santykiams, laisvo asmenų judėjimo suteikiamos galimybės lemia šeiminių santykių tarp skirtingų valstybių piliečių kūrimąsi, šeimos yra laisvos pasirinkti savo gyvenamąją vietą bet kurioje valstybėje, todėl šeimos narių turtiniai ir neturtiniai santykiai vis dažniau būna susiję ne su viena, bet su keliomis valstybėmis, o teismams tampa aktualus šeimos bylų teismingumo klausimas, kai sprendžiama, kurios šalies teismai turi nagrinėti ginčus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir kt.

Kai vienas iš vaiko tėvų nesusitaręs su kitu nusprendžia dėl papildomų vaiko priežiūros išlaidų, jis turi teisę reikalauti iš antrojo atlyginti jų dalį tik tuo atveju, jeigu išlaidos buvo objektyviai būtinos, o jų dydis – protingas Civilinė byla Nr. 3K-7-231-969/2016

31

Antstolis, vykdydamas teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo, iš vaikų tėvo gavo prašymą perskaičiuoti išlaikymo skolą, nes šis papildomai sumokėjo už vaikų odontologijos paslaugas, nors toks išlaikymas nebuvo nustatytas teismo sprendime, kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas byloje nurodė, kad tėvai gali gera valia teikti vaikui papildomą išlaikymą tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Svarbu yra atsižvelgti į vaiko poreikių pasikeitimą (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas, nuolatinė priežiūra). Papildomos vaiko priežiūros išlaidos tarp tėvų paskirstomos proporcingai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

jų turtinei padėčiai. Atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę, teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai bendru sutarimu. Kai dėl pirmiau nurodytų dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, paprastai jis ir faktiškai patiria papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas. Tokiais atvejais jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik tuomet, jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, būtinas ir tinkamas, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu.

Kai sprendžiamas klausimas dėl nepilnamečio vaiko (14 metų paauglio) gyvenamosios vietos pakeitimo tėvams gyvenant skyrium, nepilnametis turi būti išklausytas tiesiogiai, o jo noras gyventi su vienu iš tėvų turi būti įvertintas atsižvelgiant į jo norų atitiktį jo interesams Civilinė byla Nr. e3K-3-511-378/2016

Sutuoktiniams nutraukus santuoką, buvo išspręstas jų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimas ir abu broliai liko gyventi su motina. Po kelerių metų vaikų tėvas kreipėsi į teismą ir prašė teismo nustatyti vieno iš sūnų – 14 metų nepilnamečio vaiko – gyvenamąją vietą su juo, nurodė, kad sūnus vis dažniau pasakoja apie ginčus su motina, tarpusavio nesutarimus, motinos skiriamas bausmes, buvo pabėgęs iš namų, prašė tėvą pasiimti jį gyventi pas save. Teismai nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą paliko su motina, labiau atsižvelgdami į vaiko interesus, o ne į kategoriškai išreikštą sūnaus norą gyventi su tėvu, tačiau kasacinis teismas, vadovaudamasis ne tik nacionaline, bet ir tarptautine teismų praktika, atkreipė dėmesį, kad berniukas buvo 14 metų paauglys, gebantis išreikšti savo nuomonę. Kuo vaikas brandesnis, tuo kyla didesnis poreikis gerbti jo autonomiją. Be to, jeigu tėvų galimybės auginti vaiką yra vienodos ar panašios, vaiko pozicija dėl to, su kuriuo iš tėvų jis nori gyventi, turėtų būti gerbiama.

Kita vertus, kasacinis teismas pažymėjo ir tai, kad teismas taip pat turi įvertinti vaiko aplinkos saugumą, stabilumą, glaudaus ryšio su broliu ar seserimi išsaugojimą, vaiko ryšių su kiekvienu iš tėvų stiprumą. Grąžinęs bylą iš naujo nagrinėti, kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo spręsdamas šalių ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turėtų išklausyti vaiką tiesiogiai bei įvertinti jo norą, su kuriuo iš skyrium gyvenančių tėvų jis nori gyventi, atsižvelgdamas į vaiko nurodytus motyvus bei vaiko norų atitiktį jo interesams.

Tėvų, gyvenančių skirtingose valstybėse, ginčai dėl vaikų nagrinėtini toje valstybėje, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta Civilinė byla Nr. 3K-3-454-969/2016

32

Vaiko motina prašė teismo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš tėvo išlaikymą

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016 33

vaikui ir išlaikymo įsiskolinimą. Teismai nustatė, kad motinos ir vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, tėvo – Norvegijos Karalystėje. Teismai sprendė, kad byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, t. y. byla nagrinėtina Lietuvos Respublikos teisme.

Kasacinis teismas laikė šią teismų išvadą pagrįsta, nurodė, kad reikalavimai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nagrinėtini Lietuvos Respublikos teismuose, nes vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai motina kreipėsi į teismą, buvo Lietuvos Respublikoje. Vaiko nuolatine gyvenamąja vieta laikoma tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, nuolatinė gyvenamoji vieta. Pasisakydamas dėl to, kas yra nuolatinė asmens gyvenamoji vieta, kasacinis teismas akcentavo svarbiausius kriterijus: buvimo tam tikros valstybės teritorijoje trukmė, reguliarumas, sąlygos ir priežastys, pilietybė, darbo vieta ir sąlygos, kalbos mokėjimas, šeimos ir socialiniai ryšiai ir kt. Spręsdamas, kad vaiko gyvenamoji vieta yra Lietuvoje ir kad byla nagrinėtina Lietuvos Respublikos teismuose, kasacinis teismas laikė svarbiomis šias bylos aplinkybes: motina ir vaikas yra Lietuvos Respublikos piliečiai; vaikas gimė Lietuvoje, motina su vaiku nuo jo gimimo gyvena Lietuvoje su savo tėvais (išskyrus trumpalaikius išvykimus), Lietuvoje deklaruota motinos su vaiku gyvenamoji vieta, Lietuvoje vaikas nuolat vedamas į sveikatos priežiūros įstaigą (čia jis prižiūrimas ir gydomas), Norvegijos teismai pripažino, kad vaikas negyvena Norvegijoje.

Kasacinis teismas, laikydamas pagrįstu teismų sprendimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina Lietuvoje, kur vaikas nuo pat gimimo ir gyveno, nurodė, kad kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų dėl vaiko normalaus vystymosi, o tokia aplinka jam būtų sukurta, jei vaiko gyvenamoji vieta būtų pakeista nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Tokių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta. Tėvas, prieštaraudamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina, nurodė, kad motina be jo leidimo išveža vaiką į užsienį, taip trukdydama jam bendrauti su sūnumi.

Kasacinis teismas nurodė, kad tėvo (motinos) geranoriškumas, užtikrinant vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, polinkis ne tik savo nuožiūra priimti sprendimus vaiko gyvenimo klausimais gali būti svarus argumentas, nustatant vaiko gyvenamąją vietą būtent su šiuo asmeniu. Vienas iš tėvų, norėdamas išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienį, turi gauti kito tėvo sutikimą, o jo negavęs – kreiptis į teismą tam, kad gautų leidimą, tačiau tokie reikalavimai netaikytini dėl tėvų laikino išvykimo su vaikais į užsienį. Kasacinis teismas laikė pagrįstu teismų sprendimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, nes byloje nenustatyta, jog ji trukdo tėvui bendrauti su vaiku, į užsienį su vaiku be tėvo sutikimo ji buvo išvykusi laikinai, vaiko gyvenimo sąlygos su motina yra tinkamos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

SUTARČIŲ TEISĖ Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų rašytinis arba žodinis susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (pvz., perduoti daiktą, suteikti paslaugą, sumokėti pinigus), o pastarieji įgyja teisę reikalauti, kad tie veiksmai būtų atlikti, ir paprastai savo ruožtu prisiima atitinkamas pareigas. Asmenys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato privalomos teisės normos. Šių teisės normų asmenys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti. Sutartys gali būti įvairių rūšių, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, dovanojimo, nuomos, panaudos, mainų ir kt.

Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Tais atvejais, kai fizinis asmuo sudaro sutartį su verslininku dėl prekių ar paslaugų įsigijimo savo asmeniniams poreikiams, tokios sutartys vadinamos vartojimo sutartimis, o asmuo, įgijęs prekes ar paslaugas, laikomas vartotoju. Vartotojo statusas suteikia asmeniui daugiau teisių ir platesnes galimybes jas ginti. Viena iš tokių teisių – vartotojo teisė į informaciją, kuri reiškia, kad vartotojui prieš sudarant sutartį turi būti pateikta teisinga ir išsami, aiški ir suprantama informacija, kuri leistų jam laisvai apsispręsti, ar sudaryti sutartį.

Kai sutartyje aptartomis sąlygomis asmenys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį, toks susitarimas laikytinas preliminariąja sutartimi. Asmuo, siekdamas patenkinti savo gyvenamojo būsto poreikį, turi teisę sudaryti preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį. Tokia sutartimi gali būti nustatyta, kad pirkėjas finansuoja gyvenamojo namo ar buto statybą sutartyje nurodytomis sąlygomis. Šiuo atveju pirkėjas gyvenamojo namo ar buto savininku tampa tada, kai sumoka visą preliminariojoje sutartyje nustatytą statybos kainą.

2016 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo daug bylų, kuriose buvo sprendžiami šalių ginčai, kilę iš įvairių rūšių sutarčių.

Valymo įmonės kliento rašytinis perspėjimas, kad valomi ar atnaujinami daiktai gali būti sugadinti, gali neatleisti paslaugos teikėjo nuo atsakomybės 34

Civilinė byla Nr. e3K-3-332-687/2016

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

Šioje byloje klientė (vartotoja) iš odinių ir kailinių drabužių salono įsigijo naujus kailinius. Įsigytų naujų kailinių spalva vietomis buvo pakitusi dėl matavimosi prekybos metu. Todėl savininkė nusprendė naujus, nė karto nedėvėtus kailinius išvalyti ir kreipėsi į cheminio valymo paslaugas teikiančią bendrovę, kuri kaip tik tuo metu siūlė nuolaidas kailinių valymui su atnaujinimu. Kai klientė atvyko atsiimti kailinių, jie buvo sugadinti: pakitusi kailio spalva kailinių viduje ir išorėje, atplyšusios vidinės kišenės ir kilpos, atsiklijavusios detalės. Bendrovė atsisakė atlyginti klientės nuostolius dėl sugadintų kailinių. Bendrovė nurodė, kad klientė paslaugos užsakymo dokumente (kvite), kurį pasirašė, buvo įspėta, jog valomi, skalbiami ar (ir) atnaujinami daiktai gali būti sugadinti. Įmonės teigimu, tokiu būdu vartotoja prisiėmė kailinių sugadinimo riziką.

Be to, priėmimo valyti kvite buvo pažymėta, kad kailiniai su defektais. Remdamiesi tais pačiais argumentais ieškinį atmetė ir bylą nagrinėję teismai.

Aukščiausiasis Teismas vertino šalių sudarytą sutartį kaip vartojimo sutartį. Teismas nusprendė, kad vien ta aplinkybė, jog vartotoja buvo perspėta, kad valomi, skalbiami ar (ir) atnaujinami daiktai gali būti sugadinti, neatleidžia paslaugos teikėjo nuo atsakomybės netinkamai suteikus paslaugą. Užsakymo dokumente (kvite) įtvirtinta standartinė sąlyga, ribojanti įmonės atsakomybę, šiuo atveju yra nesąžininga ir vartotojui neprivaloma. Vartotojui visais atvejais turi būti suteikta aiški ir suprantama informacija iki paslaugos suteikimo, kad jis galėtų priimti sąmoningą sprendimą dėl sutarties sudarymo ir įvertinti visas galimas rizikas (kad atliekant paslaugą gali atsirasti ir kitų defektų (suplyšti ir (ar) atsiklijuoti įvairios kailinių detalės ir pan., skirtinga gaminio spalva nesuvienodės). Pareiga įrodyti, kad vartotojui buvo suteikta aiški ir išsami informacija, tenka verslininkui, ko šis nagrinėjamoje byloje nepadarė.

Teismas nusprendė, kad cheminio valymo paslaugas teikianti įmonė turi atlyginti 50 procentų kailinių įsigijimo vertės ir nekokybiškai suteiktų valymo paslaugų kainą. Buvo atsižvelgta į tai, kad pateikti valyti kailiniai buvo su defektais, ir į tai, kad nors įmonė po valymo paslaugos ir iš dalies sutvarkė kailiniams padarytą žalą (susiuvo sagų kilpas, priklijavo atsiklijavusias kailinių detales), tačiau iš esmės netinkamai vykdė paslaugų teikėjo pareigas vartotojui.

Gyvenamojo namo dalies dovanotojai, kurie kartu yra ir žemės sklypo, ant kurio stovi namas, savininkai, privalo suteikti apdovanotojam teisę naudotis žemės sklypo dalimi, kurią užima padovanota namo dalis Civilinė byla Nr. 3K-3-178-706/2016

Nurodytoje byloje tėvai sūnui padovanojo dalį gyvenamojo namo. Tėvai – žemės sklypo, ant kurio stovi gyvenamasis namas, savininkai – nesuteikė teisės sūnui naudotis žemės sklypo dalimi, reikalinga padovanotam turtui naudoti pagal paskirtį. Taigi iš esmės sūnus negalėjo tinkamai naudotis padovanota gyvenamojo namo dalimi. Dėl šios priežasties jis prašė teismo įpareigoti tėvus sudaryti žemės sklypo dalies panaudos sutartį. Be to, tėvų pareiga sudaryti tokią sutartį buvo nustatyta ir namo dalies dovanojimo sutartyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad naudojimosi žemės sklypu, ant kurio stovi 35

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

gyvenamasis namas, tvarkos nustatymas yra neatskiriamai susijęs su savininko teise tinkamai naudotis jam priklausančia šio namo dalimi. Teismas išaiškino, kad jeigu perleidžiant nuosavybės teises į pastatą buvęs jo savininkas taip pat yra ir žemės sklypo, ant kurio yra pastatas, savininkas, tai naujajam savininkui taip pat turi būti perleistos ir teisės (nuosavybės, nuomos, panaudos, užstatymo, ar pan.) į žemės sklypo dalį, kurią tas pastatas (jo dalis) užima.

Teismas šioje byloje nurodė, kad tėvai neprivalo perleisti sūnui nuosavybės teisės į nurodytą žemės sklypo dalį, tačiau jie privalo suteikti jam teisę naudotis šiuo žemės sklypu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sandoriams dėl nekilnojamojo turto yra būtina notarinė forma, išaiškino, jog tokiu atveju panaudos sutartis dėl žemės sklypo naudojimosi taip pat turi būti sudaroma notarine forma.

Asmuo nuosavybės teisę į butą, kurio statybą jis finansavo, pagal preliminariąją nepastatyto gyvenamojo buto pirkimo–pardavimo sutartį įgyja nuo visos tokioje sutartyje nustatytos statybos kainos sumokėjimo momento Civilinė byla Nr. 3K-3-317-611/2016

Pirkėja sudarė su pardavėju (juridiniu asmeniu, verslininku) preliminariąją nepastatyto gyvenamojo buto pirkimo–pardavimo sutartį. Šia sutartimi pardavėjas įsipareigojo pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti butą, o jį pastatęs, sudaryti su pirkėja pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį. Pirkėja įsipareigojo finansuoti buto statybą ir pastatytą butą nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą. Visą sutartyje nustatytą buto pardavimo kainą ji sumokėjo iki buto statybos pabaigos. Pardavėjas preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu statybos darbų nepabaigė (baigtumas 62 proc.), butas nebuvo paruoštas perduoti pirkėjai ir nesudaryta pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis. Vėliau pardavėjui buvo iškelta bankroto byla. Bankroto byloje, kreditoriams nutarus, visas daugiabutis gyvenamasis namas, suformuotas kaip atskiras turtinis vienetas, kartu su jame esančiu pirkėjos siekiamu įsigyti butu buvo parduotas iš varžytynių. Pirkėja prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į minėtą butą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad pagal preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį tuo atveju, kai pirkėjas finansuoja buto statybą, nuosavybės teisę į tokį namą ar butą pirkėjas įgyja nuo tada, kai sumoka visą sutartyje nustatytą statybos (namo ar buto pirkimo) kainą. Nuosavybės teisės atsiradimo momentui neturi įtakos pardavėjo (statytojo) bankrotas ir (ar) statybos baigtumo laipsnis, jeigu statomas nekilnojamasis turtas yra suformuotas kaip atskiras turtinis vienetas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pardavėjo kreditoriai bankroto byloje nagrinėjamu atveju neturėjo teisės nuspręsti parduoti pirkėjai, o ne pardavėjui, nuosavybės teise priklausantį butą (gyvenamojo namo dalį, atitinkančią ieškovės buto plotą).

Objektyvios, nuo šalių valios nepriklausančios priežastys pratęsia preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti

36

Civilinė byla Nr. 3K-3-319-248/2016

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016 37

Preliminariąja sutartimi pardavėja įsipareigojo per penkerių metų terminą parduoti būsimajam pirkėjui žemės sklypą, į kurį jai bus atkurtos nuosavybės teisės, ir sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Žemės sklypo pardavėja mirė nesuėjus pagrindinės sutarties sudarymo terminui. Kadangi pardavėjos įpėdinis atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį su būsimuoju pirkėju, pastarasis teigė turintis teisę į nuostolių atlyginimą. Jis rėmėsi preliminariosios sutarties sąlygomis, pagal kurias, žemės sklypo savininkei atsisakius parduoti žemės sklypą, pirkėjas turi teisę atgauti iš jos sumokėtą sumą (avansą), o daikto savininkė – pareigą grąžinti ją ir sumokėti baudą už netinkamą sutarties vykdymą.

Ginčo šalys nesutarė dėl to, kada pasibaigė terminas pagrindinės sutarties sudarymui. Pagal sutartį šis terminas buvo iki 2012 m. spalio 3 d. dienos; nuosavybės teisė į žemės sklypą atkurta 2011 m. balandžio 18 d.; savininkė mirė 2011 m. spalio 26 d.; paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą įpėdiniui išduotas 2013 m. gruodžio 19 d.; būsimasis pirkėjas dėl pagrindinės sutarties sudarymo į paveldėtoją kreipėsi 2014 m. liepos 7 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad po sklypo pardavėjos mirties nebuvo objektyvių galimybių nei sudaryti pagrindinės sutarties, nei spręsti dėl termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pratęsimo, nes iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaigos nebuvo aiškus pardavėjos turto paveldėtojas. Tik po to, kai teismo nutartimi pardavėjos paveldėtojui (teisių perėmėjui) buvo atnaujintas terminas palikimui priimti ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, atsirado galimybė būsimam pirkėjui kreiptis dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Teismas sprendė, kad šiuo atveju šalių sutarto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti trukmei turėjo įtakos objektyvios, nuo šalių valios nepriklausančios priežastys. Priešingu atveju būtų nepagrįstai apribota sutarties šalies teisė sudaryti pagrindinę sutartį ir pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Teismas pripažino, kad būsimasis pirkėjas turėjo teisę kreiptis į pardavėjos paveldėtoją dėl pagrindinės sutarties sudarymo per tokį terminą nuo paveldėjimo teisės liudijimo jam išdavimo, koks buvo likęs nuo žemės sklypo pardavėjos mirties momento iki sutartyje nurodyto termino pabaigos. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti pirkėjui kreipiantis į paveldėtoją nebuvo pasibaigęs.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

CIVILINĖ ATSAKOMYBĖ Civilinė atsakomybė – tai asmens, padariusio žalą kitam, pareiga ją atlyginti. Žala gali atsirasti dviem atvejais: pažeidus sutartį (sutartinė civilinė atsakomybė) arba pažeidus bendrą pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytum žalos kitam asmeniui (deliktinė civilinė atsakomybė). Žala gali būti turtinė ir neturtinė. Piniginė padarytos žalos išraiška vadinama nuostoliais. Galioja bendras visiško nuostolių atlyginimo principas, t. y. padaryta žala turi būti atlyginta visiškai. Pvz., savo srities profesionalams – antstoliams, notarams, gydytojams ir pan. asmenims – taikoma deliktinė atsakomybė bei aukštesni atidumo ir rūpestinCivilinių bylų skyriaus teisėja gumo standartai. Tam tikrais atvejais asmeniui gali tekAlė Bukavinienė ti pareiga atlyginti ne jo paties, bet kitų asmenų (pvz., vaikų) veiksmais padarytą žalą arba žalą, atsiradusią dėl jam priklausančio statinio (pvz., trūkus vamzdžiui buvo užlietos kito asmens patalpos), automobilio, gyvūno. Tais atvejais, kai žalą padaro keli asmenys savo veiksmais, jų bendra atsakomybė gali būti dviejų rūšių – solidarioji arba dalinė. Solidariosios atsakomybės atveju nukentėjęs asmuo gali reikalauti tiek dalies, tiek visų nuostolių atlyginimo iš bet kurio žalą padariusio asmens, o dalinės atsakomybės atveju kiekvienas žalą padaręs asmuo turi atlyginti tik konkrečią savo veiksmais padarytą žalos dalį.

Civilinė atsakomybė taikoma nustačius visas būtinas jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp veiksmų ir atsiradusios žalos, t. y. kad žala atsirado būtent dėl asmens veiksmų, o ne dėl kitų priežasčių, žalą padariusio asmens kaltę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 metais nagrinėdamas bylas dėl civilinės atsakomybės sprendė ginčus, kylančius tiek iš sutarties pažeidimo, tiek iš delikto.

Asmuo, atskleidęs savo elektroninės bankininkystės duomenis kitiems asmenims, atsako už žalą bankui, šių asmenų padarytą pasinaudojus suteiktais duomenimis Civilinė byla Nr. e3K-3-272-916/2016

38

Bankas su fiziniu asmeniu sudarė elektroninių paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią asmuo galėjo naudotis internetine bankininkyste, tam jam bankas suteikė tapatybės patvirtinimo priemones: identifikavimo numerį, kodus, nuolatinį slaptažodį. Asmuo šias tapatybės patvirtinimo priemones atskleidė visiems savo šeimos nariams. Tuo pasinaudojo jo sūnus ir su banku tėvo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

vardu (jam nežinant) pasirašė 2606,58 Eur vartojimo kredito sutartį (su 17,5 proc. dydžio metinėmis palūkanomis), o vėliau pasirašė ir kitą 2606,58 Eur vartojimo kredito sutartį (su 16,5 proc. dydžio metinėmis palūkanomis). Abi kredito sutartis sūnus sudarė elektroniniu būdu ir patvirtino tėvo elektroniniu parašu. Kadangi paimti kreditai nebuvo grąžinti, bankas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti skolą iš tėvo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas (tėvas), su banku sudarydamas elektroninių paslaugų teikimo sutartį, įsipareigojo jokiais atvejais neperduoti kitiems asmenims tapatybės patvirtinimo priemonių ir visiškai atsakyti už visas elektroniniu būdu atliktas operacijas, panaudojant jam suteiktas tapatybės patvirtinimo priemones. Teismas konstatavo, kad tėvas elgėsi neatsargiai ir nerūpestingai, savo tapatybės patvirtinimo priemones savanoriškai atskleidė šeimos nariams, jų nesaugojo. Taip tėvas pažeidė su banku sudarytą sutartį, pagal kurią jis įsipareigojo šių duomenų niekam neatskleisti. Šis sutarties pažeidimas sudarė sąlygas sūnui pasinaudoti tėvo internetine bankininkyste ir neteisėtai sudaryti kredito sutartis. Negrąžinus kredito ir nesumokėjus palūkanų, bankas patyrė nuostolių. Taigi banko nuostoliai buvo patirti dėl to, kad tėvas, pažeisdamas sutartį, dėl savo nerūpestingumo bei neatsargumo, t. y. kaltais veiksmais, pats atskleidė savo sūnui duomenis, kuriuos pagal pasirašytą elektroninių paslaugų teikimo sutartį įsipareigojo saugoti. Bankas dėl tokio sutarties pažeidimo patyrė nuostolių, todėl tėvui, pažeidusiam sutartį, kilo sutartinė atsakomybė, t. y. pareiga šiuos nuostolius atlyginti.

Už žalą, padarytą automobilio savininkui dėl kelio trūkumo (duobės), atsako kelio savininkas, jei jis nėra perdavęs kelio valdymo kitam asmeniui Civilinė byla Nr. e3K-7-105-687/2016

Byloje kilo klausimas, koks asmuo ir kokiais atvejais atsako už žalą, padarytą kitiems asmenims dėl kelio trūkumų. Šioje byloje žala buvo padaryta automobilio savininkui, kai jo automobilis buvo apgadintas įvažiavus į duobę vienoje iš Vilniaus gatvių. Gatvė, kurioje atsitiko įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Ją prižiūrėti ir tvarkyti (atlikti gatvės dangos remontą ir priežiūrą, t. y. nuolatinius kelio darbus, siekiant užtikrinti saugų eismą) pagal sutartį, sudarytą su savivaldybe, įsipareigojo UAB „Grinda“. Žalos atlyginimą buvo prašoma priteisti solidariai iš Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsižvelgė į tai, kad savivaldybė ir UAB „Grinda“, sudarydamos sutartį, susitarė tik dėl gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų. UAB „Grinda“ šiuos darbus atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą. Vadinasi, būtent savivaldybė sprendžia, kiek ir kokių darbų reikia. UAB „Grinda“ veikia tik pagal savivaldybės nurodymus. Dėl to teismas sprendė, kad už žalą, atsiradusią dėl gatvės trūkumų, atsako gatvės savininkė – savivaldybė.

39

Kasacinis teismas išaiškino, kad sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio (šiuo atveju – gatvės) techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina, taigi jam nekyla ir pareiga atsakyti už statinio trūkumais padarytą

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

žalą. Ši pareiga tenka daikto valdytojui ir savininkui (šiuo atveju – savivaldybei). Teismas nepripažino UAB „Grinda“ solidariosios prievolės atlyginti žalą kartu su savivaldybe.

Antstolis, netinkamai atlikęs savo pareigas ir neužtikrinęs kreditoriaus interesų, atsako už tokiais veiksmais (neveikimu) kreditoriui padarytą žalą – prarastą galimybę išieškoti skolą iš skolininko Civilinė byla Nr. 3K-3-419-706/2016

Šioje byloje kreditorė reikalavo priteisti jai žalos atlyginimą iš antstolio, kuris, priverstinai vykdydamas teismo sprendimą, kuriuo kreditorei buvo priteista skola iš skolininko, per ketverius metus neišieškojo iš skolininko jokių sumų, nors tokia galimybė buvo. Antstolis areštavo 1/2 dalį kavinės ir kiemo statinių, nors vykdomojoje byloje buvo nustatyta, kad skolininkas turi ir kito nekilnojamojo turto – gyvenamąjį namą, žemės sklypų. Areštuoto turto (1/2 dalies kavinės) pardavimui organizuotos dvejos varžytynės neįvyko. Per tą laiką skolininkas pardavė jam priklausiusį gyvenamąjį namą. Kreditorė teigė, kad jeigu namas būtų buvęs laiku areštuotas, už jo pardavimą gauti pinigai būtų buvę išieškoti jos naudai. To nepadarius, ji patyrė žalą, nes nebėra galimybės išieškoti iš skolininko visą skolą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad antstolis, priverstinai vykdydamas teismo sprendimą, turi išsiaiškinti, kiek ir kokio turto turi skolininkas, taip pat turto teisinį statusą (pvz., ar jis neįkeistas), nuosavybės rūšį (ar tai skolininko asmeninė, ar bendra su kitais asmenimis nuosavybė), jo paklausą rinkoje ir tikrąją, o ne VĮ Registrų centre pagal masinio vertinimo duomenis nurodytą turto vertę. Tai turi būti padaryta tiek aprašant turtą, tiek jį areštuojant, tiek pasikeitus rinkos situacijai ar įvykus kitoms reikšmingoms aplinkybėms.

Teismas nusprendė, kad aplinkybė, jog kreditorės naudai per ilgą laiko tarpą nebuvo išieškota skola iš skolininko, kuris turėjo įvairaus nekilnojamojo turto, patvirtina, kad antstolis neatliko visų jam nustatytų pareigų. Antstolis neareštavo tiek nekilnojamojo turto, kad jo pakaktų visai skolai išieškoti, neperžiūrėjo turto vertės, neatsižvelgė į tai, jog dėl 2008 metais prasidėjusios ekonominės krizės galėjo sumažėti areštuoto turto vertė. Taip pat antstolis neįvertino aplinkybės, ar atsiras pirkėjų, norinčių įsigyti kavinės ir kiemo statinių dalį, ar toks turtas bus paklausus rinkoje, ar nereikėtų areštuoti kito vien tik skolininkui priklausančio turto. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad skolininkui priklausęs (vėliau jo parduotas) gyvenamasis namas, bylos duomenimis, nebuvo jo gyvenamasis būstas. Dėl nurodytų motyvų teismas pripažino, kad antstolis, tinkamai neatlikdamas jam nustatytų pareigų ir neareštuodamas pakankamai paklausaus rinkoje skolininko turto, sudarė galimybes skolininkui parduoti tą turtą ir nepanaudoti gautų lėšų atsiskaityti su kreditore. Antstolis neužtikrino kreditorės interesų geriausiu būdu, jo elgesys neatitiko rūpestingo antstolio standartų.

Nebelikus galimybės išieškoti skolą iš skolininko turto, kreditorei buvo padaryta žala, kuri tiesiogiai susijusi su tuo, kad antstolis netinkamai atliko savo pareigas, todėl antstoliui atsirado pareiga šią žalą atlyginti.

40

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

DRAUDIMO TEISĖ Draudimo veikla – tai draudimo bendrovių veikla, kai už tam tikrą užmokestį (draudimo įmoką) draudimo bendrovės įsipareigoja asmeniui, kuris sudaro draudimo sutartį (draudėjui), ar jo nurodytam kitam asmeniui (naudos gavėjui) išmokėti tam tikrą pinigų sumą (draudimo išmoką), jeigu įvyktų draudimo sutartyje nurodytas įvykis (draudžiamasis įvykis). Pavyzdžiui, pastato savininkui turto draudimu apdraudus pastatą nuo gaisro, o po to kilus gaisrui, draudimo bendrovei atsiranda pareiga išmokėti draudimo išmoką, taip atlyginant pastato savininkui dėl gaisro patirtus nuostolius. Išskiriamos tokios draudimo rūšys – gyvybės draudimas, draudiCivilinių bylų skyriaus teisėjas mas nuo nelaimingų atsitikimų, nuo ligų, medicininių Egidijus Laužikas išlaidų draudimas, turto draudimas nuo gaisro, vagystės ir pan. Sudaryti kai kurias draudimo sutartis įpareigoja įstatymai (pvz., transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas) ar sutartis (pvz., asmuo, paėmęs kreditą iš banko, pagal kredito sutartį turi įkeisti savo turtą ir jį apdrausti banko naudai).

Draudimo sutarties šalis sieja didžiausio tarpusavio pasitikėjimo santykiai, todėl jos privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti ir vykdyti. Kai draudėjas nevykdo draudimo sutartyje nustatytų pareigų (pvz., nepraneša apie eismo įvykį, pateikia melagingą informaciją apie pavogtą turtą, perduoda transporto priemonę vairuoti mažesnį stažą turinčiam vairuotojui) ar jas vykdo netinkamai, draudimo bendrovė turi teisę nemokėti draudimo išmokos ar jos dalies (susigrąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį).

Draudimo bendrovė gali nemokėti visos ar dalies draudimo išmokos (susigrąžinti sumokėtą), kai draudėjas pateikia melagingą informaciją apie pavogtą turtą Civilinė byla Nr. e3K-3-459-313/2016

41

Šioje byloje moteris (draudėja) apdraudė savo gyvenamąjį namą ir jame esantį turtą. Atsitikus vagystei, moteris informavo draudimo bendrovę, kad iš jos namų pavogtas turtas. Draudimo bendrovė išmokėjo 13 935,07 Eur draudimo išmoką už pavogtą turtą. Vėliau teismas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje moterį pripažino kalta dėl sukčiavimo. Buvo nustatyta, kad ji, siekdama gauti didesnę draudimo išmoką, pateikė draudimo bendrovei melagingus duomenis

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

apie neva pavogtus du mobiliojo ryšio telefonus, kurie įvertinti 367,35 Eur. Byloje nebuvo nustatyta, kad prie vagystės padarymo yra prisidėjusi draudėja ar jos artimieji. Sužinojusi, kad draudėja buvo pateikusi melagingus duomenis apie pavogtą turtą, draudimo bendrovė pareiškė moteriai ieškinį, reikalaudama, kad ji grąžintų išmokėtą draudimo išmoką.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad draudimo sutarties šalis sieja abipusio pasitikėjimo santykiai ir labai svarbu, kad šios sutarties šalys bendradarbiautų tarpusavyje ir teiktų viena kitai teisingą informaciją. Draudimo bendrovė, nustačiusi, kad draudėja buvo pateikusi melagingą informaciją, taip padidindama pavogto turto vertę, o kartu ir draudimo išmoką (nesvarbu, kokiais įrodymais toks faktas nustatytas), turi teisę svarstyti apie draudimo išmokos ar jos dalies nemokėjimą (arba sumokėtos išmokos susigrąžinimą). Sprendimas dėl draudimo išmokos nemokėjimo ar išmokėtos išmokos susigrąžinimo gali būti priimtas ir nenustačius, kad draudėjas pateikė draudimo bendrovei neteisingą informaciją apie visą prarastą turtą. Užtenka nustatyti patį melagingos informacijos faktą, nes melagingos informacijos pateikimas reiškia vienos svarbiausių draudėjo pareigų pagal draudimo sutartį pažeidimą. Kiek draudimo bendrovė, nustačiusi melagingos informacijos pateikimo faktą, gali mažinti draudimo išmoką (ar jos iš viso nemokėti), priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju visos draudimo išmokos susigrąžinimas yra per griežta priemonė, ir priteisė draudimo bendrovei iš draudėjos pusę draudimo išmokos.

Kai sužalojamas apdraustas ir bankui įkeistas turtas, bankas turi teisę į draudimo išmokos dalį, lygią draudėjo skolai bankui, o likusią draudimo išmokos dalį turi teisę gauti draudėjas Civilinė byla Nr. e3K-3-459-313/2016

Fizinis asmuo sudarė su banku vartojimo paskolos su užstatu sutartį dėl 188 253,01 Eur paskolos suteikimo ir įkeitė bankui jam priklausančius pastatus. Asmuo (draudėjas) apdraudė įkeistus pastatus nuo gaisro, gamtinių jėgų, sistemų avarijų, stichinių nelaimių, vandens poveikio, trečiųjų asmenų nusikalstamos ar kitos neteisėtos veikos 368 686,28 Eur bendra pastatų draudimo suma, banką nurodė kaip naudos gavėją. Apdrausti pastatai buvo susprogdinti. Draudimo bendrovė susitarė su banku dėl žalos dydžio ir bankui, kaip naudos gavėjui, išmokėjo 189 862,72 Eur draudimo išmoką. Draudėjas teigė, kad padaryta žala yra didesnė, todėl turi būti išmokėta didesnė draudimo išmoka, ir prašė jam iš draudimo bendrovės priteisti 60 600,67 Eur draudimo išmoką, kurią sudarė draudimo išmokos dalis, viršijanti išmokėtą bankui.

42

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad bankas turi teisę į draudimo išmoką, žuvus bankui įkeistam turtui, kaip draudimo sutartyje nurodytas naudos gavėjas ir kaip asmuo, kuriam įkeistas nekilnojamasis turtas. Tačiau banko gaunama draudimo išmoka negali viršyti draudėjo skolos bankui dydžio. Jeigu pagal draudimo sutartį priklauso didesnė draudimo išmoka negu draudėjo skola bankui, tai teisę į likusią draudimo išmokos dalį, viršijančią skolą bankui, turi draudėjas. Bankas ir draudimo bendrovė negali nepaisyti draudėjo interesų ir susitarti, kad draudimo bendrovė išmokės tik tokio dydžio draudimo išmoką, kokia priklauso bankui, ir taip

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

panaikinti draudėjo teisę gauti likusią draudimo išmokos dalį, jeigu bendra draudimo išmokos pagal draudimo sutartį suma yra didesnė nei bankui priklausanti suma. Kadangi šiuo atveju draudimo išmoka pagal sutartį turėjo būti 30 196,07 Eur didesnė nei bankui išmokėta suma, tai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad viršijančią dalį turi teisę gauti draudėjas.

Draudimo bendrovė turi įrodyti aplinkybes, suteikiančias jai teisę reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo Civilinė byla Nr. 3K-3-146-701/2016

Eismo įvykio metu nuo asmens vairuoto lengvojo automobilio atsikabinusi savos gamybos priekaba išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, atsitrenkė į priešpriešiais važiuojantį automobilį, jį sugadino ir nesunkiai sutrikdė jo vairuotojo sveikatą. Draudimo bendrovė, kuri buvo apdraudusi priekabos valdytojo civilinę atsakomybę, dėl įvykio nukentėjusiajam išmokėjo draudimo išmoką.

Tais atvejais, kai atsakingas už žalos padarymą asmuo vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, nors ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties, draudimo bendrovė, sumokėjusi išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų kaltininkas. Teismai atmetė draudimo bendrovės ieškinį dėl jos turėtų išlaidų priteisimo iš priekabos valdytojo, nustatę, kad eismo įvykio metu lengvasis automobilis ir prie jo prikabinta savos gamybos priekaba buvo techniškai tvarkingi, galiojo jiems atlikta techninė apžiūra, transporto priemones naudoti eisme nebuvo draudžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad galimos situacijos, kai galiojant techninei apžiūrai transporto priemonė tampa techniškai netvarkinga ir dėl to įvyksta eismo įvykis. Tačiau tokius atvejus, siekdama susigrąžinti sumokėtą draudimo išmoką, turi įrodyti draudimo bendrovė. Dėl to ji privalo ištirti ir nustatyti eismo įvykio priežastis. Eismo įvykio metu automobilis su priekaba jau buvo nuvažiavęs bent 26 km, t. y. pakankamai tolimą atstumą, todėl vien priekabos atsikabinimo faktas pats savaime nepatvirtina, jog ji ar jos sukabinimas su automobiliu buvo techniškai netvarkingas ir dėl to nebuvo galima jos naudoti. Įrodymų, patvirtinančių konkrečias eismo įvykio priežastis, draudimo bendrovė nepateikė, todėl nebuvo pagrindo pripažinti jai teisę susigrąžinti draudimo išmoką.

Draudėjui neatskleidus aplinkybių, nulėmusių draudimo rizikos padidėjimą, svarbu, kokia apimtimi padidėjo draudimo rizika dėl neatskleistų aplinkybių ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu Civilinė byla Nr. e3K-3-380-969/2016

43

Byloje buvo sprendžiama dėl draudėjo pareigos atskleisti informaciją apie padidėjusią draudimo riziką, t. y. aplinkybes, kurios gali reikšti didesnę draudžiamojo įvykio arba didesnės žalos atsiradimo tikimybę. Šioje byloje asmuo (draudėjas) sudarė draudimo sutartį su draudimo ben-

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

drove, pagal kurią buvo apdrausta jam priklausančio automobilio valdytojo civilinė atsakomybė.

Asmuo, sudarydamas sutartį, sutiko su jos sąlyga, kad automobilio nevairuos jaunesni nei 30 metų ir mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą turintys asmenys. Tačiau vėliau jis perdavė automobilį kitam asmeniui, neatitinkančiam nurodytų kriterijų. Pastarasis, jį vairuodamas, eismo įvykio metu apgadino kitą transporto priemonę. Atlygindama padarytą žalą draudimo bendrovė nukentėjusiam asmeniui sumokėjo draudimo išmoką.

Pagal draudimo sutartį, padidėjus draudimo rizikai, draudėjas privalėjo apie tai informuoti draudimo bendrovę. To neatlikus, draudimo bendrovė turi įstatyme nustatytą teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą konkrečiu atveju įgijo teisę draudimo bendrovė, atsižvelgtina į tai, kokia apimtimi draudėjo neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu.

Transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas laikytini aplinkybėmis, turinčiomis įtakos draudimo rizikai. Sutartis tarp šalių buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir turintis ne mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą asmuo. Draudėjo neatskleistos aplinkybės apie transporto priemonės valdytojo amžių ir vairavimo stažą yra susijusios su konkrečiu draudžiamuoju įvykiu – jį sukėlė būtent asmuo, kuris eismo įvykio metu buvo 27 metų amžiaus, turėjo 6 metų vairavimo stažą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė, kad draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl draudimo bendrovei priteisė 25 proc. išmokėtos draudimo išmokos.

Draudimo bendrovė privalo pateikti draudėjui sąrašą dokumentų, kurie bus būtini sprendžiant dėl draudimo išmokos mokėjimo Civilinė byla Nr. e3K-3-34-701/2016

Bankas suteikė asmenims kreditą būstui pirkti ir remontuoti. Įsigiję butą, šie asmenys su draudimo bendrove sudarė būsto kredito draudimo sutartį, kuria apdraudė banko naudai kredito grąžinimą, t. y. draudimo bendrovė įsipareigojo išmokėti bankui draudimo išmoką, jei kredito gavėjai laiku negrąžins bankui kredito. Pagal draudimo sutarties sąlygas, jei būsto kreditas panaudotas ne pagal paskirtį, nurodytą būsto kreditavimo sutartyje, draudimo bendrovė turi teisę nemokėti draudimo išmokos. Asmenims negrąžinant kredito, bankas nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į draudimo bendrovę su paraiška gauti draudimo išmoką. Draudimo bendrovė išmokėjo ne visą draudimo išmoką, nurodžiusi, kad kredito gavėjai ir bankas nepateikė įrodymų dėl dalies kredito panaudojimo pagal tikslinę paskirtį. Banko pateiktas nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas draudimo bendrovė vertino kaip nepakankamas. Bankas ir draudimo bendrovė nesutarė, kokius konkrečiai įrodymus bankas turėjo pateikti, kad draudimo bendrovė galėtų spręsti, ar kredito gavėjams suteiktas kreditas buvo panaudotas pagal paskirtį – buto apdailai 44

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016 45

atlikti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad draudimo sutartyje privalo būti nurodytas dokumentų, pateiktinų draudimo bendrovei, šiai sprendžiant dėl draudimo išmokos mokėjimo, sąrašas. Taip draudėjas informuojamas apie tai, kokius dokumentus jis turi turėti ir išsaugoti tam, kad galėtų pateikti draudimo bendrovei. Kadangi draudimo bendrovė sutartyje nenurodė, kokie konkrečiai dokumentai pagrindžia buto remonto atlikimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė, kad vėliau ji neturėjo teisės savo nuožiūra nustatyti papildomų reikalavimų dėl pateiktinų dokumentų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

PAVELDĖJIMO TEISĖ Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turto perėjimas jo įpėdiniams. Paveldėjime dalyvauja palikėjas – asmuo, kuris palieka savo turtą, turtines (neturtines) teises ar pareigas, ir įpėdinis, kuris paveldi turtą ir pareigas. Palikimas atsiranda palikėjo mirties dieną. Paveldėti galima pagal įstatymą ir pagal testamentą, pagal įstatymą paveldima tuomet, kai palikėjas nėra palikęs testamento. Paprastai testamentu išreiškiama vieno asmens valia dėl jo turto palikimo įpėdiniams, tačiau sutuoktiniai turi galimybę sudaryti bendrąjį testamentą.

Bendrasis sutuoktinių testamentas – tai dviejų sutuoktinių sudaryta rašytinė sutartis, kuria jie susitaria, kad kiekvienas po savo mirties palieka kitam pergyvenusiam sutuoktiniui visą savo turtą. Įstatymai nustato testamento turiniui ir formai keliamus reikalavimus, kurių nesilaikymas gali lemti testamento negaliojimą.

Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Vasarienė

Įpėdiniai paveldi ne tik palikėjo turtą, bet ir jo skolas. Asmenys, kuriems palikėjas iki savo mirties liko skolingas (palikėjo kreditoriai), turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo (t. y. nuo palikėjo mirties) dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, teismas gali šį terminą atnaujinti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 metais nagrinėtose bylose sprendė įvairius klausimus, susijusius su paveldėjimo teise – dėl bendrojo sutuoktinių testamento (ne) galiojimo, dėl ligoninėje sudaryto testamento negaliojimo, dėl palikėjo kreditorių reikalavimų įpėdiniams pareiškimo termino ir jų informavimo būdo, kt.

Bendrasis sutuoktinių testamentas netenka galios, jeigu vienas iš sutuoktinių pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktiniai per teismo nustatytą terminą nesusitaikė Civilinė byla Nr. 3K-3-142-916/2016

46

Bendruoju sutuoktinių testamentu abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą (iš jo ir bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalį) paveldi pergyvenęs sutuoktinis, išskyrus privalomąją palikimo dalį. Įstatymas nustato, kad

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

bendrasis sutuoktinių testamentas netenka galios, jeigu iki palikimo atsiradimo (t. y. vieno iš sutuoktinių mirties) momento nutraukiama santuoka arba paduodamas prašymas teismui nutraukti santuoką, arba sutuoktinis davė sutikimą išsituokti. Nagrinėjamos bylos atveju sutuoktiniai sudarė bendrąjį testamentą. Sutuoktinis kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti santuoką dėl sutuoktinės kaltės. Teismas skyrė trijų mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Praėjus nurodytam terminui, sutuoktinis prašė teismo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, nes šalims susitaikyti nepavyko. Teismas civilinę bylą atnaujino, tačiau praėjus keliems mėnesiams sutuoktinis mirė ir teismas bylą nutraukė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepripažino pagrįstais sutuoktinės argumentų, kad bendrasis sutuoktinių testamentas galioja, nes santuoka nebuvo nutraukta, bylos nagrinėjimas dėl santuokos nutraukimo nebuvo baigtas, buvo paskirtas terminas jiems susitaikyti, o bylos iškėlimas neatima iš kito sutuoktinio teisės paveldėti. Teismas pabrėžė, kad bendrasis sutuoktinių testamentas negali automatiškai netekti galios, vienam iš sutuoktinių pareiškus ieškinį nutraukti santuoką. Toks aiškinimas nebūtų suderintas su teismo teise ir pareiga siekti išsaugoti šeimos teisinius santykius ir sutaikyti sutuoktinius. Tačiau teismas nurodė, kad sutuoktinių elgesys civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu ir proceso eiga gali daryti įtaką bendrojo sutuoktinių testamento galiojimui. Pavyzdžiui, jeigu civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu teismo taikytos priemonės sutuoktiniams sutaikyti buvo veiksmingos ir sutuoktiniai susitaiko, bendrasis sutuoktinių testamentas lieka galioti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos atveju palikimo atsiradimo (sutuoktinio mirties) momentu nebuvo abiejų sutuoktinių suderintos valios (noro) išsaugoti santuoką, nors sprendimas nutraukti santuoką ir nebuvo priimtas. Be to, byloje dėl santuokos nutraukimo jau buvo nustatytos aplinkybės, kurios pagal įstatymą lemia bendrojo sutuoktinių testamento negaliojimą, t. y. kad sutuoktinis pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo, su sutuoktine nesusitaikė ir prašė nagrinėti bylą toliau. Sutuoktiniui mirus byla nebuvo baigta nagrinėti ir palikimas atsirado civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu.

Testamentas, sudarytas ligoninėje nesilaikant jo sudarymo ir tvirtinimo tvarkos, jei dėl to galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia, negalioja Civilinė byla Nr. 3K-3-48-686/2016

Testatorius sudarė testamentą ligoninėje. Jį sudarant buvo pažeistos testamento sudarymą reglamentuojančios teisės normos ir ligoninėje nustatyta testamentų tvirtinimo tvarka. Paveldėtojo pagal testamentą manymu, teismai testamentą pripažino negaliojančiu dėl formalių testamento įforminimo trūkumų, o testatoriaus tikrosios valios neįvertino.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad sprendžiant, ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į tai, ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia. Teismas atsižvel47

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

gė į byloje nustatytas aplinkybes. Testamentą patvirtino gydytojas, neturėjęs teisės jo tvirtinti.

Testamentas surašytas ne pagal testatoriaus žodžius, o jo tekstas parengtas iš anksto. Nepateikta raštiško testatoriaus kreipimosi į ligoninės įgaliotus asmenis dėl testamento patvirtinimo. Testatoriaus supažindinimą su testamento turiniu atliko tam įgaliojimų neturintis gydantis gydytojas, kuris neužtikrino, kad testamento turinys būtų tinkamai išverstas iš lietuvių kalbos į testatoriui suprantamą rusų kalbą. Testatoriui nebuvo įteiktas vienas testamento egzempliorius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad buvo pažeisti paveldėjimą pagal testamentą reglamentuojančių teisės normų ir ligoninėje patvirtintos Testamentų sudarymo ir tvirtinimo tvarkos reikalavimai, o nurodytų pažeidimų visuma neleidžia daryti išvados, kad testamento turinys atitiko tikrąją testatoriaus valią, t. y. kad jis sudarytas laisva testatorius valia, be prievartos ir suklydimo.

Viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas patvirtina, kad palikėjo kreditorių reikalavimai įpėdiniams buvo pareikšti tinkamai, bet tik tų kreditorių, kurių reikalavimams užtikrinti turtas buvo areštuotas Civilinė byla Nr. 3K-3-196-969/2016

Byloje buvo sprendžiama, per kiek laiko po palikimo atsiradimo dienos palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus įpėdiniui ir ar palikėjo turto arešto įregistravimas viešame registre laikytinas tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu. Skolininkė (palikėja) mirė 2013 m. gegužės 30 d. Iki jos mirties Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas jai priklausančio nekilnojamojo turto areštas. Registre buvo nurodyta, kad asmuo, kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikomas turto areštas, yra kreditorė AB „Panevėžio energija“. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad Turto arešto aktų registre būtų išviešintas palikėjos turto areštas kitos jos kreditorės – UAB „Kėdainių butai“ – 323,58 Eur reikalavimo įvykdymui užtikrinti. Ši kreditorė nebuvo pareiškusi savo reikalavimų ir kitais įstatymo nustatytais būdais. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo laikyti, jog mirusios skolininkės įpėdiniui per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjos kreditorę UAB „Kėdainių butai“ ir jos reikalavimą.

Teismas pabrėžė, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus palikėjo įpėdiniams. Tuo atveju, jeigu turto areštas išviešinamas po palikėjo mirties, jis turi būti išviešintas laikantis Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo dienos.

48

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

CIVILINIS PROCESAS Civilinis procesas yra taisyklių, kurios nustato civilinių bylų nagrinėjimo teismuose bei teismų sprendimų priverstinio vykdymo tvarką, sistema. Kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, pvz., teise susipažinti su bylos medžiaga, teikti įrodymus, pareikšti teismui prašymus ir kt. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis – tai naudojimasis jomis ne pagal paskirtį, o siekiant kitų tikslų, pvz., vilkinti bylos nagrinėjimą. Teismas už piktnaudžiavimą teisėmis gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui baudą.

Teismas išsprendžia konkrečią bylą iš esmės, priimdaCivilinių bylų skyriaus teisėjas Virgilijus Grabinskas mas galutinį sprendimą, kuriame turi būti ne tik atsakyta į visus byloje pareikštus reikalavimus, bet ir išspręsti kiti bylai reikšmingi klausimai, tarp jų – šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Jei teismas galutiniu sprendimu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo (pvz., dėl advokato pagalbos išlaidų), yra galimybė priimti papildomą teismo sprendimą.

Pažymėtina, kad dalyvaujantis byloje asmuo, siekiantis, kad jam būtų atlygintos bylinėjimosi išlaidos, turi teismui raštu pateikti prašymą ir dokumentus, patvirtinančius turėtas išlaidas, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.

Teismo priimtas sprendimas yra privalomas byloje dalyvaujantiems asmenims ir turi būti vykdomas. Pavyzdžiui, teismo sprendimas, kuriuo kreditoriui iš skolininko priteista skola, įvykdomas skolininkui sumokėjus kreditoriui priteistą sumą. Jei skolininkas nevykdo teismo sprendimo savanoriškai, tai jį priverstinai vykdo antstolis, kuris turi teisę, pvz., areštuoti skolininko turtą ir parduoti jį iš varžytynių. Asmuo, siekiantis įsigyti skolininko turtą varžytynių metu, privalo užsiregistruoti dalyvauti varžytynėse bei sumokėti varžytynių dalyvio mokestį. Varžytynės vyksta didinant kainą už jose parduodamą turtą. Tas asmuo, kuris pasiūlo didžiausią turto pardavimo kainą, pripažįstamas varžytynių laimėtoju. Jis per nustatytą terminą privalo į varžytynes organizavusio antstolio sąskaitą sumokėti už varžytynių metu parduotą turtą pasiūlytą sumą. Priešingu atveju antstolis gali paskelbti varžytynes neįvykusiomis, o varžytynių laimėtojas gali prarasti savo sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį.

Netinkamai naudojantis procesine teisėjo nušalinimo teise, gali būti skirta bauda už piktnaudžiavimą procesu

49

Civilinė byla Nr. e3K-3-256-915/2016

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

Šioje byloje ieškovo atstovo įgaliotam asmeniui teismo nutartimi buvo paskirta 1000 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, pusė šios sumos priteista atsakovei. Baudą gavęs asmuo prašė teismo ją panaikinti arba sumažinti jos dydį iki 1 Eur, motyvuodamas tuo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog jis nuolat pažeidinėdavo teismo posėdžio tvarką. Įgaliotas asmuo nurodė, jog jis reiškė prašymus dėl teisėjo nušalinimo skirtingais motyvais, kiekvieną kartą nurodydamas vis kitus teisėjo nušalinimo argumentus. Teismas, skirdamas dalį baudos atsakovės naudai, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jokių realių nuostolių dėl to neturėjo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad piktnaudžiauti procesu galima įvairiais veiksmais, taip pat ir ne pagal paskirtį naudojantis teisėjo nušalinimo teise, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos.

Teismas išaiškino, kad tam, jog bauda būtų skiriama procesu piktnaudžiavusiam asmeniui ir dalis jos būtų nukreipiama kito byloje dalyvaujančio asmens naudai, nebūtina nustatyti, jog pastarajam yra padaryta konkreti turtinė (materiali) žala. Neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik konkrečia kitų byloje dalyvaujančių asmenų turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Bauda, kuri sumokama kito byloje dalyvaujančio asmens naudai, taip pat nėra besąlygiškai skirta to asmens nuostoliams padengti, tačiau jei toks asmuo pareikštų reikalavimą atlyginti nuostolius, patirtus dėl piktnaudžiavimo, tai jo naudai paskirta baudos dalis būtų įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.

Kai nutraukiant bylą šalims nebuvo suteikta galimybė pateikti prašymą ir įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas gali būti išspręstas papildomu teismo sprendimu Civilinė byla Nr. 3K-3-35-248/2016

Pirmosios instancijos teisme ieškovas atsisakė savo ieškinio, teismas atsisakymą priėmė ir bylą nutraukė. Ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo teisme buvo gautas pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje. Šis pasirengimas vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, t. y. rašytine tvarka, nerengiant žodinio parengiamojo teismo posėdžio; byla teismo posėdyje nebuvo paskirta nagrinėti. Teismas, priimdamas sprendimą nutraukti bylą, nurodė, kad šalys nepateikė savo patirtų bylinėjimosi išlaidų įrodymų, todėl ieškovas neturi jų atlyginti. Atsakovai po šio sprendimo priėmimo pateikė pareiškimus dėl papildomo sprendimo priėmimo ir įrodymus, patvirtinančius bylinėjimosi išlaidų dydį. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atsisakė priimti papildomą sprendimą, motyvuodami tuo, kad dokumentai, patvirtinantys bylinėjimosi išlaidų dydį, galėjo būti pateikti anksčiau.

50

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

Kasacinis teismas konstatavo, kad prašymo atlyginti atstovavimo išlaidas ir jas patvirtinančių įrodymų pateikimo vėliausias momentas yra bylos nagrinėjimo iš esmės pabaiga. Šiuo konkrečiu atveju bylos nagrinėjimas iš esmės ne tik nebuvo pasibaigęs, ši stadija iš viso nebuvo pasiekta. Tai reiškia, kad šalys dar turėjo teisę teikti teismui prašymus ir įrodymus dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai bendradarbiavo su bylos šalimis, ir tai lėmė, kad ieškinio atsisakymo bei bylos nutraukimo klausimas buvo išspręstas kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims apie tai nepranešus ir nesuteikus jiems galimybės pateikti atstovavimo išlaidas patvirtinančių dokumentų.

Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad byloje dalyvaujantys asmenys, iki bylos nutraukimo nebūdami informuoti apie teismo posėdžio, kuriame byla nutraukta, laiką, neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nutraukimo. Tai lėmė, kad įstatymo nuostatos, jog advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, neturėjo būti taikomos. Kadangi išlaidų advokato pagalbai atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo nutartimi, kuria nutraukta byla, jis turėjo būti sprendžiamas priimant papildomą nutartį. To nepadarę, teismai suvaržė byloje dalyvaujančių ir turinčių priešingą nei ieškovo interesą asmenų teisę gauti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.

Antstolis neturi teisės nei atšaukti elektroninių varžytynių, nei grąžinti dalyvio mokesčio asmeniui, kuris, varžytynėms besibaigiant, nepaisydamas sistemos perspėjimų, dėl neapdairumo pasiūlė gerokai didesnę turto kainą ir buvo pripažintas laimėtoju Civilinė byla Nr. 3K-3-524-686/2016

Šioje byloje pareiškėjas (varžytynes laimėjęs asmuo) prašė teismo panaikinti antstolės patvarkymą, kuriuo antstolė atmetė jo prašymą grąžinti varžytynių dalyvio įmoką, ir įpareigoti antstolę grąžinti jam 4520 Eur varžytynių dalyvio mokestį.

51

Antstolė, vykdydama skolos išieškojimą iš skolininko turto, paskelbė negyvenamųjų patalpų varžytynes, kurias vykdė elektroniniu būdu interneto svetainėje; nustatyta pradinė parduodamo turto kaina – 45 200 Eur. Varžytynės baigėsi laimėjus pareiškėjui, pasiūliusiam maksimalią turto pardavimo kainą – 533 379 Eur. Tačiau iškart po varžytynių pareiškėjas kreipėsi į antstolę, prašydamas anuliuoti varžytynių rezultatą ir sugrąžinti jam sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį. Pareiškėjas antstolei nurodė, kad varžytynių metu, norėdamas padidinti siūlomą turto pardavimo kainą, jis suklydo – vietoj 53 379 Eur pasiūlė 533 379 Eur. Antstolė atsisakė tenkinti šį prašymą.

Pareiškėjui nustatytu laiku nesumokėjus savo pasiūlytos turto pardavimo kainos (533 379 Eur), antstolė paskelbė varžytynes neįvykusiomis ir atmetė pareiškėjo prašymą grąžinti varžytynių dalyvio mokestį. Pareiškėjo nuomone, antstolė turėjo atšaukti varžytynes, nes jų metu pateiktas pareiškėjo pasiūlymas pirkti patalpas už daugiau kaip 11 kartų didesnę kainą buvo akivaizdus suklydimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016 52

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad teisės normos, reglamentuojančios elektroninių varžytynių vykdymą, apsaugo atidų ir rūpestingą varžytynių dalyvį nuo galimybės suklysti.

Pareiškėjas buvo susipažinęs su varžytynių vykdymo tvarka. Be to, siekiant išvengti dalyvių klaidingų kainos kėlimų, elektroninių varžytynių sistema buvo patobulinta taip, kad, dalyviui siūlant gerokai didesnę kainą, nei didžiausia iki tol pasiūlyta kaina, sistemoje rodomas pranešimas „Jūsų siūloma kaina ženkliai viršija Didžiausią pasiūlytą kainą“. Paspaudus mygtuką „Siūlyti“, naudotojas papildomai perklausiamas, ar jis tikrai nori siūlyti tokią kainą, ar ne – sistemoje rodomos dvi pozicijos „Ar tikrai siūlote“ ir „Nesiūlyti“. Pasirinkus „Nesiūlyti“, kainos pasiūlymas nėra siunčiamas į duomenų bazę ir varžytynių dalyvis turi galimybę pakeisti kainos siūlymą (sumažinti kainą). Pasirinkus „Ar tikrai siūlote“ varžytynių dalyvio kainos siūlymas yra išsaugomas, parodomas pranešimas apie sėkmingą pasiūlymą ir atnaujinamos reikšmės puslapyje.

Tokia elektroninių varžytynių sistema užtikrina, kad suklydęs dalyvis turėtų galimybę pakeisti savo siūlymą dėl to nepatirdamas jokių finansinių praradimų. Teismas pažymėjo, kad visi vykdymo proceso dalyviai privalo laikytis įstatymų nustatytos teismo sprendimų priverstinio vykdymo tvarkos. Antstolis turi teisę atšaukti varžytynes tik Civilinio proceso kodekse nustatytais atvejais, tarp kurių šis atvejis nepatenka. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas aukščiausią (ginčijamą) kainą pasiūlė paskutinėmis varžytynių minutėmis. Elektroninių varžytynių sistemoje ši kaina buvo užfiksuota, buvo gautas pranešimas, kad varžytynės baigėsi, ir jas laimėjęs dalyvis yra pareiškėjas. Varžytynėms automatiškai pasibaigus, antstolė nebeturėjo galimybės jas atšaukti. Pareiškėją paskelbus laimėtoju, atsirado jo pareiga sumokėti varžytynėse pirkto turto kainą, o jam to nepadarius, antstolė pagrįstai paskelbė varžytynes neįvykusiomis ir negrąžino pareiškėjui varžytynių dalyvio įmokos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

VIEŠIEJI PIRKIMAI Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ) – specialusis įstatymas, kuriame reguliuojami visuomenei svarbūs viešojo pirkimo teisiniai santykiai, apimantys viešojo pirkimo procedūrų pradžią, tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimą, viešojo pirkimo sutarties sudarymą ir vykdymą bei ginčus tarp ūkio subjektų (tiekėjų) ir pirkimus paskelbusių institucijų – perkančiųjų organizacijų.

Iš įstatymo nuostatų ir jų priėmimų tikslų aiškinimo praktikos išplaukia perkančiųjų organizacijų pareiga užtikrinti tiekėjų laisvą ir sąžiningą varžymąsi.

Civilinių bylų skyriaus teisėja

Pirmasis ir vienas svarbiausių viešojo pirkimo procedūSigita Rudėnaitė rų etapų – pasiūlymus pateikusių tiekėjų kvalifikacijos vertinimas. Įstatyme įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga kreiptis į tiekėjus su prašymu, kad šie paaiškintų (patikslintų) neaiškius ar neišsamius duomenis apie savo pajėgumą.

Įstatyme įtvirtinta perkančiųjų organizacijų teisė pirkimo sąlygose nustatyti, kad, tiekėjams pateikus melagingą informaciją apie savo pajėgumą, toks pasiūlymas bus atmetamas ir toks tiekėjas negalės toliau varžytis su kitais dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo.

Tiekėjai, kurie patys pagal iš anksto paskelbtas viešojo pirkimo sąlygas neturi reikalaujamos kvalifikacijos, gali pasitelkti trečiųjų asmenų išteklius, be to, viešojo pirkimo sutartį gali vykdyti ne vieni – su partneriais ar subtiekėjais (subrangovais). Svarbu, kad vieni ir kiti būtų tinkamai išviešinti, pateikti jų pajėgumą pagrindžiantys dokumentai. Tiekėjai, iš anksto išviešinę savo subtiekėjus, vėliau jų negali pakeisti kitais, nes tai būtų vertinama kaip draudžiamas pasiūlymo keitimas.

Galimybė tikslinti kvalifikacijos duomenis tiekėjui suteikiama tik vieną kartą Civilinė byla Nr. e3K-3-15-248/2016

53

Šioje byloje ieškovė tiekėja dalyvavo atsakovės perkančiosios organizacijos organizuotame konkurse, kurio sąlygose, be kitų reikalavimų, buvo nustatyta dalyvių pareiga pagal buhalterinės apskaitos dokumentus įrodyti atitinkamą finansinį pajėgumą. Ieškovė kartu su pasiūlymu pateikė įmonės balanso duomenis. Vėliau, pastebėjusi techninę klaidą, tiekėja kreipėsi į perkančiąją

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

organizaciją jos prašydama priimti pataisytą (patikslintą) balansą. Atsakovė nusprendė atmesti ieškovės pasiūlymą, nes pagal pirmą kartą jai pateiktus buhalterinius duomenis ši tiekėja neįrodė savo finansinio pajėgumo. Perkančioji organizacija nusprendė neatsižvelgti į patikslintą ieškovės balansą, nes tarpusavyje nesutapo kai kurie jame pateikiami duomenys.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priminė savo anksčiau nuosekliai suformuotą praktiką dėl tiekėjų galimybės (teisės) perkančiosioms organizacijoms tikslinti su pasiūlymu pateiktus neaiškius, netikslius (trūkstamus) duomenis apie savo kompetenciją. Pagal šią praktiką nepriklausomai nuo to, kiek ir kokius, kokio turinio ir apimties dokumentus, pagrindžiančius tiekėjo kvalifikaciją, konkurso dalyvis pateikė, perkančioji organizacija privalo pareikalauti iš dalyvio paaiškinti ar patikslinti duomenis apie kvalifikaciją, jei ji ketina atmesti tokio tiekėjo pasiūlymą.

Perkančioji organizacija gali iš karto atmesti tiekėjo pasiūlymą dėl to, kad tiekėjas neįrodo, jog turės reikalaujamą kompetenciją, išimtiniais atvejais tik tuomet, kai akivaizdu, jog jis objektyviai negalės pateikti savo kvalifikacijos duomenų patikslinančios informacijos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė, kad tokiais atvejais, koks susiklostė nagrinėjamoje byloje, kai tiekėjas tikslindamas savo kvalifikacijos duomenis iki galo neištaiso trūkumų ar padaro naujų klaidų, jam pagal Viešųjų pirkimų įstatymą nesuteikiama pakartotinio šių duomenų tikslinimo galimybė. Kitais žodžiais tariant, tiekėjui galimybė tikslinti kvalifikacijos duomenis suteikiama tik vieną kartą.

Konkurso pasiūlyme nurodyto subrangovo atsisakymas bendradarbiauti su tiekėju yra pagrindas atmesti tiekėjo pasiūlymą Civilinė byla Nr. e3K-3-112-969/2016

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė dėl tiekėjų galimybės perkančiajai organizacijai pateikti naują subrangovo kandidatūrą, nes pasiūlyme iš pradžių nurodytas subrangovas su šiuo tiekėju nutraukė bendradarbiavimą. Ieškovės tiekėjos pateikė bendrą pasiūlymą atsakovės perkančiosios organizacijos paskelbtame konkurse. Vertinant visus tame konkurse pateiktus pasiūlymus, ieškovių pasitelktas specialistas – statybos vadovas atsakovei pateikė pranešimą, kuriame paaiškino, kad nesutinka būti įdarbintas pas vieną iš ieškovių ir kad jo sutikimas dalyvauti projekte bei ketinimų protokolas yra negaliojantis. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovės prarado „išorinį“ specialistą, kurio patirtimi rėmėsi teikdamos pasiūlymą, atsakovė jį atmetė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad specialisto pasitelkimas tiekėjo kvalifikacijai įrodyti ar jam padėti vykdyti viešojo pirkimo sutartį gali būti rizikingas. Šis specialistas gali atsisakyti iš anksto sudaryto bendradarbiavimo susitarimo. Ši rizika tenka būtent tiekėjui ir gali reikšti, kad, specialistui atsisakius bendrai dalyvauti viešojo pirkimo konkurse, tiekėjo pasiūlymas gali būti atmetamas. Perkančiosios organizacijos gali atsižvelgti tik į tokią tiekėjų ar jų pasitelkiamų specialistų kvalifikaciją, jei ji įgyta iki galutinės pasiūlymų pateikimo datos. Jei tiekėjui pačiam reikalaujamos kvalifikacijos nepakanka, jis gali remtis kitų asmenų pajėgumais, tik jei jie buvo išviešinti pasiūlyme.

54

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

Tiekėjo pasiūlyme nurodyta informacija nėra melaginga, kai šiai išvadai padaryti reikalingas papildomas teisės aiškinimas Civilinė byla Nr. e3K-3-112-969/2016

Tiekėjos, bendrai dalyvaudamos viešojo pirkimo konkurse, naudojosi kitų asmenų patirtimi. Šios patirties pripažinimas tinkama buvo sąlyga jų pasiūlymą pripažinti atitinkančiu konkurso sąlygas. Atsakovė perkančioji organizacija atmetė ieškovių pasiūlymą, nes laikė, kad vienas iš pasitelktų statybos vadovų neįrodė savo patirties. Priešingai nei nustatyta Statybos įstatyme, ankstesnėse statybos rangos sutartyse statybos vadovu jis buvo paskirtas ne generalinio rangovo, o jo subrangovo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad ieškovių pasitelktas specialistas iš tiesų anksčiau dirbo savo gyvenimo aprašymuose nurodytuose objektuose. Jį kaip statybos vadovą dirbti paskirdavo ne rangovai, o jų subrangovai. Sisteminis Statybos įstatymo aiškinimas rodo, kad statinio statybos vadovu gali būti skiriamas tik rangovo (kuris įgyvendina visą statybos projektą nuo statybos pradžios iki pabaigos), bet ne subrangovo (kuris atlieka dalį statybos projektą sudarančių darbų) paskirtas asmuo. Atsižvelgiant į tai, tokių projektų, kuriuose asmuo statybos vadovu buvo paskirtas subrangovo, nurodymas kaip įgytos patirties įrodymas savaime nelaikytinas melaginga informacija. Melaginga informacija nelaikomas netinkamas teisė aktų aiškinimas ir taikymas. Tokias klaidas aptikti privalo pati perkančioji organizacija.

Perkančioji organizacija negali reikalauti, kad tiekėjas su ja nekonkuruotų Civilinė byla Nr. e3K-3-456-469/2016

Perkančioji organizacija poliklinika paskelbė viešojo pirkimo konkursą, kuriuo siekė įsigyti kraujo tyrimų paslaugas. Konkurso dokumentuose buvo nustatyta, kad tiekėjas privalo nekonkuruoti su perkančiąja organizacija jos pagrindinėje veikloje, t. y. šeimos medicinos srityje. Tai lėmė, kad kraujo tyrimų veikla užsiimančių ūkio subjektų licencijoje negalėjo būti nurodyta apie šeimos medicinos paslaugų teikimą. Ieškovė, nesutikdama su tokia konkurso sąlyga, perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, vėliau – ieškinį teismui. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nusprendė, kad ginčijama Konkurso sąlyga teisėta, nes ja siekiama apsaugoti perkančiosios organizacijos interesus, o kitos apsaugos priemonės gali būti neveiksmingos. Kasacinis teismas su tokia teismų ir atsakovės pozicija nesutiko ir priėmė naują sprendimą – ieškinio dalį dėl ginčijamos konkurso sąlygos neteisėtumo tenkino.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pirmiausia nurodė, kad ginčijamos konkurso sąlygos perkančioji organizacija negalėjo nustatyti, nes tokios teisės jai nesuteikta VPĮ. Šiame įstatyme nustatytas ribotas sąrašas atvejų, kada perkančioji organizacija gali atmesti tiekėjų pasiūlymus dėl asmeninės tiekėjų padėties.

55

Teismas taip pat pažymėjo, kad ginčijama konkurso sąlyga nesuderinama su iš VPĮ netiesio-

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016 56

giai išplaukiančia perkančiųjų organizacijų pareiga užtikrinti tiekėjų konkurenciją. Tokia konkurso sąlyga besąlygiškai lėmė perkančiosios organizacijos pareigą atmesti tiekėjų, teikiančių šeimos medicinos paslaugas, pasiūlymus, nepriklausomai nuo jų valios su ja konkuruoti. Taip pažeidžiama ne tik tiekėjo ir perkančiosios organizacijos konkurencija, bet ir tiekėjų tarpusavio varžymasis, nes pasiūlymą konkurse galėjo pateikti tik tie ūkio subjektai, kurie neteikė šeimos medicinos paslaugų. Teismas nurodė, kad perkančiosios organizacijos interesų apsaugos tikslų galima buvo pasiekti mažiau tiekėjus varžančiomis priemonėmis, todėl ginčijama konkurso sąlyga neproporcinga.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad ginčo konkurso sąlyga galimai pažeidžia Konkurencijos įstatymo nuostatas dėl draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus.

Ginčo konkurso sąlygos taikymas reiškia ir tai, kad viešojo pirkimo sutartį sudaręs ūkio subjektas, kuris neteikia šeimos medicinos paslaugų, iš esmės įsipareigoja jų neteikti ir vykdydamas viešojo pirkimo sutartį.

GAUTA, PRIIMTA KASACINIŲ SKUNDŲ IR IŠNAGRINĖTA CIVILINIŲ BYLŲ 2794

2376

2523

2500

2524

3000

2865

3500

2000

0

2012 m.

2013 m.

2014 m.

576 550

574 694 2015 m.

191

205

500

719 549 365

1000

766 693 355

1500

731 605 297

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

STATISTIKA

2016 m.

Gauta skundų Priimta skundų Išnagrinėta bylų Likutis neišnagrinėtų bylų metų pabaigoje

CIVILINĖS BYLOS NAGRINĖJIMO VIDUTINĖ TRUKMĖ

160

195

185

160

200

180

250

150 100 50 0 2012 m.

57

2013 m.

2014 m.

Nagrinėjimo vidutinė trukmė (dienomis)

2015 m.

2016 m.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

KASACINE TVARKA IŠNAGRINĖTŲ CIVILINIŲ BYLŲ REZULTATAI 2016 M. 9

32 2% 6%

106

242

19% 44% 45

8% 12% 64

9% 52

Palikta nepakeista Pakeista Panaikinta sprendimų ar nutarčių ir palikta galioti vienas iš pirmiau byloje priimtų sprendimų Panaikinta sprendimų ar nutarčių ir priimta sprendimų Panaikinta sprendimų ar nutarčių ir bylos perduotos iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui Panaikinta sprendimų ar nutarčių ir bylos perduotos iš naujo nagrinėti I-osios instancijos teismui Kasacinis procesas nutrauktas

58

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

KASACINE TVARKA IŠNAGRINĖTŲ CIVLINIŲ BYLŲ REZULTATAI 2012 - 2016 M.

9 12 5 7 7

Kasacinis procesas nutrauktas

32 39 45 45 38

Sprendimą ar nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti I-sios instancijos teismui

106 106 91 97 85

Sprendimą ar nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui

45

Sprendimą ir nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą

90

40

68 51

Panaikinti sprendimą ar nutartį ir palikti galioti vieną iš pirmiau priimtų byloje sprendimų

32

64 58 71 59

52 53 58 60 59

Pakeisti

242 277

Palikti nepakeista

0

50

100

2016 m.

2015 m.

2014 m.

2013 m.

59

2012 m.

150

200

250

300

334 345 317 350

0

2012 m.

2013 m.

2014 m.

568 594 2015 m.

87

101

200

228

175

400

687 567

600

569

800

187

1000

743

1200

539 454

1126

1274

1369

1374

1400

1358

1600

790 669

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

GAUTOS IR IŠNAGRINĖTOS BAUDŽIAMOSIOS BYLOS

2016 m.

Gauta skundų Priimta skundų Išnagrinėta bylų Likutis neišnagrinėtų bylų metų pabaigoje

141

150

145

160

147

170

163

168

BAUDŽIAMOSIOS BYLOS NAGRINĖJIMO VIDUTINĖ TRUKMĖ

140 130 120 2012 m.

2013 m.

2014 m.

Nagrinėjimo vidutinė trukmė (dienomis) 60

2015 m.

2016 m.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

KASACINE TVARKA IŠNAGRINĖTŲ BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ REZULTATAI 2016 M. 3 58

53

10

1% 2% 13%

298

12%

32

7%

0%

66%

0

Atmesta Panaikinta nuosprendžių ir bylos perduotos iš naujo nagrinėti I-osios instancijos teismui Panaikinta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių ar nutarčių ir palikta galioti I-osios instancijos teismo nuosprendžiai ar nutartys Panaikinta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių ar nutarčių ir bylos perduotos iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Pakeista teismo nuosprendžių ar nutarčių Palikta nenagrinėtų skundų, nutraukiant teismo procesą Panaikinta nuosprendžių ar nutarčių ir bylos nutrauktos

61

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

KASACINE TVARKA IŠNAGRINĖTŲ BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ REZULTATAI 2012 - 2016 M. 3 9 4 0 7

Palikta nenagrinėtų skundų, nutraukiant teismo procesą

95

18 15 16 17

Panaikinta nuosprendžių ar nutarčių ir bylos nutrauktos

Pakeista teismo nuosprendžių ar nutarčių

58 66 66 52 64

Panaikinta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių ar nutarčių ir bylos perduotos iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka

53 86 62 76 88

Panaikinta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių ar nutarčių ir palikta galioti I-osios instancijos teismo nuosprendžiai ar nutartys

32 28 18 20 13 0 0 0 0 0

Panaikinta nuosprendžių ir bylos perduotos iš naujo nagrinėti I-osios instancijos teismui

298 Atmesta

0

50

473

100 150 200 250 300 350 400 450 500

2016 m.

2015 m.

2014 m.

2013 m.

62

387 402 405

2012 m.

300

282

269

350

308

355

400

161

250

0

2012 m.

2013 m.

2014 m.

25

36

91 75 30

50

57 43 20

100

95 102

150

88 98

200

25 22 13

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

GAUTOS IR IŠNAGRINĖTOS BYLOS DĖL PROCESO ATNAUJINIMO ATP BYLOSE

2015 m.

2016 m.

Gauta prašymų Priimta prašymų Išnagrinėta bylų Likutis neišnagrinėtų bylų metų pabaigoje

130

140

157

160

142

180

160

200

180

BYLOS DĖL PROCESO ATNAUJINIMO NAGRINĖJIMO VIDUTINĖ TRUKMĖ

120 100 80 60 40 20 0 2012 m.

63

2013 m.

2014 m.

Nagrinėjimo vidutinė trukmė (dienomis)

2015 m.

2016 m.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

ATP BYLŲ, IŠNAGRINĖTŲ PROCESO ATNAUJINIMO TVARKA REZULTATAI 2016 M.

16 57 11 5 9

Atmesta prašymų Panaikinta nutarimų ar nutarčių ir perduotos nagrinėti organui, apylinkės ar apygardos teismui Panaikinta nutarimų ar nutarčių ir palikta galioti kiti nutarimai ar nutartys Panaikinta nutarimų ar nutarčių ir bylos nutrauktos Pakeista nutarimų ar nutarčių

64

158 14

8

20 0

2012 m.

2013 m.

2014 m.

10

40

10

42

60

49

80

66

77

80

100

81

120

102

108

140

125

160

24

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

GAUTI PRAŠYMAI IR IŠDUOTI PAŽYMĖJIMAI DĖL PILIETINIŲ TEISIŲ ATKŪRIMO

2015 m.

2016 m.

Gauta prašymų Išduota pažymėjimų Išduota kartotinių pažymėjimų

8

GAUTI IR IŠNAGRINĖTI SKUNDAI, PAREIŠKIMAI IR TEIKIMAI DĖL PROCESO ATNAUJINIMO

65

4

5 2013 m.

2

2 2 2

2

2014 m.

0

0

1

1

2

3

3 2012 m.

0

0

0

2 1

0

3

0

5 4

6

8 7 6

2015 m.

2016 m.

Gauta skundų

Perduota Generalinei prokūratūrai

Gauta pareiškimų ir teikimų

Išnagrinėta skundų, pareiškimų ir teikimų

13

14

10

12

8,8

10 8

2,9 3,9

3

4

2,4

6

2,6

0

2012 m.

2013 m.

2014 m.

0

2

0

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

SKUNDŲ, PAREIŠKIMŲ IR TEIKIMŲ NAGRINĖJIMO TERMINAI

2015 m.

2016 m.

Nagrinėjimo vidutinė trukmė be papildomo tyrimo (mėn.)

Nagrinėjimo vidutinė trukmė su papildomu tyrimu (mėn.)

66

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016 67

LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS, SUDĖTIS, KOMPETENCIJA Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įsteigtas 1994 m. birželio 15 d. remiantis įstatymu „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo“, veiklą pradėjo 1995 m. sausio 1 d.

Aukščiausiojo Teismo darbą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, Baudžiamojo proceso kodeksas, Civilinio proceso kodeksas, kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai.

Aukščiausiasis Teismas susideda iš 35 teisėjų: Teismo pirmininko, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko, Civilinių bylų skyriaus pirmininko ir 16 Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų, 16 Civilinių bylų skyriaus teisėjų. Vidutinis Aukščiausiojo Teismo teisėjų amžius – 52 metai. Net 10 Aukščiausiojo Teismo teisėjų yra Vilniaus universiteto arba Mykolo Romerio universiteto profesoriai ir docentai, aktyviai dalyvaujantys plėtojant Lietuvos teisės mokslą.

Aukščiausiojo Teismo vadovams, teisėjams jų funkcijas įgyvendinti padeda Aukščiausiojo Teismo valstybės tarnautojai ir darbuotojai: Teismo pirmininko ir skyrių pirmininkų patarėjai, Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento (toliau – Departamentas) vadovai, konsultantai, teisėjų padėjėjai, Bendrosios teismo ir skyrių raštinių specialistai, Teismo kanclerio tarnybos specialistai, Informatikos skyriaus ir kitų padalinių valstybės tarnautojai bei darbuotojai. Departamente teisėjų padėjėjai ir konsultantai dirba Baudžiamosios teisės grupėje arba Privatinės teisės grupėje, kurioms vadovauja atitinkamos specializacijos Departamento direktoriaus pavaduotojai. Departamentas atlieka ne tik įprastas teisės tyrimų funkcijas (analizuoti Lietuvos bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant nacionalinės ir Europos Sąjungos bei tarptautinės teisės normas, rengti teismų praktikos apžvalgas dėl šių normų aiškinimo bei taikymo, analizuoti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kitų tarptautinių teismų praktiką ir kt.), bet ir yra tiesiogiai atsakingas už pagalbą vykdant teisingumą, t. y. bylų parengimą nagrinėti ir išvadų teismo nagrinėjamose bylose teikimą, taip pat už viešųjų ryšių strategijos įgyvendinimą, pagalbą palaikant teismo tarptautinius ryšius bei ryšius su Lietuvos teismais, akademine visuomene, valstybės institucijomis. Kiti teismo struktūriniai padaliniai vykdo reikšmingas funkcijas, būtinas kasdienei Teismo veiklai užtikrinti (valdo žmogiškuosius išteklius, planuoja finansinę ir ekonominę veiklą, vykdo viešuosius pirkimus, tvarko ūkio reikalus ir kt.).

Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims ir nutarimamsperžiūrėti. Jis kasacine tvarka nagrinėja baudžiamąsias bylas dėl įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių ir nutarčių (BPK 366 straipsnis), taip pat civilines bylas dėl apeliacinės instancijos teismų sprendimų ir nutarčių (CPK 340 straipsnio 1 dalis). Kasacija yra ypatinga teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, galima tik atskirais atvejais, kuriuos apibrėžia Baudžiamojo ir

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

Civilinio proceso kodeksai, kuriuose įtvirtinti kasacijos pagrindai (BPK 369 straipsnis, CPK 346 straipsnis).

Kasacinių skundų priėmimo klausimą sprendžia trijų teisėjų atrankos kolegija (BPK 372 straipsnis, CPK 350 straipsnis).

Bylas Aukščiausiajame Teisme paprastai nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Jeigu kasacinėje byloje yra kilęs sudėtingas teisės aiškinimo ar taikymo klausimas, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Baudžiamųjų arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ar teisėjų kolegija bylą gali perduoti nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai arba atitinkamo skyriaus plenarinei sesijai. Įstatyme numatytais atvejais gali būti sudaryta mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija arba byla nagrinėjama Aukščiausiojo Teismo plenarinėje sesijoje (Teismų įstatymo 36 straipsnis, BPK 366, 378 straipsniai, CPK 357 straipsnis).

Aukščiausiasis Teismas nagrinėja bylas tik teisės taikymo aspektu. Aukščiausiojo Teismo, kaip kasacinio, pagrindinė paskirtis – kasacinėse nutartyse suformuojant precedentus ir kitomis įstatymų nustatytomis formomis užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Taip pat Aukščiausiasis Teismas: ■■ plėtodamas ir užtikrindamas vienodą teisės aiškinimą ir taikymą bendrosios kompetencijos teismuose, analizuoja nacionalinių, Europos Sąjungos ir tarptautinių teismų praktiką, kitus teisės šaltinius, rengia praktikos apibendrinimus, apžvalgas, viešina informaciją apie savo veiklą; ■■ leidžia biuletenį „Teismų praktika“, kuriame skelbiamos Aukščiausiojo Teismo nutartys, teismų praktikos apibendrinimai ir apžvalgos, kurių skelbimui pritarė Baudžiamųjų arba Civilinių bylų skyrius. Taip pat gali būti skelbiama ir kita informacija apie Teismo veiklą, medžiaga, reikšminga vienodam teisės aiškinimui ir taikymui užtikrinti; ■■ dalyvauja sprendžiant klausimus dėl bylų teismingumo, kurie kyla tarp administracinių ir bendrosios kompetencijos civilines bylas nagrinėjančių teismų; ■■ dalyvauja asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, pilietinių teisių atkūrimo (reabilitavimo) procese: specialiojo įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka išduoda teisių atkūrimo pažymėjimus, nagrinėja skundus (teikimus) dėl sprendimo išduoti pažymėjimą arba atsisakymo jį išduoti; ■■ atskirais atvejais teikia pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymų projektų.

68

2010 metais Lietuvos Aukščiausiajam Teismui buvo pavesta papildomų funkcijų. Kadangi administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Teismų įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimais iš administracinių teismų perduotas bendrosios kompetencijos teismams, Aukščiausiasis Teismas tapo atsakingas už vienodos teismų praktikos šios kategorijos bylose formavimą.

Tą jis atlieka nagrinėdamas prašymus atnaujinti procesą užbaigtose administracinių teisės pažeidimų bylose (Teismų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

Be to, įstatymų leidėjas 2010 m. gruodžio 31 d. įsigaliojusiais Teismų įstatymo pakeitimais Aukščiausiajam Teismui patikėjo teismų administracinės veiklos priežiūros funkcijas. Aukščiausiojo Teismo pirmininkui pavesta atlikti Lietuvos apeliacinio teismo administracinės veiklos priežiūrą.

2016 metais vykdant Lietuvos apeliacinio teismo administracinės veiklos priežiūrą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įgyvendino šias planines priemones: ■■ tęsta bylų nagrinėjimo trukmės Lietuvos apeliaciniame teisme stebėsena. Kas pusmetį vertintos Lietuvos apeliacinio teismo analizės dėl bylų srautų pokyčių, bylų nagrinėjimo terminų valdymo, nesklandumų ir prognozių. Šios priemonės rėmuose parengta Lietuvos apeliacinio teismo ilgiau nei metus nagrinėjamų bylų analizė: nustatytos priežastys, pateiktos išvados ir pasiūlymai; ■■ baigiama dėl objektyvių priežasčių užtrukusi Lietuvos apeliacinio teismo vykdomos apygardų teismų administracinės veiklos priežiūros veiksmingumo (šios priežiūros planavimas, konkrečių planinių priemonių įgyvendinimas, operatyvūs kompleksiniai ar tiksliniai patikrinimai esant įtarimų dėl šiurkščių ar sisteminių pažeidimų, taip pat ir asmenų, institucijų ar organizacijų skundų pagrindu, šių skundų tyrimo kokybė ir veiksmingumas, metodinės rekomendacijos siekiant vienodinti vidinį apygardų teismų administravimą, kt.) analizė; ■■ periodiškai organizuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo vadovų pasitarimai apžvelgiant teisės taikymo aktualijas, darbo organizavimą.Tokia priežiūra reiškia organizacinės veiklos tikrinimą, tačiau negali pažeisti teisėjų nepriklausomumo principo.

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme veikia kompiuterinė bylų paskirstymo sistema. Teisėjų kolegijos bylai nagrinėti paskiriamos naudojantis teismų informacinės sistemos LITEKO programa Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje skelbiamos teismo kasacinės nutartys civilinėse bylose nuo 1995, baudžiamosiose – nuo 2001 metų. Taigi sudaryta galimybė besidomintiems susipažinti su kasacijos praktika.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIAJAME TEISME - KOKYBĖS VADYBOS MODELIAI

69

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, siekdamas tobulėti ir didinti pasitikėjimą Teismu bei visa teismų sistema, pasinaudojo tarptautiniu mastu pripažintais veiklos tobulinimo būdais. Vienas jų – Kokybės vadybos sistema, atitinkanti tarptautinio standarto LST EN ISO 9001:2008 reikalavimus. Pagrindiniai šios sistemos privalumai yra Teismo veiklos krypčių aiškus reglamentavimas, atsakomybių nustatymas, tobulinimo veiksmų analizavimas ir galimybių sudarymas kiekvienam darbuotojui aktyviai dalyvauti, siekiant efektyvesnės Teismo veiklos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016 70

Teisme atliktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo veiklos ir rezultatų vertinimas pagal Bendrojo vertinimo modelį, kuris yra plačiai Europos viešojo sektoriaus organizacijų taikomas kokybės vadybos metodas. Jis suteikė galimybę Teismo darbuotojams apžvelgti Teismo veiklą ir savikritiškai įsivertinti – atlikti visapusišką veiklos analizę, išsirinkti svarbiausias tobulintinas sritis ir nustatyti tinkamas priemones jų įgyvendinimui.

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra įdiegtas Teismų klientų aptarnavimo standartas, skiriant ypatingą dėmesį kokybiškam asmenų aptarnavimui ir siekiant didinti piliečių pasitikėjimą Teismu.

141

160 140

Institucijos Habilituotas etatai daktaras

Daktaras

Profesorius

Docentas

10 8 2 20

0

1 0 0 1

20

3 1 1 5

40

9 1 0 10

60

10 8 2 20

80

25

100

81

120

35

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO PERSONALAS

Pedagoginė veikla

Teisėjai Valstybės tarnautojai Darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis Bendras skaičius

KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS IR BENDRADARBIAVIMAS 2016 m. buvo tęsiamas teisėjų ir teisinio personalo mokymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai ir darbuotojai aktyviai dalyvavo Lietuvoje ir užsienyje vykusiose konferencijose, seminaruose ir kituose kvalifikacijos kėlimo ir bendradarbiavimo su kitų šalių teisėjais renginiuose: ■■ Europos teisės akademijos (ERA) organizuotame seminare „Tarpvalstybinis civilinis ir komercinis bylinėjimasis: kuris teismas kompetentingas nagrinėti bylą“ Tryre (Vokietija); ■■ Europos Žmogaus Teisių Teismo organizuotame seminare „Tarptautinių ir nacionalinių teismų susidūrimas su didelio mąsto žmogaus teisių pažeidimais“ Strasbūre (Prancūzija); ■■ Prahoje vykusiame ekspertų susitikime, skirtame teismų sprendimų motyvavimui (Čekija); ■■ Europos teisėjų tinklo 14-tame narių susitikime civilinės ir komercinės teisės klausimams spręsti Briuselyje (Belgija); 71

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

■■ Europos deliktų ir draudimo teisės centro 15-toje metinėje konferencijoje Vienoje (Austrija); ■■ Paryžiuje vykusiame Europos teisminio mokymo tinklo (EJTN) Dialogo grupės susitikime (Prancūzija); ■■ Europos teisminio mokymo tinklo (EJTN) organizuotame seminare „Sutarčių nutraukimas ir nuostolių atlyginimas natūra” Florencijoje (Italija); ■■ Europos Komisijos ir nacionalinių konkurencijos teisės teisėjų konferencijoje Briuselyje (Belgija); ■■ Tarptautiniame 4-tame teisėjų forume Kijeve (Ukraina); ■■ Strasbūre vykusioje konferencijoje „Europos žmogaus teisių konvencija ir praeities nusikaltimai” (Prancūzija); ■■ Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Mokymo centro organizuotuose mokymuose „Atskirų finansinių nusikaltimų apžvalga, kvalifikavimas ir naujausia teismų praktika: apgaulingas apskaitos tvarkymas, mokesčių nesumokėjimas, neteisėtas deklaravimas, neteisėtas praturtėjimas“ Vilniuje (Lietuva); ■■ Europos Sąjungos efektyvaus teisės taikymo mokymuose „Skolininko nesąžiningumo, nusikalstamo bankroto, sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo kvalifikavimo ypatumai ir problematika” Vilniuje (Lietuva); ■■ Europos Sąjungos efektyvaus teisės taikymo mokymuose „Civilinio proceso reglamentavimo naujovės Lietuvoje ir Europos Sąjungoje” Vilniuje (Lietuva); ■■ Vilniuje vykusiame seminare „Europos kalbų išteklių koordinavimas” (Lietuva); ■■ Nacionalinės teismų administracijos ir Mykolo Romerio universiteto organizuotuose mokymuose „Bausmės skyrimo ypatumai ir problematika Lietuvos teismų praktikoje” Vilniuje (Lietuva); ■■ Informacijos technologijų mokymo centro organizuotuose mokymuose „Darbo vietos, kompiuterių ir išmaniųjų įrenginių sauga, saugumas elektroninėje erdvėje” Kaune (Lietuva); ■■ Europos Sąjungos efektyvaus teisės taikymo mokymuose „Teritorijų planavimo reformos: 2014 m. principai bei praktinis taikymas įsigaliojus naujam teisiniam reglamentavimui” Vilniuje (Lietuva); ■■ Nacionalinės teismų administracijos organizuotuose komunikacijos ir lyderystės įgūdžių ugdymo mokymuose „Bendrauti. Paveikti. Pasiekti” Molėtuose (Lietuva); ■■ Tryre vykusiame Europos teisės akademijos patikėtinių tarybos posėdyje (Vokietija); ■■ Europos Teisėjų Asociacijos konferencijoje Jeruzalėje (Izraelis);

72

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

■■ Berlyne vykusioje šeimos teisės praktikų konferencijoje vaikų grobimo klausimais (Vokietija); ■■ Tarptautiniuose mokymuose vartotojų teisių apsaugos klausimais Florencijoje (Italija); ■■ Vatikane vykusiame pasaulinio lygio teisėjų susitikime –konferencijoje, skirtoje kovai su prekyba žmonėmis ir organizuotu nusikalstamumu; ■■ Strasbūre vykusiame susitikime su Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjais (Prancūzija); ■■ Tarptautinėje konferencijoje „Tarptautinių civilinių ir komercinių ginčų ypatumai“ Portorože (Slovėnija); ■■ Europos teisėjų mokymo tinklo (EJTN) mokymuose „Europos šeimos teisė: Briuselio IIbis reglamentas“ Zagrebe (Kroatija); ■■ Belgrade vykusioje Rytų ir Vidurio Europos Aukščiausiųjų Teismų pirmininkų konferencijoje (Serbija); ■■ Madride vykusioje konferencijoje „Intelektinės nuosavybės ir konkurencijos teisė: nauji iššūkiai skaitmeninėje eroje“ (Ispanija); ■■ Europos teisėjų mokymo tinklo (EJTN) organizuojamame seminare „Europos civilinis procesas“ Barselonoje (Ispanija); ■■ Berlyne vykusiame seminare „Vaiko teisių apsauga“ (Vokietija); ■■ Tarptautiniuose mokymuose „Europos Sąjungos paveldėjimo teisė: keitimasis patirtimi ir geriausia praktika“ Tryre (Vokietija); ■■ Monso universitete vykusioje prancūzų kalbos tobulinimo stažuotėje Monse (Belgija); ■■ Molėtuose vykusiame seminare pagal civilines ir baudžiamąsias bylas nagrinėjančių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų mokymo programą (Lietuva).; ■■ Budvoje vykusiame Europos Sąjungos ir Europos Sąjungos valstybių kandidačių Aukščiausiųjų Teismų pirmininkų susitikime (Juodkalnija); ■■ Lisabonoje vykusiame Europos teisėjų, nagrinėjančių bankroto bylas, forume (Portugalija); ■■ Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) organizuotame seminare intelektinės nuosavybės tema (Ispanija); ■■ Romoje, Tarptautiniame privatinės teisės unifikavimo institute vykusiame tyrime dėl lis pendens taisyklės taikymo (Italija); ■■ Tarptautinėje konferencijoje „Asmens teisės į civilinės bylos išnagrinėjimą per protingą laiką įgyvendinimo sąlygos“ Vilniuje (Lietuva);

73

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

■■ Seminare „Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų lygių galimybių užtikrinimas – Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos reikalavimai ir teisinio reguliavimo taikymo praktiniai aspektai“ Vilniuje (Lietuva); ■■ Trakuose vykusiuose mokymuose „Komunikacijos strateginių tikslų nustatymas ir komunikacijos priemonių planavimas” (Lietuva); ■■ Kalbos ir kultūros instituto LINGUA LITUANICA organizuotuose sakytinės lietuvių kalbos kursuose Vilniuje (Lietuva); ■■ Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Europos Žmogaus Teisių Konvencijos įgyvendinimas – tarp subsidiarumo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo priežiūros” (Lietuva); ■■ Dubline vykusioje Europos Sąjungos Aukščiausiųjų Teismų pirmininkų tinklo 2016 m. teisėjų mainų programoje Airijos Respublikos Aukščiausiajame Teisme (Airija); ■■ Liuksemburge vykusiame Europos teisėjų susitikime-forume, skirtame aptarti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos naujoves (Liuksemburgo Didžioji Hercogystė); ■■ Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) organizuotame seminare teisėjams intelektinės nuosavybės tema Kišiniove (Moldova); ■■ Europos teisminio mokymo tinklo organizuotuose mokymuose „Ekonominiai nusikaltimai: iš nusikalstamos veikos gautų pajamų grąžinimas ir konfiskavimas Europos Sąjungos valstybėse” Londone (Jungtinė Karalystė); ■■ Kijeve vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Teisminė teisėkūra kaip teisės viršenybės principo apsaugos mechanizmas teisminės reformos kontekste“ (Ukraina); ■■ Bratislavoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Skaidraus teisingumo vykdymo ribos“ (Slovakija); ■■ Druskininkuose vykusiame seminare, skirtame intelektinės nuosavybės teisių pažeidimams civilinės ir baudžiamosios teisės aspektais aptarti (Lietuva); ■■ Europos teisės akademijos (ERA) organizuotame seminare „Europos Sąjungos antidiskriminacinės teisės taikymas” Tryre (Vokietija); ■■ Oksforde vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Empyriniai kolektyvinių teisių gynimo būdų įrodymai Europoje” (Jungtinė Karalystė); ■■ Taline vykusiame seminare „Europos Sąjungos paveldėjimo reglamentas” (Estija).

74

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

KITA LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO VEIKLA BENDRADARBIAVIMAS SU EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ TEISMU

2016 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas prisijungė prie Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) aukštesniųjų teismų tinklo, kurio tikslas – užtikrinti abipusį keitimąsi teismų praktika ir informacija, susijusia su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) taikymu. Nacionalinis teismas, teikdamas informaciją, aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo atliekamiems lyginamosios teisės tyrimams, turi prieigą prie EŽTT vykdomų apžvalgų, apibendrinimų, tyrimų. Tais atvejais, kai nacionalinis teismas esamoje EŽTT praktikoje neranda atsakymo dėl Konvencijos taikymo, jis gali pateikti užklausą EŽTT. Per pirmuosius tris dalyvavimo Tinkle mėnesius Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra Europos Žmogaus Teisių Teismui teikęs informaciją dėl trijų šio teismo užklausų.

2016 m. gegužės 19 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme lankėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjai prof. Egidijus Kūris, prof. Paul Lemmens ir prof. Paul Pinto de Albuquerque. Susitikime aptarta Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų bendradarbiavimo svarba ir nauda, taip pat Lietuvos valstybės pasiekimai ir įvaizdis Europos Žmogaus Teisių Teismo bylų kontekste. Atsiriboję nuo diskusijos apie nagrinėjimo dar laukiančias bylas, svečiai akcentavo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos tendencijas, bylų nagrinėjimo procesinius aspektus, kitas svarbias aktualijas.

2016 m. birželio 2 d. Strasbūre (Prancūzijoje) įvykusiame Europos Sąjungos Aukščiausiųjų Teismų pirmininkų tinklo susitikime su Europos Žmogaus Teisų Teismo pirmininku ir teisėjais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus akcentavo EŽTT ir nacionalinių teismų dialogo svarbą. Europos Sąjungos Aukščiausiųjų Teismų tinklo vicepirmininku ir valdybos nariu išrinktas Rimvydas Norkus savo kalboje Strasbūro teisme pabrėžė, kad pagrindinė EŽTT ir nacionalinių teismų partnerystė pasireiškia plėtojant teismų praktiką. Nacionaliniai teismai vadovaujasi Strasbūro teismo išaiškinimais, tačiau ir EŽTT turėtų labiau įsiklausyti į Europos Aukščiausiųjų Teismų poziciją spręsdamas, ar tam tikru žmogaus teisių klausimu Europoje vyrauja sutarimas. Svarbiame teismams susitikime diskutuota apie nacionaliniams teismams kylančius sunkumus nuspėjant būsimas Strasbūro teismo praktikos raidos kryptis, nagrinėtos subsidiarumo principo taikymo problemos, kalbėta apie kitas Europos Sąjungos Aukščiausiųjų Teismų bei EŽTT aktualijas.

75

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

BENDRADARBIAVIMAS SU VYRIAUSYBĖS ATSTOVU EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ TEISME

Bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovu Europos Žmogaus Teisių Teisme, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teikė pagalbą ir informaciją, reikalingą tinkamai parengti Vyriausybės poziciją bylose prieš Lietuvą, susijusiose tiek su civiliniais, tiek su baudžiamosios teisės Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos aspektais.

2016 m. Lietuvos Vyriausybės atstovo Europos Žmogaus Teisių Teisme tarnybai teikta medžiaga dėl Lietuvos Respublikos rengiamo pranešimo apie Briuselio deklaracijos įgyvendinimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apžvelgė savo veiksmus, kurių jis ėmėsi užtikrinant veiksmingą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu, siekiant išvengti pažeidimų ir įtvirtinti veiksmingas gynybos priemones, kuriomis būtų galima atitaisyti Konvencijos pažeidimus.

Vyriausybės atstovo EŽTT tarnybai teiktos išvados šiose bylose prieš Lietuvą: Paulikas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 57435/09) dėl Konvencijos 6 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimo rezonansinėje byloje, kurioje pareiškėjas (tuo metu policijos pareigūnas) nuteistas už kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą (automobilį vairavo neblaivus ir labai viršydamas leistiną greitį gyvenvietėje), dėl kurio įvykusioje avarijoje žuvo trys vaikai, ir nukentėjusiųjų palikimą įvykio vietoje be pagalbos (didelis žiniasklaidos dėmesys procesui; pareiškėjo įvardijimas kaip „vaikų žudiko“ ir teismų raginimas jį nubausti, paskiriant įmanomai griežčiausią bausmę); dėl Konvencijos 14 straipsnio (diskriminacijos uždraudimas) tariamo pažeidimo diskriminuojant pareiškėją dėl jo, kaip policijos pareigūno, statuso kaltumo nustatymo ir bausmės skyrimo kontekste.

M. Rinau ir L. Rinau prieš Lietuvą (peticijos Nr. 10926/09) dėl pareiškėjų (tėvo ir dukters) teisės į šeimos gyvenimo gerbimą, garantuojamą Konvencijos 8 straipsnyje (ar procesas Lietuvoje, siekiant įvykdyti Vokietijos teismų sprendimus, buvo suderinamas su Konvencijos 8 straipsnio procesiniais reikalavimais); dėl bylos galimo politizavimo, taip pažeidžiant Konvencijos 6 straipsnį (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą).

Misiukonis prieš Lietuvą (peticijos Nr. 49426/09) dėl pareiškėjų teisės į nuosavybės apsaugą (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis) pažeidimo, restitucijos kontekste teismams iš pareiškėjų priteisus sumokėti žymiai didesnę pinigų sumą, grąžintiną valstybei, negu pareiškėjai gavo pardavę žemės sklypus tretiesiems asmenims.

76

Dėl EŽTT 2011 m. liepos 19 d. sprendimo byloje Jelcovas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 16913/04) vykdymo (dėl priemonių, kurių imtasi siekiant užkirsti kelią Konvencijos 6 straipsnio pažeidimams, nustatytiems EŽTT sprendimu, susijusiems su suimto nuteistojo dalyvavimo teismo posėdyje nagrinėjant kasacinę bylą užtikrinimu ir teisinės pagalbos kokybe).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

Vyriausybės atstovo EŽTT tarnybai teikta metodinė pagalba šiose bylose prieš Lietuvą: Šidlauskas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 51755/10) dėl galimo Konvencijos 8 straipsnio (būsto neliečiamybės gerbimas) ir Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) pažeidimo, iš pareiškėjo neteisėtai atėmus vienintelį būstą (pardavus turtą varžytynėse) ir priteisus aiškiai nepakankamą nuostolių atlyginimą, nesuteikiantį galimybės įsigyti naują būstą.

Falkauskienė prieš Lietuvą (peticijos Nr. 42307/09) dėl tariamo teisės kreiptis į teismą pažeidimo (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis) dėl pareiškėjos įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį, viršijantį jos metines pajamas; dėl tariamo Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) pažeidimo dėl neturėjimo galimybės susigrąžinti visos pinigų sumos, įneštos į banką 1991 m. rugsėjo mėnesį. Špakauskas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 54909/13) dėl tariamo Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) pažeidimo, atėmus iš pareiškėjo žemę (ją susigrąžinus valstybei prokuroro pareikšto ieškinio byloje), nesuteikiant jokios finansinės kompensacijos.

Pocius prieš Lietuvą (peticijos Nr. 5394/12) dėl tariamo Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) pažeidimo atsisakius išmokėti pareiškėjui darbo užmokestį už laikotarpį, kuriuo jis ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai nušalintas nuo pareigų (Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnis) ir neatlyginus taip padarytos žalos, nors jis baudžiamojoje byloje išteisintas. Šimkus prieš Lietuvą (peticijos Nr. 41788/11) dėl tariamo Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalies (teisė nebūti dukart teisiamam už tą patį nusikaltimą) pažeidimo situacijoje, kai nutraukus ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu, prokuroro pasiūlyta įvertinti galimybę patraukti jį administracinėn atsakomybėn, vėliau nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamosios bylos dalies panaikintas ir tyrimas atnaujintas, tačiau, nepaisant to, pareiškėjui teismo nutarimu paskirta administracinė nuobauda; ikiteisminis tyrimas galiausiai nutrauktas suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

Stasaitis prieš Lietuvą (skundo Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetui Nr. 2719/2016) dėl Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 3 dalies e punkto (teisė į tai, kad būtų apklausti gynybos liudytojai), 14 straipsnio 2 dalies (nekaltumo prezumpcija), 7 straipsnio (kankinimo, žiauraus, nežmoniško ar žeminančio orumą elgesio draudimas), 17 straipsnio 1 dalies (teisė į privataus gyvenimo apsaugą) tariamų pažeidimų baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjas (felčeris) nuteistas už tai, kad kartu su vairuotoju pasinaudodamas ligonės bejėgiška būkle išžagino ją greitosios pagalbos automobilyje.

Vyriausybės atstovo EŽTT tarnybai teikta informacija apie baudžiamųjų ir civilinės bylų proceso atnaujinimą po EŽTT 2015 m. spalio 20 d. sprendimo byloje Vasiliauskas prieš Lietuvą.

77

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

BENDRADARBIAVIMAS SU TEISĖKŪROS SUBJEKTAIS Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neturi įstatymų leidybos iniciatyvos teisės ir nėra teisėkūros subjektas. Tačiau nagrinėdamas bylas, spręsdamas praktines situacijas, Teismas dažnai įžvelgia teisės aktų spragų, tarpusavio prieštaravimų ar kitokių jų trūkumų. Dėl šios priežasties į Teismą dažnai kreipiamasi prašant pateikti nuomonę dėl teisės aktų projektų praktinio pritaikomumo.

Teikdamas savo išvadas dėl teisės aktų projektų, Teismas nevertina jų politinio tikslingumo. Jis pateikia savo įžvalgas, ar siūlomos teisės normos yra aiškios, kokią vietą jos užims teisės sistemoje, kokia yra esama teismų praktika ir joje atsispindintys teisinio reglamentavimo trūkumai, kaip siūlomi pakeitimai dera žmogaus teisių gynimo kontekste, Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų ir lyginamuoju požiūriu.

2016 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teikė išvadas Lietuvos Respublikos Seimui dėl šių teisės aktų projektų: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 1821 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3184, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymų projektų Nr. XIIP-3185, XIIP-4049, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3464, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 18 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3832, Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projekto Nr. XIIP-4041, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 321 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-4058, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4059, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 512 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4057, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 28, 219, 261, 304 ir 408 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3455,

78

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 1512 straipsniu įstatymo projekto

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

Nr. XIIP-3632, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3877, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3878, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-3954, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2504, 2505, 2521 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 2506 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-4360, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3606(2), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84 ir 4.85 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3805(2), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3551, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo Nr. I-1274 9, 41 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3552, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3553.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat teikė nuomonę Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3606(3).

VIENODOS TEISMŲ PRAKTIKOS FORMAVIMAS Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, užtikrindamas vienodą teisės aiškinimą ir taikymą bendrosios kompetencijos teismuose, analizuoja nacionalinių, Europos Sąjungos ir tarptautinių teismų praktiką, kitus teisės šaltinius, rengia teismų praktikos apibendrinimus, apžvalgas, viešai skelbia informaciją apie savo veiklą. Teismas rengia temines teismų praktikos apžvalgas atskirų kategorijų bylose ir skelbia jas savo leidžiamame biuletenyje „Teismų praktika“. Ši metodinio pobūdžio medžiaga labai svarbi tiek teismams, nagrinėjantiems bylas, tiek proceso šalims ir jų atstovams, grindžiant savo poziciją bylose. Taip pat Teismas kiekvieną mėnesį rengia ir viešina savo tinklalapyje aktualiausių nutarčių, priimtų administracinių teisės pažeidimų, baudžiamosiose ir civilinėse bylose, apžvalgas.

79

2016 m. visiems Lietuvos bendrosios kompetencijos teismams tapo prieinamas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016 80

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sukurtas elektroninis įrankis, skirtas Teismo praktikoje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių paieškai.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO PARENGTOS APŽVALGOS 2016 metais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo leidžiamame biuletenyje Teismų praktika Nr. 44 publikuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų patvirtinta Teismų praktikos nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl sudėtingų pavienių nusikalstamų veikų ir nusikalstamų veikų sutapčių apžvalga. Pavienė nusikalstama veika atitinka vienos nusikalstamos veikos (nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo) sudėties požymius ir kvalifikuojama pagal vieną Baudžiamojo kodekso straipsnį ar jo dalį. Tuo tarpu nusikalstamų veikų sutaptis – tai situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vieną iš jų priėmimo ir nėra teisinių kliūčių už jų padarymą taikyti baudžiamąjį įstatymą. Šioje apžvalgoje aptarti reikšmingi sudėtingų pavienių nuskalstamų veikų ir nusikalstamų veikų sutapčių inkriminavimo aspektai. Nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jei jis padarė tęstinę, trunkamąją ar sudėtinę nusikalstamą veiką, todėl pirmiausia aptartos tokių veikų nustatymo įvairių kategorijų baudžiamosiose bylose problemos. Kelios nusikalstamos veikos gali būti padaromos vienu veikimu arba neveikimu tuo pačiu laiku (tai vadinama idealia sutaptimi) arba savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui (tai vadinama realia sutaptimi). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje analizuoti idealios ir realios nusikalstamų veikų sutapčių atskyrimo kriterijai, pasisakyta dėl baudžiamosios teisės normų konkurencijos klausimų teisingo išsprendimo svarbos nustatant, ar tai pavienė nusikalstama veika ar nusikalstamų veikų daugetas.

Tame pačiame numeryje buvo publikuota ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų patvirtinta apžvalga dėl Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų, reglamentuojančių taikytinos teisės nustatymo taisykles šeimos bylose, skirta taikytinos teisės klausimams šeimos bylose su užsienio elementu spręsti. Lietuvos teismas, nagrinėdamas šeimos bylą, kurioje viena iš šalių yra susijusi su užsienio valstybe (pvz., sutuoktinis ar vaikas, dėl kurio globos ir (ar) išlaikymo ginčijasi tėvai, turi kitos šalies pilietybę ar nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje), visų pirma turi pasitikrinti, ar turi jurisdikciją nagrinėti šią bylą, t. y. ar byloje reiškiami reikalavimai priskirtini Lietuvos teismams nagrinėti. Nustatęs, kad ši byla (visa ar atskiri joje pareikšti reikalavimai) priskirtina Lietuvos teismų jurisdikcijai, teismas turi išsiaiškinti, pagal kokios valstybės materialiąją teisę pareikšti reikalavimai byloje nagrinėtini. Tokiose bylose paprastai reiškiami keli susiję reikalavimai (pvz., dėl santuokos nutraukimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo priteisimo), o kiekvienam pareikštam reikalavimui išnagrinėti iš esmės taikytina teisė nustatoma atskirai. Taikytina teisė priklauso ir nuo to, ar byla susijusi su viena iš Europos Sąjungos valstybių ar su trečiosiomis valstybėmis (pvz., Ukraina, Rusijos Federacija). Pirmuoju atveju teismas turi įvertinti, ar ir kokie Europos Sąjungos teisės aktai reguliuoja šiuos klausimus; antruoju atveju – nustatyti, ar Lietuvos Respublika yra pasirašiusi tarptautinę sutartį su valstybe, su kuria susijęs ginčas; jei taip, taikyti jos nuostatas. Tik tuo atveju, kai taikytinos teisės

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016 81

klausimo nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai ar tarptautinės sutartys, teismas gali taikyti savo nacionalinę teisę. Taigi apžvalgoje aptariami atskiroms šeimos ginčo sritims taikytiną teisę reglamentuojantys teisės aktai, jų taikymo sritis, apimtys ir pagrindinės taikytinos teisės nustatymo taisyklės. Tokiose bylose teismai neretai susiduria su užsienio teisės taikymo klausimu, todėl apžvalgoje taip pat pateikiamos užsienio valstybių teisės turinio nustatymo ir įrodinėjimo taisyklės.

2016 metais Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo apsvarstytos ir atiduotos publikuoti biuletenyje Teismų praktika Nr. 45 Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių įtariamojo ir kaltinamojo teises, taikymo apžvalgos pirmoji dalis ir Bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų patvirtintoje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių įtariamojo ir kaltinamojo teises, taikymo apžvalgoje aptartos tokios įtariamojo (kaltinamojo) teisės, kaip teisė žinoti, kuo jis įtariamas (kaltinamas), teisė duoti parodymus ar tylėti, teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nepriklausomas bei nešališkas teismas, ir teisė pareikšti nušalinimus, taip pat teisė gauti vertimą žodžiu ir raštu. Apžvalgoje aptariant šias įtariamojo (kaltinamojo) teises pabrėžiama asmens, įtariamo (kaltinamo) nusikalstamos veikos padarymu, teisių ir laisvių apsaugos svarba tam, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens baudžiamojo persekiojimo. Šioje apžvalgoje analizuoti tokie Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, įtvirtinančių nurodytas teises, taikymo klausimai kaip reikalavimų, keliamų įtarimo ir kaltinamojo akto turiniui, laikymasis, kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių, jos kvalifikavimo keitimas teisme, draudimas apklausti asmenį, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galbūt padarytą nusikalstamą veiką, atlikti Baudžiamojo proceso kodekse nenumatytas įtariamojo apklausas ir versti duoti parodymus prieš save ne tik tiriamojoje, bet ir bet kurioje kitoje „baudžiamojo pobūdžio“ byloje, teismo nepriklausomumo ir nešališkumo aspektai ir nušalinimo pagrindai, valstybinės lietuvių kalbos nemokančio įtariamojo (kaltinamojo) procesinių garantijų užtikrinimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų patvirtintoje Bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje analizuojami juridinio asmens valdymo organų (tiek vienasmenių, tiek kolegialių) narių civilinės atsakomybės už neteisėtais veiksmais padarytą žalą tiek juridiniam asmeniui, tiek tretiesiems asmenims pagrindai, atsakomybės rūšys, sąlygos, įrodinėjimo taisyklės, verslo sprendimų vertinimo taisyklės teikiama apsauga vertinant valdymo organų veiksmų teisėtumą. Juridinio asmens vadovas (pvz., direktorius) arba kolegialus valdymo organas (pvz., valdyba, stebėtojų taryba), vykdydami savo funkcijas, priimdami verslo sprendimus, turi pareigą veikti apdairiai ir rūpestingai bei būti lojalūs juridiniam asmeniui. Kai juridinis asmuo patiria finansinių sunkumų, valdymo organo nariams atsiranda pareiga paisyti ne tik juridinio asmens, bet ir kreditorių interesų, t. y. neprisiimti įsipareigojimų, kurių bendrovė negalės įvykdyti, nesudaryti sandorių, dėl kurių įmonė gali tapti nemoki. Taip pat juridinio asmens vadovas turi pareigą laiku inicijuoti bankroto bylą, kad nedidėtų kreditorių nuostoliai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

Teisės aktai bei juridinio asmens steigimo dokumentai gali nustatyti kitas vadovo privalomai vykdomas pareigas. Už visų šių pareigą pažeidimą valdymo organo nariams gali būti taikoma civilinė atsakomybė ir jiems gali kilti pareiga atlyginti tiek juridinio asmens (jo dalyvių), tiek kreditorių patirtus nuostolius. Kreditorių teisė pateikti ieškinį tiesiogiai bendrovės valdymo organų nariams priklauso nuo bendrovės mokumo, t. y. kol įmonė moki, ji pati turėtų atsakyti už savo prievoles kreditoriams, kreditorius turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš valdymo organų narių tik tada, kai bendrovė tampa nemoki. Neretai žala gali būti padaroma kelių asmenų veiksmais: skirtingų valdymo organų narių, valdymo organo nario ir dalyvio, todėl apžvalgoje taip pat analizuojami skirtingų valdymo organų tarpusavio, valdymo organų ir dalyvių atsakomybės atribojimo klausimai, jų kompetencijos veikti klausimai.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO KREIPIMAISI Į KONSTITUCINĮ TEISMĄ IR EUROPOS SĄJUNGOS TEISINGUMO TEISMĄ

Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnis). Konstituciniam Teismui paskelbus nutarimą bylos nagrinėjimas teisme atnaujinamas ir teismas baigia nagrinėti bylą iš esmės.

2016 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai, taip pat po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo išnagrinėjo baudžiamąją bylą, dėl kurios Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas patikrinti Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų atitikį Konstitucijai.

2016 m. liepos 15 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Fizinių asmenų bankroto įstatymo atitikties Konstitucijai civilinėje byloje dėl bankroto iškėlimo fiziniam asmeniui, kuris yra nuteistas už sukčiavimą stambiu mastu. Nagrinėjamoje byloje bankrutuoti siekė asmuo, iš kurio baudžiamojoje byloje priteistas 218 tūkst. Eur žalos atlyginimas, o asmens teistumas nėra išnykęs.

Fizinių asmenų bankroto įstatyme yra išvardytos nusikalstamos veikos, kurias padaręs asmuo, nesibaigus teistumui, negali bankrutuoti, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Į šį sąrašą nėra įtraukti nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, t. y. žala, padaryta sukčiavimu, bankroto byloje gali būti nurašoma.

82

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjams kilo abejonių, ar toks reguliavimas, kai už sukčiavimą stambiu mastu nuteistas asmuo, nesibaigus jo teistumui, gali bankrutuoti, o tyčiniu nu-

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

sikaltimu padaryta žala gali būti nurašyta, neprieštarauja Konstitucijai. Teisėjų abejones sustiprino ir tai, kad daugumoje Europos valstybių egzistuoja apribojimai fizinio asmens bankroto procedūroje nurašyti reikalavimus, kurie kyla iš tyčiniu nusikaltimu padarytos žalos. Kai kuriose valstybėse egzistuoja bendras platesnis draudimas nurašyti reikalavimus, kylančius iš tyčinio delikto, nesiejant jų su baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-378915/2016 Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. priėmė nutarimą konstitucinėje byloje pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kreipimąsi dėl baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, leidžiančių nutraukti baudžiamąją bylą suėjus senaties terminui, teismui neišsprendus, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką ar ne, konstitucingumo. Konstitucinis Teismas pripažino šias baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas prieštaraujančiomis Konstitucijai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas į Konstitucinį Teismą kreipėsi baudžiamojoje byloje, kurioje pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį kaltinamajai. Apeliacinės instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį panaikino ir baudžiamąją bylą nutraukė, nurodydamas, kad baudžiamosios atsakomybės senaties terminas šioje baudžiamojoje byloje suėjo iki pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio priėmimo, o suėjus šiam terminui, negali būti priimtas ne tik apkaltinamasis, bet ir išteisinamasis nuosprendis. Po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, 2016 m. spalio 11 d. nutartyje konstatavo, kad ši baudžiamoji byla išnagrinėta neišsamiai, nes apeliacinės instancijos teismas panaikino išteisinamąjį nuosprendį ir nutraukė baudžiamąją bylą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, neišsprendęs, ar kaltinamoji pagrįstai išteisinta dėl nusikalstamos veikos. Dėl to plenarinė sesija apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikino ir perdavė baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P31-746/2016

83

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnis Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kaip galutinės instancijos teismui, nustato pareigą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ES Teisingumo Teismas) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, jeigu kyla Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir galiojimo klausimų ir pagrįstam teismo sprendimui priimti reikalingas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimas. Skirtingai negu žemesnės instancijos teismai, kasacinis teismas turi pareigą, o ne teisę kreiptis į ES Teisingumo Teismą. Teismas, kreipdamasis į ES Teisingumo Teismą, turi patikrinti, ar šis teismas nėra pasisakęs savo praktikoje tuo pačiu klausimu. Bylos, dėl kurios kreipiamasi į ES Teisingumo Teismą, nagrinėjimas stabdomas iki bus gautas ES Teisingumo Teismo sprendimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

2016 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dviejose bylose kreipėsi į ES Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, taip pat kasacine tvarka išnagrinėjo bylas, kurių nagrinėjimas buvo atnaujintas gavus ES Teisingumo Teismo sprendimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas į ES Teisingumo Teismą kreipėsi dėl šių klausimų:

Dėl tarpusavyje susijusių tiekėjų pareigos išviešinti savo ekonominius ryšius bei galimai nesąžiningo konkuravimo Byloje dėl VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro paskelbto atliekų surinkimo ir transportavimo konkurso teisėtumo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarė kreiptis į ES Teisingumo Teismą ir prašyti priimti prejudicinį sprendimą dėl bylai reikšmingų Europos Sąjungos teisės normų dėl viešųjų pirkimų ir konkurencijos teisės normų bei tiekėjų tarpusavio varžymosi viešųjų pirkimų konkursuose išaiškinimo. Nagrinėjamos bylos atveju paskelbtame atliekų surinkimo ir transportavimo konkurse, be kitų tiekėjų, dalyvavo ir dvi tarpusavyje susijusios bendrovės, pateikusios atskirus pasiūlymus. Perkančioji organizacija atmetė vienos iš jų pasiūlymą, kuris buvo mažiausios kainos, o pirkimo laimėtoja pripažino kitą (antrą susijusią) bendrovę. Šiame pirkime taip pat dalyvavusi bendrovė pateikė ieškinį teismui dėl pirmąsias dvi vietas užėmusių tarpusavyje susijusių tiekėjų dalyvavimo ir jų pasiūlymų vertinimo teisėtumo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nerasdamas atsakymo esamoje ES Teisingumo Teismo praktikoje, kurioje jau ne kartą spręsti panašaus pobūdžio klausimai, nutarė paprašyti ES Teisingumo Teismo išaiškinimo, ar tarpusavyje susiję tiekėjai, kurių ekonominiai, vadybos, finansiniai ar kiti ryšiai gali kelti abejonių dėl nepriklausomumo ir konfidencialios informacijos apsaugos ir sudaryti prielaidas turėti pranašumą prieš kitus tiekėjus, tame pačiame viešojo pirkimo konkurse nusprendę pateikti atskirus pasiūlymus, privalo šiuos savo ryšius išviešinti; kokios yra šios pareigos pažeidimo pasekmės, ar tai gali turėti įtakos sprendžiant, kad pasiūlymus pateikę tarpusavyje susiję tiekėjai dalyvauja realiai nekonkuruodami (fiktyviai). Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjams kilo abejonių dėl aktyvaus perkančiosios organizacijos vaidmens aiškinantis galimas nesąžiningos konkurencijos apraiškas įgyvendinimo ir jos pasyvumo padarinių, t. y. kokių veiksmų turi imtis perkančioji organizacija, jei ji sužino apie tokias sąsajas, ar ji turi būti aktyvi ir prašyti papildomos informacijos. Tuo atveju, jei ji nesiima jokių veiksmų, ar tai turi įtakos viešojo pirkimo procedūros teisėtumui. Teismas taip pat siekia sužinoti, kokios teisės normos yra taikytinos šiame ginče, ar pagrįstai dviejų susijusių tiekėjų veiksmai ir kitos byloje nustatytos svarbios aplinkybės gali būti vertinami pagal Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-439469/2016. Bylos numeris Europos Sąjungos Teisingumo Teisme – C-531/16.

84

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

Dėl draudimo apsaugos taikymo BAB banko „Snoras“ obligacijas siekusiems įsigyti asmenims Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė kreiptis į ES Teisingumo Teismą ir byloje dėl BAB banko „Snoras“ obligacijų įsigijimui skirtų asmens lėšų teisinės prigimties ir joms taikomo draudimo išaiškinimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pagal Obligacijų pasirašymo sutartį įmokėjo į savo asmeninę banko sąskaitą BAB banke „Snoras“ lėšas, už kurias ketino įsigyti banko išleidžiamų obligacijų. Bankas minėtas lėšas iš ieškovo asmeninės sąskaitos nurašė į banko vardu atidarytą surenkamąją sąskaitą obligacijoms apmokėti tame pačiame banke. Tačiau ieškovas obligacijų neįsigijo, nes iki obligacijų emisijos įsigaliojimo dienos Lietuvos bankas atšaukė BAB banko „Snoras“ banko licenciją. Ginčo esmę byloje sudaro klausimas, ar, bankrutavus AB bankui „Snoras“, jame laikytos obligacijų įsigijimui skirtos, bet nepanaudotos lėšos laikytinos indėliu ir atitinkamai joms taikomas draudimas pagal indėlių garantijų sistemą, ar jos turėtų būti laikomos apdraustomis pagal investuotojų kompensavimo sistemą.

Kadangi tiek indėlių garantijų sistemą, tiek investuotojų kompensavimo mechanizmą reguliuojantys nacionaliniai teisės aktai priimti įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvas, aiškinimą dėl šių direktyvų turinio gali pateikti tik ES Teisingumo Teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjams kilo klausimas dėl galimybės tiesiogiai taikyti Indėlių direktyvoje įtvirtintą indėlio sąvoką ir Investuotojų direktyvoje įtvirtintą investuotojo sąvoką, nes iš nacionalinių teisės aktų negali būti nustatytas aiškus Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjo pasirinkimas tokioms lėšoms taikyti kurią nors vieną iš apsaugos sistemų. Taip pat teisėjų kolegija siekia išsiaiškinti, ar lėšų paskirtis yra pagrindinis kriterijus siekiant nustatyti taikytiną apsaugos sistemą. Priklausomai nuo to, kuri iš direktyvų taikytina šiuo atveju, kreipimesi paprašyta papildomi išaiškinti šių direktyvų atskiras nuostatas ir jų taikymo principus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8701/2016. Bylos numeris Europos Sąjungos Teisingumo Teisme – C-109/16.

2016 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylas, kurių nagrinėjimas buvo atnaujintas po ES Teisingumo Teismo sprendimo gavimo, ir jose suformulavo teisės taikymui ir aiškinimui reikšmingas taisykles.

Oro vežėjas privalo atlyginti darbdaviui išlaidas, patirtas dėl skrydžio, kuriuo vyko jo darbuotojai, vėlavimo

85

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. nagrinėjo bylą, kurioje oro vežėjas (skrydžių bendrovė) pavėlavo pristatyti ieškovės (valstybės institucijos) darbuotojus į tarpinį oro uostą, todėl jie kelionėje papildomai praleido beveik 15 val., o ieškovei kaip darbdavei atsirado pareiga darbuotojams išmokėti papildomus komandiruotpinigius. Darbdavė kreipėsi į teismą prašydama priteisti žalą iš skrydžių bendrovės pagal Konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo (Monrealio konvencija) ir ES reglamento, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

ilgam laikui atveju, nuostatas.

Teisėjų kolegija kreipėsi į ES Teisingumo Teismą prašydama išaiškinti, ar pagal Monrealio konvenciją skrydžių bendrovė atsako už žalą, atsiradusią dėl skrydžio vėlavimo, ne pačiam keleiviui, bet kitam asmeniui (šiuo atveju – darbdavei), kai būtent su šiuo asmeniu buvo sudaryta tarptautinio keleivių vežimo sutartis keleivio naudai. ES Teisingumo Teismas 2016 m. vasario 17 d. priėmė prejudicinį sprendimą, kuriame nurodė, kad Monrealio konvencijos 19, 22, 29 straipsniai aiškintini taip, kad oro vežėjas, sudaręs tarptautinio vežimo sutartį su asmenų, vežamų kaip keleiviai, darbdaviu, atsako šiam darbdaviui už žalą, kilusią dėl skrydžių, kuriais pagal šią sutartį vyko jo darbuotojai, vėlavimo ir pasireiškusią kaip šio darbdavio patirtos papildomos išlaidos.

Atsižvelgdamas į prejudiciniame sprendime išdėstytus argumentus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 17 d. išnagrinėjo bylą ir paliko nepakeistus žemesnės instancijos teismų sprendimus, kuriais buvo patenkintas darbdavės ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas konstatavo, kad kai darbdavys nuperka bilietus darbuotojams vykti į tarnybinę komandiruotę, tokius teisinius santykius reikia kvalifikuoti kaip darbdavio sudarytą keleivių vežimo oru sutartį trečiojo asmens (darbuotojų) naudai. Darbdavys, pirkdamas lėktuvo bilietus, sudaro keleivių vežimo sutartį ir įgyja teisę reikalauti, kad sutartis būtų įvykdyta. Tuo tarpu patys keleiviai (darbuotojai) turi reikalavimo teisę, kad būtų pervežti tinkamai, t. y. nesukeliant pavojaus gyvybei, sveikatai ar neadekvačių nepatogumų jiems kaip fiziniams asmenims.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238469/2016

Draudikų tarpusavio atgręžtinio reikalavimo teises nulemia transporto priemonių valdytojų pareigos atlyginti žalą paskirstymo taisyklės pagal eismo įvykiui taikytiną teisę 2014 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreipėsi į ES Teisingumo Teismą byloje, kurioje kilo draudimo bendrovių (draudikų), atskirai apdraudusių vilkiko ir prie jo prikabintos priekabos valdytojų civilinę atsakomybę, ginčas dėl kiekvieno jų pareigos išmokėti draudimo išmoką, atsitikus eismo įvykiui, ir šiai pareigai taikytinos teisės. Vokietijos Federacinėje Respublikoje įvykus eismo įvykiui, dėl kurio buvo kaltas vilkikas su priekaba, vilkiko draudikas nukentėjusiems asmenims atlygino visą patirtą žalą. Atlyginęs žalą šis draudikas pareikalavo iš priekabos draudiko atlyginti jam pusę išmokėtos sumos, kaip tai nustato Vokietijos teisė, kuri, draudiko nuomone, turėtų būti taikoma draudikų tarpusavio santykiams.

Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad ginčo teisinių santykių kvalifikavimui aktualus ES teisės aktų taikymas bei aiškinimas, kreipėsi į ES Teisingumo Teismą prašydama išaiškinti, ar tarp vilkiko ir priekabos draudikų susiklostę teisiniai santykiai ES teisės prasme turėtų būti vertinami kaip sutartiniai ar kaip nesutartiniai ir, atitinkamai, ar jiems taikytina teisė turėtų būti nustatoma pagal ES reglamento „Roma I“ (reguliuojančio sutartinėms prievolėms taikytiną teisę) ar pagal ES reglamento „Roma II“ (reguliuojančio nesutartinėms prievolėms taikytiną teisę) nuostatas.

86

Atsižvelgdamas į ES Teisingumo Teismo 2016 m. sausio 21 d. prejudiciniame sprendime

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016 87

išdėstytus argumentus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 6 d. priėmė nutartį, kurioje konstatavo, kad ieškovas (vilkiko draudikas) turi teisę reikalauti, kad atsakovas (priekabos draudikas) padengtų 50 proc. nukentėjusiajam sumokėtos sumos. Teismas nurodė, kad draudikų tarpusavio reikalavimų apimčiai esminę reikšmę turi eismo įvykio vietos teisėje nustatytos taisyklės, pagal kurias paskirstomos žalą padariusių asmenų (šiuo atveju vilkiko ir priekabos valdytojų) pareigos atlyginti žalą. Nagrinėjamos bylos atveju tai būtų Vokietijos teisė, o Vokietijos teisė nustato, kad, įvykus eismo įvykiui, kai žalą sukėlė transporto priemonės ir priekabos junginys, transporto priemonės ir priekabos valdytojų atsakomybė yra bendra. Kadangi vilkiko ir priekabos valdytojams kilo bendra civilinė atsakomybė, atitinkamai pareiga išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui atsirado abiejų transporto priemonių draudikams.

Draudikas, įvykdęs prievolę, kurią turėjo įvykdyti su kitu draudiku, įgyja teisę reikalauti iš kito draudiko dalies išmokos, sumokėtos nukentėjusiajam.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187701/2016

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

METŲ ĮVYKIAI IR RENGINIAI 2016 m. vasario 19 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme lankėsi Gruzijos teisėjų delegacija. Svečius pasitikę teisėjai trumpai pristatė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją, kasacinio teismo specifiką, apžvelgė bylų nagrinėjimo aktualijas. Kolegas iš Gruzijos labiausiai domino kasacinių skundų atrankos procedūros bei Lietuvoje vis atsinaujinančios diskusijos dėl tarėjų instituto įvedimo. Kasacinio teismo teisėjai sulaukė klausimų ir dėl nagrinėjimo terminų, darbo krūvio, gerosios praktikos ir pasirinktų įrankių vienodai teismų praktikai užtikrinti.

2016 metų balandžio 16 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme teisėjams ir teismų darbuotojams seminarą apie finansinių paslaugų teikėjų atsakomybę ir investuotojų į banko produktus teisinę apsaugą vedė Belgijos Gento universiteto teisės fakulteto dekanas prof. dr. Michelas Tisonas. Pasak svečią pasitikusios Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės, tokios paskaitos ir perduodamos akademikų žinios yra labai vertingos šiandienos teismų veikloje. „Visuomenė vystosi sparčiai, taigi ir ginčai teismuose iš teisėjų reikalauja ne tik profesionalių teisinių žinių, bet ir kitų gyvenimo sričių ekspertinio išmanymo. Šiuolaikinis teisėjas turi būti išmanus tiek teisėje, tiek ekonomikoje ar bet kurioje kitoje bylai svarbioje srityje“, – pristatydama svečią susirinkusiems seminaro dalyviams akcentavo S. Rudėnaitė.

88

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016 89

2016 metų birželio 17 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme apsilankė tarptautinio teisininkų forumo Moldovos Respublikos, Ukrainos ir Gruzijos teismų atstovai. Kartu su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku Rimvydu Norkumi ir šio Teismo teisėjais svečiai dalijosi teisinių sistemų aktualijomis, išklausė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo paruoštą pranešimą apie kasacijos procesus ir teismų informacinės sistemos galimybes.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016 90

2016 metų birželio 17 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sukvietė visus renginio „Kultūros naktis“ lankytojus į Algimanto Puipos 1994 metais režisuoto kino filmo pagal F. Kafkos kūrinį „Procesas“ peržiūrą. Pilnutėlę Teismo posėdžių salę Teisme pasveikino šio filmo aktoriai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai. Pasak renginio moderatoriaus teisėjo Algio Norkūno, tai neeilinė proga susipažinti su teismo procesu, užsienio literatūra ir Lietuvos kino istorija. „F. Kafkos dėka šiandien mes turime galimybę į teisę pažvelgti pro šiek tiek absurdo ir groteskos atspalvių turinčius akinius. O kada daugiau gali susijungti teisė, kultūra ir istorija, jei ne tokių renginių metu?“ – pasitikęs lankytojus klausė teisėjas. Kalbindamas pagrindinę šio filmo aktorę Almirą Grybauskaitę A. Norkūnas nepabūgo užduoti intriguojančių ir drąsių klausimų, dėl kurių dialogas užsimezgė greitai ir padrąsino susirinkusius svečius domėtis ne tik kinu, bet ir teismo proceso subtilybėmis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016 91

2016 metų birželio 22 d. Belgrade (Serbija) įvykusioje VI Vidurio ir Rytų Europos Aukščiausiųjų Teismų pirmininkų konferencijoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus savo pranešime apie nacionalinių teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo bendradarbiavimą akcentavo Konvencijos 16-ojo protokolo svarbą. Kasacinio teismo vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad šiandien vis dar išlieka uždavinys stiprinti šių teismų bendradarbiavimą. Pasak R. Norkaus, nekyla abejonių, kad dar vienas oficialus įrankis šiam procesui valstybėms turėtų pridėtinę vertę. „Siūlomų naujausių procedūrų nuostatos yra ir gali būti įvairiai interpretuojamos, tačiau teorinės abejonės ir galimi praktiniai Konvencijos 16-ojo protokolo taikymo sunkumai neturėtų paneigti šios procedūros privalumų“, – savo pranešime konferencijos dalyviams pažymėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

2016 metų liepos 7 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išrinktas aktyviausiu e. bylų sudarytoju. Trečius metus Lietuvos gyventojai turi galimybę teismo paslaugomis pasinaudoti neišeidami iš namų – portale e.teismas.lt visos paslaugos jiems pasiekiamos internetu. Šiuo metu elektroninėmis teismo paslaugomis naudojasi beveik 25 tūkst. asmenų, jie šalies teismams per metus pateikia daugiau kaip 300 tūkst. dokumentų ir per pusę milijono jų gauna iš teismų. Didžioji dalis portalo vartotojų – informacinėmis technologijomis aktyviai besinaudojantys 30–40 m. asmenys, daugiausiai į teismus besikreipiantys dėl teismo įsakymo išdavimo (dėl skundų, delspinigių, palūkanų priteisimo ir kt.). Didžiąją dalį portalo vartotojų sudaro fiziniai asmenys (apie 75 proc.), juridiniai asmenys – apie 18 proc. Šiuo metu portalu naudojasi 2148 advokatai ir jų padėjėjai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016 92

2016 metų rugpjūčio 31 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų, akademinės bendruomenės atstovų ir kitų žymių teisininkų aplodismentai skambėjo geriausiems 2016 metų teisės magistro darbų autoriams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė geriausių baigiamųjų darbų trejetuką, kuriame pirmoji vieta atiteko Vilniaus universiteto Teisės fakulteto absolventui Karoliui Vaičekauskui.

Pasak intelektinės nuosavybės teisių ir konkurencijos teisės koliziją bei išimtinių transliavimo licencijų problematiką nagrinėjusio teisininko, jam tai išskirtinė gyvenimo patirtis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus, pasveikinęs susirinkusiuosius, pažymėjo geriausių teisės magistro darbų konkurso svarbą. „Šių apdovanojimų tikslas – visų pirma suartinti teisės praktiką ir teisės mokslą. Puoselėdami bendradarbiavimo su Vilniaus universiteto Teisės fakultetu, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultetu, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetu tradicijas, siekiame skatinti magistrantus rengti aukšto lygio baigiamuosius darbus, gilinantis į teisės teorijos ir praktikos problemas, skatinti bendradarbiavimą, domėjimąsi aktualiomis temomis, taip pat pagerbti geriausius mokslo metų darbus parengusius studentus“, – pabrėžė kasacinio teismo vadovas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016 93

2016 metų rugsėjo 9 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme įvyko teismų atstovų apvaliojo stalo diskusija dėl fizinių asmenų neveiksnumo ir riboto veiksnumo nustatymo bylų.

Diskusiją pradėjęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus, sveikindamas susirinkusius apygardų bei apylinkių teismų teisėjus, akcentavo šio renginio aktualumą: „Neveiksnumo nustatymo bylos yra labai svarbios ir šiandien jų yra tikrai daug.

Visos šios bylos yra net tik socialiai jautrios, bet ir keliančios nemažai iššūkių teisėjams ir negalią turintiems žmonėms. Todėl vienas pagrindinių šiandienos tikslų – vienodos teismų praktikos užtikrinimas ir neaiškumo dėl taikomų teisės aktų išsklaidymas“, –kalbėjo kasacinio teismo vadovas.

2016 metų rugsėjo 15 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme apsilankė Austrijos apeliacinio teismo pirmininkės dr. Marija-Elisabeth Wanke-Czerwenka vadovaujama Austrijos teismų ir teisėsaugos institucijų atstovų delegacija. Austrijos teisėjai, prokurorai bei kiti teisinių institucijų pareigūnai domėjosi Lietuvos teismų sistema, kasacinio teismo veikla bei patirtimi. Šiandienius teismų iššūkius ir aktualijas gausiai delegacijai pristatė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus, Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai Gintaras Goda ir Armanas Abramavičius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016 94

2016 metų rugsėjo 15 d. Vilniaus universitete, Mažojoje auloje, įvyko konferencija tema „Teismo precedentas. Baltijos valstybių patirtis“. Jos metu teisėjai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, advokatai bei akademinės bendruomenės atstovai kalbėjo apie teismo precedentą ir jo galią. Atidarydamas konferenciją, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus atkreipė dėmesį į tai, kad šis įvykis sudrebino Lietuvos teisinę bendruomenę. „Teismų ir teisėjų nepriklausomumo principas, kurį, vaduojantis iš sovietinės ideologijos gniaužtų, buvo itin svarbu su nauju turiniu įdiegti į naujai kuriamą teismų sistemą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais, iki tol galėjo būti naudojamas ir pridengiant teismus nuo vadovavimosi ankstesniais jų išaiškinimais. Juk, vadovaujantis vien pažodžiui išreikštu nepriklausomumo principu, teisėjas vykdo teisingumą tik pagal įstatymą. Teisėjui negali būti daromas neleistinas poveikis ir iš teismų sistemos vidaus. Po Konstitucinio Teismo nutarimo šiuos principus, jų vertybinį svorį kitų teisės imperatyvų – teisingumo, lygiateisiškumo – šviesoje teko permąstyti“, – pabrėžė R. Norkus.

2016 metų rugsėjo 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iniciatyva susirinkę Lietuvos apygardų teismų ir Lietuvos apeliacinio bei kasacinio teismo baudžiamųjų bylų teisėjai aptarė bausmių skyrimo už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas praktikos bei bylų nagrinėjimo trukmės klausimus, diskutavo apie Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos įgyvendinimą baudžiamajame procese. Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko Rimvydo Norkaus, šis susitikimas labai svarbus, sprendžiant iššūkius teismuose dėl baudžiamųjų bylų nagrinėjimo terminų ir skiriamų bausmių adekvatumo nusikalstamoms veikoms.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

2016 metų spalio 10 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme apsilankė teisėjai iš Vokietijos, Italijos, Olandijos bei Rumunijos. Jų vizitas kasaciniame teisme yra viena iš Europos teisminių mokymų tinklo (EJTN) trumpalaikių mainų programos dalių. Atvykusius į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą svečius pasitiko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Jonas Prapiestis bei kiti šio Teismo teisėjai. Susitikimo metu buvo aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo istorija, jo kompetencija ir specifika.

Teisėjai atsakė į Lietuvos teisine sistema besidominčių užsienio kolegų klausimus ir kartu apžvelgė svarbiausias kasacinio teismo aktualijas.

95

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016 96

2016 metų spalio 11 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme apsilankė Makedonijos teisėjų delegacija. Teisėjai domėjosi Lietuvos teisine sistema ir kasacinio teismo vaidmeniu joje.

Svečius pasitiko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė, pristatymą apie Lietuvos teismus ir jų kompetenciją delegacijai parengė ir pristatė Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento direktorė Renata Juzikienė. Svečiai ypač domėjosi kasacijos procesu, bylų atranka, teisėjų atsakomybe dėl uždelstų bylų nagrinėjimo terminų, generalinio prokuroro vaidmeniu kasacinėse bylose, precedento svarba ir išplėstinių kolegijų paskirtimi. Savo patirtimi pasidalijo ir į Makedonijos teisėjų klausimus padėjo atsakyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, buvęs šio Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius, pirmininko patarėjas Aurimas Brazdeikis bei teisėjo padėjėja Asta Benetytė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016 97

2016 metų spalio 25 d. Pirmą kartą Lietuvoje visą spalio 25 dieną – Europos teisės dieną – Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bei visuose Lietuvos teismuose buvo galima nemokamai konsultuotis: gauti atsakymus į kasdienius teisinius testamentų, žemės dalybų, skyrybų ir kitus klausimus, daugiau sužinoti apie teismų veiklą. „Žmonės į teismus neretai ateina vedami nežinojimo, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, kur kreiptis norint sudaryti testamentą, parduoti nekilnojamąjį turtą ar panašiais klausimais, – teigia renginio iniciatorė Nacionalinės teismų administracijos direktorė Reda Molienė. – Nors teismai nėra teisines konsultacijas teikianti institucija, drauge su Teisingumo ministerija į pagalbą pasikvietę Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos specialistus, Lietuvos advokatūros atstovus, nusprendėme padėti žmonėms gauti atsakymus į taip jiems rūpimus klausimus.“

2016 metų spalio 20–21 d. Madride (Ispanijoje) įvykusioje Europos Sąjungos Aukščiausiųjų Teismų pirmininkų tinklo Generalinėje Asamblėjoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus perrinktas šio tinklo valdybos nariu ir vicepirmininku. Greta organizacinių reikalų Europos Sąjungos Aukščiausiųjų Teismų pirmininkai diskutavo, kaip skatinti alternatyvių ginčų sprendimo būdų, tarp jų – mediacijos, plėtrą. Pasak R. Norkaus, mediacija sėkmingai taikoma ir Lietuvoje, tačiau šiam institutui populiarinti dar būtina sutelkti jėgas. „Visuomenei nuolat reikia priminti, kad, be teismo, egzistuoja ir kiti ne mažiau efektyvūs būdai spręsti ginčus. Mediacijos institutas, kaip taikus ginčų sprendimo būdas, labai vertinamas užsienio valstybėse, o ir kainuoja gerokai mažiau tiek finansiškai, tiek morališkai“, – pabrėžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

2016 metų spalio 20–21 d. Vilniuje įvyko Europos Komisijos finansuojamo projekto „Aukščiausieji Teismai – Europos Sąjungos teisminių sistemų veiksmingumo garantas“ dalyvių susitikimas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Apsikeitimas gerąja praktika parodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taiko pažangius darbo metodus, o Lietuvos teismai – vieni atviriausių Europoje. Pasak renginį kuravusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko patarėjo Aurimo Brazdeikio, šis susitikimas neabejotinai sustiprino Lietuvos teismų įvaizdį Europoje, o lyginamoji analizė su užsienio kolegomis neleido abejoti, kad Lietuvos teismai stipriai pasistūmėję skaidrumo link. „Lietuvoje jau ne vienerius metus veikia kompiuterinė bylų paskirstymo programa, kuri užtikrina skaidrumą ir sklandų teismo darbą. Mūsų visuomenei tai nėra naujiena, priešingai nei kolegoms iš Vengrijos ir Latvijos“, – sako teisininkas.

2016 metų lapkričio 4 d. minint 98-ąsias Teisingumo ministerijos įkūrimo metines teisingumo ministras Juozas Bernatonis žinybiniu garbės ženklu „Už nuopelnus teisingumui“ apdovanojo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką Joną Prapiestį.

98

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016 99

2016 metų lapkričio 17 d. projekte „Diena su teisėju“ Lietuvos Aukščiausiajame Teisme su teisėjo pareigomis susipažino net aštuoni teisę ir žurnalistiką studijuojantys studentai.

Pasak šio Teismo pirmininko Rimvydo Norkaus, jaunimo dėmesys teisėjo profesijai džiugina, kaip ir galimybė jiems parodyti teismų kasdienybę iš arčiau. „Mums visada malonu bendrauti su jaunimu, išgirsti jų nuomonę, smalsius ir nuoširdžius jų klausimus. Esame atviri ir geranoriški. Tikimės, kad ateityje bent dalis teisės studijas baigusių studentų pamąstys ir apie savo karjerą teismuose“, – kalbėjo kasacinio teismo vadovas. „Teisėjo pareigos yra atsakingos ir arčiausiai tikrosios teisės“, – pažymėjo Rimvydas Norkus. Dieną su studentais leido teisėjai Algis Norkūnas, Aurelijus Gutauskas, Artūras Pažarskis, Gediminas Sagatys.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

2016 metų lapkričio 18 d. Nacionalinėje teismų administracijoje vykusiame pirmajame naujosios Teisėjų tarybos posėdyje pirmininku buvo išrinktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus. „Teisėjų tarybos pirmininko pareigos – tai ne karjera ar garbė, o didžiulė atsakomybė tęsti pirmtako ir ketverius metus veikusios tarybos darbus, įsiklausyti į teismų sistemos poreikius ir numatyti ilgalaikes reikiamybes, taip pat suvaldyti pačius svarbiausius klausimus sprendžiančios tarybos veiklą,“ – teigė naujasis Teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus.

2016 metų lapkričio 28 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme įvyko teisėjų ir Trečiojo amžiaus universiteto Kauno filialo studentų susitikimas. Studijuojančius teisę senjorus labiausiai domino skundų atranka Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bei etikos reikalavimai teisėjams. Apie septyniasdešimt teisę studijuojančių senjorų susibūrė ne tik tam, kad išgirstų apie Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, bet ir kad aktyviai paklausinėtų teisėjų savo paskaitose pasiruoštų klausimų.

100

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016

2016 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aurelijus Gutauskas š. m. gruodžio 1 d. apdovanotas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos aukščiausiu apdovanojimu – garbės ženklu „Už nuopelnus vidaus reikalų sistemai“. Laikinai einančio Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro pareigas Tomo Žilinsko pasirašytame rašte dėkojama už teisėjo bendradarbiavimą stiprinant teisėtvarką.

2016 metų gruodžio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjus teikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Janinos Stripeikienės kandidatūrą. „Janina Stripeikienė, jau 36 metus dirbanti teisėjo darbą, iš jų – 26 metus aukščiausiųjų grandžių teismuose, vertinama kaip plačios erudicijos, aukštos profesinės kvalifikacijos ir nepriekaištingos reputacijos teisininkė“, – pasirašytame teikime Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui pabrėžia Rimvydas Norkus.

101

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / Metinis informacinis pranešimas / 2016 102

2016 metų gruodžio 13 d. Vilniaus universiteto Senatas suteikė pedagoginius profesoriaus vardus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui Jonui Prapiesčiui ir šio skyriaus teisėjui Armanui Abramavičiui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus, teisėjai ir visas Teismo kolektyvas sveikino gerbiamus šio Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjus Joną Prapiestį ir Armaną Abramavičių.

2016 metų gruodžio mėn. Europos Sąjungos finansuojamas projektas „Aukščiausieji Teismai kaip teisminių sistemų Europos Sąjungoje efektyvumo garantas“, kuriame dalyvauja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įgavo pagreitį: dalyvių susitikimai ir keitimasis gerąja patirtimi jau įvyko Vengrijos Aukščiausiajame Teisme bei Slovėnijoje, Liublianos universiteto Teisės fakultete. Projekto vadybos grupės susitikime Liublianoje Ispanijos, Latvijos, Lietuvos ir Vengrijos Aukščiausiųjų Teismų atstovai susitiko su Liublianos ir Antverpeno universitetų profesoriais, tyrinėjančiais teismų veiklos gerinimą. Buvo sutarta, kad projekto metu bus parengtas gerosios praktikos vadovas apie Europos Aukščiausiųjų Teismų darbą teisinių tyrimų, teismų sprendimų viešinimo ir duomenų bazių naudojimo, viešųjų ryšių ir komunikacijos, bendradarbiavimo su akademine bendruomene ir kitose kasdienėse Europos Aukščiausiojo Teismo aktualiose srityse. Gerosios praktikos vadovo pagrindu taps beveik trisdešimties Europos Aukščiausiųjų Teismų atsakymai į išsamų klausimyną, kurį parengė projekto dalyviai.