MĖNESINIS LEIDINYS APIE AGRO RINKAS 2011 Balandis Nr. 4 (11)
AGROMEDIA
Šiame leidinyje Grūdų, rapsų ir sėklų rinka Pieno ūkio rinka Trąšų rinka Agro technikos rinka Ž. ū. paskirties žemės rinka
FAO skatina investuoti į žemės ūkį Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), reaguodama į pasaulinį maisto kainų kilimą, kartu su partneriais Afrikoje, Azijoje, Ramiojo vandenyno šalių regione, Europoje, Lotynų Amerikoje ir Artimuosiuose Rytuose pradeda seriją seminarų, kad padėtų šalių vyriausybėms priimti tinkamus sprendimus, kaip geriau reaguoti į kainų augimą. FAO praneša, kad pasaulinės produktų kainos, išskyrus cukrų, augo aštuonis mėnesius iš eilės. Būsimų seminarų tikslas – keistis patirtimi, kaip veikti panašiose situacijose, pradedant nuo praėjusios krizės 2007–2008 m. ir pasverti visus politinių priemonių „už" ir „prieš". „FAO mano esant būtina, kad šalys peržiūrėtų visas politines galimybes ir stengtųsi išvengti sprendimų, kurie galėtų dar labiau apsunkinti padėtį, – sakė FAO generalinio direktoriaus pavaduotojas Čančui He (Changchui He). – Per paskutinę maisto krizę padėtis pablogėjo, kai kurioms šalims įvedus eksporto ribojimą arba pasidavus paniškam pirkimui." Seminaruose, kurie prasidėjo kovo pradžioje Bankoke (Tailandas) ir truks iki birželio pabaigos, dalyvaus 20 valstybių oficialūs asmenys, atsakingi už žemės ūkį, prekybą ir finansus, žemdirbių organizacijų atstovai ir kiti. FAO informuoja, kad tarp aukščiausiojo rango atstovų bus JAV Vyriausybės ir Europos Sąjungos atstovai, taip pat – pietryčių Azijos valstybių asociacija ASEAN. Seminarai rengiami siekiant kuo daugiau sužinoti apie įvairias greito reagavimo į kainų kilimą strategines galimybes ir parengti kiekvienai šaliai specifines priemones, kurios padėtų išvengti skaudžių pasekmių. Kitas seminarų tikslas – teikti patarimus, kaip šalims geriausiai stebėti ir keistis informacija apie kainų pokyčius, strateginius veiksmus ir rezultatus. FAO tikisi, kad tai padės prisitaikyti ir parengti labiau veiksmingas strategijas, siekiant sušvelninti didėjančių maisto kainų poveikį.
Maisto produktai ir energija kurstys infliaciją Rytų Europoje EB banko analitikai savo Rytų Europos prognozėje skelbia, kad augančios maisto produktų ir energijos išteklių kainos išprovokuos infliaciją visame regione, o Estijoje šių prekių kainos kils ir kitais metais. Energijos išteklių ir maisto produktų kainos sparčiai augo nuo praėjusių metų vidurio ir būtent dėl jų didėjo vartojimo kainų indeksas visame pasaulyje. Tačiau Rytų Europoje, palyginti su Jungtinėmis Valstijomis ar Vakarų Europa, šių prekių brangimas yra svaresnis, nes šiame regione maisto produktai ir energija sudaro didžiąją vartotojų krepšelio dalį, konstatuoja SEB analitikai savo paskelbtoje Rytų Europos prognozėje.
GRŪDŲ IR RAPSŲ RINKA Lietuvoje sumažėjo kviečių ir rugių supirkimo kainos 2011 m. kovo mėnesio viduryje (11 savaitę (03 14–20) Lietuvos grūdų supirkimo įmonės kviečius supirko vidutiniškai po 839,1 Lt/t – 1,1 proc. mažesne kaina negu prieš mėnesį (7 savaitę (02 14–20). Rugių vidutinė supirkimo kaina minėtu laikotarpiu sumažėjo 8,6 proc. (iki 752,8 Lt/t). Tačiau pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina kovo mėnesio viduryje, lyginant su vasario viduryje buvusia kaina, padidėjo 6,3 proc. (iki 718,1 Lt/t). Grūdų importas į Lietuvą 2011 m. vasario mėnesį buvo 2 kartus didesnis, o eksportas –50 proc. mažesnis negu 2010 m. vasario mėnesį. Šių metų vasario mėnesį iš viso buvo importuota 33,481 tūkst. t grūdų. Didžiąją dalį sudarė kviečiai (28,061 tūkst. t), kurie įvežti iš Latvijos, Vokietijos ir Danijos (vidutinė kaina – 829,6 Lt/t). Rugiai (194,2 t) įvežti iš Latvijos ir Lenkijos (vidutinė kaina – 767,2 Lt/t). Kukurūzų importas sudarė 4,350 tūkst. t. Jie buvo
importuoti iš Lenkijos ir Moldavijos (vidutinė kaina –736,1 Lt/t). Rapsų importas 2011 m. vasario mėnesį sudarė 4,888 tūkst. t ir tai buvo 50 proc. didesnis kiekis negu 2010 m. vasario mėnesį. Jie buvo įvežti iš Latvijos ir Olandijos (vidutinė kaina –1 699,6 Lt/t). Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2011 m. vasario mėnesį eksportavo 54,929 tūkst. t grūdų. Iš jų daugiausia eksportuota kviečių – 48,483 tūkst. t. Jie išvežti į Latviją, Vokietiją, Daniją, Belgiją, Olandiją ir Suomiją (vidutinė kaina – 832,8 Lt/t). Miežiai (5,947 tūkst. t) išvežti į Latviją, Estiją, Lenkiją, Vokietiją, Daniją ir Airiją (vidutinė kaina– 650,9 Lt/t). Rapsų eksportas šių metų vasario mėnesį, lyginant su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, sumažėjo 71 proc. (iki 4,680 tūkst. t). Jie buvo išvežti į Latviją, Lenkiją ir Belgiją vidutinė kaina – 1 805,8 Lt/t).
Šiais metais Lietuvos grūdų augintojų sandėliuose likę mažiau grūdų negu praėjusiais metais 2011 m. kovo mėnesio duomenimis, surinktais iš Lietuvos ūkininkų bei žemės ūkio bendrovių, auginančių ≥50 ha grūdinių augalų ir rapsų, jų sandėliuose buvo 139,7 tūkst. t grūdų skirtų pardavimui – tai 61,4 proc. mažesnis kiekis, lyginant su 2010 m. kovo mėnesiu. Kviečių ūkininkų bei žemės ūkio ben-
drovių sandėliuose šių metų kovo 15 d. buvo likę 88,5 tūkst. t (-59,2 proc.), miežių – 26,7 tūkst. t (-67,6 proc.), rugių – tik 2,9 tūkst. t (-87,9 proc.) ir kvietrugių – 9,7 tūkst. t (-57,4 proc.). Tik rapsų 2011 m. kovo mėnesį dar buvo7,5 tūkst. t, kai 2010 m. analogišku laikotarpiu – 4,4 tūkst. t.
Preliminarūs duomenys apie Lietuvos grūdinių augalų ir rapsų augintojų sandėliuose pardavimui laikomų grūdų ir rapsų kiekius Sandėliuose pardavimui laikomų grūdų kiekis tūkst. t* 2010.03.15 duomenimis 2010.12.15 duomenimis 2011.03.15 duomenimis
Grūdai Avižos Kviečiai Kvietrugiai Miežiai Rugiai Grikiai Žirniai Rapsai
326,1 6,2 217,1 22,7 82,5 24,2 0,9 8,5 4,4
417,2 4,4 319,7 20,2 55,7 7,3 1,4 8,4 15,9
139,7 2,1 88,5 9,7 26,7 2,9 0,9 2,7 7,5
Pasaulyje 2011–2012 derliaus metais prognozuojamas 672 mln. t kviečių derlius Tarptautinės grūdų tarybos (toliau – IGC) 2011 m. vasario mėnesio preliminarios prognozės duomenimis, 2011 – 2012 derliaus metais pasaulyje kviečių pasiūla ir paklausa turėtų būti subalansuota. 2011 m. didelės grūdų supirkimo kainos turėtų būti stimulas didinti pasėlių plotus daugelyje šalių, todėl prognozuojama, kad kviečių pasėlių plotai gali išaugti 3 proc. – iki 224 mln. ha. Tai būtų didžiausi kviečių pasėlių plotai nuo 1998 m. Nepaisant susirūpinimo dėl kviečių derliaus prognozių kai kuriose pagrindinėse šalyse augintojose, 2011 m. kviečių derlius pasaulyje turėtų padidėti 24 mln. t – iki 672 mln. t ir būtų didžiausias derlius po rekordinio 2008 m. kviečių derliaus. 2010–2011 m. kukurūzų derliaus nuėmimas pietiniame pusrutulyje dar tik prasidėjo, todėl planai ateinantiems derliaus metams (2011–2012 m.) dar nėra aiškūs. Daugumoje šalių jie nurodomi tik formalūs. IGC analitikų pirminiais duomenimis, įvertinant kukurūzų pasėlių plotus ir jų derlingumą visoje eilėje šalių auginančių kukurūzus (įskaitant JAV ir Kiniją), 2011–2012 m. laukiama gausesnio kukurūzų derliaus. Tikimasi, kad kukurūzų derlius 2011– 2012 m. dėl prognozuojamo didelio derlingumo turėtų pasiekti naują rekordą, tačiau, jei derlingumo prognozės nepasitvirtins, tuomet kukurūzų derliaus prognozė bus sumažinta (taip nutiktų jau antrus metus iš eilės). Dėl didelės kukurūzų paklausos pasaulyje ir pasiūlos ribotumo kukurūzų atsargos 2011–2012 m. gali trečius metus iš eilės mažėti.
Pokytis % ketvirčio
metų
-66,5 -52,1 -72,3 -52,1 -52,1 -59,9 -40,1 -68,5 -52,6
-61,4 -66,2 -59,2 -57,4 -67,6 -87,9 -5,8 -68,9 71,9
* ūkininkų, kurie augina daugiau kaip 50 ha grūdinių augalų, sandėliuose pardavimui laikomų grūdų kiekis
2
JAV pranašauja didelį grūdų derlių, bet kainos išliks aukštos Netikėtai didelis derlius Pietų pusrutulio šalyse galėtų sumažinti pasaulinį grūdų stygių, bet aukštos kainos už produkciją išsilaikys - tokias prognozes pateikia JAV vyriausybė, pranešė „The Financial Times". JAV Žemės ūkio departamentas (USDA) numato, kad Brazilijoje, vienoje iš didžiausių žemės ūkio produktų eksportuotojų, užderės rekordinis sojų derlius ir bus išauginta daugiau kukurūzų, negu tikėtasi. Tokie pranešimai sumažina nerimą dėl ekstremaliai menkos pasiūlos, kuri lėmė, kad žemės ūkio produkcijos kainos šoko į viršų. Bet USDA nekeičia savo požiūrio, kad kukurūzų ir sojų atsargos JAV yra labai nedidelės. „Jei šioje situacijoje ir galima rasti ką nors pozityvaus, tai tik tai, kad ji neblogėja", sako žemės ūkio ekonomikos ekspertas Chad Hart. Kaip rodo naujausi USDA turimi duomenys, Brazilija šiemet kuls 70 mln. tonų sojų pupelių (prieš mėnesį buvo prognozuotas 1,5 mln. tonų mažesnis derlius - 68,5 mln. tonų). O kukurūzų derlius Brazilijoje turėtų siekti 53 mln. tonų (praėjusį mėnesį buvo įvardintas mažesnis prognozuojamas derlius 51 mln. tonų). Taip pat prognozuojama, kad Argentina ir Australija užaugins daugiau kviečių, negu buvo manyta anksčiau. Grūdų rinka įsisiūbavo 2010 m. viduryje, kai didžiausia per pastarąjį dešimtmetį sausra nuniokojo kviečių pasėlius Juodosios jūros
regione. Pašėlusiai karšta vasara tuomet sumažino ir JAV kukurūzų derlių. JAV etanolio pramonė taip pat rafinavo rekordinius kukurūzų kiekius, tam sunaudodama beveik 40 proc. visų pasėlių. Kai sumažėjusi pasiūla pakėlė kainas, analitikai pradėjo baimintis, kad Pietų pusrutulyje augimo sezonui įtaką daro fenomenalus Ramiojo vandenyno reiškinys La Ninja (La Nina)*. Vasara atnešė sausrą ir į Argentiną, kuri yra antroji pagal dydį kukurūzų ir ketvirtoji kviečių eksportuotoja. Tuo metu lietūs užtvindė rytinę Australijos dalį (Australija yra trečioji pagal dydį kviečių eksportuotoja). Dėl liūčių Brazilijoje buvo suvėlintas sojų sėjos laikas. Bet paskui pasėliai Brazilijoje stebėtinai greitai atsistatė ir derlius užderėjo gerokai didesnis, negu buvo galima tikėtis. Tiesa, dabar baiminamasi, kad nauji lietūs nesugadintų derliaus jau pjūties metu. Po naujausių pranešimų, Čikagos biržoje ateities sandoriai kukurūzams nukrito 0,6 proc. - iki 6,9 JAV dolerių už bušelį (35,24 litro). Bet sojų kaina net truputį (0,2 proc.) pakilo - iki 13,47 JAV dolerių už bušelį. Kviečių kaina nusmuko 1,1 proc. iki 7,24 JAV dolerių už bušelį. Atrodo, kad rinka kol kas bus tarsi sustingusi ir nepajudės iki tol, kol USDA oficialiai paskelbs pirmuosius preliminarius skaičius apie kukurūzų ir sojų sėją 2011/2012 m. sezonui - tai turėtų paaiškėti jau šio mėnesio pabaigoje.
Pasaulinės grūdų eksporto kainos Lt/t* Grūdai Kviečiai
Valstybė JAV HRW 2 kat. JAV SRW 2 kat. Argentina ES, Prancūzija, FCW 1 ES, Vokietija, B klasė ES, Jungtinė Karalystė, pašariniai
2010
2011
Kainos pokytis %
vasaris gruodis sausis vasaris mėnesio ** metų *** 529,4 878,9 901,6 869,5 -3,6 64,2 503,9 850,1 856,1 804,0 -6,1 59,6 549,9 790,0 830,8 882,1 6,2 60,4 421,2 868,4 913,3 894,3 -2,1 112,3 450,1 892,0 924,3 899,7 -2,7 99,9 388,8 803,1 813,2 819,1 0,7 110,7 723,8
122,2
1164,2
1144,2
-1,7
58,1
429,7
695,8
686,9
741,0
7,9
72,5
416,9 352,9 381,1 509,0
706,3 722,0 617,3 852,7
699,5 760,1 689,4 803,1
723,3 718,3 670,4 786,3
3,4 -5,5 -2,8 -2,1
73,5 103,5 75,9 54,5
Didžiojoje Britanijoje rekordiniai rapsų pasėliai Rapsų pasėlių plotai Jungtinėje Karalystėje 2011-2012 prekybos metais, palyginti su pasibaigusiais, padidėjo 11,5 proc. arba 72 tūkst. ha - iki 696 tūkst. ha ir pasiekė šalies rekordą. Rapsų pasėliai išsiplėtė sumažinus žieminių miežių ir avižų plotus atitinkamai 7,8 ir 16,6 proc. Auginti daugiau rapsų ūkininkus paskatino aukštos pasaulinės šių augalų kainos bei sėjai palankios oro sąlygos. Nuo 2010 m. gruodžio Didžiosios Britanijos ūkininkai kviečių pasėlių plotus padidino vos 0,2 proc. arba 5 tūkst. ha - iki 785 tūkst. ha. Tai daug mažiau nei prognozavo Europos analizės agentūra „Strategie Grains". Analitikai prognozavo, kad kviečių pasėliai išsiplės 1,3 proc. B.Klintonas įspėja fermerius: etanolis gali lemti maisto krizę Buvęs JAV prezidentas Bilas Klintonas perspėjo fermerius, kad per didelis kukurūzų sunaudojimas etanolio gamybai gali įtakoti maisto produktų kainas ir dėl to sukelti krizę nepasiturinčiose šalyse. B. Klintonas teigė suprantantis biokuro svarbą, tačiau tuo pačiu rekomendavo pažvelgti ir už valstybės ribų. JAV tiekia maistą daugeliui nepasiturinčių pasaulio šalių, o bent menkiausiais nepriteklius ar kainų kilimas gali turėti skaudžių pasėkmių. Buvusio JAV vadovo įsteigtas fondas siekia padėti išvystyti agrarinę veiklą Afrikos šalyse, tačiau kol kas, be Amerikos pagalbos šios valstybės neišsiverstų. Vyriausiasis ekonomistas tame pačiame forume pareiškė, kad maisto produktų kainos kils dar šiais metais. Šiuo metu JAV per metus iš kukurūzų pagaminama per 13 bilijonų galonų kuro. Vykusio Kongreso metu buvo iškeltas reikalavimas iki 2022 m padidinti biokuro gamybą iki 36 bilijonu galonų. Tokia apimtis smarkiai įtakos maisto produktų kainas ir jų tiekimą nepasiturinčioms pasaulio šalims, todėl ūkininkai skatinami galvoti lanksčius sprendimus, kurie sušvelnintų padėtį.
Kanada, CWRS 13,5% baltym. Kukurūzai JAV 3 YC Argentina Miežiai ES, Prancūzija, pašariniai Australija, pašariniai Australija, salykliniai
HRW – Hard Red Winter, SRW – Soft Red Winter, FCW – French Channel Wheat, CWRS – Canada Western Red Spring, YC – Yellow Corn *kainos (Lt) pateiktos pagal atitinkamos datos LB valiutų kursą ** lyginant 2011 m. vasario mėn. su sausio mėn. *** lyginant 2011 m. vasario mėn. su 2010 m. vasario mėn. Šaltinis: Agro Rinkos , Nr. 5 (155)
3
2010 m. Lietuvoje sertifikuotų lauko augalų sėklų paruošta 3 proc. daugiau negu 2009 m. Lietuvoje 2010 m. iš viso paruošta 30 452 t sertifikuotų lauko augalų sėklų. Palyginti su 2009 m., sėklų paruošta 3 proc. daugiau, tačiau 15 proc. mažiau negu 2008 m. Žieminių javų sėklos sudarė apie 54 proc., o vasarinių javų – 36 proc. Palyginti su 2009 m., kai sertifikuotų sėklų kiekiai sudarė atitinkamai 45 ir 43 proc., ši proporcija šiek tiek pasikeitė į žieminių javų pusę. Praėjusiais metais aliejinių augalų sėklų gamyba, palyginti su 2009 m., taip pat išaugo ir sudarė 12 proc. nuo viso sėklų kiekio. Tačiau šis padidėjimas susidarė tik dėl rapsų sėklos gamybos didėjimo, tuo tarpu linų sėklos jau keletą metų nebuvo sertifikuota. Pašarinių augalų sėklų gamyba 2010 m. šiek tiek sumažėjo ir siekė 8 proc. nuo bendro sėklų kiekio. Labai bloga situacija su grikiais. Šių sėklų gamyba per pastaruosius penketą metų nuolat mažėjo, o 2010 m. jų iš viso nebuvo sertifikuota. Vasarinių javų sertifikuotos sėklos 2010 m., palyginti su 2009 m., paruošta 13 proc. mažiau. Sertifikuotos bulvių sėklos gamyba praėjusiais metais taip pat sumažėjo 7 proc. Lietuviš-
kų veislių sėklos nuo bendro sėklų kiekio tesudarė 7,8 proc. Didžiausia dalis lietuviškų veislių buvo tarp lubinų bei pašarinių žolių. Tuo tarpu javų grupėje daugiausia auginamos užsieninės veislės. Populiariausia avižų veislė yra Nelson, vasarinių kviečių – Monsun ir Triso, žieminių kviečių – Leiffer, rugių – Agronom, žieminių miežių – Fridericus, vasarinių miežių – Publican. Visos paminėtos veislės sukurtos Vokietijoje, išskyrus Publicant, kuri sukurta Didžiojoje Britanijoje. Šiais metais iki kovo mėn. ekologiškų sėklų duomenų bazei pateikta informacija apie planuojamas rinkai pateikti 68,19 t ekologiškų sėklų. Tai, palyginti su 2010 m. tokių sėklų kiekiu (289,58 t), tesudaro vos 24 proc. Dauguma iš jų prekybai pilnai bus paruoštos jau kovą. Rinkai bus pateikta apie 46 t ekologiškų žirnių, beveik12 t avižų bei šiek tiek lubinų, sėjamųjų vikių ir raudonųjų dobilų. Pastaruosius pora metų rinkoje buvo pasirodę ir ekologiškų sėklinių bulvių, tačiau šiemet vienintelis tokių bulvių tiekėjas ekologinio ūkininkavimo atsisakė.
Potvynis Australijos grūdų pramonei padarė žalos Pasak Vyriausybės ministrų, niokojantis potvynis, kurį pastaraisiais mėnesiais teko patirti Australijos Viktorijos, Kvinslando ir Naujojo Pietų Velso valstijoms, tapo didžiausia kada nors patirta katastrofa šalies ekonomikai, kuriai atkurti reikės daugiau nei 20 milijardų Australijos dolerių, arba 1,5 proc. vidaus produkto. Poveikis grūdų ir malimo pramonėms gali būti dviejų rūšių. Pirma, tai yra trumpalaikis poveikis, kai rytų Australijoje jaučiamas transporto chaosas ir sumažėjęs pelnas. Antra, yra tikimybė, kad kitu sėjos sezonu – jeigu neįvyks pranašaujamų „100 metų“ meteorologinių reiškinių – bus pasiektas grūdų produkcijos rekordas dėl didelės dirvos drėgmės ir didelių tvenkinių. Numatoma, jog žiemkenčių bus 1,1 milijonu tonų mažiau, nei buvo prognozuota gruodžio mėnesį. Tikimasi, jog Vakarų Australijos produkcija bus 1,4
milijonais tonų didesnė, nei manyta ankščiau, tačiau tai labiau yra 2,5 milijonų tonų rytų valstijų prognozės sumažinimas, daugiausiai dėl smarkių liūčių ir potvynių. Visgi, žvelgiant visos valstybės mastu, žieminių javų produkcija išaugo ženkliai, palyginti su pastaraisiais sausros paveiktais metais. Lyginant su pagrindiniais žiemkenčiais, skaičiuojama, jog kviečių produkcija išaugs 20 proc., iki maždaug 26,3 milijonų tonų (nuo sausio mėnesio skaičiuota 25,1 milijonas tonų), miežių produkcija – 18 proc., iki 9,3 milijonų tonų ir rapsų – 11 proc. iki maždaug 2,1 milijono tonų, palyginti su praėjusiu 2009-10 metų sezonu.
Baltarusija 2011 m. tikisi gauti 9.9 mln. t grūdų. Baltarusijos Žemės ūkio ministerijos duomenimis 2011 m. grūdų derlius kartu su kukurūzais (bunkeriniu svoriu) turėtų sudaryti 9,9 mln. t. Tai būtų ne tik pakankamas grūdų kiekis patenkinti šalies vidaus poreikius, bet dalį grūdų būtų galima ir eksportuoti. 2010 m. Baltarusijoje buvo prikulta apie1 mln. t kviečių, o 2011 m. prognozuojama, kad kviečių derlius turėtų padidėti 450 tūkst. t. Tokio kiekio turėtų pakakti kiaulininkystės ir paukštininkystės poreikiams patenkinti. Numatoma, kad kukurūzųderlius 2011 m., lyginant su 2010 m., gali padidėti 230 tūks. t (iki 1 mln. t). Žemės ūkio ministerija informuoja, kad žieminiai javai 2010 m. rudenį buvo pasėti laiku. Pasėlių nukentėjusių nuo šalčių po žiemos nėra daug, tik atskirų rūšių pasėlių nuostoliai gali siekti 10 proc. 2011 m. Baltarusijoje rapsų derlius turėtų sudaryti 890 tūkst. t. Strategie Grains padidino kviečių eksporto prognozę 2010–2011 m. Prancūzijos rinkos analitikų agentūros Strategie Grains kovo mėnesio prognozės duomenimis, minkštųjų kviečių eksportas ES šalyse 2010–2011 m. turėtų padidėti 0,6 mln. t (iki 19 mln. t). Kviečių pardavimą ES šalyse turėtų padidinti dėl stichinių nelaimių Japonijoje sumažėjusios ateities sandorių kainos Prancūzijos biržose. Prognozuojama, kad kviečių atsargos 2010– 2011 derliaus metų pabaigoje, lyginant kovo mėnesio prognozę su vasario mėnesiu, turėtų sumažėti 1,1 mln. t (iki 8,7 mln. t).
4
PIENO ŪKIO RINKA Lietuvos didžiausių pieno supirkėjų vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lt/t Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina, Lt/t Įmonės pavadinimas
Pieno, už kurį Pieno, už kurį Vidutinė apmokant ne- apmokant buvo pieno subuvo taikytos taikyta bent viepirkimo nuoskaitos dėl na nuoskaita dėl kaina kokybės kokybės
AB "Pieno žvaigždės" įmonių grupė
1085,4
777,3
1076,9
UAB "Marijampolės pieno konservai"
1033,2
692,7
1030,5
AB "Rokiškio sūris" įmonių grupė
1019,5
704,2
1011,3
AB "Žemaitijos pienas"
1039,5
876,3
1033,8
UAB "Vilkyškių pieninė"
967,6
704,2
949,7
ŽŪB "Šaltekšnis"
976,2
1238,1
1052
UAB „Vikeda“, Kėdainiai
1373,9
Bariūnų ŽŪB, Joniškio r.
875
730,2
873
821,3 1037,0
600,1 815,5
813,2 1030,4
Pienininkystės kooperatyvas "Žalmargė" Vidutinė pieno supirkimo kaina, Lt/t
1373,9
2010/2011 kvotos metų balandžio–gruodžio mėn. ES–27 padidėjo pieno supirkimas 2010/2011 m. kvotos metų balandžio– gruodžio mėn. ES–27 (įskaitant prognozinius Maltos duomenis apie pieno supirkimą) buvo supirkta 102,73 mln. t žaliavinio pieno – 2,1 proc. daugiau nei 2009/2010 kvotos metų tuo pačiu laikotarpiu. Daugiausia pieno supirkimas šiuo 2010/2011 kvotos metų laikotarpiu išaugo Airijoje (12 proc.) bei Latvijoje (6,7 proc.), o labiausiai sumažėjo – Rumunijoje (8,2 proc.) ir Vengrijoje (8,9 proc.). 2010/2011 kvotos metų balandžio–gruodžio mėn. į ES–27 pienines pristatomo pieno perdirbti kvota panaudota 70,2 proc., kai tuo tarpu 2009/2010 kvotos metų tuo pačiu laikotarpiu – 69,4 proc. ES–27 2010 m., lyginant
2010 m. II–ąjį pusmetį Lietuvos pieno perdirbimo įmonės pardavė mažiau sūrių Lietuvos bei kitose ES rinkose, tačiau pardavimai į trečiąsias šalis išaugo. Lietuvos pieno perdirbimo įmonės šviežių (nebrandintų arba nekonservuotų) sūrių, įskaitant išrūgų sūrius ir varškę (PGPK kodas 1051403000), 2010 m. II–ąjį pusmetį Lietuvos rinkoje pardavė 16,24 tūkst. t, o kitose ES rinkose – 13,88 tūkst. t ir tai atitinkamai sudarė 2,25 proc. bei 14,14 proc. mažiau nei 2009 m. II–ąjį pusmetį. Tačiau analizuojamu laikotarpiu šio gaminio pardavimo apimtys į trečiąsias šalis išaugo 13,28 proc. ir sudarė 3,59 tūkst. t. Iš to skaičiaus labiausiai išaugo šviežių (nebrandintų arba nekonservuotų) sūrių (PGPK kodas 1051403010) pardavimas į trečiąsias šalis – nuo 94,92 t (2009 m. II–ąjį pusmetį) iki 277,95 t (2010 m. II–ąjį pusmetį). 2010 m. II–ąjį pusmetį, lyginant su 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos pieno perdirbimo įmonės Lietuvoje pardavė 27,57 proc. mažiau trintų sūrių, sūrių miltelių, pelėsinių ir kitų nelydytų sūrių (PGPK kodas 1051405000) (5,56 tūkst. t). Šių gaminių pardavimo apimtys kitose ES rinkose ženkliai sumažėjo – 46,20 proc. (iki 3,52 tūkst. t), tačiau į trečiąsias šalis buvo eksportuota 20,15 proc. daugiau, o eksporto kiekis sudarė 16,16 tūkst. t. Iš to skaičiaus labiausiai (33,33 proc.) išaugo trintų arba miltelių pavidalo sūrių (PGPK kodas 1051405010) eksportas į trečiąsias šalis. Lietuvos pieno perdirbimo įmonės lydytų sūrių, išskyrus trintus arba sūrių miltelius (PGPK kodas 101051407000) 2010 m. II–ąjį pusmetį, lyginant su 2009 m. II–uoju pusmečiu, Lietuvos rinkoje pardavė 1,38 tūkst. t – 2,24 proc. mažiau. Tačiau analizuojamą laikotarpį šio gaminio pardavimo apimtys į ES išaugo nuo 30,88 t iki 88,89 t, o į trečiąsias šalis buvo parduota 132 t – 104,32 t daugiau nei 2009 m. antrąjį pusmetį.
su 2009 m., pieno supirkimas išaugo 1,23 proc. arba 1 653 tūkst. t ir sudarė apie 136 mln. t. Praėjusiais metais išaugęs pieno supirkimas ES–27 turėjo įtakos didesnei sūrio, geriamo pieno, grietinėlės ir rauginto pieno gaminių gamybai, tačiau nugriebto pieno miltelių, sviesto ir kitų pieno riebalų gamyba sumažėjo. 2010 m., lyginant su 2009 m., ES– 27 vidutinė metinė pieno supirkimo kaina didėjo nuo 92,60 Lt/100 kg iki 105,90 Lt/100 kg. 2010 m. mažiausia vidutinė ES–27 natūralaus riebumo pieno supirkimo kaina buvo balandžio mėn., kai ji siekė 99,23 Lt/100 kg, o didžiausia – gruodį (117,05 Lt/100kg). 5
Okeanijos regione pieno gamybos didėjimas neprognozuojamas Kalendoriniais 2010 m., lyginant su 2009 m., Naujosios Zelandijos žaliavinio pieno gamyba buvo 1,1 proc. didesnė. 2010– 2011 gamybos metų pirmais septyniais mėnesiais (liepos– gruodžio mėn.), lyginant su atitinkamu praėjusio gamybos sezono laikotarpiu, žaliavinio pieno gamyba buvo 2,6 proc. didesnė. Dėl 2010 m. II–ąjį pusmetį vykusių sausrų pieno buvo pagamint gerokai mažiau nei prognozuota. Pieno gamintojai ir perdirbėjai keičia metinės pieno gamybos prognozes – padidėjimas nežadamas. Vidutinė prognozuojama 2010–2011 gamybos metų (liepos1 d. – birželio 30 d.) žaliavinio pieno kaina turėtų būti 108,4 –118,1 Lt/100 kg. Australijoje 2010 m., lyginant su 2009 m., žaliavinio pieno pagaminta 0,3 proc. mažiau. Neseniai vykę potvyniai turėjo įtakos dviem žaliavinio pieno
gamybos regionams – Kvinslandui, kuriame pagaminama 6 proc. viso žaliavinio pieno ir Viktorijai, kurioje pagamina du trečdaliai viso žaliavinio pieno. Šiuose regionuose suprastėjo žaliavinio pieno kokybė bei iškilo sunkumų transportuojant pieną į pienines. Vidutinė prognozuojama 2010– 2011 gamybos metų (birželio 1 d. – gegužės 31 d.) žaliavinio pieno kaina turėtų būti 100,1–103,6 Lt/100 kg. Kadangi Okeanijos regione iki žaliavinio pieno gamybos sezono pabaigos likus 3–4 mėn. neprognozuojamas pieno gamybos padidėjimas, turimos beveik visos pieno gaminių atsargos yra skirtos sutartimis apibrėžtai paklausai patenkinti. Likusiu iki gamybos sezono pabaigos laikotarpiu perdirbėjai planuoja žaliavinį pieną tolygiai paskirstyti visoms pieno gaminių rūšims gaminti.
ES ruošiasi elektroniniam galvijų ženklinimui
Europos Komisija ruošia pasiūlymą dėl elektroninės galvijų ženklinimo sistemos sukūrimo, kuri pakeistų dabartinius plastikinius įsagus, informuoja tinklalapis PPR. Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinis direktoratas patvirtino, kad šis žingsnis užtikrins maisto saugą ir gyvūnų ligų plitimo kontrolę. Veterinarijos gydytojams teks pagrindinis vaidmuo šiame procese. EK tvirtina, kad skaitmeninis ženklinimas yra naudingas ūkininkams ir
maisto pramonei. Sistema bus tikslesnė ir greitesnė, todėl gyvūnai galės būti stebimi efektyviau. Identifikavimo duomenys bus nepakeičiami valdant ligų protrūkius, padės užkirsti kelią sukčiavimams ir nepagrįstam gyvūnų veisimui. Remiantis ekonominiais skaičiavimais, vieno galvijo elektroninis ženklinimas kainuos 2-3 eurus. Kaip atrodys elektroniniai žymenys? Dažniausiai naudojami elektroniniai ausų įsagai, dengti plastiku, kurie įsegami arba pritvirtinti tokiu prie seno įsago. Kitas būdas - elektroninė kapsulė arba elektroninis implantas. Elektroninės kapsulės atrajojantiems gyvūnams duodamos su pašarais, o patekusios į virškinimo traktą, visam laukui lieka jų skrandyje. Elektroniniai implantai - tai maži siųstuvai, padengti neirstančia medžiaga, kurie implantuojami gyvuliams po oda.
Pieno supirkimo kainos Estijoje per metus išaugo 21 proc. Estijos statistikos departamento duomenimis, vidutinė pieno supirkimo kaina šalyje per metus (vasarį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai) išaugo 21 proc. iki 313,81 euro už toną. Per mėnesį (vasarį, palyginti su sausiu) ji pakilo 0,5 procento. Praėjusį mėnesį supirkta 46,4 tūkst. tonų pieno - 10 proc. mažiau nei prieš mėnesį, bet 7,4 proc. daugiau nei prieš metus. Praėjusį mėnesį supirkto pieno vidutinis riebumas buvo 4,1 proc., baltymingumas - 3,4 procento. Kinų mokslininkai sukūrė genetiškai modifikuotas karves, kurių pienas bus panašus į žmogaus. „Mokslininkai sėkmingai sukūrė daugiau nei 200 karvių bandą, pajėgią duoti pieno, kurio savybės - tokios pat kaip žmogaus pieno“, - sakė Li Ningas, Kinijos žemės ūkio universiteto valstybinių agrobiotechnologijų laboratorijų vadovas. Anot jo, „per artimiausius dešimt metų bus galima į žmogaus pieno panašius produktus pirkti prekybos centruose - jame esantys naudingi baltymai bus prieinami eiliniams vartotojams“, rašo „Times of India“, kurį cituoja „Treehugger“. L. Ningo teigimu, genetiškai pakeistų karvių pienas taip pat yra stipresnio skonio nei įprastų karvių ar ožkų pienas. „Times of India“ nurodo, kad motinos pienas vaikams padeda susikurti stipresnę imuninę ir nervų sistemas šiomis savybėmis jis lenkia karvių ar ožkų pieną.
6
Permainingos ir silpnėjančios rinkos Dėl politinių neramumų Artimuosiuose Rytuose, ekonomikos sulėtėjimo Kinijoje ir Japonijos katastrofos, paklausa ir toliau lieka neaiški mažėjant prekių kainoms, nes pirkėjai laukia, kiek dar jos leisis nuo dabartinio itin aukšto lygio. Daugelis pirkėjų pirko į priekį, tikėdamiesi, jog ateinančių mėnesių rinka bus menka, ir dabar perka tik esant poreikiui. Lieso pieno miltelių (LPM) kainos nukrito mažiausiai 100 $, tuo tarpu nenugriebto pieno miltelių (NPM) rinkos kainos yra įvairios. Kovo 17 dieną Fonterra GDT aukcione pastebėtas kainų kritimas po kelis mėnesius trukusio nuolatinio kylimo (žiūrėti paveikslėlį). Jungtinių
Valstijų sviesto kainos yra šiek tiek žemesnės, tačiau sūrio kainos krito itin žemai po kelių nemažų kylimų, kurie sumažino eksporto paklausą. LPM/NPM kainos taip pat krenta, tačiau yra šiokių tokių atsargų, ir Jungtinių Valstijų Žemės ūkio departamentas praneša apie pakankamai gerą dabartinę paklausą. Australijos Žemės ūkio ir išteklių ekonomikos valdyba tikisi, jog tiek Naujosios Zelandijos, tiek Australijos metinė pieno produkcija išaugs maždaug 2 proc. per ateinančius kelis mėnesius. Tikimasi, jog Argentinos pieno produkcija pakils pakankamai aukštai ir užtikrins 200 000 tonų NPM eksportą 2011 metais.
Daug vilčių dėl pieno Pasak Gujarato kooperatinės pieno rinkodaros federacijos generalinio direktoriaus R.S.Sodhi, Indija tikisi padidinti metinę pieno produkciją 10 proc., ir tapti pagrindiniu šios produkcijos eksportuotoju pasaulyje bei pasipelnyti keliant kainas. „Jei produktyvumas kils, mes galėsime tapti pagrindiniu pasaulio pieno prekybos veikėju“, sakė Sodhi, kurio grupė vakarinėje Indijos valstijoje Gujarate gavo 3,3 milijardus litrų 2009-2010 metais iš 2,9 ūkininkų. Per pastaruosius metus, pie-
no kainos Indijoje pakilo 20 proc. Šalies metinė 1,3 trilijonų dolerių ekonomika vidutiniškai išaugo 8,5 proc. per pastaruosius 5 metus, padvigubindama pajamas ir didindama pardavimus „Nestle“ ir „Danone“ vietiniuose sektoriuose. Pieno suvartojimas vienam žmogui Indijoje aplenkė Japonijos ir Pietų Korėjos rodiklius, ir yra keturis kartus didesnis nei Kinijoje. Tikimasi, jog iki 2030 metų pieno vartojimas padvigubės ir pasieks 242 milijonus tonų.
Pieno kainos siekia 18,4 c/lb Jungtinių Valstijų Žemės ūkio departamentas 2 proc. padidino vidutinių viso pieno kainų prognozes 2011 metams iki 18,4 c/lb (42 c/litrą), 13 proc. daugiau nei 2010 metais ir tik 4 proc. mažiau nei rekordinė 19,13 c/lb kaina 2007 metais. Vertinant pastarųjų mėnesių pasiūlos ir paklausos duomenis, šį mėnesį numatomos aukštesnės pieno produktų kainos. Jungtinių Valstijų Žemės ūkio departamentas šiuo metu tikisi, jog vidutinė sūrio kaina bus apie 3 800 Jungtinių Valstijų $/toną šiais metais, 6 proc. didesnė nei praėjusio mėnesio prognozėje, sviesto kainos pakils 1 proc. iki vidutinės 3 925 $/t kainos ir LPM – iki 3 065 $/t. III ir IV klasės produkcijos kainų kylimas yra didžiausias. Jungtinių Valstijų Žemės ūkio departamentas planuoja, jog III klasės produkcijos kaina šiais metais
bus vidutiniškai 16,65 c/lb, o vidutinė IV klasės produkcijos kaina – 17,3 c/lb. Tuo pat metu, Jungtinių Valstijų Žemės ūkio departamentas sumažino pieno produkcijos prognozes 100 milijonų svarų iki 196,0 milijardų svarų (86,3 milijardai litrų), tačiau tai vistiek yra 3,2 milijardais svarų (1,4 milijardais litrų) daugiau nei rekordinė 2010 metų produkcija.
7
AGRO TECHNIKOS RINKA Gamintojai technikos ekologiškumui skiria vis daugiau dėmesio Prancūzijoje vykusioje parodoje „SIMA" įmonių grupė SDF pristatė naujus Deutz-Fahr traktorių modelius, kurie išmeta mažiau kenksmingų deginių, praneša Mano ūkio redakcija. Be to, visi jie gali būti varomi vien tik biodyzelinu. Pernai Italijos parodoje „EIMA" ši kompanija pristatė galingiausią „Deutz-Fahr" traktorių DeutzFahr TTV 7.260 su hidromechanine bepakope pavarų dėže ir aplinkos taršą mažinančia selektyvinio katalitinio redukavimo sistema SCR. Įsigaliojus naujiems išmetamųjų deginių standartams dauguma gamintojų atnaujina gaminamą techniką, tačiau kuriami ir nauji dar pažangesni modeliai. Kompanija „Deutz-Fahr" šiam sezonui numatė daug naujovių. Galingas, patogus dirbti ir patikimas taip apibūdinamas naujasis Deutz-Fahr L 730. Tai galinga 220 AG mašina su 6 cl. varikliu, atitinkančiu Tier III deginių emisijos reikalavimus. Pasak gamintojų, šis modelis kartu su Deutz-Fahr L 710 orientuotas į stambius ir vidutinius ūkius bei paslaugas teikiančių įmonių poreikius. Plečiamas ir vienos iš populiariausių
Deutz-Fahr Agrotron TTV serijos modelių asortimentas. Siekiant dar labiau padidinti traktorių galios pasirinkimą, serija papildyta trimis (maksimalios 121, 130 ir 142 AG) modeliais: Agrotron TTV 410, Agrotron TTV 420 ir Agrotron TTV 430. Nuo šiol kompanija galės pasiūlyti Agrotron TTV serijos traktorius ir gyvulininkystės, ir specializuotiems augalininkystės ūkiams. Naujieji modeliai gali būti gaminami su 40 arba 50 km/val. greičiui pritaikyta transmisija.
Pasak kompanijai „Deutz-Fahr" atstovaujančios bendrovės „Biržų žemtiekimas" generalinio direktoriaus Viktoro Rinkevičiaus, Deutz-Fahr traktorių išskirtinė savybė - galimybė važiuoti vien tik biodyzelinu. „Deja, kol kas alternatyvų kurą mūsų šalyje naudoti nepopuliaru. Alternatyvios energijos plėtros ir naudojimo neskatina valstybės politika", - apgailestauja įmonės vadovas. Jis pažymėjo, kad pernai ypač išaugo teleskopinių krautuvų dDIECI paklausa, daugiau nei įprasta nupirkta gyvulininkystės ūkių įrangos, pašarų ruošimo mašinų. „Jau dabar matome, kad ir šiemet investicijos į gyvulininkystės ūkius nemažės. Turime nemažai užsakymų. Tai rodo, kad pieno ūkis atsigauna. Pieno gamintojai mato perspektyvas, todėl ir investuoja", - komentuoja V. Rinkevičius. „Biržų žemtiekimas" šiemet pradeda prekiauti kanadietiškais skystojo mėšlo separatoriais, vedamos derybos ir dėl mobilių džiovyklų tiekimo. Viena iš didžiausių įmonės naujovių nedideliems ūkiams skirti kombainai Deutz-Fahr 6040. „Ši javų pjovimo technika turėtų būti patraukli dėl savo kainos ir kokybės. Kompanija šiemet ypač didelį dėmesį skiria kombainų tobulinimui ir asortimento plėtimui. Naujas modelis tenkins nedidelių ūkių poreikius, o jo kaina tikrai nebus gąsdinanti", - sako „Biržų žemtiekimo" komercijos direktorius Darius Pekarskas.
8
Chemikalus tiekiančios įmonės nori perdalyti rinką Artėjant pavasario sėjai apie pelno iš prekybos žemės ūkio chemikalais perdalijimą prakalbo ūkininkams trąšas bei augalų apsaugos produktus tiekiančios įmonės - „KG Group" ir UAB „Agrokoncernas" paskelbė, kad jie planuoja išplėsti savo rinkos dalį ir galbūt Lietuvoje vietos liks ne visiems iki tol buvusiems rinkos lyderiams.
TRĄŠŲ RINKA Nepaisant mažesnių kainų, azoto rinkos didžiojoje Europos dalyje toliau nepasižymi dideliu aktyvumu. Pietų Europoje padidėjo susidomėjimas DAP pirkimu ir, nepaisant to, kad buvo sutarta dėl naujų pardavimų, kainos lieka stabilios. Kalio karbonato kainos Prancūzijoje kilo dėl nutrūkusio tiekimo iš Kanados. KARBAMIDAS Karbamidas – Kinijoje – 130-135 $. Nominalios. Karbamidas – Rytų Europa/Juodoji jūra – 104-108 $. Karbamidas – Artimieji Rytai – 128-130 $. Numatoma, jog karbamido kainos toliau mažės. Palaipsniui, Juodosios jūros regiono gamintojai naudojasi galimybėmis apsaugoti naują verslą žemomis kainomis, atsižvelgdami į menką eksporto kylimą po rugpjūčio vidurio. Kinijos paklausos perspektyva trečiąjį ketvirtį nežada nieko gero, o Indijos paklausos neužteks kainoms didinti. AMONIAKAS Yuzhnyy FOB – jokių pokyčių, FSU gamintojai išlaiko kainas ties 135 $, nors bent kartą per rugpjūtį kaina buvo sumažinta iki maždaug 130 $ FOB. Jungtinių Valstijų Meksikos įlanka/ Tampa CFR – jokių pokyčių – paskutinių pardavimų Tampoje kaina buvo 169-170$ CFR grynais. Riboti nauji pardavimai rinkoje šią savaitę ir toliau atspindi paskutinias kainų kitimo tendencijas. Pasiūlymai paskutinėse Indijos Trąšų asociacijos dek-
laracijose, aukštesnėmis nei pernai kainomis, atspindi mažesnę pasiūlą Azijoje. Visgi, naujas verslas Turkijoje, Šiaurės ir Vakarų Europoje ir Brazilijoje, panašiu ar žemesniu lygiu nei pernai, pabrėžia silpnesnę atmosferą dėl plataus tiekimo vakarų pusrutulyje. FOSFATAS Diamonio fosfatas: 195-201 $ FOB JAV Meksikos įlanka. Diamonio fosfatas: 208-2015 $ FOB Šiaurės Afrika. Diamonio fosfato kainos Jungtinėse Valstijose šiek tiek pakilo šią savaitę sumažėjus pasiūlai. Gandai apie potencialią greitą paklausą Kinijoje lėmė labiau optimistines nuotaikas rinkoje. SIERA Vankuveris: 35-40 $ FOB Artimieji Rytai: 33-42 $ FOB. Žemesnės Irane. Viduržemio jūros regionas (išskyrus Maroką): 45-51 $ CFR. Žemesnė Tunise. Marokas: 45-47 $ CFR pirmojoje pusėje. Centrinė Florida (skysta, LT): 66-68 $ trečią ketvirtį pristatyta 97. Indijos rinka rodo nedaug pagerėjimo ženklų. Kitą savaitę bus sudaryti keli sandoriai Viduržemio jūros šalyse, kuriais yra numatomi tam tikri kainų kompromisai.
„Šiemet norime užvaldyti iki 15 proc. žemės ūkio chemikalų rinkos. Esame perdirbėjai, planuojame pradėti eksportuoti javus ir tikimės, kad galėsime palyginti lengvai įeiti į rinką naudodami prekinius kreditus. Už trąšas ir chemikalus ūkininkai galės atsiskaityti derliumi", - „KG Group" vadovą Tautvydą Barštį cituoja „Verslo žinios". Jo skaičiavimais, „KG Group" prekybos chemikalais padalinys, nors įsteigtas tik pernai, 2011 m. pasieks 200 mln. Lt apyvartą. „Naujokai paprastai ateina siūlydami mažas kainas ir agresyviai siekdami atsikovoti rinkos dalį, tačiau vėliau tos įmonės arba pasitraukia, arba užleidžia pozicijas. Nauji rinkos dalyviai mūsų negąsdina", - tvirtina „Litagros prekybos" generalinis direktorius Adomas Grigaitis. Pasak jo, pavojingesni ne legaliai veikiantys, bet konkurentai, dirbantys nelegaliai ar pusiau legaliai.
9
ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS RINKA 2010 m. nuomos kainos žemės ūkio paskirties žemės rinkoje Žemės ūkio paskirties žemės rinkoje atsigaunant paklausai ir žemės pardavimo kainoms, vidutinės nuomos kainos 2010 m. padidėjo nedaug – 4,6 proc. už dirbamą žemę (vidurkis – 139 Lt/ha) ir 2,8 proc. už pievas ir ganyklas (114 Lt/ha). Tam įtakos turėjo tai, kad nemažai daliai ūkininkų įsigyti žemę, pasinaudojant laikinai nukritusiomis jos kainomis, pasirodė geresnė alternatyva nei ją nuomoti. Dėl tos pačios priežasties nuomos kainos už prasčiausią žemę dalyje regionų (Vidurio ir Rytų Lietuvoje) ir toliau mažėjo. Už geros ūkinės vertės žemės nuomą vidutiniškai Lietuvoje buvo mokama apie 200 Lt/ha (brangesnėse vietovėse iki 250–325 Lt/ha), už vidutinę žemę – apie 140 Lt/ha, o už prasčiausią – apie 100 Lt/ha. Toje pačioje vietovėje geros ūkinės vertės žemė buvo ~38,5 proc. brangesnė nei vidutinė, o prastos ūkinės vertės ~30 proc. pigesnė. Bendrai Lietuvoje 2010 m. labiau didėjo vidutinės ir prastesnės žemės nuomos kainos (atitinkamai, 6,7 proc. ir 5,7 proc.), o geros ūkinės vertės žemės – kiek mažiau (~2,5 proc.), nes nebuvo daug sumažėjusios ir nuosmukio metu. Pievoms ir ganykloms vidutinė ar geresnėse vietose esanti žemė buvo nuomojama ~19–20 proc. pigiau nei dirbama, o prastesnei žemei šis skirtumas buvo mažesnis ir siekė ~13 proc. Vidurio Lietuvoje, pasižyminčioje derlingiausiomis žemėmis ir intensyviai
plėtojamu žemės ūkiu, nuomos kainos keitėsi nedaug. Kiek daugiau jos išaugo tik tose apskrityse, kuriose buvo labiau sumažėjusios 2009 m. – tai Panevėžio aps. (~22–27 proc. už vidutinės ir geros ūkinės vertės žemę) ir Marijampolės aps. (~8–9 proc.). Didžiausi procentiniai nuomos kainų pokyčiai, rodantys ūkininkų optimizmą ir rinkų atsigavimą, vyko ne taip intensyviai žemės ūkį plėtojančiuose regionuose – Vakarų Lietuvoje ir Pietų Lietuvoje, kur per metus vidutinė nuomos kaina už vidutinės ūkinės vertės žemę išaugo 17–21 proc., o už prasčiausią – net 30–41 proc. Pagal vidutinės ūkinės vertės žemės nuomos kainas Vidurio Lietuvoje galima išskirti keletą sričių. Pietinėje dalyje, apimančioje ir dalį rajonų iš gretimų regionų, vyraujančios vidutinės nuomos kainos yra 180–200 Lt/ha (210 Lt/ha Širvintų r.), didžiausios – Šakių r. (~240 Lt/ha). Šiaurinėje dalyje panašią sritį aplink Joniškio r. (~280 Lt/ha) sudaro Šiaulių r., Pasvalio r. ir Biržų r. (200– 220 Lt/ha), o tarp jų įsiterpia nuosaikesnių, 140– 160 Lt/ha (170 Lt/ha Panevėžio r.), vyraujančių ir beveik visoje Vakarų Lietuvoje, nuomos kainų sritis. Pietų Lietuvoje ir aplink Vilnių vyrauja vidutinės 100–130 Lt/ha nuomos kainos, tik Kalvarijos sav. ir Lazdijų r. jos siekia 150 ir 170 Lt/ha. Rytų Lietuvoje nuomos kainos dar mažesnės – 80–90 Lt/ha.
Leidinio redakcija: AB “Agrowill Group”, Smolensko g. 10, Vilnius Tel./faks. +370 5 2335340; +370 5 2335345; el. paštas info@agrowill.lt Užsisakyk nemokamas naujienas tinklalapyje www.agrowill.lt
Atėjus balandžio mėnesiui, kuomet paprastai kyla ypač daug gaisrų dėl žolės ir ražienų deginimo, ugniagesiai, aplinkosaugininkai, miškininkai ir Europos Sąjungos (ES) paramos administratoriai paragina saugoti gamtą ir priminė gresiančias sankcijas. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Tiesioginės paramos departamento direktorė Sonata Miškinienė teigia, kad dėl pernai kilusių gaisrų ūkininkai negaus 500 tūkst. litų išmokų. „Vienas iš pažeidimų yra žolės arba ražienų deginimas deklaruotose valdose, todėl agentūra gavusi tuos deginimo atvejus iš regioninių aplinkos apsaugos departamentų identifikuoja pareiškėjus, kurių valdose yra žolės deginimo atvejai nustatyti, ir taiko sankcijas tų pareiškėjų prašomoms išmokoms. Sankcija yra paramos sumažinimas 23 procentais", - trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje sakė ji. Už žolės deginimą 2010 metais agentūra yra pritaikiusi sankcijas 84 valdoms visoje Lietuvoje. Pažeidimą užfiksavus pakartotinai, išmokos tais ir ateinančiais metais iš viso nemokamos. Kaip spaudos konferencijoje sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Audrius Čiuplys, šiemet jau gesinta 19 žolės gaisrų, devyni iš jų kilo Vilniaus rajone, kur paprastai fiksuojamas didžiausias žolės gaisrų skaičius. Tą, be kita ko, esą lemia čia lėčiau vykstantis žemės grąžinimo procesas. Siekdami išvengti nelaimių ugniagesiai ir aplinkosaugininkas balandį planuoja bendrus reidus, savo ruožtu budėjimus žada rengti ir miškininkai.
Šaltiniai: Dairy Industry Newsletter 22 March , 2011, Vol 22, No. 23, Agro rinka, No 5 (155)/2011 m., vz.lt , fendt.com, .fertecon.com, manoukis.lt, valstietis.lt; ukiozinios.lt; zum.lt, savasukis.lt, grynas.lt , ekonomika.lt, kitų įmonių tinklapiai ir kiti vieši informacijos šaltiniai
10