Kontekstuali prabanga

Vie a: Vilnius, Lietu a

Archi ek ai: architektūros studija Pla zma

Projek o archi ek ai:

Plo as: ~ 300 m 2

Me ai: 2019 . ikulionis, . antelejeva

uotraukų autorius: orbert uka

Kokybiškos architektūros gyvenamieji namai prestižiniuose miesto rajonuose architektų studijai Plazma nėra naujiena. Neseniai pasaulį išvydo dar viena stipri jų idėjos realizacija. Turniškių ir Valakampių sandūroje pastatytas milgų namas yra kompaktiškas, monumentalios, tačiau tvarkingos ir jautrios architektūros statinys. Projektavimo paslaptimis ir atsiradimo istorija dalijasi projekto autoriai Rytis Mikulionis ir Margarita Pantelejeva.

Ką mums reikėtų žinoti apie Smilgų namo kontekstą?

R. M. Sklypas yra ties Valakampių ir Turniškių riba, nedidukas, maksimaliai užstatytas. Kontekstas – prestižinis rajonas, kuriame dominuoja aukšto architektūrinio lygio pastatai. Jie įvairaus stiliaus, kiekvienas atspindi savininkų prabangos ir grožio sampratą. Tokia yra mūsų realybė – Lietuvoje nedaug vientisų kvartalų, šis taip pat ne išimtis. Kai pamini pavadinimą Valakampiai arba Turniškės, dažniausiai viskas tuo ir būna pasakyta – tai vieni brangiausių sklypų Vilniaus mieste.

M. P. Gana svarbus sklypo konteksto elementas yra gamtinė aplinka. Nors reljefas lygus ir nesukuria papildomų iššūkių, sklypą supantis miškas skatina labiau atsiverti santykiui su aplinka.

20 I 2020: 1 (112) Kuo projektavimas Turniškėse buvo išskirtinis? Su kokiais sunkumais susidūrėte? Ar rajonas įpareigoja?

O kadangi gretimybės yra gana modernios, tad ir mūsų pastato išraiška pasuko link abstraktaus modernizmo.

R. M. Apylinkėse projektuojame ne pirmą namą, čia statomi aukščiausios klasės pastatai. Įpareigoja tai, kad klientas tikisi išskirtinės architektūros kokybės, funkcijos ir estetikos dermės. Tokioje vietoje neieškoma tipinio projekto. Kaip minėjo Margarita, situacija yra gamtinė, todėl ypatingų iššūkių, siekiant architektūrą derinti prie aplinkinių pastatų, šioje situacijoje nekilo. Kadangi sklypas nedidelis, apsuptas žalumos, buvo kreipiamas dėmesys į tai, kad namas būtų gražus kaip atskiras kūrinys esamoje aplinkoje. Tad pagrindiniu iššūkiu tapo užduotis sukurti aukštos architektūrinės vertės pastatą, tenkinantį ir užsakovo išsakytus funkcinius poreikius.

Įdomu tai, kad užsiminėte apie formą. Jei įpareigojančio architektūrinio kon teksto nėra, kas tuomet lėmė ortogonalios ir monumentalios formos pasirinkimą?

R. M. Buvo keli veiksniai. Kai užsakovas kreipiasi į mus prašydamas suprojek tuoti individualųjį gyvenamąjį namą, dažnai klausiame, koks turėtų būti pastato siluetas: tradicinis šlaitinis ar, kaip dabar madinga, su interpretuotu šlaitiniu stogu, ar orientuojamasi į sutapdintą stogą. Tai buvo atspirtis, nuo kurios prasidėjo idėjos rutuliojimas.

M. P. Taip, užsakovų žvilgsnis krypo į modernios architektūros su plokščiais

sutapdintais stogais pavyzdžius, tad ir tęsėme šia linkme.

R. M. Ateidamas užsakovas dažnai atsineša ir savo viziją. Tada žaidžiame žaidimą, kas gražu, o kas negražu. Šiuo atveju nuo pat pradžių buvo aiškiai išreikštas noras matyti kubistinę architektūrą. Statūs kampai leidžia maksimaliai išnaudoti plotą, o žaidimas stogų šlaitais dažnai kažką nupjauna. Kai sklypas didesnis ir yra dar daugiau gamtos,

viskas lengviau. Tačiau šiuo atveju gali mas užstatyti plotas buvo vienas iš namo formos pasirinkimą lėmusių veiksnių.

Kaip suprantu, projektavimo gairės eiti į ortogonalią formą taip pat atėjo iš užsa kovo pusės.

R. M. Taip. Jie rodė pavyzdžius, kokia architektūra yra siektina. Sprendi mams įtakos turėjo ir užsakovo norai, funkcinė namo programa, kontekstas.

Turint mažą sklypuką, nėra kur maivytis. Pažiūrėjus į sklypo planą, viskas pasidaro aišku. Šiuo atveju saulėta pusė su gražiu vaizdu yra priešingoje pusėje nei įvažiavimas, natūraliai formuojami ūkinis ir rekreacinis kiemai.

Ar projektavimo metu patyrėte eureka momentą? Tarkim, pradžioje kalbėjote vienaip, o diskusijų metu suvokėte, kad yra kokia nors ypatinga sklypo savybė,

galinti tapti projekto raktu, o gal užsako- vas suprato savo giliai paslėptą norą, kuris apvertė viską aukštyn kojom?

R. M. Manau, apie kiekvieną projektą būtų galima papasakoti įdomių dalykų. Kadangi sklypas nedidelis, o mes pro - jektavom dar pagal seną detalųjį planą, namo konsolių nereikėjo įskaičiuoti į užstatymo plotą. Tai mums suteikė daugiau laisvės kūrybai. Tačiau iš tiesų viskas labai paprasta. Pastato forma – paprastas stačiakampis gretasienis, tik išpjaustytas. Pagrindinis užsakovo noras buvo turėti aukštą bendrąją erdvę, apie kurią būtų dėstomos visos funkcijos. Namas gana nedidelis, todėl jo programa šiuo atveju yra suspausta. Garažas vienam automobiliui, trys miegamieji ir darbo kambariukas. Jokių pirčių arba SPA nėra. Pagal namo klasę jis labai kompaktiškas.

M. P. Aš manau, kad su užsakovais bendravome labai sklandžiai būtent dėl to, kad nebuvo nepagrįstų fantazijų, ko jie norėtų name, todėl viskas, ko reikia, gana lengvai tilpo į kompaktišką tūrį.

R. M. Pradžioje turėjom dvi idėjas. Pirmosios teko atsisakyti dėl užstatymo ploto apribojimų, o antrajai buvo pri - tarta, tad plėtojome ją toliau.

R. M. Kalbant apie architektūrinį kom ponavimą, pradėjome nuo didžiosios erdvės, kuri atsiveria į gamtą ir kartu į saulėtąją pusę. Buvo norima įtraukti stiklinę plokštumą gilyn, siekiant išvengti vidaus patalpų perkaitinimo. Priešingu atveju namas būtų apkarstytas žaliuzėmis ir kitais papildomais fasado elementais. Idėja pagrįsta tuo, kad suformuota konsolė vasarą gesins kaitrą, mesdama šešėlį, o žiemą, kai saulė žemiau, atvers šviesos kelią giliau.

Iš vienos pusės namas yra uždaresnis – į šiaurę nukreiptas garažas, holas, skal bykla, drabužinė ir vienas kambarys. Pastatas uždaresniu fasadu projektuojamas į gatvę, o atviresniu, skaidresniu, atsisukęs į kiemą, gamtą. Fasade buvo nuspręsta pasirinkti egzotinės medienos apdailą, kurią, vos sumontavus, atsiskleidžia ryški raudona spalva, o laikui bėgant mediena ruduoja ir galiausiai gražiai papilkėja. Taip paprasta dėžutė virsta žaismingu kūriniu.

Interjere taip pat naudojama mediena.

R. M. Užsakovei imponavo mid-century stilius. Mums pasirodė, kad tai gana kontekstualu siūlomoje architektūroje. Apdailai naudojome tiko medienos elementus, tai tipiškas mid-century stiliaus bruožas. Lietuviški interjerai dažnai turi itališko glamūro dvelksmo iš Pietų ir skandinaviško santūrumo iš Šiaurės. Dažniausiai užsakovai nenori rizikuoti, renkasi tvarkingą estetiką, tačiau neretai prašo pridėti šiek tiek buržuazijos žavesio.

Ar interjero koncepciją galima vadinti kontrastine namo eksterjero atžvilgiu?

R. M. Tikrai taip. Nors namo išorė gana vienalytė, įtrauktos pastato dalys pra tęsia vidines sienas bei lubas, baltomis plokštumomis „išeidamos“ ir už vidaus erdvių ribų. Šios šviesios plokštumos kontrastuoja su fasado mediena ir nejučia įtraukia žvilgsnį į kiek ryškesnį interjerą. kontekstui. Tarkim, projektuodami senamiestyje galime ryžtis ir citatoms iš praeities. Šioje situacijoje pasirinkti modernūs sprendiniai, o kuo jis ypatin gas, pasakys kiti.

M. P. Manau, ypatingesnis atvejis tuo, kad buvo aiškiai išreikšta aukšta cen trinė erdvė.

R. M. Tiesa, prie tokio dydžio bendro sios erdvės dažniausiai projektuojamas daug didesnio ploto namas. Šis įdomus tuo, kad savo plotu yra panašus į standartinį namą, tačiau turi išskirtinę didelę bendrąją erdvę, aplink kurią ir sukasi visas gyvenimas. Užsakovai nebuvo apsisprendę dėl apdailos, tačiau norėjo švarios modernios architektūros, taip pat aukštos bendrosios erdvės. Tai tapo kertiniais veiksniais, kuriais rėmėsi namo projektavimas.

M. P. Įdomus architektūrinis momen tas – labai didelis kontrastas tarp bendrosios erdvės ir aplinkinių kambariukų.

Esate studija, kurios darbų portfolio gali pasigirti aukštos architektūrinės kokybės įvairių tipologijų ir mastelio objektais. Projektavote viešbučio „Artagonistas“ interjerą, daugiabutį Gedimino pros pekte, aibę išskirtinių individualiųjų gyvenamųjų namų. Koks projektas jums vis dar yra iššūkis?

Kuo išskirtinis šis namas kitų jūsų pro jektų kontekste?

R. M. Tikiuosi, visi mūsų projektuoti namai kažkuo įdomūs. Pažiūrėjus į studijos darbus matyti, kad visi jie gana skirtingi. Stengiamės būti jautrūs

R. M. Kiekvienas projektas yra iššūkis, o ypač tas, prie kurio dirbi šiuo metu. Visi mūsų darbuotojai yra įgiję archi tekto specialybę, nors, kaip pastebėjote, kuriame daug interjerų, kurie mūsų veiklos pradžioje atnešė studijai pripažinimą. Tik susikūrę, dirbome su kitų architektų projektuojamų namų interjerais, vėliau pradėjome ir patys projektuoti pastatus. Juos visada stengiamės pabaigti iki dekoracijų lygmens. Kalbant apie individualiųjų namų žanrą, stengiamės neatskirti vidaus ir išorės. Atvirkščiai, žvelgiame į architektūrą ir interjerą kaip į nedalomą visumą. Kuo objektas mažesnis, tuo ši riba labiau menama.

Dirbdami prisiliečiame prie skirtingo mastelio objektų. Pavyzdžiui, pro jektuodami dideles parduotuves supratome, kad procesas pagrindiniais projektavimo principais niekuo nesiskiria nuo urbanistinio miesto ar kvartalo projektavimo. Dažniausiai projektuojame nišinius objektus – pastatus saugomosiose teritorijose, miestų centruose, didesnius visuomeninius interjerus. Tokie projektai reikalauja daugiau paieškų, įsijautimo į kontekstą, taip pat keliami aukštesni reikalavimai jų architektūros estetinei vertei.

Ačiū už pokalbį.