Istorijos ir politologijos lentelės by Liūtaširdė

Rimute Morozoviene

Istorijos ir politologijos

lenteles

baltos lankos

11111 '1.1/" (075.3)(083) Mo-208

Antroji pataisyta laida

PRATARME

Specialusis redaktorius Stasys Luksys Redaktore Edita Banionyte Virselio dailininke

lstorija, kaip ir kiekvienas mokslas, turi daug destymo budu. Kiekvienu konk-

Egle Iurkunaite

reciu atveju destymo metodus pasirenka pats mokytojas. Istorijos destymo metodai yra glaudziai susije su istorijos destymo tikslais. Vienas is pagrindiniu istorijos destymotikslu yra mokyti mokinius pazinti, suprasti ir vertinti praeit] rcmiantis pagrindiniais istorijos tyrimo budais: duomenu rinkimu, analize, hipoteziu kelimu, lyginimu, sinteze, [rodymu, isvadu darymu. Keliamas uzdavinys, kad mokiniai pazintu ir suvoktu pagrindinius zmonijos istoriniu epochu bruozus, isrnoktu sieti istorinius faktus izvelgdami prasmine visuma ir nustaIyti istoriniu reiskiniu priezastinguma bei padarinius. Lenteliu sudarymas ir jq nagrinejimas yra viena is paprasciausiu ir aiskiai nrvokiamu vaizdiniu istorijos mokymo priemoniu, padedanciu isisamoninti dalyku esme, Leidinyje pateikiama 315 lenteliu, jomis galima naudotis des-

tant visuotine bei Lietuvos istorija ir politologija. Lentelese pateikiama esmine medziaga, kuria mokinys turi ilgam [siminti, to del uzrasai Cia turi buti kuo Irumpesni, bet aiskiai suvokiami skaitanciajam.

Lentelese dazniausiai lyginami [vairus reiskiniai. Kartais tai buna labai priesingu dalyku gretinimas, daznai galima palyginti panasius reiskinius, dar varbiau yra isskirti reiskiniu, panasiu ar skirtingu, ypatybes. Vienos lenteles ÂŠ Rimute Morozoviene, 2007 ÂŠ Baltu lanku leidyba, 2009

Printed in Lithuania

yra sudaromos tam, kad butu uzfiksuota reiskinio esme (atsiradimo priezastys ar aplinkybes, jo pasireiskimas, padariniai), kitos - kad du arba daugiau r 'iSkiniq butu galima lyginti pagal konkrecius klausimus, kurie yra uzrasomi

lenteles desineje puseje. Lenteliu daliu pavadinimai nusako reiskinio ar fakto esme, konkretizuoja lenteles pavadinima, Mokant istorijos vienas is svarbiausiu dalyku yra priezastiniu rysn; nustatymas, todel labai daug lenteliu sudaroma jiems uzfiksuoti. Dazniausiai tai buna priezasciu ir rezultatu nustatymas, ypac nagrinejant revoliucijas, karus. Butina moksleivius mokyti atskirti ir labai artimus dalykus, pvz.: priezastis ir prielaidas, priezastis ir pretekstus. Dauguma lenteliu gali buti pildomos mokiniams savarankiskai dirbant su vadoveliais, chrestomatijomis, sisteminant ypac placios apimties medziaga. Kai kurias lenteles galima sudaryti tik kartu su mokytoju, nes jos paremtos papildoma medziaga. Yra ir tokiu, kurias pateikia pats mokytojas, nes medziagos apskritai nera vadoveliuose, Siame darbe pateiktas lenteles nebutina visas sudarineti per pamokas. Ios, pateiktos chronologine tvarka, gali buti naudojamos kaip papildoma meto dine priem one mokytojams ir kaip pazintine medziaga mokiniams, ypac besiruosiantierns

laikyti valstybini istorijos egzamina, kai reikia zinoti pacia

dalyku esmcr.

LIETUVOS ISTORIJA

Lietuviu kilmes teorijos Teorija

Autorius

Darbai

Kuo remdamiesi

Romeniskoji (populiariausia iki XVIII a.)

J. Dlugosas

Lenkijos kronika (istorija) iki 1480 m.

• Tarp romenu ir Iietuviu mate kalbos, tikejimo, paprocrq, valstybes pavadinimo panasumu (Italia-Lithuania); • romenai atklydo ] Lietuva valdant Cezariui ir Pompejui (I a. pro Kr.).

[rodinejo

Heruliskoji

Trakiskoji frygiSkoji

Indiskoji

Erazmas Stela

A. vnokas-Kojelavicius

J. Basanavicius

.Dvi knygos apie prusu kilme "

.Lietuvos istorija"

• Aiskino, kad Prusija yra nuo seno germanq gyvenama salis, jo manymu, prusu ir lietuviu proteviu reikia ieskoti tarp barbaru, kurusiu savo valstybes nukariautose zemese (taip pat ir gotu). • Pastebejo, kad herulu (germanq genties) kalba panasi !baltu kalbas, jq [statymai ir gyvenimo budas tokie pat kaip ir lietuviu proteviu (is tikruju herulai, gyvene Jutlandijos pusiasalyje, tautu kraustymosi metu III -Va. buvo atsirade prie Baltijos juros).

.Apie traku frygq tautyste ir jq atsikelima Lietuvon", "IS traku ir lietuviu mitologijos smulkmenu "

A. Poska,

• Tarp Iietuviu ir senoves Balkanu tautu mate tautosakos, mitologijos, kalbos panasumu,

Veikalas

Ka rase

.Germanija"

• Pirmasis paminejo aisciq varda, rase, kad jie gyvena prie juros, yra rytu germanu kaimynai ir vieninteliai renka gintara,

.Geografija"

• Paminejo baltu gentis galindus ir sudinus (suduvius).

l'llnijus

.Gamtos isto-

Vyresnysis (I a.)

rija"

• Aprase iBaltijos juros pakrantes suruosta ekspedicija parsigabenti gintaro.

lurdanas (VI a.)

.Getika"

• Rase, kad ostgotu karalius Hermanarichas neva buvo nukariaves taikias aisciu gentis.

l'lavijus Aurelijus

"Gotq istorija"

• Minejo pas ostgotu valdova Teodorika atvykusius aiscii; pasiuntinius su gintaro dovanomis.

.Karaliaus Alfredo Orosijus'"

• Aprase didele aisciu zeme, gyventoju paprocius, visuomenin] gyvenima.

"Sv. Anskaro gyvenimas "

• Minejo kursius, aprase jq administracine struktura.

"Hamburgo baz-

• Minejo kursius, prusu gentis sembus ir varmius.

~torius

Mickevicius

t IS (I-II a.)

Klaudijas PtoleIIlcjas (I-II a.)

Kasiodoras (VI a.) Vulfstanas (IX a.)

Rirnbertas

(IX a.)

Adomas Bremeulctis (XI a.) Ilcnrikas Latvis • Izvelge lietuviu kalbos panasum'! !sanskrita (Indijos ariju kalba).

V. Kreve-

• Remdamasis hidronimais pagrinde, kad lietuviu ir latviu proteviai pries Kristaus gimima gyven~ Dniepro aukstupio baseine, VI-VII a. del slavu gench; skverbimosi baltai pasitrauke !vakarus ir siaures vakarus.

Pirmieji baltu paminejlmai

K(/rllelijus TaciGotiskoji

.Upit; vardu studijos ir aisCiq bei slavenu senove", "Lietuviu [sikurimas siq dienu Lietuvoje"

K. Buga

I IIIlles nuo 1111 'pro IIk~tupio

LIETUVOS PRIESISTORE

(XIII a.)

nycios istorija"

"Livonijos kronika"

• Minejo selius, kursius, ziemgalius, kitas baltu gentis. Aprase Lietuvos kovas su Vokieciu ordinu.

<.~

isen. anglu (anglosaksu) kalba 1"llItilnusOrosijaus istorinio veikalo. Vulfstano kelione aprasY1;averstojo veikalo papildymuose, nes 1'"' Orosijus gyveno V a. Ie ,10turimas omenyje Anglijos karaliaus Alfredo Didziojo vertimas

Baltu gentys

LIETUVOS VALSTYBE XIIi-xVI Suvereniteto pobudis

Gentys

Kurgyveno

Kas budinga

Kursiai

Siaures vakaru Lietuvoje ir pietineje Latvijos pajurio dalyje

Daug miniatiuriniu [kapiu, kapuose randama ir Zirgo aprangos detaliu, buvo geri kariai, moterys turejo daug sunkiu papuosalu.

Skalviai

Prie Nemuno zemupio (dab. Silutes raj.)

[kapiu daug, bet ne miniatiuriniu, mirusiuosius laidodavo galvomis isiaurt( arba isiaures rytus.

Zemaiciai

Tarp Iuros ir Dubysos upiu

Mirusiuosius laidojo daugiausia plokstiniuose kapinynuose nedegintus, vyrai ir moterys laidoti priesingomis kryptimis, [kapiq daug, vyrai laidoti su zirgais, moterys su zalvario papuosalais.

Ziemgaliai

Seliai

Jotvingiai

Lietuviai

inis

Isorinis

lstybine valdzia (jstatymu leidziamo, vykdomosios ir teismines valdzios orai) yra auksciausia valdzia tos valstybes torijoje; yra auksciausia visu asmenq ir organiijq, esanciu jos teritorijoje, atzvilgiu.

Valstybes nepriklausomybe, valstybes ir jos valdzios teisine nepriklausomybe nuo kitu valstybiu arba kitokiu isoriniu veiksniu. I

Lietuvos valstybes susidarymo

Centrineje Lietuvoje, prie Nemuno ir Neries santakos

Mirusiuosius laidojo nedegintus plokstiniuose kapinynuose, vyrus ir moteris guldydavo priesingomis kryptimis, mazai [kapiu, ypac ginklu.

Siaures Lietuvoje, Lielupes ir Muses baseine

Plokstiniai kapinynai su griautiniais kapais, vyrus ir moteris laidojo priesingomis kryptimis; kapuose yra sunkiu apgalviu, bet nera kepuraiciu, kaklo apvarq, dar randama apyrankiu, ginklu.

XIII a. 2-ajame ketvirtyje prlezastys

IdInes

Aukstaiciai

Isorines

â&#x20AC;˘ Slrsiforrnavo visos pagrindines lietuviu

kun igaiksciai) ; â&#x20AC;˘ \Âˇ1 onominis gyvenimas (amatai, prekyba)

11111

Priesu (vikingu VIII-XI a., Kijevo Rusios IX-XII a., kryziuociu bei kalavijuociu ir mongolu totoriu nuo XIII a.) puldinejimai arba gresme. I

es, kurios jungesi ikonfederacija: <Ii dejo turtine nelygybe (is kariu iskilo

~1.'1I1

vienijo gentis.

Lietuvos valstybingumo

laikotarpiai

Tarp Dauguvos vidurupio ir Nemunelio upes

Plokstiniai kapinynai su griautiniais kapais, daug [kapiu, vyrai laidoti irytus, moterys - i vakarus; kapuose nedaug darbo [rankiu, daug ginklu, papuosalu.

Ilus

Laikotarpis

Valstybingumo forma

I-XIVa.

1236-1253 m. 1263-1316 m.

Lietuvos Didzioji Kunigaikstyste

Uznemuneje ir zemese iki Bugo ir Narevo upiu

Mirusiuosius laidojo pilkapiuose, su sampilomis is akmenu, [kapes panasios ilietuviu.

In.

1253-1263 m.

Lietuvos Karalyste

XVla.

1316-1569 m.

Lietuvos Didzioji Kunigaikstyste

Rytu Lietuvoje ir Siaures Baltarusijoje

Bruksniuotoji keramika; nuo VI a. mirusiuosius degino ir laidojo pilkapiuose, kremavo su [kapemis-] kapus dejo ir puodu,

I )(VIII a.

1569-1795 m.

LDK Abieju Tautu Respublikoje (arba LLV)

1795-1915 m.

Lietuva Rusijos imperijos sudetyje

xx a. pro

XXa.

1915-1918 m.

Vokietijos okupacija per Pirrnaj] pasaulin] kara

1918-1940 m.

Lietuvos Respublika

1940-1941 m.

SSRS okupacija

1941-1944 m.

Vokietijos okupacija per Antraj] pasaulini kara

1944-1990 m.

SSRS okupacija

Nuo 1990 m. kovo 11 d.

Lietuvos Respublika

vytenis

1295-1316 m.

Gyne valstybe nuo vokieciu riteriu. Jam valdant pastatytos kelios pilys prie Nemuno, jose nuolat budejo jgulos. Naudojosi Livonijos sudetiniu daliu priestaravimais. IVytenio valdzia pateko Polockas, Pinskas, Turovas.

icdiminas

1316-1341 m.

Sostine perkele is Kernaves iTrakus, 0 is ten - iVilniq (1323 m.), rase laiskus Romos popieziui, Europos vienuolynams ir miestams, rupinosi amatu, prekybos, kulturos raida, du kartus bande krikstytis, bet del opozicijos saliu viduje neapsikrikstijo, vedybomis ir jega prie Lietuvos prijunge nemazai slavu zemh; (Vitebsko, Minsko, Palenkes, Voluines ir kt.).

Vokieciq riteriu ordinu [sikurimas rytineje Baltijos juros pakranteje

Ordinai

Kada !siktire

Kalavijuociu ordinas (Kristaus kariu brolija)

1202 m.

VokieCiq ordinas (Sv Mergeles Marijos teutonu ordinas)

1230 m.

Kur !siktire

Veikla

uunutis

1341-1345 m.

Prie Dauguvos upes ZioCiq

Pamazu pajunge estus ir latvius, verzesi 1236 m. Saules (Siauliu) zemeje buvo sumustas, 1237 m. susijunge su Vokieciu ordinu. Isnyko 1561 m. pasidaves LDK.

A lgirdas

1345-1377 m.

Prie Lietuvos prijunge didziulius ukrainieciu zemiq plotus, is totoriu ateme Kijeva, 1363 m. prie Melynqju Vandenu upes sumuse totorius, tris kartus buvo apgules Maskva,

estutis

1345-1382 m.

Prie Vyslos upes (Kulmo zemeje)

Kovojo su prusais ir juos iki 1283 m. paverge, nuolat puldinejo Lietuva, 1410 m. Zalgirio musyje buvo sumustas. Isnyko 1525 m., kai vietoj Vokieciu ordino buvo [kurta pasaulietine Prusijos kunigaikstyste.

Gyne Lietuva nuo vokieciu riteriu, su Algirdu pries juos surenge apie 50 Zygiq, 0 jie surenge apie 96 Zygius iLietuva, Sunkiausi Lietuvai buvo pralalmetieji musiai: 1348 m. - Strevos, 1362 m. - Kauno pilies iSgriovimas, 1370 m.Rudavos musis Ordino zemeje.

1377-1392 m.

1380 m. su Vokieciu ordinu sudare slapta Dovydiskiu sutarti, ja [sipareigojo nepadeti Kestuciui gintis nuo Vokieciu ordino. 1382 m. suorganizavo Kestucio nuzudyma, 1385 m. Krevoje su Lenkijos atstovais vede derybas del dinastines unijos su Lenkija ir Lietuvos kriksto, 1387 m. su lenku dvasininkais apkrikstijo Lietuva,

1392-1430 m.

Sustiprino didziojo kunigaikscio valdzia, tramde nepaklusnius sriciu kunigaikscius, is jq atiminejo zemes, 0 ijq vieta skyre savo vietininkus bajorus, kuriems uz tarnyba dalijo zernes su valstieciais,

Gediminaiciu

iLietuva,

IIl1nila

valdymas Lietuvoje

Valdovai

Valdymo metai

Veikla

Skalmantas

XIII a. pab.

Gediminaiciu dinastijos pradininkas.

Butigeidis

1285-1292 m.

Butvydas

1292-1295 m.

ytlilitas

Pagal Salyno sutarti atidave Vokieciu ordinui Zemaitija (1398 m.), 1410 m. ji sutriuskino Zalgirio musyje. Prie LDK prijunge dal] Smolensko zemiu ir zemes tarp Dniestro ir Dnepro upiu Juodosios juros pakranteje, Svitrigaila

1430-1432 m.

Tese Vytauto savarankiskos Lietuvos politika, bet lenkai organizavo samoksla ir jam teko begti is Lietuvos.

Zygimantas Kestutaitis

1432-1440 m.

Faktiskai buvo (bent is pradziu) tik Vilniaus ir vakariniu Lietuvos zerniu valdovas, nes rytinese seimininkavo Svitrigaila; siekdamas Lenkijos paramos 1432 m. su ja sudare Gardino sutarti, pagal jq LDK didziojo kunigaikscio sosta po jo mirties numatyta skirti Lenkijos karaliaus Iogailos [pediniams. Veliau bande atsikratyti Lenkijos globos, apriboti sriciq kunigaiksciq teises, bet buvo nuzudytas Trakuose.

Kazimieras

1440-1492 m.

Budamas 13 metu tapo valdovu, todel uz ji valstybinius reikalus tvarke Lietuvoje sustiprejusi Ponu taryba. Tai tesesi ir po to, kai 1447 m. daves privilegija, uztikrinusia Lietuvos atskiruma, jis isvyko karaliauti i Lenkija. 1468 m. isleido teisyna, pagal ji bajorams priklausantys valstieciai tapo jq nuosavybe. Pazadejo nespresti LDK reikalu be Ponu tarybos pritarimo ir sutikimo.

Aleksandras

1492-1506 m.

Buvo vienas is silpniausiu Lietuvos, 0 nuo 1501 m. ir Lenkijos valdovq. Jam valdant prarastos Viazmos, Smolensko, Cernigovo, Starodubo, Seversko Naugardo zemes. 1492 m. privilegija dar daugiau teisiu suteike Ponu tarybai.

Zygimantas Senasis

1506-1548 m.

Vadovavo daugeliui karu su Maskvos kunigaikstyste, prarado zemiu, nors 1514 m. vadovaujant Konstantinui OstrogiSkiui prie Orsos pries gausesnes rusu pajegas buvo pasiekta pergale.

7,ygimantas Augustas

1544-1572 m.

Dveju metu amziaus buvo paskelbtas Lietuvos didziojo kunigaikscio sosto paveldetoju, jaunysteje buvo auklejamas ir lavinamas remiantis Renesanso epochos idejomis, bet valdyti valstybe jis buvo menkai pasirenges. Turejo turtinga biblioteka, 1547 m. pries tevu ir lenku valia vede Barbera Radvilaite. Tesdamas motinos Bonos Sforcos reformas, 1557 m. paskelbe valaku reforma (zemes ukio nasumui pakelti ir valstybes pajamoms didinti). 1566 m. patvirtino Antraj] Lietuvos Statuta;o 1569 m. pasirase Liublino unija.

Gedimino politika 1316-1341 m.

Vldaus

Uzsienio

• [tvirtino dinastines valdzios principa, • sustiprino valdymo sisteIll~,suforrnaves Didziojo kunigaikscio taryba, • rupinosi miestu, amatu, prekybos, kulturos pletra: • Jamvaldant Vilnius tapo Lietuvos sostine (1323 m.).

• Pletojo dviem kryptimis: 1) vakaru (kova su kryziuociais ir jq talkininkais is Vakaru Europos); 2) rytu (varzymasis su stiprejancia Maskvos kunigaikstyste, LDK zerniu pletimas i rytus prijungta Minsko kunigaikstyste, Palenke, Voluine, Vitebskas); • suprato politine kriksto reiksme, du kartus bande krikstytis: a) 1323-1324 m.; b) 1340-1341 m. (ceku vienuoliai butu Gedimina krikstije, bet sis buvo nunuodytas); • 1325 m. su Lenkija sudare sutarti del bendru veiksmu pries Ordina (savo dukra Aldona isleido uz Lenkijos karaliaus Kazimiero sunaus): • rase laiskus i Vakaru Europa (popieziui ir miestams). >-

Algirdo ir Kestucio uzsienio politikai biidingi bruozai Rusu zemi'l jungimas prie LDK lUzerne zerniu rytuose: dali Smolensko, Brianska, RZevC!, ~scislavC!, Seversko Naugarda, Cernigova, Staroduba, pietuose kovojo su mongolais totoriais - 1363 m. prie Melynuju Vandenu upes juos sum use, prijunge dal] Po doles ir Volumes, turejo [takos Naugardui ir Pskovui; reme Tveres valdovus, kovojusius pries Maskva, tris kartus puole Maskva: 1368 m., 1370 m., 1372 m. I

Vokiech; ordinu agresijos atremimas

Ordinui pakeitus kariavimo taktika - siekiant nedideliais, bet daznais puolimais varginti lietuvius - nuolatine kova vyko prie Nemuno krantu; 11345-1377 m. kryziuociai renge 70, 0 kalavijuociai - 30 zygiq i Lietuva, lietuviai per si laikotarp] surenge atsakomuosius zygius - 30 pries kryziuocius, 10 pries kalavijuoCius; daugiausia kovojo Kestutis, 1361 m. buvo patekes i vokieciu nelaisve, Kestutis ir Algirdas zadejo krikstytis, jeigu Ordinas grazins zemes iki Priegliaus upes, svarbiausi rnusiai: 1348 m. - Strevos musis, 1362 m. - Kauno pilies isgriovirnas, 1370 m. - musis prie Rudavos.

I!!.

Sutartis

Nutarta

I 110m. geguzes 31 d.

Dovydiskiu

Pazadejo neginti Kestucio zemiu nuo Vokieciu ordino puldinejimu,

I \1\2m. spalio 31 d.

Dubysos

[ogaila Vokieciu ordinui atidave Zemaitija iki Dubysos.

Valdovas

Valdymo metai

Prijungtos teritorijos

Mindaugas

1236-1263 m.

Gardino, Naugarduko, Slanimo, Valkavysko, dalis Polocko zerniu.

Gediminas

1316-1341 m.

Polocko, Vitebsko, Minsko, Voluines, Palenkes, Poleses, Halico zemes.

Algirdas

1345-1377 m.

1392-1430 m.

Iogailos sutartys su Ordinu

LDK teritorijos didejimas

Vytautas

Dalis Smolensko zemes, ukrainieciu zemes (Cernigovo, Kijevo, Podoles ir kt.). Dalis Smolensko zemes, zemes prie Juodosios juros (tarp Dniestro ir Dniepro upiu).

Krevos sutartis (1385 m.) tutarties priezastys

Sutarties salygos

Lietuvoje reikejo ivesti knkscionybe, kad Ordinas neturetu dingsties jC!puldineti, • Lenkija ir Lietuva, sujungusios jegas, KlIlejosekmingiau kovoti su vokieciu I itcriais; • Lenkija norejo [siviespatauti derlingose ukrainieciu zemese: • jungtis verte abieju salii; pirkliu interesai.

Lietuvos prijungimas prie Lenkijos; Lietuvos krikstas, lenku belaisviu grazinimas, pagalba sugrazinant lenku prarastas zemes, 200 tukst, florinu sumokejimas Austrijos princui Vilhelmui uz suzadetuviu isardyma. I

KrikScionybes [vedimo Lietuvoje reiksme Politine

Kulturine

Socialine

Vokieciu ordinas ncbeturejo dingsties puldineti Lietuva; • Lietuva pripazino I\uropos valstybes, turp jq uzsimezge rysiai.

Erne plisti Vakaru Europos kultura: atsirado baznytinis menas (architektura, skulptura, tapyba, muzika): atsirado mokyklos (1397 m. Vilniuje): buvo rasomos ir perrasinejamosknygos.

Atsirado dvasininku sluoksnis, formavosi bajoru ir miestieciu luomai.

Iogailos privilegijos kriksto proga

I .1

LDK kovos su vokieclu riteriais

Privilegija

Esme

Reiksme

Vilniaus vyskupui

Jam padovanoti pastatai Vilniuje ir zemes su valstieciais Lietuvoje.

Lietuvoje pradejo formuotis baznytine zemevalda ir dvasininku sluoksnis.

Vilniaus miestui

Miestieciams suteiktos Magdeburgo teises (savivalda).

Pradejo formuotis miestieciq luomas.

Lietuvos bajorams

Bajorams katalikams patvirtinta teise i turima nuosavybe, nustatyta, kad jie butinai turi dalyvauti ginant sal] ir statant pilis.

Paspartejo bajoru luomo formavimasis.

I I

tai

Miisis

Lietuviams vadovavo

Su kuo kovojo lietuviai

I 36m.

Saules

Vykintas

Kalavijuociais

Ordinas buvo sumustas, neteko apie 2 000 kariq, magistras, 50 riteriu,

Kovos padariniai

l_..-J ZUVO

I 1l0m.

Durbes

Treniota

Su Vokieciu ordinu

Ordinas mus] skaudziai pralaimejo, neteko keliu tukstanciu kariu, sukilo Ordino pavergtos gentys (ypac ilgai vyko prusu sukilimas).

IIIJ

Pilenl! gynyba

Margiris

Kryziuociais ir it! pagalbininkais

Pilies gynejai, matydami, kad pralaimes, susidegino.

Vytauto pabegimai pas kryziuocius

I Metai

Prlezastys I

1382-1384

Grese nuzudymas, nes tevas buvo pasmaugtas, tas Krevoje.

1390-1392

[ogaila neatidave visu tevo Kestucio valdytu zemiu (Traku ir 1. 1.).

Didziojo kunigaikscio

jis buvo [kalin-

I HHm.

Strevos

Algirdas ir Kestutis

Kryziuociais

Lietuviai pralaimejo, bet Ordinas del patirtu nuostoliq ilgai nerenge didesniu zygil! i Lietuva.

1111 m.

Kauno pilies gynyba

Vaidotas

Kryziuociais

Pili riteriai visiskai sugriove.

Rudavos

Kestutis

Kryziuociais

Ordino riteriai sumuse i it! atzygiavusius lietuviu pulkus, bet patys patyre dideliu nuostoliu (zuvo magistras ir 3 komturai),

Vytauto uzsienio politika

Vakarq

Rytq

• 1398 m. Salyno sutartis su kryziuociais (uzrase

• 1398 m. zygis pries Aukso

jiems Zemaitija), • 1404 m. Racionzo taikos sutartis {j,! pasirase LDK ir Lenkija su kryziuociais - pazadejo per metus atiduoti kryziuociams Zernaitija ir vakarine Suduva): • 1409 m. parerne zemalcn; sukilima pries Ordina: • 1410 m. su lenkais laimejo Zalgirio mus]: • 1411 m. Torunes taika su kryziuociais (iki Iogailos ir Vytauto mirties susigrazinta Zemaitlja): • 1422 m. karas su kryziuociais ir Melno taika (Lietuvai galutinai patvirtinta Zemaitija, pajuris), • 1429 m. Lucko suvaziavimas ir pasiulymas Vytautui karunuotis karaliumi.

orda,

11/0

• 1399 m. pralaimetas Vorsklos musis pries totorius; • 1400 m. taika su Naugardu; • 1404 m. uzimtas SmoIenskas; • 1406-1408 m. karas su Maskvos kunigaikstyste del Pskovo ir Naugardo (su siomis zememis sudaryta taika).

I II

zeml(

Ill.

Zalgtrio

Vytautas

Kryziuociais ir it! pagalbinin kais

Sajungininkai (lietuviai, rusai, lenkai, totoriai) laimejo.

III.

Pabaisko (Sventoios)

Mykolas Zygimantaitis

Livonijos ordinu

Ordinas, padejes siekusiam sugriztt i valdzia Svitrigailai, pralaimejo.

19 till

LDK sutartys su Lenkija

Metai

Sutartis

1325 m.

Kamvaldant pasirasyta Gediminui

Sutarties esme Sudaryta LDK ir Lenkijos sajunga pries Vokieciu ordina.

1385 m.

Krevos

Jogailai

Sudaryta dinastine LDK ir Lenkijos unija.

1401 m.

Vilniaus ir Radomo

Vytautui

Patvirtintas laikinas LDK savarankiskumas; Vytautas pripaiintas LDK didziuoju kunigaiksciu iki gyvos galvos.

1413 m.

Horodles

Vytautui

Patvirtinta, kad ir po Vytauto mirties LDK liks atskira valstybe, jos didij] kunigaiksti ponai rinks pritariant Lenkijos karaliui ir ponams.

1432 m.

1446 m.

Gardino

Bresto ir Parcevo

Zygimantui Kestutaiciui

Kazimierui

Atnaujinta LDK unija su Lenkija, LDK didziojo kunigaikscio sostas po Zygimanto Kestutaicio mirties pazadetas Lenkijos karaliui Jogailai ir jo [pediniams. Pabrezta, kad LDK ir Lenkija yra savarankiskos ir lygios valstybes, kurias sieja amzina sajunga, nuspresta, kad po valdovo mirties abi salys tures viena arba kiekviena po savo valdova.

1501 m.

Melniko

Aleksandrui

Paskelbta, kad Lenkija ir LDK susijungia j viena valstybe su bendru valdovu (jos nepatvirtino LDK Ponu taryba).

1569 m.

Liublino

Zygimantui Augustui

Paskelbtas LDK ir Lenkijos susijungimas j federacine Lenkijos ir Lietuvos valstybe (Respublika), kuri turi viena valdova, senata, selma, bet atskiras krastq administracijas, izdus, kariuomenes, teismus.

Ponu isigalejimas Lietuvoje Privilegija

[os esme

147m.

Kazimiero

Didysis kunigaikstis jsipareigojo nespresti LDK reikalq be Ponu tarybos pritarimo.

1492m.

Aleksandro

Didysis kunigaikstis [sipareigojo su Ponu taryba derinti uzsienio politika, pareigunu skyrima, valstybes pajamu naudojima ir negalejo keisti bendrai priimtu nutarimq.

106m.

Zygimanto Senojo

Patvirtintos ankstesnes Ponu tarybos teises, Be tarybos iinios negalejo priimti naujq ir keisti senu jstatymq.

Baudiiavos

isigalejimas Lietuvoje

ltapas

Laikotarpis

Ibaudiiavinimo biidai

XIII-XIVa.

Nusigyvene valstieciai tapdavo priklausomi nuo bajoru.

XIVa. pab.XVI a. vid.

Didieji kunigaikSCiai bajorams ui karine tarnyba dovanojo valstybiniq iemiq su imonemis (beneficijq).

Bajoru luomo kurimasis Metai

Dokumentas, pletes bajoru teises

1434m. 1447m. 1492m. 1506m. 1529m. 1566m.

Zygimanto Kestutaicio privilegija Kazimiero privilegija Aleksandro privilegija Zygimanto Senojo privilegija Pirmasis Lietuvos Statutas Antrasis Lietuvos Statutas

Svarbiausi LDK kultiirinio

Valaku reforma (1557 m.)

gyvenimo [vykiai XVI a.

PrieZastys

Esme

Padariniai

• Siekis pakelti zemes ukio nasuma, • noras padidinti valstybes pajamas; • siekis tolygiai paskirstyti valstieciams prievoles.

• Visa ariamoji zeme buvo sutelkta i viena masyva, jame kiekvienam valstieciui paskirti trys reziai zernes, • trilauke sejomaina padaryta privaloma; • valstieciai sukelti i gatvinius kaimus; • zeme ismatuota valakais; • prievoles nustatytos pagalnaudojamos zemes plota ir kokybe, • aplink dvarus zeme paskirta palivarkams.

• Galutinai [baudziavinti valstybiniai valstieCiai; • [tvirtinta feodaline zemes nuosavybe ir baudziaviniai santykiai; • suvienodintas valstieciu ukiu pajegumas, padidintas jq darbo nasumas: • pagausejo valstybes izdo pajamos.

XVI a. vid. teismu reforma Kas teisdavo

lki reformos

Po reformos

Ponus

Ponu taryba ir apeliacinis didziojo kunigaikscio teismas.

Pavietu teismai ir Lietuvos vyriausiasis tribunolas.

Bajorus

Didziojo kunigaikscio vietininkas ir apeliacinis Ponu tarybos teismas.

Jvykis

Io reiksme

P. Skorinos knyga "Mazoji kelioniu knygele" isleista Vilniuje

Pirmoji Lietuvoje spausdinta knyga (senaja gudu kalba).

Isleistas Pirmasis Lietuvos Statutas .

Pirmasis istatymq rinkinys Lietuvoje, [teisines ponq viespatavima visuomeneje.

I ,'17 m.

M. Mazvydo .Katekizmas" isleistas Karaliauciuje

Pirmoji lietuviska spausdinta knyga.

I 66 m.

Isleistas Antrasis Lietuvos Statutas

Isplestos bajoru teises,

I 79 m.

[kurtas Vilniaus universitetas

Pirmoji aukstoji mokykla ir moks10 Zidinys Lietuvoje.

I r,82 m.

M. Strijkovskio .Kronlka" isleista lenku kalba

Pirmoji spausdinta Lietuvos istorija.

I 88 m.

Isleistas Treciasis Lietuvos Statutas

valstybeje,

M. Dauksos .Katekizmas" isleistas Vilniuje

Pirmoji spausdinta lietuviska knyga Lietuvoje.

M. Dauksos Vilniuje

Prakalboje, parasytoje lenku kalba, buvo pasmerktas lietuviu kalbos niekinimas.

2 m. I

I, 9 m.

l)5

I','.19 m.

[teisintas bajorijos viespatavimas valstieciu beteisiskumas.

"Postile" isleista

Lietuviu kovos su totoriais Metai

Miisis

Kas valde

Padariniai

1363 m.

Melynuju Vandenq

Algirdas

Ateme is rnongolu totoriu didele teritorija (ir Kijeva).

1399 m.

Vorsklos

Vytautas

Iungtine LDK, Lenkijos ir Vokieciu ordino kariuomene pralaimejo, zuvo 3/4 kariuomenes,

1506 m.

Klecko

Aleksandras

Kariuomene, vadovaujama didiko M. Glinskio, sumuse totorius.

23 22

Lietuvos Statutai Reformacija ir Renesansas Lietuvoje XVI a. Statutas

Metai

Kas valde

Esme

Pirrnasis

1529 m.

Zygimantas Senasis

[teisinta viespataujanti POl1l! padetis valstybeje ir valstieciu priklausomybe nuo zernvaldziu,

Antrasis

1566m.

Zygimantas Augustas

Bajorams suteikta teise dalyvauti valdant valstybe, jie visi paskelbti slektomis ir [traukti ikrasto politin] gyvenima, bajorams leista visiskai laisvai disponuoti zeme, valstieciai su zeme paskelbti bajoru nuosavybe.

1588 m.

Treciasis

Zigmantas Vaza

Savarankiskos

Atstovai

entrai Reiksme

Galutinai patvirtintas valstieciu [baudziavinimas, iteisintas Lietuvos savarankiskumas bendraje valstybeje su Lenkija.

Reformacija

Renesansas

Abraomas Kulvietis, [urgis Zablockis, Simonas Budnas, Stanislovas Rapolionis, Martyn!1s Mazvydas, Radvilos.

Mykolas Lietuvis, Mikalojus Husovianas, Augustinas Rotundas, Andrius Volanas.

Vilnius, Kedainiai, Birzai

Vilnius

Plito mokslas, kultura, buvo susirupinta svietimu, reformatai ir katalikai (Mazvydas, Dauksa) leido knygas lietuviu kalba, buvo steigiamos mokyklos, 1579 m. [kurtas Vilniaus universitetas,

Atsirado renesanso stilius daileje (Vilniaus katedros antkapines plokstes Albertui Gostautui ir Povilui Alseniskiui), architektiiroje (VU ansamblis, Radvilu rumai): plito portreto zanras, atsirado kapelu, mokyklinis teatras, buvo spausdinami Renesanso rastai, metrasciai, knygos.

Lietuvos valstybes ideja Renesanso rastuose

Atstovas

Zymiausias kurinys

Idejos

Mykolas Lietuvis

"Apie totoriu, lietuviu ir maskvenu « paprocius

Valdovui siule [tvirtinti savo valdzia, teisinernis priemonernis [veikti plintancia bajoru savivale, atgaivinti Vytauto laiku paprocius ir il! laikytis.

Mikalojus Husovianas

"Giesme apie stumbra isvaizda, ziauruma ir medziokle"

Idealizavo centralizuota Vytauto laiku valstybe,

Augustinas Rotundas

"Lenko pasikalbejimas su lietuviu"

Atskleide Lenkijos ir Lietuvos skirtumus, pastebejo, kad tinkamai santvarkai yra butinas doras, taurus valdovas, paveldintis sosta, anksciau Lietuvos bajorai nebuvo linke aktyviai dalyvauti valstybes valdyme.

Andrius Volanas

"Apie politine ir « pilietine laisve

Skelbe teisine visu pilieciu (ir valstieciu)

Iygybe: tikejosi sustiprinti valstybinguma

Liublino unija (1569 m.liepos

1 d.)

Prieiastys

Sqlygos

Padariniai

• Nesekmingas LDK karas su Rusija, verll(sieskoti Lenkijos paramos; • LDK bajoru siekis Iureti iygias teises su Lenkijos bajorais; • Lenkijos nerimas, kad po bevaikio ~ygimanto Augusto mirties LDK neissirinktu atskiro valdovo.

• Numatyta [kurti bendra Lenkijos ir LDK valstybe Respublika (ATR); • patvirtinta, kad bus bendras karalius, seimas, vienodi pinigai; • numatyta, kad kiekviena valstybe tures savo iidq, kariuomene, pareigunus, istatymus ir teismus, sienas ir teritorijas,

• Teisiskai [forminta savarankiska Lietuvos padetis susijungus su Lenkija; Lietuva isliko valstybe: • sekmingai uzbaigtas Livonijos karas; • buvo sukurtas ypatin gas dvieju valstybiu junginys; • prasidejo spartesnis LDK lenkinimas ir lenkejimas (polonizacija).

ne tik pleciant didziojo kunigaikscio valdZiq, bet ir [vedant pilieciu lygybe, Lenkija kaltino netvarkos skleidimu LDK.

24 25

ATR karai su Svedija ir Rusija XVI-XVIII

LDK ABIEJV TAUTV RESPUBLIKOJE (1569-1795 m.)

[M.w Vazu dinastijos valdovu valdymas

Valdovas Zigmantas Vaza

Vladislovas Vaza

Valdymo metai

Asmenines savybes

1587-1632 m.

Arsus katali-

1632-1648 m.

Per 1632-1634 m. ATR ir Rusijos kara ATR issaugojo uzimtas zemes. Per 1635-1636 m. ATR ir Svedijos kara Vladislovui Vazai teko atsisakyti pretenziju i

Sukuo kariavo

Padariniai

I ,1:8-1583 m.

Livonijos

LDK, Lenkija ir Svedija su Rusija

LDK ir Lenkijai atiteko didzioji dalis Livonijos ir dalis latviu zemiq (su Ryga): Svedija uzvalde estus.

IC,OO-1629m.

Pirmasis karas su

LDKir Lenkija su

Svedija

Pagal1629 m. Altmarko taikos sutart] svedams atiteko Livonija anapus Dauguvos (su Ryga), ATR liko Latgala, Kursas ir Ziemgala.

It,09-1619 m.

Rusijos ir ATR

ATRsu Rusija

Pagal1619 m. Deulino paliaubas LDK atgavo Smolenska, 0 Lenkija gavo Cernigovo ir Seversko Naugardo zemes.

I 54-1667 m.

Rusijos ir ATR

Rusija su ATR

Pagal1667 m. Andrusovo paliaubu sutart] Rusijai atiteko kairiakrante Ukraina ir Smolensko zemes.

I 55-1660 m.

Antrasis karas su Svedija

Svedija su ATR

LDK didikai, vadovaujami [anuso Radvilos, 1655 m. Kedainiuose buvo sudan; unija su Svedija, bet gyventojai isvijo svedus: pagal1660 m. Olyvos taikos sutarti valstybems liko ankstesnes teritorijos, 1657 m. buvo panaikintas Prusijos vasalitetas nuo Lenkijos.

1700-1721 m.

Siaures karas (treciasis karas su Svedija)

Rusija, ATR, Saksonija, Danija su Svedija

Pagal1721 m. Nistato taikos sutarti Rusijai atiteko Svedijos valdyta Livonijos dalis, LDK ir Lenkija buvo nuniokotos ir tapo gretimu valstybiu (ypac Rusijos) priziurimu krastu.

Svarbiausiivykiai

1596 m. sudaryta ATR pravoslavu ir Katalikq kas, sieke baznycios unija 1588 m. paabsoliucios val- . skelbtas Treciasis Lietuvos dzios, del to Statutas. Per 1600-1629 m. 1606-1608 m. ATR ir Svedijos kara ATR kilo rokosas. prarado didziqj,! dal] LiSieke valdzios vonijos. Per 1609-1618 m. ir Svedijoje. ATR ir Rusijos kara ATR atgavo Smolensko ir Cernigovo zemes.

Karas

Svedijos sosta.

Jonas Kazimieras Vaza

1648-1668 m.

Per 1654-1667 m. ATR ir Rusijos kara ATR neteko kairiakrantes Ukrainos (su Kijevu) ir Smolensko zemes. ATR buvo smarkiai nuniokota ir pirrna karta istorijoje j,! beveik visa trump am uzeme Rusija ir Svedija.

27 26

Baudziauninku

Saksu dinastijos valdymas

Valdovas Augustas

• 'rlevole

Valdymo metai

Kaip atejo iva1diill

Asmenines savybes

Kas budmga valdymui

16971733 m.

Remiamas Austrijos ir Rusijos

Gyveno

Per 1700-1721 m.

islai-

dziai, mego pramogas. Del

dideles fizines

Siaures kara, ikur] ATR !sitrauke Augusto II iniciatyva, ATR buvo nuniokota ir faktiskai tapo gretimq valstybiu kontroliuojama valstybe. Kariavo

jegos pramintas Stipriuoju.

prievoles

Ka reikejo atlikti

!.azas

Dirbti dvare kelias dienas per savaite.

Duokle

Renta (natura

f:insas

Zemes renta, mokama

'lulka

Tiesti kelius, taisyti tiltus, kasti griovius,

( ivaltai

Padeti dvarui atlikti didelius darbus (sienapjutes,

(11\

totes

su Svedija, leido Rusijai kistis ! ATR reikalus (1717 m. Nebylusis

ar pinigais)

Vezti dvaro prekes

zemvaldziui.

zemvaldziui

ikitus

pinigais

arba natura.

tvenkinius

ir t. t.

rugiapjutes,

miestus, vezioti statybines

meslavezio),

medziagas

ir t. t.

Asmens laisves suteikimo atvejai Lietuvoje XVIII a. pab.

seimas). Augustas

III

17331763 m.

Remiamas Austrijos ir Rusijos

Neenergingas, neiniciatyvus.

Daugiausia gyveno Saksonijoje. ATR valdyma pavede Saksonijos l-ajam ministrui. ATR dar labiau smuko .

]ibande I.DK vicekancleris

I. L. Chreptavicius Vllniaus katedros nauninkas I'. K. Bzostovskis

Vllniaus vyskupas 1.1. Masalskis

ATR sllpnejimo XVII-XVIII

pirko uzsienyje: • stichines nelaimes

tos tarpusavio kovos; • gretimq valstybiu stiprejimas ir jq siekis pasidalyti Lenkijos ir Lietu-

(sausra, badas, epide-

mijos).

is atleistiniu

valstieciu

1769 m. savo Merkines dvare (prie Vilniaus) paleido visus valstiecius ilaisve, naikino palivarka, jo zemes dalijo valstieciams uz Cins,}, jierns suteike savivalda (jkure Pavlovo respublika), [steige mokykla. 1780 m. paskelbe savo valstieciarns nuostatus, kuriuose sakoma, kad baige pradine (parapine) mokykla valstieciai gaus asmens laisve,

Jiymus LDK mokslo zmones XVII a.

• Silpna karaliaus valdzia: • didikq viespatavimas, jq ginkluo-

• Prekiniu ir piniginiu santykiu nesipletojimas ir miestu amatq nykimas, manufakturu nesiformavimas, miestu augimo letejimas del to, kad dvarininkai prekes

Atleido valstiecius nuo baudziavos, erne trecdali derliaus.

a. prieZastys

Polttines

Ekonomines

Kaip bandyta tai padaryti

vos valstybe. ,.,

Nuopelnai Isleido pirmaji "Trijq kalbu zodyna" lenku, lotynu ir lietuviu kalbomis, pamokslu rinkini .Punktat sakymu" (1629-1644 rn.). Lotynu kalba parase nuoseklia Lietuvos (I d. - 1650 m., II d. - 1669 m.).

valstybes

istorija

Parase labai populiaru Europoje retorikos vadoveli "ISkalbos praktika, arba retorikos rneno taisykles" (1648 rn.).

K. Liscinskis

Parase knyga "Apie Dievo nebuvima", kurioje neige Dievo buvima. UZ tai buvo nuteistas mirties bausme ir sudegintas.

M. K. RadvilaNaslaitelis

Io rupesciu ir lesomis Nesvyziuje buvo sudarytas pirmasis LDK zemeIapis, 1613 m. isleistas Amsterdame. XVI a. pab. keliavo po Egipta ir kitas Rytu salis, parase knyg'l .Kelione iIeruzale",

A. Freitagas

Parase knyga lotynu kalba .Karme architektura" (1631 m.) apie tvirtoviu statyba ir projektavima.

F. Getkantas

Parenge karo zemeIapiq atlasa, sudare Vilniaus miesto gynybiniu [tvirtinimu plana ir Vilniaus barbakano projekta,

K. Simonavicius

D. Kleinas

1769 m. sukilimas A. Tyzenhauzo valdomo]e Siauliq ekonomijoje

1653 m. lotyniskai parase ir Prusijoje isleido pirrnaja .Lietuviu kalbos gramatika"

Jiymus XVIII a. LDK svietimo, mokslo ir meno veikejai

Nuopelnai

I. 1. Masalskis

Pirmasis Edukacines komisijos pirmininkas, pertvarke LDK mokyklas.

I. J. Forsteris

Vilniaus universiteto profesorius, tyrinejo gamta.

Z. E. Ziliberas

Parase knyga .Lietuvos flora", uzveise VU botanikos soda ir [renge zoologijos kabineta.

M. Pocobutas

Astronomas, vadovavo VU observatorijai, buvo VU rektorius.

T. Zebrauskas

1753 m. [steige VU observatorija, buvo matematikos katedros vedejas.

K. Narbutas

Pirmasis Lietuvoje knygoje .Logika" (1769 m.) glaustai isdeste Svietimo sajudzio (Apsvietos) idejas.

J. Sniadeckis

Universiteto rektorius ir profesorius, zymus svietejas.

p. Smuglevicius

Dailininkas, vadovavo VU tapybos katedrai.

1. StuokaGucevicius

Architektas, VU architekturos katedros vedejas, perstate Vilniaus katedra, rotuse, Verkiu rumus (klasicizmo stiliumi).

Padariniai

• Cinso padidinimas; • lazo [vedimas, • valstieciu zemes sumazinimas ir palivarku ispletimas.

• Sukilimas buvo nurnalsintas, organizatoriai nubausti; • po sukilimo pakeista tik dvaro administracija.

XVIII a. II puses reformos ATR

1650 m.Iotynu kalba Amsterdame isleido knyga .Didysts artilerijos menas", suformulavo daugiapakopiu raketu veikimo principa,

Jzymiis zmones

Prieiastys

Cartoriskiq

Ketveriq metu seimo

XVIII a. 7-asis desimtrnetis

1788-1792 m.

• Panaikinta liberum veto teise: • [steigtos Lenkijos ir LDK lido ir Karo komisijos; • nustatyta nauja seimo darbo tvarka; • padidinta kariuornene; • nuspresta karaliais rinkt i tik Lenkijos ir Lietuvos valstybes piliecius, • reformos, isskyrus komisiju [kurima, [sikisus Rusijai buvo suzlugdytos.

• Padidinta kariuomene (nuo 25 tukst, iki 100 tukst, zmoniu), • panaikinta Nuolatine taryba (jkurta 1775 m. ir vietoj jos ikurta [statymu sargyba (rninistru kabinetas), • isrinktos Edukacijos, Karo, Policijos ir Biudzeto komisijos; • [vestas valstybinis pajamu mokestis dvarininkams (10 proc.) ir dvasininkams (20 proc.), • nuspresta imti rekrutus is visu zemvaldziu, taip pat ir is Baznycios zemiu, • isplestos miestieciq teises (leista dalyvauti seimu darbe), • uzdrausta grazinti ibaudziava is jos paleistus valstiecius, • panaikinta liberum veto teise; • [vesta paveldima karaliaus valdzia, isplestos karaliaus teises; • priimta 1791 m. geguzes 3 d. konstitucija (Lenkijos ir Lietuvos valstybe turejo tapti konstitucine monarchija).

30 31

~ I

Konfederacijos

, 1

Lietuvos architektura

pries pirmaj] ATR padalijima

Radomo

Baro

.1767-1768 m.: • Radvilos: • reme Rusija, • sieke ginti bajoru teises ir valstybes santvarka, buvusia iki Cartoriskiu reformu, • pripazino disidentu teises: • konfederatai laimejo.

.1768-1772 m.: • Sapiegos, Chodkeviciai, Pac ai, Oginskiai: • reme Turkija, Pranciizija, Austrija: • sieke ginti neribotas bajoru teises, • pasisake pries disidentu ir kataliku teisiu suvienodinima: • stojo pries Rusijos kisimasi !ATR vidaus reikalus: • pralaimejo.

Stllius

Laikotarpis

Zymiausi pastatai

Biidingi bruoiai

( ;otika

XN-XVIa.

Vilniaus Gedimino, Kauno, Traku pilys, Zapyskio baznycia, Perkuno namai Kaune, Sv. Onos baznycia ir Bernardinu vienuolynas Vilniuje.

Smailios arkos, sienas remiantys kontraforsai, kryzrniniai ir zvaigzdiniai skliautai, lengvumas, grakstumas, daug vitrazu.

It me-

XVIa.

Vilniaus universiteto centriniai rumai, Vilniaus Zemutine pilis, Radvilu rumai Vilniuje.

StaCiakampiai langai, tiesiu liniju apreminimai, pasikartojancios vienodos angos, perdengtos pusapvalemis arkomis, ant pjedestalo stovincios kolonos, cilindriniai skliautai ir kupolai.

XVII a.XVIII a. pro

Sv. Petro ir Povilo baznycia, Sv. Kazimiero baznycia, Sv. Tereses baznycia (visos Vilniuje), Pazaislio vienuolynas, Raudones, Birzu pilys, Pacu rfimai Jiezne.

Masyvumas, banguotumas, liniju asimetrija, viduje - isgaubti ir [gaubti pavirsiai, gausus dekoras, istaigumas,

XVIII a. pab.XIXa. I puse

Vilniaus katedra, Vilniaus rotuse, Verkiu rumai.

Formu paprastumas, ramumas, didingumas, grakstumas, elegantiskumas; sekimas antika (kolonos, portikai, frontonai).

N uisas

ATR zlugimo XVIII a. pab. priezastys

,II'

Vidines

Isorines

• Silpna karaliaus valdzia: • bajoru savivale, nesirupinimas valstybes reikalais, tarpusavio kovos, • amatu ir prekybos smukimas: • badas, ligos, sausra, kitos stichines nelaimes.

• gretimu valstybiu Rusijos, Prusijos ir Austrijos sustiprejimas, jq kisimasis ! ATR vidaus reikalus.

ATR padalijimai Padalijimai

Metai

Kas dalijosi

Ka gavo

Pirmasis

1772 m.

Rusija

• Dal] Rytu Baltarusijos (dal] Polocko, Vitebsko vaivadiju, Mscislavo vaivadija): • Galicija (su Lvovo miestu): • dal] Vakaru Prusijos (abipus Vyslos zemupio):

Austrija Prusija I

Antrasis

1793 m.

Rusija

Prusija Treciasis

1795 m.

Rusija

Austrija Prusija I

lluro-

I as

Klasilzrnas

• Rytu Baltarusija ir Vakaru Ukraina: • vakarines lenku zemes (DidZi~,! Lenkija). • Lietuva (be Uznemunes), Kursa, Vakaru Baltarusija ir likusia Vakaru Ukrainos dal] (Volume), • Pietu Lenkija, • Lietuvos Uznernune, Rytu ir Vidurio Lenkija.

I 33 ,.\.

LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOS SUDETYJE 1795-1915 M.

Sukilimai Lietuvoje pries Rusijos valdzia

Lietuvos teritorijos administracinis padalijimas jai tapus Rusijos imperijos dalimi (1795-1915 m.) Kas valde

Administracinis vienetas

Gubernatorius

rubernija Metai

Vadovai

Prlezastys

Padariniai

1794 m.

T. Kosciuska (sukilimo ATR vyriausiasis vadas)

• Bandymas gelbeti zlungancia Lenkijos ir Lietuvos valstybe,

• Sukilimas numalsintas, [vykdytas treciasis, paskutinysis, ATR padalijimas (valstybe zlugo).

D. Chlopovskis, A. Gelgaudas

• Rusijos priespauda ir siekis atkurti ATR, baudZiava.

.1832 m. uzdarytas VU; • uzdaryta daug baznyCiq ir vienuolynq, dalis baznyciu paversta cerkvemis, • i Lietuva atkelta rusu kolonistu, • bajoru, dalyvavusiu sukilime, dvarai konfiskuoti; • 1840 m. nustojo galioti Lietuvos Statutas, ivesti Rusijos [statymai.

18301831 m.

18631864 m.

Z. Sierakauskas, K. Kalinauskas, A. Mackevicius

• Rusijos priespauda; • nepasitenkinimas baudziavos panaikinimo salygomis.

• Sumazinti Isperkamieji mokesciai, valstieciams buvo suteikta teise issipirkti daugiau zemes, naudotis servitutais, dalis valstieciu, kurie negavo zernes per 1861 m. reforma, jos gavo; • nubausti sukilimo vadovai ir dalyviai; • uzdrausta lietuviska spauda ir lietuviskos mokyklos.

Apskritis

Ispravnikas

Valscius (nuo 1861 m.)

Virsaitis

S niiinija (nuo 1861 m.)

Seniiinas

Prancuzmetis Lietuvoje (1812 m. birielis-gruodis) Kas

Ko tikejosi is Napoleono I

Kodel neivykdyta

I>varininkai

Atkurti LDK sajungoje su Lenkija

Napoleonas I pralaimejo,

Valstieciai

Panaikinti baudziava

Napoleonas I nenorejo konfliktuoti su dvarininkais.

Slaptosios draugijos Lietuvoje XIX a. pro Draugija

Veikimo metai

Masonni

XIX a. 2-asis3-iasis desimtmeciai (1822 m. uzdrausta)

11110matai

1817-1823 m.

Vadovai

Tikslai

E. Grodekas,

Sieke zrnoniu vienybes remiantis brolybe, meile, lygybe, nesavanaudiska pagalba; ugde visuomenes nepakantuma asmenybes varzymui, priespaudai ir baudziavai.

J. Rustemas, K. Kontrimas ir kt.

A. Mickevicius, J. [ezovskis ir kt.

Lavinimasis ir dvasinis tobulejimas, visuomenes svietimas, H filomatai suprato kaip kovos priernone siekiant atkurti ATR. Biitinumas kovoti uz tevynes nepriklausomybe. Tautiskumo puoselejimas,

Filaretai

18201823 m.

Subravcai

18171822 m.

T. Zanas ir kt.

Savitarpio pagalba, mokslinis dorinis tobulejimas.

A. Sniadeckis, L. Barovs-

Skelbe kova su tamsumu, piktnaudziavimu kilme, visuomenes prietarais ir ydomis, isjuoke dvarininku konservatyvizrna, pro-

kis

pagavo saviaukla.

M . Va-

lavinimasis,

IIlleius

StaneLietuvoje

Laikotarpis

1831 m. kovo-birzelio

men.

Sukilimas

1831 m. birzelio-spalio

men.

Kariuornenes, vadovaujamos ir D. Chlapovskio, atvykimas

uoliai rupinosi liaudies bibliotekas, rupinosi, kad mokyklose butu mokoma lietuviu kalbos; propagavo blaivybe, subure lietuviskai rasancius issilavinusius zmones (Varniuose), skatino leisti lietuviskas knygas, pats daug rase ir leido savo lesomis.

.Dainos

zemai-

remesi tik vietos jegomis.

Baudziavos panaikinimas

A. Gelgaudo Lenkijos,

1830-1831 m. sukilimo

Lietuvoje

dalyviu

1861 m. Valstieciu

~oje

kovos ir pralaimejimas.

dainas su

• (i lVO asmens Iaisve:

tikslai

teise

metus dar reikejo eiti laza, ispirka galejo gauti skirtin]

IYH

Tikslai

Bajorai

Atkurti

Valstieciai

Panaikinti

ATR, zadejo suteikti valstieciams baudziava

asmens

laisve.

skatintojai

ir ikvepejai

XIX a. I puseje

U. Veikejai

Kuriniai

Nuopelnai

D. Poska

"Muzikas Zemaiciu ir Lietuvos "

Rinko medziaga Iietuviu kalbos zodynui, mqj] zemaicil! archeologijos ir tautodailes Baubli.

S. Dau-

.Jstorija zemai-

kantas

tiska" (1822 m.), .Budas

Tautiskuma siejo su lietuvybe, tikejo, kad Iietuviu tauta gali atgimti is paprastu valstieciu, dar budamas student as pradejo rasyti istorinius veikalus, redagavo [vairius rastus, rupinosi valstieciu svietimu, platino lietuviskas knygas, pats parase daug [vairiu knygeliu, pasirasinedamas [vairiais slapyvardziais.

senoves lietuviu, kalnenu ir zemaiciu"

teise issipirkti

ir prievoles. Slaptosios

atgimimo

• Gavo asmens laisve: • valstieciams buvo suteikta sodybas;

• 2 metus dar reikejo eiti laz'!; • galejo issipirkti tik naudojamus zemes sklypus, 0 kas jais nesinaudojo iki 1861 m. vasario 19 d. - sklypu negavo.

1If.

Sukilimo dalyviai

islaisvinimo salygos

Lietuvoje

v ilstieciams buvo suteikta I Ipirkti sodybas;

tautinio

rinko ir skelbe liaudies

melodijomis, moksline veikla ir kuryba gyne gimtosios kalbos teises, zadino tautine savimone,

Budingi bruozai

bendros

Lietuviu

vyskupas,

Rase pasakecias,

Ci4': ode "Slove zemaici4", pasakecios

etapai

Etapai

Buvo zemaiciu

svietimu, steige mokyklas,

"Palangos Iuze"

v hills 1830-1831 m. sukllimo

"ZemaiCil! vyskupyste",

izacijos

draugijos

Kas joms daugiausia priklause

1\ ltieji

Sulenkeje ninkai

It udonieji

Inteligentai, kile is smulkesniuju

[renge pirmuzieju -

bajoru

dvari-

pries 1863-1864 m. sukilima

Lietuvoje

Vadovai

Siekiai

J. Geistoras

Sujungti Lietuva ir Lenkija i karalyste ir gauti is Rusijos savivalda (autonomija), 0 veliau nepriklausomybe.

K. Kali-

Atkurti Lenkijos ir Lietuvos

nauskas, Z. Sierakauskas

valstybe, be ispirkos suteikti valstieciams asmens laisve ir zemes.

1 i

1830-1831

m. ir 1863-1864

m. sukilimq

Lietuvoje

pralaimejimo

Lietuvos

priezastys

Katalikq

baznycia

ir rusinimas

XIX a.

1830-1831 m., 1863-1864 m. III

• Tautiniai

ir socialiniai

nesutarimai

tarp sukileliu:

• bloga sukileliu ginkluote; • slopino gausesne caro kariuomene.

I Lietuviu

Tautines priespaudos • Lietuviskos

tautine

priespauda

XIX a. II puseje

lotyniskais

rasmenimis

uzdraudimas; • lietuviu kalbos pasalinimas is mokyklu. [staigu, • draudimas lietuviams inteligentams dirbti

tarnautojais • draudimas

Lietuvoje; katalikams

isigyti didesniq

plotq; • Lietuvos kolonizacija; • Katalikq baznycios ir religinio

Kataliku baznycios nuopelnai lietuvybei

• Rusijos valdzia ypac vade Kataliku haznycios veikla: • valdzia prievarta skleide staciatikybe: • Kataliku baznycios tikintieji daugiausia buvo lietuviai.

• Organizavo

Pasipriesinimo tautinei priespaudai budai

formos

spaudos

odel Kataliku bainycia pirmoji pradejo kova su rusinimu

zemes

• Lietuviskos spaudos leidimas uzsienyje (daugiausia Vokietijoje) ir slaptas jos platinimas Lietuvoje; • slaptuju lietuvisku mokyklq kurimas ir vaiku mokymas jose; • atsisakymas skaityti rusiSkomis raidemis parasytus leidinius;

Lietuviu

suvarzymai.

tinio atgimimo wlWjai

lietuviq

Leidejq tikslai

18831886 m.

J. BasanaviCius,

Ragaine, Tilze

Zadinti tautine savimone, mokyti myleti savo krasta, kelti gimtosios kalbos svarba.

,,varpas"

18891905 m.

V. Kudirka

Tilze

Platinti svietim'l, selpti besimokant] [aunima, gaivinti tautiSkum'l skleidZiant zinias apie Lietuvos istonja, gerinti ukio padet] patarimais, kovoti su lietuviu emigracija.

"Tevynes sargas "

18961904m.

" Ausra"

J. Sliupas, J. Miksas

Tilze

J. Tumas- Vaizgantas, V. Pietaris, J. Jablonskis, K. Buga

Nuopelnai

Redagavo zurnala "Varpas", rupinosi tautiskumu ir gimtaja kalba, parase daug grozines literatures kiiriniu (taip pat

Kudirka

ir Lietuvos

himn'l-

.•..

"TautiSk'l giesme").

Lietuviu svietejas, pirmojo lietuvisko dienrascio .Vilniaus zinios" (1904 m.) steigejas, mecenatas, leido knygeles, prisidejo prie spaudos atgavimo, [steige spaustuve, knygy-

ilronis

Lietuviu tautinio atgimimo rines tematikos eilerasciu.

dainius,

parase nernazai

'lumas- Vaizgantas

Kovojo del lietuviskos spaudos ir tautines kulturos, laikrasciams, kure grozines literaturos kurinius,

.lilipas

Svietejas, laisvamanis, daugelio Iietuvisku laikrasciu rejas ir leidejas, draugiju (ypac JAV) steigejas.

isto-

rase

[ku-

Plesti lietuviq kalbos teises Baznycioje. kritikuoti rusintoju pastangas.

••••

XIX a. II puseje

na, telke lietuviu inteligentus.

Leidimo vieta

Leidimo metai

ir pasi-

Isleido pirmaj] periodin] lietuviu leidini "Ausra", tyrinejo Lietuvos istorija ir kultura, isteige Lietuviu mokslo draugija (1907 m.).

leidiniai

Leidejai

Leidinys

periodiniai

veikejai

/. Hasanavicius

P Vileisis Pirmieji

• platino lietuviska spauda: • kovojo uz blaivybe, • skatino lietuvius atsispirti priesinti rusinimui.

atgimimo

svietima,

• prasymq rasymas Rusijos pareigunams.

gyvenimo

tautinio

liaudies

39 .~

Politine diferenciacija Inteligentai

Skirtumai

Lietuvoje XIX a. pab.-XX a. pr.

pasaulieciai

Inteligentai

katalikai

Ausrininkai, varpininkai

Apzvalgininkai, sargininkai

Skleide visos tautos susiklausymo ir susitelkimo, klasiu sutarimo idejas, laikesi pasaulietinio svietimo nuostatos, kritikavo atitrukusius nuo tautos dvasininkus.

Stengesi palaikyti ir stiprinti zmoniu religinguma, skleide katalikybes, tautiskumo, vienybes, katalikiskosios kulturos idejas, pasisake pries pasaulietini svietima, reiske nepakantuma laisvamaniskumui ir kt.

Stengesi gaivinti taurine savimone ir kultura, orientavosi i tauta, bande stabdyti nutautejima, pasisake pries ernigracija, sviete kaimo zmones, skleide praktines Zinias.

Bendri bruoZai

L lctuviu dcmokratu P artija (LDP)

1902 m.

K. Grinius,

Sieke, kad lietuviu kalba butq vartojama viesose [staigose, vaikai mokomi Iietuviskai; sieke [vesti nemokama pradin] moksla, steigti vidurines mokyklas ir universitetus; suteikti lengvatu valstieciams skirstantis ivienkiernius, draugijoms - laisve, darbininkams, amatininkams, pirkliams neleisti nutauteti: buvo uz Lietuvos nepriklausomybe.

P. Visinskis,

J. Vileisis J

I.ictuvos

k rikscioniu d cmokratu

1905 m.

J. Tumas- Vaizgantas, P. Bucys

Sieke Lietuvos nepriklausornybes: norejo [gyvendinti krikscioniskos morales normas.

)Junga (I ,KDS)

Lietuviskos spaudos draudimo

panaikinimas

1904 m. geguzes 7 d. "

autiskoji

1905 m.

J. Basanavicius,

D. Malinauskas, J. Kriauciunas, P. Vileisis

Ii 'tuviq Spaudos draudima

suzlugde

• Lietuviu inteligentu leidybine veikla uzsienyje, • aktyvi, pasiaukojama knygnesiu veikla; • brestanti revoliucija XX a. pro Rusijoje.

Spaudos atgavimo reiksme

II -mokratu

• Palengvejo lietuvisko rasto mokymosi galimybes: • lietuvius lengviau galejo pasiekti [vairi spauda; • susidare palankesnes salygos lietuviu tautos kulturos raidai.

P nrtija (' I'LDP)

I.ictuvos II nnokratq P urtija (LDP)

1906 m.

v i1tininkai

Lictuvos ( icialistu IIaudininku d ernokratu

P. Vileisis

Sieke placios etnografines Lietuvos autonomijos ir isteigti selma Vilniuje: galutinis tikslas - nepriklausoma demokratine Lietuvos Respublika.

1907 m.

A. Smetona

Telke tautos jegas pries atsilikima, nutautejusius lietuvius ir esama santvarka.

1914 m.

K. Grinius

Svarbiausias sios partijos tikslas - nepriklausoma demokratine Lietuvos Respublika.

Pirmosios lietuviu politines partijos

Partijos

Lietuvos socialdemokratu partija (LSDP)

JkUrimo metai

1896 m.

Steigejai

Programa

A. Domasevicius, A. Moravskis, S. Kairys

Panaikinti caro valdzia, sukurti nepriklausorna Lietuva su Steigiamuoju Seimu Vilniuje.

P artija ( LSLDP)

Sieke Lietuvos politines autonomijos, lietuviu kalbos ir apskritai Iietuviu tautinio ir kulturinio gyvenimo laisves, stengesi diegti demokratinius valdymo ir savivaldos principus; kele tautos vienybes, kovos su nutautejimu idejas.

Didysis Vilniaus Seimas ir Lietuviu konferencija

Vilniuje

Lietuvos kultiirinio

gyvenimo-naujoves

XX a. pro

J !

Data

Dalyviai

Organizatoriai

Nutarimai

1905 m. gruodzio 4-5 d.

Apie 2000 zmonlu

J. Basanavicius, P. Vileisis, J. Kriauciunas ir kiti

• Reikalauti, kad Lietuvai butu suteikta autonomija su seimu Vilniuje: • nemoketi Rusijos valdziai rnokesciu, • neleisti vaiku i rusiskas mokyklas; • netarnauti Rusijos kariuorneneje: • nesikreipti ijokias Rusijos valdzios [staigas (ir teismus), • reikalauti, kad mokyklose, baznyclose, valdzios [staigose butu pradeta vartoti Iietuviu kalba.

1917 m. rugsejo 18-22 d.

Per 200 zmoniu

A. Smetona, J. Basanavicius ir kt.

• Atkurti nepriklausoma demokratine Lietuva etnografinese ribose; • susaukti Vilniuje Steigiamaji Seima: • tautinems rnazumoms suteikti kulturiniq teisiu; • isrinkta 20 zmoniq Krasto taryba (Lietuvos taryba).

Kultiiros sritis

Kas naujo atsirado

Mokslas

Inteligentija pradejo tirti lietuviu tautosaka, kalba, istorija, geografija, gamt~, 1907 m. isteigta Lietuviu mokslo draugija (pirmininkas - J. Basanavicius), leistas zurnalas .Lietuviu tauta",

Literatura

Nuo XX a. pro prasidejo naujas Iietuviu Iiteraturos etapas, kiirybingumo virsune pasieke Maironis, Zemaite, Lazdynu Peleda, G. Petkevicaite-Bite, ate]o nauja rasytoju karta: J. Biliunas, A. Vienuolis, Vydunas, V. Kreve, 1. Seinius, L. Gira, V. Mykolaitis- Putinas, B. Sruoga; iSaugo meninis Iiteraturos lygis, atsirado rasytoju, studijavusiu literatura, 1913-1914 m. ejo pirmasis lietuviu literaturos zumalas .Vaivorykste", pasirode pirmieji Iietuviu romanai (V. Pietario "AIgimantas") ir apysakos, pradejo formuotis proletarines literaturos srove 0. [anonis), erne steigtis lietuviski knygynai.

'I' atras ir

Ispopuliarejo klojimo teatras, kuresi chorai, iskilo kompozitoriai M. Petrauskas (pirmoji lietuviska opera "Birute" - 1906 m.), M. K. Ciurlionis, J. Naujalis, C. Sasnauskas; 1905 m. Kaune [vyko pirmasis viesas lietuviskas vakaras.

muzika

I)aile ir

Lietuvos raidos XX a. pro bruozai

1\ rchitektura

Ekonomikos

• Panaikinti isperkamieji mokesciai valstieciams; • palengvintas skirstymas i vienkiemius; • pradeti naudoti geresni zemes ukio padargai; • pletesi kooperatinis judejimas: • nyko trilauke sistema; • pletotas gyvuliu ukis,

Politikos

Kultiiros

• Vyko kova tarp triju visuomenes politiniu grupuociq - demokratu, socialistu ir kataliku, • Iietuviu tautiniam sajudziui vadovavo LDP.

• Atsirado pirmosios mokslo ir meno draugijos; • daugejo rasytoju: • atsirado klojimo teatras; • pradetos rengti Iietuviu dailes parodos; • gausejo Iietuvisku Ieidiniu.

1907 m. Vilniuje [vyko pirmoji lietuviu dailes paroda, [kurta Lietuviu dailes draugija, kure menininkai P. Zikaras, P. Rimsa, A. Zmuidzlnavicius, M. K. Ciurlionis: architekturoje vyravo eklektika.

VOKIETIJOS OKUPACIJA PER PIRMJ).JI PASAlJLlNI {1915-1918 m.)

Svarbiausi Lietuvos tarybos nutarimai

KAR4 1917 m. gruodzlo

Okupacines aparatas

valdiios

Oberostas (Vyriausiojo vado Rytu krastas) 6 sritys (is jq 3 lietuviskos: Suvalku, Vilniaus, Lietuvos). 1917 m. lietuviskos sritys buvo sujungtos ! Lietuvos karine valdyba su centru Kaune.

Apskritys Valsciai Seniunijos

Ekonomines priemones

okupantu

Viso derliaus, isskyrus dal], skir ta seklai ir maistui, atemimas, o gyvuliu, ypac arkliu, rekvizi ijos; o mokesciai, rinkliavos, baudo ir kontribucijos; o uzdraudimas prekiauti zemes ukio produktais; o miski; eksploatacija; o pram ones pritaikymas karo reikmems; o maisto korteliu [vedimas, o nuolatiniai priverstiniai darbai: o darbai okupantu dvaruose, keliq, gelezinkeliu statybose. o

I'u IprleAinimas nkupantams

Cyvulu; ir protuklll slepimas, o slapstymasis nuo mlmo i darbus; o ginldq rinkimas ir lcpimas: o ginkluotu buvusiq karo belaisviu ir vi tiniu zmoniu buriq telkimasis miskuose. o

11 d. Kaune

1918 m. vasario 16 d. Vilniuje

Pirmininkas - A. Smetona

Pirrnininkas - J. Basanavicius

o Paskelbta, kad atkuriama neprildausoma Lietuvos valstybe su sostine Vilniuje; o nutraukiami visi priklausomybes rysiai su kitomis tautomis; . o uzmezgami nuolatiniai ("amzini") tvirti sajungos rysiai su Vokietija (pasirasant karine, muitu, valiutos ir susisiekimo konvencijas).

o Paskelbta, kad atkuriama nepriklausoma dernokratine Lietuvos valstybe su sostine Vilniuje; o nutraukiami valstybiniai (t. y. priklausomybes nuo kitu valstybiu) rysiai su kitomis tautomis; o Vilniuje bus susauktas Steigiamasis Seimas.

Uzsienio lietuviu pastangos atkurti Lietuvos valstybe Pirmojo pasaulinio karo metais Salis

Lietuviu veikla

Rusija

Lietuvos atstovai Rusijos valstybes Dumoje pradejo kelti Lietuvos nepriklausomybes klausima, reikalavo sujungti Maz'!iq Lietuva su Lietuva ir gauti jai politine ir kulturine autonomija, po 1917 m. Vasario revoliucijos Petrograde buvo sudaryta Lietuviu tautos taryba, 1917 m. geguzes 27 d. susauktas Lietuviu Seimas Petrograde.

Svedija

1915 m. ir 1917 m. Stokholme [vyko uzsienio lietuviu konferencijos, kur buvo issakytas noras atkurti Lietuvos valstybe, [kurta Svedijos lietuviu pasalpos draugija, rinktos lesos,

Sveicarija

1916 m. kovo men. Berne, 1916 m. balandzio men. Hagoje, 1916 m. geguzes men. Lozanoje vykusiose lietuviu konferencijose buvo raginama siekti Lietuvos nepriklausomybes.

JAV

1917 m. kovo men. sudaryta Lietuviu tautos taryba, JAV prezidentui ir kongresui [teikti memorandumai, jais reikalauta pripazinti Lietuvos nepriklausornybe, rinktos aukos Lietuvai.

LIETUVOS RESPUBLIKA 1918-1940 M.

Kovos del Lietuvos nepriklausomybes

rpis

Pirmuju nepriklausomos Lietuvos vyriausybiu veikla (iki Steigiamojo Seimo) Kabinetas

III

Veiklos metai

Ministras Pirmininkas

Kokios partijos iejo

1918 m.Iapkricio 11 d.-1918 m. gruodzio 26 d.

A. Voldemaras

Tautininkai, nepartiniai

1918 m. gruodzio 26 d.-1919 m. kovo 5d.

M. Slezevi-

Liaudininkai, socialdemokratai, tautininkai,

cius

1919 m. kovo 12 d.-1919 m. balandzio 12 d.

P. Dovydaitis

1919 m. balandzio 12 d.-1919 m. spalio 2 d.

M. Slezevicius

1919 m. spalio 7 d. 1920 m. birzelio 15 d.

E. Galvanauskas

It,S

Kure savivaldy-

bes, kariuomene, milicija,

krikscionys

Organizavo krasto gynyb~. Toliau kure [vairias valstybes institucijas (ir atstovybes

demokratai

uzsienyje).

Krikscionys demokratai, tautininkai, nepartiniai

Organizavo krasto gynyba.

Liaudininkai,

Toliau organizavo krasto gynyba, renge zemes reforma.

krikscionys

demokratai, socialdemokratai, tautininkai, nepartiniai

Svarbiausi darbai

Krikscionys

IS Lietuvos galuti-

demokratai, tautininkai ir kt.

nai buvo isstumti sovietu Rusijos (bolseviku) ir baltagvardieciu (bermontininku) burial: renge Steigiamojo Seimo rinkimus.

19 In. liepos 26 19 In. gruodzio

d.-

Sukuo kovojo

Svarbesni miisiai

Bolsevikais

Prie Kedainiu, Alytaus, Zarasu

Bermontininkais

Prie

Po kovu, tarpininkaujant

Siauliu, Radviliskio

Vakaru salims, bermon-

Prie Sirvintu ir Giedraiciu

Lenkai okupavo Rytu Lietuvos dal] - Vilniaus krasta (13 450 kv. krn).

d. Lenkais

Padariniai

Bolsevikai buvo isstumti visos Lietuvos teritorijos.

tininkai pasitrauke Vokietija.

Lietuvos taikos sutartis su Rusija (1920 m.liepos

12 d.)

Reiksme

Nustatyta Lietuvos ir Rusijos siena (Vilnius, Gardinas, I yd \, Seinai su apylinkemis pripazinti Lietuvai); I rlpazinta Lietuvos nepriklausomybe: Itllsija [sipareigojo Lietuvai grazinti per kara is LietuI Isvezt~ turta, archyvus; 1.1-tuva buvo atleista nuo Rusijos imperijos skolu 1\ I mio kreditoriams; lit. karo nuostolius Rusija pazadejo Lietuvai leisti I klrsti 100 tukst, ha misko ir sumoketi 3 mln, aukso ,I ilL!.

â&#x20AC;˘ Sutvirtino Lietuvos tarptautine padeti, â&#x20AC;˘ apibrezta jos teritorija.

--------------------------------------~------------------~

Lietuvos ir Lenkijos demarkacijos

1922 m. zemes reforma Lietuvoje

linijos

Linija

Data

Esme

PrieZastys

Tikslai

Kryptys

Salygos

Pirmoji

1919 m. bidelio 18 d.

Ejo pagal gelezinkel] Vilnius- Varsuva,

Antroji (marsalo Foso)

1919 m.liepos 27 d.

Lenkijai skirta dar daugiau teritoriju (ir Suvalkai, Seinai).

Trecioji (lordo Kerzono)

1919 m. gruodzio 8 d. (issilaike iki 1920 m.liepos rnen.)

Augustavo, Suvalku, Punsko, Seinu sritys atiduotos Lenkijai iki galutinio sienos nustatymo.

o Senoji reiil! sistema trukde ukio raidai; o daug ~cmes

Siulyta Lenkijai Lietuvos notoje

1920 m. rugpjucio 28 d.

Ejo uz Augustavo (kad visa Rytu Lietuva liktu Lietuvai).

Nustatyta Suvalku sutartimi

1920 m. spalio 7 d.

Vilnius ir jo krastas - Lietuvai (Druskininkai, Eisiskes).

o Zemes skirstymas i mazus sklypus ir perdavimas bezemiams ir mazazemiams; o kaimu skirstymas i vienkiemius; o zernes melioracija; o servitutu ir bendruju ganyklu panaikinimas.

Nustatyta Ambasadoriu konferencijos aktu (be Lietuvos sutikimo)

1923 m. kovo 15 d.

Lenkijai pripazinta okupuota Rytu Lietuvos dalis (isliko iki 1939 m. spalio 11 d.).

o Ukiniai - sutvarkyti zemes uk] taip, kad jis butu kuo nasesnis, o politiniai duoti zemes nuskurdusiems valstieciams, kad jie neemigruotu arba nepasiduotu komunistu itakai: o aprupinti zeme savanorius; o socialiniai duoti zemes bezerniams ir rnazazemiams valstieciams, kad jie taptu vidutiniais ukininkais, o tautiniai stengtis sulenkejusiu dvarininku, rusq ir vokieciu zerne atiduoti ukininkarns lietuviams.

o Numatyta uz atlygi nusavinti dvaru zerne, virsijanCi,! 80 ha; o be atlygio nusavinta Lenkijos kariuorneneje, bermontininku buriuose tarnavusiuju zerne, o zeme isdalyta bezemiams ir mazazerniams valstieciams savanoriams; o uz gauta zem~ per 36 metus reikejo susimoketi isperkamuosius rnokescius (isskyrus savanoriams); o duota zemes kaimu amatininkams, tarnautojams, [staigoms ir kt. (iki 8 ha).

priklause

dvarininkarns: o daug mal.nzemiq ir hciemiq vulstieciu:

baime, kad knime gali kilti nerao

mumu.

Reiksme o

Paspar-

tejo zemes

Ukio raida kaime; o buvo pereita prie vidutinio prekinio zemes ukio: o kaime susikure Lietuvos valstybes socialine atrama.

Lito ivedimas Lietuvoje Kur spausdinti banknotai

Kurkaltos monetos

Rusijos rubliai, okupacines Vokietijos rnarkes, A. Bermonto markes, Latvijos ankstyvasis rublis ir kt.

Vokietijoj e, Cekoslovakijoje, Didziojoje Britanijoje

Didziojoje Britanijoje (nuo 1925 m. Kaune)

Talonai

JAV

Didziojoje Britanijoje

[veduno metai

Kokie pinigai funkcionavo iki tol

1922 m. rugsejo 25 d.1923 m. sausio 1 d. 1993 m. birzelio 25 d.1993 m. liepos 1 d.

Ketvirtasis Seimas

, ,.

• Lietuva paskelbta nepriklausoma ~ • valstybes valdzia vykdo LR Prezidentas, Seimas, Vyriausybe ir Teismas; • Prezidentas renkamas 7 meta s (nuo.40 metu amZiaus);'\.UIVWl,\-D.,i.dl9.&

;

at v.cu

• jis vadovauja valstybei ir jai atstovauja, gali paleisti Selma, neisbuvusi kadencijos, leisti [statymus ir tvirtinti tarptautines sutartis (nesant Seimo), skirti ir atleisti Ministru kabineta, • Seimas renkamas 5 metams (kandidatus skiria vietos savivaldybes),

Lietuvos Respublikos seimai (1920-1940 m.)

Lietuvos Respublikos konstitucijos Data

Kas prieme

1922 m. rugpjucio 1 d.

Steigiamasis Seimas (krikscioniu demokratu dauguma)

1928 m. rugpjucio 15 d.

1938 m. vasario 11 d.

Prezidentas A. Smetona, pritarus Ministru kabinetui

Pagrindlnes

nuostatos

• Lietuva paskelbta nepriklausoma demokratin! respublika; • suvereni valstybes valdzia priklauso tautai, 0 j'} vykdo Seimas, Vyriausybe ir Teismas; • valstybine kalba - lietuviu kalba; • valstybes veliavos spalvos - geltona, zalia, raudona; • valstybes herbas - Vytis; ~Prezidentas renkamas 3 metams Seime slaptu balsavimu absoliucia balsu dauguma, jis buvo ir ginkluotqjq pajegu vadas; • mokyklose privaloma mokyti tikybos; • daug teisiu suteikta Baznyciai, • paskelbta, kad pagal [statymus visi pilieciai lygus.

Kokios partijos jame dirbo

Svarbiausi darbai

1920 m. geguzes 15 d.-1922 m. spalio 1 d.

Krikscionys demokratai, socialdemokratai, valstieciai liaudininkai ir kt.

Prieme Konstitucija, Zemes reformos [statyma, ivede lit'}, prezidentu isrinko A. Stulginsk].

1922 m. lapkricio 13 d.-1923 m. kovo 12 d.

Krikscionys demokratai, valstieciai liaudininkai, socialdemokratai, tautininkai ir kt.

Patvirtino Klaipedos krasto prijungima prie Lietuvos, prezidentu isrinko A. Stulginski.

1923 m. geguzes l3 d.-1926 m. geguzes men.

Krikscionys demokratai, valstieciai liaudininkai, socialdemokratai, tautiniu mazumu atstovai ir kt.

Nepanaikino karo padeties, nejvede visiskos demokratijos, prezidentu isrinko A. Stulginski.

If!

1926 m. geguzes men.-1927 m. kovo men.

Valstieciai liaudininkai, socialdemokratai, krikscionys demokratai, tautininkai ir kt.

Panaikino karo padeti, isleido Amnestijos [statyrna, plete demokratines laisves, nutare ivesti civiline metrikacija, privaloma pradzios moksla, sudare nepuolimo sutarti su SSRS,prezidentu isrinko K. Griniu,

1936-1940 m.

Tautininkai

Prieme 1938 m. LR Konstitucija.

Seimas

Veiklos metai

Steigiamasis

·ISeima

renkami LR pilieciai nuo 30 metu, • rinkti gali LR pilieciai, sulaukt(,24 metu, • Seimas renkamas 5 JEetams;_w, I I • • Prezidenta renkai'autos atstovai; • juo gali buti LR pilietis nuo 40 metu, • Prezidentas renkamas 7 metams. [is leido [statymus, skyre Vyriausybe, sauke Seima ir galejo it paleisti. Seimas nebuvo svarbiausia valstybes institucija. '" WlAlO

\01

h I)'.Q'\to 50

)(0.,

51 I

Lietuvos Respublikos vyriausybes (1918-1940 m.)

Lietuvisku krastu susigrazinimas

Kabinetas

Veiklos metai

Ministras Pirmininkas

1918 m.Iapkricio 11 d.-1918 m. gruodzio 26 d.

Augustinas Voldemaras

1918 m. gruodiio 26 d.-1919 m. kovo 5 d.

Mykolas Slezevicius

III

1919 m. kovo 12 d.-1919 m. balandzio 12 d.

Pranas Dovydaitis

1919 m. balandzio 12 d.-1919 m. spalio 2 d.

Mykolas Slezevicius

1919 m. spalio 7 d.-1920 m. birzelio 15 d.

Ernestas Galvanauskas

1920 m. birzelio 19 d.-1922 m. sausio 18 d.

Kazys Grinius

VII

1922 m. vasario 2 d.-1923 m. vasario 22 d.

Ernestas Galvanauskas

VIII

1923 m. vasario 23 d.-1923 m. birzelio 28 d.

Ernestas Galvanauskas

1923 m. birzelio 29 d.-1924 m. birzelio 17 d.

Ernestas Galvanauskas

1924 m. birzelio 18 d.-1925 m. sausio 27 d.

Antanas Tumenas

1925 m. vasario 4 d.-1925 m. rugsejo 19 d.

Vytautas Petrulis

XII

1925 m. rugsejo 25 d.-1926 m. geguzes 31 d.

Leonas Bistras

XIII

1926 m. birzelio 15 d.-1926 m. birzelio 17 d.

Mykolas Slezevicius

XIV

1926 m. gruodzio 17 d.-1929 m. rugsejo 19 d.

Augustinas Voldemaras

1929 m. rugsejo 23 d.-1934 m. birzelio 8 d.

Juozas Tubelis

XVI

1934 m. birzelio 12 d.-1935 m. rugsejo 6 d.

Juozas Tubelis

XVII

1935 m. rugsejo 6 d.-1938 m. kovo 24 d.

Juozas Tubelis

Projektas

Kada pasiiilytas

Siulymo esme

XVIII

1938 m. kovo 24 d.-1938 m. gruodiio 5 d.

Vladas Mironas

1921 m. geguzes 20 d.

XIX

1938 m. gruodzio 5 d.-1939 m. kovo 27 d.

Vladas Mironas

1939 m. kovo 28 d.-1939 m.lapkriCio 21 d.

Jonas Cernius

Lietuva siule paversti dvieju kantonu (Kauno ir Vilniaus) federacine valstybe su lygiavertemis lietuviu ir Ienku kalbomis, bendra Lietuvos ir Lenkijos ekonomine ir uzsienio politika.

XXI

1939 m.Iapkricio 21 d.-1940 m. birzelio 15 d.

Antanas Merkys

1921 m. rugsejo 3 d.

Siule Vilniaus krastui suteikti autonomija, numate glaudu Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavima.

Klaipedoskrastas

Vilniaus krastas

Susigrazinimo metai

1923 m. sausio 15 d.

1939 m. spalio 10 d.

Susigrazinimo sunkumai

• Krastas labai ilgai gyveno kitomis salygomis nei visa Lietuva; • krastas buvo aukstesnio ekonominio ir kulturinio lygio; • vyravo kitas tikejimas -

• Paralyziuota krasto pram one; • daug-lenku persikeleliu: • atsilikes zemes ukis: • blogi keliai; • truko kuro, maisto produktu ir kitu prekiu, • krastas buvo labai nuskurdes, • lenku organizacijos vykde pogrindine veikla; • Ienku dvasininku negatyvus poziuris ilietuvius.

liuteronybe,

• Vokietijakraste vykde vokietinimo politika. Susigrazinimo

reiksme

Gautas priejimas prie juros, derlingas zemes plotas, miskai, pramones [mones, gelezinkehai, keliai (is visa 2 848 kv.km).

Susigrazinta istorine Lietuvos sostine - Vilnius, etnines lietuviu zemes (gauta per 5 tiikst. kv. km is 32 tiikst. kv. km zemiu, 1920 m. pripazintt; Lietuvai).

Himanso projektai Vilniaus krasto problemai (1920-1922 m.)

spresti

Klaipedos krastas - autonominis Lietuvos Respublikos vienetas (1923-1939 m.) Klaipedos krasto valdymas

Admlnistraclne krasto struktiira

Gubernatorius (skyre LR Seimas); o Seimelis (rinko 3 metams krasto gyventojai); o Direktorija (st vykdomosios valdzios organ,! formavo Seimelis).

3 apskritys (Klaipedos, Silutes, Pagegiu): o 65 valsciai, o 551 kaimas.

1926 m. gruodzio

Lietuvos visuomene pries valstybes perversma

f!!rid perversma

o laisvai veike [vairios organizacijos, Jl! spauda; • reguliariai vyko Seimo rinkimai;

17 d. valstybes perversmas Lietuvoje

Perversmo priezastys

Vykdytojai

o Dalis gyventoju buvo nepatenkinti kairiqju vyriausybiu politika; o bijota, kad [sigales komunistai ir sustipres Lenkijos pozicijos Lietuvoje; o tautininkai nesitikejo parlamentiniu budu ateiti i valdzia, o sudetinga vidaus ekonomine padetis: o karininkai ir kiti desiniuju jegu atstovai buvo nepatenkinti parlamentarizmu ir permainomis.

o karininkai (vadovas P. Plechavicius).

Perversmo dalyviq veiksmai

eimo narius rinko pilieciai nuo I metu, •i Seima buvo galima rinkti piliecius 1l1l024 metu, o Seimas rinktas 3 metams; • Prezidenta rinko Seimas 3 metams (Prezidentu galejo tapti LR pilietis nuo 35 metu), Prezidentas atstovavo valstybei;

o Susidorota su LKP (1926 m. gruodzio 27 d. susaudyti 4 komunarai), 01927 m. kovo men. paleistas Seimas; o krikscionys demokratai isstumti is valdzios, 01928 m. rugpjucio 15 d. priimta nauja Konstitucija.

luisvai veike opozicija; II ibuvo

Autoritarinis rezimas Lietuvoje (1926-1940 m.) Kuo skyresi nuo totalitarinio (nacistinio) Nebuvo genocido; o nepropaguotas rasizmas, antisemitizmas. o

Po perversmo

o Lietuva buvo demokratine valstybe (parlarnentine respublika); o laisvai veike visos partijos, LKP veike pogrindyje;

koncentracijos stovyklu,

11 .buvo politiniu kaliniu, vlsapusiskai pletojosi kulturine v Ikla.

o Lietuva - autoritarine valstybe (dideli Prezidento [galtoitmai): o ilgainiui visos partijos, iSskyrus tautininkus, buvo uzdraustos; o su LKP buvo susidorota; o varzyta spauda, jaunimo organizacijos;

o 1927 m. kovo men. buvo paleistas Seimas (iki 1936 m.): o Seimo narius siule savivaldybiu tarybos, o rinko pilieciai nuo 24 metu arnziaus; o i Selma buvo galima rinkti piliecius nuo 30 metu amziaus, o Seimas rinktas 5 metams; o Prezidenta rinko ypatingieji tautos atstovai 7 metams;

o Prezidentas vadovavo ir atstovavo valstybei, galejo leisti istatymus, susaukti ir paleisti Selma bei Ministrq kabineta, o opozicija drausta, persekiota, bausta; o steigtos koncentracijos stovyklos, veike karo Iauko teismai; o zmones bausti del politinn; [sitikinimu, o variyta laisva kulturine veikla, primesta viena (tautininku) ideologija.

Bendra:

Opozicija rezimui

• Valstybe buvo respublika; 1927 m. rugsejo 8 d. Taurages pucas, rengti sukilimai Alytaus ir Vilkaviskio apskrityse, bet jie neivyko, o 1934 m. birielio 7 d. karininku perversmas; o 1935 m.lapkriCio 2 d. S. Salkauskio laiskas memorandumas prezidentui A. Smetonai; o 1935-1936 m. ukininku streikas Suvalkijoje ir Dzukijoje: o 1936 m. kovo 16 d. J. Sliupo laiskas prezidentui A. Smetonai; o 1938 m. [sikure "Asis" - politinis sajudis (valstieciu liaudininku ir krikscioniq demokratu pasitarimai). o

• buvo Prezidento institucija;

• veike konstitucijos;

ir po jo

• Seimas buvo renkamas pagal proporcine rinkimu sistema; o kilo ekonomika; • isaugo uzsienio investicijos i Lietuvos iiki; • liko nesureguliuoti santykiai su Lenkija.

Socialine ir ekonomine Lietuvos raida (1926-1940 m.) Vokietija Zemes iikio raidos bruozai

Pramones

• Dingo reziai ir trilauke sistema; • [sigalejo daugialauke sejomaina: • [sigalejo pienine ir mesine gyvulininkyste, • didziausios zemes ukio produkcijos perdirbimo [mones buvo "Maistas", Pieno centras, .Lietukis": • zemes iikio srityje dirbo per daug zmoniu, todel vyko emigracija; • 1935-1936 m. vyko Suvalkijos valstieciu streikas.

• 1939 m. veike 1 441 [mone, apie 15000 amatininku dirbtuviu; • svarbiausios sakos buvo: maisto, chemijos, odos, kailiu, tekstiles, medzio, popieriaus, poligrafijos; • t Lietuvos pramont( daugiausia investavo Belgija, Svedija, Vokietija, JAV.

• Santykiai klostesi nevienodai, issiskyre 2 etapai: 1. 1920-1932 m. santykiai buvo normaliis: a) 1923 m. sutartis del karo nuostoliu atlyginimo; b) 1923 ir 1928 m. - prekybos sutartys; c) 1928 m. sutartis del sienu, d) sutartys del Klaipedos krasto problemu. 2.1933-1939 m. santykiai tapo komplikuoti:

raidos bruozai

a) VO~ie~ijareika,lavo pe.rZ~~re~isienas, dare ekonomln] spaudima; b) ~lalpedos kraste Vokietija rerne provokiskas ir nacistines organizacnas; c) 1934 m. rengtas nacistinis pucas Klaipedos kraste (Noimanas Zasas); , d) ~u? 1938~. V~kie.tija kele Lietuvai vis daugiau reikalavimu del Klaipedos krasto, ir Lietuva juos vykde, e) 1939,m. kovo 2? d. Vokietija iteike Lietuvai ultimatuma del Klaipedos krasto perdavimo Vokietijai;

Lietuvos santykiu su kaimynais ypatumai (1920-1940 m.)

f) 1?3? m. ko~o 22 d. Li~tuva ultimaturnq prieme (pasirase sutarti del Klaipedos krasto perdavimo Vokietijai); g) ~939~. kov? 23 d. Vokietija okupavo Klaipedos krasta (Klaipedojs apsilanke A. Hitleris).

Salis

Santykiu ypatumai

Lenkija

• Buvo blogi, netureta diplornatiniu santykiu, • 1927 m. spalio 15 d. Lietuva kreipesi t Tautu Sajunga del lietuvisku mokyklu uzdarinejimo Vilniaus kraste: • 1928 m. kovo 30 d. Karaliauciuje per tiesiogines derybas susitarta del lengvatu gyventojams, kuriu ukius kirto demarkacijos linija; • 1931 m. Hagos tribunolas pripazino Lietuvai teise neleisti Lenkijai atidaryti Lentvario-Kaisiadoriu gelezinkelio linijos; • 1933-1938 m. vyko neoficialios valstybiu derybos; • 1938 m. prasidejo incidentai pasienyje; .1938 m. kovo 17 d. 20 val. 15 min. Lenkija [teike Lietuvai ultimatuma del diplomatiniu santykiu uzmezgimo per 48 val. (jteiktas Taline); • 1938 m. kovo 19 d. Lietuva prieme ultimatuma ir uzmezge diplomatinius santykius su Lenkija.

SRS

~.SSR~ buvo suinteresuota, kad Lietuva butu nepriklausoma (kad nea.~ltektq Lenkijai), todel rerne Lietuva, kai pastaroji nesutare su Lenkija;

• Lenkijos okupuota Vilniaus krasta pripazino Lietuvai; • .1926 m. rugsejo 28 d. pasirasyta nepuolimo ir neutraliteto SSRS ir Lietuvns sutartis; • SSRS pasmerke Klaipedos krasto uzgrobim'! . I ltljos

Iy I Ivija,

• Nepalaike aktyvesniu rysil!; • ~934 m. SU~.ikureBaltijos antante (karine Lietuvos, Latvijos, Estijos sajunga, bet )1 buvo neveiksminga).

II) I)

Lenkijos vyriausybes politika Vilniaus kraste (1920-1939 m.)

Lietuvos Respublikos Iaimejima] (1918-1940 m.) Politika

Ekonomine politika

Kulturine politika

• 1920 m. gruodZio 11 d. paskelbtas zemes reformos dekretas; .1921-1932 m. kaimai buvo skirstomi i vienkiemius, naikinami servitutai; • vyravo srnulkus iikiai; • nutrukus ekonominiams santykiams su Lietuva, Rusija ir kt. krastais, sunyko metalo apdirbimo, odu, kailiu, baldu, avalynes ir kitos pram ones sakos, • Lenkija si krasta (kresa) laike pigios zaliavos ir darbo jegos saltiniu, • prarnone labai smuko per 1929-1933 m. ekonomine krize; • veike daugiausia smulkios, arnatininku imones.

• Kultiira, svietimas tapo vietos lietuviu lenkinimo priemone: • 1919 m. rugpjiiCio 28 d. atkurtas Vilniaus universitetas (su biblioteka) pavadintas Stepono Batoro vardu (turejo 6 fakultetus); • 1925 m. Vilniuje atidaryta Konservatorija; • 1929 m. erne veikti Rytu Europos moksliniu tyrimu institutas; • 1937 m. atidarytas dvimetis valstybinis pedagoginis institutas.

Vilniaus krasto okupacija ir aneksija Okupacija ir aneksija

Tautine Iietuviu priespauda

• 1920 m. spalio 8 d. generolo N. Zeligovskio kariuornenes grupuotes maistas ir 1920 m. spalio 9 d. Vilniaus uzemimas, • 1922 m. sausio 8 d. okupacijos salygomis [vyko rinkimai i Vidurio Lietuvos Seima, • 1922 m. vasario 20 d. sis Seimas prieme sprendima del prisijungimo prie Lenkijos; • 1922 m. kovo 24 d. sis sprendimas patvirtinamas Lenkijos Seime; • 1922 m. balandzio 6 d. Vilniaus kraste pradeda veikti Lenkijos [statymai.

• Vykdyta asimiliacija per mokyklas, administracines struktiiras; • pilietybes nedavimas tautiniu mazumu aktyvistams ir aktyvistu istremimas: • vykdyta kolonizacija; • tik lenkams leista uzimti auksciausius postus; • Ienku kalba paskelbta oficialia kalba; • uzdarinetos privacies nelenkiskos mokyklos.

• Atkure savo valstybe ir jq apgyne, • suformuotos valstybes valdzios institucijos; • [gavo tarptautini pripazinima, • uzmezge diplomatinius santykius su dauguma valstybiu: • [stojo i 'Iautu Sajunga (1921 m. rugsejo 22 d.); • turejo konstilucijas (pagrindines - 1922 m., 1928m., 1938 m.), • 1923 m. atgavo Klaipedos krasta (1939 m. vel j] prarado).

Ekonomika

Kultiira

• 1922 m. pradeta vykdyti zemes reforma; • [vede savo valiutq - lita (1922 m.), jo kursas buvo labai stabilus; • pletota pram one, naudota vietine zaliava, • sekmingai pletojo eksportq (1938 m. jis dave 56 proc. biudzeto pajamu), • isaugo uzsienio kapitalo investicijos (Belgijos, Vokietijos, Svedijos, JAV); • sukurta daug dideliu bendroviu (Pieno centras, "Maistas", "Lietiikis").

• Suformuota ir sekmingai pletota tautine Iiteratura, daile, muzika, architektura, • atsirado lietuviski teatrai (muzikinis), statytos opero~; • sukurta moderni svietimo sistema; • 1930 m. [vestas privalomas pradinis mokslas, veike 9 aukstosios mokyklos; • kure daug rasytoju, jie atstovavo ivairioms Iiteraturos srovems (realistai _ Maironis, J. Tumas-Vaizgantas, V. Kreve-Mickevicius, A. Vienuolis, 1. Gira; simbolistai - V. MykolaitisPutinas, B. Sruoga, F. Kirsa; futuristai _ K. Binkis, J. Tysliava, J. Zenge; modern istai - J. Savickis, H. Radauskas); • isleista per 17 000 knygq; • 1937 m. ejo 157 periodiniai leidiniai (is jq 19 dienrasciu), • vyko dainu sventes (1924 m., 1928 m., 1930 m.), • zymiausi architektai: V. Dubeneckis, M. Songaila, V. Landsbergis-Zemkalnis; • klestejo daile (kure dailininkai A. Varnas, J. Vienozinskis, P. Kalpokas, J. Zikaras); • 1925 m. [kurta M. K. Ciurlionio galerija Kanne: • 1937 m. ir 1939 m. Lietuvos krepsininkai buvo Europos cempionai: • 1933 m.Iiepos 15-16 d. S. Darius ir S. Girenas perskrido Atlanto vandenyna.

/11 111· 11'1

1938-1940 m. -laikas,

kai komplikavosi

Lietuvos tarptautine

padetis

SSRS OKUPACIJA (1940-1990 M.)

Problema

Poiymiai

Pablogejo santykiai su Lenkija

• Nuo 1938 m. prasidejo incidentai pasienyje; • 1938 m. kovo 17 d. Lenkija paskelbe Lietuvai ultimatum'} del diplomatiniu santykiu uzmezgimo per 48 val.; • 1938 m. kovo 19 d. ultimatumas buvo priimtas, uimegzti diplomatiniai santykiai.

Komplikavosi santykiai su Vokietija

• Vokietija reikalavo, kad Lietuva Klaipedos kraste panaikintu karo padet], anuliuotu gubernatoriaus teise vetuoti Seimelio priimtus istatymus, [teisintu vokieciu kalbos vartojima Klaipedos krasto centro [staigose, uztikrintu spaudos, susirinkimu laisve (Lietuva reikalavimus [vykde): • 1939 m. kovo 20 d. Vokietija paskelbe Lietuvai ultimatum'} de! Klaipedos krasto atidavimo Vokietijai; • 1939 m. kovo 22 d. Lietuva reikalavimus prierne, • 1939 m. kovo 23 d. Vokietija okupavo Klaipedos krasta.

Lietuva tapo Vokietijos ir SSRS [takes sferu dalijimosi objektu

• 1939 m. rugpjucio 23 d. Molotovo-Ribentropo pakto slaptuoju protokolu Lietuva pateko iVokietijos [takos sfera, • 1939 m. rugsejo 28 d. SSRS ir Vokietijos draugystes ir sienu nustatymo sutarties slaptuoju protokolu Lietuva pateko i SSRS [takos sfera (isskyrus Suvalkijos dal], ji liko Vokietijos [takos sferoje); • 1939 m. spalio 10 d. Lietuvos ir SSRS savitarpio pagalbos sutartimi Lietuva atgavo dal] Vilniaus krasto, bet turejo [sileisti isavo krasta 20 000 SSRS kariu, • nuo 1940 m. pavasario SSRS pradejo kaltinti Lietuva jos kariu grobimu; • 1940 m. geguzes 25 d. SSRS nota Lietuvai del kariu grobimo; • 1940 m. birzelio 14 d. SSRS ultimatum as Lietuvai del naujos vyriausybes sudarymo, papildomu SSRS kariniu daliniu [vedimo: • 1940 m. birzelio 15 d. SSRS okupavo Lietuva, • 1940 m. rugpjucio 3 d. SSRS aneksavo Lietuva (organizavo "prisijungimq" prie SSRS).

SSRS ultimatumas

Lietuvai 1940 m. birielio 14 d .

IJattinimai

Reikalavimai

Lietuvos vyriausybe organizuojanti 'RS kariu grobima, Lietuva siuncianti ikoncentracijos tovyklas SSRS karinius dalinius aptarnuujancius zmones, I.ietuva sudariusi karine antisovietina II tart] su Latvija ir Estija; Ii rengianti sovietiniu [gulu uzpuolima.

• Teisti vidaus reikalu ministra K. Skuca ir Valstybes saugumo departamento direktoriq A. Povilaiti, • sudaryti nauja Lietuvos vyriausybe, • [sileist! i Lietuva papildornu SSRS kariniu daliniu.

Liaudies seimas ~Iklos

metai

1') W m. Ilt'pos 21 d.11)40m. rug!'luCio 25 d.

Dalyviai

Vadovas

. Nutarimai

79 atstovai, 58 LKP nariai

J. Paleckis

• Lietuva paskelbta sovietine socialistine respublika; • prasymas SSRSAuksciausiajat tarybai del LSSR priernimo iSSRS; • nutarimas del stambiosios prarnones, transporto, prekybos [moniu, zernes nacionalizavimo; • igaliotos komisijos vykti iMaskva del LSSR [stojimo iSSRS sudarymas (komisijos nariai: J. Paleckis, L. Gira, A. Venclova, Salomeja Neris, M. Gedvilas, 1. Adomauskas, M. Sumauskas, K. Didziulis, M. Mickis, P. Cvirka, V. Vitkauskas, K. Petrauskas, P. Zibertas ir kt.).

is jlf

;

r Lietuvos sovietizadja 1944-1953 m.

• Paskelbta zemes nacionalizacija ir reforma (nustatyta didziausia zernes norma - 30 ha):

• Kolektyvizacija (kolukiu kurimas - 1947 m. [kurtas pirmasis koliikis Kedainiu raj. M. Melnikaites): • "socialistine industrializacija" (nacionalizacija, planine ekonomika, ukio integravimas

• bankai, gelezinkeliai, rysiai itraukti i SSRS sistema, • panaikinta kariuomene (dalis jos pertvarkyta SSRS 29-qji teritorini sauliu korpusa),

JPrieiastys

1940-1941 m.

• nacionalizuota bankai, stambios pram ones ir prekybos imones: • finansu sistemos reforma (litai pakeisti i rublius santykiu 1 Lt su 90 kap.),

Rezistendjos sViidis Lietuvoje 1944-1953 m.

i SSRS,

• uzdrausta politiniu partiju ir organizaciju veikla, isskyrus komunistiniu, • pertvarkyta teisesaugos sistema (vietoj policijos [knrta milicija, panaikinta LR teisrnu sistema, nuo 1940 m. gruodzio 1 d. [vesti sovietiniai [statymai): • represijos,

teroras,

smurtas,

jo strukturu keitimas): • pertvarkyta svietimo sistema (nuo 1949 m. [vestas privalomas septynmetis mokymas,

naujos programos,

atkuriamos aukstosios mokyklos; mokymas politizuotas);

okupacijoms

Hitlerines Vokietijos

Antroji sovietu

Metai

1940 m. birzelis-1941 m. birzelis

1941 m. birzelis1944m. pab.

1944 m. pab.1990 m. kovo 11 d.

Pasipriesi -

LAF'as

LAF'as, VLIK'as

VLIK'as, LLKS

nimo organizacijos

(Lietuviu aktyvistu frontas)

(Vyriausiasis Lietuvos islaisvinimo komitetas)

(Lietuvos laisves kovos sajudis)

Pasiprie-

• Pasyvus (oku-

• Pasyvi rezistencija

sinimo

pantu rengiamu akciju boikotas); • aktyvus (kuresi

(oku-

pantu potvarkiu boikotas, . mobilizacijos i vokieciu dalinius ir darbo prievoles nevykdymas, naturiniu prievoliu nevykdymas): • nuo 1942 m. veike LLKS, nuo 1943 m. pab. [kurtas VLIK'as - vadovas S. Kairys, leista pogrindine spauda.

• Atkurti nepriklausoma Lietuvos valstybe, • pasalinti SSRS .primesta Lietuvai

administracija, paralyziuoti jos veikla: • sukliudyti mobilizacija i SSRS kariuornene, ukininku Isbuozinima, masinius arestus ir deportacijas, rusakalbiu kolonistu kurdinima;

Vadovai

Kovos biidai

Jonas ZemaitisVytautas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Iuozas Luksa-

• Aktyvios ginkluotos kovos 3 laikotarpiai: 1) 1944 m. pab.-1946 m. pab. - partizanai veike drasiai, gana spontaniSkai; 2) 1946 m. pab.-1948 m. pab. jungesi buriai, vyko vadu susirinkimai;

Daumantas, Juozas VitkusKazimieraitis.

• Ginkluota

kova (partizanu veikla nuo 1944 m. iki 1954 m.): • pogrindine spauda; • pilietinis nepaklusnumas.

3) 1949-1953

m. pasiprie-

sinimas silpnejo, • pilietinis nepaklusnumas; • spaudos, ypac partizanu, leidimas; • atsisakymas mene, • tautiniu

• kovoti su sovietu plesikavimu, lietuviu demoralizavimu.

Pirmoji sovietu

cijos, 1940 m. lapkricio 17 d. Berlynebuvo [kurtas LAF'as).

• nezabotas sovietinis teroras pirmaisiais pokario metais; • Vakaru salilt pagalbos viltis; • patriotizmas.

• kulturos politizavimas.

Okupacijos

pogrindines grupes ir organiza-

• Pirmosios bolsevikq (19401941 m.) it vokieciu okupacijos (19411944m.) patirtis;

deportacijos.

Lietuviu priesinimasis

budai

Tikslai

eiti

i kariuo-

ir religiniu

sven-

Ciq sventimas, • pagalba partizanams; • rinkimu boikotai; • baznycios lankymas.

Didiiausi tremimai is Lietuvos

~ata

Trernirno

pavadinimas

Kokiu nutarimu remtasi tremiant

Kiek zmoniq Istremta

Ii,.,

1948 m. geguzes 18 d. LSSR MT ir LKP(b) visiskai slaptas nutarimas Nr. 60 "Apie priemones rysiurn su banditq ir banditu pagalbininku - buoziu seimu iskeldinimu"

Apie 40 tukst,

1948m. geguzes men.

.Pavasarts"

1949m. kovo men.

"Bangq musa"

SSRS MT 1949 m. sausio 29 d. nutarimas "Del buoziu su seimomis, banditu ir nacionalistu seimu iskeldinimo is Lietuvos, Latvijos ir Estijos SSR".

Apie 30 tukst.

1951 m.

"Ruduo"

SSRS MT 1951 m. rugsejo 5 d. nutarimas "Del buoziu su seimomis iskeldinimo visam laikui is Lietuvos SSR".

Apie 16 tukst.

palio men.

LKP pirmieji sekretoriai,

uztikrine

sovietinio rezimo islaikyma

LIETUVOS RESPUBLIKA (nuo 1990 m. kovo 11 d.)

Laikotarpis

Pirmieji sekretoriai

1940-1974 m.

A. Snieckus

1974-1987 m.

P. Griskevicius

1987-1988 m.

R. Songaila

1988-1990 m.

A. Brazauskas

Lietuvos Respublikos seimai (nuo 1990 m. kovo 11 d.)

Svarbesni disidentines

~e1mas

veiklos Lietuvoje faktai

[vykio data

Disidentines veiklos faktai

1955 rri.Iapkricio 2 d.

Veliniu minejimas Kaune ir susiremimas su milicija.

1956 m.lapkriCio 2 d.

Veliniu minejimas Kaune ir Vilniuje (Rasu kapinese),

1972 m. kovo 19 d.

Pradeta leisti .Lietuvos kataliku baznycios kronika" (LKBK).

1972 m. geguzes 14-16 d.

Neramumai Kaune, kile susideginus R. Kalantai.

1976 m.

[sikure Lietuvos Helsinkio grupe (T. Venclova, V. Petkus ir kt.).

1978 m.

[steigta Lietuvos laisves lyga (LLL), [kurejas A. Terleckas.

1978-1983 m.

Veike Tikinciuju teisiu gynimo komitetas (A. Svarinskas, S. Tamkevicius).

1987 m. rugpjucio 23 d.

Molotovo- Ribentropo pakto metiniu minejimas (mitingas Vilniuje prie A. Mickeviciaus paminklo).

1988 m. birzelio 3 d.

[kurtas Lietuvos Persitvarkymo Sajudis - LPS (V. Landsbergis, K. Prunskiene, E. Vilkas ir kt.).

Seimo Pirmininkas

Seimo dauguma

AtkuriamaIsSeimas (Auksciausioji 'laryba)

1990-1992 m.

Vytautas Landsbergis

Saiudzio koalicija

I Seimas

1992-1996 m.

Ceslovas Iursenas

Lietuvos dernokratine darbo partija (LDDP)

1996- 2000 m.

Vytautas Landsbergis

Tevynes Saiunga-I aetuvos konservatoriai ir Lietubos I<nKscioniu demokratu partija (LKDP)

III Seimas

2000-2004 m.

Arturas Paulauskas

ISpradziu Naujoji sajunga su Liberalu sajunga, nuo 2001 m. vasaros - su Lietuvos socialdemokratu partija

IV Seimas

2004-2008 m.

Arturas Paulauskas, nuo 2006 m. balandzio Viktoras Muntianas, nuo 2008 m. balandzio Ceslovas Iursenas

Naujoji sajunga, LSDP, Darbo partija, Valstieciu ir Naujosios demokratijos partiju frakcija; nuo 2006 m. vasaros - mazumos valdymas be Darbo partijos ir Naujosios sajungos, reme Pilietines demokratijos partija ir Tevynes sajunga, nuo 2008 m. koalicija sudare LSDP, Liberalu ir centro sajunga, Lietuvos valstieciu liaudininku sajunga ir Naujoji sajunga

2008 m.

Arunas Valinskas

Tevynes sajunga -Lietuvos krikscionys demokratai, Tautos prisikelimo partija, Liberalu ir centro sajunga, Lietuvos Respublikos liberalu sajudis

eimas

Scimas

Veiklos metai

. Lietuvos Respublikos vyriausybes

(nuo 1990 m. kovo 11 d.) Ministras Pirmininkas

Vyriausybes

Veiklos metai

Pirmoji

1990 m. kovo 17 d.-1991 m. sausio 8 d.

Kazimiera Danute Prunskiene

Antroji

1991 m. sausio 10 d.-1991 m. sausio 13 d.

Albertas Simenas

Trecioji

1991 m. sausio 13 d.-1992 m.liepos 14 d.

Gediminas Vagnorius

Ketvirtoji

1992 m.liepos 21 d.-1992 m.Iapkricio 26 d.

Aleksandras Algirdas Abisala

Penktoji

1992 m. gruodzio 17 d.-1993 m. vasario 26 d.

Bronislovas Lubys

Sestoji

1993 m. kovo 31 d.-1996 m. vasario 8 d.

Adolfas Slezevicius

Septintoji

1996 m. kovo 19 d.-1996 m.Iapkricio 11 d.

Laurynas Mindaugas Stankevicius

Astuntoji

1996 m. gruodzio 10 d.-1999 m. geguzes 3 d.

Gediminas Vagnorius

Devintoji

1999 m. birzelio 10 d.-1999 m. spalio 27 d.

Rolandas Paksas

Desimtoji

1999 m. lapkricio 11 d.- 2000 m. spalio 19 d.

Andrius Kubilius

Vienuoliktoji

2000 m.Iapkricio 6 d.-2001 m. birzelio 20 d.

Rolandas Paksas

Dvyliktoji

2001 m.liepos 4 d.-2004 m. gruodzio 14 d.

Algirdas Mykolas Brazauskas

Tryliktoji

2004 m. gruodzio men.-2006 m.liepos men.

Algirdas Mykolas Brazauskas

Keturioliktoji

2006 m.liepos men.-2008 m.Iapkricio men.

Gediminas Kirkilas

PASAULIO ISTORIJA .,.

j .. ;

Penkioliktoji

Nuo 2008 m. lapkricio men.

Andrius Kubilius

Zmogaus kilmes teorijos

SENOVES ISTORIJA

torija

Istorijos matmenys

Matmenys

Laikotarpis

Chronologinis

• Priesistore arba ikiistoriniai laikai (2,S mln. m.-4 tukstm. proKr.); • senoves laikai (4 tukstm. proKr.-SOO m. po Kr.): • viduriniai amziai (SOO-IS00 m.): • naujieji laikai (IS00-1918 m.): • naujausieji laikai (1918 m.-iki dabar).

Erdvinis

• Pasaulio istorija, Europos istorija, Lietuvos istorija ir t. t.

Teminis

• Politines, ekonomines, socialines, kulturines temos (pvz., valstieciq istorija, Vakaru Europos kulturos istorija ir t. t.).

Laiko skaiciavimas istorijoje

SkaiCiavimo pavadinimas

Nuo kuriu metu skaiciuojama

Nuo kokio [vykio skaiciuojama

Hebrajiskasis

37S0 m. pro Kr.

Pasaulio sukurirno

Graikiskasis

776 m. proKr.

Pirrnuju olimpiniu zaidyniu

Romeniskasis

7S4 m. pro Kr.

Romos miesto [kurimo

Krikscioniskasis

Kristaus gimimo

MusuImoniSkasis

622m.

Hidzra: Mahometo ir jo sekeju persikelimas is Mekos t Medin'}

Kas pirmieji jas pateike

Pagrindiniai

teiginiai

Trukumai

Kreacionisline, arba ukurirno (~mog4 sukur Dievas)

Senoves Kinijos, Mesopotamijos, Graikijos mitai, Biblija

Dievas kure pasaul] sesias dienas, 0 septintaja ilsejosi.

Teiginiai nera moksliski, juose daug k'} reikia suprasti ne tiesiogine, 0 perkeltine prasme.

lwoliucijos (1,mogus atsirado zemeje I negyvosios mnterijos, V ikiant voliucijos V iksniamsuntinei trankai ir

Senoves graiku mokslininkai, C. Darvinas knygoje "Rusiq atsiradimas naturaliosios atrankos budu ...cc

Pries keliolika mlrd, metu pradejo formuotis Visata, daugiau kaip pries 4 mlrd. metu atsirado Saules sistema kartu su Zeme, pries 3 rnlrd. rnetu atsirado gyvi organizmai - bakterijos, is i4 per ilg'} laika issivyste visi kiti gyvi organizmai.

Dar nesurastos kai kurios tarpines rusys, padedancios [rodyti, kad is vienu rusiq issivyste kitos.

I. I.)

•• ominidai (primatai, apimantys dabartin] Imdu dinimas

, lumo habilis

imogq ir jo artimiausius

protevius)

Ka reiskia lietuviskai

Kada atsirado

Ka mokejo

Kur gyveno

Sumanusis zmogus

Pries 2,S mln. metq

Gamino prastai aptasytus akmeninius [rankius.

Afrikoje

Staciasis zmogus

Pries 1,8 mln. metu

Gamino kruopsciai nudailintus [rankius, kureno lauzus.

Afrikoje, Azijoje, Europoje

Protingasis zmogus

Pries 140280 tukst, metq

Laidojo mirusiuosius, kalbejo rislia kalba, gamino dailius [rankius, turejo religija.

Afrikoje, Azijoje, Europoje

I'"

Hllmo erectus

Icmo sapiens

Senoves Egipto civilizacijos bruozai (IV-I tiikstm. pro Kr.)

Senoves Egipto istorijos periodizacija Valstybe

Laikotarpis

Seniausioji valstybe

3000-2800 m. pro Kr.

Senoji valstybe

2800~2250 m. pro Kr.

Pirmoji suirute

2250-2050 m. proKr.

Vidurine valstybe

2050-1750 m. proKr.

Antroji suirute

1750-1580 m. pro Kr.

Naujoji valstybe

1580-1085 m. pro Kr.

Libijos ir Saiso laikotarpis

1085-7l2 m. proKr.

Velyvoji valstybe

712-525 m. proKr.

Persijos valdymas

525-332 m. proKr.

Graiku ir makedonieciu

valdymas

Romos ir Bizantijos valdymas

Valstybes valdymo forma

Monumentalioji architektiira

• Despotine monarchija (valdzia priklause vienam asmeniui faraonui, jis remesi kariniu biurokratiniu aparatu ir kariuomene).

• Mastabos (senoyes egiptieciu laidojimo statiniai. Nupjautos piramides pavidala sudare dvi dalys - antzernine ir pozemine. Statytos is plytu ar akmenu), • piramides: a) laiptuotosios (Dzoserio) ; b) Iygiosios (Cheopso): • hipogejai (uolose iskirsti kapai): • sventyklos (Luksoro, Karnako ir kt.).

332-30 m. proKr. 30 m. pro Kr.-642 m. po Kr.

Egipto faraono Echnatono Irleiastys

Noreta urnazinti Il:hq zyniq II diduomeIII s [taka, ustiprinti IIYO valdzia,

Rastas

Mokslas

• 3 sistemos: 1) hieroglifai (figuriniai rasto zenklai. Hieroglifais buvo zymimi daiktai, savokos, zodzio elementai - skiemenys ir t. t. Pradetos vartoti nuo 4 tukstm. pro Kr.); 2) hieratinis (tarpine rasto sistema tarp hieroglifu ir dernotinio rasto. Rasmenys paprastesni, neturi hieroglifams budingu vaizdiniu elementu. Susiformavo XIX a. pro Kr.); 3) demotinis (buvo rasoma is de sines i kaire vertikaliomis ir horizontaliomis eilutemis, rasyta kursyvu).

• Matematika (gyventoju ir kt. surasinejimas, plotu matavimas, piramidziu statyba): • astronomija (dangaus kunu ir reiskiniu stebejimas, pranasystes, kalendorius): • medicina (balzamavimas ir t. t.).

religine reforma (XIV a. pro Kr.) Kodel nepavyko

Esme

• Vieninteliu dievu paskelbtas .saules dievas Atonas; • uzdrausta garbinti kitus dievus, • visur istrintas pries tai garbinto dievo Amono ir kitu dievu vardai; • sostine is Tebu perkelta inauja miesta - Achetatona (dab. al Amarna).

• Zyniai [tikino Echnatono [pedini Tutanchamona susitaikyti su senaisiais dievais: • religijos keitimas turejo neigiamos jtakos Egipto tradicijoms.

Babilonijos istorijos periodizadja

Sumero-Akado civilizacijos pasiekimai (III tiikstm. pro Kr.) kotarpis Pozymis

Kas budinga

Miestai valstybes

o o

Sventyklos zikuratai Rastas dantirastis

Urukas - pirmasis politinis centras; Nipuras - seniausias sumeru kulturos centras.

o Vyriausiojo dievo Enlilio sventykla Nipure, vyriausiosios deives Inanos sventykla Uruke.

Io formos: 1) piktogramos ("daiktlJ: paveiksleliai"): 2) ideogramos (zenklo reiksme neatitiko piesinio reiksmes): 3) fonetinis rastas (zenklai reiske kalbos garsus).

Io chronologija

Kas budinga

noji BabilonlJos karalyste

1894-1518 m. proKr.XVII a. proKr.

Valde 12 Hamurapio dinastijos valdovu: isplesta valstybes teritorija (apeme beveik visa Mesopotamija): o stiprinta valdovu politine galia.

~I'nmsusis III Ikotarpis"

XVI - XII a. pro Kr.

o o

Literatura

â&#x20AC;˘ Sukurta seniausia pasaulyje epine poema "GilgameSas".

Teise

â&#x20AC;˘ Sukurta seniausia pasaulyje rasytine teise ("Teisingumo atkurimo [sakai", Urukaginos .Reformos").

[sibrove hetitai, bet salyje neisitvirtino, valde kasitai; buvo uzkariave elamitai.

Vldurinioji Ii rbilonijos ralyste

XI- VII a. pro Kr.

o Karalius Nabuchodonosaras I nugalejo elamitus, Nabopalasaras sutriuskino Asirija .

Nnujoji linbilonijos iralyste

626-539 m. pro Kr.

o Uzkariautos Vidurzernio ir Raudonosios juru zemes iki Persijos [Iankoso Babilone pastatytas vadinamasis Babelio bokstas ir karaliaus rumai su kabanciaisiais sodais.

Egipto ir Sumero-Akado civilizaciju nuosmukio priezastys III tiikstm. pro Kr. pab. Babilonieciu Egipto

')'.

laimejimai

(11-1 tukstm, pro Kr.)

Sumero-Akado

Susilpnejo centrine valdzia, o salyje truko vienybes: o buvo uzurpuota valdzia, o valdovai - savanaudiski ir nekiirybingi; o i valdyma buvo [traukti nekompetentingi zrnones, o nesirupinta statybomis, menu, amatais, drekinimo [renginiais.

Buvo uzgrobiama valdzia: salyje [sigalejo svetimsaliai: o salis suskilo i mazas valstybeles, o ilga sausra, badas.

Monumentalioji

Teise

Rastas

Mokslas

o Turejo daug istatymu, o Hamurapio [statymai (XVIII a. pro Kr.) iskalti 2,5 metro aukscio akrneniniame stulpe.

o Dantirastis vartotas 5 tikslams: 1) religiniams tekstams rasyti, 2) administracijos nurodymams fiksuoti; 3) istatymq kodifikacijai; 4) metrasciams rasyti: 5) mokslo reikalams.

Astronomija (zvaigzdynai, Zodiako zenklai, kalendorius): o matematika (turio ir ploto apskaiciavimai); o astrologija (jie sukure si pranasysciu moksla).

architektura o sventyklos; o rumai.

Mesopotamijos Laikotarpis

suvienijimo

laikotarpiai

Hetitu

Kas suvienijo

Metai Apie 2300-apie

2200 m. pro Kr.

Akadas

1894-1518

III

729 m. pro Kr.

Asirija

626-539

Naujoji Babilonijos

m. pro Kr.

Senoji Babilonijos

m. pro Kr.

Ankstyvosios

llert°dai

karalyste

S moji k iralyste

valstybes

Kas budinga

XVIII - XV a. pro Kr.

• XVIII a. pro Kr. I puseje valstybe pradejo kurti Anita; • Hatusilio I laikais (apie 1650-1620 m. pro Kr.) valstybe suklestejo: • [sigalejo paveldima karaliaus valdzia, • alinama pavergtu tautu sukilimu ir vidaus perversmu suiro.

Naujoji

XIV-XII

a. pro Kr.

• Valde huritai; • Supilinimo I laikais (apie 1380-1340 Kr.) pasieke didziqj,! galybe:

kuralyste Kultiira

Laikotarpis

Budingi reiskiniai

Jericho

X-II tukstm. pro Kr.

• Statyti pirmieji istorijoje staciakampiai (nuo VII tiikstm. pro Kr.);

Eblos

IV-II tiikstm. pro Kr.

• Miestas valstybe Ugaritas buvo stambus bos centras; • buvo kaupiami valdovu archyvai.

• nuolat kariauta su Egiptu; • Hugo iskilus Asirijai.

preky-

III - II tukstrn.

• Ebla buvo miestas megapolis

pro Kr.

• miesta juose masyvi siena; • buvo sventyklu, vandentiekis; • rasta rnoliniu lenteliu, ant jq buvo rasorna dantirasciu,

Hetitu ir finikieciu

Zydq nelaisve

(30 000 gyventoju), ~Lalkotarpis

X VI - XIII

a. pro Kr.

VJII- VI a. pro Kr.

Nelaisve

Kas isgelbejo

Egipto

Moze

Babilonijos

Persijos valdovas Kyras II Didysis, uzvaldes Babilonija, leido zydams sugriZti namo.

jtaka pasauliui Zymieji

Hetitai

Izraelio

valdovai

XI -X a. pro Kr.

Plnlkieciai

Laikotarpis

XVIII-XIII

Kq dave pasauliui

• Pradejo naudoti

a. pro Kr.

XIII - V a. pro Kr.

gelezi-

• Sukure garsin] priebalsini rasta, • sukure pirmaj] agronomijos traktata:

nius [rankius, • XV-XIV a. pro Kr. sukure naujoviska teisyna, • arklininkystes laimejimus pritaike kurdami karinius

m. pro

• XIV a. pro Kr. II puseje pasieke Egejo juros krantus;

namai

• gerbti mirusieji, jq palaikai buvo konservuojami. Ugarito

periodizacija

Laikotarpis

karalyste

Sirijos kultiiros

istorijos

• manoma, mo buda,

Saulius (Suvienytojas)

Daug kariavo

I>ovydas (Statytojas)

Sutriuskino filistinus, prijunge keleta gretirnu karalysciu, [eruzale padare so stine, surase salies gyventojus.

kad isrado stiklo gamini-

• kure kolonijas; • ispletojo laivu statyba, • plaukiojo ir naktimis, nes mokejo orientuotis pagal zvaigzdes,

kovos vezimus.

Nuopelnai

lIaidovas

.ialiamonas

(Isrnintingasis)

su filistinais.

Pletojo prekyba

su kitais krastais,

[eruzaleje

te keleta rumu ir dievo Iahves sventykla,

pasta-

Biblija (Sventasis Rastas) (XIII a. pro Kr.-II a.)

Senosios Indo slenio civilizacijos bruozai (III-II tukstm. pro Kr.)

Senasis Testamentas

Naujasis Testamentas

Mohendio Daro kultiira

Harapos kultiira

46 knygos

27 knygos

Parasytas hebraju ir arameju kalbomis.

Parasytas senaja graiku kalba.

Autoriai: Moze, teisejai, karaliai, pranasai.

Rase Kristaus mokslo sekejai.

• Rastos molio plyteles su vaizdais; • Ziesti puodai; • pletota zemdirbyste, gyvulininkyste, laivininkyste,

Pripazista ir judejai, ir krikscionys.

Pripazista tik krikscionys.

• Buvo apie 100 tukst, gyventoju, • statyti 2-3 aukstu namai; • veike kanalizacija; • vartotas rastas, • tureti akmeniniai antspaudai.

Senojo Testamento struktura Knygu gropes

Ias sudarancios knygos

Penkiaknyge (Tara)

Pradzios, Isejimo, Kunigu, Skaiciu, Pakartoto [statyrno

Istorines

Iozues, Teiseju, Rutos, Karaliu (I-IV), Kroniku (I-II), Tobijo, Juditos, Esteros, Makabeju (I- II) ir kt.

Isganymo istarija nuo zmogaus nuopolio iki atpirkimo isvakariq (isrinktosios tautos istorija).

Isminties

Iobo, Psalmiu, Patarliu, Pamokslininko, Isminties, Giesmiu giesmes ir kt.

Religine doktrina ir morales nuostatos.

Pranasu

Izaijo, Jeremijo, Ezechielio, Danieliaus, Dvylikos mazuji; pranasu, Raudu ir kt.

Dievas per savo isrinktus ir pasiustus vyrus (pranasus) kreipe isrinktqj,! tauta isganyrno keliu.

Indu Vedos (isminties giesmiu rinkiniai)

Kas pateikiama knygose

Zymiausi Achaimenidu

I'edos

(Persijos) valdovai

Valdovai

Valdymo metai

Nuopelnai

Kyras II Didysis

558-529 m. pro Kr.

Nukariavo Medija, Lidija, uzeme graiku kolonijas Mazojoje Azijoje, Babilonija (539 m. pro Kr.), islaisvino zydus is nelaisves.

Kambizas II

529-522 m. pro Kr.

Nukariavo Tyra, Kipra, Egiptq (525 m. proKr.).

Darejas I Didysis

522-485 m. proKr.

Valstybe padalijo isatrapijas (provincijas), [vede valstybeje bendra piniga (darika), matus, darnia paste organizacija, rupinosi krasto ir keliu saugumu.

Turinys

.Rigveda"

1 028 himnai, skirti seniesiems ariju dievams garbinti.

"Jadzurveda"

Brahmanu ritualo knyga, sudaryta palaiminimu, uzkeikimu.

"Samaveda"

Aukojimo himnu rinkinys su melodijomis.

"Atarvaveda"

Himnai dievu garbei, uzkeikimai, magines forrnules, turincios apdrausti nuo demonu, suteikti dievu meile, sekme, sveikatos; liaudies apeigos, namu ritualo knyga.

is poezijos

kuriniu, maldu,

Budizmas ltaUriOSiOS Budos tiesos

Astuonlinkis kelias iissilatsvinima

I) yvenimas yra kancia: ) I entejimo priezastis - zutbutinis zmogaus I rlsirisimas prie gyvenimo; ) is kancios galima issivaduoti, ) lIstuonlinkis kelias veda ikancios nugalejima,

I) Tobulas tikejimas, zinojimas; 2} tobulas sumanymas, ryztas, 3) tobula kalba; 4) tobulas elgesys; 5) tobulas uzsiemimas; 6) tobulos pastangos; 7) tobula galvosena; 8) tobulas susikaupimas.

Senoves Kinijos mastytojai

Senoves Kinijos civilizacijos laimejimai

Dinastija

Laikotarpis

Laimejimai

Sangq

XVII - XI a. proKr.

• Susikure pirmoji didele valstybe Huanghes upes slenyje, • pradeti kasti kanalai ir drekinti laukai, • statyti miestai; • naudota bronza; • atsirado rastas (hieroglifai); • gamintas silkas: • iiesti puodai; • darytos akmens skulpturos; • atsirado totemizmas.

Diou

XI- III a. proKr.

• Valstybe apeme teritorija nuo Didziosios kinu sienos iki [angdzes upes baseino pietines dalies; • San Jangas vykde reformas, kurios sustiprino valdzia: • isaugo prekyba (Didziojo silko kelio pradzia): • parasyti klasikiniai [iteraturos veikalai; • susiformavo teisine sistema; • atsirado religines ir moralines doktrinos (konfucianizmas, legizmas).

Cinq

III a. proKr.

• Pastatytas amfiteatras, jame tilpo 10 000 zmoniu; • statyta Didzioji kinu siena; ·ikurta imperija su biurokratine sistema.

Hanq

III a. proKr.-II1 a. po Kr.

• Konfucianizmas paverstas valstybine religija; • islaikyta ir patobulinta biurokratija; • israstas popierius, leistos knygos; • uimegzti santykiai su Roma; • kariauta su hunais.

Mastytojai

Gyvenimo metai

Mokymo esme

Konfucijus

551-479 m. pro Kr.

• Sukure doroves sistema asmeniui, seimai, valstybei; • skleide idejas apie imoniq santykiu darna, besalygiska pagarba proteviu paprociams, nuolankuma politinei valdziai,

Mengdzi

372-289 m. pro Kr.

• Skelbe konservatyvqj] morales moksla, • moke humaniskumo, padoraus, tautos poreikius atitinkancio valdymo; • tikejo imogaus prigimties gerumu; • skelbe taikos ir darnos tarp zmoniu idejas,

Svarbiausi senoves Indijos ir Kinijos laimejimai Indijos

Kinijos

• Senoji miestu kultura; • dvi naujos religijos - hinduizmas ir budizmas; • literatures kuriniai - 4 Vedos, poemos .Ramajana" ir "Mahabharata"; •! skaiciavimo sistema [vestas nulis; • sachmatai.

• Rastas - hieroglifai; • popierius; • zemelapiai: • kompasas; • seismografas; • karutis; • silkas: • konfucianizmas.

Ege]o civilizacijos laimejimai

SENOVES GRAIKIJOS ISTORIJOS LAIKOTARPIAI Laikotarpis

Kadabuvo

Kas btidinga

Kretos ir Mikenu

III - II tukstm, pro Kr.

• III tiikstm. pro Kr. Kretos saloje susikure ankstyvosios valstybes uzuomazgos, • Knose pastatyti Mino riimai; • rastas (hieroglifu ir linijinis A); • Mikenuose - [tvirtinti rurnai su freskomis; • Liutu vartai Mikenuose: • Trojos karas (apie 1240-1230 m. proKr.).

Tamsieji simtmeciai

Archajinis laikotarpis

Apie 1200-800 m. pro Kr.

800-500 m. pro Kr.

• [siverze dorenai; • pradeta naudoti gelez]: • buvo sukurtos Homerui priskiriamos poemos "Iliada" ir .Odiseja", • Kuresi poliai (miestai valstybes): • didzioji graiku kolonizacija; • olimpines zaidynes (776 m. proKr.); • alfabetinis graiku rastas (apie 750 m. proKr.); • iskilo Atenai ir Sparta; • Drakonto [statymai Atenuose (624-621 m. proKr.); • Solono reformos (594 m. pro Kr.); • Peisistrato reformos (560 m. pro Kr.); • Kleistenio reformos (509-507 m. proKr.), klostesi Atenudemokratija.

Klasikinis laikotarpis

500-323 m. pro Kr.

• Atenuose suklestejo demokratija; • Periklio veikla (461-429 m. pro Kr.); • graikq ir persl! karai (500-449 m. pro Kr.): • Peloponeso karai (431-404 m. pro Kr.): • suklestejo graiku mokslas ir men as (filosofija, literatura, matematika, architektura, skulptura, keramika ir kt.).

Helenistinis laikotarpis

323-30 m. pro Kr..

• Makedonijos karalius Pilypas II uzkariavo Graikija (338 m. proKr.); • Aleksandro Makedoniecio ir graiku zygiai i Rytus (336-323 m. pro Kr.); • graiku kultura isplito i Rytus (helenizmas); • romenai uzeme pagrindine Graikijos dal] po Treciojo punu karo (146 m. pro Kr.).

Kretos kultiira

Mikenu kultura

Laikotarpis

XXV-XV a. pro Kr.

XVI-XII a. pro Kr.

Budingi rciskiniai

• Daug rumu be didesniu gynybiniu [tvirtinimu, • Labirintas - 16000 kv. m ploto statiniu kompleksas; • vartotas 2 rusil! rastas plito piktografinis ir linijinis A rastas,

• Gyvavo miestu civilizacija (rumai karines citadeles); budingi dideli itvirtinimai, supantys miestus ant kalvos; • zymiausi rumai - Mikenu, Tirinto, Pilo; • kulturos kurejai buvo achajai.

Civilizacijos Isnykimo vcrsijos

1) Stichine nelaime (galbut ugnikalnio issiverzimas): 2) achaju [siverzimas.

Dorenu isiverzimas.

Didzioji graiku kolonizacija "ridastys • Truko dirbamos zernes, del prekybos; • del politiniu n sutarimu,

(nuo VIII a. pro Kr.)

Pobudis

Kryptys

Padariniai

1) Vidine (Sparta uzvalde gretimas Mesenijos ir Lakonijos sritis); 2) isorine (gyventojai kelesi is Graikijos ir kure kolonijas svetur).

• Vakaru (Sicilija, Pietu Italija, Pietu Prancuzija, Rytu Ispanija): • siaures (Egejo juros vakarine pakrante, sasiauriu sritis): • pietryciu (Siaures Afrikos pakrante, rytine Vidurzernio jiiros pakrante - vadinamosios Levanto salys).

• Isplito graiku kultura; • skatinta toliau pletoti amatus; • kilo gyvenimo lygis, pacioje Graikijoje daugejo gyventoju,

Graikq ir persu karu 500-449 m. pro Kr. svarbiausi musiai Pertvarkymai

Atenuose VI a. pro Kr. Data

Padariniai

Maratono

490 m. pr. Kr.

Atenieciai, vadovaujami Miltiado, laimejo.

lcrmopilu

480 m. pr. Kr.

Spartieciai, vadovaujami karaliaus Leonido, sulaike persus, leido atsitraukti daliai kariuomenes, bet pralaimejo.

ilamino

480 m. pr. Kr.

Persai triuskinamai Salamino salos.

Plntaju

479 m. pr. Kr.

Graikai laimejo pries persus, vadovaujamus Mardonijaus, iSvijo juos is Graikijos.

Mlkales

479 m. pr. Kr.

Graiku laivynas sudegino persq laivyna.

sis Solono (594 m. proKr.)

Peisistrato (560 m. proKr.)

Kleistenio

• Pakirsta aristokratu politine galia; • politines teises erne priklausyti ne nuo kilmes, 0 nuo turto: • pilieciai buvo suskirstyti i 4 grupes; • [kurta bule (taryba): • padidejo tautos susirinkimo vaidmuo; • prasiskoline valstieciai atgavo zemes nuosavybe; • uzdrausta ateniecius versti vergais uz skolas; • pertvarkyta kariuornene.

• Zeme dalyta neturtingiesiems; • teiktas lengvatinis valstybes kreditas valstieciams, amatininkams: • statytos sventyklos; • [vestas vandentiekis; • isplestas Pirejo uostas; • pradeta statyti agora; • suredaguotos Homero poemos; • jvesta tironija.

• Panaikinti visi pilieciu turto ir kilmes . skirtumai; • pakeista Atikos teritorinio dalijimo sistema.

Graiku ir persq karu V a. pro Kr. priezastys

(509-507 m. proKr.)

r..-

pralaimejo juru mus] prie

Sparta ir Atenai V a. pro Kr.

ir padariniai

Prieiastys

Padariniai

• Graiku poliai Mazojoje Azijoje sieke issivaduoti is Persijos valdzios. Persija nuslopino jq sukilima ir dar [sitvirtino Balkanuose.

• Buvo apginta Graikijos laisve ir nepriklausomybe, • pripazinta graiku miestu Egejo juros salose ir Mazosios Azijos pakrarrtese nepriklausornybe, • persu laivynui uZdrausta plaukioti Egejo juroj ,

'Sparta

Atenai

• "Lygiqjq bendruomene" (pusiausvyra tarp monarchijos ir demokratijos)

• Demokratija

• 2 karaliai (basilejai): • apela (tautos susirinkimas): • gerusija (senium; taryba), • eforu kolegija (5 priziuretojai).

• Eklesija (tautos susirinkimas): • 500 pilieciu taryba; • heliaja (teismas).

• Visi pilieciai - kariai; • gnezta auklejimo sistema; • nustatyta griezta pilieciu gyvenimo tvarka: • riboti rysiai su uzsieniu (autarkija): • kulturos sastingis.

• Visi pilieciai dalyvavo valdyme; • uz politine veikla pilieciai gaudavo atlyginima, • pajamos buvo skirstomos pagal liturgija': • buvo sudaromi kolegialus, pilieciams atskaitingi ir reguliariai keiciami valdzios organai.

IlIlHIJa- sen. Atenuose - viesoji tarnyba, atliekama paeiliui visu aukstuju klasiu pilieciu savo II.

Peloponeso karai

Graiku menas

Laikotarpiai

Karl! pavadinimai

Padariniai

431-421 m. pr. Kr.

Archidamo

Atenai atsilaike pries Sparta, islaike savo sajungininkus ir juru galybe,

421-404 m. pr. Kr.

404-355 m. pr. Kr.

Dekelejos

karas

tis

Jzymybes

rchitektura

Suiro visos graiku sajungos.

Pitagoras, Talis is Mileto, Anaksimandras

Fizika

Demokritas

Filosofija

Herodotas

Sokratas

Platonas

Aristotelis

Feidijo "Atene", .Dzeusas", Mirono

Nuopelnai

• Mane, kad pasaulis sudarytas

kuriniuose stengesi parodyti organiska zmogaus sandara, verzluma. Autoriai

Raudonfigures ir juodafigures vazos ir kiti indai

Iuodu laku tape arba piesin], arba fona, vaizdavo buitines scenas arba scenas is dievu ir heroju gyvenimo.

I' uras

Aristofano komedijos, Aischilo,

Atsirado is Dioniso svenciu, aktoriai buvo tik vyrai, vaidino su kaukemis, [vairiais kostiumais, uz vaidyba gaudavo prizus.

• Pradu pradu laike skaiciu: saules laikrod],

statyti nuo IV a. pr. Kr.).

lapyba

• ieskojo bendru visatos pradu, • sukonstravo

pastatai

.Disko metikas"

sudare zemelapi,

Sofoklio, Euripido tragedijos

is mazi; dalelyciu -

atomu, Istorija

1) doreninis (statiniai simbolizavo galla, jie buvo paplite Balkanuose); 2) joneninis (statiniai su graksciomis

kolonos,

Graiku mokslas

Matematika

3 stiliai:

Isskiriarni

kolonomis, pastatai daugiausia statyti Mazojoje Azijoje ir salose): 3) korintinis (dar grakstesnes statiniu

ikulptura

Atstovai

Parteno-

nas, Dzeuso sventykla Olimpijoje

Atenai patyre pralaimejima, buvo panaikinta Delo sajunga, sugriauti gynybiniai irengimai, is Atenu atimtos visos uzsienio valdos.

Treciasis Peloponeso karas

Sritis

Akropolis,

Budingi bruozai

• Parase knyga "Istorija" (aprase graiku ir pers4 karus), keliavo po Egipta, Mesopotamija.

Aleksandro Makedoniecio

tuscios sloves garbinimai • mane, kad valstybe gall valdyti tik tai ismanantys zmones, • smerke prigimtine teise, pagal kuria vaikai buvo pripazistami tevo nuosavybe. • Parase knyga ,,valstybe", maste apie ideallos valstybes principus, apie idealia pilieciq auklejimo sistema, • aukstino tiesos, gerio ir grozio idejas, • savo mirusio draugo Akademo garbei ikure filosofijos mokykla - Akademija. • Parase knyga .Politika", • visq mokslu laimejimus susiejo iviena filosofine sistema; • zmogu laike didziausia vertybe, protinga butybe: • issamiau aiskino dorybiu prigimti, • mane, kad reikia samoningai siekti moralinio gerio, jausti saika, ieskoti vidurio kelio.

zygio

iRytus

etapai

• Smerke pinigu, malonumu,

•••

Laikotarpis

Kl! uzkariavo

334-331 m. pro Kr.

Graiku miestus Mazojoje Azijoje, Finikija, Egipta.

331-330 m. pro Kr.

330-327 m. pro Kr.

Dali dab. Irano ir Vidurines Azijos teritorijas (Baktrija,

Mesopotamijq ir dal] Persijos (su visomis Persijos sostinemis),

imperijos

327-325 m. pr. Kr.

Sogdiana)

Indo upes baseina

. (Pardzaba

ir kt.).

Romos karaliai

Svarbiausi graiku ir romenu dievai Kilme

Veikla

Romulas

Lotynas

[kure Romos miesta, Senata, renkama is giminiu vyresniuju,

Numa Pompilijus

Sabinas

Sukure zynii; kolegijas, vietoj 10 menesiu kalendoriaus [vede 12 menesiu kalendoriu.

'lulas Hostilijus

Lotynas

Kariavo su sabinais del Albos miesto.

Ankas Marcijus

Sabinas

Ostijoje [kure Romos uosta.

'lurkvinijus Priskas

Etruskas

Surenge pirmasias viesas zaidynes, nusausino pelkes aplink Rom'}.

•iervijus Tulijus

Etruskas

Pertvarke kariuornene, suteike daugiau teisiu plebejams, Rom'} apjuose siena.

Etruskas

Ant Kapitolijaus kalvos pastate sventykla etrusku dievu triadai. Isvytas is Romos.

~alius

Graikq

Romenu

Funkcijos

Dzeusas

[upiteris

Vyriausiasis dievas

Hera

Junona

Santuokos deive

Atene

Minerva

Isminties, karo ir amatq deive

Apolonas

Grozio, pranasysciu ir saules dievas

Artemide

Diana

Medziokles ir menulio delve

Afrodite

Venera

GroZio ir meiles deive

Arejas

Marsas

Karo dievas

Poseidonas

Neptunas

Jiirq dievas

Demetra

Cerera

Derliaus deive

Hermis

Merkurijus

Prekybos ir keliautoju dievas

Hestija

Vesta

Seimos Zidinio deive

Dionisas

Bakchas

Derlingumo, augalijos, stichiniu gamtos jegq dievas

Hadas

Plutonas

Mirusiuju karalystes valdovas

Hefaistas

Vulkanas

Ugnies dievas, kalvystes globejas

lurkvinijus ••.I didusis

Pirmieji rom en\! uzkariavimai Kq uzkarlavo

I!!.kotarPiS

a. proKr.

Koks posakis atsirado

Etruskus

IV a. proKr.

Galus

Zasys isgelbejo Roma.

I V !II a. pro Kr.

Lotynus, samnitus

Skaldyk ir valdyk.

Lukanus

Pyro pergale.

...'11 a. pro Kr. Romos valstybes istorijos periodizacija Io charakteristika

Data

Laikotarpis

754(3) - 510 (509) m. pro Kr.

Karaliu

510 (509)-30 (27) m. pro Kr.

Respublikos

30 (27) m. proKr.-476 m.

Imperijos

Punu karai

',;

Rom'} valde 7 karaliai Data

Padariniai

264-241 m. pro Kr.

Isskiriami 2 etapai: 1) ankstyvoji respublika (anstokratine) iki III a. pro Kr. vid.; , 2) velyvoji respublika (oligarchine) - nuo III a. pro Kr. vid. Skirstoma i3 laikotarpius: 1) principato (30 m. pro Kr.-193 m. po Kr.); 2) krizes (193-284 m.); 3) dominato (284-476 m.).

Svarbiausi miisiai

218-201 m. pro Kr.

III

• Punai (kartaginieciai) pralaimejo, romenams jie uzleido Sicilijos sala. Kanu (216 m. pro Kr.), Zamos (202 m. pro Kr.).

• Romenai ateme visas Kartaginos zemes Ispanijoje.

149-146 m. proKr.

• Kartaginos miestas sunaikintas, romenai prisijunge ir Kartaginos sajungininku zemes.

Atenq ir Romos respublikinio

Romos respublikos valdymo organai

Senatas(vadovavo valstybes valdymui)

Tautos susirinkimas (formaliai auksciausiosios

Magistratai (pareigiinai, kuriems priklause vykdomoji valdZia)

Atenuose

Romoje

J tatymu siulyrnas

Kiekvienas pilietis galedavo pasiulyti [statyma.

[statymus siulyti galedavo tik konsulai, liaudies tribunai,

[statyrm;

[statymus priimdavo arba nepriimdavo tik apsvarscius.

Balsuodavo be svarstymo.

Iriemimas

Mokestis uz einamils pareigas

Vi valstybiniu pareigu ejima buvo mokama.

Pareigunams atlyginimas nebuvo mokamas.

rreigu

Pareigu neatliekantis pilietis budavo atleidziamas.

IS pareigu atleisdavo tik pasibaigus terminui.

nato vaidmuo

Nebuvo Senato.

Senatas buvo labai svarbus valdzios organ as.

valdiios organas) • Sudan': 300, veliau 900 zrnoniu is nobiliu: • rupinosi valstybes turto, finansu, uzsienio politikos, karo, religijos, vidaus saugumo reikalais: • nutarimas isigaliodayo, jeigu neprotestuodavo liaudies tribunas (is plebeju).

• Priimdavo arba atmesdavo siulomus jstatymus: • rinkdavo auksciausiuosius pareigunus, • skelbdavo kara ir sudarydavo taika.

• Negaudavo atlyginimo; • buvo renkami vieneriems metams; • valde kolegialiai, t. y. turejo priimti sprendimus vienbalsiai; • savarankiskai leido potvarkius; • svarbiausi magistratai buvo: konsulai, pretoriai, cenzoriai, edilai, kvestoriai, liaudies tribunal.

valdymo skirtumai

t leidimas is

Zymieji romenu poetai Svarbiausi Romos respublikos pareigfmai

(magistratai)

Zymiausi kiiriniai

Kas biidinga

Isverte ilotynu kalba Homero "Odisejq"

Pareigunai

Veikla

Konsulai

Auksciausieji civilines ir karines valdzios pareigunai,

Cenzoriai

Rupinosi mokesciu paskirstymu ir rinkimu.

Pretoriai

Vadovavo teismams, valde provincijas.

Edilai

Rupinosi svencii; organizavimu, tvarka mieste, vadovavo miesto sargybai.

Kvestoriai

IZdininkai.

Liaudies tribunal

Turejo teise vetuoti is patriciju rinktq magistru ir Senato sprendimus.

"Apie Punu kara"

Tautines rornenu poezijos pradininkas.

"Analai"

Nuosekliai isdeste Romos istorija, rase hegzametru.

.Bukollkos" "Georgikos", .Eneida"

Aprasydamas Romos istorija, Sqmoningai orientavosi i Homera,

"Poezijos rnenas"

Laike graiku poezija pavyzdZiu.

"Metamorfozes"

Poetiskai perteike liaudies padavimus.

"Apie daiktu prigimti"

Isdeste Epikuro atomistine pasaulio sandaros teorija.

.Brutas", "Apie valstybe", "Apie oratoriu"

Rase filosofijos, politikos, istorijos veikalus.

Zydq religines grupes pries kriksclonybes Grupe

Kas biidinga

Fariziejai

Buvo atsiskyreliai ortodoksai, grieztai laikesi visu istatymq. Tai padejo zydams issaugoti nacionalin] savituma ir religija tremties metais.

Sadukiejai

Zydai, ieskoje kompromisu su viespataujanciomis

Esejai

Propagavo eschatologines (tikejimo pasaulio pabaiga) ir mesianistines (tikejimo ateisianciu Isganytoju) mintis.

Romos mokslininkai

ir dominato

Liucijus Anejus Seneka

• Kviete atsisakyti turtu, nes tai traktavo kaip nerimo ir nelygybes saltin]: • buvo imperatoriaus Nerono mokytojas, tapo konsulu; • nuolat maste apie tobula visuornene, geriausia valdymo forma laike respublika, • mane, kad tik ismintis gali paveikti zmogu, 0 ne imperatoriaus legionai (uz tai Nerono buvo pasmerktas).

Dominatas (284-476 m.)

Imperatorius buvo vienvaldis, bet formaliai buvo laikomas tik princepsu, t. y. pirmuoju is senatoriu, Isliko respublikos institutai (senatas, magistraturos), bet jq reiksme sumenko.

Imperatorius buvo teisiskai pripazintas vieninteliu visu [statymu ir visos vykdomosios valdzios saltiniu.

Pllieciai

Dauguma Iaisvu zmoniu dar neturejo Romos pilieciu teisiu.

212 m. Romos pilietybe buvo suteikta beveik visiems laisviems imperijos gyventojams.

Sicnos

Roma savo valdomis laike teritorijas, kuriose: a) nuolat buvo dislokuoti Romos legionai; b) Romos legionai pasirodydavo gana daznai: c) Romos legionai lankydavosi gana retai.

Romos imperijos sava teritorija tapo tik ta, kurioje nuolatos buvo dislokuoti legionai, stovejo pasienio kariuomenes rezidencijos ar gynybiniai [tvirtinimai.

lmpera-

torius

• Buvo imperatorius ir filosofas; • teige, kad zmogus gimsta dirbti ir veikti; • parase apmastymu knygele "Sau paciarn": • teige, kad pries mirt] visi lygus,

Klaudijas Ptolemejas

• Buvo matematikas, geografas, astronomas; • apibendrino senoves pasaulio astronomijos ir geografijos zmias, • parenge visatos model], pagal ji Zeme yra visatos centras (sis klaidingas mokymas isliko iki XVI a.).

Plinijus Vyresnysis

• Parase 37 knygu veikala "Gamtos mokslas", kuriame isdeste mintis apie pasaulio atsiradima, astronomija, augalus, gyvunus, zemdirbyste (zuvo prie Vezuvijaus ugnikalnio).

Titas Livijus

• Parase keliu daliu knygq .Rornos istorija nuo miesto ikurimo" (aprase miesto ir tautos istorija iki imperatoriaus Augusto); • stengesi isaukstinti romenus.

senoves Romoje

Principatas (30 m. proKr.-193 m.)

(I-II a.)

Nuopelnai

tautomis.

Mokslininkai

Markas Aurelijus

Skirtumai tarp principato

atsiradima

Pirmuju dominato valdovu veilda Valdymo metai

Veikla

284-305 m.

• [vede nauja valdzios sistema - tetrarchija (4 imperatoriu valdyma): • sieke visiskai centralizuoti valstybe, sukure gerai organizuota biurokratini aparata, • teisiskai suvienodino visas imperijos provincijas; • reguliavo kainas ir darbo uzmokest]: • gaivino tradicinius rornenu kultus.

306-337 m.

• Pilieciu uzsiemimus padare paveldimus; • [vede rytietiskus imperatoriaus garbinimo paprocius: • 326 m. imperijos sostine perkele i Bizantiju, nuo 330 m. pavadinta Konstantinopoliu; • [teisino krikscionybe.

. Kai kuriu Romos imperatoriu

ir Krikscionlu

baznycios santykiai

Dioklecianas (284-305 m.)

Konstantinas 1(306-337 m.)

Teodosijus (379-395 m.)

• Grieve krikscioniu baznycias: • baude mirtimi lankancius pamaldas zmones, • viesai degino sventasias knygas; • konfiskavo baznyciu nuosavybe, • neleido krikscionims uzimti aukstu pareigu, islaisvinti vergq krikscioniu,

• Suteike Romos imperijos valdiniams visiska tikejimo ir kulto laisve, • grazino krikscionims it! nusavintus turtus ir pastatus; • padovanojo popieziui Laterano rumus, • sutaike teologus, neleido tikintiesiems gincytis ir skaldytis.

• Uzdraude neortodoksines krikscionn; sektas (arijonus); • visas baznycias perdav trinitoriams; • sugriove visas pagoniu sventyklas; • 394 m. uzdraude visus pagoniskus kultus ir sventes (taip pat ir olimpines zaidynes).

VIDURAMZIAI

Bizantijos imperija bingumo V-VI a. priezastys

U 'veik nenukentejo per didjji tautu

Svarbiausi islamo bruozai

• Gyvavo vergove, • sukilo ir atsiskyre provincijos, nes jose buvo vis labiau plesikaujama: • erne verztis barbarai; • tarpusavyje kovojo kariuomene ir Senato remiami imperatoriai; • gili finansine krize: • destruktyvi krikscioniu veikla.

endra su kriksclonybe

Suirimo priezastys

• Tarptautiniai ir pilietiniai karai, siaube imperija apie 400 m.; • imperija niokojo klajokliai (didysis tautu kraustymasis); • romenai nesugebejo islaikyti pusiausvyros su gamta, arde ekosistema; • prastejo rornenu genetinis fondas del vandentiekyje naudoto svino, • imperatoriu despotizmas; • finansine gyventoju priespauda; • biurokratine savivale, • destruktyvus krikscionybes poveikis.

Germann uzkariavimai

V a.

Germann gentys

Ka uzkariavo

Frankai

Galija

Vestgotai

Ispanija

Ostgotai

Italija

Vandalai

Siaures Afrika

Anglai, saksai

Britanija

Burgundai

Pietu Galija

• Truko vienybes, vyko pilietiniai karai; • puklinejo gretimos tautos; • vyravo religine nesantaika.

ustymasi, huvo maziau paplites nei Vakaru RoUN imperijoje vergovinis ukis, gyveno ugiau valstieciq; p nne turtingas provincijas.

Helenines civilizacijos ziitis V a. Nusilpimo priezastys

Nusilpimo IX a. pr. priezastys

Kuo skiriasi

l'lki amzina gyvenima ir sielos nym'}; langaus ir pragaro [vaizdis: k Ibia viena Dieva, mldos: pusninkas: lurl 5vent<v'}knyga.

krikscionybes

• Tikintiesiems nesuteikta valios laisve: • nustatytos 5 musulmono priedermes: 1) tiketi viena Dieva - Alacha; 2) 5 kartus per diena melstis; 3) aukoti pinigu ar derliaus; 4) menesi pasninkauti; 5) bent karta gyvenime aplankyti Meka, • leista daugpatyste.

Arabu uzkariavimu

etapai

Laikotarpis

Kas uzkariauta

VII a. vid. (632-656 m.)

Sirija, Palestina, Iranas, Egiptas, dalis Armenijos ir Gruzijos.

VII a. pab.VIII a. pro

Visa Siaures Afrika, Pirenu pusiasalis, Vidurine Azija, Uzkaukaze, Afganistanas, Siaures Vakaru Indija.

DUO

Arabu pasiekimai viduramziais Sritis

Filosofija

Zymiausi Pranku valstybes vaIdovai

Bruozai Verte senoves graiku filosofu ir rasytoju kiirinius, Averojus sukii-

re savita intelekto teorija, Matematika

Sukure algebra, patobulino indu skaitmenis.

Astronomija

Sukonstravo astroliabija, aprase matornu zvaigzdzil! padet], apytiksliai apskaiciavo Zernes rutulio dydi, state observatorijas: al Birunijus spejo, kad Zerne sukasi apie Saule.

Geografija

Sudare Zinomq saliq ir juru zemelapius.

Medicina

Avicena parase daugiau kaip 100 medicinos mokslo veikalu; arabai mokejo nuskausminti zaizdas, perristi arterijas, operuoti apendicita, akis ir kt.

Chemija

ISmoko gaminti sieros riigsti, amoniak,!, salietr,!, iSrado parak'!.

Architektiira

Nukariautu tautu pavyzdziu state kupolus, arkas: naudojo arabeskas, ornamentus.

Chlodvigas

Kure poezija, pasakas ("Tiikstantis ir viena naktis").

Frankq Saliju teisynas (VII-VIII

a.)

Apie uk]

Apie visuomene

• Frankai vertesi zemdirbyste, gyvulininkyste, medziokle, zvejyba, bitininkyste; • buvo paplitusi dvilauke zemdirbystes sistema; • naudotas gelezinis jauciu traukiamas

• Vis labiau iro gimininiai rysiai, • franku visuomene sudare: a) laisvieji frankai; b) pusiau laisvi zmones - litai; c) vergai (amatininkai, tarnai); • etniniu grupiu teisine padetis buvo nevienoda: • auksciausioji valstybes valdzia prl klause karaliui, bet svarbiais klausl mais jis tardavosi su didikais, • nustota saukti liaudies susirinkimu • uzkariautas sritis valde karaliaus skirti grafai.

plugas,

• buvo kilnojamojo turto privatine nuosavybe, • VI a. II puseje buvo juridiskai [tvirtinta ir ariamosios zemes privatine _nuosavybe.

Karolis Didysis

481-511 m.

768-814 m.

Dinastija

Merovingu

Karolingq

Veikla

• Uzerne Siaures Galij,! (486·m. miisis prie Suasono); • pererne Galijos romenu paprocius, • 496 m. apsikrikstijo; • sumuse ir is Pietq Galijos isvijo vestgotus.

• Surenge daugiau kaip 50 karo zygiq; • uzkariavo saksus, Italijos siaurines zemes, Siaures Rytu Ispanija; • sustiprino imperijos sienas; • centralizavo krasto administracija, • pertvarke teismus: • riipinosi iikiu ir kultiira.

Pokyciai Europoje V-X a. ciai

Literatiira

Didysis

Valdymo metai

1111"0 Vakaru

JI! reiksme

Romos

mperija,

Europoje atsirado naujos valstybes (Franku - 496 m., Anglijos - 829 m. ir kt.).

I lysis tautu kraustyma(gotu, hunu, vandalu, "Kll),saksq, jutq ir kt.).

ZIugo Vakaru Romos imperija, naikintos kultiiros, kuresi naujos valstybes, isnyko vergove, smuko ekonomika.

lkure Frankq valstybe.

Susikure pirmoji didele valstybe.

" ldejo feodalizmo lkotarpis,

I Ill. buvo [kurta Karo-

I>Idziojo imperija. IIIOPi!verzesi arabai. 111.

buvo ikurta Po-

[au valstybe.

110 kriksCionybe.

Formavosi feodaliniai santykiai, kuriems budinga feodalu vasaliniai rysiai, jq imunitetines teises, feodu (zernes valdu) dalijimas uz tarnyba, valstieciu [baudZiavinimas. Beveik po 400 m. pertraukos Europoje vel atsirado imperatoriaus titulas. Buvo uzkariauta Ispanija, 732 m. prie Puatje arabai buvo sulaikyti franku. Atsirado teokratine, dar ir dabar gyvuojanti, valstybe. KriksCionybe tapo beveik visu Europos tautu vyraujancia religija.

V III a. pab. praside-

I In 74 zygiai.

Iie niokojo salis, bet [kure ir naujas valstybes: Kijevo Rusia, Normandiji! ir kt.

Ill. buvo [kurta IIIIIos imperija.

Atsirado daugiau kaip 800 m. gyvavusi valstybe,

Krikscionybes

plitimas Europoje Mongolq uzkariavimai

Laikas

Kas prieme krikscionybe

496m.

Pranku valstybe

V-VI a.

Airija, Anglija

IX a. II puse

Cekija

966m.

Lenkija

988m.

Kijevo Rusia

X a. pab.-XI a. pro

Danija, Islandija, Norvegija, Svedija, Vengrija

XIII a. I puse

Latviai, estai, prusai

1387 m.

Lietuva (be Zemaittjos)

1417 m.

Zemaiciai

tapas

Laikotarpis

Kasuiimta

1237-1238 m. II

1239-1240 m.

Valdymo metai

XIII a. vid. Kliuni baznycios reforma XI a. (jtvirtinta popieziaus Grigaliaus VII) XIVa. vid. Reformos esme

• Dvasininku priklausomybe nuo pasaulieciu: • [sigalejusi simonija (baznytiniu pareigu pirkirnas arba gavimas pagal giminystes rysius): • dvasininku nesirupinimas tikinciaisiais,

• Nustatyta, kad popieziu renka kardl nolu taryba be pasaulieciu dalyvavim • uzdrausta simonija ir pasaulietine investitura (kai vyskupams ir abatam [galiojimus suteikdavo pasaulieciai): • dvasininkams ivestas celibatas.

Vikingai (normanai)

Zygiq kryptys

• Nepakankami krasto istekliai: • ieskojo geresniu gyvenimo salygu (siltesniu krastu): • norejo praturteti ir [sigyti nauju zemiu.

• Variagai (svedai) - irusu zemes, Iuodn sios ir Kaspijos jurq pakrantes, BizantiJ I. • danai - iVakaru Europa, Britanija, Vidurzemio juros pakrantes; • norvegai - iVakaru Europa, Britanijq, Airija, Islandija, Grenlandija, Siaures Amerika.

Uzk~riauta Pietu Rusia (Kijevas, Cernigovas, Perejaslavas, Volume, Halieas).

valdovai

Veikla

S~vie~ijo mongolo gentis, uzkariavo Siaures Ki1lI),!,Pletq Sibir'!, Tibet,!, Vidurin~ AZij,!, Persija, .uzkariav~ didzi'!iJ dal! Rusios. Nusiaube Lenki)'!, Vengn)'!, dal] Cekijos ir Dalmatijos. Buvo Vidurines Azijos karvedys, fanatikas musul~~nas; zudikas, plesikautojas; didelis meno lr.~lte~a~iiroszinovas, nusiaube teritorij,! nuo IndlJos iki Egejo juros,

Rusu zemiq jungimas prie Maskvos Kasvalde

Kas prijungta

Semionas ISdidusis Ivanas II Grazusis, ' Dmitrijus Donietis

IX-Xl a.

Migracijos prieiastys

U~kariauta didzioj] dalis Siaures Rytu Rusios (R' _ ne Vl di . . '1 iaza , a rrrnras, Suzdale, Perejaslavas, Rostovas).

.zymiausi mongolq-totoriq

1206-1227 m.

Reformos priezastys

Rusioje

1425 m.

Suzdale, Kostroma

Vasilijus I

Muromas, Rzevas, Zemutinis Naugardas

Ivanas III

J?idysis Naugardas, Tvere, Cernigovas, Brianskas

Vasilijus III

Smolenskas, Riazane, Pskovas

96 97

Kryziaus zygiai

iArtimuosius

Anglijos parlamentas

Rytus

ir Pranciizijos

Laikotarpis

Padariniai

1096-1099 m.

Uzimta Palestina, Vidurzemio juros rytineje pakranteje ikurtos 4 krikscioniu valstybes: Ieruzales karalyste, Antiochijos kunigaikstyste, Edesos grafyste, Tripolio grafyste,

luomai

Pranciizijos Generaliniai luomai

~nglijos parlamentas

Zygis

Generaliniai

Atsirado 1265 m.

Atsirado 1302 m. Sudare treji rumai: a) Dvasininkq, b) Bajoru, c) Miestieciu.

1147-1149 m.

Nepavyko susigrazinti 1144 m. prarastos Edesos.

III

1189-1192 m.

Nepavyko atgauti 1187 m. prarastos Ieruzales.

Sudare dveji rumai: II) Lordq rumai (vyskupai, abatai, kilmingieji feodalai); h) Bendruomeniq'rumai (riteriai ir miestieciai) .

1202-1204 m.

Kryziuociai uzeme krikscioniu miesta Konstantinopoli, sugriove Bizantijos valstybe, [kure Lotynu imperija.

Politiniame gyvenime turejo labai didele reiksme.

Dideles politines [takes neturejo, nes daznai tarp luomu kildavo gincu, juos karalius panaudodavo savo interesams.

1217-1221 m.

Zygis baigesi nesekme.

Juos karalius susaukdavo esant reikalui.

1228-1229 m.

Kryziuociai uzeme [eruzale (1244 m. j,! vel atkariavo musulmonai).

lis nuolat veike, tvirtindavo mokescius, priimdavo [statymus.

VII

1248-1254 m.

Zygis i Egipta nepasiseke, be to, dar kilo maras.

VIII

1270 m.

Zygis baigesi nesekme prie Tuniso.

Bendra • sudare 3 Iuomu atstovai: dvasininkai, bajorai, miestieciai: • jie ribojo karaliaus valdzia, stambiuju feodalu savivale: • dal] atstovu ijuos skirdavo karaliai, dal] rinkdavo gyventojai; • prisidejo prie saliu vienijimo.

Kryziaus zygiq priezastys ir padariniai Viduramziu Priezastys

Padariniai

• Siekta isvaduoti is musulmonu sventasias krikscioniu zernes, • buvo trokstama geresnio gyvenimo, turtu; • Europoje truko zemiq; • atsirado bezemiu riteriu: • valstieciai sieke issivaduoti is baudziavos; • buvo pasikeites jegu santykis tarp Rytu ir Vakaru (Rytu saliq nenaudai).

Ekonominiai: paspartejo prekyba Vidurzemio juroje, prekybos pozicijas Rytuose ypac sustiprino Siaures Italijos miestai, Europoje pradetos auginti naujos zemes ukio kulturos (ryziai, citrinos, abrikosai), ismokta austi silkinius audinius, gaminti veidrodzius ir kt. Socialiniai: Europoje prasidejo baudziavos irimas, feodalai del darbo jegos trukumo dare nuolaidas valstieciarns. Kultiiriniai: Europoje labiau susirupinta svara, tvarka, atsirado pirtys, vyrai pradejo skustis barzdas, pries valgi imta plauti rankas, erne keistis dorovines vertybes ir idealai (atsirado damos kultas).

meno ypatybes

Meno sritys

Budingi bruozai

Architektura

Buvo statomi romaninio ir gotikinio stiliaus pastatai, daugiausia baznycios.

Skulptura

Dazniausiai vaizduodavo sventuoslus, vyskupus, didikus; vaizduojamieji buvo pernelyg auksti arba zerni: figuroms buvo suteikiamos nenaturalios pozos ir gestai, kad butu galima perteikti religinius jausmus - tikejima, atgaila uz nuodernes, nuolankuma.

Tapyba

Paveiksluose vaizduoti: Kristus, Dievo Motina ir sventieji; dailininkai ir toli, ir arti esancius daiktus tapydavo vienodo dydzio (nesuprasta perspektyva).

Literatura

Riteriai poetai kure eiliuotus romanus ir poemas, kuriuose apdainuodavo karinius zygdarbius ("Rolando giesme"): nuo XIII a. literatures kuriniu atsirado ir miestuose, miestieciu sukurti herojai vaizduoti apsukrus, linksmi ir sumanus zmones, kuriu priesai visada bud avo riteriai.

Vlduramziu

architekttiros

Viduramziu

stiliai

miestai

Romaninis stilius

Gotikinis stilius

Miestq atsiradimo vietos

Miestq savivaldos organai

Baznycios buvo statomos pailgo staciakampio formos, ju gale buvo pusiau apvalus islinkimas, vadinamas absida, cia buvo irengiamas altorius; veliau baznycios planas tapo panasus i kryiiq. Baznycii; vidus turejo centrine ir dvi sonines navas, lubos buvo arkines (islenktos). sienos - akmenines, storos, viduje buvo masyviu kolonu su kapiteliais. Freskomis ispuosdavo sienas ir lubas. IS lauko sienos budavo sustiprinamos pilioriais (stulpais). Langai buvo nedideli.

Baznycios buvo lotynisko kryiiaus formos, aukstos, erdvios, sviesios, graksCios. Buvo paplitusios smailios arkos ir kryiminiai skliautai, kurie remesi i 4 piliorius. Pastatu isorines sienos buvo sustiprinamos kontraforsais, sienose buvo daug dideliu vitraiais ispuostu langu, BainyCiq isore taip pat buvo puosni - fasado centre buvo didelis apvalus langas - rozete, 0 visas fasadas ispuostas statulelemis.

• Senoves Romos miestu vietoje (Londonas, Paryiius, Orleanas, Florencija): • prie piliu (Magdeburgas, Augsburgas, Strasburas), • prie vienuolynu (Kelnas, Tryras, Maincas); • salia patogiu prieplauku (Marselis, Venecija); • prie upiu perkelu ir brastu (Oksfordas, Frankfurtas, Briuge): • prie prekybos keliu susikirtimo (Hamburgas, Liubekas, Lionas).

• Magistratas (miesto taryba); • meras (burmistras); • teismas.

Puatje katedra Prancuzijoje; Vormso katedra Vokietijoje.

Reimso, Paryziaus Dievo Motinos, Sartro katedros Prancuzijoje: Kelno katedra Vokietijoje; Velso katedra Anglijoje; Sv. Onos, Zapyskio baznycios Lietuvoje.

Didziausiu viduramziu

nelaimiu priezastys

Pirrnieji Europos universitetai "Universitetas

[kurimo metai

Salis "

Bolonijos

1086 m.

Italija

Oksfordo

1167 m.

Anglija

Kembridio

1209 m.

Anglija

Paryziaus

1215 m.

Prancuzija

1222 m.

Ispanija

alamankos

Bado

Epidemiju

Monpelje

1289 m.

Prancuzija

• Menki derliai; • netureta maisto atsargu: • stichines nelaimes (sausros, liutys, velyvos pavasarines salnos): • skeriu antpludziai.

• Zmones daznai badavo; • kaimuose ir miestuose gyventa antisanitarinemis salygomis, • labai paplito sukeliantys ir platinantys ligas grauiikai; • iemas medicinos lygis.

Romos

1303 m.

Italija

Prahos

1348 m.

Cekija

Vienos

1365 m.

Austrija

Heidelbergo

1386 m.

Vokietija

100

101

NAUJIEJI LAII<AI

Simtametis karas (1337-1453 m.) Dingstis

Prieiastys Nesutarimai tarp Anglijos ir Prancuzijos del Anglijos valdornu Prancuzijos zemiq: Flandrijos, Akvitanijos.

Anglijos karaliaus Eduardo III pretenzijos iPrancuzijos sosta.

Simtamecio karo etapai

Etapai

Laikotarpis 1337-1360 m.

1360-1415 m.

Kam sekesi

Svarbiausi ivykiai

Anglams

• 1346 m. musis prie Kresi; • 1356 m. musis prie Puatje (Prancuzijos karalius pateko inelaisve): • 1360 m. taikos sutartis: Prancuzija prarado 1/3 teritorijos.

Prancuzams

• Prancuzai ateme is anglu daug miestu; • 1396 m. buvo sudarytos paliaubos su Anglija.

III

1415-1420 m.

1420-1453 m.

Anglams

Anglams, veliau prancuzams

• 1415 m. musis prie Azenkuro; • Burgundijos kunigaikstis perejo Anglijos pust:; • 1418 m. anglai uzgrobe Paryziu.

• 1428 m. anglai puole prancuzus, apsupo Orleano tvirtove: • prancuzai. vadovaujami Zanos ~'Ar~, per 10 dienu nutrauke Orleano siaust]; • is visos Prancuzijos anglai buvo isvyti (isskyrus Kale uosta).

Didiil!i'! geografiniu

atradimu prieiastys

ir prielaidos

Prieiastys

Prielaidos

• Reikejo rasti juru kelia i turtingas Rytq salis (Indija), nes keliauti sausuma truko ilgai ir buvo nesaugu; • Europoje truko aukso ir sidabro (ypac pinigams kalti).

• Pletota laivyba (statyti nauji laivai karaveles); • Europoje pradetas naudoti kompasas; • plito geografines Zinios.

(}Cwtou.~{)./1}21'iAitIJ ."

'. ,

&(\/ (}~Cuiut? U j "il$.,"tt I " J.

o lU;V.\AJ!l~'t.w>

Didieji geografiniai

atradimai

Metai

Keliautojas

Valstybes

Atradimas

1487-1488 m.

Bartolomejus Diasas

Portugalija

Kelias i Indijos vandenyna

1497-1498 m .

Vaskas da Gama

Portugalija

Turq kelias i Indija

1492m.

Kristupas Kolumbas

Ispanija

Amerika (San Salvadoro, Kubos, Haicio salos ir 1. 1.)

1"'19-1521 m.

Fernandas Magelanas

Ispanija

Apiplaukta Zeme, [rodyta, kad ji apvali

Senosios (ikikolumbiues) vilizacijos MIIJI!

102

Amerikos civilizacijos

Kurbuvo

Biidingi bruozai

Centrineje Amerikoje (Pietu Meksikoje, Gvatemaloje)

• Vertesi zemdirbyste (augino kukuruzus, medvilne, pupeles, pomidorus, kakavmedzius), laike kalakutus; • turejo kalendoriu, buvo isstudijave Saules ir Menulio judejima, turejo observatorijas, naudojo dvidesimtaine skaiciavimo sistema, turej 0 rasta (issifruotas).

103

Acteku

Inku

Mechiko slenyje (dab. Meksikoje)

Kusko ir Andu plynaukstese (dab. Peru)

• Vertesi sodininkyste, darzininkyste, augino kukuruzus, vanile, pupeles, kakavmedZius; • state daugiaaukscius pastatus, sventyklas, tiese kanalus, kurie sostineje atstojo gatves, turejo gelo vandens akveduku, mokyklu, rasta (dar neissifruotas). • Vertesi zemdirbyste (ir drekinamaja, no pupeles, bulves) ir gyvulininkyste lamas), audininkyste, kalnuose renge mokejo apdoroti auksa, sidabra, oda, nenaudojo gelezies.

augi(augino terasas, dar

Architektura

Menas

Filipas Bruneleskis (1377-1446 m.)

• Buvo vienas is renesanso stiliaus architektiiroj e pradininku, perspektyvos teorijos kureju;

Leonas Batista Albertis (1404-1472 m.)

• pagrinde mokyma apie proporcijas, suformulavo tapybos meno teorija,

Leonardas da Vincis (1452-1519 m.)

• Tape paveikslus, sukure dvasiskai ir fiziskai tobulo Renesanso zmogaus ideala (zymiausias - "Paskutine vakariene"):

Rafaelis (1483-1520 m.)

• kure amzininku portretus ir madonu su kudikiais paveikslus ("Siksto rnadona"), projektavo baznycias, rumus,

Mikelandzelas (1475-1564 m.)

• kure didingas, titaniskas skulpturas ("Dovydas"), freskas, sukure naujos Sv. Petro bazilikos projekta.

Tomas Moras (1478-1535 m.)

• Knygoje .Utopija" sukure idealios visuomenes vizija,

Viljamas Sekspyras (1564-1616 m.)

• savo dramos kuriniuose visapusiSkai pavaizdavo tu laiku visuomene ("Otelas", .Karalius Lyras"),

Fransua Rabie (1494-1553 m.)

• romane "Gargantiua ir Pantagriuelis" isjuoke feodaline visuomene.

Leonardas da Vincis (1452-1519 m.)

• Iskele ideja apie pasaulio pazinima protu ir pojuciais, hipoteze, kad Zeme nera visatos centras;

Mikalojus Kopernikas (1473-1543 m.)

• [rode, kad Zeme sukasi apie savo asi ir kartu su kitomis planetomis skrieja aplink Saule,

Renesanso laikotarpiai Laikotarpis

Pavadinimas

Zymesnieji atstovai

XIV a. vid. -XV a.

Ankstyvasis

F. Petrarka, D. Bokacas

XVI a. I ketv.

Brandusis

A. Moras, 1. da Vincis, Rafaelis, Mlkelandzelas, N. Makiavelis

XVI a. II ketv.-XVII a. pro

Velyvasis

F. Rabie, V. Sekspyras, D. Brunas, G. Galilejus

Literatura

Zymiausi Renesanso kultiiros atstovai. Sritis

Atstovas

Nuopelnai

Ankstyvoji literatura

Franceskas Petrarka (1304-1374 m.)

• Rase rneiles sonetus Laurai, padejo pagrindus humanistinei literatiirai;

Dzovanis Bokacas (1313-1375 m.) .

• parase apie 100 noveliu Florencijos miesto gyvenimo temomis - knyga .Dekameronas", kurioje tikroviskai aprase to meto visuomene,

Leonardas Brunis (1369-1444 m.)

• padejo pagrindus Renesanso istorijos mokslui;

Nikolas Makiavelis (1469-1527 m.)

• parase veikalus .Valdovas", .Plorencijos istorija", sukure absoliutizmo teorija.

104

Mokslas

105

Dzordanas Brunas (1548-1600 m.)

Galileo Galilejus (1564-1642 m.)

• tvirtino, kad visata beribe, Saule nera jos centras; tarp daugybes pasauliu yra ir planetu, kuriose gali buti gyvybe, • pagamino teleskopa ir atrado Menulio kalnus, lygumas, Jupiterio palydovus, istyre fiziniu kunu judejimo desnius ir suformulavo mokslines mechanikos pradmenis.

Renesanso kulturos ypatybes Literatures

Meno

Mokslo

• Literatiira tapo ne tik dorovinio, bet ir politinio poveikio priemone; • atsirado tautine literatura: • literaturoje vaizduotas realus zmogus ir gyvenimas.

• Individualus, realistiskas: • daugiausia demesio buvo skiriama konkreciarn zmogui (tapyti portretai): • naudotos antikiniams statiniams budingos detales.

• tyrineta gamta ir jos reiskiniai, • svarbiausiu pazinimobiidu laikytas patyrimas.

Svarbiausiu reforrnacijos

sroviu bruozai

Evangeliku reformat"

tluteron"

Anglikonu

(kalvinistu )

• Neigtas dvasininku, kaip tarpininku tarp zmogaus Ir Dievo, vaidmuo: • vieninteliu tikejimo Aaltiniu laikytas Sventasis Rastas: • paskelbta, kad visi tikintieji lygiis pries Dieva, • baznyciose atsisakyta prabangos, panaikinta baznytine hierarchija.

• Atsisakyta sventuju paveikslu ir apeigu, • pripazinta, kad svarbiausia per misias skaityti ir komentuoti Biblija: • panaikinta baznytine hierarchija; • nutarta, kad tikinciqjq bendruomenei turi vadovauti pamokslininkai ir is pasaulieciu renkami seniunai (presbiteriai).

Protestantizmo

• Popieziaus vieta kaip baznycios vadovas uzeme karalius, • panaikinti vienuolynai, konfiskuotas jq turtas: • atsisakyta pardavineti indulgencijas, garbintisventqjq paveikslus, • iSsaugota katalikiska liturgija.

kryptys ir jq paplitirno krastai

Kurpaplito Vokietijoje, Prusijoje, Latvijoje, Estijoje, Skandinavijos salyse

Reforrnacijos ir kontrreformacijos

bruozai

Reformacijos

Kontrreformacijos

XVIa.

XVI a. vid.-XVU a.

• Uzdrausta pardavineti indulgencijas; • atsisakyta prabangiu baznyciu ir baznytiniu apeigu, • panaikintas sventuju ir relikvijq garbinimas.

• [steigtas Vyriausiasis inkvizicijos tribunolas (1542 m.), • [kurtas [ezuitu ordinas (1540 m.), • protestantai paskelbti eretikais, • auksciausiuoju tikejimo autoritetu paskelbtas popiezius, • [vesta griezta baznytine cenzura, • isplestas dvasininkams rengti seminariju tinklas.

106

Sveicarijoje, Nyderlanduose, Skotijoje, Pietu Prancuzijoje Anglijoje

Feodalizrno ir kapitalizrno

bruozai

Kapitalizmo bruozai Pagrindine gamybos priernone f 'me - priklauso feodalams, pagrindines klases - feodalai ir v ilstieciai:

valstieciai priklauso nuo feodalu, valstieciams skirta zeme, jie turi nvo darbo [rankius, gyvuliu, namus, f 'odalai jega vercia valstiecius jiems dlrbti arbaatiduoti dal] produktu, vyrauja naturinis ukis.

• Gamybos priemones priklauso kapitalistams, • pagrindines klases - kapitalistai ir samdomieji darbininkai, • darbininkai yra asmeniskai laisvi; • darbininkai gamybos priemoniu neturi: • darbininkai yra samdomi: . • vyrauja prekiniai piniginiai santykiai.

lO7

Kapitalistiniu

santykiu atsiradimo

prielaidos

Ekonomines

Socialines

• Technikos Iaimejimai: • padidejo visuomenes materialiniai poreikiai; • isaugo prekyba.

• Atsirado laisvu zmoniu, nes: a) buvo naikinama baudziava: b) nuskurdo amatininkai.

Nyderlandu lezastys

Padariniai

Ispanija; • vyravo feodaline santvarka, Jqpalaike Ispanija; • Kataliku baznycia kovojo u reformacija. . • Viespatavo

Skirtumai tarp amatininku dirbtuviu ir manufakturu

Amatininku

Manufaktiiros

dirbtuves

• Privacies [mones, kurios turejo paklusti cechu reikalavimams, atsirado viduramziais, • nebuvo darbo pasidalijimo; • dirbo meistrai, pameistriai, mokiniai; • jq veikla reglamentuota griezciausiomis taisyklemis.

• Kapitalistines privacies imones atsirado mezgantis kapitalistiniams santykiams; • buvo darbo pasidalijimas; • dirbo samdomi darbininkai; • veikla nereglamentuota, taikytos naujoves,

Anglijoje

Pranciizijoje

• Aptverimai: • prekyba (ir vergais); • piratavimas; • koloniju plesimas; • rnanufakturu pelnas.

• Manufakturu pelnas; • prekyba; • atlyginimas uz pelningas pareigas; • rinkliavos (atpirkos).

Nyderlandu

padeties XVI a. ypatumai

Politines padeties

Dkines padeties

• Valde Ispanija; • ji sustabde Generaliniu luornu ir vietiniu luomu susirinkimu veikla.

• Labai sparciai kuresi kapitalistiniai santykiai; • Ispanija zhigde pramon~ ir prekyba dideliais mokesciais, [vairiais suvarzymais, draudimais.

108

• Siaures Nyderlanduose buvo panaikinta Ispanijos valdzia: • isikure nepriklausoma Olandijos respublika (1579 m.); • pradejo sparciau augti ekonomika ir kultiira: a) isaugo laivu statybos, gelumbes, silko, linu pram one; b) Amsterdamas tapo pasaulines prekybos ir finansu centru; c) Olandija tapo galingiausia juru valstybe; d) ji uzgrobe daug kolonijq,

Opricnina Rusijoje (1565-1572 m.) ikslai

Pradinio kapitalo kaupimobiidai

revoliucija XVI a.

• Panaikinti dalines kunigaikstystes kaip feodalinio susiskaldymo Iiekanas; • sustiprinti tarnybiniu tmoniq sluoksni: • sukurti centralizuota valstybe.

Pranciizija

Santvarka

Esme

Padariniai

• Visa salis buvo padalyta i opricnina ir zernscina: • itariamieji buvo baudziami mirtimi arba trernimu i zernscina: • zemes buvo dalijamos opricninos vykdytojams.

• Salis buvo suskaldyta ir nusiaubta; • gyventojai pradejo begt; i salies pakrascius;

• kilo badas; • (susilpninta diduornene).

ir Maskvos valstybe XIV-XV a.

Pranciizija

Maskvos valstybe

• Kuresi centralizuota valstybe, • formavosi luomine monarchija; • salis buvo galutinai suvienyta; • kuresi tautine valstybe (susidare prancuzu tautybe, atsirado bendrine kalba).

• Vyko rusu zerniu vienijimas apie Maskva: • formavosi vienvalde valstybe: • kuresi daugiataute valstybe (buvo pavergtos ir ne rusu tautos).

109

Okis

Tarptautines aplinkybes

• Isaugo daug miestu, • susilpnejo baudziava, • isaugo amatai ir prekyba.

• Vyko Simtametis karas, jam pasibaigus, panaikinta anglu okupacija.

• Buvo mazai miestq, jie nesvarbus: • stiprinta baudziava, • silpnai pletojosi amatai ir prekyba.

1649-1653 m.

Respublikos laikotarpis.

1653-1658 m.

Kromvelio protektoratas (karine diktatura).

L660m.

Restauruota (sugrazinta

L688 m.

[vyko valstybes perversmas, [sigalejo parlamentine monarchija.

• Kovota su mongolais totoriais, panaikintas jq jungas. Lygintojq sajfidis Anglijoje XVII a. ,Lygintojai

Pranciizija ir Rusija XVI a. Rusija

Prancuzija

• Luomine monarchija klostesi i absoliutine: • valstybe centralizuota; • XVII a. pr. atsisakyta Generaliniu luornu (Prancuzijos parlamento); • vyko religiniai karai.

ivaldzia) Stiuartu dinastija.

• Vienvalde monarchija; • vyko centralizacija; • valdymo, teisines ir karines reform os; • XVI a. vid. atsirado zemskiniai susirinkimai; • staciatikiu baznycia reme car'!.

Tikrieji lygintojai

Leveleriai

Digeriai

Dzonas Lilbernas

Dzerardas Vinstanlis

Skelbe, kad:

• visi zmones turi buti lygus: • Anglijoje reikia [kurti respublika, • gyne privatine nuosavybe,

• reikia suvienodinti politines teises; • ivesti turtine lygybe; • panaikinti privatine nuosavybe.

Anglijos valdymas Anglijos revoliucija XVII a. Priezastys

Padariniai

• Absoliuti karaliaus valdzia, • feodaline santvarka; • anglikonu baznycios viespatavimas,

• Anglija tapo parlamentine monarchija; • paspartejo ukio raida, luomines santvarkos irimas ir naujos - demokratines - pletra,

Svarbiausi Anglijos revoliucijos [vykiai Laikotarpis

[vykis

1640 m.

Susauktas parlamentas, vadinamas Ilguoju parlamentu. Prasidejo revoliucija.

1640-1653 m.

Veike Ilgasis parlamentas.

1642-1648 m.

Pilietinis karas Anglijoje, pasibaiges parlamento pergale.

1649 m.

Nukirsdintas karalius Karolis I Stiuartas.

110

-XVII a. I puseje

• Absoliutine monarchija; • parlamentas - karaliaus valdzios [rankis; • skelbta, kad karaliaus valdzia duota Dievo; karalius buvo anglikonu baznyios galva; • karalius skelbdavo naujus [statyIIlUS, juos tvirtindavo parlamentas.

po 1688m. • Konstitucine monarchija; • parlamentas - lygi karaliui valdzios [staiga, • karaliui valdzia suteike tauta (parlamentas); • karalius nebuvo Baznycios galva; • karaliui uzdrausta sustabdyti [statymu galiojima, [vesti mokescius ir rinkti kariuoment; be parlamento sutikimo.

111

Rusija XVII a. pab.-XVIII

a. pro (Petro I epocha)

Rusijos atsilikimo nuo Europos saliq prieiastys

Rusijos politikos uzdaviniai XYlIa. pab.

Jq [gyvendlnimas pertvarkymais

• Stipri baudziava, nesipletojantys kapitalistiniai santykiai; • atsilikusi kariuomene {sudaryta daugiausia is pasauktiniu bajoru), • pasenusi valdymo sistema.

• Pletoti pramone:

• Valstybes Iesomis statytos manufakturos, skatinta privati verslininkyste,

• sukurti laivyna ir naujo tipo (reguliariaj a) kariuomene,

• sukurta reguliarioji (rekrutu) kariuomene ir pastatytas laivynas, [vesta privaloma tarnyba kariuomeneje ir valstybes istaigose:

• sekuliarizuotos (suvalstybintos) baznytines zemes.

Petro I

Svietimo epocha (Apsvietos amzius)

Pagrindines

• pertvarkyti valstybes aparata,

• issikovoti priejima prie Baltijos juros: • paspartinti kulturos pletra.

.1711 m. [kurtas Senatas; 1717-1718 m. vietoj "prikazq" [kurta 12 kolegiju, 1721 m. [kurtas Sinodas (dvasine kolegija), gubernijos, kurios buvo padalytos i apskritis; [vykdyta miestu reform a; • po Siaures karo iskovotas priejimas prie Baltijos juros, • ivesti europietiski paprociai, nuo 1700 m. - Julijaus kalendorius, pakeista abecele (grazdanka vietoj kirilicos).

• Rusija dalyvavo 3 ATR padalijimuose ir prisijunge jos rytines zemes: 1772 m. - Polocko, Vitebsko, Mscislavo zemes, 1793 m. - dali baltarusiu zernn; ir desiniakrante Ukraina, 1795 m. - Vakaru Baltarusija, Vakaru Volume, Lietuva (be Uznemunes), KuTS'!.

Monarchu veiksmai, paveikti svietejq idejq

epochos idejos

• Pasaulietiskumas: • laisvamanybe: • domejimasis visuomenes problemomis; • siekis igyvendinti geresnes valstybines santvarkos projektus; • prietaru, religinio nepakantumo, zmoniu isnaudojimo, neteisingu [statymu smerkimas.

• Centralizuota administracija; • susvelninti baudziarnieji [statymai: • pradeta remti pramone, prekyba, zemdirbyste: • taupytos lesos, • pletotas svietimas: • priimti religinio pakantumo [statymai.

Nepriklausomybes karas Siaures Amerikoje 1775-1783 m. Rusija Jekaterinos II valdymo laikais (1762-1796 m.) • Priezastys Vidaus politika

Uzsienio politika

• 1785 m. isleistas Bajoru privilegiju rastas: • buvo palengvintas ir apribotas iki 25 m. bajoru tarnybos laikas; • [steigtas privilegijuotas slektu korpusas (bajoru rnokykla): • panaikinti dvaru pardavimo, [keitimo ir kitu sandoriu ribojimai; • bajorams dalytos zemes su valstieciais,

• Dalyvavo Septyneriu metu kare (1756-1763 m.), • du karus kariavo su Turkija: 1) 1768-1774 m. - Rusijai atiteko zemes tarp Bugo ir Dniestro upiu, zemes iki Kubanes, [taka Moldovoje ir Valakijoje, 2) 1787-1791 m. - Rusija gavo Kryma, • 1783 m. Rytu Gruzija tapo Rusijos protektoratu;

112

ir prielaidos

• Didzioji Britanija uzdraude kolonistams keltis i vakarus nuo Apalacu kalnu, • [vesti nauji mokesciai ir muitai; • ribota pram ones ir prekybos pletra, • plito naujos idejos, kad valdzia turi sudaryti isrinkti lautos atstovai.

Padariniai

• Susikure pirma savarankiska valstybe Amerikoje; • buvo nuversta kolonijine Didziosios Britanijos valdzia: • Didzioji Britanija pripazino JAV nepriklausomybe, • panaikinti feodalizmo elementai, apribojimai koloniju ukinei veiklai; • visi gyventojai, isskyrus juodaodzius ir vergus, pagal [statymus tapo lygus: • JAV siaurinese valstijose buvo apribota ir palaipsniui panaikinta vergija.

113

Luomu santvarka Prancuzjjoje Pirmasis luomas

Antrasis luomas

TreCiasisluomas

Dvasininkai

Bajorai

Burzuazija, amatininkai, valstieciai, darbininkai

1792 m. rugpjucio 20 d.-1793 m. birzelio 2 d.

Zirondistai (nuosaikieji respublikonai)

• 1792 m. rugpjiiCio 20 d. Paryziuje [vyko sukilimas, nuversta karaliaus valdzia: • 1792 m. rugsejo 22 d. paskelbta Prancuzijos respublika; • 1793 m. sausio 21 d. giljotinuotas karalius; • 1793 m. geguzes 31 d.-birielio 2 d. - Paryziaus sukilimas.

III

1793 m. birzelio 2 d.-1794 m. liepos 27 d.

[akobinai

• 1793 m. birzelio men. priimta nauja Konstitucija, [vesta diktatura; • 1793 m. vasara galutinai ir be ispirkos panaikintos feodalu teises, [vestas kainu maksimumo [statymas: • 1794 m. pradzioje [vesta visuotine karo prievole, • 1794 m. pavasar] is salies isvyti priesai.

1794 m. liepos 28 d.-1799 m. lapkricio 9 d.

Nuosaikieji respublikonai

• 1794 m. liepos 28 d. [vyko valstybes perversmas, nuversta jakobinu diktatura: • 1795 m. spalio men. priimta nauja Konstitucija; • 1795-1799 m. Prancuzija valde Direktorija; • 1799 m. lapkricio 9 d. [vyko valstybes perversmas, [kurtas Konsulatas.

• Buvo neprivilegijuoti; • mokejo daug rnokesciu, • juos buvo galima bausti kankinant; • negalejo uzimti valstybiniu pareigu,

• Buvo privilegijuoti; • nemokejo jokiu mokesciu: • buvo atleisti nuo kuno bausmiu, • galejo uzimti svarbias valstybines pareigas.

Pranciizijos

revoliucija

1789-1799 m.

Prieiastys ir prielaidos

Padariniai

• Absoliuti karaliaus valdZia; • feodaline santvarka; • luomine santvarka; • svieteju mintys apie tai, kad reikia pakeisti santvarka.

• Panaikinta absoliutine monarchija; • panaikinta feodaline santvarka; • panaikinta Iuomu santvarka; • visoje Europoje sparciau erne irti feodaline santvarka; • atvertos galimybes verslo pletrai.

Pranciizijos

revoliucijos

etapai

Etapai

Laikotarpis

Kas valde

Svarbiausi [vykiai

1789 m. geguzes 5 d.-1792 m. rugpjiiCio 20 d.

Konstitucines monarchijos salininkai

.1789 m. geguzes 5 d. buvo susaukti Generaliniai luomai, prasidejo revoliucija; • 1789 m. liepos 14 d. [vyko Bastilijo sturrnas, .1789 m. rugpjucio men. panaikintas skirstymas iluomus ir valstieciu feodalines prievoles, • 1789 ID. rugpjiiCio 26 d. priimta Zmogaus ir piliecio teisiu deklaracija; .1791 ID. rugsejo men. priimta Konstitucija. ~ ')~J.i\\ \ I

114

Pirmosios naujuju laiku deklaracijos

nepriklausomybes deklaracija

Pranciizijos Zmogaus ir piliecio teisiu deklaracija 1789 m. rugpjucio 26 d.

kclbia, kad: vlsi zmones lygus: I"· valdzia teiseta, nustato tauta; I \ koloniju atsiskiria nuo Didzio11l~ Britanijos ir sukuriamos JAY.

Skelbia, kad: • visi zmones turi vienodas teises; • ginamos zmoniu prigimtines teises: • kiekvieno privati nuosavybe nelieciarna, • valdzios saltinis yra tauta.

115

n Stambiosios

Pirmosios pasaulio konstitucijos

,I JAV

Lenkijos ir Lietuvos

Pranciizijos

1787 m.

1791 m. geguze

1791 m. rugsejis

Priimta pasibaigus Nepriklausornybes karui.

Priimta vykstant Ketveriu metu seimui.

Priimta vykstant revoliucijai.

Nustatyta, kad [statymus turi leisti Kongresas, sudarytas is Senato ir Atstovu rumu,

Numatyta [vesti konstitucine monarchija.

Nustatyta, kad [statymus leis [statymu leidziamasis susirinkimas.

Paskelbta visu zmoniq, isskyrus juodaodziu ir indenu, lygybe.

Suteikta daugiau teisiu tik miestieciams, isliko luomu santvarka.

Paskelbta visu zmoniq laisve ir lygybe.

Napoleono karu padariniai

Prasigyven~ amatininkai, pirkliai.

salygos

Kapitalas

Darbo jega

Technika

• Pelnas is koloniju ir prekybos; • pajamos is zemes valdu,

• Valstieciai, nuvaryti nuo zemes (del aptverimu): • nusigyvene amatininkai.

• XVIII a. pro sukurta verpimo masina, • 1769 m. Dz. Vatas isrado garo masina, • 1785 m. E. Kartraitas isrado mechanines audimo stakles; • 1814 m. Dz. Stefensonas sukure garvezi.

Revoliucijos Europoje XIX a. 3-iajame desimtmetyje

I!!s

(1794-1815 m.)

Pranciizij ai

Kitiems krastams

• Nors ir trump ai, Prancuzija vadovavo kariniam, politiniam ir ekonominiam Europos gyvenimui; • Prancuzija prarado savo galla, todel pralaimejo karuose, [sigalejo vel ivaldzia ateje Burbonai; • zuvo daug zmoniu.

• Zuvo zmones, • sugriauta feodaline sistema; • priimti pazangiausi to meto [statymai.

Pramones perversmo

Irslininkai

pramones atsiradimo

Metai

Revoliucijos prieiastys

Ivyk~pokyciai

Ispanija

1820-1823 m.

Feodaline santvarka, absoliutizmas

Buvo grazinta 1812 m. konstitucija, panaikinta inkvizicija, panaikinti kai kurie feodalines santvarkos elementai, paskelbta prekybos laisve (revoliucija pralaimejo ).

Portugalija

1820-1823 m.

Feodaline santvarka, anglu viespatavimas

Panaikintos feodalines prievoles, vidaus muitai, inkvizicija, paskelbta spaudos laisve, 1822 m. priimta Konstitucija (revoliucija pralaimejo).

aspektai

Techninis

Visuomeninis

Patobulintos ir sukurtos naujos masinos

Atsirado naujos visuomenes klases kapitalistu ir samdomuju darbininku

Italijos valstybes -' (Neapolis ir Pjemontas)

1820-1821 m.

Italijos susiskaldymas, Austrijos viespatavimas, visuomeninio gyvenimo varzymas, absoliutizmas

Priimtos konstitucijos, susaukti parlamentai, sudarytos naujos vyriausybes (revoliucija nuslopino Austrija).

;

~ 116 i.1

117 ,.•• .1

Graikija

1821-1829 m.

Turkijos valdymas, feodaline santvarka

1830 m. revoliuciniai

1822 m. sausio 13 d. Graikija paskelbe neprl klausomybe (1830 m. j'l pripazino Turkija). Buvo patvirtinta Laikinoji Konstitucija, [vestu respublikinis valdymas, [steigtas prezidento postas (nuo 1832 m. monarchija), paskelbto demokratines laisves (Graikija pareme Europos salys, ji laimejo).

sajudziai Europoje

Darbininku judejimai XIX a. Kas biidinga

laikotarpis i!

VIII a. pab.-1825 m.

Luditu (rnasinu dauzytoju) judejimas,

"~.

Nuo 1825 m. iki dabar

Tredjunionu (profsajungu) veikla,

1833-1848 m.

Cartistu judejimas (kova del rinkimu teises ispletimo Didziojoje Britanijoje).

Nuo 1875 m. iki dabar

Darbininku interesams atstovaujanciu partiju veikla.

Nepriklausomu

valstybiq susikfirimas Lotynq Amerikoje

~epriklaUSOmYbl( issikovojusl salts

Nepriklausomybes paskelbimo metai

Kieno buvo kolonija

Salis

S,!jiidiio priezastys

Padariniai

Ilaitis

1804 m.

Pranciizijos

Pranciizija

Zmones buvo kinti karaliaus konservatyvia [vestu rinkimu

Karalius emigravo, !valdzia atejo LllJI Pilypas, H reme liberali burzuazija. [tvirtinta konstitucine monarchija.

Paragvajus

1811 m.

Ispanijos

Argentina

1816 m.

Ispanijos

(:ile

1818 m.

Ispanijos

Didzioji Kolumbija

1819 m.

Ispanijos

Meksika

1821 m.

Ispanijos

Brazilija

1822 m.

Portugalijos

Belgija

Italija

Vokietija

Lenkija

nepatenKarolio X politika ir jo cenzu.

Siekta atsiskirti nuo Olandijos.

Sudaryta laikinoji vyriausybe, 1830 m. spalio 4 d. paskelbta Belgijos nepriklausomybe (1831 m.Iapkricio 15 d. jl) pripazino Europos valstybes).

Kilo nepasitenkinimas konservatyviu kunigaikstiq valdymu.

Buvo patvirtintos liberalios konstitucijos, nuversti kunigaiksciai, bet Austrijos kariuomene greitai sutriuskino sukilelius,

lungtines Centrines Amerikos Provincijos

1823 m.

Ispanijos

Peru

1824 m.

Ispanijos

Nepasitenkinimas kunigaikstiq valdymu ir salies susiskaldymu.

Kai kur buvo pakeista valdzia, priimtos konstitucijos.

Bolivija

1825 m.

Ispanijos

Urugvajus

1825 m.

Ispanijos

Siekta gauti nepriklausornybe nuo Rusijos.

Rusija susidorojo su sukilimu.

118

119

Lotynu Amerikos politine ir ekonomine XIX a. II puseje

raida

Politines raidos bruozai

Ekonomines

• Valstybese daznai keitesi vyriausybes, didele [taka valdymui turejo karininkai; • daznai valstybiu vadovais buvo diktatoriai; • viespataujanti padetis visuomeneje priklause kreolams (ispanu palikuonims) .

• Salyse buvo pradeti tiesti gelezinkeliai, statyti nauji uostai, isaugo prekyba; • dauguma saliu priklause nuo vieno ar keliu produktu eksporto; • dauguma banku, gelezinkeliq, sachtu priklause uzsienio pramonininkams, bet zemes ukyje viespatavo vietiniu zemvaldziu aristokratija; • beveik visa dirbama zeme priklause plantatoriams.

Skirtumai

raidos bruozai

Pietines valstijos

laurines valstijos

• Buvo JAV pramones, prekybos ir finansu entras; • Cia sparciai tiesti gelezinkeliai, kasti kanalai, statytos gamyklos ir fabrikai; • augo metalurgijos, medvilniniu ir vilnoniu audiniu gamyba; • sparciai gausejo gyventoju.

Imigracijos angos

JAV pletra XIX a. Prijungtos teritorijos

Prijungimo metai

Prijungimo

Luiziana

1803 m.

Nupirkta is Prancuzijos uz 15 mIn. doleriu,

Florida

1819 m.

Nupirkta is Ispanijos uz 5 mIn. doleriu.

Teksasas

1846 m.

Uzgrobtas is Meksikos.

Oregonas

1846 m.

Po Oregono padalijimo igyta teritorija (iki tol su Didziaja Britanija bendrai valdoma).

Kalifornija, Nevada, [uta, Arizona

1848 m.

Uzgrobtoe is Meksikos.

Aliaska

1867 m.

Nupirkta is Rusijos uz 7,2 mIn. doleriu,

iJAV etapai

• Buvo zemes ukio krastas: • auginta medvilne, cukranendres, tabakas, ryziai, • plantacijose dirbo vergai; jos plestos ivakarinius rajonus.

XIX a. pr.- XX a. pro

Laikotarpis

Kas budinga

XIX a. pr.-1880 m.

Daugiausia imigrantu (apie 85 proc.) atvykdavo is Didziosios Britanijos (ypac Airijos), Vokietijos, Prancuzijos, Skandinavijos saliu, Dauguma jq buvo protestantai, kalbejo angliskai, mokejo skaityti ir rasyti, greitai [sitrauke iJAV visuomenini ir ekonomini gyvenima.

1880 m.-XX a. pro

Dauguma atvykeliu buvo is Pietu ir Rytu Europos. Iie buvo [vairiu religiju, mazai issilavine, todel dirbo sunkiausius darb us, gyveno uzdaromis bendruomenernis.

biidai

Antroji

120

tarp JAV valstiju XIX a. vid. (pries Pilietin] kara)

121

XIX a. socialines teorijos

Pantiurkizmas

Socializmas

Liberalizmas

Konservatizmas

K. Marksas, F. Engelsas

Dz. Lokas, Dz. S. Milis

K. Berkas

• Teige, kad visi zmones

• Teige, kad visi zmones is prigimties yra lygus ir laisvi; • skelbe, kad zmones turi tureti galimybe naudotis visomis laisvemis ir vykdyti intelektualine (zodfio, spaudos ir kt.) ir nevarzorna ukine veikla, • teige, kad valstybei nedera kistis] visuomenes ukin] gyvenirna.

• Pasisake

turi tureti lygias galimybes pletoti savo gabumus, susikurti gerovI(; • pagrindine vertybe socialine lygybe ir teisingumas; • skelbe, kad noredami tai igyvendinti darbininkai turi paimti valdzia isavo rankas, panaikinti privaCi'}nuosavybe, zmoniu skirstyma iklases.

Nacionalistines

uz senu tradicijq Iaikymasi, zmoniu nusistovejusiu tarpusavio rysiq issaugojima ir puoselejima, • mane, kad reformas reikia igyvendinti atsargial ir gerai apgalvojus.

Osmanu imperijoje

Imperializmas

Kur atsirado

Esme

Pangermanizmas

Austrijoje- Vengrijoje, Vokietijoje

Siule suvienyti visus vokiecius, jq zemes sujungti iviena valstybe,

Panamerika nizmas

JAV

JAV ir kitu Amerikos zemync saln; istorija, ekonomika, kultura yra bendra, todel visos valstybes turi kartu spresti zemyno problemas.

Panslavizmas

Rusijoje

Skelbe, kad reikia sudaryti Rusijos caro vadovaujama visu slavu sajunga,

Skandinavizmas

Danijoje

Teige, kad reikia suvienyti Skandinavijos salis, sustabdyti vokieciu ir rusu verzimasl i Skandinavijos pusiasal], stiprinti savo valstybes.

Sionizmas

Sveicarijoje

Si teorija skelbe, kad zydai, kad ir kur gyventu. sudaro viena eksteritorine zydq taut'}, ir ragino juos visus sugriiti iPalest I na (prie Siono kalno).

122

Valstybiu priklausomvbes formos imperializmo laikotarpiu

tsiradimo priezastys • Pramones pletrai reikejo zaliavu ir kapitalo investiciju; prekems realizuoti - rinku, • kurdamos naujas kolonijas valstybes tikejosi sumazinti skurda ir nedarba savo viduje; grobdainos kolonijas valstybes norejo sustiprinti savo galia, grobiant kolonijas tiketasi praturteti,

teorijos XIX-XX a. pro

Teorija

Teorija skelbe tiurku kalbomis kalbanciu tautu vienybe, sieke sujungti jas iOsmanu imperija.

• Kolonijos: a) baltosios (Kanada, Australija ir kt.): b) pusiau baltosios (Naujoji Zelandija): c) juodosios (Indija, Afrikos salys), • pusiau kolonijos (Kinija, Persija ir kt.): • protektoratai (Egiptas ir kt.),

Pagrindines europieciu valdos XIX a. pab.-XX a. pro Zemynas (pasaulio dalis), kur turejo valdu

rancuzija

lgija irtugalija

Valdos

Amerikoje Azijoje Australijoje Afrikoje

• Kanada, Gviana • Indija, Birma • Australija • Pietu Afrikos Sajunga (PAS), Egiptas, Transvalis, Oranzija, Rodezija, Nigerija, Zanzibaras, Aukso Krantas, Siera Leone

Amerikoje Azijoje Afrikoje

• Gviana • Indokinija • Senegalas, Prancuzijos Vakaru ir Pusiaujo Afrika, Alzyras, Marokas, Somalis, Gvineja, Madagaskaras, Gabonas

Afrikoje

• Kongas

Afrikoje

• Angola, Mozambikas

123

Afrikoje

Olandija

Amerikoje Azijoje

o o

Gviana Indonezija

Danija

Europoje Siaures Amerikoje

Islandija, Fareru salos, Grenlandija

Vokietija

Afrikoje

Italija

Prfisijos karai del Vokietijos suvienijimo

Rio de Oras

Ispanija

Okeanijoje

Kamerunas, Togas, vokieciu Pietvakariu Afrika, vokieciu Rytu Afrika o Dalis Naujosios Gvinejos

Afrikoje

Su kuo kariavo

Karo padariniai

1864m.

Danija

Prusija is Danijos ateme Holsteina ir Slezviga, sias teritorijas valde kartu su Austrija.

1866m.

Austrija

Isiro Vokieciu sajunga, Austrija prarado savo [taka vokieciu zemese.

1870-1871 m.

Prancuzija

IS Pranciizijos Vokietija ateme Elzasa ir Lotaringija, buvo [kurta Vokietijos imperija.

etai

Somalis, Libija

XIX a. kolonializmo

I I

Italijos suvienijimas

padariniai

Teigiami

Neigiami

o Kolonijose buvo pletojami prekiniai piniginiai santykiai, miestai; o buvo nutiesti gelezinkeliai, padeti vietines pram ones pamatai; o erne [sigaleti privacies nuosavybes (ypac zemes) teise; o krastai buvo [traukti t pasauline rinka: o kolonijine valdzia stiprino teisetvarka ir gyventoju saugum,!; o trumpam nustojo kariauti kai kurios etnines grupes, o atsirado vietiniu zmoniu, kurie issilavinima gavo Europoje.

Nusmuko vietiniai amatai; buvo sunaikinta vietine kultura, menas; o vietiniai gyventojai buvo nuvaromi nuo zemes; o europieciai atnese ligu, kuriu nezinojo vietiniai gyventojai (rnara, raupus, gripa): o daug kur buvo pletojamas monokulturinis ukis: o pradejo nykti senosios tradicijos; o padeti busimu etniniu konfliktu pagrindai (kolonijq sienos buvo nustatytos ne pagal etnines ribas). o

Prie Sardinijos prijungta teritorija

Prijungimo aplinkybes

1859m.

Lombardija

Po Pranciizijos ir Sardinijos karo su Austrija.

1860m.

Abieju Siciliju karalyste

Po GaribaldZio dalinio "Tiikstantine" zygio Sicilija ir liaudies sukilimo.

1860m.

Toskana, Modena, Parma, dalis Popieziaus srities

Po Sardinijos ministro pirmininko K. Kavuro diplornatiniu veiksmu.

1866m.

Venecija

Po Prusijos karo su Austrija, kuri valde si,! srit],

1870m.

Popieziaus sritis su Romos miestu

Prancuzijai, remusiai popieziq, pralaimejus kara pries Prusija.

etai

Zydq ir vietiniu gyventoju teisiu suvienodinimas Salis, kur suvienodintos teises

etai I

..1848m.

I I

Prancuzija

1858m.

Didzioji Britanija

1867m.

Austrija

1870m.

Italija

124 J

125

~....,I

Reformos Rusijoje XIX a. II puseje 1871 m.

Vokietija

1874 m.

Sveicarija

Metai

Kas po jq pasikeite

1910 m.

Portugalija

1861 m.

Panaikinta baudziava.

1864 m.

[kurtas prisiekusiujq teismas, atsirado kaltintojo ir gynejo pareigos.

1864 m.

Isplestas rnokyklq tinklas ir valstieciu vaikams suteiktos didesnes mokymosi galimybes.

1864m.

[kurti savivaldos organai - zemietijos (zemstvos), jos rupinosi svietimo, sveikatos apsaugos ir kitais klausimais.

Rusijos teritorijos didejimas XIX a.

Metai

Prijungta teritorija

Prijungimo aplinkybes

XVIII a. pab.

LDK (be Uznemunes). Kudas, Lenkijos valdyta Ukraina

Per Lenkijos ir Lietuvos valstybes padalijimus.

1809 m.

Suomija

Po 1808-1809 m. Rusijos ir Svedi jos karo.

Miestu

1870 m.

Miestu taryboms pavesta tvarkyti ukio ir kulturos reikalus.

1815 m.

Prusijos valdyta Lenkijos dalis su Lietuvos Uznemune (Lenkijos karalyste)

Pagal Vienos kongreso nutarima.

Karine

1874 m.

Panaikinta rekrutu prievole, vyrams [vesta visuotine privaloma karine tarnyba.

XIXa. pro

Arrnenija, Azerbaidzanas. Gruzija

Per Rusijos karus su Persija ir Turkija, diplomatinemis pastangomis.

7-ajame desimtmetyje

Pietu Kazachija

Karinernis ir diplomatinemis pastangomis.

1858-1860 m.

Paamure, Primore

Pasirasius Aihui ir Pekino sutarl su Kinija.

1864-1876 m.

Kokando chanatas, dalis Bucharos emyrato ir Chivos chanato

Po karo su siomis valstybernis,

1875 m.

Sachalino sala

Kai [aponija, gavusi Kurilq salas, atsisake pretenziju ! siq sala.

1878-1884 m.

Turkmenu genCil! teritorijos, dalis Pamyro (tadziku zemes)

Rusijai panaudojus karine jega.

126

xx a. pro Rusijos

politinio, ekonominio

onominio

Zemes ukis gamino 2/3 nacionalinio produkto, ·t buvo techniskai tsilikes; buvo iSlikt;feodalizmo lcmentu, pramone buvo susitelusi keliuose rajonuose; Rusija !zenge ! monoolistinio kapitalizmo 'Idijq.

ir socialinio gyvenimo bruoiai

Socialinio

Politinio

• Dauguma valstieciu buvo nuskurde, • darbininku darbo ir gyvenimo salygos buvo labai sunkios Olga darbo diena, blogos buities salygos, nedidelis darbo uzmokestis): .1900-1903 m. ekonomine krize pablogino gyventoju padet].

• Vienvaldyste, • jai atsirado opozicija; • 1901 m. [sikure Eseru partija; .1903 m. [sikure RSDDP (Londone), • aktyviai erne reikstis inteligentija.

127

Balkanu karai

1905-1907 m. revoliucija Rusijoje Padariniai

Priezastys • Caro autokratija, islikusi zemevalda: • blogos darbininku darbo salygos, • tautine ir kulturine tautu • nesekmingas 1904-1905 Japonija.

• Rusijos politine santvarka kai kuriah aspektais priartejo prie Europos valstybiu santvarkos; • pagyvejo visuomeninis politinis ir kulturinis gyvenimas; • sumazejo tautine priespauda.

dvarininkq ir gyvenimo priespauda; m. karas su

XIX a. pab.- XX a. pro zymiausi karai Metai

Karas

Padariniai

1894-1895 m.

Iaponijos ir Kinijos

Kinija pripazino Korejos nepriklausomy· be (faktiskai tapo Iaponijos protektoratu), perleido Japonijai Taivano ir Peskadoru salas.

1898 m.

Ispanijos ir JAV

JAV atiteko Ispanijos valdos: Filipinai, Guamas, Puerto Rikas; paskelbta Kubos nepriklausornybe (faktiskai pateko i JAV kontrole),

1899-1902 m. 1904-1905 m.

1911-1912 m.

Anglu ir buru [aponijos ir Rusijos

Italijos ir Turkijos

Karas

Data

Kassukuo kariavo

Karo priezastys

1912 m. spalio men>1913 m. geguzes men.

Bulgarija, Serbija, Juodkalnija, Graikija su Turkija

Sieke is Turkijos atimti jos val do mas zemes Balkanu pusiasalyje (Trakija, Albanija ir Makedonija).

Turkija prarado beveik visas valdas Balkanu pusiasalyje, daugeli jq uzeme Bulgarija.

1913 m. birzelio men.> 1913 m. rugpjucio men.

Bulgarija su Serbija, Graikija, [uodkalnija, Rumunija, Turkija

Gincai tarp sajunginmku del atkariautq teritoriju.

Rumunija gavo Pietu Dobrudza, Graikija ir Serbija pasidalijo Makedonija, Graikija gavo Vakaru Trakija, Pietu Epyra, Kretos sala. Turkija susigrazino Rytu Trakija (su Adrianopoliu). Bulgarijai liko tik nedidele Makedonijos ir Trakijos dalis.

Italijai atiteko Libija, Rodo sala.

128

~}\o.y!L(,. ~ Pirmasi ~ ir Antrasis pasauliniai

O~ 'J t - '1- ..vJ

Didzioji Britanija uzeme Transvalio ir Oranzijos respublikas. [aponijos [takos sfera buvo pripazinta Koreja. Be to, Rusija perleido Iaponijai Liaodongo pusiasalio nuomos teises, Pietu Mandziurijos gelezinkelio pietine dal], Sachalino pietine dal] ir isvede kariuomene is Mandziurijos,

Karo padariniai

karai

Pirmasis pasaulinis karas

Antrasis pasaulinis karas

Laikas

4 metai ir 3,5 menesio (1914-1918 m.)

6 metai (1939-1945 m.)

Priezastys

• Iskilo priestaravimu tarp didZiqi4 Europos valstybiq, • siekta perdalyti jau pasidalyta pasauli: • jaunos Europos valstybes norejo praturteti kitu saskaita.

• Netobulai veike Versalio sistema; • Vokietija sieke sugriauti si,! sistem'!, to del ernesi agresyviu veiksmu; • susidare agresyvus Vokietijos, Italijos ir [aponijos blokas; • Anglija ir Prancuzija nuolaidziavo Vokietijai; • SSRS ir Vakaru salys vede nesekrningas derybas; • Hitleris buvo [sitikines, kad karas nevyks dviem frontais.

I I

•

129 ~~..l.J

Dalyviu skaicius

Daugiau kaip 30 valstybiu

Daugiau kaip 60 valstybiu

Pagrindines kovojusios salys

Vokietija, Austrija, Vengrija, Turkija, Bulgarija

Vokietija, Italija, [aponija, Vengrija

Bendras karoveiksmu plotas

Daugiau kaip 4 mln. kv. km

Daugiau kaip 22 mln, kv. km

Mobilizuotuju skaicius

Daugiau kaip 70 mln, zmoniu

Daugiau kaip 110 mln, zrnoniq

Zuvo.mire

Daugiau kaip 20 mln. zmoniu

Daugiau kaip 50 mln, zmoniq

Suzeista

Daugiau kaip 20 mln. zmoniu

Daugiau kaip 90 mln, zmoniu

Materialiniai nuostoliai

360 mlrd. doleriu

4000 mlrd. doleriu

Padariniai

• Vokietija ir jos sajungininkes neteko dalies teritoriju, • jos turejo moketi reparacijas; • pasaulis buvo perdalytas pagal nugaletoju interesus; • pasauliui didziausia [taka pradejo daryti JAV; • bolsevikai atejo ivaldzia Rusijoje; • suiro Austrijos- Vengrijos ir Rusijos irnperijos; • vietoj jq [sikure naujos valstybes: Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Cekoslovakija, Vengrija, Austrija, Jugoslavija; • isikure Tautu Sajunga (1920 m.): • atsirado mandatu sistema (jgaliojimai valdyti pralaimejusiu kara saliq buvusias kolonijas).

• Fasizrnas ir nacizmas buvo sunaikinti; • Vokietija, Iaponija ir jq sajungininkai laikinai buvo okupuoti; • sumazejo Didziosios Britanijos ir Prancuzijos [taka pasaulyje; • isaugo JAV ir SSRS vaidmuo; • pasikeite jegu issidestymas tarptautineje arenoje, • atsirado pasauline socializmo sistema; • buvo [kurta ITO (1945 m.); • pradejo irti kolonijine sistema; • buvo padaryti teritoriniai pokyciai (SSRS, Lenkijos, Jugoslavijos ir Bulgarijos naudai): • buvo istobulinta karine technika, sukurtas branduolinis ginklas.

Prancuzija, Didiioji Britanija, Rusija, JAV

Taikos sutartys po Pirmojo pasaulinio Sukuo pasirasyta

SSRS, Prancuzija, Didzioji Britanija, JAV

Kada

Kur

pasirasyta

Vokietija

1919 m. birzelio 28 d.

Versalyje

Vokietija neteko visu savo koloniju, didumos karinio juru ir dalies prekybinio laivyno, ji turejo sugriauti tvirtoves palei Reino uPt(, surnazinti kariuomene iki 100 tukst. kariu: is jos atimta 70 tukst. kv. km teritorijos: Elzasas ir Lotaringija sugrazinti Prancuzijai, Saro sri tis ir Reino kairysis krantas 15 metu perleistas valdyti Tautu Sajungai, Epeno ir Malmedi apygardos atiteko Belgijai, Slezvigo siaurine dalis (po plebiscito) atiteko Danijai, dalis Pamario ir Didzioji Lenkija atiduota Lenkijai, Gdansko miestas paskelbtas laisvuoju miestu, nuo Vokietijos atskirtas Klaipedos krastas perduotas Antantei; Vokietijai skirta 32 mlrd. doleriu kontribucija (susimoketi per 42 m.).

Austrija

1919 m. rugsejo 10 d.

Sen Zermene

Austrijai uzdrausta prisijungti prie Vokietijos; ji turejo pripazinti Lenkijos, Cekoslovakijos bei pietu slavu valstybiu - Serbijos, Kroatijos ir Slovenijos nepriklausomybe, sumoketi reparacijas, sumazinti kariuornene, dali ginkluotes perduoti nugaletojams.

Vengrija

1920 m. birzelio 4 d.

Trianono rumuose

Vengrija nugaletojams turejo sumoketi reparacijas, perduoti dal] ginkluotes, savo kariuornene surnazinti iki 35 tukst. kareiviu, neteko Slovakijos ir Karpatu Ukrainos (buvo prijungta prie Cekoslovakijos), Kroatijos ir Slovenijos (atiteko Jugoslavijai), Bukovinos ir Transilvanijos (perduota Rumunijai).

Salygos

130

karo

"---1-31

Bulgarija

Turkija

1919 m. lapkricio 27 d.

1920 m. rugpjucio 10 d.

Neji

Turejo moketi reparacijas nugaletojams, savo kariuornene sumazinti iki 20 tukst, kareiviu, atsisakyti dalies savo teritoriju: Serbijai atidave dal] Makedonijos, Graikijai - Trakijos pakrante prie Egejo juros (Bulgarijai paliktas tik siauras priejimas). Turkija atsisake pretenzijq iArabijos pusiasali ir Siaures Afrika, pripazino Egipta Didziosios Britanijos protektoratu, perdave Italijai Rytu Trakija, Edirne ir Dodekaneso salas, Graikijai - Gelibolu pusiasali, [sipareigojo perduoti Juodosios juros sasiaurius Antantes kontrolei. Turkija neteko priejimo prie Vidurzernio juros, taip pat Kurdistano. Turkija sios sutarties neratifikavo.

Sevre

Europos valstybiu teritoriniai

pasikeitimai

po Pirmojo pasaulinio

Padide]o

Sumazejo

Naujai susikure

Pranciizija Italija Rumunija Graikija Danija

Vokietija Turkija Bulgarija Rusija

Suomija Estija Latvija Lietuva Lenkija Cekoslovakija Vengrija Austrija Jugoslavija

Belgija

karo

Svarbiausi Visos Rusijos tarybu II suvaziavimo 1917 m. spalio 25-26 d. nutarimai Dekretas del valdzios

Dekretas del taikos

Dekretas del femes

Patvirtino dekreta del valdzios perdavimo Taryboms ir laikinosios revoliucines vyriausybes - LKT sudaryma.

Pasiiilyta kariaujancioms salims sudaryti teisinga dernokratine taika be aneksiju ir kontribuciju.

Panaikinta dvarininku zemevalda ir privati zemes nuosavybe. Zeme paskelbta liaudies nuosavybe (tai reiske jos nacionalizacija). Teise ja naudotis gavo visi dirbantieji.

132

NAUJAUSIEJI LAlKAI

Rusijos piIietinis karas 1918-1920 m. Priezastys

Padariniai

• Bolsevikai vykd~ nacionalizacija; • teroras.

• Baltagvardieciai pralaimejo; • [sigalejo bolseviku diktatura; • pramoneje kilo suirute; • buvo nualintas zemes ukis: • gyventoju sumazejo 10 proc.

Bolsevikq politika Karinis komunizmas (1918 m. pavasarj-1921 m. pradzioje)

NEP'as (1921 m. kovas-4-ojo desirntmecio pradzia)

• IS valstieciu nusavinami maisto produktai; • uzdrausta pirkti, parduoti, nuomoti zeme; • uzdrausta samdyti darbininkus; • [vesta darbo prievole, • uzdrausta prekyba; • [vestas darbo uzmokestis lygiavos principu, mokamas natura, • panaikintas mokestis uz komunalines paslaugas, transporta, spauda, • nacionalizuota vidutine ir smulkioji pramone, • [kurta ALDT (AukWausioji liaudies ukio taryba), ji skirste visas materialines vertybes.

• Valstieciams [vestas nuolatinis mokestis maisto produktais; • leista nuomoti zerne: • leista samdyti darbininkus; • panaikinta darbo prievole, atsirado darbo birzos: • leista prekiauti; • atlyginimas rnoketas pinigais uz atlikta darba; • [vestas mokestis uz komunalines paslaugas, transporta, spauda, • palikta nacionalizuota tik stambioji prarnone, • sumazejo ukio valdymo centralizacija (dalis [moniu tapo ukiskaitinernis).

133

NEP'as Rusijoje (1921 m. 4-ojo desimtmecio

pradzia)

Ivedimo priezastys

Panaikinimo

Rusijos ukyje kilo suirute; o isaugo infliacija; o zmones buvo nesuinteresuoti dirbti; o valstieciai, darbininkai ir jureiviai renge maistus, tai kele gresme bolseviku valdziai,

Sovietine valdzia NEP'q laike laikinu atsitraukimu nuo bolsevizmo: o dauguma darbininku reikalavo nors mazo, bet uztikrinto darbo uzmokescio, o isaugo turtine nelygybe, socialinis susiskaldymas. Tai Ierne dideles dalies visuomenes nepasitenkinima,

priezastys

Fasistu (ir nacistu) veiksmai Italijoje nuo 1922 m.

Vokietijoje nuo 1933 m.

Apribotos parlamento teises, ducei (B. Musoliniui) suteikta teise leisti [statymus: o uzdraustos kitos partijos; o 1934 m. vietoj profsajungu pradetos steigti kai kuriu pramones saki; korporacijos; o jkurta Nacionaline korporaciju taryba; o [kurta Didzioji fasistu taryba (vyriausybe): o uzdrausta rengti streikus; o apribotos savivaldybiu teises: o [steigtas Ypatingasis teismas valstybei ginti; o juodmarskiniai virto valstybes milicija; o rezimo priesininkai buvo sodinami i kalejimus arba tremiami; o kurtos fasistines vaiku ir jaunimo organizacijos; o [vestas naujas kalendorius; o nustota moketi subsidijas nepelningoms [monems, o vyriausybe reme stambiuosius verslininkus; o vyriausybes pastangomis buvo igyvendinami dideli ir reiksmingi projektai (tiesiami keliai, statomos hidroelektrines, sausinamos pelkes), o daug lesq skirta karo pramonei; o valstybe rerne daugiavaikes seimas.

Buvo isplesti kanclerio igaliojimai (1934 m. A. Hitleris uzeme ir prezidento posta), o A. Hitleris tapo ir kariuomenes vyriausiuoju vadu; o 1933 m. balandzio 7 d. buvo priimtas sprendimas visus val stybes tarnautojus zydus ir politiskai nepatikimus atleisti is darbo; o panaikintos profsajungos: o panaikintos kitos partijos; o panaikintos visuomenines organizacijos; o kurtos nacionalistines organizacijos; o nuo 1933 m.liepos men. tarnautojai privalejo sveikintis kaip nacistai; o uzdrausta nefasistine spauda; o grieztai kontroliuota Ziniasklaida; o degintos knygos; o sukurta slaptoji valstybes policija - gestapas ir valstybes saugumo tarnyba (SD); o teismai ir teisejai tapo priklausomi nuo valdzios valios; o reiskesi antisemitizmas, teroras, savivaliavimas, savo gretu valymas (1934 m. birzelio 30 d. - Ilguju peiliu naktis).

134

AgresyvUs valstybiu veiksmai XX a. 4-ajame desimtmetyje (OO 1939 m. rugsejo men.) Vokietija

Iaponija

01933 m. isstojo is Tautu Sajungos, 1935 m. sugrazino visuotine karo prievole, atkure karo aviacija: o 1936 m. kovo men. uzeme demilitarizuota Reino zona; o sparciai ginklavosi; o aktyviai veike tarp vokieciu, gyvenanciu kitose salyse, o 1938 m. kovo men. prijunge Austrija, 01938 m. rugsejo men. uzerne Cekoslovakijos Sudetu sriti, 01939 m. kovo men. uzeme Cekoslovakija, Lietuvos Klaipedos krasta. o

Italija

o 1931 m. uzeme Mandziurija (Siaures Rytu Kinija), o 1934 m. isstojo is Tautu Sajungos, o 1937 m. atnaujino kara su Kinija, uzerne teritoriju, o 1938 m. pazeide SSRS siena Chasano ezero rajone; o 1939 m. uzpuole Mongolija (prie Chalkino Golo upes SSRS padejo isvyti).

Vokietijos ir SSRS uzgrobimai

o 1935-1936m. uzerne Etiopijq, 01936-1939 m. dalyvavo intervencijoje Ispanijoje (per pilietin] kara reme generola F. Franka), o 1939 m. balandzio men. uzgrobe Albanija.

1939-1941 m.

Vokietijos

SSRS

1939 m. rugsejo men. - Lenkija: 1940 m. balandzio men. - Norvegija, Danija; o 1940 m. geguzes men. - Olandija, Belgija, Liuksemburgas; o 1940 m. birzelio men. - 3/5 Prancuzijos, o 1941 m. balandzio men. - Jugoslavija, Graikija.

o 1939 m. rugsejo men. - rytine Lenkija; 01940 m. kovo men. - l/lO Suomijos; o 1940 m. birzelio men. - Lietuva, Latvija, Estija: o 1940 m.liepos men. - Besarabija.

135

Antihitlerine

koalicija

Data

Sutartys

Dalyviai

Esme

1941 m.liepos 12 d.

Maskvos

SSRS, Didzioji Britanija

Susitarta del bendru veiksmu kare su Vokietija.

1941 m. spalio 29 d.lapkricio 1 d.

Maskvos

SSRS, Didzioji Britanija, JAV

Susitarta tiekti ginklus ir strategines medziagas Sovietu Sajungai.

1942 m. sausio 1 d.

Vasingtono

26 valstybes (JAY,SSRS, Didzioji Britanija, Prancuzija, Kinija, Kanada ir kt.)

Pasirasyta Iungtiniu Tautu deklaracija ir [sipareigota besalygiskai testi kara ir nesudaryti separatiniu paliaubu ar taikos sutarciu su Vokietija.

JAY, Didzioji Britanija, SSRS

Nutarta atidaryti Antraj] fronta Vakaru Europoje 1944 m. geguzes rnen., patvirtintas nutarimas kovoti iki pergales,

JAV, Didzioji Britanija, SSRS

Svarstyti isvaduotuju saliq ir Vokietijos vidaus santvarkos principai, nutarta panaikinti vokiskaj] militarizma ir nacizma, okupuoti Vokietija if jq kartu (salys sajungininkes) valdyti; nustatytos oknpaciniu zonu ribos, slaptai susitarta, kad po karo su Vokietija SSRS prades kara pries Iaponija.

1943 m. lapkricio 28 d.-gruodZio 1 d.

1945 m. vasario 411 d.

1945 m.liepos 17 d.rugpjucio 2 d.

Teherano

Ialtos (Krymo)

Potsdamo

JAV, Didzioji Britanija, SSRS

136

Susitarta denacifikuoti ir sudemokratinti Vokietija, isspresti teritorines problemas (Lenkijos ir Vokietijos, Lenkijos ir SSRS bei kitu sienu klausimus), testi kara Tolimuosiuos Rytuose.

JAV ir SSRS tapimo didziosiomis valstybemis po Antrojo pasaulinio karo priezastys SSRS

JAV

• [gijo milziniska karine galia: • kariuomene nebuvo visiskai demobilizuota, buvo dislokuota Rytu Europos ir Azijos salyse, • 1949 m. sukure atomini ginkla: • gamino daug gerq ginklu.

• Beveik visiskai nenukentejo nuo karo; • per kara padidino gamyba ir eksporta, • nusilpo senieji jos konkurentai; • turejo dideles aukso atsargas; • tapo pasaulio finansu centru (Niujorkas); • isvyste auksciausia technikos lyg] (1946 m. - sukurtas kompiuteris, 1948 m. - tranzistorius); • tgijo didele karine galia (galingiausias laivynas, aviacija, daug kariniu baziu).

Bendra: • turejo visu butinu pramonei ir kariniams reikalams naudingujq iskasenu, • buvo maziau priklausomos nuo uzsienio prekybos; • turejo daug gyventoju,

Taikos sutartys po Antrojo pasaulinio

karo

Sukuo pasirasyta

Kur pasirasyta

1947 m.

Su Italija, Rumunija, Vengrija, Suomija, Bulgarija

Paryziuje

Atkurtos ikikarines Vengrijos ir Suomijos sienos, pripazinti Bulgarijos ir Rumunijos sienos pakitimai 1940 m., Iugoslavijai duota zerniu is Italijos, numatyta riboti ginklavimasi.

1951 m.

Su Iaponija

San Franciske

Iaponija pripazino Korejos nepriklausomybe, atsisake visu teisiu t Taivano ir Kurill! salas bei pietine Sachalino salos dali, numatyta riboti Iaponijos ginklavimqsi.

1954m.

Su Vokietija

Paryziuje

ISVokietijos teritorijos pasitrauke sajungininku kariuomene, nutarta, kad Vokietija [stos t NATO.

1955 m.

Su Austrija

Paryziuje

Baigesi Austrijos okupacija, ji paskelbta neutralia valstybe.

Metai

Kas nutarta

137

JAV priesinimasis

komunizmo

Arabu ir Izraelio karai

plitimui

Data

Veiksmas

Esme

Data

Kas su kuo kariavo

Karo padariniai

1947 m. kovo men.

Trumeno doktrina

Kovos su komunizmu programa (pagalba Graikijai).

1948-1949 m.

Egiptas, Transjordanija, Sirija su Izraeliu

1947 m. geguzes men.

Marsalo planas

Ekonomines pagalbos Europai atkurti ir sustiprinti planas (16 valstybiu gavo l3,2 mlrd. doleriu parama).

Izraelis prijunge 6,7 tukst, kv. km neisikurusios arabu valstybes, is Cia pasitrauke 0,7 rnln. arabu, kita sios teritorijos dali prisijunge Transjordanija.

1956 m. spalio men.

Didzioji Britanija, Pranciizija, Izraelis su Egiptu

Kariuomenes buvo isvestos is Egipto teritorijos, Sinajaus pusiasalyje, prie Izraelio sienos, buvo isdestytos JTO ginkluotosios pajegos,

1967 m. birzelio men. (Sesil! dienu karas)

Izraelis su Egiptu, Sirija, [ordanija

Izraelis uzeme Sinajaus pusiasali, vakaririe Iordanijos dal] ir Sirijai priklausancias Golano aukstumas (68,6 tiikst. kv. km teritorijos, apie 1 mln, gyventojq): komunistinio bloko valstybes nutrauke diplomatinius santykius su Izraeliu.

1973 m. spalio men.

Egiptas ir Sirija su Izraeliu

Izraelis atsilaike, kariuomenes isskyre JTO ginkluotosios pajegos,

1949 m. balandzio 4 d.

1949 m. geguzes men.

NATO [kurimas

VFR sukiirimas

12 valstybiu (JAV,Kanada, Didzioji Britanija, Prancuzija, Italija, Portugalija, Norvegija, Belgija, Olandija, Liuksemburgas, Danija, Islandija) [kure karine sajunga bendrai gintis nuo galimos agresijos. IS Vakaru valstybiu okupaciniu zonu Vokietijoje buvo [kurta valstybe,

Kinijos pilietinis karas 1946-1949 m. KKP (Kinijos komunistu partija)

Gomindanas

Mao Dzedongas

Clang Kaisekas

Reme SSRS (ginklais, ekonomine ir finansine pagalba).

Rerne JAV (karine, ekonomine ir finansine pagalba).

Palaike valstieciai, miesto beturciai, dalis inteligentijos.

Klestejo korupcija, valdininkai ir karininkai buvo nekompetentingi, vyravo netvarka, neorganizuotumas.

1949 m. spalio 1 d. [kure KLR (Kinijos Liaudies Respublika).

Pabego

l38

XX a. 7-ojo desimtmecio

didziosios krizes

Metai

Krize

Atsiradimo priezastys

Kaip isspresta

1961 m.

Berlyno

Vakaru Berlyno miesto padetis buvo savita, VDR gyventojai emigravo iVFR per Vakaru Berlyna, tai kenke VDR ekonomikai.

Vakaru Berlynas buvo apjuostas 40 km spygliuota siena.

1962 m.

Karibl! (Kubos)

Kuboje [sigalejo F. Kastro vadovaujama komunistu valdzia: Kuboje buvo dislokuotos sovietines vidutinio nuotolio raketos su branduoliniu uztaisu.

JAV (Dz. Kenedis) ir SSRS (N. Chrusciovas) vadovai telefonu susitare is Karibu jiiros isgabenti sovietines raketas, 0 JAV - nepulti Kubos.

iTaivano sala.

l39

Kinijos ir SSRS konflikto 7-ojo desimtmecio

pradzioje priezastys

Ideologines

Politines

• 1960 m. KKP vadovai apkaltino SSKP revizionizmu ir atsisake asmens kulto kritikos; • KLR kaltino SSRS ir kitas socialistines salis, kad jos atsisake marksizmo ir leninizmo ideologijos.

• Teritorines pretenzijos (Kinija iskele SSRSter}torines pretenzijas); • kova del dominavimo komunistiniam pasaulyje.

EEB (ES) pletra Metai

J EEB (ES) [stojusios valstybes

1957 m.

Belgija, Italija, Liuksemburgas, Olandija, Prancuzija, VFR

1973 m.

Airija, Danija, Didzioji Britanija

1981 m.

Graikija

1986 m.

Ispanija, Portugalija

1995 m.

Austrija, Suomija, Svedija

2004m.

Cekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovenija, Vengrija

2007 m.

Bulgarija, Rumunija

Pertvarka SSRS (1985-1990 m.) Vidaus politikos pokyciai

Uzsienio politikos pokyciai

• Padidejes viesumas: • isplestos zmogaus teises: • [diegti kai kurie ukiskaitos, [moniu savarankiskumo, ekonominiai vadovavimo metodai; • propaguota kova su ne darbo pajamomis; • pletota antialkoholine kampanija; • sumazintas biurokratinis aparatas, susilpninta centralizacija; .1986 m. SSKP XXVI suvaziavime nutarta iki 2006 m. 2 kartus padidinti pramones ir zemes ukio gamybos rnasta ir kiekviena selma aprupinti butu, • skatintas suinteresuotumas darbo rezultatais; • leista uzsiimti individualia darbine (nuo 1987 m.) ir kooperacine veikla (nuo 1988 m.): • 1989 m. surengti pirmieji beveik demokratiski rinkimai; • is dalies sukurta daugiapartine sistema; • 1990 m. atsirado salies prezidento pareigos; • naikintos vadinamosios istorijos baltosios denies.

.1986 m. sausio men. M. Gorbaciovas pasiule iki 2000 m. sunaikinti branduolini ginkla: • 1987 m. gruodi Vasingtone JAV ir SSRS vadovai pasirase sutart] del vidutinio ir mazesnio nuotolio raketu likvidavimo Europoje; • 1988 m. gruod] JTO M. Gorbaciovas paskelbe, kad SSRS vienasaliskai sumazina ginkluotasias pajegas 500 000 zmoniu ir isveda kariuornene is Vidurio Europos bei Mongolijos; .1988-1989 m. SSRS isvede kariuomene is Afganistano; • 1990 m. rugsejo men. Maskvoje SSRS, Didzioji Britanija, JAY,Prancuzija, VDR ir VFR pasirase sutart] del Vokietijos (Antrojo pasaulinio karo nugaletojos atsisake savo teisiu ir atsakornybes Vokietijos atzvilgiu), • 1990 m.lapkriCio men. Paryziuje pasirasyta sutartis del [prastines ginkluotes Europoje sumazinimo,

140

Svarbiausios ES institucijos Institucija

Veikla

Kurveikia

Europos Parlamentas

Atstovauja ES pilieciu interesams

Strasbure (Prancuzija), Briuselyje (Belgija), Liuksemburge (Liuksemburgas)

Europos Sajungos Taryba

Priima teises aktus (reglamentus ir direktyvas)

Sekretoriatas Briuselyje, susitikimai vyksta Briuselyje ir Liuksemburge

Europos Komisija

Atlieka teises aktu leidybos ir vykdomosios valdzios funkcijas

Briuselyje

Europos Teisingumo Teismas

Aiskina ES teises aktus ir nagrineja teisminius gincus

Liuksemburge

141

Didziausi lokaliniai konfliktai po Antrojo pasaulinio karo Metai

Konfliktas

Padariniai

1946-1954 m.

Indokinijos karas

Vietnamas, Laosas ir Kambodza pripazintos nepriklausomomis valstybemis, is visu ill turejo buti isvestos svetimu valstybiu kariuomenes, iki rinkimu Vietnam as liko padalytas t 2 dalis.

1950-1953 m.

Korejos karas

Koreja liko padalyta t 2 dalis: komunistine Siaures Koreja ir demokratine Pietu Koreja, labai pablogejo tarptautine padetis, paspartejo ginklavimosi varzybos.

1964-1975 m.

Vietnamo karas

Komunistai [sigalejo Vietname, Laose, Kambodzoje, buvo [kurta viena Vietnamo Socialistine Respublika - VSR.

1979-1989 m.

Afganistano karas

SSRS bande padeti Afganistano prokomunistin ems jegoms issilaikyti valdzioje, bet nesekmingai: praejus 3 m. (1992 m.) po to, kai buvo isvesta SSRS kariuomene, Afganistane prokomunistines jegos buvo priverstos pasitraukti is valdzios,

142

POLITOLOGIJA

Politologijos

IVADAS. POLITIKA IR POLITOLOGIJA

Politologijos

sakos

Politikos teorija

Lyginamoji politika

Tarptautiniai santykiai

Nagrineja politines idejas ir debatus. Tyrineja ir interpretuoja zymiausiu politikos teoretiku palikima, aiskina, kas yra politinis teisingumas, kodel tarp socialiniu grupiu kyla konfliktu, kokios yra karu priezastys, kaip zrnonija padaryti laiminga ir kt.

Tyrineja tiek politines institucijas, tiek partijas, grupes ir viesqjq nuomone, daugiausia dernesio skiria tarn tikru politiniu veikeju, procesl! ir strukturu panasumams ir skirtumams (gali buti lyginamos skirtingu valstybiu politines santvarkos, politines institucijos ar politikos veikejai, vienos salies partijos, jl! programos, ivairiais laikotarpiais dirbusiu vyriausybiu ekonomine politika, rinkeju elgsena per ivairius rinkimus).

Tyrineja politinius tarpvalstybinius santykius ir visos pasaulio tarptautines politines sistemos raida (diplomatija, karai, tarpvalstybiniai konfliktai, aljansai, tarptautines organizacijos, integracija, tarn tikru valstybiq uzsienio politika).

Politikos teorija

Politines institucijos

â&#x20AC;˘ Politine filosofija: â&#x20AC;˘ politiniu ideju istorija.

Konstitucija; o valstybine valdzia: o regionine ir vietos valdzia: o vyriausybe: o ekonomines ir socialines vyriausybes funkcijos; o lyginamieji politiniu instituciju tyrimai. o

Politologijos

Partijos, grupes, viesoji nuomone

Tarptautiniai santykiai

o Politines partijos; o grupes ir asociacijos; o pilieciu dalyvavimas politikoje ir vyriausybeje, o viesoji nuomone.

o Tarptautine politika; o tarptautines organizacijos ir tarptautiniu santykiu reguliavimas; o tarptautine teise.

saveika su kitais mokslais

Mokslai

Kokia jq dal] apima politologija?

Istorija Sociologija Psichologija Geografija Ekonomika

Politine istorija Politine sociologija Politine psichologija Geopolitika Politine ekonomija Politine teise Politine filosofija

Teise

Filosofija

144

mokslo tyrimu ir analizes objektas

145 J

POLITIKA IR VALSTYBE

Politikos pozymiai Apsisprendimas

Valdzios naudojimas

Zmoniu grupe svarsto viesuosius reikalus ir priima tam tikra sprendima.

Priimti sprendimai igyvendinami naudojant valdzia. Valdzios veiksmai yra: • prievarta; • apgaule: • [tikinejimas: • papirkimas; • grasinimas; • apsisprendimas.

Ankstesnes ir dabartines valstybes Ankstesnes valstybes

Dabartines valstybes

Pasaulines, ivairiatautes

Tautines

Siekta [kurti kuo didesnes universalias valstybes, nepaisant gyventoju tautines sudeties

Siekiama [kurti valstybes dazniausiai vienos tautos gyvenamoje teritorijoje

• Aleksandro MakedonieCio imperija (IV a. pro Kr.): • Romos imperija (I-Va.); • Pranku imperija (VIII-IX a.); • Sv. Romos imperija (X-XIX a. pr.): • Mongolu-totoriu imperija (XIII-XIV a.).

• Nuo XIX a. vid. pradejo kurtis valstybes, jos remesi tautiniu pagrindu (vadinamasis "Tautl! pavasaris").

Pilietybes igijimo budai ValdZios pobudis Akivaizdi valdzia

Neakivaizdi valdzia

Tai tokia valdzia, kai lengva nustatyti ir [sakanciojo valdzios saltin], ir paklustanciojo motyvus nesipriesinti, Buna suformuluotas [sakymas, kas turi buti padaryta.

Tai tokia valdzia, kai sunku nustatyti tiek valdzios saltin], tiek paklusimo motyvus, nebuna aiskiai suformuluoto [sakymo, bet vienas zmogus arba zmonill grupe daro tai, ko pageidauja kitas zmogus arba zmoniu grupe,

PavyzdZiui: • mokiniai paklusta mokytojui; • kareiviai - karininkams; • valdininkai - ministrams; • vairuotojai ir kiti gyventojai - policininkams; • teisiamieji - teisejo sprendimui.

Pavyzdziui: • kai vaikai daro tai, ko noretu tevai; • kai Anglijos karaliaus Henriko II (1154-1189 m.) didikai be [sakymo nuzude Kenterberio arkivyskupq Toma Beketa (1118-1170 m.), tik siam isreiskus nuomone.

146

FiIiacija

Natflralizacija

Remiasi giminystes rysiu, kai pilietybe igyjama gimstant: atsizvelgiama i tai, kurioje valstybeje zmogus gime ir kurios valstybes pilieciai yra jo tevai; [pilietinimo principai: a) jus soli (saules teise) - pilietybe suteikiama tiems, kurie gimsta tos valstybes teritorijoje (Didzioji Britanija, JAY,Kanada); b) jus sanguinis (kraujo teise) - kokios pilietybes yra vaiko tevai, tokia pilietybe paveldi ir vaikas (Latvija, Lietuva, Vokietija) .

Svetimsalio arba apatrido (asmens be pilietybes) [pilietinimas: noredamas gauti pilietybe, zmogus paprastai turi [vykdyti [statymo nustatytus reikalavimus (pragyventi salyje tam tikra laika, moketi tos salies kalba, ismanyti jos konstitucija ir 1. 1.).

147

- .•• C1Q ",...

-< •

N ~

~. 0

<:/>

cr - .•• :=: r' _.

-e ~. ~ en ~ ~ """. ~ ~~ s:: •.•••.•• ~. 0 ~ ~ r.n ~. Pl ~ r.n C (t) ;J "0 ~...!::. o» n.". ...(t)~<:/> I-t;j "'"0 -< •.• s:: C _. 0 ~ r.n

...!:::: ;....:.

(1)

=:.

(D' p)

C1Q

-<t>

c ~ en

",...

(1)

C1Q

...• ~

>C. -. S 8' ~-. ::s <:/>

(1)

-< "8.~

~~ ~~ (1).

•....•

(1).

~& ~~ (1)

~<:/> (t).

r-n

.-....

::s ~

::1.

::s

s::'

~ I

(J)

;:-

v v

:=: i'D' ~

13 •..• ~"O

1-"0

a-c~

C;;~~ 0 •.•• Pi""O -. ~ •..• :>;" n -. s:: S ::s ~ c § ~ ~ 0 s:: -. c. ._

:=: ~

..+ 1-'-

<:/> 0 ::s < I--' C ::s _.

~ r- -9 ~ ~ C (D' D. .E. .E. r- ~ (D'

!""'I"

o· ~

i'D'

C1Q

I--'

t:: ::s-.

(1) !""'I"

...('t)

s·

::s C ...p) ".

(Jl

•.••.•

(JJ

(1)

-<t>

~~elSS::~ O"O~(1)g:(1) Pl 0 E ~

•..• ~ "0

s::

-< ". "'< h)' S C1Q

g: '";'"

~ S" • ~ ~

0 -... (l)

~ t: 'c.~

...• ...• ~ ~~ ~ Pi" •.. =

S .....-[

§ ~ 0 0""'-

:3 '"

cEo

?; ;

• ~.:...

"9.~

~ ~ C ~ ~~ § ~~:s:: ~s:: <:/> ~. •.•••..• (b ". s::

lt~2 ;::+.

e-+

-. 0

•...:>;"".

(J)

f.,';' ~

(D' en

(J')

C/l

(1)

~Pl~<:/>~e:. r'"

r'S:: ••••

"""

<:/> <:/> s:: ~ s::"O -< ~ :J. r-t- co::;, ::S~~ <:/> ••••

C1Q

Geografine padetis

•....•

~ 1.0

o Valstybes, [sikurusios salose, yra saugios, jos turi salygas sparciai vystytis (Didzioji Britanija, Iaponija); o valstybems, esanciorns zemyno centre, ypac keliu susikirtimo vietose, karo metu kyla pavojus, bet taikos puikios salygos buti tranzito salimi (Cekija, Lietuva).

Valstybes forma ir sienos o Geriausios ir saugiausios yra naturalios sienos (kai jos eina kalnais, upernis, ezerais, pajuriais), o saugios ir trumpos sienos - kai valstybe yra apskritimo formos (Rumunija); o ypac nesaugios ilgos ir siauros valstybes (Cile, Norvegija).

Klimatas o Zmogaus veiklumui tinkamiausia vidutinio klimata zona; palankiausia + 10°C vidutine metine temperatura (Lietuvoje apie +6-7°C); o didelis karstis ir saltis silpnina zmogaus energija ir trukdo kulturos pletrai.

•..•. ::s<:/>

jtab

=::ftI

c. ~~ ~. '" :>;" s::

f""I"

veibniq

o ~

'" ~ a- ~~ ~. ~ ~ ~ '" ~ :>;" e:. '" sr ~ ~ ~~. '" :=: (D

::s

g.~ ~

~~.

...(t)

oo<:/>

-<"O~

~.....

. (1)

~:=:2

~ _~ <

'<-"':;0

~~ Vl

<:/>

'":: ~ ~ ~ '" ••••

"=l

~ =

'c.a' E! ~ o 0

1'" e.

vaIstybiq gyvenimui

Zemes lobiai o Galingos valstybes, turincios daug naudinguju iskasenu, tampa dar galingesnes, silpnas valstybes del ju istekliu siekia uzkariauti kitos salys, pvz.: Senoves Egiptas norejo Nubijos aukso, XVI a. ispanai ir portugalai - acteku ir inku aukso ir sidabro, Cile ir Bolivija XIX a. pab. kovojo del salietros ir guano, Vokietija ir Prancuzija kelis kartus kariavo del Elzase gaunamos kalio druskos.

Iuros o Turincios priejima prie juros valstybes yra galingos, nors jq plotas gali buti mazas, o valstybes, kurios turi ir siaura priejima prie juros, gali valdyti didelius zemes plotus - kolonijas; o juros uzgrudina gyventojus; o juros keliai yra atviri ivisas puses, jais galima gabenti daug didesnius krovinius ir pigiau; o kam priklauso sasiauriai, tas daznai valdo ir visa jura.

Aplinka

Kalnai skiria zmones, lygumose gyvenantiems zmonems lengviau susisiekti, jie taikesni, lengviau pasiduoda kitu tautu [takai, mazeja skirtumu tarp tautu, o pajuryje gyvenantys zmones yra geri pirkliai, jurininkai, keliautojai; o stepese gyvenantiems patogu judeti; o valstybese, kuriose yra upiu ir juru ar kurios yra salia juru, galima laisvai judeti, jose yra daug maisto istekliu: o salose lengviau islaikyti paprocius, kalba, saugiau gyventi; o prie upiu, istekanciu is vieno centro, kuriasi centralizuotos valstybes: upes, tekancios lygiagreciai, skatina decentralizacija: o del krastovaizdzio, kur] sudaro girios, balos, Iiunai, ezerai, zmonems kyla daug sunkumu, o

t-< •.... tI)

~'ro'

s· <:/> ~ s·

-<t>

~ -<

•..• e:.p..O~C1Q

~~ ...c

"O<:/>

s· c,

1-"'

~S~ ~ ••••

=,C. a'

t""""'

::s ~.

•..• <:/>~~s::(tio

<:/>

<:/> <:/>

~ 00

•••••••••

:>;"O~-<~O"O-<O(1)O

--< ~ ~

~ ~ ~ ~

'" =.: •....

(1)

tI).

'" ~.

'§: e;•.... '1

~~ '1 ~

s· ~

Tautos sampratos

Tautines mazumos

Tauta (lot. natio)

Valstybes tauta (lot. populus)

Atsiradimo priezastys

Jq problemu sprendimo budai

Tai etnine kulturine zmoniu bendruomene, kurios narius sieja bendra kalba, daznai ir bendra religija, tradicijos, paprociai, bendra istorine praeitis, daugiau ar maziau aiskus teritorinis apsigyvenimo centras.

Tai valstybes pilieciu bendruornene, kurios pagrindu gyvuoja valstybe. Tai yra politinis valstybes pilieciu junginys , gyvuojantis tol, kol egzistuoja valstybe,

• Ne visos tautos gali tureti savo valstybe, nes yra negausios, gyvena nekompaktiskai: • ne viena tauta negyvena tiksliai nustatytose ribose, paprastai paribio zonose buna susimaisiusios ir kartais net giliai [siskverbusios i kitos tautos gyvenamaji plota, • del migracijos ir kolonializmo i vi enu tautu valstybes teritorija atvyksta gyventi kitu tautu imones.

• Suteikti teritorine autonomija (jei tautine mazuma pakankamai gausi ir gyvena kompaktiskai): • suteikti kulturine autonomija (jei to pageidauja pati tautine mazuma), • sunaikinti arba priverstinai nutautinti (toks budas nepriimtinas civilizuotam pasauliui).

Autonomiju Autonomiju

rusys Teritorine autonomija

Kulturine autonomija

rusys Reiksme

Esrne

tautinei mazumai

valstybei

Valstybes dalies, uzimancios nustatyta teritorija, kurioje kompaktiskai gyvena tam tikra tautine mazuma, teise savarankiskai tvarkyti jos kompetencijai perduotus reikalus.

Uztikrinama, kad tautines mazurnos interesai bus apsaugoti.

Issaugomas valstybes vientisumas, bet visada yra paslepto separatizmo pavojus.

Valstybes pilieciu, sudaranciu tautine, religine ar kitokia mazuma, nors ir gyvenanci,! ne vienoje vietoje, teise savarankiskai rupintis ir puoseleti savo kultura ir tautine tapatybe.

Uitikrinama, kad bus netrukdoma tautines mazumos kulturiniam vystymuisi (svietimas, spauda, rysiai su tevyne ir kt.),

Uztikrinama valstybes vientisumas.

150

Suvereniteto

rusys

Monarchinis

Tautos

• Valstybes suverenas yra monarchas, jam priklauso galutinis zodis sprendziant valstybinius reikalus: • tai budinga absoliutinei monarchijai.

• Valstybes suverenas yra tauta, ji pati suverenitetu naudojasi retai, paveda valstybinius reikalus spresti isrinktoms valdzios institucijoms; • [gyvendintas tautos suverenitetas yra demokratija.

Suvereniteto pobudis

Vidinis

Isorinis

• Valstybine valdzia (istatymu leidziamosios, vykdomosios ir teisrnines valdzios organai) yra auksciausia valdzia tos valstybes teritorijoje: • ji yra auksciausia visiems asmenims ir organizacijoms, esancioms jos teritorijoje.

• Valstybes nepriklausomybe, • valstybes ir jos valdzios nepriklausomybe nuo kitu valstybiu arba kitokiu isoriniu veiksniu.

151

'Ielsetumo

Esme

Trukumai

(legitimumo)

uztikrinimo

budai

Tradicija

Charizma

Teisines procedures

Valdzia remiasi per ilga laika susiformavusiu zmoniq [prociu paklusti; nereikia pilieCiams nuolat [rodineti valdzios teisetumo, visuomeneje kyla maziau neramumu,

Manoma, kad asmuo, turintis charizma ypatinga, dieviska devana - turi teise valdyti kitus (dazniausiai taip atsitinka kuriantis valstybei, kai vadovu paskiriamas zmogus uz nuopelnus savo saliai ar uz rezultatyvia vyriausybes politika).

Kai valstybeje visas valdzios institucijos formuojamos pagal is anksto sutartas ir suderintas normas ir taisykles, nustatytas konstitucija ir kitais [statymais (dazniausiai i valdzia isrenkami didziausia pasitikejima rinkimuose gave politikai).

Salyje sunkiai [sigali nauja valdzia, nes zmones pripranta ir prie blogos valdzios,

Lyderiai gali buti laikomi nepakeiciamais; gali buti gerbiami to nenusipelne vadovai ar judejimai.

Didesniu trukumu nera,

Esrne

Pilieciai protestuoja savo pasirinktais budais pries tiksliai [vardytus vyriausybes sprendimus ar istatymus; gali reikstis [vairiai nuo terorizmo iki neprievartinio pasipriesinimo.

Pilietinis karas

Revoliucija

Pilieciai protestuoja apskritai pries vyriausybes politika, tai daro dauguma pilieciu, todel vyriausybe, remdamasi jq palaikanciais pilieciais, ryztasi nepaklusniuosius sutramdyti jega; dazniausiai pilietinis karas kyla del apylyges konfliktuojanciu pusiu jegos.

Pilieciai protestuoja pries visa vyriausybes politika ir jq pacia. Nepasitenkinimas vyriausybe del vienokiq ar kitokiu priezasciu buna apernes visus visuomenes sluoksnius, ir vyriausyb . S neberemia jokia [takingesne socialine grupe. Pagrindinis revoliucijos padarinys - pasalinama senoji vyriausybe ir sufor muojama naujoji.

152

Indijoje (XX a. I puse) M. Gandzio organizuotas anglisku prekiu boikotas, jo reikalavimas panaikinti druskos rnokesti (suorganizavo zygi prie juros), M. L. Kingo veikla ginant juodaodzii; amerikieciu teises JAV XX a. 6-ajame-7 -ajame desimtmetyje.

Anglijoje 16421648 m.; JAV 18611865 m.; Rusijoje 1918-1920 m.

Demokratijos

ValdZios ir pilieciu konfliktu rusys

Pilietinis nepaklusnumas

Pavyzdziai

Prancuzijoje 1789-1799 m.; Rusijoje 1905-1907, 1917 m.; Vengrijoje 1956 m.

rusys

Tiesiogine demokratija

Atstovaujamoji

Tokia demokratija, kai valstybes pilieciai visuotiniuose susirinkimuose ar visuotiniu balsavimu patys sprendzia svarbiausius valstybes klausimus ir tik veliau sprendimus paveda [gyvendinti tam tikroms institucijoms.

Tokia demokratija, kai valstybes pilieciai isrenka savo atstovus ir jiems paveda tvarkyti valstybes reikalus.

Demokratijos

Valdzios atsakomybe

savo tautai

Tautos atstovai, isrinkti i valstybines valdzios organus, turi atsiskaityti savo rinkejams konkurenciniu pagrindu ir reguliariai rengiamuose laisvuose rinkimuose.

demokratija

principai Konstitucinis bojimas

valstybines valdzios apri-

Valdzios organai neturi teises kistis ir reglamentuoti visu be isimties zmogaus gyvenimo sferu, zmonems turi buti uztikrintos jq teises ir laisves 0 gyvybe, laisve, nelieciamybe ir t. t.).

153

Pagrindines

nedemokratinio

POLITINES DOKTRINOS

valdymo formos

Autoritarizmas

Totalitarizmas

• Pazeidziami demokratijos principai; • valstybes valdzia nera atsakinga pilieciams (nevyksta rinkimai, draudziama ar ribojama politiniu partiju veikla, varzoma pilieciu politine veikla); • valdzia sutelkiama valstybes vadovo rankose; • valdzia nevarzo ukines ir kulturines gyventoju veiklos; • kartais leidziama ribota opozicijos veikla.

• Atmetami demokratijos principai; • valstybes valdzia kontroliuoja ir reglamentuoja visas zmoniu gyvenimo sritis; • egzistuoja viena partija, kuriai priklauso valdZia; • partija organizuota nedemokratiskai; • valstybeje yra vyraujanti ideologija; • vyriausybe kontroliuoja ekonomika, kultura, politika, Ziniasklaid,!; • visuornene kontroliuoja policinis aparatas.

Bulgarija 1923-1944 m.; Lenkija 1926-1939 m.; Lietuva 1926-1940 m.; Latvija 1934-1940 m.; Estija 1934-1940 m.; Portugalija 1926-1974 m.

SSRS 1917-1985 m.; Italija 1922-1945 m.; Vokietija 1933-1945 m.

Istoriniu epochu politine Laikotarpiai Antika

Mastytojai

Jq politiniai kuriniai

Keltos idejos

Platonas (427-347 m. proKr.)

.Valstybe", .Politfkas", "[statymai"

Teige, kad nesvarbu, kiek zmoniu valdo valstybe, svarbiausia - jq pasirengimas valdyti. 0 valdyti turi tik zmantys, kas yra geris, zmones. Mane, kad idealioje valstybeje kiekvienas turi dirbti savo darba: filosofai - valdyti, kariai saugoti, 0 kiti - uzsiimti zemdirbyste, prekyba, amatais.

Aristotelis (384-322 m. pro Kr.)

.Politika"

[is teige, kad geroje valstybeje butent istatyrnai, a ne koks nors asmuo turi buti auksciausias suverenas. Todd tikrasis politinis valdymas remiasi ne prievarta, 0 savanorisku paklusimu [statymams, valdiniu laisve ir pritarimu valdovo veiksmams. Jis mane, kad mastytojas turi ne tik sukurti idealios valstybes model], bet ir tyrineti bei tobulinti esamas valdymo formas (ieskojo budu, kaip [gyvendinti geriausia valstybes modeli).

Ciceronas (106-43 m. proKr.)

"Apie valstybe", "Apie [statycc mus

Teige, kad visi zmones is prigimties yra lygus, jie turi tas prigimtines teises, kurios kyla is pasaul] valdancios dieviskosios apvaizdos. Zmones nera lygus turtu, zmiomis, gabumais, bet jie lygus prigimtimi, vienodai gali skirti blog] nuo gerio, Valstybe yra zmoniq organizacija ir gyvuoja tam, kad uztikrintq savo pilieciams teisinguma ir teiktu pagalba tiems, kuriems jos reikia. Val tybe jis vadino tiesiog zmonilj reikalu (res populis).

I:. [,

154

filosofija

155

...-----

Seneka (4m. pro Kr. - 64 m.)

Viduramziai

.Gamtos klausimai"

Tomas Akvinietis (12251274 m.)

.Teologijos savadas "

Nikolas Makiavelis (14641527 m.)

.Valdovas", "Samprotavimai apie pirrnaja Tito Livijaus dekada"

Naujieji laikai

Jis mane, kad tikroji despotizmo [sigalejimo priezastis - zmogaus prigimties nuoderningumas. Zmones buvo laimingi tol, kol gyveno Aukso amziuje, kol nezinojo, kas yra nuosavybe. Jiem nereikejo nei valdzios instituciju, nei [statymu, nes jie ir taip paklusdavo protingiausiesiems ir ismintingiausiesiems. Zmones apemus godumui, valdovai tapo tironais, kurie savanaudiskai naudojasi valdzia, Taciau valdzia ir valstybe yra ne tik tironq [rankis patenkinti savo geismus, bet ir priemone suvaldyti daugelio kitu nedoreliu siautejima. [is teige, kad zrnoniu gyvenime daug svarbesni vaidrnen] uz valstybine valdzi,! vaidina BaznyCia. Pasaulietiniams valdovams reikia rupintis tik kuniskaja zmogaus prigimtimi. [ie visada turi paklusti Baznycios nurodymams (zm gaus dvasia yra svarbesne uz zmogaus kuna, todel ir Baznycia yra svarbesne uz valstybe). Nagrinedamas valstybiu iskilimo ir zlugimo priezastis, jis stengesi [vardyti tas priemones, kuriomis politikai gali issaugoti ir stiprinti savo valdzia, Pagrindinis politikos tikslas - didinti valstybes galia, o jos sekmes rodiklis - tai valstybes galios augimas. Del sio svarbiausio tikslo politikai yra tinkamos visos priemones, Del valstybes geroves politika gali buti vykdoma nesilaikant istatymq, 0 politikas gali buti ir klastingas, ir amoralus (amorali ir klastinga politika dabar vadinama makiavelizmu).

Martynas Liuteris (14831546 m.)

"Didysis katekizmas"

Teige, kad valstybines valdzios paskirtis yra palaikyti tvarka tarp nuoderningl!iq, 0 kiekvieno zmogaus pareiga - paklusti savo valdovo valdziai ir vykdyti jo nurodymus.

Zanas Boden~s (15301596 m.)

"Sesios knygos apie valstybe"

Ispletojo suverenios valdzios teorija. Pasak jo, karalius turi buti virsesnis uz visas besivarzancias politines grupuotes ir tapti nacionalines vienybes centru. Monarcho valdzios pranasumas tas, kad valdzios vieta ir saltinis yra labai aiskus, auksciausioji valdzia nera padalyta, ir tai leidzia isvengti nepageidaujamu reiskiniu. Auksciausi'!j,! valdzia (suvereniteta) iskele kaip esmin] valstybes principa,

Tomas Hobsas (15581679 m.)

.Leviatanas "

Jis sukure valstybes kaip visuornenes sutarties teorija, nes norint isvengti "visq karo su visais" reikia [steigti zrnonil! santykius reguliuojancia valdzia (Leviatana - legendin] juru slibina), kurios visi bijotu. Vienintele tinkama valdymo forma laike absoliutine monarchija.

Dzonas Lokas (16321704 m.)

"Du traktatai apie valdyma"

Savo darbe jis pateisino revoliucija ir sukure tautos suvereniteto teorija. Teige, kad valstybes ir valdzios pagrindas yra zrnoniq bendruomene, Valdzia is principo yra ribota ir turi atsiskaityti j'l isrinkusiai zmoniu bendruomenei. [eigu valdzia pazeidzia si [pareigojima, liaudis turi teise rengti revoliucija, teise pries intis tironijai ir isrinkti nauja valdzia.

â&#x20AC;˘â&#x20AC;˘".';c"".,,~,

..â&#x20AC;˘.

~~i:r~

. 156

157 II)

Ii'

Politiniu doktrinu klasifikacijos

Politines doktrinos

Doktrina

[os kiirejai

Liberalizmas

rÂť. Lokas,

Svarbiausia

Doktrinos esme

vertybe Laisve

Pasisakoma uz asmens ir verslo laisve, skelbiama, kad zmones is prigimties yra lygus ir laisvi, jq negalima suvarzyti ar apriboti. Taciau kiekvienas zmogus yra ir visiskai atsakingas pats uz save ir uz tai, kad naudodamasis savo laisve netrukdytu to daryti kitiems. Valstybes paskirtis yra sudaryti tam salygas (iskeltas principas: "Laissez faire!" - .Leisti veikti!"), valstybei numatytas "naktinio sargo" vaidmuo.

Tradicija

Pasisakoma uz tradiciju laikyrnasi, uz zmoniq nusistovejusiu tarpusavio rysiq issaugojima ir puoselejima, uz atsargu ir apgalvota reforrnu igyvendinima, nes nusistovejusias zmoniq gyvenimo strukturas galima greitai sugriauti, taciau greitai sukurti nauju niekada nepavyksta. Valstybes valdzia turi aktyviai dalyvauti visuornenes gyvenime, rupintis visais visuomenes reikalais ir gerove.

rÂť, Stiuartas,

rÂť. S. Milis, A. Smitas

i I I

Konservatizmas

Socializmas

E. Berkas

K. Marksas, F. Engelsas

Socialine lygybe ir teisingumas

158

schemos

Politinis spektras

Politinis ratas

Pagal puoselejamas vertybes politines doktrinos ir joms atstovaujancios politines partijos yra isdestornos vienoje linijoje. Tradicinis politinis spektras susideda is "kairiqjq", "desiniqiq", "centro" doktrinu ir joms atstovaujanCiq politiniu partiju.

Politiniu doktrinu klasifikacijos schema susideda is dviejq asiq ir atitinkamai keturiu poliq, Horizontalioji politinio rato asis - tai laisves ir lygybes asis, 0 vertikalioji - tai diktaturos ir demokratijos asis.

Teigiama, kad visuomene yra sudaryta is dvieju pagrindiniu socialiniu grupiu (klasiu), kurios skiriasi savo ekonomine padetimi, t. y. is burzuazijos ir samdomu darbininku: pasisakoma uz socialine lygybe ir teisinguma, ne tik reglamentuotus [statymais, bet praktiskai igyvendintus (neturtingosios klases naudai suvienodinti siq dvieju klasiu padet], perskirstyti turta).

159 .:JI

Rinkimu cenzai

LYGINAMOJI POLITIKA: PILIECIV DALYVAVIMAS

Rinkimu sudedamosios Dalys ir etapai

dalys ir etapai

Cenzai

Esme

Amziaus

Rinkimu teise suteikiama tik sulaukusiems tam tikro amziaus pilieciams (taikomas ir dabar).

Pavadinimai

Biidingi bruozai

Lyties

Rinkimu teises nustatymas

Nustatoma, kas turi aktyviaja (teise rinkti) ir kas pasyviaja (teise buti isrinktam) rinkimu teises, apibreziami rinkimu cenzai.

Rinkimu teise suteikiama tik vyrams, remiantis nuo seno gyvuojanciu darbo ir funkciju pasidalijimu tarp vyrq ir moteru (anksCiausiai rinkimu teise moterys gavo Naujojoje Zelandijoje 1893 m.).

Turto

Valstybes teritorijos padalijimas i rinkimu apygardas

Rinkimu apygarda - tai valstybes teritorijos dalis, kurioje gali buti skaiciuojami ir sumuojami rinkeju balsai. [i, kad patogiau butu balsuoti, dalijama i rinkimu apylinkes.

Reikalavimas, kad rinkejas turetu nustatytos vertes turta arba jo mokesciai valstybei butu ne mazesni uz nustatytuosius. Teigta, kad turtingi zmones yra labiau suinteresuoti, geba protingai tvarkyti valstybes reikalus; nuo valstybes geroves priklauso tai, ar jie sugebes issaugoti savo turta.

Issilavinimo

III

Rinkeju sarasu sudarymas

Tam paciam asmeniui neleidiiama balsuoti kitose apygardose, kad butu galima kontroliuoti balsavusiu rinkeju skaiciu ir isvengti apgauliu.

Reikalavimas, kad rinkejas turetu nustatyto lygio issilavinima (pvz., moketu valstybine kalba ir ismanytu pagrindinius valstybes Konstitucijos teiginius).

Seslumo IV

Kandidatu iskelimas ir registravimas

[vairiose valstybese kandidatai keliami pagal nustatytas taisykles. Dazniausiai tai padaryti gali politines partijos, organizacijos, patys asmenys. Kad nebutu iskeliama per daug kandidatu, reikalaujama surinkti tam tikra skaiciu kandidata remianciq pilieciu parasu,

Reikalavimas tam tikra laika iSgyventi arba valstybes teritorijoje, arba rinkimu apygardoje (kad rinkimuose nedalyvautu atsitiktiniai zmones).

VII

Kampanija pries rinkimus

Balsavimas

Rezultatu sumavimas ir mandatu suteikimas

Tai laikas nuo kandidatu iskelimo ir registracijos pabaigos iki paskirtos rinkimu dienos, kai kandidatas ir jo remejai agituoja ir [tikineja rinkejus balsuoti uz reklamuojama kandidata. Jis vyksta is anksto nustatyta diena, kai kiekvienas rinkejas asmeniskai atvyksta i rinkimu apylinke, , kur jam turi buti sudarytos salygos slaptai uzpildytl rinkimq biuleteni. Apygardose balsavimo rezultatai yra susumuojami pagal is anksto nustatyta balsu skaiciavimo ir laimejusio kandidato nustatymo sistema. Laimejes kandidatas gauna mandata (igaliojimus ir teise eitl tas pareigas, del kuriq kovojo).

160

Rinkimu sistemos Daugumos atstovavimo (mazoritarlne) - DA

Proporcingo atstovavimo - PA

Esme

Pagrista daugumos principu, nes isrenkamas tas kandidatas, kuris gauna daugiausia balsq,

Mandatai paskirstomi maternatiskai tiksliai tarp politiniu partiju proporcingai gautu balsu skaiciui,

Variantai

â&#x20AC;˘ Paprastosios daugumos sistema (kai kandidatui uztenka Iaimeti paprasta apygardos rinkeju balsu daugurna): â&#x20AC;˘ absoliuciosios daugumos sistema (kai kandidatui reikia surinkti absoliucia rinkeju balsu dauguma - 50 proc. + 1 balsas).

â&#x20AC;˘ Rinkimu kvotos metodas (kai nustatoma rinkimu kvota - toks balsu skaicius, kurio uztenka vienam mandatui gauti): â&#x20AC;˘ V. d' Hondto arba daliklio metodas (kai uz kiekvienos partijos kandidatus gautu balsu skaicius dalijamas is 1, paskui is 2, is 3, is 4 ir t. t. ir atrenkami didziausi dalmenys).

161

Rinkimu sistemu pranasumai Rinkimu sistema DA

ir trukumai Dvipartine sistema

Pranasumai

Trtikumai

Politines jegas skatina vengti tarpusavio nesutarimu ir jungtis idvi pagrindines partijas; dvieju partiju konkurencija skatina kiekviena is jq nuolat atnaujinti savo program'} ir prisitaikyti prie rinkeju reikmiq.

Taikant daugumos principa, net ir maza persvar'} gav<:skandidatas laimi rinkimus ir gauna mandata, daug rinkeju balsu nedaro [takos rinkimu rezultatams; daugiau balsu salyje gavusi partija gali tureti maziau vietu parlamente (nes apygardose laimima [vairia persvara); sistema nepalanki tautinems mazumoms ir mazoms partijoms.

[taka rinkimq rezultatams daro daugiau rinkeju balsu, savo atstovus gali tureti ir mazumos bei mazes partijos.

Balsuojama ne uz konkretu asmen], 0 uz partija, daugeja partiju, skatinamas stambiu partiju skaidymasis imazesnes; silpninama partiju atsakornybe savo rinkejams.

,,: Interesu grupes

PA ,

Interesu grupes

Esme ir atsiradimo

Anonimines

Grupes, kurios nera labai organizuotos, neturi ryskiu lyderiu, susiformuoja spontaniskai ir trumpai gyvuoja (atsiranda del zmoniq nusivylimo).

Budinga besivystancioms salims, bet gali atsirasti ir kitur (pvz., studentai 1968 m. Prancuzijoje sukele neramumus; zydai buvusioje SSRS;musulmonu fundamentalistai Irane ir kt.).

Patys primityviausi: masines demonstracijos, grasinimai susidoroti jega ar net jos panaudojimas.

Neasocijuotos

Grupes, kurios neturi jokios formalios organizacijos ir aktyviai nedalyvauja politikoje, joms priklauso zmones, turintys vienodus interesus.

[vairios gentys, tautines mazumos, religines grupes, [vainis socialiniai sluoksniai; budingos atsilikusiems krastams (pvz., cigonai Rytu Europoje; juodaodziai JAV; nelieciamieji Indijoje).

Aktyviau neveikia, bet kelia socialiniu konfliktu gresme savo buvimu.

Grupes, kurios susiformuoja ir atsiranda pacioje vyriausybeje, [vairiose tarnybose, institucijose, kad padetu vyriausybei [gyvendinti jau priimtus sprendimus.

Kariuomene, valdininkai, mokslo ir mokymo [staigos, moksliniai institutai; sios institucijos ypac [takingos besivystanciose salyse (Lotynu Amerikoje), taip pat buvusioje SSRS ir socialistinese salyse.

Veikia politin] prace '}. stengiasi savo naudai isnalldoti valstybc s valdymo sist .mos pranasurnus if

~ :

I Partiju tipai Tipizavimo kriterijai

Partiju tipai

• Pagal veikimo salygas, • pagal ideologines nuostatas; • pagal veikimo bud'}.

• Legalios, nelegalios; • liberalios, socialistines, konservatyvios; • radikaliosios, nuosaikiosios, konservatyviosios.

Pagrindiniu Partines sistemos Daugiapartine sistema

partiniu sistemu pranasumai

priezastys

ir triikumai

Pranasumai

Triikumai

Rinkejai turi dideles pasirinkimo galimybes.

Nuolat kyla gresme, kad vyriausybe istiks krize: neproporcingai padideja smulkiu partiju vaidmuo, iskyla "politines prekybos" (postu dalijimosi) gresme.

Institucines

',1

.'.,

162

Uztikrinamas vyriausybes Rinkejai turi mazesnes pasirinkistabilumas; rinkejai turi mo galimybes; partiju programos galimybe per artimiausius buna nuosaikios, nes norima itikti rinkimus pasalinti praradusia . kuo daugiau zmoniu. pasitikejima partija is valdZios; politinerns partijoms tenka didesne atsakomybe, jos labiau pas'irengusios valdyti valstybe.

Kas jas dazniausiai sudaro ir kur jos atsiranda

Veikimo biidai

".,"

galimybc .

163 II

"7'

~;.~;c_,

.;b

Asocijuotos

Laisvai susikurusios ir gerai organizuotos grupes, kurios siekia paveikti vyriausybes politika, atstovauja ir gin a savo interesus.

Labiausiai reiskiasi issivysciusiose ir stabiliose dernokratinese valstybese (profsajungos, vers- Iininku susivienijimai, intelektualu profesines asociacijos, zerndirbiu grupes, judejimai ui taika ir nusiginklavima, ialil!il! sajudziai).

J os veikia

per p~rtij as, ju finansavima, be to, jos daro intelektualini poveik].

Ekonominis spaudimas

Kai interesu grupes susijusios su gyvybiskai svarbiais valstybei ekonomikos sektoriais.

Daro vyriausybei [taka, kad si padetu igyvendintt jq interesus (pvz., rysininkai, transportininkai, verslininkai).

Ziniasklaldos kampanijos

Kai interesu grupe yra stipri ir [takings (pvz., verslo, institucines interesu grupes).

Siekia paveikti vid'!j'} nuomone, 0 per j'} ir vyriausybe.

Svarbios informacijos kontrole

Tuo gali pasinaudoti ir nedideles interesu grupes, jei tik iino svarbios valstybei informacijos.

Veikia per ekspertus, kurie konsultuoja vyriausybe (ypac specifiniais klausimais, kurie susije su atomine energetika ar gynyba).

Iegos panaudojimas ir terorizmas

Kai interesu grupe buna isnaudojusi visas kitas politinio veikimo galimybes arba kai jai kitokie veikimo budai yra neprieinami.

Naudoja prievarta ir spontaniskai, ir pagal suderinta plan'} (pvz., Raudonosios brigados Italijoje).

i,f'

(:i

Interesu grupiu ir vyriausybes saveikos formos "

Pliuralizmas

Korporatyvizmas

Tai - interesu grupiu ir vyriausybes saveikos sistema, kai visi [vairiausiu interesu pilieciai gali laisvai telktis ir tarpusavyje konkuruoti del [takos vyriausybei, kuriai [taka gali daryti visos interesu grupes, bet vyriausybe savo nuoziura sprendzia, kiek ir ikokiu interesu grupiu spaudima atsizvelgti.

Tai - interesu grupiu ir vyriausybes saveikos sistema, kai vyriausybe ne tik gali, bet ir privalo atsizvelgti i interesu grupiu reikalavimus ir pozicija vienu ar kitu politikos klausimu. Tuomet dazniausiai politiniai sprendimai priimami kompromiso budu,

Gali gyvuoti tik demokratinese

Galimas ir dernokratinese (pvz., Svedijoje), ir diktaturinese salyse (pvz., B. Musolinio valdytoje Italijoje 1922-1944 m.).

salyse.

Interesu grupiu veikimo pliuralizmo Kada palankus

Kaip pasireiskia

Rinkimu kampanijos

Kai interesu grupes turi daug nariu ir artimai bendrauja su politinemis partijomis arba disponuoja didelernis finansinemis lesomis.

Per rinkimus interesu grupes randa budu, kaip skatinti rinkejus balsuoti ui norima kandidata, skiria lesq agitacijai pries rinkimus ir reklamal,

~,r:'

1'1

Korporatyvizmas Pranasumai o Vyriausybe, rengdama [statymu projektus, privalo atsiivelgti ir iinteresu grupiu nuomon~; o padideja nedideliu interesu grupiu galimybes,

salygomis budai

Veikimo biidai

164

o bet kuri interesu grupe vyriausybei gali daryti bent jau nedidele [taka,

o nebera poreikio imtis pavojingu visai visuomenei politines kovos metodu:

Triikumai o Vyriausybes politika gali buti labai suvarzyta ir priklausyti nuo [vairiausiu interesu grupiu, o kartais kiekviena interesu grupe ima per daug reikalauti, kad butq patenkinti jl! interesai neatsizvelgiant ikitq grupiu interesus; o interesu grupiu kategoriskumas It" uzsispyrimas gali sukelti pavojL!vtsos sistemos stabilumui; o nedernokratinese salysel orporatyvizmas gali tapti vyriausybcs [ranklu kontroliuojant ir papildomai r rlum .ntuojant visuomene gyvenimn.

.!j''l' ~

t1~"!

11~1

o suinteresuotiems zmonems sudaromos salygos burtis ir aktyviai dalyvauti tvarkant visuomenes bendruosius reikalus,

IÂˇ

165

.â&#x20AC;˘â&#x20AC;˘*,:::::

LYGINAMOJI POLITIKA: VALDZIOS INSTITUCIJOS

Konstituciju

rusys

Rasytines

Nerasytines

Tai vientisi isskirtiniai dokumentai, reglamentuojantys visas svarbiausias valstybes gyvenimo sritis; atsirado naujaisiais laikais. Pirmosios konstitucijos: a) JAV Konstitucija (1787 m. rugsejo 17 d.): b) Lenkijos ir Lietuvos valstybes Konstitucija (1791 m. geguzes 3 d.); c) Prancuzijos Konstitucija (1791 m. rugsejo 13 d.).

Kai salyje nera bendro pagrindinio dokumento, o konstitucijos vaidmen] atlieka keletas svarbiausiu parlamento [statymu, pvz., Didziojoje Britanijoje tai: a) Didzioji Iaisviq chartija (1215 m.): b) Teisiu bilis (1689 m.) ir t. t.

Valdzios kornpetenciju

rusys

Isvestine (atrlbutyvine)

Pagrmdine

Tai tokia kompetencija, kurios turin] sudaro aiskiai ir tiksliai isvardytos ir nurodytos funkcijos, jas vienas valdzios organas patiki ir perduoda kitam valdzios organui.

Tai tokia kompetencija, kurios funkcijos nera grieztai ir aiskiai apibreztos, 0 ju turinys - visa tai, kas neieina i isvestines kompetencijos apibrezima.

Valstybines valdzios riisys Legislatyvine valdiia

Egzekutyvine valdzta

Tai [statymu leidziamoji valdzia dabar j'l vykdo parlamentai.

Tai [statymu vykdomoji valdzia - dabar j'l vykdo valstybiu vadovai ir ministru kabinetal,

166

Valstybes sandaros formos Kiti valstybiq susiviertijimai (konfederacija, sandrauga irpan.)

Unitarine valstybe

Federacine valstybe

Vientisa valstybe

Tai jungtine valstybe, susidedanti is keliu daliu, joje yra bendras centras, kuriam paklusta visi federadjos nariai.

Tai tarpvalstybinis junginys, kuris pagristas si jungin] sudaranciu valstybiu susitarimu. Cia centrine valdzia nera auksciau valstybiu, konfederacijos dalyviu, nepakeicia jq, 0 yra kuriama tik konkretiems tikslams [gyvendinu.

Unitarines valstybes centrui priklauso pagrindine kornpetencija, 0 vietiniams valdzios organams - isvestine.

Federacijos centras turi Isvestine kompetencij'l, 0 valstybe sudarantys nariai - pagrindine.

Konfederacijos centras naudojasi isvestine kompetencija, 0 konfederacijos dalyviai - pagrindine.

Kompetencij'l priskiria unitannes valstybes centrine valdzia.

Kompetencija priskiria federacijos centrine valdzia.

Kompetencij'l priskiria konfederacijos dalyviai.

Australija, Brazilija, Indija, JAY,

ES, NVS ir kt.

'.':

f !(

Alzyras, Danija, Didzioji Britanija, Estija, Izraelis, Japonija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Norvegija, Olandija, Prancuzija, Turkija ir kt.

Iungtiniai Arabu Emyratai, Kanada, Malaizija, Meksika, Nigerija, Tanzanija, Venesuela, VFR ir kt.

167

Auksciausieji valstybes valdymo organai

Parlamentu

struktiiros

Parlamentas

Valstybes vadovas

Ministru kabinetas

Vieneriu rumu

Dveju rumu

Tai valdzios organas, turin tis [statymu leidimo galia ir sudarytas is rinkitnus laimejusiu tautos atstovu.

Tai auksciausias valstybes pareigunas, valstybes reprezentantas.

Tai auksciausias valstybes valdymo organas, susidedantis is ministru.

• Seimas - Lietuvoje, Latvijoje; • Kongresas - JAV; • Altingas - Islandijoje; • Folketingas - Danijoje; • Stortingas - ~ol:"vegijoje; • Riksdagas - Svedijoje; • Parlamentas - VFR; • Valstybes susiril)kimas Estijoje; • Liaudies susirinkimas Bulgarijoje; • Skupscina - Makedonijoje; • Lantagas - Lichtensteine.

• Prezidentas (Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Rusija, JAV,Austrija, Prancuzija, Indija ir t. t.): • monarch as: karalius (Ispanija, Didzioji Britanija, Svedija, Belgija, Danija ir t. t.); sultonas (Omanas, Brunejus ir kt.), emyras (Bahreinas, Kataras, Kuveitas ir kt.), kunigaikstis (Lichtensteinas).

• Vyriausybe (Lietuva): • Ministru kabinetas (Didzioji Britanija, Iaponija irt. t.): • Ministru taryba (buvusioje SSRS); • Administracija (JAV).

Lietuva - Seimas; Latvija - Seimas; Estija - Valstybes susirinkimas, Danija - Polketingas: Svedija - Riksdagas; Suomija - Eduskunta; Graikija - Deputatu riimai; Portugalija - Respublikos susirinkimas; Islandija - Altingas.

Airija - Parlamentas (Atstovu rumai if Senatas); Austrija - Federacinis susirinkimas (Nacionaline taryba ir Federacine taryba); Belgija - Parlamentas (Atstovu rumai ir Senatas): Didzioji Britanija - Parlamentas (Bendruomeniu riimai ir Lordu rumai): Ispanija - Kortesai (Deputatu kongresas ir Senatas); Italija - Parlamentas (Deputatu riimai ir Respublikos senatas); Norvegija - Stortingas (Odelstingas ir Lagtingas), Olandija - Generaliniai luomai (Antrieji rumai ir Pirmieji rumai); Pranciizija - Parlamentas (Nacionalinis susirinkimas ir Senatas): Sveicarija - Sajunginis susirinkimas (Nacijos taryba ir Kantonu taryba), VFR - Parlamentas (Bundestagas ir Bundesratas); Lenkija - Tautos susirinkimas (Seimas ir Senatas).

Didziosios Britanijos parlamento Lordu rumai

( ~ vh.r;\

'&c" )

Valstybes valdymo formos

struktura

Bendruomeniu rumai

( £"~:.

Sudaro aristokratiska pero titula turintys zmones, gav~ H is karaliaus arba paveldeje, ir 16 Skotijos bei 15 Airijos isrinktu perq (is viso apie 800 zmoniu).

Sudaro 651 tautos atstovas, kuriuos isrenka pilieciai pagal paprastosios daugumos atstovavimo (DA) sistema.

Gali sulaikyti priirntu [statymu [sigaliojima vieneriems rnetarns, atlieka teismo funkcijas (yra aukSCiausia apeliacine teismo instancija).

Leidzia istatymus, kontroliuoja finansus, Ministru kabineta, diskutuoja politikos klausimais.

Vadovas - lordas kancleris.

Vadovas - rumu pirmininkas.

168

Valdymo formos Parlamentine respublika

Pranasumai

Trukumai

• Valstybes valdzia yra bendra, sutelkta viename centre (parlamente ir ministru kabinete), todel valdanciajai partijai lengva [gyvendinti savo politikos uzdavinius; • politika tampa veiksmingesne, • aisku, kas atsakingas uz politika ir priimamus sprendimus; • partijos priverstos laikytis priesrinkiminiu pazadu.

• Daznai kyla vyriausybes kriziq (jei vyriausybes koalicines); • nukencia politine mazuma, n s nera budu, kaip pazab ti dau 1Imos valdzia.

169

Lietuvos Respublikos auksciausiosios Prezidentine respublika

• Uztikrinamas nuolatinis ir aiskus vadovavimas valstybes politikai; • iSvengiama vyriausybes nestabilumo ir kriziu; • prezidentuj, kaip valstybes administracijos vadovui, valstybes vadovo pareigos palengvina valstybes valdyma,

JAV auksciausiosios Istatymu Ieidziamoji valdzia

Kongresas Senatas

Atstovu rurnai

Sudaro senatoriai

Sudaro kongreso nariai

100 zmoniu

435 imones

Tai valstijq atstovybe

Tai pilieciu atstovybe

Vadovas viceprezidentas

Vadovas pirmininkas

• Sunku nustatyti vieno ar kito politiko atsakornybes laipsn]: • mazeja rinkimu reiksme, nes rinkejams nebeaisku, kas atsakingas uz vykdoma politika, • politikai per daug zada per rinkimus; • kai valstybes ir ministru kabineto vadovo pareigos suteikiamos tam paciam asmeniui, gali sumenkti jo autoritetas (jei nesiseka igyvendinti politiniu [sipareigojimq) .

valdzios institucijos

Vykdomoji valdzia

Administracija

JAV Auksciausiasis teismas

Renkamas 4 metams, ne daugiau kaip 2 kadencijoms is eiles; turi buti gimes JAV,ne jaunesnis kaip 35 m., isgyvenes JAV ne maziau kaip 14 metu, renka pilieciai netiesioginiais rinkimais pagal paprastosios DA sistema.

Sudaro centrines zinybos, vadinamos departamentais.

Sudaro 9 teisejai, juos skiria prezidentas su Senato sutikimu iki gyvos galvos; jie tikrina, ar salyje priimami istatymai atitinka Konstitucija, taip patyra auksciausioji kasacine ir apeliacine instancija.

170

Seimas

Prezidentas

Vyriausybe

Konstitudnis

Ii sudaro 141 narys, renkamas visuotiniu balsavimu 4 metams pagal paprastqjq DA ir PA rinkimu sistemas. Seimo nariu gali biiti Lietuvos Respublikos pilietis, sulaukes 21 metu.

Renkamas 5 metams pagal DA rinkimu sistema ne daugiau kaip '" kadencijoms is eiles, Juo gali buti Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilrne, ne maziau kaip 3 paskutiniuosius metus gyven~s Lietuvoje, sulaukes 40 metu,

Jq sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai, kuriuos skiria ir atleidzia Ministro Pirmininko teikimu Lietuvos Respublikos Prezidentas, 0 Ministra Pirmininka Seimo pritarimu skiria ir atleidzia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Sudaro 9 teisejai, skiriami 9 metams ir tik vienai kadencijai. Kas treji metai sis teismas atnaujinamas vienu trecdaliu. Po 3 kandidatus i teisejus skiria Seimas is kandidatu, kuriuos pateikia Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Auksciausiojo Teismo Pirmininkas.

Teismine valdzia

Prezidentas

valdzios institucijos

171

Teismas

Auksciausiu Lietuvos Respublikos pareigunu

[galiojimu panaikinimas

Seimonario

Prezidento

• Kai baigiasi [galiojimu laikas arba susirenka ipirrnaj] posed] pirmalaikiuose rinkimuose isrinktas Seimas; • kai Seimo narys mirsta; • kai atsistatydina; • kai teismas pripazista it neveiksniu; • kai Seimas panaikina parlamentaro mandata apkaltos proceso tvarka, • kai rinkimai prlpazistami negaliojanciais arba siurksciai pazeidziamas rinkimu [statymas: • kai pereina dirbti kitur arba neatsisako darbo, kurio negali suderinti su Seimo nario pareigomis; • kai netenka Lietuvos Respublikos pilietybes.

• Kai baigiasi laikas, kuriam Prezidentas buvo isrinktas, • kai [vyksta pirmalaikiai Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai; • kai Prezidentas atsistatydina is pareigu, • kai Lietuvos Respublikos Prezidentas mirsta, • kai Seimas it pasalina is pareigu apkaltos proceso tvarka, • kai Seimas, atsiivelgdamas i Konstitucinio Teismo isvada, 3/5 visu Seimo nariu balsu dauguma priima nutarima, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas del sveikatos negali eiti savo pareigu.

172

Konstitucinio Teismo teisejo

• Kai pasibaigia [galiojimu laikas, • kai Konstitucinio Teismo teisejas mirsta, • kai jis atsistatydina; • negali eiti savo pareigu del sveikatos, • Seimas it pasalina is pareigu apkaltos proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos Seimo ir Prezidento Seimo • Leidzia istatymus, • svarsto ir priima Konstitucijos pataisas, • priima nutarimus del referendumu, • skiria Prezidento rinkimu data; • steigia [statymu nustatytas valstybines institucijas; • pritaria arba nepritaria Lietuvos Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatiirai; • svarsto Ministro Pirmininko pateikta Vyriausybes programa, • priziun Vyriausybes veikla: • steigia arba naikina Lietuvos Respublikos ministerijas; • skiria Konstitucinio Teismo teisejus, Auksciausiojo Teismo teisejus ir siq teismu pirmininkus, • skiria ir atleidzia valstybes kontrolieriu, Lietuvos banko valdybos pirmininka: • skiria savivaldybiu tarybu rinkimu data, • sudaro Vyriausiaja rinkimu komisija ir keicia jos sudeti, • tvirtina valstybes biudzeta; • nustato valstybes mokescius; • ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis; • nustato Lietuvos Respublikos administracin] suskirstyma, • steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus, • leidzia amnestijos aktus; • jveda tiesiogin] valdyma, karo ir nepaprastaja padet], skelbia mobilizacija,

prerogatyvos

Prezidento • Sprendzia pagrindinius Lietuvos Respublikos uzsienio politikos klausirnus; • pasiraso Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis; • Vyriausybes teikimu skiria arba atsaukia diplomatinius atstovus, teikia auksciausius diplomatinius rangus; • Seimo pritarimu skiria Ministra Pirrnininka ir paveda jam sudaryti Vyriausybe: • Seimo pritarimu atleidzia Ministra Pirrnininka: • priima Vyriausybes grazinamus igaliojimus: • priima Vyriausybes ir ministru atsistatydinima: • Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidzia ministrus; • teikia Seimui Auksciausiojo Teismo teiseju kandidaturas, skiria Apeliacinio teismo teisejus, • teikia Seimui triju Konstitucinio Teismo teiseju, valstybes kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidaturas, • skelbia Seimo rinkimu data, • skaito metinius pranesimus Seime apie padet] Lietuvoje; • Seimo pritarimu skiria ir atl idiia kariuomenes vada ir saugumo tarnyl os vadova, • teikia Lietuvos Respublikos pili 'tyh\' ir skiria valstybinius apdovnnojlmus: • teikia malone nutcisrl sl 'I11Si • [statymo nustaryta tvarkn skelbtn Ill' paprastaja padet], ir tal pat -Ikin tvlftlntl Seimui.

173

Valstybes administracijos

Vvriausybes politikos [gyvendinimo

Civilme administracija

Polidja

Armija

Susideda is socialines apsaugos, vidaus ir uzsienio reikalu, finansu, svietimo, rysiq ir daugelio kitu ministerijq bei Zinybq, turinCiq atitinkamus zemesniuosius valdymo organ us, valdininkq ir tarnautoju.

Tai ypatinga administracijos dalis, turinti specialu statuta ir vidine hierarchija, jos uzdavinys - uztikrinti vidcVq tvarka ir valstybes pilieciu saugumq.

[i privalo uztikrinti

~~~"i ~'1--1~PI..-.

\f ""'-" I

rusys

valstybes saugumq, turi buti pasirengusi atremti galima kitu valstybiu agresija, demokratinese salyse vykdo tik civilines vyriausybes nurodymus.

organizavimo

budai

Biidingi bruozai

Triikumai

Sinekilrq sistema

Valstybes administracijoje perkamos tarnybos vietos, siekiant gauti nuolatines pajamas (atsirado Europoje viduramziais).

Nekontroliuojamas busimq valdininku pasirengimo lygis ir jq tinkamumas darbui.

"Grobio daliji-

Valstybes adrninistracijoje tarnybos vietos skiriarnos lairnejusio rinkirnus kandidato pagalbininkarns (atsirado JAVXVIII a. pab.-XIX a. pr.).

Nekontroliuojamas busimq valdininku pasirengimo lygis ir jq tinkamumas darbui.

Tai toks valstybes administracijos organizavimo budas, kai: • sukuriama griezta hierarchine sistema; • grieZtai apibreziamos valdininku funkcijos ir nustatomi instrukciju ir statutu standartai; • valstybes administracijoje tarnybos vietos uzimamos pagal pasirengima dirbti numatoma darba (atsirado Vokietijoje XIX a. pab.).

Valdininku galimybes yra ribotos lanksciai spresti netiketai iskilusias problemas.

mo" sistema

Biurokratine sistema

ir paskirstymas

Valstybes biudzetas sudaromas is: • pridetines vertes mokescio (PVM); • akcizo; • fiziniu asmenu pajamu mokescio, • juridiniu asmenu pajamu mokescio, • [moniu ir organizaciju nekilnojarnojo turto rnokescio: • zemes mokescio; • mokescio uz valstybinius gamtos isteklius: • naftos ir duju istekliu mokescio: • rnokescio uz gamtos tersima, • konsulinio mokescio: • zyminio mokescio: • prekyvieciu mokescio: • privalomojo sveikatos draudimo [moku ir kt.

,~\u\A~"'-

Valstybes administracijos Organizavimo biidai

Lesq surinkimas

budai

Visuomenes gyvenimo reglamentavimas ir reguliavimas

Tiesioginiq visuomenes reikalu administravimas irvaldymas

Vyriausybe nustato visuomenei normas, istatymus, pvz.: • baudziarnosios atsakomybes: • prekybos; • cenzuros, • ekologijos; • eismo; • sanitarijos ir t. t. Vyriausybe visuomenes nariams Ieidzia viska, isskyrus nurodytus atvejus, uztikrina, kad siq normq butu laikomasi.

Vyriausybe imasi tiesiogiai vadovauti visuomenes reikalarns, kai paskiri asmenys ar institucijos nepajegia spresti problemu (pvz., [veda tiesiogini valdyma tarn tikram regionui) arba tiesiogiai valdo tarn tikras sritis, kuriu negalima patiketi privacioms ar kitokioms strukturoms (pvz., vadovauja uzsienio politikai, diplomatarns, salies gynybai ir sienu apsaugai, is dalies svietimui, socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai, draudimo [monems).

Valstybiu tipai pagal vyriausybiu vadovavimo visuomenes

174 ,

reikalams laipsn]

Minimali valstybe

Maksimali valstybe

Tai tokia valstybe, kurioje vyriausybe is principo nesikisa ivisuomeneje vykstancius procesus, ji leidzia istatymus ir uztikrina, kad ju butu laikomasi: tokioje valstybeje vadovaujamasi principu: "Leidziama viskas, isskyrus tai, ka draudzia [statymas."

Tai tokia valstybe, kuriojc vyriausyb \ kontroliuoja ir reglamcntuoja ViSllS I isimties zmoniq gyv nimo srlllsj joje vadovaujarnasi prln lpu. "I),'nil dziama viskas, isskyrlls Illl, ku I • d~1\ istatymas. "

175

Teises aktai ir jq sistema Pagrindiniai

[statymai

Paprastieji

[statymai

TARPTAUTINE POLITIKA Pojstatyminiai

aktai

Diplomatines • Konstitucija; • Konstituciniai [statymai: • Seimo ratifikuotos tarptautines sutartys; • kodifikuoti [statymai (pvz., civilinis kodeksas).

Skirti jgyvendinti Pagrindiniu [statymu nuostatas.

• Nutarimai; • sprendimai; • dekretai; • potvarkiai; • [sakymai.

Diplomatines

Kas budinga jq [gyvendtnimui

Saugumo ir gynybos politika

[i tvarkoma ir reguliuojama tik vyriausybes, kuri remiasi [statymais (pvz., reguliuojanCiais pilieciu karine prievole) ir tiesioginiu administravimu (rupinasi specialistu rengimu ir islaikymu, valstybes biudzeto lesl} naudojimu) ir kt.

Ekonomine politika

Vyriausybe atlieka veiksmus, kuriais siekia vienaip ar kitaip, tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti ekonornika: reguliuoja rnaterialiniu vertybiu gamyba ir mainus, siekdama tam tikru politiniu tikslu, pagamintas gerybes paskirsto ir perskirsto (nacionalizuoja arba privatizuoja, valstybes lesas dotacijomis ir subsidijomis ismoka [monerns ar ukio sakoms, rinka reguliuoja muitais ir t. t.).

Finansu politika

Vyriausybe surenka valstybes lesas ibiudzeta ir skiria jas prioritetinerns politikos sritims vystyti.

Svietimo politika

Vyriausybes tikslas yra uztikrinti pakankama valstybes pilieCil}issilavinimo lyg], ji nesiekia monopolizuoti visu svietimo reikalu, bet rupinasi mokymo turiniu, programomis, pedagogl} rengimu ir ju kvalifikacijos lygiu.

Mokslo ir kulturos politika

Socialine ir sveikatos apsaugos politika

Siai sriciai ypac daug demesio skiria issivysciusios salys, ypac finansuojami fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai; kulturos raida ir remimas susije su kiekvienos tautos siekiu tureti savo valstybe, uztikrinti kuo palankesnes salygas tautos kulturai augti ir vystytis. Vyriausybes kartais prisiima atsakomybe uz savo pilieciu sveikatos apsaugq, rupinasi j\} gyvenamuoju plotu, senatves pensijomis, draudzia nuo nelaimingu atsitikimu. Valstybes pagal isgales patvirtina [vairias programas ir jas vykdo siems tikslams pasiekti.

176

tarnybos

Konsulines

tarnybos

Veikla

• Oficialiai atstovauja savo saliai; • stebi salies, kurioje veikia, politin] gyvenima ir nuolat rengia ataskaitas savo saliai, • uzmezga savo valstybei naudingus rysius: • veda tarpvalstybines derybas.

• Kitose salyse atstovauja savo valstybes organizaciju ir pilieciu ekonominiams, kulturiniams ir kitokiems interesams; • tvarko [vaziavimo isavo sal] reikalus; • globoja savo valstybes piliecius, nuolat gyvenanCius uzslenyje,

Pareigunu rangai

• Nepaprastasis ir [galiotasis ambasadorius; • nepaprastasis pasiuntinys ir igaliotasis ministras; • ministras rezidentas; • reikalu patiketinis, • atase.

• Generalinis konsulas; • konsulas; • vicekonsulas; • konsulinis agentas.

Vyriausybes politikos sritys Politikos sritys

ir konsulines tarnybos

Valstybiu sambnvio formos

Formos

Kas jiems biidinga

PavyzdZiai

1. Taika

Valstybes nenaudoja ar negrasina panaudoti ginkluotos jegos ir nevykdo viena pries kita kariniu veiksmu (kai valstybes viena nuo kitos yra atsiribojusios arba gerai sutaria, j\} interesai sutampa).

2.Izoliacija: a) autarkija (izoliacionizmas);

Valstybes neturi galimybiu arba netgi vengia bendrauti. Samoninga valstybes vyriausybes uzsienio politika, kuria siekiama kaip nors (politiskai, ekonomiskai ar kulturiskai) atsiriboti nuo kitu valstybiu.

AngliJn

177

Napol

II" Pr(lI1ClI)"I(1 (J1l() klll'lIN.

1l0V 18

(V-IV

Irt I

PI'.

1'.).

P '"

NATO pletra b) neutralitetas.

3. Iegq pusiausvyra:

a) paprastoji;

Tai tarptautinis teisinis valstybes statusas, kuris reiskia, kad ji atsisako dalyvauti kitu valstybiu karuose, 0 taikos metu sudaryti karinius blokus ar sajungas,

Kai yra 2 svarbiausi jegu centrai.

• Antante ir Trilype sajunga XX a. pr.; • NATO ir Varsuvos sutarties organizacija po Antrojo pasaulinio karo.

Kai veikia daugiau kaip 2 jegu centrai.

4. Kolektyvinis saugumas

Tam tikros valstybes [sipareigoja teikti savitarpio pagalba, jei kuri nors is kolektyvinio saugumo sistemos nariu taptu agresijos auka. Tam reikia, kad: • tarp sistema sudaranciu valstybiu butu susiklosciusi sudetingoji jegu pusiausvyra; • valstybes, sudarancios siC}sistema ir turincios daug daugiau jegu uz ta sios sistemos nar], kuris turi agresyviu tikslu, butu pasiruosusios duoti atkirti galimam agresoriui; • visos si,! sistema sudarancios valstybes butu [sitikinusios, kad tikrai gali buti [gyvendintos dvi pirmosios salygos.

• Formuojasi dabar (kai salys priklauso ivairioms tarptautinems organizacij oms).

Valstybes savo politikos tikslams [gyvendinti ar tarpusavio nesutarimams spresti naudoja ginkluotas pajegas,

• Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai; • zydq ir arabu karai; • Korejos karas; • Afganistano karas ir t. t.

178

Istojimo metai

Valstybes nares

1949 m.

Belgija, Danija, Didzioji Britanija, Islandija, Italija, JAV,Kanada, Liuksemburgas, Norvegija, Olandija, Portugalija, Prancuzija

1952 m.

Graikija, Turkija

1955 m.

VFR

1981 m.

Ispanija

1999 m.

Cekija, Lenkija, Vengrija

2004 m.

Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Slovakija, Slovenija, Rumunija

2008 m.

Albanija, Kroatija

I ~;

Tai toks stichiskai susiklostes arba politiku pastangomis sukurtas valstybiu sambuvis, kai vienu valstybiu galla ir [taka atsveria kitu valstybiu galia ir [taka, ir ne viena is jq nera pajegi arba suinteresuota tc}pusiausvyra suardyti.

b) sudetingoji.

5. Karas

• JAV Pirmojo pasaulinio karo pradzioje, • Lietuva pries Antraj] pasaulin] kara; • Sveicarija, Svedija, Ispanija per abu pasaulinius karus.

• Europa XVIII - XIX a.; • formuojasi po 1991 m.

JTO generaliniai

sekretoriai

Metai

Vardas, pavarde

Kilmes salis

1945-1953 m.

Triugve Li

Norvegija

1953-1961 m.

Dagas Harnarseldas

Svedija

1961-1971 m.

UTanas

Birma

1972-1981 m.

Kurtas Valdhaimas

Austrija

1982-1991 m.

Chavieras Peresas de Kueljaras

Peru

1992-1996 m.

Butrosas B. Galis

Egiptas

1996-2006 m.

Kofis Ananas

Gana

2007 m.

Pan GiMunas

Pietu Koreja

I!· 100,,"

I,~,·.~· " .•"

[!;;;,:;~.. ¢,

I:'"'.;'

179 I

1" ;;

~CF ~'.

Pagrindiniai Pagrindiniai JTO organai Generaline Asambleja

Saugumo Taryba

Ekonomine ir Socialine Taryba

Globos Taryba

JTO organai

JTO specializuotos

JI! funkcijos

Tai pagrindinis JTO organas, kuris susideda is visu JTO valstybiu nariu atstovu. [ame aptariami visi svarbiausi ir aktualiausi klausimai, rengiamos rekomendacijos valstybems narerns ir Saugumo Tarybai, taip pat priimamos rezoliucijos ir deklaracijos [vairiais pasaulio politikos klausimais. Atsakinga uz taikos ir saugumo pasaulyje issaugojima, jos sprendirnams privalo paklusti ir besalygiskai juos vykdyti visos JTO nares. [i gali priimti sprendima taikyti ivairaus pobudzio sankcijas pavoju kelianciai valstybei, pasiusti i konflikto zona JTO ginkluotasias pajegas - vadinamuosius "zydruosius salmus", Saugumo Taryba sudaro 15 valstybiu nariu, is jq 5 yra nuolatines (JAY,Didzioji Britanija, Prancuzija, Rusija ir Kinija), 0 10 nariu kas dveji metai renka Generaline Asambleja. Ji igyvendina ivairias programas ir projektus, kurie galetu padeti gerinti visa pasaulio zmoniu gyvenimo salygas, teikia rekomendacijas ir koordinuoja tarptautin] bendradarbiavima pasaulines prekybos, industrializacijos, gamtos istekliu naudojimo, zmogaus teisiu, demokratijos, moters padeties, socialines geroves, nusikaltimu isvengimo ir kitais klausimais. Skatina teritoriju, neseniai tapusiu savarankiskomis nuo metropoliju, politini, ekonomini ir socialin] progres~, rengia jas laipsniskai pereiti prie savivaldos ir nepriklausomybes,

Iji gali kreiptis

Tarptautinis Teisingumo Teismas (bustine Hagoje)

tik valstybes, jo sprendimai yra privalomi visoms JTO valstyberns narems; sprendimus jis gali priimti remdamasis tik tarptautine teise.

Sekretoriatas

Aptarnauja kitus JTO organus ir [gyvendina JTO politika pagal Generalines Asamblejos, Saugumo Tarybos ir kitu organq sprendimus. Jam vadovauja generalinis sekretorius, kur] 5 metams pagal Saugumo Tarybos rekomendacija skiria Generaline Asambleja.

Organizacijos pavadinimas

Lietuviskas pavadinimas

ILO

Tarptautine darbo organizacija

1919 m.

Zeneva

FAO

JT maisto ir zemes ukio organizacija

1945 m.

Roma

UNESCO

JT svietimo, mokslo ir kulturos organizacija

1946 m.

Paryzius

WHO

Pasauline sveikatos organizacija

1946m.

Zeneva

Pasaulio bankas: a) IBRD b) IDA c) IFC d) Daugiasaliq investiciju garantiju agentura

Tarptautinis rekonstrukcijos ir pletros bankas Tarptautine pletros asociacija Tarptautine finansu korporacija

1945m. 1960m. 1956m. 1988 m.

Vasingtonas

IMF

Tarptautinis valiutos fond as

1945 m.

Vasingtonas

ICAO

Tarptautine civilines aviacijos organizacija

1947 m.

Monrealis

UPU

Pasauline paste sajunga

1874m.

Bernas

ITU

Tarptautine telekomunikaciju organizacija

1865 m.

Zeneva

WMO

Pasauline meteorologu organizacija

1950m.

Zeneva

IMO

Tarptautine juru organizacija

1958 m.

L ndon

WIPO

Pasauline intelektines nuosavybes apsaugos organizacija

1970 In.

Tarptautinis zernes ukio pletros fondas

1977

UNIDO

JT pramones pletros organizacija

J98 m.

Vlcnu

WTO

Pasaulio prekybos organizacija

I ,r.:

'i,'11 'V\l

IAEA

Tarptautine atomines energijos agentura

1957 m,

IFAO

180

[staigos

181

[kurimo

metai

Bustine

" • • ,. ~··t!':

~f!'f:! IF;;;;>:· ••· ••

"!:!

....... JiH

n'V(1

111.

Rom \ I'

111.

'1111

r Svarbiausi tarptautiniai

teismai

Tarptautinis Teisingumo Teismas (bustine Hagoje) Veikia nuo 1922 m. Tai nuolat veikianti institucija, joje nustatyta kadencija dirba teisejai, jie issako rekomendacinio pobudzio nuomones ir vertinimus. Europos Zmogaus Teisiu Teismas Europos Teisingumo Teismas

Tarptautines

teises saltiniai ir sakos

Saltiniai

Sakes

o Tarptautiniai paprociai, o tarptautines sutartys; o bendrieji teises principai (pvz., negalima reikalauti is naujo spresti ta pacia byla, velesnis [statymas pakeicia ankstesniji) ir t. t.

Norrnos, reguliuojanCios valstybiu pripazinima, norrnos, nustatancios valstybiu sambuvio principus; o normos, nustatancios tarpvalstybiniu sutarciu sudarymo procedura bei ju galiojimo salygas, o norrnos, nustatancios uzsienieciu, zmoniu be pilietybes padet], zmogaus teisiu apsaug,! ir prieglobscio teikimo salygas, o tarptautine jurq teise: o tarptautine oro teise; o kosmines erdves teise: o diplomatine ir konsuline teise: o tarptautiniu organizaciju teise: o normos, reguliuojancios tarptautiniu gincu sprendima, o tarptautine humanitarine teise: â&#x20AC;˘ tarptautines teisines atsakomybes normos.

Transnacionaliniai (lot. trans - priesdelis, reiskiantis buvirna uz kieno nors ribu).

Tai tokie NTPV, kurie oficialiai neatstovauja jokiai valstybei, bet siekia savo tikslus jgyvendinti tarptautiniu mastu is karto keliose valstybese.

Tai Socialistu internacionalas, Europos liaudies partija, jvairios religines organizacijos (pvz., Romos katalikq baznycia), tarptautines korporacijos ("Coca Cola", "McDonald's") ir kt.

Supranacionaliniai (lot. supra - priesdelis, reiskiantis buvima auksciau ko nors).

Tai tokie dariniai, kuriuos ikuria valstybiu vyriausybes ir kurie jgauna steigeju igaliojimus tvarkyti kai kuriuos bendrus valstybiu reikalus. Tai tarptautines organizacijos.

Pasauline pasto sajunga, Tarptautine telekomunikaciju sajunga, Pasauline sveikatos organizacija, NATO, VSO, Europos Sajunga, [ungtinlu Tautq Organizacija ir t. t.

o o

Nevalstybiniai

tarptautines

politikos veikejai (NTPV)

NTPV

Iu esme

Kas sudaro

Subnacionaliniai (lot. sub - priesdelis, reiskiantis buvima po kuo nors, pavalduma).

Tai tokie NTPV, kurie daugiau dalyvauja ne tarptautineje, bet vidaus politikoje, taciau dalis jq veiklos vis delto perzengia valstybiu sienas.

Tai politines partijos, interesu gropes, valstybes valdzios institucijos, pavieniai asmenys.

182

',0

-~i

Tarptautines

politikos koncepcijos

Tarptautines

politikos

Svarbiausi

Jq nuostatos

tarptautines

koncepcijos

Realizmas

Didziosioms valstybems, kurios [vairiais budais didina galia ir taip siekia uztikrinti savo saugum'!, galiausiai pavyksta sukurti galios pusiausvyra, taip jos tampa nepriklausomos nuo kitu valstybiu valios ir daro didele itaka visu valstybiu uzsienio politikai, tikslams ir veikirno galimybems.

Didziosios valstybes

Pliuralizmas

Pagrindines siuolaikines tarptautines politikos problem os kyla del didejancios valstybiu tarpusavio priklausomybes ieskant susidariusiu problemu sprendimo budu,

[vairios organizacijos, sqju n tOS ir suv r n ins valstyb s

Tarptautine politika yra bendras visos planetos mastu vykstantis visuotinis procesas, kuriame pagrindin] ir lemiama vaidrneni vaidina dominuojanti pasauline ekonomikos sistema kapitalizmas. Tarptautiniai santykiai apibreziami kaip stambaus kapitalo interesu pagrindu susikloste vienu valstybiu dominavimo ir kill) valstybiu priklausomybes santykiai.

Ekonornlnln starnbu k Ipltilh) vald(\n~ll) 1',I'lIph) int 'I'(,'S Ii

Globalizacija

politikos veiksniai

~~!~ Ii ~,~

183 LJ

Didysis septynetas {G-7}

Pasaulio valstybiu skirstymas {pagal Imanuel] Valersteina) xx a. I puseje

Centras

Periferija

Pusiau periferija

Dominuojancios, issivysciusios kapitalistines industrines salys:

Silpniau issivysciusios salys, kuriose nera ispletota industrine gamyba ir kurios is esmes yra priklausomos nuo centro poreikiu ir uzgaidu:

Tai tokios salys, kurioms budingi kai kurie centro ir kai kurie periferijos pozymiai:

• demokratinis valdymas; • dideli atlyginimai; • importuoja zaliavas: • eksportuoja gatava pramones produkcija, • daug investuojama; • ispletota socialine apsauga.

• nedemokratinis valdymas; • eksportuoja zaliavas: • importuoja gatava pramones produkcija, • darbuotojams mokami atlyginimai yra rnazesni uz minimaliam gyvenimo lygiui reikalinga, • socialines apsaugos sistemos nera,

• autoritarinis valdymas; • eksportuojami pusgaminiai, zaliavos; • importuojama gatava prarnones produkcija, zaliavos, • mazi atlyginimai; • socialine apsauga patenkina tik minimalius visuomenes poreikius.

JAV,Iaponija, Vakaru Europos valstybes

Dauguma Afrikos, Azijos ir Lotynu Amerikos salii]

Rytq Europa ir buvusi SSRS

Taikiis pusiausvyros

Laikotarpis 1648-1800 1800-1815 1815-1854 1854-1871 1871-1914 1914-1918 1918-1939 1939-1945 1945-1989 1989 m.

m. m. m. m. m. m. m. m. m.

Padariniai

Taikos Karo Taikos Karo Taikos Karo Taikos Karo Taikos Taikos

Vestfalijos sistema Napoleono karai (Prancuzijos karai} Vienos kongreso sistema - Europos koncertas Bismarko karai (Prusijos karai} Nuo Europos koncerto iki Aljansu sistemos Pirmasis pasaulinis karas Tautu Sajungos sistema (Versalio sistema) Antrasis pasaulinis karas Saltasis karas, arba dvipole sistema Pasaulis po saltojo karo: formuojasi nauja pusiausvyros sistema

Vykdomosios valdzios vadovas

Didzioji Britanija

Konstitucine monarchija

Ministras pirmininkas

244

Italija

Parlamentine respublika

Ministras pirmininkas

301

Iaponija

Konstitucine monarchija

Ministras pirmininkas

378

126

Iungtines Amerikos Valstijos

Prezidentine respublika

Prezidentas

9373

267

Kanada

Konstitucine monarchija

Ministras pirmininkas

9976

Pranciizija

Pusiau prezidentine respublika

Prezidentas

544

Vokietija

Parlamentine respublika

Kancleris

357

184

Gyventojai (mIn.) 2006m.

Valdymo forma

ir karu laikotarpiai Europos valstybiu istorijoje {nuo XVII a.)

Taikos ar karo

Plotas (tiikst. kv. km)

Valstybes

185

Europos Sajungos valstybes nares Kada tapo Valstybe

EEB (ES)

Valdymo forma

nare

Parlamento pavadinimas

Plotas

Gyventojai

(tukst,

(mln.)

kv.km)

2006m.

Liuksemburgas

1993 m.

Konstitucine monarchija

Atstovu rumai

2,5

0,455

Malta

2004m.

Parlamentine respublika

Atstovu taryba

0,316

0,4

Airija

1993 m.

Parlamentine respublika

Parlamentas

3,7

Olandija

1993 m.

Konstitucine monarchija

Generaliniai luomai

Austrija

1995 m.

Parlamentine respublika

Federacinis susirinkimas

8,1

Portugalija

1993 m.

Prezidentine respublika

Respublikos susirinkimas

10,1

Belgija

1993 m.

Konstitucine monarchija

Parlamentas

10,2

Prancu-

1993 m.

Pusiau

Parlamentas

544

Bulgarija

2007 m.

Parlarnentine respublika

Liaudies susirinkimas

111

8,8

22,5

Cekija

2004m.

Parlamentine respublika

Parlamentas

Didzioji Britanija

1993 m.

Konstitucine monarchija

Parlamentas

244

Danija

1993 m.

Konstitucine monarchija

Folketingas

5,3

Estija

2004 m.

Parlamentine respublika

Valstybes susirinkimas

45,1

1,4

Graikija

1993 m.

Parlamentine respublika

Deputatu rumai

132

10,9

Ispanija

1993 m.

Konstitucine monarchija

Kortesai

505

40,2

zija

78,9

10,3

prezidentine respublika

Rumunija

2007 m.

Prezidentine respublika

Parlamentas

237,5

Slovakija

2004m.

Parlamentine respublika

Tautine taryba

49,9

5,4

Slovenija

2004m.

Parlamentine respublika

Nacionalinis susirinkimas

20,3

2,0

Suomija

1995 m.

Prezidentine respublika

Eduskunta

338

5,1

Svedija

1995 m.

Konstitucine monarchija

Riksdagas

450

8,8

Vengrija

2004m.

Parlamentine respublika

Nacionaline asambleja

93,0

10,0

Vokietija

1993 m.

Parlamentine respublika

Parlamentas

357

Italija

1993 m.

Parlarnentine respublika

Parlamentas

Kipras

2004m.

Prezidentine respublika

Atstovu rumai

9,2

Latvija

2004 m.

Respublika

Seimas

64,5

2,3

Lenkija

2004 m.

Pusiau prezidentine respublika

Nacionalinis susirinkimas

312,7

38,6

Lietuva

2004m.

Respublika

Seimas

65,2

3,5

186

301

58 0,793

187