Žalia mityba
Žalia mityba Kas tai? „Žalias“ arba „gyvas“ (angl. Raw) maistas – tai toks maistas, kuris gali būti termiškai apdorotas ne aukštesnėje nei 42 laipsnių (C) temperatūroje. Dažniausiai žalias maistas termiškai visai neapdorojamas. Tokiu būdu jame išlieka visos maistinės savybės bei enzimai. Galite pasirinkti – ar būti lengvu, vibruojančiu, šviežiu ir gyvu, ar likti sausu, niūriu, pilku i sunkiu. Niekas kitas taip neveikia mūsų gyvenimo bei supančio pasaulio taip, kaip mūsų mitybos įpročiai – tai, kuo kiekvienas iš mūsų užsiima bent 3 kartus per dieną.
Dar priešistoriniais laikas, kol nemokėjo įžiebti ugnies, žmonių protėviai valgė tik neapdorotą maistą. Mūsų laikais žaliu maistu susidomėta dar 1930 – aisiais. Amerikietė Ann’a Wigmore (1909–1994) šios dietos pionierė. Ji vartodavo žalią maistą detoksikacinės dietos metu. Kitas amerikiečių natūralios medicinos atstovas Herbet’as Shelton’as (1895–1985) taip pat gyrė neapdoroto maisto privalumus.
Žalia mityba
“ Ne žaliavialgiams turbūt bus sunku suprasti, bet šiandien aš jaučiu, kas yra TIKROJI sveikata “
Gerai
subalansuota žalio maisto dieta turi užtektinai visavertei mitybai reikalingų mineralų bei vitaminų. Tuo tarpu, gaminant termiškai apdorotą maistą, apie 80 proc. naudingų maistinių medžiagų yra prarandama. Žaliavalgystė nėra naujiena – apie tai, kad žmogui naudinga visa, ką užaugina gamta, kalbama senuosiuose šaltiniuose, o termiškai neapdoroto maisto nauda organizmui mokslininkai
aktyviai susidomėjo prieš gerus porą dešimtmečių Atrodo, kad “gyvo” maisto ruošimas užtruks trumpiau, nei įprastas virimo ar kepimo procesas, bet taip yra ne visada. Nors šios dietos besilaikančiųjų tikslas nėra numesti svorio, jo visgi numetama, dėlto, kad suvartojama mažai riebalų, baltymų ir gaunama mažiau kalorijų.
Kas tai?
Svarbu yra tai, kad žalio maisto dieta tai gyvenimo būdo pasirinkimas, trokštantiems dvasinio tyrumo, tradicinės medicinos atsisakymo ir noro būti arčiau gamtos. Žalio maisto šalininkai tiki, kad jame yra daug enzimų, padedančių palaikyti virškinimo sistemos veiklą. Jų manymu, maisto virimas denatūruoja enzimus, todėl organizmui sunkiau virškinti. Kai kurie šios mitybos šalininkai nueina taip toli, jog ima teigti, jog virtas maistas grynas toksinų šaltinis. Taip pat tikima, kad žaliame maiste yra bakterijų ir mikroorganizmų, kurie naudingi virškinimo sistemai, be to neapdorotas maistas turi daugiau maistinių medžiagų, nei virtas ir kitaip apdorotas.
Receptai
Spagečiai su riešutų padažu ir lašiša
Receptai
Spagečiai Cukiniją supjaustykite į labai plonus pailgus gabalėlius. Jei turite daržovių pjaustyklę, jos pagalba cukinijas supjaustyti ko gero bus daug paprasčiau.
Padažas
Lašiša Pernąkt palikite apibarstyta Himalajų druska
Gvakamolė (guacamole)
Gaminome iš šių ingredientų: Sauja per naktį mirkytų makadamijos riešutų 1 skiltelė česnako Mažas kabaliukas imbiero Morkos žali ūgliai Baziliko lapai Citrinos sultys Himalajų druska Šiek tiek vandens Morka
Tai Lotynų Amerikoje dažnas patiekalas, gaminamas iš avokadų, česnako, svogūno, pomidorų ir druskos. Mes pasigaminome kiek paprastesnę gvakamolės versiją. Avokadą sutrynėme su smulkiai pjaustytu svogūnu, įspaudėme šiek tiek citrinos sulčių ir įbėrėme žiupsnelį druskos.
Maišytuvo pagalba įpylę nedaug vandens sutrinkite makadamijos riešutus su viskuo išskyrus morką, kurią smulkiai sutarkavę vėliau įmaišykite į gautą padažą. Vietoje makadamijų galite naudoti ir anakardžių riešutus. įtarkuoti ir daugiau skirtingų daržovių.
Skanaus!
Marija VaitulionytÄ— Vilnius 2013