CREATED IN LITHAUANIA #2

2018

ISSUE #02

Redakcijos žodis

Lietuva stovi ant naujo valstybingumo šimtmečio slenksčio. Tai puikus metas stabtelėti ir iš šalies pažvelgti į mūsų kaip lietuvių tautos tapatybę, bei padiskutuoti, kokia kryptimi einame, kurdami šiandieninį savo identitetą. Tai galimybė įvertinti, kuo tapome, ir suprasti, kas mus suformavo, neišsižadant nei vieno istorinio etapo – nuo pagoniškųjų baltų genčių ir Didžiosios Kunigaištystės iki katalikiškosios Marijos žemės, sovietmečio kolektyvizmo ir, žinoma, Nepriklausomybės bei globalizacijos procesų.

Kiekvienas šių etapų buvo reikšmingas ir formuojantis mūsų šalies veidą.

Gal ne visi bruožai šiame veide atrodo patrauklūs, tačiau būtent jie daro jį išskirtinį, o mus, lietuvius, įkvepia jaustis unikaliais ir gebančiais kurti nuostabius, niekur niekam nematytus dalykus.

Kūryba yra žmogaus ekspresija ir tuo pačiu – tautos kultūros atspindys. Todėl labai įdomu pažvelgti į naująją Lietuvos kūrėjų kartą, turinčią laisvę kurti be apribojimų. Kokį Lietuvos veidą ir vertybes jie reprezentuoja? Ar vis dar jaučiamės pažeidžiami ir kopijuojame kitus ar jau išdrįsome būti savimi ir parodyti savo unikalumą? O gal visgi esame tokie skirtingi, jog bendro lietuviško identiteto nė nėra?

Antrojo „Created in Lithuania“ numerio tikslas yra pabandyti kartu rasti atsakymus į šiuos klausimus ir įtraukti jus į diskusiją apie Lietuvos dizaino identitetą bei jo išskirtinumą pasauliniame kontekste. Todėl šiame leidinyje rasite kruopščiai atrinktus naujos kartos lietuviško dizaino prekinius ženklus, komunikuojačius išskirtinę tapatybę. Kiekvienas jų atskleidžiamas individualiai stengiantis pažinti kūrėjų kūrybos impulsus ir filosofiją. Pažindami naujos kartos kūrybą iš arčiau ir matydami visumą, galėsime geriau pažinti ir savo identitetą bei tikslingiau judėti į priekį. Šiame numeryje dizaino, ženklodaros ir mados sričių ekspertų straipsnių pagalba gilinsimės į Lietuvos simboliką, leisimės į kelionę po Lietuvos dizaino istoriją, ieškosime išskirtinių lietuviško dizaino bruožų ir susipažinsime su stulbinančiomis ženklodaros ateities tendencijomis.

Už pagalbą atrenkant kūrėjus, patekusius į šių metų leidinio puslapius, dėkojame ekspertų komisijai: Aidui Urbeliui, Ievai Zubavičiūtei, Victoriai Dias, Robertui Jucaičiui ir visai „Created in Lithuania“ kūrybinei komandai.

Prasmingų pažinčių, minčių ir įkvėpimų! Živilė ir Marija

Editor’s Note

Lithuania is standing on the threshold of its next hundred years of statehood. This is a great time to pause and reflect upon questions of national identity and discuss the direction we are headed in as we create our identity today. This moment gives us the opportunity to evaluate what we have become and what has shaped us without leaving any historical period behind – from the pagan Baltic tribes and the Grand Duchy of Lithuania to the Catholic land of Mary, Soviet collectivism and, of course, independence and the processes of globalisation. Each of these stages was significant in shaping the face of our country. It may be that not every one of the resulting facial features are attractive, but they are precisely what makes our face exceptional and inspires us, Lithuanians, to feel unique and capable of creating wonderful and never-before-seen designs.

Creativity is a form of human expression and, at the same time, a reflection of national culture. Which is why it would be very interesting to take a look at the youngest generation of Lithuanian creators, who have unlimited creative freedom. What values and what is the face of Lithuania that they represent? Do we still feel vulnerable and copy others or do we now have the courage to be ourselves and demonstrate our uniqueness? Or perhaps we are all so different that it would be impossible to point to a common Lithuanian identity?

The aim of this second issue of Created in Lithuania is to try find answers to these questions and engage you in a discussion about Lithuanian design identity and its uniqueness in the global context. We have carefully selected Lithuanian design brands from the newest generation of creators that communicate a singular identity. Each brand is revealed by trying to understand the creative impulses and philosophies that drive its creators. Getting to know the new generation of creators and taking a closer look at the entirety of Lithuanian design will allow us to learn about our own identity and to move forward with purpose.

Also in this issue, experts in the fields of design, branding and fashion will help us explore topics such as Lithuania’s national symbols, design history, unique features of Lithuanian design and the fascinating future trends of branding.

For helping us select the designers we showcase in this issue, we would like to thank our panel of experts: Aidas Urbelis, Ieva Zubavičiūtė, Victoria Dias, Robertas Jucaitis and the entire Created in Lithuania creative team.

Wishing you a myriad of meaningful experiences, thoughts and inspirations! Živilė and Marija

Vyr. redaktorė / Editor-in-chief Živilė Diawara

Komunikacijos projektai / Communications projects Karolina Kukštaitė

Kūrybos vadovė / Creative director Marija Pulokaitė

Reklamos pardavimai / Advertising sales Aušra Kareniauskaitė

Redaktorė / Editor Indrė Pavilonytė

Dizainerė / Designer Laura Klimaitė-Lusa

Žurnalistė / Journalist Genė Dobrovolskytė

Spaustuvė / Printing house KOPA

Fotografė / Photographer Agnė Papievytė

Šriftai / Typefaces Maison Neue Maison Neue Extended

Viršelio nuotrauka / Cover photo Monika Penkutė

Turinys

4

12

17

Pando

Karolina Jakaitė

Lietuviško epo paieškos: kodėl pasakojame kitų šalių istorijas?

Viršelio istorija: Nereikia slėpti iš kur esame kilę

Kaip žinosime kur eiti, jei nežinome iš kur atėjome?

In Search of the Lithuanian Epic: Why Do We Tell the Stories of Other Countries?

Cover story: No Need to Hide Where We’re From

How Can We Know Where to Go if We Don’t Know Where We’re Coming From?

28

46 52 Ieva Zubavičiūtė

Aksesuarai Accesories

Tegul Bėga The Knotty Ones (Between) Leonsenberg Le SLAP BAJORAS Bespoke Lina Andriukonė Meu Daku Foglands NOSLEEP ATUKO Undress Dear Freedom

Identitetas madoje: mes (ne) Rytų Europa

Milk2mouths kARTu erikahoc formuniform Tata Paper

Robertas Jucaitis

Apranga Clothing

Identity in Fashion: We Are (Not) Eastern Europe

Index

60 64 Aidas Urbelis

Juvelyrika Jewellery

74

Lituanitetas: sakmė apie tris milijonus dizaino žinovų

MELLOW by Melita Rus Colours of connection Cockoo Kūnokūnui Celsius 273 Bobríq ASR JWLS Simona Samojauskaite Jewellery

Šifruojant dabarties ir praeities kodą

Lithuanity: a Tale of Three Million Design Experts

80

96

Daugiau laipsnių Smells Like Spells Jot.Jot Map My Hood A.GO Evelina Kudabaitė Šiaurė EMKO INDI Linen Tales Minshape Martynas Pavilonis

March làbàdiena BRO Ice Dunes ach!

VIVI Copper / Field LA NAYA chocolate FUMparFUM creative studio Sighthound Squad Lava Drops

Interjeras Interior

Įvairūs Various

Victoria Dias

Decoding Present and Future

Robertas Jucaitis

Docentas, Ĺženklodaros ekspertas Associate professor, branding expert

5

Lietuviško epo paieškos: kodėl pasakojame kitų šalių istorijas?

In Search of the Lithuanian Epic: Why Do We Tell the Stories of Other Countries?

Pasakojimai ir istorijos yra paveikiausias būdas sudominti. O kokias istorijas žinome apie Lietuvą? „Lietuviai – minimalistiški kaip skandinavai.“ „Lietuviai – Baltijos šalių italai.“ Kodėl pasakojant istorijas apie Lietuvą esame lyginami su kitomis šalimis? Gal todėl, kad patys dar gerai nepažįstame savojo identiteto? O juk tik remdamiesi juo galime atskleisti savo tikrąjį veidą.

Svarbu ir tai, kad gerai istorijai vien žodžių negana – reikia paveikti visus žmogaus pojūčius. Kaip tai padaryti?

Leidžiamės į pažintį.

Telling stories is the most compelling way of piquing interest. And what stories do we know about Lithuania?

“Lithuanians are minimalist like the Scandinavians.” “Lithuanians are the Italians of the Baltics.” Why is it that when we hear stories of Lithuania, we are always being compared to other countries? Maybe we don’t quite have our own sense of identity? After all, this is what we should be drawing on as we reveal our true face to the world. Furthermore, words aren’t enough to tell a good story – you have to use all of the senses. How can this be done? Let’s find out.

Kalbėti apie Lietuvos identitetą ir įvaizdį svarbu todėl, kad tai gali tapti inspiracijos šaltiniu tiems, kurie kuria, kurie su savo produktais veržiasi į pasaulį ir ieško patrauklumo receptų. O kur gi geriausia semtis idėjų ir ieškoti savo išskirtinumo? Šaknyse. Iš jų paimtas nacionalinis prieskonis sukuria unikalų autentiškumą, o jis, visa ko pertekliaus laikais, yra itin svarbus. Kūrėjams savo šalies syvų siurbimas yra kaip kuras. Žinoma, galima žvalgytis ir į šonus, bet tai jau bus tik bandymas kopijuoti. O kopijuoti – neįdomu, ypač jei esi ne masinės prekybos ženklas ir iš tavęs tikimasi išskirtinių, vienetinių, unikalių dalykų.

Kalbant apie išskirtinumą, šalies, iš kurios kilęs produktas, žinomumas taip pat atlieka reikšmingą vaidmenį. Prekės ženklus mes vertiname pagal įgytas patirtis ir žinias, o šios dažnai būna susietos su stereotipais apie kilmės šalį. Pavyzdžiui, geriausios inžinerinės technologijos yra vokiškos, geriausios internetinės technologijos iš JAV, biotechnologinės – iš Izraelio, dar nesenai geriausią audio ir video techniką, mūsų supratimu, gamino japonai, geriausia parfumerija ir gurmaniškas maistas – prancūziški, mada – itališka ir prancūziška, bankininkystėje ir laikrodžių gamyboje geriausi šveicarai ir t.t.

Ar tai tiesa? Ne visada, bet mūsų smegenis paveikia kažkur kažkada išgirsti mitai, metaforos, legendos. Ir jos toli gražu neatsitiktinės. Tyrimai rodo, kad tik pasakojimas gali prikaustyti mūsų dėmesį ir tik pasakojimams tebesame jautrūs. Taigi, kad informacija įstrigtų mūsų atmintyje, sumanios kompanijos joms suteikia įdomaus pasakojimo ir istorijų formas.

O ką žmonės pagalvoja išgirdę žodį Lietuva? Abejoju ar kas žvelgia giliau. Gylio nėra, nes nėra istorijų. O istorijų nėra, nes niekas jų nepasakoja. O niekas jų nepasakoja, nes patys jų nežino arba pasakoja kitų šalių istorijas. Todėl kalbėti apie Lietuvos identitetą ir jo simbolių kilmę, ne tik labai svarbu, bet ir reikalinga. Ypatingai tiems, kurie kuria, planuoja tai daryti arba tiesiog domisi kūrybos pasauliu.

Kokie yra lietuviai?

Lietuviams stiprią įtaką daro Skandinavija, nes tai – lyderiai diktuojantys savo taisykles, o mums labai norisi sekti paskui pirmaujančius.

Turbūt pritrūkstam kantrybės išlaukti rezultato.

Bet juk skandinavai savo verslo imperijas irgi

A discussion about Lithuanian identity and image is also important because it can become a source of inspiration for those trying to break into international markets and looking to find ways of attracting consumers to their products. And what is the best place to search for ideas and uniqueness? Your roots. The national flavour extracted from your roots creates a unique authenticity – a crucial element in these times of over-abundance. For creators, this is a fuel that can be soaked up from your own heritage. Of course, you can always look around elsewhere, but that would just be copying. And copying is boring, especially if you aren’t a mainstream brand and your customers expect exceptional and unique one-of-a-kind pieces.

Speaking of uniqueness, awareness of where a product is from also plays a significant role. We often see brands in the light of what we know and what we have experienced, and these experiences are often associated with stereotypes about a brand’s country of origin. For example, the best engineering technology is German, the best online technology comes from the US, the best biotechnology is from Israel, not so long ago the best audio and video technology, we believe, was produced by the Japanese, the best perfume and haute cuisine – by the French, fashion – by the Italians and French, banking and watches were the specialty of the Swiss, and the list goes on.

Is this always true? Not necessarily, but we absorb the myths, metaphors and legends that reach us here and there. And they are all but accidental. Research shows that only stories can grip our attention as they do, stories are what our minds are still sensitive to, and resourceful businesses that want us to remember what they have to say wrap their message in interesting stories and narrative forms.

And what do people think of upon hearing the word Lithuania?

I doubt anyone looks very deep. There is no depth because there aren’t any stories. And there are no stories because no one is telling them. And no one is telling them because they don’t know any stories themselves or they’re busy telling the stories of other countries. This is why talking about Lithuanian identity and the origins of its symbols is not just important, it is critical. Especially for those who create, plan to do so or are simply interested in the world of creativity.

ne per dieną pastatė. Pavyzdžiui, vos septyniolikmečio Ingvaro Kamprado sukurta „IKEA“ ilgai kovojo už vietą po saule: pradėjo nuo degtukų prekybos, o išaugo į visame pasaulyje žinomą baldų ir interjero detalių gigantą. Dabar jų minimalistinės skandinaviškos filosofijos ir estetikos nesupainiosi su jokiu kitu regionu.

Kodėl mes pasiduodame kaimynų svorio įtakai? Turbūt todėl, kad vis nerandame savo ideologinio pamato. Skandinavai jį turi, sako: „Mes esame protestantai, vadinasi, turime pasitenkinti minimumu, turime tausoti aplinką, gerbti ir vertinti darbą“. O lietuviai...

Lietuviai yra katalikai, o katalikybė yra teatras, o teatras – barokas.

Baroke reikia stebinti, stulbinti, o mes juk nesame labai emocionalūs. Štai ir vidinis disonansas – religiškai ir ideologiškai turėtume būti teatrališki, kaip italai, kaip prancūzai ar ispanai, bet savo vidumi esame santūriai šiaurietiški. Ir ši trintis mus stabdo ieškant savojo epo. Tokio epo, kurį žmonės priimtų ir suprastų taip, kaip skandinavų ar vokiečių.

Penki žmogaus pojūčiai

Prekės ženklas taip pat yra istorija. Todėl, jei jis gimęs vakar, tai dar ne prekės ženklas, nes jis dar neturi savo istorijos, savojo epo. Juk jei pamatome „Nike“ logotipą, mums jau nereikia pasakoti, kas čia – jau žinome daug šio prekės ženklo istorijų, asociacijų ir daugelis netgi patys turime su juo asmeninių patirčių. Žinoma, istorijos gimsta ne per dieną. Sužadinti smalsumą, sudominti – įmanoma, bet tai tik pradžia. Toliau reikia kurti. Nuolat generuoti idėjas, galvoti istorijas, mitologiją. Žmonės gyvena mitais. Jiems jų reikia.

Priešingai nei brendingo, kuris mus siekia paveikti psichologiniame emocijų lygmenyje (viename jo kampe gali būti racionalumas, kitame – noras įrodyti savo statusą ar prisiskirti vienai iš subkultūrų), prekės ženklo identitetas – yra gerokai daugiau. Tai ir vizualios, taktilinės (pavyzdžiui, išmaniųjų telefonų ekranai), ir audityvinės („Harley Davidson“ variklio garsas), ir olfaktyvinės (pamenate

What are lithuanians like?

Lithuanians are heavily influenced by the Scandinavian countries because as market leaders they dictate the rules, and we really want to follow those in the lead. We probably don’t have enough patience to wait for our own results. But the Scandinavians didn’t build their business empires in a day either. For example, IKEA, founded by the seventeen-year-old Ingvar Kamprad had to fight a long time for its place under the sun, beginning with match sales and growing into a worldwide giant in the field of furniture and home decoration. Now, you wouldn’t confuse their minimalist Scandinavian philosophy and aesthetic with that of any other region.

Why do we give in to the weighty influence of our neighbours?

Maybe because we still haven’t found our own ideological foundations. The Scandinavians have such a foundation and they say: “We are Protestants, this means that we have to be content with the minimum, we have to take care of the environment and value hard work.” While the Lithuanians... The Lithuanians are Catholics, and Catholicism is theatre, and theatre is the baroque. Baroque aesthetics need to surprise and inspire awe, but we are not very emotional.

And here lies our internal dissonance – religiously and ideologically we should be theatrical, like the Italians, French or Spanish, but inside we are restrained and Northern in our manners. And this friction keeps us from finding our own epic. The kind of epic that people would accept and understand the way they accept the Scandinavian or German epic.

Five human senses

A brand is also a story. So, if it was born yesterday, it is not yet a brand because it still doesn’t have its own story, its epic. After all, if we see a Nike logo – we don’t even need to explain what it is – we already know many of the brand’s stories, have our own associations and even personal experiences with the brand.

Istorijų nėra, nes niekas jų nepasakoja.

O niekas jų nepasakoja, nes patys jų nežino arba pasakoja kitų šalių istorijas.

6

There are no stories because no one is telling them. No one is telling them because they don’t know any stories or they’re busy telling the stories of other countries.

7

dar 2010 m. sukurtą „Lietuvos kvapą“?), ir gustatyvinės (tarkim, kiniškų patiekalų skonis) priemonės, kuriomis sukuriamas norimas įvaizdis.

Kadangi beveik 90% informacijos žmogus gauna akių pagalba, nenuostabu, kad formuojant įvaizdį dominuoja vizualūs signalai.

Vis tik, nors daugelis prekės ženklus tapatina su logotipais, šie tėra tik ledkalnio viršūnė, kibirkštis, gebanti aktyvuoti kairįjį (racionalųjį) arba dešinįjį (emocionalųjį) smegenų pusrutulį. O stipriam identitetui sukurti reikalingi visi penki žmogaus pojūčiai, nes multisensorinė kombinacija visada veiks efektyviausiai.

Taigi, grįžkime prie nacionalinio identiteto simbolių ir Lietuvos.

Siekiant iliustruoti identiteto svarbą ir jo multisensorinės kombinacijos reikšmę, šie, visiems puikiai žinomi ir atpažįstami, yra geriausia iliustracija. Tradiciškai nacionalinius simbolius sudaro du vizualūs simboliai – vėliava ir herbas, bei vienas audityvinis – himnas. Ką iš tiesų žinome apie svarbiausius Lietuvos identiteto simbolius? Ir ką galime iš jų suprasti apie identiteto elementų svarbą?

Himnas – džinglas

Kaip ir kiekvienai valstybei tam, kad save identifikuotų, Lietuvai reikėjo ir vizualių, ir garsinių simbolių. Pastaruoju – Lietuvos himnu, įveikusiu daug konkurentų, tapo 1898 m.

V. Kudirkos sukurta „Tautiška giesmė“. Tačiau ji patyrė ne vieną iššūkį. Visų pirma, tarpukario Lietuvoje ji buvo neformali – neįteisinta dokumentais. Antra – giesmės melodiją 1910 m. aštriai sukritikavo M. K. Čiurlionis, taip pat kompozitoriai Č. Sasnauskas ir M. Petrauskas. V. Kudirka net buvo apkaltintas nuplagijavęs dar 18 a. pradžioje sukurto pagrindinio Rusijos imperijos karinio maršo ir Alberto Methfesselio dainos „Studentų daina“ melodijas.

Vis dėlto, „Tautiška giesmė“ prigijo ir tapo svarbia Lietuvos identiteto dalimi. Gali būti sunku suprasti, kaip žmogus identifikuojasi su garsu ir kodėl tai svarbus identiteto elementas. Geras pavyzdys būtų Pjongčango žiemos olimpinės žaidynės, kai Rusijos sportininkams dėl dopingo skandalų buvo uždrausta naudoti valsty-

Of course, stories aren’t born in a day. Evoking curiosity and interest is possible, but it’s just the beginning. You have to keep on creating. Constantly generating ideas, coming up with stories and mythology. Because people live for myths. They need them.

Unlike branding, the point of which is to affect the consumer psychologically at the emotional level (in one corner there might be rationality, but in the other there might be the desire to prove your status or fit in to a subculture), the identity of a brand is much more. It entails the visual, tactile (for example, the screens of smart phones), audio (the sound of a Harley Davidson engine roaring), olfactory (remember the scent of Lithuania created in 2010?) and taste (for example, the flavour of Chinese cuisine) tools that generate the desired image.

Because human beings get almost 90% of their information from the environment through sight, it’s no wonder that visual signals dominate in shaping image. However, even though most identify brands with logos, they are just the tip of the iceberg – a spark that can activate the left (the rational) or the right (the emotional) hemisphere of the brain. A strong identity needs all five senses because a multi-sensory combination is always the most effective.

Let us return to the topic of the symbols of national identity and Lithuania. When illustrating the importance of identity and its multi-sensory representation, these are the most well-known and recognisable. Traditionally, national symbols consist of two visual symbols, the flag and the coat of arms, and an audio symbol, the national hymn. What do we actually know about Lithuania’s most important symbols of identity? And what can we garner from the importance of these elements of identity?

The hymn as a jingle

Like every nation state, Lithuania needed both visual and audio symbols to identify itself. The latter, i.e., the National Song (Tautiškoji giesmė), composed by Vincas Kudirka, defeated its many competitors and became the nation-

Religiškai ir ideologiškai turėtume būti teatrališki, bet savo vidumi esame santūriai šiaurietiški. bės simbolius ir jiems teko dalyvauti su neutralia olimpine vėliava ir būti pristatomiems olimpiniais atletais iš Rusijos. Laimėjus medalį ir skambant ne Rusijos, o olimpiniam himnui, Rusijos atletai demonstratyviai protestuodami (nors ir rizikuodami būti nubausti) vis tiek dainavo savo šalies himną.

Tai rodo, kad nors istoriškai, regis, dominuoja akys, garsas ne mažiau svarbus. Tai vienas tų elementų, kurie stiprina pojūčius. O dabar įsivaizduokite, kad skambant Lietuvos himnui užuostumėte ir Lietuvos kvapą – patirtis būtų dar stipresnė. Kuo daugiau pojūčių, tuo stipresnis efektas. Tad ir garsas – šiuo atveju himnas – atlieka reikšmingą vaidmenį suvokiant identitetą.

Vėliava – firminių spalvų paletė

Ne ką mažiau iečių buvo sulaužyta ir dėl vieno svarbiausių vizualaus Lietuvos identiteto simbolių – vėliavos. Istorinės, su baltu Vyčiu raudoname fone, buvo atsisakyta dėl aktyvių to meto revoliucinių kairiųjų judėjimų, kurių simbolis ir buvo raudona vėliava.

Ieškant individualesnio varianto, 1917 m. Vilniaus konferencijos metu, buvo sukurta komisija (joje buvo dr. J. Basanavičius, archeologas T. Daugirdas ir dailininkas A. Žmuidzinavičius), kuri turėjo pasiūlyti naują vėliavos variantą. A. Žmuidzinavičius, išnagrinėjęs tautinius lietuvių audinius, sukūrė dvispalvę – raudoną-žalią vėliavą, bet ši Vilniaus konferencijos delegatams pasirodė per niūri, tad T. Daugirdas pasiūlė prie jų įterpti geltoną juostą – aušros simbolį. Įdomu tai, kad pagal heraldikos taisykles, vėliava turėjo būti sudaryta iš herbo spalvų, tad žalios joje negalėjo būti, bet istorinės vėliavos keitimas į tautinę buvo populiari Europos romantizmo tendencija, tad būtent šis variantas ir buvo patvirtintas.

Tiesa, nedaug trūko, kad trispalvė vis tik būtų kitokia nei šiandien. 1940 m. gegužės 8 d. Valstybės herbo komisija Prezidentūrai pateikė naują, M. Dobužinskio sukurtą, vėliavos projektą su geltona, raudona ir balta spalvomis. Šis nebuvo patvirtintas tik todėl, kad šalis jau turėjo svarbesnių problemų – birželio 14 d. Lietuvą okupavo, o rugpjūčio 3 d. aneksavo SSRS. Jei atvirai, manau, kad dabartinis Lietuvos vėliavos variantas buvo skubotas ir neišieškotas. Mano nuomone, viena gražiausių pasaulio vėliavų yra britų. Kuo ji gera? Ji yra maksimaliai kontrastinga ir dinamiška (kodėl vėliavą turi sudaryti vien vertikalios ar horizontalios juostos?), kuo išsiskiria iš kitų ir turi pagrindimą – Šv. Andriaus, Šv. Jurgio ir Šv. Patriko kryžius simbolizuojančius Škotiją, Šiaurės

al hymn in 1898. However, it experienced many challenges. First, during the interwar period, it was only an informal hymn because it was not officially recognised in legal documents. Second, its melody received harsh criticism in 1910 from the composers M.K. Čiurlionis, Česlovas Sasnauskas and Mikas Petrauskas. Kudirka was accused of having plagiarised the melodies of an Imperial Russian military march composed in the early 18th century and Albert Methfessel’s Student Song.

Despite all this, the National Song stuck and went on to become an important part of Lithuanian identity. It might be difficult to understand how individuals identify with sound and why it is an important element of identity. A good example would be the PyeongChang Olympics when Russian athletes were prohibited from using their national symbols due to a doping scandal and were forced to participate under a neutral Olympic flag and presented as Olympic athletes from Russia. During the medal ceremony, when the Olympic hymn rang out instead of the Russian hymn, Russian athletes protested demonstratively (even though they risked being punished) by singing their country’s hymn.

This shows that even though the visual dimension is dominant, sound is no less important. It is one of those elements that intensifies sensations. And now imagine that as you were listening to the Lithuanian hymn, you could also smell the scent of Lithuania – the experience would be even more intense. The more senses, the stronger the effect. So even sound, in this case, the hymn, plays a significant role in perceptions of identity.

The flag as a brand colour palette

No fewer spears were broken over one of the most important visual symbols of Lithuanian identity – the flag. The historical flag, depicting the Vytis (a knight on horseback) on a red background, was rejected because at the time revolutionary leftist movements were using a red flag as their symbol.

On the search for a more unique version, a special committee was formed during the Vilnius Conference of 1917 (members included Dr. Jonas Basanavičius, the archaeologist Tadas Daugirdas and the artist Antanas Žmuidzinavičius) and tasked with designing a new version of the flag. After having conducted an analysis of Lithuanian folk textiles, Žmuidzinavičius proposed a bi-coloured red and green flag, but the delegates of the Vilnius Conference thought that it was

8

9

Airiją ir Angliją. Japonai save taip pat puikiai identifikuoja su vėliava: raudonas apskritimas baltame fone – kylanti saulė Rytuose – ekstremalus minimalizmas. Ir, tuo pačiu – išskirtinumas.

Vėliava – reikšmingas elementas, kurio atskiros spalvos pasakoja istoriją, o visuma sugeba paveikti žmogaus emocijas, tapatintis, jausti pasididžiavimą. Prisiminkime, kaip, pavyzdžiui, Rūta Meilutytė užlipa ant nugalėtojų pakylos ir jos fone suplevėsuoja Lietuvos vėliava. Kur nors, ypač tarptautiniame kontekste, išvydus savą simbolį – turbūt retam nesudreba širdis. R. Meilutytė juk galėtų būti ir skandinavė, bet trys charakteringos spalvos, jos nepažįstantiems, identifikuoja, kad kažkur yra nematyta, nežinoma šalis, kuria galbūt verta pasidomėti, o mums primena – kad ir kokie maži bebūtume – mes irgi galime būti pastebėti ir atpažinti, įvertinti.

Herbas – logotipas

Ne mažiau svarbus vizualusis nacionalinio identiteto simbolis yra ir herbas. Jis tarsi šiuolaikinio logotipo prototipas, valstybės, miesto, organizacijos, luomo ar giminės, asmens skiriamasis ženklas. Kaip rakto skylutė į istoriją. Priemonė atskleisti gilesnes šalies šaknis, pasaulį, vertybių skalę. Tai iliustruojantis pavyzdys – „Apple“ kompanijos logotipas. Vien atkąsto obuolio piktogramos pakanka, kad atpažintum produktą ir iškart kiltų asociacijų apie kokybę ir patirtį su juo, su jo istorija. Logotipas, o šalies kontekste – herbas, tai žiežirbos, kurios įžiebia laužą. Tiesa, jeigu lauže mažai malkų (istorijų), tai šis gali ir nesuliepsnoti.

Lietuvos valstybės simboliu – herbu, Vytis tapo įveikęs net du konkurentus – Gediminaičių stulpus ir dvigubą Jogailaičių kryžių.

Tiesa, šie pamiršti taip pat neliko – stulpai ir dvigubas kryžius dažnai matomi vizualioje Lietuvos institucijų komunikacijoje. Pavyzdžiui, Jogailaičių kryžius tapo Lietuvos karinių oro pajėgų simboliu, Gediminaičių stulpai – naudojami Lietuvos tautinio Olimpinio komiteto logotipe.

too gloomy, at which point Daugirdas suggested including a band of yellow to symbolise dawn. Interestingly, according to the rules of heraldry, the flag was supposed to be composed of the colours of the coat of arms, which meant that green should not have been used, but the replacement of historical flags with national flags was a popular trend in Europe during the romantic period, and thus, this version of the flag was approved.

However, it would not have taken much for an entirely different flag to take hold. On 8 May 1940, the State Coat of Arms Committee submitted an entirely new design by M. Dobužinskis to the Presidency that would have resulted in a yellow, red and white flag.

This version was never approved simply because the country had to deal with more pressing issues at the time – on 14 June, Lithuania was occupied and on 3 August, it was annexed by the USSR. If I’m honest, I believe that the current version of the Lithuanian flag was designed in a hurry and with little creative soul-searching. In my opinion, one of the most beautiful flags in the world is that of Great Britain. Why is it so great? It has contrast and dynamism (why should a flag be composed of solely horizontal and vertical bands?), making it both unique and well-grounded, with St. Andrew’s, St. George’s and St. Patrick’s crosses symbolising Scotland, Northern Ireland and England. The Japanese also have a flag that identifies them perfectly: a red circle against a clean white background – the rising sun of the East – an example of extreme minimalism and, at the same time, uniqueness.

The flag is a meaningful element, and each colour tells a separate story, while the whole affects the perceiver’s emotions, relates to their identity and evokes a sense of pride. Let us remember, for example, Rūta Meilutytė stepping up to the Olympic podium and the Lithuanian flag waving in the background. It is a rare occasion that seeing your own symbol, especially in an international context, fails to make the heart quiver. For all anyone knows, Meilutytė could be Scandinavian, but for those who don’t know, the three

Religiously and ideologically we should be theatrical, but inside we are restrained and Northern in our manners.

Lietuvos herbas – įstabus, įdomus, tačiau daugeliui gali pasirodyti nebeaktualus XXI a., kuriame nauja vertybių skalė reikalauja tolerancijos ir draugiškumo. Kardas ir agresyvi poza sunkiai įsipiešia į šio amžiaus moralinių vertybių sistemą. Kai žinai, kad tai gynybos simbolis – viskas gerai, bet nežinantiems – tai tik kario simbolis, o karai šiais laikais labai nepopuliarūs, jų iniciatoriai smerkiami. Antra – jis techniškai gana sudėtingas ir neprisitaikantis šiuolaikiniame greitos komunikacijos pasaulyje.

Gero herbo pavyzdžio toli ieškoti nereikia. Tai Gediminaičių stulpai – idealus simbolis XXI amžiuje. Jis minimalistinis ir unikalus – niekas negali suprasti jo prasmės, bet yra lengvai pritaikomas įvairiose šiuolaikinės multimedijos priemonėse. Be to, neutralus savo moralinėmis vertybėmis. Šie nacionaliniai simboliai reprezentuoja elementus, iš kurių turi susidėti visų prekės ženklų identitetai. Jie veikia žmonių emocijas ir kuria istoriją. Kad ši būtų įtraukianti ir įdomi vien logotipo nepakanka, identitetą turi jungti visi jutiminiai elementai, nesvarbu didelis ar mažas prekės ženklas tai būtų.

Reziumė

Lietuvos nacionalinių simbolių kilmė – su pakilimais ir nuopuoliais, tačiau tai yra istorijos vertos dėmesio. Kada išmoksime savo kūryba jas papasakoti įdomiai ir iš jų pasimokysime patys?

Pokyčiai jau vyksta – pasaulyje iš pagrindų keičiasi technologinė sfera – nuo replikuojamų paskirstytų duomenų bazių technologijų (blockchain, kriptovaliutos) iki dirbtinio intelekto. Jeigu mes kur nors neįstrigsime, jeigu spėsime paskui, o gal ir sugebėsime pralenkti – Lietuvoje intelektinis kapitalas išties daug žadantis – ateitis tikrai ne pesimistinė ir gal tik laiko klausimas, kada būsime tokie pat žinomi kaip, pavyzdžiui, danai.

Viskam reikia laiko. Biblijoje rašoma, kad Mozė žydų tautą po dykumą vedžiojo 40 metų tam, kad pasikeistų kartos ir įvyktų pokyčiai. Lietuva nepriklausoma jau beveik tris dešimtmečius, vadinasi mums liko dar dešimtmetis. Ir kuo geriau pažinsime savo šaknis bei mokėsime jas pristatyti pasauliui, kuo sparčiau jaunoji karta keis senąją, tuo tie pokyčiai bus didesni.

distinct colours in the background indicate a country unseen and unknown, a country that might be worth looking into. And for us it serves as a reminder of the fact that no matter how small we are, we can also be noticed, recognised and acknowledged.

The coat of arms as a logo

No less important a visual symbol of national identity is the coat of arms. Like a prototype for the modern logo, it serves as the identifying sign of a state, city, organisation, class, family or individual. A glance at history through a keyhole. A way of revealing the deeper roots of a nation, its world and its values. An illustrative example would be the Apple logo. All you need to see to identify a product is a half-bitten apple and immediately associations with quality, your own personal experience with the product and its history are evoked. A logo, or in the national context, a coat of arms, is the spark that lights an entire fire of associations. Of course, if there is little firewood (stories) to burn, then the fire might not even light.

The symbol of the Lithuanian state, the Vytis (a knight on horseback) outcompeted two different symbols – the Columns of Gediminas and the Double Cross of Jogaila. Incidentally, the other two have not been forgotten and can often be seen in the visual communication of various Lithuanian Institutions, for example, the cross has become the symbol of the Lithuanian Air Force, while the columns are used in the logo of the National Olympic Committee of Lithuania.

The Lithuanian coat of arms is exceptional and interesting, but to many it may seem irrelevant to the 21st century, in which new values demand tolerance and friendliness. The sword and aggressive stance does not easily find its place in the value systems of the age. Everything is fine when you know that it is a symbol of defence, but to those who don’t know – it is simply a symbol of war.

War is very unpopular in this day and age, and those who wage war are condemned. Second, it is technically too complex to adapt to the speed of contemporary global communication.

There is no need to look far for a good example. The Columns of Gediminas are an ideal symbol for the 21st century. They are minimalist and unique and no one can pinpoint their meaning, but the symbol can easily be adapted for use in modern multimedia. In addition to all this, it is neutral with regard to moral values.

In summary

Autoriaus rekomendacijos / Author’s recommendations: – Kenya Hara „White” – Bruno Munari „Design As Art” – Paul Rand „Thoughts on Design”

These national symbols represent elements that every brand identity should have. They affect emotions and tell stories. A logo is not enough to create an engaging and interesting story – identity should encompass all the senses, no matter how large or small a brand is.

The origin stories of Lithuania’s national symbols have highs and lows, but these are stories that are worthy of our attention.

When will we learn to use our creativity to tell these stories in interesting ways and learn from these stories ourselves?

Changes are already taking place: the global field of technology is shifting – from blockchain technology and cryptocurrencies to artificial intelligence. If we do not get stuck, if we keep up and maybe even surpass the rest – after all, the intellectual capital in Lithuania is truly promising – the future will bring in an optimistic age, and maybe it will only be a matter of time before we become as widely recognised as, say, the Danes.

But everything needs time. The Bible tells the tale of Moses, who led the Jewish nation around the desert for 40 years until generations changed and certain changes took place. Lithuania has been an independent nation for almost three decades, which means that we still have another decade left. The better we get to know our roots, the better we present them to the rest of the world and the faster the new generation replaces the old, the greater these changes will be.

10

11

Pando

12

13

Viršelio istorija: nereikia slėpti iš kur esame kilę

Cover story: No Need to Hide Where We’re From

Juos pardavinėja „Harley Davidson“ parduotuvėse, pavadinimą puikiai žino ne tik lietuviai, bet ir užsienio rinkos, jų darbuose net dvi inovatyvios drabužių linijos ir ambicijos konkuruoti su „Levis“ džinsais.

Lietuvių mados ženklas PANDO vos per septynerius metus nuveikė išties daug.

Veržlūs, atkaklūs ir sunkiai dirbantys. Vienas PANDO įkūrėjų, Marius Bieliauskas, pasakoja, nuo ko viskas prasidėjo ir kaip PANDO komandai sekasi išlaikyti savo identitetą, greitai besikeičiančių madų pasaulyje.

Retailing in Harley Davidson stores, recognised in Lithuanian and foreign markets alike, two innovative clothing lines complete and ambitions enough to compete with Levi’s jeans, the Lithuanian fashion brand PANDO has achieved a lot over the past seven years.

They are driven, determined and hardworking. Co-founder Marius Bieliauskas tells us how it all started and how PANDO has managed to maintain its identity even as fast fashion gobbles up increasingly larger shares of both the Lithuanian and global market.

Kaip atsirado PANDO?

Tai įvyko beveik prieš 8 metus. Aš pats ilgai dirbau samdomą darbą ir tik išvykęs mėnesiui į Aziją, kur praleidau daug laiko visai kitoje kultūroje, subrendau naujoms mintims ir idėjoms. Viena iš tų idėjų – kurti kažką savo, kažką, kas tenkintų mano aistrą, o mano aistra buvo drabužiai. Konkrečiau – grubaus stiliaus ir dizaino drabužiai.

Kodėl PANDO?

Mes visada sakome, kad esame reti ir unikalūs, nes tai, ką darome ir yra reta bei unikalu. Juoda-balta. O tai reiškia, kad mes viską darome arba labai gerai, arba visai nieko nedarome. Svarstėme daug ir kitų variantų, bet vis tik apsistojome ties PANDO, nes jis trumpas ir greitai įsimenamas.

„Created in Lithuania“ viršelį puošianti Jūsų nuotrauka spinduliuoja išskirtine energija. Ką ji išduoda apie PANDO? PANDO neatsitiktinai kuria dievuko iš mikrorajono įvaizdį, mes norime priminti žmonėms, kas yra tikra. PANDO nėra sms žinutė ar elek-

troninis laiškas, tai – tikras susitikimas, kuriame jaučiamas tvirtas ryšys, dėmesys, ilgalaikiškumas. Tai nebuvo vienkartinė fotosesijos idėja. Ką mes matote yra išjausta, užauginta ir turi labai aiškų tęstinumą su žinute: būkime tikresni vieni kitiems.

Aš pats esu seno kirpimo žmogus, todėl fotosesijai pasirinkau kiemą, kuriame augau. Ten eidavome žaisti futbolo, bendrauti su draugais. Manau, kad tie laikai buvo daug tikresni ir būtent remiantis tuo, mes ir norime atskleisti savo identitetą, pabrėžti iš kur esame kilę. Norisi, kad žmonės suvoktų – bendravimas turi vykti akis į akį. Žmogiškas ryšys turi išlikti ir suteikti gyvenimo džiaugsmą.

Fotosesijoms nevengiate rinktis sovietiniu palikimu dvelkiančių vietų. Kodėl?

Šios vietos yra mūsų priminimuose apie vaikystę, apie tai, kas tikra.

Nesistengiame visiems įtikti, taikomės į tokius žmones, kurie turi sveiką nostalgiją tiems laikams. Bendravimui, ne sovietmečiui. Mūsų drabužiai nėra sovietmečio stiliaus. Tai, ką kuriame, yra dievuko iš kiemo įvaizdis. Jis modernus, griežtas, grubus, bet tuo pačiu ir labai atspindintis džinsų, denimo mados tendencijas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Akademinio dizaino atstovai tikina, kad jei nebaigei dizaino, tu nesi dizaineris. Ką apie tai manot?

Mada yra menas, pajautimas, labai subtilūs dalykai, kurių kažin ar gali išmokti. Man teko labai daug išmokti, atrasti, suprasti: nuo to, kaip tam tikri džinsų kirpimai lemia jų dėvėjimo patogumą iki to, kaip technologiškai įgyvendinti idėją, sukurti savo unikalų raštą. Viena vertus, mados pasaulyje labai daug žmonių, kurie nebaigę specifinių mokslų sukūrė plačiai žinomus, sėkmingus prekės ženklus, kita vertus, netgi daugelis tų, kurie mokslus pabaigia, netampa mados

How did PANDO come to be?

It happened nearly eight years ago. I had been working as a hired employee for a long time and it was only after departing for a monthlong trip to Asia, where I spent a while in an entirely different culture, that I came to a point where I was ready for new thoughts and ideas.

One of these ideas was to create something of my own, something that would satisfy my passion, and my passion was clothing. Clothing that was rough in its style and its design.

Why PANDO?

We’ve always said that we are rare and unique because what we do is rare and unique. Black and white. And this means that we either do things very well or not at all. We considered many other options, but we ended up going with PANDO because it’s short and memorable.

Your picture on the cover of Created in Lithuania seems to be emitting some kind of unique energy.

What does this picture say about PANDO?

We aim to create the image of a microdistrict icon. We want to remind people of what is real. PANDO is not an instant message or an email – it’s a true face-to-face interaction through which you feel a strong connection and your attention is focused, something longlasting. This wasn’t a one-off photo shoot concept. What you see has been explored, truly felt, carefully developed and is very consistent with our message: let’s be more real with each other.

14

industrijos žvaigždėmis. Pripažįstu, kad verslo pradžioje specifinės žinios man būtų padėjusios, bet jos nebūtų nulėmusios to, ką šiandien esame sukūrę.

Jeigu labai sunku, nueik į kampą, išsiverk ir grįžk atgal.

Papasakokite daugiau apie Moto liniją.

Šiandien PANDO tikslas yra atvesti Moto liniją į šiuolaikišką madą ir žengti koja kojon su aukštosios tekstilės technologijomis. Pavyzdžiui, matome, kad karo pramonė pradeda naudoti tikrai aukšto lygio audinius, kurie gali būti labai lengvai panaudojami ir mūsų Moto linijai ar net visai Moto kultūrai. Vienas tų audinių, kuriuo galime pasigirti yra „Dyneema“, tai – unikalus pluoštas, gaminamas iš ultra aukšto molekulinio slėgio polietileno. Pirmiausia, jį pradėjo naudoti karo pramonėje, na o į civilinę rinką buvo atvestas prieš tris metus. Esame vieni iš penkių prekės ženklų, kurie naudoja šį audinį.

Kokiais būdais formuojate savo įvaizdį?

Kuriame istorijas ir kasmet jas keičiame. Sunkiausia yra apgalvoti kiekvieną detalę, net ir apie tai, kaip fotosesijos aplinka rišis su modeliais, rūbais, tekstūromis... Taip pat akcentuojame, kad mes patys audžiamės savo audinius. Visus modelius pristatome nuo pradžių iki galo. Išsiaudžiame unikalios faktūros audinius ir iš jų siuvame gaminius. Kalbant apie džinsus, norime, kad tai atspindėtų mūsų istoriją, kuriamą identitetą, todėl net sendinimo efektą daromės patys ir visi mūsų receptai yra unikalūs bei rankų darbo.

I’m kind of old-fashioned that way, so I chose to do this photo shoot in the courtyard I grew up in. We used to go there to play football and hang out with friends. I think that was a much more real time, and that’s exactly the perspective through which we would like to reveal our identity – by emphasising where we’re from. So that people realise that communication has to happen face to face.

We have to maintain a human connection that brings joy to life.

It seems you don’t shy away from photo shoot locations that have an atmosphere of the Soviet past. Why?

These locations are from our memories of childhood, of what is real.

We aren’t trying to suit everyone’s tastes, but we do target people who have a healthy nostalgia for those times. For real conversation, not the Soviet system. Our designs have nothing to do with Soviet style. What we aim for is the image of the icon of the streets.

Representatives of academic design claim that if you don’t have a degree in design, then you’re not a designer. Would you agree?

Fashion is art, feeling and subtlety – I don’t know if you can study these things anywhere. I have had to learn, discover and understand a lot: from how the cut of a pair of jeans determines how comfortable they will be to wear, to how to technologically execute an idea for a unique pattern. On the one hand, the world of fashion is full of people who are not academic graduates, who go on to create widely known and successful brands. On the other hand, most of those who do have a diploma do not become stars in the fashion industry. I admit that, in the beginning, as I started my business out, knowing certain industry-specific things would have helped me, but they wouldn’t have changed what we have achieved today.

15

Jūsų parduotuvėje galima susilopyti senus džinsus?

Taip, nes PANDO nėra greitos mados atstovai. Tai labai svarbu ak-

centuoti. Kuriame drabužius, su kuriais bus draugaujama ilgai. Sugrįžę klientai ne tik pataiso džinsus, tai – proga gauti atgalinį ryšį, sužinoti, kodėl jie nori juos pataisyti. Ir tai nėra iš taupumo, tiesiog jie būna taip įsimylėję tuos džinsus, kad kol kas nenori jokių kitų.

Ar PANDO turi misiją?

Tikras, nuoširdus bendravimas yra mūsų prekinio ženklo filosofija ir misija. Esame aiškiai nusipiešę, kaip atrodome ir kas esame, todėl dabar belieka palaikyti tą vientisumą, kuris skatina pirkėjus grįžti vėl ir vėl.

Ar sunku išlaikyti tą identiteto vientisumą?

Yra iššūkių. Kartais matai, kad rinka eina visai į kitą pusę ir tau norisi eiti kartu su ja, todėl kartais galima prarasti savo kryptį, bet mes visada stengiamės grįžti atgal. Identitetas yra tai, kas suburia lojalių klientų ratą. Jeigu jis per daug kaitaliojamas, lojalumas tampa sudėtingu.

Kur semiatės įkvėpimo naujoms kolekcijoms?

Iš bendravimo su klientais – jų atsiliepimai yra labai svarbūs. Taip pat sekame pasaulines tendencijas. Nereikia atmesti, kad vyrauja tam tikras polinkis į skandinaviškus tonus, siluetus, kurie suteikia išskirtinį patogumą bei stilių. Tai yra specifiškai būdinga mūsų rinkai, regionui, kur vyrauja tam tikros spalvos, o klimatas irgi reiklus drabužiams. Žodis įkvėpimas gal net per skambus, nes nekuriame visiškai naujų drabužių – PANDO atsinaujina per detales, raštus, patobulintus kirpimus. Naujos idėjos neretai kyla tiesiog pažinus naujas gamybos technologijas, atradus inovatyvius audinius.

Tell us a little more about the Moto line.

At PANDO, our aim today is to steer the Moto line into contemporary fashion and step in tune with the most advanced textile technology. For example, we can see that the military industry has started to use truly high-quality textiles that can also easily be adapted for our moto line or even all of moto culture. One of the fabrics we can boast of is called Dyneema – it’s a unique fibre made of ultra-high-molecular-weight polyethylene. It first came into use in the military industry and was introduced into the civilian market three years ago. We are one of five brands that use this fabric.

What other tools do you use to shape your image?

We tell stories and we change them every year. The hardest part is considering each detail, even how a photo shoot location ties in with the models, clothing, textures... And we also emphasise that we make our own fabrics. We present each model from start to finish. We design a fabric with a unique texture and then make it into our own product. Speaking of jeans, we want them to reflect our own story and the identity we’ve created, so we even distress them ourselves – all of our techniques are unique and require manual labour.

If things seem too hard, go to the corner, have a good cry and come back.

Can you get your old jeans patched up at a PANDO store?

Yes, because PANDO isn’t fast fashion. This is incredibly important to highlight. We design clothes that our customers can wear for a long time. And when customers come back to get their jeans patched up, we have the opportunity to get their feedback and ask why they want to fix them. They aren’t being frugal – they’re simply so in love with those jeans that they don’t want any other pair.

Does PANDO have a mission?

Real, honest communication is our philosophy and mission. We have clearly mapped out our look and who we are, so the only thing left to do is to be consistent because this encourages customers to come back.

Is it difficult maintaining a consistent identity across your collections? Or does it make things easier?

There are certain challenges that come with it. Sometimes you see that the market is heading in a completely different direction and you want to go right along with it. So it’s not hard to lose your direction, but we always try to return to our true course. Our identity is here to attract a loyal circle of customers. If it changes too much, loyalty becomes an issue.

Where do you find inspiration for your new collections?

In our communication with our customers – their feedback is essential. We also keep an eye on global trends. We can’t deny that we have a tendency towards certain Scandinavian tones and silhouettes, which come with a specific comfort and style. This is typical of our market, a region dominated by certain colours and a climate that makes its own demands. Inspiration is perhaps too strong a word here because we don’t really design totally new items of clothing.

Pando renews itself through details, patterns and improved cuts.

New ideas often emerge as you’re getting a feel for a new production technology or an innovative textile.

16

Kokia yra sunkiausia dalis vystant verslą?

Jų labai daug. Bet, manau, kad sunkiausia dalis yra išlaikyti aštrų protą, savo asmenines savybes, nes verslas visada arba kyla, arba leidžiasi, o šios bangos veikia tavo emocijas, psichiką. Labai svarbu būti tam pasiruošus ir užsigrūdinus. Sunkiausia yra išlaikyti pastovią mentalinę būseną, kuri leistų tau generuoti idėjas ir eiti į priekį.

Ar buvo kada užklupusi mintis viską mesti?

Turbūt visi yra su tuo susidūrę. Ir net kai sekasi, visada galvoje kirba mintis, kad galėtų sektis dar geriau, jeigu veiktum kažką kito. Bet visgi supranti tai, kad savos idėjos laikymasis kuria didžiausią vertę.

Yra toks posakis: „Jeigu labai sunku, nueik į kampą, išsiverk ir grįžk atgal“. Turi suprasti koks yra tavo tikslas ir dėl ko tu link jo eini.

Jūsų nuomone, kokia yra sėkmingo prekės ženklo formulė?

Aš dar nelaikau mūsų verslo sėkmingu (juokiasi). Toli gražu. Mes vis

dar link jos einame.

Ko palinkėtumėt lietuviams kolegoms?

Norėčiau palinkėti mąstyti plačiau, neapsiriboti tik Lietuva ir Vilniumi.

Mūsų rinka yra labai maža. Reikėtų iš karto mąstyti globaliai. Kiekvienas verslas turi augti.

Mada yra menas, pajautimas, labai subtilūs dalykai, kurių kažin ar gali išmokti.

What’s the hardest part of developing a business?

There are many hard parts. But I think the hardest part is maintaining a clear mind, your own level-headedness, because business is always on the up or down, and this fluctuation inevitably affects your emotions and mental health. So it’s very important to be prepared and resilient. The most difficult part is maintaining an even-keeled mental state that would allow you to keep generating ideas and moving forward.

Have you ever considered quitting everything?

Everyone has probably experienced this. And even if you’re doing well, there’s always that thought at the back of your mind that you could be doing better if you were doing something else. But in the end you realise that it’s sticking to your idea that creates the greatest value. There’s this saying: “If things are very hard, go to the corner, have a good cry and then come back”. You have to understand what your goal is and what you are aiming for.

What do you think is the formula for a successful brand?

I don’t consider our business successful yet [laughing]. Far from it.

We are still on our way there.

What would you like to say to your Lithuanian colleagues?

My advice would be to think bigger – don’t limit yourself to Lithuania and Vilnius. Our market is very small. We should be thinking globally right from the get go. Every business needs to grow.

Kur rasti? / Find us at: pandowear.com fb, ig: pandowear, pandomoto

Karolina Jakaitė 17

Kaip žinosime kur eiti, jei nežinome iš kur atėjome?

Vilniaus modelių namų sukurtos kokteilinės suknelės iš originalios triacetatinės medžiagos, kurios buvo demonstruojamos pasaulinėje parodoje „Expo70“ Osakoje.

Nuotr.: K. Liubšys, 1970 (LCVA).

Original triacetate cocktail dresses, designed at the Vilnius House of Clothing Design and exhibited at Expo ‘70 in Osaka.

Photo: K. Liubšys, 1970 (LCVA).

How Can We Know Where to Go if We Don’t Know Where We’re Coming From?

Minint Lietuvos atkūrimo šimtmetį, vis dažniau keliami klausimai apie lietuviškąjį identitetą, jo unikalumą, reikšmę ir svarbą būti savitu, autentišku. Kaip apibūdinti lietuvišką dizainą?

Ar jis gali padėti apibrėžti mūsų tapatybę?

Prieš keletą metų į „Google“ paieškos sistemą, anglų kalba įvedę frazę „Lithuanian design“, turbūt nustebtumėte rezultatuose išvydę teiginį – „Lietuviškas dizainas neegzistuoja“.

Tokį atsakymą pastebėjo ir tuo metu kaip iššūkį priėmė KAROLINA JAKAITĖ, dizaino tyrėja, Vilniaus dailės akademijos podoktorantūros stažuotoja, viena iš „Dizaino fondo“ įkūrėjų, įvairiais projektais ir iniciatyvomis prisidedanti prie Lietuvos dizaino istorijos dokumentavimo, tyrimų ir jų aktualizavimo. Rengiant antrąjį „Created in Lithuania“ numerį, K. Jakaitė sutiko panaudojant ir naujai interpretuojant ištraukas iš jos pastarųjų metų tekstų, atskleisti skaitytojams reikšmingiausius lietuviško dizaino istorijos vardus, etapus bei iššūkius. Praeitis yra didžiulė ir neatsiejama identiteto dalis. Taigi, kaip žinosime kur eiti, jei nežinome, iš kur atėjome? Jūsų dėmesiui, žvilgsnis į lietuviško dizaino praeitį arba kitaip – lietuviško dizaino paveldą.

Tarpukario architektūra ir dizainas

Mažai ką nustebins, jog pirmasis žvilgsnis krypsta į tarpukario Lietuvos laikotarpį ir laikinąją sostinę Kauną, kurio architektūra ir dizainas atspindi svarbų lietuviško identiteto posūkį, menantį apie to meto kūrėjus palietusį postimperinį entuziazmą bei modernybės vėjus. Šiuo laikotarpiu, kai visuomenė ypatingai tikėjo Nepriklausomybės ir valstybės ateitimi, o Kaunas iš provincialaus miesto transformavosi į modernų metropolį, gimė ir autentiški lietuviški interjerai bei dizaino kūriniai, išsiskiriantys modernistinių ir tautinių idėjų sinteze.

Kalbant apie tarpukario dizainą, neįmanoma nepaminėti vieno ryškiausių to laikmečio Lietuvos dizaino srities vardų – lietuviškų baldų kūrėjo Jono Prapuolenio (1900–1980). Baigęs Kauno meno mokyklą, Prapuolenis Paryžiuje gilino interjero žinias, o tarpukario

As we commemorate the restoration of Lithuanian independence, increasingly more questions are asked about Lithuanian identity, its uniqueness, its significance and the importance of having a distinct and authentic character. How can Lithuanian design be described? Can it help us define our identity? Just several years ago, those who googled “Lithuanian design” were surprised to find a statement among the search results that declared “Lithuanian design does not exist”. This exact line caught the attention of one KAROLINA JAKAITĖ who took the turn of phrase on as a challenge.

As a design researcher, post-doctoral fellow at the Vilnius Academy of Arts and co-founder of the Design Foundation, Karolina is an active participant of various projects and initiatives contributing to the historical documentation of Lithuanian design as well as research on and the actualisation of design culture. For the second issue of Created in Lithuania, she agreed to have us publish and reinterpret excerpts from her most recent written pieces in order to enlighten readers about the most significant names, stages and historical challenges in the world of Lithuanian design. After all, the past is a major and integral part of identity. How can we know where to go if we don’t know where we’re coming from? Here is an extensive look at the past of Lithuanian design or, in other words, Lithuanian design heritage.

Architecture and design in the interwar period

It should come as no surprise to anyone that our first glance falls to the interwar period during which Kaunas was established as the temporary capital of Lithuania. The city’s architecture and design of the time marks an important turning point for Lithuanian identity and reflects the post-imperial enthusiasm and gusts of modernity that carried its creators. At a time when society truly believed in the future of independence and the country itself, and as Kaunas was transforming from a provincial city into a modern metropolis, authentic Lithuanian interiors and design creations began to emerge that reflected a characteristic blend of modernist and vernacular ideas.

Speaking of interwar design, it would be remiss not to mention one of its most prominent figures – the Lithuanian furniture de-

J. Prapuolenio kėdės eksponuotos 1937 m. tarptautinėje Paryžiaus parodoje. Nuotr.: Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus.

Furniture by Jonas Prapuolenis at the Lithuanian section in the worldwide Paris exhibition of 1937.

Photo: M. K. Čiurlionis National Museum of Art.

18

19

Vilniaus modelių namų manekenės 7 deš. (iš kairės / from left to right: L. Misiūnaitė, T. Bakunčik, S. Mikalauskaitė, D. Varkalienė, O. Kublickaja).

Nuotr.: E. Spyglinis, 1966 (LCVA).

Models of the Vilnius House of Clothing Design. Photo: E. Spyglinis, 1966 (LCVA).

Kaune buvo įsteigęs savo baldų studiją. Dažniausiai kurdamas vienetinių baldų pavyzdžius, jis siekė suderinti funkcionalumą, formų modernumą ir lietuvišką dvasią. Lietuvių liaudies ornamentais dekoruotos Prapuolenio kėdės buvo įvertintos ir apdovanotos aukso medaliu 1937 m. tarptautinėje Paryžiaus parodoje.

Kaunas tikrai turi ir daugiau legendinių vardų iš tarpukario laikotarpio, galima paminėti Bauhauzo mokyklos absolventą Vladą Švipą (1900–1968), reklamos kūrėją Joną Juozą Burbą (1907–1952), Uracho sosto kūrėją Petrą Rimšą (1881–1961) ir daugelį kitų. 2022 metais, kuomet Kaunas taps Europos kultūros sostine, galime tikėtis įdomių dizaino istorijos aktualizavimo idėjų.

Vilniaus modelių namai

Šeštasis dešimtmetis: Lietuvoje gilus sovietmetis, tačiau noras puoštis aktualus visais laikais. „Aukštoji mada egzistavo ir prieškariu, ir sovietmečiu“ – yra pastebėjusi ilgametė Vilniaus modelių namų dizainerė, meno vadovė Dalia Jurginienė (1945–2013). 1954-aisiais, Vilniuje atsidarė ir visoje sovietinėje Lietuvoje stilių diktavo madų Meka – Vilniaus modelių namai, su ilgamečiu vadovu Antanu Grenda (1935–2017) priešakyje. Tai buvo mados dizaino institucija, kurioje buvo kuriami masinei gamybai skirti drabužių ir avalynės pavyzdžiai, taip pat išskirtiniai, vienetiniai modeliai užsienio parodoms arba to meto Lietuvos ir Sovietų Sąjungos elitui. 1975 metais ten dirbo 25 dailininkai, kurie per metus sukurdavo apie 2500 naujų modelių!

Savo garderobą siūdintis Vilniaus modelių namuose buvo prestižo reikalas. Be to, valdžios vyrų žmonos ir kitos elitinės ponios turėjo neribotas galimybes, joms neegzistavo eilės, o ir piniginės nevaržė nepriteklius. Tačiau apie kūrybos laisvę, galime kalbėti labai sąlygiškai. Tvarką diktavo Lengvosios pramonės ministerija, iš Maskvos buvo „nuleidžiami“ ne tik planai, bet ir mados tendencijos, reikėjo paklusti įvairiems standartams, nurodymams, galų gale Meno tarybos sprendimams. Nors ir kruopščiai kontroliuota, Vilniaus mados namuose kurta sovietmečio mada – lietuviško mados dizaino identiteto dalis.

Kas sieja Richardą Nixoną ir Lietuvos dizainą?

Gera prisiminti, kad 6 ir 7 dešimtmečių sandūroje Lietuvos dizaino raidai svarbių reiškinių išties netrūko: įkurtos naujos institucijos, atsirado specializuotos studijų programos, pradėtos rengti dizaino parodos, išryškėjo daiktų ir aplinkos modernizavimo idėjos. Pradedant

signer Jonas Prapuolenis (1900–1980). A graduate of the Kaunas School of Arts, Prapuolenis built upon his knowledge of interior design in Paris and went on to set up his own furniture studio in interwar Kaunas. In his one-off furniture pieces, he sought to combine functionality, modernity of form and the Lithuanian spirit. Decorated with Lithuanian folk ornaments, Prapuolenis’ chairs were recognised for their design and awarded a gold medal in the International Exposition of Art and Technology in Modern Life in Paris in 1937.

Kaunas boasts even more legendary names from the interwar period, including Vladas Švipas (1900–1968) – a graduate of the Bauhaus school, Jonas Juozas Burba (1907–1952) – an advertising designer, and Petras Rimša (1881–1961) – creator of the Urach throne. We can expect more interesting ways to engage with Lithuania’s design heritage, especially in 2022 when Kaunas becomes the European Capital of Culture.

The Vilnius House of Clothing Design

The late 50s, Lithuania is in the depths of its Soviet era, but the desire to look good is alive and well whatever the epoch. “High fashion existed both before the war and during soviet times”, observed Dalia Jurginienė (1945– 2013), the long-standing designer and artistic director of the Vilnius House of Clothing Design. In 1954, Vilnius became the birthplace of what was to become the fashion Mecca of Soviet Lithuania – the Vilnius House of Clothing Design headed for two decades by Antanas Grenda (1935–2017). This was an institution of fashion, where samples of garments and footwear were designed for mass production, exceptional one-of-a-kind models were created for fairs abroad and the Lithuanian and broader Soviet elite had their garments tailor-made. In 1975, the Vilnius House of Clothing Design employed 25 artists who created around 2,500 new models a year!

To get your apparel designed at the Vilnius House of Clothing Design was a matter of prestige. And the wives of government men and other female members of the elite had unlimited access because queues and financial restrictions were not an issue for them.

However, creative freedom was a relative term. Order was dictated by the Ministry of Light Industry, and Moscow’s top-down directives targeted both agendas and trends – subordinate institutions had to act in compliance with various standards, orders and, ultimately, the resolutions of the Council of Art. However, even under the watchful eye of Moscow, the designs produced by the Vilnius House of Clothing Design became a part of the identity of Lithuanian fashion.

20

Vilniaus elektros suvirinimo įrengimų gamyklos kontrolierės (iš kairės V. Kružkova ir G. Bogdanovič) tikrina dulkių siurblius „Saturnas“.

Nuotr.: A. Tumėnas, 1967 (LCVA).

Lithuanian vacuum cleaner “Saturnas”, launched into production in 1963 at the Vilnius Electric Welding Equipment Factory. Photo: A. Tumėnas, 1967 (LCVA).

naujų kavinių interjerais, minimalistinio stiliaus baldais, moderniais technikos objektais ir baigiant stilingomis detalėmis kasdienėje aplinkoje.

Kaip paaiškinti tokį dizaino proveržį šiame dešimtmetyje?

Pradėti galima nuo vadinamojo Chruščiovinio „atšilimo“, komunistų partijos priimtų naujų programų, urbanizacijos, modernizacijos ir buities reformų. Siekiant sukurti „šviesų komunizmo rytojų“, 6 dešimtmečio pabaigoje buvo paskelbtas garsusis šūkis „meną – į buitį“, kurį lydėjo dar skambesnis: „grožį – masinei produkcijai, pagražinant milijonų žmonių gyvenimus“. Tokius tikslus – gražius, bet beveik neįgyvendinamus, 7 dešimtmetyje pradėjo deklaruoti ir eksperimentiniai dizaino biurai, daug investuodami į naujų gaminių projektavimą. Vienas iš minimų atvejų – 1957 m., Vilniuje, duris atvėręs Baldų konstravimo biuras. Šiame biure lietuvių architektai, inžinieriai ir dizaineriai kūrė baldų projektus visuomeniniams pastatams ir modelius masinei gamybai. Įdomu tai, kad šiame biure dirbo itin daug moterų dizainerių, tarp kurių galima paminėti tokias pavardes, kaip Brigita Adomonienė, Valerija Ema Cukermanienė (1935–2018), Lygija Marija Stapulionienė, Liucija Zaveckienė, Gražina Tulevičienė ir daugelis kitų. Kiekvienas autorius, nors autorystė nebuvo vertinima, turėjo savitą braižą ir pasirinktą specializaciją. Pavyzdžiui, architektė Brigita Adomonienė, dirbusi nuo pat biuro atidarymo, suprojektuotų baldų pavadinimams dažnai parinkdavo lietuviškus vardus, prasidedančius raide V: miegamojo baldai „Vaiva“, virtuvės baldai „Ventė“, „Varsa“, svetainės – „Vesta“, „Vega“, „Viesulas“ ir kiti.

Ieškant atsakymo į klausimą, kas sieja R. Nixoną ir Lietuvos dizainą, reiktų nusikelti į 1959 metus. Šį klausimą iliustruoja legendinis Sovietų Sąjungos generalinio sekretoriaus Nikitos Chruščiovo ir JAV viceprezidento Richardo Nixono pokalbis tarptautinėje JAV parodoje, vykusioje Maskvoje.

Pokalbį pradėjo Nixonas: - Norėčiau parodyti jums šią virtuvę. Ji lygiai tokia, kaip mūsų namuose Kalifornijoje, – atkreipė Chruščiovo dėmesį į indaplovę, įmontuotą stalviršyje. – Pažvelkite į šią indaplovę.

Chruščiovas nesutriko: - Mes taip pat turime tokių daiktų.

Nixonas atsakė: - Tai naujausias modelis. Tūkstančiai tokio tipo įrenginių yra surenkami gamyklose ir paskui montuojami tiesiai namuose.

Mes norime savo moterims palengvinti gyvenimą.

Chruščiovas sutikti nenorėjo: - Sovietų Sąjungoje nėra „kapitalistinio požiūrio į moteris“.

V. E. Cukermanienės sukurtas svetainės komplektas „Ąžuolas“.

Nuotr.: M. Baranauskas, 1966 (LCVA).

What do Nixon and Lithuanian design have in common?

Furniture set named “Ąžuolas” (Oak) designed

by E. M. Cukermanienė.

Photo: M. Baranauskas, 1966 (LCVA).

The late 50s and early 60s marked several significant developments in the history of Lithuanian design: new institutions were established, specialised academic programs were launched, the first design exhibitions took place and modern ideas about the design of objects and the surrounding environment began to circulate. This meant a surge in design: from new café interiors, minimalist furniture and modern appliances to stylish details for the domestic environment.

How can we explain this decade’s design breakthrough? We can begin with the so-called Khrushchev Thaw, when the communist party launched new programs and reforms in the areas of urban planning, modernization and domestic life. With the aim of creating “a brighter communist tomorrow”, the party proclaimed the now famous slogan of “Art into Life”, which was accompanied by the even more ambitious “bring beauty to mass production, beautifying the lives of millions”. In the 60s, experimental design bureaus sprang into action declaring these well-intentioned but basically unfeasible goals, investing much of their resources in new product designs.

One such agency was the Furniture Design Bureau, which opened its doors in Vilnius in 1957. The bureau’s employees – Lithuanian architects, engineers and designers – designed furniture for public buildings and various objects for mass production. Worth noting is the fact that the bureau employed many female designers such as Brigita Adomonienė, Valerija Ema Cukermanienė (1935– 2018), Lygija Marija Stapulionienė, Liucija Zaveckienė and Gražina Tulevičienė, to name but a few. Even though authorship was not valued, each designer had their unique style and specialty. For example, the architect Brigita Adomonienė, who was one of the bureau’s original staff, gave the furniture pieces she designed Lithuanian names beginning with the letter v: the Vaiva bedroom furniture set, the Ventė kitchen furniture set, the Varsa sitting room furniture set, Vega, Viesulas and others.

In order to find the link between Nixon and Lithuanian design, we must transport ourselves to the year 1959. At an international US fair in Moscow, a legendary exchange took place between the Soviet general secretary Nikita Khrushchev and then US Vice President Richard Nixon.

21

Vilniaus „Elfos“ gamyklos specialaus konstruktorių biuro vyr. konstruktorė D. Valentaitė skaito knygą sėdėdama ant dizainerės L. M. Stapulionienės suprojektuoto šezlongo.

Nuotr.: B. Talaikis, 1968 (LCVA).

Vilnius „Elfa“ factory’s constructor D. Valentaitė from the special construction bureau sitting on the transforming chair designed by L. M. Stapulionienė.

Photo: B. Talaikis, 1968 (LCVA).

Baldų projektavimo ir konstravimo biuro architektės B. Adomonienės sukurtas miegamojo baldų komplektas „Vaiva“. Nuotr.: LCVA, 1975.

Bedroom furniture set Vaiva, designed by Furniture Design and Construction Bureau architect B. Adomonienė.

Photo: LCVA, 1975.

Architektė B. Adomonienė baldų projektavimo ir konstravimo biure 7 deš.

B. Adomonienės asmeninės kolekcijos nuotrauka.

Architect B. Adomonienė at the Furniture Design and Construction Bureau.

Photo from Brigita Adomonienė’s personal archive.

„Virtuvės debatų“ kadras iš tarptautinės parodos „Šaltojo karo metų modernizmas. Menas ir dizainas: 1945–1970“ Nacionalinėje dailės galerijoje 2009 m.

Nuotr. Vaidotas Aukštaitis.

“Kitchen Debate” at the international exhibition “Cold War Modern: Art and Design 1945-70” at the National Gallery of Art in 2009. Photo: Vaidotas Aukštaitis.

Išgirdęs atsakymą, Nixonas tarė: - Ar ne geriau būtų lenktyniauti dėl skalbimo mašinų privalumų nei dėl raketų galingumo?

N. Chruščiovo atsakymas R. Nixonui – „Mes taip pat turime tokių daiktų“ – iliustruoja vieną iš priežasčių, padariusių įtaką sovietinio dizaino raidai. Netrukus, Sovietų Sąjungoje, startavo vadinamoji septynmečio programa (1959–1965), nukreipta į pramonės gaminių vystymą, siekiant pasivyti ir pralenkti Vakarus. Šaltojo karo modernumo lenktynių atgarsiai girdimi ir straipsniuose skambiais pavadinimais „Mūsų gaminiai turi būti geriausi pasaulyje“. 1962 m.

Maskvoje buvo įkurtas Visasąjunginis techninės estetikos mokslinių tyrimų institutas, tapęs svarbiausia sovietinio dizaino institucija su 15 filialų (vienas iš jų 1966 m. buvo įkurtas Vilniuje) ir beveik 200 laboratorijų.

Vis dėl to, tai buvo prieštaravimų kupinas laikotarpis, paženklintas nuolatinio vartojimo prekių stygiumi ir, deja, bet dažnai tik vienetiniais pavyzdžiais realizuotų modernaus dizaino projektų.

Sovietinėje sistemoje teorija radikaliai skyrėsi nuo praktikos ir realybės. Parduotuvės buvo pustuštės, parodose eksponuojami modernaus dizaino pavyzdžiai dažniausiai nepasiekdavo vartotojų, o reklamuojamos naujienos buvo prieinamos tik išrinktiesiems. Tai puikiai atspindi vieno lankytojo nuoširdus prisipažinimas, 1967 metais užrašytas pirmosios pramoninės grafikos parodos atsiliepimų knygoje, išvydus Romualdo Svaškevičiaus apipavidalintą tauriojo gėrimo pakuotę: „Lietuviško kalvadoso iš tokios gražios bonkos kaip gyvas nesu ragavęs“.

Svarstant šia tema, tinka paminėti Lolitos Jablonskienės žodžius iš 2012 m. Nacionalinėje dailės galerijoje surengtos parodos „Modernizacija. XX a. 7–8-ojo dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra“ katalogo: „Nepaisant to, kad sovietinės reformos buvo nenuoseklios, kontroliuojamos bei ribojamos ideologų ir biurokratų, o skambūs šūkiai tebuvo tik propagandiniai pažadai, Baltijos šalių aplinka sparčiai modernėjo ir įgijo tarptautinių bruožų: architektūra ir dizainas pasuko funkcionalizmo link, o iš Vakarų, kad ir netiesiogiai, skverbėsi kūrybiniai impulsai.“

Pramoninės estetikos parodos eksponatai, 1968.

Nuotr.: LCVA, 1968.

Items shown at the first Industrial Aesthetics Exhibition, 1968.

Photo: LCVA, 1968.

Nixon opened the discussion thus: “I’d like to show you this kitchen. It’s exactly like the one in our home in California.” [Directing Khrushchev’s attention to the dishwasher installed in the countertop]. “Look at this dishwasher.”

Khrushchev was not fazed: “We too have such things.”

Nixon: “This is the latest model. Thousands of these machines are assembled in factories and later installed right at home. We want to make life easier for our women.”

Khrushchev did not want to agree: “There is no ‘capitalist view of women’ in the Soviet Union.”

To which Nixon replied: “Wouldn’t it be better to compete over the superiority of our washing machines instead of the power of our rockets?”

Khrushchev’s reply of “we too have such things” illustrates one of the reasons behind the growth of soviet design. It was not long after that the Soviet Union threw itself into the so-called seven-year plan (1959–1965) which was geared towards the development of industrial manufacturing with a view to catching up with and surpassing the West. The echoes of the Cold War’s race for modernity can be identified in the ambitious headlines of the day – “Our products must be the best in the world”. In 1962, Moscow became the home of the newly-founded All-Union Research Institute of Technical Aesthetics, which developed into the most prominent Soviet design institute with fifteen branches (one of which was established in Vilnius in 1966) and nearly two hundred laboratories.

However, this was a time full of contradiction as there was a constant shortage of consumer products and modern designs were often only realized as one-off samples. In the soviet system, theory differed radically from practice and reality. Shops were half empty, the samples of modern design that were exhibited in various fairs typically never even reached the consumer, and the latest designs that were advertised were only available to a select few. A perfect illustration of this is the sincere admission of a visitor who saw the bottle of Lithuanian Calvados designed by Romualdas Svaškevičius at the first industrial graphic design exhibition in 1967

Profesorius Feliksas Daukantas su pirmosios laidos (1965 m.) dizaineriais (iš kairės / from left to right: K. Ramonas, A. Šarka, R. Kungytė, F. Daukantas). Nuotr.: VDA Dizaino katedros archyvo nuotrauka, 1965.

The first graduates of the Department of Industrial Artistic Construction with Professor Feliksas Daukantas. Photo: Vilnius Academy of Arts Design Department’ archive, 1965.

22

23

Eksperimentinio taros ir įpakavimo konstravimo biuro dailininkų sukurti prekių ženklai parodoje Rygoje. Nuotr.: LCVA, 1966.

An exhibition of food products and TARA bureau at the the Baltic exhibition in Riga. Photo: LCVA, 1966.

Vienas iš reikšmingiausių proveržių Lietuvos dizaino gyvenime – 1961 m. Valstybiniame dailės institute (dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje), įsteigta dizainerio specialybė arba, cituojant to meto šaltinius, buvo „įvestas dailiojo pramoninio modeliavimo ir dekoravimo specialybių profilis“. Vėliau buvo įsteigta ir Pramonės gaminių meninio konstravimo katedra, kuriai kelis dešimtmečius vadovavo profesorius Feliksas Daukantas (1915–1995), laikomas Lietuvos dizaino edukacijos pradininku. Daukanto sukurta dizaino studijų programa, kurią iki 1990ųjų baigė beveik 300 dizainerių, išsiskyrė aukštai vertinamu įvadiniu kursu, dėstytu pagal Bauhauzo metodiką, ryšiais su Ulmo dizaino mokykla, teatro tradicija, taip pat sutartimis su gamintojais bei būsimų absolventų veiklos žanrų ir darbo krypčių įvairove.

1964 m. Vilniuje atsidarė ir specializuota grafinio dizaino institucija – Eksperimentinis taros ir įpakavimo konstravimo biuras, kuriame daugelis absolventų rado savo darbo vietą. Šiame biure, dailininkų vadintame tiesiog „Tara“, buvo kuriami etikečių, pakuočių, prekių ženklų ir firminio stiliaus projektai, spausdinami plakatai, sudaromi ir leidžiami įvairūs reklaminiai leidiniai.

Dauguma sovietinių dizaino institucijų buvo pavadintos ilgais, sunkiai įsimenamais vardais, kaip pavyzdžiui, dar viena svarbi sovietmečio institucija – jau minėto Visasąjunginio techninės estetikos mokslinio tyrimų instituto Vilniaus filialas, kuriame dirbę lietuvių dizaineriai sukūrė daugybę elektronikos, tiksliųjų prietaisų ir pramonės įmonių interjerų projektų.

Beje, biurų pavadinimuose paminėtas žodis „eksperimentinis“ – ne atsitiktinis. Jis buvo labai svarbus 7 dešimtmečio kontekste ir dėl eksperimentinio pobūdžio projektų, reiškiančių progresyvumą, modernumą, naujų medžiagų ir technologijų panaudojimą. O ir pats dizainas sovietinės ideologijos kontekste buvo tarsi eksperimentas, kuriame, kaip visuose tokio pobūdžio projektuose, daug lėmė atsitiktinumai, kartais sėkmė ir palankios aplinkybės, o dažniausiai – tam tikri netikslumai arba pirminį sumanymą pakeičiančios smulkmenos.

Ironiška, bet tuo pačiu tikslinga būtų pastebėti, kad žodis „eksperimentas“ buvo daug plačiau naudojamas nei „dizainas“. Sovietiniame kontekste jis turėjo itin specifinę reikšmę. Nors profesionalai vartojo žodį „dizainas“, bendrai šio žodžio buvo vengiama, nes jis turėjo „kapitalistinį“ atspalvį ir neatitiko sovietinės ideologijos.

Eksperimentai ir dizainas kitais vardais

and commented: “Never in my life have I ever tasted Lithuanian Calvados from such a beautiful bottle.”

At this point it would be appropriate to mention the words of Lolita Jablonskienė from the catalogue of a 2012 exhibition at the National Gallery of Art entitled Modernization. Baltic Art, Architecture, and Design. 1960s-70s: “Though Soviet reforms were inconsistent and controlled or limited by ideologues and bureaucrats, the material environment of the Baltic countries modernized rapidly, taking on international traits: architecture and design embraced functionalism while creative impulses began to permeate in from the West, albeit indirectly, through their adaptation in Eastern European countries.”

Experiments and design by another name

One of the most significant breakthroughs in the life of Lithuanian design came in 1961 with the emergence of a design program at the Vilnius Institute of Art (now the Vilnius Academy of Art) or, to cite the sources of the time, “the specialization profiles of artistic industrial modelling and decoration”. Later, the Institute opened the Department of Industrial Artistic Construction, headed for several decades by Professor Feliksas Daukantas (1915–1995), who is considered a pioneer of Lithuanian design education. The design studies program introduced by Daukantas, which around 300 designers completed by 1990, was noted for its highly praised introductory course based on the Bauhaus method, its ties with the Ulm School of Design, its theatrical traditions, contract agreements with manufacturers and a diversity of activity and employment opportunities for future graduates.

In 1964, a specialized graphic design institution was opened in Vilnius – the Experimental Package Design Bureau, a place where many graduates found employment. The Bureau, which was referred to as Tara (Package) by the artists who worked there, created labels, packaging, branding and custom-designed projects, and designed and printed various advertising publications and posters.

The majority of Soviet design institutions were burdened with long, scarcely memorable names, much like the aforementioned titan of soviet design, the Vilnius Branch of the All-Union Research Institute of Technical Aesthetics, where Lithuanian designers created many designs for electronics, precision tools and interiors for industrial enterprises.

T. Baginskas: Mes visuomet lygiavomės į Vakarus – domėjomės skandinavų, italų, japonų dizainu.

Netgi dizaino specialistai dažniau buvo vadinami ne dizaineriais, o pramonės gaminių modeliuotojais, dailininkais-konstruktoriais ar dailininkais-apipavidalintojais. Jie gaudavo etatus įmonėse, gamyklose arba specializuotuose konstravimo biuruose, kurių vadovai, deja, ne visada suprato „kas per paukštis tas dizaineris“.

Dizaino srityje dirbusiems beveik nuolatos tekdavo susidurti su įvairiomis prieštaromis: laviruojant tarp teorijos ir praktikos, modernių vienetinių projektų ir gamybinio broko, profesinės meistrystės ir chaltūros, deklaruojamos gerovės ir nuolatinio deficito. Ir nors iššūkių netrūko – lietuviai skynėsi kelią į dizaino pasaulį. 1968 m. rugpjūčio 16 d. Didžiosios Britanijos dienraštyje „The Times“ buvo išspausdintas straipsnis skambiu pavadinimu „Lietuvis parodų centre Earls Court“, pasakojantis apie Lietuvos paviljoną Sovietų Sąjungos prekybos ir pramonės parodoje. Lietuviams tai buvo pirmoji tokio lygio paroda Vakaruose sovietmečiu, kurioje jie pristatė nacionalinį stendą. Jo architektas Tadas Baginskas, pats vykęs į Londoną, prisimindamas 1968-ųjų parodą, yra sakęs: „Mes visuomet lygiavomės į Vakarus – domėjomės skandinavų, italų, japonų dizainu. Okupantų nelaikėme autoritetu. Maloniausia, kad Londono parodoje tai pastebėjo visi. Ekspozicija puikiai integravosi“.

N. Kalinausko sukurta minkštasuolių sistema „Logo“, 2007 Seating system named “Logo” designed by N. Kalinauskas, 2007

Po nepriklausomybės atkūrimo – nuo tarptautinių parodų iki „Red Dot“ apdovanojimų

1990-aisiais, Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, dizaineriai bandė prisitaikyti prie pasikeitusių ekonominių, socialinių gyvenimo sąlygų, todėl gerą dešimtmetį jie daugiausia dirbo įvairiose reklamos srityse. Ir tik nuo 2000-ųjų metų pradėjo reikštis kūrybinės iniciatyvos, kurtis dizaino studijos, dizaineriai pradėjo rengti bendras parodas.

Viena pirmųjų tokių iniciatyvų – „Contraforma“, 2000 m. įkurta dizainerio Naurio Kalinausko ir po vienu stogu subūrusi daug talentingų Lietuvos dizainerių. Jų sukurti baldų dizaino objektai tapo žinomais ne tik Lietuvoje, Europoje, bet ir Amerikoje, Japonijoje.

Tarp įspūdingiausių pavyzdžių – paties N. Kalinausko kartoninė kėdė „Mutabor“, lentyna „Quad“ ir kilimėlis-dėlionė „Imperial“, dizainerės N. Dervinytės staliukas „Romance“, Žilvino Stankevičiaus kėdė „July“. Beje, būtent N. Kalinauskas buvo pirmasis lietuvių dizaineris 2007 m. pelnęs „Red Dot“ už minkštųjų biuro baldų sistemą LOGO („Softimus“).

24

Incidentally, the word “experimental” did not get selected by coincidence. It was also very important in the context of the 60s because of the experimental nature of the design projects, which meant progressiveness, modernity and the use of new materials as well as technology. And design itself, within the context of Soviet ideology, was like an experiment that, like every project of this kind, depended on many coincidences, sometimes luck and favourable circumstance, and most frequently – certain inaccuracies or details that altered the original idea.

On an ironic but nevertheless important note, the word “experiment” was used much more widely than “design”. In the Soviet context, it had a very specific meaning. Even though professionals used the term “design”, the word was generally avoided because it had “capitalist” undertones and was counter to Soviet ideology.

Even specialists of design were not called designers but “industrial product modellers”, “artists-constructors” or “artists-decorators”.

They found positions in companies, factories and specialised construction bureaus which were often led by upper management who did not quite understand what a “designer” was.

In general, specialists working in the field of design almost always had to find ways to reconcile various contradictions between theory and practice, unique modern designs and manufacturing defects, professional mastery and hackwork, declared prosperity and constant deficits. And even though challenges were never in short supply, Lithuanian designers were making their way onto the global stage. On 16 August 1968, the UK daily The Times published an article impressively headlined “A Lithuanian at Earls Court”, which told the story of the Lithuanian pavilion at the Soviet Trade and Industry Exhibition. For Lithuanians, this was the first time in the Soviet era that they could present their national pavilion in a Western fair of this calibre. The pavilion was designed by Tadas Baginskas, who travelled to London on the occasion himself and recalled of the 1968 exhibition: “We had always looked up to the West and had a keen interest in Scandinavian, Italian, and Japanese design. We did not consider the occupiers as an authority. And the most pleasing thing was that everyone at the exhibition in London noticed this. Our exhibition fit in perfectly”.

In the 90s, with Lithuania’s newly restored independence, designers attempted to adapt to changing economic and social conditions, which is why for a good decade most of them worked in the field of advertising. It was only from the 2000s that creative initiatives began to surface, design studios were set up and designers started participating in trade fairs.

One of these first initiatives was Contraforma, a studio founded by designer Nauris Kalinauskas in 2000 that brought together many of Lithuania’s talented designers under one roof. The furniture pieces they designed gained recognition not just in Lithuania, but in the rest of Europe, America and Japan as well. Among their most impressive designs – the Mutabor cardboard chair, the Quad shelf and the Imperial carpet-puzzle designed by Kalinauskas himself, the Romance side-table by Neringa Dervinytė and the July chair by Žilvinas Stankevičius. By the way, it was Kalinauskas that went on to become the first Lithuanian designer to win a Red Dot award in 2007 for his modular office seating system Logo (Softimus).

After restoration of independence – from international fairs to Red Dot awards

T. Baginskas: We had always looked up to the West and had a keen interest in Scandinavian, Italian, and Japanese design.

25

2006 m. Vytauto Gurevičiaus, Mariaus Dirgėlos ir Naurio Kalinausko iniciatyva buvo įkurtas Lietuvos dizaino forumas, surengta pirmoji „Dizaino savaitė“, dizaino konkursas „Neformate“.

Tais pačiais metais „Time“ savaitraštyje sumirgėjo antraštė „Lietuviai ateina“, – taip rašė Richardas Claytonas, pasibaigus 2006 m. tarptautinei Londono dizaino parodai „100% Design“, kurioje buvo pristatytas jungtinis lietuvių stendas. R. Claytonas atkreipė dėmesį į supamąsias lietuvių kėdes ir tarp pasaulinio garso dizainerių, tokių kaip brito Ron Arado ir slovėno Niko Kralj, paminėjo du lietuvius: Neringą Dervinytę su krėslu „Mom“ ir Paulių Vitkauską su „Ku-dir-ka“, vėliau tapusią viena iš lietuviško dizaino ikonų.

Visa tai ir dar daugiau, galima vadinti lietuviško dizaino „sėkmės istorijų“ pradžia, kuri paskatino dizainerius, pristatant savo prekės ženklus, startuoti tarptautiniame kontekste. Pastaruosius penkerius metus net sunku spėti sekti visus lietuvių prisistatymus užsienio parodose bei laimėjimus tarptautiniuose konkursuose: jų daug, jie kuria savo išskirtinumą ir buria tikslinius vartotojus. Apie lietuvių dizainerius rašo dizaino portalai „Designboom“, „Core77“ ir kiti. Vokiečių dizaino žurnalas „Form“, 2016 m. vasario mėnesį pasirodžiusį 264 numerį, paskyrė Lietuvos dizainui „Lithuania, Land of design“. Ant Kotrynos Žukauskaitės sukurto viršelio bei teminės užsklandos, žaismingose iliustracijose galime atpažinti lietuviško dizaino (Tadam!, Formuniform, March) ženklus ir jau minėtų kūrėjų ikoninius objektus.

Vis dažniau lietuvių užsakovais tampa ir pasauliniai ženklai.

Pavyzdžiui, dizaineris Tomas Ivaškevičius sukūręs „Nokia C7“, Tomas Jankauskas ir jo „Porsche type 64 concept 2039“ projektas, kuris 2015 m. pelnė „Red Dot“ už automobilių dizainą ar Dominykas Budinas, sukūręs kūdikio vežimėlio projektą „Air Shield“ ir pelnęs antrą vietą tarptautiniame „Electrolux Design Lab 2015“ konkurso finale.

In 2006, on the initiative of Vytautas Gurevičius, Marius Dirgėla and Nauris Kalinauskas, the Lithuanian Design Forum was founded, followed by the first Design Week and the No Format (Neformate) design competition. That same year, the weekly Time flashed the headline “The Lithuanians are coming” as written by Richard Clayton after the 2006 London design fair 100% Design, which hosted a joint Lithuanian stand. Clayton pointed out the Lithuanian rocking chairs and, alongside world-famous designers such as the UK’s Ron Arad and Slovenian Niko Kralj, mentioned two Lithuanians: Neringa Dervinytė and her chair design Mom as well as Paulius Vitkauskas and Ku-dir-ka, which went on to become an icon of Lithuanian design.

All of these and more can be dubbed the first success stories of Lithuanian design, stories which encouraged designers to present their brands in an international context. Over the past five years, keeping track of all the Lithuanian appearances and victories in international fairs has become difficult – there are many of them, each is unique and attracts a specific target user. Lithuanian designers are covered on design sites such as Designboom, Core77 and others.

The German design magazine Form, dedicated the 2016 February issue No. 264 to Lithuanian design with the headline “Lithuania, Land of Design”. The cover and spread, designed by Kotryna Žukauskaitė, presents Lithuanian design brands (Tadam!, Formuniform, March) and the iconic designs of the designers mentioned previously.

It is increasingly more often the case, that global brands employ our very own designers, for example, designer Tomas Ivaškevičius, who created the Nokia C7, Tomas Jankauskas and his Porsche type 64 concept 2039 project, which won a 2015 Red Dot award for automotive design, and Dominykas Budinas, who designed the baby carriage Air Shield with which he placed second in the international Electrolux Design Lab 2015 competition.

2016 m. vasario mėn. vokiečių dizaino žurnalas „Form“ 264 numerį paskyrė Lietuvos dizainui.

Iliustracija: Kotryna Žukauskaitė.

Land of Design Lithuania

Generative Fashion Crowdfunding Oddities Material Collections

Design Magazine No!264, Mar/Apr 2016 Established 1957 DE €16.90 AT € 17.90 CHF 25.00 BE €19.50 ES € 22.90 FIN € 25.50 LU €19.50 ITA €19.50 #FRA#€19.50

2/2016

41 94205016907 02

4 194205

016907

02

Illustration: Kotryna Zukauskaite

form 264 Land of Design Lithuania

The German design magazine Form (#264) issue dedicated to Lithuanian design ‘Lithuania, Land of design’.

Illustration by: Kotryna Žukauskaitė.

36

form 264/2016

26

2016 m. Nacionalinės dailės galerijoje veikusi ekspozicija ir momentinė parduotuvė „Dizaino fondas: sukurta Lietuvoje 7 dešimtmetyje“ (kuratoriai: Karolina Jakaitė, Šarūnas Šlektavičius, Gintautė Žemaitytė; ekspozicijos dizaineris Paulius Vitkauskas).

Nuotr.: Karolis Milaševičius.

The curated exposition “Design Foundation: designed in Lithuania in 1960s” at the National Gallery of Art, 2016 (curators: Karolina Jakaitė, Šarūnas Šlektavičius, Gintautė Žemaitytė; exposition designer Paulius Vitkauskas).

Photo: Karolis Milaševičius.

Ką atneš sekantis šimtmetis?

Šioje dizaino retrospektyvoje palietėme tik dalį lietuviško dizaino istorijų, kurios išryškino tam tikras tendencijas bei jungtis tarp skirtingų laikmečių. Žvilgtelėjome į praeitį ir tai, kas tapo pamatu šiandienai. O ji įdomi! Po 2006 metų, kai sparčiai į aukštumas šovė lietuviško dizaino pasiekimai, praėjus kiek daugiau nei dešimtmečiui, šiandien ir vėl patiriame naujų iniciatyvų laiką. Startavo „Nacionaliniai pakuotės dizaino apdovanojimai“, Kaune atsidarė dizaino biblioteka „Design Library“, Vilniuje atsirado „Taikomosios dailės ir dizaino muziejus“, į Lietuvą atvyko „Design for Europe“ tyrėjų komanda, iš naujo suaktyvinusi Lietuvos dizaino politikos formavimo procesus, veiklą pradėjo „Performatyvaus dizaino asociacija“, „Dizaino edukacijos laboratorija“ ir „Dizaino fondas“, orientuotas į Lietuvos dizaino istorijos tyrimus, dizaino kultūros puoselėjimą, aktualizavimą ir sklaidą.

Tam tikros tradicijos įsitvirtinusios, vyksmo įvairovė neslobsta, ribos tarp dizaino, meno ir mokslo, verslo ir inovacijų tirpsta. Vis daugiau įvairiausių jungčių ir naujų iniciatyvų. Prieš akis – naujas Lietuvos šimtmetis. Ką jis atneš Lietuvos dizainui, kiek proveržių dar bus ir kaip tai pakeis, dar ganėtinai jauną, bet jau pakankamai charakteringą, Lietuvos dizaino veidą... Ilgai netrukus pamatysime patys.

Tekstas iliustruojamas Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotraukomis, surinktomis įgyvendinant „Dizaino fondo“ projektus „Sukurta Lietuvoje 7 dešimtmetyje“ ir „Sukurta Lietuvoje 8 dešimtmetyje“ (bendradarbiaujant su Lietuvos dizaino forumu), taip pat fotografijomis iš asmeninių dizainerių archyvų, atrastomis vykdant „Dizaino fondo interviu“ projektą.

Taip pat už bendradarbiavimą pristatant šią temą „Created in Lithuania“ leidiniui dėkojame „Modernaus meno centrui“ ir „Lietuvos kultūros institutui“.

Autoriaus rekomendacijos / Author‘s recommendations: – dizainofondas.lt – mmcentras.lt/kulturos-istorija/ kulturos- istorija/dizainas – lithuanianculture.lt/menosakos/ design-2

What will the next hundred years bring?

In this design retrospective we only touched upon some of Lithuania’s design stories that best highlighted the trends and transitions of each period. We glanced through the past and what has now become a foundation for today’s designers. And what an interesting past it is! After exploring a surge of activity around 2006, we again see a period of new initiatives today, some 10 years later: we now have the inaugural National Packaging Design Awards (NAPA), Kaunas opened the doors of its Design Library, the Museum of Applied Arts and Design was reorganised in Vilnius, a Design for Europe research team visited Lithuania and energised the processes of Lithuania’s design policy formation, new initiatives began their activities, including the Performative Design Association, the Design Education Laboratory and the Design Foundation, which is oriented at fostering, actualising and disseminating design culture.

We can see that certain traditions have established themselves, there is an ever-growing diversity of developments in the field of design and the boundaries between design, art and science, business and innovation are fading. There are increasingly more connections and new initiatives. Before us lie the next hundred years of Lithuanian history. What it will mean for Lithuanian design, what breakthroughs it will bring and how it will change the relatively young but rather distinct face of Lithuanian design... we will soon see for ourselves.

The article is illustrated with pictures from the Lithuanian Central State Archives collected as part of two projects initiated by the Design Foundation (Designed in Lithuania in 1960s and Designed in Lithuania in 1970s in cooperation with Lithuanian Design Forum) as well as pictures from the personal archives of designers discovered during the Design Foundation’s interview project.

We would like to thank the Modern Art Centre and the Lithuanian Culture Institute for their cooperation in presenting this article for “Created in Lithuania”.

28

Žmonės ignoruoja dizainą, kuris ingoruoja žmones

People ignore design that ignores people

— Frank Chimero

Apranga

Clothing

29

Nuotrauka / Photo: Vismantė Ruzgaitė / NONA

Tegul TegulBėga Bėga

Kur rasti? / Find us at: tegulbega.com fb, ig: tegulbega

30

Idėja Tegul bėga šūkis: suteik savo kojoms laisvę ir bėki toli nuo stereotipų, grožio standartų ir primestų mados taisyklių. Kol prekinis ženklas transliuoja šią vertybinę žinutę, pagrindinis jų tikslas yra sukurti drabužį, kuris būtų unikalus, maksimaliai patogus ir praktiškas.

Pavadinimo reikšmė Pavadinimas kilo iš šio prekinio ženklo kūrėjos poetinio slapyvardžio.

Lydėjęs ją poezijos kūrimo etape, jis puikiai atspindėjo ir naujo jos produkto koncepciją – „Tegul visi aplink bėga, lekia, seka ar slenka, o aš eisiu savo tempu. Išliksiu savimi“.

Identitetas Unikalumas, įmantrumas ir laisvė! Įkvėpimas Tai kasdien supanti aplinka, žmonės, potyriai, sapnai, fantazijos ir svajonės.

Viskas – nuo labai kasdieniško, žemiško ir apčiuopiamo iki to, kas vyksta nekontroliuojamai savo paties sapnuose.

Concept Tegul Bėga slogan, “Let your legs run free from stereotypes, beauty standards and fashion rules.” While the brand is communicating this valuable message, its main goal is to create a unique, practical and most comfortable piece of clothing.

Meaning behind the name The name comes from the brand founder’s poetic nickname. It accompanied her throughout her poetry writing stage and later perfectly reflected the concept of her new product, “Let everyone around me run, rush follow or drift, while I move at my own pace remaining myself.”

Identity Uniqueness, fanciness and freedom!

Inspiration It’s the everyday environment, people, experiences, dreams and fantasies.

Everything from everyday earthly and tangible things to what happens uncontrollably in our dreams.

The TheKnotty KnottyOnes Ones

Kur rasti? / Find us at: theknottyones.com fb, ig: theknottyones

31

Idėja The Knotty Ones – tai etiškai pagaminti drabužiai, kurie sujungia šiuolaikišką skandinavišką minimalizmą su lietuviškomis tradicijomis. Rankų darbo gaminiai, kuriami iš storų, aukščiausios kokybės, natūralios sudėties – vilnos, alpakos, medvilnės – siūlų. The Knotty Ones galima pavadinti ir socialiniu verslu, nes šio prekės ženklo produktus gamina mažuose miesteliuose bei kaimeliuose gyvenančios moterys, daugiausiai – mamos.

Pavadinimo reikšmė Pavadinimas The Knotty Ones turi žaismingą skambesį su „naughty“ (padūkusios) ir tiesiogiai siejasi su kūrėjomis, megztukų nešiotojomis bei moterimis, kurios laužo greitosios mados industrijos taisykles.

Identitetas Etiškai gaminami megztiniai. Įkvėpimas Kūrėjų gyvenimo būdas – kelionės, gamta, miestai, supantys žmonės, rašymas, kitos stiprios moterys, kurios turi drąsos elgtis kitaip, senosios Lietuvių tradicijos (raštai, mezgimas bendrai).

Concept The Knotty Ones is an ethically-made knitwear label that combines contemporary Northern style with Lithuanian traditions.

Handmade products are crafted using wool, alpaca, and fair-trade cotton yarns, all of the highest quality and natural composition. The social business employes craftswomen, mostly stayat- home moms, around Lithuania. The majority of them live in villages and small towns where jobs are extremely scarce. It’s a great way for women to earn fair wages and provide for themselves and their beautiful families.

Meaning behind the name “The Knotty Ones” is a pun on “naughty” which represents the personalities of the three founders as well as women who rebel against the fast-fashion industry.

Identity Sustainable Knitwear Inspiration The lifestyle of the founders, traveling, nature, cities, surrounding people, writing, other strong women who have the courage to behave differently, the old Lithuanian traditions (patterns, knitting in general).

(Between) (Between)

Kur rasti? / Find us at: between.lt fb: betweenlaboratory

32

Idėja (BETWEEN) siekia įžvelgti daugiau: tai, kas slypi tarp eilučių ir žodžių, tai, kas yra tarp praeities ar ateities, bet nėra pavaldu pačiam laikui. Šie drabužiai neapibrėžia lyties ir amžiaus cenzo.

(BETWEEN) žmogus yra laisvas.

Pavadinimo reikšmė Eksperimentinio mados ženklo istorija prasidėjo tarp pokalbių, minčių ir pamąstymų, tarp skirtingų pasaulio vietų, tarp menų ir amatų, tarp kūrybinio proceso ir idėjų įgyvendinimo. Jų kūriniams

įtaką daro įvairios dizaino kryptys, stiliai, patirtys ir tai, kas yra „tarp“ sričių.

Identitetas Konstruktyvi estetika chaose. Įkvėpimas Modeliai gimsta tylumoj, darbo procese, diskusijose.

Tai maloniausi momentai.

Concept (BETWEEN) aims to see more: what hides between the lines and words and what lies between the past or the future but is not subordinated to the time itself. Their clothes don’t have a gender or an age limit. (BETWEEN) person is free.

the creative process and the implementation of ideas. Their works are “between” different fields and are influenced by various design trends, styles and experiences.

Meaning behind the name The history of the experimental fashion brand began with talks, thoughts and reflections, between different parts of the world, between arts and crafts and between

Inspiration The clothing pieces are born in silence, during the process of work and discussions.

These are the most exquisite moments.

Identity Constructive aesthetics in chaos.

Kur rasti? / Find us at: fb: leonsenberg

Leonsenberg Leonsenberg 33

Idėja Ištyrus neigiamus masinės gamybos – greitosios mados, padarinius ir atsižvelgus į juos, kūrėjai siekia sukurti gaminius, kurie būtų minėtų problemų sprendimo būdai.

LEONSENBERG stengiasi spręsti unifikacijos ir besaikio vartojimo problemas.

Jų drabužiai skatina būti drąsiais, savimi pasitikinčiais. Ne pagal vyraujančias tendencijas siūti rūbai drąsina kliautis savo nuojauta, o ne JAU pateiktais deriniais, tam tikrais ir „tik tokiais“ aprangos elementais. Be to, LEONSENBERG gaminiai netiražuojami.

Pavadinimo reikšmė Prekės ženklo pavadinimas sukurtas iš kūrėjų vardų ir pavardžių – Paulius Leonas (LEON) ir Viktorija Rosenberg (SENBERG).

Identitetas Provokacija, pasitikėjimas savimi, drąsa. Įkvėpimas Įkvepia įvairios, visuomenėje tvyrančios, problemos (socialinės, ekonominės ir t.t.).

Tačiau labiausiai skatina kurti masinės gamybos – greitosios mados keliamos problemos. Jos įkvepia mąstyti tai, ką Tu, kaip dizaineris, gali pakeisti, kad būtų geriau.

Concept After examining the negative effects of mass production and fast fashion, and taking them into account, we aim at creating products that would match the solutions to these problems. LEONSENBERG strives to solve the issues of homogeneity and overconsumption. Their clothes encourage people to be brave and self-confident.

Clothes that aren’t made according to the prevailing fashion trends encourage people to trust in their senses instead of already provided combinations with certain rigid clothing elements. In addition, LEONSENBERG doesn’t produce multiple copies of their clothes.

Meaning behind the name The brand name derives from the names of its founders - Paulius Leonas (LEON) and Viktorija Rosenberg (SENBERG).

Identity Provocation, selfconfidence, courage.

Inspiration We are inspired by various societal problems (social, economic, etc). But most of all, we are encouraged to work, because of the issues caused by the massproduced fashion. They inspire to think: what you, as a designer, can do to change things for the better.

Le LeSLAP SLAP

Kur rasti? / Find us at: leslap.com fb: leslapofficial

34

Idėja Le SLAP tiki, kad mada – meno forma, o pats mados ženklas stebina išraiškingais dizainais, kurie kuriami patvarios mados ir daiktų kokybės ilgaamžiškumo principais. Tai – kūriniai, kurie sukuria išskirtinį įvaizdį per kelias minutes, o didžiausias Le SLAP tikslas – padrąsinti moteris būti savimi, leisti joms išreikšti save per mados prizmę, jaustis unikaliai, bet nesugaištant daug laiko, kuris šiais laikais ir taip yra brangus.

Pavadinimo reikšmė Le SLAP kūrėjos – pankuojančios romantikės.

Tai atsispindi ir pavadinime, kuris yra sudarytas iš dviejų

dalių: pirmoji „SLAP” (ang. antausis) reiškią stiprią, griežtą, londonietišką miesto madą, o priešdėlis „Le“ prideda kokybiško prancūziško stiliaus prieskonį.

Identitetas Išraiškingumas, pasitikėjimas savimi ir miestas. Įkvėpimas Naujai atrastos vietos, žmonės, kad ir šimtąjį kartą, bet kitu žvilgsniu pamatyta maža gatvelė Paryžiuje.

Kuklios meno galerijos, o gal alternatyvus kinas. Tai yra procesas vykstantis 24/7.

Concept Le SLAP believes that fashion is a form of art.

The fashion brand amazes with expressive stand-out designs which are created based on the principles of durability and quality. These are the works that create a fashion statement look in no time. The ultimate goal of Le SLAP is to motivate women to be their true selves, to encourage their self-expression through fashion lens and give them that unique ‘fashion look’ without spending too much time on it.

Meaning behind the name The founders of Le SLAP are romantic punk rockers. This

is also reflected in the brand name - LeSLAP. As for the meaning, it is a combination of two English and French words: ‘SLAP’ meaning raw, edgy London fashion with a mild French touch of ‘Le’.

Identity Expressiveness, selfconfidence and The City.

Inspiration Newly discovered places, different people, or maybe a small street in Paris seen hundreds of times but this time portrayed in a new light.

Small galleries or alternative cinema. This is a process taking place 24/7.

BAJORAS BAJORASBespoke Bespoke

Kur rasti? / Find us at: fb: BajorasBespoke ig: Bajoras_Bespoke

35

Idėja BAJORAS – tai daugiau nei saviraiška drabužiais, tai – gyvenimo būdas.

Bajoras pristato madą, kaip „dėvimą kūrinį”. Dizainerė iškelia socialines, politines, psichologines ir kitas problemas, sutelkdama dėmesį į emocijų perteikimą.

Kiekvienas vienetinis gaminys turi konceptualią istoriją ir reikšmę bei yra pasiūtas rankomis iš kokybiškų, atidžiai atrinktų, natūralių audinių.

Pavadinimo reikšmė Buvo tikslas sukurti prekės ženklą, kuris būtų kaip sava subkultūra, o pavadinimas atspindėtų kuriamą estetiką

ir kūrėjos asmenybę.

Pavardės (Knizikevičiūtė) trumpinys (Kniaz), slaviškai (Knyaz) yra kilmingo rango apibūdinimas. Pradėjusi domėtis šeimos istorija, Bajoro autorė sužinojo, kad jos mama kilusi iš bajorų šeimos.

Identitetas Tikėjimas, emocijos, ekspresija. Įkvėpimas Nuo pat pirmos kolekcijos, įkvėpimas atkeliauja iš pačios kūrėjos, kuri į savo kūrybą žiūri, kaip į požiūrio ir emocijų išraišką. Ją įkvėpia skirtingos žmonių istorijos ir jų išgyvenimai.

Concept BAJORAS is more than self-expression through clothes - a lifestyle. The brand presents fashion as a wearable work of art.

The designer behind the brand raises social, political, psychological and other issues, focusing on the conveyance of emotions.

Each unique product has a conceptual story and meaning and is handmade from carefully selected natural quality textiles.

Meaning behind the name The goal was to create a brand that would work as its own subculture and for its name to reflect the aesthetics and personality

of the designer. The short version of her surname (Knizikevičiūtė) would be (Kniaz) and in Slavic the word describes someone of noble birth (Knyaz). After analyzing the history of her family, the designer learned that her mother comes from the family of noblemen.

Identity Faith, emotions, expression.

Inspiration From the very first collection, inspiration comes from the designer herself who views her work as an expression of her opinions and emotions. She is inspired by different personal stories and experiences.

Lina LinaAndriukone Andriukonė

Kur rasti? / Find us at: linaandriukone.com fb, ig: linaandriukone

36

Idėja LA – tai minimalistinis kapsulinis aprangos prekės ženklas, kurio kolekcijos susideda, išskirtinai, tik iš tarpusavyje derančių rūbų. Siekiant maksimaliai padidinti galimų derinių skaičių, universalūs bei ilgaamžiai modeliai derinami su subtiliomis sezoninėmis detalėmis. Paprasta, subtilu ir svarbiausia – sąmoninga.

Pavadinimo reikšmė Šis brandas yra apie tai, kaip Lina Andriukonė mato pasaulį, kuo gyvena. Tai ne tik apie rūbus, bet ir apie emocijas, mintis ir žinutę, kuria ji nori dalintis.

Identitetas Mažiau yra daugiau. Įkvėpimas Gamta, ypatingai vanduo – jūra.

Concept LA is an etchical capsule wardrobe brand, that holds a minimalistic clothing collection which is composed of interchangeable items only.

To maximize the number of outfits that can be created we combine versatile and timeless items of clothing with more delicate seasonal pieces. The aim is to have an outfit suitable for any occasion without owning excessive items of clothing.

Simple, subtle and most importantly conscious.

Meaning behind the name This brand is all about how Lina Andrikone sees the world. It’s not just about clothes, but also about emotions, thoughts and the message she wants to bring to the world.

Identity Less is more.

Inspiration Nature, especially water the sea.

Meu Meu

Kur rasti? / Find us at: fb, ig: mycoolmeu

37

Idėja Meu – drabužiai su papil-doma mylia. Rūbai, ant kurių apsigyvena katinai iš prieglaudų, o tai tampa savotišku būdu pagelbėti jiems surasti namus. Kiekvienas ant drabužių apsigyvenęs katinas pasakoja unikalią istoriją. Šie drabužiai skirti asmenybėms, kurios nebijo nei pasijuokti iš savęs, nei nusistovėjusių standartų.

Jos gali būti švelnios ir šaltos, pasitikinčios savimi ir nepriklausomos.

Paslaptingos ir mielos. Crazy ir rimtos. Visai kaip katės.

Pavadinimo reikšmė Nes katinai sako „Miau“.

O Meu – netaisyklingai užrašytas žodis, kuris iš karto leidžia suprasti apie ką pasakoja šis prekės ženklas.

Identitetas Katinai. Namai. Laisvė. Įkvėpimas Meu atsiradimą įkvėpė „ryžas“ katinas, vardu Princas, meilė gyvūnams ir laisvei bei begalinis troškimas būti nepriklausoma.

Concept Meu are the clothes with an extra mile. Cats from animal shelters are pictured on these clothes and they sort of become a way to help them find a new home.

Every cat depicted on Meu’s clothes tell a unique story.

These outfits are for individuals who are not afraid to make fun of themselves and the well-established rules.

They can be gentle and cold, self-confident and independent, mysterious and cute, crazy and serious just like cats.

Meaning behind the name Because cats say, “Meow”.

And “Meu” is a purposefully misspelled word that immediately lets you know what the brand communicates.

Identity Cats, home, freedom.

Inspiration The founding of Meu was inspired by ginger cat named Prince, love of animals, freedom, and the endless desire to be independent.

Daku 38

Daku – tai dviejų merginų kompanija, kurianti funkcionalius ir patvarius lėtosios mados drabužius, skirtus kelionėms bei ekspedicijoms mieste, miške, kalnuose ar namuose. Merginos pasakoja, kad viskas prasidėjo nuo asmeninio poreikio turėti patogų, ilgaamžį, stilingą, paprastą, bet praktišką džemperį, kuris būdamas patogus, dar ir mažintų išmetamų medžiagų bei su jų gamyba susijusios taršos kiekį. Daugiau apie tai – pokalbyje su Daku kūrėjomis.

Run by two girls, Daku is a slow fashion company that produces functional and durable clothing for travelling, urban exploration, hikes in the wilderness and relaxing at home. The girls explain that it all started with a personal need to find a comfortable, durable, stylish yet simple and practical jumper, which, while comfortable, would also reduce the number of clothes that are thrown away and the amount of pollution associated with their production. For more, continue reading this interview with the duo behind the Daku brand.

39

Kai mada ne tik stilinga, bet ir sąmoninga

When fashion is both stylish and conscious

Pavadinimas trumpas, bet skambus. Ką jis reiškia?

Daku, the name of your brand, is short but memorable. What does it mean?

Pirmiausia gimė Šiaurės elnias, o tada reikėjo surasti jam vardą. Ieškojome trumpo ir aiškaus pavadinimo, galinčio atspindėti gaivalingą kalnų alsavimą. Mus labai įkvėpė elnius auginančios Šiaurės tautos.

Viena iš jų – Dukha, elnių augintojai iš Šiaurės Mongolijos. Buvo mintis prekės ženklą būtent taip ir pavadinti, bet nedrįsome naudoti tikro genties vardo ir būti atsakingomis už jį. Ir tada, netikėtai, atradome žodį – Daku, kuris turi labai daug reikšmių skirtingose kalbose. Mūsų pasirinkta reikšmė – iš japonų kalbos kilęs žodis embrace, lietuviškai verčiamas ir reiškiantis apglėbimą, apgobimą. Vėliau, keliaujant, sužinojome, kad šie du skiemenys Portugalijoje, skamba kaip posakis: da – duok, ku – šikną. Ši reikšmė mums taip pat tinka, nes mes ne tik siūlom ją aprengti, bet ir kalnai kviečia ją išbandyti savo aukštybėmis.

Mūsų identitetas pilnas Šiaurės gaivos, o Lietuva dažniausiai tokia ir yra.

Papasakokite apie savo duetą.

Elena: Nuo mažens esu muzikantė, dainuoju, groju instrumentais ir kuriu muziką tokią, kaip Umiko, Kotori, Shishi, „Ministry of Echology“. Dar esu mama bei turiu šunį, piešiu ir kartais šoku.

Viktorija: O mano kita asmenybės pusė – sportas. Daug laiko praleidžiu plaukiodama bei masažuodama žmones, netgi turiu savo masažo kabinetą.

Daku kūryba spinduliuoja aistra gamtai.

Ar tai įkvėpimo šaltinis?

Iš esmės gamta ir yra tai, kas Daku keliones bei nuotykius paver-

čia magiškais, suteikia spalvų paletę bei atneša kibirus džiaugsmo.

Dar mus įkvepia žmonės, kurie stipriai jaučia atsakomybę už tai, ką palieka po savęs. Visi išradėjai arba sportininkai, kurie kaip paukščiai skrieja nuo didžiausių kalnų viršūnių, tyrinėtojai, keliaujantys dėl kelionės, kaip vaikai žaidžiantys ne dėl rezultato. Daku labai įkvepia ir juokas, grynas oras, nuotykiai, gera muzika. Gamta yra tiesiog esminis taškas, iš kurio visa tai juda.

Koks yra Daku identitetas?

Mūsų prekės ženklas siekia tobulėti ne masinėje prekyboje, o nuoširdžiame pirkėjo ir pardavėjo santykyje. Stengiamės kurti sąmoningą vartojimą atspindintį prekės ženklą. Mūsų identitetas – minimalus funkcionalumas, laisvas stilius, patvarumas, istorijos, kelionės, nuotykiai, atsakingas vartojimas ir gamtos tausojimas.

Ar jūsų identitete yra lietuviškumo?

Mūsų identitetas pilnas Šiaurės gaivos, o Lietuva dažniausiai tokia ir yra. Atšiauri, pilna vėjų, debesų, lietaus ir sniego, bet lydima karštų vasarų, kai naktimis žėri visas skliautas žvaigždynų, viskas kvepia ir atrodo, jog patekai į rojaus užkampį. Stengiamės pajausti ne tik lietuvišką kraštovaizdį, kurį galite pamatyti mūsų spaudoje ant rūbų arba nuotraukose, bet ir palaikyti ryšius su kaimyniniais Šiauriniais kraštais. Domimės Lietuvos keliautojais, gamtos fotografais bei ekspeditorių atradimais, ieškome lietuviškų gamintojų medžiagoms.

Ar lietuviai pradėjo vertinti lėtąją madą?

Lėtos mados terminą mes naudojame norėdamos atkreipti dėmesį į mūsų prekės ženklo ir visos gamybos esminius principus. Manome, kad Lietuvoje dar tik prasideda ši banga, kurią lydi sąmoningas vartojimas.

Šia filosofija vadovaujatės ir gyvenime?

Santykyje su aplinka – taip. Pamąstome ar pirkti bananą, kai namie ant stalo guli obuoliai.

First, we came up with the reindeer, then it needed a name. We were looking for a short and clear name that could reflect the elemental breathing of mountains. We were inspired by northern reindeer-herding tribes. One such tribe, the Dukha, are reindeer herders from northern Mongolia. Our first thought was to name the brand exactly that, but eventually we didn’t dare use the actual name of the tribe and bear that responsibility. And then, unexpectedly, we discovered the word daku, which has many meanings in different languages. We chose the Japanese meaning of the word – embrace. Later on, while traveling, we found out that in Portuguese, these two syllables mean give me your ass, and we thought that this was also appropriate because not only are we offering to dress that ass, but the mountains are also calling to test it on their heights.

Tell us about your duo.

Elena: I have been a musician since childhood. I sing, play various instruments and make music with bands like Umiko, Kotori, Shishi and Ministry of Echology. I am a mother, I have a dog, I draw and sometimes dance.

Viktorija: The other side of my personality belongs to sport. My passion for snowboarding led me to spend the last five winters in ski resorts. I spent a lot of time swimming and giving people massages.

Daku radiates a passion for nature. Is it your main source of inspiration?

Basically, nature is what makes the travels and adventures of Daku so magical, it adds colour and buckets of joy. We’re also inspired by people who feel strongly about what they leave after themselves.

All the inventors or athletes who fly from the tops of the highest mountains, explorers who embark on a journey just for the sake of it, like children who play because it’s fun, and not because of some outcome. Daku is also inspired by laughter, fresh air, adventures and good music. Nature is simply the starting point of all that.

What is your brand identity?

Our brand does not so much strive for excellence in the wholesale market, but rather for a genuine relationship between buyer and seller. We are trying to develop a brand that would stand for conscious consumption. Our identity consists of minimal functionality, free style, durability, stories, travels, adventures, responsible consumption and preservation of nature.

Our identity is full of Nordic freshness, and Lithuania is pretty much like that.

Does your identity contain Lithuanian character?

Our identity is full of northern freshness, and Lithuania is pretty much like that. Stark, windy, cloudy, full of rain and snow, accompanied by hot summers, when the night sky is clear and full of stars, everything smells wonderful and it feels as if you’ve entered paradise. We try to maintain a sense of the Lithuanian landscape – you can see this in our prints and our photography – and at the same time we try to maintain a connection with our Nordic neighbours. We’re interested in Lithuanian travelers, nature photographers and explorers’ discoveries. We also look to cooperate with Lithuanian manufacturers.

Daku

40

Drabužius siuvate iš perdirbtos medžiagos?

Taip, savo drabužius siuvame iš tekstilės, kurią randame aplink. Tai reiškia, kad elgiamės, visų pirma, kaip sąmoningi gamintojai, kurie panaudodami savo žinias, renkasi pirkti aplink esančias kokybiškos tekstilės atraižas. Nepatogumas yra tik tas, kad klientai niekada neturės to paties rūbo, nes medžiagos skiriasi. Tai šiek tiek apsunkina gamybą, bet neįsigijus keliasdešimt naujų rulonų, kuriems pagaminti suvartojama daug vandens ir teršiama aplinka bei, galbūt, išnaudojami darbininkai ar net vaikai, yra visai kitas džiaugsmas ir pojūtis. Matome didesnę prasmę nustoti ieškoti toli, o panaudoti tai, kas, neatsiradus funkcijai, gali virsti šiukšlėmis.

Savas prekės ženkas – iššūkis ar malonumas?

Tai yra dovana, nes susitikome su džiaugsmu – taip stengiamės ir vystyti šį prekės ženklą. Jis pats iš savęs nieko neduoda, duoda mūsų užsidegimas kartu augti, juokauti ir laikytis idėjos, tolygiai ugdant discipliną bei tame matant prasmingumą. Taip pat, šitoj gausybėj viso ko, tai didžiulė atsakomybė būti ir išlikti sąmoningu, aplinkai nedarančiu žalos gamintoju.

Su gražiais, bet nepatogiais batais, kad ir koks gražus būtum – niekur nenubėgsi.

Have Lithuanians started to appreciate slow fashion?

We use the term slow fashion in order to draw attention to the core principles of our brand and all of our production. We believe that this wave comes hand in hand with conscious consumption and that it is only just beginning to reach Lithuania.

With beautiful, but uncomfortable shoes no matter how pretty you look you won’t be able to run anywhere.

Do you follow this philosophy in your life as well?

In relation to the environment – definitely. We think twice about buying a banana when there are two apples lying on the table at home.

You make your clothes out of recycled material?

We make our clothes from the fabric we find around us. This means that, first of all, we behave like conscious manufacturers, using what we know and choosing to buy highquality scraps of material. The only disadvantage is that customers never get the exact same piece of clothing because the materials differ. It does complicate production a bit, but you get a completely different feeling when you’re not buying dozens of new rolls because so much water went into making them, nature was polluted and workers – maybe even children – were exploited in the process.

We find it more meaningful to look around and use something that might turn into trash if no one finds a use for it.

Your very own brand – is that a challenge or a pleasure?

Kur rasti? / Find us at: etsy.com/shop/dakustore fb: wildembrace ig: dakuwild

It’s a gift, because we were happy to meet each other, and that is how we’re trying to develop our brand. It doesn’t give us anything on its own, but it’s our eagerness to grow together, laugh and stick to our idea that gives us something, as does maintaining our discipline and finding meaning in that. Also, it’s a great responsibility to remain a conscious manufacturer that doesn’t cause environmental damage in this world of abundance.

Foglands Foglands

Kur rasti? / Find us at: foglands.net fb: foglands

41

Idėja Drabužiai jaunatviškam žmogui, bet tai nėra susiję su amžiumi. Tai – požiūris, būsena, gyvenimo būdas.

Jaunatviškumas nelygus amžiui, jis lygus laisvei. Tai išsilaisvinimas iš nuobodulio, iš nurodymų, iš tradicijos.

Tai – perspektyvumas, pasirinkimų turėjimas ir buvimas tuo, kuo nori būti. Tai – laisvė pasirinkti su kuo susisieti, kaip suprasti pasaulį, laisvė išbandyti naujus dalykus, laisvė klysti. Jaunatviškas žmogus supranta, kad laisvė turi apribojimus – tik gebėdamas prisitaikyti būsi iš tiesų laisvas.

Pavadinimo reikšmė Foglands iš Lietuvos, kur rūkas yra dažnesnis nei ryški saulė, o šie drabužiai – minimalistiniai, prislopintų spalvų, įkvėpti gamtos.

Identitetas Jaunystė neturi amžiaus. Įkvėpimas Įkvėpimu, Foglands kūrėjai, laiko šiaurietišką kraštovaizdį, brutalią architektūrą ir šešėliuose esančias subkultūras.

Concept Clothes for youthful people, and the youthfulness is not related to the age, it’s rather an attitude, a state, a way of life. It has nothing to do with the age, but it has everything to do with the freedom. It’s about being free from the boredom, orders and tradition. It is all about the viability, having choices and being the person that you want to be. It is a freedom to choose with whom to connect, freedom to see the world as you wish, try new things and make mistakes. However, youthful person understands that freedom has limitations. You can only be free if you learn how to adapt.

Meaning behind the name Foglands comes from Lithuania, where the fog is more frequent than the bright sun, and so these clothes are minimalist, of muted colors and inspired by nature.

Identity Youth is timeless.

Inspiration Foglands is inspired by Nordic landscape, brutalist architecture and subcultures that stay in the shadows.

NOSLEEP NOSLEEP

Kur rasti? / Find us at: fb: facebook.com/nosleepers ig: nosleepwear

42

Idėja Nosleep pristato naująją Lietuvos kartą. Minimali estetika ir originalus dizainas, paslėptos detalės ir grubūs kampai atsiskleidžia per urbanistines, unisex formas.

Nedidelės, du kartus per metus pasirodančios drabužių kolekcijos primena: „Kovok už gyvenimą kasdien“.

Pavadinimo reikšmė Pavadinimą įkvėpė naktinis gyvenimas, suaugusio ir dirbančio žmogaus nenoras įstatyti save į stereotipinį post-socialistinį personažą, laisvalaikio ir darbo samplaika. Nosleep personažas – urbanistinis beduinas, kuris keliauja per beribę dykumą, kuri yra tarsi paralelė nemigai.

Identitetas Naktinis gyvenimas, menai, funkcionalumas. Įkvėpimas Laisvė gyventi taip, kaip nori, realizuoti ambicijas bei atrasti kažką naujo netipiniu tandemu bei bendradarbiavimu, taip atsiskleidžia estetika, pomėgiai ir įkvėpimas, ateinantis iš muzikos, kasdienio gyvenimo, fundamentalaus bei modernaus meno.

Concept Nosleep represents a new Lithuanian generation. Minimal aesthetics and original designs, hidden details and rough corners are revealed through urban, unisex shapes.

Small, twice-a-year clothing collections remind us to “Fight for life every day.”

Meaning behind the name The brand name was inspired by the night life, combination of work and leisure and the unwillingness of an adult person to present oneself as a stereotypical post-socialist character. Nosleeper is an urban bedouin traveling across the boundless desert which can be viewed as a metaphor for insomnia.

Identity Night life, arts, functionality.

Inspiration Freedom to live as you wish, fulfill ambitions and discover something new via atypical collaborations which reveal aesthetics, passions and inspiration coming from music, everyday life, fundamental and modern art.

ATUKO ATUKO

Kur rasti? / Find us at: atuko.eu

43

Idėja Ją geriausiai apibūdina Atuko šūkis: „Geriau mažiau, bet geriau” (angl. better have less, but better).

Pavadinimo reikšmė Tai prekės ženklo įkūrėjos vardo – Atėnė – trumpinys, pridedant taip norimą galūnę „O”, kad skambesys būtų tarsi užuomina apie vyraujantį japonišką stilių jos kuriamuose drabužiuose.

Identitetas Minimalizmas, oversize stiliaus drabužiai, sluoksniavimas.

Įkvėpimas Niekad nesikeičiantis, stipriausias įkvėpimas – moteris. Stebuklas, kaip viename žmoguje gali sutilpti tiek jausmų ir veidų.

Autorė žavisi stipriomis, sunkiai dirbančiomis, savo tikslų siekiančiomis moterimis, kurios namuose virsta šiltomis ir rūpestingomis mamomis, mylinčiomis gyvenimą, bet neprarandančiomis motiniškų instinktų.

Concept It is best described by Atuko slogan, “It’s better have less, but better quality”.

Meaning behind the name It’s the short version of the brand founder’s name (Atėnė), with an additional O that serves as a reference to the predominant Japanese character in her clothing collections.

Identity Minimalism, oversize clothing, layers.

Inspiration The strongest unchanging inspiration is a woman. It’s a miracle how one person can accommodate so many feelings and faces. The artist admires strong, hard-working women who pursue their goals, but at home turn into warm and caring mothers who love life but have their motherly instincts intact.

Undress Undress

Kur rasti? / Find us at: iwearundress.com Nuotraukos / photos: Gertrūda Varnaitė

44

Idėja UNDRESS – suknelėms dedikuotas prekės ženklas.

Suknelė – ne tik amžina moteriškumo išraiška. Tai – daiktas, galintis vienui vienas sukurti estetinę pilnatvę. Švarių siluetų, aiškių linijų suknelės leidžia lengvai keisti jų stilistiką, priklausomai nuo pasirinktų detalių. UNDRESS kuria ilgaamžį, lakonišką dizainą su užuomina į eleganciją.

Pavadinimo reikšmė UNDRESS nėra apie nusirengimą. Tai yra apie kasdienį apsirengimo ritualą, daiktų paiešką, kurie ilgam tampa tavo. Pavadinime užkoduotas prekės ženklo „simbolis“ – suknelė ir kasdienis apsirengimo / nusirengimo procesas.

Identitetas Suknelė su istorija. Įkvėpimas Moterys – moterims.

Concept UNDRESS is a brand dedicated exclusively to dresses.

Dress is not only an eternal expression of femininity.

It’s an object that is able to create an aesthetic completeness. Clean silhouettes, clear lines allow the variety of styles depending on the added details. UNDRESS creates a long-lasting, subtle design with a hint to everyday elegance.

Meaning behind the name UNDRESS is not about taking your clothes off. It is rather about the daily ritual of dressing, searching for things that become yours for a long time. The name contains the symbol of a brand - a dress and an everyday process of dressing and undressing.

Identity A dress with a story.

Inspiration Women to women.

Dear DearFreedom Freedom

Kur rasti? / Find us at: dearfreedom.com Nuotraukos / photos: Vaidas Jokubauskas

45

Idėja Tai – šiuolaikinis moteriškų drabužių prekės ženklas, didžiausią dėmesį skiriantis individualumui ir asmeniniam stiliui. Jų kūriniai – nesenstantys ir skirti, toms, kurios nebijo išsiskirti. Dear Freedom siunčia žinutę, kad tai, kaip mes rengiamės yra individualus pasirinkimas, mūsų unikalumas ir asmeninė laisvė.

Pavadinimo reikšmė Pavadinimas gimė panirus į svajas. Kūrėjos įsivaizdavo saulėtą vasaros dieną pajūryje. Tuščiame paplūdimyje jos išvydo du gultus, skirtus saulės

vonioms. Abi vilkėjo baltus marškinėlius. Kas ant jų buvo užrašyta? Pirmoji mintis – „Meilė” ir „Laisvė”.

Tai ir buvo inspiracija pavadinimui, kuris yra tarsi laiško mylimajam pradžia.

Identitetas Laikui nepavaldus, šiuolaikinis, laisvas. Įkvėpimas Kelionės, kultūrinės užuominos, architektūra, gamta.

Concept Dear Freedom is a contemporary womenswear designer brand that fully embraces individuality and personal style. We design timeless quality pieces for women who are not afraid to be different. Our firm belief is that beauty and confidence is something that comes from within. Our brand was a direct response to a gap in the market which lacked well made “fashion staples”.

Clean lines and strong block colors provide the DNA for our designs. We want to inspire women with an authentic message, one that transcends fashion and trend. How we dress is about individual choice, uniqueness and personal freedom.

Meaning behind the name The brand name was born after a small daydreaming exercise.

We imagined a nice summer day in the beach. In our minds there were two sunbeds to lie down, to feel the heat of the sun. We were wearing white t-shirts with something written on them. One of us imagined a word “Love”, the other one “Freedom”. The same minute we realized that the name of our brand will be “Dear Freedom”. Like the letter title to someone that you love.

Identity Timeless, Contemporary, Freedom Inspiration Travelling, cultural references, architecture, nature.

Ieva Zubavičiūtė

Mados prekių ženklų konsultantė Fashion branding consultant

Identitetas madoje: mes (ne) Rytų Europa

Identity in Fashion: We Are (Not) Eastern Europe

Kalbėdama apie lietuvišką madą esu šališka. Su pasididžiavimu dalinuosi lietuviškų mados ženklų pasiekimais, seku progresą ar regresą ir, kaip kokia mados reikalų socialinė darbuotoja, skiriu marias laiko kūrėjams, kuriais tikiu, arba tiesiog noriu tikėti.

When it comes to Lithuanian fashion, I’m not exactly objective.

I share the achievements of Lithuanian fashion brands with pride, I track each brand’s progress or lack thereof and, like a kind of social worker for fashion affairs, I dedicate countless hours of my personal time to the creators I believe in or at least want to believe in.

47

„Fashion Bloc“, pasidaryk pats mados agentūra, augantiems mados ženklams. Ją, anuomet, kaip internetinę platformą, įkūriau dėl įvairių paskatų ir aplinkybių, bet viena jų – patriotės meilė tėvynei. O galbūt naivus noras įrodyti „visko mačiusiam” Londonui, kad ir Rytų Europoje kūrybinis talentas gajus, gyvas ir, svarbiausia – inovatyvus. Misija, rodės, kilni ir nelengva. Nelengva dar ir šiandien, po beveik penkerių metų nuo idėjos gimimo, kai vougai jau važiuoja į Kijevą (ne, dar ne į Vilnių) ir žino, kur yra Varšuva (ten, kur naujausias Vogue leidimas užgimė šį pavasarį). Nors dar ne visi madistai moka ištarti „Balenciaga“ mados namų Kūrybos vadovo vardą.

Gruzinų kilmės Demna Gvasalia, gavęs geriausio dizainerio apdovanojimą Britų Mados Apdovanojimuose (British Fashion Awards) 2017-aisiais, tapo kelrode žvaigžde ir atvėrė mados vartus į Rytų Europą. Tai, kad Rytų Europos mados atgimimas pagaliau vyksta – mano širdis dainuoja, tai, kad lietuvių kūrėjai nėra to atgimimo reikšminga dalis – svarbus praradimas.

Naujoji Europa

Esu gana tvirtai įsitikinusi, kad galiu sau priskirti termino „Naujoji Europa” išpopuliarinimą Lietuvos kontekste. Jis – mano pastangų patenkinti užsispyrusių tautiečių-kūrėjų asmeninius nusistatymus prieš terminą (geografinį, žodinį) Rytų Europa. Vos pradėjusi „Fashion Bloc“, o tai, beje, neatsitiktai asocijuojasi su Rytų Bloku, su agentūros „New!“ sukurtu reklaminiu klipu „Mada ateina iš Rytų Europos” („Fashion Comes from Eastern Europe”), sulaukiau daug kontraversiškų reakcijų. Nemažai jų – iš dizainerių, daugiausia lietuvių. Mūsų šalies dizaineriai nenorėjo savęs priskirti Rytų Europai, tad priskyriau juos naujajai.

Bėda tame, kad tarptautiniame kontekste, kalbėdama apie lietuvišką mados ženklą, antru sakiniu galiu jį patupdyti Baltijos regione, o trečiu – vistiek priskirti Rytų Europai, nes taip yra skirstoma – Rytai ir Vakarai, taigi, reikia mums rasti vietą ant gaublio. Jei labai reikia – galime sakyti Šiaurės Rytų. Vienaip ar kitaip, paprašyta pakomentuoti apie Rytų Europos madą vienų ar kitų Didžiosios Britanijos mados leidinių, visada paminiu bent vieną lietuvišką mados ženklą, iš meilės. Meskite akmenį į mane, jei nusidėjau.

Mano asmenine nuomone, šie ir ateinantys metai – pats geriausias laikas atsikratyti kompleksų ir nuoskaudų, kurias mums įvarė okupacija ir nebemanyti, jog Rytų Europa – tai Rusija. Dabar puikus momentas išreikšti savitumą. Kad ir kaip stengiamės priskirti save prie vadinamosios Nordic estetikos, tai nėra mūsų autentika, kaip ir cepelinai. Jei įkvėpimo semiatės iš praeities kartų, mamos pasakojimų, labai nedidelis šansas, kad savo senelių nuotraukų archyvuose rasite Norvegijos fjordų peizažą. Todėl nereikia bijoti būti maža nepriklausoma valstybe iš Rytų Europos.

I founded Fashion Bloc – a do-it-yourself fashion agency for growing brands and at one point simply an online platform – for several reasons and circumstances, but one of these was my patriotic love of country, and maybe even a naive desire to prove to “seen it all” London that the creative talent Eastern Europe has to offer is alive, thriving and, most importantly, innovative. My mission, it seems, was noble but far from easy. It’s not easy even today, five years since the birth of my idea, when all the Vogues have discovered Kiev (Vilnius will have to wait it’s turn) and can point to Warsaw on a map (the last Vogue was born there this spring). While some fashionistas still have trouble pronouncing the name of Balenciaga’s Georgian-born creative director Demna Gvasalia, who won the title of best designer at the British Fashion Awards in 2017, he has become a guiding star for the industry and opened the gates to Eastern Europe. The fact that a renaissance of Eastern European fashion is taking place makes my heart sing, but the fact that Lithuanian designers don’t play a major role in this renaissance means a significant loss for us.

New Europe

I am quite certain that I can take the credit for coining the term New Europe in the Lithuanian context. It’s the result of my efforts to satisfy the personal prejudices that my stubborn compatriot colleagues have against Eastern Europe (both the term itself and the geographical region). My launch of Fashion Bloc – and by the way, the fact that it conjures up associations with the Eastern Bloc is no coincidence – with a commercial clip created by the creative agency New! and entitled Fashion Comes from Eastern Europe was received with great controversy. Many of these reactions came from the designers themselves and mostly from Lithuanians. Our designers weren’t keen on labelling themselves as being from Eastern Europe, so I attributed them to New Europe. The trouble is that in the global context, when I speak of the Lithuanian fashion brand, I can place it in the Baltic region with one sentence and still attribute it to Eastern Europe with the next because that’s the way it is – East and West, and we have to find a place for ourselves on the map. If necessary, we can say North Eastern. One way or another, when asked to comment on Eastern European fashion by one or another UK fashion magazine, I always mention at least one Lithuanian brand, out of love. Throw stones at me if I have sinned.

Personally, I believe that the coming years are the best time to lose the inferiority complexes and grudges that the Soviet occupation left us with and to stop equating Eastern Europe with Russia. This is a great moment to express our uniqueness. However

Tai pats geriausias laikas atsikratyti kompleksų ir nuoskaudų, ir nebemanyti, jog Rytų Europa – tai Rusija.

Juk ne reta labiausiai išjausta, išieškota, išreikšta ir įsiminta kolekcija prasideda nuo identiteto, asmeninio ar bendrinio, paieškų.

Ir tebūnie Juozo Statkevičiaus 2017-ųjų Pavasario-Vasaros kolekcija buvo apkaltinta Chanel dekoracijų plagiatu, jo lietuviško kostiumo interpretacija šiuolaikinėje madoje, ko gero, buvo arčiausiai, ką esu mačiusi identiteto paieškose. Jokiu būdu netvirtinu, jog įkvėpimo reikia semtis iš netolimos ateities. Identitetas gali būti atrastas ir senose Sovietų laikų nuotraukose, ir Žečpospolitos laikų dvariškių kostiumuose, ir nepriklausomos Lietuvos pirmuose žingsniuose, ir šiuolaikinės Lietuvos veidrodyje. Tik neverta bijoti, kad didžioji dalis šiuolaikinės Lietuvos istorijos glūdi Rytų Europoje, o šiandien, labiau nei bet kada, reikia ne bijoti, o tuo naudotis kaip marketingo įrankiu, skinantis kelią į tarptautinius mados vandenis.

Identitetas

Savo įžvalgas apie lietuviškus mados ženklus, neatsitiktinai pradėjau per filosofinę prizmę.

Identitetas, mano nuomone, vienas esminių dalykų, kurį supratę, lietuvių kūrėjai pradės įsikurti tarptautinėje rinkoje. Identitetas, beje, nebūtinai turi sietis su geografine padėtimi ar kilme. Labai dažnai tai neturi nieko bendra su mados ženklo turiniu. Bet turėti identitetą – būtina.

Stebint ir iš šalies, ir iš toli, akivaizdu, kad geriausiai sekasi, ar daugiausiai atgarsių sulaukia lietuviški kūrėjai, kurie turi stiprų identitetą, kaip savitą bruožą. Egyboy, March, D.Efect – tai keli mados/dizaino ženklai kuriuos galiu išskirti ir kurie, beje, savo produktais visai nekalba apie Rytų Europą, bet savo rinkodaroje dažnai pasinaudoja šia vyraujančia estetika. Neabejotinai galėčiau vardinti ir toliau, bet šie ženklai atspindi tam tikras kategorijas ir jau žino, ką nori pasakyti. Šiuos ženklus, paklausta, galėčiau apibūdinti vienu ar keliais sakiniais. Turėti aiškią produkto misiją – kone svarbiausia identiteto sudedamoji dalis. Labai svarbu žinoti, ką kuri ir kodėl. Pavyzdžiui, D.efect „Beauty of Imperfection” – žinutė atsispindi beveik kiekvienoje kolekcijoje, būtų svarbu šio iškirtinio bruožo neprarasti, kartais lengva pasimesti, vadinamų, tendencijų jūroje ir pamiršti, nuo ko viskas prasidėjo. Turiu du D.efect paltus – hiacintų ir aviečių spalvų. Šiandien nesuskaičiuočiau ant pirštų, kiek kartų

hard we try to associate ourselves with the Nordic aesthetic, this just doesn’t reflect our authentic identity, just like cepelinai (meat dumplings) don’t either. If you are looking for inspiration from past generations, your mother’s stories, then there’s very little chance of your finding images of Norwegian fjords in your grandparents’ old photo albums. Which is why we needn’t be afraid of being a small independent state from Eastern Europe.

After all, it is often the case that a truly felt, explored, expressed and memorable collection starts with explorations of personal or general identity. And so be it that Juozas Statkevičius’ was accused of copying Chanel decorations with his 2017 Spring-Summer collection, but his interpretation of the Lithuanian national dress in contemporary fashion was possibly the closest thing I’ve seen to a true exploration of identity. I’m certainly not saying that you have to discover your inspiration in the recent future. Identity can be found in old pictures from the Soviet times, in the costumes of the nobility of the Polish-Lithuanian Commonwealth, in the first steps of Lithuanian independence and in reflections of Lithuania as it currently is. There is no need to be afraid of the fact that most of contemporary Lithuania’s history lies in Eastern Europe, and today, more than ever before, we need to be less afraid and more willing to use this as a marketing tool as we make our way into the international waters of fashion.

Identity

I began laying out my insights about Lithuanian fashion brands from a philosophical standpoint for good reason. Identity, in my opinion, is an essential component. Once Lithuanian creators understand this, they will start making headway in international markets. Identity, by the way, does not necessarily have to be linked to geographical location or heritage. It very frequently has nothing to do with the actual content of the fashion brand. But having an identity is crucial.

Looking in from the outside and from a distance, it is obvious that the Lithuanian designers that are doing best and making the most waves have a strong identity as a defining characteristic.

Egyboy, March and D.Efect are a few of the fashion/design brands that I can highlight and which, by the way, do not reference Eastern

48

49

esu sulaukusi klausimų ir komplimentų apie juos. Visada pasistengiu susižavėjusiems atversti D.efect Instagram paskyrą jų telefonuose.

Taip pat ir Egyboy braižas išskirtinis, o tematika – „su razina” – mada per ironijos prizmę. Mano marškinėlius ne kartą yra pagyrę žmonės gatvėje. March, savo ruožtu, turi puikių netradicinių idėjų, kurias įgyvendina labai švaria ir iš pirmo žvilgsnio paprasta forma.

Netikėtas paprastumas – labai patrauklu šiandienos „perkrautoje” rinkoje.

Be identiteto, mados ženklą sudaro dar daugybė sudedamųjų dalių, nuo kurių priklauso tolimesnė mados ženklo sėkmė ir augimas. Tai – kūrybinis išskirtinumas, nuoseklumas, patikima produkcijos gradinė, tvarus verslo planas, sugebėjimas adaptuotis ir, labai svarbu – sugebėjimas nekopijuoti bei žiūrėti savo daržo.

Net nustebtumėte, kiek daug kartų esu girdėjusi jaunų kūrėjų nusiskundimus dėl kitų jaunų kūrėjų, kurie kopijuoja jų produktus. Mano atsakymas visada tas pats – tai pripažinimas. Mano patarimas – būti geriausiu savo srityje. Jei kuriate gražiausių raštų timpas Lietuvoje, puikios kokybės, ir nuolat stebinate, nedvejokite, kad atsiras „pasekėjų”, taip pat nebijokite konkurencijos – išlieka geriausi.

Deja, neretai atsitinka ir taip, kad gero produkto nepakanka. Puikus pavyzdys – Undermyroof. Vilniuje įsikūrę Rasa ir Justas gamino puikias rankines ir kuprines iš odos. Tačiau gamino patys, rankomis, gamyba užtrukdavo iki kelių savaičių. Tokiu būdu savikaina išauga iki Lietuvos rinkai nesuprantamų sumų, o į užsienio rinką plėstis taip pat reikėtų turėti patikimą gamybos grandinę. Gaila, kad šiuo metu Undermyroof yra pristabdę savo veiklą. Šiandien, kai rašau šį tekstą, gatvėje mergina paklausė manęs iš kur mano originali kuprinė. Bandėme surasti Undermyroof jos telefone, bet, kaip jau minėjau, kuprinės ji šiandien neįsigis.

Europe with their products at all, but often use its distinct aesthetic in their marketing. I could go on with this list, but these brands reflect certain categories and already know what they want to say.

When asked, I could describe these brands with a sentence or two. So having a clear product mission is probably the most important component of identity. It is incredibly important to know what you are creating and why. For example, D.efect’s slogan “the beauty of imperfection” is reflected in almost every collection, and it is incredibly important that they do not lose this unique trait – sometimes it’s just too easy to get lost among a myriad of trends and forget where you came from. I have two D.efect coats – one hyacinth and one raspberry-coloured. I couldn’t tell you the number of times I have been asked about these coats or received compliments for them. If anyone expresses an interest, I always make an effort to open D.efect’s Instagram on their phones. Egyboy also has a very distinct personality and a concept with a kick – fashion through the prism of irony. People have praised my T-shirts many a time on the street. In its own right, March has incredibly interesting ideas that they execute using a very clean aesthetic and what may seem, at first glance, very simple shapes. Unexpected simplicity is very appealing in today’s overcrowded market.

Apart from identity, fashion brands are made up of many parts that determine their further success and growth. These entail creative distinctiveness, consistency, a reliable production chain, a sustainable business plan, the ability to adapt and, crucially, the ability not to copy others and focus on your own work. You would be surprised how many times I have heard young creators complaining of other young designers copying their products. My answer to their complaints is always the same – it’s an acknowledgement

It‘s the best time to lose the inferiority complexes and stop equating Eastern Europe with Russia.

Aukso amžius

Lietuva šiuo metu išgyvena tam tikrą aukso amžių – mados ženklų per pastaruosius penkerius metus išdygo tiek daug, kad kuriasi naujos prekybos formos, nepraktikuotos mūsų šalyje iki šiol – vietos gamintojų mugės. Manau, kad tuo pačiu, Lietuva išgyvena ir kūrybinę krizę, kai atrankos kriterijai – kas yra kokybiška mada, o kas yra tiesiog naujas produktas kitu pavadinimu, išblunka. Prisimenu taiklią svetimybę – „štampofkė”, kuri gana vaizdžiai apibūdina šiuolaikinę mados rinkos padėtį Lietuvoje. Jokiu būdu neabsoliutinu, dizainas Lietuvoje vis dar įdomus ir vertas dėmesio, tik nevertėtų kurti „brenduko” ar atidaryti „butikėlio”, jei neturime ko pasakyti. Jei produktas neturi tikslo, jo neturėtų būti. „Štampofkės” sindromas yra kone didžiausias skaudulys, trukdantis vystytis Lietuvos mados industrijai. Tačiau tai nėra tik mados industrijai išskirtinis skaudulys. Neturėdami savo identiteto, kaip tauta, niekaip negalime atsikratyti būtų ir nebūtų kompleksų ir bandome kopijuoti, mūsų galva, geresnius, sėkmingesnius iš Vakarų, iš Šiaurės... Šis aukso amžius, beje, daro ir labai gerą įtaką mūsų vartotojiškai visuomenei, kuri pagaliau pamažu atsigręžia į lietuvišką madą.

Aš esu daug laimingesnė, kai mama nusiperka naują suknelę iš lietuvių dizainerės, nei penkias iš greitosios mados giganto. Ir ji tai žino, ir ji laiminga, ir graži.

of your success. My advice – be the best in your field. If your thing is designing high-quality leggings with the most fabulous patterns in Lithuania and you keep coming up with unexpected ideas, have no doubt about it – you will be copied. However, you do not have to be afraid of competition – only the best survive.

Unfortunately, it can also happen that a good product simply isn’t enough. A great example of this is Undermyroof. The Vilnius-based Rasa and Justas made great leather handbags and backpacks, but they made them on their own, by hand, and this meant that the manufacturing process took several weeks. In turn, the price of making a single product grew beyond what the Lithuanian consumer could even understand, and expanding into foreign markets would have required a more reliable chain of production. It is a pity, but Undermyroof has had to halt its activity. Today, the very same day I am writing this text, a girl on the street asked me where my original backpack was from. We tried to find Undermyroof on her phone, but as I already mentioned, it seems she will not be able to get her backpack today.

A Golden Age

At the moment, Lithuania is going through a kind of Golden Age: so many new brands have cropped up over the past five years that new forms of commerce are developing, unprecedented in our country – local designer markets. At the same time, I believe Lithuania is also experiencing a kind of creative crisis, when the criteria for what is quality fashion and what is simply a new product with a different name, have blended together. I remember the pithy linguistic barbarism štampofkė (a product based on a template or straight off the conveyor belt – translator’s note), which rather expressively reflects the current fashion market in Lithuania. I do not, under any circumstances, wish to generalise – Lithuanian design is still interesting and worthy of attention, but there is no point in creating some brand or some boutique if you have nothing to say. If the product has no purpose, then it should not exist. This štampofkė syndrome is perhaps the greatest obstacle that the development of the Lithuanian fashion industry is currently facing. However, this is not something that is unique to the fashion industry. Without an identity of our own, as a nation, there is no way we can forget our real or imagined feelings of inferiority, and we will keep trying to copy what we believe to be superior and more successful examples from the West and from the North...

The aforementioned Golden Age is actually having a good influence on our consumer society, which is finally coming around to recognising Lithuanian design. I am much happier when my mother buys a single dress from a Lithuanian designer than when she buys five from a giant of fast fashion. And she knows it, and she is happy, and she is beautiful.

Autoriaus rekomendacijos / Author‘s recommendations: – businessoffashion.com – Dana Thomas „Gods and Kings: – The Rise and Fall of Alexander McQueen and John Galliano” – Harper Lee „To Kill a Mocking Bird” – Adam Johnson „The Orphan Master’s Son” – Jurga Ivanauskaitė „Mėnulio vaikai”

50

51

52

Nuo madinga iki nestilinga yra tik vienas Ĺžingsnis

Trendy is the last stage before tacky

— Karl Lagerfeld

Aksesuarai

Accessories

Nuotrauka / Photo: Lukas Mykolaitis

Kur rasti? / Find us at: milk2mouths.com ig: milk2mouths

Milk2mouths Milk2mouths

54

Idėja Paprasti batai su nepaprastomis detalėmis, sukurtomis iš paprastų daiktų. Nes genialumas yra paprastumas.

Pavadinimo reikšmė Autorė yra visiška Pienburnė, kurios paprastai fantazijai kiekvieną dieną reikia stebuklingo pieno stiklinės.

Identitetas Jis gyvena detalėse.

Įkvėpimas Įkvėpimas kvepia baltais bijūnais, vakarais šoka ant palangių, truputį panašus į raudono vyno dėmę ant knygos puslapio ir neprisijaukinamas kaip miško žvėrelis. Bet svarbiausia – visur ieško paslėptos gražios prasmės.

Concept Simple shoes with extraordinary details made of simple materials. Because simplicity is genius.

Meaning behind the name Because the author is as naive as a person can be, and her simple imagination demands a magical glass of milk every day.

Identity It lives in the details.

Inspiration Inspiration smells of white peonies and dances on the windowsills at nights. It somewhat resembles a red wine stain on the page of a book and like a little wild creature it cannot be tamed.

But most importantly, it tries to find beautiful hidden meanings in everything.

Kur rasti? / Find us at: kartustudio.com fb: kartustudio ig: kartu_studio

kARTu kARTu 55

Idėja Tai – šiaurietiško dizaino odinės rankinės, supažindinančios su minimalistine alternatyva į natūralios odos aksesuarus. kARTu rankinės metaforiškai vadinamos įvairių prieskonių vardais, kiekviena jų – išskirtinio skonio, turinti savo istoriją ir identitetą. Nepavaldžios laikui, tačiau kuriamos pritaikant naujausias dizaino tendencijas. Rankinės yra skirtos miesto ritmą ir stilių propaguojančioms asmenybėms.

Pavadinimo reikšmė Trumpai tariant, tai – siekis sukurti artumą tarp kūrybos ir kliento, bet, iš tiesų, jame slypi net kelios reikšmės.

Pirmoji reikšmė – ragaujant tam tikrus skonius (šiuo atveju prieskonius) jaučiame labai gurmanišką skonį – burnoje būna kartu. Tai pat tai ir buvimas drauge – „esame kartu“. Be viso to, pavadinime slepiasi anglų kalbos žodis ART – menas.

Identitetas Gurmaniška stiliaus avantiūra. Įkvėpimas Kelionės, kultūrų pažinimas, miestų architektūra, supančios asmenybės.

Concept These are Nordic design leather handbags introducing a minimalist alternative to genuine leather accessories. kARTu handbags are metaphorically called by the names of various spices, each one of them - a unique flavor that has its own history and identity. Timeless, but designed with the latest design trends in mind. The handbags are for people who promote urban rhythm and style.

Meaning behind the name First of all, it is an attempt to create a proximity between creation and the client, but it also carries a few other

meanings. When we first taste something (in this case, spices) we feel a bitter taste (kartu). And bitterness is a very gourmet flavor. The word also defines the act of being together (kartu). And lastly, there’s an English word ART in the name.

Identity A gourmet adventure of style.

Inspiration Travel, learning about new cultures, urban architecture, surrounding personalities.

erikahoc erikahoc

Kur rasti? / Find us at: erikahoc.com fb, ig: erikahoc

56

Idėja Geometrija, minimalizmas, vandeniui atspari natūrali oda, detalių atsisakymas, ilgalaikiškumas, lėta mada.

Pavadinimo reikšmė erikahoc pavadinimas atsirado iš lotyniško pavadinimo „ad hoc”, sujungiant kūrėjos vardą su posakio reikšme.

Identitetas Laikui nepavaldi estetika, tyli prabanga. Įkvėpimas Elegantiška, tvirta, intelektuali miesto svajotoja.

Concept Geometry, minimalism, water resistant leather, less is more, durability, slow fashion.

Meaning behind the name erikahoc is derives from the Latin “ad hoc.” It combines the name of designer with the meaning of the phrase.

Identity Timeless aesthetics, silent luxury.

Inspiration Elegant, confident and intellectual urban daydreamer.

formuniform formuniform

Kur rasti? / Find us at: formuniform.com

57

Idėja formuniform – dizaino studija, kurios ideologija yra uniformos. Tai ne tik drabužiai, bet ir dizaino koncepcija, kuri bet kam, bet kur ir bet kada padeda jaustis saugiai, patogiai ir elegantiškai.

Pavadinimo reikšmė Uni + Forma = Universalu, Visoms lytims ir Vienija.

Identitetas Universalu, Visoms lytims ir Vienija. Įkvėpimas Formos.

Concept formuniform is a design studio. Uniforms are its ideology. It’s not only clothes, but also a design concept that can help anyone feel safe, comfortable and elegant anytime and anywhere.

Meaning behind the name Uni + Form = Universal, Unisex, United.

Identity Universal, Unisex, United.

Inspiration Forms.

Tata TataPaper Paper

Kur rasti? / Find us at: tatapaper.lt fb: TataPaper

58

Idėja Šūkis „Taip! Tai popierius!“.

Ekologiška ir stilinga. Šiuo metu ekologija, gamtos saugojimas yra vienas labiausiai akcentuojamų dalykų pasaulyje. Tata Paper naudojamas popierius yra gaminamas iš kultivuojamo pluošto. Tai reiškia, kad tam nėra specialiai kertami medžiai, tai – augalų šaknys, kurios išsijojamos ariant žemę. Būtent iš jų ir yra spaudžiamas šis popierius, kuris papildomai yra dar rauginamas, kad būtų galima išgauti įvairias faktūras ir, žinoma, atsparumą vandeniui.

Pavadinimo reikšmė Vieną dieną važiuodama automobiliu Tata Paper autorė prisiminė vaizdinį iš vaikystės – kaip tėtis pakuoja įvairius maisto produktus į rudą popierių ir krauna juos į šaldytuvą tvirtindamas, kad taip produktai išlieka ilgiau švieži, nei supakuoti į maišelį. Taip ir gimė mintis pavadinti gaminius Tėčio popieriumi.

Identitetas Ekologiška, lietuviška, stilinga. Įkvėpimas Popierius, kurį galimą plauti, skalbti ir lyginti.

Concept Our slogan, “Yes! It’s paper!” Organic and stylish.

Presently, ecology and nature preservation are some of the most discussed topics in the world. Paper used for Tata Paper is made from cultivated fibers. This means that no trees are being cut for its production. We use the roots of plants that come out after ploughing the land.

The paper is pressed and then further tanned, in order to obtain a variety of textures and, of course, to make it water resistant.

Meaning behind the name One day while driving, the founder of Tata Paper recalled the image from her childhood. She remembered her dad packing various foods in brown paper and putting them into refrigerator, claiming that this way the products remain fresh for longer than the ones packed in a plastic bag. That’s how the idea of naming the products “Dad’s paper” was born.

Identity Organic, Lithuanian, stylish.

Inspiration Paper that can be cleaned, washed, and ironed.

Aidas Urbelis

Dizaineris, Ĺženklodaros ekspertas Designer, branding expert

Lituanitetas: sakmė apie tris milijonus dizaino žinovų

Lithuanity: a Tale of Three Million Design Experts

61

Per midų ir kraują

Kai saulės trūkumas ir nuolatinis lietaus barbenimas į langą bando atimti paskutinę viltį neemigruoti, aš stengiuosi išlikti pozityvus ir galvoti objektyviai. Ir man kažkodėl pradeda rūpėti klausimas – tai ar yra toks dalykas kaip Lietuvos dizaino identitetas? Ir ką gi tokio savito rūkė olose sulindę mąslūs senovės kūrėjai – kas persidavė per kartas su midum ir krauju bei sukūrė tam tikrus bendrumo bruožus visam Lietuvos dizainui?

Vėlgi, norėčiau mandagiai užsiminti, kad šis bendrumo ieškojimas, tai nėra noras suniveliuoti visus kūrėjus iki minios ir populistų taip mėgstamo žodžio „mes”, o tai yra originalių kūrybinių idėjų visumos pjūvis – apmąstantis ką savito turi dizainas iš Lietaus Šalies.

Aš manau, kad labiausiai jaučiamas Lietuvos dizaino bruožas yra lėtumas. Dizainas čia yra kuriamas vartoti lėtai – su pasimėgavimu, atsargiai atidaroma pakuotė, neskubiai liečiamas ir tikrinamas daikto paviršius, su džiaugsmingu jauduliu apmąstomas jo reikalingumas ir esmė. Šiame procese nėra didmiesčio skubėjimo ir atsainaus vartojimo, todėl netgi adaptuodamas ryškius ir efektingus, tarptautinius trendus, lietuvis-kūrėjas juos smarkiai sušvelnina ir suteikia objektui savų simbolinių prasmių su šiek tiek švelnios melancholijos.

Tokie daiktai turi savito vidinio trapumo, kuris emociniame lygmenyje veikia panašiai kaip rusenančios ugnelės vaizdas amžinoj darganoj. Čia ir yra šio dizaino išskirtinumas ir vertybė, nes jis lieka jautrus ir šildantis, gal tik mažiau pasitikintis savimi ir ne visai komercinis.

Kitas bruožas, kuris čia labai tinka ir patinka yra natūralumas.

Matosi, kad Lietuvos kūrėjams geriau sekasi įvaldyti natūralias medžiagas, nes dėl nedidelio urbanizacijos lygio šalyje, jie yra išlaikę natūralų ryšį su gamta. Taip pat ir dizaino idėjos, kurios sprendžia realius poreikius esamoje aplinkoje, atrodo žymiai organiškiau ir tikriau nei madingų globalių trendų adaptacijos. Visada stebiuosi – kodėl Lietuva iki šiol neturi, tarkime, stipraus lietpalčių prekės ženklo, nors yra natūralus poreikis tokio dizaino vartojimui. Netgi nagrinėjant Lietuvos dizainą pagal ženklodaros specialistų dažnai vartojamą schemą „national-international”, matosi, kad labiausiai čia prigytų sveikas balansas tarp neskubaus šiaurietiško natūralumo ir aktualaus megapolių aštrumo bei noro pasitempti.

Dar vienas mentaliteto bruožas, kuris galėtų duoti daug peno dizainui – lietuvių charakterio tiesmukiškumas. Įgavęs daugiau sveiko liaudiško natūralumo ir atsainumo, dizainas taptų labiau atsipalai-

Through mead and blood

As a lack of sunlight and the constant pattering of rain against the window at night tries to steal my last remaining hopes of not emigrating, I am trying to stay positive and think objectively. And suddenly I feel a growing concern about one question: so is there such a thing as a Lithuanian design identity? What did the ancient creators, crammed together in their caves, come up with to pass on, along with their mead and their blood, to future generations? What common traits did they bestow upon all of Lithuanian design?

Again, I would like to politely point out that this search for commonality is by no means an attempt to cream all of our creators together into one “we”, a word much-loved by crowds and populists, but rather a cross-section of an entirety of original creative ideas – something that would allow us to examine the uniqueness of the design that the Land of Rain has to offer.

I believe that the most pronounced quality of Lithuanian design is its slowness. Here, design is created for slow consumption: the packaging is opened carefully, savouring the moment, the surface of the object is touched and examined in an unhurried fashion, the necessity and essence of it is contemplated with excitement. There is no big-city rush or irreverent consumption in this process, which is why, as they adapt bold and impressive international trends, the Lithuanian designer tones everything down significantly and gives the object its own symbolic meanings with a touch of gentle melancholy.

These things have their own inner fragility which, on an emotional level, affects the onlooker much like the image of a smouldering flame in eternally inclement weather. Therein lies the distinctiveness and value of this design – because it remains sensitive and warming, only perhaps less confident in itself and not entirely of a commercial backbone.

Another fitting quality here is a sense of the natural. You can tell that Lithuania’s designers are better at working with natural materials because the country’s low level of urbanisation means that they have maintained their natural connection to nature. The same applies to their design ideas, which address real needs in their immediate environment and appear to be much more organic and real than adaptations of fashionable global trends. I have always wondered why Lithuania still does not have a strong trench coat brand even though there is a natural necessity for such a product.

Even if we were to analyse Lithuanian design through the branding expert’s oft-used prism of national-international, we can see that

Here design is consumed slowly and with appreciation.

Dizainas čia yra kuriamas vartoti lėtai – su pasimėgavimu. davęs ir jame liktų mažiau to perdėto susirūpinimo, gana būdingo šioms platumoms. Visada maniau, kad jei pavyktų šį tiesmukiškumą ir gruboką geranoriškumą paversti rafinuotu ir intelektualiu, tai būtų labai įdomus ir, greičiausiai, komerciškai sėkmingas žingsnis pripažinimo link. Tokio dizaino žavesys yra džiugus paprastumas – panašus į tai, ką savyje turi raudonskruostė šypsena ar jaunas alutis. Ne veltui Lietuvos dizainas yra kildinamas iš suomių dizaino mokyklos, kuri ir pasižymi sąmoningu lokalių problemų sprendimu, nekomplikuotomis formomis ir kasdieniu optimizmu.

Pokyčių verpetuos

Lietuvos dizainas, kaip ir prekiniai ženklai, patyrė ypač daug pokyčių po nepriklausomybės atkūrimo, kai visi iškart suskubo būti international, o to reikėjo, kad nubrauktų praeitį...

Paskui, atkutus ambicijoms, daugelis prekinių ženklų tapo „premium” su karūnomis ir paauksuotais herbais. Vėliau sekė eko trendas su tautiniais raštais ir kvarbatkėm. Na, o dabar, aišku, viskas tūri būti minimal ir sustainable.

Minimalizmas, kaip estetinė doktrina, šiauriečiams yra visiškai natūrali dizaino kryptis – jeigu jis nėra naudojamas kaip poza, kuomet neturi ką daugiau pasakyti, o kaip tik nori taupiomis priemonėmis atskleisti idėjos grožį ir daikto kokybę.

Prognozuojant ateitį, matyti, lietuvių kūrėjų idėjos ir jų realizavimo formos judės toliau jau savito grynumo link – tol, kol suras tą natūraliai organišką santykį su savimi ir supančiu pasauliu.

Jei toliau tęstume temą apie pokyčius, kuriuos patyrė Lietuvos dizainas ir ženklodara, reikėtų prisiminti ir pačias dizaino ištakas – į kosmosą skrendančius, nailoninius, drąsių ir kartais brutalių formų 70-tuosius. Tam, kad suprastume kaip gi čia išdygo tas dizainas, kuris tuomet buvo tautiškai pervadintas – „taikomoji dailė”.

Apskritai kalbant, 70-tųjų metų modernizmas, kuris sutapo ir su Lietuvos dizaino atsiradimu, labai natūraliai tiko lietuviškam mentalitetui, nes buvo praktiškas, neperkrautas ir logiškai suvokiamas. Žiūrint iš dabartinės perspektyvos, tada ir pradėjo natūraliai formuotis lokali dizaino kryptis, į kurią būtų labai verta atsigręžti ir panagrinėti giliau, nes tuo metu buvo sukurta tikrai daug puikių kūrinių įvairiose dizaino srityse, kurie, kaip visuma, atrodo visai organiškai, gaiviai ir originaliai, netgi tarptautiniame kontekste. Laikas tas ištakas vėl pamilti iš naujo.

Nesibaigianti paauglystė

Mažos šalies privalumas yra jaukumas ir ramybė, o trūkumas – sekli namų rinka ir kuklūs iššūkiai, kurie neformuoja tarptautiniu mastu įtakingos dizaino krypties. Gimtosios šalies dizainas man visada primena krykštaujančią paauglystę, kai galvoje trykšta idėjų fontanai, taip ir nerandantys savo adresato realizacijai. Dizainas negali subręsti pats savaime, jam reikia vartotojų išprusimo, stabilių pardavimų namų rinkoje, žiniasklaidos palaikymo, investicijų į prekės ženklus, na ir aišku, drąsos matyti ir valdyti platesnę perspektyvą. Nėra brandos – nėra brandų (koks taiklus kartais gali būti žodžių žaismas).

here a great fit would be a healthy balance between slow-moving northern naturalness and the sharpness and put-together design of the fashion-forward megapolis.

Another aspect of mentality that could prove to be valuable in design is the straightforward nature of the national character. With a healthy streak of the natural and the easy-going, design would become more relaxed and there would be less of the over-expressed concern so characteristic of this geographical area. I have always believed that if we could transform this straightforward and roughly well-intentioned character into something refined and intellectual, this would be a very interesting and probably commercially successful first step towards recognition. The charm of such design lies in its joyful simplicity – much like the joyful simplicity of a red-cheeked smile or a fresh beer. It is no wonder that the origins of Lithuanian design are often sourced to the Finnish school of design, characterised by conscious solutions to local problems, uncomplicated forms and a day-to-day optimism.

In the whirlwinds of change

Lithuanian design, along with its brands, experienced many changes after the restoration of Lithuania’s independence, when everyone rushed to go international because that was what was needed in order to strike out the past... Next, ambitions reared their heads and many brands went premium, adorning themselves with crowns and golden crests. Later came the eco wave along with its folk patterns and lace knitting.

And now, of course, everything has to be minimal and sustainable.

Minimalism, as an aesthetic doctrine, is a completely natural design direction for northerners, as long as it’s not used for posturing – when you have nothing to say – and reveals the beauty of the idea or the quality of the object using only a few elements.

If I were to estimate the future, the ideas of Lithuanian creators and their forms of execution will move further towards their very own unique purity until they find that organic relationship with themselves and the world that surrounds them.

Exploring the topic of change that befell Lithuanian design and branding further, we would have to remember the very beginnings of design – the spaceward-bound, nylon, bold and sometimes even brutally cut 70s – in order to understand the first developmental steps of design, which was referred to nationally as applied art back in the day.

Generally speaking, the modernism of the 70s, which coincided with the emergence of Lithuanian design, was a natural fit for the Lithuanian mentality because it was practical, not overloaded with details and logical, and from the current perspective, this is where the natural beginnings of local design can be traced back to. It is worth taking a look back at this episode of design history for deeper analysis because this was a time that produced many great creations that, taken as a whole, look very organic, refreshing and original even in the international context. It’s time to fall in love with these origins again.

62

Neverending adolescence

Dėl šių priežasčių daug puikių vietinių dizaino idėjų ir startupų suklumpa komercializacijos etape, nes verslumo stoka ir riboti biudžetai neleidžia dizaino projektams subręsti iki stabilaus tarptautinio verslo lygio. Tai kurgi jūs, drąsieji karžygiai-investuotojai, Žalgirio mūšio nugalėtojų ainiai? Padėkite kūrėjams pažymėti Lietuvą pasaulio dizaino žemėlapyje, investuokite į pridėtinę vertę ir žinomumą, kuriuos šaliai kuria dizainas ir stiprūs prekiniai ženklai. Žodžiu, laikas nerūpestingai paauglystei pasakyti sudie ir užsiimti dizainu, kaip verslo vystymu, nes Lietuvos kūrybinei bendruomenei pavaldūs ir žymiai platesni mostai. Būtent tai ir išugdys aiškų šalies identitetą ir tuo pačiu padės dizainui subręsti.

Tai ko čia laukti? Reikia pasiraitoti rankoves ir smagiai plėšiant sutartinę išravėti neryžtingumo piktžoles, kvarbatkių brūzgynus ir fast-trendinius klonus iš dizaino laukų, o tuomet – težydi nuosavų brandų žiedai Lietaus šalyje. Tada ir saulės viduje bus daugiau. Ir lietaus barbenimas į langą atrodys įkvepiantis bei taps identiteto dalimi.

63

The advantages of a small country are a feeling of cosiness and calm, but the disadvantages are a shallow home market and modest challenges that fail to help shape an influential design direction on the international scale.

This is why the design produced in my home country always reminds me of a chirping adolescence – when millions of ideas are washing around in the mind that never really find their addressee for realisation. Because design cannot mature on its own: it needs an educated consumer, stable sales in the home country, support from the media, investment in brand development and, of course, the courage to see and manage the big picture. No maturity, no brands.

Which is why many great local design ideas and startups crumble at the stage of commercialisation – because a lack of entrepreneurial know-how and limited budgets do not allow design projects to mature to the level of a stable international business. So where are you, you courageous warrior-investors, descendants of the victors that triumphed at the battle of Grunwald? Help creators place Lithuania on the global map of design – invest in the added value and awareness that design and strong brands generate for a country. In short, it is time to say farewell to these carefree teenage years and develop the country’s design potential as a business because Lithuania’s creative community can take on much larger swathes of design territory. It is precisely this that will develop a clear national identity and, at the same time, help design to mature.

So what’s there to wait for? Roll up your sleeves, take to an ancient song, pull up the weeds of indecision, the thickets of lace knitting and the clones of fast trends from the fields of design and let the flowers of home-grown brands blossom in the land of Lithuania. Let the sunshine in. And maybe even the pattering of the rain on the window will seem inspiring and become part of Lithuanian identity.

1

10

5

8

9

2

3

4

7

6

1 Dizainerė / Designer: Barbora AdamonytėKeidūnė 2 Dizaineris / Designer: Juozas Brundza 3.Dizaineris / Designer: Paulius Vitkauskas 4 Dizaineris / Designer: Aidas Urbelis 5 Dizaineriai / Designers: Justina Steponavičiūtė, Aurimas Kadzevičius.

Nuotrauka / Photo: Darius Petrulaitis 6 Dizainerė / Designer: Agnė Kuzmickaitė 7 Nuotrauka / Photo: Pergalė 8 Architektas / Architect: Elena Nijolė Bučiūtė 9 Architektai / Architects: Eduardas Chlomauskas, Zigmantas Liandsbergis, Jonas Kriukelis 10 Dizaineris, Prof./ Designer, Prof. Tadas Baginskas

Autoriaus rekomendacijos / Author‘s recommendations: – diorandimovie.com – cooperhewitt.org

64

Tikras kūrėjas matydamas tą patį kaip ir kiti, sugalvoja tai, ko niekas kitas nesugalvoja

True creativity is seeing what everyone else has seen, and thinking what no one else has thought

— Albert Einstein

Juvelyrika

Jewellery

Nuotrauka / Photo: Tomas Urbelionis

MELLOW Melita Rus MELLOWby

by Melita Rus

Kur rasti? / Find us at: mellowwear.com

66

Idėja Tai – ilgalaikis, savo pirmapradžių principų besilaikantis, prekės ženklas, kuriantis konceptualią juvelyriką.

Dirbiniai, kuriami dizainerės Melitos Rus, nebyliai pasakoja apie patirtis, užrakintas po tvirtais metalinių varžtų ir veržlių užraktais. Modernios metalo kombinacijos charakterizuoja tvirtybę, užsispyrimą ir nepriklausomą pasaulio suvokimą. Lengvai provokuojanti juvelyrika ne tik gina nuo suvienodėjimo ir susitapatinimo, bet ir rafinuotai puošia kūną.

Pavadinimo reikšmė Mellow, tai – anglų kalbos žodis, turintis būdvardžio ir veiksmažodžio reikšmes, kurios paradoksaliai paaiškina grubių ir tvirtų medžiagų,

tokių kaip varžtai, trosai ar veržlės virsmą į juvelyriką, kuri asketiškai pasakoja arba nutyli mūsų, jūsų ir jų istorijas.

Identitetas Kurti neužmirštamą patirtį ir pasaulėžiūrą padaryti dėvima materija. Įkvėpimas Mellow dirbiniai yra įkvėpti metalinių tiltų, automobilio variklio, įrankių dėžės ar mechaniko garažo. Tai yra visko, kas pasauliui suteikia tvirtos civilizacijos, betoninių džiunglių vaizdą. Mellow juvelyrikos laboratorija orientuota į laikui ir tendencijoms atsparius dizaino objektus, kurie tampa vertybių, asmenybių ir pasaulėžiūros refleksijomis.

Concept It is a long-lasting brand that follows its primary principles and represents conceptual jewelry made by designer Melita Rus. Her jewelry speaks of experiences locked under strong metal bolt and screw locks. Modern metal combinations characterize strength, stubbornness and an independent perception of the world.

Slightly provocative jewelry not only protects against homogeneity but adorns up the body in a sophisticated way.

Meaning behind the name Mellow is an English word that can work as an adjective

or a verb. Its meanings paradoxically explain the transformation of rough and strong materials - bolts, cables or screws - into jewelry that ascetically tells or suppresses our, your and their stories.

Identity To create an unforgettable experience and make a world-view wearable.

Inspiration Mellow items are inspired by metal bridges, car engine, tool box or mechanic’s garage. This is the vision of everything that gives the world an image of solid civilization and a concrete jungle.

Colours Coloursof ofconnection connection

Kur rasti? / Find us at: coloursofconnection.com fb: coloursofconnection ig: Colours_of_connection

67

Idėja Nuotaika kuria spalvas.

Tai – šiuolaikiški, estetiškų formų papuošalai, įkvėpti gamtos, atspindintys nuotaikos ir spalvos santykį.

Colours of connection papuošalai, tai – vidinės žmogaus būsenos išraiška spalvose.

Pavadinimo reikšmė Colours of connection – tai spalvų ryšys, atspindintis nuotaikos ir spalvos santykį.

Identitetas Vertybės, savimonė, asmenybė. Įkvėpimas Tai, ką pagauni akimirkose, kurias norisi išsaugoti.

Mes jas išsaugome savo kuriamuose papuošaluose.

Concept Mood creates colors. This is a contemporary jewelry of aesthetic forms inspired by nature; reflecting the relationship between mood and color. Colors of connection jewelry is the expression of the person’s inner state in colors.

Meaning behind the name Colours of connection is a bond between colors, reflecting the relationship between mood and color.

Identity Values, self-awareness, personality.

Inspiration It’s what you grasp in the moments you want to preserve. We retain them in our jewelry.

Kur rasti? / Find us at: cockoo.co fb: cockoo.cockoo ig: cockoo_cockoo

Cockoo Cockoo

68

Idėja Tai – nuolat besikeičianti ir keliaujanti, unisex rankų darbo juvelyrika. Masyvūs, minimalistiniai kūriniai, skirti vertinantiems konceptualų dizainą ir nuotykius, aktyvų gyvenimo būdą ir judėjimą.

COCKOO papuošalai sukurti būti universaliais – jie tinka tiek klasikos mėgėjams, tiek nepailstantiems eksperimentatoriams, tiek rimtuoliams, tiek kukū žmonėms, tiek dienai, tiek vakarui, tiek jauniems, tiek ir gyvenimo mačiusiems.

Pavadinimo reikšmė Kartą, filme „Breakfast at Tiffany‘s“ Holė Golaitli uždavė klausimą: „Ar you Cuckoo?“. Šis žodis taip ir užstrigo, nes visas

pasaulis žino šį garsą, juo galima išreikšti kvailumą ar beprotiškumą. Be to, COCKOO autorės gyvenimas panašus į paukščio, kur susisuka lizdą – ten namai.

U raidę ji pakeitė į O, nes dievina apskritimo formą ir mano, kad COCKOO skamba drastiškiau, o iš esmės nieko nereiškia, bet tinka visoms kalboms.

Identitetas Judėjimas, kūnas, laisvė. Įkvėpimas Kelionės, šokis, kūnas, miestai, vandenynai, pasakos, istorijos, mokslas, aukštoji mada, subkultūros, čigonai, gentys, sutikti žmonės ir žvėrys.

Concept This a jewelry of constant change and movement.

The massive minimalistic pieces are created for those who appreciate conceptual design and adventure, active lifestyle and movement.

COCKOO jewelry is designed to be versatile – it is suitable for both lovers of classical style and untiring experimenters as well as serious and crazy people, for both day and night, for young and for old.

sound of it. It can be used to express silliness or madness.

The life of brand’s founder is also similar to that of a bird home is where where you make your nest. She changed the letter U into O because she admires the shape of the circle and believes that COCKOO sounds more drastic and basically does not mean anything and is suitable for all languages.

Meaning behind the name Once Holly Golightly from the Breakfast at Tiffany’s asked “Are you Cuckoo?” This word just stuck with me, because the whole world knows the

Inspiration Travel, dance, body, cities, oceans, tales, stories, science, high fashion, subcultures, gypsies, tribes, people and wild animals.

Identity Movement, body, freedom.

Kūnokūnui Kūnokūnui

Kur rasti? / Find us at: kunokunui.com Nuotraukos: Edvinas Jonušas, Kamila Utyukova

69

Idėja KŪNOKŪNUI kūrybinė idėja, teigia, kad juvelyrika skirta kūnui – tai ne tik papuošalai, bet ir to kūno „tęsiniai“.

Plastikos idėjos jiems yra imamos iš vidaus tiesiogine prasme – interpretuojamos įvairios kaulinės struktūros, kurios yra derinamos prie kūno proporcijų.

Pavadinimo reikšmė Pavadinimą reikėtų suprasti tiesiogiai – kas yra kūno, tas – kūnui.

Identitetas Kūryba, laisvė, tikrumas. Įkvėpimas Aplinka, žmogus, įvairios gamtos formos, kaulinės struktūros.

Concept KŪNOKŪNUI is a creative idea which claims that jewelry is dedicated to the body and serves as its extension. The ideas for the plasticity of the pieces are literally drawn from the inside of a human - various bone structures are interpreted and adjusted to the proportions of the body.

Meaning behind the name The name should be understood literally - what is of the body, belongs to the body (kūnas).

Identity Creativity, freedom, authenticity.

Inspiration Environment, human, various forms of nature, bone structures.

Celsius Celsius273 273

Kur rasti? / Find us at: celsius273.com fb: CELSIUS273C ig: celsius273c

70

Idėja Miesto architektūra, telpanti delnuose.

Pavadinimo reikšmė -273 °C, tai temperatūra, įprasminanti atšiauriausią klimatą visatoje. Riba, kurią pasiekus, išnyksta bet kokia gyvybės forma. Tyla ir amžinybė. Sterili būsena, be menkiausios egzistencijos užuomazgos. Betono papuošalai kaip ta visata – tik žmogus savo šiluma ir jausmu suteikia miestams bei daiktams gyvybę.

Identitetas Betonas, miestas ir žmogus. Įkvėpimas Miglų dulkės, kylant saulei nusėja odą. Iš šiaurės vėjų atkeliauja gyvybė. Oro gurkšnis įsilieja į plaučius – sustoji. Virpuliais išteka esybė, užšalusiame kūne vis dar palikdama gabalėlį miesto.

Tu desperatiškai trokšti įsilieti į urbanistinį peizažą – įkvepi miesto dulkes.

Kvėpuoji dūmais ir pranyksti horizonte, apsvaigusiame nuo bemiegės, žvaigždėtos tamsos.

Concept Urban architecture that fits in the palm of your hand.

Meaning behind the name -273 °C is the temperature that signifies the most severe climate in the universe.

Upon reaching this point any form of life disappears.

Silence and eternity. A sterile state, without the slightest rudiment of existence. Concrete jewelry is just like that universe and only a human being with ones warmth and feeling is able to give life to the cities and things.

Identity Concrete, city and human.

Inspiration Foggy dust covers the skin during the sunrise. Life comes with the north winds.

Airflow enters the lungs - you pause. The entity spills out in quivers, leaving a piece of the city in a frozen body. You desperately want to blend into the urban landscape, to inhale the city dust. You breathe in the smoke and disappear into the horizon, intoxicated with the sleepless, starry darkness.

Bobríq Bobríq

Kur rasti? / Find us at: bobriq.com fb: bobriq

71

Idėja bobríq objektai kuriami manipuliuojant formomis ir proporcijomis. Standartinių formų deformacija ir asimetriškas jų derinimas tarpusavyje yra pagrindinė kūrybinio proceso varomoji jėga.

Pavadinimo reikšmė Pavadinimas kilo remiantis įkūrėjos Alinos Bobrik pavarde. „Suprancūzintas“ bobrique buvo sugalvotas draugų, o prekinio ženklo pavadinimui buvo pasirinktas trumpesnis, lengviau įsimenamas bobriq.

Identitetas Išskirtinumas paprastume, kokybė. Įkvėpimas Šiuolaikinė architektūra, geometrija.

Concept bobríq objects are created by manipulating shapes and proportions. The deformation of standard forms and their asymmetrical harmonization are the main driving forces behind the creative process.

Meaning behind the name It was derived from the founder Alina Bobrik’s surname. The French-like “bobrique” was invented by friends and eventually the brand was given a shorter and much more memorable name - bobriq.

Identity Uniqueness lies in simplicity, quality.

Inspiration Contemporary architecture, geometry.

ASR ASRJWLS JWLS

Kur rasti? / Find us at: asrjwls.com fb, ig: ASRJWLS

72

Idėja Poezija juvelyrikos pavidalu.

Tam tikra prasme rūgštus ir nesuvaldytas ASR stilius svyruoja tarp kontrastingų estetinių principų. Juvelyrika, kuri reiškiasi kaip meno forma, remiantis nenuginčijama kūrėjos meile natūralumui ir neapsimestiniam grožiui. Ji siekia suderinti gyvą, nesuvaidintą ekspresiją su aukšto lygio technine meistryste bei kūrėjo atsakomybe. Su apetitu gyvenimui, laukinė siela, besiblaškanti tarp eklektiškų pasaulio vietų, nenustoja ieškojusi tobulumo ir prasmės keistuose atsitiktinumuose.

Pavadinimo reikšmė Vardo inicialai.

Identitetas Laukinio grožio estetika. Įkvėpimas Nežinoti – intymu. Gyvenimas yra ieškojimas, kūryba – irgi.

Concept Spontaneous and always unpredictable, the author’s creativity is a means of self expression, a poetry which she speaks in the form of jewellery. Informed by extensive travel and exploration of varied cultures, the style she has developed is in a way unripe, rough and at the same time aesthetically pristine. A savage soul, revelling in the ephemerality of life, the designer keeps searching for perfection in asymmetry and bizarre incongruities. Her dream is to design jewellery which is a form of art, a sensuous expression of her undeniable appreciation of natural beauty. She aspires to

balance agile spontaneity with precise craftsmanship and environmentally conscious consumerism.

A riotous yet sophisticated iconoclast, a true lover of creativity, she gives everything to discerning perfection through subtraction and purity.

Meaning behind the name Name initials.

Identity Unbounded by convention.

Inspiration Not knowing is the most intimate. Life is a search so is creativity.

73

Simona Samojauskaite Simona Samojauskaite Jewellery Jewellery

Kur rasti? / Find us at: simonasamojauskaite.com fb: simonasamojauskaitejewellery

SIMONA SAMOJAUSKAITE JEWELLERY

Idėja Aukštosios juvelyrikos rankų darbo papuošalai, pagaminti iš tauriųjų metalų ir pasižymintys šių dienų estetika. Švari ir nepretenzinga juvelyrika išsiskiria savo subtilumu, pabrėžia moteriškumą bei eleganciją.

Pavadinimo reikšmė Simona Samojauskaitė tiki, kad juvelyrika - individualus amatas, kuris yra neatsiejamas nuo paties juvelyro.

Pasirinkusi tokį pavadinimą ji nesislepia už simboliais apipinto pavadinimo, yra tikra prieš save ir klientą.

Identitetas Švara, forma, lengvumas. Įkvėpimas Įkvepia tai, kas žadina smalsumą.

Concept Fine, handmade jewelry created from precious metals and characterized by the aesthetics of today.

Clean and unpretentious jewelry stands out with its subtlety, emphasizing femininity and elegance.

Meaning behind the name Simona Samojauskaite believes that jewelry is a very particular craft that is inseparable from the jeweler himself. By choosing to name her brand of her name, she does not hide behind symbolism. She is true to herself and her client.

Identity Cleanliness, shape, lightness.

Inspiration She’s inspired by things that provoke curiosity in everyday life.

Victoria Dias

Makro-tendencijų analitikė ir tyrėja Makro-trends analyst and researcher

Šifruojant dabarties ir praeities kodą

Decoding Present and Future

Žinios, technologijos ir dizainas yra ateities pamatas, tačiau gyvenant amžiuje, kai viskas nuolat ir labai sparčiai kinta, ateities vizijos gali būti labai įvairios. Šiame straipsnyje daug metų mados prekių ženklų ir produktų identiteto srityje dirbanti ekspertė, mados tendencijų prognozuotoja ir dėstytoja Victoria Dias nagrinės kelias reikšmingiausias ateities ženklodaros kryptis, ypatingą dėmesį skirdama mados ir gyvenimo būdo industrijoms.

Knowledge, technology and design are the foundations of any future, but in an era of rapid and continual change, visions of what the future can be are diverse. In this article, an expert with many years of experience in brand and product identity, forecaster of fashion and lecturer Victoria Dias will be analysing some of the most significant future trends of branding, paying special attention to the fashion and lifestyle industries.

75

Kalbant apie 2020-uosius ir 2021-uosius, bendros šių vizijų gijos būtų noras stiprinti ryšį virtualiame bei realiame gyvenime, mikro ir makro bendruomenių augimas ir klausimų apie tapatybę kėlimas (nuo naujų patriotizmo formų ir politinių pažiūrų iki naujo požiūrio į savo kūną ir vartojamus produktus). Taip pat apžvelgsime ir kitas svarbiausias įtakas makro kultūroms. Pavyzdžiui, pripažinimo galią (tai poreikis daugiau mokytis ir kurti pažangesnes akademines formas asmeniniam tobulėjimui), taip pat saviraišką, proceso poeziją (arba tai, ką dabar vadiname tam tikrais tvarumo aspektais), smegenų „nulaužimą“ technologijomis ir dirbtinio intelekto kovą prieš dvasingumą. Visi šie makro elementai skatina mus ieškoti ir naujai pažvelgti į prekės ženklų kūrimo metodus.

Kodėl būtina suprasti makro kultūrinius procesus ženklodaroje? Prisiminkite paprastą tiesą: kuo geriau pažįstate savo klientą ir jo kontekstą, tuo geriau jums seksis verslas ir prekės ženklo vystimas.

O dabar keliaukime prie kelių ateities perspektyvų, kuriomis norėčiau su jumis pasidalinti.

Pripažinimo galia

Pradėti šia tema nutariau, todėl, kad tai yra galingas kultūros makro aspektas. Aš tai vadinu „tikruoju mūsų augimo ateityje pagrindu“. Švietimas nebėra vien tik veiksminga skurdo mažinimo priemonė ar būdas gauti informacijos apie ekonomines perspektyvas. Jis suvokiamas ir kaip intelektinio, dvasinio ir net aktyvistinio įgalinimo forma.

Be to, švietimas dažnai vertinamas kaip vienas pagrindinių kelių, vedančių į reikšmingą vystymosi tikslą: teisių moterims suteikimą (empowerment).

Vis dėlto, patirtis rodo, kad santykis tarp išsilavinimo ir pripažinimo galios nėra toks paprastas, koks gali atrodyti. Nors švietimas neabejotinai prisideda prie teisių suteikimo, juodu nevisada eina išvien. Nuo 1990-ųjų iki 2010-ųjų galėjome stebėti kaip jokio akademinio išsilavinimo neturintys kūrėjai bandė kurti produktus.

Tai buvo laikas, kai prekės ženklą galėjo sukurti bet kas. Nuo nuobodžiaujančių namų šeimininkių ir jaunų motinų iki eilinių vidutinio amžiaus kūrėjų – daugelis jų patyrė pokyčių poreikį ir įkvėpti Nepriklausomybės norėjo kurti kažką savito – nuo sieko įsitvirtini mados industrijoje iki maisto gamybos, parfumerijos ir kosmetikos, interjero dekoravimo ir daug kitų sričių. Dabar, išmokę pamokas ir

As for 2020/21, the common threads that run through these visions will be a desire for greater connection in our digital and physical lives, the growth of micro and macro communities, new questions about identity (from new forms of patriotism and political points of view to new ways of perceiving our own bodies, the products we use and how we use them). Also, we will transition towards other massive macro influences on macro culture such as the power of acknowledgement (the need for more learning and the modern academic forms for personal development), self expression, the poetry of process (or as we now call certain aspects of sustainability), brain hacking, and AI vs. spirituality. Yes, all these macro elements together drive us to seek out and understand new ways of branding products.

Why is it necessary to understand macro-cultural processes in branding? Just remember the simple old truth that the more you know your customer and their context, the better you perform in your business and brand development.

The following are a couple of perspectives on our near future that I would like to share with you:

The Power of Acknowledgement

I decided to start with this topic because it is a powerful macro-aspect of core culture or, as I used to call it, “a true foundation for our future growth”. Education is no longer seen solely as an effective tool for the reduction of poverty or a potential method of accessing economic opportunity – it is also perceived as a form of mental, spiritual and even activist empowerment. In addition to this, education is often seen as one of the main pathways to achieving another key development goal: the empowerment of girls and women. However, experience has shown that the relationship between education and empowerment is not as simple as it may first appear; while education is undoubtedly a key element contributing to empowerment, the two do not necessarily go hand in hand. Since the 90s to the mid 2010s we have seen how often brand founders and developers with no academic background tried to drive brands and develop products. It was the era during which anyone could create a brand. From bored housewives and young mothers-to-be to ordinary middle-aged creators, many experienced the need for independence and change and were empowered

Kūrybiški protai – varomoji ateities jėga. prisižiūrėję tokių prekės ženklų, kurie vos gimę numiršta, pagaliau pradedame suprasti, kad rinkoje išlieka tik turintieji akademinių žinių bei kompetencijos, nes tik jie supranta, jog ženklodara nėra vien learn-by-doing procesas.

Atsiranda ir visuotinis poreikis kurti naujas švietimo struktūras, kuriose studentai mokytųsi praktiniuose ir intuityviuose užsiėmimuose, atstovautų visas amžiaus grupes ir būtų pasirengę dirbti su naujomis sistemomis bei skirtingais įrankiais ir, visų svarbiausia, būtų pasiruošę „duobėtai“ ateičiai. Atsižvelgdamos į senovės graikų sąvoką σχολή (scholē), kuri reiškia „laisvalaiko vietą“, įprastinės mokyklos ir bibliotekos jau keičia savo modelius ir pabrėžia, jog mokiniai turi mokytis, kaip produktyviai naudoti savo laiką. Taip pat didėja poreikis, kad mokyklos ir universitetai taptų erdvėmis laisvai savišvietai, kur studentai įgytų suvokimą apie dominančius dalykus ir galėtų kurti patys būdami kūrybos turiniu.

Artėjant link 2020-ųjų, visos industrijos, norėdamos planuoti savo verslą ir sukurti atsparumą nesėkmėms, turės aktyviai strateguoti naudojantis ankstesnėmis patirtimis bei dabarties įžvalgomis. Šiame kontekste ženklodara reikalauja ne tik verslumo, bet ir intelektinių, fizinių bei emociškai tobulesnių įrankių. Turiu omenyje, kad privalome ne tik išmokti, kaip kurti verslą ar sėkmingai įvesti produktą į rinką, bet ir pažinti savo auditoriją, daryti jai įtaką, o to tikrai neišmoksime iš atgyvenusių studijų programų bei knygų.

Keičiasi mūsų požiūris į tiesą, grožį, technologiją, amatus, darbą ir poilsį, todėl švietimo įstaigose visame pasaulyje vyksta dideli pokyčiai, kurie paruoš mus pažangesniems prekės ženklo kūrimo metodams.

Ateitis bus susijusi su jausmais

Gyvename duomenų pagrindu veikiančiame pasaulyje, kur įmonės, atlikdamos sprendimus kliaunasi duomenimis, tačiau nereikėtų pamiršti savo vidinių procesorių – jausmų. Artėjant prie 2020-ųjų, kaip priešprieša šiai švytuoklei atsiras radikalus judėjimas, kurio centre bus saviraiška ir ypatingą reikšmę įgaus tai, kaip žmogus individualiai suvokia savo patirtis. Išmoksime, kad duomenys nėra blogas dalykas – tiesiog egzistuoja ne vien jie. Skaitmeninis pasaulis žmonėse gimdo troškimą išsiskirti, būti išgirstiems ir mokėti paveikti kitus. Šis stiprus jausmas auga ir mikro, ir makro visuomenėse tiek realiame, tiek skaitmeniniame pasaulyje. Kūrybiškumas ir saviraiška taps vis svarbesniais įgūdžiais, kurie, kaip pokyčius nešantys įrankiai, turėtų būti skatinami ir versle, ir dizaino sferoje. Šis kūrybiškumas susijęs ne tik su asmeniniu tobulėjimu ar „Insta“ kūrybininkais (arba kaip Andy‘is Warholas juos pavadintų „stipriai paviršutiniškomis būtybėmis“), bet ir su galingais socialiniais judėjimais, kvestionuojančiais pasaulį apibrėžusias sistemas.

Tad kad galėtų mesti iššūkį nusistovėjusiai produktų kūrimo ir gamybos tvarkai, dizaineriai šiame pasauliniame ekstremalios išraiškos judėjime turės išplėsti savo domės sritį už produktų ribos.

to start something of their own in the world of fashion and the various categories of the lifestyle industry (e.g., food, perfumery & cosmetics, interior decoration, wellbeing, services, etc.). Now that we have seen brands emerge only to disappear as quickly as they came and learned the lessons that should have been learned and analyzed, we are beginning to understand that only those with added academic knowledge and expertise survive among the young entrepreneurs because they know that branding is not a learn-bydoing process.

There is a global need for new educational structures, new schools and new universities where students learn through practical and intuitive practices, represent all age groups, are prepared to work in new systems with different tools but, most importantly, are ready for a disruptive future.

Brick-and-mortar schools and libraries are changing their models, drawing on the ancient Greek concept of skhole, which translates as place of leisure and denotes somewhere that students learn how to make good use of their time. There is also an increasing need for schools and universities to become places of enlightenment and freedom where we envision true understanding and students create (and are) the contents.

As we move toward 2020, all industries will need to focus on active reflection using past experiences and present insights to pre-proof and plan their business.

In this context, branding requires not just an entrepreneurial flare but also intellectual, physical and more emotionally sophisticated tools. By this I mean that we need to learn not just to do business, not just to seek market impact with a product, but to brand our audience – and we cannot learn this from already irrelevant academic programs and books.

Educational institutions are undergoing great changes to prepare us for more enlightened methods of brand development as ideas on truth, beauty, technology, craft, work and leisure shift.

The future is feelings

We live in a data-driven world where businesses increasingly rely on data for insight and decision-making, but we must not forget our internal processors – our emotions. As we approach 2020, a radical movement of selfexpression will emerge in opposition to this pendulum and qualia (the unique way an individual perceives an experience) will gain equal standing. We will learn that data is not a bad thing – it is just not everything. The digital world pushes individuals toward the desire to be different, to be heard and to make an impact on others, and this over-expressive feeling grows in both micro and macro communities in both the physical and digital world. Creativity and self-expression will become increasingly more important skills and should be encouraged in business and design as a weapon of change.

76

77

Ne daiktų, o sistemų kūrimas

Diskomfortas įkvepia veikti, todėl šie politinio ir ekonominio nestabilumo laikai yra puikus metas pradėti prasmingą kūrybinę revoliuciją. Kūrybininkams tereiks pažinti savo diskomforto zonas. Būtent jie – kūrybiški protai bus varomoji ateities jėga. Kūrybiškumas – tai vienas nedaugelio sektorių, kurio tikriausiai niekad nepakeis jokios mašinos, todėl jis turi tapti visų industrijų kasdienių procesų dalimi.

Jei dizaineriai nenori, kad juos pakeistų robotai (o tai jau žada žiniasklaida, skelbdama, kad vis daugėja programinių įrangų galinčių pakeisti dizainerius, teisininkus, buhalterius ir t.t.), jie privalo sukurti naujus idėjų ir formatų principus – nuo pakuotės dizaino iki vartotojų patyrimo dizaino.

Pokyčiai vyksta. Vis dažniau pastebimos ir įvertinamos pažangios iniciatyvos, remiamos inovacijos bei giriamos šviežio mąstymo įkvėptos idėjos. Sakoma, kad keturi nuostolingiausi žodžiai versle yra: „Mes taip darėme visada“. Ateitis reikalauja naujų patirčių, pasakojimai turi plėsti ribas, o parduotuvės, produktai, paslaugos ir patirtys turi būti sukurtos remiantis tuo, kokius jausmus mums sukelia. Todėl, kad mestų iššūkį sistemoms ir suardytų nusistovėjusią tvarką, dizaineriai turės praplės savo akiratį už produktų ribų. Įmonės ir dizaineriai turėtų susitelkti į kūrybiškumą bei smagius socialinių judėjimų aspektus, kad įtrauktų žmones ir įkvėptų naujų požiūrių.

Mažmeninės prekybos ar ženklodaros bendruomenių ateitis

Sezoninių ir kultūrinių tendencijų tyrimo objektu visuomet buvo laikomi pirkimo modeliai ir tai, kas skatina mus pirkti kokį nors produktą ar paslaugą. Kadangi realaus ir skaitmeninio gyvenimo kontūrai vis labiau jungsis, tai mūsų bendras realybės suvokimas taip pat įgys naujų pavidalų. Dėl to, mažmeninės prekybos ateitis taps kur kas dinamiškesnė ir įdomesnė nei anksčiau. Jau dabar vis populiaresnė tampa skaitmeninio ir realaus pasaulio patirčių sintezė. Pavyzdžiui, užuot fiziškai palikus namus, žmonės dabar gali dalyvauti skaitmeninėse turistinėse ekskursijose arba virtualiai susipažinti su produktu prieš nusipirkdami jį parduotuvėje. Virtualūs darbo kabinetai veikiausiai paveiks tradicinį darbo nuo 9 iki 5 valandų tvarkaraštį, tokiu būdu paskatindami kūrybingosios klasės iškilimą. Nepaisant virtualios realybės ir futurizmo poveikio mažmeninei prekybai jau turime ir kur kas organiškesnį fenomeną – prekybos vietas „vartotojo-vartotojui“, kurios yra nuožmios didžiujų prekybos centrų konkurentės.

This creativity is not seen merely as personal development or an Insta creative (or as Andy Warhol would describe them, “deeply superficial” beings) but as powerful social movements questioning systems that have defined the world.

Within this global movement of extreme expressiveness, designers will have to expand beyond products to challenge the established order of product development and production.

Designing systems, not stuff

As discomfort has always inspired action, creatives need to enter and explore their discomfort zones, and these times of political and economic uncertainty are the perfect dimension to come up with a meaningful creative revolution. Creative minds will drive the future. As one of the few sectors unlikely to be replaced by machines, creativity needs to be part of every process for all industries.

From packaging design to UX design, designers need to reinvent ideas, formats and usages if they do not want to be replaced by a program or robot (already today, reading mediocre media everyone knows that software can easily replace designers, lawyers, accountants, etc.). We are getting ready to reward effort, support innovation, value craftsmanship and ideas that come from a new way of thinking. It is said that the seven most expensive words in business are: “We have always done it that way”. The future needs new experiences and narratives need to push boundaries, and stores, products, services and experiences should be designed around how they make us feel. Designers will expand beyond products to challenge systems and disrupt established orders. Businesses and designers should focus on the fun aspects of social movements and creativity to engage people and inspire new points of view.

The future of retail or branding communities

Purchasing patterns and what moves us to buy any product or service have always been the object of studies in seasonal and cultural trend analysis. As our physical and digital lives will continue to blur, our concepts of reality will take on new forms, making the future of retail more dynamic and interesting than ever. Phygital (a mix of digital and physical) experiences are becoming ever more prevalent: people can take a digital tour during a physical holiday or virtually walk through a product before purchasing it in-store. Virtual offices will likely impact the traditional 9-to-5 work schedule, further driving the rise of the

Creative minds will drive the future.

Vykstant deglobalizacijai daugelis vartotojų ir šalių ilgainiui nusisuks nuo pasaulinės ekonomikos ir susitelks į vietinės rinkos auginimą. Žmonės per socialinius tinklus asocijuojasi lokaliai, taip kurdami „mes“ prieš „juos“ mentalitetą. O augant socialinių tinklų populiarumui, sėkmingai auga ir lokalūs bei socialūs mikro projektai. Perkuriamos „vartotojo-vartotojui“ prekybos vietos ir skaitmeninės platformos – nuo maisto iki prabangių aksesuarų, kuria saugias erdves, leidžiančias žmonėms jaustis savais.

Naujasis „glokališkumas“ (globalus + lokalus), per prekybinius vietos bendruomenės ryšius, bus nukreiptas į vietos ekonomikos kūrimą. Todėl naujajame nepriklausomo komercializmo amžiuje norint gauti abipusės naudos dizaineriams ir prekybos centrams vertėtų pradėti bendradarbiauti su vietinėmis įmonėmis ir bendruomenėmis. Šis prognozuojamas judėjimas turi vieną svarbų aspektą – naujasis lokalizmas bus nukreiptas ne į patriotizmą, bet į vietos ekonomikos ir bendruomenių kūrimą. „Šiuo atveju, šūkis „Pirk vietinę produkciją“ skiriasi nuo šūkio „Pirk prekę amerikietišką“, - taip šį fenomeną aiškina urbanistas ir „One Prosperity’s Road“ steigėjas Grantas Henningeris. Įmonės ir dizaineriai, investuojantys į bendrus projektus, paremtus vietos ekonomika, stipriau rezonuos tarp pirkėjų ir turės įtakos jų sprendimams bei įsitraukimui. Didžiulėje bendruomenių prekybos ateityje galbūt pamatysime ir firminių bendruomenių iškilimą.

Aktyvizmas yra svarbus veiksnys perkant modelius. Prekės ženklo aktyvizmas bus susijęs ne tik su rinkodaros kampanijomis ir marškinėlių aktyvizmu – ilgalaikiu jis taps įsipareigojimu socialiniams, politiniams ir aplinkosaugos klausimams. Ar prekių ženklai ir dizaineriai galėtų pakeisti politines partijas? O gal politinės partijos transformuos savo įvaizdį?

Creative Class. Besides all this VR and futuristic impact on retail, we have certain far more organic phenomena, such as c-to-c marketplaces, that are keen competitors of big box retailers.

In a time of deglobalisation, many consumers and countries will turn away from the world economy and focus on domestic growth. People seek to connect both locally in real life and globally through social media generating an “us” vs. “them” mentality.

With an increasing need for the comfort of social projects, real relationships and true products, local and social micro-projects are emerging and growing successfully. From food to luxury accessories, c-to-c marketplaces and digital platforms are being re-designed, creating safe spaces for people to belong. The new glocality will be focused on building local economies and communities through community commerce. Designers, medium and big-box retailers are advised to partner with local businesses and communities for mutual benefit in a new era of indie-commercialism.

An important moment in this forecasted movement is that the new localism will not be focused on patriotism – it will be focused on building local economies and communities. “This is where buy local is different from Buy American” as Grant Henninger, an urban planner and founder of One Prosperity’s Road, explains.

Companies and designers that invest in common projects based on local economies will have greater resonance among shoppers and affect their decisions and engagement. The massive future of community commerce could also see the rise of branded communities.

Activism is an important factor in buying patterns. For brand activism will no longer be about marketing campaigns and t-shirt activism, but a long-term commitment to social, political and environmental issues. Could brands and designers replace political parties? Or will political parties re-brand into new forms?

Autoriaus rekomendacijos / Author’s recommendations: – resistanceschool.com – universityoftheunderground.org – luckylarryscosmiccommune.com – Mark Stevenson „We Do Things Differently: The Outsiders Rebooting Our World”

78

80

Mes kuriame savo namus, o tada jie pradeda kurti mus

We shape our homes and then our homes shape us

—Winston Churchill

Interjeras

Interior

81

Nuotrauka / Photo: Tomas Urbelionis

Daugiau Daugiaulaipsnių laipsnių

Kur rasti? / Find us at: daugiaulaipsniu.com fb: daugiaulaipsniu

82

d a u g i a u

l a i p s n i ų

Idėja Tai – keramikos studija, kuriai svarbu pasiūlyti kiek įmanoma daugiau – suderinti estetiką, išskirtinį dizainą, rankų darbą, funkcionalumą ir sukurti unikalų meninį daiktą.

Pavadinimo reikšmė Daugiau – tai maksimalizmas ir dėmesys detalėms, kuriant formas ir daiktus iš keramikos, laipsniai – keramikos gamybos proceso galutinė stadija, kuomet daiktai degami krosnyje, aukštesnėje nei 1000 °C temperatūroje.

Identitetas Formos dinamika keramikoje. Įkvėpimas Aplinka, erdvė ir noras ją suskambinti.

Concept This is a ceramic studio that wants to offer as much as possible. It aims at combining aesthetics, exceptional design, handwork, functionality and creating a unique artistic object.

Meaning behind the name More (daugiau) is maximalism and attention to detail while producing ceramic forms and objects; Degrees (laipsniai) are the final stage of the ceramic production process, when objects are fried in a kiln at the temperature above 1000 °C.

Identity Dynamics of form in ceramics.

Inspiration Environment, space and desire to make it chime.

Smells SmellsLike like Spells spells

Kur rasti? / Find us at: smellslikespells.lt fb: smellslikespells

83

Idėja Smells Like Spells siekia suderinti natūralumą, ekologiją, rankų darbą su lašeliu magijos bei ezoterikos žinių. Kiekvienas produktas kuriamas rankomis pagal originalius receptus, pasitelkiant tiek tradicinius liaudies išminties ir patirties/ magijos, tiek šiuolaikinius parfumerijos, žvakių, smilkalų gamybos metodus.

Pavadinimo reikšmė Kuriamuose produktuose juntama subtili distancija tarp kasdienio unikalių produktų panaudojimo ir magijos įtakos gyvenime. Tai lyg žaidimas, kuris užburia savo išskirtinumu, įnešdamas į Jūsų gyvenimą truputį magijos ir burtų paslapties.

Identitetas #rankųdarbas #prabanga #kvepiantysburtai Įkvėpimas Rankų darbo, kvapiųjų žvakių kolekcija sukurta remiantis Taro kortų kaladės 22 Didžiaisiais arkanais (lot. arcānus – paslaptis). Šios 22 kortos gali būti aiškinamos kaip žmogaus dvasinio augimo kelias nuo gimimo iki tobulumo, žmogaus gyvenimo istorija nuo gimimo iki mirties. Dažniausiai būrimą Taro kortomis suprantame kaip ateities nusakymą, tačiau Taro tikslas nėra vien ateities spėjimas – kortos padeda suvokti savo laimių ir nelaimių priežastis, rasti raktą į sėkmę bei tobulėjimo kelią.

Concept Smells Like Spells production is a harmonized combination of natural fibre, ecology and a drop of esoteric know how.

Each luxury product is hand crafted, according to original recipes, synchronised of both – traditional folk wisdom and experience, also modern perfumery, candle and incense craft methodology.

Meaning behind the name It is a delicate distance between daily usage of unique products and the touch of magic in our life.

It’s like charming exclusive game that brings a drop of secret to our routine.

Identity #handcrafted #luxury #smellingspells Inspiration The hand-made scented candle collection is created based on the 22 Major Arcana Tarot cards (in Latin “arcanus” means “secret”).

These 22 cards can be interpreted as the path of person’s spiritual growth from birth to perfection and the story of his life, from birth to death. Usually reading Tarot cards is seen as predicting future, however, their purpose is not only about foreseeing the future - they help to look into the very core of a situation, to understand the reasons behind fortunes and misfortunes, to find the key to happiness and growth.

Jot.Jot 84

Dizaino „Oskaru“ įvertintas, Lietuvoje sukurtas baldų ir interjero dizaino prekės ženklas Jot.Jot po savo kūrybiniu stogu talpina ne tik lietuvius, bet ir užsienio šalių dizainerius. Visiems jiems vadovauja du vaikinai – Jurgis Garmus ir Laurynas Kerpė, pasakojantys, kad Jot.Jot idėja jiems kilo remiantis ankstesnėmis patirtimis, aplinkybėmis, ambicijomis ir noru veikti. Ir nors tenka vadovauti didžiulei tarptautinei menininkų komandai, duetui dalintis atsakomybėmis nesunku, nes abiejų patirtys unikalios ir papildančios viena kitą.

The owner of the most prestigious design award, Lithuanian furniture and interior design brand Jot.Jot consists of both Lithuanian and international designers. The team is led by Jurgis Garmus and Laurynas Kerpė, who say that the idea for Jot.Jot was a product of past experiences, circumstances, ambitions and a willingness to act. While managing a large international team of artists, the duo easily shares responsibilities because both of their experiences are unique and complement each other.

85

Šalių sienos – ne barjeras

Countries borders aren’t barriers

Po Jot.Jot vardu slypite dviese, bet komanda didesnė. Papasakokite.

Only your names stand behind Jot.Jot, but your team is much bigger. Tell us about that.

Mes su Laurynu esame branduolys, bet dirbame su labai daug žmonių: nuo dizainerių, inžinierių, gamintojų iki fotografų, vizažisčių, modelių ir t.t. Jeigu kalbame tik apie tuos, kurie kiekvieną dieną susirenka mūsų ofise, suskaičiuoti nebūtų sunku – tam užtektų vienos rankos pirštų ir dar koks vienas liktų laisvas. Bet trauktis nėra kur, pastiprinimo ieškome jau dabar. Po parodos Stokholme – paūmėjimas, susidomėjusių daug ir mes jiems norime duoti gerą aptarnavimą. Labai tikiuosi, kad prie komandos netrukus prisijungs dar daugiau žmonių.

Kokia jūsų vizija bei misija?

Be abejo, Jot.Jot turi vertybes ir jos nėra nutolusios nuo mūsų as-

menybių. Nemanau, kad būtų įmanoma kurti tiems, kuriais netiki ar koks pats nesi. Kuriame žmonėms su panašiu skoniu ir gyvenimo būdu. Save juk pažįsti geriausiai, žinai visas silpnybes, pliusus ir minusus. Manau, esame ambicingos asmenybės. Todėl, kai užrašėme Jot.Jot viziją ir misiją, kartelė pakilo aukštai, ir panašu, kad reikės nemažai treniruočių norint ją pasiekti. Vizija – palikti įsimintiną indėlį vizualinėje pasaulio perspektyvoje, o misija – suburti talentingas, ta vizija tikinčias asmenybes. Kurti ambicingus iššūkius. Įdarbinti moderniausias technologijas. Naudoti aukštos kokybės medžiagas.

Pristatyti išskirtinio dizaino objektus. Ir dėl savo kliento nueiti papildomą mylią.

Jūsų dizainerių komandoje dirba ne tik lietuviai, tad koks yra Jot.Jot identitetas?

Tikime komandiniu darbu ir profesionalumu, tad šalių sienos tikrai nėra barjeras ir mūsų darbui su dizaineriais netrukdo. Mes jiems suformuojam užduotis, įvardiname prioritetus, nusakome kokios emocijos daiktas turėtų atsirasti kolekcijoje, kuruojame procesą, priimame ir sprendimą kada „tai jau yra tai“.

Manau, rezultato siekimas yra neatsiejamas nuo mokymosi vieniems iš kitų, dalijimosi, mainų ir bendradarbiavimo. Danija ir Švedija yra labai arti, o ten produkto dizaino tradicijos yra kur kas gilesnės.Tarpusavio bendradarbiavimas davė tikrai labai daug, ta patirtimi dalijamės ir ją taikome dirbdami ir su Lietuvos dizaineriais, todėl laimi visi. Bendradarbiaujame ir su gamintojais Olandijoje, Estijoje, Vokietijoje bei kitur. Bet jei esi disko metikas ir jį mėtai ne tik Dariaus ir Girėno stadione, turbūt vis tiek esi lietuvis. O mūsų identitetas keliais žodžiais – tai monumentalus, skulptūriškas, tvarus, rafinuotas, modernus, elegantiškas ir linksmas.

Jei esi disko metikas ir jį mėtai ne tik Dariaus ir Girėno stadione, turbūt vis tiek esi lietuvis.

Kas formuoja Jot.Jot estetiką?

Estetika – organiška. Vis augam, vis daugiau išmokstam, viskas kinta. Kaip ir žmogus, tik paaugęs supranti, kad tėvai gal nėra visiškai kvaili, o arbatą be cukraus irgi galima gerti. Kiekvienas kūrėjas, prisijungęs prie komandos, atneša savo indėlį! Manau, labai svarbu neužstrigti ir nestovėti vietoje.

Pernai Niujorko „MoMA“ muziejuje vykusiuose „NYCxDESIGN 2017 Awards“ gavote dizaino „Oskaru“ vadinamą apdovanojimą už Jot.Jot ženklu pažymėtą lietuvių architektų kvarteto Studio Heima kurtą veidrodį „Mudu“. Ką tokie įvertinimai suteikia prekės ženklui?

Laurynas and I are the core, but we work with a lot of people, from designers, engineers, manufacturers and photographers to makeup artists, models, etc. However, if we narrow it down to those who come to our office on a daily basis, it wouldn’t be hard to count them all on the fingers of one hand. But we can’t go back now and we’re already looking for reinforcements. After the exhibition in Stockholm, interest in our brand has increased, and we want to provide our new customers with good service. I really hope that more people will join the team soon.

If you’re a discus thrower who throws the discus outside Lithuania, you are still a Lithuanian discus thrower.

What is your vision and mission?

Of course, Jot.Jot has values and they are close to our personalities.

I don’t think it would be possible to create for people you don’t believe in or be someone you’re not. We design for people with similar tastes and ways of life. In the end, you know yourself best – all your weaknesses, both the positive and the negative. I think we are ambitious people. When we wrote down the mission of Jot. Jot, we raised the bar and it seems like we’re going to have to grow a lot to reach it. Our vision is to leave a memorable contribution to the visual perspective of the world and our mission is to bring together talented artists who also believe in our vision. We want to create challenging work, employ modern technology, use high-quality materials, present objects of exceptional design and walk the extra mile for our customer.

Your design team consists of Lithuanian and foreign nationals. How would you describe the identity of Jot.Jot?

We believe in teamwork and professionalism, so borders certainly aren’t barriers and they don’t obstruct our cooperation with designers. We formulate tasks for them, identify our priorities, describe the object that we want to add to the collection, curate the process and make the final decisions.

I think that striving for results is inseparable from learning from each other, sharing, exchanging and collaborating. Denmark and Sweden are really close, and they have much deeper product design traditions. Cooperation with these countries has meant a great deal for us. We share that experience and use it while working with Lithuanian designers, so everyone wins. We also cooperate with manufacturers in the Netherlands, Estonia, Germany and elsewhere. But if you’re a discus thrower who throws the discus outside of Lithuania, you are still a Lithuanian discus thrower. Our identity in a few words: monumental, sculptural, stable, refined, modern, elegant and entertaining.

What shapes Jot.Jot’s aesthetics?

It’s organic. We grow, we learn more and everything changes. Just like people. Only after you grow up do you realize that your parents may not have been that stupid and that tea can actually be consumed without sugar. Each artist that joins the team brings something of their own to the table. I think it’s very important to not get stuck and to keep on moving.

Jot.Jot

86

Negana sukurti gerą produktą, svarbu jį tinkamai pristatyti ir paviešinti. Konkursai yra viena iš priemonių. Gavus įvertinimą, sulauki dėmesio iš žurnalų, portalų ir panašiai. Laimėjimas nepakeitė mūsų gyvenimų, bet čia kaip važiuoti autostopu – smagu būti pavežėtiems, nes tą patį atstumą nueiti pėsčiomis truktų gerokai ilgiau. Todėl šiemet mes vėl iškėlėme nykštį. Nežinau ar sėkmė gali lankyti taip dažnai, bet būtų nuostabu.

Kokia yra pagrindinė Jot.Jot auditorija?

Lietuvoje palaikymo ir gero žodžio netrūksta, kažkas ir per petį paplekšnoja, bet gerokai daugiau klientų sulaukiam svetur. Gal reikia daugiau laiko, o gal čia galioja tas posakis, kad savam krašte pranašu netapsi.

Kiek Jot.Jot yra jūsų namuose? Ar esate „batsiuviai be batų“?

Anaiptol, daiktų yra. Kaupiu tik pačius brangiausius, tuos pirmuosius, kurie unikalūs savo kreivumu, gumbais ir netikslumais. Viskas prasideda nuo prototipo, o visos pradžios ir pirmi kartai, manau, yra brangiausi.

Kur ir kokie Jot.Jot bus po 10 metų?

Tikiuosi, būsim vis dar „alkani“ ir energingi, bet išmintingesni ir tvirčiau stovintys ant kojų.

Negana sukurti gerą produktą, svarbu jį tinkamai pristatyti.

Last year, at the NYCxDESIGN 2017 Awards that took place at MoMA in New York, you received a prestigious award for Mudu, a mirror created by four Lithuanian architects under the name of Studio Heima. What does such recognition bring to the brand?

Creating a good product isn’t enough.

Proper presentation is key.

Creating a good product isn’t enough. Proper presentation and advertising is key. Competitions are one way to go. Once you are recognized with an award, you start attracting the attention of magazines, design websites, etc. Winning has not chaged our lives, but it’s like hitch-hiking – it’s nice to get a ride because it would take much longer to walk the same distance on foot. That’s why, this year, we’re going to raise our thumb once again. I don’t know if it’s possible to get lucky that often, but of course it would be wonderful.

Who is your target consumer?

We get a lot of good feedback and kind words from Lithuania or a pat on the back, but most of our customers come from abroad.

Maybe we need some more time or maybe it’s simply the fact that you can’t be a prophet in your own land.

How much of Jot.Jot is in your homes? Does the saying “A shoemaker’s child always goes barefoot” apply to you?

Oh no, we have quite a few things. I only collect the most precious ones, the first samples that are unique in their curvature, their knobs and their defects. Everything starts with a prototype and I think that all the beginnings and first times are the most precious.

Kur rasti? / Find us at: jotjot.com fb: jotjotfurnituredesign ig: jot.jot_design

Where will Jot.Jot be in 10 years?

I hope we’ll still be hungry and energetic, only wiser and steadier on our feet.

Map MapMy MyHood Hood

Kur rasti? / Find us at: fb, ig: mapmyhood

87

Idėja Tai – Tavo rajono žemėlapis.

Tavo draugo, Tavo tėvų, Tavo svajonių rajonas, kurį gali pasikabinti ant sienos.

Pavadinimo reikšmė „Hood“ įprasmina tikro rajono apibūdinimą. Iki skausmo pažįstamos duobės, kvapai, gėlių pardavėjai. Žinai, jog niekada nepasiklysi ir dėl to jautiesi saugus. Dažniausiai...

Identitetas Tavo rajono žemėlapis. Įkvėpimas Vietos išlieka atmintyje. Mes iš dalies prisirišame prie miesto ar rajono su savo pačių prisiminimais. Negalėdami egzistuoti keliose vietose, turime galimybę prisiminimus įamžinti stilizuotuose žemėlapiuose.

Concept This is the map of your hood.

The dream neighborhood of Your friend, Your parents and You which you can hang on the wall.

Meaning behind the name The “Hood” defines a residential area that is special to you. The potholes known to bits, scents and flower sellers. You know that you’ll never get lost and you feel safe. Well... most of the time.

Identity The map of your hood.

Inspiration Places remain in the memory.

We partly relate to the city or neighborhood with our own memories. Without being able to exist in several places at the same time, we have the opportunity to record our memories in the form of stylized maps.

A.GO A.GO

Kur rasti? / Find us at: agoatelier.com fb: agobrand

88

Idėja Rankų darbo, iš sojų vaško pagamintos kvapniosios žvakės ir namų kvapai, sukurti Lietuvoje. Produktai išsiskiria maloniu kvapu ir subtiliu dizainu.

Pavadinimo reikšmė Pavadinimas kilo iš angliško žodžio „ago“, reiškiančio „prieš kurį laiką“ ir kviečia nusikelti į kelionių prisiminimus. A.GO šūkis „kvapai grąžinantys prisiminimus iš aplankytų vietų“ sufleruoja, kad užsidegęs žvakę ir užuodęs kvapą, pasinersi į nepamirštamas kelionių akimirkas. Taip pat pavadinimas yra A.GO įkūrėjos Giedrės Onos Apanavičienės vardo ir pavardės trumpinys.

Identitetas Dizainas, kvapas, natūralumas. Įkvėpimas Kvapas yra galingiausias atminties dirgiklis, žadinantis tolimos praeities prisiminimus.

Concept Handmade soy wax scented candles and scents for your home produced in Lithuania.

The products are distinguished by a pleasant smell and delicate design.

Meaning behind the name The name comes from the English word “ago” which means “sometime before” and it invites us to return to our travel memories. A.GO’s slogan, “A scent to bring the memories of places back” suggests that after lighting up the candle and sensing its smell you will plunge back into the unforgettable travel moments. The name also stands for initials of the founder Giedrė Ona Apanavičienė.

Identity Design, scent, naturalness.

Inspiration The scent is the most powerful memory stimulant able to awaken memories from the distant past.

Evelina EvelinaKudabaitė Kudabaitė

Kur rasti? / Find us at: evelinakudabaite.com namuos.lt minimalistas.lt

89

Idėja Objektai kuriami vadovaujantis medžiagų tarpusavio žaismu bei spontaniškai gimstančiomis formomis.

Evelinai Kudabaitei labai svarbus kūrėjo ir vartotojo santykis su objektu. Ji kuria žmogui, kuriam objektas nėra tik materialus daiktas, o tai, kas atspindi jo vertybes.

Pavadinimo reikšmė Evelina yra produkto dizainerė, dirbanti ties skirtingais projektais. Ji nevysto vieno konkretaus prekės ženklo, todėl prisistato vardu ir pavarde.

Identitetas Jautrumas supančiai aplinkai. Įkvėpimas Jutiminis pasaulis, natūralumas, kintamumas.

Concept Objects are created based on the interplay of materials and spontaneously emerging forms. Evelina Kudabaite cares the relationship between the artist and the consumer to an object. with the object. She creates for a person to whom the object is not merely a material thing, but a reflection of one’s values.

Meaning behind the name Evelina is a product designer working on various projects.

She is not working on one particular brand; therefore, she presents herself using her name and surname.

Identity Sensitivity to the surrounding environment.

Inspiration Sensory world, naturalness, varialability.

Šiaurė Šiaurė

Kur rasti? / Find us at: siaure.com fb, ig: siauredotcom

90

Idėja Šiaurė yra vieta, kurioje susitinka dizaino racionalumas ir rankų darbo meistriškumas. Šiaurė orientuojasi į dizaino objektus, gimusius iš amatų ir kuria produktus, kviečiant bendradarbiauti dizainerius, menininkus ir amatininkus. Šiaurė yra platforma, išreiškianti jų požiūrį į dizainą, gamybą ir verslą ir leidžia susipažinti juos supančiu kontekstu ir paveldu.

Pavadinimo reikšmė Kilusi iš Šiaurės regiono. Šis pavadinimas susieja prekės ženklą su šiaurietiškomis vertybėmis.

Identitetas Medžiaga. Meistrystė.

Rafinuotas paprastumas. Įkvėpimas Noras apsivalyti ir namuose, tarp daiktų, rasti tylą.

Prabangu tai, kas paprasta.

Minimalioje išraiškoje atsiskleidžia rankų prisilietimas, jauki paklaida. Svarbu tampa tik tai ir tik medžiaga. Kūrėjai siekia, kad daiktuose tarsi nebūtų dizaino, o įkvėpimo semiasi iš archetipinių, įprastų, būtų objektų.

Concept Šiaurė is the place where the rationality of design and the skill of handiwork meet.

It focuses on design objects born from crafts. People behind the brand create their products in cooperation with designers, artists and craftsmen. Šiaurė is a platform dedicated to express their approach to design, production and business as well as to generally share something about their context and heritage.

Meaning behind the name Šiaurė means north. Coming from the Nordic region this name links the brand to nordic values.

Identity Material, craftsmanship, refined simplicity.

Inspiration The desire to purify and to find silence between the objects inside the home.

Luxury lies in simplicity. The minimal expression reveals a touch of hands and a lovely error. Only that and the material becomes important. The creators aim for the objects to seem designless and they draw their inspiration from archetypal, ordinary objects.

EMKO EMKO

Kur rasti? / Find us at: emko.lt emko-online.lt fb: EMKO

91

Idėja EMKO yra jaunų kūrėjų susitikimas. Jaunatviška, energijos nestokojanti įmonė, apibrėžta aistros kurti, demonstruoti ir realizuoti naujausias tendencijas šiuolaikiniame dizaine. Jie medieną paverčia baldais, tekstilę – kilimais, metalą ir stiklą sujungia į šviestuvus.

Pavadinimo reikšmė Tai yra prekės ženklo autorės inicialai EM, o KO šifruojasi kaip komanda – Erika Mikulskienė ir komanda.

Identitetas Kuriame rytojui šiandien. Įkvėpimas Lengvumas, stilingumas ir funkcionalumas. Šiais laikas, žinios ir pojūčiai yra nukreipti į gražių daiktų kūrimą.

Concept EMKO is the meeting of young designers. It is a youthful and energetic company defined by the passion for designing, showcasing and implementing the latest trends in contemporary design. They turn wood into furniture, textile into carpets and combine metal and glass into lighting.

Meaning behind the name EM are the initials of the brand author’s name, and KO should be read as a team Erika Mikulskienė and the team.

Identity Today we are creating for tomorrow.

Inspiration Lightness, style and functionality. Today, knowledge and senses are aimed at creating beautiful things.

INDI INDI

Kur rasti? / Find us at: indi.lt fb, ig: indi.lt

92

Nuotrauka / Photo: vizualizacija / visualisation

Idėja INDI svarbi ne tik estetinė, bet ir socialinė, moralinė dizaino koncepcija – produkto gamybos vieta, medžiagos, funkcija ir atkūrimo galimybės. INDI yra pirmieji Žiedinio dizaino atstovai Lietuvoje.

Progresyvios šio judėjimo idėjos paremtos kūrybos – gamybos žiedu besisukančio dizaino filosofija. Šis dizainas yra tiems, kurie mąsto apie ateitį.

Pavadinimo reikšmė INDI – kūrybą apibrėžiančių sąvokų, INterjero DIzainas bei INDIvidualumas, trumpinys.

Identitetas Tai, kas INDIvidualu, tvaru, išgryninta. Įkvėpimas Įkvėpimas ir kūryba, tai – žaidžiantis protas. Norisi skleisti idėjas, kurios turėtų ilgalaikį poveikį, lemtų mąstymo, estetikos, gyvensenos pokyčius.

Concept In addition to aesthetics, INDI cares about social and moral concept of design the place of production, material used, function and the possibilities of restoration. INDI is the first representative of the circular design in Lithuania. The progressive ideas of this movement are based on the philosophy of design rotating in the creationproduction circle. It‘s a design for those who think about the future.

Meaning behind the name It comes from two concepts that define creativity INterior design and INDIviduality.

Identity All that’s INDIvidual, sustainable, purified.

Inspiration Creativity and inspiration is intelligence having fun. We want to spread ideas that have long-lasting effect and would lead to changes in thinking, aesthetics, and lifestyle.

Linen LinenTales Tales

Kur rasti? / Find us at: linentales.com ig: linentales

93

Idėja Tai – lino tekstilė šiuolaikiniams namams. Minkštintas linas ir žemiškų spalvų paletė Linen Tales gaminiuose suderina grožį ir praktiškumą – du kertinius dabarties žmogaus poreikius.

Pavadinimo reikšmė Linen Tales gimė Vilniaus Bernardinų gatvėje, namų svetainėje. Įkvėpimo pavadinimui buvo ieškoma kaimyninėse Vilniaus gatvėse ir jų objektuose.

Juos visus jungia daug istorijų mačiusios sienos.

Taip gimė pavadinimas, primenantis, kad savo istoriją kasdien kuriame ir namuose: pradėdami ir baigdami dieną, gamindami, valgydami, bendraudami ir ilsėdamiesi.

Identitetas Estetika, natūralumas, šiuolaikiškumas. Įkvėpimas Šiuolaikinio žmogaus poreikiai, kasdienis gyvenimas ir gamta.

Concept Linen textile for contemporary homes. Softened linen and earthy color palette combines beauty and practicality - two key needs of a modern person - in Linen Tales products.

every day: by starting and ending the day, by cooking, eating, communicating and relaxing.

Meaning behind the name Linen Tales were born in the living room, in Bernardinai Street, Vilnius. People behind the brand were seeking inspiration for the name in the neighboring Vilnius streets and their objects.

They were all connected by walls that have witnessed many stories. That is how the name was born, reminding us that we also create our tales and stories at home

Inspiration The needs of a modern person, everyday life and nature.

Identity Aesthetics, naturalness, modernity.

Minshape Minshape

Kur rasti? / Find us at: minshape.com fb: minshape ig: minshapedesign

94

n j o t i c q f

Idėja Rankų darbo interjero detalės iš betono, gryno vario ir amerikietiško riešutmedžio. Minshape produkcija skirta papildyti, modernų namų ar biuro interjerą, kontrastingomis minimalistinėmis formomis.

Kiekviena produkto detalė gaminama ir apdirbama Minshape dirbtuvėse Kaune.

Kiekvienas produktas paženklintas unikaliu gamybos numeriu, išgraviruotu ant varinės plokštelės.

Pavadinimo reikšmė Tai yra dviejų žodžių – „minimal” ir „shape” junginys.

Identitetas Kontrastai. Precizika.

Minimalizmas. Įkvėpimas Natūralių medžiagų kompozicijos, spalvos, formos interjere, kūrybos procesas ir galutinis rezultatas.

Concept Handmade interior details made of concrete, pure copper and American walnut.

Minshape products are designed to complement the interior of a modern home or office with contrasting minimalist forms. Each detail of the product is produced and processed at Minshape studio in Kaunas. Each product is marked with a unique production number engraved on a copper plate.

Meaning behind the name This is a combination of two words - minimal and shape.

Identity Contrasts. Precision.

Minimalism.

Inspiration Natural material compositions, colors, interior forms, creative process and the final result.

Martynas MartynasPavilonis Pavilonis

Kur rasti? / Find us at: whitewhitedog.net

95

Idėja Martyno Pavilonio, dar žinomo kaip White White Dog, darbai nukelia į mistiškus pasaulius, kuriuose vyrauja naktis ir miško motyvai.

Pavadinimo reikšmė Kūrėjo vardas ir pavardė, o slapyvardis White White Dog kilo nuo tėvų auginto vidurinės azijos aviganio Vėjo.

Identitetas Mistika, fantastinės būtybės, tylūs stebėtojai. Įkvėpimas Miškas ir gamta, naktis, sapnai. Menininką įkvepia nakties šešėliai, nes tamsoje prastai matome, todėl mūsų vaizduotė pabunda ir transliuoja tai, ko dienos šviesoje niekada neišvystume.

Concept Martynas Pavilonis aka White White Dog is know for the works that picture mystical worlds, where the night and forest motives predominate.

Meaning behind the name Name and surname. While the White White Dog nickname originated from the Central Asian Shepherd Dog’s name Vėjas.

Identity Mysticism, fantastic creatures, silent observers.

Inspiration Woods and nature, night, dreams. The artist’s works draw inspiration from the night, when your imagination awakens and creates things you would never see in daylight.

96

Didingi dalykai sukuriami jungiant daug mažų į vieną

Great things are done by a series of small things brought together

— Vincent van Gogh

ÄŽvairĹŤs

Various

97

Nuotrauka / Photo: Imantas Selenis

March 98

„Prekės ženklas gimęs iš reikalo“, – taip March istoriją pradeda pasakoti jo įkūrėjas Martynas Kazimierėnas. Nuoširdžiame ir atvirame pokalbyje jis atskleis, kad tai, kaip atrodo prekės ženklas ar koks jo pavadinimas tėra smulkmenos, o svarbiausias sėkmės rodiklis dizaino versle – originalios daiktų idėjos, kurios gali atlaikyti konkurencinę kovą.

“A brand born of necessity” – this is how March founder Martynas Kazimierėnas presents his brand. In a sincere conversation, he reveals that, to him, the name and appearance of a brand are secondary and the main indicators of success in design are original ideas that can withstand competition.

99

Paprasti patobulinti daiktai

Simple things improved

Kokia yra March kilmės istorija?

How did March come to be?

O koks yra March išskirtinumas?

How is March different from other brands?

March atsirado iš reikalo, vėliau nei sukūrėme pirmąjį produktą.

Mūsų ženkliukus užsisakė keletas parduotuvių Japonijoje, kad visko nesugadintume, teko sukurti įmonę – reikėjo kažką parašyti ant faktūros. Panaudojome seno mano puslapio pavadinimą. Net ir šiandien jaučiu, jog nespėjame pasirūpinti prekės ženklu. Mūsų daiktai plinta greičiau.

Mums svarbiausia – daikto idėja, o ne vaizdas. Kuriame paprastai atrodančius daiktus, bet dažniausiai jie turi funkcionalumo pranašumą ar technologinę naujovę. Stengiamės būti pirmieji, kurie atsisiunčia naujausių medžiagų pavyzdžių ir nuolat ieškome naujų arba neeksploatuotų technologijų bei pažangių medžiagų gamintojų.

Kodėl pavadinimas March? Ar tai turi ką nors bendro su kovo mėnesiu ar jūsų vardu?

Pavadinimas taip pat atsitiktinis – tai mano portfolio puslapio pavadinimas, kurį nupirkau dar studijų laikais. Pirkau bet kokį laisvą, pernelyg jo nesureikšminau, maniau, vėliau išsirinksiu geresnį. Bet laikui bėgant prie pavadinimo pripratau – keletą metų su juo dirbant, jis įgavo naujų reikšmių. O galiausiai tai tapo išvis nebesvarbu. Matyt, būtume nuveikę tiek pat jei pavadinimas būtų, kad ir Archer. Niekad nesureikšmindavau tokių dalykų, kaip pavadinimas ar prekės ženklo svarba, tai man visada atrodė kaip antraeilis dalykas. Svarbiau vystyti patį produktą, sukurti jį tokį, kuris pats išgyventų konkurencinėje aplinkoje.

Šiame numeryje diskutuojame apie prekių ženklų identitetą. Jūsų asortimentas susideda iš itin skirtingų produktų. Ar juos jungia vienijantis prekės ženklo identitetas?

Jie visi yra ikoniškų, švarių formų, visi turi „bet“. Visuose juose yra kažkokia technologinė gudrybė, nauja medžiaga ar netikėtas funkcionalumas, kurio neturi kiti daiktai, su kuriais konkuruojame rinkoje.

March identitetas 3 žodžiais?

Paprasti patobulinti daiktai.

Pavadinimas ar prekės ženklo svarba, man visada atrodė kaip antraeilis dalykas.

Ar toks identitetas buvo kuriamas strategiškai ar jį įgavote intuityviai, su laiku?

March was born out of necessity, much later than our first product was made. A few stores from Japan ordered our pins, so in order not to screw everything up we had to start a company. In the end, we had to write something on that invoice! We used the title of my old webpage. Even today, I feel that we fall behind in terms of tending to the brand – our products spread faster.

The appearance of the object is not as important to us as the idea behind it. We make regular-looking things, but they often have a functional advantage or a technological innovation. We try to be the first to get samples of new materials and we are constantly looking for new technologies and manufacturers of advanced materials.

Things like name or brand always felt like a secondary thing to me.

Why March? Does it have anything to do with themonth of March or your name?

The name is incidental. It’s the title of my portfolio webpage, which I bought as a student. I bought a random name, one that was available, without giving it much thought, thinking that later I would choose something better. But time went by and I got used to it, and it also gained new meanings. And eventually it became unimportant. We would probably have put in the same amount of work even if the name was, for example, Aarcher. I never cared much about things like names or brand awareness. It always felt like a secondary thing to me. It’s more important to develop a product so that it could survive in a competitive environment.

This magazine issue is dedicated to brand identity. Your range of designs contains very different products. Are they linked by a unifying brand identity?

They are all iconic-looking, clean in their design and all have a but.

All the products contain some kind of technological trick, a new material or an unexpected function that other items on the market don’t have.

Intuityviai, savaime. Tai daiktų vertybės, kuriomis tikime patys.

March identity in 3 words.

Kur ieškote įkvėpimo kuriant? Pavyzdžiui, kaip kilo žymiųjų „užrašomų“ drabužių idėja?

Was this identity developed strategically or did you assume it intuitively with time?

Idėja buvo tokia – kaip nors prisidėti prie marškinėlių su kvailais užrašais išnykimo. Ši mintis kilo Užupio picerijoje, pietaujant su Dalia Mauricaite ir Nauriu Kalinausku ir stebint turistus.

Idėjos man gimsta dažnai ir tai gali nutikti bet kur. Dažniausiai jos būna blogos, bet per metus visada pasitaiko ir tokių, kurios vėliau pasiteisina.

Kaip žinote, kad sukūrę naują produktą neišlipate iš savo prekės ženklo koncepcijos?

Galima įsivardinti rėmus, bet tiksliausiai pasako nuojauta.

Koks, jūsų manymu, yra lietuviško dizaino identitetas? Ar pastebite bendrų bruožų?

Simple things improved.

Intuitively. These are the values of objects that we believe in.

Where do you look for inspiration? For example, how did the idea of the famous writable t-shirts come to be?

The idea was to somehow contribute to the disappearance of t-shirts with stupid slogans. This idea was born while having lunch with Dalia Mauricaitė and Nauris Kalinauskas at the Užupis pizzeria and observing tourists. Various ideas often come to me and this can happen anywhere. In most cases they’re worthless, but in the course of the year, one or two ideas emerge that later end up being successful.

How do you know that you remain within the bounds of your brand’s concept after creating a new product?

You can establish boundaries, but you will know what fits intuitively.

March

100

Kažkokio unikalaus bendro vardiklio nepastebiu. Yra autentiškų kūrėjų ir ženklų. Matyt, reikia palaukti kol jų atsiras dar daugiau, kad galėtume ieškoti bendrų bruožų. Bet yra ir neraminančių ženklų, suvienodėjimo, kopijų, nuobodaus noro eiti jau pramintu takeliu. Tikiuosi, tai tik laikina tendencija.

March nuolat veržiasi į užsienio rinkas. Ar prisistatant užsieniečiams prabrėžiate, kad esate iš Lietuvos?

Taip. Dažniausiai jiems tai būna įdomu, nes jie nebūna susidūrę su kūrėjais iš Lietuvos.

Jūsų produktai rado vietą net ant Tonio Blairo stalo.

Kokia jūsų sėkmės paslaptis skinantis kelią į užsienį?

Labiausiai pasiteisino dalyvavimas svarbiausiose daiktų dizaino parodose, būti ten kiekvienais metais ir rodyti kažką naujo. Tos svarbiausios parodos – penkios per metus. Yra ir dar penkios, tik mažiau svarbios, jose ieškome naujų rinkų, platintojų, agentų bei naujų prekybos formų.

Teigiate, kad palaikote „anti-designerism“ idėją.

Taip. Dažniausiai nekuriame daiktų formų, kuriame visą kitą. Mums svarbiausia – idėja, stovinti už daikto. Išoriškai mūsų daiktai paprasti, klasikinių, maksimaliai švarių formų. Dėl šios priežasties, jie turi ilgesnį galiojimo laiką mados ir dizaino rinkoje.

Kokią didžiausią pamoką išmokot vystydami savo prekės ženklą?

Nemeluoti sau ir nekurti to, kuo nuoširdžiai netiki. Tai labai jaučiasi ir dažniausiai vis tiek nepavyksta.

Mums svarbiausia – kuriamo daikto idėja.

How would you describe Lithuanian design identity?

Do you see any common features?

I haven’t really noticed a unique common denominator. There are some authentic designers and brands. In order to start looking for common features we probably need to wait for more of them to appear. But there are some alarming signs: uniformity, copying, a dull desire to take the path well-trodden. I hope these trends are temporary though.

The most important thing for us is the idea behind the object.

March is constantly pushing into foreign markets.

Do you emphasize the fact that you come from Lithuania when presenting yourself abroad?

Yes, and people are usually interested because we are the first designers from Lithuania that they have met.

Your products have found their place even on Tony Blair’s table. What’s the secret to breaking into foreign markets?

The best thing is to participate in the most important object- oriented design exhibitions, to be there every year and to show something new. There are five most important exhibitions throughout the year. And five more, but they are less important. We go to those looking for new markets, distributors, agents and new forms of trading.

You claim you’re supporting the idea of anti-designerism.

Yes. In most cases, we’re not designing the shapes of things, we’re working on something else. The most important thing for us is the idea behind the object. And externally, our things look simple; they come in classical and very clean forms. That’s why they have a longer shelf life.

Kur rasti? / Find us at: march.lt fb: marchdesignstudio ig: march_design_studio

What was the biggest lesson you learned developing your brand?

To be true to yourself and never design things you don’t sincerely believe in. People see right through it and such attempts usually fail anyway.

labàdienà labàdienà

Kur rasti? / Find us at: labadiena.eu

101

Idėja labàdienà yra kūrybinis susivienijimas, komunikuojantis savo idėjas kuriant šiuolaikinius gatvės drabužius ir aksesuarus. Tai produkcija, kuri yra įkvėpta gamtos, lietuviškos tautosakos ir urbanistinės estetikos. labàdienà neapsiriboja tik drabužių kūrimu. Šių metų naujiena – knyga „Stebuklinės pasakos“. Joje susipina sena ir nauja: tęsiama tradicija skleisti pasakas iš lūpų į lūpas, pasitelkiant šiuolaikinius lietuvių iliustruotojus.

Kiekvienas jų turi savitą viziją ir pasakos supratimą, todėl ir interpretacijos labai asmeniškos, laisvos. Pasakas jie iliustruoja žvelgdami per modernaus požiūrio prizmę ir suteikia joms savitų, unikalių ir šiuolaikiškų elementų.

Pavadinimo reikšmė Žmogus sutiko saulę, vėją ir šaltį, pasisveikino. Saulė, šaltis ir vėjas susiginčijo, kuriam žmogus pasakė „labàdienà“. Jie pasivijo žmogų ir paklausė. Žmogus atsakė, kad sveikino vėją.

Tada saulė pradėjo kaitinti, šaltis šaldyti, bet vėjas apsaugojo žmogų.

Identitetas Švaru, gyva, ilgaamžiška. Įkvėpimas Kurdami šiuolaikinio žmogaus poreikius atitinkančius produktus, labàdienà siekia išlaikyti lietuvių tautosakos gyvybingumą ir sugrąžinti ją į kasdienį gyvenimą.

Concept labàdienà is a creative alliance that communicates its ideas via production of contemporary streetwear and accessories. This production is inspired by nature, Lithuanian folklore and urban aesthetics.

However, the brand is not limited to clothing. This year the brand published a book of fairy tales. Combining the old and the new, the brand continues the tradition of spreading fairy tales via the word of mouth, with the help of contemporary Lithuanian illustrators. Each of them has a unique vision and understanding of the tales, which makes their interpretations more personal and free.

The illustrators work with a modern approach and provide the tales with unique, contemporary elements.

Meaning behind the name A man met the sun, the wind and the frost and greeted them. The sun, the frost and the wind started quarreling, to whom the man said hello (labàdienà). They caught up to the man and asked their question. The man replied that he was welcoming the wind. Then the sun started heating and the frost spread the freeze, but the wind protected the man.

Identity Clean, lively, timeless.

Inspiration By creating products that meet the needs of modern humans, labàdienà aims to preserve the vitality of Lithuanian folklore and bring it back into everyday life.

BRO BRO

Kur rasti? / Find us at: crooked-nose.com/brocoffeemaker fb: brocoffeemaker Nuotraukos / Photos: Darius Petrulaitis, Charlie McKay

102

Idėja BRO yra lietuviškas kavos įrankis. Kūrėjai yra kavos entuziastai, jie nuolat žaidžia su kava ją skrudindami, ruošdami, kurdami originalius kavos produktus. BRO turėtų patikti kiekvienam atvirai žiūrinčiam į kavą. Tiek mėgėjui, tiek profesionalui BRO padės pagaminti sodrią ir švarią filtruotą kavą.

Pavadinimo reikšmė Tai turėjo būti žodis, kuris būtų suprastas ir lietuviams, ir pasauliui. Šis įrankis buvo pavadintas kavos BROLIU, bet sutrumpintas iki kiek universalesnio – BRO pavadinimo.

Identitetas minimalistinis, natūralus, tvarus. Įkvėpimas žaidimai, skoniai, grynumas.

Concept BRO is a Lithuanian coffee toy. Its developers are coffee enthusiasts. They constantly play with coffee while roasting, preparing and creating original coffee products. BRO is no exception and should be enjoyed by anyone open to coffee. For both amateurs and professionals, BRO will help make a rich and clean filtered coffee.

Meaning behind the name It was supposed to be a word that would be understood by Lithuanians and the world. The tool was named after The Brother of Coffee, but was shortened to a more versatile BRO.

Identity Minimalistic, natural, sustainable.

Inspiration Games, flavors, purity.

Ice IceDunes Dunes

Kur rasti? / Find us at: fb: IceDunes ig: icedunes

103

Idėja Eksperimentuojantys šaldytų desertų kūrėjai. Dažnai eina sunkesniu keliu, siekdami įdomių skonių ar ieškodami naujų formų klasikiniams ir visų pažįstamiems skoniams.

Pavyzdžiui, savo ledams patys skrudina pistacijas ir kitus riešutus, o vaisius ir uogas renkasi tik iš konkrečių ūkių.

Taip pat kuria vienetines ledų partijas: agurkų, „pachmo“, skirtingų vyno rūšių, netgi braškių su egiptietišku rožių vandeniu.

Pavadinimo reikšmė Ledus kurti pradėjo Nidoje, apsupti jūros ir kopų. Ledai iš tiesų primena kopas – savo spalva, forma, nuotaika, tad šį sentimentą atsivežė į Vilnių kartu su pavadinimu.

Identitetas Ledų kopų kūrėjai. Įkvėpimas Jūra, miškas, kopos, Nida.

Concept Experimenting creators of frozen desserts. They often choose a more difficult path while seeking interesting flavors or looking for new forms for the classical and familiar tastes. For example, they roast pistachios and other nuts for their ice cream and pick their fruit and berries themselves only from specific farms. They also create unique ice cream flavors, such as cucumbers, hangover, different types of wines, even strawberries with Egyptian rose water, and the like.

Meaning behind the name They started making ice cream in Nida, surrounded by the sea and sand dunes.

The color, form and mood of ice cream reminds of the dunes. That’s why the makers brought this sentiment to Vilnius along with the name.

Identity The creators of ice cream dunes.

Inspiration Sea, forest, sand dunes, Nida.

ach!

104

Šokolado gamyba, prieš tai dirbus gana sudėtingose srityse – nuo statybų iki senelių globos namų, atsirado kaip moteriškas troškimas sukurti romantišką verslą. O kas gi gali būti romantiškiau nei šokoladas?

Sveiko, veganiško šokolado „Ach“ kilmės istoriją pradeda jo kūrėja Karolina Brusokienė. „Bet rūpintis gamyba nebuvo taip paprasta, kaip atrodė iš pradžių, todėl netrukus prie manęs prisijungė draugė Simona Talmantaitė.

Dabar šokolado augimu rūpinamės dviese“, – nuoširdžiai šypsodamasi pasakoja Karolina.

Having worked various more complex jobs – from construction to nursing homes – chocolate production seemed like it would fulfill the feminine desire for a more “romantic” business. And what could be more romantic than chocolate? This is how Karolina Brusokienė, the founder of the healthy vegan chocolate brand Ach, explains the beginnings of her business venture. “However, dealing with production wasn’t as romantic as I had imagined, so soon enough a friend of mine Simona Talmantaitė joined me and now we’re both taking care of the business,” details Karolina.

105

Romantiško verslo istorija be cukraus

The Story of a Romantic Business without the Sugar

Ar pačios esate smaližės?

Do you both have a sweet tooth?

Saldumynus išties mėgstame, bet vienas iš šio šokolado „kabliukų“ – valgant desertą, kuriame nėra cukraus bei sintetinių cukraus pakaitalų, pamažu išvis atpranti nuo jo poreikio. Įprastiniai saldumynai tapo per saldūs, netgi sumažėjo druskos bei įvairių padažų poreikis. Skonio receptoriai tiesiog pražydo.

Veganiškumas yra vienas iš raktažodžių, padedančių mus pastebėti ir suprasti, kad šis šokoladas yra kitoks – sveikesnis. Viskas ir prasidėjo nuo veganizmo idėjos. Kuo labiau gilinomės, tuo geriau ir sveikiau norėjosi jį pateikti, kad be jokios sąžinės graužaties mūsų šokoladą galėtų valgyti net ir mano dviejų metų dukrytė.

Ar jūsų pirkėjai tik veganai?

Ne, bet žodis „veganiškas“, mūsų šokoladą parduotuvių lentynose padeda atrasti tiems, kurie ieško sveikų produktų. Stengiamės nuolat komunikuoti pagrindinę mūsų idėją – šis šokoladas skirtas visiems, kurie nori valgyti sveikai ir bando atsisakyti cukraus, bet mėgsta gerą, kokybišką šokoladą. Taip pat tiems, kurie dėl tam tikrų produktų netoleravimo turi atsisakyti šio skanėsto ir rinktis tik veganiškus produktus. Be to, šį šokoladą drąsiai gali valgyti ir sergantys diabetu bei maži vaikučiai. Mūsų visuomenė yra vartotojiška, o tai turi dvi puses. Minusas, jog turim daug nereikalingų daiktų ir valgom daug netinkamo maisto, bet tuo pačiu turime didžiulį pasirinkimą, taigi, jeigu galime rasti skanų, ypatingą ir svarbiausia – sveiką maistą, kam rinktis jokios vertės neturintį produktą?

Be cukraus, glitimo, laktozės, sojų lecitino.

Kas belieka?

Taiklus klausimas. Žmonės dažnai klausia to paties. Juk pagrindinės sudedamosios šokolado dalys turi būti kakava ir kakavos sviestas, o visa kita tik slepia visas geriausias šokolado natas. Cukrus yra pigus ir nesveikas saldiklis, kuris greitai suteikia energijos, bet ji taip pat greitai ir dingsta, o ką jau kalbėti apie kalorijas ir žalą. Todėl cukrų pakeitėme stevija, o dabar keisime į beržų cukrų – ksilitolį.

Beržų cukrus – natūralus saldiklis. Jis sveikas, taip pat tinka sergantiems diabetu, nekenkia dantims ir yra ypač skanus. Na, o lecitinai šokolado masę „sukabina“, jis greičiau tirpsta. Kadangi mes nededame jokių kenksmingų, nesveikų medžiagų, lecitinų taip pat, šokolado termiškai neapdorojame, jis pakankamai trapus. Tokia konsistencija dažną stebina, bet greitai sužavi.

Taip pat į šokolado masę dedame ryžių grietinėlės, kad šokolado skonis būtų švelnesnis. Siekiant, kad skonis būtų stiprus ir vertinamas gurmanų – kakavos dedame nuo 80% iki 90%. Taigi, visus nesveikus dalykus pakeičiame sveikais ir gauname stiprų, gerą ir, svarbiausia, sveiką produktą.

Šokoladas turi būti saldus ir negali būti sveikas.

Bandome sugriauti šiuos stereotipus.

Kaip lietuviai reaguoja į šokoladus su rožėmis, druska ir kitais neįprastais ingredientais?

Mes labai smalsi tauta, tad visi noriai ragauja šokoladus ir lieka maloniai nustebinti, o šokoladas su levandomis – pats perkamiausias. Tikrai galime džiaugtis, jog lietuviai mėgsta naujoves ir vertina gurmanišką maistą. Kartais atrodo, jog yra susidariusi nuomonė, kad šokoladas be cukraus – nevalgomas ir apskritai neįmanomas.

Tačiau dabar visame pasaulyje auga karta, kuri vis stipriau vertina sveiką gyvenseną ir maistą, ekologiją bei stengiasi tausoti mus supančią aplinką.

We do love sweets, but one of the tricks with this chocolate is that by eating desserts that don’t contain sugar or synthetic substitutes, you gradually wean yourself off all things sweet. The usual sweets have become too sweet, and we feel even less of a need for salt and various condiments. Our taste buds are flourishing!

Veganism is one of the keywords that help people notice us and understand that this chocolate is different and healthier. It all started with the idea of veganism. The more we researched, the better and healthier we wanted to make our chocolate, so that it could be eaten even by my two-year-old daughter.

Chocolate must be sweet and that in no way it can be healthy.

We’re trying to break these stereotypes.

Are all your buyers vegan?

No, but the word vegan helps people discover our chocolate as a healthy alternative on the shelves.

We constantly strive to communicate our key idea – this chocolate is for anyone who wants to eat healthy, is trying to give up sugar and enjoys good, quality chocolate. It is also for those who, because of certain food allergies, have to give up this delicacy and choose only vegan products. Our chocolate can safely be consumed by small kids and people with diabetes.

We live in a consumerist society and that has two sides. On the one hand, we have too many unnecessary things and we eat a lot of junk food, but on the other hand, we have a huge range of products to choose from, so if we can find tasty, extraordinary and, most importantly, healthy food, why choose a product with no value?

Sugar, gluten, lactose and soy lecithin free. What’s left? What do you replace these ingredients with in order to produce chocolate that is actually delicious?

Your question is spot-on. People often ask us the same thing. The main ingredients are cocoa or cocoa butter, and the rest just masks all the best notes. Sugar is a very cheap and unhealthy sweetener that gives you a surge of energy that quickly disappears, not to mention the calories and other harmful side-effects. That is why we use stevia instead of sugar and now we’ll be substituting stevia with xylitol (birch sugar). It’s a natural sweetener. It is healthy and also suitable for people with diabetes, doesn’t damage the teeth and is especially delicious. Lecithin is used to bind the chocolate together and allows it to melt faster. Because we don’t put any harmful or unhealthy substances, including lecithin, into our chocolate and we do not thermally process it, our product is quite brittle. This consistency often surprises people but they come to like it very quickly. We also add rice cream to the chocolate to get a slightly milder flavour. In order to produce a strong flavour that appeals to the gourmet customer, we use 80 to 90% cocoa. We replace all the unhealthy ingredients with healthy ones and get a good, strong, and most importantly, healthy product.

How have Lithuanians reacted to chocolate flavoured with roses, salt and other unusual ingredients?

We, Lithuanians, are very curious people, so everyone is eager to try our chocolate. Usually people are pleasantly surprised – the lavender-flavoured chocolate is the most popular. We are happy that Lithuanians love innovation and appreciate gourmet food. Sometimes it seems that there’s this opinion that sugar free chocolate is inedi-

ach!

106

Koks yra „Ach“ identitetas?

Kokybė, sveikata, išskirtinumas, betarpiškas ryšys tarp prekės ženklo ir pirkėjo. Mūsų šokoladai įkvėpti senovės legendų ir istorijų, perpinti mistikos.

Jūsų pakuotės išties išskirtinės. Ką jos pasako apie „Ach“?

Pasak mūsų pakuočių dizainerės Gintarės Marcinkevičienės, pagrindinė idėja – šokoladu atskleisti ne tik natūralumą, bet ir pateikti jį moderniu keliu. Natūralumas ir mūsų nuoširdumas atskleidžiamas ranka pieštomis iliustracijomis, kurios parodo ypatingus skoninius mūsų gardumynų derinius. Priskirti skaičiai ir pasikartojanti struktūra, padeda juos pateikti kaip šokoladų seriją. Sidabrinė folija tik sustiprina idėją apie modernumą ir laužo standartus apie nusistovėjusius, sveikų produktų, įvaizdžius. Mums svarbu kas žemėje liks po mūsų, todėl pakuotes gaminame iš aplinką tausojančių medžiagų, o medžiai iš kurių gaminamas kartonas pakuotėms atsodinami!

Kas toliau?

Tikimės, kad po 10 metų, Lietuvoje, sveikas šokoladas nukonkuruos daug cukraus, palmių aliejaus turinčius produktus ir taps vienu rinkos lyderių. Taip pat norėtųsi išplėsti geografines ribas, kad „Ach“ būtų galima rasti beveik visose pasaulio vietose. Tai įgyvendinus, daugiau dėmesio ir resursų bus galima skirti ir socialinei veiklai, kuri mums labai svarbi, ir įgyvendinti seną savo svajonę – visus Lietuvos vaikus, sergančius cukriniu diabetu, aprūpinti cukraus kiekio kraujyje matuokliais, taip sumažinant fizinį skausmą ir dūrių skaičių.

Lietuviai mėgsta naujoves ir vertina gurmanišką maistą.

Kur rasti? / Find us at: fb, ig: achveganchocolate

ble and impossible in general. But now, we have a new generation that increasingly values healthy living, food and everything environmentally-friendly and strives to protect our environment.

Lithuanians love innovation and appreciate gourmet food.

How would you describe the identity of Ach?

Quality, wellness, exclusivity and a close relationship between brand and customer. All of our chocolate flavors are inspired by ancient lzgends and stories with a pinch of mysticism.

Your packaging is truly unique. What does is it say about Ach?

According to our designer Gintare Marcinkeviciene, the key idea was not simply to reveal how natural the product is, but to do it in a modern way. The natural aspect is conveyed through hand-drawn illustrations that show the special flavor combinations of the chocolate.

The numbers and repetitive structure help present them as a chocolate series. Silver-colored tin foil only reinforces the idea of modernity and changes our well-established perception of packaging design for healthy products. We care about the people who will live on after us, that’s why our packaging is made of environmentally friendly materials. Even the trees used for cardboard production are later replanted!

What’s next?

We hope that in 10 years healthy chocolate will outcompete products containing sugar and palm oil and become a market leader in Lithuania. We’d also like to expand our geographical scope and make Ach available in almost all parts of the world. After achieving that we’d be able to dedicate more resources and attention to social issues and fulfil an old dream of ours: to provide all Lithuanian children who have diabetes with blood glucose meters to decrease the amount of pricking and pain they experience.

VIVI VIVI

Kur rasti? / Find us at: vivi.lt fb: vivi kosmetika ig: cosmeticsvivi

107

Idėja Visiškai natūralūs, tik ekologiškų ingredientų kupini produktai, gaminami naudojant pažangiausias technologijas, gamtai susijungiant su mokslu. VIVI kuria vadovaudamiesi ne madingomis tendencijomis, o siekdami savo vartotojams pristatyti ne tik saugią, bet ir biologiškai aktyvią, efektyvią kosmetiką, kad visi būtų gražūs, sveiki ir pilni gyvybės.

Pavadinimo reikšmė VIVI lotyniškai reiškia „pilnas gyvybės“, tai ir apibūdina šio prekės ženklo veiklos esmę bei prasmę.

Identitetas Santūrus, paprastas, juodabalta. Įkvėpimas Vizualinis asketizmas, padedantis atsisakyti nereikalingų blizgučių, dekoracijų ir skatinantis susitelkti į esmę. Šiuolaikiniam, visko turinčiam žmogui, reikia kažko neutralaus, kas leistų jam priimti save tokį, koks jis yra.

Taip pat – Mendelejevas, nes jis susistemino cheminius elementus, sukūrė vientisą struktūrą ir tvarką, kuri turi savo vizualinę ir techninę logika. VIVI taip pat, kaip jis – kuria, konstruoja ir į savas lentynas dėlioja kuriamus grožio elementus – VIVI produktus.

Concept Completely natural products made from ecological ingredients, produced by using the latest technologies that combine nature with science. People behind the brand don’t care about fashion trends. They aim to present their customers with safe and biologically active and effective cosmetics.

They want everyone to be beautiful, healthy and full of life.

Meaning behind the name VIVI in Latin means “full of life”. That is what defines the brand’s essence and meaning.

Identity Moderate, simple, black and white.

Inspiration Visual ascetism helping to abandon the unnecessary glitter and decorations, encouraging to focus on the essence. Because a modern man who has everything, needs something neutral that would allow him the acceptance of himself as he is. Also - Mendeleyev, because he arranged the chemical elements and created a solid structure and order that has its own visual and technical logic.

The brand also creates, constructs and categorizes its own elements of beauty the products of VIVI.

Copper/Field Copper/Field

Kur rasti? / Find us at: copperfield.lt

108

Idėja Copper/Field – yra neatsiejama kasdieninio raciono dalis tiems, kurie nori būti natūraliai sveiki ir tvirti.

Produkcija pagaminta iš natūraliai užaugintų pluoštinių kanapių, derlingiausioje Lietuvos dalyje.

Pavadinimo reikšmė Copper/Field (liet. vario laukas) – tai rudenį nupjautų kanapių laukas, sužibantis vario spalvomis ir prisodrintas geležies kvapo.

Tai – unikalus momentas, kai kažkam pasibaigus, nenutrūkstamas gamtos ciklas vėl įsisuka iš naujo.

Identitetas Pluoštinių kanapių produktai. Įkvėpimas Sveikata iš piktžolės.

Concept Copper/Field is an integral part of everyday diet for those who want to be naturally healthy and strong.

The production is made from hemp, naturally grown in the most fertile part of Lithuania.

Meaning behind the name Copper/Field is the harvested hemp field in fall, glinting with colors of copper and enriched with the smell of iron. It is a unique moment when after something has ended, a new natural cycle begins.

Identity Hemp products.

Inspiration Health from a weed.

LA LANAYA NAYAchocolate chocolate

Kur rasti? / Find us at: lanayachocolate.com

109

Idėja Žmonės La Naya vadina aukščiausios klasės rūšinio šokolado gamintojais, tačiau romantikų ir šokolado gurmanų akyse jie – tikrų tikriausia emocijų gamykla. Šokolado virtuozai atlieka tai, kas vadinama šokolado emotifikacija – kiekviena La Naya šokolado plytelė įsodrinama ypatinga emocija. La Naya – tai aukščiausia kokybė, rankų šiluma, atradimų džiaugsmas, kiekvienos detalės svarba, dovanojimo džiaugsmas ir sveikata. Tai, kas skanu, gali būti ir sveika bei naudinga.

Pavadinimo reikšmė La Naya – tai toli, už jūrų marių, besislepiantis vertingas gamtos brangakmenis – mažas kaimelis, apsuptas

įspūdingų, žaliuojančių Gvatemalos kalnų, švelniai prausiamas šilto vasaros lietaus ir bučiuojamas kaitrios saulės spindulių. La Naya rado šį įstabų kraštą, kupiną siurprizų, todėl nori pasidalinti vertingiausiomis jo dovanomis ir su kiekviena šokolado plytele nukelti ten, kur skoniai ir pojūčiai bus patenkinti...

Identitetas Nuo pupelės iki plytelės. Įkvėpimas Išskirtinių skonių paieškos, bekompromisė kokybė, rankų darbo šiluma.

Concept People call La Naya, the makers of premium-class chocolate, but in the eyes of romantics and chocolate gourmands they are an actual factory of emotions because the chocolate virtuosos perform what they call “emotification”- each La Naya bar is enriched with a special emotion. La Naya is all about premium quality, the warmth of hands, the joy of discovery, the importance of every detail, the joy of gift giving and the importance of health, because what’s tasty can also be healthy and beneficial.

Meaning behind the name La Naya is a hidden natural gem - a tiny, remote village

surrounded by spectacular green Guatemalan mountains, gently washed by the warm summer rain and kissed by the heat of the sun. La Naya has found this remarkable land full of surprises. Now they want to share the best of it by presenting divine chocolate bars that will bring you to the place where your senses and tastes will be satisfied.

Identity From bean to bar.

Inspiration A search for exceptional flavor, uncompromising quality, the warmth of a handmade product.

FUMparFUM FUMparFUM creative creativestudio studio

Idėja Individualumas yra ateitis.

Pavadinimo reikšmė Žodis parfumerija yra kilęs iš lotynų kalbos posakio „per fumum“, kurio vertimas į lietuvių kalbą skamba: „pro dūmą“. FUMparFUM – tai savotiškas kalambūras, gimęs iš lotyniškojo „per fumum“, prancuziškų „fumée“ ir „parfum“, itališko „profumo“. Creative studio simbolizuoja kūrybišką bendradarbiavimą su įvairiais užsakovais kvapų ir dizaino objektų srityje.

Identitetas Konceptualus ir modernus minimalizmas. Įkvėpimas Kelionės, miestai, asmenybės, spalvos, muzikos ritmai, botanika, vintage, teatras, dizainas ir šiuolaikinis menas.

Concept Individuality is the future.

Meaning behind the name The word perfumery comes from the Latin phrase per fumum, which in English means “through the smoke”.

FUMparFUM is a kind of wordplay, born from the Latin per fumum, French fumée and parfum as well as Italian profumo. Creative studio stands for creative collaboration with various customers in the field of perfume and design.

Kur rasti? / Find us at: fumparfum.com fb: fumparfumlietuva ig: fumparfum

110

Identity Conceptual and modern minimalism.

Inspiration Travels, cities, personalities, colors, music rhythms, botany, everything vintage, theater, design and contemporary art.

Sighthound SighthoundSquad Squad

Kur rasti? / Find us at: fb: SighthoundSquad ig: sighthoundsquad etsy.com/shop/SighthoundSquad

111

Idėja Prekės ženklo koncepciją ir pagrindinius principus padiktavo gamtos ir oro sąlygos – patvarus, ilgaamžis ir estetiškas. Taip buvo atrastas biotanas – atsparus vandeniui, neįgeriantis kvapų, lengvai valomas ir nereikalaujantis daug priežiūros. Pojūčiu primena tikrą odą, bet pranoksta ją, kaip ir kitas medžiagas, naudojamas antkaklių ir pavadėlių gamyboje.

Biotanas yra tarsi „unicorn leather“, nes tai tiesiog magiška materija.

Pavadinimo reikšmė Sighthound Squad – kurtų komanda, būrys.

Pavadinimas kilo labai natūraliai, nes kūrėjas suvienijo būtent ši šunų veislių grupė. Fargo – rusų kurtas, Olivija – anglų kurtas ir Luna – persų kurtas, paskatinęs merginas leistis į savaitgalio keliones po laukus ir miškus. Žygių metu ir gimė antkaklių gamybos idėja, o šunų pasaulyje pramintos Sighthound Squad, tokį pavadinimą ir paliko.

Identitetas Patvarus. Ilgaamžis.

Estetiškas. Įkvėpimas Šunys ir gamta.

Concept The brand concept and basic principles were dictated by the nature and the weather conditions durable, long-lived and aesthetic. That is how biothane was discovered, a water resistant, odorless, easy to clean artificial material that doesn’t require much care. It feels like real leather but surpasses it and other materials used in the manufacturing of collars and leashes. Biothane is like a leather of a unicorn because it’s simply a magical material.

Meaning behind the name The name came about naturally, because the creators were united by this specific dog breed. Borzoi named Fargo, greyhound Olivia and saluki Luna prompted the young women to go on weekend trips to forests and fields. The collar production idea was born during these hikes. The friends, who were known as the Sighthound Squad in the dog world, kept their nickname as a brand name.

Identity Durable. Long-lasting.

Aesthetic.

Inspiration Dogs and nature.

Lava LavaDrops Drops

Kur rasti? / Find us at: lava-drops.com fb: lavadrops ig: lavaguitars

112

Idėja Vienetiniai muzikiniai instrumentai – funkciniai rankų darbo dizaino kūriniai, kurie įkvepia kurti.

Instrumentai gaminami iš itin retų medžiagų, tokių kaip – lėktuvams skirtas aliuminis, laivų statyboje naudojama mediena, juodasis gintaras, varpams naudojamas metalas, sustingusios lavos inkrustacijos, itin retos medienos rūšys, grafitas, anglies pluoštas.

Pavadinimo reikšmė Lava, tai – natūralus, nepastovus gamtos darinys, turintis skirtingas

stadijas, kaip ir šie universalūs instrumentai, atsiskleidžiantys skirtingose muzikinės harmonijos plotmėse. Drops (lašas) – kiekvienas individualus kūrinys sukurtas po Lava prekės ženklu.

Identitetas Autentiškumas, kokybė, estetika. Įkvėpimas Gamta, natūrali estetika, būtis, individualumas, tai, kas tikra, tai, kas tauru.

Concept Unique musical instruments are functional hand-made pieces of design that inspire creative work. Instruments are made from extremely rare materials such as aluminum for aircraft construction, wood used for shipbuilding, black amber, metal used for bell-making, frozen lava encrustations, extremely rare wood species, graphite and carbon fiber.

Meaning behind the name Lava is a volatile natural formation with different stages, just like these

universal instruments that open up in different levels of musical harmony. And Drops are all the individual pieces bearing the name of the Lava brand.

Identity Authenticity, quality, aesthetics.

Inspiration Nature, natural aesthetics, existance, individuality, what’s real and noble

Kai Kai dėl dėl skubėjimo skubėjimo tenka tenka keisti keisti telefoną telefoną

Kredito Kreditokortelė kortelė–– netikėtoms netikėtomsišlaidoms išlaidoms Daugiau informacijos seb.lt/kredito-kortele arba SEB.Lietuvoje.

Daugiau informacijos seb.lt/kredito-kortele arba SEB.Lietuvoje.