1 minute read

2.3 Kaip vyko masinis užstatymas Lietuvoje?

Next Article
5.2 Apibendrinimas

5.2 Apibendrinimas

Deja, dažnai įgyvendinti šių tikslų nepavykdavo dėl kitokių prioritetų ir labai didelio statybų tempo. Lyginti statybų aikštelę buvo technologiškai tiesiog paprasčiau nei pritaikyti tipinį projektą. Kiekvienas kvartalas projektuotas kaip mikrorajonas: turėjo 1–2 aukštų visuomeninius pastatus (parduotuves, bendruomenės centrus); taip pat numatyti darželiai, mokyklos, poliklinikos. Vakaruose buvo laikyta, jog name be lifto gyventojams patogiausia užlipti iki 4-o aukšto, tačiau Sovietų Sąjungos projektuotojai, vedami ekonominių sumetimų, pridėjo dar vieną aukštą. Mikrorajonuose dominuoja 5–9 aukštų namai. Skandinavijos pavyzdžiai įkvėpė rūsiuose, vietoj slėptuvių nuo bombų, įrengti sandėliukus. Kadangi butai buvo labai kompaktiški, daug veiklų keldavosi į pusrūsius, kolektyvinius sodus, garažus.

Apie 1980-uosius, tobulėjant technologijoms, statyboje pradedamas naudoti monolitas. Jis suteikė galimybę paįvairinti architektūrinius tipinių projektų sprendinius, o monotoniškumui išvengti atsiranda dvylikaaukščių ir šešiolikaaukščių, kurie taip pat veikia kaip gyvenamojo rajone dominantės.

Advertisement

#2.3 KAIP VYKO MASINIS UŽSTATYMAS LIETUVOJE?

Masinės stambiaplokščių statybos Lietuvoje pradžia galima laikyti 1959 metus, kai Vilniuje buvo surinktas pirmasis daugiabutis. Didžiuosiuose miestuose įkurtos surenkamojo gelžbetonio įmonės. Stambiaplokščius namus statė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių namų statybos kombinatai.

Lietuvos miestuose buvo daug tuščios erdvės, kuri buvo tinkama naujoms statyboms. Mūsų šalies architektai rėmėsi užsienio valstybių pavyzdžiais, dėl to jų sprendiniuose atsispindėjo vakarietiška įtaka. Norėta sulaužyti nusistovėjusį monotoniškumą, paįvairinti estetinę išraišką. Dideli pokyčiai buvo sunkiai pasiekiami, nes viską reikėto derinti su statybų komitetu (centralizuotu Sovietų Sąjungos statybos reguliavimo organu), o gamykliniai pakeitimai būtų trukę ilgai. Ir vis dėl to lietuviškus mikrorajonus pavyko labiau pritaikyti prie reljefo (pvz., Lazdynai Vilniuje), jie buvo kompaktiškesni.

6. pav. Kalniečių mikrorajono statyba. II kvartalo gyvenamieji namai. Kaunas. 1975 05 25. Fot. S. Lukošius. Kauno miesto muziejaus fondai

This article is from: