9 dienos su šventuoju Juozapu
ĮŽANGA
Melsti šventąjį Juozapą
Ramybės laiku ar išbandymuose, dėkojant ar karštai ko nors meldžiant, šventasis Juozapas nenuilstamai užtaria Bažnyčią, šeimas ir visas mūsų jam pavedamas intencijas. O ypač galinga yra jo malda už mūsų pačių atsivertimą! Popiežiui Pranciškui paskelbus šventąjį Juozapą – tėvą, „kurį krikščioniškoji liaudis visada mylėjo“, – 2021-ųjų metų globėju1, šis devyndienis dar giliau įsišak nija Bažnyčios maldos tradicijoje. Nebijokime vėl sudėti savo gyvenimo, kovų, pergalių ir viso pasaulio į švelnias ir stiprias šventojo Juozapo – tikėjimo milžino – rankas. Šventasis Juozapai, melski už mus! 1
2
Popiežius Pranciškus, Apaštališkasis laiškas PATRIS CORDE minint 150-ąsias metines nuo šventojo Juozapo paskelbimo visuotinės Bažnyčios Globėju, 2020 m. gruodžio 8 d. (Toliau – Apaštališkasis laiškas PATRIS CORDE.)
Šventasis Juozapas – galingas užtarėjas
Savo užtarėju ir mokytoju pasirinkau šlovingą šventąjį Juozapą ir jam save patikėjau. Iki šiol neprisimenu, kad jis, ko nors mano prašomas, būtų kada nors atsakęs. Nuostabą kelia didžiulės Dievo malonės, kurias jis man suteikė per šį palaimintą šventąjį, taip pat ir pavojai, nuo kurių jis mane apsaugojo – kūną ir sielą. Regis, kitiems šventiesiems Viešpats davė galią padėti mums tam tik rais atvejais, bet, kaip patyriau, šis šlovingas šventasis visais atvejais skuba mums į pagalbą. Taip Viešpats leidžia mums suprasti, jog kaip žemėje jis buvo pavaldus tam, kuris vadinosi jo tėvu, buvo jo maitintojas ir dėl to galėjo jam įsakinėti, taip ir danguje tebedaro visa, ko tik šis paprašo. Tą patį patyrė ir kiti, kuriems patariau atsiduoti šventajam Juozapui; taip pat ir šiandien daug žmonių, tai patirdami, iš naujo užsidega pamaldumu jam. Tų, kurie manimi netiki, teprašau, dėl Dievo meilės, patiems tai išbandyti ir jie patirs, kaip naudinga šiuo šlovingu protėviu pasikliauti ir nuolat į jį kreiptis malda. Šventoji Teresė Avilietė Thérèse d’Avila, Autobiographie, chap. VI, § 6 et 8, in: Œuvres complètes, Paris: Desclée de Brouwer, coll. „Bibliothèque européenne“, 1995, p. 39–41.
PIRMOJI DIENA
Juozapas – Dovydo sūnus
Vardan Dievo – Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Himnas arbė Dievui, kuris tave pasirinko! Dovydo sūnau, sutuoktini Marijos! Į tavo rankas Kristus vaikelis atidavė savo gyvybę! Vilties vyre, Pažadas tau skirtas Dabar išsipildo, Kai priimi Mesiją! Tylos vyre, Balsas tau skirtas, Negirdėtas per amžius Žodžio gugavimas!
G
5
P
as mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų.
Evangelija pagal Luką 1, 27
Jaunas žydas ketina sukurti šeimą su mylima mergina. Jis nori tuoktis: tai nuostabus Dievo planas žmogiškajai meilei duoti vaisių. Kaip Dovydo palikuonis, jis priėmė Sandorą visa savo esybe, kūnu ir krauju. Jis yra įpėdinis giminės, kurios orumą lėmė Viešpaties ištikimybė duotam pažadui. Toji ištikimybė yra šio dievobaimingo vyro gyvenimo pagrindas. Jo vardas Juozapas, kaip ir Jokūbo sūnaus, dėl savo atsidavimo Dievui tapusio Egipte savo brolių maitintoju, nors šie buvo norėję jį nužudyti. Taigi jaunojo Juozapo varde įrašytas gailestingumo darbų atminimas (plg. Pr 37–50). „Dovydo sūnus“ Juozapas įves į išganymo istoriją ir savo sūnų. Auklės jį pagal Izraelio Dievo įsakymus, kuriuos puikiai apibendrina meilė Dievui ir artimui (plg. Įst 6, 5; Kun 19, 18). Būti ištikimam Sandorai, perimti tėvų tikėjimą, mylėti tiesoje – toks yra teisiojo kelias. Tai, kas išryškėja Juozapo asmenyje, šiandien mums yra pavyzdys. Kreipiame savo širdis į Viešpatį, kad Jis į savo Sandorą įtrauktų ir mūsų šeimų vaikus. Melsdamiesi apmąstome savo istoriją, atidžiai tyrinėjame Šventąjį Raštą, trokštame pažadėtosios laimės. 6
Trys širdys kaip viena
Šventasis Juozapas yra pirmasis po Dievo savo švenčiausiosios sutuoktinės meilės objektas ir užima jos širdyje pirmąją vietą, nes Marija visiškai atsidavė Juozapui, kaip žmona atsiduoda savo vyrui, ir jos širdis priklausė tik jam. Ir ne tik priklausė, bet jei apie pirmuosius krikščionis sakoma, kad jie buvo vienos širdies ir vienos sielos, tai juo labiau apie palaimintąją Mergelę ir jos šventąjį sutuoktinį galima sakyti, kad šventuoju meilės ryšiu jie buvo vienos širdies ir vienos sielos. Taigi akivaizdu, kad Juozapas ir Marija yra vienos širdies, todėl galime sakyti: jei Marija yra vienos širdies su Jėzumi, tuomet ir Juozapas yra vienos širdies su Jėzumi ir Marija. Tad kaip Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia Švenčiausiojoje Trejybėje yra trys Asmenys, turintys vieną Širdį, taip Jėzaus, Marijos ir Juozapo trejybėje yra trys širdys, bet kaip viena Širdis. O didis šventasis Juozapai, aukojame tau savo širdis; suvienyk jas su savo ir Jėzaus bei Marijos širdimis melsdamas, kad ši sąjunga būtų neliečiama ir amžina. Šventasis Jonas Eudas Jean Eudes, Le Cœur admirable de la très sainte Mère de Dieu, VIII, III, in: Œuvres Complètes, tome VII, Paris: Beauchesnes, 1908, p. 370.
Šventasis Juozapas yra ryšio grandis, vienijanti Senąjį Testamentą su Naujuoju: jis yra Dovydo palikuonis (plg. Mt 1, 16.20), pagal pranašo Natano Dovydui duotą pažadą iš jo šaknies kaip atžala turėjo kilti Jėzus (plg. 2 Sam 7), jis taip pat yra Marijos iš Nazareto sužadėtinis. 7
Popiežius Pranciškus
Apaštališkasis laiškas PATRIS CORDE.
Maldavimai Šventojo Juozapo užtariami prašykime visų malonių Tėvą išlaikyti mus ištikimus jo Sandorai ir tyrus mintimis, žodžiais bei darbais: Atliepas (A.). Meldžiame tave, Viešpatie! Triskart šventas Dieve, duok mums tyrą ir gerą širdį, – kad pelnytume malonę išvysti tave tokį, koks esi: A.
Tu apdovanojai šventojo Juozapo širdį skaistumo dovana, – kad kunigai ir vienuoliai būtų stiprinami savo pašaukime: A. – kad jauni, vieniši, susituokę ir našlaujantys žmonės pagerbtų savo krikščioniškąjį vardą gyvenimo kilnumu: A. – kad visi žmonės patirtų tavo gailestingosios meilės nuskaistinančią galią: A. (Savi maldavimai.) Malda šventajam Juozapui (p. 60) Kartu su šventuoju Juozapu melskime jo sužadėtinę ir mūsų motiną:
Sveika, Marija... Tėve mūsų... Leisk, Viešpatie, kad sekdami šventojo Juozapo, uolaus tavo valios vykdytojo, pavyzdžiu ir mes kasdien taptume vis ištikimesni tavo Žodžiui. Per Jėzų Kristų. 8
POPIEŽIŲ ŽODIS
Melsti šventąjį Juozapą
Žvelgiant į jo vaidmenį išganymo istorijoje, šventasis Juozapas yra tėvas, kuris visada buvo mylimas krikščioniškosios liaudies; tai liudija faktas, kad visame pasaulyje jam dedikuota daug bažnyčių; daugybė vienuolinių institutų, brolijų ir bažnytinių grupių semiasi įkvėpimo iš jo dvasingumo ir nešioja jo vardą; nuo amžių jo garbei skiriama nemažai pamaldumo apraiškų. Daugelis šventųjų vyrų bei moterų buvo karšti jo gerbėjai, tarp jų Teresė Avilietė, kuri pasirinko jį savo gynėju ir užtarėju, dažnai kreipdavosi į jį ir gaudavo visas malones, kurių prašydavo; savo patirties įkvėpta, ši šventoji skatino ir kitus jį maldingai gerbti. Kiekvienoje maldaknygėje galima rasti maldų šventajam Juozapui. Ypatingomis maldomis į jį kreipiamasi kiekvieną trečiadienį, o ypač visą tradiciškai jam skiriamą kovo mėnesį. Žmonių pasitikėjimas šventuoju Juozapu apibendrinamas pasakymu „ite ad Joseph“, kuris siejamas su badmečiu Egipte, kai žmonės prašė faraono duonos, o jis atsakė: „Eikite pas Juozapą. Ką jis jums sakys, tą darykite“ (Pr 41, 55). Čia pasakojama apie Jokūbo sūnų Juozapą, kuris iš pavydo buvo savo brolių parduotas (plg. Pr 27, 11–28) ir pagal Biblijos pasakojimą vėliau tapo Egipto valdytoju (Pr 41, 41–44). Popiežius Pranciškus
Apaštališkasis laiškas PATRIS CORDE.