2016 Nr.5

I S S U E N R . 5

2016

R E D A K C I J A / Justina Palaimaitė / / Evaldas Valantiejus /

Vyr. redaktorė Mados redaktorius

/ Monika Scinskas /

Mados žurnalistė

/ Karolina Stasiulė /

Mados žurnalistė

/ Simona Liaudanskytė /

Mados žurnalistė

/ Justina Balciukevič / / Dalia Kasmočiūtė /

Kultūros žurnalistė Žurnalistė

/ Simona Mužaitė /

Grožio redaktorė

/ Daiva Grikinienė /

Kalbos redaktorė

/ Anželika Liauškaitė /

Rašytoja

/ Simona Burbaitė /

Tinklaraštininkė

/ Eglė Čiučiulkaitė /

Grafikos dizainerė

/ FFakers / / Dmitrijus Radlinskas / / Kristė Stankevičiūtė /

Fotografai

Fotografė - Reda Mickevičiūtė Makiažas - Simona Mužaitė

M a d o s p r i e š p i e č i a i

p u s l a p i s 4 r e dakto r ė s žo d i s

Šio numerio norėjome gaivaus ir sportiško. Manau, pavyko – dalijamės karščiausiomis mados naujienomis, o sportiškas jis ne tik dėl pašnekovų ar tendencijų, bet ir dėl ilgo bei intensyvaus komandinio žaidimo, siekiant geriausio rezultato. Lai nesupyksta mūsų mylimo krepšinio komanda, bet save lyginam būtent su jais. Turim gerų snaiperių, prakalbinančių net ir sudėtingiausius herojus.

Turim tritaškius mėtančią Moniką, kuri rezultatą ženkliai gerina neatkartojamomis istorijomis. Yra ir treneris, norintis visada išbėgti į aikštelę ir ne visada žinantis, kaip geriausiai išspręsti susidariusią ne itin palankią situaciją. Prie mūsų pergalių prisideda ne tik ryškiai aikštelėje matomi žaidėjai, bet ir kiti strategai, išliekantys paslaptyje. Ir, žinoma, žiūrovai, mūsų šeštasis žaidėjas, kuris ir lemia visus laimėjimus. Daugėjant Jūsų, skaitytojų, mums pergalės ir norai jos siekti tampa saldesni.

Sportas ir aš? Pirma mintis – tiek, kiek reikia. Pamąsčius kiek ilgiau, tai yra gyvenimo būdas, kurį tėvelis įdiegė jau vaikystėje. Dviratis, tenisas, baseinas, slidės, bėgiojimas, sporto užsiėmimai (nesvarbu, ar tai joga, ar pilvo šokiai) – privaloma ir natūralu.

Manęs nestebino garsiojo kutiurjė leidimas nešioti kedus prie vakarinės suknelės, juk sportuoti madinga, o ir mada tapo sportiška. Žvelgiant keletą dešimtmečių atgal – mada ir sportas lyg seni suokalbininkai jau ilgai talkina vienas kitam.

Bandėme ir mes žvilgtelėti kiekvienas iš savo prizmės, kas gi tai mums? Jachta? Jėgos aitvaras?

Laisvalaikis? Tinklas naujausiose tendencijose? O galbūt patogus minimalizmas?

Visi „Mados priešpiečių“ komandos atsakymai jau žurnalo puslapiuose. Laukiame sirgalių įvertinimo.

S K A N A U S , J U S T Ė

T U R I N Y S /8 Mūsų rekomendacijos

/ 12 Kur nueiti?

/ 42 RAINS

/ 14 Ką žiūrėti?

/ 18 Mados diktatas: Sportas=Mada.

Mada=Sportas

/ 44 Skaniausias patiekalas: Tik niekam nesakyk

/ 20 Tendencijos

/ 30 Mąstanti mada: Iliuzijų džiunglės

/ 32 Gurkšnis: Jonas Kriščiūnas

/ 36 Gatvės mada: į gatvę su Kriste stan

/ 50 Popietė su..

Minimal Muse

/ 56 Ką skaityti?

/ 62 Pagrindinė fotosesija: Barselona

/ 92 Draugystė

/ 96 Iš pirmų lūpų: Simonos Burbaitės akimirkos

/ 100 Jiems

/ 72 Intriga: Mano mama mano tvirtovė

/ 76 Grožio dėsniai pagal Simoną

/ 80 Desertas: Airinė Palšytė

/ 86 Aktualu

/ 108 Tendencijos. Jiems

/ 114 Mėnulio vaikai

/ 88 Naujienos

/ 122 Gomurio džiaugsmai

r e ko m e n dac i j o s

MONIKA Jausti aistrą. Gyvenimui, juokui, emocijoms, naujiems potyriams, ir daryti tai be išankstinio nusistatymo. Wanderlust. Nes tik tai, kas tikra, tik tai, kas mus paliečia ir sužadina kaip koks aitrusis pipiriukas. Bohemiškas tikrumas, žaismingas naivumas bei atviras požiūris kuria ne tik mados tendencijas, bet ir padeda pažiūrėti į save iš vidaus.

M a d o s p r i e š p i e č i a i

p u s l a p i s 8

* RAINS

KAROLINA

Chloe pusrutulio formos rankinė su kutais. *

Kažkada aktorius Robinas Williamas yra pasakęs: „Pavasarį laikas švęsti!" (angl. Spring! It's time to party!).

Tai švęskime jį apnuogintais pečiais (angl. off-shoulder look), pūstomis rankovėmis (angl. puffy sleeves) bei spageti plonumo dryžiais audinio rašte. Man šio pavasario dvelksmas – marškinius transformavęs į palaidines, į sukneles ir į sijonus J.W. Anderson. Jis pasiūlė šiam sezonui nemažai „nėra kuo rengtis" įkvėpimų.

Nes Lietuvoje pavasaris pradžioje lepina lietumi labiau nei saule. O naudinga ir madinga yra labai įmanoma.

RAINS (https://www.rains.dk), Danų prekės ženklas su skandinavišku švaros dvelgsmu. Tik http://kokoboutique.lt

* Byredo - Gypsy Water kvepalai plaukams.

M Ū S Ų R E K O M E N D A C I J O S

* Rožinė spalva visada gera idėja. Ieškokite - Nice Idea www.niceidea.lt

* Šiltiems vakarams, kaitinti kraują - K- Art papuošalai.

SIMONA Dievinu atostogas dėl gero laiko, nuotykių, saulės, šilumos ir, žinoma, dėl švytinčio tamsaus įdegio. Pripažinkime, jog grįžę iš kelionių dar visą mėnesį sulaukiame komplimentų, kaip nuostabiai įrudę ir pailsėję atrodome. Ar žinote, kad šiuos gražius žodžius galite girdėti ištisus metus.

Mano rekomenduojamas produktas – St.Tropez savaiminio įdegio putos! Pamėginau ir įsimylėjau. Dabar mano atostogos tęsiasi visus metus!

https://www.facebook.com/ K-Art-1480630322193622/

* St. Tropez

puslapis 9

JUSTĖ

r e ko m e n dac i j o s

EGLĖ Pats geriausias laikas, kai gali gulėti po medžiu, jausti lengvą vasaros vėjelį ir tingiai skaityti knygą.

Tada, kai vienintelis rūpestis, kaip greičiau sužinoti viską kas parašyta knygoje, ir kaip tuo pačiu metu jos nebaigti skaityti.. Bet pasiūlysiu knygą-ne knygą, kurią jūs patys galite užbaigti taip kaip norite. „This is not a book“ leis pasireikšti net ir labai užslėptam kūrybiškumui.

M a d o s p r i e š p i e č i a i

p u s l a p i s 1 0

O kad paukščiukai čiulbėtų visus metus užsukite į Birbtuves: https://www.facebook.com/Birbtuves/

* Birbtuvės papuošalai * This is not a book

E VA L DAS Mėgstu vasarą! Nors pavasarį mano gimtadienis. Taip, galvoju apie dovanas sau... Bet didžiausia dovana – Mama. O kada geriausia proga pasakyti, kad ją myli- visada. Šįkart ją apgaubsiu šiluma. Tegul ilgų pasivaikščiojimų pajūryje metu nuo permainingų pavasario vėjų ją saugo „T-knit” (http://www.t-knit.com/) skarelė.

Ką, ir vėl lyja?! „Investuosiu" į pirkinį iš skeciaiTau.lt

* T-knit

S.BURBAITĖ

JUSTINA Daug kalbėti apie save nemėgstu ir nemoku, bet paklausta, turbūt atsakyčiau, jog esu nuoširdi.

Ir išties manau, kad esu nuoširdi. Galbūt kartais per daug kukli. Esu teisinga, tikra ir visada stengiuosi išlikti savimi. Žinoma, myliu madą, mėgstu ją skaityti, žiūrėti ir galėčiau tai daryti 24/7. Ji mane įkvepia. Man patinka ieškoti ir atrasti ją vis naujame amplua.

Taip beieškant įkvėpimo aš atradau „Mados priešpiečius“. Nemeluosiu sakydama, kad susidomėjau jais iš karto. Mane sužavėjo įdomios ir intriguojančios istorijos. Nuo to laiko rytas prasidėdavo puodeliu kavos ir nauja istorija, kuri mane įkvėpdavo naujai dienai. Akimirksniu tapau „Mados priešpiečių“ gerbėja :) Taip prasidėjo mano pažintis ir draugystė su „Mados priešpiečiais“. Šiandien esu jų komandos narė ir turiu garbę susipažinti su Jumis! Ta proga noriu Jums palinkėti ieškoti savo įkvėpėjo, nenustoti svajoti ir šypsotis! :) Su šypsena Jums, Justina!

P.S. Ačiū Tau, Juste! Tu mano įkvėpėja!

Vertinančioms kokybišką poilsį ir laiką, skirtą sau – „wake me not“ miego marškiniai. Tiek nedaug tereikia, norint susikurti pakilią, savotiškai prabangią poilsio nuotaiką kasdien.

Pavasaris, tai gaivos, žydėjimo, atsinaujinimo metas. Nauja šukuosena leis Jums jaustis „šviežiau“.

Juk kartais taip reikia pokyčių, kad gyvenimas pražystu naujomis spalvomis. Pasikeitus šukuoseną, dažniau šypsotis netrukdys net lietingi orai!

* Adidas kedai Stella sport

* Lancome JUICY SHACKER naujas lūpų blizgis

puslapis 11

* PEASE spalvotas nagų lakas

* Wake me not

k u r nu e i t i ? p u s l a p i s 1 2 M a d o s p r i e š p i e č i a i

K U R N U E I T I ?

UPTOWN MARKET B a l t i c f as h i o n Gegužės 29 d. / LOFTAS (Vilnius)

Didžiausia vienos dienos dizaino mugė UPTOWN MARKET grįžta!

Paskutinį gegužės sekmadienį, gegužės 29 d., menų fabrike LOFTAS vyksianti nemokama mugė po savo stogu suburs įdomiausius jau ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos dizainerių mados ir interjero darbus.

Mugė šįkart kvies ne tik susipažinti su naujausiomis mados tendencijomis, atnaujinti savo spintą ir namus, bet ir įsigyti lietuviško kaimo gėrybių – čia pat, LOFTO kieme, įsikūrusiame ūkininku turgelyje vilniečiai ir miesto svečiai ras šviežių daržovių, augalų sodinukų ir kt.

SVEIKA, N E rI N G A Gegužės 27-29 d. (Neringa)

Aktyvaus laisvalaikio festivalis “Sveika, Neringa!” vyks kasmet paskutinį gegužės savaitgalį. Tris dienas truksiantis festivalis tuo pat metu taps ir Neringos vasaros sezono atidarymu. Jame dalyvaus populiariausių Lietuvoje laisvalaikio pomėgių atstovai.

Festivalis „Sveika, Neringa!” skirtas aktyvioms, sportuojančioms šeimoms ir aktyvaim jaunimui. Tikime, kad kiekvienas, propaguojantis aktyvų gyvenimo būdą, šiame festivalyje ras mėgstamas veiklas bei kitų naujų, dar neatrastų dalykų.

S P E K TA K L I S „RIBOS” Gegužės 12 d. / Menų spaustuvė (Vilnius)

Tai maestro Jono Vaitkaus mokinio, jaunojo režisieriaus Tado Montrimo debiutinis darbas pagal Juliaus Paškevičiaus pjesę. Jos herojus – jaunas žmogus, bandantis keisti nusistovėjusias, pasenusias gyvenimo taisykles. „Kas nustatinėja taisykles? Kas garantuoja jų patikimumą? Kodėl esu priverstas nuo kažko slėptis? Kažko bijoti? Tylėti? Kodėl su kažkuo turiu susitaikyti? Pavargau. Noriu būti teisingas. Visų pirma – pats prieš save. Žinau – yra įstatymai, yra etinės, moralinės normos. Bet tvarkos ten nėra. Privalau ją susirasti pats.

Bet kokia kaina“.

Spektaklis „Ribos“ – galimybė žengiant per uždraustą ribą išgyventi „ypač malonų teisumo pojūtį”.

puslapis 13

Gegužės 27-29 dienomis Neringos miestas taps simboline Lietuvos sveikos gyvensenos ir aktyvaus laisvalaikio sostine. Čia vyks festivalis „Sveika, Neringa!”

ką žiūrėti?

K Ą Ž I Ū R Ė T I ?

A uk š ta k l as ė

M a d o s p r i e š p i e č i a i

p u s l a p i s 1 4

Žanras – veiksmo drama Režisierius – Ben Wheatley

Prabangus ir viskuo aprūpintas dangoraižis, kuriame sporto klubai, parduotuvės ir net pradinė mokykla, virsta uždara bendruomene. Čia netrukus tarp skirtingų sluoksnių gyventojų ima rastis neapykanta vienas kitam. Priešiškumas pamažu įgauna agresyvias formas, o idilišku turėjęs būti dangoraižio gyvenimas virsta nebaudžiamu chaosu, kuriame kiekviena naktis kažkam iš gyventojų tampa paskutinė... Žiūrovą nukeldama į utopinį pasaulį, kuriame valdo kur kas stipresnė jėga nei sveikas protas, veiksmo drama „Aukšta klasė“ vaizduoja tamsiausius žmogaus asmenybės užkaborius, klausdama ką vardan išgyvenimo esi pasiryžęs padaryti tu?

L a b jaury b ė , š i r dž i ų kara l i en ė Lengvai kvaištelėjusi komedija „La Bjaurybė, širdžių karalienė“ – didžiulio populiarumo sulaukęs prancūzų filmas, taikliai pašiepiantis šiuolaikinių įžymybių kultą. Tarsi Borato moteriškoji versija, La Bjaurybė yra dar aštresnė ir beprotiškesnė. Čia nebus pasigailėjimo nė vienam aukštuomenės ar elito atstovui.

Tą dieną, kai paryžietę, aukštuomenės damą Kamilą – bjaurios prigimties trisdešimtmetę, dar kartą atleidžia iš nuobodaus darbo, ji nusprendžia „užrišti” su vergove visiems laikams ir niekada daugiau nebedirbti. Priežastis paprasta – ji paprasčiausiai nusipelnė gyventi geriau! Daugiau jokių pažeminimų ar nekompetentingų viršininkų nurodymų. Neilgai mąsčiusi prancūzaitė suvokia, kad viską, kas būtina jos gerovei, gali duoti tik vienas vyras – princas Haris. Žanras – komedija Režisierė – Noemi Saljo

Žanras – Veiksmo, drama, nuotykių Režisierius – Cedric Nicolas-Troyan Tai veiksmo ir nuotykių drama apie dviejų seserų karą, neapykantą, pavydą ir meilę.

Filmas žada įspūdingus nuotykius pasakų šalyje. Prieš daugelį metų, kai Snieguolė dar nebuvo gimusi, piktoji karalienė Ravena skaudžiai išdavė savo seserį Frėją. Dėl tokios

sesers išdavystės ji buvo priversta bėgti iš karalystės. Turėdama galią akimirksniu į ledą paversti savo priešus, jaunoji Sniego karalienė praleido dešimtmečius nuo pasaulio atskirtuose ledo rūmuose, telkdama mirtingų medžiotojų legionus.

Po keliolikos metų Ledo karalienės Frėjos vadovaujama kariauna patraukia Ravenos rūmų link. Du geriausi jos armijos medžiotojai – Erikas ir Sara – bando įtikinti Frėją, kad atsakymas į jos skausmą yra ne kerštas, o meilė.

Iš anonso galima spręsti, kad laukia įspūdingas ir dinamiškas reginys, čia netrūks kovų scenų su kvapą gniaužiančiais ir gamtos dėsniams prieštaraujančiais personažų šuoliais. Tiek abidvi galingosios karalienės, tiek jų aplinka vizualiai atrodo itin patraukliai.

Bel g ika Žanras – drama Režisierius – Felix van Groeningen Susipažinkite su broliais Džo ir Frenku. Kaip dažniausiai nutinka, jie yra visiškai skirtingi.

Jaunesnysis Džo mato pasaulį tik viena akimi ir nesisieloja dėl žemo ūgio. Nuo ankstyvos jaunystės jis puoselėja kūrybines ambicijas, tad begalinė meilė kokybiškai muzikai paskatino atidaryti barą „Belgika“, kurio scenoje gyvai groja ir naktinėtojus užveda įvairiausios grupės. Keleriais metais vyresnis Frenkas jaučiasi visais atžvilgiais didesnis brolis ir kiekvienai situacijai turi susigalvojęs planą. Jis pasitiki savo beprotiškomis idėjomis 100 %. Frenkas ruošiasi antrą kartą tapti tėčiu, turi neblogą automobilį, trokšta pasistatyti nuosavą namą ir nenustoja mylėti kitų gražių moterų. Tačiau jo ambicijų netenkina nuspėjamas gyvenimas. Atsitiktinis susiti-

kimas bare su jaunėliu broliu po daugelio nesimatymo metų paskatina suvienyti jėgas dėl bendro tikslo. Vos per kelias savaites broliai paverčia „Belgiką“ geidžiamiausia pramogų vieta mieste, kur vyksta unikalūs koncertai. Sugrįžusi sėkmė įkvepia plėstis ir dar stipriau rizikuoti. Tačiau lengvus pinigus nešantis naktinis verslas yra užkrečiantis dalykas, kai sunku pagauti momentą, kad jau būtina sustoti. Konfliktai ir nesutarimai tampa neišvengiami, kai broliai Džo ir Frenkas tampo vežimą į skirtingas puses. / Justina Balciukevič

puslapis 15

M edžiotojas ir Le d o kara l i en ė

M a d o s p r i e š p i e č i a i

p u s l a p i s 1 6 M a d o s p r i e šp i e č i a i

puslapis 17

d i k tatas M a d o s p r i e š p i e č i a i

p u s l a p i s 1 8

S p o r t as = M a d a .

M ada = S portas

Gali pasirodyti, kad tai dvi visiškai skirtingos sąvokos ir jų neįmanoma rašyti su lygybės ženklu. Bet pagalvokime apie sportinius batelius. Tie vadinamieji kedai ne tik per asfalto džiungles vejasi madą, bet yra must have. Jau kelis sezonus iš eilės ant podiumų vyrauja tokia tendencija ir vyksta ženklų „Nike“ bei „Adidas“ bendradarbiavimas su „Givenchy“, Stellos McCartney mados namais, su Yohji Yamamoto (Y-3), Rafu Simonsu, Ricku Owensu, Mary Katrantzou bei žaisminguoju Jeremy Scottu Tad ir šį sezoną niekas neabejoja sporto įtaka šiuolaikinei madai.

Ir kalbame ne apie vienos pamėgtų bėgiojimo batelių poros būtinybę, o apie kelias, tinkamas tiek prie vasarinės suknelės nuogais pečiais, tiek prie iš spintos gilumos ištrauktų nutrinto džinsinio švarkelio bei platėjančių kelnių derinio.

Jei kas būtų anksčiau pasakęs, kad ateis diena, kai ant „Chanel“ podiumo išvysime ryškią tvidu dekoruotą sportinę avalynę bei „Birken“ tipo šlepetes, turbūt būtume ironiškai šyptelėję ir rodomuoju pirštu pasukioję prie smilkinio. Šiandien mada nebetipena podiumu, o

devintojo dešimtmečio stiliaus balto džinso švarkas taip tiks tiek prie džinsų, tiek prie lengvos ilgos vėjyje besiplaikstančios suknelės, ilgų kabančių auskarų ir įsispiriamų aukštosios mados šlepečių, išpuoštų nėriniais ir karoliukais (taip, taip, panašias Carry Bradshaw pirko Marakešo turguje).

Pirmieji pavasario saulės spinduliai jau praneša – gamta bunda ir kviečia. Mada irgi jai atiduoda duoklę. Pernelyg sudėtingų konstrukcijų drabužiai netenka aktualumo, viršų ima patogumas ir tikroji drabužio funkcija – saugoti nuo saulės, vėjo ir šalčio. Saulės nublukintos spalvos, iki žemės ilgų suknelių plevenimas, išvirkščių siūlių vizualas... Tokia yra bohemiško stiliaus interpretacija madoje, kuri kovoja ne tik už meilę bei laisvę, bet ir už nuotykius, keliones, tikrą džiaugsmą, spindesį akyse, nuoširdžią šypseną, išpuoselėtą sielą. /Monika Scinskas

puslapis 19

lekia visu greičiu. Ji patogi, ryški ir kalbanti apie asmenybę kartais net daugiau, nei pats žmogus. Mada suteikia galimybę atskleisti individualumą, sukurti savitą stilių, atrasti tinkamas spalvas ne pagal „Pantone“, o ir pagal asmenybę.

Taigi tikrai nereikėtų kabinti į spintą rožinio kvarco spalvos palaidinės, jeigu ji neparyškina jūsų bruožų, jei su ja tarsi išnyksta savas DNR grožio kodas. Kontrastuojančių spalvų derinys palengvins ištikus – neturiu ką rengtis – ryto etapui. Šilta ir šalta spalvos, jų tarpusavio derinys yra visada geras pasirinkimas – balta ir tamsi karališka mėlyna, geltona ir asfalto pilka, gaivi raudona ir tamsiai žalia.

O jeigu vis dėlto spalvos, jų gausa ir derinimas vargina, tuomet BALTA yra tai, kas patraukia dėmesį ir susižavėjimo kupinus žvilgsnius. Nors ši tendencija tiek vasaros, tiek žiemos sezono metu aktuali, ją prisijaukinti vis dar sunku. Tai nepraktiška, sako mums vidinis racionalus balsas. Ir tegul. Juk

M a d o s p r i e ĹĄ p i e Ä? i a i

p u s l a p i s 2 0 tendencijos

* 24,99 € H&M * 24,99 € H&M

* 49,95 € Zara

* 24,99 € H&M

puslapis 21

D žinsas - auksui ieškoti. Bures kelti.

Plaukus pasileisti.

* 49,99€ H&M

* 29,95 € Zara * 39,95 € Zara

M a d o s p r i e ĹĄ p i e Ä? i a i

puslapis: 22 tendencijos

29,99 € H&M *

110 € Uterque *

S palvos

12,95 € Stradivarius *

- ato s to g a s pr is ij a u k in k s a vo s pinto j e .

Riv je r a , Sa c h a r a j a u ta vo s pinto j e .

130 € Melissa *

* 17,95 € Stradivarius

* 39,95 € Zara

puslapis 23

389 € Marina Rinaldi *

M a d o s p r i e ĹĄ p i e Ä? i a i

p u s l a p i s 2 4 tendencijos

3395 € Burberry *

195 € Uterque *

O da - j a u t i ? Ta i a nt r a s k ū n a s .

Ma t a i ? Ta u p a d e d a i š s i s k i r t i .

85 € Uterque *

* 325 € Uterque

* 325 € Uterque

* 39,95 € Zara

* 163 € M&S

puslapis 25

29,95 € Zara *

M a d o s p r i e ĹĄ p i e Ä? i a i

p u s l a p i s 2 6 tendencijos

29,99 € H&M * 3895 € Burberry *

24,99 € H&M *

puslapis 27

T inklas - kas tavo laimikis? Undinė, o gal didingasis Neptūnas?

595 € Burberry *

* 415 € Marina Rinaldi

* 49,95 € Zara

M a d o s p r i e ĹĄ p i e Ä? i a i

p u s l a p i s 2 8 tendencijos

35,99 € Pull&Bear *

6,99 € H&M *

45 € M&S *

415 € Marina Rinaldi *

14,99 € H&M *

puslapis 29

K Ą P R I V A LO M , TĄ I R TU R I M

* 319 € Marina Rinaldi

* 57 € M&S

M ĄSTA N TI M ADA

/ / I l i u z i j ų džiun g lės Rytas. Tik pramerkus akis šviesos greičiu įsijungia minčių srauto mygtukas. Ir mus tiesiogine prasme užpuola. O jei besivartydami lovoje nors 5 minutėms į rankas paimame išmanųjį, tai dar sužinome, ko staiga nebegalima, kas nuo šiandien mūsų organizmui nebesveika, ko nevalia valgyti, ką privaloma gerti, kokia poza išlipti iš lovos... Turbūt rastume ir straipsnį su patarimais, kaip atlikti reikalus wc kuo efektyviau bei sveikiau.

Būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu, byloja sena patarlė. Sukasi galva nuo informacijos ir perdėtų pastangų būti tobuliausia, sveikiausia ir kitokia -iausia. Pasitempusi, stilinga, madinga, sveikuoliška, jogiška, dvasinga, motyvuota – čia galėtume rašyti daugtaškį, nes kiekvieną rytą sužinome, kokia dar turėtume būti nuo šiandien.

Kyla klausimas, ar tai tikra, ar tik pataikavimas šiuolaikinės visuomenės primestoms taisyklėms. Kaip ir kada pasakyti ne, kada nepriimti visos informacijos į save, kaip nepulti į kraštutinumus, kaip išlikti savimi šiose laimingo ir tobulo gyvenimo iliuzijų džiunglėse. Atsakymas galėtų būti tyla. Atsiribojimas, nuo niekingos ir nenaudingos, sumišimą keliančios informacijos.

Girdime ne vieną istoriją, kai, atrodytų, viską pasiekusios ir visuomenės supratimu labai laimingos moterys išvyksta į piligrimines keliones, ieško dvasingumo ir tylos meno potyrių. Puiku. Tačiau, grįžusios į civilizaciją, jos neretai ir toliau gyvena tik tomis išgirstomis teorijomis ir skleidžia dvasingą mąstymą, visiškai nematydamos nieko aplink. Tokia tyla jau yra kraštutinumas, galimas tik tam pritaikytose vietose, gamtos apsuptyje, gal kur nors Balyje ar Havajuose…

O jeigu mano nuomonė kitokia. Juk visi esame dar kažko neperskaitę, kažkur nebuvę ar per mažai dvasingumo pasisėmę.

Būna juokiuosi balsu, kai visi aplink tyli, būna nesutinku, kai visi pritaria ir sako balta, nors yra dangaus mėlynumo mėlyna. Ar būti kitokiam šiuolaikinėje visuomenėje yra nusižengimas. Ar pirkti produktus parduotuvėje, o ne ekologiškame turgelyje reiškia, kad tau nerūpi sveikata.

Ar nemėgti žaliųjų kokteilių tolygu ryte valgyti skrudintą šoninę. Ar ieškoti lobių padėvėtų prekių parduotuvėje reiškia būti nemadingai. Ar vietoj rytinės jogos pamiegojusi dar 20 minučių tapsi mažiau dvasinga.

Pabaigai tiktų sakinys – norėčiau, kad būtų taika žemėje. Nesu oficiali „Mis Pasaulis” (nors savo vyro pasaulyje tikrai esu), bet noriu, būtų mažiau kraštutinumų, mažiau paviršutiniško pasirinkimo, mažiau vertinimo tik juoda arba balta.

Emocijos turi daugiau negu 50 atspalvių, nėra tik laimės, tik liūdesio, tik vieno skambesio juoko ar verksmo, vieno laimės recepto, vieno supermaisto, vieno pokalbio. Yra asmenybė, ir jos atsiskleidimo paieškos gali prilygti brovimuisi tankiu mišku. Tokia kelionė negali būti tik pozityvi arba tik nuobodi. Čia panašiai kaip su druska ir pipirais – persistengti nebūtina, bet panaudoti patartina. / Linkėjimai, M.

puslapis 31

Kartais ir man kyla noras pabėgti, pasislėpti, mėgautis čia ir dabar. Galvoju – va tada tai būčiau laiminga ir veik tobula, netrukdytų mano minčių rytiniai skaitiniai apie tai, kas kenkia, kas naudinga, kas madinga, o kas jau atgyventa. Ir ne tik apie maistą, apie fizinį aktyvumą, apie madą, bet ir apie santykius, apie šeimos taisykles, apie vaikų auklėjimą. Ir atrodytų man, kad visi palaimingai linkčioja vadovaudamiesi vienintele tiesa.

gu r k šn i s M a d o s p r i e š p i e č i a i

p u s l a p i s 3 2

„ B oards p orts “ į k ū rėjas J onas K ri š č i ū nas : ka i p van d ens s p o r t as t a p o g y ven i m o b ū d u „Neįsivaizduoju, kad gyvenime galėčiau veikti kažką kitą“, – įsitikinęs „Boardsports“ įkūrėjas ir nuo vaikystės įvairiu vandens sportu užsiimantis Jonas Kriščiūnas (31). Pirma pažintis su vandens sportu įvyko, kai Jonui buvo vos šešeri, ir tai tapo ne tik gyvenimo būdu, bet ir pragyvenimo šaltiniu.

„Neseniai savo socialinio tinklo paskyroje pasidalinau nuotrauka ir tai atgaivino vandens sporto pradžios prisiminimus. Man buvo 6-eri, lankiau jachtklubą, plaukiojau mažais laiveliais. Vėliau juos pakeitė didesni, o sulaukus 11-os įvyko pažintis su burlente. Aišku, paauglystėje būta visko, atsirado šiokios tokios brandos pertraukėlės, bet galiausiai visada grįždavau prie vandens sporto“, – prisimena J. Kriščiūnas.

Vienas geriausių šalies vandenlenčių sporto atstovų teigia, kad išbandyti įvairias vandens sporto rūšis nuolat skatino nauji vėjai šioje besikeičiančioje srityje.

Anot Jono, jo vaikystėje vandens sporto galimybės buvo minimalios – galėjai save realizuoti plaukdamas arba laiveliu, arba jachta, arba burlente. Beje, pastarąja jis plaukiojo gana ilgai ir daugelį metų lai-

kė tai pagrindiniu savo sportu. Pirmieji žingsniai su vandenlente buvo gana primityvūs – plaukiant kateriu. Tai šiek tiek kvepėjo sovietmečiu ir iš pradžių nė nekabino, todėl Jonas išbandė Lietuvoje dar tada naujove buvusius jėgos aitvarus. „Kai pradėjau kaituoti, mečiau burlentę ir nusibrėžiau sau tikslą laimėti Baltijos šalių freestyle varžybas. Intensyviai treniravausi ir man pavyko. Daug metų turėjau šalies čempiono titulą, Baltijos šalyse jį išsikovojau net kelis kartus. Tačiau, jei nori pasiekti aukštumų šiame sporte, o ypač plaukiant freestyle, reikia daug aukoti – niekada nebūni vienoje vietoje, dažnai keliauji, Lietuvoje lankaisi retai, nes sezonas čia nėra ilgas. Taip nutiko, kad pradėjau domėtis vandenlenčių sportu ir aktyviai jį populiarinti Lietuvoje“, – pasakoja Jonas.

Fotografas - Dmitrijus Radlinskas

puslapis 33

gu r k šn i s

paties. Būna, laimi skirtingas varžybas kelerius metus iš eilės ir pradedi nebevertinti to medalio, bet, jei nukrenti į antrą ar trečią vietą, po to vėl grįžti į pirmą – tuomet tas momentas būna pats geriausias“, – prisiminimais dalijasi J.Kriščiūnas.

p u s l a p i s 3 4

Tai kas J. Kriščiūną taip sužavėjo vandenlenčių sporte? „Šiuo metu tai yra didžiausia mano aistra, nes užsiimant vandenlenčių sportu viskas yra suderinama: nenukenčia darbas, kuris man yra pirmoje vietoje, vandenlenčių parkai yra šalia ir jų yra ne vienas, nereikia toli keliauti“, – džiaugiasi Jonas.

M a d o s p r i e š p i e č i a i

Vėliau sekė apsilankymai ir pasirodymai kove visuose geriausiai vertinamuose pasaulio vandenlenčių parkuose, vienas po kito skinami laurai prestižinėse šalies ar Baltijos šalių varžybose, pažintys su garsiausiais sportininkais, todėl neapsirinksime J. Kriščiūną pavadinę vienu kompetentingiausių šios sporto srities atstovų.

Žiemą, kuomet vandens sportas sustoja „žiemos atostogoms“, vaikinas šoka ant snieglentės. Iš pradžių buvo tėvų inicijuota pažintis su slidėmis, tačiau vėliau jas paauglys iškeitė į snieglentę, su kuria draugauja iki šiol. Jis keletą metų buvo Lietuvos čempionas, Baltijos šalių varžybų prizininkas, tačiau dabar pirmenybę teikia freeride‘inimui, kas nėra vertinama medaliais, labiau akcentuojamas savas progresas.

Kriščiūno pavardė puošė ne vienerių varžybų pirmų vietų suvestines ir Jonas atvirauja, kad kiekviena pergalė yra savaip svarbi bei įsimintina. Aišku, kuo ji sunkesnė, tuo ji saldesnė. Sportininkas prisipažino, kad būta ir tokių varžybų, kurioms nė neprasidėjus žinai, kad laimėsi. „Realiai kiekvienas medalis yra uždirbtas sunkiu darbu, tačiau nė vieno nėra tokio

Jonas juokiasi, kad nuo vaikystės nuolat norėjo dalyvauti varžybose, stengėsi nugalėti, nes būtent tas noras buvo pats didžiausias stimulas. „Mėgstu varžytis ir sau kelti tikslus.“ Jokių ritualų ar prietarų lipdamas ant lentos prieš varžybas Jonas neturi. Anot jo, žmonės kartais per daug visko prisikuria ir save apsunkina. „Stengiuosi neapkrauti galvos, turiu savo maksimalų planą ir jo laikausi. Varžybose kuo man didesnė konkurencija, tuo smagiau. Aišku, ji turi būti pasverta: jei nuvažiuotum į pasaulio čempionatą, kur sportininkų pasiruošimas visai kito lygio, ta konkurencija būtų kitokia“, – teigia jaunas verslininkas. Kiekvieną vakarą jis prisipažįsta užmiegąs žiūrėdamas įvairius videoreportažus internete, nuolat seka naujienas ir stebi, ką veikia pasaulinio lygio vandenlenčių sporto atstovai. Jonas atviras – dievukų jis šiame sporte neturi.

Anot jo, iš kiekvieno sportininko galima pasimokyti kažko įdomaus ir jis tai daro kurdamas savo vaizdą, stebėdamas ir pritaikydamas pamatytą triuką sau.

Beveik nerastumėte sportininkų, nepatyrusių traumų, tačiau, atrodo, Jonas – išimtis. „Turbūt visi galvoja, kad esu viską susilaužęs, tačiau dėl kažkokių mistiškų priežasčių nesu turėjęs nė vieno kaulo lūžio, nė vienos rimtos traumos, nesu praleidęs nė vieno sezono. Aišku, apsidaužymų būta: esu praradęs sąmonę nuo smūgio. „Tokiu atveju atsikeli, padarai

kelių dienų pertrauką ir toliau varai. Mano kartos sportininkai, su kuriais pradėjome, beveik visi yra nusenę: vienas be kelio raiščių, kitiems – dar kitos traumos. Nuo pradžios iki dabar mačiau trijų kartų pasikeitimus. Pamenu, Druskininkuose buvo Baltijos šalių wake‘o varžybos, į finalą išėjau antru numeriu. Pažiūrėjau į lentelę ir pamačiau, kad visi varžovai 10 metų jaunesni. Tada pagalvojau, gal jau užteks? Jautiesi, kad kažką ne tą darai, kad su vaikais kapojiesi“, – prisipažino J.Kriščiūnas.

Kas padeda jau ne vieną sezoną išvengti traumų? „Vandens sporte traumos tave gali patraukti į šalį ne vienam sezonui. Žinau vos kelis atvejus, kai po rimtų traumų sportininkai grįžo į profesionalų vandens sportą.

Manau, kad mane nuo traumų saugo tai, kad nesu nutrūktgalvis, visuomet įvertinu riziką.

Gal man ir ilgiau užtrunka, palyginti su kitais, kokį triuką išmokti, tačiau aš esu už tai, kad reikia įdėti daugiau darbo, galbūt sumažinti augimo tempą, bet viską daryti stabiliai“, – teigia sportininkas.

J.Kriščiūnas juokiasi, kad gyvenime nenorėjo būti nei teisininkas, nei kažkas kitas. „Realiai jokio kitokio užsiėmimo gyvenime ir neturėjau. Pradėjau nuo 17 metų užsiiminėti prekyba, susijusia su vandens sportu ir snieglentėmis, ir tai darau sėkmingai iki dabar. Būdamas vaikas nežinojau, kuo tiksliai noriu būti, bet žinojau, kad tai turi būti susiję su tuo, ką darau“. Šiuo metu jo veikla apima viską – nuo vandens sporto aistruolių aprangos stiliaus kūrimo iki sistemų inžinerijos.

Kas Joną motyvuoja suktis „Boardsport“ parduotuvėje? „Kiekvienas žmogus turi

pliusų ir minusų, kai jis juos supranta, atskiria, tuomet jam tampa lengviau gyventi. Mano stiprioji pusė – suburti gerą komandą, su ja dirbti. Manau, mums tai pavyko padaryti – esame stiprūs savo rinkoje ir dirbame sėkmingai. Šiuo metu mūsų komandoje yra 20 žmonių ir mes toliau plečiamės. Veiklą vykdo net 3 atskiros įmonės: viena užsiima mados pardavimais, kita – parkų statybomis, o trečia importuoja techniką. Veiklos užtenka“, – tvirtina pašnekovas. „Man 31-eri, versle sukuosi nuo 17 metų, o ši vasara – mano 25-asis sezonas ant vandens. Nežinau, kas man būtų, jei neturėčiau tokio darbo, jei nesportuočiau – kažko trūktų. Nuolat gyvai dalyvauju visame procese, pavyzdžiui, apie lentą, su kuria plaukiu, žinau visą istoriją – kaip ji gimė, kaip pristatyta. Neįsivaizduoju, nuo ko reikėtų pradėti gyvenimą, jei privalėčiau kažką pakeisti, į tai esu įaugęs. Tik taip ir ne kitaip matau save“, – kalba vienas geriausių šalies vandenlentininkų. Jis tikina, kad aistra nei po kelerių, nei po dešimties metų sportui ir verslui nedings. Kalbėdamas jis pabrėžė, kad galbūt ateityje keisis požiūris: į priekį ves ne noras, pavyzdžiui, skinti pergales varžybose, o tiesiog siekis tobulėti, išbandyti kažką naujo ne dėl medalio, o dėl savęs.

puslapis 35

J onas K ri š č i ū nas

g at v ė s m a d a p u s l a p i s 3 6 M a d o s p r i e š p i e č i a i

į ga t v ę su K riste stan Nors pavasaris jau įpusėjęs, Pavasaris jau seniai įsibegėjęs, o mados savaitės, kupinos „ruffles and flares“ (liet. raukinių ir platėjimų) tendencijų, praūžė, kai Lietuvoje dar nė sniegas nebuvo nutirpęs. Vadinasi, į gatves tikrasis pavasaris žengia kur kas lėčiau, nei stileivos puošiasi šiltojo sezono naujienomis.

Kaip tik šiam gaivaus dvelksmo numeriui nusprendžiau pakalbinti Kristę, merginą, apie kurią, paradoksalu, bet pirmiau sužinojau iš „ELLE“ žurnalo, nei susipažinau čia, Lietuvoje.

Jos kuriamas mados blogas man pažįstamas gana seniai. Pati Kristė taip pat, žinau, jog ji yra įkvepianti, alsuojanti savo stiliaus unikalumu, maloniai bendraujanti ir kalbanti taip, jog, rodos, galėčiau su ja diskutuoti valandų valandas.

Apie gatvės mados atradimus, legendas... Jos stiliaus ikona – Leandra Medine, taip pat žavisi blogerėmis Maja Wyh bei Shini Park, su kuria net teko susipažinti Londone.

Fotografijos - Kristė Stankevičiūtė

g at v ė s m a d a M a d o s p r i e š p i e č i a i

p u s l a p i s 3 8

Nusprendėme susėsti ir pakalbėti apie viską nuo pradžių. Tiesa, kai paklausiau, kas ji ir kuo užsiima, Kristė atsakė, jog yra viena iš keturių arba visi keturi viename – stiliaus tinklaraštininkė, mados portretų iliustratorė, stilistė ir fotografė. Ir pabrėžė, jog meno pasaulyje dažniau kviečiama Kristės Stan vardu.

Kai 2014 m. tokie mados žurnalai kaip „Vogue“, „Harper’s Bazar“ ar „Elle“ išpublikavo Kristės vienos iš mados savaičių pristatymo nuotraukas greta kitų garsių mados ir meno pasaulio atstovų ir nurodė jos vardą, tai labai nustebino net ją pačią. Gauti tokį įvertinimą pasauliniu mastu įkvepia, priverčia sustoti ir pasidžiaugti savimi, atviravo Kristė. Ji pasisako už asmenybės originalumą, už estetiką. Pabrėžia, jog pati yra užsispyrusi, bet labai nuoširdi perfekcionistė ir stengiasi būti įkvėpimu ir pavyzdžiu mados bei meno pasekėjoms.

Tinklaraštis „Feed Your Fashion Animal“ (liet. Pamaitink savo mados žvėrį) kūrėsi visai natūraliai. Pabandžiusi savo, kaip stilistės, jėgas viename mados portale, Kristė sulaukė nemažai lankytojų dėmesio. Tai įkvėpė ir paskatino susikurti savo internetinius namus ir juose dalintis mintimis, stiliaus deriniais. Ji nėra tipinė blogerė, kasdien savo gerbėjų „nemaitina“ mados įrašais, yra įsitikinusi, jog nuotraukos, tekstai turi būti ypatingi, tokie, kurie atskleidžia jos asmenybę, įkvepia ją pačią bei skaitytojus. Tad geriau rečiau, bet su polėkiu ir originalumo prieskoniu, nei kasdien ir įprastai.

puslapis 39

Kristė pritaria mano nuomonei, jog šiandien mados blogerių įtaka vertinama aukščiau nei pačių stilistų ar mados žurnalų redaktorių. Nes tinklaraštininkai yra atsakingi ir kartu suteikia sau visišką laisvę nevaržomai skelbti subjektyvią nuomonę apie situaciją ar renginį, žmones, daiktus, drabužius ir t. t. O toji nuomonė kaip virusas plinta tarp jį palaikančių skaitytojų. Ne paslaptis, jog socialiniai tinklai turi stiprų grandininės reakcijos efektą – štai kur didžioji paslaptis.

Kristė taip pat pabrėžia, jog šiuo metu pastebima ryški nuomonės „pardavimo“ tendencija, kuri nebūtinai atitinka tinklaraštinininko požiūrį. Tačiau, kai daug kas mados industrijoje ir ne tik joje atsiremia į verslą, to išvengti, matyt, būtų sunku.

Naršant internete, darosi smalsu, kaip atrodo mados blogerės gyvenimas, darbo diena, specifika. Su kokiais iššūkiais susiduria stiliaus apžvalgininkės. Tačiau, anot Kristės, viskas nėra taip svajinga. Kaip ir visi darbai, jie turi aiškią viziją ir konkrečią tvarką. Pirmiausia naujos idėjos sugalvojimas, drabužių derinio parinkimas, lokacijos ir fotografo patvirtinimas, savaitės orų prognozės apžvalga, nuotraukų redagavimas, estetinis jų paruošimas tinklaraščio įrašui ir galiausiai teksto surašymas bei išpublikavimas įvairiuose socialiniuose kanaluose.

Tačiau ši hobio/ darbo specifika turi ir kitą, dar malonesnę medalio pusę, tai susitikimai su dizaineriais, kolaboracijos, renginiai,

g at v ė s m a d a

naujų projektų planavimas ir kolekcijų pristatymas, interviu bei kelionės. Tad po kiekviena tinklaraščio publikacija slypi nemažai kruopštaus, atsakingo ir reikalaujančio kompetencijos darbo.

Na, o kaip vertinama ir matuojama blogerės sėkmė? Kas ją išskiria iš kitų?

Kristės teigimu, kai socialiniai tinklai atlieka milžinišką vaidmenį blogerių gyvenime, jo vertinimas daugiausia priklauso nuo „like“, sekėjų ir blogo lankomumo skaičiaus. Žodžiu, kuo skaičiai didesni, tuo ir sėkmė didesnė. Nors pašnekovė nelabai pritaria tam, nes dauguma šių skaičių dažniausiai išauga ne organiškai. Ir, deja, talentingiems žmonėms daug sunkiau tenka kovoti dėl pripažinimo.

Daugelį merginų, besidominčių stiliumi, įkvepia blogerės, gatvės mados divos. Savo įrašais, fotosesijomis prikausto stiliaus gerbėjas ir pakursto daugybę diskusijų. Kristė džiaugiasi, jog Lietuvos gatvės stiliaus situacija kasmet gerėja, mažais žingsneliais, tačiau juda tinkama linkme. Kelionės įkvepia žmones keistis kartu su viso pasaulio idėjomis, mąstymu. Užsienis mirga nuo mados tendencijų, aprangos eksperimentų, laisvės ir įvairių išraiškos formų savo aprangoje. To įkvėpti grįžta ir lietuviai, kurie vis labiau puošia ir mūsų miestų gatves.

Didmiesčių mados savaitės blogerėms yra galimybių metas, akcentuoja Kristė. Gatvės stilius naujų kolekcijų pristatymo metu sulaukia visų garsiausių mados žurnalų foto-

Kristė taip pat pastebi, jog dauguma žinomų mados tinklaraštininkų po truputį pradeda atsisakyti jiems priskiriamų blogerio etikečių, dabar jie nori būti vadinami „influencer’iais“ (liet. įtakos darytojais), kūrybos vadovais, stilistais, mados apžvalgininkais ar žurnalistais. Dauguma šios srities atstovų

savo tinklaraščius perorganizuoja į internetinius leidinius, žurnalus, kiti imasi dizainerio vaidmens, sukuria nuosavus mados ženklus ar išbando save stilisto kailyje.

Sunku prognozuoti, kokia iš tikrųjų yra tinklaraščių ateitis. Tačiau įtaka ir galia yra stipri. Paklausa didelė, o pasiūla auga kasdien. Konkurencija skatina tobulėti, o blogerių kūrybinis pranašumas – būti pastebėtam. Juk tokioje milžiniškoje industrijoje, kaip mada, tu privalai išsiskirti iš minios, o ne su ja susitapatinti, aiškina „Feed Your Fashion Animal” tinklaraščio autorė, pridurdama, jog savo blogo planais pasidalinti dar nenorinti, tačiau užsimena, jog ateity tinklaraštis aptars ne tik madą, bet ir meną greta.

O pabaigai apie „Mados priešpiečių” temą. Žinoma, jog gatvė ir jos stilius neišvengiamai turi sąsajų su sportu.

Nes gatvė yra ir apie tai, kas patogu, apie judėjimo laisvę. Tai mados improvizacijos ir įkvėpimo sintezė, kai elegancijos išraiška perteikiama ne tik per aukštakulnius. Galbūt dėl to, sportiniai bateliai skaičiuoja jau ne vieną populiarumo sezoną, o bliuzonai vis dar labai dera prie klasikinių kelnių. Aktyvus gyvenimo būdas diktuoja tendencijas ir sunkiai paleidžia patogumą. O tai tik įrodo, jog mada dar ir kaip gali būti patogi!

Gražaus ir spalvoto šiltojo sezono! / Karolina

puslapis 41

grafų ypatingo dėmesio. Todėl išsiskirti ir išreikšti save tuo metu būna labai palanku.

Taip pat ir užmegzti naujas pažintis. Kitaip tariant, tai yra ilgas, varginantis, bet ir produktyvus, linksmas, turiningas darbo bei pramogų mėnuo. Jo metu mados blogeriai aplanko visus keturi miestus – Niujorką, Londoną, Milaną bei Paryžių, kuriuose pasisemia ne tik kūrybinės jėgos, bet ir papildo naudingų kontaktų sąrašą.

rains Rašant šį tekstą už lango pliaupia lietus, labai tikėtina, kad toks oras vyraus ir Jums vartant šį žurnalą. Tokia ta gamta, ciklonas ir sąlygos mūsų šalyje. Taigi mums ne svetimas danų prekės ženklo „Rains“požiūris – su drėgnu oru kovoti madingai, t. y. kurti itin stilingus lietpalčius. Galbūt žodis kovoti nėra visiškai tinkamas, nes lietinga popietė tampa žavinga, kai tavo kompanionas yra „Rains“.

Nors pirmieji lietpalčių užsakovai buvo britų karininkai, „Rains“ savo armiją Danijoje renka jau nebe pirmi metai.

Kompanijos pavadinimas paprastas, kaip ir pats konceptas. „Rains“ (liet. lietūs) daro tai, ko iš jų tikimasi, kuria savo klasikinių lietpalčių versiją – funkcionalūs, apsaugantys nuo lietaus ir vėjo, bet pralaidūs orui.

Tik tokie tampa nepamainomais draugais ne tik dėl patogumo, bet ir lankstumo – lagamine jų nė nepastebėsite.

Nors lietpalčiai saugo nuo darganota oro, juose užkoduota vasaros žinutė – infiltruotos visos smagios 2016 m. pavasario ir vasaros spalvos. Žinoma, nepamiršta ir klasika – juoda ir pilka tikrai randa savo pakabą fashionistos garderobinėje. Dėl siluetų gausos garantuotas tinkamiausias pasirinkimas – nuo klasikinio švarkelio iki gaubtą primenančio unisex silueto. „Rains“ leidžia derinti jai ir jam. Maišyti tarpusavyje arba pasirinkti siluetą iš ribotos kolekcijos.

Pasitikime darganą stilingai.

Drip drip drip!!!

Savąjį „Rains“ rasite „Koko Boutique“, M. Valančiaus g.12, Kaunas arba įsigyti internetu http://kokoboutique.lt/rains

S k a n i a u s i a s pat i e k a l a s M a d o s p r i e š p i e č i a i

p u s l a p i s 4 4

T i k n i ekam nesakyk Tik niekam nesakyk (Don't tell anyone) populiaraus tinklaraščio pavadinimas. Už jo vairo stovi nepakartojamai sportiška, energinga ir pozityvu spinduliuojanti mergina. Su Vaida susitinkame pirmą kartą, bet jau po penkių minučių suprantu – šis pokalbis netelpa į jokius rėmus. Todėl ryžtuosi avantiūrai (apie ją sužinosite straipsnio pabaigoje). Pirmyn!

> Pradėkime nuo pradžių, kokia gi ji ?

Pati „blogo“ idėja gimė Londone. Išvažiavau mokytis, bet taip niekad ir neįstojau (šypsosi). Traukė grafikos dizainas, pradėjau dirbti su „photoshop“, nusipirkau „drawpad“ ir pradėjau piešti.

Pamenu tąkart ranka nupiešiau vienai pažįstamai juvelyrikos puslapį. Tai buvo pirmasis darbas , man labai patiko, kad aš viską padariau pati, niekur nežiūrėdama, neieškodama, patikėjau savimi ir supratau, kad turiu talentą. Daviau sau dviejų mėnesių limitą Londone ir apsisprendžiau grįžti į Lietuvą. Grįžus pradėjau mokytis visas įmanomas programas, skaityti, analizuoti kitus tinkla-

raščius. Ir taip gimė mintis turėti savo blogą, norint parodyti grafinius sugebėjimus, pritraukti klientus, nes kurdavau jiems tinklaraščio „templates“. Jei pats nerašai „blogo“, tai ir neturėsi klientų „blogerių“.

Tu turi Jiems parodyti pats save. Jiems įdomu matyti, susipažinti. > Kaip tinklaraštyje užgimė sporto idėja ?

Pradinė mintis buvo gyvenimo būdo „blogas“. Norėjosi pritraukti klientą, rast savo tikslinę auditoriją. Bėgant laikui temų buvo įvairių. Apie sportą pradėjau rašyti paskutiniais metais, nes jis tapo didele mano gyvenimo dalimi. Kaip tik tuo metu turėjau tarpą savo „bloge“, buvo apnikusios dve-

M a d o s p r i e ĹĄ p i e Ä? i a i

p u s l a p i s 4 6 S k a n i a u s i a s pat i e k a l a s

> Kaip infiltravai sportą į savo tinklaraštį ?

Kasdienis sportas pakeitė mane, mano pasaulėžiūrą, rutiną ir galvojau, kodėl to nepasidalinti su kitais. Kartais tokie elementarūs dalykai atrodo, bet apie juos nepagalvojam arba pamirštam. Būna žmonės sako : „Oi, aš neturiu laiko arba sportas - ne man“. Nesutinku - mes žmonės esam fiziškai sutverti judėti, sportas yra dalis mūsų. > Bet ar nesunku pajausti ribą, kai sportas „pagauna tave“?

Taip sutinku, sportas pagaulus dalykas.

Bet manau, kad problema yra ne sporte, o mumyse, labai dažnai save vadiname mak-

simalistais, labai daug iš savęs reikalaujame. Man atrodo, tai, ko visame pasaulyje ir visame kame trūksta tai yra balansas. Žmonės jo neranda ir imasi kraštutinumų, jei sveika mitybą, tai jau nuo rytojaus veganas arba vegetaras.

Trūksta to sveiko supratimo, kad galima po truputį viską daryti. Juk kiekvienas organizmas yra skirtingas ir kiekvieną skirtingai veikia. Aš manau, taip pat yra ir su sportu, - jei tau išeina kažkas pavyksta, patinka, tai nebūtinai tu turi būti atletas, skirk penkioliką minučių ar pusvalandį per dieną ir užteks. Ir, žinoma, labai dažnai bėdos prasideda nuo to, kad mes pratimus darome patys, nepasikonsultuojame, spaudžiame save.

Labai svarbu tinkama priežiūra. > Galima teigti, jog sportas padarė įtaką tinklaraščio augimui ?

Tikrai taip. Paskleidžiau mintį, kad tai turi būti kažkokia tai dalis jūsų gyvenimo. Aš žinau, kad dažniausiai mes ieškom priežasčių save pasiteisinti, ir tikrai būna dienų, kai prabundi ir jautiesi pavargęs, tikrai paskutinis dalykas apie ką galvoji yra sportas. Bet nesu girdėjus , kad kažkas pradėtų sportuoti ir sakytų, o kaip pablogėjo gyvenimas. Apie tai rašydama pradėjau sulaukti grįžtamojo ryšio, matau kaip savo aplinkoje „išjudinau“ žmones, kurie sportą iš toli aplenkdavo. Pradėjau kelti nuotraukas

puslapis 47

jonės, ar gerai aš darau. Labai trūko grįžtamojo ryšio, juk rašai tinklaraštį norėdamas suburti savo komuną, išgirsti, ką jie mano, o mūsų tautiečiai nedrąsūs komentuoti, juos sunku prakalbinti. Nors sportui nebuvau abejinga visą gyvenimą, visgi šiame etape jis mane sugrąžino į vėžes. Mano draugas yra kineziterapiautas, asmeninis treneris, daug metų užsiima sportu, jis man sudarė programą ir pradėjau intensyviai sportuoti.

Norint pamąstyti, atrasti save – aktyvi veikla labai padeda. Jau po dviejų savaičių pasijutau energingesnė, žvalesnė, daugiau ir darbų pasidariau per dieną, ir mintys generuojasi kitaip. Jeigu išbėgu rytais pabėgioti, grįžus,rodos, galva sproginėja nuo idėjų (juokiasi).

S k a n i a u s i a s pat i e k a l a s M a d o s p r i e š p i e č i a i

p u s l a p i s 4 8

su pratimais, kuriuos daug kartų išbandau pati. Nuotraukose svarbiausia, kad aiškiai matytųsi, kaip turi būti daromas vienas ar kitas pratimas. Kartais kai kurių atsisakau, nes nuotraukoje to pateikti negalima. Dėl to mano artimiausiuose planuose yra noras filmuoti. > O ar nepritrūksta minčių, idėjų?

Aš rašau temomis. Vieną savaite skiriu kojom, kitą presui ir t.t. Būna darau, atrodo jau žinau kaip, bet gimsta kokia idėja netikėtai. Aš labai vengiu ieškoti inspiracijų kitur. Šitoj vietoj besąlygiškai pasitikiu savo draugu. Nes aš žinau, kad jis žino ir išmano daug. Be to yra labai kūrybingas, net eidamas gatve kažką sugalvoja (juokiasi). > Bet sporto „blogerių“ pasaulyje yra daug, kaip pavyksta nuo jų atsiriboti?

Aš pripažinsiu, sąmoningai neseku būtent su sportu susijusiu tinklaraščių.

Seku tuos, kurie yra tiesiog populiarūs.

Gal darau klaidą, bet, mano nuomone, matydamas kitus pats to nenorėdamas pradedi atsikartoti, daryti taip pat, nes pasąmonėje išsisaugo matyti dalykai.

Man norisi atrasti save ir mokėti pateikti kitaip.

> Žodis sportas nebeatsiejamas nuo mitybos...

Su mityba turiu didelį karą, nes būna visą dieną per darbus pamirštu pavalgyti. Turi būti balansas, apie kurį kalbėjom ir atsakingai valgomas maistas, ir sportas. Pradedu mokytis mitybai skirti dėmesį. Žinoma, nesu ta „freak“, kad visai atsisakau saldumynų ar kažko, -nereik savęs bausti.

Svarbu- nedaryti nuodėmių kasdien (juokiasi). Labai svarbu - valgyti laiku.. O manau visų svarbiausia kiekvienam yra atrasti savo kelią, savo būdą...

Ir čia dedu daugtaškį. Mūsų pokalbio tęsinį išvysite, kitame žurnale. Galiu tik išduoti mažą paslaptį http://freefitnessecourse.instapage. com/ - tai Vaidos virtualūs fitneso kursai. Prisijunkite ir nepraleiskite istorijos tęsinio. / Justina Palaimaitė

puslapis 49

M a d o s p r i e š p i e č i a i

p u s l a p i s 5 0 P o p i e t ė s u..

Vėjuota diena. Einu Vilniaus gatve ir užsuku į mėgiamą erdvę. Minimal Muse. Mane pasitinka žavingas keturkojis ir dvi itin stilingos ir estetika spinduliuojančios merginos. Emilija ir Agnė. Iš pirmo žvilgsnio lyg ir nepanašios, prabilusios kolegės skamba kaip viena. Ir jos skamba tarsi raminanti mados muzika (atleiskite, jei tokio muzikos žanro nėra).

> Pradėkime nuo pradžių, kaip Jūs nusprendėte kurti bendrą veiklą kartu?

Kartu mokėmės Dailės Akademijoje ir natūraliai gimė mintis gelbėt Kauną (juokiasi). Norėjome sukurti ne tik boutique, į kurį atėjai, nusipirkai ir išėjai.

Norėjosi, kad tai būtų ir interjerinis kampas, galimybė atsisėsti, ramiai apsižvalgyti. > Yra posakis valtyje nebūtinai dviese turi žvejoti. Kaip pasiskirstot ?

Abi žvejojam (juokiasi). Abi kartu viską generuojam, ieškom, pulsą kartu palaikom. > Merginos, papasakokite, kaip prasidėjo Jūsų santykis su mada?

Abi mokėmės Dailės akademijoj. Abi dirbome „Aprangos grupėje“. Ten išmokome aiškumo, metodikos, sisteminimo.

Tai buvo lyg repeticija, gal pačios taip ir nedarome, bet turime stiprius pagrindus. Pabaigusios abi likome estetikos

srityse - Agnė dirba su grafika, fotografijomis, o aš (aut. pastaba - Emilija) su interjeru bei baldais. Bendros estetikos paieškos mus atvedė į tai kur šiandien sėdime (šypsosi). > O kaip renkatės prekinius ženklus, kurie gyvena Jūsų erdvėje? Žiūrime pagal visą koncepciją, kad būtų minimalus, švarus išgrynintas stilius, kad tiktų prie mūsų aplinkos, kad atrodytų vientisa. Nesinori, jog klientas jaustųsi apsilankęs penkiose skirtingose parduotuvėse. Pavyksta pasirinkti tą, kas patinka pačiom.

Iš tiesų, parduotuvė tarsi mūsų hobi.

Mes būname tik dviese, neturime kitų darbuotojų. Tokiu būdu, iš tiesų išgirstame, ko nori klientai, galime pasakyti grįžtamąjį ryšį dizaineriams. O ir mes, suteikiame pilną informaciją klientams, papasakodamos, apie atitinkamo ženklo koncepciją, jo istoriją...

puslapis 51

M ū z o s , kurios padeda ir kuria . . .

P o p i e t ė s u..

Nuo pat parduotuvės įkūrimo turime ne tik lietuvių kūrėjų darbus. Labai džiugu, kad patys užsieniečiai parašo ir nori pas mus įsikurti. Jiems užtenka tik vaizdo parduotuvės...

M a d o s p r i e š p i e č i a i

p u s l a p i s 5 2

> Jūsų erdvė kalba pati už save. Konceptualumas, tęstinumas, moderni ramybė...Viską darėm pačios – nuo sienų griovimo iki dažymo. Vizija buvo aiški, žinojom, kad bus konkretu juoda, balta, pilka, chromatinės spalvos, kad bus griežtas formos kvadratai, stačiakampiai. Keitėsi kažkiek tik dydis baldų, bet čia tik techniniai dalykai... > O kokiomis aplinkybėmis gimė Minimal Muse idėja ?

Pati pirma mintis buvo, kad sėsim ir apvažiuosim visą Europą, pažiūrėti, kaip gi viskas atrodo didžiosiose sostinėse.

Neužteko žvilgsnio per Pinterest, Instagram, norėjome įkvėpti, pasičiupinėti iš arti (juokiasi). Daiktus tiesiog susikrovėm iš vakaro ir iškeliavom su maža mašinyte. Varšuva, Berlynas, Amsterdamas, Paryžius. Aiškaus plano nebuvo – jei atvažiavus patinka, pasiliekam. Taip keliavom ligi „deadline“, nes žinojom, jog gaunam patalpų raktus.

Tik atsidarę turėjome nedaug prekinių ženklų. Visi klausė kaip čia bus, tuščios lentynos (juokiasi). Bet mes visiškai nespaudėm šios situacijos, ir dabar jeigu mums kažkas labai patinka parašom kad ir kitą pasaulio kraštą ir laukiam kiek reikia.

„ V isk ą darėm p a č ios – nu o s i en ų gr i o v i m o iki dažymo. “ > Tai kelionėje ir gimė inspiraciją to, ką matome? Mes išvažiavome pasidairyti, nekopijuoti. Turėjom idėją ir pasitvirtinome, kad mąstome gera kryptimi (šypsosi.)

Mums gal viskas paprasčiau, nes mes viską matom gerai vizualiai. Nereikia šnekėti, ilgai pasakoti, viena kitai aiškinti, mes susišnekam skiemenimis (juokiasi). > O su kokiais sunkumais susiduriate?

Mūsų stiprybė, jog esame dviese, vienam gal yra sunkiau, daugiau galimybių dvejoti, o mes pasitariame ir išsprendžiame viską. Dar gerai , kad turim ir kitų veiklų, juk tik pradėjus žiūrėjome į tai, kaip į pramogą, kaip gausis, taip gausis. Ne lietuviškas čia gal bruožas, bet mes žvelgiame į viską paprastai. > Kad jau prakalbom apie lietuvių bruožus...Ko lietuvių kūrybai trūksta? Gal požiūrio. Lietuvių kūrėjų ir jų prekių įvairovė tikrai gausi, bet užsieniečius įsileidžiam dėl to naujo vėjo. Mūsiškiams dažnai trūksta išbaigtumo. Lyg ir idėja yra, bet pakuotės ne.

Kalbant apie užsieniečius pas juos „išdirbta“ viskas nuo maišiuko iki lipduko. Turi būti labai rimtas požiūris į kokybę visame kame.

Mes atidarinėdamos parduotuvę, darėm viską iš kart kaip norėjom, kad būtų gražu ir ne gėda. Netaupėm, nors biudžetas tikrai nebuvo neribotas. Bet tiesiog darėm viską maksimaliai. Sakėm kaip bus taip, kažkaip užsidirbsim (juokiasi).

puslapis 53

p u s l a p i s 5 4 M a d o s p r i e š p i e č i a i

> Kas vis dar sugeba nustebinti kasdieniniame darbe? Irgi požiūris. Klientai labai nustemba pamatę šunis mūsų erdvėje. Vis dar stebisi kainomis. O mes nepaliaujam stebėtis piktai žmonėmis, jų mažėja, bet vis dar pasitaiko, kad pamatę kainą palydi komentarais ar grubia elgsena. > O kokiais nutikusiais kuriozais galėtumėt pasidalinti su skaitytojais? Mūsų atidarymo vakarėlis. Buvo gegužės pirma, ilgasis savaitgalis galvojome tikrai niekas neateis.

Visi išvažinėję. Nedarėm jokios reklamos, nieko nepranešėm spaudai, tik pasidalinome Facebooke. Buvo ir nenumanančių, kas

yra Minimal Muse. Tai buvo tarsi intriga, bet natūrali. Dirbom iki 5.00 ryto išvakarėse ir 8.00 vėl buvom čia. Visi sakė Jūs nespėsit, čia net nepanašu į parduotuvę. Bet padarėm viską per paskutinę naktį. Ir žmonės plaukė vieni per kitus pas mus. Vienas draugas ėjo nuo požeminės perėjos, paskui minią žmonių manydamas, kad gal koks didelis renginys, o jie traukė pas mus (juokiasi). Buvo tikrai labai gera ir smagu. > Kaip išverstumėt Minimal Muse ?

Mūzos, kurios padeda ir kuria. Jos kuria erdvę, atmosferą, dėka jų pasijunti, kuo esi ir gauni, ko tau reikia. Mes norėjome lik-

Minimal Muse pasirinkimai:

„ M ust h ave “ r ū bas : Agnė - ilgi marškiniai, Emilija – „oversizinė“ suknelė. ti nuošalyje ir viską atiduoti į mūzų rankas.

Nors kiekvienas centimetras čia yra padarytas mūsų pačių – projektavom, braižėm, sienas dažėm, visus baldus pačios atsivežėm.

Viską viską išgyvenom pačios, širdyje mes kūrybininkės, ne verslininkės ir toliau vystom savo kūrybinį darbą šioje erdvėje. > Ar svajojate apie kažkokį dizainerį, kuris būtų Jūsų erdvėje ?

Iki kai kurių prekinių ženklų norime užaugti.

Yra ir kitoks noras – atrasti kūrėją ir užauginti jį pas mus. Labai svarbu, kad tai atitiktų Minimal Muse ideologiją, juk yra nuostabių prekinių ženklų, bet jie tiesiog ne mūsų erdvei. Esame matę Amsterdame labai patikusį konceptą, kuris mus įkvepia – lyg butikas, lyg angaras, įeini pro mažas duris, ir tave pasitinka medžių kamienai, kol galiausiai patenki į didelę juodą - baltą erdvę. Kūrėjų gal koks šimtas, o jų kūriniai irgi vien juoda balta. > Ar ieškotumėt adatos šieno kupetoje ?

Sutartinai ne. Mes tikime likimu ir nesistengiam jo išprovokuoti. Jei stengsiesi , tai pavyks. > Jeigu nebūtų Minimal Muse... ...gyventume šiltuose kraštuose ir turėtume barą. Emilija buriuotų, o Agnė kaituotų.

Mes sugalvojam kažką naujo, nepririšam nei prie vietos, nei prie idėjos. Ekstremalius sportus mėgstam dėl to, kad galim atsiduoti gamtai, tada niekas nuo tavęs nepriklauso.

Taip pailsime.

Asmen y bė su kuria norėt ų pavakarieniauti : Emilijos – Rossella Orlandi, moteris, kuri visada stilinga savo vidumi ir jauna savo požiūriu.

Agnės asmenybė – besimokant „Design Academy Eindhoven“ pažinau nuostabią dėstytoja Lidewij Edelkoort. Norėčiau turėt galimybe su ja pabendrauti daugiau.

L inkėjimas sau...

Išlikti mūzomis, augti ir plėstis.

Bekalbėdamos praleidome kartu pora valandų. Mūzos mane užkrėtė ramybe, pozityvumu. Besėdint Minimal Muse , jautiesi patekęs į neegzistuojančią erdvę, smagiausia, kad to jausmo dalelę gali parsinešti sau į namus.

Atšventusios savo erdvės metų sukaktį merginos, rodos, turi viską – polėkį, kūrybą, idėjų. Trūksta tik vieno – šaukštelių kavai. Šis klausimas turbūt laikinas, juk mūzos tiek daug duoda. Aplankykite jas … /Justina Palaimaitė

ką skaityti?

K Ą S K A I T Y T I ? " T arnaitės p asak o j i mas "

M a d o s p r i e š p i e č i a i

Margaret Atwood Tikriausiai daugelis esat patyrę tą jausmą, kuomet skaitai knygą ir nesupranti, patinka ji tau, ar ne. Taip man buvo ir su šia knyga.

Ypač pirmieji šimtas puslapių. Jeigu prieš tai nebūčiau skaičiusi kitų atsiliepimų, jeigu nebūčiau žinojusi, apie ką maždaug knyga, tai pradžioje nelabai būčiau supratusi knygos siužeto. Veiksmas rutuliojasi lėtai, jokių hiperbolizuotų jausmų, situacijų. Po truputį, iš lėto, tarsi kopiant į kalną. Bet jau kai užkopė, kai pasileido bėgti nuo to kalno! Ir omeny turiu ne siužetą, o savo emocijas.

Aš būtent taip ir suprantu, kad knyga man patinka. Kuomet perskaitai 3 puslapius, o paskui 10 min. diskutuoji su savimi. Nesvarbu, kad autobuse, nesvarbu, jog mato kiti, pražiopsai savo stotelę. Arba pradeda skaudėti žandikaulius, nes nuo įtampos knygoje, nepastebi kaip išsprogdinai akis ir per stipriai sukandai dantis. Jeigu knyga iššaukia manyje emocijas, diskusijas, ji negali būti bloga.

Tad apie ką ši knyga? Gileado respublikoje, rodos per vieną dieną moterų pasaulis apsiverčia aukštyn. Joms uždraudžiama skaityti, siekti žinių, disponuoti savo pinigais. Įspraudžiamos į vienodas raudonas mantijas. Atsi-

randa kastos, nauji įstatymai. Bet didžiausia problema - katastrofiškai mažėjantis gimstamumas. Moterys tampa Tarnaitėmis.

Privalančios įrodyti savo vertę - pagimdyti vaiką Žmonai. Ir tam turi tris bandymus.

Ar žinot, kas nutinka Tarnaitei, jeigu pagauna skaitant? Nukerta ranką! Bet nebijokit, nukerta tik kai pagauna trečią kartą.

Ar norėtumėt gyventi civilizacijoje, kurioje rankų kremas deficitas, o seksualūs apatiniai - juodos rinkos prekė? Veidą teptumėtės sviestu, o mados žurnalas būtų mažytė staigmena, už kurią galima gauti ir mirties bausmę.

Tai nėra paviršutiniškas romanas. Tai kaip auksinis kiaušinis, kurio grynuolį rasite tik perskėlę lukštą. Jame reikia pasikapstyti, įžvelgti gilesnes mintis, simboliką. Tai, ką iš tikrųjų autorė norėjo pasakyti savo skaitytojams. Man labai patiko pati romano idėja, pagrindinė mintis. Ėt, kai pagalvoji, kaip gerai, kad mes gyvenam tokiais laisvės laikais. Gal ir nemokantys tą laisvę branginti, bet mes bent jau turime galimybę rinktis. Kad ir galimybę skaityti, nebijant rankų nukirtimo. Nes ant ko paskui tepsi rankų kremą (ne deficitinį)?

K am b arys 1984- ieji, Josef Fritzl paprašo dukters Elizabet pagalbos rūsyje. Durys buvo paskutinė detalė, reikalinga kameros užbaigimui.

Kai viskas buvo sumontuota, Elizabet ant veido pajuto eterio prisigėrusį rankšluostį.

Kai ji prarado sąmonę, tėvas įstūmė ją į kamerą ir užtrenkė duris iš kitos pusės. Praėjus mėnesiui po Elizabet dingimo, tėvas pristato policijai laišką, kuriame ji teigia neva pavargo nuo gyvenimo su savo šeima, paprašė jos neieškoti arba ji paliks šalį. Taip prasidėjo ilgi Elizabet įkalinimo metai. 24 nelaisvės metai. Kas tris dienas ją aplankydavo tėvas, atnešdavo maisto, kitų reikalingų daiktų ir prievartaudavo savo dukrą prieš jos valią.

Per šį laikotarpį Elizabet pagimdė septynis vaikus. Vienas mirė vos gimęs, trys gyveno kartu mama rūsyje, likusius tris augino jų tėvas/senelis. Socialiniams darbuotojams paaiškinęs, kad šie vaikai tiesiog atsirado ant jo namų slenksčio ir jis pasiryžęs juos išauginti. 2008 metais, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, visa tiesa išaiškėja. Kai Elizabet buvo išlaisvinta, vyriausiai jos dukrai buvo 19 metų. Josef, teismo sprendimu, įkalinamas iki gyvos galvos.

Tai ką dabar perskaitėte, nėra fantastinės ar siaubo knygos siužetas. Vardai ir įvykiai neišgalvoti. Visa tai tikra istorija nutikusi tikrai Elizabet ir tikriems jos vaikams. Istorija,

kurią perskaičiusi E. Donoghue nusprendė parašyti knygą "Kambarys". Knyga iš karto tapo pasauliniu bestseleriu, pateko į trumpąjį Booker'io premijos sąrašą ir vos nelaimėjo "Orange prize" premijos (ją aplenkė "Tigro žmona" autorė).

Teko skaityti kitų šalių skaitytojų atsiliepimus. Vertinantys šią knygą neigiamai, argumentavo, jog autorė pasinaudojo šia istorija, tiesiog aprašė tikrus įvykius. Aš su tuo nesutikčiau. Mano nuomone, šia tema jau seniai turėjo kas nors pasinaudoti ir aprašyti. Kad tai kaip tik labai gera medžiaga knygai.

Knygoje istorija pasakojama penkiamečio Džeko akimis. Kambarys - visas jo pasaulis, kuriame jis gimė, žaidė, mokėsi ir gyveno kartu su Ma. Naktimis jis slepiasi spintoje, iš kiaušinių lukštų konstruoja gyvatę, sekmadieniais džiaugiasi Senojo Niko atneštais skanėstais. Nuo Niko malonės priklauso ir gaunamų produktų kiekis, o už bausmę kelias dienas jis gali išjungti ir elektrą. Mama nuolat stengiasi, kad Džeko gyvenimas būtų kuo normalesnis, bet ji suvokia, kad laikui bėgant ir vaikui augant, paaiškinti tokį gyvenimą, bus vis sunkiau. O viltis pabėgti, per tiek įkalinimo metų, vis dar neišblėsusi.

Jeigu visa ši istorija būtų pasakojama suaugusio žmogaus akimis, tikiu, ji skambėtų dar žiauriau ir baisiau. Negali nesižavėti mamos išradingumu, sukurto mažo pasaulėlio iš minimaliai turimų daiktų, jos tvirtumu ir kantrybe.

puslapis 57

Emma Donoghue

Ką skaityti?

F lo b ero p a p ū ga Julian Barnes

M a d o s p r i e š p i e č i a i

"Knygos daromos kitaip nei vaikai: jos statomos kaip piramidės. Iš pradžių ilgai ir išsamiai apmąstomas jų planas, paskui vienas ant kito kraunami didžiuliai akmens luitai." Žinot, kai kurioms knygoms laiko sąvoka tikrai negalioja. Ši knyga parašyta ir išleista 1984 metais, nors skaitant susidaro įspūdis, jog tai šių dienų kūrinys.

Rašytojai man visada atrodė nemirtingi, šiek tiek sudievinti, išskirtiniai žmonės su savitu mąstymu. Tą nemirtingumą jie išsaugo palikdami savo kūrybos rezultatus ateitiems kartoms. Bet tik jų knygų man neužtenka! Mane domina jų asmeninio gyvenimo peripetijos, įkvėpimo mūzos.

Man norisi aplankyti jų muziejus, nusifotografuoti prie varinės skulptūros, paskaityti žmonai ar meilužei rašytus laiškus. Bet ar žmogus, parašęs knygą, turi pats būti kaip atversta knyga?

"Mums reikia jo išvaizdos, veido, parašo (...), drabužio skiautelės ir plaukų sruogos.

Kas verčia mus įžūliai gvieštis relikvijų?

Ar netikime, kad gana autoriaus žodžių?

Ar kūrėjo gyvenimo liekanos atskleidžia mums kokią nors dar nežinomą tiesą" - tokie klausimai kyla ir Džefriui Breitveitui.

Knygos pasakotojui, į pensiją išėjusiam gydytojui, G. Flobero gyvenimo ir kūrybos gerbėjui ir gynėjui.

Didelis dėmesys teikiamas žymiausiai jo knygai "Ponia Bovari" ir jos kritikai. "Leiskite jums pasakyti, kodėl nekenčiu kritikų" - Džefris, kaip aršiausias liūtas, stoja ginti Flobero. Ir ne dėl to, kad jie yra "nevykę kūrėjai, ir ne todėl, kad jie iš prigimties niurgzliai, pavyduoliai ir tuščiagarbiai (...)".

Nekęsti jų galima ir dėl vieno parašyto sakinio: "Kurdamas savo personažus Floberas neaprašinėja jų išorės kaip Balzakas. Tiesą sakant, jų išvaizdai jis skiria ne tiek daug dėmesio, kad vienoje vietoje jo Emos akys rudos (14), kitoje - gilios juodos (15), o dar kitoje - mėlynos (16)".

Klystate, jeigu manote, jog prieš skaitant šią knygą, Jums būtina perskaityti "Ponia Bovari". Jeigu to ir nepadarėte (kaip aš), tai po šios knygos, Jūs tikrai užsimanysite ją perskaityti (kaip ir aš).

Kodėl būtent papūga? G. Floberas kartą iš muziejaus pasiskolino papūgą ir ją aprašė savo knygoje "Naivi širdis". Pavadino ją Lulu. Kruasė muziejus, kuriame buvo eksponuojami Flobero asmeniniai daiktai, nuvyko į Gamtotyros muziejų ir pareiškė, kad nori susigrąžinti Flobero papūgą. Direktorius juos nuvedė į saugyklą, atidarė duris, o ten - penkiasdešimt papūgų. Ką jie darė?

"Atsinešė Naivią širdį ir perskaitė Lulu aprašymą", o tada "išsirinko papūgą, kuri buvo panašiausia į Flobero aprašytąją". Tokia pati

situacija pasikartojo ir po keturiasdešimties metų, kai muziejų pradėjo kurti Hotel-Dieu. Taip atsirado dvi papūgos.

O kuri iš tikrųjų įkvėpė Floberą parašyti savo kūrinį? Kuri papūga yra originalas? Galbūt nei viena?

"Flobero papūga" - gana netradicinis ir daugiasluoksnis romanas. Atskleidžiantis to meto rašytojų gyvenimą, literatūros kritiką ir kritikus, kūrybos kančias ir jos pasekmes. Prisiminkime, jog už romaną "Ponia Bovari" autorius buvo netgi teisiamas, o knyga kurį laiką - uždrausta.

Aš jau seniai skaičiau tokį banguotą romaną. 5 puslapiai neįdomūs, nuo kitų 4 negali atsitraukti. 3 puslapius žiovauji ir nori mesti šalin, 5 vėl taip įtraukia, kad leki internete tikrinti perskaitytus faktus. Man tikrai reikėjo įdėti valios pastangų, kad ją užbaigčiau. Kartais, skaitydama, garsiai net ištardavau: "Ną ką jūs tokio gero šioje knygoje randat?!".

Kai šiandien perskaičiau knygų žiurkių atsiliepimą, jog neįveikė šios knygos, man tikrai palengvėjo. Pagalvojau, gal nesu tokia beviltiška skaitytoja, vienintelė kuriai ši knyga nesiskaitė kaip per sviestą. Bet tikrai labai džiaugiuosi, jog ją perskaičiau. Turi ji gerų perliukų, žavios ironijos ir šmaikštumo. Skaitant turėkit pieštuką po ranką, nes pasibrauksit ne vieną citatą.

Aš jaučiuosi kaip išgimdžiusi šią knygą ir padariusi žygdarbį Lietuvai. Mano nuomone, ji skirta gana siauram ratui ir patiks tikrai ne kiekvienam skaitytojui.

Bet skaityti, o svarbiausia užbaigti, tikrai verta.

puslapis 59

Knyga sudaryta iš atskirų skyrių, kuriuose Džefris skaitytojams atskleidžia G. Flobero kūrybos detales, pateikia gyvenimo chronologiją, cituoja rašytojo laiškus, dienoraščio fragmentus ir pateikia net savo nuvalkiotų tiesų žodyną.

S PO R T U O K I R M Y L Ė K BA R S E LO N Ą //

F o t o gra f IJO S / FFakers (Eglė Jociū tė, Iev a Markev iči ū t ė) S t i l i U S / Is is Rod rigu ez Lopez R ū ba i be i aksesuara i / Zara, Top Shop, Oysho M ake u p / A n a Gu irad o Men d ieta M o d e l i s / Tin a Jin

M a d o s p r i e š p i e č i a i

p u s l a p i s 7 2 I N TRI G A

M an o mama – mano tvirtovė

Nuostabu rytais nubusti pagaliau jau savo namuose! Čia pro didžiulius langus, siekiančius jaukias, prieš keletą mėnesių tamsiu parketu išklotas grindis, stebiu lėtai auštantį rytą – plokščią auksinę monetą primenantis saulės skritulys tingiai kyla aukštyn.

Užsisvajojusi mėgaujuosi prie švaraus, ką tik gaivaus dušo palepinto kūno prigludusio naktinio apsiausto šiluma, klausausi žvirblių, patrakusiai klegančių prie lesyklėlės – nuplikusiuose krūmuose jie malasi kaip nerimastingas debesis.

Kitame apvaliame lange, nukreiptame į didžiulę vis dar netvarkingą sodo pievą, galiu stebėti devynis kaimynystėje gyvenančius povus. Jie mėgsta mūsų susigulėjusią žolę, kurią tinkamai patrumpinsime jau vėliau.

Kai į vieną pusmetį sugriūva kraustymasis į užmiesčio namą ir kūdikio laukimas, visko suspėti tiesiog neįmanoma, nors, kai pagalvoju, jau ne tiek daug trūksta iki visiškos tvarkos. Dievaži, kai tikrai stengies, pasirodo, gali nuveikti galybę darbų net su pūpsančiu pilvu.

Kai pagaliau turi tas palaimingas keletą minučių su karšta kava, kai žvaliu žvilgsiu spoksai į romantišką priemiesčio tolį, po to

verti mados žurnalo ar atsitiktinio romano puslapį, nejučia susimąstai – kam turi būti dėkinga, kad šiąnakt saldžiai miegojai apsikabinusi savo mylimąjį judviejų miegamajame.

Kas tuo metu čiūčiavo tavo naujagimį, kai tu pagaliau padėjai galvą ant pagalvės. Juk jau porą mėnesių apie ją nė negalvojai, kam ji, juk nežinai, kada pabusi – už penkių minučių ar trijų valandų…

Už šią laikiną oazę esu dėkinga Mamai, kuri vienintelė dabar lepina savo globa ir apgaubia beprotiška meile ne tik brangiausią angelėlį, bet ir mane pačią. Tada būnu ne tik aplink mažylį ir namus nepailstamai zujanti susivėlusi maža bitė, o vėl trumpam pasijuntu savimi – ankstų rytą nueinu į dušą, atidžiai pamasažuoju odą šveitikliu, po tekančiu vandeniu stoviu kur kas ilgiau nei tris minutes, išsiplaunu galvą, pasikvėpinu netvarkingai krentančias dar drėgnas sruogas mėgstamais kvepalais, kad iš visos širdies sau priminčiau – šią akimirką aš laiminga moteris.

puslapis 73

Anželika Liauškaitė, specialiai „Mados priešpiečiams“

I N TRI G A p u s l a p i s 74 M a d o s p r i e š p i e č i a i

Mano mama – mano tvirtovė, o gal geriau skambėtų stiprybė... Mama, mes su tavimi niekada nebuvome geriausios draugės ir aš tau niekada nepasakojau savo paslapčių. Šiandien manau, jog be reikalo tavimi nepasitikėjau.

Kodėl kažkada nesupratome, kokios iš tiesų esame viena kitai artimos? Skubėjau palikti namus, išvykti į Vilnių, universitete ir naujame darbe susirasti įdomių draugų, pabėgti nuo nelaimingos meilės, susikurti naują stilių, atrasti įkvepiančią aplinką ir sau įrodyti, jog galiu pasiekti savo svajonę. Ir niekas negali nubrėžti mano galimybių ribų ar nurodyti, kiek esu verta. Aš ne prekė, nors kartais mes, žmonės, taip pasijaučiame, kai mums nustato kainą, t. y. atlyginimą, ir paaiškina pareigas. Tampame įsprausti į rėmus ir kaip buhalterių skaičiukai kiekvienas nuo šiol turime atskirą langelį, nuo kurio nevalia per toli pabėgti, nebent vasaros atostogų. Keista, bet labai dažnai tuomet jaučiausi vieniša ir siaubingai pasiilgdavau gūsingo ir nenuspėjamo Klaipėdos pajūrio.

Bet dar labiau pasiilgdavau mamos, tiesiog jos buvimo šalia. Niekada jai apie tai neprisipažinau, nes norėjau pasakoti tik įdomias ir smagias istorijas. Norėjau, jog mano pateikiama laisvė žavėtų, kad atrodyčiau stipri ir nepriklausoma…

Mano šeima taip pat stengėsi, jog man nieko netrūktų. Jie norėjo manimi didžiuotis ne mažiau nei aš pati. Tačiau mes niekada apie tai nekalbėdavome, tiesiog tyliai pusryčiaudavome prie vieno stalo. Visi žinojo, jog nemėgstu kalbėti ryte – gerdama kavą aš vis dar budindavausi ir stengdavausi ištrūkti iš savo sapnų nuotaikų. O vėliau pokalbiams tiesiog nelikdavo laiko – per pietus išbėgdavau susitikti su bičiuliais, grįžusi apsiaudavau sportbačius ir vikriai apsukdavau ratą aplink senuosius rajono tvenkinius, žiemą vaikų dievinamą kalną, vidurinę mokyklą, o vakare vėl lėkdavau pasimatyti vis su kitais draugais…

Mama tik stebėjo mane, o aš stebėjau ją.

Stebiu ją nuo vaikystės, prisimenu kaip įkyriai sėdėdavau jai priešais nenuleisdama akių, kai iš plaukų traukdavo karštus plaukų suktukus, kai iš kosmetinės imdavo vis kitą šešėlį ar lūpų dažus. Ji mane visada apkerėdavo savo grožiu, todėl nenuostabu, kodėl taip skubėjau suaugti.

Mama, tu taip laukei, kada tapsiu mama.

Ir štai lyg pagal planą – trisdešimtmetis driokstelėjo su visais siurprizais ir permainomis. Dėkoju TAU ir VISO PASAULIO MAMOMS už rūpestį mumis, naujomis mamomis, kai to labiausiai trūksta. Už tai, kad leidžiate mums pamiegoti, nueiti į dušą, kruopščiai išsišukuoti plaukus, pasiruošti šiltą skrebutį ir pusvalandį tiesiog pasėdėti virtuvėje su savo mintimis. Mano namai niekada nebūtų tokie tvirti ir stiprūs be tavęs, mama.

puslapis 75 Fotografijos - Mark and Miglė photography Stilius bei makiažas - Miglė Cechanovičė Modelis - Gabija Simanavičiūtė „Baltic Model Managemen“

grožio dėsniai

A TO S TO G O S PAGA L S I M O NĄ

KELIAUTOJAMS GROŽIO PRIEMONĖS KOSMETINĖJE PRIVALU TURĖTI

Kelionės. Žodis, dėl kurio galiu kalnus nuversti. Pamenu, kai pirkau traukinio bilietą porai savaičių į Skandinavijos šalis. Tada dar neturėjau keliautojos įgūdžių ir patirties. Į didžiulę 60 l kuprinę susidėjau absoliučiai visą savo gyvenimą. Daugelio daiktų, kaip paaiškėjo vėliau, nė neprireikė. Dabar keliauju tik su rankiniu bagažu ir džiaugiuosi, jog išmokau atsirinkti tai, kas būtina.

Turbūt kyla klausimas, kodėl grožio skiltyje rašau apie keliones? Nes mes – moterys ir nesvarbu, keliaujame mes savaitei ar pusei metų, kosmetinėje visada bus grožio priemonių, be kurių mes nė žingsnio. Kaip minėjau, pati kadaise nuo grožio lentynos viską sušluodavau į gigantišką kuprinę, nes maža ką – gal prireiks pusės litro šampūno, tiek pat kondicionieriaus, kūno kremo ir pan.

Taigi turiu patirties ir galiu patarti, kurioms grožio priemonėms kosmetinėje visada turi būti vietos, o kurioms ne. Beje, daugiau keliaudamas pasigendi dalykų, apie kuriuos prieš kelionę nė nepagalvojai.

Aišku, grožio priemonių turinys priklausys nuo to, kur keliaujate, – į šaltas ar šiltas šalis. Esu šilumos mėgėja ir šį straipsnį rašau sėdėdama po palme, sumerkusi kojas į smėlį, tad pakalbėsiu apie privalomą kosmetinės turinį keliaujant į tropines šalis.

Kai išgirstu žodį tropikai, užsimerkiu ir matau krištolinį vandenį, nuo beprotiško karščio įkaitusį purų smėlį, žydrą horizontą ir begėdiškai įdegusį kūną.

Visos norime to svaiginančio įdegio!

Jei keliaujate su dideliu bagažu, matyt, įsimesite ne vieną buteliuką įdegio kremo, o jei tik su rankiniu – bėdelė. Dažniausiai šių kremų talpa viršija 100 ml.

Aš neperpylinėjau kremų į mažesnes talpyklas, nusprendžiau – nusipirksiu oro uoste ar bet kur Filipinuose. Labai po to juokiausi, nes, pasirodo, Azijoje daugiau apsauginių balinančių kremų nei įdegio. Žmonės čia nori būti balti it pienas, o mes atvirkščiai! Nepameluosiu, įdegio aliejaus radome tik antrą atostogų savaitę:) Tad verta žinoti, jog čia ši priemonė – deficitas.

puslapis 77

TRUMPAS GIDAS

grožio dėsniai

Patarimai keliauto joms su rankiniu bagažu .

Drėkinamasis veido kremas, lengvos tekstūros, neriebus, nes ir taip veidas blizga nuo drėgmės ir karščio. Idealu, jei tas pats kremas tinka ir paakių zonai. Kuo mažiau svorio, tuo geriau! *

M a d o s p r i e š p i e č i a i

p u s l a p i s 7 8

Į kosmetinę keliauja:

Tušas – greitasis gelbėtojas. Jei nori lengvai pabrėžti akių gilumą. Plius – neužima daug vietos! *

* Jei negali gyventi be veido maskuojamųjų priemonių, įsimesk kompaktinę pudrą su spf ar be.

Skysta pudra dar labiau blizgins odą. Be to, juk atostogos – geriausia visai nenaudoti maskuojamųjų priemonių. Duok ir odai atostogų. Saulės ir vandens nugairinta švari oda man gražiausia. * Lūpų balzamas su spf 15, tokios apsaugos užtenka, kad lūpos išliktų drėgnos ir apsaugotos nuo saulės.

* Nagų dildė ar nagų kirptukas kelionėse įgauną neįkainojamą vertę:) * Skustuvas, kad tepti įdegio kremą visad būtų malonu. * Drėgnos servetėlės – kelionės pradžioje tikra atgaiva tarp ilgų skrydžių. * Dantų šepetėlis ir maža tūtelė dantų pastos. * Higienos priemonės taip pat randa vietos kosmetinėje

puslapis 79

Regis, čia būtiniausias turinys! Stebėtinai mažai daiktų! Tačiau jų užtenka, kad jaustumėtės gerai.

Kas ne visai būtina ir ką gali įsigyti jau vietoje: * Šampūnas ir plaukų balzamas – nusipirksi be rūpesčių. * Veido ar kūno kremai su SPF apsauga.

Tropikuose ko jau ko, o šių priemonių tikrai netrūksta. Gal paieškos šiek tiek užtruks, kol rasi be balinamojo efekto! :) * Veido šveitiklis nereikalingas! Saulė ir sūrus vanduo puikiai jį atstos. * Drėkinamojo kūno kremo iš namų imti neverta. Prisipažinsiu, jo paieškos taip pat užtruko. Dažniausiai salose jis pardavinėjamas mažais kiekiais. Ir guli lentynos apačioje – mistika:) bet galbūt tai būdinga tik salose.

* Ausų krapštukai – cha cha! Prisikroviau jų lygiai toną – nepanaudojau nė vieno!

Vanduo čia gerai praskalauja ausis. * Kremas po saulės vonių. Aloe vera želė čia tikrai rasi kiekvienoje parduotuvėje. O dar geriau – užsisakyk masažą su alavijais, tikrai greit numalšina odos peršėjimą ir nuraminą ją.

Regis, savo norėtas mintis ir patarimus išdėsčiau! Tikiuosi, pagelbės ruošiantis į karštas atostogas. Jei turite ką papildyti, rašykite man simona.muzaite@gmail.com Visada malonu skaityti ir išgirsti kitų keliautojų nuomones ir patarimus.

Ech. Keliauju mėgautis vitaminu D!:) Smėlėti linkėjimai, Simona

d eser tas p u s l a p i s 8 0 M a d o s p r i e š p i e č i a i

L en g vaatletė A irinė P al š ytė : „ E su i n d i v i d ua l i s t ė , t a d k o man d i n i s s p o r t as nebuv o p r i e š i r d i es “ Olimpietė lengvaatletė, daugkartinė Lietuvos šuolių į aukštį čempionė ir įvairių tarptautinių čempionatų bei varžybų prizininkė – taip būtų galima pristatyti Airinę Palšytę. Ši jauna moteris gali pasigirti įspūdingais laimėjimais sporte, tačiau ne ką mažiau pripažinimų ji sulaukia dėl savo išvaizdos – neseniai Airinė net tapo prekinio ženklo „AiMi“ kolekcijos veidu. Beje, ir mada 186 centimetrų ilgakojei, lieknai kaunietei, kaip ir kiekvienai moteriai, nėra svetima.

puslapis 81 Fotografė- Eglė Juozaitytė

d eser tas p u s l a p i s 8 2 M a d o s p r i e š p i e č i a i

> Airine, ar prisimeni savo pirmąją akistatą su sportu – kada tai įvyko ir kokios jos būta?

Sportas mane lydėjo nuo vaikystės.

Niekam nėra paslaptis, kad mano tėtis (Aurimas Palšis – aut. pastaba) – buvęs profesionalus krepšininkas, žaidęs geriausiuose Lietuvos klubuose ir užsienyje. Taigi galima buvo numanyti, kad anksčiau ar vėliau ir pati įsitrauksiu į sportą.

Pirmieji mano žingsniai į sportą buvo žengti dar mokykloje: turėjau nuostabią kūno kultūros mokytoją – krepšininko Martyno Pociaus mamą. Ji mane visuomet skatino išbandyti vieną ar kitą sporto šaką, įžvelgė mano gabumus ir kviesdavo varžytis įvairiose rungtyse.

Jos dėka gana anksti pradėjau lankyti krepšinį, o dar vėliau atsidūriau ten, kur esu iki šiol – lengvojoje atletikoje.

Nors sekėsi viskas, ko ėmiausi: lankiau baletą, grojau pianinu ir dainavau chore, o vėliau išbandžiau ne vieną sporto šaką, lengvoji atletika pasirodė priimtiniausia dėl tam tikrų mano fizinių ir charakterio savybių. Esu individualistė, tad komandinės sporto šakos nebuvo prie širdies. > Ar visada norėjai būti sportininkė, galbūt buvo kitokių minčių?

Vaikystėje niekuomet negalvojau, kad būsiu sportininkė. Man patiko ir šokti, ir dainuoti, ir piešti, o savo pradinių klasių pažymių knygelėje prie skilties „kuo norėčiau būti užaugusi“ nupiešiau mergaitę su kryžiuku ant galvos, suprask, norėjau būti gydytoja (juokiasi).

Bet taip jau susiklostė, kad vis dėlto nepabėgau nuo sporto, nes visi aplinkiniai įžvelgė mano gabumus ir tinkamus genus. Tad labai nesipriešindama ėmiausi to, kas man buvo siūloma.

> Lietuva – krepšinio šalis, o tavo tėtis – profesionalus krepšininkas. Kokia buvo tavo vaikystė, juk augai kitokioje aplinkoje nei tavo bendraamžiai?

Augti sportininkų apsuptyje buvo smagu.

Aišku, ne viskas taip gražu, kaip daugelis įsivaizduoja: tėtis daug žaidė ir jo dažnai nebūdavo. Tai nėra labai lengva. Buvo tokių etapų, kuomet tėčio nematydavau mėnesiais, tad su broliu augome auklėjami mamos. Nepaisant to, vaikystės prisiminimuose išlikę tik gražiausi momentai, susiję su sportine veikla. Tai tėčio varžybos ir įvairūs susitikimai su kitais žymiais to meto sportininkais, treniruotės, kuomet su broliu maldavomės krepšinio aikštelėje ar kitose sporto arenose, aktyvios vasaros atostogos prie jūros ir įvairūs užsiėmimai, lavinantys tiek mano, tiek brolio sportiškumą.

Vaikystės potyriai formavo mano supratimą apie sportą, iš arti pamačiau, kaip veikia šis pasaulis. Aišku, kuomet pati įsisukau ir pasidaviau tam ritmui, viską įvertinau jau kiek kitaip: tiek treniruotes, tiek rėžimą, tiek visas su sportu susijusias keliones. > Sportininkams visada gresia didesnė traumų rizika, jų gyvenimo tempas yra beprotiškas, be to, nuolatinės kelionės, treniruotės… Sudėtinga tokį gyvenimą susieti su kitu žmogumi. Ar nesigailėjai pasirinkusi sportininkės kelią?

Sportuoju nuo dešimties, tad sporte jau beveik 14 metų. Profesionaliai sportuoju,

Žmonės mėgsta skųstis, kaip juos vargina darbas. Taip, išties būna sunkių momentų, kai norisi viską mesti ir niekada nebegrįžti, tačiau nuryji tą kartėlį ir judi pirmyn. Kiekvienas pasirenkame savo kelią ir neturėtume juo skųstis, o jei užsiėmimas ar darbas kelia daugiau pasipiktinimo nei pasitenkinimo, matyt, reikia kažką keisti. Aš savo pasirinkimu džiaugiuosi ir kol kas mano darbas man yra daugiau hobis bei mėgstama veikla nei alinantis užsiėmimas. > Prie tavo vardo puikuojasi ne vienas įspūdingas titulas, tačiau medalis nėra lygus medaliui. Jei reikėtų įvardyti įsimintiniausią momentą savo sportininkės karjeroje, kas tai būtų?

Pirma mintis, išgirdus šį klausimą, – 2012ųjų Londono olimpinės žaidynės, kai būdama jauniausia šuolininkė tos dienos varžybų finale su kitomis sportininkėmis įžengiau į

A irinė Pal š y tė

stadioną ir nė nenujaučiau, kaip pasibaigs mano (tuomet svarbiausio gyvenimo starto) varžybos.

Puikiai prisimenu visas mane užplūdusias emocijas, daugiatūkstantinės minios ovacijas, tą jausmą, kuomet akimis neaprėpiama žmonių jūra mane stebi, o aš – tarp pasaulio šuolininkių į aukštį elito. Tai tikriausiai niekada neišblės mano atmintyje. > Airine, pakalbėkime mergaitiškomis temomis – mada sporte tapo gana svarbiu elementu, ką manai apie šį reiškinį? Galbūt tai per daug išpūstas reikalas?

Mada sporte visuomet buvo svarbi, konkurencija ypač jaučiama tarp pagrindinių vienos ar kitos sporto šakos prekių ženklų. Pavyzdžiui, lengvojoje atletikoje „Nike“ nuolat konkuruoja su „Adidas“. Sportininkai turi sutartis su tam tikru prekių ženklu ir varžybose privalo dėvėti tik to gamintojo tam sezonui sukurtą aprangą. Ji kiekvienais metais vis keičia spalvas, raštus, modelius ir kt.

Sportininkams šis reiškinys yra tapęs norma, net stadione gali lengvai pasakyti, kuris atletas atstovauja vienam ar kitam prekių ženklui. Man asmeniškai smagu būti „Nike“ šeimos dalimi ir reprezentuoti šį ženklą. Džiaugiuosi jų kuriamais modeliais, spalvų deriniais ir visuomet varžybose su jų aprangomis jaučiuosi gražiai.

puslapis 83

t. y. gyvenu iš sporto, nuo 16-os ir kol kas dėl nieko nesigailiu. Taip, tai yra beprotiškai sunku – dažnai esu toli nuo artimųjų ir draugų, vargina traumos, organizme paliekančios negrįžtamų pėdsakų, gyvenimo tempas išties labai greitas ir kartais nė nepastebiu, kaip pralekia vienas ar kitas mėnuo. Bet dabar vardiju tik neigiamas sportinio gyvenimo puses. O juk iš tikrųjų viskas nėra taip blogai. Mano, kaip sportininkės, kasdienė veikla sutampa su pomėgiais – tai padeda palaikyti gerą nuotaiką ir veda į priekį. Tikrai labai mėgstu keliones, susipažinti su šauniais naujais žmonėmis, apsilankyti vietose, kur dažnas niekada neturės progos nuvykti… Ir tai tik dalis to, ką aš su meile darau jau daugelį metų.

M a d o s p r i e ĹĄ p i e Ä? i a i

p u s l a p i s 8 4 d eser tas

> O kasdienis stilius skiriasi nuo skirtojo varžyboms?

Kasdienybėje rinkdamasi aprangą nesu linkusi būti itin ryški. Mėgstu pastelinius atspalvius, dievinu mėlyną spalvą ir visus jos tonus, taip pat mano aprangoje galima rasti nemažai pilkos, juodos, smėlio spalvos derinių ir tik vieną kitą ryškesnį drabužį – juk kartais norisi šiek tiek išsiskirti. Dažniausiai norėdama akcentų stengiuosi rinktis ryškesnius aksesuarus: rankines, delnines, papuošalus, o aprangą mėgstu ne tokią ryškią. > Tapai „AiMi“ 2015 metų pavasario/vasaros kolekcijos veidu, dalyvavai fotosesijoje. Matyti tave ne sportininkės amplua – kiek neįprasta.

Modelio darbas man yra labiau popamokinė veikla, tad smagu kartais nukreipti mintis nuo sporto ir prasiblaškyti kitoje aplinkoje.

Pasak kūrėjos Aidos Einorės, visiškai atitinku jos įsivaizdavimą apie „AiMi“ moterį: esu universali, ambicinga, visur lekianti, bet norinti gerai atrodyti bet kokioje aplinkoje.

> Esi išranki pirkėja, kuri kartais nebijo pakloti apvalią sumą už patinkančią rankinę ar batelių porą?

Esu iš tų žmonių, kurie ateina į parduotuvę, nužvelgia vitrinas ir, jei kažkas labai išskirtinio krentą į akis, nusiperka.

Nemėgstu knaisiotis po daiktų krūvas ir parduotuvių lentynose ieškoti lobio.

Jei daiktas man iš pirmo žvilgsnio nepatinka, tikrai nesistengiu jame įžvelgti teigiamų detalių. Tą patį taikau ir drabužiams, ir aksesuarams ar avalynei.

Jei kalbėsime apie kainą, manau, geras daiktas dažniausiai kainuos brangiai, tačiau ir tarnaus ilgiau nei visiškai pigi jo kopija. Mėgstu kokybę ir tam tikrą stilių, tad nebijau daiktui išleisti ir kelis šimtus eurų. Tai būna tikrai ne kas savaitę, tačiau kartais neišvengiu brangių ir išskirtinių pirkinių. Kažkada juokiausi, kad įsigijusi suknelę ar vardinį paltuką, bijodavau ne dėl kainos, o pasakyti mamai, kokią sumą pinigų už tą daiktą paklojau (juokiasi). > Esi stilinga mergina, daug keliauji, kokios šalies gyventojai tau atrodo stilingiausi?

Daug keliaudama stebiu įvairių žmonių stilių – stilingiausius mačiau Skandinavijoje, Prancūzijoje ir Italijoje. Iki šiol šių šalių niekas nenurungia.

puslapis 85

Sportininkui labai svarbus komfortas, tad sportinių aprangų gamintojai visuomet stengiasi tobulėti. Kiekvienais metais yra kuriami nauji sportinių, varžyboms skirtų ir laisvalaikio batelių modeliai, aprangos medžiaga atitinka naujausių technologijų reikalavimus. Kuriant produktą yra atsižvelgiama į vyraujančias spalvų madas ir drabužių kirpimus, tad laisvalaikio kolekcijose dažnai galima išvysti tokių aprangų, kurias mielai dėviu ne tik sportuodama, bet ir laisvalaikiu.

> Turi savo mėgstamus prekių ženklus ar dizainerius?

Labai mėgstu Aidos Einorės kuriamus drabužius, o jei reikėtų išvardinti savo mėgstamus prekių ženklus, tai tikriausiai būtų „Tommy Hilfiger“, „Diesel“, „Calvin Klein“, „Lacoste“ ir „Burberry“, nes jų kuriami drabužiai man puikiai tinka ir savo stiliumi yra labai artimi.

AKT U A L U M a d o s p r i e š p i e č i a i

p u s l a p i s 8 6

A K T U A L U

Fotografė - Aura Šimkienė

L ivi D esi g n Kauno senamiestyje (Vilniaus g. 15), duris atvėrė jaukus, lietuviško prekės ženklo „Livi Design“ butikas. Drabužiai skirti mėgstančioms patogius, lengvai derinamus bei laisvalaikiui skirtus rūbus, kuriuose dominuoja minimalizmas, žemės spalvos ir natūralios medžiagos. Dizainerė L. Janušauskė kviečia visas moteris apsilankyti ir atrasti joms tinkantį pavasario derinį. www.livi.lt

Artaveniu - erdvė, tiems, kurie ieško kūrybinių sprendimų. Čia priimami užsakymai nuo sagės iki namų tekstilės interjero išpildymo.

Artaveniu bendradarbiauja su garsiomis kompanijomis tokiais kaip Christian Fischbacher , Decobel , Giardini ir kt. Siuva, siuvinėja, audžia , naudoja naujas spaudos technologijas. Pagal individualius užsakymus yra galimybė išausti audinius skirtus visai namų aplinkai. Tokias galimybes atvėrė bendradarbiavimas su italų menininke , dizainere AnnaMaria Alois . Artaveniu džiaugiasi atstovaudami Dr.Vranjes namų kvapų pasaulį . Taip naujiena - nuostabi produkcija BadeFee - tai SPA namuose . Širdžiai ir sielai, aukštos kokybės, nepriekaištingos išvaizdos su meile žmonėms pagaminta „skani" produkcija.

Užsukite: https://www.facebook.com/Artaveniu-185560168124106/

puslapis 87

A rtaveniu

n a uj i e n o s M a d o s p r i e š p i e č i a i

p u s l a p i s 8 8

N A U J I E N O S

„ Bur b erry ” l i e t aus i r v ė j o filosofija Sukurk tik tau skirtą lietpaltį savo „Burberry” lietpaltį. „Burberry” pristato galimybę pritaikyti monogramą garsiesiems „Made in England” lietpalčiams, o tai leis klientams savo drabužį papuošti net 3 siuvinėtais inicialais viena iš 15 siūlomų spalvų. Kol kas tai vienintelė galimybė suasmeninti „Burberry” lietpaltį. Drabužiai siuvinėjami ten pat, kur ir gaminami, – Didžiojoje Britanijoje, Castleford gyvenvietėje, Anglijos šiaurėje.

Lietpaltis reprezentuoja tradicinį ir laikui nepavaldų britišką stilių, jis sukurtas apsaugoti nuo lietaus ir vėjo. Lietpalčiai per daugiau nei 100 savo istorijos metų ne tik pakito, bet ir tapo šiuolaikinės aprangos ikona. Medžiaga, svarbiausia lietpalčio dalis, – gabardino audinys, kurį 1879 metais išrado pats Thomas Burberry.

Jis ypatingas tuo, kad visiškai pakeitė suvokimą apie lietui ir vėjui atsparius drabužius.

juoda juoda Niekada nepamirškime jausti! Tokiu šūkiu pavasarį pasitinka „Juoda Juoda“ papuošalai. Sukurti iš emocijų, žavingų akimirkų, įkvėpti skirtingų pojūčių. Kiekvienas papuošalas vis kitoks – jo detalėse gyvena itališka, prancūziška ar mūsų krašto dvasia. Kruopščiai atrinkti Balio salos perlai tiesiog stulbina savo grožiu. Svarbiausia nepamiršti jausti. Visur ir visada!!! https://www.facebook.com/Juoda-juoda-442711859269525/?fref=ts

. . . la b iausiai žmones g undo g rožis ( Pau l o Coelho)

creme.lt pristato išskirtinius aukštos kokybės „Alona Shechter“ (kompanijos iš Izraelio) produktus, skirtus veido, kūno bei plaukų priežiūrai. Šių produktų unikalumas – itin didelė prabangių aktyviųjų sudedamųjų dalių koncentracija. „Beautyli“ dieninis veido kremas – ypatingas Negyvosios jūros mineralų ir gydomųjų žolelių derinys, kad oda atrodytų jaunesnė, labiau švytinti ir švelnesnė. Intensyviai drėkina.

Vitamininis veido aliejus – lėtina senėjimo procesą ir taip dramatiškai sumažina raukšlių formavimąsi. „Achillea” prausiklis – bemuilė priemonė su kraujažolėmis nepriekaištingai valo ir dezinfekuoja odą. Atveria poras ir taip užtikrina geresnį kito gaminio skverbimąsi į odą. Įsigyti „Alona Shechter“ produktų galite www.creme.lt

puslapis 91

K o l ek c i j a / Po s i t i ve fas h i o n

f OTO G R A FIJO S / Gi e dr i us Bubliau skas Photography A ksesuara i , ava l y n ė / Aldo , H&M S t i l i U S / E v a l d a s Va l a n t i e j u s M o d e l i A I / Gret a i r Pauli na Mod ilin a mod el man ag ement M ake u p & H A I R / Make up by Emma

puslapis 93

DRAUGYSTĖ //

puslapis 95

U ž v i e t as d ė ko j ame / HOF viešbučiui bei Rhodos restoranui

M a d o s p r i e š p i e č i a i

p u s l a p i s 9 6

/ / S I M O N O S B U R B A ITĖ S A K I M I R K O S

M a d o s p r i e šp i e č i a i

puslapis 97

Fotografas - Artiom Pav MakiaĹžas - Darija Eden Stilius - Kamile BukauskaitÄ—

Iš p i r m ų l ū p ų M a d o s p r i e š p i e č i a i

p u s l a p i s 9 8

Švarus organizmas = puiki išvaizda, o svarbiausia gera sveikata Aš mėgstu tokias „švarias” dienas, nes išsivalius organizmą padailėja ne tik kūno linijos, bet ir mano nuotaika tampa giedresnė, mintys šviesesnės!

Nepamirškite, mūsų organizmas labai protingas, nors mums patiems dažnai pritrūksta proto jo neteršti.

Ir šios nuotraukos su saldumynais tik pokštas (tiesiog labai tiko šiai mano temai). Atsimenu, po fotosesijos stilistė tarė: „O dabar galime viską valgyti!”

Ir žinote, kas nutiko? Aš išsitraukiau iš savo pietų krepšelio (kurį beveik visada turiu su savimi) juodųjų ryžių porciją ir suvalgiau dar skaniau, nei būčiau suvalgiusi visus tuos keksiukus ir saldainius.

Kad ir kiek kenksmingų medžiagų privalgome ar prigeriame, organizmas visaip stengiasi tas blogybes nustumti kuo toliau nuo gyvybiškai svarbių organų, na, pavyzdžiui širdies ar smegenų.

Tada toksinai paprastai patogiai įsitaiso riebaliniame audinyje. Žinoma, juos šalinti padeda ir tam skirti organai, tačiau, kai apkrova yra per didelė, vyrams auga pilvas, moterims – klubai (ko mes beveik visos labiausiai ir bijome).

O kalbant apie sveikatą, kai atsiranda toksinų perteklius, ima formuotis tulžies pūslės akmenys, kenčia inkstai, kraujyje padaugėja cholesterolio, silpnėja imuninė sistema, lėtėja medžiagų apykaita ir darosi visokie kitokie blogiai (atsiprašau, jei šiek tiek išgąsdinau, bet tai tiesa). Toksinai sutrikdo šarmų ir rūgščių pusiausvyrą organizme, o tai

nizmui lengviau pašalinti toksinus. Iškrovos dienų rūšių yra įvairiausių, apie jas tikrai galite rasti informacijos internete, svarbu pasirinkti tinkamiausią būtent sau.

Bent jau man labiausiai patinka grikių arba kopūstų sriubos/troškinio + kefyro (0,5 l per dieną) iškrovos diena. Kam įdomu, komentaruose parašykite, būtinai papasakosiu daugiau!

Be to, kad ir kokia kavos mėgėja būčiau, turiu pripažinti, jog kava taip pat rūgština organizmą, o žalioji arbata atvirkščiai – šarmina. Tad dažniau renkuosi arbatą, o ne kavą. Neapsigaukite ir per daug prakaituodami sporto salėje, nes pernelyg intensyvus sportas taip pat rūgština organizmą. Geriausia sportuoti saikingai, savo malonumui.

Informacijos daug, bet, tikiuosi, naudingos, tad linkiu padaryti savo išvadas. Ta iau žinokite, bet kokiu atveju mitybos įpročius reikėtų keisti pamažu, kad organizmas nepajustų streso.

Pavasarį pasitikime žvalesni, energingesni ir sveikesni! / Simona Burbaitė

puslapis 99

reiškia, kad pradedame jausti nuolatinį nuovargį, galvos skausmą, tampame irzlūs, mūsų oda nebe tokia skaisti. Kažkur tai jau matyta ir girdėta?

Tada turėtumėte žinoti, kad rūgštinę reakciją skatina mėsa, žuvis, kiaušiniai, saldumynai, ryžiai, miltiniai produktai, žemės riešutai, sūris, grietinėlė, uogos, konservuoti vaisiai, cukrus (toks pats saldus, kaip ir šios nuotraukos) ar cukrumi saldintos sultys, gaivieji gėrimai, pienas ir kt. O norėdami skatinti šarminę reakciją turėtume dažniau į savo maisto racioną įtraukti daržovių (net ir bulvių), prieskoninių žalumynų, vaisių, šviežiai spaustų sulčių (apie jas esu anksčiau rašiusi), avižinių dribsnių, rauginto pieno produktų (ypač išrūgų ir pasukų).

Puiki išeitis išvalyti organizmą – iškrovos dienos. Ir pavasaris tam puikus metas!

Sakyčiau, tai senas ir laiko patikrintas organizmo valymo būdas. Jei žmogus neturi rimtų sveikatos sutrikimų, kartą per savaitę galima paskirti tokiai dienai. Iškrovos dienos svarbiausias akcentas yra skysčiai. Reikėtų išgerti apie 2–3 l vandens (nors tokio kiekio aš paprastai tikrai neišgeriu, manau, per daug apkraučiau inkstus) arba žolelių arbatos. Tada orga-

M a d o s p r i e š p i e č i a i

p u s l a p i s 1 0 0 J IE M S

F o t o gra f i j o s / Mark an d Migle M o d e l i s / Kasparas Starin skas a p ranga / Liu cija Kv asyte m A K I A Ĺ˝ A S / Mu ah _ make u p an d hair K OL E K CIJ A / God s av e the pu n ks

puslapis 101

/ / G o d save t h e punks

M a d o s p r i e š p i e č i a i

p u s l a p i s 1 0 2 jiems

puslapis 103

M a d o s p r i e š p i e č i a i

p u s l a p i s 1 0 4 M a d o s p r i e šp i e č i a i

puslapis 105

M a d o s p r i e š p i e č i a i

p u s l a p i s 1 0 6 jiems

puslapis 107

M a d o s p r i e š p i e č i a i

p u s l a p i s 1 0 8 M a d o s p r i e šp i e č i a i

39,95 € Zara *

* 14,99 € Bershka

14,99 € Bershka *

puslapis 109

P rintai - nuo vaikiškų piešinių iki akcijų biržų skalių.

* 24,99€ H&M

* 9,99 € H&M

* 49,95 € Zara

* 39,95 € Zara

M a d o s p r i e š p i e č i a i

p u s l a p i s 1 1 0 M a d o s p r i e šp i e č i a i

39,95 € Zara *

* 12,99 € H&M 19,99 € H&M *

* 24,99 € H&M

puslapis 111

D ryžiai - spalvingi, artimi, nutolę ir reivuojantys.

* 9,99€ H&M

* 34,99 € H&M * 12,99 € Bershka

M a d o s p r i e š p i e č i a i

p u s l a p i s 1 1 2 tendencijos. jiems

14,99 € H&M * 24,99 € H&M * 9,99 € H&M *

* 65,99 € Toms

puslapis 113

K Ą P R I V A LO M , TĄ I R TU R I M

* 100 € Rains * 49,99 € H&M

* 35,99 € Pull and Bear

puslapis 115

/ / K olekcija M ė nu l i o va i ka i

Diana Paukštytė savo naujaja kolekcija „Mėnulio vaikai“ pasakoja apie Platono mitą ir laiko mašina nukelia keliais tūkstanmečiais atgal, kai žmonija buvo visai kitokia, nei ji yra dabar. Anot Platono, žmonės buvo trijų rūšių: vyiškos lyties - nusileidę iš saulės, moteriškos lyties, atėję iš žemės ir… Mėnulio vaikai. Šis mitas - tai simbolinė kolekcijos reikšmė, kuri simbolizuoja vis labiau nykstantį ir kaip socialinę normą suprantamą žmogaus lytiškumą, kuris įspraudžia jį į rėmus, suvaržo asmenybės laisvę, riboja laimę.

Daina Paukaštytė www.dainapaukstyte.com

F o t o gra f a S / Vaidas J okubauskas M o d e l i s / L aura Jaraminaitė

M Ä— nul i o va i k a i

puslapis 117

M a d o s p r i e ĹĄ p i e Ä? i a i

p u s l a p i s 1 1 8 M Ä— nul i o va i k a i

puslapis 119

g o mu r i o d ž i a ug s m a i p u s l a p i s 1 2 2 M a d o s p r i e š p i e č i a i

D A R ŽO V IŲ K A R A LI U S š para g as Minėdama dar vienos pabaigos pradžią ir vėl leidžiu sau nuodėmiauti. Esu linkusi vadovautis taisykle, jog tik švieži vietiniai bei sezoniniai produktai turi karaliauti virtuvėje. O bet tačiau.....

Maždaug prieš 4 000 metų šparagai kinų medicinoje pasirodė kaip lieknėjimo produktas, o prieš 2 000 metų juos pradėjo vartoti graikai ir romėnai. Pastarieji mėgaudamiesi šiuo delikatesu liko nustebinti šparagų kaip afrodiziakų poveikiu.

Lotyniškas šio augalo pavadinimas asparagus reiškia „atžala, ūglis“.

Keliaujant romėnams į šiaurę, ten išplito ir šparagų sodininkystė. Tačiau kaip gurmaniška daržovė šis augalas Europoje sėkmingai paplito tik 1600 metais. Marijos Antuanetės metai buvo ir šparagų metai, o karalius Liudvikas XIV buvo taip sužavėtas šia daržove, jog siekė padaryti taip, kad šparagais būtų galima mėgautis ištisus metus. 1804 metais kilo idėja šparagus konservuoti, o 19-ame šimtmetyje

šios daržovės paplito Naujajame pasaulyje ir iki šių užima garbingą vietą gurmanų virtuvėje. Į Lietuvą šparagus XVI amžiuje atvežė Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto motina Bona Sforca. Auginami jie buvo Sereikiškių parko daržuose, o vėliau paplito ir kitų Lietuvos didikų bei bajorų ūkiuose. Šparagai priklauso lelijinių augalų šeimai ir gali išgyventi daugelį metų. Žemės temperatūra jiems yra vienas svarbiausių rodiklių. Vidutiniškai ji turi būti apie 20 laipsnių, todėl vokiškai kalbančiose šalyse šparagų sezonas prasideda vėlyvą kovą arba ankstyvą balandį ir tęsiasi iki Joninių (birželio 24 d.).

g o mu r i o d ž i a ug s m a i p u s l a p i s 1 2 4 M a d o s p r i e š p i e č i a i

Žalieji ar baltieji šparagai?

Vis dažniau daugiau spalvų žvelgia iš šparagų krepšio: žalieji, su rožinėmis ir violetinėmis viršūnėlėmis ir net kartais pasirodantys purpurinės spalvos stiebai.

Skoningi Žalieji šparagai yra labiausiai paplitę ir pasižymi stipresniu skoniu. Kitaip nei baltieji šparagai, jie auga žemės paviršiuje, apšviesti saulės, todėl aromatingi, turintys vitaminų C, B1 ir B2 ir mineralų magnio, mangano bei karotino. Žalieji šparagai nereikalauja daug darbo – derliaus nuėmimo metu nupjaunami tik žemės paviršiuje kyšantys ūgliai. Žievelės nulupti nereikia, nebent nupjauti apačioje sumedėjusį kotuką.

Kilnūs Didžiausi šparagų mėgėjai vos gali sulaukti žiemos pabaigos ir aromatingų baltųjų šparagų pradžios. Derliaus nuėmimas reikalauja pirštų miklumo ir gabumo – juk tenka iš po žemės iškrapštyti baltuosius kotelius. Tik išlikę po žemėmis jie yra balti, o vos pasiekę saulės spindulius įgauna spalvą ir intensyvesnį aromatą. Šių šparagų žievelę reikia nuskusti, o pačias daržoves 5–6 min. pavirti gerai pasūdytame vandenyje, pagardintame šviežia citrina ir jos išspaustomis sultimis.

Rafinuoti Violetiniai arba purpuriniai šparagai – žaliųjų atmaina. Jie intensyvesnio skonio, su riešutų poskoniu, turi lengvo kartumo. Šių drūtgaliai yra kiek storesni nei žaliųjų ir turi storesnę žievelę. Tad violetinių šparagų apatinį trečdalį patartina skusti. Virti reikėtų ne ilgiau nei 3–4 min., nes kitaip jie taps žalios spalvos. Šparagai verdami stati, kad drūtgalius semtų vanduo, o viršūnėles kaitintų garai. Jos, beje, ir yra vertingiausia šios daržovės dalis.

Virimas trunka ne ilgiau nei drūtgaliai suminkštėja. Skonis labiausiai priklauso nuo to, kaip greitai ūgliai iš daržo pateko į puodą. Nupjautų ūglių skonis ir kvapas nuolat silpnėja. Skonis taip pat priklauso nuo to, kaip greitai šparagai augo. Lėtai augę ūgliai turi ryškų skonį, o greičiau augusios višūnėlės – lengvesnį. Laukiniai šparagai turi stipresnį aromatą ir skonį.

Kaip atpažinti, ar šparagai švieži?

• Viršūnėlė yra uždara, o drūtgalys stangrus, stiprus ir blizgantis.

• Įdūrus nagu, vieta išlieka sultinga ir šviesi.

• Švieži šparagai lūžta lengvai, jei juos vieną į kitą triname, švelniai gurgžda.

• Malonus gaivus kvapas, kai drūtgalius pjovimo vietoje lengvai suspaudžiame.

Kaip atpažinti pasenusius šparagus?

• Drūtgalys nėra tiesus, turi vingių ir įplyšimų.

• Pjūvio vieta išdžiuvusi, suglebusi ir pageltusi.

• Nemalonus rūgštelėjęs kvapas.

Gyvenant kalnuotoje Šveicarijoje, mažame Davoso miestelyje, nėra lengva prisiderinti prie daržovių sezoniškumo. Čia viskas užtrunka daug ilgiau arba tenka mėgautis tik atvežtiniais produktais.

Bet apie viską iš eilės... 2009 m. susikrovusi vyšninį lagaminą, su aplinkos apsaugos bakalaurės diplomu atvykau į Austriją, vedama svajonės tapti profesionalia virėja. Tada šparagus žinojau tik kaip gėles močiutės darže ir jokios meilės tam krūmui nejaučiau.

Tačiau jau pirmosios kulinarijos pamokos prasidėjo artimesne pažintimi būtent su šparagais – teko 20 kg baltųjų šparagų nuskusti vienam iš ruošiamų banketų Steigenberger viešbučio virtuvėje. Naujokui šis kiekis tikrai būtų ne juokas, bet tik ne man.

Su nuostata „kas nenužudo, tas padaro tik stipresnį“ įveikiau ne tik šparagų skutimo užduotį, bet ir įvairias virėjų olimpiadas Vienoje bei virėjų mokyklos egzaminą, kuriame buvau įvertinta geriausiais pažymiais.

/ Dalia Kasmočiūtė

puslapis 125

Mokyklos baigimo proga iš Lietuvos atvykusius draugus išdidžiai vaišinau kvepiančiais šparagais su olandišku padažu. Nors šparagų specialistai šias daržoves dėl ypatingo skonio derina tik su lengvais produktais, geriausiu atveju aplieja šlakeliu lydyto sviesto, aš nesidroviu juos pasiskaninti sočiuoju sviesto ir kiaušinių trynių plakiniu. Šparagai mane lydėjo ir atsisveikinant su legendinio viešbučio Imperial virtuve Vienoje bei brangia drauge Jūrate, su kuria dėl laiko stokos šparagais mėgavomės ketvirtą valandą ryto, po ilgai trukusių kraustymosi darbų. Taigi į plačiuosius kulinarijos vandenis iškeliavusi geriausia pasaulio jachta pavadinimu „Europa“, galėjau pažinti daugiau pasaulio daržovių skonių bei ypatybių.

Beje, grįžusi į Lietuvą savo nuostabai ir džiaugsmui turguje aptikau lietuviškų šparagų ir vėl juos gaminau laukdama naujojo kontrakto pradžios Šveicarijoje.

Dabar, jau atsisveikinusi su savo mylima Schatzalp viešbučio virtuve, vėl žengiu naujų galimybių ir potyrių keliu. Esu geriausiai Davose vertinamos viešbučio Seehof virtuvės ir Mišelino žvaigžde apdovanoto šefo pavaduotoja (Sous chef).

Gal tik sutapimas, kad visas tas pradžias ir pabaigas vainikuoju šparagais, nes tikriausiai su atbundančia gamta suspurda ir mano svajonės bei vis didesni troškimai. Šį kartą gana paprastai ir lengvai siūlau vėlyviems priešpiečiams – kepti kaušiniai su šparagų ir šoninės suktinukais, o pietums – antrekotas ant griliaus su šparagais ir pomidorėliais.

Svajokite, keiskitės, nebijokite, skanaukite ir džiaukitės!