Mama ir vaikas 2018 m. pavasaris

Dukrelėms pasisekė – mama užkandžiams duoda saldžių skanėstų Pavasarinis peršalimas – kas padeda greičiau pasveikti?

Vitaminai – smagiam ir darbingam vaiko pavasariui Interviu su vaikų gydytoja odontologe Vitalija Tuče Vaikų dantų gydymas – mitai ir šiuolaikinės galimybės Kodėl žuvų taukų vaikams reikia ištisus metus?

Gydytojas K. Vitkauskas Ar dera su žindymu tabakas ir vynas?

Kaip apsaugoti kūdikio odelę?

2018 M. PAVASARIS ISSN 2538-7510

MĖS A N I RŪP KO VAI KATA SVEI

Mamų istorijos

Dukrelėms pasisekė – mama užkandžiams duoda saldžių skanėstų

Pavasarinis peršalimas – kas padeda greičiau pasveikti?

Nuo meningokokinės infekcijos vaikus apsaugos nemokami skiepai Kaip nesuklysti matuojant temperatūrą mažyliui?

Leidėjas MB „Mama ir vaikas“ info@mamairvaikas.lt

Vaikų dantų gydymas – mitai ir šiuolaikinės galimybės

Leidinį parengė Dalia Petrutytė, Ieva Grabauskienė, Undinė Gilė

Kad pavasario lietus ar vėjas nepriverstų vaiko sėdėti namuose Kaip apsaugoti kūdikio odelę?

Kaip išmokyti mažylį švaros?

Gyvybės mikroelementai nėščiajai – geležis, folio rūgštis ir vitaminas B12

Vitaminai – smagiam ir darbingam vaiko pavasariui Kodėl žuvų taukų vaikams reikia ištisus metus?

Eteriniai aliejai kūdikiui – odelei ir sveikatai Ar dera su žindymu tabakas ir vynas?

Kaip atgaivinti odą po žiemos?

Sveikos mitybos meniu vaikui

Makšties sausumo pasekmės – ligos ir mažesnės galimybės pastoti

4

PaVASARIO PROBLEMOS

2018 m. Nr. 1 (34) Nemokamas sveikatos žurnalas

Maketavo Laima Petkevičienė Reklamos skyriaus vadovė Ieva Tumėnaitė, tel. 8 659 59596 El. paštas ieva@mamairvaikas.lt Projektas Mama ir vaikas vadovė Neringa Grabauskienė, tel. 8 659 58686 El. paštas neringa@mamairvaikas.lt Nuotraukos iš www.pexels.com, www.freepik.com, www.pixabay.com, www.all-free-download.com, www.freeimages.com, www.publicdomainpictures.net ISSN 2538-7510

Dėl vaistų vartojimo geriausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Už reklamos turinį ir kalbą neatsakome.

6 9 10

TURINYS

Viršelio nuotraukoje Akvilė Paužaitė–Kimsienė su dukrelėmis Fotografavo Vera Gorbačeva, „VG Kids and Family Photography“

PAS ODONToLOGĄ

12

Mažiausiųjų PRIEŽIŪRA

15 16 34

Nėštumas

18

vaistinėlė

20 22

Būkime sveikučiai

24 26 29 30

Tete-a-tete

32

Sveikas pavasaris su mamairvaikas.lt Geriausi mamos, tėčio ir visos šeimos draugai – sveikatos žurnalas „Mama ir vaikas“ ir portalas mamairvaikas.lt Visada,

❀ kai reikia, ❀ kai nežinai, ❀ kai abejoji – šalia.

33

MAMŲ ISTORIJOS

Dukrelėms pasisekė – mama užkandžiams duoda saldžių skanėstų Tris mažamečių mamas sujungė tas pats hobis – jos, bendradarbiaudamos su mokslininkais, pradėjo gaminti saldumynus, kuriais galėtų užkandžiauti vaikai. Svarbiausia, kad skanėstai būtų ne tik gardūs mažiesiems smaližiams, bet ir sveiki. Šiai idėjai moterys atiduoda didžiąją dalį savo laisvalaikio. Žaliavų gamybai toli neieškojo – sutarė, kad geriausiai tiks lietuviški vaisiai, uogos ir daržovės. Mamų laisvalaikio verslas susikūrė iš noro pasiūlyti vaikams naudingų natūralių skanėstų–užkandžių, kuriuose būtų maksimaliai išsaugotos biologiškai vertingos medžiagos – skaidulos ir vitaminai.

Viena iš trijulės moterų Akvilė Paužaitė–Kimsienė, 9 metų Arielės ir šešerių Medeinės mama, sako, kad per dvejus metus natūralias džiovintų vaisių, uogų ir daržovių tyrės juosteles LABU kaip užkandį pamėgo ne tik vaikai, bet ir suaugusieji.

4

Ar jūsų šeima valgo tik sveikus patiekalus?

Kada susidomėjote tokiu maistu ir ko galbūt teko atsisakyti?

Kokybiškas, sveikas, įvairus bei namuose pagamintas maistas mane lydi nuo pat vaikystės.

Tėvams, o dabar ir mūsų šeimai, labai svarbi maisto kokybė, įvairovė, taip pat ir jo kilmė. Daugelį produktų perkame iš pažįstamų ūkininkų, aliejų siunčiamės iš Italijos, senelis augina bites, todėl visada turime šviežio medaus, stengiamės valgyti sezonines daržoves. Taip valgome namuose, o svečiuose arba vakarieniaudami mieste taisyklių griežtai nesilaikome. Be to, mėgstame išbandyti ką nors naujo, atrasti kitų šalių virtuvę.

Dukrytes nuo mažens pratiname prie kokybiško ir įvairaus maisto, todėl didelių mitybos pokyčių nebuvo. Jos valgo viską, ką ir mes. Tiesa, pamažu atsisakėme cukraus, baltų miltų ir juos pakeitėme sveikesniais rupiais, speltų, avižų miltais. Dukrelės šiuos naujus įpročius iš karto priėmė.

Gal ir nuo sezoninių peršalimo ligų saugotės natūraliomis priemonėmis?

Manau, kad prieš ligas atsilaikyti padeda aktyvus gyvenimo būdas, judėjimas, kokybiškas mais-

MAMŲ ISTORIJOS

tas, režimas ir geros emocijos. Kadangi gyvename netoli miško, dažnai einame pasivaikščioti, mėgstame važinėtis dviračiais, riedučiais, paspirtukais. Šaltuoju metų laikotarpiu pasimėgaujame pirties malonumais, kai randame laiko, vaikus nuvedame į druskų kambarį. O susirgus, be abejo, mieliau renkuosi natūralias priemones.

Kaip ryžotės tokiam atsakingam darbui – verslo kūrimui, kas padėjo? Kaip sekėsi?

Mes, visos partnerės, mėgome sveikus, kokybiškus produktus, domėjomės jais ir ieškojome parduotuvėse. Mintis kurti natūralius skanėstus kilo auginant vaikus. Būtent tada dar atidžiau pradėjome domėtis maisto sudėtimi, nauda sveikatai, taip pat traukė maisto inovacijos, todėl, pirmiausiai galvojant apie savo vaikus, norėjosi sukurti ką nors išskirtinio ir naudingo. Susipažinome su maisto pramonėje dirbančiais mokslininkais, sužinojome apie jų kuriamus produktus bei galimybes.

Mūsų požiūriai, tikslai bei idėjos sutapo ir kartu sukūrėme tai, ką pavadinome LABU skanėstais.

Pasiryžti šiai veiklai padėjo tai, kad esu ne viena. Mes, trys partnerės – mamos, pasiskirstėme veiklos sritis, už kurias atsakome. Tačiau visus pagrindinius sprendimus priimame kartu, viena kitą papildome ir palaikome. Kiekviena turime skirtingas kompetencijas ir didelę motyvaciją išmokti naujų dalykų, mokomės viena iš kitos ir iš kartu priimtų sprendimų bei patirties.

Kaip suderinate pagrindinį darbą, šeimos rūpesčius ir dar papildomą veiklą – verslą?

Kuo daugiau darai, tuo daugiau padarai ir spėji, nes išmoksti planuoti savo laiką, ir tada jo užtenka viskam. Daug padeda vyrai, tėvai.

Ar dukros mėgsta jūsų skanumynus, šeima nevalgo nesveikų saldumynų?

LABU skanėstus dukros labai mėgsta. Tai yra pagrindinis užkandis, kurį dedu vyresnei dukrytei į mokyklą, į šokių repeticijas. Manau, kad svarbiausia saikas, todėl tikrai nedraudžiu dukrelėms kažko valgyti gimtadieniuose ar svečiuose. Tiesiog, namuose įpratusios prie naudingo maisto, jos pačios nemėgsta gazuotų gėrimų, riebių kremų desertų ir pan. Vyresnioji dukrytė jau pati eksperimentuoja virtuvėje, puikiai kepa keksiukus ir pyragus.

Kokie mėgstamiausi jūsų šeimos patiekalai?

Mėgstame išgrynintus, lengvai pagaminamus patiekalus be jokių padažų, dažniausiai kepame ant grotelių ar verdame garuose. Stengiamės vengti kepto maisto, riebalų. Iš kelionių visada parsivežame prieskonių, kurie įprastiems patiekalams suteikia naują skonį, taip pat mėgstame atrasti įvairius naujus produktus. Gaminant maistą, manau, labai svarbu kūryba ir išradingumas, taip pat

ir maisto pateikimas, netgi išdėstymas lėkštėje, ypač vaikams.

Ant mūsų stalo dominuoja švieži vaisiai ir daržovės. Vaikai mėgsta mėsos, varškės patiekalus, tėčio gaminamą picą. Savaitgalio pusryčių neįsivaizduojame be blynų. Stengiamės kurti šeimos tradicijas, todėl mūsų namuose vakarienė kartu – būtinybė. Į maisto gaminimo procesą įtraukiame ir vaikus. Svarbiausia, kad patiekalai būtų ruošiami su meile.

Gal dukrelės ir kitų Jūsų partnerių mamyčių vaikai – pirmieji naujų bendros kūrybos skanėstų ragautojai ir vertintojai?

Ar vaikų norai turi įtakos?

Tikrai taip, visus naujus produktus pirmiausiai išbando mūsų vaikai ir šeimos nariai. Jų atsiliepimai labai svarbūs ir į juos stengiamės atsižvelgti.

Dukrytės visada mielai padeda LABU veikloje tiek ruošiantis parodoms, tiek įvairiuose renginiuose.

Ar dukrelėms nepritrūksta užsiėmusios mamos dėmesio?

Dukrytės labai džiaugiasi ir palaiko mamą. Jos taip pat yra labai užsiėmusios, turi įvairių pomėgių ir veiklų, todėl supranta ir tėvų užimtumą. Tačiau stengiamės kuo daugiau laiko praleisti kartu ir įdomiai.

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

5

PAVASARIO PROBLEMOS

Pavasarinis peršalimas – kas padeda greičiau pasveikti?

Vaikai mėgsta žaisti lauke bet kokiu oru. Jiems smalsu išmatuoti didelės balos gylį, smagu pasikapstyti kad ir šlapiame smėlyje, pabėgioti pavasario lietuje. Deja, šios pramogos ne visada baigiasi linksmai. Grįžusį namo murziną, bet laimingą vaiką vakare nuliūdina pakilusi temperatūra, užgulta nosis ir perštinti gerklė. Pavasarį, dar nespėjus kaip reikiant sušilti orui, dauguma vaikų persišaldo. Peršalimo ligomis jie gali sirgti keletą kartų per sezoną, nes jas sukelia skirtingi virusai.

Susirgęs vaikas geriau jaučiasi vėsoku ir drėgnu oru

6

Mėgstama virusų vieta – kvėpavimo takai, į kuriuos jie patenka per orą. Čiaudint ar kosėjant sergančiam mažyliui, virusai pasklinda su seilių lašeliais, kuriuos įkvepia kitas vaikas, ant sveikojo gleivinių jie gali patekti per iš nosies tekančias išskyras.

Liga prasideda staiga: šokteli temperatūra, ima krėsti šaltis, prisijungia sloga ir kosulys.

Sergančiam vaikui gali skaudėti pilvuką, kartais mažyliai vemia. Taip nutinka dėl toksinio viruso poveikio. Ligoniuko savijautą pagerina ne tik vaistai ir liaudiškos priemonės, bet ir tinkamos sąlygos namuose. Pirmiausia tėvams derėtų

pasirūpinti sveikatai palankiu mikroklimatu. Optimali temperatūra vaiko kambaryje yra 18–22 laipsniai, nes kai oras nėra per karštas, organizmas gali lengvai atiduoti šilumą ir neperkaista.

Sergančiam vaikui padeda drėgnesnis oras kambaryje (geriausia, kai oro drėgnis yra 50–65 proc.). Tokiame ore neišsausės gleivinės ir vaiko organizmas galės kovoti su mikrobais ar virusais. Dažnai valykite ir vėdinkite kambarius – ligoniukui svarbus švarus ir grynas oras.

Sergančio vaiko nedera per šiltai aprengti, o jeigu jam per karšta, nedvejodami nurenkite dalį drabužėlių ir nesistenkite jo apkamšyti šilčiausia antklode. Vaikų ir suaugusiųjų kūno termoreguliacija skirtinga – per šiltai aprengto arba apkloto mažylio temperatūra pakils dar daugiau.

Kada temperatūrą reikia mažinti?

Jeigu temperatūra nėra aukštesnė kaip 38,5 laipsniai, mažinti jos nedera. Infekcine liga sergančio vaiko karščiavimas dažniausiai nėra žalingas, atvirkščiai, tai padeda organizmo imuninei sistemai nugalėti ligą. Pakilusi temperatūra reiškia, kad organizmas kovoja su įsibrovusiomis svetimomis medžiagomis – virusais ar mikrobais, ir nukreipta išvaryti nepageidaujamus įsibrovėlius.

Vaiko temperatūra nukris, kai išnyks infekcija. Pakilus temperatūrai, organizmas gamina baltymą interferoną, kuris slopina virusų dauginimąsi ir aktyvina imunines ląsteles. Interferono kiekis pri-

PAVASARIO PROBLEMOS

klauso nuo temperatūros: kuo ji aukštesnė tuo daugiau gaminasi šios virusus neutralizuojančios medžiagos. Todėl leiskime vaiko organizmui kovoti pačiam ir nesigriebkime vaistų vos pamatę termometre didesnius skaičius.

Išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, jeigu mažas vaikas dėl pakilusios temperatūros anksčiau patyrė traukulių arba mažylis serga lėtine liga, kai jis visiškai negeria arba karščiavimas labai pablogina savijautą, temperatūrą mažinančių vaistų galite sugirdyti, kai termometras rodo 38 laipsnius ar net mažiau.

Mažiems vaikams nuo temperatūros tinka, pavyzdžiui, ibuprofeno, preparatai. Jie pradeda veikti greičiau ir efektas trunka ilgiau negu paracetamolio, todėl šių vaistukų vaikui jo amžių atitinkančiomis dozėmis užtenka duoti kas 6–8 valandas. Visada perskaitykite vaisto informacinį lapelį ir neviršykite nustatytos paros dozės.

Vaistukai greičiau pradės veikti, jeigu duosite jų atsigėrusiam vandens ar arbatėlės, bet dar nepavalgiusiam mažyliui.

Atidžiai stebėkite karščiuojantį vaiką – ne tik dieną, bet ir naktį. Jeigu temperatūra pakilo iki 39 laipsnių, ypač sergančiam kūdikiui, mažylis išblyškęs, mieguistas, atsisako vandens ar kito gėrimo, kvieskite greitąją pagalbą. Būtinai kreipkitės į gydytoją, jeigu kūdikis mažai šlapinasi, šlapimas intensyvios spalvos ir stipraus kvapo, mažylio odelė atrodo sausa, momenėlis įdubęs, nes tai yra požymiai, kad vaikui trūksta skysčių.

Namų vaistinėlėje visada turėkite vaikiškų vaistų Maži vaikai serga dažnai, todėl namuose turėkite atskirą vaistinėlę, į kurią sudėkite reikalingiausius vaikiškus vaistus, nes suaugusiųjų preparatai mažiems vaikams netinka. Joje turėtų būti skausmą ir temperatūrą mažinančių vaistų, tirpalo nosytei plauti ir slogai gydyti, mikstūros nuo kosulio. Gerklytę nuramins tie patys vaistai, kuriuos pasiruošėte nuo temperatūros, nes jie malšina ir skausmą. Dezinfekuoti gerklę ir sumažinti patinimą bei uždegimą vyresniam vaikui padės skalavimo skystis arba čiulpiamosios pastilės.

8

Svarbu daug gerti ir ilsėtis Peršalimo liga gali trukti savaitę, bet kartais užsitęsia iki dviejų. Pasveikti ligoniukui padeda geras poilsis ir miegas. Peršalusį vaiką reikia gydyti namuose, kol jis visiškai pasveiks, nes per anksti išleistam į darželį ar mokyklą mažyliui gali prisidėti komplikacijos, pavyzdžiui, bronchitas, ausų uždegimas, sinusitas, plaučių uždegimas.

Sergančiam vaikui reikia daug skysčių, nes prakaituojant organizmas vėsinamas, o dėl to netenka daug vandens. Be to, skysčiai valo organizmą, apsaugo jį nuo apsinuodijimo ir dehidratacijos. Puikus gėrimas – paprastas vanduo iš čiaupo arba negazuotas iš parduotuvės. Galite duoti vaistažolių arbatėlės, kompoto. Krūtimi maitinamiems kūdikiams geriausias pasirinkimas yra motinos pienas.

Maitinkite ligoniuką lengvai virškinamu maistu – vištienos sultiniu, košėmis, daržovėmis. Jeigu sergantis vaikas atsisako valgyti, neverskite.

Jo organizmas visas jėgas sutelkia ligai nugalėti, o intensyvus virškinimas per daug apkrautų. Savijautai pagerėjus apetitas vėl bus normalus ir mažylis pats paprašys valgio.

Kaip neparsinešti viruso iš lauko?

Peršalimo, kaip ir kitų ligų, lengviau išvengti, negu gydyti. Rečiau serga ir greičiau pasveiksta grūdinami vaikai – tai daryti reikėtų nuo pat mažens. Todėl neverskite vaiko atsisakyti žaidimų lauke, nors ir oras ne pats geriausias. Vaikui būtinas grynas oras, nes jis stiprina imunitetą.

Nerenkite mažylio per šiltai, nes taip silpninsite imunitetą ir vaikas dažniau sirgs. Vaikui naudingos grūdinimo procedūros: apipylimai po maudynių vėsesniu vandeniu, kontrastinis dušas, oro vonios namuose.

Grįžę iš lauko persirenkite namų drabužiais ir nusiprauskite su muilu rankas. Rankų plovimas – paprastas būdas išvengti peršalimo ligų, pasistenkite, kad tai būtų vaiko įprotis.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Meningokokine infekcija dažniausiai suserga vaikai iki penkerių metų, bet liga pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje per metus registruojama apie 70–80 susirgimų šia liga.

Meningokokinę infekciją sukelia bakterijos, užsikrečiama per orą, bendraujant su sergančiuoju ar bakterijų nešiotoju.

Liga pastebima ne iš karto: pirmieji simptomai užsikrėtus pasirodo po 3–4 dienų. Ši infekcija dažnesnė šaltuoju metų laikotarpiu: rudenį, žiemą ir pavasarį, kai daug žmonių serga ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis.

PAVASARIO PROBLEMOS

Nuo meningokokinės infekcijos vaikus apsaugos nemokami skiepai Kūdikiai bus skiepijami nemokamai Meningokokinė infekcija nėra reta liga Lietuvoje, o vakcina labai brangi, todėl ne visi tėveliai gali paskiepyti savo mažylius, kurie yra imliausi šiai gyvybę galinčiai kainuoti ligai.

Nuo šių metų liepos mėnesio skiepai nuo B tipo meningokokinės infekcijos bus įtraukti į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Nemokamai bus skiepijami vaikai nuo dviejų mėnesių amžiaus.

Mažyliai bus skiepijami tris kartus. Pirmąją vakcinos dozę gaus 2 mėn. kūdikiai, antrąją – 4 mėn., o trečiąją – 12–15 mėn. vaikai. Šių metų rudenį vaikai nuo 2 mėnesių bus pradėti skiepyti ir nuo rotavirusinės infekcijos.

Kaip atpažinti meningokokinę infekciją?

Pagrindiniai simptomai: karščiavimas, vėmimas, mieguistumas, vangumas, sąmonės aptemimas, kaklo raumenų įtampa, sąnarių ir raumenų skausmai. Susirgę vaikai nuolat verkia, atsisako valgyti, gerti, juos išberia.

Užsikrėsti šeimos nariai gali net valgydami iš tų pačių indų, pasinaudoję susirgusiojo dantų šepetuku ir pan. Ligonio artimiesiems ir kitiems su juo kontaktavusiems žmonėms rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris profilaktiškai paskiria vienkartinę antibakterinių vaistų dozę. Bendravusieji su ligoniu turi stebėti savo sveikatą dešimt dienų. Pakilus temperatūrai, atsiradus galvos skausmui, odos bėrimui, būtina nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.

Geriausiai apsaugo skiepai Skiepyti nuo meningokokinės B tipo infekcijos Lietuvoje pradėta 2014 m. Deja, už šiuos skiepus turi sumokėti pacientai.

Taip pat nederėtų pamiršti ir kitų profilaktinių priemonių: w reguliariai plauti rankas; w kosėjant ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, o panaudotas tuojau pat išmesti į šiukšliadėžę; w reguliariai vėdinti ir valyti patalpas; w kuo mažiau kontaktuoti su sergančiuoju.

9

PAVASARIO PROBLEMOS

Kaip nesuklysti matuojant temperatūrą mažyliui?

Pakilusi temperatūra – dažniausias vaiko ligos požymis, kurį pati mama gali nesunkiai pastebėti. Patyrusi mama, palietusi lūpomis vaiko kaktą, pajunta, jeigu jis karščiuoja, o tada jau paima termometrą. Svarbu ne tik tinkamai pamatuoti, bet ir žinoti, kaip įvertinti termometro duomenis, suprasti, kada reikia skubiai vežti mažylį pas gydytoją.

Kokia temperatūra normali jūsų vaikui?

Pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimio temperatūra gali būti šiek tiek aukštesnė (matuojant pažastyje 37–37,4 laipsniai). Vėliau ji svyruoja nuo 36 iki 37 laipsnių ir dažniausiai pasidaro 36,6.

Kokia temperatūra jūsų vaikui normali, sužinosite pamatavę tuomet, kai jis sveikas ir ramus. Padarykite tai ryte, dieną ir vakare, o rezultatus užsirašykite.

Vėliau, jeigu mažylis susirgs, galėsite įvertinti, kiek pakilo jo temperatūra.

Pakilusi temperatūra ne visada reiškia ligą Kiek aukštesnė negu 36,6 laipsnių temperatūra gali būti individuali jūsų vaiko ypatybė. Vakare ji paprastai šiek tiek aukštesnė negu ryte, be to, gali staiga pakilti dėl didelio fizinio aktyvumo, pavyzdžiui, po intensyvių žaidimų ar mankštos. Didesnius skaičius termometras parodys iš karto po valgio ar po maudynių, jeigu vaikas sukaito tvankiame kambaryje, po emocijų protrūkio. Kai matuojant temperatūrą vaikas blaškosi, verkia ar rėkia, tikslių rezultatų nepamatysite. Temperatūrą geriausia matuoti praėjus 1,5–2 valandoms po valgio, kai kambaryje 18–20 laipsnių šilumos.

Pamatę didesnius skaičius neišsigąskite – temperatūra gali pakilti ne tik dėl virusinės ar bakterinės infekcijos, bet ir po skiepų ar dygstant dantukams.

Nustatyti, kiek pakilo temperatūra, paprasta, tik reikia laikytis tam tikrų taisyklių. w Kaskart matuokite temperatūrą tuo pačiu laiku. w Nedarykite to, kai vaikas ar kūdikis verkia, pernelyg įsijautrinęs, išsigandęs – leiskite jam nurimti. w Jeigu matuojate pažastyje arba kirkšnyje, iš pradžių nusausinkite šios vietos odelę. w Jeigu vaikas serga stomatitu, nematuokite temperatūros burnytėje, jeigu mažyliui otitas (ausies uždegimas) – termometras ausytėje neparodys realios temperatūros.

10

w Nematuokite temperatūros po antklode gulinčiam vaikui, nes šiltai apmuturiavus, kūno temperatūra labai pakyla. w Sergančio vaiko temperatūrą palyginkite su normalia, kurią anksčiau matavote tuo pačiu paros laiku.

Kiek kartų per dieną tikrinti sergančio vaiko temperatūrą?

Tai daryti užtenka tris kartus per dieną: ryte, per pietus ir vakare. Matavimų rezultatus užsirašykite – pagal juos gydytojui bus lengviau stebėti ligos eigą.

Dažniau matuoti temperatūrą reikia šiais atvejais: w mažylis stipriai karščiuoja (nuo 39 laipsnių), w norite įvertinti vaistų nuo karščiavimo efektyvumą, w vaikas yra patyręs febrilinius traukulius (kai kuriems mažyliams juos sukelia pakilusi temperatūra).

Skirtingi termometrai – kitokie rezultatai Vaistinėse gausu įvairių termometrų: elektroniniai, infraraudonųjų spindulių, termometrai – čiulptukai, kuriais temperatūrą galima matuoti skirtingose kūno vietose, o nuo jų priklauso ir rezultatų vertinimas. Vaiko temperatūra, matuojant įvairiose vietose, gali labai skirtis. Pavyzdžiui, jeigu temperatūrą matuosite tiesiojoje žarnoje, ji bus 0,5 laipsnio didesnė negu burnos ertmėje ir visu laipsniu didesnė, negu pamatuota pažastyje ar kirkšnyje. Normali temperatūra pažastyje arba kirkšnyje gali būti 36,6, burnos ertmėje – 37,1, o tiesiojoje žarnoje – 37,6 laipsniai.

Aktyvų kūdikį mamai sunku nulaikyti ir įkalbėti ramiai pasėdėti su termometru. Storojoje žarnoje matuoti temperatūrą patogu tik patiems mažiausiems kūdikiams. 5–6 mėnesių mažylis vikriai išsisuks nuo šios procedūros, turėsite jį paimti ant rankų ir mėginti pamatuoti temperatūrą pažastyje. Bet ir tokiam būdui vaikas gali pasipriešinti, tuomet teks tai daryti miegančiam mažyliui. Atsargiai įstatykite termometrą į pažastį, priglauskite rankytę prie kūno ir prilaikydama ją pasėdėkite šalia, kol pamatuosite temperatūrą.

Naujausių technologijų sukurtas komfortas – bekontaktis termometras Lengviausia ir paprasčiausia pamatuoti vaikui temperatūrą bekontakčiu infraraudonųjų spindulių termometru. Tai šiuolaikiškas prietaisas, kuris greitai veikia per atstumą ir patogus naudoti mažyliams. Rezultatą pamatote per vieną sekundę, o vaikas nė nepajunta, nes jo nepaliečiate – tik nukreipiate prietaisą į kaktą. Šis termometras mažus vaikus auginančioms šeimoms pravers dar ir dėl papildomų funkcijų. Juo mama galės pamatuoti buteliuke esančio pieno ar kito maisto temperatūrą, taip pat – kambario.

Bekontaktį termometrą gali saugiai naudoti visi šeimos nariai – jo nereikia nei dezinfekuoti, nei kitaip paruošti, pavyzdžiui, sušildyti delnuose, kad mažylio nesuerzintų šaltas daiktas.

Parengė Undinė Gilė

PAS ODONTOLOGĄ

Vaikų dantų gydymas – mitai ir šiuolaikinės galimybės Odontologijos inovacijos suteikia ne tik tobulėjančio mažųjų pacientų gydymo galimybių, bet ir daugiau komforto. Vaikų dantys gydomi be skausmo ir streso. Pirmiausia vaikui padedama nugalėti baimę, įprasti prie odontologo bei kabineto aplinkos ir tik paskui pradedamas reikalingas gydymas. Apie vaikų odontologijos priemones, palengvinančias gydymo procedūras mažiesiems pacientams ir jų tėveliams, papasakojo odontologijos klinikos „Dantų harmonija“ vaikų gydytoja odontologė Vitalija Tučė.

nai atsižvelgia į vaiko amžių, nes mažesnis vaikas bijo atsiskirti nuo mamos, stresą jam gali kelti jau vien tai, kad turi vienas atsisėsti į kėdę arba pirmas įžengti į gydytojo kabinetą. Vyresni vaikai bijo konkrečių dalykų – pirštinių, chalato ar kokio nors instrumento, jo garso.

Dar viena odontologui padedanti gudrybė – vaikams pritaikytos plombavimo medžiagos. Jos ne tik atsparesnės drėgmei, greitai įdedamos, bet dar ir spalvotos. Skirtingų spalvų plombos įtraukia vaikus į žaidimą ir nukreipia dėmesį nuo nemalonių procedūrų. Kai kurie vaikai, pavydėję įvairiaspalvių plombų draugams, džiaugiasi, kad ir patys galės pasigirti ir jomis, ir savo drąsa. Kai gydant dantukus vaiko kantrybė išsenka, jis nebegali kentėti, jėgas sutelkti paskatina ir tai, kad labai nori, pavyzdžiui, rožinės plombos.

Kas odontologo kabinete nukreipia vaiko dėmesį nuo medicinos instrumentų ir balto gydytojo chalato?

Kokius mitus dažniausiai išgirstate iš tėvelių apie vaikų dantis ir gydymą?

Pirmiausia tuo pasirūpina pats vaikų odontologas. Vaikų dantų gydymas – tai ne tik atidžiai ir greitai atliekamos dantų gydymo procedūros, bet ir psichologinių žinių reikalaujantis bendravimas su mažaisiais pacientais. Vaikų odontologas būti-

12

Tėvai, atėję su vaiku pas odontologą, paprastai tikisi rezultato – plombos, bet kartais didžiulis laimėjimas yra vien tai, kad, žinodamas apie vizitą, vaikas gerai išsimiega, kad gydytojo kabinete nebijo ir ramiai atsisėda į kėdę. Kai kurie tėvai jaudinasi, kad jie vieni susiduria su rūpesčiais gydant vaikų dantis, ypač jei jų vaikai prieš vizitą pas odontologą iš pradžių taip nervinasi, kad nevalgo, viduriuoja, šlapinasi į lovytę. Tačiau tai mitas. Nemažai vaikų turi nuogąstavimų ir baimių, kurias išsklaidyti padeda tėvų ramumas, kantrybė, aiškūs ir išradingi atsakymai į vaikams rūpimus klausimus.

Pirmą kartą vaikai atvedami ne gydytis, o susidraugauti su odontologu. Vieniems vaikams užtenka ateiti du kartus, pavyzdžiui, pirmą kartą apsilankę sutinka parodyti dantukus, antrą kartą leidžia juos nuvalyti. Kitiems vaikams reikia 4–5 kartų, kol galiausiai ima pasitikėti gydytoju.

Populiarus mitas, kad pieninių dantų nereikia gydyti ir valyti. Iš tiesų, negydomą ir nevalomą dantuką ėduonis pažeidžia vis labiau, sugedęs dantis anksčiau ar vėliau supūliuos, ims skaudėti, gali tekti šalinti dantį. Per anksti netekus pieninių dantų, formuojasi netaisyklingas sąkandis. Labai sugedęs pieninis dantis gali pakenkti nuolatiniam dančiui, pavyzdžiui, jeigu ėduonis pažeidžia pieninio danties nervą. Tada pieninių dantų šaknų viršūnėse susidaro pūlinukų, uždegimas kenkia apačioje besiformuojančio nuolatinio danties užuomazgai.

Kartu galiu paneigti ir dar vieną mitą – kad pieniniai dantys neturi šaknų, kanalų ir nervų. Iš tiesų

Vietoj vaikus gąsdinančio švirkšto klinikoje „Dantų harmonija“ nejautrai atlikti naudojamas specialus aparatas. Kuo jis ypatingas?

Klinikoje naudojamas beskausmės nejautros aparatas „STA“ (angl. single tooth anesthesia) leidžia išvengti skausmingo ir nemalonaus dūrio švirkštu į dantenas, nejautra atliekama švelniai ir trunka ilgiau.

Vaikų odontologijoje šis aparatas nepakeičiamas dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, nereikia švirkšto, nesimato paslėptos adatėlės. Ji yra labai mažytė, plona ir trumpa. Vaikas mato tik paga-

liuką su virvele, kurį gali net pačiupinėti, ir jaučia ne dūrį, o tik silpną dantenų spaudimą. Iš pradžių dantenos dar patepamos specialia želė nuo skausmo. Su šiuo aparatu galima naudoti visus įprastai švirkščiamus medikamentus.

Didelis beskausmės nejautros aparato pranašumas – juo galima sukelti tik gydomo danties nejautrą, neaptirpsta aplinkiniai audiniai: skruostai, žandai, liežuvis, smakras, kaip nutinka įprastai sušvirkštus vaistų. Nors vaikams papasakojama, kad dėl nejautros jie jausis keistai, nes aptirps žandukas, jie dažnai vis tiek išsigąsta, verkia, daužosi veiduką ir neleidžia baigti gydymo. Atlikus nejautrą šiuo aparatu, per vieną vizitą galima išgydyti pavienius, skirtingose žandikaulio pusėse esančius dantis. Kai sugedę dantys yra ne šalia vienas kito, sušvirkštus vaistų sutinusi burna keltų didelį diskomfortą, todėl dažniausiai taip nedaroma.

Po injekcijos beskausmės nejautros aparatu vaikui greičiau galima valgyti, jis neapsikramtys

PAS ODONTOLOGĄ

pieniniai dantys savo anatomija labai panašūs į nuolatinius dantis, turi vainiką ir šaknis, kurios fiziologiškai nutirpsta tik tada, kai prasideda dantų kaita. Štai kodėl iškritęs pieninis dantis atrodo kaip be šaknies. Visą pieninio sąkandžio laiką pieniniai dantys turi būti sveiki, nes, kaip minėjau, jei ėduonis pasiekia dantų nervus, ne tik kyla uždegimas, gresia jo komplikacijos, bet vaikui ir labai skauda!

Dar vienas mitas, kad, sutaisius vaikui dantis, viskas jau padaryta. Vis dėlto tai tik pradžia. Kad užpildai gerai laikytųsi ir neatsirastų naujų ėduonies pažeidimų, dantis reikia tinkamai prižiūrėti: gerai valyti juos ir tarpdančius, pasirinkti tinkamas pastas, šepetėlius, profilaktiškai lankytis pas odontologą. Kai kurie tėvai nežino, kad ir vaikams, kaip ir suaugusiesiems, atliekama dantų higiena: nuvalomos apnašos, nupoliruojami dantys.

13

PAS ODONTOLOGĄ lūpų, skruostų ir neatsiras žaizdelių. Šis aparatas patogus ir į darbą skubantiems suaugusiesiems, nes nereikia laukti, kol nuslūgs patinimai. Atlikus tokią nejautrą galima drąsiai šalinti pieninius dantis. Nejautra šiuo aparatu pasiteisina ir atliekant sedaciją, nes nubudęs vaikas nepatiria streso dėl aptirpusio veiduko.

Kada vaikui gydant dantukus taikoma sedacija, kuo ji skiriasi nuo narkozės?

14

Atliekant sedaciją, vaikas tiesiog primigdomas.

Ją renkamės labai jautriems ir mažiems vaikams (nuo 2,5 metų), kuriems dantų gydymas sukeltų didelį stresą. Taip pat tada, kai gydyti dantis turime skubiai, negalime laukti savaitę ar kelias, kol vaikas susidraugaus su gydytoju odontologu. Kai kuriems vaikams reikia labai sudėtingo gydymo, kiti turi daug sugedusių dantų ir juos visus sutvarkyti užtruktų ilgai. Tokiais atvejais geriau atlikus sedaciją iš karto išgydyti visus dantis. Svarbu žinoti, kad paskui vaikas vis tiek turės priprasti lankytis pas odontologą, nes reikės apžiūrėti sutaisytus jo dantukus, taip pat būtina tikrintis profilaktiškai.

Sedacija dažniausiai atliekama trimis būdais.

Vienas iš jų – išgeriama tabletė arba mikstūra, bet tokia sedacija tinka ne visiems vaikams. Kai kuriuos vaistai veikia priešingai – vaikai pasidaro neramūs, šaukia, verkia. Be to, negalime numatyti, kiek laiko tabletė veiks, todėl tokios sedacijos netaikome.

Viena iš mūsų klinikoje naudojamų sedacijos rūšių – kaukinė sedacija, atliekama duodant pakvėpuoti vaistinių medžiagų. Vaikas priminga, bet miegas būna negilus, mažylis nemato, negirdi, tik ši būsena trunka neilgai ir užplombuoti dantukų taip greitai nespėtume, todėl tokią sedaciją dažniausiai renkamės šalindami dantį. Kai vaikas užsnūsta, minėtu aparatu sukeliame beskausmę dantuko nejautrą (skausmo pojūčio sedacija neslopina) ir šaliname vieną ar kelis pieninius dantis. Ši sedacija gelbsti, kai mažam vaikui reikia skubiai padėti, pavyzdžiui, pargriuvęs nusiskėlė dantį arba susitrenkė ir dantukai sulindo į dantenas, taip pat jei supūliuoja. Susižeidus ar ištinus žandui vaiką kamuoja didelis skausmas ir stresas, verkiančiam ir besiblaškančiam mažyliui sutvarkyti dantukus

nelengva – sedacija leidžia tai padaryti ramiai ir greitai.

Atlikus intraveninę sedaciją vaikas užmiega giliau, todėl per vieną vizitą galima sutaisyti visus sugedusius dantukus, nes vaistai lašinami į veną tiek laiko, kiek reikia gydymui. Kad mažylis nebijotų, iš pradžių duodama pakvėpuoti per kaukę, o jam užsnūdus vaistai pradedami lašinti į veną. Visada stengiamės baigti procedūras kuo greičiau, kad vaiko sedacija truktų kuo trumpiau. Miegančiam mažyliui padaroma viskas – dantys sutaisomi, jei reikia, ištraukiami, padengiami fluoru, silantais, atliekama dantų higiena. Vaikas atsibunda sveikais dantukais, jam neskauda, nes prieš pradedant gydyti atliekama beskausmė nejautra.

Sedaciją tėveliai dažnai painioja su bendrine nejautra, kai dėl gilaus sąmonės slopinimo vaistais žmogus pats nekvėpuoja, prijungiamas dirbtinio kvėpavimo aparatas, kaip atliekant operaciją. Atlikus sedaciją sąmonė tik prislopinama, žmogus praranda tam tikrus jutimus, miega, bet skausmą gali jausti. Atlikus bendrinę nejautrą dantys gydomi tam tikromis ligomis sergantiems vaikams, kuriems negalima atlikti sedacijos. Dažniausiai tai daroma ligoninėje.

Ar sedacija vaikui saugi?

Kai kurie tėvai nerimauja dėl to, kad mažai žino apie sedaciją, be to, šis žodis jiems skamba baisiai. Šią procedūrą atlieka kvalifikuotas specialistas – gydytojas anesteziologas, todėl jaudintis dėl vaiko saugumo tėveliams nereikia. Vaikų sedacijai naudojami švelniai veikiantys, sertifikuoti medikamentai, pagal amžių apskaičiuotos tikslios jų dozės.

Po sedacijos vaikai atsibunda gana greitai ir lengvai, ir gydytojui įsitikinus, kad viskas gerai, su tėveliais vyksta namo. Iš pradžių vaikas gali būti mieguistas, tą dieną nepatariama valgyti sunkaus maisto. Jei vaikui tik plombuojami dantukai, jokios specialios priežiūros po sedacijos dažniausiai nereikia. Ištraukus dantuką, nubudęs vaikas gali jaustis keistai, bet nuramintas apsipras. Tą pačią dieną po sedacijos keliauti į batutų parką ar kitaip itin aktyviai pramogauti, žinoma, nereikėtų, bet namie galima užsiimti įprastine ramesne veikla.

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

Kviečiame registruotis konsultacijai tel. +370 610 11 222

Klinika „Dantų harmonija“ Olimpiečių g. 1A-9, LT-09235 Vilnius www.dantuharmonija.lt

Kad pavasario lietus ar vėjas nepriverstų vaiko sėdėti namuose Dalį dienos praleisti lauke mažyliui naudinga ne tik šviečiant saulei. Grynas oras gerina kvėpavimą, apetitą ir miegą, o temperatūrų permainos grūdina. Nors ir lauke nešilta, drėgna ar purškia lietutis, nereiškia, kad mažylis turi sėdėti namuose. Kūdikis nevežiojamas lauke tik tada, kai pučia stiprus vėjas ir pliaupia gausus lietus. Aprenkite vaiką taip, kad jis nesušaltų ir neperšlaptų, ir drąsiai keliaukite į lauką. Pavežiokite mažylį miške, parke ar ramiomis gatvelėmis, kuriose mažai automobilių ir netriukšminga.

Mažylio apranga Ar kūdikiui nešalta, pagal rankyčių šilumą sunku suprasti, nes galūnių temperatūra žemesnė negu kitų kūno dalių. Apie tai galite spręsti pagal jo elgesį.

Jeigu kūdikis neramus, blaškosi, galbūt jam per šilta ar per šalta. Sušalusio vaiko veidukas pabąla, o sukaitusio – parausta. Jeigu aprengtas šilčiau ar vėsiau mažylis nurimo, vadinasi, radote priežastį. Palengva išmoksite pajusti, kada jam karšta ar per vėsu.

Vaiką aprenkite keliais drabužių sluoksniais, nes tarp jų susidarantys oro tarpai sulaiko šilumą. Aprangą rinkitės pagal orą, pirmiausia vaiką apvilkite plonais medvilniniais rūbeliais, o kitas sluoksnis gali būti šiltesnis, apmaukite šiltas kojinytes. Nesėdintį kūdikį galite paguldyti į nestoro audinio vokelį arba užkloti antklode. Paūgėjusį vaiką aprenkite demisezoniniu kombinezonu arba striuke ir kelnėmis iš neperpučiamo audinio, apaukite šiltais batais. Nepamirškite kepurytės ir šaliko.

Praktiškiausias kūdikiui vežimėlis – iš neperšlampančių medžiagų. Jeigu lauke lynoja, vežimėlį užklokite nuo lietaus saugančiu apdangalu, pakelkite stogelį. Pavasarį oras dažnai keičiasi, o staiga saulę užgožus lietui gali prireikti daugiau šilumos.

Todėl kūdikiui atsargai turėkite šiltesnę antklodėlę.

Midyti kūdikį vežimėlyje galima ir balkone, o tuo metu turėsite laiko namų ruošos ar kitiems darbams. Tik įsitikinkite, kad pabudęs mažylis neiškris iš vežimėlio.

Svarbios smulkmenos Ir gulinčio, ir sėdinčio mažylio drabužėliai turi būti patogūs, ganėtinai laisvi. Kūdikiui neverta pirkti drabužėlių su užsegimu nugaroje, nes jam bus nepatogu gulėti. Patogiausi kuo mažiau sagstomi rūbeliai, nes tada nereikia gaišti daug laiko. Mažą vaiką turite aprengti greitai, kad jis nesuspėtų sukaisti, nes tada jį sušaldys net ir silpnas vėjelis.

Prieš išeinant į lauką, pavalgydinkite vaiką. Tuomet organizmas ilgiau išlaikys šilumą, o sotus mažylis bus ramesnis.

Mažiausiųjų PRIEŽIŪRA

Kaip apsaugoti kūdikio odelę?

Gležnoje kūdikio odoje lyg veidrodyje atsispindi mažylio savijauta ir sveikata.

Bet dažnai atsirandantys paraudimai, bėrimai, pleiskanojimas ir kiti pokyčiai nebūtinai reiškia ligą, tai gali būti netinkamos priežiūros pasekmė. Kūdikio odelės priežiūra ypatinga dar ir todėl, kad jos plotas yra labai didelis palyginti su mažylio svoriu, o daugelis svarbių odos funkcijų dar nėra visiškai išsivysčiusios. Nieko stebėtino, kad dėl kūdikių odos problemų dažnai kreipiamasi į gydytojus. Tinkama kūdikio odelės priežiūra ir specialios kosmetikos priemonės padės išvengti daugelio odos pažeidimų.

Plonytė, sausa ir lengvai pažeidžiama

16

Ką tik gimusio vaikelio oda ištepta varškine mase – verniksu, kuris apsaugo, kad odelės nepažeistų vaisiaus vandenys. Verniksas drėkina, palaiko švarą, jis sušvelnina ką tik gimusio vaikelio prisitaikymą prie aplinkos, o po kelių dienų nusiplauna.

Kūdikio oda yra kelis kartus plonesnė negu suaugusiojo, išorinis raginis sluoksnis dar menkas – jį sudaro tik 2–3 eilės ląstelių, todėl silpnai teapsaugo. Tokia oda labai imli infekcijoms ir mažiau atspari įvairiems išorės veiksniams: šilumai, vėjui, vandeniui, saulei, didesnės įtakos jai turi prausikliai, kremai ir kita kosmetika.

Gležnutė odelė ne visuomet geba sureguliuoti šilumą. Padidėjus temperatūrai, kraujagyslės turėtų išsiplėsti ir atiduoti šilumos perteklių, bet jos gali imti spazmuoti, kaip tai įprastai vyksta esant šalčiui, kad būtų išsaugota šiluma. Todėl naujagimiai greitai sukaista.

Kūdikių odoje labai mažai apsauginį pigmentą melaniną gaminančių ląstelių, todėl ji praktiškai neturi apsaugos nuo ultravioletinių saulės spindulių. Iki dvejų metų mažylio odoje šis pigmentas nesikaupia.

Pagrindinė kūdikio odelės sudėtinė dalis – vanduo. Naujagimio odoje jis sudaro 80–90 procentų.

Bet toks vandens kiekis plonoje odelėje nuolat neišsilaiko, ypatingai greitai jo sumažėja pakilus aplinkos temperatūrai, be to, mažų vaikų odelėje nedaug riebalinių liaukų, todėl ji greitai išsausėja ir ima pleiskanoti.

Dėl plono epidermio sluoksnio mažylio kraujagyslės yra labai arti odos paviršiaus ir sugeria viską, kas ant jo patenka. Tai padidina pavojų išplisti infekcijai per kraujotaką, juo labiau kad ploną odelę galima greitai sudirginti ir pažeisti.

Odelei padeda tinkama higiena Viena iš pagrindinių tinkamos odelės priežiūros sąlygų – optimali aplinkos temperatūra. Todėl vaiko kambaryje reikėtų palaikyti 20–21 laipsnio temperatūrą ir nepamiršti vėdinimo. Kūdikiui taip pat nepageidautinas nei perkaitimas, nei peršalimas.

Keletą kartų per dieną palepinkite mažylį oro voniomis – natūraliai nudžius sudrėkusi odelė ir grūdinsis organizmas. Kai mažylis nurengtas, venkite skersvėjo ir tiesioginių saulės spindulių. Paprastai naujagimį galima maudyti tą pačią dieną, grįžus iš gimdymo namų, kad odelė neišsausėtų, užtenka maudynių kas antrą dieną. Jeigu kūdikis labiau prakaituoja, ypač vasarą, prausti jį vonioje galima ir kasdien. Puikiai tinka paprastas vandentiekio vanduo be jokių priedų ir virinimo.

Kasdien prausti su muilu ar geliu nereikia, kad nenusiplautų apsauginis riebalinis odelės sluoksnis. Prausiklius naudokite 2–3 kartus per savaitę. Maudykite kūdikį šiltame vonios kambaryje (22–25 laipsnių), vanduo turi būti 36–37 laipsnių temperatūros. Išmuilavimui turėkite švelnią kempinėlę, kurią panaudoje gerai išskalaukite. Švarų mažylį atsargiai, netrindami odelės, nusausinkite minkštu rankšluosčiu.

Po kiekvienų maudynių itin jautrias vietas: sauskelnių plotą, visas kūdikio odos raukšles ir pažastis; kruopščiai ištepkite vaikišku aliejumi, pieneliu ar kremu. Kai odelė šiek tiek drėgna, kosmetika gerai pasiskirsto ir įsigeria.

Galvytę užtenka išplauti kartą per savaitę su kūdikiams skirtu šampūnu, kuris negraužia akyčių.

Dažniau plauti galite tik labai prakaituojančio mažylio galvytę.

Pasišlapinusio kūdikio užpakaliukui nuprausti užtenka tekančio vandens, o pasituštinusį mažylį galima apiprausti su vaikišku prausikliu. Drėgnomis servetėlėmis valykite kūdikį tik tuomet, kai negalite jo nuprausti. Nelaikykite vaiko su šlapiomis sauskelnėmis. Jas reikia keisti 6–8 kartus per die-

ną ir būtinai po kiekvieno pasituštinimo, nes išmatose yra virškinimo fermentų, kurie dirgina jautrią odelę. Nupraustą ir sausą odelę patepkite vaikišku kremu ar tepalu, pavyzdžiui, su augaliniais aliejais.

Gležnos odelės apsauga lauke Nuosavi apsauginiai kūdikio odos mechanizmai dar nesusiformavę, todėl nuo vėjo, šalčio ir saulės spindulių reikia jį apsaugoti specialiais kremais, kuriais patepkite atviras kūno vietas prieš išeidami į lauką. Daugumą tokių kremų patariama naudoti nuo pat gimimo. Šaltuoju metų periodu odą nuo nušalimų, nugairinimo, pleiskanojimo saugantys kremai tepami prieš 20–30 minučių iki išeinant iš namų.

Kosmetika odelės drėgmei ir apsaugai Kūdikių oda geriau negu suaugusiųjų absorbuoja įvairias ant jos patenkančias medžiagas, taip pat ir esančias kosmetikoje. Todėl kremus ir tepalus vaikui rinkitės tik iš natūralių medžiagų, kurios nesudirgins odos.

Odelės problemų (sauskelnių bėrimas, pleiskanojimas ir kt.) patiria dauguma kūdikių, o jos kyla būtent dėl silpno odos barjero. Naujagimio odos pH yra neutralus (dar nesusiformavusi apsauginė rūgštinė plėvelė), o ant odelės susidarantis plonas riebalų sluoksnis lengvai nusiplauna. Todėl oda greitai išsausėja ir ją itin lengvai pažeidžia bakterijos ir įvairūs nepalankūs veiksniai. Tokią odelę, net jeigu ji neatrodo sausa, patariama nuolat drėkinti, o tam naudokite tik specialiai kūdikiams sukurtas kosmetikos priemones.

Palaikyti odelės drėgmę padeda iš natūralių medžiagų pagaminti losjonai, pieneliai, kremai, kurie švelniai prausia, maitina ir apsaugo kūdikio odelę. Vienos tokių medžiagų kosmetikos sudėtyje – natūralūs augaliniai aliejai. Kai kurių aliejų, pavyzdžiui, migdolų, sudėtis panaši į odos riebalų, todėl jie lengvai įsigeria ir prisotina odelę naudingų medžiagų, kurios pagerina apsaugines funkcijas.

Maudant kūdikį, specialaus aliejuko galima įlašinti į vandenį. Plona aliejuko plėvelė, susidariusi vandens paviršiuje, po maudynių liks ant mažylio odelės, ją pamaitins ir apsaugos nuo išsausėjimo.

Puikus drėkiklis – taukmedžio sviestas, kuriame yra vitamino A, E, riebiųjų rūgščių. Jis nuramina sudirgusią, išsausėjusią odą, mažina niežėjimą, slopina uždegimus. Kitas geras drėkiklis – plačiai liaudies medicinoje naudojamas augalas alijošius, jis ramina sudirgusią odą, padeda nuo iššutimų.

Mažylio maudymui ir odelės priežiūrai rinkitės švelnias, neutralaus pH kosmetikos priemones su minimaliu sudėtinių dalių skaičiumi, be galinčių sudirginti kvapiklių, alkoholio, dažiklių, patikrintas dermatologų ir pediatrų.

Parengė Undinė Gilė

NĖŠTUMAS

Gyvybės mikroelementai nėščiajai – geležis, folio rūgštis ir vitaminas B12 Dažna nėščioji išgirsta apie mažą hemoglobiną. Taip atsitinka, kai kraujyje stipriai sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų, kurių sudėtinė dalis yra baltymas hemoglobinas, aprūpinantis organizmą deguonimi. Tada deguonies pritrūksta ir besivystančiam būsimam vaikeliui, dėl to vaisių gali ištikti hipoksija (deguonies badas), tai sukelia persileidimo pavojų, kraujavimą gimdymo metu ir po jo, vaikas gali gimti mažesnio svorio ir lėčiau vystytis.

Hemoglobino nėščiajai pritrūksta greičiau

18

Geležies nėštumo metu daugiau negu įprastai reikia dėl spartesnės medžiagų apykaitos, taip pat ir placentai formuotis, apie 200 mg šio mikroelemento moteris netenka gimdydama. Nėščiajai per parą rekomenduojama suvartoti 25 mg geležies, o trečiąjį nėštumo trimestrą – 30 mg. Gauti tiek geležies iš maisto praktiškai neįmanoma, todėl nėščiosioms, nevartojančioms šio mikroelemento papildomai, dažnai nustatoma jo stoka.

Ypatingai geležies pritrūksta antrąjį ir trečiąjį trimestrą, kai jos reikia daugiau ir augančiam vaisiui, ir placentai. Geležies stokos rizika nėštumo metu didesnė, jeigu jos trūko dar iki šio periodo, taip pat – nešiojant kelis vaikelius, jeigu nėštumo pradžioje vargina dažnas vėmimas. Dar vienas rizikos faktorius – gausios mėnesinės iki nėštumo.

Geležies stokos požymiai: greitas nuovargis, silpnumas, dirglumas, gali traukti nevalgomi dalykai. Esant dideliam geležies trūkumui kamuoja galvos skausmai, dusulys, padažnėja širdies plakimas, išblykšta oda, sumažėja atsparumas infekcijoms.

Nėštumo metu hemoglobino gali sumažėti gana greitai, ypač – artėjant prie antrosios nėštumo pusės, nes nėščiosios organizme padaugėja kraujo, kuriuo aprūpinama vis sparčiau auganti gimda, o skystosios kraujo dalies, vadinamos kraujo plazma, padaugėja labiau negu raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų. Kraujas tarsi praskiedžiamas, todėl sumažėja hemoglobino koncentracija.

Hemoglobino norma yra 120–150 g/l, tačiau dėl nedidelio jo sumažėjimo nėščiajai jaudintis nereikia. Bet netekus daug hemoglobino susergama anemija (mažakraujyste), kuri pavojinga ir įsčiose augančio vaikelio sveikatai. Hemoglobino gamybai organizme reikia daugelio medžiagų.

Ypatingai svarbios yra geležis, vitaminas B9 (folio rūgštis) ir vitaminas B12.

Geležies organizmas negamina, todėl jos gauname iš maisto produktų ir maisto papildų. Šio mikroelemento gausu raudonoje mėsoje, paukštienoje, kiaušiniuose, žuvyje. Daug jo turi ir galvijų kepenys, bet jose kaupiasi sunkieji metalai, todėl nėščiosioms patariama atsisakyti šio produkto.

Ankštinės daržovės, špinatai, brokoliai, riešutai ir visagrūdžiai produktai yra turtingi ne tik geležies, bet ir maistinių skaidulų. Tačiau geležis iš jų pasisavinama prastai, skirtingai negu iš mėsos, ir tai priklauso nuo kartu valgomo kito maisto.

Geležis – nėštumo metu reikia dvigubai daugiau

Folio rūgštis – vaiko smegenims ir sveikiems nervams

Geležis būtina raudonųjų kraujo kūnelių eritrocitų susidarymui, taigi ir hemoglobinui. Šis mineralas svarbus būsimo vaikelio smegenų vystymuisi, ypač – pirmą nėštumo trimestrą, nes tuo laikotarpiu vaisius dar neturi skydliaukės, o geležies reikia skydliaukės hormonų gamybai. Trūkstant šio mikroelemento ir mažėjant eritrocitų skaičiui, nėščioji gali susirgti geležies stokos anemija, dėl kurios placenta bus prasčiau aprūpinama deguonimi ir jo neužteks vaisiui.

Geležies poreikis laukiantis vaikelio išauga dvigubai, nes turi susidaryti vaiko vystymuisi ir augimui reikalingas kiekis. Organizmas turi savybę kaupti geležį: nepanaudotas šio mikroelemento kiekis iš karto atidedamas į atsargas.

Geležies pasisavinimą organizme gerina folio rūgštis (vitaminas B9), kuri taip pat dalyvauja kraujodaros procesuose. Folio rūgštis stiprina geležies veiksmingumą, ji skatina eritrocitų susidarymą. Šis vitaminas reguliuoja ląstelių dalijimosi procesus, jo reikia ir paveldimumo informaciją saugančių nukleino rūgščių sintezei, todėl folio rūgštis labai svarbi augimui, vystymuisi ir ląstelių kaitai.

Vaisiaus smegenys pradeda formuotis jau antrąją nėštumo savaitę. Net ir trumpalaikis folio rūgšties trūkumas tuo periodu gali turėti skaudžių pasekmių. Neišnešiotas naujagimis, apsigimimai, fizinės ir psichinės raidos sutrikimai – tai kaina už nepakankamą dėmesį būtinoms maistinėms medžiagoms nėštumo metu.

nyse ir inkstuose. Todėl nuo jo stokos sukeltos anemijos pasekmių ypatingai nukenčia vegetarės ir veganės, atsisakančios mėsos, kiaušinių, pieno produktų, jūros gėrybių, jeigu jos papildomai nevartoja šio vitamino. Greičiausiai šio mikroelemento trūkumas atsiranda nėštumo metu, kai jo reikia papildomai – būsimam kūdikiui.

NĖŠTUMAS

Folio rūgštis svarbi baltymų apykaitai, kai kurių amino rūgščių susidarymui, stiprina imuninę sistemą. Šis mikroelementas reguliuoja riebalų apykaitą kepenyse, taip pat – kai kurių vitaminų pasisavinimą.

Vitaminas B9 būtinas nervų sistemai, teigiamoms emocijoms, jis reikalingas laimės hormonų serotonino ir noradrenalino gamybai. Šie hormonai suteikia optimizmo, džiaugsmo, geros nuotaikos, pasitikėjimo savimi. Taigi, svarbiausios folio rūgšties veiklos sritys – smegenys ir nervų sistema.

Daugiausia folio rūgšties turi tamsiai žalios spalvos daržovės, kepenys, jautiena, ėriena, kiauliena, vištiena, kiaušinio trynys, pienas, sūris, lašiša, tunas. Vienas iš geriausių folio rūgšties šaltinių yra mielės. Bet tai itin nepatvarus mikroelementas, jis greitai suyra termiškai apdorojant maistą, ilgai neišsilaiko kambario temperatūroje, šviesoje.

Parengė Undinė Gilė

Vitaminas B12 – būtinas folio rūgščiai ir geležiai Vitaminas B12 dalyvauja folio rūgšties apykaitoje, taigi nuo jo priklauso pastarosios veiksmingumas. Šio vitamino pritrūkus eritrocitai pasidaro labai dideli, greitai suyra, todėl negali atlikti deguonies pernešimo funkcijos. Vitaminas B12 padeda pasisavinti geležį, o jo stokojant, organizme sumažėja ir geležies.

Drauge su folio rūgštimi vitaminas B12 dalyvauja amino rūgšties metionino, veikiančio augimą ir vystymąsi, sintezėje. Vitamino B12 trūkumas ne tik sutrikdo amino rūgščių, baltymų ir lipidų apykaitą, bet taip pat lemia tai, kad folio rūgštis negali atlikti svarbiausių savo funkcijų – dezoksiribonukleino (DNR) ir ribonukleino (RNR) rūgščių sintezės. DNR ir RNR yra sudėtingos struktūros medžiagos, iš kurių sudaryti visų kūno ląstelių branduoliai, turintys genetinę informaciją.

Dėl vitamino B12 ir folio rūgšties stokos sutrinka normalus ląstelių dalijimasis, audinių bei organų augimas bei vystymasis. Pirmiausia tai paveikia greitai atsinaujinančius raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus) ir žarnyno gleivinių ląsteles, o nėštumo metu – embriono ir vaisiaus vystymąsi.

Nėštumo metu ne tik atsinaujina moters ląstelės, bet ir atsiranda daug naujų – besiformuojančio organizmo ląstelių, todėl vitamino B12, kaip ir folio rūgšties, poreikis labai padidėja.

B12 lemia nervų sistemos ir virškinamojo trakto būklę, kuri labai svarbi nėščiai moteriai. Šio vitamino stoka gali sukelti psichinius sutrikimus, pažeisti daugelį organų. Vitamino B12 trūkumas nėštumo metu susijęs su mažesniu naujagimių svoriu bei didesne cholesterolio koncentracija jo kraujyje, vėliau šiems naujagimiams padidėja IIojo tipo cukrinio diabeto rizika.

Vitaminas B12 randamas tik gyvūninės kilmės maisto produktuose, daugiausia jo galvijų kepe-

19

VAISTINĖLĖ

Vitaminai – smagiam ir darbingam vaiko pavasariui Pavojai dar nesustiprėjusiam organizmui

Vitaminų stoka – viena svarbiausių pavasario problemų, su kuria susiduria dauguma tėvų. Ši problema užklumpa ne tik nevalgius mažylius, bet ir tuos, kurių meniu užtenka daržovių, sveikų visų grūdo dalių patiekalų ir kitų naudingų maisto produktų. Vaikas greitai pavargsta, suprastėja nuotaika, mokinukams sunkiau sekasi pamokose.

Kodėl pavasarį pritrūksta vitaminų?

20

Vaikams ypatingai greitai pritrūksta vitaminų dar ir todėl, kad žiemą jie dažnai serga įvairiomis peršalimo ligomis, kurios, beje, nesiliauja ir ankstyvą pavasarį. Daugiau vitaminų eikvoja šaltuoju metų laiku intensyviai dirbanti imuninė sistema, jų turi užtekti prie naujojo sezono prisitaikančiam organizmui. Vitaminų vaikai netenka dėl dažnos šiuo gyvenimo periodu disbakteriozės ir kitų virškinimo sutrikimų, nes tuomet mikroelementai prasčiau pasisavinami.

Per žiemą išlaikytose daržovėse ir vaisiuose mikroelementų gerokai mažiau, o suvalgyti žymiai daugiau mažylis nepajėgs. Ne visi vaikai mėgsta žalias daržoves ir vaisius, o keptuose, virtuose ar troškintuose produktuose vitaminų dar mažiau.

Alergiški vaikai kai kurių naudingų maisto produktų priversti atsisakyti, užtektinai vitaminų negauna kone vien nesveikus gardumynus pripažįstantys bei nereguliariai valgantys mažyliai.

Augant vaikui, vitaminų reikia vis daugiau, o jų pritrūkus greitai atsiranda avitaminozė (vitaminų stoka).

Svarbu, kad tėvai laiku pastebėtų vitaminų trūkumą, kuris yra palankus atsirasti net tokioms ligoms kaip hipotirozė (susilpnėjusi skydliaukės funkcija), diabetas. Dėl avitaminozės gali sumažėti vaiko svoris, sulėtėti augimas. Gydytojai pataria susirūpinti, jei vaikas nuolat apatiškas, verksmingas, nesidomi jokia veikla. Vitaminų stokojantiems vaikams trūksta energijos, jie apsnūdę, nesugeba sutelkti dėmesio, suprastėja atmintis. Kitas avitaminozės požymis – dantenų uždegimas: jos kraujuoja net kramtant minkštą maistą. Neramus miegas, nemiga, dirglumas, agresija – taip pat gali byloti apie mikroelementų trūkumą.

Dėl vitaminų ir mineralų stokos susilpnėja imunitetas ir vaikas dažnai serga, ilgainiui organizmas nualinamas, sulėtėja protinis ir fizinis vystymasis.

Kokių vitaminų pavasarį reikia labiausiai?

Svarbiausi vitaminai pavasarį A, B grupė, C ir D. Vitaminas A reikalingas imuninei ir endokrininei sistemai, gleivinėms ir odai. Jo stoką galime įtarti, jeigu slenka plaukai, sausėja, šerpetoja oda. Šis vitaminas svarbus vaiko regėjimui ir padeda išvengti uždegiminių akių ligų.

Vitaminas B1 skatina vaiko augimą, gerina apetitą ir fizinį aktyvumą, jo reikia raumenims, virškinimui.

Vitaminas B2 padeda susidoroti su odos problemomis ir apsaugo gleivines, kai jo per mažai, trūkinėja lūpų kampučiai, susergama stomatitu ar kitomis burnos ertmės ligomis. Jeigu per mažai vitamino B6, vaikas greitai pavargsta, dažnai prastos nuotaikos.

Vitaminas C gerina organizmo atsparumą bakterijoms ir virusams, reikalingas sveikam augimui, apetitui ir energijai. Vitaminas D ne tik stiprina kaulus, padeda išvengti rachito, bet ir būtinas imuninei sistemai.

Pagrindas – tinkama vaiko mityba Kiek vitaminų gaus vaikas, priklauso nuo mitybos. Mikroelementų atsargoms papildyti parinkite tam tikrus maisto produktus.

Turintiems odos problemų, lėtai augantiems, nejudriems vaikams pediatrai pataria valgyti daug vitamino A turinčių maisto produktų. Duokite vaikui įvairių rūšių kopūstų, morkų, svogūnų laiškų, abrikosų, persikų, pieno produktų, žuvies, vištų kiaušinių ir kepenų.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis maisto papildus?

komponentų dozė turi atitikti vaiko amžių. Svarbu laikytis skirtingų mikroelementų vartojimo rekomendacijų – tam, kad organizmas juos visus gerai pasisavintų. Kai kurie vitaminai ir mineralai nedera drauge. Pavyzdžiui, kalcis, vartojamas kartu su geležimi, labai sumažina pastarosios pasisavinimą. Kiti, atvirkščiai – geriausiai veikia drauge.

Antioksidacinį vitamino E poveikį sustiprina selenas, vitaminas B6 gerina magnio pasisavinimą, o vitaminas D – kalcio ir fosforo. Naudinga, jeigu šie komponentai yra vienoje tabletėje ar skysčio dozėje. Todėl profilaktiškai patariama vartoti vitaminų ir mineralų kompleksus, kuriuose yra suderinti visi mikroelementai.

Lėtinėmis ligomis sergančius vaikus dėl avitaminozės patariama nuvesti pas gydytoją, kuris parinks reikiamas mikroelementų dozes pagal ligą bei mažylio būklę. Mikroelementų pasisavinimas ypač sutrinka sergant skrandžio ar žarnyno ligomis (gastritu, plonosios žarnos uždegimu enteritu). Riebaluose tirpių vitaminų A, E, K ir D pasisavinimui turi įtakos kepenų ir tulžies pūslės būklė.

Sergantiesiems šių organų ligomis gali prireikti didesnių dozių.

Svarbios ir pagalbinės maisto papildų sudėtinės dalys. Kuo mažiau pridėta konservantų, dažiklių bei kvapiklių, tuo mažesnė alergijos tikimybė.

Pirmiausia, mikroelementų preparate esančių

VAISTINĖLĖ

B grupės vitaminų vaikas gaus ne tik iš mėsos, bet ir pieno produktų, naudingi jam neskaldyti ryžiai ir visadalių grūdų duona, žalumynai, daržovės ir vaisiai.

Vaikui pravartu ilgiau būti gryname ore – dar ir todėl, kad saulėje gaminasi vitaminas D. Šio vitamino yra riebioje žuvyje, kiaušiniuose ir mėsoje.

Nepakeičiamas maistas – džiovinti vaisiai. Juose gausu vitaminų A, B1, B2, B3, B5, B6 ir mineralų: kalcio, geležies, fosforo, magnio ir natrio. Versti vaiko suvalgyti saldaus skonio džiovintų vaisių tikrai neprireiks.

Imuninę sistemą stimuliuojančio vitamino C nemažai turi petražolės, citrusiniai vaisiai, erškėtuogės. Puikus antioksidantas – vitaminas E – labai svarbus vaikams, nes padeda augti ląstelėms. Šio vitamino šaltiniai įvairūs žalumynai, citrusiniai vaisiai, juodieji serbentai, šermukšnio uogos.

Visi šie vitaminai vaikui reikalingi kasdien, todėl mityba turi būti įvairi, o vertingiausi –natūralūs maisto produktai. Kadangi pavasarį švieži vaisiai ir daržovės yra netekę didelės dalies vitaminų, mitybą patariama papildyti vitaminų ir mikroelementų kompleksais.

Parengė Dalia Petrutytė

Kad mažylis augtų sveikas!

ChildLife Essentials® Multi Vitamin & Mineral 237 ml

ChildLife Essentials® Echinacea 29,6 ml

ChildLife Essentials® Liquid Vitamin C 118,5ml

+ Kaina 15,00 €

DOV ANA

Kaina 8,00 €

Internetinėje parduotuvėje www.e-yourlife.eu įsigiję multivitaminus vaikams ir ežiuolių lašiukus gausite DOVANĄ – vitamino C buteliuką. Dovanų kiekis ribotas!

Telefonas +370 688 02 826. El. paštas informacija@e-yourlife.eu

21

VAISTINĖLĖ

Kodėl žuvų taukų vaikams reikia ištisus metus?

Dauguma dabartinių tėvelių iš vaikystės prisimena žuvų taukus, kuriuos mama girdydavo po šaukštelį.

Tą šleikštų skonį ir norą išsisukti nuo šio riebaus gėrimo, bet mama nenusileisdavo, nes žuvų taukuose esančios omega-3 riebalų rūgštys itin svarbios sveikatai ir jų vaikui duoti pataria gydytojai. Šių riebalų rūgščių naudą nuo mažumės patvirtino moksliniai tyrimai, o dabar vaikams raukytis nebereikia – galima nuryti žuvų taukų kapsulę arba sukramtyti saldainiuką.

Omega-3 riebalų rūgštys būtinos augimui – nuo kūdikystės Polinesočiosios riebalų rūgštys omega-3 yra vadinamos nepakeičiamomis, nes organizmas jų negamina, todėl gaunamos su maistu arba maisto papildais. Labai svarbios omega-3 sudėtinės dalys yra eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno (DHR) rūgštys, mažiau vertinga alfa-linoleno rūgštis.

Omega-3 riebalų rūgštys – ląstelių statybinė medžiaga, jos yra pagrindiniai viso organizmo ląstelių membranų komponentai, todėl būtinos normalioms fiziologinėms funkcijoms palaikyti, jų reikia augimui bei vystymuisi. Šios riebalų rūgštys itin svarbios smegenims, širdies ir kraujagyslių sistemai, akims, kaulams. Jos reikalingos odos epidermio ląstelėms, padeda palaikyti apsaugines odos funkcijas ir neleidžia atsirasti odos ligoms.

22

Žindomi kūdikiai omega-3 riebalų rūgščių gauna su motinos pienu. Jiems ši medžiaga nepakeičiama, nes po gimimo intensyviai tebesivysto galvos smegenys bei daugelis vaiko organizmo sistemų: nervų, regėjimo, virškinimo, imuninė. Jeigu šių riebalų rūgščių pritrūksta, kūdikio vystymasis gali sulėtėti.

Pasaulyje atliktais moksliniais tyrimais nustatyta, kad omega-3 riebalų rūgštys įeina į akių tinklainės ląstelių sudėtį ir turi įtakos ankstyvam neišnešiotų ir išnešiotų kūdikių regėjimo vystymuisi.

Geram mokymuisi ir stipriems nervams Apie omega-3 riebalų rūgščių trūkumą gali byloti pablogėjusi atmintis, energijos stoka ir greitas nuovargis. Šios riebalų rūgštys yra svarbios vaikų protiniam vystymuisi, jų gausu smegenų audiniuose. Mokslininkai nustatė, kad omega-3 turi įtakos intelektui, gebėjimui ugdyti naujus įgūdžius, reikalingos vaiko atminčiai, loginiam mąstymui lavinti.

Trūkstant jų vaikui sunku sutelkti dėmesį, tai gali nulemti elgesio sutrikimus bei prastą mokymąsi.

Darželinukams, kuriems trūksta omega-3, prasčiau sekasi išmokti naujų dalykų, mokyklinio amžiaus vaikai pasidaro dirglūs, prastai miega, todėl nukenčia ir mokslai.

Omega-3 riebalų rūgštys turi lemiamos įtakos nervų sistemai ir emocinei brandai. Jos skatina laimės hormono – serotonino gamybą, šis hormonas pagerina nuotaiką ir padeda vaikams atsilaikyti prieš stresą, su kuriuo jiems dažnai tenka susidurti darželyje ar mokykloje.

Padeda apsisaugoti nuo ligų Omega-3 riebalų rūgštys naudingos dažnai sergantiems vaikams – imunitetui stiprinti. Vaikų imuninė sistema labai pažeidžiama, o atsparumas ligų sukėlėjams ypač svarbus darželyje ar mokykloje, kur vaikai dažnai užsikrečia. Omega-3 organizme pagamina biologiškai aktyvias medžiagas, kurios slopina bet kokį uždegimą.

Vartojant DHR ir EPR kūdikystės ir vaikystės laikotarpiu, mažėja tokio sutrikimo kaip hiperaktyvumas tikimybė. Šios riebalų rūgštys yra svarbios vaikų širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai.

Kodėl svarbesnė omega-3 ir būtinas tinkamas santykis su omega-6?

Vaikams, kaip ir suaugusiesiems, yra svarbios ne tik omega-3, bet ir omega-6 riebalų rūgštys.

Tik mūsų mityba tokia, kad su maistu gauname gerokai daugiau omega-6, nes labiau mėgstame maisto produktus, kuriuose gausu būtent šios riebalų rūgšties. Nustatyta, kad omega-3 ir omega-6 polinesočiųjų riebalų rūgščių, gaunamų iš maisto, santykis yra atitinkamai 1:18. Geriausiu atveju jų

Kodėl negelbsti mityba?

Omega-3 riebalų rūgščių daugiausiai turi riebios jūrinės žuvys: lašišos, skumbrės, upėtakiai, tunas, otai, sardinės, silkės, taip pat jų yra augaliniuose aliejuose, lapinėse daržovėse, graikiniuose riešutuose.

Tačiau skirtingų žuvų rūšių omega-3 riebalų rūgščių sudėtis kitokia. Sveikatai svarbių sudedamųjų dalių: eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno (DHR) rūgščių kiekis priklauso ir nuo žuvų kilmės (skiriasi, pavyzdžiui, užaugintų fermose ir

laukinių). Dėl didžiausio EPR ir DHR rūgščių kiekio labiausiai vertinamas menkių kepenų aliejus, o augaliniame maiste esančioje omega-3 daugiausia yra alfa-linoleno riebalų rūgšties, kuri organizmui ne tokia vertinga kaip žuvų taukuose esančios EPR ir DHR. Tiesa, iš alfa-linoleno riebalų rūgšties organizmas sintetina EPR ir DHR, tik gana mažais kiekiais.

Vieno iš svarbiausių omega-3 šaltinių – kokybiškos žuvies ne visuomet randame, o vieni vaikai gali būti alergiški joje esantiems baltymams, kiti – iš viso žuvies į burną neimti. Šių riebalų rūgščių pritrūks žuvies nevalgantiems veganams bei vegetarams. Be to, dažniausiai vaikai nesuvalgo tiek žuvies, kad gautų užtektinai omega-3. Todėl paprastai tėvelius gelbsti maisto papildai. Deja, apie žuvų taukus ir omega-3 riebalų rūgštis tėveliai prisimena tik artėjant peršalimo sezonui, tačiau vaikui jos reikalingos ne tik apsaugai nuo infekcinių ligų, bet ir gerai sveikatai ištisus metus. Omega-3 papildomai rekomenduojama vartoti visą gyvenimą.

VAISTINĖLĖ

turėtų būti po lygiai arba santykis bent ne didesnis kaip 5:1.

Netinkamas šių riebalų rūgščių balansas organizme nėra palankus sveikatai. Omega-6 perteklius trukdo omega-3 riebalų apykaitai ir neleidžia jų pasisavinti. Omega-6 gausa mažina ląstelių membranų tankumą ir lankstumą, netinkamas šių riebalų rūgščių santykis yra susijęs su didesne tikimybe susirgti ateroskleroze ir uždegiminėmis ligomis. Vienas iš būdų palaikyti reikiamą abiejų medžiagų balansą – papildyti omega-3 kiekį, vartojant žuvų taukus.

Parengė Dalia Petrutytė

23

BŪKIME SVEIKUČIAI

Eteriniai aliejai kūdikiui – odelei ir sveikatai Dauguma nėščiųjų su malonumu naudoja eterinius aliejus, kurie palengvina kai kuriuos šio periodo nemalonumus – nuo rytinio pykinimo iki odą darkančių strijų. Eterinių aliejų molekulės per giliuosius odos sluoksnius patenka į kvėpavimo takus ir kraujotaką, taip veikdamos skirtingas organizmo sistemas. Šiuose aliejuose esančios medžiagos gerina žarnyno darbą, kraujotaką, mažina raumenų ir sąnarių skausmus, gerina nuotaiką.

Gimęs vaikelis susiduria su įvairiausiomis problemomis, dėl kurių tėvai nerimauja, o jam padėti ieško natūralių švelnaus poveikio priemonių. Eteriniai aliejai sėkmingai naudojami ir kūdikiams, bet būtina laikytis jų dozavimo rekomendacijų. Susilaukusiai vaikelio mamai aromatiniai aliejai padės prižiūrėti kūdikio odelę, nuraminti jį prieš miegą ir palengvinti sunegalavusio mažylio kvėpavimą.

Kaip naudoti eterinius aliejus kūdikiui?

Kūdikio odelė labai jautri, po ja kapiliarai yra visiškai negiliai, be to, mažylis daug stipriau už suaugusiuosius jaučia įvairius kvapus. Ant odelės neturi patekti gryno eterinio aliejaus, nes jis gali sudirginti. Kūdikiams tinkamų eterinių aliejų rūšių yra nemažai, dažniausiai naudojami levandų, čiobrelių, pušų, avokadų, alyvuogių, ramunėlių, mandarinų aliejai. Šia aromaterapijos priemone siūloma papildyti masažinius aliejus, 1–2 lašelius galima pridėti į maudynių vandenį (ištirpinus specialiame tirpiklyje – emulgatoriuje, piene, šaukšte medaus arba jūros druskoje), be to, eteriniai aliejai yra kai kurių kūdikiams skirtų kremų sudėtinė dalis.

Levandų eterinis aliejus – ramiam miegeliui

24

Levandų eterinį aliejų saugu naudoti nuo gimimo. Jis palengvina įvairius negalavimus: pilvuko skausmą, dirglumą ir vaikiškas infekcijas, tačiau nepamirškite, kad eterinį aliejų būtina gerai atskiesti baziniu. Šis eterinis aliejus padeda nurimti, atsipalaiduoti, mažina nuovargį. Naudojant jį prieš miegą,

vaikutis lengvai užmigs ir ramiai išmiegos. Praskiestą aliejų galite garinti kūdikio kambaryje arba patepti odelę kremu, kurio sudėtyje yra levandų aliejaus. Irzlų kūdikį nuramins vonia su vienu lašiuku levandų eterinio aliejaus, atskiestu nedideliu bazinio aliejaus kiekiu.

Levandų eterinį aliejų galima naudoti kvėpavimo takų infekcija susirgusiam mažyliui. Jis padės sumažinti gerklės skausmą, kosulį, sušvelnins bronchito, tonzilito požymius. Aliejus garinamas arba paruoštu mišiniu, kremu tepamas kaklas, krūtinė, nugara. Mažylis įkvepia aliejaus garų, kuriuose esančios medžiagos palengvina negalavimus sukėlusią kvėpavimo takų infekciją.

Levandų eterinio aliejaus yra įvairiuose kūdikiams skirtuose kremuose, nes jis pasižymi antiseptinėmis savybėmis: padeda nuraminti sudirgusią odelę, sumažina perštėjimą. Kremu su šiuo aliejumi tepama iššutusi ar išberta odelė. Tai dažnos sauskelnių sukeliamos bėdos, nuo kurių mama visada turi pasiruošusi kremą. Levandų aliejus slopina odos infekcijas sukeliančių bakterijų dauginimąsi, sušvelnina odą. Šis aliejus naudojamas nudegus ar esant įvairioms žaizdoms. Jis paspartina odos gijimą, padeda greičiau atsikurti pažeistoms vietoms ir mažina randų tikimybę.

Čiobrelių eterinis aliejus – lengvam kvėpavimui Tai puiki natūrali priemonė peršalimų sezonu, naudojama inhaliacijoms. Čiobreliai – nuo seno populiarus močiučių vaistas nuo viršutinių kvėpavimo takų ligų. Čiobrelių arbata gydydavo kosėjantį vaiką, gelbėdavosi nuo rimtesnių ligų, tokių kaip bronchitas. Čiobreliai palengvina atsikosėjimą, skystina gleives. Eterinis čiobrelių aliejus – tai antiseptinė ir uždegimą slopinanti priemonė, naudojamas nuo daugelio infekcijų. Šis augalas stimuliuoja imunitetą, padeda įveikti viršutinių kvėpavimo takų ligas, bronchitą, plaučių uždegimą. Eterinis čiobrelių aliejus yra vienas iš stipriųjų eterinių aliejų, todėl vartojamas nedidelės koncentracijos. Kūdikiams šį aliejų reikia vartoti at-

Pušų eterinis aliejus – peršalus Pušų eterinis aliejus pasižymi antibakteriniu, antiseptiniu poveikiu, malšina skausmą. Jis plačiai naudojamas masažiniuose ir vonios aliejuose, muiluose, populiarus tarp pirties mėgėjų. Peršalus, sergant sinusitu ar gerklės uždegimu, su šiuo eteriniu aliejumi daromos inhaliacijos.

Tai natūrali priemonė kosuliui ir peršalimui mažinti, lengvina atsikosėjimą, stiprus plaučių antiseptikas, stimuliuoja imuninę sistemą, naudojamas sergant bronchitu, esant įvairių rūšių kosuliui.

Pušų eterinis aliejus padeda įveikti įvairias odos problemas: žvynelinę, spuogus, egzemą; greičiau gyja žaizdelės, sumažėja niežulys. Šis aliejus atgaivina suskirdusią, išsausėjusią odelę, puikiai tinka raminamajam pėdučių masažui.

Malonaus spygliuočių miško kvapo aliejus naudojamas orui patalpose gryninti. Pušų eterinis aliejus

padeda atsikratyti nuovargio, atpalaiduoja raumenis, pagerina nuotaiką bei mažina nervinę įtampą.

Augaliniai aliejai odelės priežiūrai Augaliniuose aliejuose, naudojamuose kaip pagrindas ypatingai svarbiems odai eteriniams aliejams, taip pat yra ją puoselėjančių medžiagų.

Juose esančios bioaktyviosios medžiagos prasiskverbia į odą, ją drėkina, minkština, ramina uždegimus, sudirgusią odelę, padeda greičiau sugyti žaizdelėms, įtrūkiams. Vienas iš aktyvių augalinių aliejų – avokadų. Dėl minkštinamųjų avokado aliejaus savybių jis tinka sausai, pažeistai ar pleiskanotai odai, padeda jai atsinaujinti.

Avokadų aliejus dažnai naudojamas kartu su alyvuogių aliejumi. Toks derinys ypač populiarus aromaterapiniams mišiniams – abu šie aliejai gerai veikia odą. Alyvuogių aliejus pasižymi puikiomis drėkinamosiomis savybėmis, turi odai būtinų vitaminų, todėl naudojamas kūno, veido, plaukų priežiūros priemonių gamyboje. Efektyvių odą minkštinančių medžiagų gausu iš palmių sėklų gaminamame Atalių (Babassu) aliejuje. Lengvas ir neriebus aliejus gerai įsigeria, išsaugo drėgmę, nuramina sudirgusią, išsausėjusią odą, turi antimikrobinių savybių – slopina įvairius uždegimus.

BŪKIME SVEIKUČIAI

sargiai, nes jų kvėpavimo takai labai jautrūs. Praskiestu eteriniu aliejumi galima įtrinti vaiko krūtinę ar padukus. Čiobrelių aliejus yra žarnyno, plaučių ir šlapimo sistemos antiseptikas. Aromatinės vonios stimuliuoja kraujotaką, gerina apetitą ir virškinimą, mažina pilvo pūtimą. Šis aliejus stiprus antiseptikas – padeda greičiau sugyti žaizdoms, sumušimams, vabzdžių įkandimų vietoms, naudojamas nuo tokių odos ligų kaip dermatitas, egzema, niežai.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

25

BŪKIME SVEIKUČIAI

Ar dera su žindymu tabakas ir vynas?

Jeigu pati ir nerūkai...

Net neabejoju, jog jūs, vartančios šį žurnalą būsimos ir esamos mamytės, pačios nerūkote.

Tačiau noriu, kad perskaitytumėte likusią rašinio dalį. Todėl, kad būtumėte stiprios apginti save ir vaikus nuo rūkorių jūsų aplinkoje. Ir kad galėtumėte pamokyti kitas mamas, kurios linkusios dūmą patraukti.

Tabaką rūkyti nesveika niekam. Nikotinas yra labai toksiškas. Nestipriai apsinuodijus darosi silpna, pykina ir svaigsta galva. Didelė dozė gali sukelti traukulius, kvėpavimo raumenų paralyžių ir mirtį. Gaila, bet dar daug jaunų žmonių pradeda rūkyti, nes linkę maištauti, nori atrodyti šaunūs ir… įpranta. Kartais taip, jog nebegali liautis.

Nikotinas žalingas Būna, mamytė pareiškia: per nėštumą iškenčiau nerūkiusi, o dabar jau galiu rinktis – jeigu rūkymas su žindymu nesuderinamas, maitinsiu

kūdikį mišiniais, o pati vėl mėgausiuos cigaretėmis!

Palauk, sakykite jai, motinos pienas vaikeliui ir žindymas jums abiem nėra tokie nesvarbūs, kad ramia sąžine galėtum jų atsisakyti. Taip, nikotinas į motinos pieną išties patenka taip pat lengvai, kaip ir iš motinos kraujo į vaisiaus kraują per placentą, tačiau iš kūdikio žarnyno į jo kraują – tik menka dalis. Beveik galėtume sakyti, jog surūkiusi mažiau kaip 15 cigarečių per parą, motina per savo pieną kūdikio labai nenuskriaus.

Dar verta žinoti, jog nikotinas kraujyje ir moters piene neužsibūna labai ilgai: per 95 minutes jo koncentracija sumažėja pusiau. Jeigu mama rūkytų po žindymo, o iki kito žindymo praeitų dvi– trys valandos, nikotino per jos pieną kūdikis gal ir visai nebegautų...

Ypač, jei rūkoma daug Jeigu mama traukia dūmą nesivaržydama ir surūko dvidešimt ir dar daugiau cigarečių per dieną, ir jos žindomam kūdikiui gali pasireikšti apsinuodijimo nikotinu požymiai: pilka odos spalva, atpylimai po maitinimo, pilvo diegliai, viduriavimas ir padidėjęs nervinis dirglumas. Nors vaikelis atrodo labai pavargęs, bet užmiega sunkiai, sapnuoja košmarus ir greitai prabudęs vėl verkia. Sulėtėja jo svorio augimas. Nikotinas slopina apetitą, o dėl pakitusio motinos pieno skonio kūdikis gali nenorėti žįsti, priešintis glaudžiant prie krūties. O jeigu ir žinda, krūtyse jis randa gerokai mažiau pieno, nes nikotinas slopina motinos hipofizyje sekreciją dviejų svarbių hormonų: prolaktino, kuris turėtų skatinti pieno gamybą, ir oksitocino, reikalingo, kad pienas tekėtų iš krūtų.

Bet dūmai – labiau!

26

Didžiausia rūkalų grėsmė, daug didesnė negu per žindančios motinos pieną, kūdikį pasiekia per orą – su cigaretės dūmais. Nikotino įsisavinimas plaučiuose yra daug greitesnis ir didesnis, negu nikotino absorbcija iš motinos pieno.

Kenksmingų medžiagų ypač gausu smilkstančio tabako dūmuose: 2,7 kartų daugiau negu dūmuose, kuriuos iš cigaretės per filtrą įkvepia rūkantysis, ten yra nikotino, 2,5 kartų daugiau anglies monoksido ir 3,4 kartų daugiau kancerogeno benzpireno. Žmonių, užaugusių namuose, kur rūkė abu tėvai, rizika susirgti plaučių vėžiu vėliau gyvenime labai padidėja. Juo labiau, kad rūkorių vaikai ir patys daug dažniau tampa rūkoriais. Rūkančių tėvų kūdikiai kelis kartus dažniau serga ausų uždegimu, pneumonija, bronchų ast-

Žindyti ar ne?

Mano pozicija vienareikšmė: aš nepritariu rūkymui – nei vieno vyro, nei vienos moters, tuo labiau žindyvės! Tačiau susidūręs su realybe sakau: geriau rūkyti ir žindyti, negu rūkyti ir nežindyti. Tyrimais nustatyta, jog, pavyzdžiui, kvėpavimo organų ligomis, rūkančių motinų žindyti vaikai sirgo rečiau, negu rūkančių motinų dirbtinai maitinami kūdikiai. Kadangi kūdikiui labiausiai kenkia jo paties įkvėpti tabako dūmai (nuo smilkstančios cigaretės ar iškvėpti rūkančiojo), tai kūdikis šį „pasyvų rūkymą“ patiria nepriklausomai nuo to, ar jis yra žindomas ar ne. Jeigu mama kūdikį žindo, tada jis vis tiek gauna žindymo ir motinos pieno teikiamą naudą, kurių neturi joks mišinys. Žindymas mažina pavojų visų ligų, kurių riziką rūkymas didina, taigi ir atsveria augančiam vaikui rūkymo daromą žalą Jeigu motina nepajėgia mesti rūkyti, bus mažiau bėdos, kai ji rūkys tuojau po žindymo ir kuo toliau nuo kūdikio: kitame kambaryje, o dar geriau – lauke, nes tuomet ne tik kūdikiui nereikės kvėpuoti cigaretės dūmais, bet pati mama jų mažiau įkvėps. Paskui, prieš paimdama kūdikį, tegu nusiplauna rankas, nusiprausia veidą ir persivelka kitais drabužiais.

Naudingi patarimai Patarkite jai mažinti surūkomų cigarečių skaičių, palikti vis ilgesnes nuorūkas bei rūkyti mažiau nikotino turinčias cigaretes. Dar galima pasinaudoti priemonėmis, pakeičiančiomis cigarečių nikotiną, nes būtent nuo jo ir atsiranda nenumaldomas poreikis rūkyti. Naudojant nikotino pleistrus ir kūdikis, ir pati motina išvengtų visų kitų kenksmingų medžiagų, kurių būna tabako dūmuose. Jeigu ji nebuvo įpratusi rūkyti naktį, nikotino pleistras tuo laiku nereikalingas. O ir dieną galbūt nebūtina, kad moters kraujyje nuolat būtų nikotino, gal ir noras rūkyti jai užeina tik tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis. Tuomet geriau tiktų nikotininė kramtomoji guma, nikotino koncentraciją greitai padidinanti tuo metu, kai moteriai jo reikia. Kūdikį tegu žindo prieš pat gumos kramtymą, kad iki kito žindymo, po dviejų – trijų valandų, nikotino jos kraujyje ir piene nebeliktų. O paskui bandyti ir tą dozę mažinti: kramtant gumą vis trumpiau, rečiau...

BŪKIME SVEIKUČIAI

ma ir kitomis alerginėmis ligomis. Dėl glaudesnio mamos sąlyčio su kūdikiu ir ilgesnio buvimo kartu motinos rūkymas daro didesnę žalą negu tėvo rūkymas.

Gera žinia Nuostabiausia, jog ir pats žindymas moteriai padėtų atsikratyti rūkymo. Hormonas prolaktinas, išsiskiriantis iš hipofizio žindymo metu ir skatinantis naujo pieno gamybą krūtyse, taip pat ir endogeniniai opioidai, kurių irgi pagausėja žindyvės kraujyje, gerina nuotaiką, slopina stresą ir todėl padeda sušvelninti simptomus,

27

BŪKIME SVEIKUČIAI atsirandančius nutraukus vartoti nikotiną, ar net išvengti jų. O itin prasminga veikla – kūdikio žindymas – taip pakeltų moters savigarbą ir savo vertės suvokimą, jog toks niekingai menkavertis (man taip atrodo) užsiėmimas, koks yra rūkymas, galop netektų dėmesio ir išblėstų užmarštyje.

Vyno kūdikiui taip pat nereikia Alkoholis iš motinos kraujo lengvai patenka į pieną, ten pasiekdamas tokią pat koncentraciją. Didžiausia ji būna praėjus maždaug 1–1,5 val. po išgėrimo. Dingstant alkoholiui iš motinos kraujo, jis netrukus pasišalina ir iš pieno. Trimis pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikio kepenims labai sunku alkoholį nukenksminti. Tuo metu geriausia išvis apsieiti be vyno.

Vėliau retkarčiais mamos išgeriama vyno taurė blogo poveikio kūdikio sveikatai neturėtų, tačiau tai daryti geriau tuojau po žindymo, kad iki kito maitinimo alkoholio koncentracija piene jau būtų sumažėjusi. Alkoholį nuolat vartoti draudžiu, nes tai sutrikdytų žindomo kūdikio psichomotorinį vystymąsi. Be to, gali sulėtėti ir vaiko augimas, nes alkoholis dalinai slopina pieno gamybą ir tekėjimą iš krūtų.

Kiekviena besiruošianti motinystei ar kūdikį jau auginanti mama turėtų rimtai pagalvoti, kas jai svarbiau – svaigalai, rūkalai ar vaiko sveikata?

28

Pagal Kazimiero Vitkausko knygą „Kūdikio žindymas“

Ši knyga būtų puiki dovana kiekvienai vaikelio gimimo laukiančiai mamai ir šeimai. Joje rasite naujausių mokslo žinių apie naujagimio ir kūdikio maitinimą bei daug naudingų patarimų mamai ir šeimai. Verčiau mokėti negu spėlioti. Juk žindyti pradedama vos pagimdžius!

Daugiau apie knygą ir autorių www.zindyk.lt

Žiemą ir ankstyvą pavasarį odą silpnina šaltis ir vėjas, temperatūrų kaita – iš šalto lauko atėjus į šiltas patalpas, radiatorių išsausintas oras namuose. Nualinta oda lėčiau atsinaujina, išsausėja, pradeda pleiskanoti, papilkėja, praranda elastingumą. Ypatingai nuo žiemos nukenčia sausa oda, taip pat – jautri, linkusi į dirglumą. Neatrodo itin sveika ir riebi oda: nublanksta, daugiau išskiria riebalų ir blizga. Todėl pavasarį kosmetologai pataria ją kruopščiai valyti ir intensyviai drėkinti.

BŪKIME SVEIKUČIAI

Kaip atgaivinti odą po žiemos?

Šveitimas. Valyti odą reikia švelniomis priemonėmis be muilo, kosmetologai pataria atlikti šveitimo procedūras, naudoti aktyvias valomąsias kaukes. Su šveitikliu pašalinsite negyvas suragėjusias ląsteles ir padėsite odai atsinaujinti, be to, ją suminkštinsite. Šią procedūrą geriausia atlikti vakare, po maudynių vonioje arba duše. Šveitiklį tepkite sukamaisiais judesiais, atsargiai, kad neištemptumėte odos. Pradėkite nuo smakro vidurio ir kilkite link ausų spenelių, nuo lūpų kampučių – link ausies kaušelio viršaus, kaktą valykite nuo vidurio link smilkinių, kaklą – iš apačios į viršų. Nuplauti šveitiklį geriausia minkšta kempinėle – iš pradžių šiltu, paskui vėsesniu vandeniu.

Drėkinimas ir maitinimas. Prieš tepdamos kremą, švarią odą sudrėkinkite toniku, atsinaujinimo procesus paskatins masažai. Pavasarį nebenaudokite riebių žieminių kremų, pereikite prie lengvesnės tekstūros, nes dabar odai reikia daugiau drėgmės.

Tinkamiausia kosmetika – su aktyviais drėkinamaisiais komponentais, pavyzdžiui, hialurono rūgštimi.

Odos stangrumui rinkitės kremą su kolagenu. Vienas iš nemalonių išsausėjusios odos pojūčių – tempimas, o pamaitins ir suminkštins odą kosmetikos sudėtyje esantys natūralūs augaliniai aliejai.

Pavasario avitaminozė veikia ir odą, todėl jai reikia padėti ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės. Naudokite kremus su vitaminais. Galingas antioksidantas – vitaminas C yra vienas efektyviausių kosmetikos komponentų, jis saugo nuo laisvųjų radikalų, palaiko natūralią odos barjerinę funkciją. Vitaminas C skatina susidaryti kolageną, kuris stangrina, atgaivina ir skaistina odą, balina pigmentines dėmes. Vienas svarbiausių odai yra vitaminas A, jis reikalingas ląstelėms atsinaujinti, gerina odos elastingumą.

Apsauga nuo pavasarinės saulės. Nemanykite, kad odos skaistumą ir grožį sugrąžins pavasarinis įdegis. Spinduliai kiekvieną dieną vis aktyvesni, o nualintos odos apsauginės funkcijos susilpnėjusios ir ji itin jautri saulei. Dėl ultravioletinių saulės spindulių oda netenka drėgmės, joje susidarantys laisvieji radikalai veikia elastines skaidulas ir skatina raukšlių atsiradimą. Ilgai saulės veikiama oda pasidaro šiurkšti, pleiskanoja, atsiranda pigmentinių dėmių.

Todėl, prieš išeidamos į lauką, pasitepkite kremu su apsauginiu filtru, pavasarį užtektų SPF 15 arba 20.

Nuo raukšlelių aplink akis apsaugos saulės akiniai.

29

BŪKIME SVEIKUČIAI

Sveikos mitybos meniu vaikui Sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė pataria, kaip sudaryti vaiko meniu. Pagrindinė taisyklė – šilto maisto duokite ne rečiau kaip kas 3,5 val., tada vaikas bus energingas ir neprašys menkaverčių gardumynų. Patiekalams atrinkite naudingus produktus, kad užtektų energijos iki kito valgymo.

Vaikai valgo mėgaudamiesi: kiekvieną kąsnį sukramto, neskuba, o pasijutę sotūs pastumia lėkštę tolyn. Šito galime iš jų pasimokyti.

Pietums tinka šviežiai pagaminta mėsa, žuvis ir kiti sveiki maisto produktai. Rinkitės liesesnę mėsą arba liesesnes jos dalis (pavyzdžiui, vištieną be odelių, kiaulienos išpjovą, nugarinę). Gamindamos per daug nesūdykite, nepervirkite ir neperkepkite.

Taip išliks daugiau vertingų maisto medžiagų ir nesusidarys kancerogenų.

Pietums naudingi baltymų turintys patiekalai su daržovių garnyru, visadalių grūdų gaminiais.

Vandenį vaikai gali gerti ir valgio metu. Moksliškai neįrodyta, kad vanduo sveikam vaikui gali sutrikdyti virškinimą. Tinkamiausias kambario temperatūros nevirintas vanduo iš čiaupo.

Vakarienė (18–19 val.)

Visadalių grūdų makaronai su daržovių padažu ir kietuoju sūriu; traškios morkytės; nesaldinta arbata ir kepti orkaitėje vaisiai.

Makaronus rinkitės visadalių grūdų kietųjų kviečių ar speltų, kukurūzų. Bet kasdien makaronais vaiko nemaitinkite, keiskite juos į grikius, soras ar perlines kruopas su keptomis morkomis ir svogūnais. Taip pat tinka lęšiai, žirniai, pupos ir pupelės.

Kepti obuoliai, bananai, kriaušės ne tik sušildys vėsią dieną, bet ir geriau virškinami, ypač naudingi, jeigu pučia pilvą ar kamuoja kiti virškinimo sutrikimai.

Pusryčiai (8–9 val.)

Grikių kruopų košė; trinta varškė su braškėmis; vaisiai, uogos ar daržovės; nesaldinta juodoji arbata.

Puikus kiekvieno ryto patiekalas – košė, o itin naudingos kruopos – grikiai. Retkarčiais juos galima valgyti net vietoj mėsos, nes šiose kruopose yra visos nepakeičiamosios amino rūgštys, didelis B grupės vitaminų kiekis. Taip pat – daug folio rūgšties, cinko, mangano, vario. Jau išvirtą košę pagardinkite sviestu, nerafinuotu aliejumi.

Saldų skonį mėgstančiam vaikui į košę įmaišykite šviežių, šaldytų, džiovintų uogų be cukraus, įtarkuokite obuolio, morkos, cukinijos.

Galite apibarstyti maltomis sėklomis, riešutais, sėlenomis. Pavasarį naudingos šaldytos daržovės, uogos ir vaisiai.

Pietūs (13 val.)

30

Šviežių kopūstų sriuba, pagardinta nesaldintu jogurtu ir riekė visadalių grūdų ruginės duonos; sorų kruopų troškinys su vištiena, o garnyrui – švieži ar rauginti agurkai su virtų burokėlių ir pupelių salotomis; vanduo.

Priešpiečiai (11 val.), pavakariai (15 val.), naktipiečiai (20 val.)

Užkandžius vaikams patariama valgyti du kartus per dieną – priešpiečiams ir pavakariams, gali būti ir trečias kartas – naktipiečiai, bet dažnai užkandžiauti nedera. Duokite vaisių, daržovių, riešutų ir iš visų grūdo dalių miltų ir kruopų pagamintų sveikuoliškų patiekalų.

BŪKIME SVEIKUČIAI

Sorų kruopų ir vištienos filė troškinys Jums reikės: w ½ vištienos krūtinėlės filė (apie 400–450 g), w 200 g sorų kruopų, w 2 vidutinio dydžio morkų, w 1 vidutinio dydžio svogūno, w 1 stiklinės šaldytų žirnelių, w 2 lauro lapų, w 4–6 kvapniųjų pipirų, w 4–6 petražolių šakelių, w žiupsnelio druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų, w aliejaus (tinkamo kepimui).

Gaminimas Vištienos filė supjaustykite 1–2 cm gabalėliais, morkas ir svogūną – mažais kubeliais. Sorų kruopas suberkite į sietelį ir gerai praplaukite tekančiu vandeniu. Morkas ir svogūną sudėkite į keptuvę su įkaitintu aliejumi. Kepkite vidutiniame karštyje apie 8 minutes. Tada sudėkite vištienos gabaliukus, pasūdykite, apibarstykite maltais pipirais ir pakepinkite dar kelias minutes. Po to įberkite sorų kruopas, įpilkite 4 stiklines karšto vandens ir gerai išmaišykite. Pagardinkite lauro lapais, kvapiaisiais pipirais, petražolėmis, puodą uždenkite ir troš-

kinkite silpnoje kaitroje apie 10–13 minučių. Kai išverda kruopos, troškinys pagamintas. Tada iš puodo išgriebkite petražolių šakeles ir lauro lapus, suberkite žirnelius, gerai išmaišykite ir palaukite10 minučių. Po to, jei reikia, įberkite druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų.

Parengė sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė

PENKTADIENIS

KETVIRTADIENIS

TREČIADIENIS

ANTRADIENIS

PIRMADIENIS

SVEIKATAI PALANKUS VALGIARAŠTIS PUSRYČIAI

PIETŪS

VAKARIENĖ

Visadalių grūdų avižinių dribsnių košė su ypač tyru alyvuogių aliejumi (augalinis, tausojantis patiekalas) Visadalių grūdų ruginė duona su sviestu (82%) ir varškės sūriu (13%) Sezoniniai vaisiai, uogos, daržovės Nesaldinta arbata (čiobrelių)

Perlinių kruopų sriuba (augalinis, tausojantis patiekalas) Visadalių grūdų ruginė duona Kepta garuose žuvis, pavyzdžiui, menkė (tausojantis patiekalas) Žiedinių kopūstų ir ryžių troškinys su grietinėle (10%) (tausojantis patiekalas) Morkų, obuolių salotos su nesaldintu jogurtu (2,5%) Vanduo

Kepti garuose varškės (9%) ir cukinijų paplotėliai (tausojantis patiekalas) Nesaldintas jogurtas (2,5%) Raugintų pasukų (0,3%) kokteilis su bananais ir uogomis (braškės ir avietės) Sezoniniai vaisiai, uogos, daržovės

Biri žalių grikių košė su sviestu (82%), tausojantis patiekalas Trinta varškė (9%) su braškėmis Sezoniniai vaisiai, uogos, daržovės Nesaldinta arbata (juodoji)

Šviežių kopūstų sriuba (augalinis, tausojantis patiekalas) Nesaldintas jogurtas (2,5%) Visadalių grūdų ruginė duona Sorų kruopų troškinys su vištienos filė (tausojantis patiekalas) Virtų burokėlių salotos su pupelėmis ir raugintais agurkais (augalinis patiekalas) Vanduo

Perlinių kruopų apkepas su 9% riebumo varške (tausojantis patiekalas) Kefyras (2,5%) Kepti orkaitėje vaisiai (obuoliai, kriaušės, persikai) su sezamo sėklomis (augalinis, tausojantis)

Visadalių grūdų avižų kruopų košė su obuoliu, cinamonu ir sviestu (82%), tausojantis patiekalas Visadalių grūdų ruginė duona su sviestu (82%) ir fermentiniu sūriu (45%), sumuštinis Sezoniniai vaisiai, uogos, daržovės Nesaldinta arbata (melisų)

Rūgštynių sriuba (augalinis, tausojantis patiekalas) Nesaldintas jogurtas (2,5%) Visadalių grūdų ruginė duona Orkaitėje kepti kiaulienos kukuliai su burokėliais (tausojantis patiekalas) Virta bulvių ir brokolių košė (tausojantis patiekalas) Baltųjų ridikų ir morkų salotos su ypač tyru alyvuogių aliejumi (augalinis patiekalas) Vanduo

Grikių apkepas (tausojantis patiekalas) Varškės (9%) ir žolelių padažas Sezoniniai vaisiai, uogos, daržovės Nesaldinta arbata (pankolių)

Grikių kruopų košė su pienu (2,5%) ir sviestu (82%), tausojantis patiekalas Vaisių (bananai, apelsinai, persikai, kiviai ir t.t.) salotos (augalinis patiekalas) Nesaldinta arbata (juodoji)

Daržovių ir visadalių grūdų makaronų sriuba (augalinis, tausojantis patiekalas) Nesaldintas jogurtas (2,5%) Kepti orkaitėje žemaičių blynai su lęšių įdaru (augalinis, tausojantis patiekalas) Jogurtinis padažas (jogurtas 2,5%) su žalumynais Raugintų kopūstų ir morkų salotos su ypač tyru alyvuogių aliejumi (augalinis patiekalas) Vanduo

Varškės (9 %) apkepas (tausojantis patiekalas) Nesaldintas jogurtas (2,5%) Žaliasis kokteilis: bananai, obuoliai, kiviai, špinatai (augalinis patiekalas)

Biri perlinių kruopų košė su morkomis ir svogūnais (augalinis, tausojantis patiekalas) Kefyras (2,5%) Sezoniniai vaisiai, uogos, daržovės

Tiršta pomidorų ir lęšių sriuba (augalinis, tausojantis patiekalas) Nesaldintas jogurtas (2,5%) Visų grūdo dalių ruginė duona Kalakutienos šlaunelių mėsos troškinys su konservuotais kukurūzais, morkomis ir paprikomis (tausojantis patiekalas) Troškintos morkos su ryžiais (augalinis, tausojantis patiekalas) Cukinijų, agurkų ir morkų salotos (augalinis patiekalas) Vanduo

Grikių blyneliai su morkomis, paprikomis ir salierais bei graikiško jogurto (2%) padažu Sezoniniai vaisiai, uogos, daržovės Nesaldinta arbata (čiobrelių)

31

Tete-a-tete

Makšties sausumo pasekmės – ligos ir mažesnės galimybės pastoti Makšties sausumas – nėra vien su moters amžiumi susijusi problema dėl mažėjančio hormono estrogeno kiekio.

Su šiuo intymų gyvenimą trikdančiu reiškiniu susiduria nemažai jaunų moterų. Hormoniniai pokyčiai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, makštis išsausėja po infekcijų, tai gali būti organizmo ypatybė. Paprastai ši problema neatrodo rimta ir moteris laukia, kol ji praeis savaime. Deja, daugeliu atvejų tokia nuomonė klaidinga – ir tai nėra tik lytinio gyvenimo problema. Makšties sausumas gali sukelti infekcines ligas bei labai sumažinti galimybes pastoti vaikelio trokštančioms poroms.

Kodėl makštis išsausėja?

32

Moters organizmas labai jautrus hormoniniams pokyčiams. Todėl natūraliai makštis tampa sausesnė likus kelioms dienoms iki mėnesinių pradžios, nėštumo metu, po gimdymo ir visą žindymo periodą, taip pat – menopauzės metu.

Makšties išsausėjimą gali lemti ginekologinės, endokrininės ligos, šlapimo organų sistemos infekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimai, pavyzdžiui, diabetas, taip pat – imuniniai sutrikimai. Ši problema kamuoja moteris, kurioms buvo pašalintos kiaušidės – jose ir gaminasi hormonas estrogenas. Makšties sausumas gali atsirasti ilgai naudojančioms hormoninę kontracepciją moterims, vartojančioms tam tikrus vaistus, pavyzdžiui, endometriozei, gimdos miomoms gydyti (jie mažina estrogenų kiekį organizme), taip pat – antibiotikus.

Išorinių lytinių organų perštėjimas ir makšties sausumas gali reikšti alergiją higienos priemonėms: įklotams, ypač – su kvapikliais, tamponams, intymios higienos prausikliuose ar sintetiniuose apatiniuose esančioms medžiagoms. Makšties sausumą gali sukelti kai kurie prezervatyvai: nelygaus paviršiaus, su kvapikliais ar dažikliais. Gleivinę sudirgina intymų gyvenimą pagerinančios priemonės: įvairūs geliai, lubrikantai ir kremai, neatitinkantys saugios kosmetikos reikalavimų.

Makštis gali išsausėti dėl prasto dubens organų aprūpinimo krauju, o taip nutinka vilkint ankštus apatinius drabužius, kraujotaka taip pat sulėtėja dėl nejudraus gyvenimo būdo. Problemą gali sukelti rūkymas, kuris veikia viso organizmo kraujotaką, taip pat ir lytinių organų. Makšties gleivinės išsausėjimui turi įtakos ir reti lytiniai santykiai. Taip pat – imuni-

tetą silpninantis stresas, nervinė įtampa, nes susilpnėjus imunitetui pasikeičia ir makšties mikroflora.

Išsausėjus makščiai moterį kamuoja nemalonūs pojūčiai: deginimas išoriniuose lytiniuose organuose ir šlaplėje, jaučiamas gleivinės tempimas, niežėjimas gali nesiliauti net po kruopščios higienos. Lytinių santykių metu moteris jaučia skausmą ir deginimą, gali pasirodyti kraujingų išskyrų.

Sausa makštis – terpė ligoms Makšties gleivinės išskiriamas natūralus drėkinamasis sekretas saugo ją nuo patogeninės mikrofloros, padeda palaikyti silpnai rūgštinę šio organo terpę. Sudrėkintoje gleivinėje nepalankios sąlygos įtrūkiams ir žaizdelėms susidaryti, joje sunkiau vystytis grybelinėms ir bakterinėms infekcijoms. Pakankamas makšties gleivinės sekreto kiekis saugo jos sieneles nuo plonėjimo ir atrofijos. Šis natūralus drėkiklis skatina makšties apsivalymą, jos epitelio atsikūrimą, minkština.

Gleivinės išsausėjimas ne tik suprastina savijautą, komplikuoja intymų gyvenimą, bet ir gali būti ligos priežastis. Esant šarmingesnei terpei sausoje makštyje gausiai dauginasi patogeniniai mikroorganizmai. Pro išplonėjusioje gleivinėje atsiradusius įtrūkius ir žaizdeles ligų sukėlėjai lengvai prasiskverbia į audinius ir gali sukelti grybelines ar bakterines makšties infekcijas. Įvairios ligos greitai užklumpa dėl netinkamos higienos: kenksmingos bakterijos iš išeinamosios angos patenka į makštį, kurios sausoje terpėje jos lengvai įsitvirtina, sumažėjus naudingųjų bakterijų.

Ilgai besitęsiantis makšties sausumas gali sukelti rimtus lytinės sistemos pažeidimus, atsiveria žaizdos, gali atsirasti skausmų šlaplėje, šlapimo pūslės pokyčių (suplonėja jos sienelės ir darosi sunku sulaikyti šlapimą), plonėja bei nusileidžia makšties sienelės, išsivysto atrofiniai makšties uždegimai.

Stresas dėl drėgmės stokos makštyje – gali būti kliūtis pastoti Dėl makšties sausumo intymūs santykiai tampa skausmingi ir nemalonūs, moteris ima jų vengti ir nukenčia lytinis poros gyvenimas. O norintiems pradėti vaikelį ginekologai pataria reguliarius lytinius santykius. Dar labiau tikimybę pastoti mažina stresas dėl sausos makšties sukeliamo diskomforto lytinių santykių metu. Be to, makšties sekretas reikalingas palankioms sąlygoms spermatozoidams sukurti, kad jie galėtų prasiskverbti pro gimdos kaklelį ir apvaisinti kiaušialąstę, taigi per mažas gleivių kiekis gali būti kliūtis susilaukti vaikelio.

Sveikos makšties gleivinėje gausu svarbios medžiagos glikogeno, kurio kiekis priklauso nuo hormono estrogeno. Glikogenui skylant susidaro pieno rūgštis, kuri ir sukuria normaliai mikrofloros pusiausvyrai palankią rūgštinę terpę. Kai estrogeno per mažai, pakinta makšties pH – sumažėja rūštingumas, o tokia gleivinės terpė palanki patogeniniams mikroorganizmams įsivyrauti, sausa ir elastingumo netekusi makšties gleivinė lengvai traumuojama.

Išsausėjusioje makštyje sumažėja hialurono rūgšties, kuri gaminama organizme ir reikalinga audinių tonusui, elastingumui bei drėgmei palaikyti.

Hialurono rūgšties molekulės sulaiko vandens molekules odoje ir gleivinėje (pritraukia iki tūkstančio kartų daugiau drėgmės už savo svorį), todėl audiniai yra elastingi, minkšti ir lygūs. Hialurono rūgštis padeda sugyti makšties gleivinės žaizdelėms ir įtrūkiams, atsikurti audiniams.

Kaip kovoti su makšties sausumu?

Kai išsausėjusios makšties prieigos ima niežėti, moteris bando gelbėtis dažna intymia higiena.

Po intensyvių vandens procedūrų niežėjimas ir deginimas gali kurį laiką liautis, bet taip sudrėkinti gleivinės neįmanoma. Didesnių bėdų galima prisidaryti plaunant makštį, nes išplaunama ir natūrali mikroflora, ir drėkinamasis sekretas, o tai padidina infekcijų pavojų.

Pagrindinė užduotis kamuojant makšties sausumui – atkurti natūralią drėkinamojo sekreto gamybą gleivinėje. Tai galima padaryti pasirinkus tinkamas drėkinamąsias priemones, kurių sudėtyje yra išsausėjusioje makštyje trūkstančių medžiagų, palaikančių sveiką rūgštinę makšties terpę ir drėgmę. Svarbiausios iš jų – hialurono rūgštis ir pieno rūgštis. Šių medžiagų turinčios ovulės drėkina ir palaiko makšties bakterinę pusiausvyrą bei tinkamą pH. Hialurono rūgštis labai gerai drėkina gleivinę, todėl mažėja sausumo, deginimo, tempimo pojūčiai, perštėjimas. Pieno rūgštis palaiko rūgštinę makšties terpę, apsaugančią nuo infekcijų.

Trejopu poveikiu pasižymi polikarbofilas. Ši medžiaga drėkina, nes gali sugerti 10 kartų daugiau vandens negu ji pati sveria. Polikarbofilas parūgština makšties terpę, nes jo pH yra 4, taigi palaiko tinkamą pH ir bakterinę pusiausvyrą. Be to, ši medžiaga išlaiko kitas veikliąsias medžiagas gleivinės paviršiuje iki trijų parų, todėl preparatas su polikarbofilu veikia ilgiau.

Parengė Dalia Petrutytė

Tete-a-tete

Svarbios sveikos makšties medžiagos – glikogenas ir hialurono rūgštis

Mažiausiųjų PRIEŽIŪRA

Kaip išmokyti mažylį švaros?

Gyvensenos įpročiai formuojasi vaikystėje, nuo mažumės reikia mokytis ir pagrindinių higienos įgūdžių. Tinkama higiena turi įtakos sveikatai, padeda apsisaugoti nuo daugelio infekcijų. Trejų sulaukęs mažylis turėtų mokėti pats praustis, būti įpratęs dažnai plauti rankas, ryte ir vakare valytis dantis. Taip pat svarbu mokėti pūsti nosytę į servetėlę, žinoti, kad reikia užsidengti kosėjant ir čiaudint, pasikeisti drabužėlius, kai šie išsipurvina.

Padeda fantazija, tėvelių pavyzdys ir kantrybė Vaiko mokymas higienos – nėra sudėtingas darbas, nes mažyliai mėgsta pamėgdžioti suaugusiuosius, jiems įdomu kartoti jų veiksmus. Jeigu pasitelksite fantaziją, greitai galėsite džiaugtis savarankišku mažyliu. Tėvelių istorijos apie švaros svarbą skirtingos – vieni pasinaudoja suaugusiųjų pavyzdžiu, kiti papasakoja apie mikrobus. Svarbiausia vaiką sudominti ir jo neišgąsdinti. Vaikai būtinai turi matyti, kaip švara rūpinasi suaugusieji, neužtenka tik pasakyti, kad rankos turi būti švarios arba iš lauko sugrįžusiam vaikui liepti nueiti į vonią. Tėveliams būtina tai daryti drauge.

Pradėti mokyti vaiką savarankiškos higienos pediatrai pataria nuo 1,5–2 metų. Ką gali daryti pats tokio amžiaus mažylis? Pirmiausia išmokykite jį išmuiluoti rankytes ir vandeniu gerai nuskalauti putas. Prie vo-

NAUJIENA!

Vaikiškas elektrinių nagų dildžių rinkinys

nios kriauklės pastatykite palypėjimo kėdutę, kad vaikas pasiektų čiaupą, pakabinkite žemai rankšluostį. Iš pradžių tėveliams teks būti šalia, kad mažylis neapsiplikytų karštu vandeniu, kol išmoks pats susireguliuoti jo šilumą, teks kantriai stebėti kitus veiksmus.

Leiskite jam viską daryti palengva, netobulai, bet svarbiausia – pačiam. Pagirkite vaiką, kai jam sekasi, ir niekada nebarkite, jeigu, pavyzdžiui, apsipylė vandeniu ar iš rankyčių išslydo muilas. Mažylis turėtų pradėti mokytis taisyklingai valytis dantukus. Nupirkite patogų vaikišką dantų šepetėlį ir odontologo patartą dantų pastą.

Svarbios higienos žinios Tėveliai turėtų paaiškinti, kodėl reikia prausti rankytes ir įpratinti tai daryti kaskart pasinaudojus tualetu, pažaidus su katyte ar šuniuku, grįžus iš lauko, ir būtinai – prieš valgį. Susišukuoti plaukučius – taip pat atskiras mokslas. Paaiškinkite vaikui, kad higienos priemonės turi būti individualios, negalima naudotis kito šeimos nario dantų šepetėliu, rankšluosčiu, skolinti svetimiems savo šukų.

Paūgėjusį vaiką pratinkite praustis duše ar vonioje, naudotis kempine, nusausinti kūną rankšluosčiu.

Sudėtingesnis mokslas – ir prausti veidą. Vaikas turi užsimerkęs išsimuiluoti veiduką, paskui nuskalauti putas. Svarbus gebėjimas – pačiam nusišluostyti užpakaliuką pasišlapinus ir pasituštinus. Ir berniukai, ir mergaitės turi įprasti prie intymių vietų higienos.

Mergaites mokykite tinkamai apsiprausti lytinius organus bėgančiu vandeniu – pradedant nuo priekio išangės link. Įpratinkite vaikus kasdien keisti apatinius.

Vaikiškos ekologiškos dantų pastos

NAUJIENA!

Vaikiškas natūralus skalbiklis

P 40 skalbimų po 5 kg skalbinių

34 EKOLOGIŠKI PRODUKTAI Pietų Korėja

NAUJIENA!

Mini tualetai vaikams Tel. 370 674 52 246 www.apatite.lt

Mielieji, jau 5 metus nuotykių parkas Kar kar Klaipėdoje praleis vasarą su nepakartojama

KARKAR vasara 2018.

Nuo birželio 11 d.

Kiekvieną dieną Jūsų vaikučių lauks: w Du pedagogai, gerai kalbantys lietuvių, rusų, anglų kalbomis. w Stovykla prasidės 8.00 val., o baigsis 17–18 val. w Vaikai kasdien pietaus ir užkandžiaus pavakarių metu. w Be edukacinių, kūrybinių ir sportinių užsiėmimų, kasdien vaikai pramogaus skirtingo sudėtingumo laipynių trasose. w Kasdien vyks išvažiuojamosios pramogos, vaikai jodinės žirgais, lankysis baseine, eis į cirką, vairuos kartingus, žais golfą, boulingą, eis į kiną, čiuožinės ant ledo, lankysis šokolado fabrike, plauks laivu ar net pilotuos mokomąjį lėktuvėlį!

Jūsų vaikai šiemet turės galimybę paragauti pirmus metus į Lietuvą atkeliavusius MINIMELTS ledus!

Minimelts Lietuva

IŠSAMESNĘ INFORMACIJĄ APIE MŪSŲ VAIKŲ STOVYKLĄ BEI KITAS ATRAKCIJAS RASITE ČIA: H.Manto g. 81, LT-92293 Klaipėda. Tel. 8 686 50 111 Kar kar parko Vaikų Stovykla www.karkarparkas.lt