AgroMedia 2010 lapkritis Nr. 6 by Mailer.lt

MĖNESINIS LEIDINYS APIE AGRO RINKAS 2010 Lapkritis Nr. 6

AGROMEDIA

Šiame leidinyje Grūdų ir rapsų rinka Pieno ūkio rinka Trąšų rinka Ž. ū. paskirties žemės rinka

ES šalys privalės grąžinti 578,5 mln. eurų žemės ūkio lėšų Europos Komisija pareikalavo, kad valstybės narės grąžintų nepagrįstai ES ūkininkams išmokėtų 578,5 mln. eurų ūkininkavimui skirtų ES lėšų. Keliasdešimt tūkstančių eurų privalės grąžinti ir Lietuva. Šie pinigai išmokėti nesilaikant žemės ūkio išlaidoms taikomų ES taisyklių arba neužtikrinant reikiamos kontrolės, todėl turi būti grąžinti į ES biudžetą. Dėl netinkamo kai kurių sąskaitų patvirtinimo Lietuva turės grąžinti 43 tūkst. eurų. Valstybės narės yra atsakingos už bendrosios žemės ūkio politikos lėšų mokėjimą ir išlaidų tikrinimą, o Komisija turi įvertinti, ar valstybės narės lėšas naudoja tinkamai. Pristatydamas šį sprendimą ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Dačianas Čiolosas (Dacian Ciolos) sakė: „Stengiamės užtikrinti kuo geresnę žemės ūkio išlaidų kontrolę, kad galėtume deramai tikrinti, ar nešvaistomi mokesčių mokėtojų pinigai." Pagal šį naujausią sprendimą iš Lietuvos lėšas ketinama grąžintis už netinkamą sąskaitų patvirtinimą (0,043 mln. Eur.), iš Lenkijos už neteisingą cukraus ir grūdų judėjimo registravimą (2006 ir 2007 m.) (1,021 Eur. Lt) ir mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir agrarinės aplinkosaugos priemonės (2006 finansiniai metai) už kryžminių patikrų ir patikrų vietoje trūkumus, neteisingą sankcijų taikymą (15,282 mln. Eur.). Didžiausios atliktos korekcijos numatytos Graikijai. Ši šalis Europos Komisijai pareikalavus turės grąžinti virš 347,47 mln. Eur. už neteisingą pinigų skirstymą vaisių ir daržovių, tabako sektoriuose, priemokoms už gyvulius, paramą už plotą, kompleksinę paramą, POSEI programą bei už kai kuriuos finansinio audito nustatytus pažeidimus.

“Šį rudenį žemdirbiai daug aktyviau draudžia pasėlius - iki lapkričio pradžios jau buvo apsidraudę daugiau žemdirbių, negu pernai per visą rudens draudimo periodą” skelbia Mano ūkis. Praėjęs draudimo sezonas mūsų šalyje buvo puikus pavyzdys, įrodantis draudimo naudą - 2010 m. derliaus pasėliams padarytai žalai atlyginti iš viso buvo išmokėta 17,12 mln. litų. Iš jų 5,7 mln. Lt išmokėta žiemos padarytoms žaloms atlyginti, beveik 12 mln. Lt vasaros krušos ir liūčių padarytoms žaloms apmokėti. Draudimo specialistų teigimu, reikėtų įprasti kasmet darant ūkio balansą 2-3 proc. skirti pasėlių draudimo įmokoms. Kaip žinia, 50 proc. įmokų dydžio kompensuoja valstybė. Šį rudenį dauguma žemdirbių renkasi Secufarm LT 3 draudimo paketą, apdraudžiantį nuo liūties, krušos, audros ir iššalimo. Kauno r. žemdirbiams buvo išmokėta 2,9 mln. Lt, Kėdainių r. - 2 mln., Jurbarko - 1,2 mln., Šakių r. 1,14 mln., Joniškio r. - 940 tūkst. Lt, Raseinių r. - 820 tūkst. Lt, Jonavos r. - 740 tūkst. Lt, Pakruojo r. - 712 tūkst. Lt, Panevėžio r. - 628 tūkst. Lt. Pinigai buvo baigti mokėti prieš dvi savaites.

GRŪDŲ IR RAPSŲ RINKA Lietuvoje 2010 m. spalio antroje pusėje sumažėjo kviečių supirkimo kaina. Kviečiai šių metų 42 savaitę (10 18–24) Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse buvo superkami vidutiniškai po 611,1 Lt/t – 0,9 proc. mažesne kaina negu rugsėjo antroje pusėje (38 savaitę (09 20–26). Tačiau grikių vidutinė supirkimo kaina minėtu laikotarpiu padidėjo 27,4 proc. (iki 1 938,2 Lt/t), rugių – 14 proc. (iki 561,7 Lt/t), o pašarinių miežių (II klasės) – 1,4 proc. (iki 526,8 Lt/t). Rapsų vidutinė supirkimo kaina spalio antroje pusėje siekė 1 227,9 Lt/t ir buvo 5 proc. didesnė negu rugsėjo antroje pusėje. Lietuva 2010 m. rugsėjo mėnesį importavo du kartus didesnį grūdų kiekį negu 2009 m. rugsėjį. Lietuvos grūdų supirkimo įmonės šių metų rugsėjo mėnesį importavo 58,304 tūkst. t grūdų – 2 kartus daugiau, lyginant su praėjusių metų analogišku laikotarpiu. Daugiausia (iki 40,863 tūkst. t) išaugo II klasės miežių importas. Jie importuoti iš Latvijos ir Danijos vidutine 641,2 Lt/t kaina. Tačiau kviečių importas 2010 m. rugsėjį, lyginant su 2009 m. rugsėju, sumažėjo 54,6 proc. (iki 13,193 tūkst. t). Kviečiai buvo įvežti iš Latvijos, Danijos ir Vokietijos (vidutinė kaina – 669,5 Lt/ t). Rapsų importas minėtu laikotarpiu padidėjo 13,9 proc. (iki 22,338 tūkst. t).

Jie importuoti iš Latvijos, Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos, vidutine 1 195,3 Lt/t kaina. Grūdų eksportas 2010 m. rugsėjo mėnesį sudarė 259,541 tūkst. t ir buvo 13,8 proc. didesnis negu 2009 m. rugsėjį. Miežių eksportas išaugo 2,4 karto. Jie eksportuoti į Latviją, Estiją, Olandiją, Belgiją, Vokietiją ir Saudo Arabiją vidutinė kaina – 615,6 Lt/t). Tačiau kviečių eksportas nagrinėjamu laikotarpiu sumažėjo 11,8 proc. (iki 142,245 tūkst. t). Jie buvo eksportuoti į Latviją, Lenkiją, Daniją, Vokietiją, Olandiją, Prancūziją, Suomiją, Šveicariją, Turkiją, Farerų salas, Saudo Arabiją (vidutinė kaina – 756,9 Lt/t). Rapsų šių metų rugsėjo mėnesį eksportuota beveik 1,5 karto daugiau negu analogišku 2009 m. laikotarpiu. Jie išvežti į Estiją, Latviją, Vokietiją, D. Britaniją, Belgiją, Olandiją, Suomiją, Prancūziją ir Šveicariją (vidutinė kaina – 1 156,5 Lt/t).

Pirmoji ES–27 grūdinių augalų pasėlių plotų 2011 m. derliui prognozė Prancūzijos rinkos analitikų agentūros Strategie Grains 2010 m. spalio mėnesio prognozėje paskelbtas pirmasis ES–27 2011 m. grūdinių augalų pasėlių plotų įvertinimas. Ši prognozė per artimiausias porą savaičių gali smarkiai keistis priklausomai nuo oro sąlygų bei pokyčių grūdų rinkoje. Du pastaruosius metus didėję atidėtos žemės plotai 2011 m. turėtų sumažėti 0,7 mln. ha. Daugiausia žemių į gamybą numatoma grąžinti regionuose, kuriuose maži gamybos pajėgumai arba daug mažų ūkių (pvz.: Ispanijoje, Portugalijoje ir Skandinavijos šalyse). Strategie Grains duomenimis, ES–27 grūdinių augalų pasėlių plotas 2011 m. derliui turėtų padidėti 1,2 mln. ha (iki 57,2 mln. ha). Ir minkštųjų kviečių ir miežių pasėlių plotai 2011 m. derliui turėtų padidėti apie 3 proc. (minkštųjų kviečių – 0,7 mln. ha (iki 23,7 mln. ha), miežių – 0,4 mln. ha (iki 12,6 mln. ha). Beveik visas miežių pasėlių plotų augimas yra susijęs su vasarinių miežių pasėlių plotų augimu. Atsižvelgiant į dabartines kainas ir darant kukurūzų pasėlių plotas prognozuojamas didesnis apie 4 proc. (t.y. 0,3 mln. ha) ir turėtų sudaryti 8,4 mln. ha. Kvietrugių ir rugių pasėlių plotai 2011 m. derliui turėtų išlikti stabilūs ir sudaryti atitinkamai 2,7 mln. ha ir 2,6 mln. ha. O avižų pasėlių plotas turėtų padidėti maždaug 0,2 mln. ha (iki 2,9 mln. ha).

Nuo sausio Rusija panaikins miltų eksporto draudimą Pagal vyriausybės priimtą nutarimą, nuo pirmos ateinančių metų dienos Rusija planuoja atšaukti laikiną miltų eksporto draudimą. Šis draudimas buvo priimtas kaip grūdų eksporto draudimo, kuris pagal vyriausybės nurodymą oficialiai pratęsiamas iki birželio 30 d., dalis. Jau anksčiau šalies Grūdų sąjunga kreipėsi į vyriausybę, prašydama panakinti miltų ir kai kurių grūdų eksporto draudimą bent Sibiro regiono įmonėms, kad jos neprarastų sunkiai užimtos užsienio rinkos dalies. Be to, kaip nurodo internetinis dienraštis RIAN Novosti, sąjungos teigimu, Rusija turi pakankamai miltų savo pačios poreikiams patenkinti. ES 2010/11 prekybos metais gali tapti didžiausia rapsų importuotoja. ES šalyse 2010 m. numatomas mažesnis rapsų derlius – Agra Europe duomenimis, jis turėtų sudaryti 19,9 mln. t ir tai, palyginti su praėjusiais metais, būtų 7,8 proc. mažesnis. Prognozuojama, kad rapsų aliejaus gamyba 2010/11 m. sumažės 1,1 mln. t. Dėl numatomo mažesnio rapsų derliaus ES šį sezoną gali tapti didžiausia rapsų importuotoja pasaulyje. Prognozuojama, kad 2010/11 m. importas gali sudaryti 2,19 mln. t (2009/10 m. – 2,13 mln. t). Iš NVS šalių ES planuoja importuoti 1,34 mln. t, o iš Australijos – 0,85 mln. t rapsų. Ankstesniais metais rapsų importo lyderė buvo Kinija. 2010/11 m. Kinija planuoja importuoti 1,8 mln. t rapsų. Pasaulinis rapsų derlius 2010/11 m. turėtų sudaryti 56 mln. t arba 3,8 mln. t mažiau negu 2009/10 m. Didžiausios įtakos tam turi prognozuojamas mažesnis rapsų derlius Europoje, Kanadoje ir Kinijoje.

Pasaulinėje rinkoje prognozuojamas grūdų deficitas Tarptautinės grūdų tarybos (toliau IGC) duomenimis, dėl smarkiai sumažėjusių Europos ir NVS šalių derlių, 1,2 proc. sumažės pasauliniai grūdų ištekliai. Prognozuojama, kad grūdų paklausa 2010–2011 m. padidės 0,6 proc. ir sieks 1 780 mln. t (prognozuojamas derlius – 1 741 mln. t). Agentūros duomenimis, grūdų paklausa 30 mln. t viršys pasiūlą. Pirmą kartą per paskutiniuosius trejus metus bendras pasaulinis grūdų sunaudojimas viršys gamybą, o pereinamosios atsargos 2010–2011 sezoną suma-

žės 10 proc. (39 mln. t) iki 353 mln. t. Pašarų sektoriuje, esant pastoviam kviečių sunaudojimui, numatomas kukurūzų paklausos augimas. FEFAC prognozuoja, kad pašarų kainos Europoje, kur pašarų gamybai daugiausia naudojami kviečiai, kils daugiau, nei, pavyzdžiui, JAV, kur pašarams tradiciškai daugiausia naudojami kukurūzai. Agentūros IGC duomenimis, pasaulinės kviečių kainos nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio pabaigos pakilo vidutiniškai 57 proc., o kukurūzų – apie 30 proc.

Jeigu ES artimiausiu laiku neišvystys dinamiško baltymų sektoriaus, pašarų gamyba taps vis labiau priklausoma nuo importo ir užsienio rinkų Spalio pradžioje Europos Komisijos posėdyje buvo iškelta problema, kad pašarų sektorius tampa vis labiau priklausomas nuo augančios Pietų Amerikos ir Azijos baltyminių žaliavų rinkų, su kuriomis ES šiuo metu nėra pajėgi konkuruoti. Dėl kylančių grūdų ir baltyminių rupinių kainų, vis daugiau pašarų yra gaminama ūkiuose, todėl kombinuotų pašarų pardavimo rodikliai mažėja. Posėdžio metu buvo siūloma visapusiškai skatinti baltyminių augalų auginimą ES šalių ūkiuose. Taip pat pabrėžta būtinybė pašarų gamybos įmonėms optimizuoti savo veiklą, nes tik taip galima išlikti konkurencingais. Tai reiškia ne tik gamybos procesų sureguliavimą, bet ir novatorišką požiūrį į ekologiškus ir specializuotus produktus, daugiau dėmesio skiriant specifinėms pašarų rūšims bei tokiems klausimams, kaip aplinkos tvarumas ir CO2 emisijos mažinimas. Buvo pastebėta, kad ateityje gaminamų pašarų kiekiai gali priklausyti ir nuo ES galiojančių gyvūnų gerovės taisyklių.

Pasaulinės grūdų eksporto kainos Lt/t* Grūdai Kviečiai

Valstybė JAV HRW 2 kat. JAV SRW 2 kat. Argentina ES, Prancūzija, FCW 1 ES, Vokietija, B klasė ES, Jungtinė Karalystė, pašariniai Kanada, CWRS 13,5% baltym.

Kukurūzai JAV 3 YC Argentina ES, Prancūzija, pašariMiežiai niai Australija, pašariniai Australija, salykliniai

2009 rugsėjis 463,5 387,9 496,7 424,7

2010 Kainos pokytis % liepa rugpjūtis rugsėjis mėnesio** metų *** 602,9 774,8 731,5 -5,6 57,8 626,8 734,1 721,3 -1,7 86,0 616,2 769,4 777,4 1,0 56,5 618,1 773,4 770,0 -0,4 81,3

439,9 383,1

637,5 555,1

810,2 652,5

787,6 639,8

-2,8 -2,0

79,0 67,0

617,3

794,1

916,2

917,6

0,2

48,7

392,6

425,0

543,7

586,3

7,8

49,3

392,6 352,4

451,5 488,7

554,6 655,2

576,0 685,7

3,9 4,6

46,7 94,6

340,5 354,7

515,3 608,2

679,7 744,9

655,1 785,1

-3,6 5,4

92,4 121,3

HRW – Hard Red Winter, SRW – Soft Red Winter, FCW – French Channel Wheat, CWRS – Canada Western Red Spring, YC – Yellow Corn * kainos (Lt) pateiktos pagal atitinkamos datos LB valiutų kursą ** lyginant 2010 m. rugsėjį su rugpjūčiu *** lyginant 2010 m. rugsėjį su 2009 m. rugsėju Šaltinis: Agro rinka, Nr. 20 (147)

Kazachstanas gali eksportuoti grūdus į Persijos įlankos šalis Kazachstanas galvoja pastatyti grūdų terminalus Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Jordanijoje tam, kad galėtų eksportuoti savo grūdus į Persijos įlankos šalis. Rugsėjo 27 dieną, ministrų susitikimo metu, Kazachijos ministras pirmininkas Karimas Masimovas sakė: „Užbaigsime geležinkelio (į Irano Persijos įlankos pakrantę) statybos darbus. Tuomet mūsų grūdai taps konkuruojančia preke šiame regione. Arabų šalys domisi mūsų grūdais, taigi mes turėtume apgalvoti grūdų terminalų statybas Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Jordanijoje“, - tęsė Masimovas. „Mūsų strategija yra įžengti į naujas rinkas. Turime išspręsti logistikos klausimus, kad 2012 metais galėtume eksportuoti savo grūdus“, - pasakė jis. Jis teigė, jog tarptautinė geležinkelio linija Naujasis Ozenas (New Ozen)Gyzylgai-Bereketas-Etrekas-Gurgenas (Kazakstanas-Turkmenistanas-Iranas), kuri vėliau bus prijungta prie Europos ir Azijos geležinkelių per Rusiją, bus trumpiausias ir patogiausias kelias į Persijos įlanką. Statybos darbai bus baigti iki 2011 metų pabaigos. Iš pradžių tikimasi, kad geležinkelio linija transportuos nuo 3 iki 5 milijonų tonų krovinių per metus, o ateityje šis skaičius išaugs nuo 10 iki 12 milijonų tonų. Bendras geležinkelio linijos, kuri nusidrieks nuo Kazachijos stepių per Karakumo dykumas iki Gulistano provincijos šiaurės Irane, ilgis sieks 900 km. JAV kviečių sumažėjo 2 proc. nuo 2010 metų rugpjūčio Rugsėjo 1 dieną kviečių, laikomų įvairiose vietose, buvo 2,45S. JAV Žemės ūkio ministerija paskutiniame savo pranešime apie grūdų atsargas rugsėjo 1 dieną pranešė, kad yra sukaupusi S49 000 bušelių, t.y. 11 proc. daugiau palyginti su 2 209 338 000 bušelių 2009 metų rugsėjo 1 dieną. Senojo derliaus grūdų atsargos išaugo 2 proc., iki 1 707 566 000 bušelių, o senojo derliaus sojos pupelių atsargos išaugo 9 proc., iki 151 121 000 bušelių. JAV Žemės ūkio ministerijos kviečių ir javų skaičiavimai buvo didesni nei prieš ataskaitos pateikimą buvęs prekybos lūkesčių vidurkis, tuo tarpu sojų pupelių skaičius buvo toks, kokio ir tikėtasi.

Miltų eksporto rekordas pasiektas trečius metus iš eilės

Trečius derliaus metus iš eilės kvietinių miltų pasaulinė prekyba pasiekė naują rekordą 2009-10 metais, remiantis patikslintais duomenimis, kuriuos paskutinėje grūdų rinkos ataskaitoje pateikė tarptautinė grūdų taryba (TGT). Kaip praneša „World-grain“, tuo pat metu kai, taryba nustatė pasaulinę miltų prekybos viršūnę šiais metais, ji numatė beveik 8 proc. kritimą 2010-11 metų sezonui. Pasak TGT, pasaulinis miltų eksportas 2009-10 metais sudarė 13 150 000 tonų kviečių ekvivalentu (210 milijonų centnerių kvietinių miltų išraiška), pasiekė naują viršūnę trečius metus iš eilės. 2009-10 metų patikslinti paskaičiavimai buvo iki 819,00 tonų, arba 7 proc. pradinės 12 331 000 eksporto viršūnės 2009-09 ir buvo 11 proc. didesnis nei paskutinis aukščiausias 11 849 000 rodiklis 2007-08 metais. Pirmą kartą pasaulio miltų prekyba viršijo 10 milijonų tonų kviečių ir siekė 10 136 000 1995-96 metais. Rekordinis miltų eksporto tempas pastarąjį dešimtmetį buvo padiktuotas tuo, kad miltų eksportas sumažėjo palyginti su aukščiausiu rodiklių 1990 metų viduryje ir pasiekė 8 824 000 tonų naujojo amžiaus pradžioje, 2000-01 metais. Nuo šio taško eksportai pakilo 49 proc. 2009 -10 metais. Savo pirmojoje pasaulio miltų prekybos perspektyvų prognozėje 2010-11 metams TGT nurodė bendrą 12 160 000 tonų kviečių ekvivalentu. Tai būtų 1 milijonų tonų mažiau nei 13 150 000 rekordas, nustatytas 2009-10 metais ir 12 331 000 tonų 2008-09 metais. Išskyrus šiuos du metus, apimtis, numatoma 2010-11 metams, yra didžiausia. TGT laukiamą pasaulio miltų prekybos nukritimą 2010-11 metais aiškino padidėjusiais malimo mastais keliose svarbiose šalyse. Iš tikrųjų, tai byloja apie

sumažėjusias visų miltus importuojančių šalių pajamas 2010-11 metais, lyginant su ankstesniu sezonu. Didžiausias importo paklausos sumažėjimas buvo numatomas Afganistanui, šaliai, kuri buvo pirmaujanti miltų paskyrimo vieta kelis metus iš eilės. Numatomi Afganistano miltų importai buvo 1,4 milijonų tonų kviečių ekvivalentu, priešingai nei rekordinės 1 750 000 tonų įplaukos praėjusį sezoną ir 1 425 000 2008-09 metais. Buvo numatoma, jog Uzbekistanas importuos 1,2 milijonų tonų 2010-11 metais, 300 000 mažiau nei jų rekordas 2009-10 metais. Irakui, kurio importai 2009-10 metais buvo 1 250 000 tonų, buvo prognozuojama 1,1 milijonų tonų naujajame sezone. Indonezija, šalis, kuri neseniai pasistatė malimo talpą savo poreikiams patenkinti, buvo pristatyta kaip didžiausias importuotojas 2009-10 metais, apimantis 1 milijonų tonų miltų importo kviečių ekvivalentu. Prognozuota, kad šalies importas nukris iki 800 000 2010-11 metais. Tai būtų panašu į importą keliais metais anksčiau. Toks numatomas importo sumažėjimas bus iš dalies kompensuotas tuo, kad Šiaurės Afrikos importas gali išaugti iki 620 000 tonų, t.y. 100 000 daugiau nei praėjusį sezoną. Tą labiausiai lemia Libijos importo pakilimas. Numatoma, kad Tadžikistano importas pasieks 650 000 tonų, taip pat 100 000 daugiau nei praeitais metais. Didziausi pasaulio miltu eksportuotojai pagal International Grain Council (Po 1,000 tonų, kviečių ekvivalentu) Spl.09 Rgs.08 Rgp.07 Kazachstanas 3.500 2.733 2.054 Turkija 2.602 2.161 1.520 E.S. 1.300 1.482 1.227 Argentina 1.300 1.368 1.535 Jungtiniai Arabų Emyratai 650 650 500 Pakistanas 600 500 500 JAV 580 388 479 Rusija 400 665 548 Kinija 388 214 842 Japonija 269 245 315 Kanada 180 223 284 Ukraina 165 309 310 Australija 150 185 273 Kitos 1.065 1.207 1.463 Iš viso 13.150 12.331 11.849

Kazachstanas – pirmaujantis eksportuotojas Kazachstanas vėl atsidūrė aukščiausioje pozicijoje miltų eksporto srityje. Šios valstybės eksportas 2009-10 metais pasiekė naują 3,5 milijonų tonų rekordą kviečių ekvivalentu (t.y.56 milijonų centnerių miltų), lyginant su 2 733 000 2008-09 metais ir 2 054 000 2007-08 metais. Kazachstanas atsiskaitė už 27 proc. pasaulinio miltų eksporto ką tik pasibaigusiais metais. Kaip tik tuo metu pasaulinės miltų prekybos dalis buvo mažesnė 56 procentais nei ta pati dalis, kurią Europos Sąjunga turėjo 1996-97 metais, kai jos eksportas pasiekė 6 249 000 tonų viršūnę. Nuo šios viršūnės ES eksportai nukrito iki 1 227 000 tonų 2007-08 metais. Mažas pakilimas iki 1,4 milijonų tonų yra numatomas 2010-11 metais. TGT numato, kad Kazachstanas ir toliau bus pirmaujantis pasaulinis miltų eksportuotojas 2010-11 metais, ir išplukdys 3,2 milijonų tonų kviečių ekvivalentu. Šios šalies eksportai pirmiausiai nukeliavo į Uzbekistaną ir Afganistaną. Dar kartą antrojoje vietoje atsidūrė Turkija, kuri eksportavo 2 602 000 tonų kviečių ekvivalento 2009-10 metais, 20 proc. daugiau palyginti su 2 161 000 2003-09 metais. Buvo numatoma išplukdyti 2,3 milijonų tonų 2010-11 metais. Pasak TGT, konkurencingos Turkijos miltų eksporto kainos reiškia, jog ji atvėrė naujas rinkas Azijoje. Taryba sumažėjusius ES eksportus 2009-10 metais aiškino sumažėjusiais pardavimais Kuboje, Indonezijoje ir Libijoje. Kita vertus, JAV eksportai 2009-10 metais siekė 580,000 tonų kviečių ekvivalentu (daugiau nei 9 milijonai centnerių), 49 proc. daugiau nei 388 000 2003-09 ir tai buvo didžiausi eksportai nuo 2002-03 metų, kuomet jie buvo 667 000. JAV eksportai paskutinį kartą viršijo 1 milijonų tonų 1999-2000 metais – 1 399 000. Taryba JAV eksportų pakilimą aiškino „padidėjusiais pardavimais Meksikai ir Pietų Afrikai“. Pats didžiausias pasikeitimas miltų eksportuotojų atžvilgiu buvo tas, jog Taryba numatė, kad gabenimas laivais iš Rusijos nukris iki minimalių 10 000 tonų 2010-11 metais dėl valstybinio draudimo eksportuoti kviečius po sausros, kuri smarkiai sumažino kviečių derlių. Rusija išplukdė 400 000 tonų miltų kviečių ekvivalentu 200910 metais, t.y. mažiau nei 665 000 2008-09 metais.

PIENO ŪKIO RINKA Lietuvos didžiausių pieno supirkėjų vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lt/t Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina, Lt/t Įmonės pavadinimas

Pieno, už kurį Pieno, už kurį Vidutinė apmokant ne- apmokant buvo pieno subuvo taikytos taikyta bent viepirkimo nuoskaitos dėl na nuoskaita dėl kaina kokybės kokybės

AB "Pieno žvaigždės" įmonių grupė

936,3

720,2

925,9

UAB "Marijampolės pieno konservai"

849,2

647,8

845,4

AB "Rokiškio sūris" įmonių grupė

885,4

677,7

877,3

AB "Žemaitijos pienas"

897,8

835,3

894,4

UAB "Vilkyškių pieninė"

837,6

612,0

823,5

ŽŪB "Šaltekšnis"

827,4

968,0

859,8

UAB „Vikeda“, Kėdainiai

1148,1

725,3 736,0 888,6

658,0 502,9 739,7

724,3 727,5 881,8

Bariūnų ŽŪB, Joniškio r. Pienininkystės kooperatyvas "Žalmargė" Vidutinė pieno supirkimo kaina, Lt/t

Per pirmuosius šių metų tris ketvirčius Lietuvoje iš Lietuvos pieno gamintojų supirkta 1,50 proc. mažiau natūralaus riebumo pieno, o vidutinė natūralaus riebumo pieno supirkimo kaina išaugo 43,78 proc. Šių metų sausį–rugsėjį Lietuvoje iš Lietuvos pieno gamintojų buvo supirkta 974,93 tūkst. t žalio natūralaus riebumo pieno – 1,50 proc. mažiau nei 2009 m. bei 7,87 proc. mažiau nei 2008 m. atitinkamais laikotarpiais. Analizuojamu laikotarpiu vidutinė natūralaus riebumo supirkimo kaina sudarė 820,36 Lt/t ir buvo 43,78 proc. didesnė nei 2009 m., bet 7,23 proc. mažesnė nei 2008 m. atitinkamu laikotarpiu. 2010 m. pirmuosius tris ketvirčius Lietuvos pieno perdirbimo įmonės iš Lietuvos pieno gamintojų supirko 69,34 proc. natūralaus riebumo pieno supirkto per visa analizuojamą laikotarpį. Lietuvos pieno perdirbimo įmonių mokama vidutinė pieno supirkimo kaina sudarė 830,21 Lt/t ir buvo 39,55 proc. didesnė nei atitinkamu laikotarpiu 2009 m. Tuo tarpu pieno supirkimo įmonės iš Lietuvos pieno gamintojų vidutiniškai supirko po 798,08 Lt/t – 69,04 proc. brangiau nei 2009 m. sausį–rugsėjį. 2010-2011 kvotos metų šešis mėnesius pieno pardavimo perdirbti kvota įvykdyta 43,41 proc. – gauti panašūs rodikliai kaip ir praėjusių kvotos metų tuo pačiu laikotarpiu (43,44 proc.).

Patvirtinti papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už galvijus dydžiai Žemės ūkio ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D943 buvo patvirtinti 2010 m. papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už galvijus dydžiai. Šios išmokos į gyvulių augintojų sąskaitas pradėtos pervedinėti nuo š. m. lapkričio 8 d. Šiemet nustatyta 543 Lt dydžio specialioji išmoka už bulių, 50 Lt ekstensyvinimo išmoka ir 213 Lt skerdimo išmoka. Specialiosios išmokos už bulių, skiriamos už einamais metais realizuotą virš 9 mėn. amžiaus galviją (tai yra vienintelė susietoji su gamyba išmoka už galvijus), bei atsietos nuo einamųjų metų gamybos ekstensyvinimo išmokos (apskaičiuojamos pagal 2004–2006 m. gautų ekstensyvinimo išmokų aritmetinį vidurkį) liko nepasikeitę, palyginti

su praėjusiais metais. Atsietoji nuo einamųjų metų gamybos skerdimo išmoka, skaičiuojama pagal 2004–2006 m. gautų skerdimo išmokų aritmetinį vidurkį, dėl ribotų valstybės lėšų buvo 7 Lt sumažinta. Šiemet iki metų pabaigos numatoma pervesti apie 55 mln. Lt, o iš viso žemdirbiams turėtų būti išmokėta apie 75 mln. Lt specialiųjų, skerdimo ir ekstensyvinimo išmokų. Pirmiausia pinigai pasieks tuos gyvulių augintojus, kurie bulius realizavo 2010 metų I, II ir III ketvirtį, po to bus pervedamos skerdimo išmokos. Specialiosios išmokos už 2010 m. IV ketvirtį realizuotus bulius ir atsietosios nuo gamybos ekstensyvinimo išmokos bus mokamos jau 2011 m. I ketvirtį. 5

JAV 2010 m. rodikliai geresni nei 2009 m. 2010 m. rugpjūčio mėn. JAV žaliavinio pieno buvo pagaminta 6 803,89 tūkst. t – 2,8 proc. daugiau nei 2009 m. rugpjūčio mėn. ir 2 proc. daugiau, lyginant su 2010 m. liepos mėn. 2010 m. rugpjūčio mėn., lyginant su 2009 m. atitinkamu laikotarpiu, sūrių (įskaitant šviežius sūrius) gamyba padidėjo 5,9 proc. ir sudarė 399,61 tūkst. t, o lyginant su 2010 m. liepos mėn., sūrių pagaminta 0,1 proc. mažiau. Šių metų rugpjūčio mėn. pabaigoje sūrių atsargų buvo sukaupta 472,1 tūkst. t – 4 proc. daugiau nei praėjusių metų rugpjūčio mėn. pabaigoje ir 2 proc. mažiau nei 2010 m. liepos mėn. pabai-

goje. 2010 m. rugpjūčio mėn. sviesto buvo pagaminta 46,27 tūkst. t – 0,6 proc. daugiau nei 2009 m. atitinkamu laikotarpiu ir 8,4 proc. mažiau nei 2010 m. liepos mėn. 2010 m. liepos mėn. pabaigoje, lyginant su 2009 m. atitinkamu laikotarpiu, sviesto atsargos sumažėjo 42 proc., iki 68,86 tūkst. t, o 2010 m. rugpjūčio mėn., lyginant su 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu, JAV nugriebto pieno miltelių gamyba padidėjo 41,2 proc. (iki 103,4 tūkst. t), laktozės gamyba – 27,7 proc. (iki 35,6 tūkst. t), tačiau išrūgų miltelių sumažėjo 0,8 proc. (iki 37,15 tūkst. t).

NPM kaina mažina pagreitį ES NPM kainos per pastarąsias dvi savaites nukrito 4-7 proc., pašarų kainoms krentant greičiau nei maisto kainoms – dabar ankstyvojo rugpjūčio lygiais, bet vis tiek 25-30 proc. virš intervencijos. Pirkėjai dvejoja dėl mažėjančios rinkos, o prekyba yra apibūdinama kaip rami, ypatingai eksporto atžvilgiu, kur euro vertė buvo padiktuota padidėjusia dolerio ES teritorijoje kaina, nepaisant ES vidaus kainų sumažinimo. Paskutinis Alžyro pasiūlymas vis dar nėra priimtas, ir Rusijos miltelių paklausa sumažėjo. Pasiūlos buvo laikinai padidėjusios pagal labdaros shemą, pasirodžius 24 000 tonų iš intervencijos rugsėjį. NPM gamyba buvo sumažėjusi prieš metus, sumažėjus gamybos apimtims 8 proc. tarp balandžio ir birželio, nepaisant 1 proc. naudos pieno pasiūloje, nes didėjant sūrio ir šviežių produktų gamybai padidėjo pieno suvartojimas. Visgi, remiantis naujaisiais duomenimis, kiekvienais metais pieno pristatymas kilo, 8 proc. padidėjus pasiūlai Prancūzijoje ir 2 proc. Vokietijoje spalio mėnesį. Pieno pasiūlos ir NPM bei sviesto gamyba visoje ES siekia žemiausią sezono lapkričio rodiklį. Iki šiol NPM kainos buvo paremtos eksporto paklausa, eksportavus 251 000 tonų per pirmuosius 7 2010 metų mėnesius – 90 proc. daugiau nei prieš metus. Nugriebto koncentrato kainos yra stabilios, nepaisant NPM kainų sumažinimo. Nenugriebto pieno miltelių kainos nukrito 5 proc. per pastarąsias 2

savaites, bet vis dar yra aukštos, remiantis NZ. Išrūgų kainos sumažėjo, bet svyravo nuo 600 eurų/t iki 800 eurų/t visus metus, todėl ilgalaikę tendenciją numatyti yra ganėtinai sunku. Sviesto kainos taip pat sumažėjo, tačiau rinka išlieka stabili 70 proc. virš intervencijos, rodant mažus kainų skirtumus nuo gegužės, ir mažai prekiaujant pagal kontraktus, kurie užima didžiausią produkcijos dalį. Sviesto gamyba balandžio-gegužės mėnesiais buvo 3 proc. mažesnė nei prieš metus. Yra pranešimų, jog kai kurios atsitiktinės partijos buvo parduotos už maždaug 3550 eurų/t. Grietinės kainos per pastarąsias 3 savaites sumažėjo – neįprasta šiuo metų laiku, bet visgi nežymiai virš sviesto ekvivalento, parodančio, kad rinka išlieka nedidelė. Maždaug 5,000 tonų sviesto atkeliauja iš valstybinių sandėlių kiekvieną savaitę, ir dabartinis atsargų lygis yra tik 10 000 t žemiau praeitų metų lygio – 64 000 tonų. Olandiško sūrio kainos yra nepakitusios, tačiau paklausa yra stipri, tiek ES viduje, tiek eksportui, kuris, kaip pranešta, bus itin aktyvus su Rusija, esant didėjančiam spaudimui dėl kainų, mažėjant ištekliams, nepaisant to, jog gamyba Vokietijoje ir Olandijoje praėjusių metų rugpjūtį pakilo 5 proc. Sūrio paklausa bus svarbi visam ES rinkos balansui, kuomet pieno pasiūla pakilo iš sezoninio sąstingio, o didesnė sūrio gamyba riboja sviesto ir NPM pasiūlas.

Mano ūkis rašo, jog remiantis “Guardian" pranešimu, Vokietijoje pasirodė naujas gaminys, užpatentuotas kaip „naktinis pienas". Pieno gamintojai teigia, kad naujame gaminyje - specialios technologijos piene - gausu miego hormono melatonino, kuris padeda nemigos kankinamiems žmonėms greičiau užmigti. Teigiama, kad naujajame piene melatonino yra net 25 kartus daugiau nei įprastame. Viename ūkyje Miuncheno apylinkėse karvės melžiamos tik naktį. Anot ūkininkų, piene hormono kiekis būna didžiausias tarp antros ir ketvirtos valandos ryto. Toks pienas perdirbamas į miltelius ir tiekiamas vartotojams. Pabrėžiama, kad kol kas „naktinio" pieno milteliai parduodami tik vaistinėse kaip maisto papildas. Farmacininkų teigimu, „naktinio pieno" milteliai padeda vienam iš trijų žmonių, kankinamam nemigos. Žemės ūkio produktų technologo Heiko Dustmanas (Heiko Dustmann) teigimu, karvės į melžimo laiko pasikeitimą reaguoja labai ramiai. Pastebėta, kad kai kurių pieningumas netgi padidėjo. Esą prie blyškios šviesos naktimis jos miega ramiau ir taip padidėja primelžiamo pieno kiekis. Tyrimas parodė pieno kainų šuolį Estijoje pieno kainos šoktelėjo 66 proc. per pastaruosius metus, kuomet kai kurių daržovių kainos daugiau nei padvigubėjo. Kainų pakilimas Baltijos regione įtikino kainas reguliuojančias institucijas paspartinti kainų nustatymo tyrimus, o politikus paskatino pareikalauti detalesnių korporacinių naudos reglamentų, kuriais vyriausybės pareigūnai siektų užkirsti kelią infliacijai. Estijos kainas reguliuojančios institucijos yra susirūpinusios, kad šalies planas įsivesti eurą sausį suteikia įmonėms papildomą pagrindą teisintis keliant kainas. Estijos kaltintojai ir konkurencijos valdžia pradėjo pieno kainų tyrimą dėl to, jog mažmenininkai pakėlė kainas 25 proc. praėjusį mėnesį.

Stiprus pasaulio pieno augimo potencialas Europos Komisija išleido FAPRI ir OECD-FAO prognozių palyginimą, pristatantį pasaulio žemės ūkio prekių rinkos perspektyvas iki 2019 metų. Abi prognozės rodo „didelį pasaulio pieno kainų augimo potencialą per kitą dešimtmetį, kurį gali sukelti ženklus gyventojų skaičiaus ir paklausos padidėjimas“ ir yra labiau optimistiškos, nei praėjusių metų perspektyvos. Tikimasi, kad pasaulyje kainos pakils 2-4 proc. per metus, FAPRI prognozės labiau optimistiškos - kainos išliks stabilios po 1999-2006 laikotarpio. Didžiausias, lyginant su 1996-2006, prognozuojamas sviesto, tuomet sūrio, NPM ir nenugriebto pieno miltelių produkcijos padidėjimas. Spėjama, jog pasaulio pieno gamyba išaugs 2,2 proc. per metus, didžiausias augimas laukiamas besivystančiose šalyse. Nenugriebto pieno miltelių ir sviesto produkcija turėtų padidėti greičiau nei NPM ir sūrio. Pasaulio prekyba turėtų išaugti, tačiau FAPRI yra labiau optimistiška; ypač sviestui, kai OECD tikisi, jog padidėjusi Rusijos gamyba

nulems sumažėjusį importą. FAPRI laukia didesnio NPM suvartojimo, gamybos (2 prc. per metus lyginant su mažesne nei 1 proc.) ir prekybos rodiklio augimo, o OECD/FAO tikisi didesnės NPM prekybos dalies iš Indijos, Ukrainos ir Brazilijos, krentant ES, JAV ir Okeanijos daliai iki 60 proc. prekybos. Abi prognozės nenugriebto pieno milteliams yra panašios – produkcija pakils tik iki 3 proc. per metus, mažiau nei pastarąjį dešimtmetį, o Argentinoje ir Brazilijoje padaugės eksportuotojų. Laukiama Kinijos nenugriebto pieno miltelių importo sumažėjimo ir FAPRI tikisi, jog Kinija taps kita eksportuotoja. Pasaulio sviesto gamyba turėtų išaugti iki 3 proc. per metus, bet eksportų iš JAV ir ES turėtų sumažėti. Sūrio suvartojimas ir gamyba turėtų išaugti apie 2 proc. per metus. Prekyba turėtų augti, Kinijai tampant pagrindiniu vartotoju, bet laukiama ES eksportų sumažėjimo, augant vidinei paklausai.

Pasaulinės kai kurių pieno gaminių kainos Lt/kg Gamintojo pavadinimas

Sviestas, AA CME Sūris Cheddar tipo, blokais LMP, Centris ir Rytų regionas, FOB NPA, Nacionalis vid., FOB Išrūgų milteliai, Centrinis regionas, FOB

Vidutinė kaina JAV CME, FOB 2009 2010 Pokytis % 33 sav. 34 sav. 35 sav. (08 36 sav. 36 sav. savaitės metų (08 31-09 04) (08 16-20) (08 23-27) 30-09 03) (09 06-10) 6,23 12,78 12,90 13,25 13,17 -0,59 111,50 6,98

9,90

10,00

10,24

10,22

-0,14

46,52

5,43

7,80

7,19

7,33

7,31

-0,22

34,73

6,36

9,64

9,73

9,81

9,83

0,18

54,57

2,07 2,07 2,06 2,04 Vakarų Europoje, eksportui, FOB 2010 34-35 sav. 32-33 sav. (08 23-09 03) (08 09-20) 13,15 13,41 7,56 7,67 9,56 9,30 14,48 14,77 2,66 2,65 Okeanijos valstybės, eksportui, FOB 2010 32-33 sav. 34-35 sav. (08 09-20) (08 23-09 03) 10,79 11,13 7,99 8,42 8,39 9,00 10,39 10,66

-1,03

30,13

1,57

Sviestas, 82% rieb. LMP NPM Lydytas sviestas Išrūgų milteliai

2009 34-35 sav. (08 17-28) 6,96 5,32 6,17 7,54 1,36

Sviestas, 82% rieb. LMP NPM Sūris Cheddar tipo

2009 34-35 sav. (08 17-28) 5,17 5,17 5,41 6,68

Stabilumas grįžta Pasaulio prekybos kainos pasikeitė nežymiai per pastarąsias dvi savaites, šioks toks stabilumas grįžo į užsienio valiutos rinką. Sviesto ir sūrio kainos pakilo, bet NPM (nugriebto pieno miltelių) kainos nukrito. Praėjusios savaitės Fonterra aukcione buvo pasiūlytos 8500 tonų NPM. JAV NPM/NSP (neriebaus sauso pieno) rinka liko nepasikeitusi, tačiau prekyba yra žemiau lūkesčių, neskaitant dolerio ir euro kursų santykio kritimo per pastarąsias šešias savaites, o tai turėtų būti naudinga JAV eksportuotojams. JAV pieno pasiūla nerodo jokių silpnėjimo ženklų – Kalifornijoje ji kasmet pakyla 7 proc. rugsėjo mėnesį. Europos Sąjungoje NPM ir nenugriebto pieno miltelių kainos krenta, tačiau pakilo dolerio atžvilgiu dėl sustiprėjusio euro. Pieno pasiūla Australazijoje sumažėjo dėl blogo oro, tačiau yra nuo 1 iki 2 proc.-2 didesnė nei ankstesniais metais pirmaisiais dviem naujojo sezono mėnesiais. Pristatymai siekia savo sezono viršūnę, produktų pasiūla taip pat turėtų išaugti. Kadangi gamybos apimtis JAV ir ES vis didėja, įtampa tarp pirkėjų, ypatingai dėl miltelių, auga. Ilgesni terminai ir teisės į vandenį sumažinimas Murray Darling baseine gali turėti reikšmingą įtaką Australijos pieno pasiūloms.

Pokytis % 2 savaičių

metų

1,95 1,50 -2,67 1,95 -0,60

92,68 44,26 50,78 95,94 94,49

Pokytis % 2 savaičių

metų

3,21 5,35 7,21 2,60

115,53 62,96 66,31 59,44

TRĄŠŲ RINKA Europos trąšų kainos Belgija - €/t nefasuota Kalcio amonio salietra 27% Kalio chloridas granuliuotas 60% iš sandėlių Diamonio fosfatas 18-46% $ Prancūzija - €/t nefasuota Amonio Salietra 33,5% granuliuotas

29 Spalio 245-252

15 Spalio 243-249

322 600-610

322 605-610

270-310

250-300

Amonio Salietra 33,5% priiuotas Karbamidas 46% priliuotas Karbamidas 46% granuliuotas Diamonio fosfatas 18-46% Kalio chloridas granuliuotas 60% Vokietija - €/t nefasuota Kalcio amonio salietra 27% Karbamidas 46% priliuotas NPK 15-15-15 CIF Diamonio fosfatas 18-46% uoste Airija - €/t fasuota Karbamidas 46% Kalcio amonio salietra 27,5% 27-6-6 del Italija - €/t fasuota Karbamidas 46% granuliuotas Karbamidas 46% priliuotas Kalcio amonio salietra 27% Diamonio fosfatas 18-46% Olandija - €/t nefasuota Kalcio amonio salietra 27% Kalio chloridas granuliuotas iš sandėlių Ispanija - €/t nefasuota Kalcio amonio salietra 27% Karbamidas 46 % priliuotas Diamonio fosfatas 18-46% NPK 15-15-15 Jungtinė Karalystė - £/t fasuota Amonio Salietra 34,5% pristatyta ūkiui Amonio Salietra 34% Karbamidas 46% priliuotas nefasuotas Karbamidas granuliuotas nefasuotas Diamonio fosfatas 18-46% nefasuotas Baltijos šalys - US $/t Karbamidas 46% priliuotas Ammonio Salietra 34% priliuota

280-290 n.m. 295-300 430-435 320-323

270-275 n.m. 295-300 438-400 320-323

225-239 265-270 320 432-435

225-239 265-270 320 432-439

n.m. n.m. n.m.

330-340 315-320 240 440-450

330-340 320-330 240 445-450

225-235 322-323

245 305-310 421-427 320-350

225-245 305-310 421-427 320-323

285-290 270-275 240-245 280-290 375-378

275-280 265-275 240-245 275-280 355-368

28 Spalio

14 Spalio

335-339 250-257

322-328 250-255

255-265 525-558 540-567 340-365

265 525-558 532-555 340-360

Karbamido ir amonio nitrato tirpalas 32% Diamonio fosfatas 18-46%

MAP12-52% Kalio chloridas 60%standartinis

Gamintojai ir toliau didina AN (amonio nitrato) kainas Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje, tačiau tam yra po truputį priešinamasi. Didžioji rinkos dalis yra užimta ir karbamido kainos yra akylai stebimos abiejose šalyse. Kol kas grūdėto karbamido kainos sustojo ties 380 dolerių Egipte, tačiau yra dar daug ką nuveikti lapkritį, ir šiandien daugelis Europos rinkų nerodo didelio susidomėjimo. Daug kas buvo padaryta Šiaurės Vakarų Europoje. Ispanija priėmė ganėtinai mažai krovinių per pastarąsias savaites, kurių kaina buvo maždaug 365 dolerių, o Italai vis dar nėra pasiruošę įžengti į rinką. KAN (karbamido ir amonio nitrato) kainos yra šiek tiek žemesnės Prancūzijoje, ir tarptautinė rinka, po kelių mėnesių pastovaus kritimo, pamažu pradeda atsigauti. Prancūzijos rinka šiuo metu yra ganėtinai pilna, žvelgiant į apmirusį laikotarpį, ir JAV pirkėjai ieško sandėrių tam, kad galėtų visiškai patenkinti savo reikalavimus. Europoje fosfato rinkos yra ramios, tuo tarpu tarptautinė rinka vis dar neša šiokį tokį pelną. Keli kroviniai yra išrikiuoti nuo Phosagro į Amsterdamo, Roterdamo ir Antverpeno uostus, o šiandienos Lietuvos kainos tampa patrauklesnėmis nei Šiaurės Afrikos. Panašiai ir Libano trinatrio fosfatas šiandien tampa labiau konkurencingas Šiaurės Vakarų Europoje nei medžiagos iš Šiaurės Afrikos. Trumpinių reikšmės:

CAN 27

Kalcio amonio salietKalio chloridas 60% KCI K2O DAP 1446% Diamonio fosfatas N AN Amonio Salietra 34% Urea Karbamidas 46% Karbamido ir amonio UAN nitrato tirpalas - Kas32

Šaltinis: Fertecon European Fertilizer Fax, 2O August 2010

ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS RINKA Žemės rinka 2010 m. III ketvirtį Po tris ketvirčius iš eilės trukusio augimo, aktyvumas žemės ūkio paskirties žemės rinkoje 2010 m. III ketvirtį vėl sumažėjo. Nors sumažėjimas, lyginant su praėjusiu ketvirčiu, buvo didelis (30,4 proc.), bet vis dėlto statistikos leidinys “Agro rinka, Nr. 20” rašo, jog jį reikėtų sieti su sezoniniais svyravimais rinkoje. Paprastai būtent tretieji metų ketvirčiai išsiskiria mažiausiomis perleidžiamos žemės apimtimis. Menkesnis nei laukta grūdinių kultūrų derlius neturėjo labai paveikti ūkininkų pajamų ir žemės paklausos, nes atitinkamai (jei ne daugiau) išaugo ir pasaulinės žemės ūkio produkcijos kainos. Per 2010 m. III ketvirtį Lietuvoje buvo perleista 24,97 tūkst. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės, t.y. 30,4 proc. mažiau nei II ketvirtį, tačiau 7,3 proc. daugiau nei 2009 m. III ketvirtį. Nors rinka atsigavo, pagal perleistą plotą tai yra antras pagal blogumą ketvirčio rezultatas nuo 2004 metų, tačiau bendras per tris ketvirčius perleistas plotas jau yra 3,42 proc. didesnis nei 2004 metais per tą patį laikotarpį ir net 16,05 proc. didesnis, lyginant su 2009 metais. Vertinant pirkėjų struktūrą, per ketvirtį juridinių asmenų nuperkamos žemės plotas sumažėjo labiau nei fizinių asmenų. Po žymaus aktyvumo padidėjimo II ketvirtį (37,6 proc.), 2010 m. III ketvirtį juridiniai asmenys įsigijo tik 2,34 tūkst. ha žemės ūkio paskirties

žemės (9,4 proc. visų sandorių), t.y. net 51,1 proc. mažiau nei II ketvirtį, tačiau 11,6 proc. daugiau nei prieš metus. Per metus juridinių asmenų aktyvumas išaugo santykinai daugiau nei fizinių asmenų, kurie įsigijo tik 6,8 proc. daugiau žemės nei prieš metus. Bendras per tris ketvirčius juridinių asmenų įsigytas plotas taip pat buvo net 39,5 proc. didesnis nei prieš metus, kai fizinių asmenų – tik 13,5 proc. Teritoriniu požiūriu rinka vystėsi gana tolygiai. Vakarų, Rytų ir Vidurio Lietuvoje per ketvirtį fizinių asmenų aktyvumas sumažėjo 28,0–30,2 proc., Pietų Lietuvoje – 22,8 proc., o teritorijose aplink Vilnių, kur žemė daugiau perkama statyboms, o ne žemės ūkiui plėtoti – tik 9,8 proc. Kiek labiau skirtumus paryškino juridinių asmenų įsigyjama žemė. Labiausiai tokių perleidimų sumažėjo Vidurio Lietuvoje, kur jie sudarė 13,5 proc. (II ketvirtį net 21,5 proc.) visų sandorių – 58,5 proc. Vakarų ir Rytų Lietuvoje aktyvumas sumažėjo 41,4 ir 46,0 proc. Skirtingai nei kitur, Pietų Lietuvoje juridinių asmenų įsigyjamo ploto netgi padidėjo 20,5 proc.

Leidinio redakcija: AB “Agrowill Group”, Smolensko g. 10, Vilnius Tel./faks. +370 5 2335340; +370 5 2335345; el. paštas info@agrowill.lt Užsisakyk nemokamas naujienas tinklalapyje www.agrowill.lt

Vertinant pagal apskritis, labiausiai perleidžiamo ploto per ketvirtį sumažėjo Tauragės aps. (40,7 proc.) ir Panevėžio bei Kauno apskrityse (~37,5 proc.), kiek mažiau – Telšių aps. (34,6 proc.) ir Šiaulių, Vilniaus bei Alytaus apskrityse (28,1–31,0 proc.). Mažiausiai aktyvumas sumažėjo Utenos aps. (16,1 proc.), Marijampolės aps. (20,8 proc.) ir Klaipėdos aps. (25,1 proc.). Lyginant su 2009 m. III ketvirčiu, perleidžiamas plotas buvo mažesnis tik Tauragės ir Šiaulių apskrityse (17,6–18,7 proc.) bei Kauno aps. (1,7 proc.). Kitur jis buvo didesnis, ypač Klaipėdos (52,6 proc.), Telšių (35,3 proc.) ir Utenos (21,0 proc.) apskrityse. Iš valstybės per 2010 m. III ketvirtį buvo įsigyta 6,58 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės. Šie sandoriai taip pat pakluso bendrai rinkos krypčiai, ir per ketvirtį įsigyjami plotai sumažėjo net 48,0 proc., tačiau vis tiek buvo net 26,4 proc. didesni nei prieš metus. Per 2010 m. III ketvirtį įkeistos žemės ūkio paskirties žemės plotas (11,95 tūkst. ha) sumažėjo nedaug, lyginant su tokiu dideliu perleidžiamos privačios ir valstybinės žemės ploto sumažėjimu – tik 8,5 proc., ir buvo net 23,6 proc. didesnis nei prieš metus. Tai reiškia, kad III ketvirtį žemė buvo intensyviai įkeičiama, o įkeistos žemės santykis su perleista privačia ir valstybine žeme padidėjo iki 37,9 proc. (II ketvirtį dar buvo tik 26,9 proc.), t.y. daugmaž pasiekė 2007–2008 metų lygį.

Šaltiniai: Fertecon European Fertilizer Fax, 29 October 2010, Dairy Industry Newsletter October 12, 2010, Vol 22, No. 12, Dairy Industry Newsletter October 26, 2010, Vol 22, , No. 13; World Grain October 2010, Agro rinka, Nr. 20 (147)/2010 m., www.vz.lt , www.fendt.com, www.valstietis.lt; www.ukiozinios.lt; www.lrytas.lt, zum.lt, manoukis.lt, savasukis.lt, kitų įmonių tinklapiai ir kiti vieši informacijos šaltiniai