Žilvinas Šilėnas ir Marija Vyšniauskaitė
EKONOMIKA PER 31 VALANDĄ EKONOMIKOS VADOVĖLIS IX–X KLASĖMS
Vilnius 2015
TURINYS IV. VERSLAS 113 Pratarmė. Labas! 4 I. ĮVADAS Į EKONOMIKĄ 5 1. Ekonomikos tyrimo objektas. Kas ta ekonomika? 6 2. Ekonomikos užduotis, galimybės ir ribos. Ką gali ir ko negali ekonomistas patarti banglentininkui? 12
17. Verslas ir verslininkas. Ar tu esi verslininkas? 114 18. Visuomenė ir verslas. Ar verslas naudingas visuomenei? 122 19. Konkurencija. Konkurentai: draugai ar priešai? 127 20. Monopolija. Aš čia vienintelis ir pats geriausias 135 IV. Pasitikrink! 140
3. Ekonomika ir kiti mokslai. Kuo ekonomika skiriasi nuo fizikos? 17
V. VALDŽIA 141
I. Pasitikrink! 24
21. Valdžia ir visuomenė. Kam reikalinga valdžia? 142
II. RINKA 25
22. Ekonomikos srovės ir valdžia. Daugiau ar mažiau valdžios reikia ekonomikai? 149
4. Turtas ir skurdas. Kas Šveicãrijoje skurdas, tas Nigèrijoje turtas 26 5. Alternatyviosios sąnaudos. Istorija apie tai, kaip tu atsisakei būti milijonieriumi 31 6. Mainai. Kaip sąvaržėlę iškeisti į namą? 36 7. Pinigai. Ar 100 000 000 000 000 dolerių yra daug pinigų? 42 8. Pasiūla ir paklausa. Didysis ekonomikos X 49 9. Kaina. Komiksas, brangesnis už namą 57 II. Pasitikrink! 63
III. ASMENINIAI FINANSAI 65 10. Pajamos. Iš kur gauti pinigų? 66 11. Darbas. Darbas žmogų puošia 71 12. Atlyginimas. Kiek kainuoji tu? 75
23. Viešosios prekės ir paslaugos. Viešasis parkas ar viešasis restoranas? 156 24. Mokesčiai. Kuo mokesčiai skiriasi nuo mirties? 161 25. Valstybės biudžetas. Ar valstybės biudžete gali baigtis pinigai? 168 26. Šalies ekonominė būklė. Valstybės sveikata 174 27. Infliacija ir defliacija. Kada krosnis pinigais kūrenti apsimoka ?180 V. Pasitikrink! 186
VI. TARPTAUTINĖS RINKOS 187 28. Tarpvalstybiniai mainai. Kuo ir kodėl olandai mainosi su kinais? 188 29. Šalių specializacija. Jeigu valstybės būtų robinzonai ir penktadieniai 192
13. Asmeninis biudžetas. Valdyk pinigus arba jie valdys tave 80
30. Tarptautinės prekybos ribojimai. Kas atsitinka, kai uždarai savo sienas? 198
14. Gyventojų mokesčiai. Kiek mokesčių sumoki tu? 89
31. Valiutų kursai. Kiek eurų galima nusipirkti už vieną dolerį? O jenų?
15. Taupymas ir kaupimas. Netaupysi – neturėsi 96
204
16. Taupymo ir investavimo praktika. Kaip greičiau susitaupyti? 103
VI. Pasitikrink! 210
III. Pasitikrink! 112
ŽODYNAS 211
3
LABAS! Tavo rankose galimybė ekonomiką perprasti per 31 valandą. Leiskis į ekonominį nuotykį. Neįprastai! Atsakymai slepiasi ne vadovėlyje, bet tavo galvoje! Smagiai! Kartu su tavimi keliaus Karolis, kuriantis mobiliąsias programėles ir dėl to nusprendęs nesimokyti universitete, Gabrielė, visus savo pinigus išleidžianti drabužių parduotuvėse, Bruce‘as Willisas, skriejantis raketa susprogdinti asteroido, ir daug kitų smagių herojų, patenkančių į įvairiausias situacijas. Realiai! Pasiūla ir paklausa ne tik vadovėlio lentelėje, bet ir snieglenčių rinkoje. Naujai! Ekonominė krizė, dolerio kursas, sumažėjęs šešėlis – visa naujausia informacija interneto puslapyje. Naudingai! Svarbiau ne iškalti infliacijos apibrėžtį, bet suprasti, kaip ji paveiks tavo kišenpinigių dydį. Vaizdingai! Keliausi ne tik su tekstais – tau padės ir vaizdo klipai, komiksai bei iliustracijos. Įvairiai! Diskusijos, komandinis darbas, mintiniai eksperimentai, realių ir nerealių situacijų nagrinėjimas, problemų sprendimas, skaičiavimai, rašiniai ir kt. Saugiai! Tau padės mokytojas, kuriam skirtas pagrindinis ekonominio nuotykio žemėlapis – Interaktyvi mokytojo knyga. Grįžęs iš ekonominio nuotykio pastebėsi, kad su ekonomika susiduri kiekviename žingsnyje. Todėl suprasti jos dėsnius – tai būdas pasaulį matyti realiai, aiškiai suvokti save ir kitus. Kritinis mąstymas leis nepaklysti painiose ekonomikos pasaulio gatvėse, o laisvas, ieškantis ir tiriantis žvilgsnis bus puikus ginklas, griaunantis ekonomikos mitus. Nepamirštamo nuotykio su „Ekonomika per 31 valandą“!
4
IV. VERSLAS
113
17. Verslas ir verslininkas AR TU ESI VERSLININKAS? Kas yra verslininkai ir koks jų vaidmuo ekonomikoje? Pabandyk įsivaizduoti verslininką. Kostiumuotas žmogus, sėdintis biure ir veikiantis ne visai aišku ką ir ne visai aišku kaip? Galbūt prekiauja nekilnojamuoju turtu? Atlieka finansines operacijas? Tačiau iš tikro visi galėtų vadintis verslininkais! Nes planuodami savo ateitį visi elgiasi lygiai taip pat kaip verslininkai.
VERSLÙMAS (entrepreneurship) – žmogaus savybių rinkinys, leidžiantis realizuoti savo idėjas ir gebėjimus taip, kad jie tenkintų visuomenės poreikius.
Verslininkai kuria Verslininkai investuoja Verslininkai konkuruoja Verslininkai kuria naujoves
114
AR TU TURI VERSLUMO SAVYBĘ?
KAIP GAUTI PELNO?
Verslùmas – tai žmogaus savybė, leidžianti įžvelgti veiklos galimybes ateityje ir numatyti priemones joms pasiekti. Šia prasme galima sakyti, kad visi žmonės, veikiantys tam, kad pakeistų dabartį ir pasiektų savo tikslus ateityje, turi verslumo savybę.
Verslininkų tikslas – pelnas. Vienintelis būdas jį pasiekti – patenkinti pirkėjų poreikius geriau, pigiau ar greičiau už konkurentus. Siekdami pelno verslininkai pirkėjams teikia prekes ir paslaugas. Tą darydami jie patiria įvairių išlaidų. Šunų kirpyklą norintis atidaryti verslininkas turi samdyti darbuotojus, išsinuomoti arba nusipirkti patalpas, nupirkti visą įrangą, reikalingą kirpyklos veiklai. Patalpos, kirpimo mašinėlės, šampūnai ir visa veiklai reikalinga įranga yra vadinama kapitãlo ìštekliais – kapitalù. Verslininkai į kapitalą investuoja prieš pradėdami verslą ar nusprendę jį atnaujinti. Šios išlaidos būna didelės, tačiau vienkartinės. Verslininkai šias išlaidas tikisi atgauti verslui suklestėjus ir tapus pelningam.
Kiekvienas siekia tam tikrų dalykų – geresnių pažymių, didesnio atlyginimo ar daugiau laisvo laiko. Šiems tikslams įgyvendinti ieškoma geriausių priemonių. Norintys geresnio pažymio daugiau mokosi. Norintys didesnio atlyginimo daugiau ir kokybiškiau dirba. Norintys nusipirkti šokolado sutaupo 1 eurą ir eina į parduotuvę. Visi žmogaus veiksmai veikia pagal šį modelį: tikslas + priemonės.
Kitos išlaidos – nuolatinės. Darbuotojams atlyginimą reikia mokėti kiekvieną mėnesį. Nuolat reikia pirkti gyvūnų priežiūros priemones. Šios nuolatinės, gamybai ir paslaugoms vykdyti būtinos išlaidos vadinamos kaštaĩs.
galėtų daug užsidirbti. Didelis pelnas yra signalas konkurentams, kokių paslaugų nori pirkėjai ir kokia veiklos sritis dar neužpildyta.
Pelną verslininkai gauna tuomet, kai jų išlaidos būna mažesnės už pajamas. O pajamos išauga, kai pirkėjai perka siūlomą prekę ar paslaugą. Valdžia yra pirkėjų rankose. Jie gali laisvai rinktis, iš kurio verslininko pirkti. Pirkėjai visada siekia gauti geresnių prekių pigiau, greičiau ir patogiau. Jei jiems nepatinka kažkurio verslininko siūlomos prekės arba jų kainos, jie laisvai gali ieškoti tų prekių kitur. Dėl to prastai dirbantis, nekokybiškas prekes pardavinėjantis arba didelę kainą nustatęs verslininkas ilgai rinkoje neišsilaiko. Pirkėjai jo prekių neperka. Jis negauna pajamų, išlaidos kaupiasi ir verslininkas būna priverstas nutraukti savo veiklą ir imtis kitokios veiklos. Patys pirkėjai verslininkus skatina dirbti geriau ir greičiau.
Rinkoje labai retai pasitaiko atvejų, kai vienas verslininkas užpildo visą tam tikro produkto gamybos ar paslaugos teikimo sritį. Dažniausiai toje pačioje srityje dirba keli verslininkai. Jie konkuruoja, varžosi dėl tų pačių pirkėjų. Kad pritrauktų pirkėjų, verslininkai turi jiems pasiūlyti tai, ko jie labiausiai nori: mažesnę kainą, geresnius produktus arba geresnį aptarnavimą. Konkurencija skatina verslininkus dirbti efektyviai, mažinti gamybos kaštus ir kurti naujus būdus, kaip pirkėjams duoti tai, ko jie labiausiai nori.
Pelnas yra ne tik atlygis gerai dirbančiam verslininkui. Jis rinkoje taip pat veikia kaip signalas. Pavyzdžiui, atsidaro nauja šunų kirpykla, siūlanti SPA pedikiūrą šunims. Joje visuomet labai daug klientų. Norintiems pasinaudoti kirpyklos paslaugomis tenka registruotis prieš mėnesį. Kiti verslūs žmonės nusprendžia, kad ir jie atidarę panašią kirpyklą
KAIP NUGALĖTI KONKURENTUS?
KAPITÃLO ÌŠTEKLIAI (capital resources) – ekonominės gėrybės, naudojamos kitoms gamybos proceso gėrybėms kurti.
PEL˜NAS (profit) – gaunamų pajamų ir patiriamų išlaidų skirtumas.
KAIP GIMSTA VERSLO IDĖJA? Verslininkai skirsto ribotus išteklius. Jei pirkėjams trūksta kokios nors paslaugos ar prekės, jie būna pasiruošę už ją mokėti. Tai įžvalgiems verslininkams yra proga užsidirbti. Pastebėję trūkumą, verslininkai jį užpildo. Jei žmonės nori šunų grožio salonų, verslininkai juos įkuria. Jei žmonėms reikia telefonų, turinčių kompiuterių funkcijas, verslininkai ir juos atneša į rinką. Jei žmonės nori festivalio vidury dykynės, verslininkai jį suorganizuoja.
115
116
KAS YRA INOVACIJOS? Verslininkai į rinką atneša naujoves – inovacijas. Daugumą išradimų sukuria mokslininkai. Verslininkai padeda išradimams ištrūkti iš laboratorijų ir patekti į rinką. Pavyzdžiui, kompiuteriai buvo išrasti jau seniai, internetą taip pat jau žinojo bene kiekvienas žemės gyventojas, kai 2004 m. M. Zuckerbergas sugalvojo pasinaudoti šiomis visiems žinomomis ir prieinamomis technologijomis ir sukurti internetinės bendruomenės platformą. Be jos šiandien daugelis neįsivaizduoja nei vienos savo gyvenimo dienos. Taip nesukuriant jokių naujų technologinių produktų gimė populiariausias socialinis tinklas – Facebook. KOKIOS GALI BŪTI VERSLO ORGANIZAVIMO FORMOS? Esi girdėjęs ir matęs įvairių raidžių kombinacijų šalia įmonių pavadinimų, pavyzdžiui, UAB „Motociklų prekyba“ arba IĮ „Tito riedlentės“. Štai kaip šios raidės šifruojamos: AB – ãkcinė bendróvė. Tai verslo įmonė, kurios kapitalas padalytas į dalis – akcijas. Tokios įmonės akcijų galima įsigyti vertybinių popierių biržoje. Įsigijus akcijų tampama įmonės bendrasavininkiu ir prisiimama rizika netekti į jas investuotų pinigų. Akcininkų skaičius nėra ribojamas.
UAB – uždaróji ãkcinė bendróvė. Tai tokia pati verslo įmonė kaip ir akcinė bendrovė. Skirtumas tarp jų tas, kad uždarosios akcinės bendrovės akcijomis biržoje neprekiaujama. Šioms įmonėms įstatymu nustatoma ir papildomų kriterijų: akcininkų skaičius, būtinasis įstatinis kapitalas. Turintys akcijų prisiima riziką netekti į jas investuotų pinigų.
INOVÃCIJA (innovation) – naujovė ar išradimas, pritaikytas rinkai, kitų žmonių poreikiams.
IĮ – individualióji į´monė. Tai verslo įmonė, priklausanti vienam asmeniui. Jam atitenka visas pelnas, bet jis rizikuoja ir netekti viso savo turto. ŪB – ū´kinė bendrijà. Tai verslo įmonė, priklausanti keliems asmenims. Jie dalinasi pelnu, bet ir rizikuoja netekti savo turto. VL – individuali ekonominė veikla, įsigijus ver˜slo liùdijimą. Įsigijus verslo liudijimą, galima vykdyti verslo liudijime nurodytą veiklą nesteigiant įmonės. Reikia sumokėti pastovaus dydžio pajamų mokestį ir apsidrausti privalomuoju sveikatos ir socialiniu draudimu. MB – mažoji bendrija, 2012 m. įsteigta forma, palengvinanti verslo kūrimą. Mažajai bendrijai nereikia įstatinio kapitalo, todėl jos steigimui reikia mažiau pradinių investicijų. Taip pat mažosios bendrijos savininkas nerizikuoja savo asmeniniu turtu bankroto atveju. Maksimalus mažosios bendrijos narių skaičius – 10, ji negali daugiau plėstis.
117
Verslininkai visuomenėje atlieka daug svarbių funkcijų. Tačiau verslininkai nėra kuo nors ypatingi žmonės. Verslininku galėtų tapti daugelis, jei tik norėtų, investuotų savo laiką ir pastangas, atkakliai siektų užsibrėžto tikslo. Verslininkai patys
priima galutinius sprendimus, susikuria darbo vietą sau ir sukuria kitiems, investuoja savo laiką ir pastangas, rizikuoja savo pinigais ir sėkmės atveju džiaugiasi pelnu, o nesėkmės – prisiima nuostolius. Tai ir yra pagrindiniai bruožai, atskiriantys verslininką nuo Žiūrėk samdomo darvaizdo buotojo. įrašą
ios tavus dyti u r k n r ba ų ban mių! A u neturėt ir sėkmin srik ė s e ia n ą ių g g s k u u Nebijo adovas da os didžia dami pelnin Branso. m v s .R gu ras s, įmonė rslo? Dau ai, prieš at gų verslų gin record e in v t ir v V ti kydo kir sukur panijų va ęsi kelių s kompaniją jo nuo pre . ių kom jėgas ėm ingą įrašų ėjas pradė ga pamoka giaus din savo as sėkm įkūr lininip nau IKEA andė i vers kantį, išb pradėdam glutėmis. arnavo ka t ė r u is e rieš i mo turi t pasit ybes ių ir įtikint retus, nas, p kalėdinėm tas jiems v a s vo kro kias onk laug prekia ukais. Ban es! Ko dagių, pas būti labai k mpanijos b y v t a eg s ko turi vo s man bos d ias sa eikia labai is žmogus ojų turinčio ia, kad dar . s u ia r t r t e ik ra o n e g e ė u j a r irb arb rity ko dok ko n Išnau rdavimų s ų srityje d as. Daug d suprasti, “ verslinin pradėti ir k s li ns Pa . Fina s ir dalykiš ūti jautrus i „idealau l verslą ga kas? ių n o ig čių žm , kruopštu gai, turi b anijoje. Ta ybių, todė p šin av as tygriežt inkas, prie tųsi jo kom ai kitokių s us mo ik s u k in u . p š iš a s j ir v vis rai kis – sileibet ka reikia jai ge no sie ėnulyje nu l e P buoto oje srityje ! .m gijas esnis ien hnolo as. 1969 m uvo silpn ec e Kiekv t s b ij ama eris olog progr bulind mas techn 11 kompiut nus. Tokį o t , o sa llo eln lefo terius Siek p tobulinti e ėlaivio Apo iuosius te rp kompiu vas erdv ija ta mobil . dusio abartinius konkurenc kompanijų ė ių č m už d lė an są nu gamin
118
Užduotys 1 UŽDUOTIS. Kam kiekvienu atveju priklauso pelnas ir rizika? Atsakyk į klausimus. Įmonė
Pelnas priklauso
Rizika priklauso
1. Pagal verslo liudijimą dirbanti kirpėja Alina prieš žiemos šventes turi ypač daug klientų.
2. UAB „Ragelis“ pardavimai pasiekė 500 mln. išmaniųjų telefonų vienetų per metus. 3. Atliekant auditą IĮ buhalterijoje buvo rasta neatitikimų. 4. AB „Inovacija“ 3D maisto spausdintuvai greitai pasieks parduotuves. 5. ŪB „Saulė“ gaminamoje natūralioje kosmetikoje rasta sveikatai pavojingų medžiagų. A. Kuri verslo organizavimo forma galimai pelningiausia? B. Kuri verslo organizavimo forma galimai rizikingiausia? 2 UŽDUOTIS. Įrodyk arba paneik mitą. MITŲ GRIOVĖJAI 1. Visi žmonės turi verslumo savybę. 2. Verslo pradžiai reikia milžiniško kapitalo. 3. Valdžios reguliavimas (įstatymai, draudimai) – vienintelis būdas apsaugoti pirkėjus nuo verslininkų godumo.
119
3 UŽDUOTIS. Pagal svarbą nurodyk 3 savybes, kurios būdingos verslininkams, ir paaiškink, kodėl taip manai. Kurios iš savybių būdingos tau? I.
nes...
II.
nes...
III.
nes...
KARTU! Išsiaiškinkite pačias svarbiausias verslininko savybes! Komandoje pristatyk 3 užduotyje užrašytas savybes, išklausyk kitų komandos narių idėjų. Kartu diskutuodami išrinkite vieną pačią svarbiausią savybę ir pristatykite klasei. 4 UŽDUOTIS. Kurie iš pateiktų verslo patarimų veiksmingi, o kurie neduotų jokios naudos? Kodėl?
KARTU! Patarkite verslininkui! Poromis aptarkite vieną patarimą verslininkui iš ketvirtos užduoties. Jūsų tikslas –
įrodyti, kad šis patarimas yra pats veiksmingiausias, kad jo laikytis verslininkui būtina ir naudinga. Remkitės temos tekstu, savo ir pažįstamų patirtimi, prisiminkite skaitytus straipsnius, verslininkų sėkmės istorijas, interviu, žiūrėtas televizijos laidas, filmus ir kt., pateikite kuo daugiau įrodančių pavyzdžių. Po kiekvieno pristatymo balsuokite, ar patarimas ir jo pagrindimas jus įtikino. Nugalės daugiausia balsų surinkęs patarimas. Svarbiausia užduotyje – ne patarimo turinys, bet gebėjimas jį pagrįsti ir įtikinti kitus. Tai labai reikalinga verslininko savybė!
120
5 UŽDUOTIS. Ar pateikti teiginiai teisingi, ar klaidingi? 1. Įmonės „Švieži apelsinai“ direktorius yra verslininkas. 2. Skurdas yra natūrali žmogaus būklė. 3. Verslininkai visuomet siekia pelno. 4. Verslininkai geriausiai paskirsto ribotus išteklius. 5. Verslininkai mokslininkų išradimus perkelia į kiekvienus namus. 6. Verslininkai žmones priverčia pirkti tai, ko jiems nereikia. 7. Pagrindinis verslininkų tikslas – kurti darbo vietas. 8. Verslininkams rūpi greičiau, pigiau ir patogiau patenkinti žmonių poreikius. 9. Siekti pelno yra neteisinga.
KARTU! Pamatyk, kaip 5 užduoties teiginius vertina kiti. Klasė turi tapti vertinimo skale – vienas jos kraštas reiškia
„labai pritariu“, kitas „visai nepritariu“. Išgirdęs teiginį, atsistok toje klasės vietoje, kuri geriausiai atskleidžia tavo pritarimą arba nepritarimą. Ar tavo klasės draugai sutinka su tavimi? Kodėl? Pamėgink argumentais įtikinti toliausiai nuo tavęs esančius prisijungti ar bent priartėti prie tavo pozicijos. 6 UŽDUOTIS. Sukurk savo verslo koncepciją.
121