AgroMedia 2011 Sausis Nr.1 (8)

MĖNESINIS LEIDINYS APIE AGRO RINKAS 2011 Sausis Nr. 1 (8)

AGROMEDIA

Šiame leidinyje Grūdų ir rapsų rinka Pieno ūkio rinka Trąšų rinka Ž. ū. paskirties žemės rinka

Pasaulio bankas: Rusijos draudimas eksportuoti grūdus yra neveiksmingas Pasaulio bankas lapkričio mėnesio pranešime apie Rusijos ekonomiką teigė, kad yra tikėtina, jog Rusijos sprendimas uždrausti grūdų eksportą iki 2011 metų birželio mėnesio nesumažins vidaus kainų ir gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį pramonei.

Rugpjūčio 5 dieną Rusijos vyriausybė išleido laikiną draudimą eksportuoti grūdus nuo rugpjūčio 15 iki gruodžio 31 dienos, po to, kai grūdų kainos pakilo dėl sausros sukelto deficito. Kviečių, miežių, rugių ir kukurūzų eksporto draudimas buvo pratęstas iki 2011 metų birželio mėnesio, o pasibaigus 2010-iems metams nebėra draudžiama eksportuoti miltus.

Tikėtasi, jog eksporto draudimas apsaugos Rusiją nuo kylančių grūdų kainų, sumažinus grūdų eksportą nuo 15 milijonų tonų, kurios pradžioje buvo planuojamos 2010-11 metams, iki 3 milijonų tonų.

Atsižvelgiant į spalio 20 dienos skaičiavimus, 2010 metais Rusijos ūkininkai nuėmė 62,3 milijonų tonų grūdų derlių, 36,8 proc. mažiau nei 2009 metais. Gamybai ir vidaus vartojimui sudarius 78 milijonus tonų, Pasaulio bankas pareiškė, jog atsižvelgiant į turimų atsargų kiekio naudojimą, Rusija taps grynąja grūdų importuotoja. Liepos 1 dieną grūdų atsargos sudarė 26,3 milijonus tonų, iš kurių 9,6 milijono tonų priklauso valstybės grūdų intervencijos fondui.

Dėl šių aplinkybių Pasaulio bankas pareiškė, jog eksporto draudimas bus neveiksmingas mažinant vidaus kainas, nes jas ir toliau veiks pasaulio grūdų kainos.

Pasaulio bankas teigia, jog šis draudimas gali sukelti nenumatytų ir nepageidaujamų šalutinių poveikių, pavyzdžiui, tam tikrų kliūčių Rusijai siekiant tapti svarbia veikėja pasaulinėje grūdų rinkoje: grūdai bus kaupiami laukiant draudimo panaikinimo, kainos bus iškreiptos ir turės įtakos investicijoms ir gamybai.

Tęsinys 3 psl.

Rusijos Valstybinės Pieno Gamintojų Asociacijos pirmininkas Andrei Danilenko praėjusią savaitę pranešė, jog dėka užsienio investicijų ir visada didėjančios šalies paramos vidaus pieno pramonei, per penkis metus Rusija gali tapti didžiausia pasaulyje pigaus pieno tiekėja.

Pasak jo, puikios Rusijos pieno rinkos perspektyvos buvo viena iš susitarimo tarp PepsiCo ir WimmBill-Dann (WBD) priežasčių. Danilenko teigė, jog klimato sąlygos ir geografinė padėtis, taip pat ir logistikos problemos bei vidurio rytų, pietryčių Azijos ir centrinės Azijos rinkų artumas, kur greitai augo pieno produktų sunaudojimas, gali paaiškinti Rusijos galimybę tapti didžiausia pasaulyje pigaus pieno tiekėja. Rusijos analitikai tiki, jog PepsiCo WBD įsigijimas gali paskatinti tolimesnį Rusijos pieno rinkos augimą, ypač esant pranešimams apie PepsiCo planus daug investuoti į WBD išteklių bazę bei naujos perdirbimo įrangos statymą.

GRŪDŲ IR RAPSŲ RINKA Pasaulinė grūdų derliaus prognozė 2010/11 m. sumažinta 5 mln. t.

Tarptautinės grūdų tarybos (toliau – IGC), 2010 m. lapkričio mėnesio prognozės duomenimis, pasaulinis grūdų derlius sumažintas, o sunaudojimas – padidintas. Bendras grūdų derlius turėtų sudaryti 1 725 mln. t, tai 5 mln. t mažiau nei prieš mėnesį ir 3,5 proc. mažiau nei 2009/10 m. Pagrindinė priežastis – laukiama mažesnio kukurūzų derliaus.

Grūdų sunaudojimas 2010/11 m. pasaulyje turėtų padidėti 1,6 proc. – iki 1 786 mln. t, tai 1 mln. t daugiau nei buvo prognozuota spalio mėnesį. Numatomas mažesnis pašarinių grūdų sunaudojimas nekompensuos prognozuojamo didesnio grūdų sunaudojimo maistui ir pramonei. Paskutinės prognozės duomenimis, JAV grūdų sunaudojimas etanoliui gali padidėti 3 mln. t (iki 144 mln. t). Nors šis skaičius beveik 7 proc. turėtų viršyti praėjusių metų rodiklius, visgi tai rodo lėtėjantį augimo tempą etanolio gamybos sektoriuje.

IGC duomenimis, grūdų prekybos pasaulyje prognozė 2010/11 m. (liepa– birželis) padidinta 1 mln. t dėl didesnio, nei tikėtasi, pašarinių kviečių pirkimo.

Grūdų prekyba pasaulyje turėtų siekti 241 mln. t ir tai turėtų šiek tiek viršyti praėjusių metų lygį. Eksporto iš Juodosios jūros regiono sumažėjimas 29 mln. t turėtų būti kompensuotas padidintu grūdų eksportu iš JAV, Argentinos, Australijos, Brazilijos ir ES. Pereinamosios 2010/11 prekybos metų pabaigos pasaulinės grūdų atsargos, dėl mažesnio grūdų derliaus ir didesnio jų sunaudojimo, gali sumažėti iki 340 mln. t. Labiausiai (net 31 mln. t) gali sumažėti kukurūzų atsargos. Pereinamosios atsargos pagrindinėse grūdų eksportuotojose (Argentina, Australija, Kanada, ES, Kazachstanas, Rusija, Ukraina, JAV) sumažintos 55 mln. t (iki 105 mln. t) ir tai būtų mažiausias kiekis nuo 2003/04 m.

IGC analitikų 2010 m. lapkričio mėnesio duomenimis, kviečių derliaus 2010/11 m. prognozė, lyginant su prieš tai buvusiu mėnesiu, išliko nepakitusi ir turėtų sudaryti 644 mln. t. Tai būtų 5 proc. mažiau negu 2009/10 m., bet visgi išliktų trečioje vietoje pagal didumą. Įsibė-

gėjus javapjūtei pietiniame pusrutulyje, tikimasi gausesnio kviečių derliaus Brazilijoje ir Argentinoje. Besitęsiantys lietūs Australijos rytuose stabdo javapjūtę, o prognozuojamas derlius turėtų sudaryti 23 mln. t.

Tačiau vis daugiau pranešama, kad kai kuriuose regionuose kviečių derlius gali būti mažesnis ir prastesnės kokybės.

Mažesnis kviečių derlius prognozuojamas JAV ir Ukrainoje.

Kviečių sunaudojimas pasaulyje 2010/11 m., lyginant lapkričio mėnesio prognozę su spalio, buvo padidintas 2 mln. t (iki 660 mln. t). Pagrindinė priežastis – dėl patrauklios kainos didesni nei buvo prognozuota perkamų pašarinių kviečių kiekiai Azijos-Ramiojo vandenyno regiono šalyse, įskaitant Pietų Korėją ir Filipinus.

IGC analitikai prognozuoja, kad kviečių prekybos prognozė pasaulyje 2010/11 m., dėl padidėjusio pašarinių kviečių pirkimo, turėtų, lyginant su spalio mėnesiu, padidėti 1,6 mln. t (iki 121,6 mln. t). Tai būtų 5,8 mln. t mažiau nei 2009/10 m., kai Artimuosiuose Rytuose buvo didesnis maistinių kviečių poreikis.

Paskutinės prognozės duomenimis, pasaulinės kviečių atsargos 2010/11 m., lyginant su 2009/10 m., turėtų sumažėti 16 mln. t ir sudaryti 180 mln. t, esant nedideliam atsargų sumažėjimui Rusijoje ir ES.

Lietuvoje 2010 m. gruodžio pradžioje padidėjo kviečių ir rugių supirkimo kainos.

Lietuvos grūdų supirkimo įmonės šių metų 48 savaitę (11 29–12 05) kviečius supirko vidutiniškai po 691,4 Lt/t – 7,7 proc. didesne kaina negu prieš mėnesį (44 savaitę (11 01–07). Rugių vidutinė supirkimo kaina minėtu laikotarpiu padidėjo 12,4 proc. (iki 615,1 Lt/t).

Tačiau pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina 48 savaitę, lyginant su 44 savaite, sumažėjo 1,3 proc. (iki 553,1 Lt/t). O rapsų vidutinė supirkimo kaina šiuo laikotarpiu nukrito 3,3 proc. (iki 1 259,1 Lt/t).

2

Pasaulio bankas: Rusijos draudimas eksportuoti grūdus yra neveiksmingas Pasaulio bankas pasiūlė alternatyvius trumpalaikius ir ilgalaikius sprendimus.

Trumpam laikui jis patarė naudoti pasaulio rinkas užpildant laikiną grūdų deficitą, ir apsaugoti vargšus mažinant mokesčius bei pagrindinių maisto produktų įkainius. Pasaulio bankas taip pat pasiūlė visapusiškai panaudoti grūdų intervencinį fondą, ir taip sumažinti vidaus rinkai daromą spaudimą.

Vidutiniam ir ilgesniam laikotarpiui, Pasaulio bankas pasiūlė grynuosius pinigus pervesti pažeidžiamoms grupėms. Jis atkreipė dėmesį, jog daugelis šalių, tokių kaip Brazilija, Kinija, Meksika ir Pietų Afrika, naudoja grynųjų pinigų pervedimus, kurie yra efektyvūs užtikrinant pajamų pervedimą pažeidžiamam gyventojų segmentui. Palyginimui, eksporto apribojimai nesumažins supirkimo kainų ir lems neigiamą pasiūlą.

Kita pasiūlyta strategija yra transportavimo ir logistikos gerinimas. Pasaulio bankas pareiškė, jog šios išlaidos yra svarbiausi maisto kainų komponentai ir paprastai yra aukštesni nei Ekonominės paramos ir plėtros organizacijos (EPPO) gairės. Pasaulio šalys gali sumažinti bendras vidaus paskirstymo išlaidas. Jis teigė, jog keletas sunkumų eksportuojant gausų 2008 metų Rusijos derlių parodo pakankamo ir veiksmingo transportavimo ir paskirstymo infrastruktūros svarbą.

Neseniai Rusija pranešė, kad investuoja 1,64 milijardus dolerių į naujų grūdų jūros terminalų ir siloso stoties statybą ir Nepriklausomos grūdų gabenimo įmonės („Transport Grain Company“) kūrimą tam, kad padėtų didinti konkurenciją geležinkelių perkrovimo rinkoje.

Pasak Jungtinių grūdų įmonės („United Grain Company“), įkurtos kaip Rusijos grūdų prekybininkė pernai, generalinio direktoriaus Sergey Levin, projektus tikimasi užbaigti iki 2015 metų.

Pasaulio bankas patarė Rusijai skatinti stipresnę žemės ūkio draudimo sistemą. Pasak jo, ūkininkai yra susirūpinę dėl aukštų draudimo įmokų ir neadekvačių pretenzijų sprendimų, ir apskritai yra nepakankamai apdrausti. Stipresnė sistema padidintų investicijas į infrastruktūrą, pavyzdžiui, ūkinį sandėliavimą,

kuris padėtų lengviau suvaldyti stichines nelaimes.

Paskutinieji siūlymai buvo didinti viešąsias investicines programas paremti žemės ūkio produktyvumą, nacionalinio drėkinimo plėtrą ir atstatymo programą, šalies kainų rinkos kainų informavimo paslaugas, ir kelti maisto politikos formavimo našumą.

Pasaulio bankas pranešė, kad didžiausia per kelis dešimtmečius sausra turėjo stiprų poveikį šalies ekonomikai. Paveiktuose regionuose – centrinėje Rusijoje ir vakaruose palei upę Volgą – buvo sunaikinta apie 40 proc. pasėlių.

Kviečių kainos šoktelėjo stipriausiai nuo 1973 metų ir tai paveikė daugelio maisto produktų kainas.

Kaip praneša Pasaulio bankas, nuo liepos mėnesio pakilo grūdų ir susijusių produktų kainos. Grikių kainos birželiospalio mėnesiais išaugo daugiau nei du kartus, o bulvių kainos padidėjo 30 procentų. Taip pat ir mėsos, kiaušinių bei grūdų kainos vasaros metu pakilo labiau, nei paprastai.

Sausros pradžioje 27 iš 88 Rusijos regionai paskelbė kritinę padėtį. Pasaulio bankas praneša, kad kainos kilo visoje šalyje, tačiau labiausiai paveikti buvo centrinės ir vakarų Rusijos regionai. Galutinis kainų kylimo poveikis namų ūkio vartojimui buvo įvertintas realių namų ūkio pajamų nuostoliais dėl padidėjusių išlaidų pakilus maisto kainoms.

Nuolatines pajamas gaunantys asmenys bus paveikti labiausiai. Šioje grupėje vargšų skaičius padidės 2,6 procentais. Pasak Pasaulio banko, poveikis skurdui buvo didelis, tačiau laikinas.

Pasaulio banko duomenimis, kaip trečią didžiausią pasaulyje grūdų eksportuotoją, šioje šalyje sausra taip pat paveikė visuotinę maisto plėtrą, tačiau mažiau, nei buvo tikėtasi.

Pasak V. Putino, Rusija gali būti priversta importuoti grūdus Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas lapkričio 29 dieną pranešė, jog vidaus grūdų kainos padidinimas gali priversti Rusiją importuoti grūdus. „Reikalui esant, kuomet pamatysime, jog kainos kyla, mes įvykdysime tuos susitarimus (ne importus) ir į vidaus rinką nukreipsime papildomus grūdų išteklius,“, sakė V. Putinas. Šių metų pradžioje Rusija įvedė grūdų eksporto draudimą, o Žemės ūkio ministerija teigė, jog buvo deramasi dėl grūdų pirkimo iš Ukrainos ir Kazachstano.

Pasak V. Putino, jis susitarė su keliais kolegomis iš tų šalių, kurios nepatyrė sausros ar nukentėjo mažiau nei Rusija, jog jie atidės reikiamus grūdų kiekius.

V. Putinas teigė, jog vyriausybė turėjo „pakankamai įrankių apriboti grūdų kainas“.

Straipsnis paruoštas “World grain”, Gruodis 2010

3

„Rusgrain valda“ („Rusgrain Holding“) praneša apie susitarimus

Marubeni siekia priimti penkis didžiausius pasėlių prekiautojus Lapkričio 28 dienos „Financial Times“ straipsnyje rašoma, kad didžiausias grūdų prekiautojas Japonijoje siekia priimti didžiausius pasaulio žemės ūkio prekiautojus gabenant daugiau pasėlių esant stipriai paklausai kylančioje Azijoje.

Vadovas Teruo Asada informavo „Financial Times“, kad Marubeni, šiuo metu šeštas iš didžiausių grūdų prekiautojų pasaulyje pagal apimtį, tikisi 2012-2013 metais klientams nugabenti 25 milijardus tonų - daugiau, nei šiais metais numatytosios 20 milijonų tonų. Įmonė beveik padvigubino savo grūdų gabenimo apimtis per pastaruosius penkis metus. Japonijos prekiautojų įmonės susikoncentravo ties aliejaus ir kitų reikmenų importu į jų menkus išteklius turinčią vidaus rinką. Tačiau kadangi Japonijos populiacija mažėja ir jos ekonomika seniai praėjo spartaus augimo etapą, Marubeni ir konkurentai Itochu, Mitsubishi, Mitsui ir Sumitomo plečiasi į užsienio rinką.

Daugelį dešimtmečių susikoncentravę ties nafta, metalais ir mineralais, Japonijos prekybos namai kaip augimo šaltinį api-

brėžė žemės ūkio reikmenis, kuomet Azijoje pasklido susirūpinimas dėl maisto saugumo po maisto stokos 2007-08 metais.

Norint įsiterpti tarp penkių didžiausių prekiautojų, Marubeni turės perimti akcijas iš Archer Daniels Midland Co., Bunge ir Jungtinių Valstijų France' Louis Dreyfus Cargill bei Švedijos Glencore.

Asada „Financial Times“ pasakė, jog Marubeni turėjo geresnę poziciją nei jų konkurentai iš Jungtinių Valstijų ir Europos pasinaudoti naujomis galimybėmis Azijoje, ypač Kinijoje. „Pagrindiniai grūdų prekiautojai tiesiog tiekia javus, soją ir kitus grūdus Kinijai.

Tačiau savo grūdus mes naudojame tam, kad įsitrauktumėme į susijusį verslą, pavyzdžiui malimą ir gyvūnų maisto perdirbimą“, sakė jis. „Tai yra toks dalykas, kurį gali padaryti tik visuotinė prekybos įmonė“.

Per metus žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 19,8 procento Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. lapkričio mėn., palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 19,8 procento. Per metus augalininkystės produktų supirkimo kainos padidėjo 37,7, o gyvulių ir gyvulininkystės – 8,9 procento. Iš augalininkystės produktų daugiausia pabrango vaisiai (4 kartus), grikiai (3,1 karto), avižos (2,4 karto), rugiai (2,3 karto), kvietrugiai (2 kartus), ankštinių augalų grūdai (78,2 proc.), kviečiai (65,2 proc.), bulvės (64,3 proc.), miežiai (58,0 proc.), rapsų sėklos (49,7 proc.), kukurūzai (49,4 proc.), daržovės (49,2 proc.). Iš gyvulių ir gyvulininkystės produktų padidėjo avių ir ožkų (40,7 proc.), natūralaus pieno (24,0 proc.), galvijų (13,5 proc.) supirkimo kainos. Kiaušiniai atpigo 24,5 procento, kiaulės – 8,0, paukščiai – 1,8, procento.

Per mėnesį (2010 m. lapkričio mėn., palyginti su 2010 m. spalio mėn.) žemės ūkio produktų supirkimo kainos

išaugo 0,9 procento. Tokį pokytį lėmė 1,8 procento padidėjusios gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos ir 0,1 procento sumažėjusios augalininkystės produktų supirkimo kainos. Iš augalininkystės produktų ypač pabrango vaisiai (3,7 karto), kukurūzai (13,1 proc.), ankštinių augalų grūdai (7,3 proc.), avižos (7,2 proc.), rapsų sėklos (7,0 proc.), kviečiai (4,2 proc.), rugiai ir miežiai (po 2,2 proc.), bulvės (2,0 proc.), daržovės (1,3 proc.). Atpigo kvietrugiai (7,4 proc.), javų mišiniai (2,9 proc.), grikiai (0,5 proc.), augalai, skirti perdirbti (0,3 proc.). Iš gyvulių ir gyvulininkystės produktų pabrango galvijai (9,2 proc.), paukščiai (6,6 proc.), natūralus pienas (0,9 proc.). Atpigo kiaulės (1,8 proc.), avys ir ožkos bei kiaušiniai (po1,2 proc.).

Atviroji akcinė bendrovė „Rusgrain valda“ („Rusgrain Holding“) lapkričio 8 dieną pranešė apie kelis susitarimus įmonėms narėms.

Timuras Butovas buvo paskirtas ribotos atsakomybės įmonės „Rusijos grūdai“ („Russian Grain“) bei žemės ūkio valdos vadovaujančiosios įmonės vyriausiuoju vykdomuoju pareigūnu ir ribotos atsakomybės įmonės „Rusijos grūdų prekybos namų“ („Russian Grain Trading House“) generaliniu direktoriumi.

Tai yra pirmasis kartas, kuomet vyriausiojo vykdančiojo pareigūno pozicija buvo sukurta „Rusijos grūdams“ dėl pastebimo verslo augimo. Kiekvieną dieną vyriausiasis vykdomasis pareigūnas bus atsakingas už žemės ūkio valdos valdymą bei tolimesnę įmonės dalyvavimo plėtrą žemės ūkio rinkoje.

Butovas turi 12 metų patirtį keliose pirmaujančiose Rusijos žemės ūkio valdos įmonėse. Anksčiau Butovas du metus vadovavo uždarajai akcinei bendrovei „Razgulyay grūdų įmonė“ („Razgulyay Grain Company“), kuri yra „Razgulyay grupės“ („Razgulyay Group“) narė.

Maksimas Chemikovas buvo paskiras vadovauti „Rusijos grūdų“ užsienio ekonominės veiklos skyriui. Tokias pačias pareigas jis turėjo „Razgulyay grupėje“ („Razgulyay Group“). „Džiaugiamės, kad mūsų valdymo komanda bus sustiprinta tokių profesionalų, kaip p. Timuras Butovas ir p. Maksimas Chemikovas. P. Butovas turi didžiulę valdymo patirtį grūdų įmonėse ir mes tikime, jog tokio profesionalaus vadovo įdarbinimas prisidės prie ateities grupės prekybos ir produkcijos skyrių plėtros bei veiksmingesnio grupės kasdieninės veiklos valdymo iš atskirų būstinių“, teigė generalinis „Rusijos grūdų“ direktorius Aleksejus Verkhoturovas.

4

2010 m. sausio–rugpjūčio mėn.

Olandijoje padidėjo kai kurių pieno gaminių eksportas į trečiąsias šalis

PIENO ŪKIO RINKA Lietuvos didžiausių pieno supirkėjų vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lt/t Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina, Lt/t Įmonės pavadinimas

Pieno, už kurį Pieno, už kurį Vidutinė apmokant ne- apmokant buvo pieno subuvo taikytos taikyta bent vie- pirkimo nuoskaitos dėl na nuoskaita dėl kaina

AB "Pieno žvaigždės" įmonių grupė

1042,5

716,4

1036,1

UAB "Marijampolės pieno konservai"

940,2

748,5

937,2

AB "Rokiškio sūris" įmonių grupė

982,4

777,2

977,0

AB "Žemaitijos pienas"

1028,7

863,8

1022,7

UAB "Vilkyškių pieninė"

941,1

708,9

927,1

ŽŪB "Šaltekšnis"

896,2

1124,4

953,2

UAB „Vikeda“, Kėdainiai

1271,6

Bariūnų ŽŪB, Joniškio r.

758,2

535,2

756,8

Pienininkystės kooperatyvas "Žalmargė"

809,6

578,7

803,3

1005,4

799,4

999,1

Vidutinė pieno supirkimo kaina, Lt/t

1271,6

Europos Komisija siūlo naujas pieno sektoriaus stabilumo didinimo priemones Gruodžio 9 d. Europos Komisija (EK), siekdama pagerinti pieno gamintojų padėtį pieno tiekimo grandinėje bei užtikrinti didesnę sektoriaus orientaciją į rinką ir tvarią ateitį, priėmė pasiūlymą dėl sutartinių santykių pieno sektoriuje.

Pasiūlyme pieno gamintojams ir perdirbimo įmonėms numatyta galimybė sudaryti sutartis raštu, per gamintojų organizacijas drauge derėtis dėl sutarčių sąlygų, kad būtų užtikrinta pieno gamintojų ir pagrindinių perdirbimo įmonių derybinių galių pusiausvyra, taip pat nustatytos specialios tarpšakinėms organizacijoms taikytinos ES taisyklės

2010 m. sausio–rugpjūčio mėn.

Olandija eksportavo 383,09 tūkst. t sūrių – 6 proc. daugiau nei praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Į kitas ES šalis šio gaminio eksportas išaugo 4 proc. (iki 320,42 tūkst. t), o į trečiąsias šalis – net 24 proc. ir sudarė 62,67 tūkst. t. Sūrių eksportas į Rusiją išaugo 44 proc. (iki 4,23 tūkst. t), į Vokietiją – 9 proc. (iki 135,35 tūkst. t), tačiau sumažėjo į Prancūziją bei Belgiją ir atitinkamai sudarė 4 proc. (iki 41,23 tūkst. t) bei 10 proc. (iki 36,21 tūkst. t). Analizuojamu laikotarpiu sviesto ir lydyto sviesto į kitas ES šalis buvo eksportuota 75,52 tūkst. t – 20 proc. daugiau nei 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu, tačiau šio gaminio eksportas į trečiąsias šalis sumažėjo 5 proc. ir sudarė 27,73 tūkst. t. Daugiausia šio gaminio buvo eksportuota į Vokietiją (24,36 tūkst. t), Belgiją (21,80 tūkst. t) ir Iraną (4,97 tūkst. t).

2010 m. sausio–rugpjūčio mėn.

Olandijoje išaugo nugriebto pieno miltelių (LPM) eksportas ir į trečiąsias šalis, ir į kitas ES šalis. Į trečiąsias šalis LPM buvo eksportuota 39,55 tūkst. t – 36 proc. daugiau nei 2009 m. sausio–rugpjūčio mėn., o į kitas ES šalis šio gaminio išvežami kiekiai išaugo 10 proc. ir sudarė 21,98 tūkst. t. Daugiausia LPM buvo eksportuota į Belgiją (9,107 tūkst. t) bei Nigeriją (7,26 tūkst. t). Šių metų sausio–rugpjūčio mėn.

Olandija į trečiąsias šalis nenugriebto pieno miltelių (NPM) eksportavo 94,77 tūkst. t – 9 proc. mažiau nei 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau šio gaminio eksportas į kitas ES šalis išaugo 5 proc. ir sudarė 9,71 tūkst. t.

Daugiausia NPM analizuojamu laikotarpiu buvo eksportuota į Vokietiją (4,17 tūkst. t) bei Nigeriją (20,09 tūkst. t ).

ir rinkos skaidrumo didinimo priemonės.

Priemones siūloma taikyti iki 2020 m., iki to laiko surengiant dvi tarpines jų peržiūras.

Kolektyvinėms deryboms nustatomi atitinkami kiekybiniai apribojimai ir kitos specialios apsaugos priemonės turėtų padėti didinti pieno gamintojų derybinę galią, kartu išsaugant konkurenciją ir apsaugant mažųjų bei vidutinių įmonių interesus. Be to, EK priėmė pieno rinkos ataskaitą, kurioje aptariamas sklandus, palaipsniui vyksiantis pieno kvotų sistemos panaikinimas.

5

Geresnė nuotaika rinkose

Miltelių kaina pamažu kyla Pasaulyje kyla miltelių kaina, tačiau sviesto ir sūrio kainos lieka tokios pat.

Jungtinėse Valstijose lieso pieno miltelių (LPM)/neriebaus sauso pieno (NSP) kainos taip pat kyla dėl didesnės eksporto paklausos, todėl 2011 metų ištekliai lieka dar labiau neaiškūs, o Fonterra LPM išteklių Pasaulinės Pieno Prekybos (PPP) aukcione bus 11 proc. mažiau. Naujosios Zelandijos prekybos (NZP) ir nenugriebto pieno miltelių (NPM) prekių, kurių prekyba ateinantį kovą sieks 3 750 $/t, kainos taip pat pakilo. Sausra Šiaurės Saloje 10-čia savaičių anksčiau nei praėjusiais metais pagreitino NZ pieno išteklių sezo-

nišką kritimą. Australijos ūkininkai susidūrė su potvyniais ir gamyba lieposspalio mėnesiais buvo tik šiek tiek didesnė nei pernai. Pieno išteklių gali padaugėti vėliau dėl didesnio drėkinamojo vandens kiekio , ir ABARE numato 1,4 proc. augimą 2010-11 metų sezonu. Jungtinių Valstijų sviesto ir sūrio kainos per pastaruosius du mėnesius staiga nukrito ir šiuo metu yra žemiau pasaulinės kainos lygio. Iki 2010 metų spalio mėnesio Jungtinės Valstijos eksportavo 140 000 tonų sūrio ir 48 000 tonų sviesto, atitinkamai 60 proc. ir 160 proc. daugiau nei 2009 metais.

Rinkos išlieka pastovios, LPM tiekimas nedidelis Nepaisant Kalėdinės paklausos mažėjimo ir sudėtingų oro sąlygų, ES rinka išlieka pastovi, tačiau tam tikri ateities veiksniai yra neaiškūs. LPM kainos per 5 savaites pakilo beveik 10 proc., mažinant trūkumą tarp maisto ir pašarų miltelių - dabartinė kaina yra 100 €/t, palyginti su 200€/t kaina, kuri buvo lapkričio mėnesį. Kainos yra daugiau nei 25 proc. žemiau intervencijos – 2 100 €/t - 2 200 €/t. Pirmųjų pardavimų nuo ankstyvo spalio metu, ES Komisija praėjusią savaitę pardavė 4 500 tonų intervencinių miltelių už 2 071 €/t – 2 121 €/t, o tai leis padidinti tiekimą.

Parduoti miltelius vietoje tikriausiai nepavyks remiantis tuo, kad kad Alžyras jau nupirko 35 000 tonų. Nors 195 000 tonų LPM yra intervencijoje, tik 26 700 tonų yra skirta pardavimui – produktas, kuris pateko į parduotuves iki 2009 metų gegužės ir nėra laikomas ateities labdarai. ES tikisi eksportuoti apie 400 000 tonų LPM 2010 metais – daugiau nei 35 proc. produkcijos, ir daugiausiai nuo 1992 metų. Euro ir dolerio santykis svyravo, tačiau gruodžio mėnesį neturėjo bendros tendencijos, stabilizuojant eksporto apyvartą.

ES sviesto kainos yra stabilios, 60-čia proc. aukščiau intervencijos, nuo spalio pradžios nukritusios 5 proc. – bet vis dar viršijančios pasaulio rinkos kainas, kintant nuo 3 500 €/t iki 3 600 €/t rinkai rimstant. Didžiąją 2010 metų dalį sviesto produkcija buvo mažesnė nei prieš metus, o tai lėmė gamintojų

kovą tenkinant ES vidaus paklausą ir išlaikant aukštas kainas, nors pieno tiekimo augimas per pastaruosius 3 mėnesius leido pagaminti daugiau sviesto, nei tikėtasi. Naujosios Zelandijos viešųjų paslaugų asociacija turi 33 000 tonas atsargų, iš kurių apie 4 000 tonų išleidžiama į rinką kiekvieną savaitę, ir jų gali pakakti patenkinti kitų dviejų mėnesių paklausą, nes tai yra tik 5 000 tonų mažiau nei prieš metus.

Tikimasi, jog 2010 metais bus eksportuota apie 140 000 tonų, mažiau nei 10 proc. produkcijos. Panašus kiekis buvo eksportuotas per pastaruosius du metus.

NPM kainos nuo lapkričio vidurio pakilo 5 proc. – iki 2 800 €/t - 2 900 €/t – dėl didesnės eksporto paklausos. Pastoviai kintančios išrūgų miltelių kainos kilo 100 €/t per mėnesį ir praėjusios savaitės pabaigoje siekė 800 €/t. Palyginti su praėjusiais metais, balandžiorugsėjo mėnesiais sūrio gamyba išaugo 2 proc. ir kartu su šviežiais produktais pareikalavo didesnių pieno išteklių, todėl atsargų šiam metų laikui liko mažiau. Sūrio kainos yra 15-20 proc. didesnės nei prieš metus ir tikimasi, jog išliks stabilios iki sausio pabaigos.

Prancūzijoje ir Vokietijoje kasmetinis pieno tiekimo pelnas per pastaruosius metus sumažėjo 2-2,5 proc, o tai gali būti susiję su arba atspindėti padidėjusias maisto kainas. Jei yra taip, 2011 metais kainos išliks stabilios.

Jungtinės Karalystės prekių rinka yra vis aiškesnė ir teikia daugiau optimizmo, jog naujaisiais metais kainos nekris. Sviesto rinka stabilizavosi ties 2 800 £/t – 3 000 £/t kartu su šiuo metu retomis nukainotomis partijomis ir gamintojais, kurie tikisi palaikyti kainas. Kelias savaites grietinėlės kaina buvo 145 p/kg – 160 p/kg.

Sausio mėnesį kaina nukrito tik 15p/ kg dėl svaro ir euro vertės kritimo per pastarąsias dvi savaites. LPM kaina kilo dėl didesnių kainų ES. Pieno ekvivalento sviesto/miltelių kaina yra apie 27 ppl. Spalio mėnesį sviesto gamyba padidėjo 13 proc., tačiau šiuo metu nukrito iki žemiausiojo lygio per visą sezoną, todėl rinkoje sviesto nėra daug, kadangi už įprastų kontraktų ribų LPM ar sviesto pasiūla yra labai maža. Spalio mėnesį, lyginant su praėjusiais metais, JK sūrio gamyba išaugo 2 procentais, tačiau čederio sūrio produkcija Anglijoje ir Velse nežymiai sumažėjo, nors pranešimų apie pernelyg didelius išteklius nebuvo. Minkštojo čederio kainos kito ir sudaro 2 560 £- 2 900 £, kartu su dar keliomis nukainotomis partijomis, tačiau šiuo metu yra stabilios. Pirmąsias dvi gruodžio mėnesio savaites JK pieno ištekliai padidėjo tik 1,8 proc. Tam įtakos turėjo šaltas oras, dėl kurio trukdžių bus ir toliau. Tesco, Sainsbury ir Marrison pakėlė skysčių kainas iki 155/4 £ už pintą, o Asda ir toliau prekiauja už 1,25 £.

6

Pirmoje 2010 metų pusėje pristatomo pieno kiekiai išaugo 1,8 proc.

Sūrio kaina krito iki rugsėjo mėnesio kainų Šaltas ir snieguotas gruodis paveikė pieno srautą rytinėje Jungtinių Valstijų pusėje. Be to, perdirbėjai jau planuoja 2011 metais sumažinti pieno produkciją dėl tam tikrų neigiamų veiksnių (žemesnės pieno kainos, didesnės maisto kainos). Visgi, sūrio atsargos yra didelės, o kainos pasiekė žemiausią lygį nuo kovo mėnesio, kuomet gamintojai siekia sumažinti atsargas prieš metų pabaigą. Šventiniai kanalai yra užpildyti ir vartotojai užsako minimaliai tol, kol bus aišku, kaip baigsis sezonas. Taip pat, antroje gruodžio mėnesio pusėje daugiau pieno yra nukreipiama į gamybą, taigi formuojamos sūrio atsargos. Kita vertus, tvirtos tarptautinės rinkos remia Jungtinių Valstijų sviesto, NSP ir išrūgų kainas. Sviesto kaina rinkoje vėl sudarė 1,6525 $. Eksportas yra toks

pat geras, konkurencija dėl grietinėlės buvo stipri, nors šiuo metu ir yra sulėtėjusi. Metų pradžioje produkcija padidės, tačiau mažos atsargos vis dar kelia susirūpinimą. NSP kaina pasiekė 1,20 $ - aukščiausia kaina nuo liepos mėnesio – stabiliai eksportuojančiam verslui realizuojant per sezoną sukauptą produkciją. Išrūgų kaina yra stabili, pasiūlą – nedidelė. Tiek sviesto, tiek NSP ateities prekių kainos praėjusią savaitę pasiekė naujas kainas dėl optimistiškesnių ateinančių metų lūkesčių. Vidutinė sviesto produktų kaina 2011 metais sudarys 1,73 $, ir bus aukščiausia nuo 2004 metų. Vidutinė NSP kaina sieks 1,22 $. Išrūgų ateities produktų ir vėl daugėje; vidutinis 2011 metų susitarimas yra 38,5¢.

Pasaulinės kai kurių pieno gaminių kainos Lt/kg Gamintojo pavadinimas

Vidutinė kaina JAV CME, FOB 2010

2009

Sviestas, AA CME Sūris Cheddar tipo, blokais LMP, Centris ir Rytų regionas, FOB NPA, Nacionalis vid., FOB Išrūgų milteliai, Centrinis regionas, FOB

48 sav.

(11 23-27) 7,75

Sviestas, 82% rieb.

LMP NPM Sūris Cheddar tipo

savaitės2

metų3

-8,51

16,07

8,28

7,68

8,00

8,30

8,67

4,36

4,70

6,76 7,42

6,76 9,25

6,92 9,47

6,94 9,50

7,14 9,76

2,80 2,80

5,53 31,56

1,94 1,99 2,01 2,07 Vakarų Europoje, eksportui, FOB 2010 46-47 sav.

44-45 sav.

(11 15-26) (11 01-12)

2,80

11,70

1,85 2009 46-47 sav.

(11 09-20)

Sviestas, 82% rieb.

LMP NPM Lydytas sviestas Išrūgų milteliai

Pokytis %

48 sav.

45 sav.

47 sav.

46sav.

(11 29-12 (11 08-12) (11 15-19) (11 22-26) 03) 10,93 10,91 9,84 9,00

11,53 7,77 9,09 11,77 2,50

12,94 13,04 7,01 7,16 9,05 9,23 14,09 14,41 2,29 2,55 Okeanijos valstybės, eksportui, FOB 2009 2010 44-45 sav.

46-47 sav.

46-47 sav.

(11 01-12) (11 15-26) (11 09-20) 8,53 7,89 8,24 9,12

11,12 7,54 8,65 10,26

11,45 7,76 8,97 10,69

Pasak Europos Komisijos, pirmoje šių metų pusėje, balandžio-rugsėjo mėnesiais, jungtinis ES pieno tiekimas, sudaręs 7 proc. pagal 20092010 metų kvotą, išaugo 1,8 proc.

Didžiausi pakilimai buvo užfiksuoti Airijoje (+7,4 proc.), Latvijoje (+5,4 proc.), Belgijoje (+4,5 proc.), JK (+3,7 proc.), Prancūzijoje (+3,4 proc.), Olandijoje (+3,3 proc.) ir Austrijoje (+3,0 proc.). Priešingai, kai kuriose šalyse narėse, daugiausiai rytinėje Europoje, buvo pastebėtas stiprus kritimas, palyginti su praėjusiais metais: Vengrijoje (-9,1 proc.), Rumunijoje (-7,7 proc.), Slovakijoje (5,1 proc.) ir Bulgarijoje (-4,9 proc.).

Ukrproduct Group, atnaujintame pranešime apie prekybą iki 2010 metų gruodžio mėnesio, teigė, jog tikėtasi, kad pardavimai bus tokie patys, kaip ir praėjusiais metais, tuo tarpu antrojoje metų pusėje bendrasis pelnas firminių produktų segmente padvigubės, daugiausia dėl pelno iš pakuoto ir tepamojo sviesto pardavimų augimo. Taip pat tikėtasi, jog grupės pelnas neatsikaičius mokesčių bus dvigubai didesnis, nei buvo pirmąją metų pusę. Buvo manoma, jog visų metų ikimokestinis pelnas padidės dvigubai. Grynajam pelnui įtakos gali turėti griežtesni mokesčių reglamentai. Įmonė pranešė, kad Ukrainos gyventojų pirkimo galia ir toliau mažėjo antrojoje 2010 metų pusėje, kuomet maisto mažmenininkai patarė iki lapkricio pradzios sumažinti vidutinę mažmeninio maisto vertę 20 proc.

Pokytis % 2 savaičių4 metų3 0,77 2,07 1,92 2,30 11,33

13,08 -7,85 1,47 22,44 1,76

Pokytis % 2 savaičių4 metų3 2,98 2,98 3,71 4,22

34,22 -1,56 8,89 17,19

LPM -nugriebto pieno milteliai; NPM - nenugriebto pieno milteliai; 1kainos užsienio valstybėse (Lt) pateiktos pagal atitinkamos datos LB valiutųkursą 2 lyginant dvi paskutiniąsias savaites 3 lyginant 2010 m. ir 2009 m. atitinkamų laikotarpių duomenis 4 lyginant 2010 46-47 savaites su 44-45 savaitėmis

7

TRĄŠŲ RINKA Pasaulin÷je azoto trąšų rinkoje kainos kyla Pasaulinės karbamido kainos metų pabaigoje (lapkričio mėn.), palyginti su 2010 m. pradžia (sausio–vasario mėn.), padidėjo 20–25 proc., o palyginus su vasaros pradžia (birželio mėn.), karbamidas pabrango daugiau negu 40 proc. Nors ši situacija nedžiugina trąšų pirkėjų, tačiau pasaulinės paklausos didėjimas sudaro sąlygas kainos augimui. Per paskutinius didžiausius sandėrius Indija nusipirko 500 tūkst. t karbamido siuntą, kurią sudarė Kinijoje, Irane bei Ukrainoje pagamintos trąšos. Kinijos gamybos trąšų kaina sudarė 953 Lt/t Južnyj uoste pirktas karbamidas kainavo 927 Lt/t, o Irano karbamidas – 966 Lt/t.

Tuo tarpu liepos mėn. Južnyj uoste karbamido kaina sudarė apie 678 Lt/t (FOB sąlygomis), tačiau gruodžio mėn. prekybai kaina jau siekė 966–979 Lt/t. Šiek tiek pigiau (953 Lt/t) buvo parduodamas Turkijoje pagamintas karbamidas, o Baltijos šalių produktas buvo parduodamas po 861 Lt/t. Egipto uoste karbamidas, parduotas prekybai Europoje, kainavo 1 056–1 236 Lt/t. Tačiau Brazilijoje pirkėjai susilaikė nuo sandėrių, kur karbamido kaina siekė 1 005 Lt/t (CFR sąlygomis), o JAV pirkėjai džiaugėsi šiek tiek sumažėjusiomis karbamido kainomis, kurios sudarė 953–966 Lt/t (FOB sąlygomis). Tailande granuliuotas karbamidas buvo parduodamas po 1 056 Lt/t (CFR sąlygomis), Kinijoje po 1 082 Lt/t,

Bangladeše po 992 Lt/t (FOB sąlygomis).

Karbamido kainos didėjimą skatina ir brangstantis amonio sulfatas. Tai rodo, kad artimiausiu metu karbamido kainos ir toliau kils. Juodosios jūros regione, Ukrainos uoste Južnyj, Indija lapkričio mėn. nusipirko 50–60 tūkst. t karbamido ir gruodžio pradžiai rezervavo dar 20 tūkst. t krovinį po 979 Lt/t.

Brazilija lapkričio mėn. nusipirko 30 tūkst. t ir gruodžiui užsisakė 25– 30 tūkst. t karbamido. Gamykla „Dniepr“ Gorlovkoje atnaujino karbamido ir amoniako gamybą, kad iki gruodžio vidurio suspėtų užsakovams paruošti apie 50 tūkst. t karbamido. Rusija gruodžio mėn. prekybai pardavė 10 tūkst. t karbamido po 927 Lt/t. Novosibirsko „Eurochim“ karbamidą pardavė po 966 Lt/t. Rumunija savo gamybos karbamidą Europos rinkoms lapkričio mėn. pardavė po 1 005 Lt/t, o naujieji sandėriai jau vyko po 1 030 Lt/t (FOB sąlygomis). Baltijos gamintojų karbamido kaina Sankt Peterburgo uoste svyravo nuo 927 Lt/t, o piečiau esančiuose uostuose iki 953 Lt/t ir daigiau.

Kanadoje karbamidas buvo parduodamas po 1 005 Lt/t (FOB sąlygomis), JAV sandėriai sudaryti po 966 Lt/t, o Pietų ir Centrinėje Amerikoje kainos buvo kiek mažesnės. Gvatemaloje karbamidas buvo parduodamas po 927 Lt/t, o Peru šios trąšos kaina sudarė 927–938 Lt/t.

Amoniako rinka kol kas sąlyginai stabili. NVS šalys į Južnyj uostą amoniaką tiekė po 1 005–1 017 Lt/t (FOB sąlygomis). Buvo bandyta prekiauti po 1 030 Lt/t, tačiau pirkėjai atsisakė ir naujų sandėrių sudaryta nebuvo. Esama kaina yra ganėtinai priimtina, nes produkto nereikia vežti iš toli. Be to, Gorlovkoje atnaujinus amoniako ir karbamido linijas, iki lapkričio pabaigos į uostą turėjo būti papildomai pristatyta dar apie 5 tūkst. t šių produktų gruodžio mėn. prekybai. O Marokas jau anksčiau rezervavo Južnyj uoste

23 tūkst. t amoniako po 1 120 Lt/t (CFR sąlygomis). Meksikos įlankos uoste Tampa gruodžio prekybai amoniako kaina buvo sumažinta 25,76 Lt/t.

Toks sąlyginis stabilumas turėtų išsilaikyti iki gruodžio pabaigos. Tačiau po gero rudens sezono JAV fosfatų ir nitratų poreikiai 2011 m. pirmąjį ketvirtį gali išaugti.

Karbamido amonio salietros (KAS) pasaulinės kainos išliko gana stabilios. Rumunijos gamybos produktas buvo parduodamas po 721 Lt/t.

Egipte KAS kaina buvo kiek mažesnė ir sudarė 708 Lt/t (FOB sąlygomis), o JAV šiek tiek aukštesnė – 734 Lt/t.

Tiek amonio nitrato, tiek ir amonio sulfato pasaulinės kainos taip pat sparčiai didėja. Pastarojo kaina bei paklausa tampriai susijusi su KAS. Amonio nitrato kaina Juodosios jūros uostuose išaugo iki 747 Lt/t (FOB sąlygomis), o amonio sulfato – iki 567 Lt/t. Brazilijoje amonio sulfatas lapkričio pradžioje buvo parduodamas po 605 Lt/t (CFR sąlygomis), o mėnesio pabaigoje kainos pakilo iki 670–683 Lt/t. Turkija NVS šalims gruodžio mėn. prekybai amonio nitratą pardavė po 755 Lt/t, tačiau vėlesni sandoriai jau buvo sudaromi 773 Lt/t kaina. Meksikoje granuliuotas amonio sulfatas buvo parduodamas po 708–721 Lt/t. Azijoje amonio sulfato kainos kol kas išliko kiek mažesnės. Indonezijoje šiomis trąšomis prekiauta po 528–541 Lt/t (CFR sąlygomis), o Kinijoje – po 464–477 Lt/t.

Pietų Korėjoje – 515 Lt/t (FOB sąlygomis).

8

Europos trąšų kainos Belgija - €/t nefasuota Kalcio amonio salietra 27% Kalio chloridas granuliuotas 60% iš sandėlių Diamonio fosfatas 18-46% $ Prancūzija - €/t nefasuota Amonio Salietra 33,5% granuliuotas

23 Gruodžio 248-50

10 Gruodžio 243-252

340-342 615-620

322 610-615

310-315

310-315

Amonio Salietra 33,5% priiuotas Karbamidas 46% priliuotas Karbamidas 46% granuliuotas Diamonio fosfatas 18-46% Kalio chloridas granuliuotas 60% Vokietija - €/t nefasuota Kalcio amonio salietra 27% Karbamidas 46% priliuotas NPK 15-15-15 CIF Diamonio fosfatas 18-46% uoste Airija - €/t fasuota Karbamidas 46% Kalcio amonio salietra 27,5% 27-6-6 del Italija - €/t fasuota Karbamidas 46% granuliuotas Karbamidas 46% priliuotas Kalcio amonio salietra 27% Diamonio fosfatas 18-46% Olandija - €/t nefasuota Kalcio amonio salietra 27% Kalio chloridas granuliuotas iš sandėlių Ispanija - €/t nefasuota Kalcio amonio salietra 27% Karbamidas 46 % priliuotas Diamonio fosfatas 18-46% NPK 15-15-15 Jungtinė Karalystė - £/t fasuota Amonio Salietra 34,5% pristatyta ūkiui Amonio Salietra 34% Karbamidas 46% priliuotas nefasuotas Karbamidas granuliuotas nefasuotas Diamonio fosfatas 18-46% nefasuotas

295-305 320-325 330-335 470-475 340-342

275-285 320-325 340-345 455-460 320-323

235-247 310 325 473-488

235-247 285-286 325 463-464

375-380 295-300 380-385

380-385 298-300 385-387

350-360 340-350 270-275 475-480

345-350 335-340 260-265 455-460

235-243 340-342

235-243 322-323

250-258 330-335 460 340

250-258 325-330 460 320-325

295-305 270-275 280-285 290-295 395

295-305 270-275 270-275 285-290 395-400

CAN 27 % Kalcio amonio salietra KCI Kalio chloridas 60%K2O DAP 14-46% Diamonio fosfatas N AN Amonio Salietra 34% Urea Karbamidas 46% UAN

Karbamido ir amonio nitrato tirpalas - Kas-32

Pasaulio rinkų kainos Baltijos šalys - US $/t Karbamidas 46% priliuotas Ammonio Salietra 34% priliuota Karbamido ir amonio nitrato tirpalas 32% Diamonio fosfatas 18-46% MAP12-52% Kalio chloridas 60%standartinis

23 Gruodžio 355-376 295-305 365-270 567-573 570-585 370-405

10 Gruodžio 350-370 295-305 265-285 567-573 570-574 355-375 9

ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS RINKA Patvirtintos naujos žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės Gruodžio 15 dieną LR Vyriausybė patvirtino naujas žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles, praneša Žemės ūkio ministerija. Lietuvoje vykdoma žemės konsolidacija leis efektyviau naudoti žemės sklypus, gerinti ūkininkavimo sąlygas bei plėtoti kaimų infrastruktūrą.

Vyriausybė pritarė nuo 2005 metų galiojusio nutarimo pakeitimui, patikslindama konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių procedūras. Nauja tvarka taip pat patvirtintas konsolidacijos projektų rengimo organizatorius vietoj apskričių viršininkų šią funkciją deleguojant valstybės įmonei Valstybės žemės fondui. Žemės konsolidacijos projektų taisyklėse buvo papildytas galinčių žemės konsolidacijos procese dalyvauti subjektų sąrašas. Teisė dalyvauti projektuose numatyta ir savivaldybėms bei valstybinės žemės patikėtiniams.

Atsižvelgus į pirmųjų 14-os žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo 2005- 2008 metais patirtį, naujose taisyklėse patikslintos žemės vertinimo plano rengimo nuostatos bei tiksliau apibrėžtos žemės konsolidacijos projekto sudedamosios dalys.

Vykdant žemės konsolidaciją, kompleksiškai pertvarkomos tam tikroje

kaimo vietovės teritorijoje esančių žemės sklypų ribos, juos sujungiant taip, kad būtų suformuotos racionaliai valdomos žemės ūkio valdos, sukuriama tinkama kaimo infrastruktūra. Konsolidacija padeda gerinti ūkininkavimo sąlygas, suformuojant mažiau ir geresnės formos žemės sklypų, juos jungiant. Lietuvos kaimo plėtros 20072013 metų programoje numatyta, kad žemės konsolidacijos projektų vykdymas Lietuvoje pilnai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, taigi žemės savininkams nereikia papildomai prisidėti. Žemės savininkai, ir ypač ūkininkai, norintys pagerinti savo žemės valdas, raginami teikti prašymus Valstybės žemės fondui ir aktyviai dalyvauti žemės konsolidacijos projektuose.

Dėl detalesnės informacijos ministerija nurodo šiuos kontaktus: Valstybės žemės fondas: Konstitucijos pr.

23, tel.: (8 5) 2623 000, Informacija apie žemės konsolidaciją teikiama tel.: (8 5) 2391 320, el. p.: giedre.leimontaite@nzt.lt

Leidinio redakcija: AB “Agrowill Group”, Smolensko g. 10, Vilnius Tel./faks. +370 5 2335340; +370 5 2335345; el. paštas info@agrowill.lt Užsisakyk nemokamas naujienas tinklalapyje www.agrowill.lt

Šaltiniai: Fertecon European Fertilizer Fax, 23 December 2010, Dairy Industry Newsletter 21 December , 2010, Vol 22, No. 17, Agro rinka, Nr. 23 (150)/2010 m., www.vz.lt , www.fendt.com, www.valstietis.lt; www.ukiozinios.lt; zum.lt, savasukis.lt, kitų įmonių tinklapiai ir kiti vieši informacijos šaltiniai

10