Vyno Žurnalas Nr. 29 by Private Label

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

redaktoriaus žodis

Redaktoriaus žodis

aila, kad Lietuva tokia maža ir joje tiek nedaug skaitančių

ir midumi. Lyg tai nujausdami, Lietuvos vyno platintojai ima

apie vyną. Laimei, dėl tos pačios priežasties savo žurna-

sukti iš kabernė sovinjonais, šardonė, malbekais, primitivo, pino

le nesispecializuodami galime rašyti ir apie paprastus, ir apie

gridžio pažymėtų verslo greitkelių ir atsiveža nei ragautų, nei

sudėtingus dalykus. Straipsnį apie emocijas, vyną ir muziką ski-

girdėtų vynuogių veislių vyno. Jo šių metų vyno čempionate,

riame savęs pažinimo entuziastams, tikintiems keistuoliškumo

kurio išsamius rezultatus skelbiame, buvo netikėtai daug. Toks

skraistės gaubiamais sinestetikais (lot. synaesthesia), girdinčiais

žingsnis – reveransas vyno vartotojų išmanumui, nes mesti kelią

vyno skonį ir užuodžiančiais muzikos garsus. Nenustebčiau, jei

dėl takelio galima tik su labai patikimu pakeleiviu. Kad Lietuvos

tokiais kas nors apšauktų žmones, kuriems skaniausias 90 balų

vyno profesionalų bendruomenė tokio patikimumo įgauna

arba vyno čempionato auksu įvertintas vynas. Ar balai gali turėti

vis daugiau, demonstruoja užtikrintai prieš kaimynus laimimi

skonį? Ne labiau nei akmenys ir kalkės minerališku pavadinta-

someljė čempionatai, pustuziniais dalijami tarptautiniai WSET

me vyne. Tačiau kaip minerališkumas dera su brandžiu sūriu,

sertifikatai, pilnos Someljė mokyklos klasės ir G. Jašinsko orga-

taip ir balai padeda tikėti vyno gerumu. Net lietuviško vaisių

nizuojami vyno proto mūšiai. Tačiau koks yra vidutinis Lietuvos

bei uogų vyno, kurio skeptikai net ir vynu nebūtų linkę laikyti.

vyno vartotojas? Ar jis įvertins profesionalų pastangas paįvairinti

Kai jūsų akys skaitys šias eilutes, Lietuvoje jau bus ne mažiau

gyvenimą? Laikas parodys.

aštuonių licencijuotų tokio vyno gamintojų. Stebėsimės juodųjų serbentų, aviečių, agrastų, mėlynių, šermukšnių, pienių vynu Vyr. redaktorius Arūnas Starkus

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

turinys

turinys įvykiai ir naujienos 6 psl. 12 psl.

Įvykiai ir naujienos Kaip tampama Lietuvos someljė čempionu

vynas ir vyno regionai 16 psl.

Riedulinga Chateauneuf du Pape apeliacija. Arūnas Starkus

19 psl.

Kada Rumunijos vynai vėl pasirodys mūsų parduotuvių lentynose? Jurgis Šliogeris

22 psl.

Vidurio Europos pažiba. Jurgis Šliogeris

24 psl.

Gigondas AOC. Arūnas Starkus

27 psl.

„Saint Cosme“. Arūnas Starkus

28 psl.

„Limoux“, pradėjęs putojančio vyno erą. Arūnas Starkus

31 psl.

„Antech“ iš Limu

32 psl.

Ledo vynas Europoje. Ilja Šarov

35 psl.

Biodinamika ant Ermitažo kalno. Arūnas Starkus

38 psl.

Pasivaikščioti po Pesaką Leonjaną. Arūnas Starkus

45 psl.

Pasivaikščioti po Medoką. Arūnas Starkus

62 psl.

Pasivaikščioti po Soterną ir Barsaką. Arūnas Starkus

vyno kultūra, ekonomika ir mokslas 42 psl.

Lašas po lašo ir butelį pratašo. Aidas Puklevičius

48 psl.

Emocijos, muzika ir vynas. Artašes Gazarian, Arūnas Starkus

52 psl.

Siautėjantys Grand Cru senukai. Arūnas Starkus

ne tik vynas 56 psl.

Vyno mėgėjo prisiminimai. Jurgis Šliogeris

64 psl.

Minerališkas vynas ir brandintas sūris „Džiugas“. Arūnas Starkus

66 psl.

Apie kepsnį kitaip… Rasa Starkus

70 psl.

Ar alkoholis tikrai išgaruoja ruošiant maistą? Milda Sužiedelytė

2015 m. Lietuvos vyno čempionatas 72 psl.

Lietuvos vyno čempionatui – 10 metų. Jurgis Šliogeris

77 psl.

Apie apdovanojimų struktūrą

78 psl.

Geriausi savo kategorijos vynai

79 psl.

Aukso medalio laimėtojai

82 psl.

Sidabro medalio laimėtojai

87 psl.

Bronzos medalio laimėtojai

91 psl.

Gero kainos ir kokybės santykio vynai

94 psl.

Geriausi lietuviški vynai

97 psl.

Teisėjo nuomonė apie lietuvišką vyną ir midų. Arūnas Starkus

Kitas žurnalo numeris bus išleistas 2015 m. lapkričio mėn.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

įvykiai ir naujienos

Naujienos Italijos vyno klasifikavimo naujienos Pirmoji Italijos vyno klasifikavimo sistema, įvesta 1963 metais, buvo nuolat tobulinama ir keičiama. Paskutinį kartą ji buvo papildyta 2010 metais. Šalis, gaminanti ketvirtadalį pasaulio vyno ir turinti išskirtinį potencialą daryti vienus geriausių pasaulyje vynų, priėmė ilgai lauktą sprendimą – įkūrė nepriklausomą vyno klasifikavimo ir kontrolės organizaciją „Valoritalia“. „Valoritalia“ atsirado įvedus Europoje naują bendrą rinkos organizavimo (BRO, angl. CMO – Common Market Organisation) sistemą. Ją įkūrus, įvesta nauja vyno klasifikavimo tvarka. BRO taisyklėse nurodoma, kad klasifikavimo kontrolė perduodama „trečiosioms šalims“ – nepriklausomai viešajai įstaigai. Italijos vynuogių augintojų ir vyno gamintojų asociacija oficialiai prarado savo galią. Anksčiau stebėti ir kontroliuoti visus DOC ir DOCG vynus, pagamintus Italijoje, buvo pavesta atskiriems konsorciumams. Pagal 2014 metais paskelbtus duomenis, šiuo metu Italijoje yra 332 DOC ir 73 DOCG klasifikuotų vynų. Iš viso – 405 DOP vynai. Vynuogėms, iš kurių daromi DOC vynai, keliami griežtesni reikalavimai, taip pat turi būti nurodoma konkretesnė jų auginimo teritorija nei IGT vynams. DOC vynams taip pat reglamentuojamas minimalus alkoholio kiekis (ABV – alcohol by volume) vyne. 92 proc. Italijoje dominuojančio vyno pagaminama 76 apeliacijose, kitos 327 apeliacijos pagamina tik 8 proc. vyno, todėl daug diskutuojama apie klasifikavimo sistemos tobulinimą ir paprastinimą. Italijos vyno nuorodos VdT (Vino da Tavola – stalo vynas) IGP (Indicazione Geografica Protetta – saugoma geografinė nuoroda). Šie vynai Italijoje žymimi IGT (Indicazione Geografica Tipica – geografinė nuoroda). Šiuo metu Italijoje yra 118 IGP/IGT. DOP (Denominazione d’Origine Protetta – saugoma kilmės vietos nuoroda). Šios nuorodos gali būti dviejų rūšių: DOC (Denominazione d‘Origine Controllata – kontroliuojama kilmės vietos nuoroda) ir DOCG (Denominazione d‘Origine Controllata e Garantita – kontroliuojama ir garantuojama kilmės vietos nuoroda). DOC suteikiama vynams, kurie pastaruosius 5 metus turėjo IGP nuorodą. DOC vynai pakeliami iki DOCG, jeigu jie pastaruosius 10 metų buvo ženklinami DOC nuoroda.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

įvykiai ir naujienos

Naujiena: restoranas „7 Elephants“ Pirmasis specializuotas bizonienos restoranas Baltijos šalyse duris atvėrė š. m. balandžio mėn. Bizoniena laikoma viena iš kokybiškiausių mėsos rūšių. Jos sudėtyje yra itin mažai riebalų ir cholesterolio, gausu mineralinių medžiagų, ji lengvai įsisavinama. Bizonai auginami Lietuvoje, Kelmės rajone. Adresas: Konstitucijos pr. 12, Vilnius Darbo laikas: VII–III 11:00–23:00, IV 11:00–24:00, V–VI 11:00–01:00

Naujiena: baras „Spiritus“ Senamiestyje, šalia Nacionalinės filharmonijos, duris atvėrė naujas baras „Spiritus“. Jo lentynose jau puikuojasi didelė stipriųjų gėrimų kolekcija, o šeimininkai Linas Starkus ir Modestas Paplauskas, patys dirbantys prie 7 metrų ilgio baro, papasakos apie kiekvieną iš jų. Galėsite sužinoti visų 400 skirtingų gėrimų istoriją, gamybos būdą ir legendą. Vyno spintoje rasite ir „Cristal“ šampano, o maisto šaldytuvėlyje – juodųjų eršketo ikrų. Gėrimai ir užkandžiai su istorija. Nes žmogus – visų stipriausias. Adresas: Aušros vartų g. 4, Vilnius Darbo laikas: I–VI 16:00–03:00

Daugiau specializuotų prekeivių vynu Pirmoji tik internete vynu prekiaujanti parduotuvė www.vynoguru.lt skaičiuoja antrus savo veiklos metus. Ji bene daugiausiai investuoja į vartotojų įpročių keitimą: išsami informacija apie produktus ir galimybė patogiai išsirinkti vyną pagal įvairius kriterijus – svarbiausi internetinės prekybos pranašumai. Asortimentas sudaromas pagal geriausio kainos ir kokybės santykio kriterijų tiek importuojant vyną, tiek atsirenkant kitų importuotojų produkciją. Panašų laikotarpį veikia Jogailos Morkūno www.vynokorta.lt. O štai naujausia internetinė parduotuvė www.buteliukas.lt greta vyno siūlo ir nemažai stipriųjų gėrimų.

Naujiena: vyno parduotuvė Kaune „Piemonte Wine“ Gegužės mėn. atidaryta nauja vyno parduotuvė planuoja nelikti nuošaly nuo vyno kultūros plėtros Kaune. Adresas: Maironio g. , Kaunas Darbo laikas: I–VI: 10:00–19:00

Naujiena: restoranas „Šiaurės jūra“ Kovo mėn. „Ogmios mieste“ duris atvėrė specializuotas žuvies restoranas. Daugelis jau pamėgo tokio pat pavadinimo aukštos kokybės žuvies parduotuvę, tad nekantriai laukė ir jos savininkų atidaromo restorano. Adresas: Verkių g. 29 („Ogmios miestas“, Šeimos aikštė 3, 1 korpusas) Darbo laikas: I–IV 11:00–22:00; V–VI 11:00–23:00; VII 11:00–21:00

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

įvykiai ir naujienos

Naujiena: restoranas „Chef2 Food House“ Nuo metų pradžios Vilniuje, A. Jakšto g. veikia garsių restorano šefų Artūro Braslausko ir Dariaus Dabrovolsko restoranas. Adresas: A. Jakšto g. 7, Vilnius Darbo laikas: I–V 11:00–16:00; III–V 18:00–22:00; VI 13:00–22:00

Degtinė „Amber Gold“ Šių metų vasario mėnesį bendrovė „Bennet Distributors“ žurnalistams pristatė naują degtinės prekės ženklą „Amber Gold“ ir suorganizavo kelionę į Rygoje esančią „AS Latvijas Balzams“ gėrimų daryklą. Čia svečius pasitiko gausus būrys prie naujojo produkto kūrybos ir pristatymo prisidėjusių žmonių, tarp jų ir Rygos Technologijų universiteto biotekstilinių medžiagų tyrimo laboratorijos vadovė dr. Inga Lašenko, sukūrusi unikalią, alkoholio gryninimo gintaru patentuotą technologiją. Anot gamintojų, „Amber Gold“ – tai pirmoji pasaulyje degtinė, kurios gamyboje naudojami gintaro gijų ir granulių filtrai, gaminami iš Baltijos šalių auksu vadinamo gintaro. Gaminant degtinė filtruojama net 8 kartus. Paskutiniuose etapuose – per tris skirtingus filtrus: pirmiausia per gintaro gijų, paskui – per gintaro ir sidabro mikrogranulių ir galiausiai - per aukso gijų filtrą. Šia technologija išgryninta degtinė įgijo itin švelnų skonį. Degtinės „Amber Gold“ kūrimo procesas truko net trejus metus, o į projektą investuota daugiau nei 250 tūkst. eurų. Jie buvo skirti gėrimo idėjos plėtojimui, receptūros ir butelio dizaino sukūrimui, tyrimams ir inovatyvių filtravimo technologijų sukūrimui. Produktas skirtas platinti Baltijos šalyse, taip pat bus siekiama jį eksportuoti ir pristatyti pasaulinėje degtinės rinkoje. Sukurtas ir unikalus butelio dizainas, primenantis jūros bangas.

„Kanonkop“ iš Pietų Afrikos Respublikos „Vyno klubas“ pradėjo prekiauti „Kanonkop“ vyninės, neretai vadinamos Pietų Afrikos Premier Grand Cru Classe, vynais. Šiai šeimos vyninei, daugiau nei 40 metų perleidžiamai iš kartos į kartą, priklauso 100 ha vynuogynų Simonsbergo kalno šlaituose, kuriuose galima aptikti daugiau nei 50 metų senumo ‘Pinotage‘ vynmedžių. Čia gaminimai vieni geriausių raudonųjų vynų visoje Pietų Afrikoje. Vyno gamyba remiasi senomis tradicijomis: didžioji dalis vynuogynų nėra dirbtinai drėkinami, vynas fermentuojamas sekliose plačiose betoninėse talpose ir vėliau brandinamas prancūziško ąžuolo statinėse. Lietuvoje galima nusipirkti: „Kanonkop Kadette Pinotage“, „Kanonkop Kadette Cape Blend“, „Kanonkop Pinotage“, „Kanonkop Cabernet Sauvignon“, „Kanonkop Paul Sauer“ vynų.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

įvykiai ir naujienos

„Grant’s School of Blending“ – viskio maišymo sesija Vilniuje Apie kelių vynuogių veislių arba derlių maišymą žinoma nuo seno. Klasikiniai Bordo ir Šampanės vynai yra žymiausi tokio maišymo pavyzdžiai. Stipriųjų gėrimų pasaulyje spiritų maišymas yra ne mažiau paplitęs, tačiau apie konkrečias sudedamąsias dalis eiliniam vartotojui paprastai pasakoma labai nedaug. Vyno pramonėje yra įprasta nurodyti tikslias panaudotų vynuogių veislių proporcijas ir kitus gamybos niuansus. Kalbant apie stipriuosius gėrimus, paprastai informuojama tik apie viskio, romo arba brendžio kilmę ir brandinimo statinėje laiką, o baziniame kokybės lygyje pasakoma dar mažiau. Maišytas viskis (blended whisky) yra vienas tokių produktų. Škotijos ir Airijos įstatymai reikalauja, kad maišomų spiritų amžius būtų ne trumpesnis nei 3 metai ir viena diena. Kitas svarbus momentas, jog šiame mišinyje panaudojamos skirtingos spirito rūšys – iš kelių kultūrų (kukurūzų, kviečių, rugių, avižų) distiliuoti grūdiniai (grain) ir miežių salyklo (malt) spiritai. Salykliniai spiritai yra šiek tiek brangesni ir stipresnio skonio, todėl ekonominiais ir stilistiniais sumetimais jų dalis maišytuose viskiuose būna mažesnė. Kita vertus, pasitaiko atvejų, kai salyklinio viskio dalis mišinyje siekia net 85 procentus. Maišant grūdinį ir salyklinį viskį galima reguliuoti proporcijas, tad lengva išgauti norimą viskio skonį ir stiprumą. „Grant’s School of Blending“ sesijos metu maišant viskį salyklinio viskio proporcija galėjo kisti iki 50/50. Kiekviena iš dviejų sesijos dalyvių grupių sukūrė po vieną unikalų mišinį iš kelių 12 metų statinėse brandintų spiritų. Nors pramonėje neretai panaudojama net keliasdešimt skirtingų spiritų rūšių, sesijos metu buvo pateikti septyni neskiesti spiritai: penki salykliniai ir du grūdiniai. Pagrindinis reikalavimas mišiniui buvo susijęs su grūdiniais viskiais: jų dalis turėjo būti ne mažesnė nei 50 proc., o spiritų skaičius nebuvo ribojamas. Grupė, kurioje teko garbė dalyvauti, sutarė panaudoti tris salyklinius (45 %) ir du grūdinius (55 %) viskius. Siekiant dermės ir subtilumo, buvo atsisakyta vieno dūminio ir vieno saldesnių aromatų salyklinio viskio. Galutinio spiritų mišinio, kuriam buvo suteiktas pavadinimas „4 P.M. Fog“, stiprumas siekė 60,5 proc. alk. Kadangi neskiesti „statinės stiprumo“ viskiai gana retai pasirodo rinkoje, buvo numatyta, jog pardavimui skirtas viskis bus praskiestas vandeniu iki 40–43 proc. alk. Džiugu, kad rezultatu liko patenkinti ne vien sesijos dalyviai, bet ir viskio „Grant‘s“ ambasadoriai iš Škotijos.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

įvykiai ir naujienos

„Gaja“ atgimsta Pernai legendinei Italijos vyninei „Gaja“ atstovauti Lietuvoje pradėjo „Vyno klubas“. Parduotuvėse ir restoranuose iš karto pasirodė anksčiau mūsų šalyje neplatinti „Ca Marcanda“ vynai iš Bolgerio. O š. m. gegužę vyninės atstovas Gabriele Oderda Vilniaus publikai pristatė 2010 metais vyninėje padarytą „Brunello di Montalcino Pieve Santa Restituta“. Angelo Gaja ir jo dviejų dukterų Gaios bei Rossanos valdoma įmonė Pjemonte viena pirmųjų pradėjo daryti atskirų vynuogynų vynus, išgarsino regioną ir drauge Italiją, kaip aukščiausios kokybės vyno gamybos regioną. Jie pirmieji regione pasodino ‘Chardonnay’, ‘Sauvignon Blanc’, ‘Cabernet Sauvignon’ vynuogių, kurių vynai šiandien jau tapo kolekcininkų taikiniu ir įeina į pasaulinius investicinių vynų skaičiavimo indeksus. Pastarojo dešimtmečio vyninės plėtra buvo nukreipta į regionus, kuriuose didžiausias potencialas gaminti itin aukštos klasės vyną: Bolgeryje „Ca Marcanda“ kaimynai yra „Sassicaia“, „Masetto“, „Ornelaia“, o Montalčinas patraukė dėmesį filosofijos panašumu į Barolą ir Barbareską: stipraus identiteto, ilgaamžis vynas daromas iš vienos vietinės vynuogės. Vilniuje vyninės iniciatyva buvo surengtas seminaras profesionalams ir vakarienė mėgėjams „Kempinski Hotel Cathedral Square“ restorane „Telegrafas“.

Pirmoji WSET 3-ojo lygio (Advanced certificate) laida Vilniuje Š. m. kovą Someljė mokykloje egzaminus sėkmingai išlaikė didžiausios pasaulyje vyno mokyklos „Wine and Spirit Education Trust“ (WSET) studentų laida. 3-ojo lygio (iš viso yra penki lygiai) kursai anglų kalba pritraukė studentų ir iš Baltarusijos bei Latvijos. Pirmieji absolventai: Narimantas Miežys, Andrius Pagojus, Ilja Šarovas, Martynas Pravilonis, Evaldas Aldošinas, Dariušas Mileris, Volha Andreyuk, Alena Hauruchonak, Irina Sjomochkina. Tokio lygio pažymėjimus turinčių žmonių Baltijos valstybėse iki šių kursų buvo vos keletas. Jie mokėsi Londone arba Ruste, Austrijoje. Kursus žadama kartoti 2015 m. rudenį.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

GURMANIŠKI IEŠKOJIMAI

ŠVIEŽIAS, NEFILTRUOTAS, ŠALTO SPAUDIMO ALYVUOGIŲ ALIEJUS IŠ GRAIKIJOS ŪKIŲ

Per tris tūkstančius metų šviežiai spaustas ir nefiltruotas alyvuogių aliejus buvo ir tebėra esminė graikų dietos ir virtuvės dalis, užtikrinanti skanią ir sveiką mitybą bei natūralią kosmetiką. Šiandien, po penkių metų patirties degustuojant ir atrandant geriausius alyvuogių aliejus, turime progą pasidalinti šviežiai spaustu, nefiltruotu (kaip Graikijos ūkininkai sako - “extra extra virgin” kategorijos) alyvuogių aliejumi, atvežtu iš, mūsų manymu, pačio geriausio Graikijos alyvuogių regiono - Kalamatos, Messinia. Koks aliejus atkeliauja? Kasmet keliaujame tiesiai į Kalamata regioną, lankomės ūkiuose ir malūnuose, renkame aliejaus pavyzdžius bei atsirenkame geriausią aliejų, kurį patys vartojame visus metus. Kadangi graikiškas aliejus, kurį patys atsirenkame ir patys atsivežame, sudaro 99% viso mūsų vartojamo aliejaus, mums asmeniškai labai svarbu išsirinkti patį geriausią. Keletą metų, prieš atrasdami Kalamata ūkininkų aliejų, dalyvavome įvairiose paskaitose apie gero aliejaus savybes ir jo degustavimą, bei ekskursijose ir degustacijose po Italijos, Ispanijos ir Graikijos alyvuogių aliejaus spaudyklas. Galiausiai pasirinkome ir apsistojome ties graikiškuoju.

dalyvaujame alyvuogių derliaus nuėmime ir stebime procesą spaudykloje. Degustacijų metu atsirenkame pačius geriausius aliejus, vadovaudamiesi keliais kriterijais: alyvuogių surinkimo ir išspaudimo laiku (nuo surinkimo iki išspaudimo turi praeiti ne daugiau, kaip 24 val.), užtikrintu spaudyklos šaltojo spaudimo technologiniu procesu, ir svarbiausia – pačio aliejaus šviežumu, aromatu, skoniu. Pasirinkto alyvuogių aliejaus degustaciją kartojame keletą dienų, norėdami įsitikinti teisingu alyvuogių aliejaus pasirinkimu. Šviežias, jauno derliaus nefiltruotas alyvuogių aliejus į Lietuvą atkeliauja kiekvienų metų sausio mėnesio gale.

Kaip atsirenkame šalto spaudimo alyvuogių aliejų? Aliejų perkame tiesiai iš ūkininkų arba iš spaudyklų (žinome, iš kokio ūkininko sodo ir kada atkeliauja alyvuogės). Dažnai patys

Jei Jums įdomu paragauti ar užsisakyti šaltuoju būdu šviežiai spausto, nefiltruoto alyvuogių aliejaus tiesiai iš Graikijos – susisiekite el.p. arturas@meniu.lt

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Lietuvos someljė čempionatas

Kaip tampama Lietuvos someljė čempionu

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Lietuvos someljė čempionatas

„K

empinski Hotel Cathedral Square“ restorane „Telegrafas“

10. Pasunkinta šampano patiekimo rungtis: reikėjo 2 bu-

dirbantis Narimantas Miežys geriausiu šalies someljė šie-

telius išpilstyti į 15 taurių. Buteliai turėjo likti tušti, o

met tapo ketvirtą kartą iš eilės. Gegužės 11 dieną vykusiame už-

pergalę lėmė lygiai išpilstytų taurių skaičius. Finalo

sienio dalyviams atvirame Lietuvos someljė čempionate antrąją

dalyviams asistavo į finalą nepatekę Vladimiras Michailo

vietą užėmė latvė Agnese Meiersone („Vīna studija“, Ryga), trečia

(„Esse“), Gediminas Matekonis, Ignas Grušnius (abu

liko Mariia Zueva (Sankt Peterburgas). Ketvirtą vietą bendroje

Someljė mokyklos absolventai), Jūratė Vasiukevičiūtė

įskaitoje ir antrą tarp Lietuvos atstovų laimėjo Ada Sakalauskaitė

(„Kempinski Hotel Cathedral Square“ restoranas „Tele-

(Someljė mokyklos studentė), penktas ir trečias iš lietuvių liko

grafas“), Simonas Laukaitis, Svetlana Vavulina (Estija,

Artūras Vasilionokas iš restorano „Boff“.

„Liviko“), Pawelas Demianiukas (Lenkija, „Thai Thai Warsaw“).

Varžybose dalyviai rungėsi tokiose rungtyse: Pusfinalis 1. 2. 3. 4.

Teorijos testas. Rezultatas įskaitomas ir skaičiuojant

direktorius), Arminas Darasevičius (restoranai „Dine“ ir „Time“),

finalo taškus.

Tomaszas Kaleckis-Majewiczius (Lenkijos someljė asociacijos

Dviejų vynų degustavimas. Rezultatas įskaitomas ir

valdybos narys) ir Arūnas Starkus (Lietuvos someljė asociacijos

skaičiuojant finalo taškus.

prezidentas).

Praktinė rungtis – raudonojo vyno dekantavimas per

apdovanotas „Carlson Wagon Lit“, „Air Lituanica“ ir „Champagne

7 stipriųjų gėrimų atpažinimas, įvardijant pavadinimą,

Pol Roger“ įsteigtu prizu – kelione į Šampanę. Jis atstovaus Lie-

žaliavą ir kilmės vietą. Klasikinė finalo užduotis.

tuvai 2016 metų pasaulio someljė čempionate Argentinoje. Visi

Klaidingo restorano „Noma“ meniu taisymas, atpažįstant, kur padaryta klaida ir ją ištaisant. Užduotis reikalauja atidaus žvilgsnio ir vyno pasaulio įstatymų, konkrečių gamintojų produkcijos išmanymo.

Geriausias 2015 m. Lietuvos someljė Narimantas Miežys

5 minutes. Klasikinė užduotis.

Finalas 5.

Čempionate teisėjavo Jānis Kaļķis (Latvijos someljė asociacijos prezidentas), Kristjanas Markii (Estijos someljė mokyklos

dalyviai gavo „Riedel“ taurių rinkinius ir po „Pol Roger“ šampano butelį šaltį išlaikančiame krepšyje. Varžybos vyko „Kempinski Hotel Cathedral Square“, naudotos „Riedel“ taurės ir dekanteriai, „Neptūno“ vanduo, svečius maitino restoranas „Dine“.

Vyno ir kitų vakarienės gėrimų parinkimas prie aštuonių restorano „Noma“ patiekalų. Ši užduotis buvo sunki tuo, kad 5 skirtingus vynus teko derinti prie 8 patiekalų. Vieni someljė ryžosi patiekalus sugruoti, kiti, pritrūkę vyno, pasiūlė gerti sakę ir kitus gėrimus.

Atskirose rungtyse finalo dalyviai užėmė tokias vietas

Jauno vyno aeravimo ir patiekimo penkiems svečiams

Narimantas Miežys

rungtis. Užduotis rėmėsi situacija, kai tenka patiekti jauną, taninišką, ąžuolo statinėse brandintą raudonąjį vyną (varžybose buvo naudojami atskirų vynuogynų „De Martino“ iš Čilės vynai). Vynas, staiga gavęs didelį deguonies kiekį, šiek tiek sušvelnėja, atsiskleidžia jo aromatai. Tam naudojami specialūs piltuvėliai – aeratoriai, per kuriuos vynas perkošiamas į dekanterį. Kadangi pagal užduotį dekanterio restorane nebuvo, finalininkai privalėjo pasinaudoti tuo, kas pasitaikė po ranka – tuščiu mineralinio vandens buteliu. Tačiau tokiu atveju buvo būtina po aeracijos vyną grąžinti į originalų butelį

Pusfinalis teorija

Agnese Meiersone 3

Mariia Zueva

Ada Sakalauskaitė

Artūras Vasilionok

Pusfinalis vyno degustavimas

2–3

Stipriųjų degustavimas

Klaidingo meniu taisymas

Vyno ir maisto derinimas

Aeravimas

Keistų vynų atpažinimas

Viktorina „Kas yra kas?“

Šampano pilstymas

Bendras įvertinimas

20,5

I vieta

II vieta

III vieta

IV vieta

V vieta

ir svečiams pilti iš jo. Be to, mineralinio vandens butelis buvo 50 ml mažesnės talpos, lyginant su vyno buteliu, taigi reikėjo nepripilti per daug. 8.

Keisto vyno atpažinimo rungtis. Taurėse buvo penki someljė aktualūs ir labai charakteringi vynai: nealkoholinis, lietuviškas iš vitis lambrusca vynuogių, vynas su kamščio yda, susenęs, oksidavęsis vynas ir qvevri fermentuotas natūralus gruziniškas vynas. Finalo dalyviai turėjo vynų sąrašą ir reikėjo atpažinti, kuris yra kuris. Nealkoholinis ir su kamščio yda buvo lengvai atpažįstami, o štai gruziniškas, oksiduotas ir lietuviškas painiojosi.

Kas yra kas – reikėjo atpažinti ekrane rodomas vyno pasaulio asmenybes ir objektus.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Lietuvos someljė čempionatas

Agnese Meiersone („Vīna studija“, Ryga)

Mariia Zueva (Sankt Peterburgas)

Ada Sakalauskaitė (Someljė mokyklos studentė)

Artūras Vasilionokas iš restorano „Boff“

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Lietuvos someljė čempionatas

Vertinimo komisijos nariai: 1. Arūnas Starkus (Lietuvos someljė asociacijos prezidentas); 2. Tomaszas Kaleckis-Majewiczius (Lenkijos someljė asociacijos valdybos narys); 3. Jānis Kaļķis (Latvijos someljė asociacijos prezidentas); 4. Arminas Darasevičius (restoranai „Dine“ ir „Time“); 5. Kristjanas Markii (Estijos someljė mokyklos direktorius).

1. Vladimiras Michailo („Esse“); 2. Narimantas Miežys („Kempinski Hotel Cathedral Square“ restoranas „Telegrafas“) ; 3. Mariia Zueva (Sankt Peterburgas); 4. Ignas Grušnius (Someljė mokyklos absolventas); 5. Agnese Meiersone („Vīna studija“, Ryga); 6. Jūratė Vasiukevičiūtė („Kempinski Hotel Cathedral Square“ restoranas „Telegrafas“); 7. Artūras Vasilionokas iš restorano „Boff“; 8. Svetlana Vavulina (Estija, „Liviko“); 9. Gediminas Matekonis (Someljė mokyklos absolventas); 10. Ada Sakalauskaitė (Someljė mokyklos studentė); 11. Pawelas Demianiukas (Lenkija, „Thai Thai Warsaw“).

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

Riedulinga Chateauneuf du Pape apeliacija Arūnas Starkus

Šatonef diu Papės (Chateauneuf du Pape) miestelis yra pietinėje Ronos slėnio dalyje, netoli Avinjono. XX а. pradžioje jis davė vardą pirmajai Prancūzijos apeliacijai – vyno kilmės nuorodai su aiškiai apibrėžtomis ribomis, reglamentuotais vyndarystės būdais ir leistinų vynuogių sąrašu. Ir vyno mėgėjų folklore, ir istoriniuose dokumentuose jis taip pat siejamas su prancūzų kilmės popiežiais, perkėlusiais katalikų hierarcho rezidenciją iš Romos į Avinjoną. Iš čia kilo ir dabartinis pavadinimas, reiškiantis „naujieji popiežiaus rūmai“.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

ordo arkivyskupas Bertrand‘as de Gotas 1305 metais tapo popiežiumi Klemensu V. 1309-aisiais jis perkėlė popiežiaus

rezidenciją į Prancūziją, į Avinjoną. Popiežius mėgo atvažiuoti į Šatonef diu Papę, čia gyvendavo po kelias savaites. Jonas XXII, išrinktas 1316 m., specialiai neskyrė vyskupo Šatonef diu Papės bendruomenei, taigi miestelis buvo pavaldus jam tiesiogiai. Popiežius čia pradėjo statyti pilį, kurios sienos likučiai ir šiandien iškilę virš miestelio ir visos apeliacijos. Devyni Avinjono popiežiai vienas po kiti valdė Europą iki 1378 ir, pasidalinę įtaką kontinento valstybėms su Roma, bažnyčios skilimo laikotarpiu 1379–1417 metais. Apie vyno gamybą tais laikais nėra jokių konkrečių duomenų, tačiau vietinėms reikmėms jis tikrai buvo daromas. Pirmoji tarptautinė prekyba minima XVIII а. О 1923 m. teisininko Pierre‘o Le Roy‘aus Boiseaumarie vadovaujami vyndariai ėmėsi kilmės vietos apibrėžimo bei apsaugos ir taip davė pagrindus Prancūzijos apeliacijų sistemai. Châteauneuf-du-Pape AOC įteisinta 1933 m. 3200 ha plotą dalijasi Šatonef diu Papės, Kurtezono (Courthezon), Oranžo (Orange), Bedarideso (Bedarrides) ir Sorgo (Sorgues) komunos. 320 vyndarių kasmet padaro apie 13 mln. butelių vyno, kurio 94 proc. – raudonasis. Jame turi dominuoti ‘Grenache’, suteikianti svarumo, vaisiškumo, elegancijos ir ilgaamžiškumo. Taip pat vyndariai įmaišo ‘Mourvedre‘ (prieskoniniai aromatai, šokoladinės natos vynui bręstant ir taninai), ‘Syrah‘ (taninai, gyvuliniai aromatai subrendus), ‘Cinsault‘ (rūgštis). ‘Counoise‘, ‘Terret noir‘, ‘Picpoul Noir‘, ‘Vaccarese‘ naujojamos rečiau, o baltosios ‘Clairette’, ‘Bourboulenc‘, ‘Roussanne‘, ‘Muscardin‘, ‘Picardan‘ gali būti naudojamos ne tik baltojo, bet ir raudonojo vyno gamybai. Rožinį apeliacijos vardu daryti draudžiama. Seniau buvo įprasta vynuoges fermentuoti su visomis kekėmis, tačiau jei vynuogės nėra labai gerai prinokusios, vyne gali atsirasti labai daug taninų, todėl dabar kekių su šakelėmis kiekis sumažintas iki 30–40 proc., ir jų nevengia tik geriausi vyndariai, gebantys išlaikyti švelnią tekstūrą. Gal todėl naujos ąžuolo statinės dažniau naudojamos ne raudonajam, o baltajam vynui brandinti. Jaunas „Chateauneuf du Pape“ vynas dvelkia gaivumu, gėlėmis ir raudonomis uogomis su vėjo kvapą primenančiu minerališkumu. Seni vynmedžiai suteikia aromatui kompleksiškumo, o skoniui harmonijos. Bręsdamas „Chateauneuf du Pape“ įgauna prieskonių, odos, trumų ir medaus aromatų. Vynas pilstomas į 1937 metais patvirtintus butelius su įspausta popiežiaus tiara ir sukryžiuotais šv. Petro raktais. Pietinės Ronos balkšvai gelsvos spalvos rieduliai (pranc. galets roulés), tapę apeliacijos vizualiniu simboliu, kai kur paviršių dengia storu sluoksniu. Iki 40 cm skersmens akmenis kadaise atrideno ir nugludino priešistorinės Ronos vanduo. Vyndariai sako, kad vyno kvapnumas priklauso nuo pakankamo drėgmės kiekio dirvoje. Idealu, kai po rieduliais yra molio sluoksnis, kuris padeda

kad jis nupūs automobilį nuo kelio, ką jau kalbėti apie čia dažnai sutinkamus dviratininkus. Tačiau vynmedžiams jis labai naudingas, nes didina cukraus, aromatų ir taninų koncentraciją. Mistralis taip pat apsaugo nuo pelėsio, mat išgarina perteklinę drėgmę iš lajos po lietaus ar rytinio rūko. Jis padeda vyndariams užsiimti ekologine vynuogininkyste: net 20 proc. jų nenaudoja chemikalų ir mineralinių trąšų. Seni vynmedžiai, kurie dažniausiai formuojami krūmo formos duoda ne tik kompleksiškesnį aromatą, bet ir labai nedidelį derlių. Mažėja kiekis, didėja kokybė, auga kaina. Ronos vynai patenka į sąrašą tauriųjų pasaulio vynų, į kuriuos verta investuoti. Jų kaina pastaraisiais metais tik kyla.

išsilaikyti drėgmei. Atodangose matyti, kad riedulių sluoksnis siekia iki 70 cm. Rieduliai ne tik dieną sukaupia šilumą, o naktį ją atiduoda vynuogėms, užtikrindami nepertraukiamą nokimą, bet ir padidina deguonies kiekį dirvoje, todėl ten gyvena daugiau mikroorganizmų, kurie gerina dirvos kokybę. Tačiau apeliacijos teritorijoje rasime ir smėlio, smiltainio, klinčių plotų, ir baltos spalvos kalkingų uolų nuolaužų. Kalkinguose plotuose prastai laikosi drėgmė, todėl ir vynas nėra toks geras, kaip rusvųjų riedulių plotuose ir kai kuriuose molinguose vynuogynuose. Pietų Ronoje trečdalį laiko pučiantis stiprus mistralis (šiaurės rytų vėjas) keliautoją gali išvesti iš pusiausvyros – kartais atrodo,

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

Kada Rumunijos vynai vėl pasirodys mūsų parduotuvių lentynose? Jurgis Šliogeris

Rumunija – ateities vyno kraštas, turintis senas vyno tradicijas. Tai galėtų patvirtinti kiekvienas, paragavęs vietinio jauno vyno iš Dealu Marės ar saldžiųjų „Cotnari“ ir „Murfatlar“, kurie buvo žinomi visoje Europoje. Sena vyno kultūra, atviri ir darbštūs žmonės bei didžiuliai vynuogynų plotai lems, kad po keliolikos metų, kai Rumunijai ateis geresni laikai, šis kraštas bus vyno galiūnas ir pasipriešins Pietų Amerikos invazijai.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

umunija – tai lotyniškas kraštas slaviškų žemių apsuptyje. Ilgą laiką ji džiaugėsi savo kultūriniu artumu su Prancūzija,

‘Grasa‘ gerai atlaiko sunkias žemyninio klimato sąlygas, yra gyvybinga ir labai atspari šalčiui bei sausrai. Sunoksta spalio

o Prancūzija turėjo silpnybę rumuniškiems vynams. Dabartinė

pradžioje ir sukaupia daug cukraus. Šioje srityje ‘Grasa‘ yra tikra

Rumunija yra daug didesnė, negu buvo prieš 100 metų. Iki 1918

rekordininkė: 1958 metais misa, gauta Kotnario regione iš visų

metų Transilvanija ir Banatas buvo Vengrijos dalis, o Dobrudža

uogų (neatskiriant kekerinių) turėjo net 520 gramų cukraus litre.

priklausė Bulgarijai. Kita vertus, senasis regionas Besarabija,

Tai atitiktų 31 proc. alkoholio. Ši veislė labai imli kilniajam puvi-

kuris dabar priklauso Moldavijos respublikai, anksčiau buvo

niui, todėl puikiai tinka saldžiojo vyno gamybai. Tačiau ‘Grasa‘

šiaurinė Rumunijos Moldovos regiono dalis.

greitai netenka rūgštingumo, todėl retai naudojama viena, daž-

Karpatų kalnai užima beveik pusę šalies, jų aukščiausios viršūnės pakyla net iki 2400 metrų virš jūros lygio ir žiedu apgaubia Transilvanijos plokščiakalnį. Šalies pietuose, už Valakijos

niau maišoma su gyvesnėmis veislėmis kaip ‘Frâncuşcă‘. ‘Grasa‘ suteikia vynui medaus saldumo, jėgos ir ekstraktyvumo. Pasak rumunų, ši veislė į Kotnarį atkeliavo iš Tokajaus mol-

subregiono, per smėlėtą lygumą darydamas posūkį į šiaurę, teka

davų vaivados Stepono I (1457–1504) liepimu. Genetiškai ‘Grasa‘

Dunojus. Čia tarp jo ir Juodosios jūros yra Dobrudžos provincija.

yra tapati tokajaus veislei ‘Kövérszőlő‘ (kitaip dar ‘Fehérszőlő‘),

Pagrindinė Rumunijos teritorija yra žemyninio klimato zonoje: karštos vasaros ir nelabai šaltos žiemos. Geografiškai Ru-

kuri iki filokseros buvo labai paplitusi, o dabar jos vynuogynai užima vos keliolika hektarų.

munija yra toje pačioje platumoje kaip ir Prancūzija. Todėl nieko stebėtino, kad čia klimatas ypač palankus auginti ne tik vietines veisles, bet ir klasikines prancūziškas, kurios į Rumuniją buvo atvežtos po filokseros epidemijos XIX a. pabaigoje. Nors klimatas

Regionai ir vynuogynai Rumunijoje yra į 8 vyno regionai: Rumunijos Moldova,

ir Rumunijos geografinė padėtis leidžia auginti vynuoges visoje

Dobrudža (Dobrogea), Muntenija, Oltenija, Banatas, Krisana

šalies teritorijoje, kai kuriuose regionuose sąlygos ypač pa-

(Crisana), Transilvanija ir Maramurešas.

lankios vynuogėms. Tai švelnus pietrytinių teritorijų klimatas, sąlygojamas Juodosios jūros artumo, ir vakariniai Karpatų šlaitai,

Mažiausiai reikšmingas yra šiaurėje, prie pasienio su Ukraina esantis Maramurešas (beveik vien baltieji vynai).

saugantys vynuogynus nuo stiprių vėjų. Rumunijos Moldova Veislių įvairovė Trys ketvirtadaliai Rumunijoje suvartojamo vyno – baltasis,

Rumunijos šiaurės rytuose yra didelis vyno regionas Rumunijos Moldova (Moldova romanesku). Čia auginama 40 proc. šalies

daugiausia padarytas iš vietinių rumuniškų veislių. Labiausiai pa-

vynuogynų – per 90 tūks. ha. Tai svarbus baltojo vyno regionas.

plitusios veislės: ‘Feteasca Alba‘, Vengrijoje žinoma kaip ‘Leanika‘,

Svarbiausia apeliacija čia yra Cotnari, minima dar XV a. viduryje.

ir ‘Feteasca Regala‘ – hibridas, 1930 metais gautas sukryžminus

Kotnario vynuogynai užima apie 2 tūkst. ha. Jie auga ypatingo

‘Grasa de Cotnari‘ ir ‘Feteasca Alba‘.

mikroklimato zonoje, apsupti aukštų kalvų, kurios saugo vynme-

Vietinės veislės yra didelis Rumunijos vynuogynų turtas: ‘Feteasca Alba‘, ‘Feteasca Neagra‘, ‘Tamâioasa Româneasca‘,

džius nuo šaltų vėjų. Rumunijos Moldovos vyninės išsibarsčiusios po visą regioną

‘Cramposia de Dragasani‘, ‘Zghihara de Husi‘ ar ‘Babeasca‘ – visos

nuo Botosanio šiaurėje iki Vrančos (Vrancea) pietuose ir nuo

jos suteikdavo Rumunijos vynams vietinio kolorito. XIX a. pabai-

rytinių Karpatų iki Pruto upės. Dirvos čia kalkinės, juodžemio ir

goje viską iškreipė ir sunaikino filoksera. Po epidemijos geriau-

molio. Daugiausia gaminami baltieji vynai. Didelė dalis vyno –

siai išsilaikė atsparesnės veislės, sukryžmintos ar hibridinės. Jos

paprasti, masiniai stalo vynai.

Rumunijoje pasiliko ilgesniam laikui. Tada prasidėjo ir europinių veislių invazija. Dabar ‘Welschriesling‘, ‘Aligote‘, ‘Merlot‘, ‘Cabernet Sauvignon‘, ‘Sauvignon Blanc‘, ‘Gewurtztraminer‘, ‘Pinot Gris‘ ir ‘Muscat Ottonel‘ užvaldė Rumunijos vynuogynus. Šiek tiek auginama ‘Chardonnay‘ bei ‘Pinot Noir‘. Ypač dėmesio vertos raudonosios vynuogės ‘Feteasca

Dobrudža Dunojaus delčią ir Juodosios jūros pakrantę apima Dobrudžos regionas. Čia irgi daugiausia gaminami baltieji vynai, nors jau pasirodo ir geresnių raudonųjų. Šiame regione yra ir kita garsi

Neagra‘, vadinamos absoliučia rumuniškąja klasika. Ilgainiui jos

Rumunijos apeliacija Murfatlar, kaip ir Cotnari, kažkada garsėjusi

turėtų tapti pavyzdine šalies veisle, savotišku vėliavnešiu. Šios

baltaisiais (ir raudonaisiais) pusiau saldžiais ir saldžiais vynais.

veislės vynai pasižymi savitumu, yra aromatingi ir išraiškingi,

Daug saulės ir šilumos, pakanka ir kritulių. Visame regione

kvepia miško ir sodo vaisiais, juntamos žemės natos. Tiek savo

yra puikios sąlygos vynuogėms, tiek dėl klimato, tiek ir dėl dirvų.

spalva, tiek ir aromatu bei svarumu veislė yra lengvesnė už ‘Merlot‘, labai vaisiška, kartais gana pipiriška, greičiau švelni ir ne per daug taniniška, puikiai tinka gaminti greitai vartojamiems, kasdieniams vynams, tiesa, paprastesni vynai yra gana šiurkštūs, tačiau jei ribojamas derlingumas, tai geresni vyndariai gali pagaminti ir elegantiško vyno. Būtent ‘Feteasca Neagra‘ Rumunija galėtų pasipuikuoti vyno pasaulyje. ‘Grasa de Cotnari‘ veislė vartojama gaminant saldžiuosius, kekerinius aukštos klasės vynus DOCG Cotnari. Maišoma su ‘Tămâioasă Românescă‘, ‘Frâncuşcă‘ ir ‘Fetească Albă‘. Šios vynuogės taip pat auginamos Transilvanijoje ir Vengrijoje.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Muntenija Tai svarbiausias raudonųjų veislių regionas, pirmaujanti apeliacija – Dealu Mare. Saulėtuose Dealu Marės vynuogynuose, augančiuose ant Karpatų kalnų pietinių šlaitų, daugiausia auginamos raudonųjų vynuogių veislės ‘Cabernet Sauvignon‘, ‚Merlot‘ ir ‘Pinot Noir‘. Taip pat auginamos ir unikalios rumuniškos veislės ‘Babeasca Neagra‘, ‘Feteasca Neagra‘, iš kurių gaunami puikūs sausieji vynai. Dealu Marė taip pat garsėja vynais, gaminamais iš vėlyvo rinkimo vynuogių.

Europos vyno spalvos

Raudonieji vynai, gaminami iš ‘Merlot‘, ‘Cabernet Sauvignon‘

nės santvarkos žlugimo. Svarbiausias regiono vyno rajonas yra

ir rumuniškos veislės ‘Feteasca Neagra‘, yra švelnių taninų, kve-

Tirnava, garsėjanti baltaisiais vynais. Baltieji vynai yra būdingi

piantys miško uogomis.

visai Transilvanijai. Dabar Transilvanijoje auginamos tiek senosios vietinės veis-

Oltenija Sparčiausiai vystosi Vinžu Marė (Vanju Mare). Gaminami daugiausia raudonieji vynai, gerai auga ‘Merlot‘. Sąlygiškai naujieji Rumunijos vynuogynai yra pietinėse

lės tiek ir tarptautinės. Čia auga ‘Feteasca alba’, ‘Feteasca regala’, ‘Muscat ottonel’, ‘Gewürztraminer’, ‘Pinot gris’, ‘Sauvignon blanc’, ‘Traminer’, ‘Welschriesling’. Dirvos smėlingos, aliuvinės. Tokia yra toji vyniškoji Rumunija: greta modernios vyninės stovi visiškai archajiška, greta paprastų salstelėjusių vynų galime

Valakijos (Valahija) lygumose. Malonūs aromatingi baltieji vynai

rasti ambicingų bandymų prasibrauti į Europos rinką. Gaila, kad

daromi Dregešanio (Dragasani) rajone, raudonieji ir rausvieji –

mūsų vyno mėgėjai, prieš 20 metų dar nepatyrę Pietų Amerikos

Segarčos (Segarcea), Sadova-Korabijos rajonuose.

vyno antplūdžio ir buvę visai patenkinti rumuniškais ‘Merlot‘, ‘Cabernet Sauvignon‘, ‘Pinot Noir‘, nekalbant jau apie kultinius

Banatas

‘Murfatlar‘ ir ‘Cotnari‘, dabar mūsų parduotuvių lentynose jų nė su žiburiu nerastų. O juk jie tikrai neužsigulėtų.

Tai regionas, esantis aplink Timišoarą. Šio regiono Reco apeliacijoje daromi visai geri raudonieji vynai. Regione auginamos ‘Pinot Noir‘, ‘Cabernet Sauvignon‘, taip pat ‘Cadarca‘, pažįstama iš kaimyninės Vengrijos.

Transilvanija Šis regionas, esantis šalies viduryje, tikriausiai visiems laikams bus susietas su garsiuoju Drakula. Regiono kraštovaizdis įvairus, kalvotas ir labai išvaizdus. Prieš antrąjį pasaulinį karą vynuogynus augino kiekvienas ūkis, po karo jie buvo kolektyvizuoti. Individuli vynininkystė apmirė ir atgijo tik po socialisti-

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

Vidurio Europos pažiba Jurgis Šliogeris

Vyno pasaulis vienodėja. Vis daugiau atsiranda gerų, „skanių“ vynų, prieinamomis kainomis, tačiau labai panašių. Kita vertus, didėjant poreikiams, vis labiau norima išsiskiriančių, savitų vynų. Tokiu atveju išryškėja vietinių veislių, iš kurių pagaminamas netipinis vynas, poreikis. Viena iš tokių veislių gali būti Vidurio Europos ‘Blaufrankisch‘, pasižyminti savitu, regioniniu skoniu.

tsimenu, prieš kokius dvidešimt ir daugiau metų niekas

pirmaujanti. Įdomu, kad ‘Blaufrankisch‘ turi per 40 sinonimų

rimtai negalvojo apie raudonojo vyno gamybą Austrijoje. To

rytinėje ir Vidurio Europoje. Šiaurės Amerikoje vadinama ‘Blue

krašto vynas buvo baltas, sausas arba saldus. Taip buvo iki tam

Frank‘ (dar ir ‘Lemberger‘ Vašingtono valstijoje), panašiai vadina-

tikro laiko. Kaip visada atsirado entuziastų, kurie ėmėsi rimtai

ma ir Vokietijoje. Vengrijoje žinoma ‘Kekfranka‘ pavadinimu (tie-

gaminti raudonąjį vyną. Pradžioje tai vyko tik keliuose regio-

sioginis austriško pavadinimo vertimas). Šiame krašte turi tvirtą

nuose, buvo manoma, kad visur nepavyks auginti raudonųjų

poziciją ir yra viena iš pagrindinių veislių „Egri Bikaver“ sudėtyje.

vynuogių. Tačiau netrukus pirmeiviais pasekė ir kiti, atrodytų, iš

Šios veislės vynuogynų galima rasti ir Bulgarijoje, žinoma, ir

regionų, visai netinkančių raudoniesiems vynams. Kuomet buvo

Kroatijoje. Čekijoje vadinama ‘Frankovka‘, iš jos gaminami gaivūs

gauta gerų ir daug žadančių rezultatų, raudonųjų vynų gamyba

ir vaisiški vynai, geriausiai tinkantys kasdieniam vartojimui, ne

Austrijoje pradėjo staigiai augti. Daugiametė statistika rodo, kad

ilgam laikymui.

nors baltieji vynai vis dar dominuoja, tačiau raudonųjų dalis visą laiką auga.

Italijoje auginama Friulio regione, ten vadinama ‘Franconia‘. Vynai trumpai išliekančio skonio, nors itin vaisiški.

Viena iš veislių, kuri nusipelno šiuo atžvilgiu ypatingo pripa-

‘Blaufrankisch‘ mėgsta molingas dirvas (kaip Burgenlande),

žinimo, yra kaip tik ‘Blaufrankisch‘. Tai veislė, kurios uogos viduti-

gerai šiai veislei tinka ir kreidinės dirvos. Gerai auga pietiniuose

nio dydžio ir gana stora odelė. Jos kilmė ilgai nebuvo nustatyta.

šlaituose, užuovėjoje. Nors anksti sukrauna pumpurus, bet su-

Kurį laiką ji buvo laikyta ‘Gamay‘ klonu, tačiau naujesni tyrimai

noksta vėlai, todėl šiai veislei geriau tinka šiltas klimatas. Kaip ir

parodė, kad tai savarankiška, tikrai austriška veislė. DNR tyrimu

visoms kilmingoms veislėms, kad pagamintum gero vyno, reikia

nustatyta, kad jos „tėvai“ yra ‘Gouais Blanc‘ ir kokia nors mažai

riboti derlingumą. Tuomet vynai būna sodraus skonio ir geros

žinoma veislė, greičiausiai ‘Blauer Zierfandler‘.

rūgšties.

Laikoma, kad ‘Blaufrankisch‘ Austrijoje pasirodė X a. pabai-

‘Blaufrankisch‘ vynai dažniausiai yra brandinami statinėse ir

goje ir nuo to laiko paplito Vidurio Europoje, pasiekė Vokietiją,

labai įvairiai. Kadangi veislė turi daug taninų ir labai intensyvių

taip pat ir pietinę bei rytinę Europą.

dažančių medžiagų, dėl šių savybių vyndariai linkę brandinti

Nors dabar šios veislės jau ir Prancūzijoje nerasime nė su žiburiu, pavadinimas kreipia Prancūzijos link. Viduramžiais visų,

vynus naujose statinėse, traktuojant ją kaip ‘Syrah‘. Austrijoje ‘Blaufrankisch‘ dažnai maišoma su ‘Cabernet

bent kiek vertingesnių veislių pavadinimai baigdavosi galūne

Sauvignon‘ ar ‘Pinot Noir‘. Neįprastai atrodo mišiniai su ‘Cabernet

„frankisch“, o visos kitos turėjo galūnę „hunnisch“.

Franc‘.

Pati ‘Blaufrankisch‘ irgi susilaukė visos grupės palikuonių.

‘Blaufrankisch‘ išsiskiria vaisiška struktūra, kvepia prinoku-

Labiausiai žinoma – ‘Zweigelt‘, gauta sukryžminus ‘Blaufrankisch‘

siomis vyšniomis ir trešnėmis su kauliukais. Tai gerai pabrėžia

su ‘St. Laurent‘, dar yra ‘Blauburger‘, gauta sukryžminus ‘Blaufran-

pipiriški akcentai. Vynai sodrūs, tvaraus skonio, sudėtingi ir kon-

kisch‘ su ‘Portugieser‘, taip pat naujas darinys ‘Acolon‘– ‘Blaufran-

centruoti. Gerai bręsta buteliuose – tinka ilgesniam laikymui.

kisch‘ su ‘Dornfelder‘. ‘Blaufrankisch‘ karalystė – tai Vidurio Europa, visų pirma,

Po užmaršties metų ši veislė darosi vis svarbesnė, labiau kilminga visoje Vidurio Europoje. Pirmieji ambicingi vynai iš

Austrija ir Vengrija, kiek mažiau Čekija ir Slovakija bei serbiška

‘Blaufrankisch‘ Austrijoje pasirodė pačioje XXI amžiaus pradžio-

Vojevodina, kur ši veislė žinoma kaip ‘Modra frankovka‘, ar tie-

je. Dabar geriausių gamintojų jau yra keliasdešimt. Taip pat ir

siog ‘Frankovka‘. Šiaurės rytų Italijoje ji vadinama ‘Franconia‘, dar

Vengrijoje, kur vis daugiau puikaus šios veislės vyno. Pastaruoju

vadinama ‘Schwarze Frankische‘, ‘Cerny Muskatel‘ (I), ‘Fruhschwar-

metu pastebimas siekis daryti lengvesnį vyną, panašesnį į ‘Pinot

ze‘, ‘Grossburgunder‘, ‘Modra Frankinja‘, ‘Noir de Franconie‘, ‘Blauer

Noir‘, o ne į ‘Syrah‘, tinkantį vartoti du tris metus po derliaus.

Zierfahndler‘ (nemaišyti su ‘Zierfandlerem‘). Iš ‘Blaufrankisch‘ veislės daromi sausi, labai sodrios spalvos, vaisiškos struktūros vynai. Tai gana populiari veislė, nors ir ne

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

Gigondas AOC Arūnas Starkus

Kai nuo Šatonef diu Papės, išsidriekusios ant nedidelių plokštikalnių plataus Ronos slėnio viduryje, artėji prie rytuose dantytomis uolų viršūnėmis pasidabinusių Denteles des Montmirail šlaitų, jautiesi savotiškai saugus, nes bekraštis vėjuotas Ronos horizontas su iš šiaurės į pietus lekiančiais greitkeliais ir patogiai išsistačiusiais miesteliais ima užsidaryti, priartėja ir virsta šiltu, pietietiškai jaukiu amfiteatru su kiparisais apsodintais į viršų kylančiais kelių vingiais ir pušų giraitėmis, alyvmedžių padalintais vynuogynais, lėtu provincijos gyvenimu. Žigondas – ant šlaitų įsikūręs priekalnių kaimelis, kuriame Julijus Cezaris buvo įrengęs sanatoriją savo antrojo Galų legiono veteranams. Vieta tais laikais vadinosi Jocanditus (lot. „džiaugsmingas miestas“). „Saint Cosme“ vyninėje tebėra tų laikų kalkakmenyje išskobti 1000–4500 l talpos vyno indai. Jie išdėstyti keturiuose skirtinguose aukščiuose, todėl vynas tekėjo iš vieno į kitą veikiamas gravitacijos. Greta stovi Šv. Kozimo ir Damijono koplyčia, pastatyta XI а. Jos seniausios dalys mena VI–VII amžių, taigi seniausius krikščionybės įsitvirtinimo laikus.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

isgi senovės liekanų gausaus ir saulėto Ronos Provanso

dan’, ‘Cinsault’, ‘Roussanne’, ‘Marsanne’, ‘Bourboulenc’, ‘Viognier’,

pojūtis kiek apgaulingas, nes esame kalnuose. Denteles des

‘Counoise’, ‘Muscardin’, ‘Vaccarèse’, ‘Pinot Blanc’, ‘Mauzac’, ‘Pascal

Montmirail – beveik statmenai į viršų šaunančios kalkakmenio

Blanc’, ‘Ugni Blanc’, ‘Calitor’, ‘Gamay’ ir ‘Camarèse’. Daroma šiek

uolos, prieš 200 milijonų metų geologinių slinkčių pastatytos

tiek rožinio vyno.

keistu rakursu. Jos užstoja Žigondą nuo smarkiojo mistralio,

Gali atrodyti, kad „Gigondas“ skonis panašus į peizažą, kuria-

tačiau vėjas čia visvien pučia, ir net du kartus per dieną: ryte

me auga vynmedžiai: kiek šiurkštokas, daugiabriaunis. Vynuo-

veja vėsą iš kalnų, vakare traukia iš slėnio. Naktys dėl aukščio

gėse neprisikaupia tiek daug cukraus, o vyno aromate vėsesniais

vėsios. Todėl vynuogėms čia ne taip lengva sunokti kaip slėnyje.

metais lengvai atpažinsite tai, ką prancūzai vadina „garrigue“

‘Mourvedre‘ ir ‘Syrah‘ tobulai prinoksta tik labai gerais metais,

– lauro lapo, šalavijo, čiobrelio, pipirų, kitų žolelių mišinį. Kiek

o ‘Grenache‘ išlaiko rūgštį ir taninus, kurie nebūdingi „Chateau-

labiau struktūrišką, gaivesnį, vėsesnį skonį formuoja ne tik kli-

neuf du Pape“.

matas, bet ir dirva, kurioje gausu smėlio ir kalkakmenio, būdingo

1971 metais, kai buvo patvirtinta Gigondas AOC, 90–95 proc.

gal tik Côte Blanche Rotie apeliacijai Šiaurės Ronoje. Iš čia kyla

vynuogynų užėmė ‘Grenache Noir‘. Iš karto po to vyndariai pra-

nepakartojamas elegantiškumas, energija ir gelmė. „Gigondas“

dėjo sodinti ‘Syrah‘, kurios vynas šiose vietose yra gana švelnus ir

nėra toks solidus, rimtas kaip „Hermitage“ ar „Chateauneuf du

su ‘Mourvedre‘ privalo sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. mišinio.

Pape“. Jis neįpareigoja, iš jo sklinda vasariškas atsipalaidavimas ir

‚Grenache‘ dalis dabar sumažinta iki 80 proc. Likę procentai skirti

todėl ne vienas jį mėgsta atsikimšti be ypatingos progos. Geriau-

ilgam vynuogių sąrašui: ‘Clairette’, ‘Picpoul’, ‘Terret Noir’, ‘Picar-

si vynai gali ilgai bręsti butelyje.

Praeito dešimtmečio „Gigondas“ derliaus metų aprašymai 2009 m. – galingo, raumeningo vyno vynmetis. Karšti saulėti metai baigėsi labai sausu rudeniu, kuomet sparčiai kilo potencialaus alkoholio lygis ir mažėjo rūgšties. Nedidelis derlius. ‘Grenache‘ ir ‘Syrah‘ sunoko kartu, nors dažniausiai tarp jų būna 1–2 savaičių skirtumas. Geriausią vyną padarė patyrę vyndariai, nesusivilioję per didele koncentracija, ir tie, kurių vynuogynai buvo didesniame aukštyje. 2008 m. – lietingi (dvigubai daugiau kritulių, nei įprastai), vėsūs miltligės metai Ronoje. Seniesiems Žigondo vyndariams šie metai priminė aštuntojo dešimtmečio vynmečius – su nemažai rūgšties, nedaug taninų ir nesudėtingais aromatais. Vis dėlto vynuogės sunoko geriau nei tikrai sunkiais 2002-aisiais, ir tie, kurie netingėjo atrinkti geras vynuoges, padarė neblogą vyną.

2005 m. – įspūdingo, svaraus, gilaus, kietų taninų vyno derlius. Vynuogės buvo bene sveikiausios per pastaruosius dvidešimt metų. Ilgaamžis vynas. 2004 m. – vynas išėjo neįspūdingas. Nors vasara buvo gana rami, vidutinio karštumo, derlius buvo skinamas gana vėlai. Greičiausiai pasireiškė neigiama 2003-ųjų karščio įtaka. 2003 m. – canicule – ypatingo karščio, nusinešusio nemažai gyvybių, metai Prancūzijoje. Vynmedžiai kentėjo, anksti sunokino uogas su daug alkoholio, daug taninų ir keptų uogų aromatais. Greitai bręstantis butelyje vynas. 2002 m. – lietingas rugpjūtis ir rugsėjis sugadino derlių slėnio vidury, tačiau Žigonde uogos noksta vėliau, todėl čia vyndariai padarė geriausią Ronos vyną. Visgi vynas atrodo skiestas, su mažai vaisių ir precizikos.

2007 m. – labai geri, tobuli metai, ypač vynuogynams, kuriuose vynuogės prinoksta vėliau, taigi „Gigondas“ vynmetis. Kokybę padėjo kelti net vėjas, kuris pūtė stipriai ir palaikė kompaktišką, intensyvią vynuogių formą ir sukoncentravo taninus.

2001 m. – kietoki taninai, plieninė rūgštis, komplikuotas vynmetis, nes vasarą vynuogės kentėjo nuo sausros, karščio, mistralio, uogos sudžiūvo, vėsus rugsėjis pavėlino derliaus skynimą. Vynas, kuriam reikia bent jau žvėrienos troškinio.

2006 m. – saulėtas, vaisiškų vynų su minkštais taninais vynmetis. Neilgaamžiai vynai, puikiai derantys su bet kokiu maistu.

2000 m. – didelis vaisiško vyno derlius, uogieniški, tačiau be ypatingos gelmės vynai.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

Julijaus Cezario laikų vyno indai, išskobti kalkakmenyje („Saint Cosme“ vyninė)

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

vyndariai, kurie myli Lietuvą

„Saint Cosme“ L

ouisas Barroulas „Saint Cosme“ ūkį, kurį jo šeima valdo nuo XV аmžiaus, perėmė iš tėvo 1992-aisiais metais. Jis Įdiegė

Žigondo kaimelio papėdėje esantį vynuogyną „Le Claux“, pasodintą ant geltono klintmolio, padengto smulkiu žvirgždu,

ekologinės vynuogininkystės principus nedideliuose vynuo-

buvo nuspręsta išrauti 1914 m. Tačiau visiems šeimos vyrams

gynuose, išsimėčiusiuose aplink vyninę, pastatytą Romos laikų

išėjus kariauti, jis buvo paliktas ir tebeauga iki šiol. Seniausiame

vilos vietoje. Jos rūsyje galima pamatyti tų laikų vyno gamybos

Gigondas AOC vynuogyne daromas burgundiško stiliaus vynas –

talpas, išskobtas kalkakmenyje.

elegantiškas ir kompleksiškas.

Seniausiai žinomas ūkio vynuogynas „Le Poste“, esantis prie

Vynuogyną „Hominis Fides“ dengia daug kalkakmenio turin-

romaniškos Šv. Kozimo ir Damijono koplyčios. Vynuogyną Louiso

tis 14 mln. metų senumo smėlis, vos metro gylyje prasideda pa-

Barroulo protėvis Esprit Vatonas nusipirko 1490-aisiais su visu

matinė uoliena. Smėlyje audinama ‘Grenache‘ duoda ypatingai

ūkiu. Tuo metu Žigondo kaimelis buvo Oranžo karalystės dalimi.

taurių, švelnių taninų vyną, derantį su galia ir gelme. Stilingas ir

Karalystė prijungta prie Prancūzijos tik 1703 m. Dabar čia auga

savaip paslaptingas vynas.

1963 metais pasodintos ‘Grenache’ ir ‘Clairette’. Kalkakmenio su

„Cotes du Rhone“ vynas kiek neįprastai daromas tik iš „Syrah“.

fosilijomis dirvoje padarytas vynas turi titnago dūmo natų ir yra

Louisas Barroulas pastaruoju metu daug laiko praleidžia

gana švelnus.

JAV, Finger Leikso regione, kur puoselėja pirmuosius ‚Riesling‘ ir ‚Pinot Noir‘ derlius.

„La Poste“ vynuogynas

Joëlle Marty Javelle – „Saint Cosme“ vyndarė

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

„Limoux“, pradėjęs putojančio vyno erą Arūnas Starkus

Ne šampanas buvo pirmasis putojantis vynas, o „Blanquette de Limoux“. 1531 m. jį padarė Šv. Hiliaro benediktinų abatijos vyndariai Langedoke, Pirėnų priekalnėse. Memorialinėje lentoje, pritvirtintoje ant vienuolyno sienos, pažymima, kad tik po šimtmečio vienuolis Domas Perignonas čia viešėdamas išmoko daryti putojantį vyną, kuriuo vėliau išgarsėjo Šampanėje.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

Šv. Hiliaro abatija

odėl Langedoke, kur turėtų nokti šilumą mėgstančios raudonosios vynuogės ‘Syrah‘, ‘Grenache‘, ‘Mourvedre‘ ir ‘Cin-

Kaip duoklė „Chardonnay“ madai, 1990 m. įtvirtinta Cremant de Limoux AOC, kuri šiandien sudaro apie trečdalį gamybos.

sault‘, daromas gaivus, putojantis baltasis? Todėl, kad čia nuolat

Kremante turi būti ne mažiau kaip 50 proc. ‘Chardonnay‘, nors

pučia šaltas vėjas nuo Pirėnų, vynuogynai sodinami iki 500

dažnai jų dalis pasiekia 70 proc., 10 proc. tenka ‘Mauzac‘ ir ‘Pinot

metrų virš jūros lygio, o dirvoje gausu kalkakmenio. Iš raudonųjų

Noir‘, o likusi – ‘Chenin Blanc‘. ‘Chenin Blanc‘ – Luaros slėnio

vynuogių čia sėkmingiausiai prinoksta ‘Pinot Noir‘. Šios vynuo-

vynuogės, auginamos Limu nuo aštuntojo XX a. dešimtmečio.

gės pradėtos sodinti prieš penkiasdešimt metų, ir yra nemažai

Jos dažniausiai sodinamos aukštai ant kalvų, taigi vyną papil-

manančių, kad Limu esąs antras geriausias ‘Pinot Noir‘ regionas

do gaivia rūgštimi. ‘Mauzac‘ auga žemiau, šiltesnėse vietose ir

Prancūzijoje po Burgundijos.

vynui suteikia vaisiškumo. O ‘Chardonnay‘ duoda elegancijos,

Pirmasis putojantis vynas pasaulyje vadinasi „Blanquette de Limoux“ (AOC patvirtinta 1938 m.), jame turi būti ne mažiau

svarumo. Visus tris regiono putojančius vynus noriai geria patys pran-

kaip 90 proc. ‘Mauzac’ veislės vyno. Tik čia ir kaimyniniame Ga-

cūzai (77 proc. produkcijos parduodama vietinėje rinkoje), todėl

jake (Gaillac) paplitusios šios vėlai nokstančios vynuogės kvepia

užsienyje putojančio Limu rasite nedažnai. Nebent Belgijoje, kuri

alyviniais obuoliais ir kriaušėmis. Jei vyndariai, bandydami išsau-

nuperka 8 proc. visos produkcijos. Tokia demokratiška įvairiam

goti daugiau rūgšties, derlių nuskina anksčiau, aromatai beveik

vyno stiliui šalis, kaip Didžioji Britanija, importuoja vos 3 proc.

išnyksta. Vynas fermentuojamas labai lėtai ir labai vėsioje 7 ⁰C

regiono produkcijos. Kadangi nėra plačiai žinomas, pirmasis

temperatūroje: taip išsaugomas elegantiškas, švelniai obuoliais

pasaulyje putojantis vynas išlieka geras pirkinys: puiki kokybė už

dvelkiantis neutralumas.

nedidelę kainą.

Norintys paragauti šimtaprocentinio „Mauzac“ turėtų susirasti „Blanguette Methode Ancestrale“ – saldų putojantį vyną, taip pat padarytą tradiciniu metodu, antrą kartą fermentuojant butelyje. Jo populiarumas ne per didžiausias (5–7 proc. viso regione pagaminamo putojančio vyno ), tačiau tai gera prancūziška alternatyva putojantiems „Moscato“ iš Pjemonto, nes „Blanquette Methode Ancestrale“ turi tik 6,5 proc. alkoholio ir apie 80 gr. cukraus, o prinokusių kriaušių, obuolių, citrinos skoniui neprilygsta niekas pasaulyje. Slėgis šio saldaus vyno butelyje lygus 6 atmosferoms, taigi ne mažesnis nei šampane.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

„Antech“ iš Limu P

utojančius cremant, blanquette ir methode ancestrale gamina

fermentacija vyksta butelyje ir kurį laiką putojantis gėrimas

jau šeštoji Antechų šeima. Šiuo metu prie vyninės vairo

praleidžia su mielėmis. Visos uogos skinamos rankomis. Dalis

greta brolių Georges‘o ir Rogerio stovi pirmojo dukra Françoise

produkcijos daroma, panaudojant mieles perlo formos kapsulė-

Antech-Gazeu. Visi gėrimai daromi tradiciniu metodu – antroji

se. Tai dar retai naudojama kitose įmonėse (žr. nuotraukose).

Vynas

„Vyno žurnalo“ vertinimas

Papildoma informacija

Antech Blanquette de Limoux Brut Nature NV

Kvepia obuolių pyragu, truputį sviestine bandele. Subtilus, sausas, gaivus. Juo vaišinama „Virgin Atlantic“ avialinijų pirmojoje klasėje, Alaino Ducasse‘o restorane Niujorke.

90 % Mauzac, 5 % Chardonnay, 5 % Chenin Blanc; alk. 12 tūrio proc.; 12 mėn. su mielėmis.

Antech Blanquette de Limoux Tradition Brut NV

Vaisiškas, su dominuojančiais obuoliais, burnoje justi geltonosios slyvaitės ir razinos. Subalansuota gaiva ir saldumas.

90 % Mauzac, 5 % Chardonnay, 5 % Chenin Blanc; alk. 12 tūrio proc.; 12 mėn. su mielėmis.

Antech Blanquette de Limoux Reserve Brut NV

Kvepia kriaušėmis, alyviniais obuoliais, agrastais, baltaisiais serbentais ir truputį sviestine bandele. Gaivus, vyniškas.

90 % Mauzac, 5 % Chardonnay, 5 % Chenin Blanc; alk. 12 tūrio proc.; 12 mėn. su mielėmis.

Antech Cremant de Limoux Tradition Brut NV

Kvepia alyviniais obuoliais, gėlėmis ir vos skrebučiu. Šilkinio švelnumo rūgštis, nušlifuotas. Su vaisišku salstelėjimu pabaigoje.

50 % Chardonnay, 40 % Chenin Blanc, 10 % Mauzac, 18 mėn. su mielėmis.

Antech Cremant de Limoux Eugene Brut NV

Citrina, nektarinai, gana svarus, nes daugiau ‘Chardonnay‘, drauge gaivus, minerališkas, tyras.

70 % Chardonnay, 20 % Chenin Blanc, 10 % Mauzac, 18 mėn. su mielėmis.

Antech Cremant de Limoux Heritage 1860 Brut 2012

Džiovintų vaisių, nokumo aromatai, subtilus lytėjimo pojūtis burnoje, vidutinės rūgšties, grakštus.

60 % Chardonnay, 10 % Pinot Noir, 10 % Chenin Blanc, 10 % Mauzac. 20 mėn. su mielėmis.

Antech Cremant de Limoux Emotion Rose

Aviečių spalva ir aviečių uogienės aromatas.

66 % Chardonnay, 4 % Pinot Noir, 20 % Chenin Blanc, 10 % Mauzac, 12 mėn. su mielėmis.

Antech Blanquette de Limoux Methode Ancestrale Doux et Fruite

Kriaušių kvapas ir skonis. Akacijos, liepų medus. Vidutiniškai saldus ir labai elegantiškas.

100 % Mauzac. Alk. 6,5 tūrio proc. 80 g cukraus.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

Ledo vynas Europoje Ilja Šarov

Nepaisant kiek archajiškai skambančio pavadinimo (Eiswein, icewine, ledo vynas), šio vyno gamyba yra palyginti naujas reiškinys klasikinėje Europos ir tuo labiau Naujojo Pasaulio šalių vyndarystėje. Nors sušaldytų vynuogių panaudojimas vyno gamybai žinomas jau nuo Romos imperijos laikų, ir metraštininkas Plinijus Vyresnysis mini tam tikras vynuogių veisles, kurios buvo skinamos tik po pirmųjų šalčių, detaliau apie tais laikais iš sušalusio derliaus pagamintą vyną beveik nieko nežinome. Galimas daiktas, kad šiuo atveju pirmos šalnos buvo savotiškas indikatorius, nurodantis vynuogių auginimo sezono pabaigą arba tinkamą laiką vėlyvojo derliaus nurinkimui. Kai kurie šaltiniai nurodo, jog istorinė Kjomontės (Chiomonte) vietovė Suzos slėnyje (Val di Susa) Pjemonte, kur šiuo metu gaminamas vienas iš nedaugelio Italijos ledo vynų (it. vino di ghiaccio), įvairiais savo vynais yra žinoma nuo romėnų laikų, tačiau nėra aišku, nuo kada čia daromas būtent ledo vynas.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

iuolaikinės ledo vyno istorijos pradžia laikomi 1794 metai,

Europoje ir už jos ribų, prie ledo vyno kokybės užtikrinimo prisi-

kai Frankonijos vienuoliai, ilgai negavę leidimo nurinkti der-

dėjo tokie išradimai, kaip nešiojami elektros generatoriai, kurie,

lių, sulaukė stiprių šalnų vynuogynuose, ir taip pagamino pirmąjį

nepriklausomai nuo vynuogyno vietos, leido pasišviesti ir dirbti

Vokietijos ledo vyną. Tačiau pirmasis tiksliai dokumentuotas

vėsiausiu paros metu – naktį arba ankstyvą rytą iki patekant

(1829 metų derliaus) ledo vyno gamybos atvejis įvyko 1830

saulei. Tai itin svarbu, kadangi užšalusios vynuogės neturi ati-

metais, vasario 11 dieną Dromersheimo vietovėje, Reinheseno

tirpti iki pat jų patekimo į vyno presą. Vėliau atsirado nuotolinio

regione. Ir šį kartą ledo vynas buvo pagamintas per savotišką

valdymo termometrai, jais buvo galima tiksliai nustatyti derliaus

atsitiktinumą: dėl prasto javų derliaus vynuogių augintojai pla-

nurinkimo laiką, o tinkamų šalnų belaukiant mums įprasta plas-

navo panaudoti sušalusias vynuoges gyvulių pašarams žiemą,

tikine plėvele imta saugoti sunokusias vynuoges nuo paukščių,

tačiau įvertinę nurinkto derliaus potencialą, nusprendė paga-

kitų gyvūnų ir pavojingų oro sąlygų.

minti vyno. Šio natūraliai saldaus vyno skonis pasirodė įspū-

Temperatūra turi nukristi iki 7 °C šalčio arba žemiau, kad van-

dingas, tačiau kitoks nei įprastų vėlyvojo skynimo arba kilniojo

duo, esantis vynuogėse, tinkamai suledėtų, o kitos medžiagos

puvinio paveiktų vynuogių vyno.

susikoncentruotų. Kita vertus, itin žema temperatūra, siekianti

Jau mūsų laikais paaiškėjo, jog esminis skirtumas yra tai,

20 °C šalčio, nors ir labai reta Europos vynuogynuose, gali netgi

jog šaltis neleidžia plisti kilniajam puviniui (botrytis cinerea),

sužlugdyti ledo vyno gamybą. Nepakankamai žema tempera-

keičiančiam pirminius aromatus ir mažinančiam rūgšties kiekį

tūra kelia kitų pavojų: vynuogės nesušąla tiek, kad būtų galima

prinokusiose vynuogėse. Sušalusiame derliuje pasitaiko labai

atskirti suledėjusį vandenį, tačiau gali pakisti uogų struktūra,

nedaug puvinio paveiktų vynuogių, todėl ledo vyne rūgšties

atsirasti pelėsis, o galiausiai pradėti pūti. Šiltomis žiemomis ledo

koncentracija yra aukščiausia iš visų natūraliai saldžių vynų, o

vyno derlius apskritai prarandamas.

vynas, nepaisant saldumo, pasižymi gaiviu skoniu ir šviežiais aromatais. Ledo vynas atsirado vėliau nei visi kiti klasikiniai natūraliai

Vokietijoje natūralaus cukraus koncentracija ledo vynui skirtoje misoje sutampa su Beerenauslese vyno kategorijos reikalavimais ir svyruoja nuo 110 iki 128 laipsnių Oechsle skalėje,

saldūs Europos vynai ir iki pat XX amžiaus antros pusės nebuvo

o Austrijoje atitinka 125 °Oechsle. Liuksemburge reikalavimas

sistemingai gaminamas. Nors apie išskirtines ledo vyno savybes

vin de glace vyno kategorijai yra lygus 120 °Oechsle. Ledo vynas

žinoma gana seniai, netgi jo gimtinėje Vokietijoje, oficiali Eiswein

gaminamas ir kitose Europos šalyse, tačiau žymiausias ir bran-

vyno rūšies gamyba pradėta tik 1961 metais. XIX amžiaus Vokie-

giausias išlieka Vokietijos vynas. Prancūzijos Elzase kartais irgi

tijoje užfiksuoti vos šeši ledo vyno derliai, tam įtakos greičiausiai

pagaminama vin de glace, tačiau, skirtingai nuo Liuksemburgo,

turėjo ir netinkamos oro sąlygos. Klimato pokyčių analitikai

čia tai nėra oficiali vyno kategorija.

pastebi, kad po ledo vyno sėkmės XX amžiaus antroje pusėje,

Klasikinė ledo vyno vynuogių veislė yra ‘Riesling‘, tačiau pri-

naujo amžiaus pradžia nebuvo tokia sėkminga, veikiausiai ir dėl

klausomai nuo šalies ir regiono gali būti panaudojamos beveik

visuotinio klimato atšilimo.

visos įmanomos baltosios veislės nuo ‘Chardonnay‘ iki ‘Gewurztraminer‘, taip pat raudonosios ‘Cabernet Franc‘, ‘Zweigelt“.

2014 metų ledo vyno derlius Vokietijoje Kita vertus, pastarasis 2014 metų derlius Vokietijoje yra

Paprastai ledo vynas, pagamintas iš veislių su natūraliai aukštu rūgšties kiekiu, būna įdomiausias. Fermentacija vyksta itin tirštoje, rūgšties ir cukraus prisodrintoje aplinkoje. Cukraus kiekis

puikus pavyzdys, kad klimatinių pokyčių negalime vertinti

misoje gali siekti 500 g/l fermentacijos pradžioje, o rūgšties

vienareikšmiškai. Prieš pat Naujuosius metus, gruodžio 29 dieną,

kiekis paprastai viršija 10 g/l. Šiomis sąlygomis netgi panaudo-

termometrų stulpelis staigiai nukrito iki minus 12 °C, ir buvo pa-

jant specialias mieles alkoholio kiekis paprastai neviršija 10 tūrio

skelbta ledo vyno derliaus nuėmimo pradžia. Derlius būna koky-

procentų, o bendras balansas sukuria gaivaus ir ne itin saldaus

biškiausias, kai yra nurenkamas žiemos pradžioje, kadangi tada

vyno pojūtį.

prarandama mažiau uogų ir jos dar nebūna per daug sudžiūvusios. Kartais tenka laukti iki pat vasario mėnesio, o šiltomis 2006 ir 2011 metų žiemomis ledo vyno derliaus nuėmimas netgi nebuvo oficialiai paskelbtas. Nuo 2011 metų buvo sugriežtinta

Ledo vyno gamyba dirbtinio šaldymo būdu Žmonės jau įprato visais įmanomais būdais imituoti gamtą,

ledo vyno derliaus nuėmimo kontrolė. Tai įvyko po to, kai Vo-

tad ir ledo vyno gamyba netapo išimtimi. Procesas, kurio metu

kietijos vyndariai deklaravo net 470 tūkst. litrų pagaminto ledo

žemoje temperatūroje atskiriami šaldomos medžiagos elemen-

vyno, nors oro sąlygos tais metais nebuvo tinkamos. Pagal naują

tai, vadinamas krioekstrakcija, arba koncentracija šalčiu. Ledo

įstatymą vyndariai iki lapkričio 15 dienos turi pranešti Vartotojų

vyno atveju tai suledėjusio vandens atskyrimas nuo visų kitų

teisių apsaugos agentūrai (vok. Landesuntersuchungsamt) apie

vynuogės arba jos sulčių elementų – natūralių cukrų, rūgščių,

numatomą ledo vynui panaudoti vynuogių kiekį, veisles ir tam

fenolinių ir aromatinių junginių. Šis netradicinis, tačiau labai

skirto vynuogyno vietą. Anksčiau tai buvo daroma iki kitų metų

efektyvus metodas leidžia pagaminti natūralaus ledo vyno ana-

sausio 15 dienos, neretai jau po derliaus nurinkimo.

logą užšaldžius bet kuriuo momentu nurinktas vynuoges arba išspaustas sultis. Šis metodas yra draudžiamas Eiswein gamyboje

Ledo vyno gamybos evoliucija Svarbūs kokybiniai pokyčiai ledo vyno gamyboje prasidėjo

Vokietijoje, tačiau kitose šalyse yra sėkmingai naudojamas ir turi nemažai šalininkų. Pagrindiniai šio metodo pranašumai: žemesni gamybos kaš-

kartu su XX amžiaus technologine pažanga. Europos vyndarystė-

tai, derliaus praradimo rizikos eliminavimas, klimatinių gamybos

je paplitus pneumatinio preso naudojimui, pastebimai išsiplėtė

apribojimų nebuvimas, o kai kurių žinovų nuomone – netgi

ledo vyno gamyba Vokietijoje. Augant šio vyno populiarumui

intensyvesnis vyno skonis ir aromatas, kadangi vyndarys gali

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

kruopščiau atrinkti tik optimaliai sunokusias, visiškai sveikas ir nepraradusias savo savybių vynuoges. Tokie vynai dar labiau išsiskiria dominuojančiais pirminiais aromatais bei puikiu saldumo ir rūgšties balansu. Kalbant apie pietinės Europos regionus, kur ledo vyno gamyba natūraliu būdu paprastai negalima, vertas dėmesio pavyzdys yra kãvos namų „Gramona“ krioekstrakcijos būdu pagamintas ledo vynas „Gramona Vi de Glass Gewurztraminer Penedes DO“, kurio gamyba pripažįstama pridedant kilmės nuorodą. Iš kitos pusės, dirbtinis vynuogių užšaldymas turi ir priešininkų, o tokiu būdu pagamintas ledo vynas paprastai laikomas pigesniu ir žemesnės kokybės produktu, kurio oficialus pavadinimas negali būti tapatus klasikiniam ledo vynui. Klasikinio gamybos metodo šalininkai pabrėžia, kad būtent natūralūs oro sąlygų ir temperatūros svyravimai sezono pabaigoje ir jam pasibaigus deramai sukoncentruoja vynuogių komponentus ir sukuria kokybiškam ledo vynui reikiamą kompleksiškumą. Žvelgiant iš vartotojo perspektyvos, esama gamybos būdų priešprieša yra greičiau teigiamas dalykas, kuris, išlaikydamas aiškias ribas tarp abiejų metodų, leidžia vystytis ledo vyno įvairovei visame pasaulyje.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

Biodinamika ant Ermitažo kalno Arūnas Starkus

Ermitažas (Hermitage) – status, aukštas kalnas, kurio pietinis šlaitas apsodintas aukščiausią reputaciją pasaulyje turinčia ‚Syrah‘, o vakarinę pusę plauna galinga Ronos upės tėkmė. Charizmatiška vieta ir nuo senų laikų garbinamas vynas. Prieš tris šimtus metų jį gėrė Rusijos carai ir Prancūzijos karaliai, XIX amžiuje juo gerindavo Bordo vyno spalvą, šiandien jis savo kokybe, ilgaamžiškumu ir kaina gretinasi prie kolekcinių ir investicinių pasaulio vynų elito.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

biodinaminiame ūkyje nėra privalomas, vynuogynas ariamas su arkliais. Kai nuo vynmedžių nukrenta lapai, į vynuogyną atgenamos avys. Tiesa, plotą tenka aptverti.

Apie biodinaminę vyndarystę Biodinaminė vyndarystė – ekologinės vyndarystės pakraipa, kuri remiasi 1924 m. kroato (tuo metu Austrijos ir Vengrijos valstybės piliečio), antroposofijos teorijos kūrėjo Rudolfo Steinerio paskelbtais „Dvasiniais žemės ūkio atsinaujinimo pagrindais“. Anot jo, dirva ir visas ūkis esąs gyvas organizmas, kurį reikia prižiūrėti taip, kad jis veiktų kaip uždara, besivystanti, save išsauganti nuo erozijos, sistema. Tokioje dirvoje derliaus kokybė bus puiki, dėl to gerės ir vaisius vartojančių žmonių gerovė. Sveikintina augalų įvairovė, gera jų priežiūra, gyvūnų dalyvavimas ūkio gyvenime. Be to, kad vyndariai nenaudoja mineralinių trąšų ir sisteminių pesticidų, herbicidų, jie darbus vynuogyne ir vyninėje atlieka atsižveldami į planetų, ypač mėnulio, padėtį danguje (pvz., vynuoges geriausia skinti, kai mėnulis yra ugnies ženklus žyminčiuose žvaigždynuose: Liūto, Avino, Šaulio, o vynuogyno dirvą purenti reikia, kai mėnulis kerta Mergelę, Jautį ir Ožiaragį). Biodinaminiai vyndariai privalo naudoti devynias natūralias priemones, apsaugančias nuo kenkėjų ir ligų (asiūklių arbata apsaugo nuo pelėsio), kurios inicijuoja humuso formavimąsi dirvoje (biodinaminiame komposte turi būti smulkintos ąžuolo žievės, dilgėlės lapų, ramunėlių, pienių, kraujažolių žiedų ir valerijono ekstrakto), jautrumą kompostui (įvairūs gyvūnų minkštieji Herve de Sa Mendes

organai ir kaukolės), užtikrina vynuogyno ryšį su saule (karvės rage pusę metų laikomas smulkintas kvarcas). Priemonės dažnai

ermitage – vos 134 ha ploto apeliacija, prilygstanti vidutinio dydžio ūkiui Medoke. 76 proc. daromo vyno raudonasis (tik

iš ‘Syrah‘, kartais pridedant baltųjų ‘Marsanne‘ ar ‘Roussane‘), likusi dalis – baltasis (‘Roussane‘, ‘Marsanne‘). Vidutinis derlingumas – vos 27 hl/ha – vienas mažiausių Europoje. Ermitažo kalną Ispanijos karalienė Ana Kastilietė XIII а. padovanojo kunigaikščiui Henri Gaspard‘ui de Sterimbergui, kuris, grįžęs iš kryžiaus žygio, nusprendė ten apsigyventi kaip atsiskyrėlis (hermit – pranc. atsiskyrėlis). Jis įveisė vynuogyną „L‘Hermite“, XVII а. davusį pavadinimą ir kalnui. „L‘Hermite“ vynuogyno dalį, kurioje auga 80 metų amžiaus, taigi vieni seniausių kalno vynmedžių, Michelis Chapoutier su komanda jau 20 metų prižiūri pagal biodinaminės vynuogininkystės principus. Mistralis Ermitaže nepučia, tačiau vakarų vėjas gali atginti krušos debesis. 2014 m. vietomis dėl jos buvo prarasta apie 30 proc. derliaus, pažeistus vynmedžius taip pat reikia gydyti. Vėjas nepatogus ir tuo, kad tenka vynmedžius tvirtinti prie kuolų, tada po lietaus suspaustame vynmedyje sparčiai plinta pelėsis. Šios problemos galima išvengti genėjimo metu iš lapų virš kekės suformuojant savotišką kepurę. Tačiau tokiam darbui bet ko nepaimsi, nes reikalingi įgūdžiai bei noras priimti sprendimą dėl kiekvieno vynmedžio formavimo. Vynuogyno darbininkai šio darbo mokosi 2–3 metus, treniruodamiesi ant jaunų vynmedžių. Vynuogynų prižiūrėtojas Hervé De Sa Mendesas pasakoja, kad vidutinės temperatūros pokytis 1 ⁰C paankstina arba pavėlina vegetacijos pradžią viena savaite. Tačiau šiuo metu paskutinės vynuogės nuskinamos spalio 30 d. Taigi, ryškių klimato šiltėjimo tendencijų nematyti. Nors gyvūnų naudojimas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

veikia kaip homeopatiniai preparatai, nes naudojamos itin mažais kiekiais ir labiau „perduoda žinią“, nei veikia tiesiogiai. Kai kurie vyndariai piktžoles ir kenkėjus bando išvaryti barstydami vynuogynus piktžolių sėklų ir kenkėjų išmatų pelenais. Ši praktika vadinama pelenavimu. Nežiūrint to, kad daugelio biodinaminių vyndarių naudojamų priemonių ryšio su vyno kokybe mokslininkai negali arba nenori paaiškinti, daugelis geriausių pasaulio vyninių jas naudoja ir jų skaičius nuolat auga. Biodinaminius ūkius akredituoja dvi tarptautinės institucijos: „Demeter“ ir „Biodyvin“. Jos gerokai griežtesnės už ekologinius ūkius vertinančias nacionalines agentūras. Po elektros laidais esantys vynuogynai negali būti sertifikuoti kaip biodinaminiai. Norint ne tik biodinamiškai auginti vynuoges, bet ir gaminti vyną, tenka atsisakyti plastikinių talpyklų ir kultūrinių mielių vyninėje. Daugelio biodinaminių vyndarių darbo kontroliuoti tikrai nereikia, nes jie dirba vedami stiprių moralinių nuostatų.

Europos vyno spalvos

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Gravo Grand Cru Classe

Pasivaikščioti po

Pesaką Leonjaną Arūnas Starkus

esakas Leonjanas yra į pietus nuo Bordo miesto esančio

vynuogynus Pesake, kur yra ir „Haut Brion“ bei „Le Mission Haut

Gravo dalis. Iš čia pasklido pirmosios žinios apie Bordo kaip

Brion“ ūkiai, supa miestas. Labiau į pietus esančius Leonjano

vyno regioną. Bordo arkivyskupu 1299 m. tapęs Raymond‘as

ūkius skiria pušynai. 16 geriausių Pesako Leonjano ūkių 1959 m.

Bertrand‘as de Gotas gavo nuosavybėn Pesako ūkį, kuriame vy-

išskirti į Grand Cru sąrašą. Jie išsidėstę žvyringiausiose regiono

nas buvo daromas dar nuo 1255 metų. 1305 m. tapęs popiežiu-

vietose. Pesakas Leonjanas yra vienintelis Bordo rajonas, kuria-

mi Klemensu V, ūkį perdavė naujam Bordo arkivyskupui. Dabar

me klasifikuotas gali būti ir baltasis, ir raudonasis vynas.

„Domaine de Chevalier“ ekologiniame ūkyje žemė dirbama arkliais. Klasifikuotas baltasis ir raudonasis vynas.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Gravo Grand Cru Classe

„Château Smith Haut Lafitte“ ūkio vietoje vynas daromas nuo 1365 metų. Dabar ūkį valdo Danielis Cahthiardas, čia veikia žymiausia Bordo vyno spa gydykla. Klasifikuotas raudonasis vynas.

„Carbonnieux“ ūkį XIII а. įkūrė Švento kryžiaus abatijos vienuoliai benediktinai. Nuo 1956 m. ūkį valdo Perrinų šeima (šiuo metu broliai Ericas ir Philibertas). Klasifikuotas baltasis ir raudonasis vynas.

„Château Pape Clement“ ūkis pavadintas pagal pirmąjį popiežių prancūzą, valdžiusį ūkį XIV а. pradžioje. Ūkyje auga alyvmedžių, pasodintų 193-ais, 206-ais, 709-ais mūsų eros metais. Dabartinis ūkio savininkas yra Bernard‘as Magrezas.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Gravo Grand Cru Classe

„Château Pape Clement“ vyno kaina jau XIX а. prilygo antrųjų Medoko Grand Cru Classe kainoms. Taip išliko iki šiol. Klasifikuotas raudonasis ūkio vynas.

„Château Pape Clement“: popiežiui Klemensui V skirtos sėdėjimo vietos dekoro detalės.

„Haut Brion“ ūkis yra 1855 metų Premier Grand Cru Classe ir Gravo Grand Cru klasifikacijos dalis. Ūkiui priskiriamas pirmasis vyno rinkodaros veiksmas – 1666 m. Londone įkurta taverna „L‘Enseigne de Pontac“ padėjo ūkiui tapti žymiausiu Bordo ūkiu Didžiojoje Britanijoje. Klasifikuotas raudonasis ūkio vynas.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

istorija

Lašas po lašo ir butelį

pratašo Aidas Puklevičius

Williamas Hogarthas “Džino skersgatvis“

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

istorija

Vyno kelionės per amžius ir gomurius III dalis Vienu iš ankstyvosios vaizdinės propagandos kūrinių galima laikyti garsųjį 1751 m. Williamo Hogartho paveikslą „Alaus gatvė ir Džino skersgatvis“. Vienoje paveikslo dalyje sveiki, raudonskruosčiai anglai smagiai sau maukia nacionalinį gėrimą alų, o kitoje paliegę šlitinėja užsienietiškų nuodų prasigėrę jų tautiečiai. Šis piešinukas buvo viena veiksmingiausių vaizdinių priemonių agituojant parlamentą balsuoti dėl Džino įstatymo, kuriuo buvo siekiama sureguliuoti grėsmingus mastus įgavusią epidemiją – pigiu, stipriu ir dažnai visokio šlamšto primaišytu džinu nuodijosi ištisos šeimos, gatvės ir miestai.

odėl kalbame apie džino ir alaus dvikovą, užuot rašę apie vyną? Ogi norėdami parodyti, su kuo teko vynui tuo metu

kovoti dėl vartotojų simpatijų. Kodėl apie Angliją? Paradoksalu, bet ši šalis, paskutinį savo vyną išsunkusi Romos imperijos žlugimo ir ankstyvųjų viduramžių sandūroje, daugiausia lėmė vyno skonio kaitą. Priklausydami nuo importo, anglai itin priekabiai rinkosi, ką importuoti. Savo ruožtu, šalys, kurios priklausė nuo vyno eksporto, nori nenori turėjo eiti įkandin anglų įnorių. Tačiau grįžkime į tuometį Londoną. Kaip jau minėjome, W. Hogartho paveiksle pavaizduota scena buvo gal kiek sutirštinta, tačiau gana realistiška. Taigi, šiaip ne taip išsisukame nuo mus už skvernų tampančių proletarų bukais pragertais žvilgsniais ir šokame į artimiausią taverną. Kol dairomės vyno, mus pasitinka smuklininko šūksnis What news? , ir į mus susminga kelios poros smalsių akių. Vidurinio*

sios klasės džentelmenai ką tik įnirtingai aptarinėjo karščiausias naujienas. Galbūt tą patį Džino įstatymą. Tačiau mums nosį riečia gerokai pridegusių kavos pupelių kvapas. Ir jeigu mes sugalvotumėme užsisakyti vyno, liktumėme baisiai nesuprasti. Kelias dešimtis metų, nuo Stiuartų dinastijos restauracijos iki pat „Šlovingosios revoliucijos“, kavinės buvo toji vieta, kur rinkosi šviesuomenė, o kava buvo tas gėrimas, kurį ji siurbčiodavo aptardama naujienas, skaitydama naujausius pamfletus ir audringai dalyvaudama šalies politiniame gyvenime. Kava, kaip ir tuo metu pradėjusi populiarėti arbata, buvo šlovinama to meto šviesuolių, medikų ir kitų tikrų ar menamų specialistų, kaip pasižyminti visiškai kitokiomis tonizuojančiomis ir blaivinančiomis savybėmis nei bet koks alkoholinis gėrimas. Ar tai reiškia, kad vynas to meto Anglijoje buvo nustumtas į visiškas paraštes? Jokiu būdu! Klaretas, kaip anglai vadino Bordo vyną, ir toliau liko pagrindiniu aukštuomenės gėrimu, aukštuomenės aukštuomenė mėgavosi burgundišku vynu, o visi kartu po pietų darniai išlenkdavo portveino. Tiesa, buvo tokių, kurie taip darydavo ne tik prie pietų stalo – ano meto dokumentuose galima rasti nuorodų į džentelmenus, kurie kiekvieną dieną įkaldavo po kelis butelius to gėrimo. Ir čia mes trumpam palikime Angliją ir persikelkime į Portugaliją.

Kamštis, šeivamedis ir čili pipirai Jeigu atvyktume į Lisaboną 1755 metais, išvystume vieną iš didžiausių katastrofų Europos istorijoje – didįjį žemės drebėjimą, nušlavusį nuo žemės paviršiaus visą miestą, pražudžiusį 40 tūkstančių žmonių ir panardinusį visą šalį į chaosą. Vienintelis sėkmingas pokytis po šio įvykio – Portugalijos ministru pirmininku tapo Markizas de Pombalis. Šalia kitų šaliai naudingų darbų jis padarė ir tai, kas įėjo į šalies vyno istoriją – įsteigė „Real Companha das Vinhas do Alto Douro“. Ir pačiu laiku. Anksčiau buvusi patikima Portugalijos vyno kokybė dėl vis didėjančios paklausos nusmuko iki sunkiai įsvaizduojamo dugno. Tai, kad pirkliai Doro vyną skiedė vynu iš šiaurės Portugalijos ar Ispanijos – dar pusė velnio. Baisiausia, kad, norint pagyvinti šio negyvo birzgalo spalvą ir skonį, į jį buvo maišoma šeivamedžio uogų ir džiovintų čili pipirų. Ar galite įsivaizduoti tokį kokteilį ant savo liežuvio?! Markizas de Pombalis nedelsdamas pareikalavo, kad netgi anglų pirkliai eksportuotų vyną tik po to, kai jo „Companha“ patikrindavo vyno kokybę. Jis taip pat liepė iškirsti visus šeivamedžius ir suregistruoti visus vynuogynus. O dar svarbiau – jis nurodė, kad vynuogynai ant juodų uolėtų dirvų, tarp didžiulių granito luitų, būtų skirti tik eksporto vynams (vinho dei feitoria). Net ir dabar, praėjus daugiau nei dviem šimtams penkiasdešimt metų, pripažįstama, kad ši uolėta žemė yra pati tinkamiausia vynuogėms, iš kurių gaminamas portveinas, toks, kokį jį pažįstame ir ragaujame dabar. Kitaip tariant, tai nebuvo pirmas bandymas valdžios sprendimu pakeisti vyno skonį, tačiau tai buvo pirmas sėkmingas bandymas įstatymiškai apibrėžti vynuogyno teritoriją. Ko gero, niekam nebus didelė naujiena, jog Markizo de Pombalio įstatymai nebuvo vienintelis ano meto Portugalijos įnašas į vyno skonio tobulėjimą. Ir šiuo atveju portugališkam ąžuolui reiktų suteikti dar aukštesnį titulą nei markizo, gal net karališkąjį. Nes būtent kamščio ir šiuolaikinės butelio formos atsiradimas padarė didžiausią įtaką artinant vyno skonį prie šiuolaikinio. Pirmieji portugališko ąžuolo žievę kamščiui naudoti pradėjo anglai. Dar 1699 m. Williamo Shakespeare‘o pjesėje Rozalinda

* Kas naujo? (angl.)

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

istorija

sako „Meldžiu, ištrauk savąjį kamštį sau iš burnos“. Be to, anglai

prašapo ir grįžo, kai vynuogės jau buvo susisukusios ir susirai-

buvo pirmieji, kurie ne tik ėmė gaminti pakankamai storo stiklo

čiusios nuo grybelio, o gretimų vynuogynų savininkai šaipėsi iš

butelius (tai įvyko šalyje vis labiau nykstant miškams ir visoms

johanisbergiečių ir badė juos pirštais. Ką darysi, vargšai vis tiek

stiklo pūtimo krosnimis pereinant prie kūrenimo anglimi), bet ir

nuskynė vynuoges, padarė vyną, nors nieko iš jo ir nesitikėjo.

sugalvojo, kad ano meto butelių forma yra nepraktiška.

Tačiau kai kitą vasarį jis nustojo fermentuotis, buvo tirštokas,

Tikrai, anų laikų apvalūs, dažnai svogūno formos buteliai ne-

saldus ir tiesiog nepakartojamas. Taip gimė spaetlese („vėlyvo

buvo skirti vynui saugoti. Į juos vynas buvo įpilamas iš statinės,

skynimo“) vyno legenda ir dar vienas jo skonis, kuris lydi mus ir

nukeliaudavo iki smuklės lankytojo stalo, po to parkeliaudavo

šiandien.

atgal ir taip toliau. Beje, tai ir logiška. Juk vyną, kaip rašėme

Kita stotelė turėtų būti Prancūzijoje, kur mūsų laukia vienas

anksčiau, gerdavo jauną, nes jis greitai gesdavo. Netgi ką tik

iš Napoleono ministrų. Po to ir pats Napoleonas, bet jau kitas,

išrastam šampanui buteliuose reikėdavo išbūti tik tol, kol atsiras-

Trečiasis. Deja, atrodo, kad kelionę teks atidėti bent jau iki kito

davo burbulai, taigi, mėnesius, o ne metus.

„Vyno žurnalo“ numerio.

Tačiau, markizui de Pombaliui smarkiai pagerinus portveino kokybę, kažkas sumanė, jog buteliuose palaikytas portveinas būsiąs švelnesnis ir subtilesnis. Nuo tada Anglijos vyno mėgėjai portveiną ėmė pirkti 600 butelių talpos statinėmis, kurias patys išpilstydavo į butelius ir palikdavo senti ir bręsti rūsiuose. O dar vėliau kažkas Škotijoje sumanė tą pat padaryti su Bordo klaretu, kuris, kaip rodo netgi pavadinimas clairette, tuo metu buvo daug blyškesnis ir šviesesnis nei šiandien. Tačiau pasendintas butelyje irgi rodėsi daug skanesnis. Taip ir gimė šiuolaikinė butelių forma, tokia, kurią patogu ne tik ant stalo statyti, bet ir guldyti lentynoje.

Anapus Reino Mes šiek tiek įsibėgėjome visus nuopelnus priskirdami anglams. Užmiršome, kad ano meto karaliai labiausiai troško ne klareto ar portveino, labiausiai jie tada geidė dviejų vynų – konstancijos ir tokajaus. Napoleonas, pavyzdžiui, jau ištremtas į Šv. Elenos salą, kiekvieną dieną išgerdavo butelį konstancijos, to saldaus, kvapnaus vyno, kurį galima laikyti pirmuoju Naujojo Pasaulio šedevru. Ar galima iš šių pavyzdžių padaryti išvadą, jog ir tuomet idealus vynas buvo įsivaizduojamas saldus? Arba kad skoniai ir lūkesčiai nelabai tepakito per visus tuos amžius, kuriuos aprašėme anksčiau? Ir taip, ir ne. O įrodymų pirmajam atsakymui ieškokime Vokietijoje. Jau minėjome hocks, Anglijoje labai populiarius vynus iš Reino, taip pavadintus pagal Hochshaimą. Kaip ir tai, kad ‘Riesling‘ vynuogės, iš kurių jie gaminami, pasižymi natūraliu rūgštingumu, kuris, žinia, yra geriausias oksidacijos priešas. Taigi, tokius vynus buvo galima ilgai brandinti. Klausimas – kur? Primenu, kamštis ir šiuolaikinis butelis Anglijoje dar neišrasti. Vokiečių atsakymas buvo milžiniškos statinės. Kuo statinė didesnė, tuo mažiau vyno liečiasi su oru ir tuo lėtesnė jo raida. Pridėkime dar solera principą, kai kaskart nupylus vyno iš statinės jis buvo kompensuojamas jaunesniu vynu – ir jau turime puikų receptą visai šiuolaikiško skonio vyno gamybai. Tačiau ne šis išradimas dažniausiai minimas pasakojimuose apie to meto Vokietiją. Ir vėl prisiminkime, ką anuomet gėrė vyno mėgėjai? Teisingai, viską, kas saldu. Todėl jie turėjo itin dėkoti istorinei klaidai, nutikusiai 1775 metais. Tąkart Johanisbergo vienuolyną ir jo vynuogyną valdė Fuldos kunigaikštis-vyskupas. Rudeniop vynuogyno prižiūrėtojas išsiuntė žygūną į Fuldą prašydamas leidimo skinti vynuoges (juk tai Vokietija, ir Ordnung muss Ordnung sein*). Žygūnas kažkur

* Tvarka turi būti tvarka (vok.)

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

1855 metų Grand Cru klasifikacija

Pasivaikščioti po

Medoką Arūnas Starkus

1855

metų Bordo Grand Cru klasifikacija šiemet švenčia 160 metų jubiliejų. 61 raudonojo vyno ir 28

saldaus vyno ūkiai sudaro vyno aukcionų prekybos pagrindą, dominuoja kolekcininkų ir vyno investuotojų portfeliuose. Šie ūkiai pirmieji išbando vyno gamybos naujoves, taip dar pagerindami savo vyno kokybę bei pratęsdami jo amžių.

„Château Pichon Lonqueville Comtesse de Lalande“ (II GCC, Pojakas) pernai atnaujino vyninės įrangą. Fermentacija kūgio formos plieninėse talpose – sparčiai plintanti technologinė naujovė.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

1855 metų Grand Cru klasifikacija

Medoko komunos padengtos įvairaus dydžio žvirgždu. Pojake akmenukai didžiausio skersmens. „Château Grand Puy Lacoste“ (V GCC, Pojakas)

Kiekviename ūkyje yra „šatò“ (château) – rūmai, kuriuose anksčiau gyveno savininkai, dabar įrengti vasariškai šviesūs svečių namai arba vyninės biurai. „Château Grand Puy Lacoste“ ūkio rūmai (V GCC, Pojakas)

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

1855 metų Grand Cru klasifikacija

„Château Ducru-Beaucaillou“ ūkio (II GCC, Sent Žiuljenas) savininkas Bruno Borie vaišina lankytojus ne tik vynu, bet ir gera pu-erh arbata.

Kuo didesnis butelis, tuo ilgiau vynas jame sėkmingai bręsta. Dekantuoti tokį butelį fiziškai sunku, tačiau būtina, nes ant dugno per dešimtmčius susirenka nemažai nuosėdų. „Château Rauzan Segla“ (II GCC, Margo) naudojamas didelio tūrio butelio dekantavimo įrenginys.

Brandinimas ąžuolo statinėse – privalomas kiekvieno didingo Bordo vyno gamybos etapas. Kuo brangesnis vynas, tuo daugiau naujų statinių panaudojama jo brandinimui. „Château Ducru Beaucaillou“ (II GCC, Sent Žiuljenas) apie pusė statinių naujos. Prancūzai visai neblogai žaidžia ir krepšinį.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

muzika ir vynas

Emocijos,

muzika ir vynas Artašes Gazarian, Arūnas Starkus

Muziką su vynu deriname jau daugelį metų. Šiandien šis malonus užsiėmimas, kuriuo vynui suteikdavome daugiau skambesio, o muzikai – skonio, ima įgauti vis aiškesnius rėmus visame pasaulyje: steigiamos tam skirtos interneto svetainės, žurnalistai ieško prekybininkų ir vyndarių, sąmoningai leidžiančių muziką parduotuvėse ir vyninėse, tyrimus apie skirtingų juslių sukeliamų potyrių ryšius publikuoja mokslininkai. Net verslas ima dairytis tokių tyrimų rezultatų, nes supranta, kad jei muzika skambės geriau, vynas bus skanesnis, o pirkėjai bus laimingesni. Apžvelkime, kas šioje srityje jau nuveikta ir kaip į muziką ir vyną galime pažiūrėti per emocijų prizmę.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

muzika ir vynas

Emocijos Ar bandėte įsivaizduoti, kaip atrodytų mūsų gyvenimas, jei jame nebūtų emocijų – nei teigiamų, nei neigiamų...? Baisu? Nėra ko vengti, nėra ko siekti, nėra dėl ko stengtis ar išgyventi... Niekas neliūdina, bet niekas ir nedžiugina... Gal taip egzistuoti būtų galima... Bet kam? Nors per evoliuciją emocijos susiformavo tik kaip priemonė, padedanti žmonėms išgyventi, jų reikšmė gerokai pranoko šią paskirtį. Kas dabar gali atsakyti: emocijos mums reikalingos, kad gyventume, ar gyvenimas – tam, kad jaustume emocijas? Neurofiziologiniu požiūriu, emocijos – tai organizmo būsenos, užtikrinančios resursų mobilizaciją ir viso organizmo pasirengimą veikti. Emocijų mechanizmai, reaguodami į atitinkamus stimulus iš aplinkos, pasinaudodami neurochemikalų sistema, užtikrina reikiamą kūno būseną, motyvuoja ir suteikia jėgų daryti tai, ką reikia. Žinomos 7 pagrindinės emocijų sistemos, ir šios sistemos yra bendros visiems žinduoliams: fear – išgąstis, rage – pyktis, care – rūpestis, panic/grief – panika/sielvartas, lust – seksualinis geismas, play – žaidimas, seeking – paieška. Iš pradžių emocinės sistemos susiformavo tam, kad „tarnautų kūnui“. Mūsų sąmonė atsirado daug vėliau, ir pirmiausia tam, kad tarnautų emocijoms. Natūralu, kad emocinio aparato poveikis kognityviniam aparatui (sąmonei) daug didesnis nei šio pirmajam. Tačiau

„apdovanotojo“ vaidmenį, sužadindamas džiaugsmo būseną paieškos sistemoje, kontroliuoja laiko pojūtį; serotoninas suteikia emocinį pasitenkinimą, sumažindamas emocinę įtampą ir pyktį; oksitocinas sukuria polinkį pasitikėti savais, atlieką pagrindinį vaidmenį sužadinant motiniškus jausmus sužadinimui ir norą rūpintis palikuonimis; vazopresinas užtikrina vyrams seksualinį susijaudinimą, kartu ir polinkį dominuoti, konkuruoti su kitais pretendentais; testosteronas sustiprina vazopresino poveikį, pakeldamas vyrų savivertę ir padarydamas juos seksualesnius, drauge įtaresnius ir agresyvesnius; endorfinas sumažina skausmą ir stresą, sukuria nedrumsčiamos ramybės būseną. Ir taip toliau.... Įvairios neurochemikalų kombinacijos sukuria visai skirtingus efektus. Jei nėra priežasčių emocinėms reakcijoms, tai atitinkamas sistemas apima stagnacija, tuo sukeldama diskomfortą, kuris vadinamas emociniu alkiu. Poreikis patirti paprastus emocinius išgyvenimus yra fiziologinis, kaip ir poreikis judėti, miegoti, valgyti... Jis nenumaldomas. Sudėtingų emocinių išgyvenimų poreikiai yra dvasiniai ir priklauso nuo auklėjimo. Bet kurio atveju, būtent emocijos – nuo pirminių, kurias lemia mūsų smegenų neurofiziologinė struktūra, iki pačių sudėtingiausių ir subtiliausių, kurias lemia mūsų individuali ir socialinė sąmonė, – pripildo mūsų gyvenimą vertybių ir suteikia jam prasmę.

sąmonė, savo ruožtu, gali sužadinti vienas ar kitas emocines sistemas atitinkamu būdu interpretuodama situaciją. Kaip akies tinklainėje esantys tik trijų tipų receptoriai (trys pagrindinės „spalvos“: raudona, žalia ir mėlyna) sukuria visą

Muzika ir emocijos Emocinės būsenos vienaip ar kitaip pasireiškia – matomais

spalvų ir atspalvių gamą, taip ir darniai veikiančios septynios

gestais, pozomis, garsais, kvapais, prisilietimais. Visi šie pasireiš-

pagrindinės emocinės sistemos užtikrina begalinę įvairovę

kimai yra natūralūs signalai, kurie informuoja kitus apie situaciją

emocinių išgyvenimų. Mūsų aukščiausias emocijas – nuo pavy-

ir gali generuoti atsakomąją emocinę reakciją. Ta pati emocinė

do, kaltės, gėdos iki simpatijos ir geranoriškumo jausmo – lemia

būsena dažnai gali pasireikšti daugeliu galimų komunikacijos

mūsų pirminio emocinio aparato sąveika su mūsų individualia

kanalų: išgąstį išduoda drebėjimas, kvapas, balso tembras ir

ir socialine savimone, kuri apsprendžia didelės dalies realių

kt.; sueities noras partneriui demonstruojamas poza, jude-

gyvenimo situacijų reikšmę mums ir įtakoja emocinių būsenų

siais, žvilgsniu, kvapu, garsu ir kt.; rūpestis pasireiškia švelniais

formavimąsi. Kaip mes „jaučiamės“, pasireiškia per visą „puokštę“

prisilietimais ir kt. Emocinei komunikacijai gali būti panaudo-

emocijų, kurias provokuoja įvairūs situacijos atributai (signalai).

tas bet kuris jutiminis organas. Skonis ir uoslė (kuri yra skonio

Ir jaučiamės daug geriau, kai mūsų emocinės sistemos veikia

analizavimo organų evoliucijos rezultatas) tam tikra prasme yra

darniai, papildydamos ir paryškindamos vieną kitą.

„be konkurencijos“ – kvapai, net visiškai nesuvokiami, tiesio-

Akivaizdu, kad emocinės sistemos gali apsieiti be sąmonės

giai veikia mūsų smegenis ir sužadina atitinkamas emocines

(kaip žinduolių). Mūsų sąmonė reikalinga tik tam, kad surastų

būsenas. Maistas, kuris prastai kvepia, neatrodo valgomas, kad ir

sprendimus probleminėms situacijoms. Ypatingą reikšmę šiuo

kaip gražiai būtų pateiktas. Kitus aplinkos analizavimo organus

požiūriu turi paieškos sistema, užtikrinanti, kad būtų tyrinėjama

klausa daug kuo pranoksta: ji veikia visada, net miegant; garsas

aplinka ir išsiaiškinama, kaip patenkinti poreikius ar norus. Tuo

perduodamas ir tamsoje; garsinių signalų sudėtingumas suteikia

momentu, kai paiešką vainikuojama sėkmė, smegenys „apdova-

neribotą informaciją. Vienu metu mes galime girdėti (ir atskirti)

nojamos“ – įpurškiama neurotrasmiterio dopamino, sukeliančio

labai daug garsų, ateinančių iš skirtingų pusių. Todėl smegenys

malonų džiaugsmo pojūtį (euforiją). Džiaugsmą suteikia būtent

suteikia garsui tam tikrą prioritetą, net reikalauja užmerkti akis,

laukimas, o ne pats poreikio tenkinimo procesas (kuris sukelia

kad geriau girdėtume (bet ar bandote užsikimšti ausis, kad

pasitenkinimo jausmą). Mėgaudamiesi būsima sėkme, mes ne

geriau matytumėte?).

tik jaučiame malonų susijaudinimą dėl laukimo. Bet kuris kol kas

Nenuostabu, kad apsikeitimas balso signalais įgijo tokią

nepatenkintas poreikis yra mažiausiai – pretekstas malonumui

didelę reikšmę žmonių komunikacijoje, kuri, kaip manoma,

dėl jo patenkinimo (kuo didesnis pradinis diskomfortas, tuo

prasidėjo nuo kažko labiau panašaus į dainavimą, kol išsivystė

daugiau malonumo), o daugiausiai – dar ir galimybė pajusti

mums įprasta verbalinė kalba. Balso tembras keičiasi nuo emo-

atradimo džiaugsmą (tuo didesnį, kuo sudėtingiau buvo surasti

cinės būsenos: taip mes sužinome apie kito žmogaus būseną ir

sprendimą…).

suvokiame, kas vyksta. Žmonėms, kaip socialinėms būtybėms,

Skirtingų smegenų ir kūno sistemų sužadinimas ar slopini-

svarbu, ką jaučia kiti žmonės, todėl esame labai jautrūs įvairioms

mas reguliuojamas šimtais įvairių neurochemikalų. Dauguma

aplinkinių žmonių emocijų išraiškoms. Be to, mums ne mažiau

iš jų atlieka skirtingą vaidmenį skirtingomis aplinkybėmis ir

svarbu kitiems pranešti apie savo emocijas. Pasirodo, jog dažnai

dalyvauja daugelyje sistemų vienu metu. Pavyzdžiui, dopaminas

geriausia tai atlikti per specialiai šiam tikslui sukuriamus garsus.

(kurio efektą sustiprina amfetaminai ir opioidai) atlieka vidinio

Taip atsirado muzika.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

muzika ir vynas

Skirtingi tembro, melodijos, ritmo, harmonijos ir dinamikos deriniai atitinka skirtingas emocines būsenas. Pasinaudodamas

mokėti – tai irgi emocinė ir kultūrinė komunikacija, tai irgi signalas apie tai, kas vyksta.

balsu ar kito instrumento skleidžiamais garsais muzikas groja klausytojo „kūno ir sielos stygomis“, ir gali linksminti, užvesti, raminti, migdyti ir t. t. Skirtingai nuo tapybos, muzika perduoda

Vyno ir muzikos dermė

ne tik tos akimirkos emocinę būseną, muzikos atlikėjas gali su-

Nuo 7-ojo dešimtmečio tyrėjai ieško garsų asociacijų su

teikti auditorijai srautą emocinių išgyvenimų, jai perduodamas

skoniu. Ne kartą nustatyta, kad pirminiai skoniai – saldumas ir

tam tikrą savo emocinę idėją. Skirtingos tautos ir kultūros sukūrė

rūgštis – dera su aukštais tonais, kartumas – su žemais. Tolygus

savo muzikines kalbas ir priemones, idealiai pritaikytas perteikti

muzikos skambėjimas (legato) ir trumpi melodijos intervalai

būtent šiai kultūrai būdingas emocines idėjas. Pačioms papras-

artimesni saldumui, o skaidyta artikuliacija (staccato) bei ilgesni

čiausioms idėjoms muzikinė kalba ganėtinai universali, ją apibū-

melodiniai intervalai – rūgščiai. Rasti skambesio atitikmenys

dinantys elementai – ritmas, tembras, dinamika – bendri visiems

sudėtingesniems, bet vienareikšmiškiems skonio ir aromato

žmonėms, ir ne tik žmonėms… Tačiau kuo sudėtingesnėmis

junginiams: vanilė asocijuojasi su minkštu tembru, vientisa arti-

emocinėmis idėjomis norima pasidalinti, tuo didesnę reikšmė

kuliacija ir smulkaus intervalo, lėto tempo melodija, citrusiniai –

turi būtent šiai kultūrai būdingi garso elementai ir instrumentai.

su ryškiu, aštriu, šiurkštoku tembru ir akcentuota artikuliacija,

Emocinį efektą kuria įspūdžių derinys, nes smegenys reaguoja į bendrą situaciją, net garso signalai atskleidžia tik dalį infor-

sinkopiniu ritmu ir ilgu intervalo žingsniu, greita, gyva melodija. Manoma, kad egzistuoja keli vyno ir garso, muzikos derėjimo

macijos apie tai, kas vyksta. Todėl muzikos emocinis poveikis

mechanizmai. Pirmasis – intensyvumo derinimas: stiprus garsas

neišvengiamai priklauso ir nuo to, kaip patys jaučiamės tuo

reikalauja intensyvesnio skonio. Pagal hedonistinį derinimo me-

metu; kokioje aplinkoje ją klausome; ar muzika įprasta ar ne; ko-

chanizmą malonius garsus reikia derinti su maloniu skoniu. Tačiau

kius emocinius prisiminimus ar socialines asociacijas ji sužadina;

tai nereiškia, kad nemalonus garsas būtinai turi būti derinamas su

kaip gerai ji atliekama. Jei klausomės įrašų, prisideda dar ir garso

nemaloniu vynu. Fiziologinis požiūris teigia, kad žemų ir aukštų

atkūrimo kokybė. Norint klausytis muzikos ir ja mėgautis, visai

tonų derėjimas su saldžiais arba rūgščiais skoniais remiasi tuo,

nebūtina ką nors suprasti. Bet kuriuo atveju, muzikos esmė – ne

kad siekdamas saldaus skonio liežuvis tiesiasi į priekį, kaip ir

tai, ką mes galvojame, o, visų pirma, tai, ką mes jaučiame, kai

kalbant plonesniu balsu, o vengdamas kartaus ar rūgštaus,

jos klausomės. Jei poveikis skirtingais kanalais neprieštaringas,

jis verčiasi arba gręžiasi atgal, storindamas balsą. Semantinis

o papildantis, tai gaunamas įspūdžio efektas gali būti daug di-

derėjimo mechanizmo aiškinimas remiasi prielaida, kad skir-

desnis. Gerai žinoma, jog maisto ir vyno skonis priklauso nuo to,

tingų stimulų (juslių) dermė vertinama suvokimo stadijoje, kai

kokia muzika tuo metu groja, o nuo kvapo labai priklauso ne tik

visais kanalais gauta informacija smegenyse apibendrinama iki

valgio patrauklumas, bet ir kaip priimama tuo metu skambanti

abstrakčios, verbalinės. Todėl rami muzika gali derėti su švelniu

muzika (pvz., tradiciniuose indų klasikinės muzikos koncertuose

vynu. Aprašyti mechanizmai nėra vienas kitą neigiantys, greičiau

būtini smilkalai). Kinų restorane, kuriame groja amerikietiška

papildantys.

muzika, erzina ir kiniškas interjeras, ir amerikietiškas popsas, ku-

Tačiau vyne susipina keli skirtingo intensyvumo skoniai

ris šalia esančioje europietiško stiliaus kavinukėje visai maloniai

ir dešimtys aromatų. O muziką mes vertiname toli gražu ne

skambėtų.

tik kaip garsų sumą. Dermių paieška tokiu atveju tampa itin kompleksišku reiškiniu, ne visada turinčiu racionaliai suvokiamą

Vynas kaip emocinė komunikacija Bet kurią emocinę būseną atitinka tam tikra „neurochemika-

pagrindą. Antai Berliozui obojaus garsas buvo „nedidelis, saldžiarūgštis“. Vienas iš J. Huysmanso herojų teigia, kad kiurasao likeris jam skamba kaip „aksominio spigumo klarnetas“. Kad

lų simfonija“, kuri gali skambėti darniai ir maloniai, suteikdama

negalima ignoruoti muzikos kultūrinio prado, įrodė 1999 m.

laimės jausmą, bet gali būti išbalansuota, neharmoninga ir visai

Leičesterio universiteto mokslininkų atliktas tyrimas prekybos

nedžiuginti. Galima stengtis save įtikinti, kad reiktų būti links-

centre, kai skambant prancūziškai muzikai Prancūzijos vyno

mam, ryžtingam ar viskuo patenkintam. Tai retai padeda, nes

buvo parduota penkiskart daugiau nei vokiško. Pakeitus muziką

mūsų protas tikrai nevaldo limbinės sistemos ir jai turi tik ribotą

vokiška, parduodamo vyno proporcijos pasikeitė atitinkamai.

poveikį. Galima pasivaikščioti gamtoje ar užsiimti joga – tai

2010 metais A. Northas ištyrė, kad čilietiškas „Chardonnay“ ir

gerai, nors ne visiems ir ne visada prieinama. Galima paklausyti

„Merlot“, su galinga ir sunkia klasikine muzika tampa galinges-

muzikos – tai gali padėti, nes tinkamos muzikos klausymas ska-

nis, su subtilia, grakščia – tampa grakštesnis, o švelni ir raminanti

tina visų pagrindinių „laimės“ neurohemikalų išskyrimą į kraują.

muzika sušvelnina vyno skonį. Praktikai teigia, kad geriausiai

Bet muzika veikia toli gražu ne automatiškai ir ne visada vieno-

vynas parduodamas, kai žmonės klausosi muzikos, kuri jiems

dai. Tai priklauso nuo to paties neurochemikalų kokteilio esamu

patinka ir savaip nuramina.

momentu. Galima išgerti taurę gero vyno, bet ir vyno įtaka toli gražu nevienareikšmė. Daugiau nei šeši tūkstančiai natūralių chemikalų, esančių bet kurioje raudonojo vyno taurėje, veikia taip, kaip veikia būtent ši jų kombinacija, būtent šiuo atveju. Bet tiesioginis „cheminis“ vyno poveikis emocinei būsenai – tai tik labai maža istorijos dalis. Vynas negali nekeisti kraujo cheminės sudėties ir neįtakoti emocinės būsenos (o kartu ir vienokios ar kitokios muzikos vertinimo), tačiau jis gali daug daugiau, nes jo skonis ir kvapas, spalva ir atspalviai, net kaina, kurią už jį reikia

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

(bus daugiau)

muzika ir vynas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

„V y n o k l u b o “ va k a r i e n ė s

Siautėjantys Grand Cru senukai Arūnas Starkus

Grand Cru vakarienė yra visų „Vyno klube“ rengiamų vakarienių karalienė, vykstanti tik kartą per metus, balandį. Ji visada skiriama vien Prancūzijos vynui, nes šioje šalyje geriausius vynuogynus žmonės žinojo prieš kelis šimtus metų ir jau tada juos vadino Grand Cru – „didingos augavietės“. Šiandien geriausių vynuogynų sąrašą saugo įstatymai ir įtvirtina aukštos kainos. Grand Cru vakarienėje karaliauja vynas, o jam subtiliai pritaria geriausio pajūrio šefo Vytauto Samavičiaus sukurti patiekalai.

„V

ieta kuria vyną“ – toks galėtų būti teruaristų šūkis. Tačiau

padaryto vyno. Vyno dvasia, savitumas atsiskleidžia tik jam

jaunas vynas – kaip nešlifuotas deimantas: pasigėrėjimą

bręstant. Kad tai įrodytume, Grand Cru vakarienėje atsikemšame

labiau kelia jo fizinės savybės nei estetinės. Jis galingas, kon-

nebejaunus vynus, jei pasiseka, tobulai subrendusius arba bent

centruotas, gerai padarytas, ilgai trunkančio skonio ir poskonio,

jau rodančius pirmuosius teigiamus brandos požymius. Šiemet

tačiau nesiskiria nuo bet kurios kitos šalies ar regiono gerai

vakarienėje vynų senukų buvo ne vienas, ir jie žavėjo.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

„V y n o k l u b o “ va k a r i e n ė s

Seniausias vakarienės vynas – 1945 metų „Château

1978 m. „Château Petrus“ – bene brangiausias vynas,

Maison Blanche“ iš Montanės Sent Emiljono miestelio,

atkimštas Grand Cru vakarienių metu. Pirkome butelį,

mus nustebino, kai ragavome jo prieš dešimtmetį „Vyno

kuriam prieš keletą metų ūkyje pakeistas kamštis, tad

dienose“ vykusioje 1945 m. vynų degustacijoje, skirtoje II pa-

buvome garantuoti, kad gersime geros būklės vyną, preten-

saulinio karo pabaigos 60-mečiui paminėti. Po dešimties metų

duojantį tapti vienu iš dviejų brangiausių Bordo vynų ir vienu

jis vis dar toks pat tobulas ir gyvas: beveik be taninų, rusvos

iš trijų brangiausių pasaulio vynų.

spalvos, kvepiantis oda, vytinta mėsa, džiovintomis vyšniomis

1978-ieji – ne patys didingiausi metai Bordo, todėl vynas

ir kaimu. Vienais geriausių metų Bordo istorijoje buvo padary-

atrodė jau idealiai subrendęs, su daugybe nuosėdų, miško

ta puikaus vyno. Ne Grand Cru, bet šio titulo vertas veteranas.

paklotės, slyvų ir dervos, gvazdikėlių, anyžiaus aromatų.

Tankios tekstūros, bet švelnus ir lengvas. 1993 m. „Château Montrose 2-me Grand Cru Classe Saint EsTrapi tešla, miško grybai, daržovės

tephe“ magnumas ant stalo atsirado vieno iš svečių iniciatyva bei malone ir pademonstravo klasę, būdingą geriausiems kairiojo Bordo kranto vynams: juodieji serbentai, sumišę su odos, džiovintų baravykų, paprikos dūmu ir vanile. Itin švelnus, šilkinis ir gaivus. Puikiai subrendęs, atspindintis lito įvedimo metų savybes. 1996 metai Šampanėje buvo vieni iš nedaugelio tobulų metų, pasitaikančių porą kartų per dešimtmetį, todėl jeroboamas (3 l talpos butelis) „R&L Legras Cuvee St. Vincent Blanc de Blanc“, kuriuo svečius maloningai pavaišino minėtasis vakarienės dalyvis, stebino ir dar kartą įrodė, kad ir gerą šampaną reikia laikyti kuo ilgiau. Lavina saldžiausių persikų, sviestinės bandelės, grietinėlės, mangų, papajų aromatų su vaisišku beveik brut skoniu (nors dosage lygus nuliui), itin gaivia tiems metams būdinga plienine rūgštimi ir tauria, elegantiška puta.

1967-ieji buvo legendiniai Soterno ir Barsako metai. Ta proga dulkes nupūtėme nuo „Château Climens“ – gar-

Kepta jūros šukutė, pasukos, rūkyta bulvių tyrė

siojo Barsako ūkio butelio. Nuo 1855 metų 1-er Grand Cru Classe ūkyje tik iš ‘Semillon‘ padarytas vynas vis dar intensyviai kvepia vaistažolių mišinį su čiobreliais ir minkštą pelėsinį sūrį, jodą primenančiu botrytis cinerea kvapu, persikų kompotu, vanile, yra vidutiniškai saldus ir netikėtai jaunatviškas. Iškentęs butelyje 48 metus, jis greičiausiai būtų tvėręs

2000-ieji – nuostabūs metai, kai kone kiekvienas bor-

dar tiek pat. Šiandien ūkis, valdomas Berenice Lurton, pereina

dietis padarė puikaus vyno. „Château Dassault“ Sent

prie biodinaminės vyndarystės, o vyninės palėpė primena

Emiljono Grand Cru klasifikuoto ūkio statusą turi nuo

žolininkės namus: kiaulpienės, rozmarinai, lauro lapai, papar-

1969-ųjų, todėl ragaujame klasikinį dešiniojo kranto vyną su

čiai, pankoliai, asiūkliai, gebenės, dilgėlės, vytelės, smulkinta

vidutiniais taninais, slyviškais, kavos, juodų uogų aromatais

ąžuolo žievė, valerijonas, bukmedžiai, gervuogės, taukės, me-

ir malonia, vaisiška tekstūra. Klasikinius vaisiškus palaiko

detkos – visa tai bus naudojama preparatams, apsaugantiems

naujų ąžuolo statinių aromatai. Tobulai subalansuotas.

vynmedžius nuo kenkėjų, ligų, papildantiems kompostą ir t. t. Du sūriai iš Didžiosios Britanijos Pietvakarių, greta Devono: „Keen’s Cheddar“ (karvės pieno) ir „Hardbourne Maskarponė, serbentai, biskvitas

Blue“ (ožkos pieno).

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

„V y n o k l u b o “ va k a r i e n ė s

2003 metų „Château Leoville Barton 2-me Grand Cru

2006-ieji metai atkeliavo po legendinių 2005-ųjų,

Classe Saint Julien“ padarytas geriausiais ūkio derliaus

todėl net ir būdami geri, labai nepatraukė publikos

metais („Wine Spectator“ šį vyną vertino 98 balais,

dėmesio. Iš rūsio ištrauktas „Le Dome Saint Emilion

Robertas Parkeris – 96, ir tam tikrai galima pritarti). Karštą

Grand Cru“, kurį daro „garažininkas“ Johnatanas Malthusas,

vasarą, kai daugelis vyndarių nepajėgė išsaugoti vynuogių

sekdamas „Petrus“, „Le Pin“ ir panašių galiūnų pavyzdžiu,

gaivumo, tai yra nuskynė iškepusias vynuoges su žaliais

buvo tikrai jaunas. Tačiau jo ragaudami įsitikinome, kad no-

aromatais ir daug alkoholio, ponios Lilian Barton Sartorius

rint iš vyno gauti 100 proc. malonumo, reikia turėti kantry-

vadovaujamas ūkis įstengė suvaldyti procesus vynuogyne ir

bės. Dabar raudonų uogų, aviečių, vanilės, dūmo, gervuogių,

padaryti istorinį vyną, kuris jau įžengė į vadinamąją brandos

mėtų aromatą skleidžiantis ir galingais taninais stebinantis

plokštikalnę – juodųjų serbentų uogienės aromatus papildo

vynas prašėsi dar bent 10 metų pabrandinamas.

sudėtingi miško paklotės, odos, saldymedžio kvapai, taninai pasiekė aksominio švelnumo. Galinga vaisiška ataka ir tiek daug visko burnoje, kad vynas dar galėtų bręsti 25 metus nieko neprarasdamas.

Elniena, skrudinti porai, bulvių pyragas, mėsos padažas

Veršio žandai, troškintos sezoninės daržovės, virtos bulvės, salierų ir obuolių tyrė

Jauniausias vakarienės vynas, kaip ir dera – baltasis 2012 metų „Marc Moreyet Fils Chassangne Montrachet en Virondot 1-er Cru“ iš 2 ha dydžio vynuogyno aukščiausioje Šasanės Montrašeto (Chassagne Montrachet) kaimelio vietoje. Vynas 12 mėn. palaikytas ąžuolo statinėje, todėl jame galinga rūgštis susivijusi su grietinėlės, žaliosios citrinos, meliono aromatais ir minerališkumu.

Lengvai skrudinta skumbrė, agurkai, nasturtos, šparagai, krapų aliejus

Patiekalų ruošti iš Klaipėdos atvyko Vytautas Samavičius

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Restoranai

Vyno mėgėjo prisiminimai: ką gėrėme „Neringoje“ prieš

pusę amžiaus

Profesorius Tadas Baginskas, architektas Arvydas Kučinskas, doc. Jurgis Šliogeris

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Restoranai

Jurgis Šliogeris

Vienintelės nuo senesnių laikų išlikusios Vilniaus kavinės (dabar restorano) „Neringa“ 50-mečio ir 55 metų jubiliejai paskatino daugelį jos senųjų lankytojų prisiminti anuos laikus, o diskusijas apie šios kavinės vaidmenį to meto Vilniaus ir galbūt Lietuvos intelektualiajai visuomenei dar labiau pakurstė Neringos Jonušaitės knyga „Neringos“ kavinė: sugrįžimas į legendą. Atsiminimais dalijasi visi, bent kiek laiko ten praleidę su draugais, kolegomis, bendraminčiais, ir visi prisimena mažosios salės intelektualią atmosferą, jos nuolatinius lankytojus.

adangi ir mes ten esame išgėrę ne vieną puodelį ar kavinuką kavos, taurę ar butelį „Gintaro kranto“ ar „Gamzos“, tai miela

Stengėmės būti elegantiški. Atsimenu, mūsų vyrišką ketvertą broliai Nasvyčiai pavadino „Modern Jazz Quartet“, nes mūsų apran-

prisiminti, kaip atrodė kavinė, jos meniu, kokie buvo patiekalai

gos stilius jiems atrodė panašus į kvarteto. Mes mėgome tamsius,

ir ką rinkomės, kokius gėrimus gėrėme, tiksliau, kokie buvo tais

juostuotus audinius, tvidą, gerus kaklaraiščius, siauras kelnes,

laikais.

trumpus paltus (viskas priešinga to laiko sovietinei madai). Rūkaliai rūkė angliškas pypkes, kimšdami olandišką tabaką. Mano tėvas

„Neringa“ atsirado politinio atlydžio metu, kai įvairiais kana-

sakydavo, kam tokius profesoriškus drabužius nešioji, juk esi jaunas

lais, daugiausia per spaudą ir išvykas į artimąjį užsienį, mus jau

žmogus, o atletiškas skulptorius Valaitis juokdavosi, kad mes už

pasiekdavo informacija, kas dedasi anapus geležinės uždangos.

keturių švarko sagų savo menkus kauliukus slepiame.

Iš Lenkijos, Čekoslovakijos jau skverbėsi nauja spauda, literatūra,

Dar mus vadino tarakonais (gal dėl tamsios rūbų spalvos)

menas, konfrontuojantis su socrealizmu, laisvesnės mintys, ne-

arba lietsarginiais. Mat sovietiniais laikais lietsargiai buvo

atsiejamos nuo gyvenimo būdo: mados, valgių, gėrimų. Norėjosi

moteriškas aksesuaras, o mes susiradome tokius didelius juodus

visa tai turėti, patiems išbandyti, nes buvome jauni ir smalsūs.

vyriškus senelių lietsargius, juos restauravome ir pradėjome su

Be to, daugelis dar iš tėvų buvo girdėję apie prieškario Kauno

jais vaikščioti, visus be galo stulbindami. Buvo net toks straips-

kavines ir jų publiką. Mums, septintojo dešimtmečio jaunimui

nis „Lietsarginiai“, gal žurnale „Kultūra“. Suprantama, stipriai

(pirmieji „Neringos“ lankytojai taip ir buvo vadinami – „šestide-

išsiskyrėme, bet to ir norėjome, nes savo išskirtinumu atsiribojome

siatnikai“), irgi norėjosi tokių diskusijų, bendravimo. 1959–1963

nuo sovietinės tikrovės absurdo.

m. Vilniuje buvo atidaryta ne tik „Neringa“. Komjaunimo vadai, norėdami kontroliuoti jaunimą, atidarė „Jaunimo“ kavinę, kurioje

Visuose dabartiniuose atsiminimuose apie „Neringą“ būtinai

subūrė jaunus muzikantus, ir prasidėjo džiazo laikai. Toje „Jau-

minimas legendinis profesorių staliukas, prie kurio tikrų profe-

nimo“ kavinėje savo veiklą pradėjo ir V. Ganelinas. Tačiau kaip

sorių ne tiek jau daug ir buvo. Prie jo sėdėdavo mūsų, ano meto

ir viskas, ką nuleisdavo partiniai organai, taip ir toji „Jaunimo“

jaunuolių, ką tik baigusių aukštąsias mokyklas, tėvų kolegos ir

kavinė, veikusi Politinio švietimo namų patalpose, neprigijo, ir

bendraamžiai, pergyvenę trėmimus, karus ar šiaip išlikę Lietuvo-

po kelerių metų buvo uždaryta.

je. Todėl tiksliau tą kompaniją reikėtų vadinti senelių (nemėgstu

Kita vertus, tai buvo savotiškas protestas prieš viską, kas ėjo

dabar populiaraus senjorų pavadinimo), o ne profesorių kompa-

iš oficialių sluoksnių. Savotiškas pasipriešinimas buvo šaipyma-

nija. Prie jų prisidėjo ir to meto vidurinioji karta, kurios dabar likę

sis iš tarybinių funkcionierių, jų aprangos, jų gyvenimo būdo.

ne tiek jau daug. Buvo ten ir jaunuolių kompanijų (dabar jiems

Rengdamiesi stengėmės parodyti savo kitokį mąstymą, siekėme

jau po 80). Visi normaliai bendravo, ir daugelis vienas kitą paži-

išsiskirti. Knygoje „Neringos“ kavinė: sugrįžimas į legendą mano

nojo. Tas pats B. Gorbulskis ar prof. K. Daukšas mielai prisėsdavo

klasės draugas, dabar Dailės akademijos profesorius T. Bagins-

prie mūsų ir laidydavomės „špilgomis“, Prof. Kazys Daukšas mėgo

kas, autorės paklaustas apie išskirtinį kavinės lankytojų įvaizdį,

tiek universitete, tiek Chemijos institute, taip pat ir „Neringoje“

pasakojo paprastai ir su ironija:

visus vaišinti savo gamybos vermutu*. O profesorių stalo senbuvis Bronys Savukynas už mus tebuvo tik keletu metų vyresnis, o

* Prof. K. Daukšo vermuto receptą publikuosime kitame „Vyno žurnalo“ numeryje.

dabar ir jį jau pergyvenome.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Restoranai

nant Europos), stiliaus ir papročių. Ir vis dėlto „Neringa“ sovietmečiu buvo kur kas daugiau nei paprasta kavinė. Tai buvo intelektualų susibūrimo vieta, erdvė, kurioje buvo dalijamasi kultūrinėmis, filosofinėmis, kartais ir politinėmis žiniomis, tai buvo unikalus reiškinys, neturėjęs analogų tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Gal todėl visuose atsiminimuose daugiausia kalbama apie intelektualiąją veiklą ir tik kartais užsimenama apie tai, ką valgėme ir gėrėme. Vyno ir kitų gėrimų vartojimo kultūra daugiausia buvo kopijuojama iš literatūros. To meto Vakarų autorių romanuose buvo minima daug įvairių gėrimų, pagal tai ir bandėme rasti atitikmenis savo sąlygomis. Meniu „Neringoje“ buvo panašus kaip ir kitose kavinėse ar restoranuose. Joje, skirtingai nuo restoranų, nebuvo baltų staltiesių, silkės ir degtinės. Kai kas nors panorėdavo silkės su virtomis bulvėmis ir degtine, kviesdavo eiti valgyti į „Vilniaus“ restoraną kitoje prospekto pusėje. Restoranų meniu, kaip ir aukštųjų mokyklų programos, buvo „sąjunginiai“, gal tik Kauno „Tulpė“ pasižymėjo savitumu, išlikusiu iš tarpukario Lietuvos laikų. Vilniuje tokio paveldo po karo neišliko. Pasakysiu tiesiai, kiekviena kompanija „Neringoje“ valgydavo pagal savo galimybes, o rinktis buvo iš ko. Neatsimenu jau, ar visi šie patiekalai būdavo kiekvieną dieną, tačiau buvo: eršketas, eršketas su krienais, juodieji ir raudonieji ikrai, ungurys, krabai drebučiuose, įvairiausios salotos – krabų, „Neringos“, „Sostinės“, Lietsarginiai Virgilijus Čepaitis ir Jurgis Šliogeris 1962 m.

„Lietuviškos“, – įvairi šalta mėsa, kiaušiniai su majonezu ir be jo. Pirmieji patiekalai, kaip kavinėje, tebuvo sultiniai ir saldžios sriubos (prieškariu saldžios vaisių sriubos buvo gaminamos ir daugelio miestiečių namuose). Antrųjų patiekalų „Neringoje“ irgi buvo daug, tačiau populia-

Tuomet niekas nevartojo dabar visur klijuojamų etikečių:

riausi buvo bulviniai rageliai grybų padaže, omletai, varškėčiai ir

elitas, žvaigždės. Visokie epitetai atsirado jau šiais laikais, kai iš

blyneliai su mėsa ar su varške. Valgiaraštyje žuvies patiekalai buvo

profesorių kartos nieko neliko, o buvę jaunuoliai patys tapo pro-

įvardinti tiesiog „Virta žuvis virta lenkiškame (ar olandiškame)

fesoriais – o jų tikrai suskaičiuosime gerokai daugiau, nei anų.

padaže“. Kai ta žuvis būdavo sterkas, jos valgytojų padaugėdavo.

Kodėl „Neringa“ buvo kavinė, o dabar tapo restoranu? Seniau

Vis dėlto dažniau rinkdavomės mėsiškus patiekalus, popu-

buvo priimta restorane stalus padengti baltomis staltiesėmis:

liariausi buvo bifšteksai, natūralus ar „angliškai“, befstroganovas

jei jų nėra, tai įstaiga buvo nelaikoma restoranu. Restoranuose

(taip buvo rašoma to laiko „Neringos“ meniu), na ir aišku, dabar

stalai solidūs, masyvesni, kėdės irgi atitinkamos, kaip ir dera

jau legenda tapę kotletai „Neringa“ ir „Kijevo“.

valgomajame. O štai kavinėse baldai buvo paprastesni, lengvesni, stalai be staltiesių. Prie jų rimtai valgyti buvo tikrai nepatogu,

Vienas iš profesorių stalo ilgaamžių kalbininkas, kultūrologas Bronys Savukynas net buvo surašęs jų valgymo taisykles.

jie buvo pritaikyti lengvai užkąsti, išgerti kavos su pyragėliu ar

Vis dėlto pagrindinis „patiekalas“ buvo kava. Nors meniu kavos

pagurkšnoti kokio likerio, brendžio ar putokšlio (iki šiol vis dar

rūšių buvo nemažai, užsisakydavome paprastos juodos ir dažniau-

vadinamo šampanu). Be lengvų kėdučių buvo ir minkštasuolių.

siai visą kavinuką. Kuomet norėdavosi geresnės kavos, užsisakyda-

Atsimenu vieną iš pirmųjų savo kelionių po nepriklausomybės atgavimo į Erlangeno universitetą, pas profesorių. Tada

vome „dvigubą“. Kaina tikrai buvo dviguba, o kokybė ... Apie espresą tada dar nebuvo girdėta. Geriausias variantas

ilgai vaikščiojome su ponia profesoriene ieškodami tinkamo

buvo turkiška kava, su tirščiais. Nuo tų laikų vis dar išlikęs pa-

restorano pietums: mums neįtinkančiuose restoranuose nebuvo

protys kavą užplikyti puodelyje: įberiama pora šaukštelių maltos

staltiesių arba jos buvo ne baltos.

kavos ir užpilama verdančiu vandeniu. Lenkijoje toks kavos

Dabar ir pas mus jau viskas pasikeitė, ir visa tai nebūtina, galima pietauti ne tik be baltų staltiesių, bet ir maistą vietoj lėkščių patiekti ant šiferio lakštų (kažkada tai buvo tik stogų

gamybos būdas yra „įteisintas“ ir restoranuose ar baruose, greta espreso, meniu nurodoma ir kawa parzona. Prie kavos, pagal prieškario papročius, būdavo valgoma

danga). Daugelis valgymo įstaigų gali vadintis restoranais, nors

pyragaičių, plaktos grietinėlės, geriama likerio. Vasarą prie kavos

ir su plastikinėmis kėdėmis. Bėga laikas, keičiasi žmonės, kinta ir

užsisakydavome ledų (plombyro).

papročiai. „Neringos“ klestėjimo laiku dar buvo prisimenami prieškariniai laikai, kai kas laikėsi ir anos, tarpukario Lietuvos (prisime-

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Iš gėrimų daugiausia mėgdavome užsisakyti vyno. Vynas „Neringoje“, kaip ir parduotuvėse, būdavo bangomis, tai yra kokio atveždavo.

Restoranai

„Neringoje“ buvo vynuogių vyno bangos: sausų ar pusiau sausų, pusiau saldžių ir natūralių vaisių ir uogų. Labiausiai įsimintini pavadinimai ir markės buvo tokios: iš baltųjų – moldaviški „Pino“, „Fetiaska“, „Aligote“, bulgariški „Dimiat“, „Misket“, „Aligote“, „Rizling“, lietuviškas „Gintaro krantas“ (priešingai

gamykla darė daugiausia natūralų vaisių vyną. Ypač populiarus buvo „Juodoji aronija“. Lietuviški natūralūs vaisių vynai „Neringoje“ išliko ilgiausiai ir lankytojų buvo mielai vartojami. Alaus kavinėse tuomet nebuvo, laimei, nebuvo jo ir „Ne-

Andriaus Užkalnio teigimui, tai buvo sausas obuolių vynelis, o ne

ringoje“, nes alus buvo skystas ir nekoks. (Teatleidžia man ano

stiprintas „rašalas“), gruziniškas „Tviši“, vengriški „Debroi harsle-

„Žigulinio“ mėgėjai). Stiprūs gėrimai – likeriai, gruziniškas,

velu“, „Furmint“, „Leanyka“; iš raudonųjų – bulgariški „Gamza“ ir

armėniškas ar moldaviškas „konjakas“, vėliau pasirodė ir prancū-

„Mavrud“, gruziniški „Teliani“, „Mukuzani“, vengriški „Egri Bikaver“,

ziškas. Vienu metu tapo populiarus vermutas. Jis buvo geriamas

„Nemesz Kadar“ ir kiti.

ne kaip kokteilis, o kaip vynas, taurėmis. Labiausiai prisimenu

Kurį laiką „Neringoje“ buvo ir turėjo pasisekimą rumuniški

vermutą, gamintą „Anykščių vyno“ gamykloje. Toje gamykloje

natūraliai saldūs vynai „Cotnari“ ir „Murfatlar“. Tai aukštos koky-

buvo daromi natūralūs vaisių ir uogų vynai „Obuolių“, „Juodoji

bės vynai, populiarūs ir žinomi Europoje.

aronija“, „Jubiliejinis“, labai populiarūs buvo „Vyšnių“ ir „Juodųjų

Vyresnioji karta, profesorių stalas, labiau gerbė stipriuosius gėrimus, armėnišką ar gruzinišką konjaką. Negalima užmiršti ir vietinių vynų. Pirmiausia jau anksčiau minėto „Anykščių vyno“ sausojo „Gintaro kranto“. Anykščių

serbentų“. Juos švelniai gaubė aureolė vyno, kurį neva gerdavusi Britanijos karalienė. Kaip teko skaityti kitų šalių vyno žurnaluose, tokių „Britanijos karalienės mėgstamų vynų“ nemažai būta ir kitose šalyse.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Restoranai

Pabaigai „Neringa“ – vienintelė iki šiol išlikusi ir nepasikeitusi nuo pat atidarymo kavinė-restoranas, turėjusi savo lankytojus,

Bronys Savukynas. „Neringos“ kavinės „Kijevo“ kotleto valgymo taisyklės 1.

savitą stilių, interjerą, pagaliau savo dvasią. Kitos kavinės ir restoranai ne tik Vilniuje, bet ir laikinojoje prieškario sostinėje

išnyko arba pasikeitė neatpažįstamai. „Neringa“ visus pergyveno ir išliko tokia pat kaip jaunystėje, 1959 metais. Vis dar svarstoma, kaip atsirado ši kavinė, ir, svarbiausia, kodėl per 55 metus neišnyko kaip visos kitos Vilniaus kavinės ir restoranai, buvę šeštajame ir septintajame dešimtmetyje. Anas irgi projektavo tuomet žinomi architektai, jos irgi buvo populiarios, bet išnyko taip, kad mažai kas ir prisimena apie jų egzistavimą. Tai restoranai „Vilnius“, „Palanga“, „Dainava“, kavinės „Dainava“, senoji „Rūta“ prie „Vilniaus“ restorano ir vėlesnė „Literatų sve-

3. 4.

5. 6. 7.

tainė“, „Jaunimo“ kavinė, buvusi džiazo meka, Vilniaus gatvėje (tada Liudo Giros), „Tauras“ (nemaišyti su alaus baru „Tauro ragas“). Visi buvo įsikūrę centre, o kur dar naujuose rajonuose buvę restoranai.

Viskas labai paprasta: „Neringos“ autoriai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai buvo ne tik talentingi architektai, bet ir žinojo,

kaip savo kūriniui užtikrinti ilgą gyvenimą. Dėl jų autoriteto ir įtakos 1970 m. lapkričio 5 d. „Neringos“ interjeras buvo įtrauktas

10.

į Lietuvos architektūros paminklų, saugojamų valstybės, sąrašą. Linkiu, kad Vilniuje atsirastų daugiau tokių vietų ir kad dabartiniai jaunuoliai galėtų po 50-ties metų grįžti į savo jaunų dienų restoranus ir kavines.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

11.

Einant valgyti „Kijevo“ kotleto, vyrams negalima vilkėti frako, smokingo ir naujo kostiumo. Moterims nepatartina vilkėti balinės arba naujos suknios. Apsirengti reikia taip, kaip einant dažyti tvoros – vis tiek išsitepsite ir išsitaukuosite. „Kijevo“ kotleto negalima pradėti valgyti inteligentiškai, – su peiliu ir šakute, o tik kolūkietiškai – viena šakute. Pjaunant Kijevo kotletą peiliu, įkaitęs sviestas fontanu užtrykš jums ir jūsų kaimynams ant rūbų, veido ir net plaukų, bet dėl to vyriškiams su skrybėle prie stalo nederėtų sėdėti. Popieriaus nuo vištos kauliuko nenuimkite ir nerašykite ant jo skundų. Kaire ranka prilaikykite kauliuką, o šakute pradurkite kepsnį prie kauliuko, - taip iš jo ant staltiesės gražiai ištekės ištirpęs sviestas. Dabar galite pradėti demonstruoti savo inteligentiškumą: valgyti peiliu ir šakute, tik nepjaukite kepsnio per pusę kaip koks kaimo gagris, – atvės ir praras savo skonį. Pjaukite mažais kąsneliais, padažykite į sviestą ir mėgaukitės. Negražu garsiai čepsėti. Nesugalvokite užsisakyti prie „Kijevo“ kotletų šviežių daržovių salotų, – neskanu, netinka, negražiai atrodo ir pats atrodysite it kaliausė darže. Nevalgykite „Kijevo“ kotleto išdidžioje vienatvėje – nebus ko apipurkšti karštu sviestu ir su kuo pasidalinti skaniais ir kitais įspūdžiais. Kategoriškai nevalgykite „Kijevo“ kotleto neužgerdami vynu. Užgerti ir daugiau išgerti patartina darbo dienomis ir visomis progomis. „Kijevo“ kotletas ne žuvis, ir baltas vynas prie jo netinka. Taurė „Gamza“ – ir „Neringos“ „Kijevo“ kotletas taps rojaus ambrozija ir nektaru.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

1855 metų Grand Cru klasifikacija

Pasivaikščioti po

Soterną ir Barsaką Arūnas Starkus

Saldūs baltieji Soterno ir Barsako vynai, padaryti iš ‘Semillon‘ ir ‘Sauvignon Blanc‘ vynuogių, klasifikuoti 1855 metais kartu sausais raudonaisiais Medoko vynais. Puikioje terroir šiandien daromas didingas saldus vynas, bet daugelis ūkių išnaudoja žemės potencialą ir sauso baltojo gamybos plėtrai.

„Château d‘Yquem“ ūkis (I GCC Superieur) – garsiausias saldaus vyno gamintojas pasaulyje, įsikūręs aukščiausioje Soterno vietoje.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

1855 metų Grand Cru klasifikacija

Saldus vynas daromas iš kekerinio puvinio (lot. botrytis cinerea) apniktų sudžiūvusių vynuogių, kuriose cukrus pasiekė maksimalią koncentraciją, o aromatą papildė medaus, vaistinių žolelių tinktūros, minkšto pelėsinio sūrio žievelės, džiovintų abrikosų ir persikų natos.

Bordo vyndariai skina vynuoges nedideliais, vientisais, pagal terroir suskirstytais ploteliais, fermentuoja atskirai ir po to maišo. Spalio mėnesį vyninėje verda aktyviausias gyvenimas. „Château Guiraud“ (I GCC, Soternas).

Vabzdžių namelis ekologiniame „Château Guiraud“ ūkyje (I GCC, Soternas).

„Château Guiraud“ ūkio (I GCC, Soternas) savininkas Xavieras Planty pasakoja apie baltojo sauso vyno brandinimą ąžuolo statinaitėse ir batonage techniką – kas porą savaičių vykdomą mielių nuosėdų sujudinimą, suteikiantį vynui grietinėlės tekstūrą.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

sūris

Minerališkas vynas ir brandintas sūris „Džiugas“

Arūnas Starkus

Apie minerališkumą vyne esama visokių nuomonių. Skeptikai sako, kad akmenys neturi skonio, kurį galėtume pajusti vyne. Tačiau net ir neturintį skonio minerališkumą, kaip kokybiško vyno požymį, atpažįsta vyno gėrėjai, ir jis labai svarbus vyną derinant su maistu, nes nekeičia maisto skonio. 24 ir 36 mėnesius brandinto „Džiugo“ sūrio skonio keisti tikrai nereikia. O gal minerališkas vynas padės atskleisti naujų jo skoninių savybių?

rancūziškai ispaniškos raudonosios vynuogės ‘Grenache/

Barolo spalva klaidina: ji šviesi, greitai ruduojanti, o pats

Garnatxa’ galėtų pretenduoti į minerališkiausiųjų trejetuką.

vynas yra galingas, taniniškas, svarus ir ilgaamžis. Pjemontiečiai

Kai derlingumas mažas, saldų vyšnių kvapą nuslopina priesko-

pastaruosius metus ėmė masiškai kalbėti apie atskirų vynuogy-

nių, šlapio akmens kvapas, o burnoje atsiranda to nepakartoja-

nų savybes ir vis dažniau vyną išpilsto į butelius nemaišytą, taigi

mo skalūno šiurkštumo, sudėtingumo, kuris smegenims siunčia

išlaikydami vienam vynuogynui būdingą minerališkumą.

signalus, virstančius intelektualiu pažinimo, atpažinimo ir jutimo malonumu.

„Elvio Cogno Cascina Nuova Barolo DOCG 2010“ turi daug taninų, todėl sūris jų nepanaikina, o susipina su jais į savotišką pynę, suktinį, kuriame kaip karuselėje smegenys fiksuoja pieniš-

24 mėnesius brandintas „Džiugas“ kvepia pasu-

kas, riešutiškas, slyviškas, erškėtrožių uogienės natas, ir burnoje

komis, grietine, agrastų uogiene. Burnoje kietas, trapus, sodriai

lieka kiek pilnesnė tekstūra. Tai jau valgymas, maistas. Tokio

sūrus su skrudintų lazdyno riešutų skoniu.

sūrio drožlės bet kurias salotas pavers barolo draugu.

‘Grenache/Garnatxa‘. Stiprus, minerališkas „Pares Balta

Atrodytų, nieko nėra banalesnio už ‘Merlot‘ ir ‘Cabernet

Hisenda Miret Garnatxa Penedes DO 2012“ atakuoja ir tirpdo

Sauvignon‘ mišinį, tačiau kai jį sumaišai su ‘Montepulciano

tuo nematomu minerališkumu ir alkoholiu, riešutus praskiedžia

d‘Abruzzo‘, gauni stilingą, šiek tiek vaisiškesnį, elegantišką,

prieskoniais, slyvomis ir nuplauna galutinai. Apie vyno taninus,

švelnų „superabrucietį“, kuris, atrodo, sukurtas gerti su maistu.

kaip ir reikia tikėtis, kalbėti nebetenka, sūris su jais puikiai susi-

„Masciarelli Castello di Semivicoli Rosso 2011“ – prie senos

doroja. Burna lieka švari, atvira naujiems pojūčiams.

bažnyčios ir rūmų besiglaudžiančio vynuogyno, kurį nuolat

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

sūris

vėsina kalvų viršūnes kedenantis vėjas, vynas. Ąžuolo, kedro,

‘Garnatxa‘ taninai išnyksta, nes „Džiugas“ stipresnio charak-

baltos kavos natos ir gaivus, lengvas skonis susilieja su panašaus

terio, jis atsiskleidžia vyno sąskaita, tampa skalsesnis, ir palieka

vaisiškumo 24 mėn. sūriu. Jokio pasipriešinimo, visiška harmoni-

burnoje saldymedžio, juodos arbatos su jazminaičiais poskonį.

ja, juntamas juodųjų serbentų, vyšnių ir pasukų poskonis. Tinka

Bendras vyno ir sūrio kūrinys.

verslo susitikimui paįvairinti. Elzaso baltasis. Po trijų raudonųjų pabandykime bent

‘Merlot‘, ‘Cabernet Sauvignon‘, ‘Montepulciano‘. Po gero derinio su 24 mėn. brandinimo sūriu su nerimu laukiame

vieną baltąjį. Kai kalbame apie minerališkumą, negalime rinktis

gurkšnio „Castello di Semivicoli Rosso“ su 36 mėn. brandintu

mažose ąžuolo statinėse brandinto baltojo, nes saldžių priesko-

sūriu: sūris burną pripildo sūrumo, aitrumo ir riešutų. Visgi vy-

nių ąžuolo statinės aromatai ir kiek šiurkšti tekstūra maskuoja

nas „kerpa“ netikėtu rakursu, kaip ir kitais atvejais nuplaudamas

vyno minerališkumą. Jau pastebėjome, kad su brandintu sūriu

seno sūrio aitrumą, tačiau palikdamas riešutų, fermos, miško

reikia gana svaraus ir kvapnaus, kokybiško vyno, todėl pagal-

paklotės ir kitokius brendimą primenančius kvapus su maloniu

bos ieškome Elzase. Kiekvienas, paragavęs gero Elzaso vyno,

sūrumo pojūčiu. Praverstų vynuoginis pomidoras su lašeliu

prisimins terroir įspūdį, stipresnį už vynuogių veislių požymius.

balzamiko acto.

„Zind-Humbrecht Zind Z009“ patenka į stalo vyno kategoriją,

Elzaso baltasis. Sūris ir vynas susiremia: „Džiugo“ dūmas,

nes garsusis vyndarys į vyną greta regionui būdingų ‘Pinot Auxe-

druskos kristalai, beveik mėsiškas skonis ir gaivi rūgštis, kalkin-

rois‘ įmaišo ir čia nepageidaujamų ‘Chardonnay‘. Todėl tipiškas

gas vyno skonis. Pabaiga labiau intelektuali, nei hedonistiška –

regionui baltų vaisių kompoto, obuolių, citrinos žievelių, cukatų

labai gaivus, plieninis vyno skonis, kuriame svarainių natos su-

aromatas sumišęs su riešutų natomis, nektarinais. Burnoje kal-

sipina su sausinančia, kalkinga sūrio tekstūra. Tarp dantų trakši

kingas, kiek sūrokas ir ne visai sausas pojūtis. 13 proc. alkoholio

druskos kristalėliai. Tokį derinį geriausia papuošti egzistencine

dera su gaivia rūgštimi. Šio vyno gurkšnis su „Džiugu“ iškart

poezija. Puikiai tinka žmonėms, kurie vertina gerą sūrį ir šį tą

parodo, koks baltojo vyno atveju svarbus saldumas ir svarumas:

supranta apie vyną.

jie atsveria sprangią vyno tekstūrą, atsilaiko tol, kol sūris ir vynas ištirpsta burnoje, palikdami tik malonius pieno, gėlių, riešutų tonus ir gaivą burnoje. Neapsunkinantis derinys. Aperityvinis.

36 mėnesius brandinto „Džiugo“ aromatas intensyvus, tamsus, kompleksiškas. Trapus ir dar kietesnis, su traškiais druskos kristalėliais. Aitresnė sūriška pabaiga, tankesnis ir tamsesnis. Barolas tirpdo ir net kiek nusileidžia sūriui. Šis pagauna vyną savo dūmiškomis natomis, o burnoje lieka sotumo, pilnatvės pojūtis su krisleliu alkoholio. Vakarą norisi pabaigti cigaru arba stipria kava.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

interviu

Apie kepsnį kitaip… Rasa Starkus

Filmo žiūrėjimas kino teatre paprastai neatsiejamas nuo spragėsių ir kokakolos. Tiesiog tai jau tapo įprasta. Visos reklamos, visi siužetai apie žmones, žiūrinčius filmą, vaizduoja juos įsistebeilijusius į ekraną ir saujomis valgančius spragėsius iš milžiniškos dėžės bei užsigeriančius litru virškinimą sutvarkančio gėrimo. Nežinau kodėl, bet kai pamatau tokį vaizdą, mane supykina. Gal kad turiu itin lakią vaizduotę ir įsivaizduoju save kiekvieną kartą vis priaugančią tą dėžę spragėsių su litru kolos. O kadangi filmus mėgstu, tai greitai galėčiau prikaupti daug dėžių.

aki vaizduotė mane baugino ir pasirenkant filmą „Steak (R)evo-

į tokį? Aš – kino žmogus, keliauju ir filmuoju. Filmą nusprendė-

lution“. Jo režisierius Frankas Ribière‘as, žinomas kaip siaubo

me sukurti dėl kelių priežasčių. Visų pirma, norėjau įamžinti savo

filmų kūrėjas, susuko filmą apie mėsą nuo gyvulių auginimo iki

šeimos aistrą ir didžiulę meilę gamtai ir gyvūnams. Pirmuose ir

jų suvalgymo. Mėsinės, mėsininkai ir šefai bei mėsos valgytojai –

paskutiniuose filmo kadruose jūs matote mano šeimą. Iš kitos

atrodo, baisiau nebūna. Tačiau tai, ką pamačiau, buvo galima

pusės, domiuosi mėsa ir puikiai pažįstu garsųjį prancūzijos mėsi-

pavadinti vienu žodžiu. Tai buvo meilė. Meilė savo tradicijoms, meilė šeimai, meilė gyvūnams, gamtai, darbui, meilė šaliai, virtuvei, kolegoms, draugams – visiems. Nors pirminės filmo versijos trukmė buvo daugiau nei 2 valandos, tačiau žiūrint ją ne tik kad laikas neprailgo, atrodė, kad dalyvauji tose diskusijose ir net ragauji. Trūko tik vyno taurės. O jo tikrai užsimanai, nes ekrane maistas fantastiškas, norisi jį užgerti. Galimybė susitikti su režisieriumi nebuvo atsitiktinė. Nuostabaus kino festivalio „Kino pavasaris“ organizatoriai suderino

ninką Yves-Marie Le Bourdonnecą. Abu nusprendėme, kad reikia parodyti pasauliui, kokia mėsa yra „teisinga“ kepsniui, kad ne prancūziška limuzinų mėsa tinka geriausiai, kokios mėsos būna ir kaip atpažinti gerą mėsos gabalą. Kaip jūs mokėte žmones apie vyną, taip mes nusprendėme mokyti apie mėsą.

R. S. Ar seniai prancūzai taip domisi mėsos kokybe? Ar jie iš tikrųjų supranta, kas yra gera mėsa?

mūsų susitikimą, kai nutarėme, kad būtent šį filmą „Vyno klubas“

F. R. Negaliu pasakyti, kad prancūzai labai domisi mėsa. Taip,

pristatys šiųmetėje festivalio programoje. Tiesa, teko jį kiek

mes sukuriame įvaizdį, kad esame vyno ir virtuvės šalis. Iš tikrųjų

sutrumpinti, kad žiūrovai nenumirtų badu ir spėtų po seanso

savo šefais ir vyndariais, šnekomis ir domėjimusi, esame prie-

pavalgyti. Pasisekimas buvo milžiniškas! Nepamenu, kad žiūro-

kyje. Bet dauguma supranta tik apie vyną, o apie mėsą – labai

vai būtų tiek kalbėję apie gurmaniškus filmus, kad po festivalio

mažai. Kai pabandžiau restoranuose klausinėti, iš kur mėsa, iš

skambintų ir prašytų pratęsti tokių filmų seansus su vakarienė-

kokios gyvulio dalies, kas augintojas, į mane žiūrėjo kaip į išpro-

mis ar tik prie vyno taurės. Apie tai ir dar daugiau pasišnekėjome

tėjusį. Kai paklausi apie vyno regioną ar vyndarį, viskas gerai, bet

su Franku Ribiere‘u ir jo žmona Vérane Frédiani.

jei paklausi apie mėsą, tu jau keistuolis. Tačiau dabar žmonės jau pradėjo domėtis ir mėsa, bet tikrai visai neseniai.

R. S. Kaip gimė šis filmas? Kodėl taip staiga nuo siaubo filmų prie tradicijų, jų puoselėjimo, mokymo ir išsaugojimo? Fr. R. Mano šeima turėjo fermą. Sakau „turėjo“, nes visai ne-

seniai teko ją parduoti. Numirė mano tėtis ir dėdė, likau vienintelis, galėjęs ją prižiūrėti. O jūs pažiūrėkite į mane, ar aš panašus

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

R. S. O ar apie vyną prancūzai išmano daug? Pastebėjau, kad vyno jūs geriate nemažai, bet ant kasdienos stalo labai dažnai stovi „raudonas-baltas, sausas-saldesnis“ vynai. Gal tik tarp mūsų, besisukančių maisto ir gėrimų srityje, atrodo, kad daug žmonių domisi?

interviu

Frankas Ribiere’as, Rasa Starkus ir Mheras Gevorkjanas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

interviu

Fr. R. Tai tiesa, daugumai svarbu pavalgyti. Kaip ir daugelyje šalių, tik daliai žmonių įdomu, ką jie valgo ir geria, nes jie tuo domisi ir tai vertina. Vieni nori tik pasirodyti, kad domisi, kitiems tai rūpi iki širdies gelmių.

R. S. Kiek teko aplankyti šalių, restoranų?

R. S. Priaugote svorio? Ar po filmo vis dar norisi mėsos? Fr. R. Priaugau apie 20 kilogramų, kuriuos teko numesti. Val-

gau aš mėsą, kaip nevalgysi, kai paragauji tokios išskirtinės, kaip Macusakos jautiena Japonijoje (Matsusaka Wagyu) ar Galisijos raudonoji (Rubia Gallega) Ispanijoje. Tačiau iš dalies tiesa, kad po šio filmo galima nebenorėti jos valgyti. Ir ne dėl to, kad čia būtų

F. R. Esu be galo laimingas, kad būtent kuriant filmą teko

kažkas nepadoriai rodoma. Atvirkščiai, dėl to, kad labai gražiai

aplankyti apie 400 restoranų įvairiausiose šalyse. Argentina, Bra-

viskas atrodo, nuo gyvūnų ir žmogaus iki mėsos atrankos ir jos

zilija, JAV, Kanada, JK, Ispanija, Italija, Švedija, Belgija. Sutikau

pardavimo.

fantastiškų šefų. Paragavome apie 500 kepsnių iš skirtingų 60

veislių gyvūnų. Jie buvo ruošiami 8 būdais. Nemažai sužinojau, atradau naujų skonių, pamačiau įvairių mėsos ruošimo paslapčių. Atradau tai, ko net susapnavęs nebūčiau.

R. S. Filmas edukacinis. Ar pats daug ko išmokot? Fr. R. Kaip ir sakiau, išaugau šeimoje, kuriai gyvūnai ir ferma

R. S. Kas toliau? Koks bus kitas filmas? F. R. Šiuo metu su žmona Vérane kuriame filmą apie moteris.

Nežinau, kodėl, bet kilo įdėja sukurti filmą apie moterų įtaką pasauliui, gurmaniškam ir ne tik. Apie daug siekiančias ir daug dirbančias moteris, apie jų įtaką vyrams, apie jų aistras, hobius. Važinėjame po pasaulį ir sutinkame nuostabių asmenybių.

buvo kasdiena. Tačiau tai, ką pamačiau keliaudamas, iš tikrųjų

Kartais negali nė įsivaizduoti, kaip tyliai ir kiek daug jos padaro ir

privertė susimąstyti. Bendravimas su gyvūnais, masažavimas,

kaip dažnai jos lieka nepastebimos.

muzikos jiems parinkimas, jų šėrimas, žaidimai. Kova už tradi-

cijas ir išlikimą. Bei... išsiskyrimas. Matydavau tėvo akyse ašaras, kai veždavo išaugintus galvijus į skerdyklas, jausdavau įtampą aplinkoje, kai artėdavo ta diena. Tą patį jutau ir kitose fermose, net ten, kur galvijų daug daugiau. Tačiau daugelis augintojų bando surasti paguodą filosofuodami apie išlikimą gamtoje, apie afrikiečių religijas, kurios pateisina mylimo gyvūno išėjimą išvengiant senatvės kančių. Sutikau ir medikų, su kuriais diskutavome, kad žmogui mėsos reikia vis mažiau ir mažiau, todėl ir gyvūnų skersime mažiau. Nes žmogaus smegenys jau išsivysčiusios tiek, kad joms nebereikia tiek proteinų, baltymų. Galbūt todėl vis daugiau žmonių pasirenka kitokį maistą nei mėsą.

R. S. Kaip prancūzai reagavo į filmą? Čia gi aiškiai parodoma, kad ne prancūziška limuzinų mėsa geriausia... Fr. R. Hm, žinoma, jiems nepatiko, kad mes, būdami prancū-

R. S. Pristatysite kitam „Kino pavasariui“? Fr. R. Nežinau, ar spėsime kitiems metams, tačiau jei tik... Ir

žinoma, jei jį priims visuomenė. Ir štai jūsų dėmesiui ir jūsų kelionių pagundai geriausių kepsnių restoranų bei jų savininkų ir šefų, mėsininkų sąrašas: 1. 2.

Paulas O‘Dowdas; Satou, Tokijas, Japonija – M. Satô;

Peter Luger, Bruklinas, JAV – Jody Storchas;

Joe Beef, Monrealis, Kanada – Davidas McMillanas ir Fredas Morinas;

Maison Bras, Lagjolis, Prancūzija – Lucienas Conquetas;

tie, kas domisi gurmė gyvenimu, puikiai suprato, kad tai filmas ne apie Prancūziją, o apie kepsnius ir jų skonį. Galiausiai tikiuosi, kad

Hawksmoor, Londonas, JK – Timas Wilsonas, šefas

zai, pirmąją vietą paskyrėmė ne limuzinų mėsos kepsniui. YvesMarie turėjo nemalonumų prancūzų mėsininkų asociacijoje.... Bet

El Capricho, Chimenesas de Chamusas, Ispanija – Jose Gordonas;

Cabana Las Lilas, Buenos Airės, Argentina – Alfonso Nieva;

Templo da Carne, San Paulas, Brazilija – Marco Bassi

filmas nugalėjo, net prancūzai jį pripažino ir įvertino.

(praėjus keleriems mėnesiams po filmavimo, Marco

Bassi mirė nuo vėžio, tačiau restoranas išliko tarp ge-

R. S. Tai kas yra geras kepsnys? Kokia mėsa yra geriausiai tinkama stebuklingo skonio kepsniui? Fr. R. Vienu žodžiu atsakyti neįmanoma. Reikia pažiūrėti

filmą. Pamatysite, kokie skirtingi augintojai, galvijai ir kokie skirtingi kepsniai. Kiekviena šalis, kiekvienas augintojas turi savo mažų paslapčių ar subtilybių, kaip auginti, šerti gyvulius, kaip brandinti, paruošti, apdoroti mėsą. Tačiau visi jie tvirtina kelis panašius dalykus, apie kuriuos galime trumpai parašyti. Pavyzdžiui, netiesa, kad tik jauno gyvulio mėsa yra minkšta ir skalsi, tinkama tobulam kepsniui. Ir labai įmetėjusio gyvulio tinkamai prižiūrėta ir sutvarkyta mėsa gali suteikti kepsniui įstabaus skonio. Mėsa negali būti liesa. Joje turi būti riebalo, nors jo ir vengia dauguma viso pasaulio mėsos valgytojų. Kuo riebalas tolygiau, lyg marmuras, išsidėsto po mėsą, tuo ji skalsesnė.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

riausiųjų); 9.

AG, Stokholmas, Švedija – Johanas Jureskogas;

10. Officina de la Bistecca, Pandzanas, Italija – Dario Cecchini.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

maisto ruošimas

Ar alkoholis

tikrai išgaruoja ruošiant maistą? Milda Sužiedelytė

„Nomos“ restorano šefas danas René Redzepi siūlo gaminant daugiaryžį įpilti baltojo vyno ir leisti jam iki galo išgaruoti. Britų šefas ir restoranų savininkas Gordonas Ramsey‘s neleidžia į padažą dėti pomidorų, kol alkoholis vyne neišvirė, o garsusis Jamie Oliveris teigia, kad Bolonijos spagečiai (Spaghetti Bolognese), gaminami su raudonuoju vynu, puikiai tinka vaikams. Virtuvės guru mus moko kelioms minutėms padidinti viryklės ugnį, „kad išgaruotų visas alkoholis“, palikdamas tik kelis ypatingus kvapus.

oks gaminimo būdas remiasi žiniomis, kad alkoholio virimo temperatūra yra žemesnė (78,5 ⁰C) nei vandens (100 ⁰C), taigi

Tarkim, prancūziškai svogūnų sriubai keturiems žmonėms reikia pusės butelio (375 ml) raudonojo vyno, kuriame yra 18

jis turėtų išgaruoti kur kas greičiau už vandenį. Tačiau dar 1984

g alkoholio. Pagal receptą verdant sriubą 30 minučių, sriuboje

metais į maisto gamybos technologiją besigilinantis autorius

alkoholio lieka 6,3 g, vadinasi, kiekvienam po 1,6 g alkoholio,

Haroldas McGee knygoje Apie maistą ir jo gaminimą: virtuvės

arba 0,03 promilės. Taksi vairuototojai ir pradedantys vairuotojai

mokslas ir tradicijos pabrėžė, kad nė vienas iki šiol žinomas mais-

tokio patiekalo privalėtų atsisakyti. Žinoma, ar alkoholio maiste

to gaminimo būdas neužtikrina, kad patiekale neliks alkoholio.

yra 0 proc. ar 10 proc. daugumai suaugusių žmonių nėra itin

Šiek tiek vėliau, 1992-aisiais, Amerikos mokslininkai iš

svarbu, ir susimąstome nebent tada, kai maistas yra skirtas vai-

Žemdirbystės maistingųjų medžiagų duomenų laboratorijos

kams, turime sveikatos sutrikimų, taip pat dėl religinių ar etinių

atliko tyrimą „Alkoholio išlikimas ruošiant maistą“. Buvo detaliai

sumetimų.

analizuojamas maistas, pagamintas šešiais skirtingais būdais:

Tačiau faktas, kad alkoholis gali suteikti maistui savito

ilgai ir lėtai (7 val.) virta jautiena, trumpai (20 min.) virta vištiena,

kvapo ir skonio, išlieka nepakitęs. Tad kaip išspręsti problemą?

30 min. orkaitėje keptos austrės, per naktį šaldytuve laikytas ne-

Paprastai! Brendį keiskime baltųjų vynuogių, obuolių, persikų

keptas pyragas, desertas, ant kurio užpiltas ir uždegtas alkoholis

sulčių bei vandens mišiniu, apelsinų likerį – apelsinų sultimis ar

(flambé metodas) bei padažas, pagamintas su „Grand Marnier“

jų koncentratu, amaretą – migdolų ekstraktu, o raudonąjį vyną –

apelsinų likeriu.

raudonųjų vynuogių, spanguolių sulčių, vištienos, jautienos, geldelių, daržovių sultinių bei acto mišiniu*. Visa tai naudodami

Rezultatai parodė, kad, pavyzdžiui, flambé deserte ir nekeptame pyrage lieka 74 proc. alkoholio, o padaže – net 84 proc.!

galėsime būti ramūs, kad tikrai neapsvaigsime suvalgę daugiary-

Verdant ar kepant po 15 min. lieka 40 proc., po 30 min. lieka 35

žį ar jautienos troškinį.

proc., po valandos – 25 proc. ir tik po dviejų su puse valandos lieka 5 proc. alkoholio. Tad akivaizdu, kad kuo ilgesnis virimo ar kepimo laikas, tuo mažiau grynojo alkoholio lieka, ir galėtume sakyti, kad maždaug po trijų valandų visas alkoholis išgaruoja.

* Maisto tinklaraštyje What’s Cooking America pateikiama per trisdešimt skirtingų gėrimų ir jų alternatyvų maisto ruošimui.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

maisto ruošimas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

vyno čempionatas

Lietuvos vyno čempionatui –

10 metų Jurgis Šliogeris, varžybų komisaras

Lietuvos vyno čempionatas šiais metais vyko jau 10-ą kartą. Apžvelkime, kaip keitėsi geriausio Lietuvos vyno rinkimai ir Lietuvos vyno rinka.

yno čempionate išrenkami geriausi vynai Lietuvos rinkoje. Konkursą organizuoja Lietuvos someljė asociacija. Čempio-

Dabar vynai varžosi 15-oje kategorijų: Baltasis vynas: geriausias „Chardonnay“; geriausias „Sau-

nate dalyvauja vynai ir juos įvežančios į šalį įmonės. Platintojų

vignon Blanc“; geriausias „Riesling“; geriausias kitų vynuogių

pateiktus vynus vertina speciali žiuri, sudaroma iš geriausių

vynas.

šalies vyno degustuotojų. Per dešimt metų įvertinti 2 366 vynаi, juos pateikė 46 vyno tiekėjаi, vertinimo komisijoje dirbo per 60 vertintojų. Keitėsi vynai, jų derliaus metai, keitėsi ir importuotojai, taisyklės bei

Raudonasis vynas: geriausias Italijos, geriausias Ispanijos ir Portugalijos (Pirėnų pusiasalio); geriausias Prancūzijos; geriausias Naujojo Pasaulio; geriausias kitų kraštų raudonasis vynas. Kitų vynuogių vynas: šampanas; putojantis (ne šampanas); pu-

vertintojai.

siau sausas/ pusiau saldus vynas; natūraliai saldus; likerinis; rožinis.

Importuojančios įmonės ir jų pateikti vynai

Vertinimas ir apdovanojimas

Pirmuose dviejuose čempionatuose kiekviena dalyvaujanti

Pagrindiniu čempionato prizu nuo pat pradžių (išskyrus

įmonė galėjo pateikti bet kokį vynų skaičių bet kokiose katego-

2010 m.) laikoma Grand Prix, arba Geriausiojo, nominacija

rijose. Trečiaisiais metais skaičių jau teko apriboti, nes vynų labai

paskelbtose kategorijose. Ji skiriama vienam geriausiam katego-

padaugėjo, komisija nebespėjo degustuoti. Dabar kiekvienas

rijos vynui. Jei įvertinimai sutampa, nugalėtojai gali būti ir keli.

platintojas iš viso gali pateikti ne daugiau kaip 25 vynus. Nuo

Vynai, įvertinti 90 ir daugiau balų, apdovanojami aukso meda-

penktojo čempionato atskiroje kategorijoje varžosi ir Lietuvos

liu, 88–89 balais – sidabro medaliu, 86–87 balais – bronzos

vyndarių vynai. Kartu su importuojamais vynais čempionate

medaliu. Visose vyno kategorijose apdovanojama po tris gero

dalyvaudavo ir „Alitos“ bei „Italianos“ putojantys vynai. Dalyvaujančių įmonių skaičius kasmet augo. Pirmajame čempionate 2006 m. buvo 11 tiekėjų, 2014 metais – jau 23. Penkios vynus vežančios įmonės čempionate dalyvauja nuo

kainos ir kokybės santykio vynus, kurių kaina yra iki 35 lt ir jie yra pelnę aukso ar sidabro medalius. 2006–2015 metais daugiausiai geriausiųjų vynų prizų laimėjo „Vyno klubo“ (38) ir „Mineralinių vandenų“ (28) pateikti vynai.

pat pradžių: „Mineraliniai vandenys“, „Liviko“ (LION), „Euges-

Kai kurių vyndarių vynai nugalėtojais tampa metai po metų.

ta“, „Sanitex“ ir „Vyno klubas“. „Bennet Distributors“ dalyvavo

Daugiausiai „Grand Prix“ laimėjusios vyninės: „Masciarelli“ – 10;

pirmuose aštuoniuose čempionatuose, tačiau nuo 2014 metų,

„Emilio Lustau“ – 7; „Kracher“ – 6; „San Marzano“ – 4, „Juan

matyt, pasikeitė rinkodaros politika, ir nei čempionate, nei „Vyno

Gil“ – 4, „Baron de Ley“ – 3.

dienose“ ši įmonė nebedalyvauja. Panašiai nutiko ir su „Vyno banku“, „Baltic Wine & Spirits“ ir „Filipopoliu“. Kitos įmonės panašios į kometas: sublizga kokiais metais ir dingsta visai ar kuriam laikui. Kai kurie platintojai išnyko („Alkovila“, „Vintana“, „Valior“). Pastairaisiais metais vyno čempionate atsirado daugiau kate-

Vertintojai Vynus Lietuvos vyno čempionate vertina geriausi Lietuvos vyno ekspertai, kuriuos teisėjauti kviečia Lietuvos someljė asociacija. Per dešimt metų komisijos darbe dalyvavo 63 importuo-

gorijų, kuriose renkamas geriausias vynas. Tai jau davė rezultatą:

tojų atstovai, žurnalistai, someljė, nepriklausomi vyno žinovai.

anksčiau prancūziškų raudonųjų vynų būdavo pateikiama vos

Visuose (ar beveik visuose – 9) čempionatuose teisėjavo Arūnas

vienas kitas. Paskelbus specialią prancūziško raudonojo katego-

ir Rasa Starkai, Gintautas Jašinskas, Stasas Smolskis, Beatričė

riją, jų padaugėjo kelis kartus.

Laurinavičienė, Jurgis Šliogeris.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

vyno čempionatas

2006 metų Lietuvos vyno čempionato apdovanojimų akimirkos

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

vyno čempionatas

Vynai, 2006–2014 metais įvertinti „Grand Prix“ ar paskelbti geriausiais savo kategorijoje 2006 m. Yali Gran Reserva Carmenere 2003 (Čilė)

Sanitex

Masciarelli Marina Cvetic Montepulciano d’Abruzzo Rosso DOC 2001 (Italija)

Vyno klubas

Feudi di San Marzano Sessantanni Old Vines Primitivo di Manduria DOC 2002 (Italija)

Mineraliniai vandenys

Salomon Estate Finniss River Shiraz 2001 (Australija)

Vyno klubas

Casa de la Ermita Petit Verdot Jumilla 2002 (Ispanija)

Mineraliniai vandenys

Reichsgraf von Kessestatt Josephshofer Riesling Spatlese Dry QmP 2003 (Vokietija)

Vyno klubas

Dr. Bürklin-Wolf Wachenheimer Böhlig Riesling Beerenauslese QmP 1989 (Vokietija)

Mineraliniai vandenys

2007 m. Pares Balta Gratavinum GV5 DOQ 2004 (Ispanija)

Vyno klubas

Rosemount Estade Balmoral Syrah Mc Laren Vale, 2000 (Australija)

Mineraliniai vandenys

Carmen Reserve Cabernet Sauvignon, 2003 (Čilė)

Lion gėrimai

Bott Geyl Gewurztraminer Les Elements Alsace AOC 2005 (Prancūzija)

Vyno klubas

Weiss Bouvier Trockenbeerenauslese 2001 (Austrija)

Vyno klubas

Mumm Cordon Rouge Champagne Brut NV (Prancūzija)

Pernod Ricard

Emilio Lustau Pedro Ximenez San Emilio Solera Reserva Jerez DO NV (Ispanija)

Vyno klubas

2008 m. Kim Crawford Marlborough Sauvignon Blanc 2006 (Naujoji Zelandija)

Mineraliniai vandenys

Duval Leroy Champagne Brut Vintage 1996 (Prancūzija)

Vyno klubas

El Coto Coto Real Rioja DOCa Reserva 2001 (Ispanija)

Mineraliniai vandenys

Kracher Scheurebe TBA No. 4 2001 (Austrija)

Vyno klubas

E. Lustau Pedro Ximenez San Emilio Solera Reserva Jerez (Ispanija)

Vyno klubas

2009 m. Masciarelli Marina Cvetic Chardonnay Abruzzo IGT 2005 (Italija)

Vyno klubas

Masciarelli Marina Cvetic Montepulcianno d’ Abruzzo DOC 2005 (Italija)

Vyno klubas

Rosemount Estates Balmoral Syrah Mc Laren Vale 2002 (Australija)

Mineraliniai vandenys

Igler Cuvée Maximus 2005 (Austrija)

Gabija

Vina Ventisquero Pangea Colchagua valey Apalta vineyards DO 2005 (Čilė)

Sanitex

Albet I Noya Reserva Marti Penedes DO 2004 (Ispanija)

Mineraliniai vandenys

Baron de Ley 7 Vinas Reserva Rioja DOCa 2001 (Ispanija)

Mineraliniai vandenys

Duval Leroy Blanc de Chardonnay 1998 (Prancūzija)

Vyno klubas

Kracher Nouvelle Vague Chardonnay TBA No.3 Burgenland 2001 (Austrija)

Vyno klubas

Leberl Sämling Trockenbeerenauslese 2005 (Austrija)

Gabija

2010 m. „Grand Prix“ nebuvo suteikiama 2011 m. Masciarelli Marina Cvetic Chardonnay Colline Teatine ITG 2007 (Italija)

Vyno klubas

Georg Breuer Berg Roseneck Riesling Rheingau 2005 (Vokietija)

Vyno klubas

Feudi di San Marzano Sessantanni Primitivo di Manduria DOC 2007 (Italija)

Mineraliniai vandenys

Masciarelli Marina Cvetic Montepulciano D’Abruzzo 2006 (Italija)

Vyno klubas

Champagne Louis Roederer Brut Vintage 2004 (Prancūzija)

Vyno klubas

Moet & Chandon Grand Vintage Rose Champagne A.C. 2002 brut (Prancūzija)

Mineraliniai vandenys

Kracher Grande Cuvee TBA No 6 Burgenland 2006 (Austrija)

Vyno klubas

Klein Constantia Vin de Constance 2002 (PAR)

Amka

Emilio Lustau Pedro Ximenez „San Emilio“ (Ispanija)

Vyno klubas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

vyno čempionatas

2012 m. Miguel Torres Milmanda Conca de Barbera DO 2008 (Ispanija)

Bennet Distributors

Reichsgraf von Kesselstatt Scharzhofberger Riesling 1 Lage GG 2007 (Vokietija)

Vyno klubas

Juan Gil Monastrell blue label Jumilla DO 18 meses 2009 (Ispanija)

Mineraliniai vandenys

Muga Torre Rioja DOCa 2006 (Ispanija)

Eugesta

Feudi di San Marzano Sessantanni Primitivo di Manduria DOP 2008 (Italija)

Mineraliniai vandenys

Champagne Moutard Brut Cuvee des 6 Cepages 2004 (Prancūzija)

Mineraliniai vandenys

Weinlaubenhof Kracher Welschriesling TBA No.8 Burgenland 2001 (Austrija)

Vyno klubas

Lustau Pedro Ximenez San Emilio Solera Reserva Jerez DO (Ispanija)

Vyno klubas

2013 m. Baron de Ley 3 vinas Rioja DOCa 2008 (Ispanija)

Mineraliniai vandenys

Chateau d’Aydie Ode d’Aydie Pacherenc du Vic Bilh Sec AOP 2011 (Prancūzija)

Vyno klubas

Masciarelli Marina Cvetic Chardonnay Colline Teatine IGP 2009 (Italija)

Vyno klubas

Bellingham The Bernard Series Old Vine Chenin Blanc Coastal Region WO (PAR)

Mineraliniai vandenys

Juan Gil Monastrell Blue label 18 Meses Jumilla DO 2010 (Ispanija)

Mineraliniai vandenys

Bodegas Atalaya Alaya Almansa DO 2010 (Ispanija)

Mineraliniai vandenys

Vinedas Bodegas Aster 1 Reserva DO 2004 (Ispanija)

Liviko

Masciarelli Marina Cvetic Merlot Colli Aprutini IGP 2008 (Italija)

Vyno klubas

Champagne Veuve Clicquot Rose Brut (Prancūzija)

Prike

Champagne Billecart-Salmon Extra Brut Vintage 2004 champagne (Prancūzija)

Eugesta

Kracher Trockenbeeren Auslese TBA No. 2 (Austrija)

Vyno klubas

Emilio Lustau P.X San Emilio Solera Reserva Jerez DO (Ispanija)

Vyno klubas

2014 m. Masciarelli Chardonnay Colline Teatine IGP 2010 (Italija) Clos Henri Sauvignon Blanc Marlborough 2012 (Naujoji Zelandija) Zind Humbrecht Riesling Calcaire AOC 2011 (Prancūzija) Baron De Ley Blanco Tres Vinas Rioja DOC 2012 (Ispanija) Juan Gil Monastrell 18 Meses Jumilla DO 2011 (Ispanija) Masciarelli Marina Cvetic Montepulciano D’Abruzzo DOC (Italija) Chateau Picoron Castillon Cotes de Bordeaux AOC 2010 (Prancūzija) World’s End If Six Was Nine Napa Valley 2010 (JAV) Bovin Imperator Vranec 2012 (Makedonija) Caruso&Minini Tasari Rosato IGP Terre Siciliane 2013 (Italija) Deutz Amour De Deutz Brut Champagne 2005 (Prancūzija) Ca del Vent Sospiri Franciacorta Brut 2006 (Italija) Kracher Trocken Beerenauslese No.3 2001 (Austrija) Emilio Lustau P.X San Emilio Solera Reserva Jerez DO (Ispanija)

Vyno klubas Vyno klubas Vyno klubas Mineraliniai vandenys Mineraliniai vandenys Vyno klubas Eugesta Vyno klubas Office City Burbulio vyninė Liviko Burbulio vyninė Vyno klubas Vyno klubas

Lietuviški vynai Nuo 2010 metų čempionate dalyvauja ir medalius laimi Lietuvos vyndarių vynai. Kartu varžosi mėgėjai ir tie, kurie jau gavo teisę daryti vyną pardavimui. Tai daugiausia saldūs ir pusiau saldūs uogų ir vaisių vynai, nors jau atsiranda ir vynuogių vyno.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

2015 m. Lietuvos vyno čempionatas

2015 m. Lietuvos vyno čempionatas L

ietuvos vyno čempionatą nuo 2006 m. organizuoja Lietuvos someljė asociacija. Kiekvienas vyno platintojas turi teisę

varžyboms pateikti 25 vynus, kuriuos vertina kviestinė komi-

Vienas geriausiai kategorijoje pasirodęs vynas skelbiamas GERIAUSIU. Kategorijų sąrašas, kuriose skiriami tokie GERIAUSIO titulai:

sija, sudaryta iš geriausių šalies vyno žinovų. Remiantis aklųjų

Baltasis vynas:

degustacijų rezultatais (geriausiai pasirodę vynai degustuojami

Geriausias „Chardonnay“

du kartus), vynams skiriami atitinkami medaliai:

Geriausias „Sauvignon Blanc“

Geriausias „Riesling“

Geriausias kitų baltųjų veislių

90 balų ir daugiau įvertintas vynas apdovanojamas aukso medaliu, 88–89 balai – sidabras, 86–87 balai – bronza.

Raudonasis vynas: 1.

Geriausias Italijos raudonasis

Geriausias Ispanijos ir Portugalijos raudonasis

Degustacinė komisija:

Geriausias Prancūzijos raudonasis

J. Šliogeris (varžybų komisaras), A. Starkus (LSA preziden-

Geriausias Naujojo Pasaulio raudonasis

Geriausias kitų šalių raudonasis

tas), A. Ladinskis (nepriklausomas ekspertas), A. Puklevičius (nepriklausomas ekspertas), G. Jašinskas („Mineraliniai vandenys“), V. Burbulis („Burbulio vyninė“), A. Pagojus („Vyno klubas“),

Kitos nominacijos:

A. Vasilionok („Boff“), P. Jarašūnas („Mineraliniai vandenys“),

Geriausias šampanas

M. Paliukas („Mineraliniai vandenys“), R. Starkus („Vyno klubas“),

Geriausias putojantis ne šampanas

A. Valčiukas („Vyno klubas“), D. Miler („Eugesta“), A. Darasevičius

Geriausias pusiaus sausas/saldus (NAUJA)

(„Time“, „Dine“), N. Miežys („Kempinski Hotel Cathedral Square“),

Geriausias natūraliai saldus

B. Laurinavičienė („Verslo žinios“) S. Smolskij (nepriklausomas

Geriausias likerinis

ekspertas), A. Koncijalovas („Liviko“), D. Mumgaudienė („Vyno

Geriausias rožinis

klubas“), M. Pravilonis („Vyno klubas“), J. Jankauskas (LGCF),

Metų vyninė – daugiausiai aukso medalių surinkusi

G. Matekonis (nepriklausomas ekspertas), V.Paleckienė („Istvestas“), J. Smičienė (Magazin LT), I. Šarov („Vyno klubas“), R.

vyninė 8.

Jurkėnas (nepriklausomas ekspertas), R. Nagelė (LVA preziden-

Geriausio kainos ir kokybės santykio vynai – sidabrą ir bronzą laimėję vynai, kainuojantys iki 10 €.

tas), R. Dapšys (Lietuvos vyndarys), A. Ramaškevičienė (Lietuvos vyndarė).

Lietuviškos neputojančio vyno nominacijos: 1.

Geriausias lietuviškas juodųjų serbentų

Geriausias lietuviškas aviečių

Geriausias lietuviškas obuolių

Geriausias lietuviškas vynuogių

Geriausias pienių vynas (NAUJA)

Geriausias lietuviškas uogų, vaisių

Geriausias midus (NAUJA)

Lietuvos someljė asociacijos informacija

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

2015 m. Lietuvos vyno čempionatas

Čempionato rezultatai

Dr. Burklin Wolf Wachenheimer Altenburg Pfalz QbA 2012

Masciarelli Marina Cvetic Chardonnay Colline Teatine IGP 2011

Vokietija

Italija

Auksinė spalva. Kvepia baltaisiais pipirais, citrina, žaliąja citrina, obuoliais, citrinžole. Minerališkas, pusiaus sausas, labai kompleksiškas ir ilgai trunkančio poskonio.

Auksinė spalva su oranžiniu krašteliu. Intensyvus naujo ąžuolo prieskonių, grietinėlės, mango, pasiflorų vaisių, džiovintų vaisių, grietinėlės aromatas. Gaivus, svarus su ilgai išliekančiu riešutų poskoniu.

Mineraliniai vandenys

Vyno klubas

Clos Henri Sauvignon Blanc Marlborough 2012

Luis Felipe Edwards Family Selection Gran Reserva Sauvignon Blanc Leyda Valley 2013

Naujoji Zelandija

Čilė

Blyški žalsva spalva. Šviežios žolės, citrinos, pasiflorų vaisių, vanilės, grietinėlės aromatas. Labai gaivus, ilgai išliekančio poskonio, sausas.

Geltona citrinos spalva. Citrinos, agrastų, daržovių aromatas. Saldi ataka, ilgai trunkantis poskonis.

Vyno klubas

Baltic XL

Bellingham The Bernard Series Old Vine Chenin Blanc Coastal Region WO 2013

Bodegas Atalaya Alaya Almansa DO 2012

PAR

Ispanija

Aukso spalva su oranžiniu krašteliu. Kvepia saldžiais prieskoniais, melionais, spygliais, naujomis ąžuolo statinėmis, džiovintais ananasais. Vidutinio gaivumo, ilgai išliekančio poskonio, taurus.

Sodriai violetinė rubino spalva. Intensyvus, koncentruotas vyšnių, vyšnių uogienės, juodų uogų ir vanilės, dūmo aromatas. Taniniškas, gaivus, saldžios atakos burnoje. Ilgai išliekantis poskonis.

Mineraliniai vandenys

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

2015 m. Lietuvos vyno čempionatas

Cantine San Marzano Anniversario 62 PriManduria DOP 2010 Italija

Neintensyvi rubino spalva. Saldūs prieskoniai, gvazdikėliai, saldymedis, slyvos, mėtos. Vidutiniai taninai ir rūgštis. Aviečių poskonis. Mineraliniai vandenys

Château Faizeau Selection Vieilles Vignes Montagne-Saint-Émilion AOP 2010 Prancūzija

Vyšnių spalva. Kvepia vyšniomis, vanile, raudonų slyvų uogiene, baltu šokoladu, saldymedžiu, kedru. Koncentruotas, svarus, gana taniniškas ir gaivus. Mineraliniai vandenys

Cono Sur Reserva Especial Syrah Colchagua Valley 2012

Viña Maipo Gran Devocion Syrah Petite Syrah Valle de Maule 2011

Čilė Čilė

Violetinė rubino spalva. Intensyvus gervuogių, mėlynių, juodųjų serbentų, vanilės aromatas. Vidutiniai taninai ir rūgštis, uogieniškas, taurus skonis.

Violetinė rubino spalva. Intensyvus kedro, vanilės, eukalipto lapų, raudonų uogų aromatas. Taniniškas ir gaivus. Harmoningas.

Liviko

Mineraliniai vandenys

Bovin Dissan Barrique 2012

Karas 2013

Makedonija

Armėnija

Sodriai melsva rubino spalva. Prinokusių aviečių, uogienės, juodų uogų aromatas. Naujo ąžuolo prieskoniai. Labai koncentruotas.

Violetinė rubino spalva. Kvepia juodaisiais serbentais, paprika, žemiškas. Burnoje slyviškas, džemiškas, vos sūrus. Gadara

Office City

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

2015 m. Lietuvos vyno čempionatas

Les Clos de Paulilles LanguedocRoussillon AOP 2014

Henriot Cuvée des Enchanteleurs Brut Champagne 2000

Prancūzija

Lašišos spalva. Kvepia raudonomis uogomis, gėlėmis. Gaivus ir sausas.

Ryškiai oranžinė aukso spalva. Brandos kvapai: džiovintų vaisių, skrebučio, odos, medaus. Burną padengiantis Šampanės minerališkumas. Tvarus poskonis.

Magazin LT

Eugesta

Albert Bichot Rose Reserve Crémant de Bourgogne AOC

La Chartreuse de Coutet Sauternes AOC 2004

Prancūzija

Neintensyvi lašišos spalva. Sodriai kvepia vyšniomis, braškėmis, skrebučiu. Maloni puta, minerališkas.

Oranžinė gintaro spalva. Kvepia labai sirpiais vaisiais, medumi, slyvomis, gausybė kilniojo puvinio, juntami persikai, saldūs prieskoniai. Aliejiškas, saldus.

Istvestas

Mineraliniai vandenys

Emilio Lustau P.X. San Emilio Solera Reserva Jerez DO

Petri Gewurztraminer Spatlese Pfalz 2012

Ispanija

Vokietija

Žalsvai ruda spalva. Kavos, kakavos, slyvų, saldymedžio, datulių aromatas. Labai saldus, klampus, koncentruotas.

Aukso spalva. Pusiau sausas gėlių, saldžių baltų vaisių aromato vynas.

Vyno klubas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Istvestas

2015 m. Lietuvos vyno čempionatas

Metų vyninė – daugiausiai čempionate laimėjusi aukso medalių Ispanija

Juan Gil Family Estates

Mineraliniai vandenys

Prancūzija

Gerard Bertrand

Eugesta

BALTasis, aukso medalio laimėtojai Šalis A→Z

Pavadinimas

„Vyno žurnalo“ aprašymas

Platintojas

Austrija

Jurtschitsch Riesling Zobinger Heiligenstein Kamptal DAC Reserve 2012

Geltona citrinos spalva. Sodriai kvepia žemuogėmis, dyzelinu, šlapiu akmeniu, persikais, akacijomis. Plieninė rūgštis, nesausas.

Vyno klubas

Čilė

Cono Sur Bicicleta Sauvignon Blanc Central Valley 2010

Blyškiai žalsva spalva. Kvepia greipfrutais, pasifloromis, agrastais, daržovėmis. Gaivus, ilgo poskonio.

Liviko

Čilė

Cono Sur Reserva Especial Gewurztraminer Casablanca Valley 2012

Citrinos spalva. Gėlių, obuolių, šlapio akmens, prieskonių aromatas. Burnoje klampus, minkštas, pusiau sausas.

Liviko

Ispanija

Altos de Torona Albarino Rias Baizas DOC 2013

Aukso spalva. Obuoliai, gėlės ir truputis žalumo, baltieji pipirai. Gaivus, aliejiškas.

Mediato

Ispanija

Baron De Ley Blanco Tres Vinas Rioja DOCa 2009

Gana intensyvi aukso spalva. Kvepia obuoliais, mangais, nokiomis kriaušėmis. Sausas, ąžuoliškas.

Mineraliniai vandenys

Ispanija

Bodegas Shaya Habis Verdejo Rueda DO 2010

Žalsvas. Kvepia obuoliais, vanile, saldžiais prieskoniais. Svarus ir klampus.

Mineraliniai vandenys

Ispanija

Goru El Blanco Jumilla DO 2014

Blyški aukso spalva. Įdomus raudonų uogų su žaliomis natomis aromatas.

Viksas

Italija

Donnafugata La Fuga Sicilia Contessa Entellina DOC 2013

Geltona citrinos spalva. Kvepia melionais, gėlėmis, titnago dūmu. Vidutinio gaivumo.

Wine & Smile

Italija

Santa Tresa Capoccia Grillo Zibibbo Terre Siciliane IGT 2013

Geltona citrinos spalva. Kvepia rožėmis, mėtomis, persikais, obuoliais, saldžiais prieskoniais su žalia natele. Svarus, sausas, ilgo poskonio.

Servaali

Italija

Tenutae Lageder Löwengang Chardonnay Südtirol-Alto Adige DOC 2011

Aukso spalva. Kvepia nauju ąžuolu, melionu, obuoliais, dūmu. Gaivus.

Mineraliniai vandenys

N.Zelandija

Villa Maria Sauvignon Blanc Cellar Selection Marlborough 2013

Blyški žalsva spalva. Kvepia persikais, žaliomis slyvaitėmis, gėlėmis, paprikos dūmu. Aliejiškas, vidutinio gaivumo.

Istvestas

PAR

Glen Carlou Chardonnay Paarl 2012

Aukso spalva, labai kvapnus: persikai, naujo ąžuolo prieskoniai, mangai, sviestinės bandelės. Riešutų, grietinėlės skonis, puikus balansas.

Istvestas

Prancūzija

Domaine de La Baume Terres Viognier - Chardonnay Pays d‘Oc IGP 2011

Žalsva spalva. Kvepia žemės riešutais, gėlėmis, persikais, ąžuolu. Saldi ataka, subalansuotas.

Mineraliniai vandenys

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

2015 m. Lietuvos vyno čempionatas

BALTasis, aukso medalio laimėtojai

Šalis A→Z

Pavadinimas

„Vyno žurnalo“ aprašymas

Platintojas

Prancūzija

Gerard Bertrand Reserve Speciale Viognier Pays d'Oc IGP 2012

Aukso spalva. Persikų, gėlių, saldžių prieskonių aromatas.

Eugesta

Prancūzija

Marcel Hugg Riesling Réserve Saint-Jean Alsace AOC 2012

Blyški aukso spalva su oranžiniu tonu. Kvepia žemuogėmis, skalūnu, pjaustytais obuoliais, džiovintais persikais ir dyzelinu. Gaivus, sausas.

Servaali

Prancūzija

Pfaff Riesling Alsace AOC 2012

Aukso spalva. Kriaušių, baltųjų serbentų kvapas. Sausas.

Tridens LT

Prancūzija

Wolfberger Signature Riesling Alsace AOC 2013

Blyški geltona citrinos spalva. Kvepia obuoliais, melionais, gėlėmis. Sausas, gaivus.

Istvestas

Vokietija

Kesselstatt Scharzhofberger Riesling Kabinett Mosel 2013

Blyški aukso spalva. Kvepia svarainiais, baltais žiedais, prinokusia citrina, labai gaivus, pusiau sausas.

Vyno klubas

Vokietija

Klaus Lotz Riesling Trocken Mosel 2013

Blyški citrinos spalva. Tipiškas Mozelio rislingo kvapas: gėlės, persikai. Nesausas, lengvas, ilgai trunkančio poskonio.

Vyno klubas

raudonasis, aukso medalio laimėtojai

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Šalis A→Z

Pavadinimas

„Vyno žurnalo“ aprašymas

Platintojas

Čilė

Tarapaca Gran Reserva Syrah Maipo Valley 2011

Violetinė rubino spalva. Raudonų uogų uogienės, pieniško šokolado kvapas. Gaivus.

Istvestas

Čilė

Undurraga Sibaris Carmenere Reserva Especial Colchagua Valley 2012

Rubino spalva. Raudonų uogų, juodųjų serbentų ir paprikos aromatas. Nedaug rūgšties, taniniškas.

Mediato

Ispanija

Abadia de San Quirce Crianza Ribera del Duero DO 2010

Violetinio atspalvio rubino spalva. Ąžuolo vanilės, raudonų ir juodų uogų aromatai. Vidutinė struktūra.

Istvestas

Ispanija

Bodegas Ateca Atteca Calatayud DO 2013

Labai sodriai violetinė rubino spalva. Kvepia juodomis uogomis, trešnėmis, ievos uogomis, paprika ir dūmu. Vidutiniai taninai.

Mineraliniai vandenys

Ispanija

Bodegas El Nido Clio Jumilla DO 2012

Violetinio atspalvio rubino spalva. Kvepia saldžiomis vyšniomis, prinokusiomis gervuogėmis, mėta. Saldi ataka.

Mineraliniai vandenys

Ispanija

Bodegas Langa PI 3.1416 Calatayud DO 2011

Rubino spalva. Kvepia kedru, raudonomis uogomis, begonijomis, saldžiais prieskoniais, dūmu ir juodomis uogomis. Vidutinių taninų, svarus, koncentruotas.

Istvestas

Ispanija

Bodegas San Valero Particular Garnacha Vinas Centenarias Cariñena DO 2010

Rubino spalva. Ryškus saldžių prieskonių, riešutų, odos, slyvų, aviečių uogienės aromatas. Daug taninų ir rūgšties.

Vyno guru

2015 m. Lietuvos vyno čempionatas

raudonasis, aukso medalio laimėtojai

Šalis A→Z

Pavadinimas

„Vyno žurnalo“ aprašymas

Platintojas

Ispanija

Bodegas Volver Tarima Hill Alicante DO 2012

Violetinio atspalvio rubino spalva. Kvepia juodaisiais serbentais, trešnėmis, šiluma. Vidutinė rūgštis ir taninai. Šildantis.

Vyno klubas

Ispanija

Castillo Perelada 3 Fincas Crianza Emporda DO 2011

Ryški rubino spalva. Kvepia riešutais, saldžiais prieskoniais, grybais, raudonomis uogomis. Daug subrendusių, minkštų taninų. Ąžuolo pojūtis.

Mediato

Ispanija

Celler Can Blau Mas De Can Blau Montsant DO 2010

Rubino spalva. Vyšnių, saldžių prieskonių, džiovintų obuolių, lakiosios rūgšties aromatas. Gaivus ir taniniškas.

Mineraliniai vandenys

Ispanija

Cruor Priorat DOQ 2010

Rubino spalva. Džiovintų vaisių, saldžių prieskonių, odos, skalūno aromatas. Taniniškas, harmoningas.

Mediato

Ispanija

Goru Jumilla DO 2013

Rubino spalva. Raudonų uogų ir juodųjų serbentų, ąžuolo aromatai. Gaivus, taniniškas.

Viksas

Ispanija

Herdade do Arrepiado Collection 2011

Rubino spalva. Kvepia raudonomis uogomis, ąžuolu, dūmu. Minerališkas. Gaivus ir taniniškas. Tvirtas.

Vyno klubas

Ispanija

Herencia Altes La Serra Terra Alta DO 2012

Violetinio atspalvio rubino spalva. Sodrus trešnių, aviečių, ąžuolo vanilės aromatas. Taniniškas ir gaivus, uogiškas.

Mineraliniai vandenys

Ispanija

Infinito Jumilla DO 2011

Rubino spalva. Sodrus gėlių, rūgščių vyšnių, odos, kokoso aromatas su žaliomis natelėmis. Taniniškas, taurios tekstūros.

Viksas

Ispanija

Juan Gil Monastrell 12 Meses Jumilla DO 2012

Violetinio atspalvio rubino spalva. Kvepia gervuogėmis, rozmarinais, svarus, vidutinių taninų su ąžuolo statinių brandos natomis.

Mineraliniai vandenys

Ispanija

Juan Gil Monastrell 18 Meses Jumilla DO 2012

Ryški vyšnių spalva. Intensyviai kvepia vyšniomis, braškių uogiene, slyvomis, šiltu smėliu, vanile, Saldi ataka. Vidutiniai taninai. Svarus vynas.

Mineraliniai vandenys

Ispanija

Marqués de Burgos Crianza Ribera del Duero DO 2010

Melsvo rubino spalva. Kvepia braškių uogiene, dūmu, kokosu. Taniniškas, gaivus.

Wine & Smile

Ispanija

Muga Aro Rioja DOCa 2010

Violetinė rubino spalva. Stipriai kvepia naujo prancūziško ąžuolo vanile, prinokusiomis vyšniomis, dūmu, mėtomis. Taniniškas, gaivus, koncentruotas.

Eugesta

Ispanija

Vina Eguia Crianza Rioja DOCa 2011

Vyšnių spalva. Amerikietiško ąžuolo suteiktas kokoso, dūmo, raudonų uogų aromatas. Nemažai taninų. Sausas.

Viksas

Italija

Ca di Rajo Marino Marca Trevigiana IGT 2010

Granato spalva. Aviečių uogienės, džiovintų figų, naujo ąžuolo prieskonių, vanilės aromatas. Nesausas, taniniškas, kompleksiškas.

Burbulio vyninė

Italija

Ca di Rajo Notti di Luna Piena Riserva Raboso del Piave DOC 2007

Vyšnių spalva su granato krašteliu. Raudonų uogų, braškių uogienės, prieskonių, dūmo, vanilės aromatas. Taniniškas ir gaivus.

Burbulio vyninė

Italija

Cantina Cellaro Due Lune Mascalese – Nero d‘Avola Terre Siciliane IGT 2012

Melsva rubino spalva. Mėlynių, vanilės, saldžių vaisių, rožių aromatas. Vidutinių taninų ir gaivumo, minerališkas.

Mineraliniai vandenys

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

2015 m. Lietuvos vyno čempionatas

raudonasis, aukso medalio laimėtojai

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Šalis A→Z

Pavadinimas

„Vyno žurnalo“ aprašymas

Platintojas

Italija

Feudo di Santa Croze Celebration LXXIV/74 Primitivo di Manduria DOP 2012

Rubino spalva. Kvepia trešnėmis, gervuogių likeriu, vanile. Vidutinių taninų, vaisiškas.

Istvestas

Italija

I Capitani Eme Irpinia Rosso DOC 2009

Vyšnių, granato spalva. Odos, džiovintų vaisių, bruknių, slyvų džemo, kavos aromatas. Daug taninų, daug rūgšties. Ilgai išliekantis poskonis.

Burbulio vyninė

Italija

Masciarelli Marina Cvetic Montepulciano D'Abruzzo DOC 2010

Sodri vyšnių spalva. Kvepia raudonų uogų uogiene, naujo ąžuolo prieskoniais, vanile, kakava, kava, brandžiu kietuoju sūriu. Taurūs, tankūs taninai. Kompleksiškas, ilgas poskonis.

Vyno klubas

Italija

Montecariano Puntara Cabernet Sauvignon Provincia di Verona IGT 2008

Granato spalva. Intensyviai kvepia datulėmis, kava, cikorija, džiovintais abrikosais, dūmu, brandintu kietuoju sūriu. Daug taurių taninų, elegantiškas ir nesausas.

Burbulio vyninė

Italija

Monteverro Tinata Toscana Rosso IGT 2010

Melsva rubino spalva. Raudonų uogų ir naujo ąžuolo prieskonių aromatas. Nemažai taninų, saldi ataka.

Burbulio vyninė

Italija

Monteverro Toscana Rosso IGT 2010

Rubino spalva. Trešnių, likerio, riešutų, odos aromatas. Daug taninų, daug rūgšties.

Burbulio vyninė

Italija

Orion Wines The Wanted Zin Zinfandel Old Vines Puglia IGP 2012

Vyšnių spalva. Džiovintų trešnių, gėlių, šokolado kvapas. Nedaug taninų, pieniškas poskonis.

Istvestas

Italija

Podere Sapaio Volpolo Bolgheri DOC 2011

Melsva rubino spalva. Gervuogių, kedro, vanilės, trešnių, vyšnių, paprikos dūmo aromatas. Vidutinės struktūros, svarus.

Vyno klubas

Italija

Vigneti Del Salento Vigne Vecchie Primitivo di Manduria DOP 2011

Melsva rubino spalva. Gervuogių, kakavos aromatas su pieniškomis natomis. Nedaug taninų, vanilės poskonis.

Mineraliniai vandenys

Italija

Vigneti del Vulture Piano del Cerro Aglianico del Vulture DOC 2010

Melsva rubino spalva. Kvepia gėlėmis, juodomis uogomis, mėtomis, juodaisiais pipirais, vanile. Tamsus, pieniškas poskonis.

Mineraliniai vandenys

JAV

World's End If Six Was Nine Napa Valley 2010

Rubino spalva. Raudonų uogų, odos, vyšnių uogienės, slyvų aromatas. Nemažai minkštų taninų, vidutinė rūgštis. Ilgai išliekantis poskonis.

Vyno klubas

PAR

Glen Carlou Shiraz Paarl 2010

Vyšninė spalva. Kvepia oda, vanile, kedru, eukalipto lapais, vyšniomis. Vidutiniai taninai ir rūgštis. Saldi ataka.

Istvestas

Portugalija

Esporao Tinto Reserva Alentejo DOC 2012

Violetinio atspalvio rubino spalva. Kvepia trešnėmis, ąžuolo vanile, kedru. Taurūs taninai.

Mediato

Prancūzija

Albert Bichot Secret de Famille Pinot Noir Bourgogne AOC 2012

Melsva rubino spalva. Ąžuolo prieskonių, dūmo, raudonų uogų aromato, galingas ir gaivus, su sūrumo natele.

Istvestas

Prancūzija

Bonpas Dom Herbert Grande Exception Chateauneuf du Pape AOC 2011

Neintensyvi vyšnių spalva su granato krašteliu. Raudonų uogų, raudonųjų serbentų, slyvų, vanilės aromatas, lakosios rūgšties natelės. Saldi ataka. Minerališkas, vidutinių taninų.

Mediato

Prancūzija

Chateau de Saint Cosme Gigondas AOP 2012

Rubino spalva. Kvepia raudonomis uogomis, rozmarinu, vanile. Burnoje minerališkas, uogieniškas ir kompleksiškas.

Vyno klubas

2015 m. Lietuvos vyno čempionatas

raudonasis, aukso medalio laimėtojai

Šalis A→Z

Pavadinimas

„Vyno žurnalo“ aprašymas

Platintojas

Prancūzija

Chateau Mayne Vieil Cuvee Alienor Fronsac AOC 2012

Melsva rubino spalva. Kvepia raudonomis uogomis, paprikomis, krapais, slyvomis. Aksominių taninų, taurus, intensyvus.

Vyno klubas

Prancūzija

Chateau Saint Lo SaintEmilion Grand Cru 2011

Rubino spalva. Kvepia raudonomis uogomis, oda, šlapiu akmeniu. Tvirti vidutiniai taninai.

Magazin LT

Prancūzija

Gerard Bertrand Grand Terroir Corbieres AOC 2012

Rubino spalva. Kvepia avietėmis, spanguolėmis. Šilkiniai taninai, ąžuolo natos.

Eugesta

Prancūzija

Gerard Bertrand Grand Torroir Minervois AOC 2012

Vyšnių spalva. Kvepia raudonomis uogomis, kakava, slyvomis, džiovintomis figomis. Žemiškas. Vidutinio gaivumo, vidutinių taninų. Grietinėlės poskonis.

Eugesta

Prancūzija

Gerard Bertrand Gio Rouge Vin de Pays d'Oc 2012

Vyšnių spalva. Kvepia raudonomis uogomis, kakava, slyvomis, džiovintomis figomis. Žemiškas. Vidutinio gaivumo, vidutinių taninų, grietinėlės poskonio.

Eugesta

Prancūzija

Gerard Bertrand Grand Terroir Cotes du Roussillon Villages Tautavel AOC 2012

Rubino spalva. Kvepia džiovintomis figomis, oda, ferma, miško paklote. Gaivus, vidutinių taninų.

Eugesta

Prancūzija

Gerard Bertrand Minervois Le Viala Minervois Livinière AOC 2012

Sodriai melsva rubino spalva. Gevuogių likeris, juodieji pipirai, kava, kakava, vanilė. Uogieniškas, svarus, vidutiniškai taniniškas.

Eugesta

Prancūzija

Gerard Bertrand Reserve Speciale Syrah Pays d'Oc IGP 2012

Rubino spalva. Kvepia raudonomis uogomis, dūmu, rūkytu kumpiu, duona. Prinokę vidutinio gausumo taninai. Sausas.

Eugesta

Prancūzija

Le Grand Noir GSM VdP d'Oc 2013

Violetinė rubino spalva. Kvepia šviesiomis vyšniomis, avietėmis, spanguolėmis. Vaisiškas.

Liviko

Prancūzija

Les Clos de Paulilles Cazes Languedoc-Roussillon AOP 2013

Melsva rubino spalva. Raudonų, juodų uogų aromatas. Elegantiška tekstūra. Nemažai rūgšties ir taninų.

Magazin LT

Prancūzija

Les Dauphins Cotes du Rhone Villages AOC 2012

Violetinė rubino spalva. Vyšnios, avietės, trešnės, kakava, vanilė, truputis juodųjų pipirų. Nemažai taninų.

Servaali

Prancūzija

Ogier Clos de l’Oratoire des Papes Chateauneuf du Pape AOP 2012

Rubino spalva. Raudonų uogų, slyvų, gervuogių uogienės, mėtų, vanilės aromatas. Vidutiniai taninai.

Magazin LT

Prancūzija

Ogier Galets Roules Chateauneuf du Pape AOP 2011

Rubino spalva. Juodųjų serbentų, juodų, raudonų uogų, šlapio akmens aromatai. Vidutiniai taninai.

Magazin LT

Prancūzija

Ogier Heritages Cotes du Rhone AOP 2013

Violetinio atspalvio rubino spalva. Prieskonių, vyšnių, šlapio akmens, rozmarinų aromatas. Žemiškas, vidutinio gausumo minkštų taninų.

Magazin LT

Prancūzija

Ropiteau Les Plants Nobles Pinot Noir Vin de Pays d'Oc 2012

Blyški rubino spalva. Vyšnių ir lengvas prieskonių aromatas.

Mediato

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

2015 m. Lietuvos vyno čempionatas

putojantis, aukso medalio laimėtojai Šalis A→Z

Pavadinimas

„Vyno žurnalo“ aprašymas

Platintojas

Ispanija

Gramona Gran Reserva Brut Vintage Cava DO 2009

Vidutinio ryškumo aukso spalva. Kvepia persikais, gėlėmis, vašku, skrebučiu, keptais obuoliais. Vidutinio gaivumo, grietinėlės tekstūros, taurus.

Vyno klubas

Italija

Bellavista Gran Cuvee Rose Franciacorta DOCG 2008

Blyški lašišos spalva. Kvepia braškėmis ir persikais, skrebučiu, vanile. Vaisiškas ir švelnus burnoje.

Eugesta

Italija

Le Marchesine Brut Saten Millesimato Franciacorta DOCG 2010

Aukso spalva. Kvepia persikais, obuoliais, melionu, sviestine bandele. Taurus, su riešutų poskoniu.

Burbulio vyninė

Prancūzija

Champagne Pol Roger Brut Vintage 2004

Blyški aukso spalva. Kvepia vanile, gėlėmis, prinokusiomis citrinomis, džiovintais vaisiais. Burnoje minerališkas, kompleksiškas ir tvirtas, pilnas ir taurus.

Vyno klubas

Prancūzija

Champagne Tribaut Brut Origine NV

Blyški aukso spalva. Kvepia persikais, braškėmis, gėlėmis, skrebučiu, vanile. Švelni puta. Ilgas poskonis.

Viksas

natūraliai saldus, aukso medalio laimėtojai Šalis A→Z

Pavadinimas

„Vyno žurnalo“ aprašymas

Platintojas

Čilė

Tabali Late Harvest Reserva Limari Valley 2011

Aukso spalva. Persikų, medaus, džiovintų vaisių aromatas. Vos karsteli. Vidutinio gaivumo ir vidutinio saldumo.

Istvestas

Prancūzija

Petit Guiraud White Sauternes AOC 2012

Aukso spalva. Kvepia persikais, gėlėmis, džiovintais persikais, krembriulė, justi šieno natelė ir kekero prieskoniai. Gaivus, vidutinio saldumo. Grietinėlės poskonis.

Istvestas

Vengrija

Chateau Dereszla Tokaji Aszu 6 Puttonyos 2005

Gintaro spalva. Intensyvus gėlių, džiovintų figų, datulių, tabako, mandarinų ir kilniojo puvinio prieskonių aromatas. Labai gaivus ir labai saldus.

Vyno klubas

Vokietija

Selbach-Oster Zeltinger Himmelreich Auslese Mosel Q.m.P. 2006

Оranžinė aukso spalva. Kvepia žemuogėmis, dyzelinu, skalūnu. Labai gaivus ir vidutinio saldumo. Ilgai išliekantis ir elegantiškas poskonis.

Mineraliniai vandenys

likerinis, aukso medalio laimėtojai

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Portugalija

C. da Silva Dalva Late Bottled Vintage Porto DO 2008

Rubino spalva. Raudonų uogų aromatas. Nemažai taninų. Saldus.

Mediato

Portugalija

Graham's 10 Years Old Tawny Porto DO

Neintensyvi rusva spalva. Džiovintų vyšnių, juodų uogų, riešutų aromatas. Saldus ir šildantis. Vidutiniai taninai.

Mineraliniai vandenys

2015 m. Lietuvos vyno čempionatas

baltasis, sidabro medalio laimėtojai

Šalis (A->Z)

Pavadinimas

Platintojas

Argentina

Amalaya Blanco de Corte Calchaqui Valley 2014

Istvestas

Armėnija

Karas 2013

Gadara

Australija

Hardy's Stamp Riesling Gewurztraminer Padthaway 2012

Liviko

Čilė

Montes Reserva Chardonnay Central Valley DO 2013

Eugesta

Čilė

Tabali Chardonnay Reserva Especial Limari Valley 2012

Istvestas

Ispanija

Albanta Albarino Rias Baixas DOC 2013

Mediato

Ispanija

Paco & Lola Albarino Rios Baixas DO 2013

Istvestas

Ispanija

Santiago Ruiz Rias Baixas DO 2013

Wine & Smile

Italija

I Capitani Gaudium Fiano di Avellino DOCG 2014

Burbulio vyninė

Italija

I Capitani Serum Greco di Tufo DOCG 2014

Burbulio vyninė

Italija

Italo Cescon Organic Chardonnay Veneto IGT 2013

Istvestas

Italija

Planeta Alastro Bianco Sicilia DOC 2013

Vyno klubas

Makedonija

Bovin Chardonnay 2014

Office City

N.Zelandija

Ara Single Estate Sauvignon Blanc Marlborough 2013

Mediato

N.Zelandija

Invivo Sauvignon Blanc Marlborough 2014

Burbulio vyninė

Portugalija

Herdade do Arrepiado Collection White 2013

Vyno klubas

Prancūzija

Bernard-Massard Auxerrois Grand Premier Cru Côtes de Grevenmacher 2013

Istvestas

Prancūzija

Cazes Les Clos de Paulilles Collioure Languedoc-Roussillon AOP 2014

Magazin LT

Prancūzija

Domaine Fevre Chablis AOC 2013

Baltic XL

Prancūzija

Gerard Bertrand Gio Blanc Vin de Pays d'Oc 2014

Eugesta

Prancūzija

Le Grand Noir Chardonnay VdP d'Oc 2013

Liviko

Prancūzija

Le Grand Noir Moscato VdP d'Oc 2012

Liviko

Prancūzija

Louis Latour Chablis La Chanfleure AOC 2013 2013

Tridens LT

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

2015 m. Lietuvos vyno čempionatas

baltasis, sidabro medalio laimėtojai

Šalis (A->Z)

Pavadinimas

Platintojas

Prancūzija

Ogier Heritages Cotes du Rhone AOC 2014

Magazin LT

Prancūzija

St. Urbans-Hof Urban Riesling QbA 2014

Eugesta

Prancūzija

Wolfberger Signature Pinot Gris Alsace AOC 2013

Istvestas

Vengrija

Chateau Dereszla Tokaji Furmint Dry 2013

Vyno klubas

Vokietija

Petri Gewurztraminer Spatlese Pfalz 2012

Istvestas

RAUDONASIS, sidabro medalio laimėtojai

Šalis (A->Z)

Pavadinimas

Platintojas

Armėnija

Karas 2013

Gadara

Australija

Hardy's Stamp of Australia Cabernet Merlot Riverland 2010

Liviko

Australija

Hardy's Varietal Range Shiraz South Eastern Australia 2012

Liviko

Čilė

Cono Sur Bicicleta Cabernet Sauvignon Central Valley 2009

Liviko

Čilė

Cono Sur Reserva Especial Pinot Noir Casablanca Valley 2013

Liviko

Čilė

Montes Reserva Cabernet Sauvignon Colchagua Valley D.O. 2013

Eugesta

Ispanija

Care Tinto Roble Garnacha/Syrah Carinena DO 2011

Liviko

Ispanija

El Miracle by Mariscal Old Vine Garnacha Tintorera Valencia DOP 2011

Sanitex

Ispanija

Goru Organic Jumilla DO 2013

Viksas

Ispanija

LAN Reserva Rioja DOCa 2008

Wine & Smile

Ispanija

Marques de Longares Crianza Carinena DO 2010

Liviko

Ispanija

Marques de Longares Gran Reserva Carinena DO 2008

Liviko

Ispanija

Marques de Longares Syrah Carinena DO 2013

Liviko

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

2015 m. Lietuvos vyno čempionatas

RAUDONASIS, sidabro medalio laimėtojai

Šalis (A->Z)

Pavadinimas

Platintojas

Ispanija

Raiza Crianza Tempranillo Rioja DOCa 2010

Sanitex

Ispanija

Raiza Gran Reserva Tempranillo Rioja DOCa 2007

Sanitex

Ispanija

Raiza Reserva Tempranillo DOCa 2010

Sanitex

Ispanija

Talento by Ego Jumilla DO 2013

Viksas

Ispanija

Vicente Gandia Hoya de Cadenas Reserva Tempranillo Utiel-Requena DO 2010

Sanitex

Ispanija

Vina Eguia Crianza Rioja DOCa 2011

Viksas

Ispanija

Vina Eguia Reserva Rioja DOCa 2010

Viksas

Italija

Cantine San Marzano Anniversario 62 PriManduria DOP 2010

Mineraliniai vandenys

Italija

Castello di Querceto Chianti Classico Riserva DOCG 2010

Wine & Smile

Italija

Cecilia Berett Valpolicella Ripasso Superiore DOC 2012

Servaali

Italija

I Capitani Taurasi Bosco Faiano DOCG 2009

Burbulio vyninė

PAR

Bellingham The Bernard Series Small Barrel S.M.V. Coastal Region 2012

Mineraliniai vandenys

PAR

Kanonkop Kadette Pinotage Stellenbosch 2013

Vyno klubas

Portugalija

Esporao Tinto Reserva Alentejo DOC 2012

Mediato

Portugalija

Herdade do Arrepiado Collection 2011

Vyno klubas

Prancūzija

Chateau Hanteillan Haut-Medoc Cru Bourgeois 2012

Magazin LT

Prancūzija

Gerard Bertrand Syrah / Grenache Languedoc AOC 2011

Eugesta

Prancūzija

Le Grand Noir Pinot Noir VdP d'Oc 2013

Liviko

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

2015 m. Lietuvos vyno čempionatas

putojantis, sidabro medalio laimėtojai

Šalis (A->Z)

Pavadinimas

Platintojas

Ispanija

Juve y Camps Gran Reserva de la Familia Brut Nature Cava 2010

Baltic XL

Ispanija

Segura Viudas Brut Reserva Cava DO

Eugesta

Prancūzija

Louis de Sacy Inedite Champagne

Istvestas

Prancūzija

Tribaut Blanc de Chardonnay Champagne

Viksas

Louis Bouillot Blanc de Blancs Cremant De Bourgogne AOC

Sanitex

Prancūzija

LIKERINIS, sidabro medalio laimėtojai

Šalis (A->Z)

Pavadinimas

Platintojas

Portugalija

C. da Silva Dalva 10 years Old Porto DO

Mediato

Portugalija

Barbeito Boal Old Reserve10 Years Old Madeira DOC

Vyno klubas

Pirmosios čempionato dienos vertinimo komisija

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

2015 m. Lietuvos vyno čempionatas

BALTASIS, bronzos medalio laimėtojai

Šalis (A->Z)

Pavadinimas

Platintojas

Armėnija

Sarduri 2012

Gadara

Armėnija

Takar 2012

Gadara

Australija

Hardy's VR Sauvignon Blanc South Eastern Australia 2013

Liviko

Čilė

De Martino Estate Chardonnay Limari Valley 2013

Vyno Klubas

Ispanija

Bodegas Altanza Lealtanza Blanco Rioja DOC 2013

Vyno Guru

Ispanija

Care Macabeo/Chardonnay Carinena DO 2013

Liviko

Ispanija

Hoya de Cadenas Organic Verdejo 2013

Sanitex

Ispanija

Marques de Longares Macabeo Carinena DO 2013

Liviko

Italija

Caruso&Minini Tasari Catarratto Bianco Terre Siciliane IGT 2014

Burbulio vyninė

Italija

Cecilia Beretta Brognoligo Soave Classico DOC 2013

Servaali

Italija

CorteSole Gewürztraminer Trentino DOC 2013

Viksas

Italija

CorteSole Riesling Oltrepo Pavese DOC 2014

Viksas

Italija

I Capitani Faius Irpinia Bianco DOCG 2013

Burbulio vyninė

Prancūzija

Gabriel Meffre Saint Vincent Côtes du Rhône AOC 2013

Istvestas

Prancūzija

Le Grand Noir Viognier VdP d'Oc 2013

Liviko

Prancūzija

Les Dauphins Reserve Blanc Cotes du Rhone AOC 2012

Servaali

Prancūzija

Ogier Clos de l’Oratoire des Papes Chateauneuf du Pape AOP 2012

Magazin LT

Vokietija

Konigsmosel Riesling QbA Mosel 2014

Mediato

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

2015 m. Lietuvos vyno čempionatas

RAUDONASIS, bronzos medalio laimėtojai

Šalis (A->Z)

Pavadinimas

Platintojas

Armėnija

Sarduri 2012

Gadara

Armėnija

Takar 2012

Gadara

Čilė

Luis Felipe Edwards Family Selection Gran Reserva Cabernet Sauvignon Colchagua Valley 2012

Baltic XL

Ispanija

Care Garnacha/Syrah Carinena DO 2013

Liviko

Ispanija

Goru Monastrell Jumilla DO 2011

Viksas

Ispanija

Marques de Longares Reserva Carinena DO 2010

Liviko

Ispanija

Vina Eguia Rioja DOCa 2014

Viksas

Italija

Cantina di Soave Rocca Sveva Ripasso Valpolicella Superiore DOC 2010

Baltic XL

JAV

Mauro Americano Zinfandel Reserve California 2012

Mediato

Makedonija

Bovin Alexandar 2013

Office City

Makedonija

Bovin Cabernet Sauvignon 2013

Office City

Makedonija

Bovin Vranec 2013

Office City

Pirmosios finalo dienos vertinimo komisija

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

M. Antanaitytė administravo čempionatą nuo pradžios iki pabaigos

2015 m. Lietuvos vyno čempionatas

rožinis, bronzos medalio laimėtojai

Šalis (A->Z)

Pavadinimas

Platintojas

Italija

Scarbolo Ramato XL Pinot Grigio Venezia-Giulia IGT 2011

Mineraliniai vandenys

Makedonija

Bovin Ana Marija 2014

Office City

Portugalija

Adega de Borba Premium Rosé Alentejo DOC 2013

Wine & Smile

Portugalija

Bobal de Sanjuan Rosado Utiel-Requena DO 2013

Istvestas

Prancūzija

Chateau Beaulieu Coteaux d‘Aix-en-Provence AOP 2014

Magazin LT

PUTOJANTIS, bronzos medalio laimėtojai

Šalis (A->Z)

Pavadinimas

Platintojas

Australija

Hardy's Stamp of Australia Sparkling Chardonnay Pinot Noir South Eastern Australia

Liviko

Ispanija

Hoya de Cadenas Brut Nature Cava DOC

Sanitex

Ispanija

Vallformosa Origen Brut Cava DO

Istvestas

Ispanija

Vincente Gandia Brut Cava DO

Sanitex

Italija

Borgo Imperiale Riesling Oltrepo Pavese DOC

Viksas

Italija

Conegliano Millesimato Valdobbiadene Prosecco Superiore DOCG 2014

Office City

Italija

Valdo Extra Dry Prosecco Treviso DOC

Eugesta

Italija

Valdo Marca Oro Valdobbiadene Prosecco Superiore DOCG

Eugesta

Italija

Vino Dell‘Amicizia Italo Cescon Organic Prosecco DOC

Istvestas

N.Zelandija

One Estate Sauvignon Brut Marlborough

Mediato

Prancūzija

Louis Bouillot Blanc de Noirs Grande Reserve Cremant De Bourgogne AOC

Sanitex

Prancūzija

Louis de Sacy Cuvee Inedite Blanc de Blanc Champagne

Istvestas

Prancūzija

Moutard Blanc de Blanc Brut Champagne Vintage 2002

Mineraliniai vandenys

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

2015 m. Lietuvos vyno čempionatas

GERO KAINOS IR KOKYBĖS SANTYKIO VYNAI (kainuojantys iki 10 EUR)

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Šalis

Pavadinimas

Rūšis

Apdovanojimas

platintojas

Čilė

Cono Sur Bicicleta Sauvignon Blanc Central Valley 2010

Baltasis

Auksas

Liviko

Argentina

Amalaya Blanco de Corte Calchaqui Valley 2014

Baltasis

Sidabras

Istvestas

Makedonija

Bovin Chardonnay 2014

Baltasis

Sidabras

Office city

Vengrija

Chateau Dereszla Tokaji Furmint Dry 2013

Baltasis

Sidabras

Vyno klubas

Prancūzija

Gerard Bertrand Gio Blanc Vin de Pays d'Oc 2013

Baltasis

Sidabras

Eugesta

Ispanija

Goru El Blanco Jumilla DO 2014

Baltasis

Sidabras

Viksas

Australija

Hardy's Stamp Riesling Gewurztraminer Padthaway 2012

Baltasis

Sidabras

Liviko

Prancūzija

Le Grand Noir Chardonnay VdP d'Oc 2013

Baltasis

Sidabras

Liviko

Čilė

Montes Reserva Chardonnay Central Valley 2013

Baltasis

Sidabras

Eugesta

Vokietija

St.Urbans-Hof Urban Riesling QbA 2014

Baltasis

Sidabras

Eugesta

Čilė

Tabali Late Harvest Reserva Limari Valley 2011

Natūraliai saldus

Auksas

Istvestas

Prancūzija

Le Grand Noir Moscato VdP d'Oc 2012

Pusiau saldus/pusiau sausas

Sidabras

Liviko

Ispanija

Segura Viudas Brut Reserva Cava DO

Putojantis

Sidabras

Eugesta

Ispanija

Castillo Perelada 3 Fincas Crianza Emporda DO 2011

Raudonasis

Auksas

Mediato

2015 m. Lietuvos vyno čempionatas

GERO KAINOS IR KOKYBĖS SANTYKIO VYNAI (kainuojantys iki 10 EUR)

Šalis

Pavadinimas

Rūšis

Apdovanojimas

platintojas

Prancūzija

Gerard Bertrand Gio Rouge Vin de Pays d'Oc 2012

Raudonasis

Auksas

Eugesta

Ispanija

Goru Jumilla DO 2013

Raudonasis

Auksas

Viksas

Ispanija

Goru Organic Jumilla DO 2013

Raudonasis

Auksas

Viksas

Prancūzija

Les Dauphins Cotes du Rhone Villages AOC 2012

Raudonasis

Auksas

Servaali

Ispanija

Care Tinto Roble Garnacha/Syrah Carinena DO 2011

Raudonasis

Sidabras

Liviko

Čilė

Cono Sur Bicicleta Cabernet Sauvignon Central Valley 2009

Raudonasis

Sidabras

Liviko

Čilė

Cono Sur Reserva Especial Pinot Noir Casablanca Valley 2013

Raudonasis

Sidabras

Liviko

Čilė

Cono Sur Reserva Especial Syrah Colchagua Valley 2012

Raudonasis

Sidabras

Liviko

Ispanija

El Miracle by Mariscal Old Vine Garnacha Tintorera Valencia DOP 2011

Raudonasis

Sidabras

Sanitex

Australija

Hardy's Stamp of Australia Cabernet Merlot Riverland 2010

Raudonasis

Sidabras

Liviko

Ispanija

Hoya de Cadenas Reserva Tempranillo Utiel Requena DO 2010

Raudonasis

Sidabras

Sanitex

Prancūzija

Le Grand Noir GSM VdP d'Oc 2013

Raudonasis

Sidabras

Liviko

Prancūzija

Le Grand Noir Pinot Noir VdP d'Oc 2013

Raudonasis

Sidabras

Liviko

Ispanija

Marques de Longares Gran Reserva Carinena DO 2008

Raudonasis

Sidabras

Liviko

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

2015 m. Lietuvos vyno čempionatas

GERO KAINOS IR KOKYBĖS SANTYKIO VYNAI (kainuojantys iki 10 EUR)

Lietuviško vyno vertinimo komisija

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Šalis

Pavadinimas

Rūšis

Apdovanojimas

platintojas

Ispanija

Marques de Longares Reserva Carinena DO 2010

Raudonasis

Sidabras

Liviko

Ispanija

Marques de Longares Syrah Tinto Carinena DO 2013

Raudonasis

Sidabras

Liviko

Ispanija

Raiza Crianza Tempranillo Rioja Doa 2010

Raudonasis

Sidabras

Sanitex

Prancūzija

Ropiteau Les Plants Nobles Pinot Noir Vin de Pays d'Oc 2012

Raudonasis

Sidabras

Mediato

Ispanija

Talento by Ego Jumilla DO 2013

Raudonasis

Sidabras

Viksas

Ispanija

Vina Eguia Crianza Rioja DOCa 2011

Raudonasis

Sidabras

Viksas

Čilė

Montes Reserva Cabernet Sauvignon Colchagua Valley 2013

Raudonasis

Sidabras

Eugesta

Italija

Cantele Negroamaro Rosato Salento IGT 2014

Rožinis

Sidabras

Burbulio vyninė

Italija

Caruso&Minini Tasari Rosato Terre Siciliane IGT 2013

Rožinis

Sidabras

Burbulio vyninė

Ispanija

Protos Rosado Ribera del Duero DO 2014

Rožinis

Sidabras

Vyno klubas

2015 m. Lietuvos vyno čempionatas

Juodųjų serbentų p. saldus vynas 2014 Sidabro medalio laimėtojas vyndarys Gintaras Sinas

Rožinis aviečių p. sausas vynas „Nostalgija“ 2013 Bronzos medalio laimėtojas vyndarys Regimantas Audrius Karčiauskas

Baltasis saldus obuolių ledo vynas 2014 Sidabro medalio laimėtojas vyndarys Gintaras Sinas

„Rastinukė“ vynuogių p. saldus vynas 2014 Bronzos medalio laimėtojas vyndarys Vytautas Kanapka

Raudonasis p. sausas mėlynių ir šilauogių vynas „Vynužis“ 2014 Sidabro medalio laimėtojas vyndarys Romualdas Dapšys

Baltasis saldus pienių vynas 2014 vyndarys Raimundas Valatka

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

2015 m. Lietuvos vyno čempionatas

LIETUVIŠKAS VYNAS, bronzos medalio laimėtojai

Kunigaikščių midus Bronzos medalio laimėtojas vyndarys Erikas Augustinavičius

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

pavadinimas

Vyndarys

Tradicinis midus 2014

Erikas Augustinavičius

Juodųjų serbentų vynas 2014

Gintaras Paradnikas

Aviečių vynas 2014 (p. saldus)

Gintaras Sinas

Vynuogių vynas „Alfa“ 2014 (saldus)

Olga Vilkelienė

Juodųjų serbentų vynas „Roksala“ 2009 (p. sausas)

Raimundas Nagelė

Juodųjų serbentų vynas „Roksala“ 2014 (sausas)

Raimundas Nagelė

Obuolių vynas 2014 (p. saldus)

Raimundas Valatka

Midus 2014

Raimundas Valatka

Aronijų vynas 2014

Regimantas Karčiauskas

Kuldaubės aviečių vynas 2014 (p. sausas)

Remigijus Šimkus

Antaninių obuolių vynas „Vynužis“ 2014 (p. sausas)

Romualdas Dapšys

2015 m. Lietuvos vyno čempionatas

Teisėjo nuomonė apie lietuvišką vyną ir midų Š

iemet vyno čempionatui buvo pateikti 39 lietuviški vynai ir 5

aronijų kasmet būna tik vienas geras vynas, kiti nesėkmingi. Kai

midūs. Lietuviškoje vyno pramonėje sparčiai gausėja dalyvių.

kurie vyndariai piktnaudžiauja naudodami „ąžuolą“. Vynai tampa

Trys iš dalyvavusių nedidelių vyndarių savo vyną jau parduoda

aitrūs, turi defektų. Ąžuolui atsverti reikia bent kiek vyno taninų,

rinkoje, bent pora tvarkosi licencijas, todėl galima teigti, kad

kurių daugelis mūsų gamintojų nemoka ekstrahuoti arba neturi

žaidimo laikas baigėsi ir laikas į vyną pažiūrėti kaip į prekę, o ne

iš ko, nes uogose jų nėra. Čempionate pasitaiko ir vyno su acto

į hobio objektą. Jaučiuosi turįs teisę išsakyti savo subjektyvią

rūgšties natomis. Nei ąžuolo aitrumas, nei actas nepadaro vyno

nuomonę, nes kai prieš keletą metų pasiūliau įvesti lietuviško

labiau geriamo, o būtent to reikia vyno vartotojui. Viskas, kas

vyno kategoriją Lietuvos vyno čempionate, sulaukiau labai ne-

įdomu, bet nemalonu, sunkiai taps produktu, kurį pirkėjas norės

daugelio vyno profesionalų palaikymo. Taip, pirmojo čempiona-

nerizikuodamas pirkti.

to vynai nuvylė: daugiau nei pusės beveik nebuvo galima gerti –

Šiemet maloniai nustebino midus. Trys gamintojai pateikė

oksiduoti, nesubalansuoti. Tačiau šiemet degustuoti jau buvo

penkis puikios kokybės midus. Neretai pagerintus žolelėmis,

tikras malonumas. Gamintojai suprato, kad avietės – puikios

kitais medaus produktais, tačiau be defektų, išskyrus vieną, kurio

uogos lietuviškam vynui, nes iš jų visiems vyndariams pavyko

aromatas, pridėjus pienių, pasidarė nelabai malonus. Midus

padaryti gero pusiau saldaus vyno.

pasižymi labai švelnia, šilkine tekstūra, kompleksišku aromatu ir

Iš juodųjų serbentų nuo pat pradžių pagaminama puikaus ir sauso, ir saldaus vyno. Jis visada labai koncentruotas, kvapnus.

yra saldus. Verta šį produktą populiarinti. Kaip ir lietuviškų vynuogių vyną. Rožinis sausas ir pusiau sal-

Vyndariai išmoko suvaldyti rūgštį, nors kartais išlenda žalių aro-

dus išeina visai geras. Tiesa, su vitis lambrusca būdingo muskusi-

mato natų. Prieš porą metų paskatinus varžyboms tiekti obuolių

nio ir žemuoginio aromato natelėmis. Tačiau geriausias pavyzdys

vyną, šiemet turime puikų rezultatą: geri sausi vynai ir puikus

buvo provanso stiliaus, ne prastesnis už importinį.

saldus ledo vynas. Kartais vyne pasitaiko oksidacinių natų, kartais per daug aitrumo, bet bendras įspūdis puikus. Kol kas nesiseka vyno pagerinti šermukšniais: jų kartumas

Man, kaip vertintojui, imponuoja tai, ką Lietuvos vyndariai gali padaryti iš grynos vienos rūšies žaliavos. Jei produktas būna subalansuotas, išraiškingas, be defektų, geriamas, patiriu ir este-

primena vaistus. Nieko neišeina su pienių vynu. Kaip žaliava kol

tinį, ir gurmanišką, ir pažinimo malonumą. Tokio vyno Lietuvoje

kas nestebina nei agrastai, nei šilauogės, nei vyšnios. Iš grynų

jau yra, ir kitąmet jo laukiu dar daugiau. Arūnas Starkus

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

autoriai

100

Žurnalo autoriai

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g už ė

Artašes Gazarian

Daiva Mumgaudienė

Andrius Pagojus

Aidas Puklevičius

Arūnas Starkus

Rasa Starkus

Milda Sužiedelytė

Ilja Šarov

Jurgis Šliogeris

V Y N O, K I T Ų G Ė R I M Ų MĖGĖJAMS IR PROFESIONALAMS w w w.v y nozu rna la s.lt N r. 2 9 . Leid žia m a s n uo 2005 m . gegužės m ėn . K it a s nu m er is bus iš l eis ta s 2015 m . l a pk r ič io m ėn. Apie k a sdienes v y n o n a uj ien a s, v y n o ir m a is to der ini mą bei v y nų ver tin im us s k a it y k ite w w w.v y nozu rna la s. lt El. p a š ta s : inf o @ v y nozu rna la s.lt Adres a s : Stum br ų g. 15 Vil n ius, LT-08101 V Y R . R E D A K TO R I U S Ar ūn a s Sta r k us tel. n r. 8 698 34 297, s ta rku s @ v y nozu rna la s.lt DIZAINERIS Lin a s Gl ia udel is M A K E T U OTO J A Lin a Jur š y tė F OTO G R A F I J O S R ita B a c y tė St a r k uv ien ė, Vel l o As i, Ar ūn a s Sta r k us, S a u l iu s S era p ina s, „ G ra m o n a “, „ K ra c h er “, „ Cra m el e H a l e wood “, „ B en n et Dis tr ibuto r s “, K A L B O S R E D A K TO R Ė As ta Žūk a itė a s ta @ v y nozu rna la s.lt AU TO R I A I Ar t a šes G a z a r ia n, D a iva M um ga udien ė, An dr ius Pa gojus, Ai d a s Pu k l ev ič iu s, Ar ūn a s Sta r k us, R a s a Sta r k us, M il da Suž i ed elytė, I lj a Š a rov, Jurgis Š l io ger is VIR Š E LIS S a u l ius S era pin a s ir Lin a s Gl ia udel is LEIDĖJAS UAB „ Na m in ė pel ėda “ IS S N 1822-2153 P L AT I N I M A S E l. pa š ta s : inf o @ v y nozu rna la s.lt, tel. n r. (8 5) 215 94 39 REKLAMA E l. pa š ta s : inf o @ v y nozu rna la s.lt, tel. n r. (8 5) 215 94 39 S PAU D A A B „ Spa uda “ TIRAŽAS 5 000 egz. R ed a k c i j a už rek l a m o s tur in į n eats a k o. Pe r s p a u s d i nt i k u r į nors straipsnį, paveikslą ar nuotrauk ą galima tik g av us ra š y tin į reda k c ij o s s utik im ą .