V i l t i e s ĹĄ v y t u r i a i
M etai s u Liet u vos did v yr i ai s i r k a nk i ni ai s
2 0 1 9
Loreta Asanavičiūtė Tragiškoji 1991 m. sausio 13-osios naktis. Už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą prie Vilniaus televizijos bokšto savo gyvybes paguldė 13 vyrų ir viena mergina. Tą naktį jie neliko namuose, o viską palikę išėjo ginti mūsų laisvės. Antakalnio kapinėse, Laisvės gynėjų panteone, išsiskiria baltas kaip lelijos žiedas Loretos Asanavičiūtės kapo kryžius. Ji žuvo po tankų vikšrais tesulaukusi 23 metų. „Daktare, ar aš dar gyvensiu?“ Tai – paskutiniai Loretos Asanavičiūtės žodžiai Raudonojo Kryžiaus ligoninėje, užfiksuoti dokumentiniuose kadruose. Beginklės merginos Loretos, stojusios ginti laisvės prieš važiuojantį tanką, gyvenimo faktai kuklūs: gimė 1967 m. balandžio 22 d. Vilniuje. Bū-
Darius
Gerbutavičius,
Rolandas
Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis ir Vytautas Vaitkus. Sužeista virš 700 žmonių. „Ateinu, o Viešpatie, kaip ramybės ir vilties piligrimas, kad prie kapų pa-
dama 15-os pradėjo dirbti siuvėja, mezgėja.
skutinių Lietuvos kankinių, jų protėvių
Baigė Vilniaus finansų ir kredito techniku-
ir jų senų priešų skelbčiau tikėjimą
mą. Laisvalaikį skyrė muzikai.
Tavimi ir mūsų prisikėlimu. Taip pat
Už šių trumpų biografijos faktų, sutelpančių į kelis sakinius, glūdi mums nepažinta
tikėjimą Tavimi už tuos, kurių kapai nepažymėti Tavo kryžiaus ženklu. Kartu su broliais ir seserimis lietuviais
žmogaus siela. Iš prigimties jautri, kukli ir
noriu melstis ir atleisti, atnaujinti ti-
tyli mergina parodė nepaprastą drąsą ir iš-
kėjimą meilės galia ir atmesti keršto
tikimybę Tėvynei.
pagundą, kuri visuomet veda į pražū-
Loreta tapo mūsų jaunos valstybės didvyre, savo trapiu kūnu sustabdžiusi tankus. Tą naktį taip pat žuvo Virginijus Druskis,
tingus neapykantos tinklus.“ Šv. Jono Pauliaus II malda Antakalnio kapinėse, 1993 09 05
Sausis | O1
Pr A T K Pn Š S
Loreta Asanavičiūtė
7 14 21 28 1 8 15 22 29 2 9 16 23 30 3 10 17 24 31 4 11 18 25 5 12 19 26 6 13 20 27 Naujieji metai Švč. Mergelė Marija, Dievo Gimdytoja
Kaune žuvo Elena Spirgevičiūtė (1924–1944)
Kristaus Apsireiškimas (Trys Karaliai)
Kristaus Krikštas Laisvės gynėjų diena
2019
Pranas Dovydaitis Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktą pasirašė 20 Lietuvos šviesuolių. Signatarų likimai skirtingi: vieni mirė laisvoje Lietuvoje, kitiems ištikimybę Tėvynei teko patvirtinti kančia ir net krauju. Nė vienas neišdavė Lietuvos, o kaip tikri laisvės šaukliai dirbo ir kentėjo vardan jos laisvės ir nepriklausomybės. Vienas jų – intelektualas, uolus katalikas, ateitininkų veikėjas, profesorius Pranas Dovydaitis. Gimė 1886 m. gruodžio 2 d. Runkiuose, Marijampolės apskrityje. Baigęs gimnaziją įstojo į Maskvos universiteto Teisės fakultetą, papildomai studijavo istoriją bei filologiją. 1911 m. vedė, susilaukė 5 vaikų. Įsteigė ir vadovavo pirmajai lietuviškai gimnazijai Kaune. Aktyviai darbavosi spaudoje, dėstė universitete. Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijai, vieną mėnesį ypač sunkiais Lietuvai 1919 metais ėjo premjero pareigas. Vėliau iš politikos pasitraukė. Aktyviai įsitraukė į ateitininkų veiklą, buvo vienas federacijos steigėjų, vadovų. Smetonos režimui uždraudus šią organizaciją, teko kelis mėnesius sėdėti kalėjime. Pranas Dovydaitis buvo labai pamaldus žmogus, įtikėjęs Kristaus tiesa ir troškęs tą tiesą skleisti, idealistas, atsidavęs Dievui ir Tėvynei. Universitete su jaunimu bendravo ne tik kaip dėstytojas, bet kaip vyresnis draugas, vadas, dažnai sušelpdavo neturtinguosius. 1940 m., uždarius Teologijos fakultetą, ėmėsi ūkininkauti. 1941 m. birželio 14 d. suimtas iš ištremtas į Starobilską, vėliau išvežtas į koncentracijos stovyklą Uralo šiaurėje. Ten dirbo pačius sunkiausius miško darbus. Kančioje nepalūžo, daug meldėsi. 1942 m. vasarą perkeltas į Sverdlovsko kalėjimą, tardytas ir apkaltintas kontrrevoliucine veikla, lapkričio 4 d. sušaudytas. Vienam jaunam ukrainiečiui perdavė tokius žodžius tautiečiams: „Pasakyk jiems, kad čia liks
tik mano kūnas, o siela ten – Lietuvoje.“ Palaidojimo vieta nežinoma. Kankinio dalia teko ir šiems signatarams: Kazimieras Bizauskas buvo tardomas ir sušaudytas Baltarusijoje, diplomatui, teisininkui Petrui Klimui teko kalėti nacių lageryje, o vėliau 10 metų praleisti tremtyje Rusijoje, draudžiamos spaudos platintojas Donatas Malinauskas mirė iš bado Altajuje, kunigas, visuomenininkas Vladas Mironas mirė Vladimiro kalėjime, prezidentui Aleksandrui Stulginskiui tremtyje Krasnojarsko kraštuose teko praleisti net 15 metų. „Nepamirškite,
saugokite
atminimą.
Esate kankinių vaikai. Tai – jūsų stiprybė. Ir pasaulio dvasia tenesako jums ką nors kita, kas skiriasi nuo to, ką išgyveno jūsų protėviai. Prisiminkite savo kankinius. Imkite pavyzdį iš jų. Jie nebijojo.“ Iš popiežiaus Pranciškaus kalbos kunigams ir pašvęstiesiems, 2018 09 23, Kaunas
Vasaris | O2
Pr A T K Pn Š S
Pranas Dovydaitis
4 11 18 25 5 12 19 26 6 13 20 27 7 14 21 28 1 8 15 22 2 9 16 23 3 10 17 24 Neaiškiomis aplinkybėmis žuvo kun. Juozas Zdebskis (1929–1986)
Lietuvos valstybės atkūrimo diena
Mirė arkivysk. Janas Ciepliakas (1857–1926), teistas Maskvoje, kunigų teisme
2019
Šiame kalendoriuje į jus žvelgia tik 12 Lietuvos kankinių iš tūkstančių, jums kalbės jų išraiškin-
Leidėjų žodis 2018 m. rugsėjį Lietuvoje apsilankęs popiežius Pranciškus vis kartojo: „Prisiminkite savo šaknis, prisiminkite savo kankinius.“ Jo žodžių paskatinti ryžomės kurti šį kalendorių. KGB rūsiuose uždegdamas žvakelę prie čia kankintų žmonių portretų, popiežius pagerbė visus, kovojusius, kentėjusius, žuvusius už tikėjimo laisvę, už troškimą gyventi savo valstybėje laisvai ir oriai. Melsdamas Viešpatį, kad Lietuva taptų veiklios atminties žeme ir vilties švyturiu, popiežius Pranciškus garsiai pasakė tai, ką daugelis iš mūsų seniai nešiojomės širdyse: atmindami, pagerbdami savo kankinius, būdami šalia jų, mes esame orūs. Jų kančia neleidžia mums paskęsti smulkmenose ir paverkšlenimuose, ragina ryžtingai žengti pirmyn, priešintis bet kokiai neteisybei. Dievo malonių gausa, kurią patyrėme pastaruoju metu, kviečia susimąstyti apie Kankinių
Sąjūdį, gyvybiškai reikalingą šių dienų Lietuvai. Už mūsų stovi daugybė kankinių, kentėjusių už tikėjimą Kristumi ir laisve: tūkstančiai partizanų, tremtinių, politinių kalinių, laisvės gynėjų, tikėjimo liudytojų. Jie mus stiprina ir įkvepia vilčiai: būdami paprasti ir silpni žmonės, didžiausių sunkumų akivaizdoje nepalūžo, liko ištikimi savo misijai, sėmėsi stiprybės iš maldos ir tikėjimo.
gi žvilgsniai bei trumpos biografijos, bet stipriau už viską – jų drąsa, ištikimybė tiesai ir išsaugota viltis. Ne veltui 1990 m. kovo 11 d. vakarą, likus kelioms minutėms iki balsavimo už Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą, politinė kalinė Jadvyga Bieliauskienė iš Aukščiausiosios Tarybos tribūnos drąsino Laisvąjį Parlamentą: „Mes esame stiprūs, apie mus, prieš mus ir šalia mūsų yra nesuskaitoma galybė mūsų kankinių, mūsų didvyrių kovotojų, kurie krauju atpirko mūsų laisvę. Jie netikintiems pavyzdys, tikintiems – didelė mistinė galia. Jie – mūsų talkininkai, budintys ant mūsų laisvės kelio, jie padės mums būti vieningiems, nugalėti didžiausius sunkumus. Būkime vieningi, taurūs ir būsime laisvi.“ Mums kiekvienam ir kasdien, norintiems eiti pirmyn, žengiantiems žingsnį į ateitį, tegul stiprybės, kantrybės ir pasišventimo suteikia šiame kalendoriuje paminėti ir tūkstančiai kitų Lietuvos kankinių, besimeldžiančių už mus danguje.
Pranas Dovydaitis
Elena Spirgevičiūtė
RUGSĖJIS
LIEPA
Vincentas Borisevičius
LAPKRITIS
Adolfas Ramanauskas-Vanagas
SPALIS
KOVAS Mečislovas Reinys
RUGPJŪTIS
Jonas Žemaitis-Vytautas
Teofilius Matulionis
BIRŽELIS
Juozas Zdebskis
GEGUŽĖ
BALANDIS
Adelė Dirsytė
Alfonsas Lipniūnas
Pranciškus Budrys
GRUODIS
SAUSIS
VASARIS
Loreta Asanavičiūtė