MĖNESINIS LEIDINYS APIE AGRO RINKAS 2011 Kovas Nr. 3 (10)
AGROMEDIA
Šiame leidinyje Grūdų ir rapsų rinka Pieno ūkio rinka Trąšų rinka Agro technikos rinka Ž. ū. paskirties žemės rinka
EK atšaukė muitus įvežamiems grūdams Europos Komisijos sprendimu, nuo vasario 24 dienos atšaukti muitai įvežamiems pašariniams kviečiams ir miežiams. Siekiant palengvinti pašarų problemą žemės ūkio sektoriuje , į ES įvežti grūdus be muitų bus leista iki 2011 m. birželio 30 d. Šiuo metu įvežamiems pašariniams kviečiams taikomas 12 EUR/t, miežiams - 16 EUR/t muito tarifas. Nuliniai tarifai bus taikomi maždaug pusei metinės tarifinės kvotos žemos ir vidutinės kokybės kviečių - iš viso 2,99 mln. tonų, ir 306,2 tūkst. tonų pašarinių miežių. ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Dačianas Čiolosas, kalbėdamas po vadybos komiteto balsavimo šiuo klausimu, pareiškė: „Tikiuosi, kad šis sprendimas padės sumažinti įtampą Europos grūdų rinkoje. Nors kainos pasaulio ir ES rinkose išlieka didelės, mes turime pareigą palengvinti situaciją iki prekybos metų pabaigos". Pasaulio grūdų rinkų perspektyvų analizė rodo, kad kainos išliks didelės, nes pasaulinės grūdų atsargos senka: jos yra 62 milijonų tonų mažesnės nei praėjusių prekybos metų pabaigos. Ispanijos kompanijos tikisi pasinaudoti importo muitų panaikinimu, kad galėtų importuoti pašarinius kviečius iš Australijos, nes pirkti grūdus Didžiojoje Britanijoje tapo problemiška. Kai kurie ekspertai mano, kad muitų panaikinimas turės ribotos įtakos rinkai, nes daug išlaidų pareikalaus grūdų gabenimas, o produkcija yra žemos kokybės, be to, didžiąją dalį Australijoje užaugintų grūdų paprastai nuperka Kinija. Šiuo metu Kinijoje tebesitęsianti didžiausia per 60 metų sausra gali turėti įtakos pasaulinei grūdų paklausai ir kainoms. Nors kovo viduryje prognozuojami palankesni orai, tačiau nuogąstaujama, kad gelbėti derlių jau bus vėlu. Vasario viduryje grūdų kainos Čikagos biržoje buvo aukščiausios nuo 2008 metų, o Kinijoje jos rekordiškai aukštos.
Tarptautinis Simpoziumas apie Agroterorizmą Tarptautinis Simpoziumas apie Agroterorizmą (ISA) 2011 įvyks balandžio 26-28 dienomis Crown Centre, Kanzase, Misūryje, JAV. Renginyje didžiausias dėmesys bus skirtas poreikiui glaudžiai bendradarbiauti tarp privačios pramonės, teisėsaugos, vyriausybinių organizacijų, mokslo ir akademijos, bei sveikatos ir medicinos profesijų, kad būtų apsaugotas pasauliniai maisto resursai. Bus nagrinėjamos šios temos: nustatytos grėsmės maisto ir žemės ūkio sektoriuose; genetiškai modifikuotas maistas; sintetinė biologija, fizinis saugumas, bio - saugumas, ekonomikos ir prekybos klausimai; transportavimo klausimai.
GRŪDŲ IR RAPSŲ RINKA Lietuvoje šių metų vasario antroje pusėje labiausiai padidėjo avižų ir rugių supirkimo kainos Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse 2011 m. vasario mėnesio antroje pusėje (7 savaitę (02 14–20) avižos buvo superkamos vidutiniškai po 663,2 Lt/t, 29,8 proc. didesne kaina negu prieš mėnesį (3 savaitę (01 17–23). Lyginant su praėjusiais metais (2010 m. 7 savaitę (02 15–21) buvusia kaina, avižos per metus pabrango net 4 kartus. Rugių vidutinė supirkimo kaina vasario mėnesio antroje pusėje, lyginant su prieš mėnesį buvusia kaina, išaugo 20,3 proc. (iki 823,9 Lt/t) ir buvo beveik 3 kartus didesnė negu 2010 m. analogišku laikotarpiu. Kviečių vidutinė supirkimo kaina 2011 m. vasario antroje pusėje sudarė 848,7 Lt/t ir buvo atitinkamai 7,7 proc. bei 2 kartus didesnė negu sausio
antroje pusėje bei praėjusių metų vasario antroje pusėje. Pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 7,5 proc. (iki 675,4 Lt/ t) ir buvo 2 kartus didesnė negu 2010 m. analogišku laikotarpiu. Rapsai 2011 m. vasario antroje pusėje buvo superkami vidutiniškai po 1 759,5 Lt/t. Lyginant su prieš mėnesį bei prieš metus buvusia kaina, rapsai pabrango atitinkamai 12,6 proc. ir 82,2 proc.
Lietuvoje 2011 m. sausio mėnesį grūdų importuota 72 proc. daugiau, o eksportuota 33 proc. mažiau negu 2010 m. analogišku laikotarpiu Lietuvos grūdų supirkimo įmonės šių metų sausio mėnesį importavo 3,451 tūkst. t grūdų – 72 proc. daugiau negu 2010 m. sausio mėnesį. Didžiąją dalį importuotų grūdų sudarė kviečiai (29,206 tūkst. t), kurie buvo įvežti iš Latvijos, Lenkijos, Danijos ir Vokietijos (vidutinė kaina – 883,1 Lt/t). Rugiai (847 t) importuoti iš Latvijos, Lenkijos ir Baltarusijos (vidutinė kaina – 610,3 Lt/ t). Rapsai (7,444 tūkst. t) 2011 m. sausį buvo importuoti iš Latvijos ir Ukrainos (vidutinė kaina – 1 552,0 Lt/t). Šių metų sausio mėnesį Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo 110,763 tūkst. t grūdų – tai 33 proc. mažesnis kiekis, lyginant su 2010 m. sausiu. Iš jų
kviečių eksportuota 83 tūkst. t. Jie buvo eksportuoti į visą eilę šalių: Latviją, Daniją, Vokietiją, Prancūziją, Italiją, Suomiją, Norvegiją ir Šveicariją (vidutinė kaina – 756,0 Lt/t). Rugiai (759 t) išvežti į Latviją ir Italiją (vidutinė kaina – 908,0 Lt/t), o miežiai (26,377 tūkst. t) – į Latviją, Estiją, Airiją, Prancūziją, Vokietiją ir Portugaliją (vidutinė kaina – 640,7 Lt/t). Rapsų 2011 m. sausio mėnesį, lyginant su 2010 m. analogišku laikotarpiu, eksportuota 52 proc. mažiau – 7,249 tūkst. t. Jie išvežti į Latviją, Belgiją ir Suomiją (vidutinė kaina – 1 586 Lt/t).
Būsimas rapsų derlius Vakarų Europoje Specialistų vertinimu, žieminių rapsų pasėlių plotas Prancūzijoje šiais metais yra 1,3 proc. didesnis negu prieš metus ir sudaro 1,47 mln. ha. Šalies pietryčių regione, kur užauginama daugiau kaip pusė visų rapsų, stora sniego danga patikimai saugo pasėlius nuo iššalimo, praneša „Agra Europe". Šalčiai negresia ir Didžiosios Britanijos rapsų pasėliams. Šių augalų plotas sudaro 637 tūkst. ha ir yra 3-5 proc. didesnis negu pernai. Tuo tarpu Vokietijoje žieminių rapsų sėja vėlavo dėl liūčių ir augalai nespėjo gerai įsišaknyti. Prognozuojama, kad Vokietijoje žieminių rapsų pasėliai, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 1,5 proc. ir sudaro 1,44 mln. ha. Rapsų derlius gali sudaryti 5,5 mln. tonų (2010 metais sudarė 5,7 mln. t.). ES-27 šalyse 2010–2011 m. prognozuojamas 2,5 mln. t rapsų importas Tai būtų 14,7 proc. didesnis rapsų importas, lyginant su 2009–2010 m. Numatoma, kad rapsų importas iš Ukrainos turėtų padidėti iki 1,24 mln. t. Tačiau turėtų sumažėti rapsų importo kiekiai iš Rusijos, Baltarusijos ir Moldavijos. ES–27 šalys 2010 m. rugpjūčio– gruodžio mėnesiais iš Kanados importavo 116 tūkst. t rapsų. Tikimasi, kad dar bent 100 tūkst. t Kanados rapsų bus importuota šių metų sausio–balandžio mėnesiais (daugiausia į Portugaliją ir Ispaniją).
NVS šalyse 2010 m. gautas 28,8 proc. mažesnis grūdų derlius negu 2009 m. Preliminariais NVS statistikos departamento duomenimis, 2010 m. buvusiose socialistinėse šalyse grūdų derlius sudarė 134 mln. t. Grūdų derlius Baltarusijoje sudarė 7 mln. t, Azerbaidžane – 1,9 mln. t, Kirgizijoje – 1,6 mln. t. Didžiausias grūdų derlius buvo nuimtas Rusijoje – 60,9
mln. t (37,3 proc. mažiau nei 2009 m.), Ukrainoje – 39,2 mln. t (-14,8 proc.) ir Kazachstane – 12,2 mln. t (-41,5 proc.). Moldavijoje praėjusių metų grūdų derlius sudarė 2,4 mln. t (+11,5 proc.), Uzbekijoje – 7,4 mln. t (+0,5 proc.). 2
2010 m. Lietuvoje suaktyvėjo prekyba kai kuriomis pašarų žaliavomis Pašarų žaliavų – pramonės šalutinių produktų (KN 2301– 2306) importas Lietuvoje 2010 m., lyginant su 2009 m., padidėjo nežymiai – 1,6 proc. (2009 m.– 210,049 tūkst. t, 2010 m. – 213,399 tūkst. t). Sojos rupinių importas per analizuojamąjį laikotarpį padidėjo 7,11 proc. (9,737 tūkst. t). Šiuo laikotarpiu daugiausia sumažėjo kukurūzų krakmolo gamybos šalutinių produktų – 35,8 proc. (4,319 tūkst. t) ir žuvies miltų – 29,43 proc. (1,847 tūkst. t) importas. Dėl 2010 m. žymiai pakilusių saulėgrąžų ir jų produktų kainų, saulėgrąžų rupinių importas sumažėjo 13,1 proc. (5,966 tūkst. t). 2010 m., lyginant su 2009 m., išaugo pigesnių pašarų žaliavų – cukrinių runkelių išspaudų ir ypač rapsų bei rapsukų sėklų išspaudų įvežimas, atitinkamai 41,30 proc. (2,273 tūkst. t) ir 99,25 proc. (3,470 tūkst. t). Didžiausią dalį 2010 m. importuoto šalutinių gamybos produktų kiekio sudarė sojos rupiniai – 68,7 proc. Pagrindine sojos rupinių importo šalimi praėjusiais metais, kaip ir 2009 m., išliko Olandija (5,6 proc. arba 111,059 tūkst. t). Saulėgrąžų rupiniai išlieka antrąja svarbiausia pašarų žaliava importuojamų šalutinių pramonės
produktų grupėje. Pagrindinė šio produkto importo šalis yra Ukraina. Iš Ukrainos įvežti saulėgrąžų rupiniai 2010 m. sudarė 54,1 proc. (21,467 tūkst. t) viso šio produkto importo. 2010 m. pašarų žaliavų (KN 2301–2306) – pramonės šalutinių produktų eksportas, lyginant su praėjusiais metais, padidėjo 17,7 proc. (31,185 tūkst. t) ir sudarė 177 041,6 tūkst. t. Daugiausia padidėjo saulėgrąžų rupinių (96,29 proc., 9,573 tūkst. t) ir sojos išspaudų bei rupinių (188 proc., 24,636 tūkst. t), mažai eruko rūgšties turinčių išspaudų – 16,4 proc. (10,556 tūkst. t) eksportas. 2010 m. žymiai sumažėjo kukurūzų krakmolo gamybos šalutinių produktų eksportas (35,71 proc., 4,146 tūkst. t), taip pat šiek tiek sumažėjo cukrinių runkelių išspaudų – 3,92 proc., (0,964 tūkst. t) eksportas. Didžiausią pašarų žaliavų eksporto dalį sudarė rapsų bei rapsukų sėklų išspaudos – 68,2 proc., (84,162 tūkst. t). Pagrindinėmis šio produkto eksporto šalimis išlieka Vokietija – 47,0 proc. (35,195 tūkst. t) ir Lenkija – 27,4 proc. (20,549 tūkst. t).
Pasaulinės grūdų eksporto kainos Lt/t* Grūdai Kviečiai
Valstybė JAV HRW 2 kat. JAV SRW 2 kat. Argentina ES, Prancūzija, FCW 1 ES, Vokietija, B klasė ES, Jungtinė Karalystė, pašariniai Kanada, CWRS 13,5% baltym.
Kukurūzai JAV 3 YC Argentina Miežiai ES, Prancūzija, pašariniai Australija, pašariniai Australija, salykliniai
2010
2011
Kainos pokytis %
sausis lapkritis gruodis sausis mėnesio ** metų *** 504,5 729,2 878,9 901,6 2,6 78,7 479,9 721,5 850,1 856,1 0,7 78,4 568,1 778,2 790,0 830,8 5,2 46,2 428,1 756,2 868,4 913,3 5,2 113,3 457,9 767,9 892,0 924,3 3,6 101,8 405,5
700,9
803,1
813,2
1,3
100,5
688,1 418,8
950,8 603,0
1122,2 695,8
1164,2 686,9
3,7 -1,3
69,2 64,0
408,9 360,3 360,0 457,9
618,4 657,1 569,5 762,7
706,3 722,0 617,3 852,7
699,5 760,1 689,4 803,1
-1,0 5,3 11,7 -5,8
71,1 111,2 91,5 75,4
Pasaulio kviečių plotai plečiasi 20112012 Sausio 20 d., pirminiuose pastebėjimuose apie 2011 metų derliaus perspektyvas Tarptautinė Grūdų Taryba (IGC) numatė 3% pasaulinio kviečių auginimo ploto padidėjimą 2011-12, nei prieš tai buvusiais metais. Būsimas pelnas susijęs su kainų padidėjimu ir grįžimu prie normalių atsisakymo normų. „Manant, kad vidurkis 670 milijonų tonų (nuo 647 milijonų tonų 2010-11)“, pasakė ICG. „Šiaurės pusrutulio avinžirnių derliaus perspektyva atrodo palanki ankstyvojoje stadijoje, nors daug kas priklausys nuo to, kiek augintojai padidins pavasarinių pasėlių, ypač kukurūzų ir miežių sodinimą.“ Patikslinant pasiūlos ir paklausos skaičius einamiesiems derliaus metams, ICG padidino savo prognozes kviečių likučiui iki 185 milijonų tonų, 5 milijonais tonų daugiau nuo gruodžio prognozių, bet 13 tonų mažiau nei 2009-10. Ukraina skirsto grūdų eksporto kvotas Per sausio 11 dienos susirinkimą Ukrainos Ekonomikos Plėtros Ministerijos ir Ukrainos Prekybos komisija galutinai paskirstė kvotas grūdų eksportui tarp Ukrainos įmonių-eksportuotojų, sausio 12 dieną pranešė Ukrainos Agrarinės Konfederacijos spaudos tarnyba. Pasak Sergėjaus Stojanovo, Ukrainos Agrarinės Konfederacijos generalinio direktoriaus, Ukrainos Agrarinės Konfederacijos atstovas nebalsavo, nes kiti komisijos nariai nepritarė paraiškų pratęsimui iki sausio 14 d. Grupė įmonių negalėjo gauti Agrarinės Politikos ir Maisto Ministerijos išvadų sausio 4-6 dienomis. Tikimasi, kad vyriausybė pateiks pasiūlymą dėl papildomo grūdų eksporto kvotų paskirstymo beveik visam pertekliui likutinių atsargų. Pagal Ukrainos Agrarinės Konfederacijos duomenis, perteklius (neįskaitant ką tik išdalinto kiekio) skaičiuojamas 5 milijonais tonų. Sausio 7 dienos duomenimis, grūdų likučio atsargos skaičiuojamos 5 milijonais tonų, kas beveik prilygsta 2010 metų sausio 7 dienos likutinių atsargų kiekiui. Taip yra neatsižvelgiant į galimą 2010-11 grūdų derliaus balansą.
HRW – Hard Red Winter, SRW – Soft Red Winter, FCW – French Channel Wheat, CWRS – Canada Western Red Spring, YC – Yellow Corn *kainos (Lt) pateiktos pagal atitinkamos datos LB valiutų kursą ** lyginant 2011 m. sausio mėn. su gruodžio mėn. *** lyginant 2011 m. sausio mėn. su 2010 m. sausio mėn. Šaltinis: Agro Rinkos , Nr. 3 (153)
3
JAV kviečių, kukurūzų, sojos pupelių likučiai smunka 2011 kviečių, kukurūzų ir sojos pupelių likučiai sumažėjo nuo gruodžio prognozių, tuo tarpu JAV kviečių ir sojos pupelių produkcija smuko nuo lapkričio skaičiavimų, savo pranešimuose sakė JAV Žemės Ūkio Departamentas (USDA) sausio 12 d. JAV kviečių likutis liepos 1 d., 2011 buvo numatytas 818 milijonų bušelių, 40 milijonų bušelių mažiau, arba 5 proc. nuo 858 milijonų bušelių prognozės gruodį ir 158 milijonais bušelių mažiau, arba 16 proc. nuo 976 milijonų bušelių 2010, teigė USDA sausio 12 dieną savo Pasaulio Žemės Ūkio pasiūlos ir paklausos skaičiavimuose. JAV kukurūzų likutis rugsėjo 1 d. 2011 prognozuojamas 745 milijonų bušelių, 87 milijonais bušelių mažiau, arba 10 proc. nuo 832 milijonų bušelių gruodį, ir 963 milijonais bušelių mažiau, arba 56 proc. nuo 1.708 milijardų bušelių 2010. Vidutinis kukurūzų derlius apskaičiuotas 152,8 bušeliai akre, 11.9 bušeliais mažiau nuo rekordinio kiekio – 164 bušelių 2009. Buvo apskaičiuota 81,4 milijonų akrų derliaus teritorija, 2 proc. daugiau nei 2009. JAV rugsėjo 1 d., 2011 numatytas 140 milijonų bušelių sojų pupelių likutis, 25 milijonais bušelių mažiau, arba 15 proc. nuo 165 milijonų bušelių gruodį, bei 11 milijonų bušelių mažiau, arba 7 proc. nuo 151 milijono bušelių 2010 m. JAV 2010 buvo apskaičiuota 3.329 milijardų bušelių sojų pupelių produkcija, 1 proc. mažiau nuo 3.375 milijardų bušelių prognozės lapkritį, ir taip pat 1 proc. mažiau nuo rekordinio kiekio - 3,359 milijardų bušelių pernai metais, sakė ISDA. Vidutiniškas sojų pupelių derlius buvo 43,5 bušeliai akre, 0,4 bušeliais mažiau nei buvo apskaičiuota lapkritį, ir 0,5 bušelio mažiau nuo rekordinio kiekio – 44 bušelių 2009m. Derliaus teritorija apėmė rekordinius 76,6 milijonus akrų, šiek tiek daugiau nei 2009. USDA numatė 2010-11 kviečių, kukurūzų ir sojos pupelių likučius, o USDA patikslinti kukurūzų ir sojos pupelių produkcijos skaičiai 2010 buvo žemiau vidurkio nei prekybos lūkesčiai. Pagal pranešimus, visų trijų produktų ateities kainos ženkliai pakilo. „JAV besibaigiančios kviečių atsargos 2010-11 numatomos 40 milijonų bušelių mažesnės (sausį), kadangi pašarų ir kilučio panaudojimo sumažėjimas daugiau
nei atsveriamas labiau numatyto eksporto“, sakė USDA. JAV kviečių eksportas 2010-11 numatytas 1,3 milijardų bušelių, 50 milijonų bušelių daugiau nei gruodį, ir 419 milijonų bušelių daugiau arba 48 proc. nuo 881 milijono bušelių 2009-10”. „Eksportas prognozuojamas 50 milijonų bušelių didesnis, atspindintis pardavimų ir gabenimo tempą ir sumažėjusią konkurenciją „su mažesne užsienio pasiūla kokybiškų kviečių malimui“, teigė USDA. Pasaulio kviečių besibaigiančios atsargos 2010-11 prognozuojamos 177399 milijonų tonų, 1,27 milijonais tonų daugiau nei gruodį, bet 20,71 milijonų tonų mažiau, arba 10 proc. nuo 197,43 milijonų tonų 2009-10. Pasaulinė kviečių produkcija prognozuojama 645,82 milijonai tonų, 690 000 tonų mažiau nei gruodį ir 36,78 milijonais tonų arba 5 proc. nuo 682,6 milijonų tonų praėjusiais metais. Pasaulinis kviečių vartojimas numatytas 665,26 milijonai tonų, 1,21 milijonu tonų mažiau nei gruodį, bet 13,5 milijonais tonų daugiau nuo 651,76 milijonų tonų 2009-10. Pasaulio eksportas numatytas 125,64 milijonai tonų, 60000 tonų daugiau nei gruodį, bet 10,11 milijonų tonų, arba 7 proc. nuo 135,75 milijonų tonų praėjusiais metais. Australijos produkcija sumažėjo 0,5 milijonais tonų, kadangi smarkūs vėlyvojo gruodžio lietūs ir potvyniai toliau didino derliaus praradimą Kvinslende. USDA sakė „Australijos eksportas sumažėjo 1,5 milijonais tonų, kadangi kokybės problemos riboja eksporto galimybes.“ USDA numatė 2010-11 Australijos kviečių produkciją - 25 milijonai tonų, o eksportus – 13,5 milijonai tonų.
FEFAC prašo ištirti užterštą maistą Patrikas Vanden Avenne, Europos Pašarų Gamintojų Federacijos (FEFAC) prezidentas sausio 4 d. išreiškė savo pasitenkinimą, kad kombinuotų pašarų pramonės savikontrolės programos leido atskleisti Vokietijoje esantį užteršimą riebiųjų rūgščių dioksinais, kurį lėmė biodyzelino gamintojas, perdirbinėjantis maistinį aliejų. Tie produktai, kurie buvo skirti „tik techniniam naudojimui“, buvo panaudoti riebalų, skirtų pašarams, gamyboje. Jis pabrėžė faktą, kad visos kombinuotų pašarų kompanijos, kurios gavo partijas užterštų pašarų riebalų glaudžiai bendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis, kad atsektų tuos ūkius, į kuriuos galėjo patekti kombinuotieji pašarai su užterštais riebalais. Jis pasakė, kad kombinuotųjų pašarų kompanijų savikontrolės programų įgyvendinimas iš esmės pagerino galimybes išsiaiškinti dioksino teršalus, patenkančius į pašarų žaliavų tiekimo grandį. Vanden Avene sakė, kad tokie incidentai yra apgailėtini ir neturėtų įvykti, turint įrašus praeitų užteršimo incidentų. Tačiau labai neįprasta dioksino rūšis parodo, kad yra naujas, dar nežinomas teršalų patekimo kelias į biodyzelino pramonę, kurį reikia nedelsiant patikrinti. Jis pabrėžė, kad yra poreikis ir toliau gerinti susekimo sistemas ir testuoti augalus maišytų riebalų ir maišytų riebiųjų rūgščių lygmenyje, ypač kai tokios kompanijos taip pat gamina produktus techniniam naudojimui.
4
PIENO ŪKIO RINKA Lietuvos didžiausių pieno supirkėjų vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lt/t Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina, Lt/t Įmonės pavadinimas
Pieno, už kurį Pieno, už kurį Vidutinė apmokant ne- apmokant buvo pieno subuvo taikytos taikyta bent viepirkimo nuoskaitos dėl na nuoskaita dėl kaina kokybės kokybės
AB "Pieno žvaigždės" įmonių grupė
1064,2
811,8
1053,4
UAB "Marijampolės pieno konservai" AB "Rokiškio sūris" įmonių grupė
1014,3 970,2
687 747
1011,1 964,5
AB "Žemaitijos pienas"
1030,9
850,5
1024,6
UAB "Vilkyškių pieninė"
965,1
692
945,5
ŽŪB "Šaltekšnis"
914,9
1171,2
982,1
UAB „Vikeda“, Kėdainiai
1326,7
Bariūnų ŽŪB, Joniškio r. Pienininkystės kooperatyvas "Žalmargė" Vidutinė pieno supirkimo kaina, Lt/t
746,1 804,6 1014,8
2010 m. Lietuvoje didėjo daugumos pieno gaminių kainos 2010 m. žaliavinio pieno stygius Lietuvoje, kuris buvo kompensuojamas įsivežant brangesnį pieną iš kitų šalių, turėjo įtakos ir daugumos pieno gaminių kainų augimui. 2010 m. grietinės (30 proc. riebumo, išfasuotos po 450 gpolistirolo indeliuose) bei sviesto (82 proc. riebumo, išfasuoto po 200 g į folijos pakuotes) vidutinės gamintojo (be PVM) pardavimo kainos, lyginant su 2009 m., augo nuo pat metų pradžios. Pavyzdžiui,2010 m. sausio mėn., lyginant su 2009 m. sausiu, grietinės (30 proc. riebumo, išfasuotos po 450 g polistirolo indeliuose) vidutinė gamintojo (be PVM) pardavimo kaina vidaus rinkoje buvo 11,97 proc. mažesnė, sviesto (82 proc. riebumo, išfasuoto po 200 g į folijos pakuotes) – 1,58 proc. didesnė, o 2010 m. gruodį, lyginant su 2009 m. gruodžiu, kainų padidėjimas jau atitinkamai sudarė 21,46 bei 17,36 proc. Praėjusių metų vidutinė grietinės (30 proc. riebumo, išfasuotos po 450 g polistirolo indeliuose) gamintojo (be PVM) pardavimo kaina Lietuvos rinkoje sudarė 5,12 Lt/kg ir buvo 24,27 proc. didesnė nei 2009 m., o sviesto (82 proc. riebumo, išfasuoto po 200 g į folijos pakuotes) kaina išaugo 22,63 proc. (iki 12,41 Lt/kg). 2010 m. Lietuvos rinkoje vidutinė varškės (liesos, be priedų, fasuotos po 200 g) gamintojo (be PVM) pardavimo kaina padidėjo 5,45 proc. (iki 6,00 Lt/kg), o geriamojo pieno (natūralaus, ne mažesnio, kaip 3,5 proc. riebumo, 1 l pakuotėje) – nuo 1,51 Lt/l (2009 m.) iki 1,64 Lt/l (2010 m.).
1326,7 670,2 556,7 800,3
744,9 797,2 1007,5
Nepanaudota pieno kvotos dalis nebebus paimama į nacionalinį rezervą Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius vasario 11 d. pasirašė įsakymą, kuriuo pakeistos Pieno gamybos kvotų sistemos administravimo taisyklės. „Siekdami sumažinti administracinę naštą pieno gamintojams ir norėdami paskatinti juos drąsiau užsiimti pieno gamyba, priėmėme sprendimą, kad gamintojui neįvykdžius 85 proc. turimos kvotos, nepanaudota jos dalis nebebus imama į nacionalinį (specialųjį) rezervą. Taigi, gamintojams jau nebereikės rašyti prašymų, kad nepanaudota kvota nebūtų paimta į specialųjį rezervą“, - sako ministras. Tačiau gamintojai, kurių kvotos ankstesniais kvotos metais yra paimtos į specialųjį rezervą, prireikus ir toliau galės atsiimti savo kvotas įprastine tvarka (savivaldybėse teikdami prašymus žemės ūkio ministro įsakymu sudarytai komisijai). Žemės ūkio ministerija primena, kad praėjusiais 2009–2010 kvo-
tos metais pieno pardavimo perdirbti kvota įvykdyta 75 proc., o pardavimo tiesiogiai vartoti kvota – 61 proc. Per dešimt 20102011 kvotos metų mėnesių pieno pardavimo perdirbti kvota įvykdyta 67,1 proc. (praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu buvo 65,7 proc.). Prognozuojama, kad pasibaigus šiems kvotos metams, pardavimo perdirbti kvota bus įvykdyta ne daugiau kaip 80 proc. Iki šiol mūsų šalis niekada neviršijo turimos pieno kvotos. Be to, kasmet Lietuvai, kaip ir kitoms ES šalims narėms, numatyta po 1 procentą pieno kvotą didinti. Pagal dabartinius ES teisės aktus pieno kvotų sistema turėtų išlikti iki 2015 m. kovo 31 d.
5
2010 m. ES valstybėse žaliavinio pieno supirkimas didėjo Praėjusiais metais, lyginant su 2009 m., ES valstybėse buvo supirkta apie 136 mln. t žaliavinio pieno – 1,8 mln. t arba 1,3 proc. daugiau. 2010 m. gruodį ES buvo supirkta 10,78 mln. t natūralaus riebumo pieno – 2,08 proc. daugiau nei 2009 m. gruodį. 2010 m. sausio– balandžio mėn., lyginant su 2009 m. atitinkamu laikotarpiu, ES pieno buvo superkama mažiau, tačiau nuo gegužės mėn. iki metų pabaigos pieno supirkimas didėjo. Daugiausia pieno supirkimas padidėjo Vokietijoje, Prancūzijoje, Airijoje bei Jungtinėje Karalystėje. 2010 m. vidutinė ES-27 natūralaus
riebumo supirkimo kaina sudarė 105,86 Lt/100 kg – buvo 14,30 proc. didesnė nei 2009 m. Labiausiai žaliavinio pieno supirkimo kainos augo Lietuvoje (37,85 proc.), Latvijoje (34,62 proc.) bei Estijoje (31,73 proc.). Nors praėjusiais metais Lietuvoje žaliavinio pieno supirkimo kaina augo sparčiausiai lyginant su kitomis ES valstybėmis, tačiau ji vis dar išlieka viena mažiausių. 2010 m. vidutinės žaliavinio pieno supirkimo kainos Lietuvoje sudarė 86,80 Lt/100 kg, Latvijoje – 86,71 Lt/100 kg, Rumunijoje – 82,58 Lt/100 kg.
Lietuvoje mažėja karvių skaičius 2011 m. vasario 1 d. VĮ ŽŪIKVC administruojamo ūkinių gyvūnų registro duomenimis, Lietuvoje karvių skaičius sudarė 345,07 tūkst. vnt. ir buvo 3,14 proc. mažesnis nei 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu. Ši karvių skaičiaus mažėjimo tendencija jau pastebima nuo praėjusių metų antrojo pusmečio. 2011 m. vasario 1 d. pienininkystės ūkių skaičius sumažėjo 8,47 proc. (iki 90,62 tūkst. vnt.). Ypač sumažėjo smulkių pienininkystės ūkių skaičius. Ūkių, laikančių iki 5 karvių, skaičius analizuojamu laikotarpiu, lyginant su 2010 m. vasario 1 d. duomenimis, sumažėjo 9,08 proc. (iki 80,72 tūkst. vnt.), o ūkių, laikančių nuo 6 iki 20 karvių ūkių – 4,71 proc. (iki 7,59 tūkst. vnt.).
Šiuose ūkiuose laikomų karvių skaičius atitinkamai sumažėjo 8,63 proc. (iki 128,37 tūkst. vnt.) bei 3,67 proc. (iki 75,17 tūkst. vnt.) Tačiau, 2011 m. vasario 1 d., lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvoje padaugėjo stambių pienininkystės ūkių. Pavyzdžiui, pienininkystės ūkių, laikančių nuo 21 iki 100 karvių, skaičius išaugo 1,57 proc. (iki 2,08 tūkst. vnt.), o laikančių daugiau nei 101karvę – net 9,05 proc. (iki 229 vnt.). Atitinkamai šiuose ūkiuose karvių skaičius išaugo 2,15 proc. (iki 79,24 tūkst. vnt.) bei 3,53 proc. (iki 62,29 tūkst. vnt.).
Rusija įvertino lietuviškos produkcijos kokybę Vasario 7-11 dienomis Maskvoje vykusioje didžiausioje Rytų Europos tarptautinėje specializuotoje maisto pramonės, gėrimų ir žaliavų parodoje „Prodexpo 2011" apdovanoti trys „Vilkyškių pieninės" gaminami produktai. Sūris „Prūsija" (Prussia) gavo aukso medalį tarptautiniame konkurse „Geriausias produktas-2011", o sūriai „Legenda" ir „Žalgiris" apdovanoti konkurse „Rusijos prekybos tinklų pasirinkimas 2011". Lietuviški produktai neliko nepastebėti ir išskirtiniame, už uždarų durų vykusiame „Geriausio produkto-2011"
konkurse. Speciali degustuotojų komisija, įvertinusi konkursui pateiktus gaminius pagal jų juslines charakteristikas, išorės dizainą ir pakuotę, nusprendė aukso medalį skirti AB „Vilkyškių pieninė" gaminamam „Goudos" tipo sūriui „Prūsija" (Prussia). Pasak įmonės generalinio direktoriaus Gintaro Bertašiaus, „Vilkyškių pieninė" į Rusiją savo produkciją eksportuoja jau apie 15 metų. 2010 metais į šią šalį įvežta apie 6,5 tūkst. tonų 62,6 mln. litų vertės bendrovės produktų už. Tai sudaro 26 proc. visų "Vilkyškių pieninės" pardavimų.
2010 m. vidutinės sūrių gamintojo (be PVM) pardavimo kainos Lietuvoje, priklausomai nuo sūrių tipo, kito įvairiai. Tilsit tipo sūriai (išfasuoti), praėjusiais metais, lyginant su 2009 m., pabrango 14,34 proc. (iki 12,60 Lt/kg), kietųjų ilgai nokstančių sūrių (išfasuotų) vidutinė kaina išliko beveik nekitusi ir siekė 20,12 Lt/kg, o varškės sūrio(22 proc. riebumo, be priedų) kaina sumažėjo tik 0,92 proc. (iki 10,79 Lt/kg). Preliminariais duomenimis, 2010 m. Lietuvos pieno perdirbimo įmonės vidaus rinkoje pardavė 17,79 tūkst. t grietinės (PGPK kodas 1051524120) bei 5,67 tūkst. t sviesto, kurio riebumas ne didesnis kaip 85 proc. masės (įskaitant išrūgų sviestą) (PGPK kodas 1051303000) ir tai, lyginant su 2009 m., buvo atitinkamai 1,99 bei 21,39 proc. mažiau. Tačiau šviežių nebrandintų arba nekonservuotų sūrių, įskaitant išrūgų sūrius ir varškę (PGPK kodas 1051403000) pardavimai vidaus rinkoje 2010 m., lyginant su 2009 m., išaugo1,06 proc. (iki 28,65 tūkst. t), o trintų sūrių, sūrių miltelių, pelėsinių ir kitų nelydytų sūrių (PGPK kodas 1051405000) – sumažėjo 27,54 proc. (iki 9,45 tūkst. t). Lietuvos pieno perdirbimo įmonės šių metų paskutiniąją sausio mėn. savaitę (01 24–30) sviestą (fasuotą) šalies rinkoje vidutiniškai pardavė po 12,98 Lt/kg – 0,24 proc. brangiau nei 2010 m. 52 savaitę (12 27–01 02). Analizuojamą laikotarpį, lyginant su praėjusių metų paskutiniąja savaite, Tilsit tipo sūriai Lietuvos rinkoje pabrango 8,80 proc. (iki 13,71 Lt/kg), o kietieji ilgai brandinti sūriai atpigo 7,68 proc. (iki 22,55 Lt/kg).
6
Pasaulinis kainų didėjimas pagaliau lėtėja Pasaulio rinkoje kainų kilimas pamažu lėtėja, ypač pieno riebalų, kurių kainos šiuo metu yra gan atsparios, nors paklausa vis dar atrodo kylanti. Sviesto kainos per praėjusias dvi savaites pasikeitė nedaug, o miltelių kainų kilimas buvo apribotas iki 100$/t. Australijoje pieno pristatymas atsilieka nuo prognozuoto lygio, kadangi oras ir toliau įtakoja išteklius, nors NZ atsargos vis dar tikimasi, kad pakils 1 procentu per sezoną. JAV sviesto kainos sumažėjo per pastarąsias savaites, bet JAV eksportavo tik 8 proc. (57000t) produkcijos 2010. NPM (nugriebto pieno milteliai) eksportai daug įtakingesni, nes buvo 380 000 t
2010 metais, beveik 50 proc. JAV NPM/ NDM produkcijos. JAV NPM kainos kilo, esant mažoms atsargos, o gamintojai iš paskutiniųjų stengėsi įvykdyti kontraktus. ES sviestas vis dar brangus, o pastarieji ES NPM kainų kilimai ėmė ardyti ES konkurencingumą. Šiaurės pusrutulyje produkcija nuo šiol nusistovės sezoniškai. Fonteros aukcionas balandžiorugsėjo atsargoms iliustruoja dabartines rinkos tendencijas, kuomet kainos pakilo 3,9 proc., po to, kai WMP vidurkis pakilo 7,9 proc. iki 4320$/t, kas yra aukščiausia kaina nuo 2008 liepos. NPM kainos gegužės - rugsėjo mėn. nukrito.
Uždraustas pieno miltelių eksportas Vasario 18 d. Indija uždraudė visą pieno miltelių ir kazeino eksportą, kad galėtų valdyti kylančias kainas savo rinkoje. Kaip paskelbė Komercijos Ministerija, draudimas įsigalios nedelsiant ir galios iki „tolimesnių užsakymų“. Pieno kainos Indijoje pakilo apie 20 proc. mažmeninėje prekyboje, ir 12 proc. – didmeninėje per pastaruosius 12 mėnesių, o tai ženkliai prisidėjo prie maisto kainų infliacijos, iki 11 proc. pirmąją vasario savaitę. „Visų rūšių pieno miltelių, kazeino ir kazeino produktų eksportas buvo uždraustas iki kito nutarimo“, pasakė Užsienio Prekybos Generalinis Direktoratas. Sprendimas buvo priimtas dieną po
to, kai Įgaliotųjų Ministrų Grupė, vadovaujama Finansų Ministro Pranab Mukherjee, peržiūrėjo produktų kainų situaciją. Praėjusį mėnesį vyriausybė atšaukė šių produktų eksporto iniciatyvas. Per praėjusius metus Indija eksportavo pieno miltelių ir kazeino už 110 milijonų JAV dolerių. Gujarato CO-op Pieno Marketingo Federacija (Amul) pasakė, kad toks sprendimas padės sulaikyti kainas. „Tai geras sprendimas, kuris padės pagerinti pieno prieinamumą ir išlaikyti kainas kontroliuojamas,“ pasakė Amul atstovas spaudai.
Odos baltymai rasti šviežiame piene Po to, kai paaiškėjo, jog kai kuriuose pieno produktuose buvo potencialiai nuodingo priedo, kinų Žemės Ūkio Ministerija praėjusią savaitę pranešė, kad be melamino, šviežius pieno produktus reikia tikrinti ir dėl odos-hidrolizuotų baltymų. Pranešime sakoma, kad odoshidrolizuoti baltymai yra gaunami iš odos atliekų ir pridedami į pieno produktus kad praturtintų baltymų sudėtį. Po patikrinimo, atsakingos institucijos privalo informuoti valdžią ir susekti tokių produktų ištakas, jei tik ras draudžiamos medžiagos. Priede yra toksinių chemikalų, įskaitant kalio dichromatą ir sodos dichromatą, kurie naudojami odos minkštinimui. Yra rizika, kad nuo chemi-
kalų vartotojams išsivystys osteoporozė. Ilgalaikis chemikalų buvimas gali sukelti vaikams vėžį ir mirtį, teigiama pranešime.
2010 m. ES-27 eksportavo daugiau pieno gaminių nei 2009 m Praėjusiais metais ES-27 į trečiąsias šalis eksportavo 676,3 tūkst. t sūrių – tai buvo 17 proc. daugiau nei 2009 m. Analizuojamu laikotarpiu daugiausia padidėjo nugriebto pieno miltelių eksportas – 65,3 proc. ir siekė 377,7 tūkst. t. 2010 m. ES-27 sviesto eksportavo 125,6 tūkst. t – 6,7 proc. daugiau nei 2009 m., o išrūgų miltelių eksportas išaugo tik 0,1 proc. ir sudarė 387,4 tūkst. t. Nenugriebto pieno miltelių bei lydyto sviesto eksportas į trečiąsias šalis 2010 m., lyginant su2009 m., sumažėjo atitinkamai 3,8 proc. (iki 444,1 tūkst. t) bei 9,2 proc. (iki 24,6 tūkst. t). Lietuvoje didėja eksportuojamų ir importuojamų karvių skaičius VĮ ŽŪIKVC administruojamo Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, 2010 m. iš Lietuvos buvo eksportuotos 206 karvės, kai tuo tarpu 2009 m. – 109 karvės. Didžioji karvių dalis (115 vnt.) buvo parduotos Latvijos rinkai. Praėjusiais metais į Lietuvą buvo importuota 6,66 tūkst. karvių – 43,40 proc. daugiau nei 2009 m. Daugiausia karvių (3,45 tūkst. vnt.) buvo importuota iš Lenkijos. Šių metų sausio mėn. karvių eksportas ir importas toliau didėjo. 2011 m. sausį iš Lietuvos buvo eksportuotos 43 karvės, kai tuo tarpu 2010 m. atitinkamu laikotarpiu karvių visai nebuvo eksportuota. Analizuojamu laikotarpiu, lyginant su 2010 m. sausiu, karvių importas išaugo nuo 132 karvių iki 382 karvių.
7
AGRO TECHNIKOS RINKA Suomių gamintojai pristatė ateities traktorių Suomijos kompanija „Valtra" pristatė ateities traktoriaus idėją. Sumažintą naujoviško sprendimo traktoriaus modelį pirmieji išvydo „Valtros" jubiliejinių iškilmių svečiai. Valtra (Valmet) traktorių gamyba prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo, pertvarkius ginkluotės gamyklą į žemės ūkio technikos įmonę. Pirmieji 15 traktorių iš gamyklos išriedėjo 1951aisiais, o dar po 9 metų buvo atidaryta „Valtra" Brazilijoje, Amerikos žemyne. Pasitikdami 60-mečio sukaktį, „Valtros" kūrėjai ryžosi pažvelgti bent pusę šimtmečio į priekį ir sukūrė ateities traktoriaus prototipą ANTS. Šios keturios raidės reiškia šiuo metu gaminamų Valtra traktorių serijas, bet kartu yra žodžių žaismas: angliškai ants skruzdės. Skruzdės - labai visuomeniški ir, atsižvelgiant į jų dydį, nepaprastai galingi vabzdžiai. Naujos koncepcijos traktoriaus kūrėjai kaip tik ir akcentuoja ANTS panašumą su darbščiosiomis skruzdėmis. ANTS konstrukciją sudaro dvi pagrindinės dalys: „karys", kurio galia 100
kW, ir 200 kW galios „darbininkė". Abu šie moduliai gali būti naudojami kartu arba dirbti atskirai. Operatoriaus kabina gali būti montuojama prie pasirinkto modulio. Atliekant ypač sunkius darbus, moduliai galės būti sujungiami, o jų bendra galia pasieks 400 kW. Operatoriaus kabina primena kapsulę, kuri gali suktis į skirtingas puses, kilti ir leistis. Ji gali būti pritvirtinta prie bazinio modulio priekinės arba užpakalinės dalies arba jo viršuje. Kabinos mobilumas reiškia, kad iš esmės nėra jokio skirtumo tarp traktoriaus ANTS priekinės ar užpakalinės dalies. Naujovės kūrėjai atsižvelgė į tai, jog ateityje žemės ūkis neišvengiamai suks agroenergetikos kryptimi. Todėl kuriami varikliai, kurie galėtų naudoti ūkiuose pagamintas biodujas arba biodyzelį. Ateities traktoriaus modelį „Valtra" numato pristatyti didžiausiose šių metų žemės ūkio technikos parodose.
Technikos gamintojai šiemet tikisi didesnių apyvartų Po dvejų nuosmukio metų technikos gamintojai šiemet tikisi apyvartos augimo. Žemės dirbimo ir sėjos mašinų kompanija „Lemken" skelbia, kad didžiausią postūmį pardavimams augti duos atsigaunanti Rusijos ir trečiųjų šalių rinka. Kompanijos „Lemken" pajamos per krizės metus smuko nuo 257 mln. eurų (886,65 mln. litų) 2008 m. iki 203 mln. eurų (700,35 mln. litų) 2010 m. Šiemet pirmą kartą nuo 2008 m. tikimasi, kad pajamos augs. Ženklų, kad prekyba atsigauna, daugiausia pastebima eksporto rinkose - Vakarų valstybėse. Lėtai, bet daugėja užsakymų ir Rusijoje bei Rytų Europoje. Prognozuojama, kad ypač plėsis plūgų gamyba. „Lemken" šiemet ketina atidaryti naują 1 000 plūgų pajėgumo gamyklą Indijoje Nagpure. Joje bus gaminami nedideli šiai rinkai pritaikyti žemės arimo padargai. Kinijos rinkai numatyta produkciją tiekti iš naujos technikos surinkimo įmonės Pekine. „Lemken" mašinos turi paklausą ir Lietuvoje. Pasak „Konekesko" vadybininkės Solveigos Kalinauskaitės, Lemken technikos užimamos rinkos dalis šalyje kasmet didėja. „Lietuviai įvertino gerą vokiškos technikos kokybę. Be to, kompanija gamina platų agregatų asortimentą, kad kiekvienas žemdirbys galėtų išsirinkti savo ūkiui tinkamiausią mašiną", sako S. Kalinauskaitė. Anot jos, mūsų žemdirbiai žengia koja kojon su pažanga, nes rinkoje pristatoma naujos kartos technika visada atranda pirkėją.
8
TRĄŠŲ RINKA Pasaulinėje azoto trąšų rinkoje kainos kol kas nekyla 2011 m. sausio antroje pusėje pasaulinėje karbamido prekybos rinkoje buvo juntamas lengvas sąmyšis, ir kainos pradėjo mažėti, ir pirkimai labai sumažėjo. Paskutiniai kroviniai paruošti vasario mėn. prekybai buvo parduoti 25,25 Lt/t mažesne kaina. JAV karbamido kainos taip pat išlieka šiek tiek žemesnės – Meksikos įlankos uostuose apie 1 010 Lt/t (CFR sąlygomis). Dėl sumažėjusios paklausos, dalis šiam regionui skirtų krovinių nukreipiami į kitas rinkas, o tai pastarosioms gali daryti neigiamą įtaką. Tačiau Azijoje Kinijos gamybos karbamidas labai greitai išgraibstomas gana aukšta kaina – daugiau negu 1 010 Lt/t (FOB sąlygomis). Tačiau Tailando karbamido poreikiai dėl vyriausybės pastangų kontroliuoti kainas, išlieka sąlyginai žemame lygyje, nepaisant to, kad atsargos nėra didelės. Indijoje karbamido paklausa taip pat sumažėjusi. Juodosios jūros regione paskutiniai prekybiniai sandėriai sausio pabaigoje sudaryti 909 Lt/t (FOB sąlygomis) kaina. Todėl didžioji dalis vasario mėn. prekybai skirto karbamido dar buvo nenupirkta. Šiek tiek didesnio pagyvėjimo rinkoje tikimasi vasario–kovo mėnesiais. EUROCHIM kovą planuoja 10 000 t karbamido, skirto karbamido amonio salietros gamybai, parduoti Bulgarijai. Taip pat 6 000 t planuojama parduoti Italijai. Rumunijoje prekybinių sandėrių sausio pabaigoje nebuvo sudaryta, nes pirkėjus domino tik gerokai žemesnės negu 1 010 Lt/t karbamido kainos. Baltijos regione mažomis karbamido partijomis, skirtomis Europai, prekiauta po 934 Lt/t FOB kaina.
Tuo tarpu Lotynų Amerikos pirkėjai pageidavo didesnių krovinių, bet dar mažesne kaina. Tačiau, kaip ir Juodosios jūros regione, ilgalaikių prekybinių sandėrių sudaryta nebuvo. Vasario mėn. dėl Rygos uoste susidariusių krovinių prastovų, Rusija planuoja sumažinti savo karbamido krovinių pardavimus Baltijos regione ir didžiąją jų dalį nukreipti į pietus (Jūžnyj uostą). Viduržiemio jūros regione (Egipto uostas) sausio pabaigoje karbamidas vasario mėn. prekybai buvo parduodamas po 1 040–1 048 Lt/t (FOB sąlygomis). Nigerija aplinkinėse rinkose karbamidu sausį prekiavo po 1 048 Lt/t FOB kaina. Artimuosiuose Rytuose prekybiniai sandėriai pirmąjį metų mėnesį vykdyti po 997 Lt/t FOB kaina. Karbamidas buvo skirtas Rytų Afrikai ir tokias kainas nulėmė valstybinės dotacijos. Tuo tarpu JAV Persijos įlankos regione karbamidu prekiavo tik apie 909 Lt/t kaina. Pasaulinėse karbamido rinkose šiuo metu vyrauja tam tikro nuosmukio nuotaikos. Tačiau ir artimiausiu metu esminio prekybos suaktyvėjimo neprognozuojama. Tokia ganėtinai stabili situacija sąlygoja kainų svyravimus tik labai mažame diapazone. Pastaruoju metu uostų sandėliai yra perpildyti karbamido atsargomis ir tai yra svarbesnė prekybinių sandėrių sumažėjimo priežastis negu kaina. Tačiau, iš kitos pusės, kai kurie prekybininkai jau apsirūpinę karbamido atsargomis ir antrajam 2011 m. pusmečiui. Tai rodo, kad tikimasi gana aukštų azoto trąšų kainų visus metus.
Karbamido amonio salietros (KAS –32) kaina sausio antroje pusėje stabilizavosi Prancūzijoje ir Juodosios jūros regine. KAS kaina sudarė apie 732– 745 Lt/t (FOB sąlygomis). Nors JAV pirkėjams KAS buvo siūlomas po 795 Lt/t (CFR sąlygomis), tačiau didesne kaip 783 Lt/t CFR kaina sandėrių sudaryta nebuvo. JAV vidutinė KAS kaina išlieka 720– 732 Lt/t (FOB sąlygomis). Nors pasitaiko siūlymų ir 803 Lt/t kaina, tačiau taip brangiai pirkti pirkėjai atsisako. Amonio sulfato kainos sausio mėn. taip pat nukrito apie 25,25 Lt/t ir sudarė 606 Lt/t (FOB sąlygomis). NVS šalių tiekėjai amonio sulfatą vidaus rinkose siekė parduoti po 543 Lt/t FOB kaina, tačiau pirkėjų tokia kaina nesudomino. Brazilijoje amonio sulfato kaina taip pat žymiai sumažėjo ir vasario mėn. prekybai buvo parduodama po 606–631 Lt/t CFR kaina. Kinijoje amonio sulfato kaina buvo dar mažesnė ir sudarė vos 467 Lt/t (FOB sąlygomis). Tačiau amonio nitrato kainos Europoje išliko gana aukštos, o euro ir dolerio kursas buvo ypač palankus prekybai Egipto gamybos produkcija. Baltijos regione vasario mėn. eksportui amonio nitratas buvo parduotas 758 Lt/t FOB kaina.
9
ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS RINKA Paskelbti išankstiniai pagrindiniai LR 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo rezultatai Statistikos departamentas 2010 m. gegužės 3–rugsėjo 30 d. atliko visuotinį žemės ūkio surašymą. Per surašymą apklausti visi ūkininkų ir šeimos ūkiai bei visos žemės ūkio bendrovės ir įmonės, auginančios žemės ūkio augalus ar laikančios ūkinius gyvūnus. Ūkiai pateikė statistinius duomenis apie naudojamus žemės plotus, laikomus ūkinius gyvūnus, naudojamą žemės ūkio techniką ir ūkinius pastatus, ūkyje dirbančius šeimos narius ir samdomuosius darbuotojus, žemės ūkio gamybos metodus, kitą, ne žemės ūkio, veiklą. Remiantis išankstiniais surašymo duomenimis, 200 tūkst. ūkių, žemės valdoje turinčių vieną ir daugiau hektarų naudojamų žemės ūkio naudmenų, valdė 2997,7 tūkst. hektarų žemės, iš jos 2757,8 tūkst. hektarų žemės ūkio naudmenų. Vidutiniškai vienam ūkiui teko 15 hektarų žemės ir 13,8 hektaro žemės ūkio naudmenų (2003 m. – atitinkamai 10,4 ir 9,3 ha). Remiantis šiais duomenimis, galima teigti, jog ūkiai stambėja. Ūkininkų ir šeimos ūkiai valdė 86,6 proc. visų žemės ūkio naudmenų, o žemės ūkio bendrovės ir įmonės – 13,4 proc. Didžiausią dalį žemės ūkio bendrovių ir įmonių žemės ūkio naudmenų valdė žemės ūkio bendrovės (65,2 proc.) ir akcinės, uždarosios akcinės, investicinės bendrovės (25,4
proc.). Išankstiniais surašymo duomenimis, 2010 m. pasėlius augino 182 tūkst. ūkių, turinčių vieną ir daugiau hektarų naudojamų žemės ūkio naudmenų. Labiausiai, 58 proc., sumažėjo ūkių, turinčių 1–2 hektarus pasėlių. Taip pat mažėjo ūkių, turinčių iki 1 hektaro pasėlių (46 proc.) ir turinčių nuo 2 iki 5 hektarų pasėlių (17 proc.). Ūkių, turinčių daugiau kaip 5 hektarus pasėlių, skaičius, palyginti su 2003 m., padidėjo 34 proc. 2010 m. pasėliai užėmė 1990,7 tūkst. hektarų. Palyginti su 2003 m., pasėlių plotas padidėjo beveik 50 proc. Išaugo ankštinių augalų, rapsų, daugiamečių žolių lyginamoji dalis, sumažėjo javų, lauko daržovių, bulvių lyginamoji dalis. 2010 m. javus augino 107 tūkst. ūkių, arba beveik 2 kartus mažiau nei 2003 m., tačiau javų plotas 2010 m. buvo 20 proc. didesnis nei 2003 m. Labai padidėjo rapsų augintojų skaičius ir rapsų plotas. Jei 2003 m. 2,1 tūkst. ūkių augino 66,6 tūkst. hektarų rapsų, tai 2010 m. rapsų augintojų skaičius išaugo iki 7 tūkst. ir šių augalų plotas sudarė 255,9 tūkst. hektarų. Tačiau žymiai sumažėjo linų, lauko daržovių ir bulvių plotai.
Leidinio redakcija: AB “Agrowill Group”, Smolensko g. 10, Vilnius Tel./faks. +370 5 2335340; +370 5 2335345; el. paštas info@agrowill.lt Užsisakyk nemokamas naujienas tinklalapyje www.agrowill.lt
Per surašymą taip pat buvo renkami duomenys apie ūkiuose laikomus ūkinius gyvūnus. 2010 m., palyginti su 2003 m., ūkiuose, turinčiuose vieną ir daugiau hektarų naudojamų žemės ūkio naudmenų, surašyta 17 proc. mažiau galvijų, 21 proc. mažiau kiaulių, 62 proc. mažiau ožkų, 63 proc. mažiau triušių. Tačiau 2010 m. užfiksuotas 2 kartus didesnis avių skaičius, 31 proc. didesnis paukščių skaičius ir 9 proc. didesnis bičių šeimų skaičius. Ūkinius gyvūnus laiko mažiau ūkių, tačiau vidutinis viename ūkyje laikomų ūkinių gyvūnų skaičius yra didesnis. 2003 m. vidutiniškai viename ūkyje buvo laikoma 4,3 galvijo, o 2010 m. – 8 galvijai. Ta pati tendencija stebima nagrinėjant visų rūšių ūkinių gyvūnų ir juos laikančių ūkių skaičių. Grupuojant ūkius pagal laikomų galvijų skaičių pastebėta, jog mažėja smulkių, laikančių 1–19 galvijų ūkių skaičius, o laikančiųjų 20 ir daugiau galvijų ūkių skaičius didėja. Ta pati tendencija išlieka ir grupuojant avių bei ožkų augintojų skaičių. Kiek kitokia situacija stebima nagrinėjant kiaulių augintojų pokyčius – mažėja kiaulių augintojų ir kiaulių skaičius visose ūkių grupėse. Daugiausia kiaulių, net 67 proc. viso per surašymą užfiksuoto kiekio, yra sutelkta dideliuose kiaulininkystės ūkiuose, laikančiuose 5000 ir daugiau kiaulių. 2010 m. tokių ūkių buvo 24 (2003 m. – 25) ir jie laikė 573 tūkst. kiaulių (55 proc. daugiau nei 2003 m.). Daugiausia paukščių taip pat sutelkta dideliuose paukštynuose, turinčiuose daugiau kaip 50 tūkst. paukščių. Tokių paukštynų 2010 m. buvo 22, jie augino 9661,8 tūkst. paukščių ir tai sudarė 85 proc. visų Lietuvoje laikomų paukščių.
Šaltiniai: Dairy Industry Newsletter 22 February , 2011, Vol 22, No. 21, Agro rinka, No 3 (153)/2011 m., vz.lt , fendt.com, .valstietis.lt; ukiozinios.lt; zum.lt, savasukis.lt, kitų įmonių tinklapiai ir kiti vieši informacijos šaltiniai
10