Nicolaas Sintobin SJ
ir nerimtai
APIE jėzuitus – Humoras ir dvasingumas
Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). Knygos leidybą parėmė
Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn. Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti visiems prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.
Versta iš: Nikolaas Sintobin, Moquez-vous des jésuites... Humour et spiritualité Iš prancūzų kalbos vertė Jūratė Grabytė Jezuïeten grappen: humor en spiritualiteit, Dutch © NV Uitgeverij Averbode | Erasme, 2013 © Iliustracijos, Joris Snaet © Vertimas į lietuvių kalbą, Jūratė Grabytė, 2019 © Iliustracijų tekstų vertimas į lietuvių kalbą, Aušra Gudavičiūtė, 2019 © Pratarmė, kun. Vidmantas Šimkūnas SJ, 2019 © Magnificat leidiniai, 2019 ISBN 978-609-8197-18-1
Turinys Pratarmė ................................................................................................................7 Įvadas ......................................................................................................................9 1 skyrius. Visur Dievo ieškoti ir Jam tarnauti ..............................................13 2 skyrius. Būti ten, kur tvyro įtampa ..............................................................17 3 skyrius. Drįsti pasitikėti ....................................................................................21 4 skyrius. Laisvė paklūstant ..............................................................................27 5 skyrius. Dvasių atpažinimas ..........................................................................31 6 skyrius. Patirti ir atrasti pačiam ....................................................................35 7 skyrius. Tobulumo kelyje ................................................................................39 8 skyrius. Tarnauti penktosios evangelijos paribiuose ...........................45 9 skyrius. Nuolatos pritaikyti ............................................................................49 10 skyrius. Tarnystė tyloje ..................................................................................53 11 skyrius. Dabartinio laiko dvasingumas ...................................................57 12 skyrius. Pasitikėti Dievu ir Jo kūriniais .....................................................61 13 skyrius. Vadovautis savo širdies kompasu .............................................65 14 skyrius. Įsikultūrinimo iššūkis .....................................................................69 15 skyrius. Bičiuliai Viešpatyje .........................................................................73 16 skyrius. Įsipareigojimas tikėjimui ir teisingumui .................................77 17 skyrius. Mokytis trokšti .................................................................................81 18 skyrius. Jų vienuolynas – gatvė .................................................................85 19 skyrius. Jėzaus draugai .................................................................................89
”
”
20 skyrius. Labiau „už
nei „prieš ...................................................................93
Pratarmė lietuviškajam leidimui
Mes, krikščionys, tikime į Dievą, kuriam priskiriame visas gerąsias savybes, ir dar aukščiausiu laipsniu. O kaip su humoru? Ar Dievas turi humoro jausmą? Jei taip, jis turėtų būti begalinis. Ar Jėzus buvo linksmas žmogus? O kaip šventieji, ar jie mokėjo šmaikščiai pajuokauti? Ir apskritai, ar humoras svarbus krikščioniui ir ką bendra tai turi su dvasingumu? Jau pastebėjote, kad pabėriau daug klausimų. Ir tai neturėtų labai stebinti, nes gebėti tinkamai paklausti yra svarbu, o jei kartais sugebi paklausti su humoru, – tiesiog nuostabu. Kartais tenka girdėti, kad jėzuitai išsilavinę, dirba rimtus darbus, yra itin dvasingi... Tarp eilučių girdisi – ir mirtinai nuobodūs. O štai čia – knygutė, kurioje jėzuitai nebijo pasišaipyti iš savęs ir
7
kitų. Dar labiau. Jos autorius kunigas jėzuitas juokingus pasakojimus sugeba panaudoti, skaitytojui glaustai pristatydamas Jėzaus Draugiją ir ignaciškojo dvasingumo ypatumus. Gebėjimas pasijuokti iš savo ar kito silpnybių, jo neįskaudinant, galėtų būti laikomas jei ne dorybe, tai bent puikia asmenybės savybe. Juk gerą humoro jausmą turintis žmogus – palaima bendruomenei. Ne be reikalo priimant kandidatą į Jėzaus Draugiją atsižvelgiama ir į šią jo savybę. Populiariosios psichologijos literatūroje rašoma, kad geras humoro jausmas yra geros psichologinės sveikatos ženklas. Štai rašytojas jėzuitas Jamesas Martinas straipsnyje „Pats tikriausias ženklas“ išvardija bent dešimt priežasčių linksmumui, humorui ir juokui. O vienas mūsų provincijos bendrabrolis mėgsta sakyti: „Jei matai, kad artėja tragedija, – daryk iš to komediją.“ Tad jei skaitydami šią knygutę nusišypsosime ar net skaniai pasijuosime, žiūrėk, ir pilsime gydančio balzamo ant savo ir aplinkinių sielų, nes geras humoras, kaip ir geras vynas, džiugina širdį. Kun. Vidmantas Šimkūnas SJ, Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijolas
8
AR GALITE PASIMELSTI UŽ MANE NOVENĄ, KAD LAIMĖČIAU LEKSUSĄ?
KAS YRA LEKSUSAS, ŽINAU... BET KAS YRA NOVENA?
1 skyrius
Visur Dievo ieškoti ir Jam tarnauti
V
ienas žmogus prašo pranciškono sukalbėti noveną, kad nacionalinėje loterijoje laimėtų leksusą. – O kas tas leksusas? – Prabangus automobilis. – Dieve maloningas! Šventasis Pranciškus tikrai laikytų jį nederamu neturto įžadui. Apgailestauju, bet nė už ką dėl to nesimelsiu. Žmogus susiranda dominikoną. – Galbūt jūs galėtumėte sukalbėti noveną, kad laimėčiau leksusą? – O kas tas leksusas? – Prabangus automobilis. – O Dieve! Šventasis Tomas Akvinietis mus persergėja dėl aistros šio pasaulio gėrybėms. Apgailestauju, bet tikrai dėl to nesimelsiu. Galiausiai nusivylęs vyriškis kreipiasi į jėzuitą: – Tėve, labai prašau jūsų sukalbėti noveną, kad laimėčiau leksusą. – O kas ta novena?
13
Ignacas Lojola buvo reformatorius, Katalikų Bažnyčioje gerokai sujaukęs ir tradicinius vienuolinio gyvenimo įpročius. Viena akivaizdžiausių ir toje epochoje labiausiai šokiravusių jo įdiegtų naujovių buvo choro maldos panaikinimas. Pasak Ignaco, jėzuitai neturėtų keletą kartų per dieną pertraukti savo veiklos ir rinktis į koplyčią bendrai Valandų liturgijai. Vietoje to, savo maldos gyvenimą jie organizuos asmeniškai, tardamiesi su dvasios tėvu. Taip pat buvo nuspręsta, kad jėzuitai nebedėvės dėmesį patraukiančių drabužių ir nebegyvens atsiskyrę nuo žmonių atokiuose vienuolynuose, o įsikurs miestuose, tarp kitų gyventojų, dažnai – įprastuose namuose.
Savo bendražygius Ignacas kviečia Dievo ieškoti ir Jam tarnauti visur, sakydamas, kad jo pasekėjų veikla gali būti įvairi ir netikėta. Daug jėzuitų tarnauja kaip parapijų kunigai, yra ugdytojai ar dvasios palydėtojai; kiti dirba švietimo ar medicinos srityse. Nuo seno jėzuitai yra įsitraukę į tiksliuosius mokslus, tokius kaip astronomija, matematika ar kartografija. Šiandien kai kurie jų specializuojasi etikoje, ekologijoje, tarptautinėje politikoje, kino, šokio, muzikos mene, yra interneto specialistai... Pagrindinė jėzuitų užduotis yra Dievo buvimą pasaulyje daryti regimą ir prieinamą visur ir visiems, taip pat ir srityse bei disciplinose, neturinčiose tiesioginio sąlyčio su Bažnyčia. Nuolatinis jų iššūkis yra visiškai pasinerti pasaulyje ir mylėti jį visa širdimi, patiems būnant „ne iš pasaulio“.
14
Dėl to visiškai nekeista, jog tradicinių maldingumo praktikų, kad ir kokios jos būtų vertingos, laikosi ne visi jėzuitai.
15