Typologies of Music Signification: Retrospective and Perspective

TYPOLOGIES OF MUSIC SIGNIFICATION: RETROSPECTIVE AND PERSPECTIVE The Lithuanian Academy of Music and Theatre and the Musicologists’ Section of the Lithuanian Composers’ Union are happy to welcome you to the { international conference “Typologies of Music Signification: Retrospective and Perspective” that will take place at the Lithuanian Academy of Music and Theatre in Vilnius on October 21–23, 2021. Musical signification, as any other issue related to the meaning in music, has constantly been an object of interest for musicologists, composers, semioticians, and philosophers, often in an attempt to classify and categorize it. Looking back at the history of such classifications and foreseeing the need to rethink them, the theme of this conference is dedicated to the theoretical and practical discourses dealing with the interrelations between musical signification and a variety of typologies. It may be considered that musicological writing has emerged from attempts to categorize abstract phenomena and further efforts to systematize them. Aristoxenus distinguished three basic gènē in his Elementa harmonica. Boethius, in De musica, differentiated the types of musica instrumentalis. The likes of Johannes de Groche, Johann Mattheson, and Johann Nikolaus Forkel not only named new types of music but also identified fundamental categories of music, such as genre and style. The path to discovering many musical phenomena has been based on the process of categorizing and systematizing the outcomes of music signification. Typologies of signification have been acknowledged as research methods and as part of the theoretical epistemology of music since the dawn of theoretical musicology and, as such, they have retained a significant place in research conducted by the musicologists, ethnomusicologists, popular music scholars, and musical semioticians of the late twentieth to early twentyfirst centuries – from Philip Tagg, Simon Frith, Franco Fabbri, or Fabian Holt to Heinrich Besseler, Carl Dahlhaus, Helga de la Motte-Haber, Mieczyslaw Tomaszewski, and others. Typologization of significations, as a method for gaining knowledge, is of interest to the current research as well. This conference seeks to reinvigorate the approach to the concepts, terms, and categories employed in the process of music signification as well as attempts to conceptualize the practices of classification of musical phe-

nomena. At this conference, scholars will tackle these tasks from a variety of perspectives: they will discuss them as problems of research philosophy, raise the question of criteria, present individual approaches, analyze historical or current cases, and present the perspectives of systematization.

We welcome you to this interdisciplinary and hybrid event and wish you fruitful musicological discussions both on-site at the Lithuanian Academy of Music and Theatre and online.

Conference organizers

MUZIKOS SIGNIFIKACIJŲ TIPOLOGIJOS: RETROSPEKTYVA IR PERSPEKTYVA Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija sveikina tarptautinės konferencijos „Muzikos signifikacijų { tipologijos: retrospektyva ir perspektyva“, kuri vyks 2021 m. spalio 21–23 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, dalyvius ir klausytojus. Muzikos signifikacija, arba muzikos reikšmių problematika, procesai ir rezultatai – nuolatinis muzikologų, kompozitorių, semiotikų bei filosofų domėjimosi ir tuo pačiu – bandymų įsprausti ją į klasifikuotas kategorijas objektas. Atsigręžiant į tokių klasifikacijų istoriją ir numatant poreikį jas persvarstyti, konferencijos tematika skiriama muzikos signifikacijos ir tipologijų sąveikos teorinio ir praktinio diskursų svarstymui. Galima teigti, jog rašytiniai muzikologijos tekstai kilo iš abstrahuojamų reiškinių signifikacijos ir tolesnės jų sisteminimo praktikos. Aristoxenus Elementa harmonica išskyrė tris bazinius gènē. Boethius De musica diferencijavo musica instrumentalis rūšis. Johanneso de Groche’o, Johanno Matthesono, Johanno Nikolaus Forkelio muzikos sistematikos ne tik įvardijo naujas muzikos rūšis, bet ir iškėlė fundamentalias muzikos kategorijas (žanras, stilius ir pan.). Daugelio muzikos fenomenų pažinimo kelias rėmėsi signifikacijos rezultatų kategorizavimo bei sisteminimo procesu. Kaip tyrimo metodai ir muzikos teorinės epistemologijos dalis, signifikacijų tipologijos buvo pripažintos nuo pat teorinės muzikologijos pradžios ir neatsitiktinai išsaugojo reikšmingą vietą XX a. pabaigos – XXI a. pradžios muzikologų, etnomuzikologų, populiariosios muzikos tyrėjų ar muzikos semiotikų – nuo Philipo Taggo, Simono Fritho, Franco Fabbri ar Fabiano Holto iki Heinricho Besselerio, Carlo Dahlhauso, Helga’os de la Motte-Haber, Mieczyslawo Tomaszewskio ir kitų – tyrimuose. Signifikacijų tipologizavimas kaip pažinimo metodas nėra devalvuotas ir šiuolaikiniame moksle, tačiau kyla poreikis renovuoti požiūrį į muzikos fenomenų kategorizavimo bei sisteminimo procesus. Šia konferencija siekiame atnaujinti požiūrį į muzikos signifikacijos procese taikomas sąvokas, terminus ar kategorijas, taip pat – konceptualizuoti muzikos fenomenų klasifikavimo praktikas. Konferencijos dalyviai gvildens įvairių muzikos reikšmių ir reiškinių sisteminimo aspektus: aptars juos kaip

mokslo filosofijos problemą, kels kriterijų klausimus, pateiks individualius požiūrius, analizuos istorinių ar šiuolaikybės praktikų atvejus bei siūlys sisteminimo perspektyvos prielaidas.

Tikimės, kad šis tarpdalykinis ir hibridinis renginys tiek pačioje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, tiek ir transliuojamas internetu taps vaisingų muzikologinių diskusijų terpe.

Konferencijos organizatoriai