AgroMedia 2011 Vasaris Nr.2 (9) by Mailer.lt

MĖNESINIS LEIDINYS APIE AGRO RINKAS 2011 Vasaris Nr. 2 (9)

AGROMEDIA

Šiame leidinyje Grūdų ir rapsų rinka Pieno ūkio rinka Trąšų rinka Ž. ū. paskirties žemės rinka

„Dioxon“ uždaro 4700 ūkių

Europos žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras audros akivaizdoje Kai grūdų kainos Europoje pasiekė rekordinį lygį, rumunų kilmės Europos žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Dacian Ciolos atsidūrė audros akivaizdoje. Jam teks milžiniška užduotis reformuoti Europos bendrąją žemės ūkio politiką tuo metu, kai bus kovojama dėl biudžeto mažinimo – rinkos bus nepastovios ir didesnė visuomenės dalis kels didesnius reikalavimus nei kada nors anksčiau, ypač dėl aplinkos ir tvarumo. Grūdų augintojams dėl aukštų kainų sekasi gerai, tačiau galvijų augintojai susiduria su kainų apribojimu, dėl kurio daugelis jų gali pasitraukti iš šio verslo. Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybės yra susidūrusios su dideliu spaudimu tausoti pinigus, ir gyventojai gali nesuprasti, kaip naudojamas ūkio biudžetas, gyventojams patiriant ekonominius sunkumus. „Visgi sektoriaus padėtis nėra tokia bloga, kaip gali atrodyti“, tarė jis. „Kainos dar nėra tokios aukštos, kokios buvo 2008 metais, nors ir yra nepastovios. Euras yra stipresnis nei Jungtinių Valstijų doleris, kuris stabdė kainų kylimą Europos Sąjungos rinkoje. Nepaisant nepastovumo, mes tikrai nejaučiame javų krizės. Nepaisant problemų Rusijoje ir Ukrainoje, pasaulio lygmeniu derlius buvo geras, ir po dviejų gerų derlių akcijos pasiekė savo lygį.“ Europa yra pakankamai gerai aprūpinta grūdais. „Šių metų produkciją sudaro 276 milijonai tonų, o tai yra vidutinis ES lygis“, sakė jis. „Jei jūs pridėsite dar prie pradinių akcijų, mes turėsime 60 milijonų tonų daugiau, nei mums reikia.“ „Tačiau tikrai nereikia imtis atsarginių priemonių ES vidaus rinkoje, nes kritinės padėties nėra. Tiekimas yra pakankamas ir nėra jokių grūdų trūkumo ženklų.“ Tęsinys 4 psl.

Anot Vokietijos Žemės ūkio ministerijos, maisto užteršimo dioksinu krizės centre atsidūrusiai įmonei gali grėsti baudžiamieji kaltinimai. „Harles und Jentsch“ gyvūnų pašarų gamintojams tiekė naftą, kuri galėjo būti naudojama tik pramoninei biokuro gamybai. Vokietijos pieno, kiaulių ir naminių paukščių ūkiuose praėjusią savaitę buvo aptikta 3 000 tonų dioksinu užterštų pašarų. Atsargumo sumetimais, 4 700 ūkių buvo uždaryti, o jų produktai nepateko į maisto grandinę. Vienas mėginys 77 kartus viršijo leistiną toksinų lygį. Ūkininkų asociacija pranešė, jog ši problema pramonei kainavo apie 50 milijonų eurų per savaitę.

GRŪDŲ IR RAPSŲ RINKA Lietuvoje grūdų ir rapsų supirkimo kainos toliau didėja Oficialus statistikos leidinys teigia, jog Lietuvoje grūdų ir rapsų supirkimo kainos toliau didėja. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse 2011 m. 3 savaitę (01 17 –23) kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 787,7 Lt/t. Lyginant su prieš mėnesį buvusia kaina (2010 m. 51 savaite (12 20–26), jų kaina padidėjo 7,4 proc. Rugių vidutinė supirkimo kaina minėtu laikotarpiu išaugo 6,6 proc. (iki 684,8 Lt/t), pašarinių miežių (II klasės) – 14,4 proc. (iki 628,0 Lt/t), kvietrugių – 16,2 proc. (iki 684,4 Lt/t). Rapsų vidutinė supirkimo kaina šių metų 3 savaitę, lyginant su 2010 m. 51 savaite, padidėjo 8,5 proc. (iki 1 562,1 Lt/t). Kaimyninėse šalyse grūdų supirkimo kainos taip pat didėja. Pavyzdžiui, Latvijoje 2011 m. 2 savaitę (01 10–16), lyginant su 2010 m. 51 savaite, maistinių kviečių kaina padidėjo 0,7 proc. (iki 740,8 Lt/t), pašarinių kviečių – 4,2 proc. (iki 620,7 Lt/t). Lenkijoje minėtu laikotarpiu maistinių kviečių kaina padidėjo 12 proc. (iki 824,8 Lt/t), pašarinių kviečių – 11 proc. (iki 757,7 Lt/t), pašarinių miežių – 8,8 proc. (iki 677,9 Lt/t), o maistinių rugių – 11,9 proc. (iki 663,1 Lt/t). Lietuvoje 2010 m. gruodžio mėnesį grūdų importas buvo 24 proc. didesnis, o eksportas – 35 proc. mažesnis negu 2009 m. analogišku laikotarpiu. Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2010 m. gruodžio mėnesį iš viso importavo 22,421 tūkst. t grūdų. Kviečiai sudarė beveik 71 proc. (15,873 tūkst. t) visų į

Lietuvą importuotų grūdų. Kviečiai buvo importuoti iš Latvijos, Danijos ir Vokietijos (vidutinė kaina – 741,8 Lt/t). Rugių 2010 m. gruodžio mėnesį importuota 5,861 tūkst. t. Jie buvo importuoti iš Latvijos, Lenkijos ir Baltarusijos (vidutinė kaina – 566,8 Lt/t). Rapsų importas 2010 m. gruodį, lyginant su 2009 m. analogišku laikotarpiu, išaugo 82 proc. ir sudarė 9,802 tūkst. t. Rapsai buvo importuoti iš Latvijos, Olandijos ir Ukrainos (vidutinė kaina – 1 520,8 Lt/t). Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2010 m. gruodžio mėnesį eksportavo 135,161 tūkst. t grūdų. Iš jų kviečiai sudarė 89 proc. Jie buvo eksportuoti į Latviją, Vokietiją, Olandiją, Belgiją, Daniją, Ispaniją, Prancūziją, Suomiją, Švediją, Šveicariją, Norvegiją ir Turkiją. Vidutinė eksportuotų kviečių kaina sudarė 737,8 Lt/t. Rugiai (1,292 tūkst. t) buvo eksportuoti į Latviją, Suomiją ir Turkiją (vidutinė kaina – 613,5 Lt/t). Miežiai (7,729 tūkst. t) išvežti į Latviją, Estiją, Suomiją, Vokietiją, Švediją ir Daniją (vidutinė kaina – 509,1 Lt/t). Kvietrugiai (4,916 tūkst. t) eksportuoti į Suomiją, Švediją, Daniją, Vokietiją ir Turkiją (vidutinė kaina – 555,7 Lt/t). Rapsų eksportas 2010 m. gruodžio mėnesį buvo 74 proc. didesnis negu 2009 m. gruodį ir sudarė 35,955 tūkst. t. Rapsai eksportuoti į Latviją, Suomiją, Vokietiją, Belgiją, Švediją ir Daniją (vidutinė kaina – 1 386,0 Lt/t).

ES 2011 m. prognozuojamas mažesnis kviečių derlius ir eksportas Prancūzijos rinkos analitikų agentūros Strategie Grains duomenimis, dėl plonos sniego dangos Vidurio ir Pietryčių Europoje, mažėjant temperatūrai, kyla grėsmė žiemkenčiams ir jų 2011 m. derliui. Strategie Grains ekspertai šių metų sausio mėn., lyginant su 2010 m. gruodžio mėn., ES minkštųjų kviečių derliaus 2011 m. prognozę sumažino 0,9 mln. t (iki 135,6 mln. t), bet tai būtų 6 proc. daugiau negu 2010 m. Pagrindinė sausio mėnesio prognozės sumažinimo priežastis – nepalankios meteorologinės sąlygos Graikijoje ir keliose Vidurio Europos šalyse. Vokietijoje ir Vengrijoje atšilus orams sausio mėnesį, sniego danga daugelyje regionų ištirpo, laukus užtvindė ir baiminamasi, kad pašalus žiemkenčiai gali nukentėti. Strategie Grains sausio mėn. duomenimis, ES 2011 m. kukurūzų derlius, tikintis jų plotų padidėjimo, gali padidėti 6,3 proc. (iki 58,6 mln. t), o miežių – 4,9 proc. (iki 55,8 mln. t). Prognozuojama, kad ES kviečių eksportas 2011/12 prekybos metais gali sumažėti 3 proc. (iki19,1 mln. t). Ekspertų nuomone, pagrindinė eksporto mažėjimo priežastis yra ES grūdų konkurencingumo sumažėjimas. Pereinamosios minkštųjų kviečių atsargos 2011/12 m. pabaigoje, lyginant su praėjusiu sezonu, turėtų padidėti 1,2 mln. t (iki 9,4 mln. t).

Grūdų derlius pagrindinėse NVS šalyse

Rusijoje 2010 m., lyginant su 2009 m., dėl sausros grūdų derlius sumažėjo 37,3 proc. (iki 60,9 mln. t). 2011 m. šalies vyriausybė planuoja gauti 80–85 mln. t grūdų derlių. Vasarinių grūdinių augalų pasėlių plotus 2011 m. derliui,

kadangi 2010 m. rudenį dėl nepalankių meteorologinių sąlygų nebuvo pasėtas numatytas kiekis žieminių pasėlių, numatoma padidinti 25–30 proc. Ukrainos analitikų centro UkrAgroConsult duomenimis, Ukrainoje 2010 m. gautas 39,242 mln. t grūdų derlius – 14,8 proc. mažesnis negu 2009 m. Kviečių derlius 2010 m., lyginant su 2009 m., sumažėjo 19,4 proc. (iki 17,2 mln. t), miežių – 28,3 proc. (iki 8,8 mln. t), rugių – 51,3 proc. (iki 464,5 tūkst. t), avižų – 37,3 proc. (iki 458,3 tūkst. t), grikių – 29,1 proc. (iki 133,7 tūkst. t). Kukurūzų derlius 2010 m. gautas 13,7 proc. didesnis, kadangi kukurūzų pasėlių plotas 2010 m. derliui buvo 26,7 proc. didesnis, tačiau derlingumas sumažėjo nuo 5,02 t/ha (2009 m.) iki 4,5 t/ha (2010 m.). Rapsų derlius 2010 m. buvo 21,5 proc. mažesnis negu 2009 m. ir sudarė 1,470 mln. t. 2011 m. Ukrainoje planuojama gauti 17,8 proc. didesnį grūdų derlių. Baltarusijoje 2010 m. gautas 7 mln. t grūdų derlius. Lyginant su 2009 m., tai 17,8 proc. mažiau. Grūdinių augalų derlingumas 2010 m. sudarė 2,77 t/ha (2009 m. – 3,33 t/ha).

Pasaulinė kombinuotųjų pašarų gamyba 2010 m. padidėjo 1,4 proc. Ekonominio sunkmečio metu sumažėjusi gyvūninių baltymų paklausa sulėtino pašarų gamybos augimą, tačiau, preliminariais duomenimis, pasaulinė kombinuotųjų pašarų gamyba 2010 m. buvo 1,4 proc. didesnė, lyginant su praėjusiais (2009) metais ir sudarė 718 mln. t. Didžiausių pasaulyje kombinuotųjų pašarų gamintojų JAV (155,28 mln. t), Kinijos (108,94 mln. t), Brazilijos (60,4 mln. t) ir Meksikos (24,3 mln. t), kombinuotųjų pašarų gamyba 2010 m., lyginant su 2009 m., padidėjo po 1 proc. FEFAC duomenimis, ES-27 kombinuotųjų pašarų gamyba 2010 m. sudarė 146,1 mln. t ir buvo 1,0 proc. mažesnė nei 2009 m. Pramoninių pašarų gamintojai pripažįsta, kad šiuo metu didžiausiu konkurentu pašarų gamybos įmonėms Europoje tapo patys sau pašarus gaminantys ūkiai. Taip pat pastebima, kad gaminamų pašarų kiekiai gali smarkiai priklausyti ir nuo Europos Sąjungoje galiojančių gyvūnų gerovės taisyklių. Pavyzdžiui, paukščių pašarų pardavimai Olandijoje 2009 m. sumažėjo 14 proc. Tam įtakos turėjo ir pasikeitę paukštininkystės reikalavimai – padidėjo vienam paukščiui skiriamas laikymo plotas.

Pasaulinės grūdų eksporto kainos Lt/t* 2010 Grūdai Kviečiai

Valstybė JAV HRW 2 kat. JAV SRW 2 kat. Argentina ES, Prancūzija, FCW 1 ES, Vokietija, B klasė ES, Jungtinė Karalystė, pašariniai Kanada, CWRS 13,5% baltym.

Kukurūzai JAV 3 YC Argentina Miežiai ES, Prancūzija, pašariniai Australija, pašariniai Australija, salykliniai

Kainos pokytis %

gruodis spalis lapkritis gruodis mėnesio ** metų *** 527,5 510,7 587,5 442,0 460,4

738,1 710,6 725,6 740,6 753,1

729,2 721,5 778,2 756,2 767,9

878,9 850,1 790,0 868,4 892,0

20,5 17,8 1,5 14,8 16,2

66,6 66,4 34,5 96,5 93,8

417,2 660,5

700,9

803,1

14,6

92,5

705,0 930,8 446,0 635,5

950,8 603,0

1122,2 695,8

18,0 15,4

59,2 56,0

443,6 364,5 359,7 481,9

618,4 657,1 569,5 762,7

706,3 722,0 617,3 852,7

14,0 9,9 8,4 11,8

59,2 98,1 71,6 76,9

635,5 648,0 635,5 743,1

HRW – Hard Red Winter, SRW – Soft Red Winter, FCW – French Channel Wheat, CWRS – Canada Western Red Spring, YC – Yellow Corn *kainos (Lt) pateiktos pagal atitinkamos datos LB valiutų kursą ** lyginant 2010 m. gruodį su lapkričiu *** lyginant 2010 m. gruodį su 2009 m. gruodžiu Šaltinis: Agro Rinkos , Nr. 1 (151)

Europos žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras audros akivaizdoje Dacian Ciolos svarbu įsitikinti, jog žemės ūkio politika yra vienoda visoje Europos Sąjungoje. Iki šiol naujųjų valstybių narių – buvusios Rytų bloko šalys, kurios prisijungė 2004 ir 2007 metais – taisyklės nebuvo visiškai tokios pat, kaip „senųjų“ valstybių narių. Pavyzdžiui, joms buvo leista skirti tiesiogines išmokas tik hektarų pagrindu, kuomet daugelis senųjų valstybių narių paskirsto savo Bendrųjų išmokų schemą, paremtą išmokų taikymo istorija, ar hibridiniu metodu, derinant išmokų istorijos elementus ir regioninį hektarų skaičių. Neskaitant išsiplėtimo, Ciolos nurodo dar vieną didelį pokytį po to, kai ES paskutinį kartą atidžiau pažvelgė į Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) – klimato kaitos ir aplinkos svarbos didinimas politikos kūrėjų ir visuomenės požiūryje. Jis nori, kad žemės ūkis būtų konkurencingas. „Būtina pažymėti, jog žodžio „konkurencingumas“ reikšmė pasikeitė“, sakė jis. „Tačiau žemės ūkis gali būti konkurencingas, nenaudojant natūralių išteklių. Ilgainiui Europa pradės vadovauti pasaulyje, nes sugebės sukurti ekonominį augimą neeikvodama natūralių šaltinių.“ Tai reiškia visos politikos pobūdžio keitimą. „BŽŪP turi siųsti teisingus signalus ūkininkams visoje Europje“, teigė jis. „Tai reiškia politikos aplinkos poreikių integravimą tiesiai į mūsų naują politiką“. Tai taip pat reiškia BŽŪP integraciją į platesnę Europos politikos strategiją, įskaitant 2020 metų Europos strategiją, sukurtą atnaujinti ES ekonomiką, priimtą Komisijos 2010 metų kovo mėnesį. Ciolos tiki, jog tiesioginės išmokos ūkininkams liks privaloma BŽŪP dalimi, o taip pat ir tuo, jog reforma turi padaryti sistemą daug teisingesne. Ciolos taip pat kelia klausimus apie tuos, kas gauna lėšų, nurodydamas, kad jis dar kartą iškels BŽŪP idėją dėl BŽŪP finansavimo, kurį gali gauti kiekvienas ūkis. Šią idėją bandė iškelti jo pirmtakai MacSharry, Fischler ir Fischler Boel, tačiau jiems nepasisekė. Visgi biudžeto ekonominių sunkumų kontekstu, šį kartą gali atsirasti stipresnių argumentų, ypač jei yra alternatyvi žaliųjų

išmokų galimybė, kuri yra lygiagreti „pagrindinei išmokai“ už hektarą, kuriai nebus nustatyta riba. Jis taip pat susirūpinęs dėl to, jog BŽŪP yra priėjusi prie tokio taško, kuomet daug paramos skiriama žmonėms, kurie iš tikrųjų net nesidomi tuo. Ciolos taip pat domisi smulkiaisiais ūkininkais. „Jie turi užimti svarbų vaidmenį aplinkoje ir platesnėje ekonomikoje“, teigė jis. „Jiems reikia mūsų dėmesio ir pagalbos, ir jie jų nusipelnė. Jie taip pat yra be galo svarbūs kultūriniu požiūriu. Jie yra daugelio kaimo bendruomenių visoje Europoje pagrindas. Daugelyje šalių smulkių ūkininkų apsauga yra būtina, norint išvengti lėtos kultūros mirties“. Galiausiai, Ciolos grįžo prie rinkos valdymo tikslo. „Prasidėjus ekonominei krizei buvo daug kalbama apie tai, ar mes turime tinkamus įrankius finansinei rinkai valdyti. Turime įsitikinti, ar darome tą patį su žemės ūkio rinkomis.“ Praėjusių metų pieno pramonės krizė parodė kai kurių visuomenės intervencijos formų, tokių kaip tikro saugumo tinklo palaikymo svarbą. Atrodo, jog mažai kas mano, kad reikia keisti tam tikrus įrankius pagal 200S Sveikatos patikrinimo pokyčius, kurie pašalino miežių supirkimo automatinę intervenciją. Europos žemės ūkio politika patirs milžinišką biudžeto spaudimą artėjančių derybų metu. Aišku, jog vienas iš Ciolos tikslų yra paversti dabartinę sistemą labiau suprantama su žemės ūkiu nesusijusiems gyventojams, tiekiant ekologiškesnes vartojimo prekes, siekiant pateisinti didelę ES biudžeto dalį. Ciolos tiki, jog būtina sukurti palaikančią sistemą. Jis taip pat yra įsitikinęs, jog gali įtikinti Europos politikus su tuo sutikti.

Rusija planuoja didinti kombinuotųjų pašarų gamybą. Rusijos žemės ūkio ministerija praėjusių metų gruodžio 22 d. patvirtino 2010–2012 m. kombinuotųjų pašarų gamybos programą. Programos tikslas – sukurti sąlygas kompleksiniam kombinuotųjų pašarų gamybos vystymuisi šalyje. Planui įgyvendinti numatyta skirti 25 mlrd. RUB (3 mlrd. Lt), iš kurių nuosavos lėšos turėtų sudaryti 21,6 proc. (637 mln. Lt), o kreditinės investicijos – 69 proc. (2,4 mlrd. Lt). Planuojama, kad 2011 m. bus pagaminta 16,28 mln. t, o 2012 – 17,1 mln. t kombinuotųjų pašarų. Preliminariais duomenimis, 2010 m. Rusijoje buvo pagaminta 15,5 mln. t kombinuotųjų pašarų, iš jų baltyminių– vitamininiųmineralinių koncentratų – 135 tūkst. t, premiksų – 80 tūkst. t. Kyla sojų ir jos produktų kainos. JAV žemės ūkio departamento (USDA) ekspertų duomenimis, pasaulinė sojos gamyba 2010/11 m., lyginant su2009/2010 m., turėtų sumažėti 1,8 proc. (4,6 mln. t) ir sudarytų 255,5 mln. t, o eksportas turėtų padidėti 5,6 proc. (5,2 mln. t) iki 98,0 mln. t. Dėl sausrų sumažėjęs rapsų ir saulėgrąžų derlius turėtų paskatinti sojos ir jos produktų importą (ypač iš ES ir Kinijos). 2010/11 m. prognozuojamas 9,8 proc. (8,6 mln. t) sojos importo padidėjimas, (96,0 mln. t). USDA duomenimis, Brazilijos ūkininkai sausio pradžioje buvo pardavę 44 proc. 2010/11 m. sojų derliaus (2009 m. tuo pačiu laikotarpiu – 25 proc.). Vis daugiau Pietų Amerikos šalių suinteresuotos biodyzelio gamyba, o tai nors ir didina perdirbimo apimtis, tačiau mažina sojos eksportą. 2010 m. gruodžio mėn. sojos kaina Roterdamo biržoje, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 21,5 proc. iki 547 USD/t (1 383,9 Lt/t), sojos rupinių – 2,5 proc., iki 436 USD/t (1 103,1 Lt/t), aliejaus – 41 proc., iki 1 322 USD/t (3 344,7 Lt/t).

Straipsnis paruoštas “World grain”, Sausis 2011

PIENO ŪKIO RINKA Lietuvos didžiausių pieno supirkėjų vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lt/t Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina, Lt/t Įmonės pavadinimas

Pieno, už kurį Pieno, už kurį Vidutinė apmokant ne- apmokant buvo pieno subuvo taikytos taikyta bent viepirkimo nuoskaitos dėl na nuoskaita dėl kaina kokybės kokybės

AB "Pieno žvaigždės" įmonių grupė

1062,6

785,4

1055,1

UAB "Marijampolės pieno konservai" AB "Rokiškio sūris" įmonių grupė

984,7 1000,8

734,9 786,8

981,4 995,6

AB "Žemaitijos pienas" UAB "Vilkyškių pieninė"

1036,6 986,5

890,8 711,9

1031,2 970,9

ŽŪB "Šaltekšnis"

954,3

1167,8

1011,3

UAB „Vikeda“, Kėdainiai

1280,2

Bariūnų ŽŪB, Joniškio r. Pienininkystės kooperatyvas "Žalmargė" Vidutinė pieno supirkimo kaina, Lt/t

750,0 855,4 1029,5

1280,2 709,1 586,8 823,9

748,8 847,2 1023,1

Ekologiniai ūkiai: ar galima rišti galvijus tvartuose Gyvulininkystė yra viena iš ekologinio ūkininkavimo sričių. Čia galioja ES teisės aktais nustatyti reikalavimai, kurių reikia laikytis siekiant sertifikuoti ekologiškus galvijus. Vienas iš tokių reikalavimų yra draudimas rišti galvijus. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau ekologiškai ūkininkaujančiųjų kreipiasi į Žemės ūkio ministeriją, prašydami leidimo rišti galvijus tvarte. Jų teigimu, laisvai laikomi galvijai sužaloja vieni kitus, kai kurie iš jų savo agresyvumu kelią grėsmę žmonių saugumui ir pan. Kaip informuoja Žemės ūkio ministerijos Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vyriausioji specialistė N. Jaku-

Lietuvoje 2010 m. natūralaus riebumo pieno vidutinė iš Lietuvos pieno gamintojų supirkimo kaina išaugo 39,91 proc. 2010 m. Lietuvos pieno supirkėjai iš Lietuvos pieno gamintojų supirko 1 278,26 tūkst. t natūralaus riebumo pieno – 0,30 proc. daugiau nei 2009 m. Praėjusių metų vidutinė šio pieno supirkimo iš Lietuvos pieno gamintojų kaina sudarė 863,66 Lt/t ir buvo 39,91 proc. didesnė nei 2009 m. Iš Lietuvos ūkininkų ir šeimos ūkių supirktas natūralaus riebumo pienas sudarė 79,42 proc. nuo viso 2010 m. iš Lietuvos pieno gamintojų supirkto natūralaus riebumo pieno kiekio, o vidutinė supirkimo kaina sudarė 815,52 Lt/t ir buvo 22,35 proc. mažesnė nei mokama vidutinė pieno supirkimo kaina žemės ūkio bendrovėms ir įmonėms. Natūralaus riebumo pieno vidutinė supirkimo iš Lietuvos pieno gamintojų kaina praėjusiais metais, lyginant su 2009 m., augo nuo pat metų pradžios ir rugsėjį padidėjimas sudarė 54,81 proc., tačiau lyginant spalio mėn. duomenis, padidėjimas sumažėjo iki 44,16 proc., o gruodį jau tesiekė tik 17,75 proc. 2010 m. didėjo ir iš Lietuvos pieno gamintojų superkamo žaliavinio pieno supirkimo kiekiai. Pavyzdžiui, 2010 m. sausį, lyginant su 2009 m. sausiu, natūralaus riebumo pieno buvo supirkta 9,39 proc. mažiau, tai jau gruodį supirkimas išaugo 4,57 proc. 2010 m. Lietuvoje iš kitų ES valstybių buvo supirkta 206,05 tūkst. t natūralaus riebumo pieno – 22,85 proc. daugiau nei 2009 m., o vidutinė šio pieno supirkimo kaina sudarė 968,27 Lt/t – 39,25 proc. didesnė nei 2009 m. 2010 m. į kitas ES valstybes Lietuvoje buvo parduota 24,59 tūkst. t natūralaus riebumo pieno –74,02 proc. daugiau nei 2009 m. Analizuojamu laikotarpiu vidutinė natūralaus riebumo į kitas ES valstybes pieno pardavimo kaina sudarė 1 144,82 Lt/t ir buvo 18,64 proc. didesnė nei 2009 m.

bauskienė, nedideliuose ūkiuose, t. y. ūkiuose, kuriuose laikoma iki 100 sutartinių gyvulių, rišti galvijus tvartuose galima be jokio išankstinio leidimo, todėl kreiptis į sertifikavimo institucijas ar Žemės ūkio ministeriją tokiais atvejais nereikia. Nedideliuose ūkiuose auginami galvijai gali būti rišami tvartuose nepriklausomai nuo tvartų eksploatavimo laikotarpio pradžios, jeigu ekologinės gamybos ūkio subjektas sertifikavimo įstaigai pagrindžia, kad yra neįmanoma galvijų laikyti grupėmis, atitinkančiomis jų elgesio reikalavimus.

Dėl itin nepalankių orų Okeanijos regione mažėja žaliavinio pieno gamyba Naujojoje Zelandijos vyrauja sausros persipinančios su didelėmis liūtimis, o Australijoje – dideli potvyniai. Tai ypač kenkia Okeanijos regiono žaliavinio pieno gamybai. Planuotų gamybos apimčių atstatyti nėra įmanoma, o žaliavinio pieno kokybės rodikliai baltymingumas ir riebumas) nebūdingai žemi šiam sezonui. Australiją kankina nesiliaujantys potvyniai. Didžiausią susirūpinimą kelia gyvulių aptvarų užtvindymas ir gamybos perkėlimas į saugesnius regionus. Kai kurios pieno perdirbimo įmonės sustabdė veiklą, kol baigsis potvyniai. Be to, potvynio vanduo užteršė įrangą, todėl, kol ji nebus sterilizuota, gamyba negali būti atnaujinta. Tačiau Okeanijos šalyse pagaminto sviesto kainos pasaulinėje rinkoje išlieka stabilios. Susidarius itin blogoms klimatinėms sąlygoms, suprastėjo pieno kokybės rodikliai, todėl pieno riebalų pagaminama nepakankamai, kad būtų galima patenkinti paklausą. Sviesto gamintojai prognozuoja, kad gamybos apimtys tik mažės. Regione yra šiek tiek sukaupta sviesto atsargų, tačiau prekybininkai baimindamiesi, kad ateityje sviesto gali neužtekti išankstinėmis sutartimis apibrėžtai paklausai patenkinti, naujų sutarčių bent jau kol kas nesudarinėja. Remiantis naujausiais Europos Komisijos (EK) duomenimis, Naujosios Zelandijos

sviesto eksportas 2010 m. sausio– lapkričio mėn., lyginant su 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu, jau yra sumažėjęs 13,5 proc., o Australijos – net 30,5 proc. Okeanijos regiono pieno miltelių kaina išlieka stabili. Miltelių gamintojai informuoja, kad mažėjant žaliavinio pieno gamybai, pieno miltelių gamyba neatitinka prognozuotų apimčių. Prekybininkai, stengdamiesi išlaikyti balansą tarp pasiūlos ir paklausos, nesudarinėja naujų prekybos sutarčių. EK duomenimis, Naujosios Zelandijos nugriebto pieno miltelių eksportas 2010 m. sausio–lapkričio mėn., lyginant su 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 16 proc., o Australijos – 24 proc. Nepaisant nepalankių sąlygų Naujosios Zelandijos nenugriebto pieno miltelių eksportas 2010 m. sausio– lapkričio mėn., lyginant su 2009 m. atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 15 proc., tuo tarpu Australija minėtų gaminių eksportavo 15 proc. mažiau. Sūrių rinka Okeanijos regione taip pat išlieka stabili, net jei gamyba ir mažėja ne tik dėl regioną siaubiančių liūčių ar sausrų, bet ir dėl sezoniškumo. EK duomenimis, Naujosios Zelandijos sūrių eksportas 2010 m. sausio– lapkričio mėn., lyginant su 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 8,5 proc., o Australijos išliko tame pačiame lygyje.

2011 metų pradžioje pasaulio kainos kils dar labiau Pasak paskutiniosios „Rabobank“ ketvirčio pieno ataskaitos, neįprastai aukštos pieno prekių kainos tarptautinėse rinkose pirmąjį 2011 metų ketvirtį gali dar labiau pakilti. Sausra Naujojoje Zelandijoje apribos šalies galimybes reaguoti į stiprų visuotinį pieno produktų poreikį per ateinančius 3 mėnesius ir kompensuos lauktą stiprų produkcijos augimą iš šiaurės pusrutulio. „Kadangi panašu, jog bendrasis poreikis sudaro sąlygas pagerinti ir importuoti pirkimus išliks stiprus, gali būti, kad atsarginiai tiekimo apribojimai darys vis didėjantį spaudimą tarptautinėms kainoms pirmąjį 2011 metų ketvirtį“, įspėjo „Rabobank“. Eksportuojamas tiekimas bus žemiau praėju-

sių metų lygio pirmą kartą per du metus, kuomet pasaulio ekonomikos atsigavimas sutaps su besitęsiančiais padidėjusiais pirkimais pasaulio rinkose, ypač Kinijos ir Rusijos. „Rabobank“ teigia, jog produkcijos antplūdis Europos Sąjungoje 2010 metų rudenį susilpnės 2011 metų pradžioje dėl kylančių pašarų kainų. Australija ir Argentina didina produkciją, tačiau La Nina fenomenas abi šalis veikia skirtingai – nesibaigiančiomis liūtimis Australijos pienininkystės regionuose ir ankstyvosios vasaros sausra Argentinoje. Importo pirkimas stabilizuosis 2011 metų pradžioje, „tačiau labai aukštame lygyje“.

Ekonomikos augimas kelia pieno produktų kainas 2010 metų pabaigoje pieno produktų, ypatingai miltelių, kainos vėl pakilo po palyginti stabilaus laikotarpio. Nuo 2009 metų lapkričio nugriebto pieno milteliai kainavo nuo 2 700 $/t iki 3 200 $/t, o nenugriebto pieno milteliai – nuo 3 000 $/t iki 4 000 $/t, tuo tarpu sviesto kainos svyravo nuo 3 600 $/t iki 4 200 $/t – aukščiausia kaina, nei kada anksčiau. Tuo tarpu sūris kainavo nuo 3 700 $/t iki 4000 $/t. Nuo 2006 iki 2009 metų kainos buvo išskirtinai nepastovios, tačiau 2010 metų kainų ribos buvo panašios į tas, buvusias iki 2006 metų – nugriebto pieno milteliai kainavo maždaug 1 500 $/t, o sūris – 2 500 $/t daugiau. Nepaisant istoriškai aukštų kainų, pasiūla ir paklausa buvo beveik lygios. 2010 metų pradžioje Naujojoje Zelandijoje dėl sausros sumažėjo pasiūla, o nenugriebto pieno

miltelių importas į Kiniją padidėjo dar 2,5 milijonais tonų iki 50 milijonų tonų pasaulio prekybos pieno ekvivalente. 2010 metų pabaigoje prognozuota dar viena sausra Naujojoje Zelandijoje padėjo pasaulio rinkai atrodyti labiau teigiamai, nepaisant didesnės pieno paklausos Europos Sąjungoje, Jungtinėse Valstijose ir Pietų Amerikoje. Pasaulio ekonomikos augimas yra šiek tiek žemiau 2010 metų lygio: kyla produktų, įskaitant aliejaus, paklausa, o tai turėtų reikšti didesnę pieno produktų paklausą, tuo tarpu pasiūla atrodo ribota. Paskutinėje Jungtinių Amerikos Valstijų Žemės ūkio departamento ataskaitoje spėjama, jog Jungtinių Valstijų pieno pasiūla sumažės 1,4 procento, tačiau išaugs sviesto ir lieso maisto paklausa, todėl eksportas bus ribotas.

Pasaulio pieno produktų kainos per mėnesį pakilo 300 dolerių Šiuo metu oro sąlygos daro didelę įtaką pieno pasiūlai, tuo tarpu „Fonterra“ bando laikytis sutarčių ir arba nieko nepasiekia, arba pardavimai vyksta vietoje. Tokia situacija gali tęstis iki rudens, Jungtinių Valstijų sviesto ir nugriebto pieno miltelių atsargos yra mažos, o nugriebto pieno miltelių ir NDM kainos kyla, todėl pirkėjai renkasi ribotas ES atsargas. Visos pasaulio rinkos kainos per mėnesį pakilo 300 $/t-400 $/t, sviesto kainos pasiekė rekordinį lygį, o nugriebto pieno miltelių kainos yra aukščiausios per tris metus. Pasak ataskaitų, gruodžio mėnesį dėl sausros pieno pasiūla Naujojoje Zelandijoje sumažėjo 6,5%, tačiau padėjo pastarieji lietūs, ir šiuo metu „Fonterra“ tiksi, jog 2010-11 metų sezono pieno pasiūla bus panaši į praeitų metų pasiūlą. Potvyniai Australijoje sužlugdė

produkciją ir smogė kviečių pasiūlai, tačiau tik 6 procentai Australijos pieno yra gaminama Kvinslande. Po kylimo 7 procentais sausio 4 dieną, praėjusią savaitę „Fonterra“ aukcione buvo užfiksuotas vidutinis kylimas 1 procentu. Tačiau aukcione dalyvauja tik kovo-rugsėjo gamybos atsargos, kai šiaurės pusrutulio gamyba buvo pasiekusi savo viršūnę. AMF aukciono kainos šiuo metu yra rekordiškai aukštos – beveik 6 000 $/t, per mėnesį kaina pakilo 11 procentų, tuo tarpu nugriebto pieno miltelių kainos pakilo 14 procentų, o nenugriebto pieno miltelių – 4 procentais. Fonterra tikisi parduoti 600 000 t produktų per ateinančius 12 mėnesių, įskaitant 470 000 t nenugriebto pieno miltelių. Aukciono rezultatai rodo, kad pasaulio rinkos kainos gali išlikti didelės iki paskutiniojo 2011 metų ketvirčio.

Kinija stabilizuoja pasaulio rinkas Pasak paskutiniosios Jungtinių Valstijų Žemės ūkio skyriaus ataskaitos, Kinijos importas 2011 metais gali siekti 400 000 tonų, nesunkiai persveriant visus kitus pagrindinius importuotojus: „Šį augimą skatina keli veiksniai: didėjantis gyventojų skaičius, patiriantis stabilų turimų pajamų didėjimą, menkas vidaus tiekimas ir rūpesčiai dėl vietinio maisto saugos. Tikimasi, jog Kinijos importuojamų nenugriebto pieno miltelių poreikis augs artimoje ateityje.“ Jungtinių Valstijų Žemės ūkio departamentas spėja, jog Kinijos nugriebtų pieno miltelių importas sieks 100 000 tonų 2011 metais, „turėdamas svarbią reikšmę pasaulinei pieno rinkai“. Tikimasi, jog 2011 metais padidės nenugriebto pieno miltelių eksportas iš Naujosios Zelandijos ir Argentinos, tačiau ne tiek, kad atsvertų ES nuosmukius ir augančius Kinijos importus. „Nenugriebto pieno miltelių kainos ir toliau kils, o aukštos nenugriebto pieno miltelių kainos išlaikys sūrio bei sviesto kainas“, teigia Jungtinių Valstijų Žemės ūkio departamentas. „Bus matyti, ar nugriebto pieno miltelių kainos duos naudos, visgi, tikimasi, jog didės importo iš kelių svarbių Azijos rinkų paklausa“. Nepaisant didesnio pieno atsargų perspektyvos, 2011 metų prognozės yra šviesios. Numatoma, jog vieno gyventojo pajamų rodiklis svarbiausiose Azijos rinkų vietose išaugs 3,9 procento, o tai reiškia, jog importo paklausa išliks stipri. Prieinamų ES nugriebto pieno miltelių akcijų aukštomis kainomis yra nedaug, o sviesto akcijų kainos yra istoriškai žemos. Pasak Jungtinių Valstijų Žemės ūkio deparatamento, tiekiamos linijos kai kuriems pieno produktams „atrodo pavojingai silpnos“.

TRĄŠŲ RINKA „Sigmundshall“ „K+S“ gamyba grįžo į v÷žias Baigus remonto darbus, „K+S grupė“ teigia, jog vasario pradžioje gamyba grįžo į vėžias „Sigmundshall“ kalio karbonato gamykloje Vunstorfe, Žemutinėje Saksonijoje, Vokietijoje. Šachtos konvejerio įrangos dalys buvo pažeistos per Kalėdų ir Naujųjų metų atostogas pašalinio rangovo surinkimo darbo gavybos šachtoje metu. Dėl maždaug keturioms savaitėms sutrikdyto gamyklos darbo, maždaug 70 000 to-

nų kalio karbonato ir magnio produktų gamyba buvo atidėta, tai sudaro beveik 1 procentą metinių pardavimų apimties, kurią kalio karbonato ir magnio produktų verslo segmentas numatė 2011 metams. Surinkimo įmonė pareiškė pretenzijas dėl padarytos žalos turtui bei finansinių nuostolių.

Streikai Tunise kerta fosfato/ azoto sektoriui Darbuotojų streikai GCT uolienų kasyklose Tunise bei geležinkelių transporto sutrikimas sustabdė gamybą visose GCT fosfato ir amonio nitrato gamyklose. Uolienų atsargos TNF (trinatrio fosfatas) gamyklose Sfakse ir Mdiloje, taip pat, kaip ir DAF (diamonio fosfatas) gamyklose Gabese bei fosforo rūgšties gamyklose Skhiroje išseko, o DAF bei TNF atsargų sandėliuose nebėra. Paskutinis pilnai DAF pakrautas krovinys buvo „Ameropa“ laivas Jungtinių Valstijų Persijos įlankai/Meksikai ir daugiakomercinis laivas Engro, Pakistanui. Žaliavų – sieros, amoniako ir sieros rūgšties – tiekėjai turėjo sustabdyti pristatymus. Amoniako ir sieros rūgšties cisternos yra daugmaž pilnos. Gamybos pradžios data nėra aiški, nes priklauso nuo streiko derybų rezultatų bei geležinkelio sutrikimų. Bet kokiu atveju, sieros rūgšties gamybos skyriui prireiks maždaug dviejų savaičių pradėti gamybą nuo pradžių, turi būti atnaujintas uolienų tiekimas gamybos skyriams. Vasario 3 dieną įmonė pranešė: „GCT ir CPG ir toliau vykdo savo įsipareigojimus klientams. Be to, šiuo metu CPG ir GCT neprisiima naujų įsipareigojimų, kadangi pastarosiomis dienomis uoliena jų gamyklos tiekiama nepastoviai, pasitaiko gamybos sutrikimų.“

„Acron“ mėgina užkirsti kelią Rusijos kalio karbonato gamintojų susivienijimui Rusijos MOP, „Acron“, kuriems priklauso 8 procentai Rusijos kalio karbonato gamintojo „Silvinit“ ir „Licona (tarptautinis) Limited“ akcijų, pirkėjai pasirašė peticiją Permės teritorijos arbitražo (komerciniam) teismui, kad šis panaikintų „Silvinit“ direktorių tarybos 2010 metų gruodžio 20 dienos sprendimą patvirtinti Rusijos kalio karbonato gigantų „Uralkali“ ir „Silvinit“ susivienijimą. Vėliau (vasario 3 dieną) buvo pranešta, jog teismas atmetė preliminarius įstatymų projektus, dėl kurių kreipėsi ieškovai bei numatė bylos svarstymą 2011 metų kovo 11 dieną, kad galėtų apsvarstyti pretenzijų esmę. Tuo tarpu naujienų sulaukta po vasario 4 dieną įvykusio akcininkų balsavimo įmonėse dėl „Uralkali“ ir „Silvinit“ susivienijimo patvirtinimo. Šių susitikimų metu nebus priimta jokių sprendimų dėl Baltarusijos kalio karbonato įmonės (Belarusian Potash Company – BPC) ir tarptautinės kalio

karbonato įmonės (International Potash Company – IPC) vaidmens; kurį laiką jos veiks kaip dvi prekybos įmonės. Jei bus patvirtintas sprendimas dėl susijungimo, tikimasi, jog susivienijimas įvyks šių metų gegužę.

Europos trąšų kainos Belgija - €/t nefasuota Kalcio amonio salietra 27% Kalio chloridas granuliuotas 60% iš sandėlių Diamonio fosfatas 18-46% $ Prancūzija - €/t nefasuota Amonio Salietra 33,5% nefasuota

4 Vasario 270-275

21 Sausio 252-275

317-335 $620-625

317-335 $615-625

DAP 14-46% Diamonio fosfatas N

355-355

315-355

AN Amonio Salietra 34% Urea Karbamidas 46%

Amonio Salietra 33,5% fasuota Karbamidas 46% priliuotas Karbamidas 46% granuliuotas Diamonio fosfatas 18-46% Vokietija - €/t nefasuota Kalcio amonio salietra 27% Karbamidas 46% priliuotas NPK 15-15-15 CIF Diamonio fosfatas 18-46% uoste Airija - €/t fasuota Karbamidas 46% granuliuotas Kalcio amonio salietra 27% 27-6-6 del Italija - €/t fasuota Karbamidas 46% granuliuotas 8-24-24 Diamonio fosfatas 18-46% Olandija - €/t nefasuota Kalcio amonio salietra 27% Kalio chloridas granuliuotas iš sandėlių Ispanija - €/t nefasuota Kalcio amonio salietra 27% Karbamidas 46 % priliuotas Diamonio fosfatas 18-46% NPK 15-15-15 Jungtinė Karalystė - £/t fasuota Amonio Salietra 34,5% pristatyta ūkiui Amonio Salietra 34% Karbamidas 46% priliuotas nefasuotas Karbamidas granuliuotas nefasuotas 20-10-10 fasuotas

314-325 325-330 340-358 464-468

314-325 325-330 348-355 464-468

270-275 310-330 350-370 450-457

252-275 320-350 350-370 465-470

390-405 305-310 400-405

380-400 300-307 390-395

370-380 415-425 495-505

270-275 317-335

252-275 317-335

288 340-345 455-470 355

258 340-345 460-470 355

342-372 319-330 307-319 354-366 372-378

CAN 27 % Kalcio amonio salietra KCI Kalio chloridas 60%K2O

UAN

Karbamido ir amonio nitrato tirpalas - Kas-32

Pasaulio rinkų kainos Baltijos šalys - US $/t Karbamidas 46% nefasuotas MAP12-52%

4 Vasario 359-363 858-590

21 Sausio 362-378 570-575

Žemės konsolidacijos projektų rengimas konkrečioje vietovėje pradedamas gavus ne mažiau kaip 5-ių žemės sklypų, esančių vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse, savininkų ne mažiau kaip 5 prašymus, kuriuose nurodytas bendras žemės sklypų plotas sudaro ne mažiau kaip 100 hektarų. Valstybės žemės fondas: Konstitucijos pr. 23, tel.: (85) 25 18 856, Informacija apie žem÷s konsolidaciją teikiama tel.: (85) 2391 320, el. p.: giedre.leimontaite@nzt.lt

ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS RINKA Pradedami rinkti prašymai žemės konsolidacijos projektams Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM ragina Lietuvos ūkininkus ir kitus žemės savininkus bei valstybinės žemės patikėtinius dalyvauti pradedamuose rengti žemės konsolidacijos projektuose. Jau prasidėjo prašymų dalyvauti projektuose priėmimas. Nuo 2011 metų Lietuvoje vėl inicijuojamas žemės konsolidacijos projektų parengimas ir įgyvendinimas. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą šiems projektams skirta 56 mln. litų ES paramos. Iki 2015 metų pabaigos numatyta parengti ir įgyvendinti 40 žemės konsolidacijos projektų. Lietuvoje 2005-2008 metais jau buvo įgyvendinta 14 tokių projektų. Ką reiškia žemės konsolidacija? Vykdant žemės konsolidaciją kompleksiškai pertvarkomos tam tikroje kaimo vietovės teritorijoje esančių žemės sklypų ribos, juos sujungiant taip, kad būtų suformuotos racionaliai valdomos žemės ūkio valdos, sukuriama tinkama kaimo infrastruktūra. Žemės konsolidacija padeda gerinti ūkininkavimo sąlygas, suformuojant mažiau ir geresnės formos žemės sklypų, juos jungiant. Žemės konsolidacijos projektuose gali dalyvauti privačios žemės savininkai, savivaldybių tarybos ir valstybinės žemės patikėtiniai. Žemės konsolidacijos projektų dalyviai visiškai neturės investuoti savo

lėšų, nes projektų vykdymas finansuojamas ES pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą ir Lietuvos nacionalinio biudžeto. Norintys dalyvauti žemės konsolidacijos projektuose, prašymus turi teikti valstybinei įmonei Valstybės žemės fondas arba Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniams žemėtvarkos skyriams visoje Lietuvoje. Norintys dalyvauti žemės konsolidacijos projektuose kartu su prašymu turi pateikti: žemės sklypo(-ų), kurį(-iuos) norės įtraukti į žemės konsolidacijos projektą, kadastro numerį(-ius); poreikio vykdyti žemės konsolidaciją aprašymą – motyvus ir planuojamo žemės valdos pertvarkymo aprašymą; žemės sklypo(-ų) planą(-us). Prašymai dalyvauti žemės konsolidacijos projektuose priimami iki šių metų gegužės 13 dienos. Nesuspėję patekti į pirmąjį projektų rengimo etapą žemės savininkai ir patikėtiniai galės dalyvauti sekančiuose etapuose, bet tik su sąlyga, jog pirmajame etape nebus panaudotos visos lėšos – 56 mln. litų. Finansavimas nėra išskirstytas kiekvieniems metams, todėl jau šiemet projektų parengimui ir vykdymui, priklausomai nuo dalyvių skaičiaus, gali būti išnaudotas paramos limitas. Todėl norintieji dalyvauti žemės konsolidacijos projektuose raginami nedelsti ir prašymus pateikti kuo anksčiau.

Leidinio redakcija: AB “Agrowill Group”, Smolensko g. 10, Vilnius Tel./faks. +370 5 2335340; +370 5 2335345; el. paštas info@agrowill.lt Užsisakyk nemokamas naujienas tinklalapyje www.agrowill.lt

Vyriausybė pritarė Žemės ūkio rūmų siūlymui ir nutarė prašyti tęsti pereinamąjį laikotarpį Lietuvos įstojimo į ES sutartyje numatytas pereinamasis laikotarpis, draudžiantis užsienio subjektams įsigyti nuosavybėn žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės, baigsis 2011 m. gegužės 1 dieną. Tačiau šioje sutartyje numatyta išimtis, kad Lietuva gali prašyti Europos Komisijos pratęsti pereinamąjį laikotarpį, “jeigu yra pagrindo manyti, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui atsiras didelių trikdymų ar kils didelių trikdymų grėsme Lietuvos žemės ūkio paskirties žemės rinkai”. Vyriausybė sprendimą prašyti Europos Komisijos pratęsti draudimą žemę pirkti užsienio fiziniams asmenims priėmė tik po ilgų diskusijų ir tik vieno balso persvara. Šiuo metu žemės ūkio paskirties žemę nuosavybės teise gali valdyti Lietuvos piliečiai (iki 300 ha) ir įmonės (iki 500 ha).

Šaltiniai: Fertilizer Europe, 4 February, 2011, Dairy Industry Newsletter , January 11, 2011, Vol 22, No. 18 January 25, 2011, Vol 22, No. 19 Agro rinka, Nr. 1 (151)/2011 m., World grain, January 2011 vz.lt , manoukis.lt, .valstietis.lt; ukiozinios.lt; zum.lt, savasukis.lt, kitų įmonių tinklapiai ir kiti vieši informacijos šaltiniai