Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn. Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti visiems prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.
Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).
Versta iš: Amedeo Cencini, Formazione Permanente: ci crediamo davvero?, Edizioni Dehoniane Bologna, 2011
Viršelio iliustracija – „1 x 2“ (167 x 167 cm) © Ramūnas Čeponis, 2010 © 2011 Edizioni Degoniane Bologna Centro editoriale dehoniano Via Nosadella, 6 – 40123 Bologna – ITALIA www.dehoniane.it © Vertimas į lietuvių kalbą, Agnė Bačkauskaitė, 2020 © Magnificat leidiniai, 2020 ISBN 978-609-8197-32-7 ISSN 2669-0926 (serijos)
Amedeo Cencini
Nuolatinė formacija Ar iš tiesų ja tikime?
Vyskupo Frančesko Lambiazio (Francesco Lambiasi) pratarmė
Įvadas
Knygos, kurių pavadinimas skamba klausiamąja nuosaka, paprastai sukelia dviprasmišką reakciją į jas besižvalgantiems knygynų lentynose: viena vertus – gynybinė reakcija, nulemta pojūčio, jog kitas (rašytojas) nederamai kišasi į asmeninį gyvenimą ir kreipiasi į skaitytoją (dažniausiai nepaprašęs leidimo), tarsi reikalaudamas jo atsakymo. Kita vertus, šis klausimas, ragindamas skaitytoją nelikti abejingą ir užimti tam tikrą poziciją iškeltos problemos atžvilgiu, gali sukelti visai kitokią reakciją. Tai lyg kvietimas (visų pirma, tikriausiai, nusipirkti knygą), labai asmeniškas kvietimas, į kurį kiekvienas jaučia turįs duoti asmenišką, ne nuo kitų nukopijuotą atsakymą. Knygą, kurią matote, reikia skaityti, tačiau ji Jus įpareigoja ir duoti atsakymą, o gal net ir parašyti. Žinoma, ši knyga visų pirma norėtų paskatinti antrąją pavienių skaitytojų, o jeigu įmanoma – ir bendruomenių bei platesnių institucijų reakciją ar bent jau teigiamą arba neigiamą atsakymą bendrais bruožais (žinoma, geriau, jei jis bus pagrįstas), kad aiškiai sau atsakytume: ar tikime Nuolatine Formacija (NF), ar ne. Ir visa tai liečia esminės svarbos dalyką, tai yra, augimą ir brendimą gyvenime, kad ir koks būtų mūsų pašaukimas, kad tiesoje ir laisvėje jis atitiktų Amžinojo kiekvienam iš mūsų numatytą planą. Iš tiesų, šios knygos paantraštėje esančiame klausime savo ruožtu slypi daug kitų klausimų: kas iš esmės yra NF? Ar mes ją išgyvename kokiu nors būdu? Ar ji mus tik domina, ar jaučiame, jog tai būtinai reikalinga? Ar manome, kad ji galima dabartinėmis aplinkybėmis? Ar įmanoma augti visą gyvenimą? Ar tikime jos
13
Įvadas
svarba kaip individai ir kaip institucija?2 Tokie klausimai žadina tam tikras abejones, iš kurių ir kilo šie pamąstymai. Neketinu aptarti visų tų abejonių, juolab neturiu pretenzijų jas išsklaidyti, tačiau bent jau šiek tiek, neišplėtotai paliesime jas visas. Kaip tik tokiu būdu tikiuosi išprovokuoti kokį nors atsakymą, arba dar pirmiau – kokią nors abejonę, o paskui – gal ir tam tikrą tvirtą sprendimą. Ir nuolatinei formacijai tinka tai, ką šiame kritiškame ir neaiškiame istorijos laikotarpyje galima būtų pasakyti apie kitus tikėjimo gyvenimo aspektus: jaudina ne tiek mažėjantys skaičiai ir gal netgi ne apgailėtini ir atstumiantys vieno ar kito asmens nusižengimai, kiek daugelio, o gal ir daugumos abejingumas. Arba tas linksmas vidutiniškumas, berods, tapęs bendra elgesio taisykle, ordo universalis (iš lot. k. „visuotine tvarka“), kur viskas atrodo lėkšta ir be gyvybės, pernelyg „tvarkinga“ ir ramu, galbūt, be aistrų (?), ir, neabejotinai, be aistros (!). Štai kodėl turime savęs paklausti: ar tikrai tikime NF? O gal tai tik dar viena formulė, kuria galima paaiškinti šių dienų kunigų ar pašvęstųjų krizę, ir todėl anksčiau buvo sakoma, kad tai pradinės formacijos kaltė, o šiandien bandoma aiškinti, jog dėl krizių kaltos nuolatinės formacijos (NF) spragos arba tiesiog tokios formacijos nebuvimas? Ar suvokiame ją kaip „rimtą moralinę pareigą“, nuo kurios priklauso kiekvieno mūsų ištikimybė pašaukimui? Ar, geriausiu atveju, tai tik tam tikras „geras įprotis“, kurį reikėtų kažkokiu būdu išsiugdyti?3 2
Plg. P. Belderrain, Nos interesa de verdad la formación permanente? (Ar tikrai mus domina nuolatinė formacija?), Madridas, 2010. Du pavadinimai (mūsiškis ir šis) atrodo labai panašūs, tačiau iš tiesų, kaip matysime, „tikėti“ – tokioje tikrovėje kaip NF – gerokai skiriasi nuo „domėtis“. Iš esmės NF domina visus, bet ne visi ja tiki. 3
Posakiai kabutėse priklauso vyskupui Gardinui (G. Gardin), kuris Argentinos pašvęstiesiems skirtoje konferencijoje šia tema klausė, ar kas nors „išpažįsta“ (net ir sakramentine prasme) nepakankamą rūpinimąsi savo nuolatine formacija. Reikėtų prisiminti, jog vyskupas Gardinas, dabartinis Trevizo
14
Įvadas
Taigi, šiais puslapiais norėčiau atskleisti tikrąją NF reikšmę, jos prasmę ir esminę funkciją, nes šiandien galima justi, jog tikrasis supratimas mums vis dar tolimas. Kitose savo knygose analizavau ir aprašiau galimus šios koncepcijos4 pritaikymo būdus, tačiau vėliau, dėl įvairių ryšių su dvasininkijos bei pašvęstojo gyvenimo pasauliu (taip pat ir už Italijos ribų), vis labiau suvokiau, kaip labai NF idėja buvo ir vis dar yra neaiški ir miglota, skurdi ir dviprasmiška, dalinė ir paviršutiniška, labiau susieta su sociologija nei su teologija… Galbūt todėl šiai idėjai taip sunku pakilti skrydžiui ir tapti įprasta bei visuotine praktika, nors tiek daug apie tai yra kalbama. Žinoma, nepuoselėju iliuzijų, kad įgyvendinimui gali užtekti keleto „aiškių ir išskirtinių“ idėjų, tačiau mane vis labiau įtikina gera K. Levino įžvalga, dažnai kartojama ir B. Lonergano, pasak kurios, nėra nieko praktiškesnio nei gera teorija. Nepretenduoju sukurti (gerą) NF teoriją. Greičiau jau norėčiau prisidėti prie jos išgryninimo protuose ir širdyse tų, kurie nusprendė sekti Mokytoju niekada nesibaigiančiame kelyje.
vyskupas, buvo savo (Pranciškonų konventualų) Ordino generalinis vyresnysis ir visų pirma – Pašvęstojo gyvenimo institutų ir apaštališkojo gyvenimo draugijų Kongregacijos sekretorius. Taigi jis kalba labai gerai žinodamas situaciją. 4
Plg. A. Cencini, Il respiro della vita. La grazia della formazione permanente, Činizelis Balzamas, 2002; ID., L’albero della vita. Verso un modello di formazione iniziale e permanente, Činizelis Balzamas, 2005; ID., La verità della vita. Formazione continua della mente credente, Činizelis Balzamas, 2007.
15
Turinys
Pratarmė Įvadas
7 13
I skyrius
Nuolatinės formacijos kultūros link
17
1. Kultūra 1. 1. Mentalitetas 1. 2. Jautrumas 1. 3. Praktikavimas arba metodas
17 18 19 20
2. Šiandien NF kultūra neegzistuoja
22
3. Formacija 3. 1. (Pavyzdžio) imitavimas 3. 2. Sekimas (santykyje) 3. 3. Susitapatinimas (su jausmais)
24 24 25 26
II skyrius
Mentalitetas
31
1. Tezės (ir antitezės)
32
2. Apibendrinimui
51
III skyrius
Jautrumas
55
1. Docibilitas 1. 1. Docilitas ir docibilitas 1. 2. Sudedamieji elementai
56 57 59
2. Pradinės formacijos vaidmuo 2. 1. Galutinis tikslas: docibilitas formavimas 2. 2. Tarpiniai tikslai: sudedamieji docibilitas komponentai
92 93 94
IV skyrius
PRAKTIKA 1. Du struktūriniai tęstinės formacijos elementai: kasdienė ir neeilinė NF 1. 1. Atsakingasis subjektas 1. 2. Laiko nuoroda 1. 3. Tikslai 1. 4. Formacijos sritis 1. 5. Intrapsichinė nuostata 1. 6. Formacijos turinys 1. 7. Žmogiškasis tarpininkavimas 1. 8. Formacijos vieta ir erdvė
99 99 100 102 103 103 104 105 107 108
2. Iš neeilinės NF į kasdienę NF (ir atgal) 111 2. 1. Suformuoti mentalitetą 112 2. 2. Dėmesys pradinei formacijai 113 2. 3. Abiejų formacijos rūšių tarpusavio papildomumas 113 2. 4. Savitas neeilinės NF įnašas 114
3. Keletas gairių veiklai 3. 1. Įprastos iniciatyvos 3. 2. Inovatyvi veikla
116 117 118
4. Konkreti patirtis 4. 1. Biblinis kontekstas 4. 2. Šabo laiko pobūdis 4. 3. Pasirinkimo prasmė 4. 4. „Išoriniai“ projekto bruožai 4. 5. Tikslai 4. 6. Metodas 4. 7. Turinys ir patirtis 4. 8. Įvairios priemonės ir būdai 4. 9. Keletas liudijimų
121 121 122 123 123 124 125 126 128 128
5. NF komisija 5. 1. Kompetencijos 5. 2. Istorinis momentas
132 132 135
Baigiamasis žodis
137