Renkami paraðai po peticija, kur nors kuria siekiama kelià i þvaigþdes tiesti Lenkijos glûdumoje arba Sibire. veto Kauno zoologijos sodas laukia Valdo me ið savo narvø ir tikisi priglausti trigalvá slibinà viena Paris Hilton iðrinkta metø moterimi... sëdëjusia kalëjime
Tiraþas 50.000 egz. Leidþiamas nuo 2006 metø rugsëjo 4 d.
© Visa medþiaga, pateikta „ME“ - þurnalo nuosavybë. Kopijuoti ir platinti be raðtiðko „ME“ redakcijos sutikimo draudþiama. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su respondentø, straipsniø herojø bei autoriø nuomone. Uþ reklamos ir asmeniniø skelbimø turiná ir juose pasitaikanèias ávairaus pobûdþio klaidas redakcija neatsako.
Einikio kablys!“, Anksèiau sakydavo „.. ir ðtai Gintaro “ o dabar „… Gintarui Einikiui kablys…
vos Sklinda gandai, kad maksima po Lietu pirks Kaliningrado sritá
ALASME.LT AKCIJA@ZURN El. paðtas RED S REDAKTORIU VYRIAUSIASIS JJ@ZURNALASME.LT is n Jonas Jakubo REKLAMA RNALASME.LT REKLAMA@ZU DIZAINAS UniForm is Paulius Petrul PLATINTOJAI lakys, Kaune – liuose – Simas Paþemeckas P s ta au yt V – Vilniuje as, Ðiau aldas Miliausk Klaipëdoje – V
Venesuelos prezidentas vietoj kavos renkasi... kokà
Moterys laimëjo kovà dël liemenëliø kainø lygybës Praëjus keturiasdeðimèiai metø nuo tada, kai feministës grasino sudeginti savo liemenëles, Didþiosios Britanijos moterys laimëjo dar vienà kovà dël lygybës. „Asda“, antras pagal dydá D. Britanijos prekybos centrø tinklas, valdomas JAV gigantø “Wall-Mart“, praneðë, jog nuo ðiol visø dydþiø liemenëles kainuos tiek pat, t.y. didesnes liemenëles dëvinèios moterys nebeturës mokëti papildomai uþ tai, ko joms nepagailëjo gamta. „Mes kartà ir visiems laikams dedame taðkà vienam ið iðankstiniø nusistatymø dël moterø su didesnëmis krûtinëmis“, - praneðime teigia prekinio þenklo vadovë Fiona Lambert. „Nuo ðiol visos liemenëlës, pradedant A ir baigiant F dydþiu, kainuos lygiai tiek pat.“
Kalbantis laikrodis Visa kas nauja yra seniai primirðta sena. Laikrodis ið praeities, turintis balsà ið ateities. Ðis keistà analoginio telefono iðvaizdà turintis laikrodis ið tiesø nerodo laiko. Tereikia „susukti“ 117 ir „Zihotch Watch“ balsu jums praneð kiek yra valandø. 47,72 JAV doleriai (apie 115 litø) leis pasijusti ateityje ið praeities. Tereikia apsilankyti tinklapyje item.rakuten.co.jp ir uþsisakyti savo svajonæ.
Þiurkënø augintojams Jei laikote namuose storà, nutukusá, dienà naktá kemðantá uþ þandø maistà þiurkënà, pats laikas susimàstyti. Kartu su narveliu dovanø gavote ir bëgimo ratà, taèiau savo augintiná matote jame itin retai? Galbût reikëtø já priversti daugiau judëti? O gal maþiau ësti? Japonai viskam turi pasiûlymø. Pristatome jums naujàjá þingsniamatá. Tai neámantrus prietaisëlis, kuris matuoja, kiek ratø jûsø þiurkënas prabëga. Ekspertai siûlo, kad normalø gyvenimo bûdà gyvenantis augintinis per dienà nubëgtø apie tris kilometrus. Metant laðinius penkis. Galbût, perëmæ savo sportiðkojo gyvûnëlio patirtá, sportuoti imsite ir jûs?
Ir tikrai ne (koka)kolà. Hugo Chavezas kavà, kurià gerdavo kalbø metø, pakeitë kitu stimuliatoriumi: jis ásimetë kokos lapà á burnà ir sukramtë já, tuo metu gindamas augalo vartojimà. Bolivijos prezidentas Evo Moralesas, kuris tuo paèiu yra Andø regiono kokos augintojø advokatas, atveþë Chavezui kokos lapø á Karakase vykøsá Lotynø Amerikos lyderiø susitikimà. „Að þinojau, kad manæs nenuvilsi, mano drauge. Jie jau buvo besibaigià“, - taip á lauktuves sureagavo Chavezas gaudamas kokos lapus ið Moraleso per susitikimà, kuris buvo tiesiogiai transliuojamas per televizijà. Perplëðæs lapà Venesuelos prezidentas já sukramtë, o jo gestas buvo palydëtas audringais plojimais. „Kapitalizmas ir tarptautinë mafija tai pavertë kokainu, taèiau koka nëra kokainas“, - kalbëjo Chavezas. Opozicijos lyderiø teigimu, kairiøjø paþiûrø Chavezas, garsus savo valandø valandas trunkanèiomis kalbomis, turëtø atlikti narkotikø testa prieð aiðkindamas
ástatymø leidëjams, jog kramto kokà tam, kad bûtø energingas ir þvalus. JAV atþvilgiu itin prieðiðkai nusiteikæs Chavezas pareiðkë, jog kas rytà jis kramto “kokos pastà”, kuri, ekspertø teigimu, yra didþiulæ priklausomybæ sukelianti medþiaga, gaminama ið kokaino pagrindà sudaranèios kokos lapø ir kartais yra ne kramtoma, o rûkoma, narkomanø. Kur tie, kurie sakë, kad Paksas buvo blogas prezidentas? Na gerai, gal ir nelabai vykæs juokas, bet jei gerb. Rolandas rimtai dar bûtø ir valgæs kà nors..
Moteris pavogë milijonà „ásivaizduojamam“ vaikinui Japonë, kaip manoma, pavogë apie milijonà JAV doleriø savo „vaikinui“, kuris jai siuntë iðvaizdaus vyriðkio nuotraukas kaip savàsias, taèiau taip ir nebuvo apsireiðkæs susitikimui akis á aká. Kaip praneðama, trisdeðimties Sachiko Tsukada 2001 metais internetiniø paþinèiø portale susipaþino su vyriðkiu, kurio taip ir nematë iki tol, kol teisësauga juos suvedë teismo salëje. Tsukada yra buhalterë, ji buvo suimta dël kaltinimø vagyste drauge su internetiniu gerbëju Masafumi Hirosawa. Jie susitarë
pavogti 2,5 mln. jenø (23300 doleriø), iðimdami pinigus ið ámonës banko sàskaitos penkis kartus. Internetinis „princas“ daugelá metø bendravo su moterimi telefonu ir elektroniniu paðtu, kuriuo siøsdavo simpatiðko vyriðkio (bet ne savo) nuotraukas. Ið pradþiø S. Tsukada siøsdavo jam pinigus ið savo banko sàskaitos arba pasiskolinusi, taèiau vëliau pradëjo vogti ið ámonës sàskaitos. Policija tæsia tyrimà, nes manoma, kad bendra pavogtø pinigø suma gali siekti 120 mln. jenø (1,1 mln. JAV doleriø). „Maniau, kad jam nepatiksiu, jei atsisakysiu paskolinti pinigø“, – aiðkinosi vagyste kaltinama moteris.
Vie nintelë vieta pasaulyje kur, lyg niekur nieko, ðalia vienas kito taikiai stovi didþiausi pasaulio prieðai, pavyzdþiui, JAV prezidentas George'as W. Bushas ir liûdnai pagarsëjusio likimo diktatorius Saldamas Husseinas, o bet kuri pasaulio áþymybë, tikràjà to þodþio prasme, yra pasiekiama tiesiog ranka – tai garsusis „Madame Tussaud“ vaðkiniø figûrø muziejus. Pamatyti, paèiupinëti ar tiesiog ðalia pastovëti ir kartu nusifotografuoti èia galima ne su tikra Holivudo, politikos ar muzikos þvaigþde, o tik vaðkine jos kopija. Nepaisant to, „Madame Tussaud“ vaðkiniø figûrø muziejai, iðsibarstæ po visà platøjá pasaulá ir ásikûræ Londone, Amsterdame, Niujorke, Las Vegase, Honkonge ir Ðanchajuje yra vieni populiariausiø muziejø pasaulyje. Nevaðkinë ponios Tussaud istorija Pirmasis „Madame Tussaud“ vaðkiniø figûrø muziejus duris atvërë 1835aisiais metais Londone. Muziejø ákûrë prancûzø skulptorë Madame Tussaud, kurios tikrasis vardas buvo Marija Grosholtz. Marijos kelias iki Londono buvo ilgas ir spalvingas. Bûsimoji skulptorë gimë 1761 metais Strasbûre, praëjus lygiai 2 mënesiams po jos tëèio, kario Joseph Grosholtzo, mirties. Taigi, mergaitë uþaugo tik su mama ir niekada nematë savo tëèio (tais laikais nuotraukø dar nebuvo). Gavusi viliojanti darbo pasiûlymà, Marijos mama Anne kartu su dukra persikëlë gyventi á Ðveicarijà. Diena, kai Anne gavo tarnaitës darbà daktaro Philippe Curtius namuose, nors tada niekas to në átarti negalëjo, buvo lemtinga. Bûtent daktaras Philippe (jis buvo terapeutas, vaðko figûras naudojæs þmogaus anatomijai iliustruoti)
iðmokë Marijà visø vaðko modeliavimo paslapèiø. Kai gydytojas, þinomas ir kaip talentingas vaðko skulptorius, vis daþniau sulaukdavæs ne sveikata besiskundþianèiø ligoniø, o uþsakymø lipdyti ið vaðko, nusprendë persikelti á Paryþiø, paskui já patraukë ir Grosholtz ðeima. Marija nuo pat maþens atidþiai stebëjusi Philippe, kurá ðvelniai vadindavo dëdule, darbà ir mokiusis ið jo vaðko apdirbimo paslapèiø ir meistriðkumo, savo pirmàjà vaðkinæ skulptûra nulipdë bûdama vos 17 metø. Tai buvo Þano Þako Ruso skulptûra. Vëliau Marija ásitraukë á Prancûzijos revoliucijà, susipaþino su garsiuoju Napoleonu ir kitais garsiais revoliucionieriais, bet, nepaisant to, visada palaikë puikius ryðius su karaliðkosios ðeimos nariais. Jø kvietimu kurá laikà netgi gyveno Versalyje. Bûtent dël ðiø, revoliucijos iðvakarëse itin prieðtaringai s
vertinamø, ryðiø su karaliðkàja ðeima Marija pateko á kalëjimà ir buvo nuteista mirties bausme. Nuosprendis – giljotinuoti! Plikà vaðko virtuozës galvà (ruoðiantis egzekucijai panelës Grosholtz galva buvo nuskusta plikai) iðgelbëjo tik... talentas lipdyti ið vaðko! Ji buvo ádarbinta teisme, kur turëjo gaminti vaðkinës nuteistøjø mirti mirties kaukes (mirties kaukës, vaðke ar gipse áamþinti mirusiøjø veidai, buvo gaminamos po asmens mirties kaip árodymas, kad jis mirë, vëliau jos buvo pakeistos nuotraukomis), kuriø tarpe buvo ir daugybë artimø jos draugø, bei garsieji Marija Antuanetë ir Liudvikas XVI. Vëliau, paveldëjusi savo mylimo mokytojo Philippe vaðkiniø figûrø kolekcijà, Marija su ðeima (vyru François Tussaud ir sûnumi Joseph, taip pavadintu niekada nematyto jos tëèio garbei) persikëlë gyventi á Anglijà ir
daugiau niekada nebegráþo á Prancûzijà, nes ði jos tiesiog nebeásileido. Ðeima, vëliau pagausëjusi dar vienu sûnumi, pradëjo keliauti po Anglijos ir Airijos miestus bei miestelius demonstruodama nemenkà savo ir Philippe sukauptà vaðkiniø figûrø kolekcijà pramogø iðtroðkusiems smalsuoliams. Parodos buvo itin populiarios, taèiau, po gero deðimtmeèio, pasiilgæ pastovumo ir ramybës, Tussaud ðeima ásikûrë Londone ir daugiau niekur ið jo nebeiðvyko. Taip prasidëjo iki ðiol gyvuojanti „Madame Tussaud“ vaðkiniø figûrø muziejaus legenda, na, o pati Madam Tussaud, nugyvenusi audringà ir spalvingà gyvenimà, mirë sulaukusi 88 metø, jaukiai miegodama savo lovoje.
Kaip gimsta vaðko þmonës? Vaðkinës figûros águdusiomis kruopðèiø vaðko miestø rankomis, remiantis nuotraukomis arba tik pieðiniais (ypaè jei tai istorinë asmenybë ið tø laikø, kai nuotraukø paprasèiausiai dar nebuvo), daþniausiai yra pagaminamos vos per pusmetá. Tiesa, ðiais laikais, vaðkiniø antrininkø kûrimo procese vis daþniau dalyvauja ir patys originalai (jei tik dar yra gyvi). Juk turëti savo skulptûrà garsiajame „Madame Tussaud“ muziejuje svajoja daugelis pramogø, sporto ir net politikos þvaigþdþiø, nes tai – puikus árodymas, kad esi tikrai svarbi ir reikðminga persona, kurià net po daugelio metø visi prisimins, na, jei ne ið istorijos vadovëliø, tai bent jau, kai apsilankys muziejuje. Þinoma, jei prieð tai nespësi atsibosti ir tavo vaðkinio antrininko paprasèiausiai neiðlydys... Vaðkinës figûros yra originalaus dydþio, o visos skulptûros detalës, pavyzdþiui, pirðtø ilgis, rankø venos, net delnø linijos ar þilø sruogø gijos plaukuose, yra apgalvotos ir pateiktos itin preciziðkai ir kruopðèiai. Taip kruopðèiai, kad net patys originalai kartais pasijauèia nejaukiai iðvydæ savo vaðkinius antrininkus. Daugiausiai triûso meistrai turi su skulptûrø plaukais, nes
kiekvienas plaukelis specialia karðta adata á vaðkinæ galvà yra ásodinamas atskirai, po vienà, kad atrodytø kuo realiau ir átikinamiau.
Kas nutiko Brado Pitto antrininkui? „Mes labai ádëmiai stebime visuomeninius ir politinius ávykius ir pagal juos operatyviai perstatome ir atnaujiname savo figûras“, - iðdidþiai giriasi galerijos darbuotojai. Ir tai tikra tiesa. Pavyzdþiui, bëgant metams George W. Bushui buvo ðiek tiek paþilinti plaukai. Visai kaip realybëje! O kai skandalingoji Paris Hilton atsidûrë kalëjime, jos vaðkinë antrininkë tuoj pat irgi „pasipuoðë“ dryþuota kalinës uniforma. Lankytojai mëgaujasi galimybe pabûti ðalia garsiausiø planetos þmoniø (kas, kad vaðkiniø), tad muziejaus darbuotojai jau nebesistebi iðvydæ, kaip ðie kalbasi su vaðko skulptûromis. Ir ne tik. Modernëjant vaðko apdirbimo technologijoms tobulëja ir vaðkinës skulptûros. Todël ðiandien muziejaus lankytojai, ne taip, kaip Marijos Tussaud laikais, gali dràsiai jas liesti, gali priglusti prie pulsuojanèios Britney Spears krûtinës, grybðtelëti Brado Pitto sëdynæ ar net uþuosti Kylie Minogue kvepalus. Tad kartais vaðko skulptûros bûna atnaujinamos ir dël kitø prieþasèiø. Pavyzdþiui, Adolfo Hitlerio skulptûra kurá laikà netgi buvo saugoma po stiklinë uþdanga, nes naciø vadas nuolat buvo apspjaudytas, o kai kurie lankytojai já net apspardydavo. Nuo lankytojø atakø kenèia ir kitos figûros, tik dël kur kas malonesniø „iðpuoliø“. Gerbëjos taip nubuèiavo ir nutapðnojo vaðkinius Brad Pitto ir Georgo Clooney antrininkus, kad net teko juos taisyti. Clooney veidà prireikë ðveisti nuo daugybës lûpdaþiø pëdsakø, o Pitto uþpakalá, kuris yra pagamintas ið latekso, kad lankytojai galëtø já spustelëti, sutvirtinti po nesuskaièiuojamos gausybës grybðtelëjimø. Dël gerbëjø
atakø kadaise teko taisyti ir Jonny Deppo antrininkà.
„Madame Tussaud“ muziejus Londone Ðiandien pirmajame, seniausiame ir didþiausiame, „Madame Tussaud“ vaðkiniø figûrø muziejuje Londone yra ásikûrusios keturios didþiulës ekspozicijos. Visame pasaulyje populiariausia – tai „Pramogø sodas“, kuriame yra eksponuojamos þymiausiø politikos lyderiø, ryðkiausiø pramogø ar sporto pasaulio ir reikðmingiausiø visuomeniniø veikëjø vaðkinës figûros. Didþiojoje ðio muziejaus halëje puikuojasi garbinga karaliðkoji vaðkiniø figûrø kolekcija, kurioje galima „sutikti“ ir senuosius Anglijos monarchus, pavyzdþiui, Henrikà VIII, ir pastarøjø laikø herojus – karalienë Elþbietà II, „ðirdþiø“ princesæ Dianà ar jos vaikus princus Williamà ir Harry. „Madame Tussaud“ muziejuje Londone tai pat galima susipaþinti su autentiðka „Londono dvasia“ patogiai ásitaisius tradiciniame ðio miesto taksi gali „pravaþiuoti“ visà 400 metø siekianèià spalvingà Londono istorijà. Iðtroðkusius nuotykiø labiausiai vilioja ketvirtoji muziejaus ekspozicija – siaubo kambarys, kur yra eksponuojamos ðiurpulingai átaigios vaðkinës ávairiø niekðeliø: garsiausiø þudikø, plëðikø, maniakø ir panaðiø niekingø tipeliø vaðkinës figûros. O ádomiausia yra tai, kad ðiame „Madame Tussaud“ muziejuje vis dar yra ir paèios legendinës Marijos Tussaud kadaise kurtø vaðko skulptûrø. Kur rasti? Marylebone Road, Londonas, NW1 5LR; o taip pat Amsterdame, Niujorke, Las Vegase, Honkonge ir Ðanchajuje. Kiekvienam pasaulio kampeliui pagal skoná!
Meno „teroristas“ – taip já vadina jo gimtojoje Anglijoje. Jo veiklos rezultatai – autobusø stotelëse, prestiþiðkuose muziejuose, ant Londono sienø, tiltø ir gatviø, zoologijos soduose ir ant Raudø sienos Jeruzalëje. Jis – vienas populiariausiø ir neabejotinai pats paslaptingiausias grafiti meistras pasaulyje. Visi þino, kà jis daro, taèiau niekas në nenumano kas jis – koks jo tikrasis vardas, kur já rasti ir, galø gale, kaip jis atrodo! Niekas niekada nematë
suprato, kad taip sutaupys daug daugiau brangaus laiko ir maþiau rizikuos nespëti pabaigti pradëto darbo, kurá bet kurià akimirkà gali nutraukti pasirodþiusi policijà. O nuo pastarosios jam teko sprukti, ir ne kartà. Po vieno tokio nuotykio, kai jam teko slëptis po traukinio vagonu, Banksy galutinai nusprendë – nuo ðiol dirbs tik ið anksto viskà gerai apgalvojæs ir suplanavæs. Sprendimas buvo teisingas – iðbaigti, gerai apgalvoti ir kruopðèiai atlikti Banksy darbai tapo iðskirtiniu Banksy braiþu, puikiai atpaþástamu ne tik Bristolyje ar Londone, bet dabar jau – visame pasaulyje. Banksy darbai – tai ne tik graþûs paveiksliukai, tai yra reikðmingos ir taiklios þinutës bei originaliai iðreikðtas, skanaus sarkazmo persunktas, manifestas: paradoksalios, juokingos situacijos pasisako prieð karà, kapitalizmà, „elità“, ávairius suvarþymus ir pan. Muziejø siaubas
Manoma, kad tikrasis Banksy vardas yra Robertas Banksas, kad jis gimë maþdaug 1974 metais netoli Bristolio, Anglijoje ir kad jis neva yra foto - kopijavimo aparato mechaniko sûnus, mokæsis tapti mësininku! Taèiau visa tai tëra þiniasklaidos spëliojimai, o kaip yra ið tiesø þino tik jis ir keli jo draugai. Sûnaus veikla, pasak Banksy, paslaptis net jo tëvams, kurie mano, kad jø sûnus yra paprasèiausias dailininkas ir dekoratorius. Nors ir neátikëtina, kad ðiais paparaciø, laikais pasauline garsenybe tapæs Banksy vis dar taip sëkmingai slepia savo tapatybæ, taèiau iki ðiol niekam nepavyko ne tik pagauti jo darbo vietoje, bet ir nufotografuoti (iðskyrus jo draugus, áamþinusius Banksy „teisingu taðku“ – ið nugaros). Tiesa, kelios nuotraukos, kuriose, manoma, yra uþfiksuotas Banksy, jau egzistuoja. Viena jø – visai neseniai Londone eilinio praeivio padaryta fotografija, kurioje matyti 2 þmonës ant sienos pieðiantys geltonà gëlæ. Ði gëlë „iðaugusi“ ið geltonø gatvës linijø, draudþianèiø tose vietose statyti automobilius – Banksy nepasitenkinimo ðiomis naujovëmis Rytø Londone iðraiðka. Tai patvirtino paties Banksy atstovas. Taèiau, kad tose nuotraukose tikrai yra Banksy
ir jo asistentas, jokiø árodymø, kaip ir galima tikëtis, nëra. O ir pati nuotrauka gana prastos kokybës, tad Banksy (jei ten tikrai buvo jis) gali lengviau atsikvëpti – ið ðios fotografijos jo tikrai niekas neatpaþins. Intelektualus gatvës menininkas Yra þinomi vos keli laimingieji, kuriems pats Banksy davë iðskirtinius interviu. Vieno jø autorius, Simonas Hattenstone ið „Guardian Unlimited“, vëliau papa- sakos, kad Banksy jam pasirodë esàs panaðus á aktoriaus Jimmy Nail ir britø reperio Mike Skinner miðiná. Pasak jo, gatvës artistas vilkëjo paprastus dþinsus, segëjo sidabrinius auskarus ir grandinæ – nieko neáprasto – iðskyrus tai, kad jo burnoje blizgëjo tokio pat metalo dantys! Savo karjerà (ne mësininko – grafiti meistro) Banksy pradëjo maþdaug 1980-aisiais metais, kai bûdamas vos 14-os metø mokinukas pirmà kartà á rankas paëmë daþø flakonëlá. Paëmë ir nebepaleido. Ið pradþiø dirbæs patyrusiø Bristolio meistrø asistentu, pamaþu Bansky pats tapo savarankiðku ir labai originaliu gatvës menininku. Taèiau didþiausios savo sëkmës valandos jis sulaukë tik visai neseniai, maþdaug 2000 metais, kai pradëjo pieðti pagal ið anksto paruoðtus pieðiniø trafaretus. Jis
Sienas gatvëse puoðianèiøjø – daugybë, taèiau tokiø, kurie drástø pagraþinti ir muziejuose eksponuojamus meno kûrinius... Áþûlu! Bet bûtent tai ir yra dar viena Banksy veiklos dalis – muziejø „teroras“. Iðradingas vyrukas kaþkokiu stebuklingu bûdu itin saugomuose muziejuose sugeba palikti savo pëdsakà daþniausiai në nepa- stebëtas daugybës muziejø ste- binèiø apsaugos darbuotojø ir video kamerø. Po kepure ir plaèiais rûbais savo tapatybæ slepiantis vaikinas dvipuse izoliacija prie meno kûrinio originalo priklijuoja savo patobulintà to eksponato versijà (tiksliau – parodijà) ir skubiai, niekieno nepastebëtas pasiðalina taip pat staiga kaip ir atsirado. Jo klastotës atliktos taip kruopðèiai ir subtiliai, kad net akyli meno muziejaus darbuotojai kurá laikà nieko neátaria ir nepastebi. Kà jau bekalbëti apie muziejaus lankytojus – ir ið kur gi jiems þinoti, kad Niujorko „Metropolitain“ muziejuje kabëjæs paveikslas, kuriame puikavosi dama su dujokaukë, yra ne lakios dailininko fantazijos vaisius, o Banksy pokðtas. Daþniausiai pats Banksy savo interneto svetainëje praneða apie kûrinio „patobulinimà“ ir netgi
pasiûlo prizà tam, kuris pirmas suras jo pëdsakà muziejuje. Jo darbai pasiþymi ne tik iðskirtiniu atlikimo braiþu, bet ir giliomis potekstëmis. Pavyzdþiui, kartà Amerikos gamtos muziejuje eksponuotà vabalëlá jis apginklavo karinëmis sparnuotomis raketomis ir satelitine antena. Vabalëliui Banksy duotas vardas skambëjo taip: „W ithus Oragainstus“ (skamba gana normaliai, t.y. lotyniðkai, bet ið tiesø tai frazës „With us or against us“ iðtartos vieno JAV prezidento citata). Prie bajerio Neabejingas jis ne tik politikai, bet ir paprastiems zoologijos sodø gyventojams. Londono zoologijos sode pingvinø narve jis paraðë: „Mums nusibodo þuvis!”, o Londone dramblio narve „Noriu ið èia iðtrûkti! Èia taip ðalta. Priþiûrëtojai smirda. Nuobodu. Nuobodu. Nuobodu.“ Banksy itin mëgsta pasiðaipyti ir ið já persekiojanèiø policijos ir valdþios pareigûnø. Pavyzdþiui, Britø muzie- juje, 41-ojoje galerijoje, kur yra eksponuojami autentiðki Romos imperijos laikø eksponatai: ávairios skulptûros, pieðiniai ir pan., jis rado vietà ir savo kûrinëliui pavadintam „Ankstyvasis þmogus eina apsipirkti“. Ant akmens luito, akmens amþiaus laikø stiliumi nupieðtas þmogeliukas prieð save stumiantis prekybos centro vëþimëlá! Darbo apraðyme moksliðku stiliumi raðoma, kad ðá pieðiná nupieðë gerai pietryèiø Anglijoje þinotas
meni- ninkas – Banksymus Maximus. Raðoma esà, deja, daugelis ðio menininko darbø neiðliko, nes juos sunaikino pavydûs municipaliteto atstovai, nesugebëjæ Banksymus darbuose áþvelgti meninës bei istorinës vertës. Kaip ir daugelis Banksy muziejuose paliktø staig- menø, ði taip pat pastebëta ir ið ekspozicijos paðalinta buvo tik po kurio laiko. Paris Hilton kliuvo „saldþiausiai“ Nuo grafiti virtuozo kliûva ne tik valdþiai ir policijos pareigûnams, kuriuos Banksy nupieðia, pavyzdþiui, aistringai besibuèiuojanèius arba apieðkanèius maþà mergaitæ, bet ir ávairaus plauko garsenybëms. Tarkim 2006 metais jis pakeitë 500 debiutinio Paris Hilton albumo „Paris“ kopijø net 48 skirtingose Jungtinës Karalystës muzikos áraðø parduotuvëse á savo sukurtus Paris albumo variantus. Ðiø albumø virðelius puoðë Bansky patobulintos Paris nuotraukos: vietoj Paris veido – ðuns galva arba Paris be virðutinës suknelës dalies ir t.t. Prodiuserio Danger Mouse pagalba buvo pakeistos netgi kai kuriuos ðios veikëjos dainos, todël ðiame albume jos pavadintos „Kodël að popu- liari?“, „Kà að padariau gero?“, „Koks mano tikslas?“ ir pan. Ádo- miausia, kad kurá laikà to niekas nepastebëjo, todël dalis ðiø albumø buvo parduoti. Dabar gi jie yra kone kolekcinë vertybë ir interneto aukcionuose kainuoja daugiau nei 700 svarø!
Kiek kainuoja Banksy „ðlamðtas“? Kolekcinëmis vertybëmis anksèiau ar vëliau tampa daugelis ðio meno „teroristo“ darbø, dar nuo tø laikø, kai jis surengë pirmàja savo darbø parodà, kurioje, þinoma, pats nepasirodë. Jau tada jo darbai buvo vertinami penkiaþenklëmis sumomis, taèiau, pasirodo, tai tebuvo pati pradþia. Kol valdþia plauna Bansky papuoðtas sienas, kiti pasiryþæ sumokëti bet kokià sumà, kad tik galëtø savo namus ar kà kitkà papuoðti jo pieðiniais. Tai puikiai iliustruoja ir faktas, kad 2007 metais Banksy darbai Sotheby‘s aukcione buvo parduoti uþ ðimtus tûkstanèiø svarø! Pavyzdþiui, vienas ðiame aukcione pristatytø darbø – „Bombing Middle England” – buvo parduotas uþ 102 tûkstanèius svarø! Kiek maþesnës, bet ne maþiau kuklios buvo ir kitø darbø kainos. Ðie skaièiai virðijo visas prognozes, o pats abstulbæs Banksy savo interneto puslapyje po to raðë „Að negaliu patikëti, kad jûs, silpnaproèiai, perkat ðità ðlamðtà!”
Maþa to, daugybës autoriniø pasiûlymø sulaukiantis menininkas, kurio simbolis – þiurkë, daugelá jø (kad ir koks bûtø siûlomas atlygis) paprasèiausiai atmeta. Juk jis dirba ne dël pinigø! Iðimtá Banksy padarë tik britø roko grupei Blur. 2003-øjø metø jø albumo „Think Tank“ virðelá puoðia bûtent Banksy darbas. Uþ ðá pieðinukà jis gavo 10 tûkstanèiø svarø. O Blur – ne tik puikø virðelá, bet ir galimybæ pasigirti, kad jie yra vieni ið nedaugelio asmeniðkai turëjusiø reikalø su garsiuoju Banksy. „Autobusø stotelës yra kur kas ádomesnës ir naudingesnës vietos uþ meno muziejus. Graffiti tokiose vietose turi daugiau galimybiø pasakyti kà nors prasmingo nei visa tai, kas saugoma uþ uþdarø durø. Graffiti buvo naudojami pradëti revoliucijas, sustabdyti karus, tai yra þmoniø, kuriø niekas neklauso, balsas. Grafiti yra vienas tø árankiø, kai tu beveik nieko neturi. Net jei viso to nesupranti, galø gale, graffiti yra tai, kas kaþkà, kam tàdien yra ðlykðti nuotaika, privers nusiðypsoti...“ – Banksy.
Lengvabûdþiai, teisti, „faini“ ir vienos nakties nuotykiø ieðkotojai - nesivarginkite. Darbo dienomis nuo 20:00 ir ðeðtadieniais nuo 19:05 þiûrintys LNK - taip pat. Jei vis dar atitinki kriterijus ir nori raðyti ar kitaip prisidëti prie “ME” kûrimo - brûkðtelk redakcija@zurnalasME.lt ir paraðyk, kodël bûtent Tu.
„Ðirdis“ - Izraelyje ir JAV
Visai neseniai daugelá prajuokino vienas Lietuvos stilistas pastebëtas su raudonu siûlu ant deðinës rankos (aka kabalos simboliu/talismanu, neva ákrautu teigiama energija ir sauganèiu þmogø nuo piktos akies). Juokingiausia buvo tai, kad jis pats prisipaþino, kad apie kabalà nieko neiðmano (ir tai yra visiðka tiesa, antraip jis tikrai þinotø, kad tas garsusis raudonas siûlas neðiojamas ant kairiosios rankos rieðo), o ðá siûlelá neðioja tik dël mados, nes „jis dabar labai madingas Paryþiuje“. Apsijuokti prieð Lietuvà ir apsijuokti prieð visà pasaulá – du skirtingi dalykai, tad Holivudo þvaigþdës ir þvaigþdutës dël tos paèios prieþasties gausiai puoðianèios savo rieðus ðiuo siûlu taip dràsiai neatvirauja, taèiau daugeliui ir taip viskas aiðku. Rimtus kabalistus tokie nerimti kabalos „iðpaþinëjai“, matyt, siutina (juolab, kad ir ðis siûlas tëra kabalos pop simbolis), bet, kita vertus, nuo Holivudo kalvø per pasaulá nusiritusi kabalos mada á pastarøjø gretas priviliojo ne vienà naujà nará, tad labai purkðtauti jiems lyg ir nederëtø. Kabalos pasekëjai persekiojami ir baudþiami Nuo ko viskas prasidëjo? Ne, ne nuo Madonnos, nors daugeliui paþintis su kabala iðties prasidëjo bûtent nuo jos (bet apie tai ðiek tiek vëliau).
Manoma, kad kabala (ilgus metus buvæs slaptas, ðiandien gi jau neva atviras, mokslas - mistinë religinës þydø filosofijos kryptis) prieð maþdaug 3000 metø atsirado Mesopotamijoje. Ten gyvenæs patriarchas Abraomas ðiandien yra
laikomas pirmuoju kabalistu. Pasakojama, kad jis paraðë knygà „Sukûrimo knyga“ ir subûrë bendraminèius, kurie visi drauge pradëjo skleisti vienos pasaulá valdanèios jëgos idëjà: esà kabalistai þino atsakymus á visus þmonijai rûpimus klausimus, visø pirma, þinoma, kalbama apie egzistencijà: kokia gyvenimo prasmë ir pan. Nuo pat tø laikø þydø tauta ásipareigojo ðià idëjà skleisti pasauliui ir þmonëms, taèiau misijos pradþia nebuvo tokia sëkminga kaip, kad pastaraisiais deðimtmeèiais ir todël daugybæ metø kabala buvo itin uþdara ir slapta. Tûkstanèius metø kabala buvo studijuojama tik maþose mokiniø grupelëse, o jos tiesos perduodamos ið lûpø á lûpas tik ypatingiems iðrinktiesiems, stengiantis iðsaugoti kabalos mokslo paslaptis. Net kai ðeðioliktajame amþiuje rabinas Itzhakas Luria savo raðtuose pateikë kabalos kalbà ir atrodë, kad susidarë palankesnës galimybës atviresnëms kabalos studijoms, jos skelbiamos tiesos vis tiek ðimtus metø buvo nepasiekiamos paprastam þmogui. Kodël? Daugybæ metø kabala buvo grieþtai draudþiama, o kabalistai aktyviai persekiojami ir baudþiami. Bûtent todël daugybæ ðimtmeèiø kabalos tiesos buvo kruopðèiai saugomos ir slepiamos, neva laukiant geresniø laikø, t.y. tø dienø kai þmonës pagaliau subræs kabalai, o gal tiesiog kol taps pakantesni?
Per tuos ilgus ðimtmeèius kabala spëjo apaugti daugybe mitø ir legendø, tad iki ðiol apie jà kalbama kaip apie gana paslaptingà religinæ kryptá/mokslà/sektà. Esminis lûþis kabalos raidoje ávyko tik XX amþiaus pabaigoje, t.y. 1995 metais, kai pagaliau buvo leista pasauliui atskleisti mistiðkosios kabalos paslaptis ir padaryti jas prieinamas visai þmonijai. Tokia data buvo pasirinkta neatsitiktinai – 1995 -ieji metai buvo laikomi didþiaisiais permainø metais. Buvo nuspræsta, kad þmonija pagaliau pasiekë pakankamà iðsivystimo lygá, kad ji jau yra pasirengusi pradëti studijuoti kabalos paslaptis ir teisingai jomis naudotis. Ir iðties – susidomëjimas kabala neátikëtinai iðaugo. Kas ten þino kodël – ar kad þmonija esà tikrai patobulëjo, ar, kad þmonës, iðvarginti ávairiausiø pasauliniø ir buitiniø karø, pagaliau prarado budrumà ir yra pasiryþæ sekti paskui bet kà, kas átikinamiau papasakos apie rûpimà gyvenimo prasmæ ar patars kaip ilgai ir laimingai gyventi. Taigi, praëjusá deðimtmetá kabalos mokymo centrø ákurtuvës pasipylë it grybai po lietaus. Daugiausiai jø pridygo Izraelyje ir JAV.
„Vaidina“ protingiausius ir teisingiausius Tai kas gi pagaliau yra ta kabala ir su kuo ji valgoma?! Kabalos pasekëjai teigia, kad tai – ne religija, o mokslas, mokantis, kaip valdyti savo likimà, gyvenimà ir t.t. ir pan. Þodþiu, kaip ir visos religijos ar sektos – þada amþinàjá gyvenimà ir iðmintá bei atsakymus á svarbiausius klausimus. Tiesa, pastarosios mokymas dargi stipriai persipynæs su numerologija (neva þmogaus likimas uþðifruotas jo gimimo datoje), o patys kabalistai atkakliai tiki ir skelbia esà kabala padeda iðsiugdyti ðeðtàjá pojûtá ir atverti duris á dvasiná pasaulá. Jie tiki reinkarnacija ir teigia, kad pamaldaus þmogaus siela po mirties keliauja i dvasiø pasaulá, o nuodëmingojo pereina á naujagimio kûnà ir tol nepalieka ðio pasaulio, kol neapsivalo nuo visø nuodëmiø. Dar jie tiki, kad kabala iðgydo narkomanus, nes èia gaunami pojûèiai yra „kur kas aðtresni ir labiau uþgniauþiantys kvapà“ nei kvaiðalai bei tuo, kad absoliuèiai viskas yra nulemta ið anksto, o viskas, kà gali padaryti pats þmogus, tai tik „greièiau nueiti á ið anksto nubrëþtà Tikslà ið anksto duotu keliu“. Bet svarbiausia – kabalistai áþûliai teigia, kad jie vieninteliai teþino atsakymà á visiems taip rûpimà klausimà – kokia yra gyvenimo prasmë! Ir jog „nëra nieko protingesnio uþ kabalistà, kuris paþásta visà pasaulëdarà nuo þemiausiojo mûsø pasaulio iki Aukðtesniojo pasaulio virðûniø“ – suprask, nori bûti protingas – teturi vienà kelià – kabalà. Nepalenkiamas kategoriðkumas. Ir kà gi tai primena? Nors kabalos tiesos esà yra nemokamos, taèiau kabalistai visgi karts nuo karto turi patuðtinti savo pinigines: kainuoja ir raudonasis siûlas, ir kabalos paslaptis atskleidþiantys mokymai ir net specialus geriamasis vanduo! O kurgi dar geranoriðkos aukos?
Raudonasis siûlas Jau minëtas garsusis raudonas siûlas, apjuosiantis kabalistø kairiosios rankos rieðus, dar yra þinomas kaip Rachelës siûlas. Jis, neva, saugo nuo piktos akies tuos, kas já neðioja. Pasakojama, kad paprastas vilnonis raudonas siûlas ypatingu tampa tik tada, kai já septynis kartus apjuosia aplink biblijinës þydø herojës Rachelës, palaidotos Betliejuje (Izraelyje), antkapá. Tada tas siûlas sukarpomas á daugybæ maþø daleliø ir jos parduodamas apsaugà teikianèio talismano trokðtantiems kabalos sekëjams. Ðis siûlas veikia, t.y. saugo nuo blogos akies tik tada, kai jis yra riðimas ant kairiosios rankos rieðo, nes kairë ranka esà simbolizuoja þmogaus kûnà ir sielà ir tik per ðià rankà þmogus gali priimti apsauginæ energijà siunèiamà Rachelës. Taigi, pradþioje minëto Lietuvos stilisto deðinájá rieðà juosiantis raudonas siûlas (net jei tai neva autentiðkas, o ne ið eilinës mezginiø parduotuvës pirktas siûlas) ir tëra tik paprastas raudonas siûlas: nei saugantis nuo blogos akies, nei teikiantis kokià kità teigiamà energijà. Apskritai, ðis raudonas talismanas rimtø kabalistø manymu yra nieko vertas. Netgi nëra þinoma, kada ir kas sugalvojo, kad kaþkoks raudonas siûlas gali apsaugoti nuo piktos akies: apie tai neraðoma jokiose kabalistø knygose, jo neneðiojo ir ðiuolaikiniø kabalos sekëjø pirmtakai. Manoma, kad gal tai
kilo nuo senos þydø tradicijos pririðti raudonà siûliukà prie naujagimio lovos, viliantis, kad tai priðauks Dievo malonæ ir apsaugos kûdiká nuo negandø, taèiau vis tiek daugelis rabinø skeptiðkai vertinà ðá siûlelá ir nepataria jo neðioti. Na, nebent dël groþio.
Uoliausia ir dosniausia kabalistë - Madonna Garsiausia ir viena uoliausiø kabalos sekëjø, be jokiø abejoniø – pop karaliene vadinama Madonna. Á pastarøjø gretas ji ásitraukë labai anksti, maþdaug 1990 metais, t.y. dar prieð kabalos atsivërimà plaèiajam pasauliui. Su kabalos paslaptimis jà supaþindino Kabalos centro vadovas Rabbis Philipas Bergas ir jo þmona Karen. Atsidavusi kabalai Madonna pasirinko þydiðkà Esther vardà ir net buvo pareiðkusi norà, kad visi jà taip vadintø, taèiau ðis planas neiðdegë, Esther vardas vieðai neprigijo ir pasauliui Madonna liko tiesiog Madonna. Taèiau kabala pakeitë ne tik Madonnos vardà, bet ir gyvenimo bûdà. Bûtent dël kabalos ji daugiau nebekoncertuoja penktadienio vakarais, nes tada prasideda þydø ðabas. Kartà dël ðios prieþasties ji net atsisakë dalyvauti Kanø kino festivalyje. Ji riði raudonà siûlà, gerià specialø, kabalistø paðventintà vandená
(kuriam kas mënesá pakloja po 5 tûkstanèius svarø), ðvenèia þydø ðventes, o kabalos vaikø mokyklos steigimui net paaukojo 21 milijonà doleriø! Á kabalos centrus jos pavyzdþiu pasuko ne tik ðeima – vyras reþisierius Guy Ritchie ir vaikai Lourdes, Rocco bei ávaikis Davidas Banda, bet ir nemaþai jos draugø: aktorës Gwyneth Paltrow, Barbra Streisand, Winona Ryder, Demi Moore ir ðios vyras Ashtonas Kutcheris (beje, neseniai pasigirdo kalbø, kad Ashtonas metë (ar ketina mesti) kabalà), Britney Spears (tiesa, vienà dienà ji kabalistë, kità jau bapstistë ar dar kas...) ir daugelis kitø muzikos, kino ar sporto þvaigþdþiø ir þvaigþduèiø, bei, þinoma, gausybë iðtikimø Madonnos gerbëjø. Taèiau kiek jø taps tokiais iðtikimais kabalistais kaip Madonna, o kiek pirmai progai pasitaikius apsisuks ir pasirinks kità (naujesná/madingesná) gyvenimo prasmës paieðkø kelià? Juk niekam ne paslaptis, kad bûti kabalistu ir ryðëti raudonà siûlà ant rieðo pastaruoju metu – paskutinis (bet kaip ir visos mados – laikinas) mados klyksmas. Ir suprask gi, þmogau, paþvelgæs á ðiuos kabalistus, kas gi ta kabala ið tiesø yra: religija, sekta, mokslas ar tiesiog ðiuolaikinis „trendas“?
Universitetai be studentø – taip dar yra vadinami strateginiø tyrimø centrai, aktyvià savo veiklà pradëjæ prieð daugiau kaip ðimtà metø. Ðie centrai daþniausiai yra apibûdinami angliðku terminu „think tanks“ (lietuviðkai „idëjø kalvës“, „smegenø centrai“, „màstymo rezervuarai“), o juose dirbanèiø sumaniø ekspertø tikslas – màstyti uþ politikus. Jie atlieka ávairius tyrimus militaristinëse, ekonomikos, politikos, mokslo ir kitose srityse bei nustato, kaip ðiais klausimais kilusias idëjas paversti realybe. Bet apie viskà nuo pradþiø. Taigi, kas gi ið tikrøjø yra tie „think tanks“, kà jie veikia ir kodël? ISTORIJA Kaip jau minëta, „think tanks“ – tai strateginiø tyrimø centrai, kitaip tariant, organizacijos, korporacijos ar institutai, numatantys politinæ pasaulio ateitá ir kuriantis strategijas, kaip, pasak jø, tà pasaulá patobulinti. Nors „think tank“ kildinama ið JAV, manoma, kad pirmasis „smegenø centras“ buvo ákurtas Didþiojoje Britanijoje. „Fabian Society“ buvo sukurtas 1884 metais, valdant karalienei Viktorijai, kuri siekë parengti savo valstybæ socialinëms permainoms pramoninës revoliucijos iðvakarëse.
„Fabian Society“ buvo pirmoji oficiali strateginiø tyrimø centrø pradininkë, taèiau tikroji „think tank“ ideologija gimë Jungtinëse Amerikos Valstijose. Manoma, kad ið maþdaug 4500 ðiuo metu pasaulyje veikianèiø „idëjø kalviø“, pusæ jø buvo ákurtos JAV. Vien Vaðingtone ðiandien yra beveik 300 tokiø centrø. Vienas jø, 1916 metais ákurtas „Brookings Institution“, yra itin þymus ir reikðmingas ne tik Amerikos, bet ir viso pasaulio politikos gyvenime. Geriausias ðio instituto darbo pavyzdys – tai po antrojo pasaulinio karo nuniokoto Senojo þemyno atstatymas. Bûtent „Brookings Institution“ sukûrë garsøjá Marðalo planà, suteikusá finansinæ ir organizacinæ pagalbà Europai Ðaltojo karo metu. Savo veiklos pradþioje „think tank“ centrais buvo vadinamos negausios, tam tikros srities ekspertø grupelës, patarianèios valdþios organams kariniais klausimais. Taèiau vëliau visame pasaulyje vienas po kito it kokie grybai po lietaus pradëjo steigtis stambûs strateginiø tyrimø centrai, apimantys ávairiausius politikos bei kitø srièiø klausimus ir jø problemø sprendimus. Kokie þmonës dirba „smegenø centruose“? Savaime suprantama – ypatingai protingi. Daþniausiai tai bûna geriausi savo srièiø ekspertai, átakingiausiø universitetø profesoriai ir tø paèiø universitetø geriausi absolventai, ávairiø tarptautiniø organizacijø, pavyzdþiui, Jungtiniø Tautø
darbuotojai, buvæ politikai. Beje, pastarieji yra itin paklausûs JAV „smegenø centruose“. Kà jie ten veikia? „Idëjø kalvëse“ dirbantys ekspertai atlieka ávairius reikðmingus tyrimus, sprendþia aktualius visuomenei ir pasauliui klausimus ir atsakymus á juos pateikia politikams, kurie ðitaip suþino, kokiø veiksmø turëtø imtis vienoje ar kitoje politikos srityje ar situacijoje. Be to, ðie centrai ne tik nagrinëja, kaip reikia spræsti iðkilusius klausimus, bet ir vertina, kokios problemos gali iðkilti (ar bûtinai iðkils) ateityje. Skamba graþiai. Bet ar ið tiesø taip yra?
BALTØJØ RÛMØ KAIMYNYSTË Jau minëtas „Brookings Institution“ yra ásikûræs labai arti Baltøjø rûmø (tiesiogine to þodþio prasme), ir, kalbama, kad tai nesutapimas. Ði (kaip ir daugelis kitø JAV „think tank“) „idëjø kalvë“ nuo seno itin glaudþiai bendradarbiauja su Baltøjø rûmø administracijomis. Ðtai vienas pavyzdþiø – ðiuo metu ðiam „smegenø centrui“ vadovauja buvæs Billo Clintono administracijos narys valstybës sekretoriaus pavaduotojas Strobe Talbott. Ðis bendradarbiavimas naudingas abiems pusëms: nemaþai „protø“ ið „Brookings Institution“ vëliau ar anksèiau persikelia dirbti á kaimynystëje ásikûrusius Baltuosius
rûmus (ir atvirkðèiai, kaip rodo Talbotto pavyzdys), na, o pelno nesiekianti organizacija kasmet gauna daugiau kaip 40 milijonø doleriø, naudingø ryðiø ir, þinoma, tarptautinæ átakà. Instituto ekspertai gali sau leisti pokalbiui pakviesti átakingiausius pasaulio politikus (ir ðie instituto pakvietimà laiko didþiule garbe!) ar savo nuomone aktualia tema iðsakyti solidþiausiuose pasaulio laikraðèiø puslapiuose ir átakingiausiuose televizijos kanaluose. Tiesa, ne visais laikais „Brookings Institution“ ëjosi kaip sviestu patepta. Richardo Nixono prezidentavimo laikais institutas ne tik turëjo susiverþti dirþus, bet ir atlaikyti grieþtà Baltøjø rûmø spaudimà. Kalbama, kad Nixono administracijos patarëjas Charles Colson netgi siûlë susprogdinti ðá „smegenø centrà“ ir sunaikinti ar pavogti èia saugotà prezidentà kompromituojanèià medþiagà. Nepaisant sunkiø laikø, „Brookings Institution“ sëkmingai gyvuoja iki ðiol ir savo átakos në neketina prarasti. Bet ðis Amerikos institutas – ne vienintelis toks átakingas ir reikðmingas JAV, ne tik vidaus, bet ir uþsienio politikos klausimais. Bûtent Amerikos „smegenø centrai“
sugalvojo, kaip ágyvendinti kosminæ JAV programà, pertvarkyti sveikatos draudimo sistemà, á NATO priimti buvusias sovietines ir komunistines Europos valstybes, ir net, kaip iðplëtoti... internetà!
KAS BENDRA TARP „SMEGENØ CENTRØ“ IR KARO IRAKE? Karas Irake – taip pat vieno Amerikoje ásikûrusio „smegenø centro“ daug metø brandinto plano rezultatas. „American Enteiprise Institute“ ekspertai pasiûlë nuversti daug kam galvos skausmà keliantá Saddamà Huseinà bei, þinoma, sugalvojo kaip tai padaryti. Po metø, t.y. 1997 metais, ðià idëjà sukûræs Richardas Perie bei jam pritaræ Donaldas Rumsfeldas (vëliau tapæs JAV valstybës sekretoriumi!) ir Paulas Wolfowitzas ákûrë naujà „think tank“ viskà pasakanèiu pavadinimu – „Project for the New American Century“ (PNAC). Jø tikslas buvo pasaulyje iðlaikyti Jungtiniø Valstijø dominavimà
(kuriam grësmæ jau kuris laikas neva këlë bruzdesiai Artimuosiuose Rytuose). 2000 metais á savo rinkiminæ kampanijà pasikvietæs keletà „American Enteiprise Institute“ ekspertø ir visà PNAC komandà George W. Bushas, remdamasis PNAC sukurtomis idëjomis, kaip svarbiausià savo uþdaviná ir tikslà iðkëlë Amerikos gynybos atkûrimà ir stiprinimà. Po metø, kai Bushas jau buvo iðrinktas naujuoju Amerikos prezidentu, teroristø pilotuojamiems lëktuvams ásirëþus á Pasaulio prekybos centro dangoraiþius dvynius Niujorke bei Pentagonà Vaðingtone pagaliau atsirado pagrástas pretekstas (kurio tik ir tetrûko) ágyvendinti seniai brandintas PNAC idëjas. Beje, skeptikai netgi teigia, kad Busho administracija ið anksto þinojo apie Osamos Bin Ladeno rengiamus rugsëjo 11-osios iðpuolius, taèiau jiems taip reikëjo to preteksto atakuoti Artimuosius Rytus, kad jie netgi leido teroristams ágyvendinti savo tikslus. Huseinas nuverstas, taèiau vieno PNAC iðkelto tikslo JAV vis dar nepavyksta ágyvendinti - tai iðlaikyti JAV dominavimà pasaulyje. Prieðingai. Pastaruoju metu vis daþniau pasigirta pasipiktinusiøjø kalbos, kad JAV uþsienio politika – nedemokratiðka, o prezidentas George Bushas ir jo administracija jau kuris laikas sau leidþia gerokai per daug.
„IDËJØ KALVËS“ EUROPOJE Nors manoma, kad vienas pirmøjø „smegenø centrø“ buvo ákurtas bûtent Europoje (jau minëtasis Didþiosios Britanijos „Fabian Society“), taèiau iki ðiol Europa gerokai atsilieka nuo Jungtiniø Valstijø ne tik „think tank‘ skaièiumi, bet ir, kol kas, ðiø centrø átaka politiniams sprendimams. Ðiuo metu Europoje yra apie 670 tokiø „idëjø kalviø“, daugiausia jø yra ásikûræ Jungtinëje Karalystëje. Ten gyvuoja ir tarptautinëje politikoje átakingiausias Europos „smegenø centras“ – „Chatham House“ (kitaip dar vadinamas „Karaliðkuoju uþsienio reikalø institutu“). Ðis centras pasiþymi viena ádomybe – jame galioja neraðyta taisyklë – galima cituoti ir remtis bet kuria ðio centro ekspertø pareikðta nuomone, taèiau grieþtai draudþiama nurodyti jos autoriø. Jei minëta taisyklë paþeidþiama, në vienas „smegenø centras“ daugiau niekada nebebendradarbiaus su jà sulauþusia organizacija ar kita institucija. Maþiausiai „smegenø centrø“, kaip ir galima tikëtis, kol kas yra Vidurio ir Rytø Europoje, o ir tie, kurie yra ar dar tik pradeda veikti, daþniausiai yra ákuriami ir iðlaikomi ávairiø uþsienio fondø arba Europos
Sàjungos iniciatyva bei lëðomis. Lietuvoje taip pat yra vienas toks „smegenø centras“ – tai „Lietuvos laisvosios rinkos institutas“ (LLRI). Ðis privatus institutas buvo ásteigtas 1990 metais. Kaip ir kitos „idëjø kalvës“ LLR institutas yra pelno nesiekianti organizacija, kuri atlieka ávairius tyrimus ekonomikos ir jos politikos klausimais, kuria reformø koncepcijas ir rengia ástatymø projektus bei ekspertizes. LLRI taip pat atlieka ávairiausias sociologines apklausas, leidþia ekonominës tematikos literatûrà, rengia ávairias konferencijas, seminarus ir paskaitas. Ðis institutas yra liberalios pakraipos, tad daþnai sulaukia socialdemokratø ir panaðios pakraipos Lietuvos partijø kritikos.
TAMSIOJI „SMEGENØ CENTRØ“ PUSË „Idëjø kalvës“ daþnai sulaukia kritikos. Daþniausiai jos yra kritikuojamos dël privataus jø veiklos finansavimo pobûdþio, nes didþiàjà ðiø centrø pajamø dalá sudaro privaèiø asmenø ar valstybinës lëðos. Baiminamasi, kad toks finansavimo bûdas „smegenø centrams“ kelia potencialià grësmæ prarasti objektyvumà, nes neva norëdami uþsitikrinti tolimesnæ juos remianèiø struktûrø paramà, centrai gali bûti linkæ skelbti neobjektyvias (palankias finansuotojams) idëjas ir tyrimø rezultatus. Taèiau vis daþniau „idëjø kalvës“ kritikos ir átarimø sulaukia ir dël to, kad kai kurie „think tank“ centrai ið tiesø yra neobjektyvus. Pastebima, kad pamaþu, kai kurios „idëjø kalvës“ tampa paprasèiausiomis lobistinëmis organizacijomis, kurios, pasitelkusios þiniasklaidà (nes ðiandien juk bûtent þiniasklaida yra ideologinës kovos laukas) ir priklausomus ekspertus, imasi
spaudimo realizuodamos tam tikros grupës interesus ir formuodamos visuomenës nuomonæ bei politikos kryptá. Tad dabar, kai kurie tarpusavyje besivarþantys vadinamieji strateginiø tyrimø centrai, vis daugiau dëmesio skiria ne kilniems, pasaulio tobulinimo, planams, bet savo idëjø rinkodaros ir jai palankios politikos strategijos kûrimo. Tokie „think tank“, pasak pagal tikràjà „smegenø centrø“ ideologijà dirbanèiø organizacijø, yra tarsi ðaukðtas deguto medaus statinëje, nes tiek JAV, tiek Europoje „idëjø kalvës“ nuo seno buvo labai naudingos visuomenei, juk bûtent jos padëjo pakelti pasaulio ekonomikà ir politikà á daug aukðtesná, geresná lygá, o dabar po skambiu „think tank“ pavadinimu pasislëpusios lobistinës organizacijos nepelnytai kelia átarimus bei nepasitikëjimà ir gadina senà gerà jø, kurianèiøjø tobulesná pasaulá, ávaizdá visuomenës akyse.
Indrë Pavilonytë
„Kiekviena epocha suteikia ðansà, tad tereikia bûti atidþiam ir sugebëti iðradingai ja pasinaudoti“ – kartà pasakë Danielis Swarovski – þmogus, sukûræs legendinæ, jau ðimtmetá gyvuojanèià, kriðtolo imperija. Matyt, jis tikrai þinojo kà kalba ir daro. O viskas juk prasidëjo nuo paprasèiausio... smëlio, nes ið tikrøjø „Swarovski“ kristalai tëra pats paprasèiausias ðlifuotas stiklas, kurio svarbiausia sudedamoji dalis – nebrangus mineralas kvarcas, randamas smëlyje.
Kaip ðeimyninis fabrikëlis tapo tikru fabriku Danielis Swarovski gimë 1862 metais Austrijos-Vengrijos imperijos ðiaurëje, Bohemijos kalnuose, kraðte nuo seno garsëjusiame ypatingu Bohemijos stiklu, kurá vietiniai èia pûsti ir ðlifuoti pradëjo dar gerokai prieð pramonës revoliucijà Europoje. Tais laikais kiekvieno save gerbianèio bohemieèio namuose veikë maþesnë ar didesnë stiklo dirbtuvë. Ne iðimtis buvo ir Danielio ðeima. Jo tëtis turëjo nedidelæ dirbtuvëlæ, kurioje gamino ávairià biþuterijà bei kitus smulkius aksesuarus. Tad nenuostabu, kad uþaugæs tokioje aplinkoje ir Danielis neatsispyrë blizguèiø pasauliui. Tiesa, kurá laikà jis blaðkësi ir visai rimtai svajojo tapti smuikininku. Berniukas nuo pat maþens sukiojosi ðalia tëèio ir mokësi ið jo stiklo apdirbimo paslapèiø bei meistriðkumo. Veiklos Danieliui netrûko, juolab, kad laisvalaikiu berniukas ið rankø nepaleisdavo smuiko (po daugelio metø, jau tapæs „Swarovski imperijos
ákûrëju, Danielis, visà gyvenimà labai mylëjæs muzikà, ið savo darbuotojø reikalaus tokio kruopðtumo, kad kriðtole girdëtøsi muzika!), bet ilgainiui maþame Bohemijos kaimelyje jam tapo ankðta, jis pradëjo nuobodþiauti ir svajoti apie „didesnius“ darbus. Ûgtelëjæs bûsimasis Swarovski imperijos ákûrëjas patraukë á Paryþiø studijuoti chemijos, fizikos, mechanikos ir kitø inþinerijos mokslø. Po mokslø, pamirðæs svajonæ tapti smuikininku, sukiojantis Vienoje, pasaulinëje elektrotechnikos parodoje, kur knibþdëte knibþdëjo ávairiausiø mechanizmø ir iðradëjø, jam netikëtai kilo mintis pritaikyti elektros srovæ stiklo ðlifavimui. Vaikinas buvo atkaklus, tad jau 1891 metais jis sukonstravo pirmàsias pasaulyje elektrines ðlifavimo stakles, kuriomis buvo galima apdirbti stiklà, akmenis ar kriðtolà iki briliantø spindesio! Vengdamas konkurencijos su pasaulyje pripaþintais Bohemijos stiklo meistrais, jis persikëlë á Austrijos Tirolio regiono miestelá Vatensà. Ten pradedantysis verslininkas atidarë maþyti kø
fabrikà ir pradëjo masinæ brangakmenius imituojanèiø kristaliukø gamybà. Swarovski akmenukø blizgesys daugeliui priminë prestiþiniø briliantø spindesá, skirtumas buvo tik tas, kad Swarovski akmenëliai buvo prieinami ir paprastø mirtingøjø kiðenëms. Viliojantis spindesys uþvertë Danielio fabrikëlá pelningais uþsakymais. Netrukus jam teko ne tik iðplësti fabriko patalpas, bet ir pasisamdyti 200 darbininkø. Ðeimyninis fabrikëlis tapo tikru fabriku! 1900-aisiais Danielis savo, iki tol pavadinimo neturëjusi, verslà pavadino „Swarovski“ vardu, nes prie jo prisijungë ir trys jo sûnûs: Vilhelmas, Frydrichas ir Alfredas. Kûrybingi sûnûs sëkmingai prisidëjo prie ðeimos verslo: kartu su tëèiu jie sukonstravo ypatingà kriðtolo lydymo krosná ir per keletà metø dar labiau iðtobulino kristalø ðlifavimo technologijas. Kalbos apie áspûdingus ðeimynos dirbinius netrukus nuvilnijo per visà pasaulá, o fabrikas, uþverstas uþsakymø,
vos spëjo suktis. Meistriðkai apdirbti „Swarovski“ kristalai këlë tikrà siaubà garsiesiems Venecijos stikliams, nes daugelis jø nebepajëgdavo konkuruoti su sëkmës lydimais, akmenëlius tiesiog konvejeriu gaminanèiais, konkurentais. Swarovski sëkmë buvo nepavejama ir jo kraðtieèiams – Bohemijos stiklapûèiams, nuo kuriø jis kadaise bëgo á Tirolá. Iðradingojo juvelyro verslui nepakenkë net Antrasis pasaulinis karas. Karo metais, kai ne vienus Europos mados namus iðtiko finansinë krizë, Danielis prekybà kristalais pradëjo plëtoti tolimojoje Amerikoje. Maþa to, jis neapsiribojo tik papuoðalø ir panaðiø blizguèiø gamyba, karo metais "Swarovski" pradëjo gaminti optinæ árangà ir jø pagaminti þiûronai bei teleskopai buvo laikomi vienais geriausiø pasaulyje Taip gimë iki ðiol gyvuojanti kriðtolinë „Swarovski“ imperija.
Kur slypi „Swarovski“ fenomenas? Ðiandien „Swarovski“ kompanija yra tokia, apie kokia kadaise maþasis Danielis turbût në negalëjo pasvajoti. O juk svajoti ðis þmogus nebijojo! 13 milþiniðkø s kristalø ir visko, kas susijæ su
gamybos cechø, pustreèio ðimto spindinèiø parduotuviø visame pasaulyje, muziejus, kolekcininkai, nesuskaièiuojamos galybës metinë doleriø apyvarta kasmet, „Swarovski Fashion Rocks“ labdaros renginys ir visiðkas monopolis kristalø ir visko, kas susijæ su ðiais þërinèiais blizguèiais gamybos srityje. Ir kur tik ðiais laikais nerasi „Swarovski“ kristalø? Jais þëri ir kino þvaigþdës, ir karaliðkøjø ðeimø nariai, ir praeiviai gatvëse. Jie puoðia namø interjerus, prabangius automobilius ir jachtas, mobiliuosius telefonus ir ðunø pavadëlius. Kur slypi ðiø, brangakmenius imituojanèiø, blizguèiø sëkmës paslaptis? Juk pramoninio ðlifavimo bandë imtis daugelis, taèiau niekam nepavyko ne tik pakartoti Swarovski sëkmës, bet ir áminti jo kristalø gamybos paslapties. Manoma, kad ta máslingoji gamybos paslaptis – tai formulë, ypatinga technologija (ðviesos lûþio kampas, sudëtiniø receptûros daliø proporcijos), kurià Danielis sukûrë savo kriðtolui virti (kai iðgaunamas nepaprastas kriðtolo skaidrumas) ir kurià jo ðeima slepia jau daugiau kaip ðimtmetá. Paslaptingumas suprantamas, juk „Swarovski“ kriðtolo apdirbimo paslaptis yra didþiausias ðios kompanijos sëkmës garantas ir kapitalas. Kaip ir preciziðkas meistrø kruopðtumas ir „Swarovski“ imperijos valdytojø reiklumas. Sakoma, kad ið jø fabrikø neiðkeliauja në vienas netobulas kristalas, negali bûti në menkiausio ábrëþimo, pavyzdþiui, darbininkas, lydantis smëlá, neturi teisës patekti á ðlifavimo kambará ir atvirkðèiai. Prie ðiø kristaliukø sëkmës prididëjo ir mados dizaineriai. „Swarovski“ papuoðalus labai mëgo ir net pati neðiojo Coco Chanel. Savo kolekcijose „Swarovski“ kristalus naudojo ir Christianas Dioras, Yves Saint Laurent. Su ðia kompanija kadaise bendradarbiavo ir menininkai Salvadoras Dali, Andy Warholas ir daugelis kitø.
Kriðtolinis zoologijos sodas Danielis Swarovski mirë sulaukæs 94 metø. Pasirodo, jis ne tik sëkmingai kûrë ir plëtojo savo verslà, bet ir iðaugino puikius vaikus. Mat imperijos paveldëtojai ne tik neiððvaistë Danielio sukrautø milijardø, bet tik dar labiau iðplëtë klestintá „Swarovski“ verslà. Jie sukûrë naujà gamybos linija - „Silver Crystal“. Kriðtolinis zoologijos sodas: pelë, vëþliukas, eþys, gulbë (kuri , beje, yra „Swarovski“ simbolis), raganosis ir daugelis kitø kriðtoliniø gyvûnëliø tuoj pat gavo kolekciná statusà. Ðiø figûrëliø kaina svyruoja nuo 30 iki 600 doleriø. Kad jau atsirado kolekcinës figûrëlës, netrukus, 1987 metais, buvo ákurtas ir „Swarovski“ gaminiø kolekcininkø klubas, kurá sudaro apie pusæ milijono þmoniø ið viso pasaulio. Kiekvienam nariui kartà per metus „Swarovski“ dizaineriai padovanoja po vienetinæ figûrëlæ, padarytà pagal specialius eskizus. Ádomiausia yra tai, kad po to, visi instrumentai, kuriuos naudojo ðiø figûrëliø gamybai, yra tuoj pat sunaikinami, kad nieku gyvu nebûtu pagaminta antra tokia pati figûrëlë.
„Swarovski“ muziejus 1995 metais, kompanijos ðimtmeèio proga, buvo ákurtas ir spindintis „Swarovski“ muziejus. Labirinte ið septyniø saliø, kurias tarpusavyje jungia siauri koridoriai ir laiptai yra eksponuojama daugybë þërinèiø, á istorijà áëjusiø ir pagarsëjusiø daikèiukø ar ðiaip graþiø blizguèiø, kuriø tarpe netgi yra pats maþiausias kada nors „Swarovski“ sukurtas kristalas (jo skersmuo vos 0,8 milimetro, tad jis vos galima áþvelgti per mikroskopà). Muziejuje puikuojasi ir didþiausias „Swarovski“ kristalas, kurio skersmuo yra net 40 centimetrø, ðis ðimtabriaunis sveria daugiau kaip 62 kilogramus. Abu ðie kristalai yra átraukti á Guinesso rekordø knygà. Kriðtolo muziejus ásikûræs Vatenso miestelyje, kuriame kadaise apsigyveno ir ten savo kriðtolo imperijà sukûrë ið Bohemijos atvykæs Danielis. Muziejaus kiemelyje yra graþus parkas ir eþerëlis su laukinëmis roþëmis, taèiau ákurtas jis
itin keistoje ir neáprastoje vietoje oloje, kurios áëjimà ir iðëjimà saugo ið olos iðkilusi milþino spindinèiomis akimis galva. Ið bauginanèio milþino burnos srûva krioklys. Ðviesø þaismo dëka, atrodo, kad net jis yra kriðtolinis. Muziejuje galima pamatyti ir kriðtoliná kambará, kurio 11 metrø aukðèio siena yra iðklota dirbtiniu kriðtolu ir sveria net 12 tonø Susigundëte aplankyti? Áëjimas á ðá muziejø kainuoja 8 eurus.
Kur rasti? Kristallweltenstraße 1, Wattens. Tirol 6112
Briliantø ar kitø brangakmeniø klastotojai visais laikais buvo vadinami nusikaltëliais, bet tik ne Danielis Swarovski, kuris visam pasauliui árodë, kad mene svarbiausia ne medþiaga, o tik menininko meistriðkumas, ir kad „grynuolis – dar ne viskas, spindesys – svarbiausia!“.
Naujø televizoriø pardavimai kyla, televizijø pelnai didëja, laidø þiûrimumo rekordai muða vieni kitus ir siekia vis naujas aukðtumas. Taèiau pastebime dþiugø (mums labai dþiugø) paradoksà: kuo toliau, tuo daugiau lietuvaièiø ateina á protà ir vis maþiau þiûri lietuviðkø televizijø grûdamà ð**à. Atsipraðome TV darbuotojø ir laidø kûrëjø, kurie su pastaruoju þodþiu su þvaigþdutëmis nesutinka, taèiau tai ne tik „ME“ redakcijos nuomonë. Tad gal laikas susimàstyti, nes kuo toliau, tuo labiau norisi ne juoktis, o verkti þiûrint á þydruosius ekranus...
Justinas, studenta
s
Neádomu, apskrita i neþiûriu TV, nebent „Popiet ë su Èekuoliu“ arba kà nors apie kultûrà per LTV.
Tadas, studentas
s ar O kà þiûrëti?... Jei beveik visos rodomos laido taip s to in id a v u s dar ir s to situacijos jose suvaidin kiø ar prastai, jog visi tai mato. Realybes ðou, visi ðo jei dainø deðimtukai pirmà kartà þiûrint gal ir ádomu, i. s ja to r a k kas vis tokiø nematei, bet vëliau
Jonas, vadybininkas
Vakare þiûriu þinias, tuo ir pasibaigia TV þiûrëjimas. Visa kita, kas rodoma skirta vaikams, paaugliams galbût iki 16, turiu omeny realybës ðou, ir bobutëms muilo operos.
Robertas, studentas Nematau tikslo þiûrëti. Visi realybës ðou yra nukopijuoti nuo uþsienio televizijø ir neádomûs. Pigu ir neoriginalu.
Vytautas, fotografas
ie Grupë vaikinø, nesutikusi ap save nieko atskleisti Supranti? Nu gaidys, viskas kà rodo yra
gaidys.
Todël, kad rodo nesàmones, apie tà patá dalykà. Tiesiog, vaikomasi sensacijø ir puèiami burbulai ið nieko, o kai kada netgi kuriamos situacijos ir jos rodomos kaip tikros. Neanalizuojamos problemos, á jas neásigilinama, o pateikiama tik pavirðutiniðka informacija ir ji iðnagrinëjama tiek, kiek þurnalistas savo proteliu sugebëjo iðmàstyti per 2 dienas, kurias paskyrë laidos sukûrimui ir nepasitaræs su jokiu specialistu. Juk nei vienas negali bûti visø pasaulio reikalø specialistu, tai bent jau dviejø savo srities þinovø reikëtø pasiklausti jø nuomones, kad susidaryti objektyvesná vaizdà.
isti Bobutë, taip pat nenorinti atskle e sav jokiu duomenø apie publikinis“ “ buvo du kanalai - „Centinis“ ir „Res
„Prie ruso plikos mergos tik ir uþteko. O dabar tai jau nesuprasi, þis graþus berniukas, Rad vaiposi ir dar dainuoti bando. Tik ir dainos graþios.“
Ieva, studentë
Neádomu, realybes ðou – ðlamðtas, nukopijuotas ið uþsienio. Nieko naujo nepamatysi, TV þiûrëjimas tiesiog laiko ðvaistymas.
Justina, interjero dizainerë
Neturiu nei laiko nei noro, nieko ádomaus nerodo.
Rankose – erotiniais motyvais ir apverstomis pentagramomis puoðta kortø kaladë. Rodos, stiliø ávairovë, kultûrø sankirtos, uþtvindþiusios Amerikà ir Europà tuo laiku, „pagamino“ ryðkø, neskoningà padarà, apsivilkusá kas papuola. Taèiau tai - religijø taikos þenklas, vienybës, tapatumo skirtumø miðinys, tampantis vienuma. Hipiø judëjimas buvo (o gal ir tebëra) vienas ið vientisiausiø ir maþiausiai savyje prieðtaraujanèiø idëjø rinkinys.
Narkotikams – „TAIP!“ Ásivaizduokite neátikëtinai þalià pavasará, parkà, o jo medþiø paunksnëje – penketo þmoniø grupelæ. Ilgaplaukiai, apsirëdæ aká lengvai rëþianèiais rûbais, savo povyza ðiek tiek primenanèius valkatas, taèiau ið vidaus spinduliuojanèius kaþkà dieviðko ir rafinuoto. Tai hipiai: taikos, gamtos ir visuotinës meilës vaikai, kuriuos „pagimdë“ septintasis praëjusio amþiaus deðimtmetis.
Viskas gimë savaime Hipiø judëjimas atsirado Jungtinëse Amerikos Valstijose, „iðsilukðtenæs“ ið bitnikø idëjø. Tiesà sakant, jø idëjos maþai skyrësi, dël to, kaip juos pavadinsime – gëliø vaikais, bitnikais ar hipiais – taip nepagadinsime. Viskas prasidëjo 1967 metø pavasará, kuomet parke susirinkusiø keliolikos tûkstanèiø bendraminèiø tarpe nuskambëjo tokios hipnotizuojanèios frazës kaip „Mes norime pasaulio ir norime jo dabar“, „Laisvæ vaizduotei“, „Mylëkis - nekariauk“ ir panaðiai. Tokie susirinkimai buvo pavadinti „BE-IN“. Didelá vaidmená suvaidino ir 1969 metais ávykæs Vudstoko Festivalis. Á já susirinko daugiau nei pusë milijono „gëliø vaikø“. Organizatoriai tam nebuvo pasiruoðæ: purvas, tualetø stygius, spûstys...Taèiau visi buvo ypatingai vieningai nusiteikæ ir laimingi. Vienø ið mûsø tëvai, kitø – dëdës ar tetos, jei jø paklaustume, atsakytø, jog „hipiavo“ jaunystëje, nes tai buvo masinis uþkratas, plintantis þaibiðku greièiu. Judëjimas tiesiog skriejo aplink pasaulá, o idëja gyventi hipnotizuojanèioje, taika ir meile masinanèioje realybëje pasklido net á neprieinamiausius uþkampius. Pirmoji „geliø“ sindromu susirgo Europa. Turbût daugelis ið jûsø nustebtø suþinojæ, jog ðiø, apdriskusiø, atsipûsti ir tiesiog BÛTI prigulusiø parko þalumoje jaunuoliø „Protëviai“ pakeitë pasaulio likimà ið esmës. Septintasis deðimtmetis buvo tarsi sprogimas – tolerancijos, psichodelikos, „hipnotizuoto“ proto ir visuotinës taikos poreikio. Bombà sukûrë muzika. Legendiniai The Beatles, Jimi
Hendrix, Janis Joplin, Bob Dylan ir, þinoma, The Doors... Retas kuris paklaustas, kas jie, neþinotø atsakymo. Taèiau nedaugelis nutuokia, jog ðie veikëjai ðiuolaikiniam jaunimo pasauliui „padovanojo“ tranzavimo keliaujant, gamtos apsaugos idëjas, drabuþiø dizaine ryðkias, psichodelines detales, galiausiai – kompiuterinæ realybæ, kuri laikoma ðiø laikø duotybe. Tai buvo laikai, kuomet daugelis neabejojo, jog viskas ámanoma, o aistra keliauti, ypatingai autostopu, plëtë pasaulio horizontus iki neásivaizduojamø platybiø.
Aristokratiðkieji valkatos Ðis judëjimas tarsi neatsiejamas nuo religijos. Ásivaizduokime tame paèiame parke besiilsinèià hipiø porelæ: merginos kaklà puoðia amuletas su sanskritiðku þenklu, ant rieðø – daugybë ávairiausiø margø juosteliø, ryðkios velvetinës plaèios kelnës, nuadytos karoliukais, plaukus ar peèius apsigobusi skara, nusiuvinëta rytietiðkais motyvais, akis dengia akiniai spalvotais stiklais...Vaikinas santûresnis: jo aprangos detales sudaro indëniðkø ornamentø ir taikos þenklo derinys, ant marðkinëliø – pacifistinis, vienijantis ar „nuginkluojantis“ vienybe uþraðas. Plaukai ilgi, palaidi („Hipiui plaukø nukirpimas buvo tragedija. Tai buvo didþiausias þmogaus asmenybës paþeminimas.“ (B. Darasevièius)).
Taisykles lauþo viena iðimtis: tarsi bëgdami nuo realybës, kurià, pasak jø paèiø, galima paversti stebuklinga egzistencija, pabëga á fantazijos ir psichiná pasaulá vartodami narkotikus. Tai vienas ið hipiðkos ideologijos „arkliukø“. Haðiðas, marihuana... Tai – gyvenimo bûdo ir ásitikinimø dalis, o hipiø poþiûrá á narkotikus geriausiai apibûdina ðûkis „gyvenk greitai, mirk jaunas“. Jø dievukø – Janis Joplin ir kitø gyvenimai taip pat nugrimzdo alkoholio ir kitø svaigalø pelkëje. Jaunuoliai átikëjo, jog tik per narkotiniø medþiagø suteikiamas „galias“ galima susitapatinti su visuma, pajausti savo numylëtiniø Jimi Hendrix, Frank Zappa ar Pink Floyd muzikos energijà ir jà iðgyventi.
Lietuviai susidegina, prieðinasi ir mylisi Tuo metu Lietuvoje, kurioje geliø vaikai dygo kaip grybai po lietaus, buvo ðiek tiek kitaip. 1972 metais Kaune praûþë hipiuojanèiøjø demonstracija, kuri buvo lyg pirmasis prinokæs vaisius, kurio visi norëjo paragauti ir tapti tais vaikëzais susivëlusiais plaukais, betraukianèiais vorelë Laisvës Alëjos grindiniu ir skanduodami savo ðûkius. Romas Kalanta gal ir nebuvo hipis, taèiau neðiojo ilgus plaukus, rengësi kaip gëliø vaikas ir grojo gitara. Galbût dël to jo susideginimas tapo lyg þibalo pliûpsnis á ugná, o hipiø populiacija Lietuvoje ëmë augti lyg ant mieliø. Kiekviena hipiø grupë, matyt, priklausomai nuo miesto, turëjo savo slengà. Ðiuolaikinio jaunimo tarpe tokios populiarios þargonybës, kaip apsineðæs (girtas), barðkintis (mylëtis), chebra (kompanija), èiuvas (vaikinas), kaifas (malonumas), mikas (vyriðkas lytinis organas), pasiraðyti (sutikti), kala per stogà (duoda á galvà) gimë bûtent ðiø gëlininkø lûpose.
Aktyviajam hipiø branduoliui Lietuvoje tepriklausë vos apie keletas tûkstanèiø jaunuoliø, taèiau jiems prijauèianèiøjø buvo net keliomis deðimtimis kartø daugiau. Tuometinë Rusijos geleþinë ranka, suspaudusi Lietuvos valstybæ, grieþtai þiûrëjo á narkomanijà, be to, nusipirkti narkotikø buvo labai sudëtinga. Todël lietuviðkieji hipiai tenkinosi besaikiu rûkymu ir alkoholio vartojimu. Taèiau praëjus deðimtmeèiui ir prasiplëtus narkotikø rinkai, pasipylë ankstyvos mirtys perdozavus, nesuvokiamas psichotropiniø medþiagø bumas. Galbût dël to ðis judëjimas Lietuvoje iðsisëmë ypatingai greitai.
Seksas – gerai Seksas – taipogi neatskiriama hipiø judëjimo sudedamoji dalis. Nors ir skyrë kûniðkà meilæ nuo meilës kaip jausmo, taèiau vyravo palaidas lytinis gyvenimas, neretai idëjininkai apsigyvendavo komunose. Taèiau reikëtø pabrëþti, jog dalinimasis neapsiribodavo vien partneriais, tai buvo bendrumas visa realybe: daiktais, pinigais, net mintimis ir svajonëmis. Mylëtis bûtina, tai malonumo oazë. „Tai“ pradëta daryti bet kur: parko pievelëse, nesigëdijant kitø þmoniø smalsiø þvilgsniø, maðinø salonuose, o kas dëjosi dievinamø atlikëjø koncertø uþkulisiuose – sunku ir apraðyti. Kartais tai ágaudavo masinës orgijos pobûdá, nes, pasak hipiø, sekso suteikiamas malonumas – duotybë, kuria bûtina mëgautis. Þinoma, tam neabejotinai pasitarnavo tuomeèiø chemikø iðrasti kontraceptiniai vaistai...
Prisikëlimas ið praeities? Naujieji hipiai prakalbo 2002 metais JAV. Juos „pagimdë“ Amerikieèiø karas Irake, o savo ideologijas jie siejo su septintojo deðimtmeèio geliø vaikø pramanais ir tikrove. Dar daugiau: ðis naujokø judëjimas 2004 m. ágavo dar didesná pagreitá, o ðiuo metu, kuomet skaitote ðá straipsná, jø reikalavimai ir siekiai duoda neblogø rezultatø pasaulinës taikos atþvilgiu. Dràsieji naujokai ne tik vadovaujasi gal jau ðiek tiek pasenusiomis savo „tëveliø“ idëjomis, taèiau kuria naujus principus, gyvenimo bûdà. Lietuva
neatsilieka: 2002 metais ðiaulieèiai surengë pirmàjá „Hippyland“ susibûrimà. Gëliø vaikai sugráþta...?
Filmai, knygos... Kai kas teigia, jog gëliø þenklu paþymëtieji jaunuoliai neturëjo savo judëjimo atstovø, kurianèiø literatûrà. Taèiau neapsigaukime tokia abejotina nuomone. Pavyzdþiui, Dþeko Keruako knyga „Kelyje“ buvo savotiðka jø biblija. Ji pasakoja apie jaunuolius, keliaujanèius sustojant vos akimirkai, o marðrutà keièia jø kelio horizontuose pasitaikantys koncertai, rengiami bet kurioje Amerikos vietoje. „Juk kelias – tai gyvenimas“. Savotiðka hipiø gyvenimo ir jø ideologijø kopija galëtume laikyti Timothy Leary knygà „Pradëk savà religijà“. Prie „hipiðkø“ knygø bûtø galima pridëti ir J. Ivanauskaitës „Mënulio vaikai“, Ryu Murakami "69", pasakojanèià apie japoniðkus gëliø vaikus, R. Brautigan „Arbûzø cukruje“. Liûdina ðiuolaikinës knygos, kuriø autoriai, nenutuokdami apie ðá judëjimà, hipius sieja su kriminaliniuose siuþetuose paskendusiomis valkatomis ar panaðiai (kad ir Katherine Holubitsky knygose). Jei paminëtume hipiðkus filmus, pirmas sàraðe neabejotinai ásitaisytø „Pink Floyd: The Wall“,o filmai ðia tematika – ne jokia naujiena ar retenybë. Beje, yra rimtø ketinimø ekranizuoti garsiàjà Dþeko Keruako knygà „Kelyje“.
Hipiai ðen, hipiai ten. Pro ausis nuolatos praslysta frazës nûdienoje valkataujanèius þmonës apðaukiant ðiam judëjimui priskiriamu epitetu. Narkotikai, jaunystës kultas, seksas prieðinasi su pacifistinëmis idëjomis, mistiðkai svaigiu gyvenimo bûdu ir meilës poreikiu. Graþiai ir taikliai yra pasakæs Timothy Leary, hipiø gimimo liudininkas: „Tai buvo ateiviø ið ateities skraidanti lëkðtë, nusileidusi á mûsø niûrø septintàjá deðimtmetá.“. O kaip patys hipiai pasakytø – „mes turime savyje jëgø pradëti Pasaulá ið naujo“.
Avinas Kad ir kaip norëtøsi smogti ragais prieðui á tarpuaká, reiktø kiek palûkëti. Juk ne viskas taip blogai, kaip atrodo. Jei jau nepavyks susilaikyti, neraudokit dël tø keliø iðpeðtø vilnos kuokðtø – pliki lopinëliai kailyje gali pasirodyti ganëtinai seksualûs tiek jums, tiek mylimam þmogui.
Jautis Þvaigþdës sako, jog jûsø laukia tikros meilës dienos. Jei dar neteko gatvëje ið nepaþástamojo gauti gëliø ar ið nepaþástamos merginos buèinio á (kaip tyèia) savaitæ neskustà skruostà, bûtø pats laikas susirûpinti. Juk jûs þavûs ir kaip niekad patrauklûs. Kartokite tai sau kiekvienà rytà þvelgdami á veidrodá ir gal net patys patikësit.
Dvyniai Jei netikite, jog ámanoma meilë ið pirmo þvilgsnio, pabandykit susitikti su senais bièiuliais ir praleiskite vakarà kur nors bare. Pabudæ ryte paþvelkite, kaip atrodo jûsø kaimynas ir tada vonioje, kaip atrodote jûs. Na, juk toká veidelá galima ásimylëti ir ið pusës þvilgsnio, ar ne?
Vëþys Gana vaikðèioti atbulomis bei ásivaizduoti, kad niekas jums nerûpi ir kad meilë tik nereikalingas cheminiø medþiagø siautëjimas sesijos iðvargintose smegenyse. Galima kelionë á tolimus kraðtus, ten kur þmonës kiek kitaip supranta gyvenimo tëkmæ.
Liûtas Kad ir kaip gailëtumët savæs, Naujieji, deja, jau praëjo. Stirnaitë, kuriai taip saldþiai tuomet èiulbëjot apie þavius kaktusus savanose, rado sau kiek maþiau gelsvà draugà. Nereikëtø ðià savaitæ labai persistengti, juk vilkas Raudonkepuraitæ ne jëga paëmë.
Mergelë Artëja ánoriø metas. Uþsibarikaduokit namuose su dietinës kolos buteliu, prieð tai iðmetæ visus, daugiau kaip 2 kalorijas turinèius, maisto produktus. Dar niekad nebuvo taip, kad ko nors negautumët pasitelkæ savo þavesá, taèiau tam gali iðkilti nemaþa grësmë.
Svarstyklës Uþteks sverti uþ ir prieð. Èiupkit pirmà pasitaikiusá, bent kiek ðirdþiai artimà asmená ir ásisukit su juo á meilës sûkurá. Þinoma, po tiltu su tokiu neðoksi, taèiau juk visada galima apsidrausti pasiraðant vedybø sutartá bei ið anksto sutariant, kad vaikai yra bendras turtas ir skyrybø atveju juos pardavus ið varþytiniø, pinigus pasidalinsit pusiau.
Skorpionas Kad ir kokie seksualûs bei patrauklûs besijaustumëte, nepamirðkite, jog nuvysta net ir paèios gajausios gëlës. Yra tikimybë, kad bûsite nuskinti dar savaitei në neásibëgëjus, tad neþiopsokit ir iðskleiskit savo paskutiniuosius, dar neiðdraskytus permainingø bendrabuèio vëjø þiedlapius.
Ðaulys Átempkite lankà ir pajuskite savyje tikrà Amûro prigimtá - jei jau negalite rasti sau antrosios pusës, tai padëkite tai padaryti kitam. Juk jumyse verda tikro medþiotojo kraujas! Pritrûkus strëliø, galite lygiai taip pat sëkmingai naudoti akmenis. Niekas në neatskirs, nuo ko ta galva apdujus - meilës ar smûgio. Nors bet kuriuo atveju patartina neðiotis pirmos pagalbos vaistinëlæ.
Oþiaragis Jei pastebëjote, kad pastaruoju metu nieþti pakauðis, nenustebkite- èia tik ragai kalasi. Taèiau jums kalcio tikrai netrûksta. Jo gali pritrûkti kaimynui aukðtu aukðèiau, kai tik suþinosite tikràjà nieþulio prieþastá. Jei jums trûksta draugo, nusipirkite ðuniukà.
Vandenis Nors ir mokate plaukti, ðákart galite per giliai panerti. Ne tik á savo jausmus bet ir piniginæ. Ðiais laikais gana svarbu mokëti atskirti, kuomet partneris þavisi ne tik jumis, bet ir auksiniu jûsø kreditinës kortelës atspalviu. Todël prieð nusprendþiant kartu eiti apsipirkti, bûtø pravartu uþsimesti akvalangà arba bent jau polietileniná maiðelá ant galvos.
Þuvys Ði savaitë þada bûti labai permaininga. Jei jûsø mylimoji staiga paklaustø, ar nematote kokiø pasikeitimø jos iðvaizdoje, neburbtelkit, kad gal pasikeitë þvynø spalva, nes Valentino naktá gali tekti praleisti Maximoje prie karpiø akvariumo. O tada jau galësite dràsiai visiems tvirtinti, kad jûsø brangioji iðplaukë nerðti á ðiltuosius kraðtus, o jûs pats likote saugoti bendro turto.
Atsiøsk kryþiaþodþio atsakymà el. paðtu konkursas@zurnalasME.lt arba trumpàja þinute „ME“ telefonu 8-683-88883 iki vasario 24 dienos. Ið visø teisingai atsakiusiøjø burtø keliu iðrinksime net tris laiminguosius, kuriø laukia 3 ðaunûs 1 GB talpos MP3 grotuvai! P.s. Siøsdami atsakymà nepamirðkite nurodyti savo vardo ir pavardës! Grotuvus dovanoja
SËKMËS!
„M.E.“ Nr. 22 kryþiaþodþio laimingieji, laimëjæ Sandisk Mp3 grotuvus: Artûras Kudarauskas Jurga Toleikaitë Þydrë Aleknavièiûtë Su laimëtojais susisieksime asmeniðkai.