KŪDIKIS
Prisegtas liežuvis
Žindyme aktyviai dalyvauja du žmonės: mama ir kūdikis. Mama pieną pagamina, kūdikis jį pasiima. Tam, kad viskas vyktų sklandžiai, abu veikėjai savo darbą privalo atlikti gerai. Svarbiausias darbininkas Kūdikiui žindant, liežuvis yra pagrindinis, pats svarbiausias darbininkas. Būtent liežuvis stumia ir traukia pieną iš motinos krūties į burną. Tarsi ją melžtų. Kad tinkamai atliktų savo pareigą, liežuvis turi išsitiesti burnos dugnu tolyn į priekį ir, palindęs po apžiotu speneliu ir areole, savo raumenų banguojančiais judesiais, slenkančiais nuo liežuvio galo link šaknies, lyg voleliu stumti pieną iš krūties į burną (1 pav.). Liežuvio darbas žindant nėra itin lengvas, todėl šis organas yra labai raumeningas. Paviršiuje liežuvį gaubia gleivinė. Apačioje iš glei vinės susidaro pasaitėlis, jungiantis liežuvį su burnos dugnu. Normaliai pasaitėlis prasideda maždaug ties liežuvio viduriu ir yra pakankamai ilgas ir elastingas, kad leistų liežuviui ne tik lais vai judėti visoje burnos ertmėje, bet ir išlįsti ge rokai į priekį už dantenų.
Trumpas pasaitėlis
24
Kartais pasaitėlis būna prikabintas per daug arti liežuvio galo, yra labai trumpas arba storas ir nepaslankus. Su tokiu, vaizdžiai tariant, pri-
segtu, liežuviu gimsta maždaug 3–4 procentai visų vaikų ir berniukams jis pasitaiko 1,5 – 2,6 kartų dažniau negu mergaitėms. Per trumpas pasaitėlis lai ko lie žu vio galą pritrauktą prie burnos dugno. Glaudžiamas prie krūties, naujagimis ir prisegtą liežuvį siekia iškišti tolyn, tačiau jam nepavyksta. Pažabotas per trumpo pasaitėlio, liežuvis gali tik išsiriesti lanku aukštyn, pakildamas burnoje link gomurio. Prisegtą liežuvį galima atpažinti ir pagal būdingą širdies formą, kurią jis įgauna vaikui bandant liežuvio galą pakelti aukštyn. 1 pav. Liežuvis – darbininkas